NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE IR UŽ JOS RIBŲ: MOKINIŲ POŽIŪRIO ANALIZĖ

ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20). 2008 NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE IR UŽ JOS RIBŲ: MOKINIŲ POŽIŪRIO ANALIZĖ Jūra Vladas Vaitkevičius, Lina Miliūnienė, Tatjana Bakanovienė Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Įvadas Švietimo reformos kontekste pedagogams, mokyklos bendruomenės vadovams iškilo naujų užduočių: kaip kokybiškai spręsti mokinių organizuoto laisvalaikio problemą. Popamokinę veiklą galima laikyti pagrindine organizuoto laisvalaikio forma, todėl aktualu gebėti kokybiškai ir efektyviai išnaudoti visas jos teigiamo poveikio galimybes, būtent: stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, puoselėti jo savarankiškumą ir užimti po pamokų, apsaugant nuo nepageidaujamos įtakos gatvėje. Kaip pažymi M. Barkauskaitė (2001), popamokinės veiklos intensyvinimas bei plėtimas mokykloje ir už jos ribų viena iš galimybių sprendžiant mokyklos nelankymo, nusikalstamumo mažinimo problemas. Gausėjant informacijos srautui, intensyvėjant mokymo(si) procesui, svarbu tinkamai derinti veiklą ir poilsį. Kaip parodė Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų ugdytinių popamokinės veiklos, laisvalaikio ir savijautos tyrimas (Vaitkevičius ir kt., 2005), nuo pamokų atliekamu laiku moksleiviai nevengia ir žalingų įpročių: ne tik rūko ir vartoja alkoholį, bet ir kasdien praleidinėja pamokas. S. Dapkienė (2002) įsitikinusi, kad tinkamas papildomojo ugdymo, ypač neformalaus ir formalaus, organizavimas įdomi veikla po pamokų atitraukia moksleivius nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, nusikalstamumo ir sudaro sąlygas menine, technine, sportine ar kitokia veikla realizuoti saviraiškos ir bendravimo poreikį, ugdytis tautinę bei kultūrinę savimonę. Be to, mokykla negali ignoruoti mokinių orientacijos į pramoginę veiklą, nes šie ieškos malonumų ne mokykloje, vis labiau toldami nuo jos (Dzeniuškaitė, 1991). Neformalusis vaikų ugdymas, kaip aktuali problema Lietuvos mokslininkų tyrinėjamas įvairiais aspektais. Šio ugdymo reikšmę asmenybės socializacijai analizavo B. Bitinas (1986, 1990), J. Vaitkevičius (1995), L. Jovaiša (2001), turinį ir formas šiuolaikinėje mokykloje S. Dapkienė (1998, 2002) ir pateikė nemažai idėjų, siūlymų ir pavyzdžių, kaip ugdyti dvasingus ir kūrybingus žmones, I. Ramaneckienė (2002) nagrinėjo papildomojo ugdymo funkcijas, aptarė su tuo susijusias problemas, rekomendavo praktikoje taikyti terapinio pobūdžio užsiėmimus kaip vieną iš papildomojo ugdymo formų. Užimtumo reikšmę asmenybės vystymuisi pabrėžė M. Barkauskaitė (1997, 2001). Taip pat buvo tiriamos neformalaus vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas (Kvieskienė, 2006) bei mokinių ir mokytojų nuomonė apie popamokinės veiklos veiksmingumą. Šių tyrimų metu pastebėta, kad neformalaus ugdymo sistemą būtina tobulinti, kelti minėtų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Šių procesų sėkmingam realizavimui svarbi mokinių nuomonė, kuri leistų įvertinti jų poreikius bei neformalaus ugdymo galimybes. Tyrimo tikslas ištirti neformalaus ugdymo pasiūlą ir prieinamumą