Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 1

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 1

2 Mėnulio atspindys vandenyje Moters kūno ir sielos gydymas tradicine kinų išmintimi

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 3 Xiaolan Zhao Kanae Kinoshita Mėnulio atspindys vandenyje Iš anglų kalbos vertė Antanina Banelytė vilnius 2014

4 Mėnulio atspindys vandenyje UDK 613.99 Zh-09 Xiaolan Zhao, Kanae Kinoshita REFLECTIONS OF THE MOON ON WATER Healing Women s Bodies and Minds Through Traditional Chinese Wisdom Random House Canada, Canada, 2006 Knygoje pateikiama informacija yra papildoma ir ja nesiekiama pakeisti medicinos žinių. Prieš imdamiesi kurio nors gydymo, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Visų pacientų vardai knygoje yra pakeisti siekiant apsaugoti jų privatumą. Iliustracijos: 27, 65, 93-95, 120-123, 143, 153, 171, 188-190, 259-261 p.p. Hu Yaxong Tekstas: Eliot, T.S., East Coker, Four Quartets, Copyright 1944 T. S. Eliot, Faber and Faber Limited. Maciocia, Giovanni, Obstetrics and Gynecology in Chinese Medicine, Copyright 1998 Giovanni Maciocia, Churchill Livingstone. Xiaolan Zhao, 2006 Vertimas į lietuvių kalbą, Antanina Banelytė, 2007 Viršelio dailininkė, Živilė Adomaitytė, 2014 Leidykla VAGA, 2014 ISBN 978-5-415-02371-4

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 5 Mano senelei, kuri mane tiek daug visko išmokė

6 Mėnulio atspindys vandenyje

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 7 Turinys Kerolin DeMarko pratarmė................................... 9 Įvadas......................................................... 11 Pirma dalis Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos I. Kaip viršuje, taip ir apačioje........................ 21 II. Pusiausvyros išsaugojimas........................... 35 Antra dalis Dangaus vanduo III. Kaip sužinojau apie dangaus vandenį.............. 55 IV. Dangaus vandens harmonizavimas................ 63 V. Mūsų santykis su savimi............................ 78 VI. Rūpinimasis savimi tekant dangaus vandeniui.... 81 Trečia dalis Lotoso žiedai VII. Krūtų priežiūra..................................... 101 VIII. Kitoks ligos vertinimas............................. 109

Ketvirta dalis Debesys ir lietus IX. Lytiniai santykiai ir gera savijauta................. 129 X. Moterų lytinė patirtis............................. 133 Penkta dalis Vaisiaus subrandinimas XI. Sėklos sėjimas....................................... 149 XII. Vaisiaus subrandinimas............................ 162 XIII. Gimdymas.......................................... 180 Šešta dalis Auksinis mėnuo XIV. Kitokios tradicijos.................................. 197 XV. Širdies atvėrimas.................................... 212 Septinta dalis Antrasis pavasaris XVI. Visumos link....................................... 219 XVII. Natūralus virsmas.................................. 247 Išvados....................................................... 273 Padėkos...................................................... 277

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 9 Pratarmė Prieš daug metų, pirmą kartą atvykusi į Šiaolan Zao kliniką, pajutau, tarsi būčiau atsidūrusi nuostabiame pasaulyje. Gydytoja manimi rūpinosi, užjautė ir pasitelkusi akupunktūrą bei masažą stebuklingai gydė. Nuo tol jos klinikoje apsilankė daugybė mano draugių, kitų šeimų ir pacientų, net mano vyras, kuris apskritai vengia medicinos įstaigų. Nauja Šiaolan knyga Mėnulio atspindys vandenyje meilės darbas, pasakojantis apie gydomąjį jos darbo poveikį pasauliui. Ši sielą skaidrinanti ir vertinga knyga turėtų būti ant spintelės prie kiekvienos moters lovos. Joje ji ras apmąstymų apie gyvenimo etapus bei patarimų, kaip gyventi gamtos ritmu, išsaugoti sveikatą ir išvengti ligų. Vakarų medicina, versdama moteris vartoti aibes vaistų nėštumui išvengti, hormoninių preparatų, raminamųjų, antidepresantų bei kitokių medikamentų, natūralų ir sveiką moters gyvenimą paverčia nenatūraliu ir nesveiku. Tai labai kenkia sveikatai. Kinų medicina, priešingai, moters gyvenimo etapus gerbia, net išaukština. Menstruacijos vadinamos dangaus vandeniu, nėštumas vaisiaus subrandinimu, laikas po gimdymo auksiniu mėnesiu, o menopauzė antruoju

10 Mėnulio atspindys vandenyje pavasariu. Ypač įdomiai kinų medicina aiškina auksinį mėnesį, skiriamą poilsiui po gimdymo. Kaip tik tuo metu šeima raginama apgaubti gimdyvę ir kūdikį meile, rūpintis jais dieną ir naktį, kad motina atgautų energiją, kurios neteko gimdydama. Jei Vakaruose žmonės laikytųsi nors keleto kinų medicinos taisyklių, mažiau moterų kentėtų nuo pogimdyvinės depresijos, joms nebūtų taip sunku. Mūsų visuomenėje vyrauja stiprios moters įvaizdis. Kaip tik dabar labiau nei bet kada reikia atgaivinti senąsias kinų medicinos tradicijas. Moterys kenčia nepakeliamą nuovargį, įtampą ir miego trūkumą. Daugėja krūties vėžio, širdies ir autoimuninių ligų. Pagal kinų Feng Shui meną savo aplinką turime susitvarkyti taip, kad netrukdomai pulsuotų Qi* gyvybinė energija. Taip pat reikia pasirūpinti savo brangiausiu turtu, kūnu, nes jis yra mūsų namai, kad atėjus antrajam pavasariui būtume sveikos ir energingos. Ši knyga paragins jus rūpintis ir džiaugtis savo kūnu, kuriame gyvenate. Kerolin DeMarko (Carolyn DeMarco), knygos Rūpinkis savo kūnu: moters sveikatos patarimai autorė. * Tradicinėje kinų medicinoje minima gyvybinė energija populiariojoje literatūroje lietuvių kalba vadinama či arba ki, tačiau specialiuose leidiniuose pateikiamas angliškas užrašymas qi. Siekiant išvengti painiavos šiame vertime vartosime pačios autorės pateiktus angliškus pagrindinių terminų užrašymus didžiosiomis raidėmis: Qi, Tai Chi, Qi Gong, Feng Shui, Yin, Yang ir pan. (Vert.)

