PROGRAMA APLINKOSAUGA. Ekologinės sėklininkystės plėtros Lietuvoje galimybių analizė

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALAS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS TVIRTINU: LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius 2013 m. lapkričio mėn...d. PROGRAMA APLINKOSAUGA Ekologinės sėklininkystės plėtros Lietuvoje galimybių analizė 2013 M. BAIGIAMOJI ATASKAITA Tyrimo vadovas Žilvinas Liatukas Akademija 2013 1

Tyrimo koordinatorius: Tyrimo pagrindiniai vykdytojai: dr. Žilvinas Liatukas dr. Žilvinas Liatukas doc.dr. Vytautas Ruzgas, dr. Algė Leistrumaitė dr. Vida Danytė Agr. Kristyna Razbadauskienė Vykdanti įstaiga Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas Tyrimų laikotarpis 2013 m. 2

TURINYS psl. I. ĮVADAS... 4 II. LITERATŪROS IR ŠALIES SITUACIJOS APŽVALGA... 5 III. TYRIMŲ REZULTATAI... 11 IV. IŠVADIS IR REKOMENDACIJOS... 22 V. LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI... 24 VI. REZULTATŲ SKLAIDA... VI. PRIEDAI... 26 27 3

I. ĮVADAS Ekologinis žemės ūkis buvo nuo pat žemdirbystės atsiradimo pradžios. Žemės ūkis tokios būklės buvo dar iki atsirandant terminui Ekologinis žemės ūkis. Iki intensyvios chemijos pramonės išsivystymo tik natūralios medžiagos buvo prieinamos ir galėjo būti naudojamos. Iki susidarant specifinei globaliai paskirstymo sistemai, kuri leido medžiagas transportuoti iš vieno pasaulio krašto į kitą, didžioji žemės ūkio dalis priklausė nuo lokalaus tiekimo, tuo pat metu ž. ū. žaliavas tiekiant lokaliai. Dabartiniu metu ekologinė žemdirbystė atstovauja nišą, kuri išsiskiria kokybe ir prabanga bei sąlygine būtinybe. Dabartiniu metu ekologinis javų auginimas tai sistema, kai nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai. Tačiau dalis sertifikuotų trąšų ar biologinių preparatų tikrai negalėtų būti vadinami pilnai ekologiškais, nes jų gamybai reikia tiek šiuolaikinių įrenginių, tiek ženklių sąnaudų bei energijos. Formaliai tikrai ekologiniame ūkyje augalų derlingumas užtikrinamas naudojant tinkamas sėjomainas bei žemės dirbimą, o jų mitybos poreikiai patenkinami iš organinių trąšų, ankštinių augalų sukaupto bei dirvos mikroorganizmų surišto azoto ir natūralios kilmės mineralinių trąšų, kurios turėtų būti vietinės kilmės. Ypatingas dėmesys kreipiamas ir sėklinės/sodinamosios medžiagos ekologiškumui. Pagal planuota prieš 10 m. situacija buvo numatoma, kad 2015 metais ekologinio žemės ūkio plotas turėtų sudaryti apie 15 % nuo bendro dirbamos žemės ploto. Javai turėtų sudaryti 120-150 tūkst. ha. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą 2013 m. buvo numatoma 4500 ekologinių ūkių užimančių 170 tūkst. ha. Ekoagros duomenimis 2012 m. buvo 2511 ūkių, kurie užėmė 162655 ha plotą. Programos užsibrėžti tikslai ploto atžvilgiu įvykdyti, o ūkių atžvilgių gali būti įvertinti teigiamai, nes dabartinis vidutinis ūkio dydis 64,8 ha, kai tuo tarpu buvo planuota tik 37,8 ha. Pasiektas ūkių stambėjimas rodo jų ekonominį gyvybingumą bei galimybę tiekti prekinę produkciją, nesukant į natūrinį ūkį. Pagrindinė problema Lietuvos ekologiniame žemės ūkyje yra ypatingai mažas sertifikuotos ekologinės sėklos naudojimas. Sėklininkystės vystymasis buvo gana nuosaikus, bet nežadantis didesnių nuosmukių. Tačiau ekologinių ūkių stengimasis išvengti prievolės naudoti ekologinę sėklą privedė prie beveik visiško ekologinės sėklininkystės ūkių stagnacijos. VATŽŪM atestuotų sėklinės medžiagos tiekėjų sąraše yra 27 tiekėjai, pažymėti kaip tiekiantys ekologiškas miglinių ir pupinių javų sėklas. Tačiau 2013 m. tik 3 ūkiai pateikė sėklą į rinką. Šių ūkių plotas apie 600 ha, o jų realios galimybės yra sėklą pateikti 2000-3000 ha javų plotui. 4

Tyrimo tikslas: Lietuvos ekologinės sėklininkystės analizė. Numatomi spręsti uždaviniai: 1. Atlikti Lietuvos ekologinės sėklininkystės analizę, siekiant nustatyti ir įvardinti priežastis, trukdančias ekologinės sėklininkystės plėtotei. 2. Pateikti siūlymus, kokiomis priemonėmis ir būdais suaktyvinti ekologinės sėklininkystės plėtrą Lietuvoje. II. LITERATŪROS IR ŠALIES SITUACIJOS APŽVALGA Ekologinė žemdirbystė yra augantis žemės ūkio sektorius, nors dabartiniu metu jo augimas stabilizuojasi. Jos plotų dalis nuo visos dirbamos žemės ūkyje naudojamos žemės ES šalyse vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį pakilo nuo 2,8% (svyravo nuo 0,7% iki 8,7%) žemės ūkio naudmenų (Lammerts van Bueren, 2006) iki 3,4%, plotai labai skiriasi, didžiausi plotai yra ekologinės žemdirbystės centre 13% Austrijoje ir 11% Šveicarijoje, tačiau kaimyninėje Vokietijoje siekia tik apie 5% (Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, 2013). Lietuvoje sertifikuotų ekologinių ūkių plotas prieš dešimtmetį sudarė apie 0,7% žemės ūkio naudmenų ploto, dabartiniu metu plotai sudaro apie 7 % (Ekoagros; Statistikos departamentas, 2013). Lentelė 1. Ekologinių ūkių skaičiaus ir jų ploto kitimas, 1993-2012 m. (Ekoagros duomenys) Metai 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 Ūkių skaičius, vnt. 9 14 36 65 106 144 171 230 293 393 Plotai, ha 148 267 582 1118 1568 4006 3995 4709 6469 8780 Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Ūkių skaičius, vnt. 700 1178 1811 2348 2855 2805 2679 2668 2598 2511 Plotai, ha 23289 42955 69430 102120 125457 127362 134955 149096 157995 162655 Didėjant plotams atsiranda veislių, tinkamų ekologinei žemdirbystei, poreikis. To siekiama ne tik gerinant ekologinių sėklų auginimo sistemą, bet ir plėtojant augalų selekcijos programas ekologinės žemdirbystės sąlygoms (Lammerts van Bueren et al., 2007). Tačiau veislės, skirtos ekologiniam auginimui, kuriamos gana nenoriai specializuotų veislių kūrimas Europoje vyksta, tačiau analizuojant vieno iš geriausių Europoje Vokietijos augalų veislių katalogą, tarp miglinių javų, tik tarp žieminių kviečių veislių galima rasti kelias veisles, pažymėtas kaip specialiai skirtas auginti ekologinėms sąlygoms. Žieminių kviečių tarpe ekologinių veislių registruota 4, 5

