Projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas MOKYMAI VERTINIMO EKSPERTAMS Antrasis seminaras Mokinio pasiekimų diagnostika. Kompetencijų ugdymas ir vertinimas 2014 m. spalio 27-28 d. (pagrindinio ugdymo mokytojų grupė) 2014 m. spalio 29-31 d. (pradinių klasių mokytojų grupė)
Bendrosios ir dalykinės kompetencijos: ugdymo ir vertinimo dermės paieškos Prof. dr. Ona Monkevičienė, LEU
1 klausimas refleksijai: Kokia mokinio įgyjamų kompetencijų vieta bendrojo ugdymo sistemoje?
Kompetencijos aprašas /nusako mokinio brandą atskirais ugdymosi laikotarpiais, t.y. ugdymo/si rezultatus Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte teigiama: 6.1. Ugdymo/si rezultatai asmens tam tikro lygio brandą rodančios kompetencijos, numatytos pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programoje. 17. Svarbiausi mokinių ugdymo/si pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas rezultatai optimali asmenybės branda kaip mokinių įgytų bendrųjų bei dalykinių kompetencijų integrali visuma.
Plėtojamos Švietimo strategai teoretikai (A.Pollard, 2008; B. Male, 2012; G.J.Posner, A.N. Rudnitsky, 2006 ir kt.) rekomenduoja susitarti ir numatyti švietimo taikinius - kokį asmenį, pilietį norime išugdyti? (mokinio profilis)
Prioritetiniai taikiniai Škotijos ikimokyklinio ugdymo programoje Kitų valstybių švietimo sistemose jau randame gerų pavyzdžių, kai ugdymo/si rezultatai aprašomi, atsakant į klausimą kokį asmenį, pilietį norime išugdyti? (mokinio profilis)
Kompetencijos, per kurias aprašoma mokinio branda ir dėl kurių jau susitarta Lietuvoje 1. asmeninės 2. mokėjimo mokytis 3. komunikavimo 4. pažinimo 5. socialinės-pilietinės 6. kultūrinės 7. iniciatyvumo ir kūrybiškumo Kompetencijų komponentai: ožinios ir supratimas ogebėjimai overtybinės nuostatos
Metodologinė nuostata, išplaukianti iš 1 klausimo refleksijos: Neišleisti iš dėmesio centro nuostatos, kad vertindami mokinio įgytas kompetencijas tuo pat metu vertiname jo brandą.
2 klausimas refleksijai: Kaip auginame mokinio kompetencijas?
Kompetencijos auginamos vertikaliai, gilyn, horizontaliai Asmeninės k. Mokėjim o mokytis k. Kominikavimo k. Pažinimo k. Socialinėspilietinės k. Kultūrinės k. Iniciatyvu mo ir kūrybišku mo k. Vidurinis Pagrin dinis Pradinis Priešmokyklinis
Kompetencijos auginamos vertikaliai, gilyn, horizontaliai Horizontalus auginimas : o siekiama visuminio, integralaus mokinio ugdymo/si o siekiama suderinamumo o siekiama sinergijos efekto (kai kurie kartu plėtojami skirtingų kompetencijų gebėjimai įgyjami greičiau ir yra tvaresni, nei plėtojami atskirai)
Kompetencijos auginamos vertikaliai, gilyn, horizontaliai Vertikalus auginimas : o siekiama žinojimo, gebėjimų, vertybinių nuostatų nuoseklaus plėtojimo, tobulinimo o vėlesniais mokinio ugdymo/si laikotarpiais prisideda nauji plėtojami gebėjimai, naujos žinojimo sritys o vėlesniais mokinio ugdymo/si laikotarpiais integraliai plėtoti gebėjimai plėtojami kaip atskiri ir vėl integruojami sudėtingesniu lygiu