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 11 Įvadas Kinijoje, kai Kunmingo miesto ligoninės greitosios pagalbos skyriuje 1986 metais dirbau bendrosios praktikos chirurge, vemdama skaisčiai raudonu krauju į priimamąjį įbėgo dvidešimt ketverių metų moteris, vardu Džiaju. Iš spalvos supratau, kad kraujas bėga iš viršutinės virškinamojo trakto dalies. Kartu su savo medikų komanda nedelsdama išoperavau moterį, tačiau kraujavimo priežasties neradau. Po trijų valandų Džiaju vėl vėmė krauju. Suglumę ir sunerimę kreipėmės į ligoninės vyriausiąjį gydytoją konsultacijos. Jis patarė vėl operuoti ir paieškoti kraujavimo priežasties žemiau, mažajame žarnyne, kasoje, tulžies pūslėje. Operacija truko valandą ar dvi, panaudojome visą turimą medicininę įrangą, tačiau vis tiek negalėjome nustatyti, iš kur srūva kraujas. Visi buvome sukrėsti. Anksčiau teikdami skubią pagalbą sėkmingai atlikome daugybę pilvo operacijų, tačiau tą kartą nežinojome, ką daryti. Po kelių valandų moteris vėl ėmė vemti krauju. Nusprendėme sušaukti skubų geriausių chirurgų susirinkimą. Buvo pats vidurnaktis. Visi penki chirurgai miegojo, kai seselė jiems paskambino, tačiau nedelsdami atvažiavo į li-

12 Mėnulio atspindys vandenyje goninę ir tuoj pat persirengė chirurgų drabužiais. Trečią kartą operavome ligonę atidžiai tikrindami vietas, kurias jau buvome anksčiau patikrinę. Deja, niekur nebuvo jokios žaizdos, jokios vidinio kraujavimo priežasties viduje viskas atrodė tvarkingai. Praėjo dvidešimt keturios valandos, kai Džiaju atvyko į ligoninę, o mes niekaip negalėjome suprasti, kodėl ji vemia krauju. Pasijutome bejėgiai. Visą laiką ligoninėje buvo moters šeima. Prisimenu net dabar, kaip jos vyras tarsi netekęs galvos (tai suprantama) negalėjo nei atsistoti, nei suregzti žodžio. Iš meilės žmonai jis tik raudojo. Jam ir gražiajai aštuonių mėnesių dukrytei neliko jokios vilties. Tada ligoninės vyriausiasis gydytojas pažvelgė į mane ir pasakė: Šiaolan, darykite tai, kas, Jūsų nuomone, būtina, nes ji beveik mirusi. Jis žinojo, kad aš domiuosi tradicine kinų medicina, tad paprašė pasiremti tomis žiniomis ir išgelbėti Džiaju. Žinojau keletą vaistažolių receptų, naudojamų kraujavimui sustabdyti, ir kaip tik tada prisiminiau vieną iš jų Geltonosios žemės mišinį... Grįžusi į savo kabinetą žinyne radau jo aprašymą. Džiaju šeimai daviau vaistažolių sąrašą ir nurodymus, kad pagamintų namuose antpilą ir atneštų jį į ligoninę, nes ligoninėje neturėjome sąlygų to padaryti. Po keturių valandų jie grįžo nešini vaistažolių antpilu. Tuo metu ligonė buvo netekusi daug kraujo. Nusilpusi ir be sąmonės ji gulėjo lovoje. Jos gyvybę palaikėme intraveniniais skysčiais ir kraujo perpylimais. Supylėme vaistažolių antpilą per nosį zondu į skrandį ir laukėme. Praėjo dvi valandos. Moteris liovėsi vėmusi. Praėjo trys valandos, paskui šešios, dvylika, dvidešimt keturios. Regis, kažkuri iš vaistažolių sustabdė kraujavimą. Šis atvejis man įrodė neginčijamą tradicinės kinų medicinos veiksmingumą. Anksčiau buvau pastebėjusi, kad vaistažolėmis galima išgydyti peršalimą, akupunktūra padeda esant

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos Įvadas 13 sinusų problemoms, kinų masažas Tui Na* mažina nugaros skausmus. Tačiau dar niekada nemačiau, kad kinų medicina išgelbėtų žmogaus gyvybę ypatingu atveju, kai Vakarų medicina pasijunta bejėgė. Studijavau mediciną, pagrįstą racionalaus pasaulio mokslu, kuris remiasi įrodymais. Maniau, kad prie vieno pridėję vieną gausime du, ir tikėjau, jog visas problemas galima išspręsti pasitelkus loginį mąstymą. Deja, Vakarų medicina negalėjo paaiškinti Geltonosios žemės vaistažolių mišinio veiksmingumo. Džiaju kraujavimo priežastis liko paslaptis. Mes taip ir nesupratome, iš kur tekėjo kraujas. Jei stengsimės suprasti tradicinę kinų mediciną Vakarų medicinos požiūriu, neišvengsime šališkumo. Tradicinės kinų medicinos užuomazgų reikia ieškoti daugiau kaip prieš 5 000 metų, kai prieš 4 500 metų prasidėjo mokslinė Vakarų tradicija, kultūroje, kurioje buvo ugdoma ypatinga pasaulėžiūra, draudžianti skrosti žmogų. Senovės kinų gydytojai, remdamiesi savo stebėjimais, bandymais ir klaidomis, sukūrė savitą medicinos sistemą ir terminologiją. Todėl jie žmogaus kūną ir ligas aiškina kitaip nei mes, gyvenantieji Vakaruose. Po daugelio amžių tradicinė kinų medicina išlaikė laiko išbandymus ir buvo įvertinta. Kinijoje ji tebėra neatsiejama sveikatos priežiūros sistemos dalis, taikytina daugelyje ligoninių šalia Vakarų medicinos. Iš tikrųjų Vakarų medicinos ir tradicinės kinų medicinos gydytojai lavinasi vienodai ir yra taip pat gerbiami. Žmonės pagal savo ligos pobūdį ieško vienokios ar kitokios pagalbos. Kai problemą reikia spręsti greitai (pavyzdžiui, ištikus širdies smūgiui), jie vyksta į greitosios pagalbos ligoninę, kur teikiama vakarietiška sveikatos priežiūros pagalba. O kenčiantieji nuo tokių lėtinių ligų kaip artritas ar migreniniai galvos skausmai konsultuojasi su tradi- * Tui Na kinų manualinio gydymo būdas, dažnai naudojamas šalia akupunktūros, akupresūros ir masažo. (Vert.)

