Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti

Grafomanija #2 / vasara 2011 Sandra Bernotaitė straipsniai iš www.grafomanija.com Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Dieviškasis teatras Dievas, matydamas, kaip beviltiškai visi nuobodžiauja septintąją pasaulio kūrimo dieną, pasitelkė savo nežabotą vaizduotę ir sugalvojo dar vieną priedą visumai, kurią ką tik sutvėrė. Staiga įkvėpimas nunešė jį netgi už jo paties begalybės ribų, ir jis pamatė dar vieną tikrovės apraišką: jos gebėjimą mėgdžioti save. Taip jis išrado teatrą. 1

Sukvietęs draugėn visus angelus, jis pasakė apibrėžimą, kuris iki šiol tebėra senovės sanskrito knygoje: Teatras bus ta vieta, kur žmonės galės mokytis suvokti šventąsias visatos paslaptis. O tuo pačiu metu, jis pridūrė su apgaulingu abejingumu, jis paguos girtuoklį ir vienišąjį. Angelai labai susijaudino ir nekantriai laukė, kol šito plano įgyvendinimui žemėje atsiras pakankamai žmonių. Žmonės atsiliepė lygiai taip pat entuziastingai, ir greitai susikūrė daug grupių, ir kiekviena skirtingais būdais bandė mėgdžioti tikrovę. Tačiau rezultatas nuvylė. Taip nuostabiai, taip kilniai ir taip visaapimančiai skambėję žodžiai, patekę į jų rankas, rodės, virsta dulkėmis. Be to, aktoriai, rašytojai, režisieriai, dailininkai ir muzikantai negalėjo sutarti tarpusavyje, kuris iš jų pats svarbiausias, taigi didžiumą laiko jie praleido besiginčydami, tuo tarpu darbas juos tenkino vis mažiau ir mažiau. ( ) Dievas ( ) paėmė popieriaus lapelį, užrašė ant jo, įdėjo į dėžutę ir įdavė angelui, sakydamas: Čia yra viskas. Tai mano pirmas ir paskutinis žodis. ( ) Angelo sugrįžimas į teatro pasaulį buvo milžiniškos svarbos įvykis, ir visi profesijos atstovai apspito, kai jis atidarinėjo dėžutę. Jis ištraukė lapelį, išlankstė. Jame buvo vienas žodis. Kai kas skaitė jam per petį tai, kas buvo paskelbta visiems: Žodis yra ĮDOMU. Įdomu? Įdomu! Ir viskas? Ir viskas! Kilo nepasitenkinimo šurmulys. Kuo jis mus laiko? Tai vaikiška. Tarsi patys nebūtume to žinoję Susirinkusieji piktai išsiskirstė, angelas dingo už debesies, o žodis, nors daugiau nebeminimas, tapo viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių Dievas prarado gerą vardą savo vaikų akyse. Tačiau užuominą apie šį atsitikimą po kelių tūkstančių metų sename tekste rado vienas jaunuolis, studijavęs sanskritą. Jis taipogi uždarbiavo valydamas teatrą, todėl nuėjęs papasakojo teatro trupei apie savo atradimą. Šįkart nepasigirdo juokas, nebuvo atmetimo. Stojo ilga, mirtina tyla. Tada kažkuris prabilo. Įdomu. Dominti. Aš turiu dominti. Turiu sudominti kitą. Negaliu sudominti kito, jei nesu susidomėjęs pats. Mums reikia domėtis tuo pačiu. Tada kitas balsas: Tam, kad susidomėtume tuo pačiu, turime įdomiai dalintis tuo, kas domina 2

domina mus abu Domina mus visus Teisingu ritmu. Ritmu? Taip, kaip besimylint. Jei vienas per greitas, o kitas per lėtas, tai nebeįdomu Ir jie pradėjo rimtai ir pagarbiai diskutuoti apie tai, kas gi yra įdomu? Arba, kaip išsireiškė vienas iš jų, kas yra tikrai įdomu? Jie vėl nebesutarė. Vieniems dieviškoji žinia buvo aiški: įdomu lietė tas gyvenimo sritis, kurios buvo tiesiogiai susijusios su esminiais buvimo ir tapsmo, Dievo ir dieviškųjų dėsnių klausimais. Kitiems įdomus buvo bendras visų žmonių poreikis suprasti, kas žmonijai yra teisinga ir kas neteisinga. Tretiems pats žodžio įdomu paprastumas atrodė aiškus ženklas iš dievybės, kad, nešvaistant brangių akimirkų giliems ir sunkiems dalykams, verčiau su jais susitaikyti ir kurti pramogą. Tuomet sanskrito studentas jiems pacitavo visą tekstą apie tai, kodėl Dievas sukūrė teatrą. Visi tie dalykai turi vykti vienu metu, tarė jis. Ir įdomiai. pridūrė kitas. Po šito stojo gili tyla. ( ) (iš Peter Brook The Shifting Point ) Paspirtukas Ne kiekviename straipsnyje, kuriame vardinu rašymo taisykles, dėsnius ir kt. naudingus patarimus, pabrėžiu tai, ką parašysiu čia: medžiagą visaip vartyti, minkyti, krapštyti, dėlioti ar kraipant galvą perdėlioti yra naudinga NE PIRMAME ESKIZE. Pirmasis eskizas Na, čia geriausiai pasakys Ernestas Hemingway us: Pirmasis eskizas visada yra niekas kitas, kaip ekskrementai. Taigi gal per grubiai, bet panašu į tiesą. Dar kartą: kritikuoti ir analizuoti reikia pabaigus pirmąjį eskizą. Pirmąjį eskizą rašant kritiką ir cenzūrą pamiršt! Toliau keletas būdų, kaip iššaukti savo amžinai išsigandusį kūrybingumą. Kaip sužvejoti tai, kas be tvarkos plaukia mūsų sąmonės sraute. 3

