Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

Similar documents
75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu?

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS?

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį

MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

3.1 priemonė. Aktualių tendencijų

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Aistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Siūlymai dėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (AU) kokybės kriterijų

slo Integracinis švietimas Nyderlanduose Nyderlandų nacionalinis ugdymo programų rengimo institutas (SLO)

GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI

PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012

Mokytojo vaidmens kaita taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėse klasėse

ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr.

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa

Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS

VAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI?

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Jolanta Balčiūnaitė INTERAKTYVIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS DĖSTANT FIZIKĄ ŽEMESNĖSE KLASĖSE. Magistro darbas

Kalbos mokymosi metodologija T- kit as

STE(A)M NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys

STATISTINĖ ATASKAITA

Naujausių informacinių technologijų naudojimas švietime

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA

TECHNOLOGIJOS KOMPETENCIJŲ UGDYMO PAVYZDŽIAI. UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS Eglė Vaivadienė

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Artūras Deltuva, Paulius Godvadas. Asmeninės karjeros valdymo patirtinės studijos vadovas STUDENTUI

KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ?

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

Meninio ugdymo pamokos kokybė pagrindiniame ugdyme kokia ji šiandien?

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Pasitikėjimas. Atsakomybė. Solidarumas. Pilietiškumas. ir pilietinė visuomenė

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai

Transcription:

WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus daugelyje kaimo bendruomenių, ekonomikos nuosmukio ir žlungančio verslo mokykloms darosi vis sunkiau tinkamai patenkinti mokinių poreikius. Tačiau užuot palikę mokyklas likimo valiai, vis daugiau pedagogų ir bendruomenės narių mėgina peržiūrėti ir kitaip įvertinti bei pateikti tradicinius mokyklos ugdymo būdus. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas alternatyviems mokyklų organizavimo būdams. Netradicinės mokyklos siūlo pedagogams ir bendruomenės nariams galimybę suteikti mokiniams geresnę mokymosi patirtį. Nors kai kurios iš šių galimybių yra gana naujos ir menkai išbandytos, tačiau nemažai jų gyvuoja jau ilgiau kaip du dešimtmečius. Palanki nuomonė ir daug puikių atsiliepimų leidžia manyti, kad tokias alternatyvas verta patyrinėti. Aptarsime, ką apie mokyklų tobulinimą sužinojome žiūrėdami filmą Pokyčių daigai: teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Seeds of Change: Positive Directions for Schools and Communities) ir apibūdinsime novatoriškas alternatyvas, siūlomas, svarstomas ir įgyvendinamas Minesotos valstijoje. Pateiktame šaltinių sąraše nurodyta papildoma literatūra ir kontaktiniai duomenys. 1

