Naujienos iš 23-iojo Pasaulio Energetikos Kongreso, įvykusio š.m. spalio 9 13 d. Stambule Vilnius, 27. 10. 2016 Gintaras Adžgauskas/ Seminaras.Lietuvos energetikos politika ir ekonomika. Lietuvos mokslų akademija
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetui 80 1936m. įkurto Lietuvos energijos komiteto tikslas buvo įveikti šalies energetikos atsilikimą nuo pramoninių valstybių, elektrifikuojant pramonę didinti jos konkurencingumą, padaryti elektrą prieinamą kiekvienam piliečiui. 1936 m. rugsėjį 3-čiojoje Vašingtono konferencijoje Lietuva buvo priimta į Pasaulio energetikos tarybą, kur buvo pasveikinta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Franklino Delano Ruzvelto 2
23 iasis Pasaulio Energetikos Kongresas, 2016 m. spalis, Stambulas Kongreso devizas Priimame naujus energetikos iššūkius 10. 000 Energetikos ekspertų ir su energetika susijusių sričių atstovų 262 aukščiausio lygio pranešėjai 50 ministrų 100 šalių delegatai Pristatytos visos energijos rūšys 200 masinės informacijos priemonių Per 1000 akredituotų masinės informacijos priemonių atstovų Surengta 60 sesijų 3
Valstybių vadovai ir kiti aukšti svečiai 4
Lietuvos delegatai Pasaulio Energetikos Kongrese (1) Dr. Aleksandras Spruogis, Energetikos viceministras Dr. Dalius Misiūnas, Lietuvos energija, UAB valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Remigijus Lapinskas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Doc.dr. Romanas Savickas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorius Audrius Grušnis, DAO Family vadovas Žydrūnas Damauskas, UAB Avenire direktorius Justinas Juozaitis, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, Pasaulio energetikos tarybos Ateities energetikos lyderių programos narys Gintaras Adžgauskas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius 5
Lietuvos delegatai Pasaulio Energetikos Kongrese (2) Energetikos viceministras Dr.Aleksandras Spruogis Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas Lietuvos energija, UAB valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Dr. Dalius Misiūnas 6
Pasaulio Energetikos Kongresas: energetika taikai Kongrese savo įžvalgas apie energetikos ateitį pristatė 4 valstybių prezidentai, įskaitant kongreso globėją Turkijos prezidentą Recep Tayyip Erdoğan; Izraelio Energetikos ministras Yuval Steinitz ir Turkijos Energetikos ir mineralinių išteklių ministras Berat Albayrak pirmą kartą po 6 m. susitiko Pasaulio energetikos kongrese, kur dalyvavimo diskusijų sesijoje Nauja situacija Rytų Viduržemio jūros regione ; Regiono šalys yra suinteresuotos stabilumu regione. Turkija siekia, kad susivienytų Kipras. 7
Pristatyta studija Pasaulio energetikos scenarijai 2016 Didžioji Transformacija Modern Jazz Rinkos veikiamas požiūris siekiant individualaus energijos prieinamumo ir įperkamumo, pagrįsto ekonomikos augimu Unfinished Symphony Vyriausybės veiksmais grįstas požiūris siekiant tvarumo per tarptautiniu lygiu koordinuotą politiką ir praktiką Rinkos mechanizmai Technologinės inovacijos Energijos prieinamumas visiems Stipri politika Ilgalaikis planavimas Vieningi klimato veiksmai Hard Rock Fragmentišku požiūriu nulemtas noras energetiniam saugumui pasiekti, mažai bendradarbiaujant pasauliniu lygiu. Fragmentiška politika Vietinis turinys Geriausiai tinkantys vietiniai sprendimai 8