Laisvasis rašymas Vientisu srautu kurį laiką rašykite apie vieną pasirinktą temą, pilkite viską, kas tik ateina į galvą, laisvas asociacijas viena pasirinkta tema. Jei nėra jokių minčių, tai taip ir rašykit: Nežinau, ką apie X rašyti, taip nežinau, kad jau nebegaliu, norisi vemti, kaip nebegaliu, nuo pat ryto išvis nieko negaliu, nors į tualetą nuėjau sėkmingai ir t.t. Toks būdas labai tinka medžiagos rinkimui. Prirašyti, na, tokio molio, iš kurio vėliau bus galima lipdyti formas. (Vidinis kritikas turi būti nutildytas nehumaniškais būdais.) Proto audra (brainstorm) Panašu į laisvąjį rašymą, tik dar mažiau kreipiamas dėmesys į formą ignoruokite gramatikos ir skyrybos taisykles, nesigilinkite į temą. Rašykite viską, kas tik ateina į galvą. Jei rašant visgi iškilo tema, užsikabinote, bet staiga į galvą ateina nesusijusi mintis, vaizdinys užrašykite ir jį, neišbraukite, nukrypkite. (NE cenzūrai!) Automatinis rašymas Jackas Kerouacas pamėgtas rašymo būdas, kartais vadinamas transo rašymu. Rašydami laikykitės gramatikos ir skyrybos taisyklių (niekada negali žinoti, ar pirmasis eskizas nebus ir paskutinis). Laisvos asociacijos (žinoma, be cenzūros), (pa)sąmonės srautas, rašoma beveik hipnotiniame sapne. Svarbiausias kūrybinis darbas bus atliktas vėliau kai bus redaguojama, karpoma ir klijuojama iš visos gautos medžiagos srauto. Sąrašas (listing) Lengvas ir greitas būdas idėjų tupdymui ant popieriaus (ar kompiuterio ekrano) rašyti žemyn stulpeliu idėjų sąrašą. Kai jau visos bus nutupdytos, bus galima pastebėti ryšius tarp jų, sudėlioti teisingą hierarchiją (sustatyti pagal svarbumą, statusus). Jei vengiate perdaug linijinio mąstymo (pvz. turite ir šiaip jo per daug galva jau sutinusi, o dar vidinį kritiką smaugti reikia kas minutę ), tuomet laužykite stulpelį, rašykite debesėlius. Debesėliai (clustering) Arba galima būtų juos pavadinti voratinkliais, ar balionėliais, ar etiketėmis, ar dar kaip nors esmė vis tiek ta pati: lapas užpildomas žodžiais, tarp kurių sudarytos jungtys. Jei apibrėšite žodžius, gausis debesėliai. (Kritiką ant laužo!) Dažnai toks kūrimas yra branduolinis, t.y. prasideda nuo vieno žodžio. Pvz. Rašymas ir iš jo man kyla parkeris; iš parkerio rašalas; iš rašalo pilstukas; iš pilstuko kirstukas dantys odontologija chalatas balta baltymai kiaušinienė ir t.t. Tai čia viena linija, bet iš parkerio man kyla ir metalas, o iš jo žiežirba smūgis boksas ir t.t. 4

Urvinis rašymas (cave writing) Urviniame rašyme greta dėliojami žodžiai ir piešiniai. Irgi gali būti be tvarkos, kaip debesėlių atveju. Kairysis smegenų pusrutulis nori tvarkos, logikos, bet dešinysis nori žaisti tai leiskite jam išreikšti tą žaidimą ant popieriaus. (Tas, kuris cenzūruos urvinį rašymą, bus atiduotas kardadančiams tigrams.) Kirpk ir klijuok (cut and paste) Williamas Burroughsas mėgstama technika: prirašyti lapus, paskui juos sukarpyti, išmėtyti ant stalo (ar grindų), surinkti, sudėti bet kokia tvarka, perrašyti iš eilės, vėl perskaityti, redaguoti tai, kas gavosi. Atrasite tokius ryšius, kurių iki šiol nepastebėjote. Ir tai vis dar jūsų tekstas! (Kritikas neturi spėti net pasibalnoti nosies storastikliais akiniais nukalkite juos vienu smūgiu.) Maišyk ir dėliok (mix and match) Parašykite du stulpelius asociatyvių žodžių, paskui imkite po vieną žodį tai iš vieno, tai iš kito stulpelio, surašykite juos iš eilės, skaitykite, kas gavosi. Šalia gali atsidurti sunkiai įsivaizduojami kartu žodžiai, ir iš to gali kilti naujos asociacijos. Iš asociacijų gali gimti istorija. Džiūgaukite: asociacijos tai jūsų, ir istorija, kuri gims iš tų atsitiktinių žodžių bus jūsų išgalvota ir netgi parašyta. (Rašyta pagal Jack Heffron The Writer s Idea Book ) Dešimt patarimų Pataria anglakalbiai rašytojai, prasimušę į autorius, t.y. publikavę ne vieną knygą, perkami ir skaitomi. Suraukite nosį ir neskaitykite, jei pernelyg pasitikite savimi ir savo teisinga nuojauta, kad sulaužę visas taisykles (net ir tas, kurių nežinote) liksite ištikimi sau, susikursite stilių ir kada nors, tapę skaitomais autoriais, galėsite duoti patarimus kitiems (tik) rašytojams, pvz. man. Tik prasti rašytojai mano, kad jų darbai yra tikrai geri. (Anne Enright) Pasiklydęs vidur miško, nesėsk ir nesėdėk. Jei susipainiojai siužete ar strigai, atsek, kur pasukai neteisinga linkme. Tada pasuk kitu keliu. Ir/ar pasakok kitu asmeniu. Keisk laiką. Keisk įžanginį puslapį. (Margaret Atwood) 5

Įsivaizduok, kad miršti. Ar užbaigtum knygą, sužinojęs, kad sergi mirtina liga? Kodėl ne? Tai, kas erzina tave, mirsiantį už dešimties savaičių, yra knygos problema. Tai panaikink ją. Nustok ginčytis su savimi. Pakeisk. Matai? Lengva. Ir niekam nereikėjo mirti. (Anne Enright) Bandyk galvoti apie kitų sėkmę, kaip apie padrąsinimą sau pačiam. (Richard Ford) Rašyk trečiuoju asmeniu, nebent sugundys tikrai išskirtinis pirmuoju asmeniu pasakojantis personažas. (Jonathan Franzen) Morka ir lazda pagrindinis herojus (protagonistas) turi būti persekiojamas (apsėdimo ar blogiečio) ir siekti pats (idėjos, tikslo, kito asmens, paslapties išaiškinimo). (Michael Moorcock) Gyvenk gyvenimą ir rašyk apie gyvenimą. Tikrai nėra galo naujoms knygoms, bet jau daugiau nei pakankamai yra prirašyta knygų apie knygas. (Will Self) Venk ratelių, grupelių, būrelių. Minia nepagerins tau rašymo. (Zadie Smith) Grožinės literatūros rašymas nėra saviraiška ar terapija. Knygos skirtos skaitytojams, todėl rašyti reikia meistriškai, kantriai, nesavanaudiškai konstruojant jų įspūdžius. Savo romanus įsivaizduoju, kaip linksmuosius kalnelius: mano pareiga jau pirmojo skyriaus pradžioje prirakinti skaitytoją vagonėlyje, tuomet su vėjeliu nešti jį per veiksmo scenas ir staigmenas kruopščiai suplanuotu maršrutu, atidžiai numatytu pagreičiu. (Sarah Waters) Niekada nesustok, jei strigai. Galbūt šiandien negali išspręsti problemos, bet užversk tą puslapį ir rašyk ką nors kita. Nesustok visiškai. (Jeanette Winterson) Išrinkta ir išversta iš guardian.co.uk, pirmoji straipsnio dalis yra čia. Tiesos pojūtis Radau dar viena knygą apie rašymą. Su daug pavyzdžių iš rašto meistrų gyvenimo, jų pasisakymų, paguodos, padrąsinančių, o taip pat ir žiaurokų žodžių. Taip, kaip man ir reikia šiuo metu. Jos autorius Stephenas Kochas yra negrožinės literatūros rašytojas, taip pat ir dėstytojas. 6