Kompetencijos auginamos vertikaliai, gilyn, horizontaliai Vertikalus auginimas : o siekiama žinojimo, gebėjimų, vertybinių nuostatų nuoseklaus plėtojimo, tobulinimo o vėlesniais mokinio ugdymo/si laikotarpiais prisideda nauji plėtojami gebėjimai, naujos žinojimo sritys o vėlesniais mokinio ugdymo/si laikotarpiais integraliai plėtoti gebėjimai plėtojami kaip atskiri ir vėl integruojami sudėtingesniu lygiu
Kompetencijos auginamos vertikaliai, gilyn, horizontaliai Auginimas gilyn - auginamos kompetencijos (žinojimas, gebėjimai, vertybinės nuostatos), kurie: o keičia (brandina) požiūrį į save ir pasaulį, o keičia (brandina) kognityvinius procesus (aukštesnieji mąstymo gebėjimai), pažinimo modelius ir strategijas o keičia (brandina) asmenybę (skatina kūrybiškumą, pilietiškumą ir kt.) bei elgsenos strategijas (bendradarbiaujantį elgesį, socialiai jautrų ir kt. elgesį)
Horizontalus auginimas - integralumas
Niculescu, 2010 išskirtos vertikalaus kompetencijų auginimo apibrėžtys Pradinis ugdymas instrumentinis kultūros lygis (elementarus raštingumas) Pagrindinis ugdymas bendrakultūrinis pagrindas Vidurinis ugdymas bendrakultūrinis ir profesinės kultūros pradmenų pagrindas
Australijos pavyzdys Asmeninė ir socialinė kompetencija Sritis socialinis supratingumas Suprasti skirtingas perspektyvas Priešmokyklinis amžius Supranta, kad žmonės turi daug skirtingų požiūrių. 4 klasė Diskutuoja apie vertybes iš skirtingų perspektyvų ir apibūdina požiūrį, kuris yra kitoks, negu jo. 8 klasė Apibūdina skirtingų visuomenės grupių vertybes, požiūrius, elgseną ir palygina juos su savo vertybėmis, požiūriais, elgsena.
Kompetencijų auginimo apibrėžtys Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte
20. Bendrojo ugdymo programų ugdymosi rezultatus kompetencijas sudarantys komponentai: Pradinis ugdymas Pagrindinis ugdymas Vidurinis ugdymas Žinios ir supratimas pagrindinės bendrosios žinios ir supratimas apie mokymosi ir gyvenimo sričių faktus, reiškinius, procesus, paprastas procedūras bei praktinį jų taikymą; teorinės žinios ir supratimas apie mokymosi ir gyvenimo sričių faktus, principus, procesus ir bendrąsias sampratas, dėsningumus, procedūras bei praktinį jų taikymą; teorinės ir praktinės plataus konteksto pakankamai gilios pasirinktų mokymosi ir gyvenimo sričių žinios ir konceptualus supratimas apie faktus, principus, procesus, dėsnius, sudėtingas procedūras bei praktinį jų taikymą;
Gebėjimai Pradinis ugdymas Pagrindinis ugdymas Vidurinis ugdymas bendrieji pažintiniai (loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo) ir bendrieji praktiniai (žinių taikymo, veiklos būdų, priemonių naudojimo ir kt.) gebėjimai; komunikavimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo, pilietiškumo, veiklos gebėjimai, reikalingi, atliekant paprastas užduotis ir sprendžiant nesudėtingas kasdienio gyvenimo bei artimiausios aplinkos problemas, apmąstant savo veiklą ir jos rezultatus; sudėtingesnio mąstymo gebėjimais grindžiami pažintiniai (loginio, intuityviojo, kūrybinio, kritinio mąstymo) ir sudėtingesnėmis procedūromis grindžiami praktiniai (žinių taikymo, veiklos būdų, priemonių