Šiaulių mieste ir moksleivių požiūrį į jį. Tyrimo uždaviniai: Literatūros studijų pagrindu atlikti neformalaus ugdymo sampratos, organizavimo analizę. Ištirti neformalaus ugdymo pasiūlą ir paklausą Šiaulių mieste. Ištirti mokinių požiūrį į neformalųjį ugdymą. Tyrimo metodai: dokumentų, mokslinės literatūros teorinė analizė, anketinė apklausa, statistiniai duomenų analizės metodai, lyginamoji duomenų analizė. Tyrimai vykdyti Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 11.0 programa. Skirtumų patikimumas vertintas pagal Pearson Chi-Square rodiklį, ryšio tarp požymių stiprumas buvo įvertintas skaičiuojant Spearman o koreliacijos koeficientą (r). Visi tekste komentuojami skirtumai yra statistiškai reikšmingi, jų reikšmingumo slenkstis 0,05. Tyrimo imtis ir organizavimas. Apklausoje dalyvavo septintų (59,01 proc.) ir devintų (40,99 proc.) klasių 13 16 metų mokiniai. Iš jų 212 (61,6 proc.) mergaičių ir 132 (38,4 proc.) berniukų. Respondentams buvo pateiktos anketos, modifikuotos pagal Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologinių švietimo tyrimų laboratorijos sudarytą klausimyną (Ignatavičius ir kt., 2003). Anketą sudarė 37 klausimai. Iš viso buvo išdalyta 400 anketų, sugrįžo 344; grįžtamumo kvota 86 proc., t. y. gera, todėl įmanomas rezultatų statistinis vertinimas. Teorinis tyrimo pagrindimas Lietuvos Švietimo reformos dokumentuose papildomu ugdymu pavadinta visa popamokinė veikla ir apibūdinama trimis pagrindinėmis sąvokomis: formalus, neformalus ir informalus ugdymas. Neformaliojo švietimo (ugdymo) tikslas paruošti vaiką (asmenybę) sėkmingam gyvenimui nuolat kintančioje, dinamiškoje visuomenėje, ugdy- 252

SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA ti įgūdžius, padėsiančius jam atrasti savo vietą darbo rinkoje bei tapti motyvuota ir kūrybiška asmenybe. Taigi, neformalusis ugdymas labai reikšmingas visai visuomenei: ir vaikams, ir suaugusiems. Neformalusis ugdymas Europos šalyse Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir kt. pripažintas įrankis, sprendžiant jaunų žmonių socialinės integracijos, integravimo į darbo rinką, taip pat nusikalstamumo bei narkomanijos prevencijos problemas. Panašaus rezultato laukiama ir Lietuvoje (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005). Kaip teigia G. Kvieskienė (2006), neformalusis ugdymas turi funkcionuoti taip, kad mokiniui būtų sudarytos galimybės gilinti, papildyti, plėtoti žinias, įgytas formaliojo ugdymo metu; per meninę, sportinę ar kitokią veiklą realizuoti saviraiškos poreikius; ugdytis kaip socialinis subjektas: laisvai, nevaržomai bendrauti su vienmečiais jaunesniais ar vyresniais už save, įvairių tautybių ir įsitikinimų žmonėmis; ugdytis kompetencijas, būtinas aktyviai ekonominei veiklai, profesinei karjerai; ugdytis pilietiškumą, tautinę ir kultūrinę savimonę. Iki 2002 metų neformalusis vaikų ugdymas nebuvo aiškiai apibrėžtas. Dažniausiai jis buvo įvardijamas kaip viena iš naujai atsiradusių darbo su jaunimu sričių (pvz., nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veikla). Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 63-2853), priimtame 2003 metais, iki tol buvusi papildomojo ugdymo sąvoka buvo apibrėžta kaip neformalusis vaikų švietimas. Papildomasis ugdymas yra viena iš neformaliojo švietimo sudedamųjų dalių, organizuojamų bendrojo lavinimo mokyklose. Papildomas ugdymas yra neprivalomas ir laisvai mokinių pasirenkamas (Barauskaitė, 2004). Organizuojant vaikų neformalųjį ugdymą reikia nepamiršti kiekvieno vaiko individualių savybių, būtent: gebėjimų, įgūdžių, poreikių, interesų, gabumų ir kt. Būtent, tokios vaikų asmenybės savybės lemia neformalaus ugdymo įvairovę. Dažniausiai mokslinėje literatūroje sutinkamos tokios neformalaus ugdymo klasifikacijos: pagal veiklos kryptis (pvz., meninis ugdymas, etninė kulltūra ir pan.) ir pagal ugdymo formas (pvz., pagal ugdytinių skaičių masinė, grupinė, individuali, pagal sistemingumą nuolatinė, epizodinė ir pan.) (Ramaneckienė, 1998). Šiaulių miesto mokyklose viena iš populiariausių neformalaus ugdymo formų yra būreliai. Būrelius reikėtų suprasti kaip grupę laisvu noru susibūrusių vaikų, norinčių susipažinti su tam tikromis veiklomis arba gilinti savo žinias pasirinktoje veikloje. Mokyklose veikia įvairios veiklos krypties būreliai (šokių, muzikos, sporto ir pan.). Būreliai, kurių metu vaikai turi galimybę gilinti įvairių dalykų žinias ir įgūdžius dažnai vadinami dalykiniais būreliais. Tyrimo rezultatų analizė ir interpretacijos Tyrimu nustatyta, kad mokykloje būrelius lanko 228 (66 proc.), už mokyklos ribų 213 (62 proc.) respondentų. Mokiniai dažniausiai renkasi dalykinius būrelius, kurie populiaresni mokykloje, o ne už jos ribų. Tik sporto būreliai populiarūs tiek mokykloje, tiek už mokyklos ribų. Kaip rodo tyrimas, už mokyklos ribų labiausiai yra lankomi sporto būreliai (sekcijos) 83 (24,1 proc.), muzikos 13 (3,8) ir dailės 10 (2,9), choreografijos 13 (3,8) ir kt. (1 pav.). Dalykiniai būreliai, N = 145 Sporto, N = 127 Muzikos, N = 52 15,1 36,9 42,1 Choreografijos, N = 29 8,5 Dailės, N = 39 Teatrinio meno, N = 17 5 5,5 Visuomeninės organizacijos, N = 10 Gamtos-ekologijos, N = 8 Techninės kūrybos, N = 5 Turizmo-kraštotyros, N = 5 Etnokultūros, N = 4 3 2,4 1,5 1,5 1,2 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 pav. Mokinių, lankančių būrelius mokykloje ir už jos ribų (proc.), sklaida 253

ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20). 2008 Paveiksle pavaizduotas bendras būrelių lankomumas tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Kadangi mokinių veikloje svarbus yra formalus ugdymas, tai daugiausia mokinių lanko dalykinius būrelius, siekdami užpildyti žinių spragas, galvodami apie būsimą profesiją, todėl juos renkasi kryptingai, žinodami, ko toje veikloje siekia ir ko iš jos tikisi. Daugiau kaip trečdalis vaikų pasirenka įvairius sporto būrelius. Toks atsakymų pasiskirstymas dar kartą patvirtina, kad labiausiai lankomi yra meniniai (dailės, muzikos, choreografijos) ir sporto būreliai, mažiau lankytojų susilaukia etnokultūros, turizmo kraštotyros, techninės kūrybos būreliai. Palyginus popamokinės veiklos užsiėmimų lankymą mokykloje ir už jos ribų pagal lytį, rezultatai parodė, kad merginų ir vaikinų dalyvavimas būrelių veikloje panašus. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti keliais atvejais: merginos dažniau lanko dalykinius būrelius tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų, tačiau rečiau sporto būrelius negu vaikinai; visuomeninių organizacijų veikloje visiškai nedalyvauja vaikinai. Tyrimų rezultatų analizė leidžia teigti, kad merginos aktyviau nei vaikinai dalyvauja popamokinėje veikloje, mergaitės dažniau lanko meninės pakraipos būrelius, o vaikinai sporto, techninius. Lentelė. Popamokinės veiklos užsiėmimų lankymas mokykloje ir už jos ribų pagal lytį Lytis Lankau Nelankau, bet norėčiau Mokykloje Nelankau ir nenorėčiau p Būreliai Lankau Už mokyklos ribų Nelankau, bet norėčiau Nelankau ir nenorėčiau Dalykiniai būreliai Merginos 81 (65,3) 17 (13,7) 26 (21,0) 18 (36,7) 7 (14,3) 24 (49,0) Vaikinai 32 (56,1) 1 (1,8) 24 (42,1) 14 (35,9) 25 (64,1) Muzikos Merginos 13 (19,4) 19 (28,4) 35 (52,2) 21 (38,2) 9 (16,4) 25 (45,5) Vaikinai 8 (20,0) 4 (10,0) 28 (70,0) 10 (25,6) 4 (10,3) 25 (64,1) Choreografijos Merginos 15 (27,7) 27 (40,9) 24 (36,4) 12 (22,2) 23 (42,6) 19 (35,2) Vaikinai 1 (2,9) 1 (2,9) 33 (94,3) 1 (3,1) 1 (3,1) 30 (93,8) Teatrinio meno Merginos 11 (18,6) 16 (27,1) 32 (54,2) 4 (11,4) 9 (25,7) 22 (62,9) Vaikinai 1 (2,9) 3 (8,6) 31 (88,6) 1 (3,1) 1 (3,1) 30 (93,8) Dailės Merginos 5 (9,3) 19 (35,2) 30 (55,6) 25(49,0) 8 (15,7) 18 (35,3) Vaikinai 4 (10,5) 1 (2,6) 33 (86,8) 5 (13,9) 2 (5,6) 29 (80,6) Etnokultūros Merginos 9 (18,0) 41 (82,0) 2 (5,6) 34 (94,4) Vaikinai 34 (100) 2 (6,5) 29 (93,5) Sporto Merginos 26 (33,3) 23 (29,5) 29 (37,2) 31 (47,7) 16 (24,6) 18 (27,7) Vaikinai 18 (34,6) 13 (25,0) 21 (40,4) 52 (67,5) 9 (11,7) 16 (20,8) Turizmo - kraštotyros Merginos 1 (1,9) 1 (21,2) 40 (76,9) 2 (5,7) 6 (17,1) 27 (71,1) Vaikinai 4 (11,4) 31 (88,6) 2 (5,9) 4 (11,8) 28 (82,4) Techninės kūrybos Merginos 2 (3,8) 6 (11,5) 44 (84,6) 3 (9,1) 30 (90,9) Vaikinai 2 (5,7) 2 (5,7) 31 (88,6) 1 (3,2) 2 (6,5) 28 (90,3) Gamtos - ekologijos Merginos 1 (1,9) 6 (11,1) 47 (87,0) 5 (13,2) 2 (5,3) 31 (81,6) Vaikinai 2 (5,7) 1 (2,9) 32 (91,4) - 1 (3,3) 29 (96,7) Visuomeninės organizacijos Merginos 5 (9,3) 10 (18,5) 39 (72,2) 5 (15,6) 27 (84,4) Vaikinai 31 100) 28 (100) p 254

SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA Palyginus VII ir IX klasių mokinių dalyvavimo būreliuose motyvus, nustatyta, kad septintokų atsakymai žymiai skiriasi nuo devintokų. Septintokai vardijo šiuos pagrindinius motyvus: norėjo, kad labiau gerbtų draugai (86,8 proc.), daugiau nebuvo ką rinktis (84 proc.), tiesiog reikėjo kažkur prastumti laiką po pamokų (68,3 proc.), paskatino tėvai (65,6 proc.). Tuo tarpu devintokai labiau motyvuoti, jų pasirinkimas dažniausiai orientuotas: pasirinko šią veiklą, nes tai naudinga galvojant apie būsimą profesiją (53,2 proc.), visada domėjosi šia veikla (44,6 proc.). Dalyvavimu būreliuose tiek septintokai, tiek devintokai tikėjosi užpildyti žinių spragas (atitinkamai: 50,4 proc. ir 49,6), norėjo įgyti naudingų įgūdžių (57,1 proc., 42,9 proc.),. Palyginus mergaičių ir berniukų atsakymus, nustatyta, kad mergaitėms popamokinėje veikloje įdomiau nei pamokose (62,5 proc.), jos tikėjosi realizuoti savo gabumus (64,8 proc.) arba tai naudinga galvojant apie būsimą profesiją (70,5 proc.), tuo tarpu berniukams tai nėra labai aktualu. Jiems svarbiau pelnyti draugų