Ką sužinojome apie alternatyvas ir pokyčius Tradicinių mokyklų alternatyvos Minesotoje gyvuoja ir plėtojasi jau ne vienerius metus. Septintojo dešimtmečio pabaigoje Šv. Povilo mokyklų sistema sukūrė alternatyvią programą, skirtą mokiniams, turintiems sunkumų tradicinėse vidurinėse mokyklose. Per pastaruosius dvidešimt metų valstija skiria vis daugiau dėmesio ir paramos novatoriškoms pradžios ir vidurinėms mokykloms steigti, pradedant vadinamosiomis magnetinėmis mokyklomis, atsiradusiomis anksčiausiai, ir baigiant ne taip seniai įsteigtomis vadinamosiomis čarterinėmis (angl. charter) mokyklomis. Visos mokyklos ar jos dalies pertvarka, siekiant pasiūlyti mokiniams savitą programą, yra visų mokyklos alternatyvų, aptariamų šiame straipsnyje, skiriamasis bruožas. Neretai tai pasiekiama aktyviau į veiklą įsitraukiant bendruomenei. Skirtingai nuo susijungimo, kurio padarinys paprastai yra tik didesnė tradiciškai organizuota mokykla, čia aptariamos galimybės, siūlančios naujus mokymo, administravimo ir klasių bei mokyklų pertvarkos būdus. Alternatyvios programos kūrimas reikalauja laiko ir žmonių mokytojų, administratorių, tėvų, mokinių, mokyklos tarybų ir bendruomenės narių, o kartais ir bendruomenei nepriklausančių asmenų, įskaitant pedagogus, dirbančius kitose alternatyviose programose, bendradarbiavimo. Mokytojų ir administratorių susitarimu bendruomenės mokyklų programos gali veikti pačiose mokyklose. Kitoms programoms, tokioms kaip čarterinės mokyklos, reikalingas valstijos švietimo departamento ir vietinės švietimo tarybos pritarimas. Tačiau visoms joms būtinas bendruomenės įsitraukimas, dalyvavimas ir parama. Filme Pokyčių daigai: teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms pateikiamos šešios pamokos, pagrįstos Minesotos mokyklų patirtimi, įgyta kuriant tradicinių programų alternatyvas. Šios praktinės pamokos, sukurtos Mokyklų pokyčių centro (angl. Center for School Change) direktoriaus Džo Neitano (Joe Nathan), padeda suprasti, su kokiais sunkumais susiduriama mėginant ką nors keisti ir siekti sėkmės. Įvairių galimybių aptarimas Toliau aptariant alternatyvias programas, ypatingas dėmesys skiriamas mokykloms, kurios pertvarkomos netradiciniais būdais. Nors čia aptartos ir ne visos mokykloms prieinamos galimybės, tačiau šios visos aptartos galimybės yra teikiamos Minesotos mokyklose ar bent jau rimtai 2

svarstomos. Kai kurių mokyklų administravimas buvo perduotas mokytojams, o daugelyje kitų vadovavimas buvo išplėstas įtraukiant tėvus ir bendruomenę. Kai kurios mokyklos viename pastate siūlo alternatyvią mokymosi aplinką ir tradicines klases. Kitose mokyklose mokantis pagrindinis dėmesys skiriamas bendruomenei, todėl platesnis supratimas apie istoriją, gamtą ir ekonomiką įgyjamas remiantis vietiniu kontekstu. Nemažai mokyklų derina kelias alternatyvias strategijas, kad geriau pasinaudotų visais turimais ištekliais ir darbuotojų pranašumais bei talentais. Šiame straipsnyje pateikiami kuo tikslesni trumpi apibrėžimai ir pavyzdžiai. Šešios pamokos kuriant alternatyvas 1. Pripažinkite, kad nebus lengva. Pokyčiams pasiryžusios bendruomenės pripažįsta sunkumus, kylančius dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir patiriamo ekonominio spaudimo. 2. Paverskite problemas galimybėmis. Tokios mokyklos ir bendruomenės įvertina savo pranašumus ir trūkumus ir imasi ryžtingų veiksmų, kad ką nors pakeistų ar pasiektų. 3. Kitaip pažvelkite į mokymąsi, mokymą ir mokyklas. Novatoriškos mokyklos ieško kitokių veiklos būdų, o ieškodamos joms prieinamų galimybių stengiasi mąstyti plačiau ir drąsiau. 4. Leiskite bendradarbiauti mokyklai ir bendruomenei. Tokios mokyklos stengiasi gauti kuo platesnę ir reikšmingesnę paramą, todėl į veiklą įtraukia verslininkus, tėvus, mokinius, pedagogus, administratorius, mokyklos tarybų narius ir kitus asmenis. Rėmėjai į mokyklos veiklą įtraukiami visais jos etapais, įskaitant idėjų kūrimą, planavimą, finansavimą ir tų idėjų įgyvendinimą. 5. Skatinkite pokyčius. Reikia žmonių, sugebančių įkvėpti, stebėti, atsispirti kritikai ir paskatinti žmones siekti geresnio mokymosi ir tvarios mokyklų plėtros. 6. Būkite atkaklūs. Tokios mokyklos pasiryžusios dideliems pokyčiams, kurių reikia norint pasiūlyti jaunimui geresnį ugdymą. Čarterinės mokyklos 1991 m. Minesotos valstijoje priimtas įstatymas, reglamentuojantis čarterinių mokyklų steigimą. Šios mokyklos veikia kaip nepriklausomos mokyklos, ir joms vadovauja atestuoti 3