14 Mėnulio atspindys vandenyje cinės kinų medicinos gydytoju. Du gydymo būdai turi savų privalumų, tad suderinus abu galima gauti puikių rezultatų. Tam tikrais atvejais Vakarų gydytojai tariasi su tradicinės kinų medicinos gydytojais, o pastarieji su pirmaisiais. Vakaruose tradicinė kinų medicina tebelaikoma alternatyviu gydymo būdu. Tačiau pastaruoju metu atliekama daugybė tyrimų siekiant suteikti jai tvirtesnį mokslinį pagrindą. Pavyzdžiui, gydant įvairias ligas, malšinant galvos skausmą, apatinės nugaros dalies skausmą, plaštakos nervo skausmą, gydant paralyžių, narkomaniją, nevaisingumą ir švelninant šalutinį vėžio gydymo poveikį, buvo pastebėtas didelis akupunktūros poveikis. 2004 metais Nacionalinių sveikatos institutų atlikti tyrimai parodė, kad taikant akupunktūrą 40 procentų kelio osteoartritu sergančių ligonių sumažėjo skausmas ir pagerėjo savijauta. Vakarų mokslas įrodė, jog akupunktūra veikia, tačiau vis dar negali įrodyti, kaip ji veikia. Vakarų mokslininkai niekaip negali patikėti, anot jų, neracionaliu kinų medicinos aiškinimu, kad palei meridianus į tam tikrus taškus įsmeigtos akupunktūros adatos gali pašalinti kliūtis, trukdančias tekėti Qi, gyvybinei energijai, ir veikti mūsų sveikatą. 1992 metais atvykusi į Kanadą Toronte įkūriau Tradicinės kinų medicinos kliniką. Dabar turiu per 7 000 pacientų, kurie akivaizdžiai pajuto kinų medicinos teikiamą naudą. Logiškai sunku paaiškinti, kodėl žmonių savijauta gerėja, tačiau jie pradeda tikėti, kad kinų medicina padeda. Į mane kreipiasi daug moterų, turinčių sveikatos problemų. Kai matau jas, kenčiančias nuovargį, depresiją, menstruacijų skausmus, nevaisingumą, lėtinį ar vėžio ypač krūties vėžio skausmą, man suspaudžia širdį. Skiriu joms gydymą akupunktūra, Tui Na ir vaistažolėmis. Pradėjusios jausti tokio gydymo poveikį dauguma jų susidomi kinų medicina, nori sužinoti apie ją daugiau. Tada pagalvojau, jog būtų pra-

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos Įvadas 15 vartu parašyti knygą apie moterų sveikatą ir skaitytojus supažindinti su kinų medicina. Daugeliui Vakarų kraštų gyventojų kinų medicina atrodo sudėtinga ir ezoterinė. Juos baido diskusijos apie Yin ir Yang ar gyvybinę energiją Qi. Tačiau iš tikrųjų kinų medicina labai paprasta, lengvai suprantama ir taikoma, nes ji remiasi gamta, senosiomis žiniomis apie vaistažoles ir paties žmogaus organizmo gydomąja jėga. Kartą, kai sinusitu sergančiai ligonei paskyriau eukalipto tinktūrą ir vaistažolių antpilą, ji man pasakė: Ak, jo kvapas toks pat kaip antpilo, kurį man duodavo senelė. Taigi toks gydymo būdas nėra naujas, jis grindžiamas intuicija ir sveiku protu. Žinojau, jog taikant kinų mediciną galima išgydyti ligas, tačiau šioje knygoje norėjau aprašyti, kaip apskritai išvengti ligų. Istorija mini, kad kinų gydytojai gaudavo atlygį tik tada, kai pacientai pasveikdavo. Šiaip ar taip, sergantys pacientai vis tiek nebūtų galėję susimokėti už gydymą. Tad apsaugoti žmones nuo ligų buvo naudinga visiems. Taikant tokį prevencinį gydymą reikia kreipti dėmesį į tai, ką valgome, kaip mankštinamės, kontroliuojame emocijas, koks mūsų lytinis gyvenimas, darbas ir miegas, ir stengtis kasdieniame gyvenime susiderinti, išsaugoti pusiausvyrą. Jei stengsimės išsaugoti pusiausvyrą, turėsime daugiau energijos, nesirgsime. Tradicinė kinų medicina prašo mūsų imtis atsakomybės už savo sveikatą ir, jei tai darome, padeda mums. Kaip tik toks požiūris gydant ligas man atrodo labai vertingas, nes tradicinė kinų medicina ne tik gydo ligas, bet padeda gyvenime išsaugoti pusiausvyrą, pažinti save ir neprarasti energijos. Daugeliui moterų sunku rūpintis savo kūnu ir džiaugtis savo moteriškumu. Gyvendamos vyrų dominuojamoje visuomenėje svarbiais gyvenimo etapais, keičiantis mūsų organizmui, negauname pakankamo palaikymo. Vakaruose mėnesinės