naudojimo) gebėjimai; komunikavimo, bendradarbiavimo, pilietiškumo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo, veiklos ir refleksijos gebėjimai, reikalingi iššūkiams įveikti ir realioms problemoms spręsti; teorinio mąstymo gebėjimais grindžiami pažintiniai (loginio, intuityviojo, kūrybinio, kritinio, produktyviojo mąstymo) ir sudėtingomis procedūromis bei technologijomis grindžiami praktiniai (sudėtingų žinių sistemų taikymo, veiklos būdų, atsakingo įrangos, priemonių naudojimo) gebėjimai; pilietiškumo; verslumo, lyderystės, komunikavimo, kūrybiško naujovių įgyvendinimo, mokymosi ir veiklos iššūkių įveikimo bei kritinių situacijų valdymo, refleksijos, orientavimosi profesijų pasaulyje gebėjimai;
Pradinis ugdymas Pagrindinis ugdymas Vidurinis ugdymas Nuostato s bendradarbiaujant su mokytoju, kitais suaugusiais ir vaikais domėtis, tyrinėti, norėti pažinti, kurti, imtis atsakomybės už savo mokymąsi arba kitos veiklos atlikimą, savarankiškai priimti kasdieninius sprendimus ir pozityviai elgtis savo ugdymosi ir gyvenimo aplinkoje, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis savarankiškai, aktyviai, kūrybiškai, atsakingai mokytis, veikti, priimti sprendimus, pozityviai elgtis atsižvelgiant į socialines ir kultūrines aplinkybes, konstruktyviai veikti bendradarbiaujant su kitais žmonėmis priimti savarankiško mokymosi ir kitokios veiklos iššūkius, imtis atsakomybės už darbo arba mokymosi veiklos vertinimą ir gerinimą, atkakliai ir kūrybiškai ieškoti problemų sprendimo, prisiimti lyderio vaidmenį, savarankiškai ir pozityviai elgtis atsižvelgiant į aplinkybes, konstruktyviai bendradarbiauti ir dirbti komandoje su kitais žmonėmis
Kognityviniai dėmenys mokinių kompetencijų vertinime 85. Formalizuotas vertinimas (nacionaliniai ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai ir patikrinimai, standartizuoti testai) vykdomas, taikant mokiniams iš anksto sutartus kriterijus, ir apima tris kognityvinius dėmenis: 85.1. žinias ir supratimą (faktai, informacija, sąvokos, dėsningumai, teiginiai, simboliai, vienetai, pavyzdžiai, reikalingos priemonės), kurie būtini, kad mokiniai sėkmingai įsitrauktų į pažintines veiklas. Vertinant faktines žinias, tikrinama, kaip mokiniai įsimena, atpažįsta, apibrėžia, aprašo, nusako, iliustruoja pavyzdžiais, pasirenka priemones; 85.2. žinių taikymo gebėjimus, kurie apima įvairių situacijų supratimą ir žinių panaudojimą problemoms tose situacijose spręsti. Vertinami mokinių gebėjimai palyginti, priešpriešinti, klasifikuoti, modeliuoti, susieti, interpretuoti, rasti sprendimus, paaiškinti, parodant supratimą; 85.3. aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, būtinus, sprendžiant problemas, kuriant paaiškinimus, darant išvadas, priimant sprendimus, perkeliant įgytas žinias į naujas situacijas. Vertinami gebėjimai analizuoti, apibendrinti, interpretuoti, integruoti žinias, numatyti, prognozuoti, sudaryti, sukurti, formuluoti išvadas, apibendrinti informaciją ir pritaikyti naujoms situacijoms, kritiškai vertinti, argumentuoti, reflektuoti...