Man patiko viena jo istorija. Sykį neformalioje aplinkoje prie jo priėjo studentas ir paklausė, kodėl jis vis gąsdina pasakojimais apie tai, kokia sunki rašytojo duona, kaip tai neapsimoka, kokia tai auka, kiek mažai žmonių pasiekia tikslą tampa tikrais rašytojais, jau nekalbant apie šlovę Mums apie tai nuo mokyklos laikų sako visi geri dėdės. Bet dar niekas nėra raginęs bandyti, išdrįsti, nepasiduoti. Kas, jeigu ne rašymo dėstytojai, turėtų tai daryti? Dėstytojas susimąstė ir nuo tol pagąsdinęs nepamiršta studentų ir padrąsinti. Apie tai esu daug galvojusi, dirbdama teatro srityje. Beje, tiesiai iš teatro atrodo atėjęs ir šis paragrafas: Visi tie elementai, nuo intuityvių iki kruopščiai apskaičiuotų, turi veikti drauge, dermėje, kuri ne tik prasideda nuo intuicijos, bet ir baigiasi intuicija. O kaip keliausite nuo pradžios iki pabaigos? Kiekviename žingsnyje jus lydės tik intuicija: jūsų paties tiesos pojūtis. Bet tiesos pojūtis gali atsirasti tik po to, kai pojūtis apie tai, kas yra blogai, dešimt tūkstančių kartų nukreips nuo klaidingų posūkių. Tiesos pojūtis ir pojūtis to, kas yra blogai, negali egzistuoti atskirai: abu yra vienas kito antroji pusė. Dauguma gerų apsakymų žūsta prieš gimdami paprasčiausiai dėl to, kad jų autoriams nepavyksta to suprasti. Vidinis balsas jiems sako: Tai yra blogai, viskas blogai, ir jie panikuoja, mano, kad nepavyko, ir meta. Jie mano, kad vidinis balsas blogai, tai blogai yra priežastis sustoti. Iš tiesų, jis yra geriausias meno draugas, kitas teisingumo balsas. Turite klausyti jų abiejų, pasitikėdami, kad jūsų protas sugebės atsiliepti į jų pastabas ir atpažinti bent jau daugumą neišsakomų prasmių. Jiedu veiks kiekvieną už stalo praleistą valandą ir tik jiedu gali išvesti jus iš painiavos, komplikacijų, konflikto neišvengiamybėn. Tas judėjimas nuo neįmanomo į neišvengiamą yra tikriausia apsakymo kryptis, nusakanti jūsų kelią. Rasti apsakymui formą, sakė Trumanas Capote, reiškia rasti tikriausią būdą, kaip papasakoti istoriją. Būdas patikrinti, ar rašytojas apčiuopė savo istorijos tikrąją formą, yra šis: ar perskaitę apsakymą, galite jį įsivaizduoti kitaip, ar jis nutildo jūsų vaizduotę ir atrodo jums tobulas ir galutinis? Apelsinas yra galutinis. Kadangi apelsinas yra tai, ką gamta sukūrė tiesiog taip, kaip reikia. (iš Stephen Koch The Modern Library Writer s Workshop ) 7

Pikaso dėsnis Sykį prie žymaus dailininko Picasso priėjo jam nepažįstama moteris ir paprašė ką nors nupiešti. Jis brūkštelėjo, ištiesė jai piešinį ir paprašė dešimties tūkstančių dolerių. Moteris apstulbo: Už penkių minučių darbą reikalaujate dešimties tūkstančių?! Darbas užtruko penkias minutes, bet mokymasis trisdešimt metų, atsakė dailininkas. Taip, sunku patikėti, kad bet kokios profesijos tenka siekti jei ne metų metus, tai bent keletą sunkių mėnesių. Juk meistrams taip puikiai sekasi! Turbūt jie tiesiog talentingi, ar ne? Turbūt aš tiesiog turėčiau rasti sritį, kurioje nereikės mokytis esu gimęs tai daryti, esu gavęs tą mistinę dovaną Dauguma žmonių vis užkimba už kabliuko: Nusipirkę ir perskaitę šią knygą, sužinosite, kaip praturtėti per dvidešimt keturias valandas! Praturtėti, išgražėti, sulieknėti, rasti sau porą, rašyti bestselerius, bestselinti Ak, norisi pasiekti finišą greit ir lengvai. Tačiau tokių knygų autoriai nepasakoja, kiek laiko jie užtruko besimokydami na, kad ir tokių pinigų išgavimo metodų, kaip knygų apie praturtėjimą rašymas (nes gudriai ir patraukliai rašyti irgi reikia išmokti). Galiausiai kiek žmonių sumoka šimtus, tūkstančius tam, kad sužinotų nepajudinamą tiesą: sunkus darbas yra neišvengiamas. (rašyta pagal Psychotactics Zingers) Gimnastika smegenims Nežinau, gal kas nors ir tiki, kad rašymas ateina iš širdies, kad įkvėpimui reikia mūzos, kad tai dieviškasis dvelktelėjimas ar panašiai. Iš dalies taip ir yra, tačiau pabandykite rašyti diena dienon ir tuomet atsakykite: ar ne smegenys dirba daugiausiai? Iš pradžių kurdavau eilėraščius. Sukyla vidinis karštis, griebiu rašiklį ir popierių, brūkšteliu dešimtį eilučių baigta. (Iš tiesų tai labai mėgėjiškas požiūris į poezijos kūrimą ) 8

Prozą kurdavau taip pat trumpais prisėdimais. Dvidešimt minučių rašymo visiškai išsunkdavo. Užtektinai, kad nebenorėčiau kokią savaitę ar mėnesį. Paskui pareikalavau iš savęs rašyti dažniau, labai dažnai kasdien. Supratau, kad nežinau, ką rašyti, bet liepiau rašyti bet ką, dienoraštį (bent jau). Bet kiek laiko galėjau rašyti vienu prisėdimu? Ne ilgiau pusvalandžio. Per pusvalandį sukuriu apie du puslapius rišlaus teksto. Mano senieji apsakymai yra maždaug tokios apimties. Bet kuo dažniau prisėsdavau, tuo lengviau buvo rašyti. Padėjo tinklaraštis didysis mano valios ugdytojas. Vienas įrašas gimsta (su redagavimu ir iliustracijų parinkimu) per valandą- pusantros- dvi. Mano gebėjimas koncentruotis į minties liniją užsitęsė iki valandos, dviejų valandų. Dabar jau moku dingti iš realybės trims valandoms ar net ilgiau. Supratau, kad rašymo esmė yra ne vien tik emocijų perdavimas, bet ir minties vedimas. Dažniausiai tai būna net ne viena mintis. Kol rašai, turi laikyti priešais akis labai daug detalių, manipuliuoti, žaisti jomis. Jei esi tik tame žodyje, kuris šiuo metu randasi prieš akis nieko nebus. Jei smegenys neveža nieko nebus. Taigi neseniai rasti patarimai man labai patiko. Keletu jau naudojuosi: Svajojimas (daydreaming). Kartais atsisėdu ar prigulu ant sofos ir užsimerkiu. Dažnai pašoku su idėja. Sapnai. Naudinga yra juos užrašyti, vėliau net panaudoti. Gilus kvėpavimas smegenims reikia deguonies. Kojų pirštų mankšta gerai kraujotakai, o reiškia ir smegenims. Bėgimas arba vaikščiojimas. Aš renkuosi vaikščiojimą ir be ausinuko mintyse ir groja, ir dainuoja, ir personažai prakalbsta Ritmas labai gerai veikia smegenis. Šokis sako, senatvėje atsilieps: ilgiau nesuminkštės protelis. Joga. Be komentarų. Muzikos klaysumas stimuliuoja abu smegenų pusrutulius. (Kuo sudėtingesnė, tuo geriau ) Sudoku. Tinka bet kokie kiti panašūs žaidimai, bet aš turiu elektroninį sudoku, todėl kasdien po keliolika minučių dėlioju skaičiukus. Žaidimai su žodžiais. Pvz. Alias tikrai į temą. Nauja kalba. Jos mokymasis skatina naujas jungtis tarp neuronų. Seksas stimuliuoja širdį, o tai gerina kraujo apytaką, o tai gerina smegenų veiklą, o tai gerina minčių tėkmę, o tai gerina rašymą. Dainavimas. Dainavimas stimuliuoja smegenų dalį, atsakingą už problemų sprendimą. 9