16 Mėnulio atspindys vandenyje dažnai siejamos su nepatogumu ar skausmu ( prakeikimu ), tačiau kaip tik dėl jų moters organizmas atsinaujina. Vaiko gimdymas gali atrodyti tarsi gyvenimo trukdymas, tačiau kaip tik tai padeda moteriai patirti gyvenimo nenutrūkstamumą. Liūdnai galvojame, kad menopauzė yra jaunystės pabaiga, tačiau kaip tik tuo metu galima dvasiškai augti, patirti kitokią laisvę. Moterų lytiškumas Vakaruose dažnai siejamas su jaunyste ir kūno kultu. Teigiama, kad reikia palaikyti lytinius santykius, kol esame jauni, o kai pasenstame, lytinis gyvenimas turi baigtis. Kita vertus, kinų medicinos požiūriu lytiniai santykiai gali būti palaikomi visą gyvenimą, nes jie teikia sveikatos ir ilgaamžiškumo. Viena iš energijos rūšių lytinė energija, srūvanti mumis ir mus stiprinanti. Apsilankiusios mano klinikoje moterys atsiveria ir išpasakoja savo rūpesčius. Akupunktūra atpalaiduoja energijos tekėjimą kūnu, tad dažnai į paviršių prasiveržia pacienčių jausmai. Pasak tradicinės kinų medicinos, kūnas ir dvasia neatskiriami. Daugeliu atvejų ilgai pastebimų fizinių ligų simptomų priežastis slopinami jausmai. Moterys persekiojamos baimės ir nerimo dėl savo kūno, lytinio gyvenimo, ligų, artėjančios senatvės. Toji baimė kenkia jų sveikatai, kelia depresiją, blogi jausmai spartina ligą. Privalome rūpintis savo kūnu, tačiau nekreipiame dėmesio į svarbiausią dalyką nemylime ir negerbiame savo kūno, nesusimąstome apie moters gyvenimo etapus. Rašydama šią knygą norėjau paraginti moteris būti sau malonesnes, gailestingesnes, kitaip vertinti savo kūną, širdį ir protą. Toks padrąsinimas yra svarbi mano gydymo dalis. Prašau moterų pažinti savo tikrąją prigimtį, patikėti, kad mūsų organizmo ritmai sukurti pačios gamtos. Visada džiugiai dalijuosi tradicinės kinų medicinos išmintimi, aiškinu, kaip ja naudotis, kad išvengtume ligų, kaip saugoti

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos Įvadas 17 gyvybinę energiją ir pačioms gydytis, būti sveikoms. Tradicinė kinų medicina ragina mus rūpintis savo sveikata, gyventi pagal gamtos dėsnius, tvirtina, kad ne medicinos ekspertų rankose, o mumyse glūdi gydomoji galia. Deja, Vakarų medicina, sureikšmindama ne motinos jausmo gilumą gimus kūdikiui, o pogimdyvinę depresiją, prasidėjus menopauzei kalbėdama ne apie galimybes dvasiškai tobulėti, o apie pakaitinę hormonų terapiją, natūralius moters gyvenimo pokyčius kartais aiškina kaip patologiją. Tradicinė kinų medicina aiškina priešingai, kad moters gyvenimo etapai yra sveikas, normalus reiškinys, ir moko, kaip pereinamuoju laikotarpiu sau padėti. Pagal tradicinę kinų mediciną, liga yra viso žmogaus jo kūno, proto ir dvasios santykio su aplinka išraiška. Kinų medicina negydo atskirų kūno dalių, bet skatina palengva pažinti visą žmogų. Tai teikia stiprybės ir padeda pasveikti. Užuot diskutavusi apie atskiras kūno dalis ir sveikatos būklę, rašydama šią knygą rėmiausi kaip tik tokiu holistiniu požiūriu. Tad knygos pradžioje pateikiau trumpą tradicinės kinų medicinos pagrindų įvadą, kuriame paaiškinau Yin ir Yang sąvoką, Zang-Fu organus, penkis elementus. Norėjau atskirti tam tikrus Vakarų medicinoje vartojamus organų pavadinimus nuo tradicinėje kinų medicinoje vartojamų pavadinimų, tad užrašiau juos didžiosiomis raidėmis. Prašau būti kantrias šios sąvokos galbūt jums bus naujos ir pasirodys sunkios, tačiau jei norite suprasti tradicinę kinų mediciną, būtina apie jas turėti bendrą supratimą. Nesijaudinkite, jei iš pradžių šių sąvokų nesuprasite, jos paaiškės skaitant knygą. Visada galėsite dar kartą apie jas paskaityti pirmame skyriuje. Beje, knygoje stengiausi teorinius apmąstymus iliustruoti savo gyvenimo pavyzdžiais ir pacienčių patirtimi. Pasakodama apie moters gyvenimą subrendus, pastojus ir susilaukus vaiko, prasidėjus menopauzei ir t. t., laikiausi