švietimo darbuotojai. Jos turi gauti leidimą iš vietinės mokyklų tarybos ir valstijos švietimo departamento. Šios mokyklos finansuojamos iš įprastų valstybinių švietimui skirtų lėšų pagal mokinio krepšelį. Renkama valdyba, kurią sudaro mokytojai, tėvai ir bendruomenės nariai, apibrėžia mokyklos ugdymo turinį, administruoja biudžetą ir atsiskaito už rezultatus. Mokyklos įstatai suteikia mokytojams ir bendruomenės nariams teisę kurti ir įgyvendinti struktūrą, mokymo metodus ir ugdymo turinį, leidžiančius pasiūlyti mokiniams geresnę mokymosi patirtį. Kadangi ši galimybė visiškai nauja, negalime pateikti jokių veikiančių jos pavyzdžių. Tačiau šios informacijos galima gauti iš Minesotos švietimo departamento ir Minesotos čarterinių mokyklų tinklo, kurie įtraukti į šaltinių sąrašą. Bendruomenių mokyklos Bendruomenių mokyklos atsigręžia į vietos aplinką, kad abstrakčios sąvokos ir vadovėlinės tiesos mokiniams atrodytų prasmingesnės. Istorija, gamta ir ekonomika yra vienos reikšmingiausių sričių, kurioms daugiausia dėmesio skiriama ir pradžios, ir vidurinių mokyklų programose. Tokias programas kuria mokykla ir bendruomenės nariai, todėl mokiniams gali būti siūloma dalyvauti renkant gyventojų surašymo duomenis ir atliekant apklausas, be to, mokiniai mokosi remdamiesi ne tik istoriniais dokumentais ar biologijos vadovėlių pateikiamais faktais, bet ir bendradarbiaudami su vietos žiniasklaida ar tirdami vandens mėginius iš vietos vandens telkinių. Visa tai reikalinga tam, kad naudojantis vietos ištekliais ir ieškant patirties už mokyklos sienų mokymasis mokiniams butų aktualesnis, aiškesnis ir prasmingesnis. Daugelis programų siūlo atlikti praktiką įmonėse ir bendruomenės organizacijose, skatina mokytis pilietiškumo ir pagrindinių bei aukštesnių mąstymo įgūdžių. Pavyzdys. Fulda, Minesota Fuldos vidurinės mokyklos (angl. Fulda High School) administratoriai ir pedagogai, miesto valdininkai, Minesotos universiteto tyrimų tarnyba (angl. Minnesota Extension Service) ir vietos valstijos universitetas dirba kartu, kad pasitelkdami regiono istoriją sukurtų tokį ugdymo turinį, kuris padėtų mokiniams suvokti praeitį ir kurti ateitį. Semiantis žinių apie regiono istoriją kuriančius ekonominius, politinius ir socialinius aspektus, ypač pasitarnauja gyventojų surašymo duomenys, dienoraščiai, laikraščiai, apklausos ir istorinių vietų lankymas. Mokiniams praeitį paversti dabartimi padeda kompiuteriai, duomenų analizės, rašymo ir pristatymo gebėjimai ir įgyvendinami projektai kartu su vietos istorijos draugija, paslaugų organizacijomis ir laikraščiu. 4