kai tuo tarpu viso veislių 137 (ekologinių veislių 2,9 %). Ekologinių veislių sėklininkystės plotai Vokietijoje 2013 m. buvo 173 ha, kai visos sėklininkystės plotai užėmė 53878 ha (ekologinių veislių plotas 0,32%). Kaip matome ir šalyje su puikiai išvystyta bendra sėklininkyste (ūkiai naudoja apie 60-70%. sertifikuotų sėklų), specialių ekologinių veislių sėklininkystės plotai yra labai maži (Bundessortenemt, 2013). Lietuvoje ekologiniuose ūkiuose žemės ūkio naudmenų struktūroje prieš dešimtmetį didžiausią dalį užima ariama žemė (88%); ariamoje žemėje daugiausia auginam javų (71%) (Zemeckis, Ribašauskienė, 2005), todėl javų veislių tinkamumas auginti ekologinėmis sąlygomis yra viena iš esminių būtinybių. 2010-13 m. javų plotai kiek sumažėjo iki 50-60% (Ekoagros, 2013) dėl didėjančių gyvulininkystės ūkių skaičiaus ir plotų. Ekologinis ūkis, kaip ir tradicinis, yra prekinis, todėl bet kokia ekologinėmis sąlygomis išauginta produkcija turi duoti pelną. Normatyviniu pagrindu atlikti skaičiavimai Lietuvoje rodo, kad javų derlingumas ekologiniame ūkyje, palyginti su tradiciniu, sumažėja 47% (Zemeckis, Ribašauskienė, 2005). Tačiau lyginant derlius ekologiniuose ūkiuose bei derlius derlingose žemėse, taikant intensyvią technologiją realiai derliai skiriasi kelis kartus. Kitų autorių tyrimais buvo nustatyta, kad ekologiniuose ūkiuose javų derlius gali būti 20 proc. mažesnis nei naudojant 50 proc. sumažintą tręšimą azotu. Derliaus sumažėjimą gali sąlygoti ne tik tręšimas azotu, bet ir ligos bei kenkėjai (Mäder et al. 2002). Lyginant ligų plitimą tradicinės ir ekologinės žemdirbysčių ūkiuose, esminių skirtumų nenustatyta, o kai kuriais atvejais ligų plitimas buvo mažesnis ekologiniuose pasėliuose (Tamis, van den Brink, 1999). Manoma, kad kai kurių grybinių ligų (miltligės, pašaknio puvinių, plintančių per dirvą) gali būti išvengiama taikant agronomines priemones (balansuotas tręšimas, tausojanti sėjomaina, atsparios veislės). Tačiau, kai kurios lapų ligos vegetacijos metu ir po derliaus nuėmimo plintantys mikromicetai gali padaryti didelius nuostolius ekologiniuose ūkiuose. Priklausomai nuo regiono, auginamų augalų, ūkio struktūros ir net rinkos poreikių patiriami nuostoliai dėl žalingų organizmų atskiruose ekologiniuose ūkiuose gali ženklai skirtis (Lammerts van Bueren, 2007). Pagrindinės dabartinių varpinių javų savybės nėra palankios ekologiniam auginimui. Pusė šimtmečio trukusi intensyvių veislių selekcija sukūrė veisles, kurios yra pritaikytos augti esant gausiam aprūpinimui maisto medžiagomis, ypač azotu. Antžeminės dalies architektonika buvo pritaikyta intensyviam auginimui, tačiau trumpi stiebai ir erektofiliški lapai neigiamai įtakoja javų gebėjimą konkuruoti su piktžolėmis. Lietuvos žemdirbystės institute atliktais tyrimais nustatyta, kad fotosintetiškai aktyvios radiacijos lygis milivatų/cm2/10s ties pirmuoju, apatinių lapu aukštastiebės veislės Širvinta buvo 369 (100%), Ada 619 (167%), žemastiebės veislės turinčius statesnius lapus Seda 683 (185%) (Ruzgas, 2001) 6

Ekologinio ūkininkavimo pradžioje 1993-1995 m. Lietuvoje buvo daug javų veislių savo antžeminės dalies architektonika pakankamai tinkamų ekologinio ūkininkavimo sistemai. Iki stojimo į ES ekologinių ūkių plotai buvo maži, buvo veislių, tinkamų auginti, tačiau po naujų reikalavimų, būtinų veislėms registruoti įvedimo, didelė dalis veislių iš sąrašo buvo išbrauktos. Jos buvo nepakankamai genetiškai vienodos, kas yra vienas iš pagrindinių ES direktyvos 2100/94 reikalavimų, nors ekologiniam ūkiui tokios veislės tinka geriau. Sąrašas tinkamų veislių sumažėjo, o tuo pat metu prasidėjo intensyvus ekologinių plotų augimas: iki 2003 m. maksimalus plotas buvo 8780 ha, kai tuo tarpu jau 2005 m. padidėjo iki 69430 ha. Pagrindinė tokios plėtros priežastis stipriai padidėjusios išmokos, paskatinusios ūkių gausėjimą prastuose rajonuose, pasižyminčiuose prastais dirvožemiais, buvo nustatyta koreliacija artima 1 tarp išmokų kiekio ir plotų didėjimo (Tamulynas, 2011). Sėklininkystės plėtra nespėjo paskui tokį ekologinių ūkių šuolį, kadangi pagrindinės sėklininkystės firmos nebuvo suinteresuotos organizuoti ekologinės sėklos dauginimą dėl per mažos rinkos dalies, o ūkininkai- sėklininkai papildomai skatinami nebuvo. Taip pat nemaža dalis ūkių eko sėklininkyste užsiėmė pereinamuoju laikotarpiu, kai dirvos buvo mažiau užterštos piktžolėmis bei labiau turtingos maisto medžiagomis. Pagrindinių žemės ūkio augalų selekcija Lietuvoje vykdoma, tačiau dėl rinkos neužtikrintumo, ekologinei selekcijai skirtas labiau tiriamasis dėmesys nustatymas, koks veislių modelis būtų tinkamesnis. Nustatyta, kad mažiausia problemų auginant žieminius javus yra su rugiais, nes šio augalo veislės pasižymi tiek dideliu aukščiu (110-130 cm), vešlumu, tiek kvietrugiai, tarp kurių vis tik reikia atrinkti aukščiausias veisles; taip pat šių augalų atsparumas ligoms daugeliu atveju yra pakankamas (Leistrumaitė, Liatukas, 2008). Prasta padėtis yra su žieminiais kviečiais. Naujos veislės beveik netinka - jos per žemos. Senesnių veislių atžvilgių geriausiai tiktų Širvinta1, tačiau jos teisinė apsauga jau baigėsi, nors su ekologinės sėklininkystės ūkininkais 2013 m dar sudarytos šios veislės dauginimo sutartys. Vasarinių javų atžvilgiu miežių senesnės ir aukštesnės veislės tinka, tačiau jų piktžolių stelbimas, lyginant su avižomis, ženkliai atsilieka. Pagal ES priimtą sistemą už registruotų teisiškai saugomų veislių platinimą selekcinės įstaigos turi gauti licencinį užmokestį. Tai labai priklauso nuo sėklų dauginimo apimties. Jeigu sėklų dauginimo apimtis yra maža, arba daugintojai licencinį ar selekcinį užmokestį mokėti vengia, paskata naujų veislių kūrimui bus menka, kad tikėtis ženklesnio ekologiniam ūkiui tinkamų veislių kūrimo. Selekcija, skirta intensyvių veislų kūrimui, ekologinę pusę nuskurdino augalų architektonikos atveju. Taip pat galėjo sumažėti ir alelopatinės savybės. Kultūrinių veislių 7