Taigi išdainuok problemą! Kairė ranka (kairiarankiams dešinė). Viską daryti kairiąja naudinga, nes smegenys turės paplušėti net valant dantis. Juokas. Suskamba iškart penkiose smegenų dalyse. Nepaminėjau patarimo išmokti valgyti lazdelėmis ar vedžioti šunį, ar skaityti, rašyti dienoraštį (rašytojui to net nereikia patarti), ar naršyti internete (hm). Visas šimtas patarimų su nuorodomis yra straipsnyje Build Your Own Brain Gym: 100 Tools, Exercises and Games. Reiktų atskiro straipsnio apie smegenims žalingus dalykus, bet čia paminėsiu tik vieną marihuana Sunkvežimio vairuotojo blokas Kodėl mane turėtų ištikti rašytojo blokas? Mano tėvo niekada neištikdavo sunkvežimio vairuotojo blokas. (Roger Simon) Niekada netikėjau į rašytojo bloką. Maniau, kad tai tik netalentingų grafomanų paistalai, graudenimai atseit paguoskite mus, mes negalime rašyti ne šiaip sau, o dėl rimtos priežasties mus užgulė rašytojo blokas. (Tai reiškia, kad jie visgi vadina save rašytojais, nors ir užgultais, nors ir neįgaliais.) Netikėjau tokiais dalykais nė iš tolo. Nes koks gi tu rašytojas, jei leidi sau negalėti rašyti? Ir ko jau čia negalėti? Atsisėdai ir rašai. Ne visada gi reikia rašyti sąmones, galima ir nesąmones. O jeigu jau lieji tokį ne- sąmonės srautą, tai jau negali pykti, kad ten nieko doro nėra. Galbūt nėra nė raidžių, iš kurių susideda žodžiai. (Įtariu, kad esu netalentinga. Taip išsisprendžia daug problemų. Žinant, kad esi netalentingas, niekas, jokie blokai nestebina.) Bet štai, šiandien savo kailiu patyriau, kas tas rašytojo blokas visiškai negaliu rašyti, visiškai! Mano tikėjimas, kad kiekvienas gali atsisėsti ir rašyti bet ką, netalentingai anuliuotas, ištrintas, baigta. Nes kai negali rašyti, net jei esi viešai save priskyręs netalentingiems grafomanams, tiesiog negali rašyti. Negali rašyti minties nuo A iki B iki C iki Z. Mintys ateina tik valgant priešpiečius, tik kažką kramtant. Vos tik prisėdi priešais baltą (nesvarbu ko popieriaus ar kompiuterio ekrano) lapą, tavo galvoje lieka viena spalva balta. 10

Gerai, tai kokie ten vaistai? Skaityti kitų autorių darbus? Išeiti pasivaikščioti? Dienoraštyje parašyti, smulkiai nupasakoti tą jausmą, kai galvoje balta? Išsirinkti internete kokio nepažįstamojo portretą ir aprašyti jo personažą? Gerai. Kadangi esu surinkusi nedidelį personažų katalogą, tai nesunku išsirinkti vieną ir išbandyti. Štai jis. Vyriškis juodomis akimis. Keistai atrodo tokios juodos akys tokiame baltame veide. Jos žiūri skvarbiai. Jo ausys mažos, niekada nepastebėjau. Aš to žmogaus nesu sutikusi, tačiau pažįstu. Mes kartais apsikeičiame mandagiais laiškais. Bet koks tas vyriškis viduje? Ar matau ką nors iš jo nuotraukos? Ką nors, ko nežinojau anksčiau, iš jo laiškų? Jis yra aistringas, nes šnervės išsiplėtusios. Aistringas, nes jo lūpos putlios ir gilūs kampučiai. Aistringas, nes tris dienas nesiskutęs. Trys skirtingi aistringumai. Jis nekreipia dėmesio į savo išvaizdą, nes tai nėra jo stipriausia dalis. Nueina į vyrų kirpyklą ir paprašo apkirpti paprastai, pigiausiai. Rytais, kai nusprendžia, kad barzdos visgi neaugins, peiliuku pasidailina ir bakenbardus. Neseniai pastebėjo prie smilkinių tris žilus plaukus. Nenustebo, nes prieš pusmetį išsiskyrė su mergina. Ji yra smuikininkė. Jis ją mylėjo. Labiausiai bijojo jos netekti dėl laiko ir atstumų, nes išvažiavo studijuoti Prancūzijoje. Atsitiko tai, ko ir bijojo. Paskui jis sukūrė keletą kūrinių šilkinei fleitai. Kūrinių, kuriuos kadaise svajojo kurti ir groti drauge su savo smuikininke. Fleita ir smuikas. (Jis nepagalvojo, kad ne laikas ir ne atstumas juos išskyrė. Juos išskyrė seksas. Tiksliau, jo nebuvimas.) Ko jis labiausiai bijo dabar? Kad yra netalentingas. Tai labai sunku sužinoti, tačiau visas jo gyvenimas eina į tą žinojimą: taip ar ne? Talentingas ar ne? Vidurio nebūna. Viduryje yra vidutinybės, o tai blogiausia. Kai smuikininkė jį paliko, buvo pagalvojęs apie mirtį. Savižudybės neminėjo. Jam atrodė, kad niekada negalėtų taip pasielgti, nes turi gyvus tėvus ir jaunesnįjį brolį. Nors tai, kad negalėtų, jį taip pat baugino tai vidutinybės požymis. Jis bijo Dievo klausimo. Jam nepatinka žmonės, kurie apie tai daug kalba, kelia klausimus. Jis buvo tikintysis tas dažniausiai pasitaikantis lietuviškas tikinčiojo tipas, kai tikima vaikystėje, o vėliau po klausimu varnelė dedama per daug negalvojant. Esu katalikas, nes tokie mano tėvai. Kokios ten jūsų sąlygos? Ritualai? Galima, užmokėsiu, ir nereikės juose dalyvauti? Ne, man patinka religinė muzika. Ką jūs didžioji dalis klasikos yra sukurta Bažnyčiai. Ar galima abejoti jos nauda? Jis yra neabejojantysis. Tai yra neįdomiausia jo charakteryje. Tai reiškia, kad visa jo gyvenimo energija nueis: namui, maistui ir palikuonims. Kai praūžė lietus, jis išgirdo, kaip nuo kraigo laša pavieniai lašai. Po palange užgrojo svirplys. Šitame name jis visada tikėjosi nakvoti ne vienas. Tai buvo senas namas, kuriame užaugo jo tėvas. Iš šitos stiklinės gėrė vandenį jo tėvas, kai buvo visai mažas. Stiklas nusibrūžinęs, nebelabai permatomas. Vanduo jau kitas, bet vis dar geriamas, šulinio 11