Pavyzdys. Vakarų Minesota Vakarų Minesotoje, bendradarbiaujant Moriso mokyklų apygardai (angl. Morris School District), Sairuso matematikos, gamtos mokslų ir technologijos magnetinei pradžios mokyklai (angl. Cyrus Math, Science, and Technology Magnet) ir Stivenso apygardos istorijos draugijai (angl. Stevens County Historical Society), kuriama gamtos laboratorija. Tarp dviejų mokyklų atviroje erdvėje esančioje 15 akrų laboratorijoje, kuria naudojasi ir mokyklos, ir bendruomenė, tyrinėjama gamtinė ir istorinė aplinka. Siūlomas praktinis ugdymo turinys leidžia mokiniams atlikti archeologinius kasinėjimus ir ieškoti radinių, paliktų pirmųjų kolonistų, stebėti augalus ir laukinius gyvūnus ir išmokti juos atpažinti, ir netgi dalyvauti renčiant rąstinę trobelę. Teminės sritys derinamos taip, kad padėtų mokiniams suprasti sampratų, tokių kaip istorija ir mokslo raida, sąsajas. (Dar vienas bendruomenės mokyklos pavyzdys Delavano žemės ūkio ir mokslinės pakraipos magnetinė pradžios mokykla (angl. Delavan Agri-Science Magnet Elementary School) aptartas skyriuje apie magnetines mokyklas.) Magnetinės mokyklos Magnetinių mokyklų akademinėms programoms būdinga tai, kad ypatingas dėmesys skiriamas mokyklos darbuotojų (o neretai ir vietos bendruomenės) pranašumams, išradingumui, pomėgiams ir išskirtiniams talentams, kad pritrauktų mokinius įdomia ir reta veikla. Kai apsisprendžiama dėl programos, tada joje nuosekliai integruojamas ugdymo turinys ir mokyklos veiklos kryptys, kuriant bendrąją mokyklos pakraipą ir siūlant mokiniams galimybę rinktis arba tradicinę, arba alternatyvią programą. Minesotos magnetinės mokyklos atsirado siekiant mažinti atskirtį miestuose, tačiau vėliau buvo steigiamos ir miesto, ir kaimo vietovėse, kad vadovaujantis Minesotos atvirojo mokyklos pasirinkimo įstatymu pritrauktų mokinius iš įvairių apygardų. Tokios Minesotoje veikiančios programos didžiausią dėmesį skiria menams, žemės ūkiui, aplinkosaugai, matematikai ir gamtos mokslams. Pavyzdys. Sairusas, Minesota Kai Sairuso vidurinės mokyklos mokiniai iškeliavo mokytis į kaimyninę apygardą, Sairuso (Minesotos valstija) gyventojai pradėjo mąstyti, kaip galima būtų gerinti likusių mokinių ugdymą. Taip atsirado magnetinė Sairuso matematikos, gamtos mokslų ir technologijų mokykla, skirta 5

mokiniams iki šeštosios vidurinės mokyklos klasės. Mokytojai ir pusę etato dirbantis direktorius administruoja programą, skirtą 110 mokinių, iš kurių maždaug trečdalis yra iš kitų apygardų. Platus ir išmanus kompiuterių, vaizdo ir kitokių technologijų naudojimas padeda mokiniams ugdyti mąstymo ir rašymo, matematikos, gamtos mokslų bei kitų sričių gebėjimus. Šioje mokykloje mokiniai mokosi klasėmis, tačiau dalį dienos aukštesniųjų klasių mokiniai gali praleisti įvairaus amžiaus grupių klasėse ir pasitikrinti savo gebėjimus. Ir per pamokas, ir po jų mokykloje veikia bendruomenės vaikų priežiūros centras, kuriame vaikus prižiūrėti padeda penktokai ir šeštokai. Pavyzdys. Delavanas, Minesota Dar viena magnetinė mokykla veikia Delavane (Minesotos valstija). Šioje žemės ūkio ir gamtos mokslų pradžios magnetinėje mokykloje, kurioje mokosi daugiau kaip 100 mokinių nuo pirmosios iki šeštosios klasės, pedagogai ir bendruomenės nariai daugiausia dėmesio skiria žemės ūkio ekonomikai. Mokyklos, vietos įmonių ir bendruomenės partnerystė leidžia pasiūlyti nuosekliai parengtus kursus, kuriuose dėsto ir atskiri mokytojai, ir jų komandos. Be to, įvairaus amžiaus grupėms skirta ugdomoji veikla ir tarpdalykiniai kursai prieinami ne tik mokykloje, bet ir bendruomenėje apsilankymai fermose ir vietos įmonėse padeda geriau suprasti, kaip organizuojamas žemės ūkio verslas, per pamokas auginami javai, taip mokantis gamtos mokslų ir mitybos pagrindų, o mokiniai pačioje mokykloje turi nedidelį prekybos centrą, todėl skatinamas verslumas, ekonomikos supratimas ir kuriamos darbo vietos mokiniams. Įvairaus amžiaus klasės Alternatyva pagal amžiaus grupes organizuotoms klasėms yra kelių amžiaus grupių klasės, kur susirenka įvairaus amžiaus mokiniai, grupuojami pagal raidos lygį. Be to, tokia tvarka leidžia mokiniams kelerius metus mokytis su tuo pačiu mokytoju ar jų grupe. Taip pat kaip ir patalpos mokykloje, klasė padalijama į kelias nedideles grupeles pagal konkrečias veiklos sritis, todėl daugiau pasiekę ar brandesni mokiniai padeda jaunesniems ar ne taip įgudusiems mokiniams; o mokytojai pasikeisdami dirba su tomis grupėmis, skirdami mokiniams individualų dėmesį. Tyrimai parodė, kad taip greičiau vystosi mokinių kalbos ir socialiniai gebėjimai bei ištaisomos mokomojo dalyko spragos, nes kiekvienam mokiniui suteikiama daugiau atsakomybės už savo mokymosi rezultatus ir kitiems mokiniams teikiamą pagalbą. Daugelyje klasių mokiniai kartu su mokytojais ir tėvais, remdamiesi konkrečių mokinių mokymosi stiliumi ir sugebėjimais, sudaro individualius mokymosi planus, pagal kuriuos mokiniams numatomi tam tikri tikslai ir perduodama atsakomybė už tai, kad tų tikslų būtų siekiama. 6