genofondas daugelį metų buvo selekcionuotas aukštame agrofone, todėl tarp jų gana nedaug veislių, kurios žymiau slopintų piktžoles alelopatiškai (Wu et al., 2000). Atsparumo ligoms selekcija buvo labai efektyvi, nors ir ne visoms ligoms. Didžiausias progresas pasiektas su atsparumu lapų ligoms, kiek mažesnis su šaknų ir pašaknio. Daugelis dabartinių kviečių ir miežių veislių labai jautrios dulkančiosioms ir kietosioms kūlėms, nes dėl efektyvių beicų naudojimo nebuvo būtinybės vykdyti atsparumo šioms ligoms selekcija (Šip et al., 2005). Dabartinių varpinių javų veislių atsparumas įvairioms kūlėms yra labai žemas. Pagal užsienio šalių ir Lietuvoje atliktus tyrimus tik keli procentai kviečių veislių yra pakankamai atsparios, kad jas būtų galima auginti esant nedideliam sėklos užkrėstumei kūlių sporomis. Tik 1-2 proc. veislių esant dirbtinei infekcijai yra pažeidžiamos mažiau nei 5 proc. (Dumalasova, Bartoš, 2006; Bonman et al., 2006; Liatukas ir Ruzgas, 2009). Šios ligos ekologiniuose ūkiuose nekėlė ženklesnės problemos, nes beveik visa sėkla paprasčiausiai buvo perkama iš įprastos gamybos ūkių. Panagrinėjus žieminių kviečių atveju ekologinėms sąlygoms labai tinkamą veislę Širvinta1, matyti, kad jinai turi visas reikiamas savybes: pakankamai vešli rudenį, atspari šalčiui, pavasarį sparčiai vystosi, aukšta (iki 130 cm), ankstyva, jos grūdai labai geros kokybės, stambūs, gerai užsipildo, pakankamas atsparumas lapų ligoms. Tačiau ši veislė labai jautri kietosioms kūlėms (Liatukas, Leistrumaitė, 2009). Žieminių kviečių auginimas ekologinėmis sąlygomis visame pasaulyje kelią problemą dėl jautrumo kietosioms kūlėms, kai naudojama ekologinė sėkla (Matanquihan et al., 2011). Pastaruoju metu grūdų kokybei smarkiai kenkia ir kita liga varpų fuzariozė, kurios infekuoti grūdai yra mikotoksinų šaltinis, kurių kiekiai ES standartais yra griežtai reglamentuoti. Grūdų kokybinėse klasėse yra nuorodos dėl užkrėsto grūdų kiekio. Gera žinia ta, kad atsparumo selekcija vykdoma labai intensyviai visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje epideminiais metais tik atspariausios veislės, bent jau vasarinių kviečių atveju, standartus atitinka tik tinkamai naudojant fungicidus. Jautrios veislės ir panaudojus fungicidus tokiomis sąlygomis būna per stipriai pažeistos (Mankevičienė ir kt., 2013). Tai gali būti dar viena problema ir ekologinėje sėklininkystėje. Nors maisto medžiagų trūkumas dirvoje ekologinėmis sąlygomis yra labai aktualus klausimas, tačiau dabartinių veislių kūrimo metu buvo kreiptas pakankamas dėmesys veislių mineralinės mitybos efektyvumui. Paprastai veislės gerai išnaudojančios mineralinę mitybą intensyviomis sąlygomis dažniausiai gerai pasirodo ir eko sąlygomis. Šios priklausomybės buvo nustatytos ir mūsų tyrimuose (Liatukas, Leistrumaitė, 2009; Leistrumaitė ir kt., 2009). Tačiau tiriamieji plotai yra nedidelių keliolika keliasdešimt kvadratinių metrų, tai atspindi labiau bendrą priklausomybę. Taip pat reikia atsižvelgti į naujų veislių didesnį derliaus indeksą dėl žemesnio augalų aukščio. Mineralinės mitybos efektyvumo genetinę įtaką apskaičiuoti gana sunku šiuo atveju bent jau reikėtų augalus pilnai apsaugoti nuo ligų, kenkėjų, piktžolių be 8

cheminių preparatų tai įvykdyti didesniame plote nelengva, o tai jau būtų nebe ekologinės auginimo sąlygos. Įprastiniame ž. ū. mineralinių trąšų pasirinkimas yra itin platus, tačiau ir ekologiniams ūkiams paskutiniais metais pateikiama tikrai platus trąšų spektras. Pastarosios yra labai modernūs šiuolaikinės technologijos produktai, tačiau labai brangūs. Svarbus momentas yra tai, kad nepakanka bandymų, įrodančių šių preparatų efektyvumą lokaliomis sąlygomis. Tai augintojus stabdo tokių trąšų naudojimą. Pastaraisiais metais pakilusi ekologinių produktų supirkimo kaina bei suintensyvėjęs eksportas į Vakarų Europą paskatino ekologinių ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą. Pagrindinė problema Lietuvos ekologiniame žemės ūkyje yra ypatingai mažas sertifikuotos ekologinės sėklos naudojimas. ŽŪ ministro įsakymu jau nuo 2006 01 01 turėjo būti privalomai naudojamos tik ekologinės sėklos. Tačiau tiek dėl tokios sėklos trūkumo, tiek dėl jos kainos bei esant galimybei ūkiams pigiau pirkti neekologines sėklas, kasmet iki 2013 m. pabaigos atskirais ŽŪ ministro įsakymais buvo leidžiama naudoti neekologinę sėklą vadovaujantis atitinkamomis ES Reglamentų nuostatomis. ŽŪM ministro įsakymu Nr. 3D-271, (2012-04-17) buvo patvirtintos naujos ekologinio žemės ūkio taisyklės. Pagal šį įsakymą privalomą sėklinę medžiagą, kuri bus toliau naudojama sėjai ar sodinimui nuo 2014 m. reikia ne rečiau kaip kas 5 m. atnaujinti sėjant (sodinant) tik sertifikuotą ekologinę medžiagą. Šiuo metu realiai į rinką ekologines sėklas tiekia 3 ūkiai. Šių ūkių suminis plotas yra apie ha. Atsižvelgiant į sėjomainos reikalavimus ūkiai sėklininkystei gali naudoti apie 300-400 ha. Jei iš 1 ha būtų paruošiama iki 2,5 t sėklos, jos galėtų būti 750-1000 t. Tačiau tai teorinis vertinimas reikėtų įvertinti ploto bei sėklos sumažėjimą dėl aprobavimo bei sėklos sertifikavimo nesklandumų, neigiamą gamtos įtaką ir pan. Realus parduotų sėklų kiekis galėtų būti iki 500-700 t. Šia sėkla galima būtų užsėti iki 2000-2800 ha. Atsižvelgiant į 2012 m. Ekoagros duomenis, miglinių ir pupinių javų plotas sudarė virš 80 tūkst. ha. Tokiam plotui apsėti reikia apie 20 tūkst. t. sėklų, o joms paruošti apie 7000-8000 ha sėklinių pasėlių ploto. Atsižvelgiant į tai, kad ūkis negali visų plotų naudoti tik sėklininkystei, reikėtų skaičiuoti, kad bendras ūkių plotas, auginantis ekologines sėklas, gali siekti iki 10 tūkst. ha. 2005 metais ŽŪM ministerijos užsakymu Žemdirbystės institutas atliko sėklos poreikio Lietuvoje analizę atliktais skaičiavimais nustatytas, kad 1 ha javų ekologinės sėklininkystės plotas sėkla galėtų aprūpinti apie 10 ha prekinių javų plotų. Tai reiškia, kad bent 10 % ekologiškai auginamų javų ploto turėtų sudaryti sėklininkystės plotai, norint sertifikuota sėkla apsėti visą ekologinių javų arealą. Šiuo metu minimalus reikalavimas yra atnaujinti sėklą kas 5 m., tai sertifikuotai ekologinei sėklai užauginti reikėtų apie 1600 ha sėklinių plotų. Šie plotai turėtų būti derlingesnėse dirvose. Kaip matome pagal šiuo metu registruotų sėklininkystės 9