(Taigi aš ir vėl rašau. Tegul ir nerišlias nesąmones. Apgavau save ir savo tinginystę Tai ką ten sako apie rašytojo bloką? Toks neegzistuoja!) Dešimt minučių Kaip tik baigiau skaityti Elizabethos Berg knygą apie rašymą Escape into the Open pasiskanaudama (knygos gale netgi pateikti keli patiekalų receptai), nes kas sykį paskaičiusi puldavau prie kompiuterio. Tai vienas geriausių pagyrimų knygai: ji įkvepia rašyti! Be to, paaiškėjo, kad esu skaičiusi autorės romaną. Tai knyga jaunimui Joy School kukli, tačiau jaudinanti istorija (iš tų knygų jaunimui, kurias mielai skaito visi). Berg pareiškė, kad skųstis rašytojo bloku yra tas pats, kas sušukti aš nesu alkanas! ir kad nerekomenduoja pavydėti kitiems rašytojams įgimto talento. Ji siūlo ieškoti savo natūralaus stiliaus, kalbėti savo balsu, net jeigu jis netobulas. Rasti patį jaudinančias temas. Rašant nepersistengti. Perkrautas stilius erzina, net daugumoje atvejų autorius juo bando pasipuikuoti, ir taip savo tekste ima dominuoti pats. Dauguma skaitytojų tiek grožinėje, tiek negrožinėje literatūroje pageidauja artumo tik su tuo, apie ką rašoma. Bandydamas rašyti natūraliai, svarbiausia turi atsipalaiduoti. Žinau, kad lengva pasakyti, bet tikriausiai sunku padaryti. Manau, tai panašu į tokią sceną: chirurgų kolektyvas susibūręs virš paciento, gulinčio ant operacinės stalo, ragina jį atsipalaiduoti. Turbūt geriausiai suprasti mane jums padės priminimas apie tai, kaip vaikštome. Juk nesuplanuojame kiekvieno judesio iš anksto. Būtų sunku, jei reiktų galvoti apie tai, tikrai kaip mes sugebame netgi išlaikyti balansą? Bet jeigu priimate tai, kaip aš kažkas mano viduje jau žino, kaip rašyti natūraliai; manęs taip netrauktų rašyti, jeigu to kažko nebūtų; manyje slypi įgimtas instinktas na, tuomet esate pasiruošęs bėgti. Bandykite būti visuomet atidus, žvelgti giliau paviršių. Leiskite sau jausti viską, ką tik galite. Klausydamiesi, kaip šneka žmonės, įsiklausykite į intonaciją, kirčius, pauzes, greitį, žodžius už žodžių. Prie rašytojo širdies viskas turi lipti; veiksmas, kai nuolat įsisavinami įspūdžiai, turi būti jums toks pat natūralus, kaip jūsų plaukų spalva. 12

Autorė pateikia daug vertingų pratimų ir priduria: Darydami šiuos pratimus išmoksite, kad mažiau yra daugiau; kad daug naudingiau yra parodyti, nei nupasakoti; kad tikrovišką dialogą parašyti padės girdėjimo menas; kad labai geras įprotis yra mažiau galvoti, o daugiau rašyti. (Pagal Elizabeth Berg Escape into the Open (The Art of Writing True) ) Koliažas be pykčio Dailininkai šią techniką naudoja nuo senų laikų. Iškerpa ir priklijuoja pieštą ar fotografuotą detalę, užtapo, jeigu reikia, prideda ir 3D objektų: vinių, servetėlių, tinklų, skardinių ir ko tik ne. Koliaže viskas tinka ir nebūtinai siejasi. Svarbiausia, kad galutinis rezultatas būtų paveikus. Rašytojai daro tą patį, tik naudodami kitokius elementus. Koliažas sulipdomas iš ištraukų: atsiminimų dialogų monologų sapnų svajonių (daydreaming) aplinkos aprašymų detalių citatų sentencijų eilėraščių veikėjų portretų pamąstymų dienoraščių horoskopų receptų e- mailų sms- ų 13

laiškų? Šiuolaikiniai autoriai įterpia ir fotografijas, piešinius, grafikus Vienžo, įprasto blogo stilistika, tik šita teisėtai literatūrinė. Visos dalys gali būti atskiros, nesusietos vienu siužetu. Svarbu, kad būtų stiprios ir tarpusavyje sąveikautų jausmų lygmenyje. Pastaruoju metu labai susidomėjau koliažo technika: juk tai elementaru, nuo to juk galima pradėti rašyti. Kas svarbiausia rašymo (komponavimo) malonumą pajauti tučtuojau ir visai nereikia išgalvoti intarpų, kurie viską bandytų paaiškinti. Tik būtina sąlyga gabaliukai turi būti tikrai geri Šiandien radau nuostabų receptą ištiso rišlaus kūrinio (pvz. romano) rašymui. Vėlgi koliažas! Pirmiausia reikia pažaisti dailininką: Susiraskite nuotraukas su aplinka, kurioje vyks veiksmas. Galite naudoti kelionių agentūros brošiūrėles, iškarpas iš žurnalų, laikraščių, nekilnojamo turto reklamos. Aišku, dar yra internetas. Parinkite nuotraukas žmonių, labiausiai primenančių jūsų personažus. Tai gali būti aktoriai, modeliai, įžymūs ar nežinomi žmonės. Padės įvairūs žurnalai, internetas. Tuose pačiuose šaltiniuose ieškokite žodžių, frazių, kurie nusakytų aplinką, personažus ir istoriją (siužetą). Peržiūrėkite surinktą medžiagą ir iškirpkite tinkamas aplinkos detales, vaizdus, personažų paveikslus, žodžius ir frazes. Ant didelio, geriau storesnio, popieriaus (plakato) lapo sudėliokite iš visų šių detalių kompoziciją. Priklijuokite visas detales prie pagrindo. Pasidėkite koliažą taip, kad rašydami galėtumėte jį matyti. Rašykite, karts nuo karto užmesdami akį semkitės įkvėpimo. Pastaba nepersistenkite su koliažo kūrimu, nes visgi ne jis, o būsimas rašinys svarbiausias. Na, įkvėpimo vienam kartui gal ir užteks. 14