pagarbą. Būrelių pasirinkimui įtakos turi vadovo autoritetas. Kad jis būtų geras ir žinomas specialistas, labiau reikšminga berniukams (57,7 proc.). Vaikinai dažniau bei merginos akcentuoja atsitiktinio pasirinkimo motyvus nebuvo daugiau, ką rinktis (64 proc.), reikėjo kažkur prastumti laiką po pamokų (57,1 proc. berniukų). Būrelių pasirinkimo motyvų populiarumui įvertinti buvo apskaičiuotas populiarumo indeksas (PI), kuris parodo, kelintą vietą konkretus objektas užima sąraše, sudarytame įverčių mažėjimo tvarka (Bitinas, 2006). Norėjau įgyti naudingų įgūdžių Popamokinėje veikloje įdomiau nei pamokose Tikėjausi realizuoti savo gabumus Visada domėjausi šia veikla, todėl ir nutariau dalyvauti Ieškojau naujų įspūdžių Siekiau sportuoti ir sustiprinti sveikatą Ši veiklos forma naudinga galvojant apie būsimą profesiją Tikėjausi užpildyti dalykinių žinių spragas Norėjau susirasti draugų Paskatino tėvai Vadovas žinomas ir geras specialistas Reikėjo tiesiog kažkur prastumti laiką po pamokų Pasirinktas būrelis (ar kita veiklos forma) yra madingas Pasekiau draugų pavyzdžiu Norėjau, kad labiau gerbtų draugai Daugiau nebuvo ką rinktis 0,67 0,56 0,51 0,48 0,44 0,42 0,40 0,38 0,33 0,24 0,23 0,18 0,18 0,14 0,11 0,07 2 pav. Populiariausi būrelių pasirinkimo motyvai 255

ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20). 2008 Analizuojant tyrimo rezultatus, pastebėta tendencija, kad dažniausiai mokiniai pasirenka būrelius, atsižvelgdami į savo gebėjimus arba poreikius, ir nurodo tokius motyvus: visada domėjausi šia veikla, tikėjausi realizuoti savo gabumus, popamokinėje veikloje įdomiau nei pamokoje bei norėjau įgyti naudingų įgūdžių (2 pav.). Kitos priežastys mokinių pasirinkimą veikia mažiau. Respondentų atsakymuose argumentais pagrįstas jų nedalyvavimas popamokinėje veikloje. Dauguma priežasčių objektyvios: per didelis namų darbų krūvis, trūksta laiko pasiruošti pamokoms (27,9 proc.), veikla neatitiko interesų (22,8 proc.), nieko naudingo negauna užsiėmimuose (7,3 proc.), nepatiko vadovas (11,9 proc.), susirado kitą veiklą (8,7 proc.). Mokinių nuomone, neformalųjį ugdymą reikėtų tobulinti šiomis kryptimis: daugiau dėmesio skirti mokinių poreikiams (59 proc.), organizuoti daugiau ekskursijų, kelionių ir išvykų (48,8 proc.), ieškoti įdomių, kūrybingų būrelių vadovų (39,8proc.), ieškoti naujų užsiėmimo formų, stiprinti materialinę bazę, į neformalųjį ugdymą įtraukti tėvus (9,9 proc.). Moksleiviai pageidautų įdomesnių, modernesnių būrelių: dailiojo čiuožimo, elektrotechnikos, breiko, imtynių, plaukimo, riedlentininkų, jogos ir pan. Išvados 1. Pagrindinė nedalyvavimo būreliuose priežastis laiko stoka. Dažniau šią priežastį nurodo 9 klasių mokiniai, jiems trūksta laiko namų darbams atlikti arba per didelis krūvis. 2. Mokiniai dažniausiai lanko dalykinius (42,1 proc.), sporto (36,9 proc.) ar meninės pakraipos (29,1 proc.) būrelius. 3. Vyraujantys motyvai, skatinantys mokinius dalyvauti būreliuose, susiję su įgūdžių formavimu ir žinių tobulinimu (67,2 proc.), rengimusi būsimai profesijai (40,4 proc.), siekimu sportuoti ir stiprinti sveikatą (41,6 proc.), vadovo kompetencija (22,7 proc.), tikėjimu realizuoti savo gabumus (50,6 proc.). 