ūkių išsidėstymą, jie ir yra geresnių žemių zonose (pav. 3), nors visuma ekologinių ūkių yra blogesnėse žemėse (pav. 1). Šiuo metu šalyje yra 197 sėklinės medžiagos tiekėjai ūkiai, iš jų 25 yra tiekiantys ekologinę javų sėklą. Jei visi šie ūkiai, savo turimuose plotuose iš tikrųjų vykdytų sėklininkystę, ekologinių sėklų poreikį būtų teoriškai įmanoma patenkinti. Auginant sėklas yra svarbu gauti kuo didesnę jų išeigą iš ploto vieneto. Kol kas ekologiškai sertifikuotos trąšos, apklausų duomenimis, naudojamos neintensyviai. Efektyvių trąšų naudojimas situaciją turėtų pagerinti- sumažinti derlingumų svyravimus ir padidinti sėklos kiekį ir išeigą. Tam reikia išsamių bandymų tiek detalių bandymų mokslo įstaigose, tiek gamybinių pas ūkininkus, Lietuvos sąlygomis, kad sėklų augintojai galėtų realiai įvertinti trąšų efektą bei norėtų jas naudoti. Šalyje augalų selekcijos ir pirminės sėklininkystės darbus daro Valstybinės mokslo institucijos - Lietuvos agrarinis ir miškų mokslų centras bei universitetai. Pagal susiklosčiusią praktiką, mokslo įstaigos daro daug aktualių agrobiologinių tyrimų, vykdo įvairias selekcijos ir sėklininkystės programas. Pagal 2009 01 09 Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-11 Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo, su šiuo metu galiojančiais aktualiais pataisymais ir papildymais, mokslo įstaigoms leidžiama jų laukuose atlikti, prisilaikant nustatytų procedūrų žemės ūkio tyrimus ekologiniuose ir neekologiniuose laukuose (100.13.1.2.punktas). Pagal 100.13.2.2. punktą reikia pateikti įrodymus, kad prašomame ūkyje bus atliekami žemės ūkio tyrimai ar mokymas. Prašymą leidimui auginti sėklinę medžiagą turi pateikti ūkio subjektas (100.13.2.). Kadangi 100.12.1.2. punktas susišaukia su Reglamentų 889/2008/ ir 834/2007/ reikalavimais, geriau būtų papildyti taisyklių punktą 100.13.2.2. ir rašyti... kad prašomame ūkyje bus atliekami žemės ūkio tyrimai, mokymas, veislių palaikymo ar sėklininkystės darbai. Tuo atveju, jeigu nuo 2014 m. reikalaujama ekologiniams ūkiams sėklos atnaujinimui kas 5 metai naudoti tik ekologišką sertifikuotą sėklą ir ateityje plėsti jos naudojimą, reikėtų įdiegti nuostatą, kad aukščiausiųjų reprodukcijų (selekcinių, superelitinių ir elitinių kategorijų sėklai bei atitinkamų reprodukcijų bulvių sėklai) galima būtų naudoti neekologiniuose plotuose užaugintą sėklinę medžiagą. Ši sėkla naudojama tolesnės sėklininkystės grandims, o ne tiesiogiai maistui ar pašarams. Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr.889/2008 40 str. bei IV antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių reikalavimus numatyta detali veiksmų ir situacijos kontrolė. Tuo atveju, jeigu yra ekologinė ir neekologinė gamyba, vienetams, užsiimantiems neekologine augalininkyste, kartu su sandėliavimo patalpomis, skirtomis pagalbinėmis priemonėmis taikomi nustatyti bendrieji ir specialieji kontrolės reikalavimai (73 str.). Šiame reglamente sakoma, kad likus ne mažiau kaip 48 val. reikia informuoti apie kiekvieno produkto nuėmimą, nuėmus derlių - apie produktų atskyrimą. 10

Sėklininkystės laukai nėra dideli, o šalies orai labai permainingi - kartais reikia gaudyti kiekvieną gerų orų properšą, kad nukulti kuo mažiau drėgnus pasėlius, todėl įvykdyti 48 h reikalavimą nėra visada realu. Gal būtų galima apmokyti ir įgalioti derliaus nuėmimo ir sandėliavimo darbus kontroliuoti be papildomo atlyginimo vietinį specialistą, kad ir darbus atlikti, ir taisyklėms nenusižengti. Tai būtų ypač aktualu, jeigu sėklininkystė būtų vien ekologiška. Ekologinei gamybai svarbu, kad rinkoje būtų norimos augalų veislės sėklų. Kad norimų sėklų būtų pakankamai, reikalinga sėklininkystės sistema, t.y. numatytas visų dauginamų sėklų kategorijų auginimas - nuo selekcinių P kategorijos iki sertifikuotų antros reprodukcijos sėklų C2 savidulkiams augalams, arba C kryžmadulkiams. Tuo atveju, jeigu galutinės reprodukcijos sėklų paklausa nėra didelė, visas reprodukcijas gali dauginti vienas - du didesni ūkiai, kaip pav., yra šiuo metu. Reikalaujant sėti tik ekologines sėklas, jų poreikis ženkliai išaugs. Tuo atveju, jeigu sėklą bus reikalaujama atnaujinti kas 5 metai, sėklų reikėtų 3800-4000 t. Aišku, toliau 4 metus sėjama neatnaujinama sėkla bus labai praradusi savo kokybines savybes ir ūkininkai praras nemažą dalį derliaus. Jeigu sėklą atnaujinti kas 3 metus, jos teoriškai reikėtų 6000-6500 t., o jei, kaip Danijoje, sėti tik sertifikuotas, o ne savo pačių padaugintas sėklas, jų reikėtų apie 20.000 t. Taigi, antruoju ir trečiuoju atveju, į sėklininkystės sistemą galėtų įsijungti sėklininkystės kompanijos, arba organizuotis atskira sėklininkystės kompanija, auginanti seklinius pasėlius pagal sutartis ekologiniuose ūkiuose su tikslu toliau ruošti sėklinę medžiagą. Ekologiniai ūkiai, kai kada deklaruoja, kad augina nežinomą veislę. Ekologiniai ūkiai to daryti neturėtų, nes kas 5 m. jie turi atnaujinti sėklą, todėl turi gerai žinoti kokias veisles augina. Tai iš vienos pusės mažina kontrolę, iš kitos pusės neskatina ekologinių veislių kūrimo ir jų platinimo. Ekologinių plotų pasėliai, dėl mažesnio maisto medžiagų kiekio yra silpnesni, todėl labai svarbu, kad naudojamos veislės pasižymėtų geru žiemkentiškumu bei atsparumu biotiniams stresams. Kadangi veislės, pasižyminčios plačiu atsparumo kompleksu, kaip taisyklė, yra mažiau derlingos, jų iš užsienio selekcinių kompanijų atkeliauja labai nedaug. III. TYRIMŲ REZULTATAI Ekologinių ūkių procentinis išsidėstymas pateiktas paveiksle 1. Didžiausi plotai yra rajonuose, pasižyminčiuose pačiomis prasčiausiomis dirvomis Lietuvoje, šiuose plotuose tik atskiruose sklypuose yra kiek geresnė 30-35 balų dirva (Valstybinis žemėtvarkos institutas, 1998), 11

Pav. 1. Ekologinių ūkių pasiskirstymas Lietuvos rajonuose, proc. nuo visų ūkių (Ekoagros duomenys). kur įprastas ūkininkavimas galimas tik taikant labai tikslias auginimo technologijas. O tuo tarpų ekologinių ūkių skaičius čia didžiausias. Tarp šių rajonų Biržai išsiskiria geromis dirvomis, 12

tačiau dalis rajono priklauso karstiniam regionui, kuriame chemizuotas auginimas griežtai ribojamas. Trakų rajone buvo virš 6% visų ekologinių ūkių. Zarasų raj. tokių ūkių buvo beveik 6%. Nors Ukmergės r. vid. dirvų našumo balas 38, tačiau ir čia registruota 5,42%. Toliau eina Šalčininkų, Telšių (pats mažiausias dirvų našumo balas Lietuvoje (22)), Molėtų r. Nagrinėjant rajonus su geriausiomis dirvomis matyti, kad čia ekologinių ūkių labai mažai Pasvalio r. 0,39%, Joniškio 0,48%, Vilkaviškio 0,52%, t. y. juose buvo tik 1,39% visų eko ūkių. Koreliacija tarp žemės našumo balo buvo vidutinė (r=0,500), skaičiuojant tiesiogiai visu ūkius (pav. 2). Tačiau atmetus rajonus, nepatenkančius į bendrą tendenciją, koreliacijos koeficientas kyla iki 0,724. Pav. 2. Eko ūkių kiekio priklausomybė nuo dirvos našumo balo. Matyti, kad ekologinių ūkių įsikūrimas prasčiausiose dirvose daugeliu atveju nėra susijęs su galimybę auginti gausius derlius. Pagrindinė priežastis buvo po 2000 m. (2004-2006 m) keletą metų mokėtos labai dosnios išmokos, tuo pat metu ūkius menkai kontroliuojant pagal pastarųjų gamybos lygį. Svarbiausia buvo, kad pastarieji atitiktų formalius eko sertifikavimo standartus. A. Tamulyno (2011) studijoje nustatyta, kad išmokų dydis su eko ploto augimu koreliavo labai stipriai koreliacijos koeficientas buvo artimas 1! Nors išmokomis buvo užtikrintas plotų didėjimas, tačiau ekologinei sėklininkystei pakankamas reguliacinis dėmesys nebuvo. Formaliai ūkių kiekis buvo nors ir neoptimalus, tačiau jie galėjo tiekti sėklos kiekį, bent jau minimaliai leidžianti eko ūkiams atnaujinti sėklą. Didelė ūkių dalis sėklininkystę plėtojo pereinamuoju laikotarpiu, kol dirvos buvo žymiai švaresnės bei mažiau nualintos. Tačiau sėklininkystės ūkiai nesiplėtojo, jų tiekiamos sėklos buvo perkamos itin nenoriai. Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis rinkai pateikta sėkla buvo galima užsėti tik 1% ekologinės 13