Rašymo terapija Ištraukos iš Luise DeSalvo Writing as a Way of Healing (How Telling Our Stories Transforms Our Lives) : Reta pasaulyje tokių tėvų, kaip zelandietės rašytojos Janetos Frame mama, prašiusi vaikų kurti eiles, arba Virginijos Woolf mama, raginusi savo vaikus leisti šeimos laikraštį. Kai dar būdama vaikas rašydavau, mane dažniausiai pertraukdavo, sakydavo dirbk ką nors, ruošk pamokas, padėk plauti indus, pažaisk su sese Monopolį. Nežinojau, kad visi rašytojai yra išgyvenę pameistrystės laikotarpį, ir kad juo anksčiau jis prasideda, tuo geriau. Virginia Woolf ėmė save vadinti rimta rašytoja, kai jai sukako penkiolika, nors kitos autorės, kaip Harrieta Doerr, parašiusi romaną Stones for Ibarra, arba poetė Amy Clampitt rašyti ir publikuoti savo darbus pradėjo tik sulaukusios garbaus amžiaus. Jei atsiduodame rašymo procesui, mūsų amatas tobulėja ir bręsta. Reikia laiko, kad taptume meistrais, savyje turime tik gebėjimą tokiais tapti. Tačiau vietoj skatinimų suvokti šį sveiką dalyką, gaudavau tokius pamokymus, kaip mano anglų kalbos mokytojo, kuris apie rašytojo talentą sakė: Arba tau duota, arba ne. Tai netiesa. Man sakė, jog literatūros kūriniai atsirado dėl to, kad rašytojai troško kurti grožį, o ne dėl to, kad bandė susivokti sunkiose, painiose ar skaudžiose gyvenimo akimirkose. Menas menui, supratau, o ne menas gyvenimui. Būdama jauna mergina neturėjau progos sužinoti tai, ko man trūko: žymūs rašytojai rašė savo istorijas dėl to, kad norėjo išsilieti, išsigydyti nuo skaudžios gyvenimo patirties. Ir kad aš taip pat galiu susiteikti neįkainojamą pagalbą, jei rašysiu apie savo skaudulius. ( ) Rašyti turime sulaukę įkvėpimo. Be įkvėpimo neverta rašymui švaistyti laiko. (Iš tiesų: Įkvėpimas ateina rašant.) Rašytojai turi įgimtą talentą. (Iš tiesų: Rašyti galima išmokti.) Reikia žinoti, ką nori pasakyti, o tik paskui pradėti rašyti. (Iš tiesų: Dauguma rašytojų rašo tam, kad sužinotų; daugelis pradeda rašyti tik apytiksliai nujausdami, apie ką tai bus; daugelis pradeda rašyti visai nieko nenumanydami.) 15

Rašome tik tuomet, kai norime rašyti; rašome tol, kol idėjos liejasi laisvai; sustojame tada, kai nebeturime, ką pasakyti, arba kai rašymas ima varginti. (Iš tiesų: Dauguma rašytojų rašo pastoviai; pastovumas tampa patogus; rezultatas sunkiais laikais dažnai gimsta brandžiausi kūriniai.) Tikimės, kad sakinys iš pirmo karto bus parašytas maždaug teisingai. (Iš tiesų: Netgi tie rašytojai, kurie tikina, jog parašo iš pirmo karto, perrašinėja.) Negalėsime rašyti tol, kol neskirsime tam daug laiko. Gyvendami normalų gyvenimą, niekada nerasime laiko rašymui. (Iš tiesų: Trumpų, nuolat pasikartojančių rašymo tarpsnių pakanka rašymo terapijai.) Jei rašysi kažką vertingo, darbas iš pat pradžių eisis lengvai. Jei darbas einasi sunkiai, reikia jį mesti ir pradėti kitą, ir taip daryti tol, kol rašysis lengvai. (Iš tiesų: Panašu, kad beveik kiekvienas rašo nuspėjamais tarpsniais. Ir ne kiekvienas tarpsnis suteikia malonumą.) ( ) Jauniesiems kūrėjams, užsikabinusiems ir nepaliaujantiems rašyti, būtinas besąlygiškas tikėjimas savo aistra rašyti. Reikia gerbti tą aistrą. Pradedantysis turi suvokti: jei norėsi būti skaitomas, rašyti mokysies taip, kaip ir bet kokio kito dalyko, tam reikės laiko ir būti realistiškam, kantriam su savimi. Tuo tarpu rašymo veiksmas bus ir naudinga terapija. Pasyvioji kūryba Michailas Čechovas (Michail Chekov, 1891 1955) turbūt pirmasis pastebėjo ir užvadino tokį reiškinį pasyvioji kūryba. Tai atsitinka tarp repeticijų. Tarp sąmoningo darbo su medžiaga. Tai atsitinka, kai aktorius uždaro teatro ar repeticijų salės duris, išeina į gatvę, pareina namo, valgo, prausiasi, žiūri televizorių, skaito laikraštį ar su darbu visai nesusijusią knygą, sapnuoja. Tuomet, kai mūsų protas ilsisi, pasąmonėje vyksta darbas su medžiaga. Pasąmonėje verda kūryba pasyvioji kūryba. Apie tos kūrybos vaisius aktorius sužino tik kitą dieną, kitoje repeticijoje. Kalbėdamas apie medžiagą, kartodamas seniau išgalvotą sceną, jis atranda, kad žino apie savo rolę ir veikalą daug daugiau, nei praeitoje repeticijoje. Kol jis ilsėjosi, kažkas pasikeitė. Kol jis ėjo gatve, spėjo pamatyti sceną, kuri susisiejo su repeticijų tema. Kol prausėsi duše, jam toptelėjo 16

mintis, kuri labai padės šiandieninei repeticijai. Iki šios repeticijos jis net neįtarė, kad yra visa tai surinkęs, sugalvojęs. Kol sąmonė ilsėjosi, kažkuri smegenų dalis toliau rinko medžiagą, fantazavo, kūrė. Rašytojų darbas gi, taip pagalvojus, turi daug panašumų su aktorių. Rašytojams nereikia lipti ant scenos, tačiau dažnai tenka įsivaizduoti auditoriją, kuriai rašo. Abiejų profesijų atstovai dirba su vaizduote, o ypač emocine atmintimi Nors aktoriai yra atlikėjai (kaip muzikantai), o rašytojai kūrėjai (kaip kompozitoriai), bet ir vieni, ir kiti savotiškai kuria roles. Skiriasi priemonės. Taigi atėjus laikotarpiui, kai mano stalčiuje guli rankraštis, apie kurį negaliu pasakyti nieko gero (o kartais ir nieko blogo esu jam abejinga), palieku jį ilsėtis, bręsti. Palieku jį pasitikėdama savo sąmonės ir pasąmonės bendravimo jėga. Tol, kol ilsiuosi ir domiuosi kažkuo kitu, manyje vyksta pasyvioji kūryba. Kada ateis laikas atsiversti tekstą ir jį perrašyti? Sužinosiu. Pakvies. 30% dėsnis Ryte kūrinys taip gerai nebeatrodo, kaip vakar vakare, kai rašiau! Kiek kartų esate taip pasakę ar pagalvoję? Kiek kartų susikrimtote ir nebenorėjote žiūrėti į nevykusį tekstą? Kiek kartų niekada daugiau nesugrįžote prie jo ir neištaisėte? Kiek nebaigtų šedevrų pūva skyrelyje ESKIZAI? 30% dėsnis. Šį dėsnį atradome su bendramoksliais aktoriais. Jis mus išlaisvino nuo bereikalingos savigraužos. Atvėrė užverktas akis. Išmokė dirbti su savimi profesionaliai. Jei nežinojote, aktoriai bestudijuodami savo profesiją kuria etiudus tai tokios trumpos ištraukėlės pasirinkta tema arba pagal prozos, pjesės ištraukas. Atsitinka panašiai kaip su rašymu: vakare sudėlioji puikiausią vaizdelį, vaidini kaip dievas, eini miegoti lengva širdimi, o ryte (kartais tai jau etiudo rodymo diena), prabundi sunkia galva vien prisiminęs išvakares verkti nori. Nieko gero vakar nesukūrei. Šūdų šūdas! Ir taip beveik visada. 17