Pavyzdys. Smalsiųjų ančiukų pilis, Minesota Bendruomenės pradžios mokyklos programa Smalsiųjų ančiukų pilis (angl. Blackduck's Curiosity Castle) šešiasdešimt šešiems vaikams nuo šešerių iki devynerių metų, įskaitant mokinius su specialiojo ugdymo poreikiais, siūlo galimybę mokytis įvairaus amžiaus klasėse. Ši programa organizuota kaip alternatyva kitoms tradicinėms mokyklos programoms, kai mokiniai skirstomi pagal amžių, ir siūlo pradžios mokyklos jaunesniojo amžiaus mokiniams galimybę trejus metus likti su tais pačiais mokytojais, kuriuos jie gerai pažįsta, ir mokytis savo įprastu tempu. Mokiniai, mokytojai ir tėvai sudaro individualius mokymosi planus, atitinkančius mokinio gebėjimus, pranašumus ir mokymosi stilių. Praktinį tarpdalykinį ugdymo turinį dėsto keturių mokytojų komanda. Jie pasikeisdami vadovauja mokinių grupės ir visos mokyklos veiklai, kurią organizuoja mokiniai. Programa aktyviai skatina įsitraukti tėvus į strateginius sprendimus priimančios tarybos veiklą ir savanoriškai dirbti klasėse. (Daugiau apie įvairių amžiaus grupių principo taikymą skaitykite skyriuje apie mokyklas mokykloje, kur rašoma apie Džeimso Medisono pradžios mokyklą (angl. James Madison Elementary School)). Mokykla mokykloje Mokykla mokykloje siūlo mokiniams ir jų šeimoms galimybę vienoje mokykloje rinktis ne tik tradicines pagal amžių suskirstytas klases, kuriose darbas grindžiamas dalykiniu mokymu, bet ir kitokias alternatyvas. Nuo tradicinės klasės mokyklą mokykloje skiria dėmesys ugdymo turiniui, mokymo metodams ar būdai, kuriais organizuojamas darbas klasėje. Tokio tipo mokyklose dažnai naudojamos tokios šiame straipsnyje minimos alternatyvos kaip įvairaus amžiaus grupių klasės ar magnetinėms mokykloms būdinga gamtos mokslų ir menų pakraipa. Mokyklos mokykloje prieinamumas suteikia mokiniams ir jų šeimoms galimybę mokymosi stilių geriau ir tiksliau suderinti su mokymosi poreikiais. Pavyzdys. Virdžinija, Minesota Džeimso Medisono pradžios mokykla (angl. James Madison Elementary School) Virdžinijos mieste (Minesotos valstija) daugiausia dėmesio skiria galimybei rinktis iš kelių variantų. Tai mokykla mokykloje galimybė, prieinama mokiniams nuo penkerių iki aštuonerių 7