gamybos javų ploto 2006-2009 m. Vėliau ūkių kiekiui stipriai išaugus, o eko sėklininkystės ūkiams pradėjus tiekti dar mažiau sėklų, plotas, kurį buvo galima užsėti sertifikuota sėkla, krito iki 0,3% 2010-2013 m. Ekologinės sėklininkystės ūkių išsidėstymas 2013 m. (pav. 3) teigiamai įtakoja jų galimybes tiekti sėklą, nes priešingai nei visi eko ūkiai, buvo išsidėstę derlingose ar vid. derlingose dirvose. Viso tiekėjų: 25; išsidėstymas geografiškai palankus ir gana tolygus, kas sumažina transportavimo kaštus bei riziką, kad kuriame nors regione išplitusi ir pasiteisinusi veislė turėtų būti transportuota dėl sėklos stygiaus į kitą regioną. Palyginti visų neekologinių ir ekologinių sėklų tiekėjų buvo 197, o javų ir pašarinių augalų sėklos tiekėjų: 125 2 1 1 3 1 1 1 1 2 1 1 5 2 2 1 Paveikslas 3. Registruotų ekologinės sėklos tiekėjų išsidėstymas Lietuvoje. Paryškinti 2013 m. faktiškai veikę sėklininkystės ūkiai. Tačiau realiai pagal apklausos rezultatus ir Ekoagros sėklų bazę 2013 m. tik 3 tiekėjai (pav. 3, pažymėti patamsintu fonu) pateikė ekologinę sėklą: Ūk. Rimantas Valeika (Ukmergės r.), Ūk. Kęstutis Mykolaitis (Marijampolės r.); Ūk. Neringa Laurikietytė (Pakruojo r.). Sėklininkystės kompanijos ekologinių sėklų bazėje nesiregistravo. 14

Lentelė 2. Miglinių ir pupinių javų bendri ir sėkliniai plotai Lietuvoje, 2009-2013 m. Metai Įprasti plotai Ekologiniai plotai Eko- Bendras Sėkliniai Bendras Sėkliniai plotai, % ha tūkst. ha % nuo ha ha % nuo Bendrų bendro bendro pasėlių ploto ploto Ekoplotai, % Sėklinių pasėlių 2013 1212,9 11822 0,97? 584,9 0,80* 6-7* 4,95 2012 1169,3 9554 0,82 73439 471,2 0,64 6,28 4,93 2011 1075,0 8246 0,77 62455 495,7 0,79 5,81 6,01 2010 1041,8 6371 0,61 76712 358,7 0,47 7,37 5,63 2009 1103,5 8144 0,74 77983 401,4 0,51 7,07 4,93 *Kai bendras plotas (?) - 2012 m. duomenys; Statistikos departamentas, VATŽUM Nesant pakankamai bendrai sėklininkystės kultūrai, nereikia tikėtis ir ekologinės sėklininkystės išsivystymo. Įprastinės gamybos sėklininkystės plotai svyravo nuo 0,61 % (2010 m.) iki 0,97% (2013 m.). Ekologinės sėklininkystės plotai svyravo nuo 0,47% (2010 m.) iki 0,80% (2013 m.). Plotai skiriasi neženkliai, tačiau paruošta ekologine sėkla buvo galima užsėti tik iki 1% pasėlių (ŽŪIKVC). Lentelė 3. Pašarinių augalų bendri ir sėkliniai plotai Lietuvoje, 2009-2013 m. Metai Įprasti plotai Ekologiniai plotai Eko- Bendras Sėkliniai Bendras Sėkliniai plotai, % bendrų pasėlių ha tūkst. ha % nuo bendro ploto ha ha % nuo bendro ploto 2013 1253,2 4687 0,37? 460,1 0,87* Ekoplotai, % sėklinių pasėlių 2012 1810,6 3628 0,20 52798 485,1 0,92 2,92 13,37 2011 1820,5 3215 0,18 45242 333,8 0,74 2,49 10,38 2010 1825,8 3848 0,21 40537 89,8 0,22 2,22 2,33 2009 1676,6 4858 0,29 35406 150,3 0,42 2,11 3,09 *Kai bendras plotas (?) - 2012 m. duomenys, Statistikos departamentas, VATŽUM Bendra sėklininkystės lygio problema yra labai ryški Lietuvoje, kuri itin mažu sertifikuotų sėklų užsėjamų plotu išsiskiria visoje ES. 2009-2013 m. aprobuoti sėkliniai javų pasėliai įprastos ir eko gamybos ūkiuose nesiekė net 1%. Lietuvoje pastaraisiais metais tokiomis sėklomis užsėjama10-20% plotų. Tuo tarpu Europoje sertifikuotų sėklų naudojimas siekia iki 90% pav. Danijoje. 3.5-4.0* 9,82 15

Analizuojant sėklinių pašarinių augalų plotus matyti, kad ekologiškų sėklininkystės ūkių šių augalų atveju yra ženkliai daugiau. Pastaruoju metu ekologinės gyvulininkystės ūkių kiekis kiek didėja, o žolių, kurios iš esmės ir sudarė pašarinių augalų plotus, auginimas ekologiniame ūkyje yra lengvesnis nei javų, tai įtakojo tokių sėklinių plotų didėjimą. Ekologinių pašarinių augalų plotai sudarė tik apie 2-3% visų pašarinių augalų pasėlių, tačiau ekologiški sėklininkystės plotai bendrame sėklininkystės plote 2011-2013 m. sudarė net 9,82-13,37%. Bendri aprobuoti sėklinių pasėlių plotai, sertifikuotos sėklos kiekiai pateikti lentelėje 4. Išryškėja problema, kad sertifikuotos sėklos iš ha paruošiama labai mažai jos kiekiai artimi vidutiniam šalies pasėlių derlingumui. Kadangi sėklininkystės ūkiai yra aukštesnio technologinio lygio juos lyginant su likusiais, tai ir jų derlingumas turi būti ženkliai didesnis. Problema dėl ūkių vengimo tinkamai deklaruoti augalų veisles bei sėklininkystės ūkių vengimo mokėti licenzinį mokestį, rodo ūkių trumparegiško požiūrio į sėklininkystę tęstinumą. Po 2010-2011 nepalankių žiemojimui metų, kai dalyje ūkių pasėliai pilnai žuvo, o auginamų veislių asortimentas buvo pakeistas, bent jau ž. kviečių auginamos veislės turėtų būti žinomos 80-90%, kai tuo tarpu deklaracijose nurodoma apie 50 % žinomų veislių. Lentelė 4. Miglinių ir pupinių augalų bendri sėklininkystės plotai, paruoštos sėklos kiekiai, sėklos kiekiai iš ha, 2010-2013 m. Migliniai ir pupiniai javai Miglinės ir pupinės žolės Metai Plotai, Paruošta Sėklos Derlingumas, Plotai, Paruošta Sėklos t iš 1 ha sėklos, t t iš 1 ha grūdinių t/ha ha sėklos, t ha 2010 7760 21776 2,81 2,70 2492 580 0,23 2011 9853 25941 2,63 2,98 1661 637 0,38 2012 11037 34271 3,11 3,94 1757 303 0,17 2013 14175 31113 2,19 3,0-3,5* 2034 276 0,14 *galimas derlingumas, lyginant su 2012 m., VATŽUM duomenys Jei skaičiuoti tais pat metais sertifikuotas sėklas bei bendrus pasėlių plotus, tai buvo galima užsėti apie: 2013 m. iki 13%, 2012 m. - 15%, 2011 m. - 12%, 2010 m. - 10%. Apklausa dėl sėklininkystės problemų (anketos pavyzdys priede): Vykdant šį tyrimą buvo išsiųsta 524 elektroniniai laiškai su anketa, gauta 430 patvirtinimų, kad laiškas gautas. Respondentai buvo parinkti pagal specializacija, atrenkant augalininkystės ūkius, pagal Ekoagros ir Lietuvos vartotojų instituto duomenis. Tam, kad gauti detalesnę informaciją apie ekologinės sėklininkystės situaciją, buvo išsiųsta sėklininkystės ūkiams 50 anketų su gražinimo voku paštu, išdalinta anketų per susirinkimus (2013 06 19, ASU ir 2013 07 12, AVTC Kauno skyriuje vykusiuose renginiuose. Išsiaiškinus kurie ūkiai faktiškai parduoda ekologines sėklas, jie buvo aplankyti, susipažinta su jų sėkliniais 16