Pristatyta studija Pasaulio energetiniai ištekliai 2016 Spartus atsinaujinančių išteklių energijos rinkos augimas, investicijų ir naujų galių prasme, aukšti besivystančių šalių augimo tempai nulėmė didelius pokyčius energijos gamyboje ir tiekime. Per dešimtmetį atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumai išaugo nuo 1,037 GW iki 1,985 GW daugiausia dėl vėjo energetikos( nuo 74 GW iki 432 GW) ir saulės energetikos( nuo 6 GW iki 227 GW) Nafta dar sudarys 60 % energijos poreikio iki 2060 m., o g.dujų aukso amžius tęsis ir sudarys nuo 25 % iki 70 %. 65 branduoliniai reaktoriai, kurių suminė galia 64 GW, yra statomi, iš jų 40 reaktorių statoma keturiose valstybėse: Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir Korėjoje. 45 mažieji moduliniai reaktoriai yra konstruojami, o 4 statomi. Nepaisant stebimos pažangos, poslinkis link švaresnės energijos gamybos yra per lėtas, kad būtų pasiekti emisijų tikslai. 9
Techniškai išgaunamos atsargos Netradicinių gamtinių dujų gavyba Netradicinių gamtinių dujų gavyba nuo 2020m. Potencialiai galima netradicinių g. dujų gavyba Potencialiai naujai tiekiamos g. dujos Šaltinis: Pasaulio energetiniai ištekliai 2016 10
Pristatyta studija Energetinės Trilemos indeksas: vertinamas nacionalinių energetikos sistemų tvarumas Danija pasiekė AAA balansą ir pirmauja tarp vertintų 125 šalių energetikos sistemų; Energetikos ministrai ir kiti pareigūnai Turkijos, JAE, Alžyro, Pietų Korėjos, Ekvadoro, Nigerijos, Šveicarijos, Portugalijos, Vokietijos diskutavo apie tai, kaip pasiekti geriausią AAA balansą ir sukurti tvarią energetikos sistemą. Pasaulio Energetinės Trilemos terminas prigijo pasaulyje ir Lietuvoje. Pagal Energetinės Trilemos indeksą Lietuva užima 28-ąją vietą iš 125 šalių vertinamų energetikos sistemų. 11
Pasaulio energetikos kongreso pareiškimas Priimame naujus energetikos iššūkius. 7 įžvalgos Remiantis atliktomis studijomis, buvo paskelbtas Pasaulio energetikos tarybos pareiškimas Priimame naujus energetikos iššūkius Pasaulyje vyksta Didysis Pereinamasis laikotarpis, nulemtas greitu naujų technologijų vystymosi tempu, nesustabdoma skaitmenine revoliucija, pasaulio aplinkosaugos iššūkiais, besikeičiančiu augimu ir demografine aplinka. Per ateinančius metus ši energetikos transformacija turi potencialo pakeisti būdą, kuriuo mes gaminame ir vartojame energiją. Kitas dešimtmetis pradės nustatyti energijos transformacijos nugalėtojus ir pralaimėtojus, todėl svarbu suprasti naujas realijas energetikos sektoriuje. Kongrese dalyvavę ministrai ir kiti aukšto lygio asmenys patvirtino, kad tokiai globalinei energetikos transformacijai atlikti reikia ne vieno dešimtmečio. 12
1. Nuo naftos gavybos piko prie poreikio piko Lėtesnis energijos poreikio augimas Energijos intensyvumo sumažinimo tempas, per/metus Pirminės energijos poreikio augimo tempas, per/metus Ekonominio augimo tempas, per/metus Pirminės energijos poreikis gyventojui (Tne). Pikas pasiekiamas iki 2030 m. Naftos poreikis augs tik iki 2030 m., toliau poreikio kreivė išsilygins. Energijos vartojimo poreikis augs tik 20% per ateinančius 45 - erius metus. Verslas susidurs su iššūkiais pasiekti savo augimo lūkesčius, kuriais turės pagrįsti savo investavimo strategijas. 13