Tik vienas bet: ne taip jau viskas šūdas, bent 30% etiudo atrodo visai gerai sugalvota. Tik reiktų pergalvoti, pakeisti visus kitus 70% Taip, tai nemažas rūpestėlis. Visgi. Su šio dėsnio atradimu mano gyvenime baigėsi badymas pirštu Dievui į langus ir prasidėjo kūrybinis darbas. Nuo tol kas vakarą einu miegoti nebe svajodama rytoj atrasti, kokia esu geniali, kaip pataikiau, o žinodama: rytoj pamatysiu, kurios dalys buvo geros, ir ką reikės perdaryti, tobulinti. Beje, neprisimenu tiksliai, ar taip jau patys atradome dėsnį, ar kuris iš vyresniųjų kolegų pasidalino Daug nerašytų formulių plevena teatro užkulisiuose. Tačiau iki šiol, kur tik susiduriu su kūrybos procesu, įsijungia ta ramybė, žinojimas: ne iš karto gimsta šedevrai. Maždaug po 30% kas kartą Geriausiu atveju. (Sakoma, kad rytas už vakarą protingesnis. Tiesa! Vakare išsibudinę emocijos, o ryte aštriausias protas, vadovauja logika. Todėl visai nebloga mintis vakare ieškoti naujų idėjų, o ryte jas įvertinti.) Rašytojai be mamulių Tu galbūt bijai nesėkmės, bijai, kad tai, ką rašai nėra gerai arba nebus priimta gerai? Arba gal bijai sėkmės. Kaip taip gali būti? Dėl dievo meilės, kas gali bijoti sėkmės, sakai? Na, pagalvok: su sėkme ateina atsakomybė. O daugybei žmonių atsakomybė nepakeliama. Bandydami išvengti atsakomybės, jie pasiryžę bet kam. Jie nori visuomet išlikti priklausomi, likti silpnojo pozicijoje, tad jei viskas pasisuks bloga linkme, niekas negalės jų apkaltinti. Tarp savęs ir grėsmės jie linkę pastatyti mamą. Tikri rašytojai neturi mamų. Tikri rašytojai žino, kad kūrinys gali pavykti ir nepavykti, bet jie pasiruošę priimti atsakomybę už savo sėkmę ir nesėkmę. Taigi jie dirba. Priima ledinį balto lapo iššūkį ir rašo. (Iš Carmel Bird knygos apie rašymą Not Now Jack I m Writing a Novel ) 18

Pabandei. Suklydai. Nesvarbu. Bandyk vėl. Klysk vėl. Klysk geriau. Samuelis Beckettas Beprotystė: vėl ir vėl kartoti tą patį dalyką, tikintis skirtingų rezultatų. Albertas Einsteinas Nesubrendę poetai mėgdžioja; brandūs poetai vagia. T. S. Eliotas Rašykite apie tai, ką žinote. Daugumos rašytojų nesėkmės priežastis ne kas kita, kaip rašymas apie tai, ko nežino. Williamas S. Burroughsas Vienas iš talento požymių yra drąsa. Jei neturi drąsos, tai blogai. Lygiai taip pat be drąsos nesiseks bet kurioje darbo ar gyvenimo srityje. Drąsa eina pirmoji pagal svarbumą. Katherine Anne Porter Vienas stiprus širdies užgavimas aprūpins poetą gausiomis eilėmis, o romanistą padoriu skaičiumi romanų. Bet tam, kad širdį užgautų, reikia ją turėti. Editha Wharton Katė atsitūpė ant kilimėlio dar nėra pasakojimo pradžia, tačiau Katė atsitūpė ant šuns kilimėlio yra. Johnas Le Carre Rašymas yra visiška vienatvė, nusileidimas į šaltą savo paties bedugnę. Franzas Kafka 19

Tikro rašytojo neįmanoma atgrasinti nuo rašymo nusispjaus į tai, ką jiems sakai, ir rašys. Sinclair Lewisas Jei bandau miegoti, mintys nesustoja. Jei bandau rašyti, atsiveria nuoga tuštuma. Carrie Latet Tik užrašyk popieriuje, o tada jau žiūrėsim, ką su tuo galima padaryti. Maksvelas Perkinsas Didis yra menas pradėti, bet dar didesnis užbaigti. Longfellow PRATIMAI 1. Tarp eilučių Iš kokio nors žymaus (gero, stipraus) prozos kūrinio išimkite 20 nuoseklių sakinių (vientisą ištrauką) ir po kiekvieno sakinio parašykite savo pratęsimą. Pasistenkite, kad jūsų sakiniai nesuardytų kūrinio vientisumo, nors galite įrašyti naujus personažus. Tuomet išimkite originalo sakinius ir perskaitykite naują tekstą. Galbūt tai bus rišli istorija (ar jos užuomazga), galbūt jūsų tekstas sukurs šešėlio įspūdį. Šiaip ar taip, reiškinys įdomus. O tokią kūrimo tarp eilučių priemonę jau seniai naudoja poetai. (Kas toliau? Pratimas reikalauja taisyti, prikurti ir galiausiai sudėlioti savarankišką, originalią istoriją.) 2. Publicistikai ir ne tik Parašykite tema: Kodėl rašau? Parašykite trumpą eilėraštį apie tikrą, giliai sudominusį, savo ar ne savo gyvenimo įvykį. Atraskite tame eilėraštyje pagrindinę temą. Pagal tą eilėraštį parašykite esė (publicistinį straipsnelį) ta pačia tema. 20