4. Mokiniai pripažįsta, kad neformalus ugdymas yra pakankamai įdomus ir naudingas, tačiau reikėtų jį tobulinti, norisi daugiau įvairovės, naujumo. Respondentai siūlo organizuojant neformalųjį ugdymą atsižvelgti į moksleivių poreikius (59,6 proc.), daugiau organizuoti ekskursijų, kelionių ir išvykų (48,8 proc.). Šios veiklos tobulinimui siūlo ieškoti įdomių, kūrybingų būrelių vadovų (39,8 proc.), pasiūlyti naujų veiklos krypčių, sustiprinti materialinę bazę, įtraukti tėvus (9,9 proc.). Literatūra 1. Barkauskaitė M., 1997, Moksleivių organizacijų veikla Lietuvos mokyklose. Vilnius. 2. Barkauskaitė M., 2001. Paaugliai: sociopedagoginė dinamika. Monografija. Vilnius. 3. Barkauskaitė M., 2004, Moksleivių dorinis ugdymas popamokinėje veikloje. Tarptautinė mokslinė konferencija. Meninio ir dvasinio ugdymo paralelės. P. 20 25. 4. Bendrieji ugdymo planai 2005 2007 metų. Prieiga per internetą <http://www.smm.lt/ugdymas/docs/ ugdymo_planai_2005.pdf>, (žiūrėta 2007-12-12). 5. Bitinas B., 2006, Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius. 6. Dapkienė S., 1998, 2002, Papildomojo ugdymo formos. Šiauliai. 7. Dzenuškaitė S., 1991, Mokinių nepamokinės veikos tobulinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius. 8. Ignatavičius S., Matakaitė S., Šutinienė I., Tamošiūnas T., 2003, Popamokinės veiklos veiksmingumas. ŠMM tyrimas. Vilnius. Prieiga per internetą <http://www.smm.lt> (žiūrėta 2008-02-01). 9. Jovaiša L., 2001, Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius. 10. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija. Prieiga per internetą <http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai> (žiūrėta 2008-01-15). 11. Kvieskienė G., ir kt., 2006, Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas. Prieiga per internetą <http://www.smm.lt> [žiūrėta 2008-02-01]. 12. Ramaneckienė I., 2002, Papildomojo ugdymo šiandiena ir galbūt rytdiena. Papildomas ugdymas II: straipsnių rinkinys. Šiauliai. 13. Vaitkevičius J., 1982, Moksleivių mokymosi ir laisvalaikio problemos. Vilnius. 14. Vaitkevičius J. V., Bakanovienė T., Miliūnienė L., 2005, Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių popamokinės veiklos, laisvalaikio, savijautos tyrimas. Visuomenės sveikata. Nr. 4 (31). P. 30 33. Duomenų bazė <www.indexcopernicus. com>. 256

SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA ORGANISATION OF EXTRA-CURRICULAR ACTIVITIES IN ŠIAULIAI CITY COMPREHENSIVE SCHOOL AND OUTSIDE IT: ANALYSIS OF PUPILS ATTITUDES Jūra Vladas Vaitkevičius, Lina Miliūnienė, Tatjana Bakanovienė Summary The aim of the present article is to explores attitudes of Šiauliai city pupils community towards extra-curricular activities. Theoretical development of the conception of extra-curricular activities as well as organisation of extracurricular activities in Šiauliai city were analysed. During research it was raised that pupils expectations concerning organisation of extra-curricular activities not always correspond to real services of extra-curricular activities in comprehensive schools and outside them. By applying the method of a questionnaire-based survey a research was carried out; aim of it was to analyse pupils attitudes towards