18 Mėnulio atspindys vandenyje natūralios sekos. Moters gyvenimo etapai pagal kinų medicinos terminologiją vadinami poetiškai, lyginami su gamta. Pavyzdžiui, antra dalis apie menstruacijas vadinama Dangaus vandeniu, o penkta dalis apie nėštumą Vaisiaus subrandinimu. Metas po gimdymo Auksinis mėnuo (šešta dalis), menopauzė Antrasis pavasaris (septinta dalis). Trečia dalis Lotoso žiedai skirta krūtų priežiūrai. Į tai Vakarų kraštų gyventojos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį, nes kas dešimta moteris serga krūties vėžiu. Krūtys labai susijusios su kiekviena moters ciklo faze. Ketvirtoje dalyje Debesys ir lietus parašiau apie lytiškumą ir tai, kaip visą gyvenimą galima reguliuoti savo lytinę energiją ir tobulinti patirtį. Tikiuosi, kad tokia knygos sandara padės skaitytojams suprasti ypatingą, visa apimantį tradicinės kinų medicinos požiūrį. Knygos pavadinimas Mėnulio atspindys vandenyje išreiškia moteriškumo archetipą, kuris būdingas kiekvienai iš mūsų. Pasak tradicinės kinų medicinos, tiek mėnulis, tiek vanduo simboliškai siejami su Yin moteriškumu. Daugelyje kultūrų moters raida nuo jaunos merginos iki motinos ir matriarchato lyginama su mėnulio fazėmis. Pavadinimas taip pat išreiškia mintį, jog mes, dalydamosi su kitais, galime tobulėti. Štai aš, dalydamasi tradicinės kinų medicinos žiniomis ir patirtimi su savo pacientėmis, nuostabiomis moterimis, kurias sutikau Kanadoje, apšviečiau savo sielos vietas, kurios skendėjo tamsiojoje mėnulio pusėje. Kiekviena iš mūsų spinduliuojame sveikatos šviesą. Visos galime ją išvysti. Tikiuosi, kad tradicinės kinų medicinos išmanymas ir patirtis, taip pat mano ir protingų, drąsių pacienčių gyvenimo istorijos suteiks jums žinių, praktinių patarimų, padės pereinamuoju laikotarpiu įveikti sunkumus. Nuoširdžiai linkiu, kad ši knyga padėtų jums pasveikti ir pažinti save.

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 19 Pirma dalis Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos

20 Mėnulio atspindys vandenyje

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 21 Pirmas skyrius Kaip viršuje, taip ir apačioje Jei Vakarų mediciną praktikuojančio gydytojo paklaustume apie žmogaus kūną, jis atsakytų, jog kūnas yra tarsi mašina, sudaryta iš atskirų dalių organų ir sistemų, kurias galima suskirstyti, išnagrinėti ir pažinti. Tačiau tradicinę kinų mediciną praktikuojantis gydytojas pasakytų, kad žmogus ir jo kūnas nedalus. Tai vieninga visuma. Visos žmogaus sritys fizinė, emocinė, protinė ir dvasinė susijusios tarpusavyje, viena nuo kitos priklausomos. Nė vienos srities neįmanoma pažinti atskirai nuo visumos. Kiekvienas iš mūsų esame vieninga organinė kūno, proto ir dvasios visuma. Kai į mano kliniką ateina pacientė, stebiu jos veido išraišką, akių spindesį, odą, elgesį, kūno sudėjimą, laikyseną, užuodžiu kvapą, matuoju spaudimą, apžiūriu liežuvį. Prieš apklausą pateikiu ligonei klausimų, atidžiai klausausi, ką ji sako. Naudojuosi visais savo pojūčiais, kad atpažinčiau išorinius joje vykstančių procesų požymius ir simptomus. Tokio diagnozės metodo išmokau iš senovės kinų gydytojų. Žmogaus kūną jie pažino ir aiškino remdamiesi taoizmo filosofija, skelbiančia, jog žmogus yra gamtos dalis ir todėl pavaldus gamtos dėsniams. Tie gydytojai teigė,

22 Mėnulio atspindys vandenyje kad kiekvienas žmogus yra tarsi visatos miniatiūra, mikrokosmosas, analogiškas didžiajai visatai. Senovės kinų medicinos traktate Huang Di Nei Jing, arba Geltonojo imperatoriaus medicinos klasikinis veikalas, rašoma: Danguje yra Saulė ir Mėnulis, žmogus turi dvi akis... Danguje griaudžia griaustinis ir blyksi žaibai, žmonėms būdingi garsas ir kalba... Danguje kyla vėjas ir lyja lietus, žmonėms būdingi džiaugsmas ir pyktis... Danguje prasideda žiema ir vasara, žmonėms būdingi karštis ir šaltis... Danguje aušta rytas ir temsta vakaras, žmonėms būdingi miegas ir pabudimas. Pasak taoistų, visatoje vyrauja tvarka ir harmonija. Jei laikysimės visatos taisyklių, būsime harmoningi. Vienas iš būdų tai laimėti gyventi pagal metų laikus, gulti saulei leidžiantis ir keltis auštant, rengtis pagal orą, valgyti savo krašto sezoninį maistą. Mūsų elgesys turi atitikti visatoje vykstančius pokyčius, nes tai, kas naudinga visatai (makrosmosui), naudinga atskiram žmogui (mikrokosmosui), ir atvirkščiai. Jei panagrinėsime šią sąvoką iš kitos pusės, įsitikinsime, kad tai, kas palaiko gamtą, palaiko ir visus gyvus organizmus. Pavyzdžiui, lietus maitina medžius ir augalus, papildo ežerus, upes ir upelius, kurie mums teikia geriamąjį vandenį. Vanduo reikalingas kiekvienai kūno daliai. Todėl negalima išskirti tik vienos kūno dalies ar simptomo ir nekreipti dėmesio į visą organizmą. Taip pat negalima gydyti tik vieno negalavimo ir negalvoti, kaip jis veikia visą organizmą, kas sukėlė specifinį simptomą. Kai į mano kliniką ateina raudonais spuogais išberta, niežulio kankinama pacientė, aš ne tik apžiūriu jos odą, bet ir klausiu apie jos skrandį, žarnyną ir plaučius, nes pagal tradicinę kinų mediciną oda susijusi su šiais trimis organais. Taip pat teiraujuosi, ar moteris pastaruoju metu nepatyrė kokios nors didelės netekties, nes liūde-