Paimkite tris atsitiktinius ir tarpusavyje nesusijusius daiktus iš lentynos, iš savo rankinės, iš virtuvės, iš bet kur. Pasidėkite juos priešais save ir aprašinėkite kiekvieną po 15 min. Paieškokite bendros, visiems daiktams tinkančios temos. Atsiverskite savo rašinį, kurį šiuo metu perrašinėjate, tobulinate. Ieškokite vieno vaizdinio, kuriame tilptų visos rašinio abstrakčios idėjos arba rašinio sąvoka (koncepcija). Padalinkite rašinį į tris dalis, kiekvienoje iš jų susitelkdami ties viena vaizdinio dalimi, požiūriu. Dabar pinkite tas dalis tarpusavyje, t.y. dėliokite, maišykite dalių skyrius. Atspausdinkite ir žirklėmis sukarpykite keletą (vieną, du, tris ar daugiau) savo rašinių ties pastraipomis, sumaišykite tas skiautes, taikykite jas vieną prie kitos kaip dėlionę. Ieškokite naujų sąryšių, sąskambių, naujos tvarkos. Apsiginklavę diktofonu apklauskite du žmones, kurie dalyvavo tame pačiame įvykyje, pvz. savo pačių vestuvėse. Užrašykite (transkribuokite) garso įrašus, lyginkite pasakotojų versijas. Ką sužinojote apie įvykį? Ką sužinojote apie žmones? Kokią istoriją parašytumėte pagal tuos du pasakojimus? Taip pat apsiginklavę apklauskite tris žmones apie neseniai kaimynystę/miestą/šalį sukrėtusį įvykį, pvz. Kedžio mirtį. Paprašykite jų savais žodžiais papasakoti, kas atsitiko ir kaip tai juos paveikė. Užrašykite tai į tris monologus. Palyginkite juos. Raskite istorinį įvykį, apie kurį mažai žinote, sugalvokite galimas skirtingas įvykio interpretacijas. Sudarykite sąrašą asmenų, kuriuos apklaustumėte, bandydami sulyginti tas interpretacijas. Paverskite save (autorių, pasakotoją) ryškiu personažu. Surašykite savo ypatumus, keistumus, išskirtinumus, manierizmus: kuo skiriatės nuo vidutinio, paprasto, statistinio homo sapiens? Raskite kokį nors savo gyvenimo įvykį atspindinčias nuotraukas ir pagal jas parašykite 1500 2000 žodžių pasakojimą. Pasikalbėkite su kuo nors, kas dalyvavo jūsų aprašytame pagal nuotraukas įvykyje ir pagal tą interviu sukurpkite dar 1000 žodžių priedą. Parašykite maždaug 1000 žodžių kontempliaciją apie žmogaus atmintį, lygindami savo ir to žmogaus pasakojimą. (Viso turėsite 3500 4000 žodžių apimties memuarų eskizą.) Labai tiksliai aprašykite įvykį, kuriame dalyvavote (ar kurį stebėjote), išvengdami įvardžių aš, mane, man, mano, mes, mūsų ir t.t. Aprašytąją sceną dukart perrašykite, kaskart potekstėje išreikšdami vis kitą emociją: pyktį, baimę, humorą, sarkazmą, pasišlykštėjimą ir t.t. Atsiverskite mėgstamą kito rašytojo kūrinį ir jį skaitydami paraštėse pasižymėkite, kur 21

pasakojime yra pats autorius (fiziškai) arti ar toli? Tą patį padarykite ir su savo ką tik parašytomis scenomis. Knygos struktūros modeliavimas. Išsirašykite jums patinkančios knygos planą, išdėliokite dalis, aprašykite, kas yra kiekvienoje. Pagal tos svetimos knygos struktūrą parašykite savo knygos trumpą turinį (planą). Ištraukite iš stalčiaus savo nebaigtą kūrinį. (Ar sustojote maždaug ties šimtuoju puslapiu? Dažniausiai tai yra ta riba, už kurios nebeužtenka entuziazmo tęsti.) Perskaitykite ir sudarykite trumpą turinį (planą). Išskirstykite plano dalis į dvi kolonas: į temą ir ne į temą. Dabar nuspręskite, ar neįmanoma ištaisyti struktūrinių nesklandumų? Sprendimai turi būti labai paprasti ir organiški. Eksperimentuokite su kūrinio chronologine tvarka (laiko linija). Pvz. rašant atbulai, pasakojimas gali išeiti taupesnis, labiau sukauptas ties esmine mintimi. Rašydamas nuo pradžios iki galo galite paskęsti smulkmenose, nes norėsis per daug papasakoti. Išsirinkite žmogų, gebantį jus prajuokinti ne tik žodžiais, bet visa savo esybe povyza, gestais, mimika, apsirengimu ir t.t. Aprašykite jį mažiau nei 500 žodžių. Įtikinkite skaitytoją, kad, nežiūrint visų keistenybių, visgi mėgstate (ar mylite) tą žmogų. Pasakojimo personažas esate jūs. Kokio dalyko tikrai nepadarytumėte, kokioje vietoje tikrai neatsidurtumėte, kokio žmogaus (ar padaro) tikrai nesutiktumėte? Atsidurkite, sutikite, padarykite ir surašykite karštus įspūdžius. Nuoširdžiai. Jei kurį nors išbandysite, pasidalinkite įspūdžiais. Chronologinė rašymo ir komentarų tvarka neturi reikšmės pratimus galite atlikti dabar, galite po penkių metų ir, aišku, galite niekada 3. Dešimt minučių Pasidėkite prieš save žadintuvą (aš naudoju virtuvės laikroduką). Atsiverskite savo dienoraštį (kompiuteryje naują dokumentą). Prisiminkite kokį nors savo gyvenimo įvykį, kuris padarė jums stiprų įspūdį, sukėlė emociją. Tai gali būti bet kokia emocija pyktis, baimė, liūdesys, nostalgija, džiaugsmas. Įsileiskite tą atsiminimą, vėl išgyvenkite. Dabar užstatykite žadintuvą 10 minučių ir rašykite. Rašykite pirmuoju asmeniu (aš, viskas vyksta man, su manimi), esamuoju laiku (viskas vyksta dabar). Įtraukite visus pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą. Nesistenkite paaiškinti, kaip tas 22

įvykis atsitiko, negalvokite, kaip jį gali suprasti skaitytojas, padoriai ar nepadoriai tai atrodo, tiesiog įšokite į atsiminimą ir rašykite, ką jaučiate, kas su jumis vyksta. Nesustokite, neabejokite, rašykite nepaliaudami. Galvokite ne apie tai, ką parašėte ką tik, o ką tuojau parašysite. Pasakokite puslapiui taip, lyg kalbėtumėt pažįstamui. Ir pasakokite tol, kol suskambės žadintuvas. Tuomet stop. Įkvepiančių knygų sąrašas: 1. Aristotelis. Poetika 2. Laima Vincė. Rašyti gali kiekvienas 3. Stephen King. On Writing (A Memoir of the Craft)* 4. Paul Mills. Writing in Action* 5. John Mullan. How Novels Work* 6. Stephen Koch. Modern Library Writer s Workshop* 7. John Marsden. Everything I Know About Writing* 8. Brian Kiteley. The 3 A. M. Epiphany (Uncommon Writing Exercises That Transform Your Fiction)* 9. Elizabeth Berg. Escape into the Open (The Art of Writing True)* 10. Roy Peter Clark. Writing Tools (50 Essential Strategies for Every Writer) 11. Peter Elbow. Writing With Power (Techniques for Mastering the Writing Process) 12. Gotham Writer s Workshop.Writing Fiction: The Practical Guide from New York s Acclaimed Creative Writing School 13. Roberta Jean Bryant. Anybody Can Write 14. Todd A. Stone. Novelist s Boot Camp: 101 Ways to Take Your Book From Boring to Bestsell 15. William Strunk Jr., E. B. White, Maira Kalman. The Elements of Style Illustrated 16. Ray Bradbury. Zen in the Art of Writing* 17. Louise DeSalvo. Writing as a Way of Healing (How Telling Our Stories Transforms Our Lives) 18. Anaïs Nin. The Novel of the Future 19. Scott Mariani. How To Write a Thriller 20. Francine Prose. Reading Like a Writer 21. Carmel Bird. Not Now Jack I m Writing a Novel* 22. Carmel Bird. Dear Writer *šitos man ypatingai patiko ~ rašyti gali kiekvienas ;) 23