metų. Jos programa siūlo dvejus metus mokytis įvairaus amžiaus grupėmis, neskirstomomis į tradicines klases, ir ugdymo turinį, kurio esmė mokymasis bendradarbiaujant, taikant interaktyvaus skaitymo filosofiją ir teminį ugdymo turinį. Mokiniai čia nevertinami pažymiais, tačiau kaupia atliktų darbų portfelius, rengia parodas ir patys įsivertina pasiekimus, vadovaujami ir prižiūrimi mokytojų ir tėvų. Neretai mokiniai dirba individualiai ir nedidelėmis grupelėmis, sėdėdami ne įprastuose mokyklos suoluose, o prie stalų. Mokyklos ir bendruomenės ekonominė plėtra Mokyklos ir bendruomenės ekonominė plėtra svarbi ypatingo tipo bendruomenės mokykloje, kurioje ugdymas pagrįstas vietos ekonomika. Jos paskirtis dvejopa: padėti mokiniams mokytis ir stiprinti vietos ekonomiką. Mokyklos ir bendruomenės bendradarbiavimo galimybės gali būti susijusios tai mokyklos ir verslo įmonių partnerystė, bendros patalpos, mokykloje veikiančios ir pačios mokyklos įsteigtos įmonės ir į verslą orientuotas ugdymo turinys. Tokiu būdu sukuriama magnetinė mokykla. Mokiniams gali būti siūlomos galimybės dirbti su savivaldybių darbuotojais, tirti vietos ekonomikos struktūrą ir išlaidų modelius, dalyvauti steigiant mokyklos įmones arba steigti savas. Šios galimybės išsamiai aptariamos straipsnyje Bendruomenė ir mokykla kaip ekonomikos plėtros komanda (angl. The Community and School as an Economic Development Team), įtrauktame į šaltinių sąrašą. Pavyzdys. Rotsėjus, Minesota Rotsėjaus vidurinė mokykla (Minesotos valstija) siūlo naujų galimybių mokiniams ir bendruomenei ir jau sulaukė visos šalies dėmesio dėl savo novatoriškos bendros mokyklos ir bendruomenės plėtros programos. Mokyklai priklausanti techninės įrangos parduotuvė ir mokiniams priklausanti maisto prekių parduotuvė parodė visuomenei, kaip galima dirbti kartu ir visiems gauti naudos. Parduotuvėms steigti reikalingų lėšų davė mokyklų apygardos ir miesto valdžia, Lion s klubas, regiono bažnyčios, vietinės ir regioninės plėtros fondai ir regiono elektros tiekimo įmonė. Užuot imitavę verslą, mokiniai turi patys spręsti tikras veikiančios verslo įmonės problemas ir gali džiaugtis pasiekta sėkme. Klientų aptarnavimas, buhalterinė apskaita, inventorius, sąskaitų apmokėjimas ir personalo problemos yra jų atsakomybė. Bendruomenės specialistai, vyresnio amžiaus asmenys ir mokytojai dirba su mokiniais, kad išmokytų juos, kaip tvarkyti verslą, ir padėtų suprasti pagrindinius ekonomikos dėsnius; bendruomenė savo ruožtu gauna tų paslaugų, kurių šiame regione nebūtų. Decentralizuotas valdymas 8