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 23 sys gali sutrikdyti plaučių darbą, o tai savo ruožtu gali sukelti odos problemų. Visi sveikatos sutrikimai ir visos ligos kyla dėl organizmo pusiausvyros pažeidimo. Pasak senovės kinų, visatoje ir mumyse vyksta dviejų priešingų, nuolat kintančių jėgų sąveika: žiemos šaltis virsta vasaros karščiu, nakties tamsa duoda kelią dienos šviesai, veikla keičia poilsį. Tos dvi priešingos jėgos vadinamos Yin ir Yang. Yin ir Yang Gamtoje ir gyvenime veikia dvi priešingos jėgos Yin ir Yang. Yin reiškia šešėlinę kalno pusę, Yang saulėtą kalno pusę. Yin siejama su šešėliu, šalčiu, susitraukimu, mėnuliu, vandeniu, inertiškumu, moteriškumu ir materija. Yang su šviesa, karščiu, plėtra, saule, ugnimi, veikla, vyriškumu ir ener gija. Šios, regis, priešingos jėgos iš tikrųjų yra tarsi dvi tos pačios monetos pusės. Karštis ir šaltis yra temperatūros, diena ir naktis laiko požymiai. Jie egzistuoja tik vienas su kitu. Be dienos nebūtų nakties. Be priekio nebūtų nugaros. Dinaminė įtampa ir nuolatinis virsmas, vykstantis tarp Yin ir Yang, yra tarsi teigiama ir neigiama elektros srovių sąveika arba kaip būdavo sakoma anksčiau priešybių trauka. Yin moteriška, Yang vyriška. Susijungus šioms dviejų rūšių energijoms, sukuriama nauja gyvybė. Yin ir Yang verčia pasaulį suktis. Yin ir Yang simbolis apskritimas, kurio tamsioji pusė yra Yin, o šviesioji Yang. Puses skiria vingis, reiškiantis nepaliaujamą judėjimą ir dinamiką bei dviejų priešingų jėgų pusiausvyrą (žiūr. 1 pav.). Šviesioje apskritimo pusėje yra tam sus taškas, o tamsioje apskritimo pusėje šviesus taškas.

24 Mėnulio atspindys vandenyje Tai liudija, kad joks reiškinys nėra vien tik Yin ar tik Yang. Pavyzdžiui, stovėdama šalia vieno metro aštuoniasdešimties centimetrų ūgio žmogaus atrodau žema, tačiau, palyginti su vieno metro dvidešimties centimetrų ūgio vaiku, esu ganėtinai aukšta. Taškai pusapskritimiuose taip pat reiškia, kad visuose reiškiniuose glūdi priešybės priežastis. Pavyzdžiui, kas gimsta, tas miršta. Yin ir Yang sąvoka išreiškia rytietišką priešingumo sampratą, pagal kurią priešybės nesivaržo tarpusavyje, nekonfliktuoja, nesiekia viena kitą nugalėti, bet palaiko, papildo ir padeda viena kitai išlaikyti pusiausvyrą. Kaip ir visur visatoje, mumyse taip pat yra Yin ir Yang. Mūsų galva viršuje, todėl ji yra Yang, kojos apačioje, todėl jos Yin. Nugara yra Yang, priekis Yin. Tradicinė kinų medicina apibūdina kiekvieną mūsų organizmo dalį bei organus 1 pav. Yin ir Yang ir skysčius Yin arba Yang savybėmis. Jei gyvensime darniai su gamta ir laikysimės visatos taisyklių, išsaugosime šių dviejų jėgų pusiausvyrą ir sveikatą. Sutrikus Yin ir Yang pusiausvyrai, prasideda ligos. Jei mumyse bus per daug Yin, trūks Yang ir pasireikš tokie simptomai: šaltos rankos ir kojos, sulėtėjęs pulsas ir nuovargis. Labiau norėsime užsiimti ne aerobika, o joga, negalėsime iškart priimti sprendimų, pastebėsime, kad mokame išklausyti kitus ir kalbame ramiai, švelniai. Jei mumyse bus per daug Yang, trūks Yin ir pasireikš tokie simptomai: vidurių užkietėjimas, sausos lūpos, pernelyg didelis prakaitavimas. Pastebėsime, kad greitai sušylame, norime ką nors veikti, imtis naujų darbų, nesvyruodami įgyvendiname savo siekius. Kinijoje daugumai mano pacienčių trūksta Yang, o Kanadoje priešingai Yin energijos. Mano nuomone, taip yra

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 25 dėl per didelio Yang savybių sureikšminimo Kanados visuomenėje ir apskritai Vakaruose. Šiai kultūrai būdinga veikla, judėjimas, greitis, augimas, plėtra, jaunystė ir patriarchatas. Negalima tvirtinti, kad Vakarų visuomenėje vyrauja tik Yang, tačiau mano pacienčių kanadiečių energijos pusiausvyros sutrikimas akivaizdus. Kad atsvertų Vakarų kultūros Yang savybes, patariu joms užsiimti Yin veikla, mokytis vidinės ramybės. Yin savybes ugdo pasivaikščiojimas miške, saulėlydžio stebėjimas, tylus sėdėjimas ar meditavimas ant uolos. Ne aktyvi veikla, o kaip tik tokie užsiėmimai žmogų ramina. Kodėl susidaro tam tikros energijos perteklius ar trūkumas? Jis susidaro dėl nepaliaujamo Qi (tarti či ) judėjimo. Tai svarbiausia kinų medicinos sąvoka. Qi samprata Vakarų pasaulyje nėra žodžio Qi atitikmens, nors jis dažnai apibūdinamas kaip gyvybinė energija. Tačiau toks apibrėžimas nepaaiškina visų šio žodžio reikšmių. Qi yra natūrali, išjudinanti, permainas ir judėjimą skatinanti visatos energija. Tai kūrybinė, visur esanti jėga. Spindinčios žvaigždės, čiurlenantys upeliai ir yrantys organizmai pavaldūs Qi jėgos veikiamam priežasties ir pasekmės dėsniui. Ji tarsi vėjas, sukeliantis pokyčius ir skatinantis veikti. Qi energija kuria gyvybę, suteikia gyvybingumo, gyvenimo jėgos. Ji mūsų kūno, proto, širdies ir dvasios esmė, nemateriali, neregima, tačiau gebanti sukurti materialų regimą kūrinį (pavyzdžiui, per apvaisinimą pradėti kūdikį). Qi įstengia keistis kaip vanduo, kuris gali virsti ledu. Tirpdamas ledas vėl virsta vandeniu. Panašiai ir mes jaučiame, kad po mirties tapsime dvasia. Du kinų hieroglifai, sudarantys Qi ideogramą (žiūr. 2 pav.), reiškia rūką arba garą ir nevirtus