organisation of extra-curricular activities in pupils community of Šiauliai city. Statistical (describing frequency, averages) data analysis was carried out. A quantitative (N = 344) survey, an interview with the organisers of extra-curricular activities (N = 4) were carried out. 344 Šiauliai city pupils of forms 7 (N = 203) and 9 (N = 141) took part in the research; 212 girls and 132 boys. The empirical part explored the following: leisure time hobbies of pupils, meeting the needs for self-education of pupils during extra-curricular activities, problems of complementary education as well as preconditions for effectiveness. The research results showed that pupils attitudes towards organisation of extra-curricular activities at school are positive. Pupils willingly take part in various events of extra-curricular activities both at school and outside it. Sport, artistic, subject-related clubs are predominant in Šiauliai city comprehensive schools and outside them. Pupils agree that extra-curricular activities are rather interesting and useful; however, there is a place for improvement, a wish for more variety, novelty. The respondents would like more attention to pupils needs (59,6%), pupils would strongly wish more organisation of excursions, trips and outings at school (48,8%), there is a lack of interesting, creative club instructors (39,8%), who could initiate new activities, develop material facilities, involve parents into extra-curricular activities (9,9%), 4,4% of the respondents are not interested in extracurricular activities at all. Key words: extra-curricular activities, non-formal education, pupils. NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE IR UŽ JOS RIBŲ:MOKINIŲ POŽIŪRIO ANALIZĖ Jūra Vladas Vaitkevičius, Lina Miliūnienė, Tatjana Bakanovienė Santrauka Tyrimo tikslas ištirti neformalaus ugdymo pasiūlą ir prieinamumą Šiaulių mieste ir moksleivių požiūrį į jį. Darbe atlikta teorinė neformalaus ugdymo sampratos analizė. Ištirta neformalaus ugdymo pasiūla ir paklausa. Tyrimu siekta ištirti mokinių požiūrį į neformalųjį ugdymą, pagrindines nedalyvavimo popamokinėje veikloje priežastis. Buvo atlikta anketinė apklausa, statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 344 Šiaulių miesto 7 (N = 203) ir 9 (N = 141) klasių moksleiviai, iš jų 212 mergaitės ir 132 berniukai. Tyrimų rezultatai parodė, kad mokinių požiūris į neformalaus ugdymo organizavimą mokykloje teigiamas. Mokiniai noriai dalyvauja įvairiose veiklose tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose ir už jos ribų dominuoja sporto (36,9 proc.), meninės pakraipos (29,1 proc.), dalykiniai būreliai (42,1 proc.). Mokiniai pripažįsta, kad neformalus ugdymas yra pakankamai įdomus ir naudingas, tačiau ją tikslinga tobulinti, norisi daugiau įvairovės, naujumo. Jie daugiau dėmesio siūlo atkreipti į moksleivių poreikius (59,6 proc.), pageidautų organizuoti mokykloje daugiau ekskursijų, kelionių ir išvykų (48,8 proc.), siūlo sudaryti vadovų atrankos sistemą (39,8 proc.), sustiprinti materialinę bazę, į neformalų ugdymą įtraukti tėvus (9,9 proc.). Prasminiai žodžiai: neformalus ugdymas, pasiūla ir prieinamumas, moksleiviai. Įteikta 2008-06-28 257