sklypais, bendrąja gamyba, išklausyta nuomonė apie situaciją ir galimas perspektyvas. Tokių ūkių, kurie parduoda sėklas, radome tik 3. Ekologinių sėklų augintojų bei ekologinių ūkių informacija Ūkiai registruoti kaip ekologiniai 2003-2010 m. Ekologiškai ūkininkaujama dėl ideologinių, technologinių bei ekonominių priežasčių. Ūkininkų išsilavinimas įvairus: vidurinis, profesinis, aukštasis. Ūkiai informacija gauna iš įvairių šaltinių: Ekoagros, konsultavimo tarnybos, žemės ūkio rūmų, firmų darbuotuoju; aktyvūs ūkininkai lanko seminarus, kursus ir lauko dienas, domisi literatūra. Ūkių dydis: vid. 152,5 ha, atmetus mažiausią plotą 5,4 ha (LAMMC Joniškėlio bandymų stotis) 173,6 ha; mažiausias ūkis 5,4 ha (LAMMC Joniškėlio bandymų stotis), didžiausias 320 ha (N. Laurikietytė). Ūkiuose vyrauja vidutinės ir sunkios dirvos (lengvos -7,8%; vidutinės 48,6%, sunkios - 43,6%). Dirvų vid. našumo balas 40,6 balo (vidutiniais rajonų duomenimis). Dirvų rūgštėjimą bei prastėjančią melioracijos įrenginių būklę patvirtino daugelis respondentų: Paveikslas 4. Viena iš drenažo blogėjimo priežasčių dirvinis asiūklis Dirvinis asiūklis tampa rimta problema, nes turi labai gilią šaknų sistemą, todėl žemės dirbimų piktžolės kontrolė neefektyvi, o herbicidų naudojimas gana neefektyvus. Ši piktžolė taip pat yra dirvų rūgštėjimo indikatorius bei vienas iš pagrindinių drenažo gadintojų (Bastienė et al., 2006). 17

Ženklesnį, bet ne pakankamą, efektą teikia tik keletas herbicidų (Kavaliauskaitė ir kt., 2008), tačiau jų normos didesnės nei įprastai. Pasėlių struktūra apie 20-25% pupinių augalų, 70-75% miglinių, likę įvairūs augalai. Mažas žolių, ypač pupinių auginimas javų ūkiuose bei sideracinių pūdymų nežymus naudojimas motyvuotas mažomis išmokomis bei tuo įtakota menka ekonomine verte. Paprastai žolynai naudojami tik gyvulininkystės ūkiuose. Sėkla perkama įvairių kategorijų, tačiau daugiausia sėjama C1 kategorija; A 18,6, B 9,6, C1-42,6, C2-29,2 %. Savo ūkyje užauginta sėkla (sertifikuota bei nesertifikuota) sudaro 56,3, o įsigyta 43,7 proc. Įsigyjama sėkla: ekologinė 25, neekologinė 75%. Ekologinė sėkla vienodais kiekiais įsigyjama iš įstaigų ir ūkių, tačiau neekologinė sėklos apie 80% perkama iš firmų. Bendra sėklos trūksta tik ekologinės, taip pat nereti atvejai, kai pastarosios kokybė netenkina pirkėjų; atsiradusi laisva niša užpildoma neekologinėmis sėklomis. Priežastys įtakojančios neekologinės sėklos naudojimą: sėklos nepakanka, trūksta informacijos kur ją pirkti; motyvuojama, kad nėra efekto, jei naudojama ekologinė sėkla; sėkla sveikesnė ir švaresnė. Veislių tinkamumas pusė respondentų teigė, kad esamų veislių pakanka, kita pusė patvirtino, kad dabartinės veislės nelabai tinkamos. Paveikslas 5. Vasariniai miežiai Paveikslas 6. Vasarinės avižos Pav. 5 ir 6 palyginti vasariniai miežiai ir avižos, fotografuota t. p. dieną, t. p. ūkyje. Avižų paviršiaus dengimas ir piktžolių stelbimas akivaizdus, kas taip pat pabrėžiama ir moksliniuose tyrimuose. Vasariniai kviečiai taip pat (pav. 7) nepasižymėjo piktžolių stelbimo pajėgumu. 18

Paveikslas 7. Vasariniai kviečiai Ž Žieminiai Paveikslai 10 ir 11. Žieminiai kviečiai Alma DS - skirtingi laukai, skirtingi priešsėliai. Žieminiai kviečiai piktžoles pakankamai stelbė tik švariame lauke, pasėti po daugiamečių žolių patys buvo stelbiami piktžolių. Akivaizdus pupinių augalų konkuravimas su piktžolėmis. Dėl gumbelinių bakterijų apsirūpinantys azotu auga vešliai. Mišiniai su migliniai javais taip pat palankūs. Paveikslas 8. Žirniai Paveikslas 9. Žirniai mišinyje su avižomis 19

Paveikslas 10. Pašarinės pupos Paveikslas 11. Pupos mišinyje su avižomis Nors pupinių augalų pranašumas akivaizdus, tačiau jų kiekis sėjomainose turi būti ribotas dėl neigiamos ligų įtakos. To pavyzdys yra lubinų antraknozė, kuri nebeicuojant sėklos bei nenaudojant fungicidų lubinų pasėlius sunaikina pilnai (Semaškienė ir kt., 2010). Sėklos poreikis taip pat didėja dėl ūkiuose naudojamos didesnės sėklos normos (10-30 proc.), lyginant su įprastiniais ūkiais. Du trečdaliai apklaustųjų teigė trąšų nenaudojantys. Kiti naudojo labai limituotai, nes keičiasi sertifikuotų sąrašas, taip pat ne visada galima įsigyti. Kainos labai aukštos. Daugeliui kyla klausimai dėl efektyvumo, nes firmos pateikia labai mažai duomenų apie trąšų efektyvumo bandymus, o bandymų rezultatai, respondentų teigimu, Lietuvoje dažniausiai nepateikiami. Kyla problemų su mėšlo naudojimo, nes pastarąjį tiesiogiai negalima vežti į laukus, dėl per jį plintančių piktžolių; papildomas apdorojimas kelia savikainą. Piktžolių kontrolė vykdoma intensyviu žemės dirbimu, pasėliuose piktžolės kontroliuojamos akėčiomis. Sėklininkystės ūkiuose naudojamas rankinis piktžolių šalinimas didina sėklos savikainą. Paveikslas 12. Kai nepakanka plūgo ir akėčių. Paveikslas 13. Pasėlių išretėjimas viena iš didžiausių problemų kontroliuojant piktžoles. 20