26 Mėnulio atspindys vandenyje ryžius arba grūdus. Garai, susidarantys verdant ryžius, tai pavidalo neturinti Qi išraiška, o ryžiai simbolizuoja tvirtą, medžiaginę materijos pusę. Šis kinų kalbos žodis reiškia kintamą ir keičiančią esmę materialiems dalykams virstant nematerialiais ir atvirkščiai. Qi tekėjimas mūsų kūnu susijęs su veikla. Vaikystėje, kai gyvenau Kinijoje, man buvo skiepijama: Kai susitelkia Qi, susiformuoja fizinis kūnas, kai ji išsisklaido, kūnas miršta. Qi energija stimuliuoja veiklą gebėjimą virškinti maistą, judinti kojas, galvoti. Kai liūdime, ši energija gali virsti pykčiu nuo 2 pav. Qi jo ištinsta gerklė. Qi suvokimas priverčia mus, gyvenančius Vakaruose, visiškai kitaip vertinti save. Tačiau juk mes, apibūdindami energingus ir gyvybingus žmones, taip pat sakome sklidinas gyvybės, nes jaučiame, kad viduje pulsuojanti energija susijusi su gyvybe. Vakarų mokslas neįrodė Qi egzistavimo jos negalima pamatyti per mikroskopą, išskrosti ar ištirti kompiuterine tomografija. Tačiau tai nereiškia, kad mes negalime jos pajusti. Pabandykite atlikti paprastą pratimą: ištieskite priešais savo pilvą rankas delnais vienas į kitą ir lėtai artinkite vieną prie kitos, tačiau nesulieskite, paskui atitraukite rankas (žiūr. 3 pav.). Pajusite tarp delnų atsiradusią nedidelę įtampą, šilumą, dilgčiojimą, pulsavimą ar spaudimą. Jums pasirodys, kad oras tarp delnų tankesnis. Tai ir yra Qi. Nesistenkite šios energijos suprasti protu. Pamėginkite ją pajusti. Artindami delnus vienas prie kito, palengva išskėskite pirštus ir išlenkite delnus (žiūr. 3 pav.). Atitraukdami delnus, atpalaiduokite rankas. Dabar atsargiai priartinkite dešinės

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 27 3 pav. Pratimas, padedantis pajusti Qi. rankos pirštus virš kairiojo delno. Pirštų galiukais braukite per kairįjį delną, bet nelieskite jo. Galbūt pajusite dilgčiojimą tai srūvanti iš jūsų pirštų Qi. Vakarų mokslas nepripažįsta Qi, tačiau kinų gydytojai jau daugiau kaip tris tūkstančius metų lygina jos tekėjimą. Qi juda žmogaus kūne daugybe kelių, arba meridianų. Vakariečiams sunkiausia suprasti kinų medicinos dalį, aiškinančią meridianus nematomus kanalus, einančius visu kūnu ir jungiančius svarbiausius organus su tam tikromis kūno dalimis. Vakarų anatomija nemini meridianų. Tačiau taikant akupunktūrą kaip tik į tokį vamzdyną, iškylantį tam tikruose taškuose į odos paviršių, smeigiamos adatos ir stimuliuojamas Qi tekėjimas kūnu. Kai Qi teka lygiai, žmogus yra sveikas. Kai ji teka nelygiai, prasideda liga. Akupunktūra padidina energijos tekėjimą tam tikrais meridianais arba jį sumažina, išlygindama energijos tekėjimą visame

28 Mėnulio atspindys vandenyje kūne ir padėdama žmogui pasveikti pačiam. Taip akupunktūros poveikis aiškinamas tradicinėje kinų medicinoje. Vakarų gydytojai pastebėjo, kad akupunktūrą galima naudoti chirurgijoje kaip anestetiką. Jiems atrodo, jog stimuliuojant nervus išsiskiria natūralūs skausmo malšintojai. Neįmanoma išaiškinti, kaip ir kodėl veikia akupunktūra, tačiau jos veiksmingumu niekas neabejoja. Qi būtina mūsų kūnui, nes ji susijusi su kraujo gamyba. Qi taip pat varinėja kraują kraujagyslėmis ir meridianais. Kraujas ir Qi abipusiškai priklausomi. Qi reikalinga kraujo gamybai ir judėjimui, o kraujas maitina organus, kuriuose susikuria ir palaikoma Qi. Taigi Qi ir kraujas neatskiriami. Jei kraujas necirkuliuotų, pavidalo neturinti Qi energija negalėtų judėti. Ir priešingai Qi gamina varomąją jėgą, kuri pagyvina kraują. Akivaizdu, kad tradicinės kinų medicinos kraujo sąvoka skiriasi nuo Vakarų medicinos sąvokos. Kraujas tai ne tik kraujagyslėmis judantis skystis. Jis pasižymi dar ir energetine savybe, skatinančia maitinti kūną ir juo cirkuliuoti. Kraujas yra Yin, o Qi Yang. Jų tarpusavio darna simbolizuoja vieningą visumą, kurios išraiška yra sveikata. Kraujas kaupiamas kepenyse, Qi inkstuose. Savo pacientėms sakau: Kinų medicinos gydytojai gerai žino pagrindinius Vakarų medicinos anatomijos organus. Jie vadinami panašiai, tačiau iš tikrųjų yra labai skirtingi. Pasak kinų medicinos, organai yra fizinės-anatominės struktūros. Jų atliekamas funkcijas kinų medicina aiškina panašiai kaip ir Vakarų medicina, tačiau kinų medicinoje organų funkcionavimo sritis platesnė, organai yra veikiami meridianų, siejančių juos su tam tikromis kūno dalimis. Suporuoti organų tinklai arba sistemos vadinami Zang-Fu organais.