Saulės šviesos elektros ir vėjo energijos gamybos kaina pagal energijos pirkimo sutartis (PPA) Solar PV Onshore Offshore United States 58,0 /MWh Mexico 31,7 /MWh Lowest recently announced long-term PPA contract prices and auction results, without subsidies 1 United States 42,0 /MWh Netherlands 73 /MWh Marocco 26,8 /MWh Peru 33,1 /MWh Denmark 63,8 /MWh Sweden 2 36 /MWh Germany 69,4 /MWh Jordan 54,5 /MWh UAE 26,7 /MWh India 57,7 /MWh Peru 42,9 /MWh Brazil 43,8 /MWh New world-record Chile 26,0 /MWh South Africa 45,5 /MWh South Africa 58,0 /MWh Australia 61,6 /MWh 14 1. Sources: announcements by the investing companies and IEA report Renewable Energy Medium-Term Market Report 2015 for US, Brazil, South Africa, Australia and Jordan. Values reported in nominal EUR, 1 EUR = 1,12 USD, 1 EUR = 75,3 INR, 1 EUR = 9.48 SEK. United States values calculated excluding tax credits. Typical contract lengths are 15-25 years. The prices indicate levels with which investors have been willing to invest, however, they may not describe the actual comparable costs as the bid prices may be reduced by preferential land prices, site exploration cost, targeted low-cost loans etc. 2. The price level at which investors can hedge their renewable production for the next 4 years: average of 2017-2020 electricity (LUL) + elcertificate futures with 29.8.2016 closing prices. This low price levels still result in continuation of investments in onshore wind in Sweden. Šaltinis: Fortum 14
2. Išleidžiamas CO2 biudžetas (1) Pasaulinės CO2 emisijos,gtco 2 /metus Reikalingas CO2 emisijų sumažinimas Mes padarėme nepakankamai, kad išlaikyti pasaulinio atšilimo temperatūrą ne didesnę už 2 laipsnius. Nacionaliniai valstybių įsipareigojimai sudaro tik trečdalį reikiamo lygio. Vien dabartinės rinkos signalų nepakanka siekiant didesnės pažangos kovojant su klimato kaita. 15
3. Nuo nenaudojamo turto prie nenaudojamų išteklių (1) po 2060 m. akmens anglys gali sudaryti tik 5 % energijos išteklių balanse; Nafta išliks reikalinga transportui ir sudarys iki 60 % energijos poreikio, tačiau jos paklausos kreivė išsilygins. Dujų aukso amžius tęsis ir poreikis didės nuo 25 % iki 70 % iki 2060 m. Iškils nenaudojimo turto, daugiausia priklausančio privačioms įmonėms ir nenaudojamų energijos išteklių, priklausančių valstybei, problema. Tai gali sukelti didelį sukrėtimą dabartinei pasaulinei ekonominei ir geopolitinei pusiausvyrai ir turės būti įtraukta į išplėstinį CO2 ir klimato dialogą. 16
3. Nuo nenaudojamo turto prie nenaudojamų išteklių (2) Mažės iškastinių energijos išteklių dalis bendrame suvartojime Anglies ir naftos paklausos pikai ; augantis gamtinių dujų poreikis 17
4. Sistemos atsparumo pažeidžiamumas Per pastaruosius 30 metų 4 kartus išaugo ekstremalių meteorologinių reiškinių skaičius, didėjantis spaudimas vandens naudojimui energijos gamyboje ir augantis kibernetinių grėsmių lygis; Sistemos atkūrimo galimybė įvykus didelei avarijai, esant decentralizuotai sprendimų autonomijai ir vietiniam įgalinimui tapo pagrindine sąvoka naujo "minkšto atsparumo" požiūrio, palyginti su tradicine "kieto atsparumo" praktika, kai sistema tiesiog kuriama stipresne; Veikimas šioje naujoje aplinkoje reikalauja skirtingų priemonių ir naujų požiūrių, kaip valdyti riziką. 18