Decentralizuotas valdymas reiškia, kad atsakomybė už sprendimų priėmimą suteikiama žmonėms, glaudžiausiai susijusiems su ugdymo paslaugų teikimu. Decentralizuotai valdomose mokyklose mokytojai, administratoriai, tėvai ir bendruomenės nariai priima sprendimus dėl biudžeto, darbuotojų samdos ir ugdymo turinio, nors tokių sprendimų mastas priklauso nuo konkrečios apygardos. Kaip mokyklos vadovams ir administratoriams, direktoriams suteikiami platesni įgaliojimai ir atsakomybė, o mokytojai labiau atsako už programą ir su ugdymo paslaugomis susijusius sprendimus, turinčius tiesioginės įtakos mokiniams. Tyrimai rodo, kad dėl decentralizuotai valdomų programų mokyklos atskaitomybė ir savarankiškumas padidėja, nes mokykla geriau tenkina tiesioginius mokinių ir bendruomenės poreikius. Tyrimai taip pat rodo, kad decentralizuotai valdomos programos labiau įprastos ir lengviau įgyvendinamos nedidelėse apygardose. Visus metus veikiančios mokyklos Visus metus veikiančios mokyklos vietoj tradicinių mokslo metų, trunkančių nuo rugsėjo iki birželio mėnesio, ir trijų mėnesių vasaros atostogų siūlo nuolatinį mokyklinį ugdymą su dažnesnėmis trumpomis pertraukomis. Visus metus veikiančios mokyklos sukurtos taip, kad veiksmingiau panaudotų patalpas, kurios dažnai būna perpildytos, ir dėl to nereikėtų statyti naujų pastatų, taip pat kad sumažintų mokinių atotrūkį nuo mokyklos, kuris įprastas po ilgų vasaros atostogų. Daugiau kaip 800 mokyklų visoje šalyje pertvarkė savo mokslo metus rinkdamosi įvairias visus metus veikiančios mokyklos organizavimo formas. Visus metus veikiančių mokyklų tvarkaraščiai gali labai skirtis. Kai kurios dirba 45 dienas (su laisvadieniais savaitgalių metu), tada turi 15 dienų atostogas. Kitos dirba 60 dienų ir turi 20 dienų atostogas. Dar kitos mokslą organizuoja dviem 90 dienų semestrais su 30 dienų atostogomis. Galimybių yra ir daugiau. Per atostogas nemažai mokyklų siūlo mokiniams ir bendruomenės nariams intensyvius specializuotus kursus. Per atostogas taip pat gali būti siūlomi išlyginamieji kursai mokiniams, kuriems reikia papildomos pagalbos. Visus metus veikiančios mokyklos dirba su įvairaus amžiaus mokiniais nuo pirmosios iki dvyliktosios klasės, nors dažniausiai toks modelis taikomas pradžios mokyklose. Nors šiuo metu Minesotos valstijoje neveikia nė viena visus metus veikianti mokykla, svarstoma šią galimybę įgyvendinti ir miesto, ir kaimo vietovėse. Kai kurių šių mokyklų tyrimai rodo, kad dėl tokio darbo organizavimo pagerėja mokinių rezultatai, sutaupoma lėšų, pasitaiko mažiau vandalizmo atvejų, nes dažniau naudojamas patalpos ir mokyklos pastatas geriau prižiūrimas, geresnis lankomumas ir siūloma naujų mokymosi galimybių per atostogas. 9