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 29 Zang-Fu organai Terminas Zang-Fu vartojamas organams apibūdinti Yin ir Yang savybėmis. Yin organai vadinami Zang, o Yang organai Fu. Kiekvienas iš penkių Zang organų kepenys, širdis, blužnis, plaučiai ir inkstai turi atitinkamus Fu organus tulžies pūslę, mažąjį žarnyną, skrandį, didįjį žarnyną ir šlapimo pūslę. Kiekviena organų pora siejama su jutiminiu organu (pavyzdžiui, akimis ar ausimis) ir audiniais (žiūr. 1 lentelę ). Kepenys atsakingos už lygų Qi ir kraujo tekėjimą, kraujo kaupimą, sausgyslių elastingumą ir akių būklę (prisiminkite, kad sergant tokiomis kepenų ligomis kaip hepatitas akių baltymai pageltonuoja). Pagal Zang-Fu organų teoriją, mūsų kūnai ir organų funkcijos susijusios su organų sistemomis. Blužnis paverčia valgį maisto Qi, kuri reikalinga širdžiai ir kraujo gamybai. Inkstai teikia širdžiai Qi. Plaučiai padeda transportuoti maisto Qi į širdį ir gaminti kraują. Qi veikiamas kraujas cirkuliuoja mūsų kraujagyslėmis. Kai blužnis veikia tinkamai, kraujas lieka už kraujagyslių sienelių. Kepenys kontroliuoja lygų Qi judėjimą, kaupia kraują ir kontroliuoja jo tūrį. Taigi kiekviena organų sistema glaudžiai susijusi su kitomis sistemomis. Jų darnus darbas lemia mūsų sveikatą. Jei mūsų Qi ir kraujas teka lygiai, sistemos veikia tinkamai. Jei kuriame nors organe tėkmė sutrinka, jame prasideda sąstovis. Kai nepakanka Qi, organe jaučiamas trūkumas. Kai Qi per daug, organe jaučiamas perteklius. Kadangi kiekviena organų sistema glaudžiai susijusi su kitomis sistemomis, pusiausvyros sutrikimas veikia visus kitus organus ir gali sukelti ligą.

30 Mėnulio atspindys vandenyje 1 lentelė. Zang-Fu organai Zang organas svarbiausia funkcija kepenys širdis blužnis plaučiai inkstai kaupia kraują, vadovauja laisvam Qi tekėjimui vadovauja maisto Qi virsmui krauju, atsako už mąstymą, sąmonę ir dvasią (Shen) vadovauja maisto virsmui Qi ir jos transportavimui, laiko kraują kraujagyslėse vadovauja kvėpavimui, oro virsmui Qi, siunčia maisto Qi į širdį kaupia Qi, vadovauja reprodukcijai, vystymuisi ir augimui Fu organas tulžies pūslė mažasis žarnynas skrandis didysis žarnynas šlapimo pūslė vadovauja tulžies kaupimui ir nutekėjimui priima suvirškintą maistą ir atskiria švarų nuo drumzlino transformuoja maistą ir skysčius atsako už išmatų pašalinimą atsako už šlapimo kaupimą ir išskyrimą jutiminis organas akys liežuvis burna nosis ausys audinys sausgyslės, raiščiai, nagai kraujagyslės raumenys, riebalai oda, plaukai kaulai, čiulpai, smegenys Daugybę metų stebėdami ir gydydami ligonius kinų gydytojai aprašė organų ar meridianų pusiausvyros sutrikimo simptomus. Pavyzdžiui, kepenų Qi sąstingis gali pasireikšti

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 31 migreniniais galvos skausmais ir nereguliariomis mėnesinėmis. Išnagrinėjus visus simptomus paaiškėja, kad svarbiausia problemos priežastis pusiausvyros sutrikimas. Organų tarpusavio ryšius galima paaiškinti Penkių elementų teorijos pateikiama klasifikacija ir judėjimo dėsniais. Ši teorija aiškina, kaip veikia Qi ir ko reikia jai suderinti. Penkių elementų teorija Darnų Qi judėjimą pasaulyje lemia penkių pagrindinių elementų: medžio, ugnies, žemės, metalo ir vandens, harmonija. Medis stimuliuoja ugnį, ugnis degina medį ir stimuliuoja žemę, žemėje yra metalas, o metalas, išlydytas ugnies, stimuliuoja vandenį. Visi gamtos reiškiniai atitinka vieną iš penkių nuolat judančių ir kintančių elementų. Pavyzdžiui, pavasaris siejamas su medžiu, ankstyva vasara su ugnimi, vėlyva vasara su žeme, ruduo su metalu, žiema su vandeniu. Tuos elementus senovės kinai pabrėžė neatsitiktinai. Kiekvienas elementas apibūdina jam priskiriamo reiškinio bruožus, pavidalą ir funkcijas. Pavyzdžiui, medis reiškia veiklą ir augimą, todėl jis siejamas su augimu. Metų laikai keičiasi pagal elementų virsmą. Po pavasario ateina ankstyva vasara, paskui vėlyva vasara, ruduo ir žiema. Be metų laikų, penkiais elementais apibūdinamas klimatas, spalva, skonis iš tikrųjų viskas visatoje. Kiekvienas iš mūsų esame mikrokosmosas tad kiekvienas turime nepakartojamą penkių elementų derinį. Kiekvienas iš mūsų penkių pagrindinių organų atitinka tam tikrą elementą. 2 lentelėje parodyta, kaip žmogaus kūnas siejamas su penkiais elementais, gyvenimo ciklais, emocijomis, skoniais, polinkiais, savybėmis, metų laikais, klimatu, pasaulio kryptimis ir spalvomis.