Respondentai teigė neturintys ženklesnių problemų dėl piktžolių derliaus nuėmimo metu. Kenkėju ir ligų kontrolė nevykdoma arba parenkamos atsparesnės veislės. Ekologinė sėkla parduodama: ekologiniams ūkiams (70%), Ekologine sėkla prekiaujančioms firmoms (20%), paprastiems ūkiams (10%). Ekologinės sėklos parduodamos kategorijos: A 0%, B - 12%, C1-34%, C2-54%. Paruoštos sėklos parduodama apie 90%; Ne visa sėkla parduodama nes: per mažai pirkėjų, didelė sėklos kaina dėl didesnės nei įprastuose ūkiuose savikainos. Mažas ekologinės sėklininkystės ūkių skaičius yra įtakotas: dėl per mažos sėklos kainos, kuria galima parduoti. Sėkla parduodama kaina nedaug viršijančia savikaina, jei kaina pakeliama tiek, kad realiai apsimokėtų auginti sėklos pirkimas būna mažas; trūksta aukštos reprodukcijos sėklų bei dideli reikalavimai. Ekologinė sėkla nenoriai naudojama ne tik, kad trūksta tinkamų veislių bei ši sėkla yra brangoka bei jos trūksta, bet taip pat, kad sėjant sertifikuota ekologinę sėklą dažnai negaunama ženklesnio derliaus priedo, lyginant su sėkla išauginta savo ūkyje. Sėklos kokybė tikrinama standartiniai metodais, naudojamais ją sertifikuojant. Sėklinių pasėlių auginimo problemos: nepakanka tinkamų veislių, trąšų teikiančių garantuotą efektą, trūksta reikiamų kategorijų sertifikuotos ekologinės sėklos, sėkla būna nepakankamos kokybės, Dalis respondentų pasigenda geresnių padargų piktžolių kontrolei, pasėliai pažeisti ligų. Sėkliniai plotai aprobuojami teigimai daugeliu atveju. Plotai išbrokuojami dėl veislinių ir rūšinių priemaišų, o sėkla nesertifikuojama dėl nepakankamų kokybinių parametrų. Kaip ekologiški grūdai parduodami 80%, 20 % kaip neekologiški. Grūdams sandėlių kenkėjai problemų kėlė 30% respondentų; dalis ūkininkų grūdų nesandėliuoja; labiausiai pasigendama specializuotų ekologinių preparatų sandėliams. Populiariausios priemonės: graužikų atvejų spąstai ir ultragarsinės baidyklės, kitų kenkėjų atveju naudojama siera, kalkės. Priežiūros įstaiga: Ekoagros Priežiūros įstaigos pastoviai keičiami reikalavimai ir taisyklės neigiamai įvertinti visų respondentų. Apibendrintai problemos trukdančios vystyti ekologinę sėklininkystę per maža sėklų kaina, už kurią realiai galima parduoti sėklinę medžiagą, per maža parama ekologinei sėklininkystei, per dideli reikalavimai bei trūksta tinkamų kategorijų sėklų. 21

IV. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 1. Šalyje yra registruoti 25 ekologinių sėklų tiekėjai. Pagal turimus žemių plotus ir pajėgumus tiek pakaktų norint patenkinti sėklų poreikį, kad kas 5 metai atnaujinti sertifikuotomis ekologinėmis sėklomis visą ekologinio ūkininkavimo plotą. 2. Suaktyvėjus ekologinių sėklų rinkai, vėliau galima būtų didinti sertifikuotų sėklų naudojimo intensyvumą ir ekologinius pasėlių plotus atnaujinti sertifikuotomis sėklomis kas 3 metus, o tolesnėje perspektyvoje, sertifikuotomis sėklomis užsėti didesnę ekologinių pasėlių dalį. 3. Šiuo laikotarpiu ekologinių sėklų paruošiama nedaug, jas aktyviau ruošia tik 3 sėklų tiekėjai. Jų teigimu, ne visada išperka ir tuos nedidelius kiekius. Tai pagrindinė priežastis, kad ekologinė sėklininkystė neplinta, nors registruota nemažai sėklos tiekėjų. 4. Kadangi ekologinė produkcija yra paklausi, už ją mokama daugiau, negu už ne ekologiniuose plotuose užaugintas ir paruoštas sėklas. Tai lemia, kad ekologinių sėklų kaina turėtų ženkliai išaugti, nes kitaip sėklų tiekėjui sėklas auginti ir ruošti yra nuostolinga. Aukštesnės sėklų kainos stabdo jų pirkimą. 5. Aktualus yra augalų veislių klausimas. Pusė apklaustų ūkininkų atsakė, kad veislės juos patenkina, kita pusė atsakė, kad ne. Mažas ekologinių sėklų poreikis, lyginant su neekologinių sėklų pirkimu lemia, kad selekcinės firmos beveik nekuria veislių specialiai ekologiniam ūkiui, nes atsparesnės veislės paprastai mažiau derlingos. Net šalyse, kur ekologinė gamyba turi senesnes tradicijas, veislių sąrašuose yra vos kelios veislės su prierašu tinka ekologiniam auginimui. 6. Veislių ištyrimas tikrose nusistovėjusio ekologinio ūkio sąlygose yra svarbus ir mažai išspręstas klausimas. Neretai apie veislės tinkamumą ekologiniam ūkininkavimui sprendžiama pagal bendrą jų atsparumą ligoms be papildomų specializuotų atsparumo tyrimų, augalų aukštį ir pan. Šalyje buvo daryti kai kurie veislių palyginimo tyrimai, bet nepakankamai plačiai ir ilgai. 7. Įprastą veislių asortimentą, kuris yra šalies augalų veislių sąraše, tiekia didelis skaičius selekcininkų ir veislių platintojų, paprastai turinčių didelius sėklų ruošimo pajėgumus ir gaunantys dideles finansines apyvartas. Specializuoti ekologinės sėklos tiekėjai, jeigu neleisti įsigyti neekologinės sėklos, niekada negalės pasiūlyti tokios veislių įvairovės, kad augintojai galėtų rasti norimą veislę. Be to, tinkamumo auginti ekologinėmis sąlygomis patikrinimas visada užtruks ilgiau, nei valstybinis veislių tyrimas, o visiems norisi naujovių. 8. Sėklinės medžiagos kokybės standartinis ištyrimas tiek lauke, tiek laboratorinėse sąlygose, ne visada tinka sėkloms, naudojamoms sėjai ekologiniuose plotuose. Reikia žinoti koks yra sertifikuotos sėklos užkrėtimas kritinėmis ligomis, kaip kviečių kietosios kūlės, lubinų antraknozė, ir pan., kokie galimi jų žalingumo slenksčiai. 22

9. Ekologinių sėklų naudojimą suaktyvins reikalavimas sėklinės medžiagos atnaujinimui naudoti ekologines sėklas, numatant jų tinkamą dauginimo schemą bei aukštų reprodukcijų įjungimo į ekologinę grandį galimybes ir principus. 10. Poreikis sėklinę medžiagą atnaujinti kas 5, o ateityje kas 3 metai didins ekologinių sėklų paklausą, kas leis potencialiems sėklinės medžiagos tiekėjams įsijungti į ekologinių sėklų rinką, o selekcinėms kompanijoms ieškoti galimybių kurti ar atrinkti iš sukurtų veislių tinkamiausias ekologinei rinkai. 11. Sėklų pirkimą paskatintų galimybė kompensuoti dalį išlaidų ekologinės sėklos pirkėjams, nes sėklų gamintojai negali paruošti sėklų tokia pat savikaina, kaip neekologinių sėklų ruošėjai. 12. Skatinti ekologiniam auginimui tinkančių žemės ūkio augalų veislių naudojimą ir kūrimą, nes dėl nedidelės sėklininkystės apimties, specializuotų veislių kūrimas yra finansiškai neapsimokantis. Ekologinių plotų pasėliai, dėl mažesnio maisto medžiagų kiekio yra silpnesni, todėl labai svarbu, kad naudojamos veislės pasižymėtų geru žiemkentiškumu bei atsparumu biotiniams stresams. Veislės, pasižyminčios plačiu atsparumo kompleksu, kaip taisyklė, yra mažiau derlingos, jų iš užsienio selekcinių kompanijų atkeliauja labai nedaug. 13. Tam, kad atpiginti ekologines sėklas, reikia augintojams suteikti žinių apie ekologinių trąšų ir biopreparatų poveikį, kad didinti sėklų derlių ir jų išeigą, inicijuoti metodiškai pagrįstus tyrimus ir skleisti informaciją apie rezultatus. Organizuoti tiksliuosius ir gamybinius bandymus, vykdomus tyrėjų priežiūroje, tam panaudojant ekologinius plotus ir išteklius. 14. Sertifikuotų sėklų sėjimo naudą, jų teigiamą įtaką ūkių pelningumui turi daugiau propaguoti mokslo, mokymo bei konsultavimo įstaigos, kad šalies ūkininkai žinotų kaip ir Vakarų Europos žemdirbiai, kad tinkamai paruošta sėkla visada atperka savo kainą. 23