Santrauka Šiame straipsnyje aptariamos kelios naujos ir jau išbandytos galimybės, kurias mokyklos ir bendruomenės kuria tam, kad suteiktų geresnių paslaugų mokiniams ir bendruomenei. Gaudamos racionaliai paskirstytą finansavimą ir remiamos bendruomenės, tokios mokyklos, jų mokiniai ir mokytojai, bėgant laikui, gali sėkmingai veikti ir atsidurti Minesotos švietimo pirmaujančiųjų gretose. Bendruomenės kontrolinis sąrašas Atėjo laikas kurti alternatyvą jūsų mokykloje? Savo bendruomenėje ieškodami ir kurdami geresnių mokymosi galimybių ir siekdami tvarios mokyklų plėtros, neužmirškite ir šito kontrolinio sąrašo. Ar žmonės mano, kad mokyklai reikia pokyčių? O gal jie įsitikinę, kad, kol mokykla negriūva, jų nereikia? Daugelis žmonių mano, kad švietimą būtina tobulinti, tačiau retai kas keičiama, nebent žmonėms atrodo, kad tai neišvengiama arba kad kilo tam tikras pavojus. Paklauskite žmonių, ką, jų nuomone, reikėtų tobulinti, ir remdamiesi jų nuomone paskatinkite ryžtis pokyčiams. Įtraukite kuo daugiau žmonių. Daugelis švietimo specialistų rekomenduoja jau pradiniu mokyklos plėtros etapu įtraukti kuo daugiau pedagogų ir bendruomenės narių. Pagrindiniai dalyviai turėtų būti mokytojai, administratoriai ir mokyklos tarybos nariai, tačiau ne mažiau svarbu, kad pokyčius paremtų ir į šią veiklą įsitrauktų tėvai, įmonės, paslaugų sektoriaus atstovai, vyresni žmonės ir kiti. Taip bendruomenės nariai būna geriau informuoti, jaučiasi labiau atsakingi ir įsipareigoję paremti plėtrą. Tyrimai taip pat parodė, kad patys dalyvaudami veikloje, žmonės pradeda tikėti, kad tokios pastangos yra to vertos, todėl tokius projektus toliau įgyvendina be papildomo finansavimo. Gali reikėti papildomų lėšų. Pradinės lėšos labai padeda, tačiau kai kurios mokyklos linkusios tokias programas finansuoti kitaip išdėstydamos biudžeto prioritetus. Mokyklų tobulinimo tyrimai rodo, kad net itin dideli pinigai neturi didelės įtakos programos sėkmei. Trylikos mokyklų tobulinimo tyrimai parodė, kad programos, kurios buvo gavusios didelį finansavimą iš išorinių šaltinių, nebuvo vykdomos taip ilgai, kaip tos, kurios buvo finansuojamos vietos lygmeniu. 10

Pasidomėkite esančiomis mokyklų alternatyvomis ir sukurkite savąją. Kadangi kiekviena mokykla ir bendruomenė turi savų išteklių, idėjų ir prioritetų, kiekvienoje mokykloje vykstantys pokyčiai paprastai būna išskirtiniai. Galima būtų pradėti nuo šaltinių sąrašo ir pasiskaityti apie kai kurias alternatyvas. Dar vienas puikus būdas susipažinti su naujovėmis ir gauti paramos savoms naujovėms tai apsilankyti mokyklose, įgyvendinančiose alternatyvias programas, parodytas filme Pokyčių daigai: teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms. Šaltiniai A School at the Center: Community-Based Education and Rural Redevelopment.1992. ($3.85 including postage) Center for Rural Affairs, 101 South Tallman, P.O. Box 406, Walthill, NE, 68067, 402/846-5428. Shared Facilities: Schools and Communities Working Together. 1991. Jessica Clarke and Joe Nathan ($5.00) Students as Entrepreneurs: Building Academic Skills and Strengthening Local Economies. 1992. Lisa Hinz ($3.00) Fine Print, bi-monthly newsletter on school improvement. Center for School Change, Humphrey Institute, University of Minnesota, 301 19th Avenue South, Minneapolis, MN 55455, 612/626-1834. Schools as Entrepreneurs: Helping Small Towns Survive. 1988. Milan Wall and Vicki Luther ($5.00 including postage) Heartland Center for Leadership Development, 941 O Street, Suite 920, Lincoln, NE 68508, 402/474-7667. Minnesota Charter Schools Network, P.O. Box 2131, Inver Grove Heights, MN, 55076, 612/942-1322. Clustering: Working Together for Better Schools. 1990. Paul Nachtigal and Sylvia Parker (Free) Redesigning Rural Education Ideas for Action (Free) Rural Education: In Search of a Better Way. Paul Nachtigal, editor ($12.50 postage additional) Mid-continent Regional Educational Laboratory (McREL) 4709 Belleview Avenue, 2nd Floor, Kansas City, MO 64112, 816/756-2401. Minnesota Department of Education, Enrollment Options, 927 Capitol Square Building, 550 Cedar St., St. Paul, MN, 55101, 612/297-2241 or toll-free, 800/652-9747. 11

National Association for Year-Round Education, P.O. Box 711386, San Diego, CA, 92171-1386, 619/276-5296. Publications on service learning. National Youth Leadership Council, 1910 West County Road B, Roseville, MN, 55113, 612/631-3672. North Central Regional Educational Laboratory (NCREL), 1900 Spring Road, Suite 300, Oak Brook, IL 60521-1480, 708/571-4700. 12