5. Inovacijų kelias Vykstant technologinei revoliucijai, energijos rinkos tampa sudėtingesnėmis, spartinamomis fragmentiškos energetikos politikos, greitai varomos technologinių naujovių, ir keičiamos vartotojų lūkesčių; Laikotarpis charakterizuojamas nulinių ribinių kaštų energijos gamybos pajėgumų augimu, žemais patekimo į rinką barjerais, didesniu dėmesiu decentralizavimui ir vietinei gamybai, skaitmeninimui ir prekių bendrinimo ir standartizavimo technologijos, lankstesni ir greiti atsiperkantys sprendimai, vis aktyvesniais investuotojais ir emancipuotų vartotojų aptarnavimu; Saulės ir vėjo technologijomis pagaminama elektra gali pasiekti 40% poreikio ir sudarys 10 kartinį augimą, palyginti su dabartiniu lygiu; Tačiau iš iškastinio kuro bus gaminama ki 45% elektros energijos, kuri turės būti tiekiama, naudojant Co2 gaudymo ir saugojimo technologiją. 19
6. Pasaulinio valdymo transformacija Pasaulinio valdymo indekso pasikeitimas. Iškyla Indija ir Kinija Svorio centras energetikos srityje persikėlė iš EBPO šalių: Kinija, Indija ir Afrika apibrėžia rytojaus darbotvarkę energetikoje ir turi užimti joms priklausančią vietą pasaulio energetikos valdyme. 20
7. Verslumo varomas energijos prieinamumas visiems 1,1 milijardo žmonių neturi prieigos prie energijos. Nors pažanga yra pasiekta. Neprijungtų prie elektros tinklų kaimo vietovių energijos verslo modelių sprendimų atsiradimas teikia didžiules galimybes vietovėse su didžiausiu poreikiu į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikoje ar Pietų Azijoje; Įgalinta prekyba ir klimato politika bus svarbūs veiksniai technologijų perdavimui, siekiant užtikrinti, kad praeities klaidos nepasikartotų. 21
Reikalingi veiksmai Sėkmingas Energetikos transformavimas ragina visame pasaulyje imtis politinio ir ekonominio bendradarbiavimo precedento neturinčiu mastu; Lyderiai ir visuomenė turi priimti šias naujas realijas ir toliau siekti inovacijų išlaikant stabilią investicinę sistemą; Bus intensyviai siekiama subalansuoti tris Energetikos trilemos dimensijas, kaip atskiros šalys siekia pagerinti energetinį saugumą, plėsti energijos įperkamumą ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą; Vyriausybės, investuotojai ir visuomenė turės rasti naujų būdų, kaip išvengti avarinio sistemos atjungimo, laiku priimti būtinus sprendimus ir kurti integruotą, veiksmingą ir efektyvią infrastruktūrą. Prisitaikymas prie šių naujų realijų reikalaus didžiulių pastangų ir mūsų gebėjimas reaguoti nustatys laimėtojus ir pralaimėtojus. 22
Kaip situaciją pasaulio regionuose mato beveik 100 Pasaulio Energetikos Tarybos narių, energetikos ekspertai Veiklos prioritetai: atsinaujinančių išteklių energetika, energijos efektyvumas, subsidijos ir elektros kainos 23
Afrikos energetiniai iššūkiai Energetinis skurdas Energijos prieinamumas Korupcija Valiutų kurso svyravimai Prekybiniai barjerai Kinija Hidroenergetika Žemės panaudojimas Žaliavų kainos didina neapibrėžtumą energijos rinkose; Aukštos elektros kainos riboja ekonominį augimą; Energetikos subsidijos išlieka socialinės ir ekonominės politikos instrumentu, padedančiu išvengti socialinės įtampos; Regioninės jungtys kuria didžiausias galimybes įgyvendinant Trilemą Klimato kaitos klausimo suvokimui esminį vaidmenį suvaidino Paryžiaus susitarimas, apie klimato kaitos pasaulines rizikas ir niokojančius padarinius. 24