V. LITERATŪRA BEI INFORMACIJOS ŠALTINIAI Bastienė N, Šaulys V, Čiuberkis S. 2006. The spread of field horsetail (Equisetum arvense L.) in drained areas of Lithuania: reasons and Consequences, and possibilities for its control. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B. 26:25-30. Bonman JM, Bockelman HE, Goates BJ et al. 2006. Geographic distribution of common and dwarf bunt resistance in landraces of Triticum aestivum subsp. aestivum. Crop Science. 46:1622-1629. Bundessortenamt. Beschreibende Sortenliste. 2013. 296 p. Dumalasova V, Bartoš P. 2006. Resistance of winter wheat cultivars o common bunt, Tilletia tritici (Bjerk.) Wint and T. leavis Kuhn. Journal of Plant Diseases and Protection. 113:159-163. Ekoagros. http://www.ekoagros.lt/. Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. 2013. http://ec.europa.eu/agriculture/organic/toolbox/marketing-material_lt Kavaliauskaitė D, Dambrauskienė E, Zalatorius V. 2008. Herbicidų panaudojimo galimybės ruošiant laukus vaistažolėms auginti. Sodininkystė ir Daržininkystė. 27:123-129. Lamberts van Buerren ET, Verhoog H. 2006. Organic plant breeding and seed production: ecological and ethical aspects. Advances in Organic Agriculture. p. 123-139. Lamberts van Buerren ET. 2007. Values in organic agriculture and their consequences for a process oriented evaluation of plant breeding techniques. HortScience. 42:813-814. Lamberts van Buerren ET, Willbois K, Ostergard H. 2007. European perspectives of organic plant breeding and seed production in a genomic era. Journal of Agricultural and Rural Development in the Tropics and Subtropics, 89:1-120. Leistrumaitė A, Liatukas Ž. 2008. Ekologinei žemdirbystei tinkamiausių varpinių veislių ir selekcinių linijų atranka. COST 860 SUSVAR, 22 p. Leistrumaitė A, Liatukas Ž, Razbadauskienė K. 2009. The spring cereals traits of soil cover, disease resistance and yielding essential for organic growing. Agronomy Research. 7: 374-380. Liatukas Ž, Leistrumaitė A. 2009. Selection of winter wheat for organic growing. Agronomy Research. 7:381-386. Liatukas Ž, Ruzgas V. 2009. Effect of air temperature on common bunt (Tilletia caries) infection in winter wheat. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B, Soil and Plant Science. 59:225-232. Lietuvos statistikos departamentas. http://db1.stat.gov.lt/. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2008 metų programa. Žemės ūkio ministerija. http://www.zum.lt/min/failai/oficialus_kpp_2007-2013_bendroji_dalis_final1vert_lt.pdf 24

Lietuvos vartotojų institutas. Ekologinių ūkių žemėlapis. http://www.vartotojai.lt/tausojantismaistas Mankevičienė A, Supronienė S, Jonavičienė K. 2013. Fusarium genties grybų ir jų gaminamų metabolitų plitimas grūduose. Ekspedicinių tyrimų apžvalga. 1-3 p. Matanquihan JB, Murphy KM, Jones SS. 2011. Control of common bunt in organic wheat. Plant Disease. 95:92-103. Mäder P, Fliessbash A, Dubois D, Gunst L, Freid P, Niggli U. 2002. Soil fertility and biodiversity in organic farming. Science. 296:1694-1697. Ruzgas V. 2000. Genotype-environment interaction and agronomic performance of the new Lithuanian winter wheat varieties. Agriculture. Scientific Articles. 76: 103-110. Semaškienė R, Supronienė S, Liepienė N, Lisova R, Maknickienė Z. 2010. Preventive control of seed born anthracnose in lupine. Seed health in Agricultural Development. Proceedings of the 3rd International Symposium on SHAD. p. 88. Šip V, Bartoš P, Chrpova J et al. 2005. Theoretical bases and sources for breeding what for combined disease resistance. Czech Journal of Genetics and Plant Breeding. 41:127-143. Tamis WLM, van den Brink WJ. 1999. Conventional, integrated and organic winter wheat production in the Netherlands in the period 1993-97. Agriculture, Ecosystems and Environment. 76:47-59. Tamulynas A. 2011. Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 m. ir ją lemiančios priežastys. Magistro baigiamas darbas. Kaunas, VDU. 68 p. UAB Biohumusas. Produktai. http://www.biohumusas.eu/products/. Kustodija. Biologiniai preparatai. http://www.kustodija.lt/. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. http://www.vatzum.lt/. Valstybinis žemėtvarkos institutas. FAO projektas TCP/LIT/6613. http://www.asu.lt/nm/lprojektas/dirvozemioistekliu/2.htm Wu H, Pratley J, Lemerle D. 2000. Evaluation of seedling allelopathy in 453 wheat (Triticum aestivum L.) accessions against ryegrass (Lolium rigidum L.) by the equal-compartment-agar method. Australian Journal of Agricultural Research. 51:937-944 Zemeckis R, Ribašauskienė E. 2005. Ekologinis ūkis ateities ūkio modelis. http:www.laei.lt. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC). Sėklų sektoriaus apžvalga. http://www.vic.lt/?mid=338. 25

SUDERINTA... Aplinkosaugos ir ekologijos tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas Saulius Jasius 2013 m....mėn....d. PROJEKTO REZULTATŲ SKLAIDA Informacinis straipsnis Ekologinės sėklininkystės plėtros Lietuvoje galimybės, (www.agroakademija.lt); Reportažas Ekologinės sėklininkystės plėtros galimybės bei kliūtys ŽŪ konsultantams, (www.agroakademija.lt); Viešas pristatymas Žemės ūkio ministerijoje suinteresuotiems asmenims dėl ekologinės sėklininkystės plėtros galimybių. 26

VI. PRIEDAS Anketa: Ūkininkas: Vardas... Pavardė... Ūkio adresas: Rajonas...Seniūnija...Miestelis/kaimas......... Ekologinis ūkis nuo...m. Ekologiškai ūkininkaujama dėl šių priežasčių: Ekonominių... Technologinių... Ideologinių... Išsilavinimas (vidurinis, profesinis, aukštasis ir kiti)... Papildomai įgytas išsilavinimas pradėjus ekologiškai ūkininkauti...... Ūkininkavimo metu informacija gaunama iš: Konsultantų (lzukt)..., Ekoagros darbuotojų..., Žemės ūkio rūmų darbuotojų..., Firmų atstovų..., Kitų organizacijų..., seminarų, kursų, lauko dienų metu..., literatūros... Ūkio dydis...ha. Dirvų struktūra: sunkios... %, vidutinės... %, lengvos... %, įvairios... %. Dirvų našumas: labai našios (50-60 balų)...... %, našios (40-50 balų)... %, vidutinės (30-40 balų)... %, prastos (20-30 balų)... %, labai prastos (10-20 balų)... %. Ar kyla problemų dėl dirvų rūgštėjimo bei drenažo efektyvumo mažėjimo... Sėjomainos kokiomis proporcijomis auginami pagrindiniai augalai..................... Ūkio specializacija pagal prekinę produkcija (augalininkystės, mišrus, gyvulininkystės)............ Pagrindiniai augalai (išskyrus sodo ir daržo, prieskonius ir vaistažoles), jų veislės, auginamai plotai, vid derlingumas......... Naudojama sėkla:...sava...%, Įsigyta..% Perkamos sėklos kategorijos A... %, B... %, C1... %, C2... % Ekologinė sertifikuota įsigyjama iš: Sėklininkystės firmos...% Sėklininkystės ūkiai...% Neekologinė sertifikuota įsigyjama iš: Paprasti sėklininkystės ūkiai... % Sėklininkystės firmos...% Kodėl naudojama neekologinė sėkla: Nepateikiama į rinką......... Nėra tinkamų veislių sėklos......... 27