Kokybiniai kompetencijų komponentų augimo kriterijai. Visų ar kelių elementų sintezė Didesnis savarankiškumas, autonomija, dalyvavimas Reikalingas įtraukimas, parama, skatinimas Savarankiškas; pats įsitraukia, iš esmės atlieka darbą Moko kitus, jiems padeda, lyderiauja Atsargus, lūkuriuojantis, Padidėjęs stebintis dažnumas Didesnis pasitikėjimas savo jėgomis Aktyviai imasi įprastesnės veiklos, bet dvejoja neįprastose situacijose Dažnumas Drąsus, ryžtingas, nebijo bandyti ir klysti Retai Dažnai Visada Aukštesnė rezultato kokybė Taikymo kontekstai Kasdieninėse, įprastose aplinkose ir mokymosi procese Nekasdieninėse situacijose, skirtinguose, platesniuose socialiniuose ir mokymosi kontekstuose Įvairiuose, kompleksiniuose, iššūkio kontekstuose
Elementarios bendrosios žinios ir supratimas Paprastos, konkrečios procedūros Bendrieji pažintiniai, kūrybinio ir intuityviojo mąstymo gebėjimai Kokybiniai kompetencijų komponentų augimo kriterijai. Visų ar kelių elementų sintezė Sudėtingumas: žinojimas Teorinės ir praktinės bendrosios žinios bei sampratos Sudėtingumas: procedūrinės žinios Sudėtingesnės, kelių lygmenų procedūros, taikant sudėtingesnes priemones bei įrankius Konceptualiosios, plataus konteksto, gilios sampratos Sudėtingos kompleksinės procedūros, taikant sudėtingesnes technologijas bei įrangą Sudėtingumas: aukštesnieji mąstymo gebėjimai Sudėtingesni loginio, kritinio, kūrybinio mąstymo gebėjimai Teorinio ir produktyviojo mąstymo gebėjimai Įprastas, neišsiskiriantis Aukštesnė rezultato kokybė Originalus, reikšmingas mokiniui, klasei (pvz., kūrybos darbas, projektas) Originalus, reikšmingas mokyklos ir vietos bendruomenei
Metodologinės nuostatos, išplaukiančios iš 2 klausimo refleksijos: Ugdant kompetencijas ir kuriant vertinimo užduotis aktualu apmąstyti: o Kaip vertinamas gebėjimas yra susijęs su tos pačios klasės mokinių kitų kompetencijų gebėjimais o Kaip jis sudėtingėja iki vertinamojo laikotarpio ir ko turėtų būti pasiekiama toliau o Kokie yra svarbiausi kriterijai, per kuriuos aprašoma aukštesnė šio gebėjimo kokybė
3 klausimas refleksijai: Koks yra bendrųjų ir dalykinių kompetencijų santykis aprašant ugdymo/si rezultatus ir mokinių pasiekimus?
Bendrųjų ir dalykinių kompetencijų santykis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašo projekte Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte išskiriamos 7 kompetencijos: 18. Šios kompetencijos integruoja bendrąsias, plėtojamas visose ugdymo turinio srityse, ir dalykines, įgyjamas mokantis atskirų dalykų, kompetencijas. Jų turinys išskleidžiamas Bendrosiose programose per mokinių mokymosi pasiekimus dvejų metų laikotarpiams...
B. Male, 2012 Užsienio patirties pavyzdžiai
Užsienio patirties pavyzdžiai Pažinimo kompetencija Komunikavimo kompetencija Kultūrinės kompetencijos Matematika 4 klasė 10 klasė 12 klasė 4 klasė 10 klasė 12 klasė 4 klasė 10 klasė 12 klasė Lietuvių kalba 4 klasė 10 klasė 12 klasė 4 klasė 10 klasė 12 klasė 4 klasė 10 klasė 12 klasė
Australijos pavyzdys, kaip integruojamos bendrosios (pvz., komunikavimo) ir dalykinės (biologijos) kompetencijos Understand how classification helps to organise, analyse and communicate data about biodiversity. Supranta, kaip klasifikavimas padeda sisteminti, analizuoti faktus (duomenis) ir komunikuoti apie biologinę įvairovę.
Metodologinės nuostatos, išplaukiančios iš 3 klausimo refleksijos: Ugdant kompetencijas ir kuriant vertinimo užduotis aktualu apmąstyti: o Kaip integruojasi bendrosios ir dalykinės kompetencijos į vieną visumą