Azijos energetikos klausimai Žaliavų kainos Kinija Išmanieji tinklai Elektros kainos Energijos efektyvumas Ekonominis augimas Akmens anglys Atsinaujinančių išteklių energetika Kibernetinės grėsmės 25
Europos energetikos klausimai Elektros akumuliavimas ES sanglaudos politika Žaliavų kainos Klimato kaitos klausimas Energetikos subsidijos Elektros kainos Atsinaujinančių išteklių energetika Energijos efektyvumas Specialistų trūkumas 26
Lotynų Amerikos energetikos klausimai Inovatyvus transportas Ekonominis augimas Žaliavų kainos Ekstremalių orų keliamos rizikos Atsinaujinančių išteklių energetika Regioninės jungtys Energetikos subsidijos Energijos efektyvumas Hidroenergetika 27
Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai regionas, kuriame vyksta karas Žemėlapis sudarytas Libano atstovo Pierre El Khoury; Izraelis žemėlapyje nepažymėtas; Pažymėtos Okupuotos Palestinos Teritorijos 28
Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai Didelės gamtinių dujų atsargos Rytų Viduržemio jūros regione (Turkija, Kipras, Sirija, Libanas); Dujotiekiai iš Persijos įlankos šalių į Europą, iš Rusijos ir Centrinės Azijos į Europą; Tvirtas Arabų valstybių įsipareigojimas laikytis Paryžiaus COP 21 susitarimo; Siekti kasmetinio energijos intensyvumo rodiklio pagerinimo ir 2050 m. pasiekti 2.4%. Ambicinga Saudo Arabijos vizija iki 2030 m.: Prisitaikymas prie naujų ekonominių sąlygų; Atsinaujinančių išteklių energetikos tikslai: Marokas - 50% iki 2030 m.: Egiptas - 20% iki 2020 m.; Libanas - 12% iki 2020 m. 29
Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų energetikos klausimai Terorizmas; Regioninės jungtys; Artimųjų Rytų dinamika; Žaliavų kainos; Energijos efektyvumas; Elektros kainos; Energetikos subsidijos; Ekonominis augimas; Kinija; Energijos prieinamumas. 30
Šiaurės Amerikos energetikos klausimai JAV Politika Švarios elektros gamybos planas /Eksportas ; Išmanieji miestai Įgalinanti technologija; Žaliavų kainos Pasaulinė paklausa mažėja; Ekonominio augimo kreivė išsilyginusi; Energijos efektyvumas auga; Atsinaujinančių išteklių energetika mažėja energijos gamybos kaštai; Energetikos specialistų trūkumas. 31
Didelis dėmesys Afrikos energetikai (1) Siekiant UNSE4A energijos visiems tikslų, yra svarbus smulkių elektros tiekimo projektų kaimo vietovėse, neprijungtų prie tinklų, finansavimas apjungiant juos į didesnius projektus. Didelis iššūkis Afrikoje, kaimo vietovėse, nutolusiose nuo elektros tinklų, įvesti elektrą. Tai galima išspręsti įrengiant vietines saulės elektrines, neprijungtas prie tinklų. Inovacijos atsinaujinančių išteklių energetikos technologijose, taip pat ir mobilaus mokėjimo sistemos siūlo Afrikos gyventojams precedento neturinčias galimybes elektros prieinamumui. Svarbi varomoji jėga yra vartotojų elgsenos ypatybės. Afrikiečių pomėgis kalbėti telefonu, daug bendrauti, yra pagrindinis elektrifikavimo variklis, nes telefonų baterijų įkrovimui yra reikalinga elektra. 32
Didelis dėmesys Afrikos energetikai (2) Yra svarbus didelių projektų, elektros junčių tarp valstybių įgyvendinimas Nigerija didina biodegalų gamybą ir taip stengiasi užsitikrinti pajamas, senkant naftos ir gamtinių dujų atsargoms. 33
Afrikos elektrifikavimo lygis Šaltinis: IRENA 34
Technologijų reikšmė (1) CO2 gaudymas ir utilizavimas yra svarbus, nes suteikia galimybę sumažinti CO2 išmetimus; Energijos akumuliavimas ir ateities transportas. Viena pagrindinių technologijų energetikos transformavimo periodu, įgalina atsinaujinančių išteklių energetikos integravimą, išskaidytos generacijos išplėtojimą ir elektromobilių plėtrą. Energijos efektyvumas. Sunkiai siekiama pažangos. Energijos intensyvumo mažinimo po 2,6% tikslas sunkiai įgyvendinamas. Trukdo: subsidijos iškastiniams ištekliams, tarptautinių standartų laivininkystėje ir aviacijoje nebuvimas. Atsinaujinančių išteklių panaudojimas: saulės šviesos elektros energijos elementai. Iš srities, kai buvo diegiama tik dėl aplinkosauginių motyvų, virsta pigiausiai elektros energiją gaminančia technologija ir mažiausiais kaištais galinčia tiekti elektros energiją į tolimus kaimo rajonus. 35
Technologijų reikšmė (2) Angliavandeniliai ir gavybos technologijų pažanga. Per dešimtmetį stipriai išaugo angiavandenilių ir kitų netradicinių iškastinių išteklių gavyba. Pasaulio Energetikos Išteklių studijos duomenimis galima išgauti 4,8 trilijonus barelių skalūnų, kas daugiau nei 3 kartus viršija iki šiol išgautą 1,3 trilijonų barelių naftos kiekį. Prie dabartinių naftos kainų gavyba daugelyje perspektyvių vietų sulėtėjo arba nutraukta, įskaitant Rytų Afriką ir Arktį. Naujos kartos biodegalai. Biodegalai tapo nacionalinių degalų saugumo užtikrinimo strategijų dalimi. Tradicinių biodegalų, kurie gaminami ir iš grūdinių kultūrų, gamyba pasaulyje pasiekė 100 milijardų litrų kasmet. Tolesnė plėtra yra įmanoma tik naudojant 2 ar 3 kartos biodegalus, gaminamus iš nemaistinės bio žaliavos. 36
Naftos kainas aptarė OPEC ir jai nepriklausančių šalių atstovai Diskusijose buvo svarstomas pagrindinis klausimas, kaip susitarti nedidinti naftos gavybos. Diskusijose dalyvavo: Saudo Arabijos Energetikos ministras Khalid al-falih Venesuelos Naftos ministras Eulogio Del Pino OPEC generalinis sekretorius Mohamadas Barkindo Rusijos Energetikos ministras Aleksandras Novakas Total vadovas Patrick Pouyanné Lukoil viceprezidentas Leonid Fedun Shell Integruotos Dujų ir naujų energijos rūšių direktorius Maarten Wetselaar GE Oil & Gas Prezidentas ir vadovas Lorenzo Simonelli 37
Apie Saudo Arabijos energijos tiekimo diversifikavimą energetikos ministras Khalid al-falih Saudo Arabija planuoja ir imasi veiksmų transformuoti savo energetinę sistemą į kuo mažiau priklausomą nuo iškastinio kuro. Nori tapti šalimi, nepriklausančia nuo vienintelio išteklio. Saudo Arabija planuoja privatizuoti 65 GW elektros gamybos pajėgumų kartu su kitu valstybei priklausančiu turtu; Bus sukurtas 2 trilijonų dolerių vertės nepriklausomas turto fondas 38
Jungtinių Arabų Emiratų perėjimas prie švaresnės elektros energijos gamybos JAE Energetikos ministras Mohamed Al Mazrouei: Jungtiniai Arabų Emiratai planuoja investuoti į švarias energetikos technologijas 35 mlrd. dolerių iki 2021 m. Sumažinti elektros gamybos saulės šviesos elektrinėse savikainą mažiau nei 2,5 ct/ kwh ; Pastatyti 1,2 GW galios švarios anglies elektrinę Dubajuje; Pastatyti 5,6 GW galios branduolinių elektros gamybos pajėgumų; Nuo 2030 m. 12 % elektros energijos bus gaminama švarios anglies technologija, 12 % - branduolinėse elektrinėse, 5 % - iš atsinaujinančių išteklių, 71 % - dujinėse elektrinėse. 39
Dėkoju už dėmesį Gintaras Adžgauskas www.wec.lt Twitter handle - @WEC_Lithuania