Gera pradžia pusė darbo

2009 m. kovo 20 d. Nr. 5 (1369) Gera pradžia pusė darbo Pirmasis VGTU prorektorius Edmundas Kazimieras Zavadskas tarp jaunøjø mokslininkø darbø konkurso nugalëtojø. Asta Verbickienė Kovo 17 dieną Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Zenonas Rokus Rudzikas įteikė premijas bei pagyrimo raštus 2008 metų jaunųjų moks lininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, vardinių premijų komitetų siūlymais bei mokslų skyrių teikimu, paskyrė premijas bei pagyrimo raštus šiems mūsų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, jauniesiems mokslininkams bei studentams. Premijos jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams: HUMANITARINIŲ IR SOCIALI- NIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE doc. dr. Mindaugui Briedžiui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbų ciklą Religijos ir kultūros sąveikos poveikis asmens tapatumui Lietuvos reintegracijos į Europinę kultūrą sąlygomis. TECHNIKOS MOKSLŲ SKY- RIUJE doc. dr. Agnei Kazlauskienei (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą Kelių priežiūrai naudojamų druskų įtakos aplinkai tyrimai ir vertinimas ; doktorantui Artūrui Kilikevičiui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą Ilgio matavimo komparatoriaus dinaminio tikslumo tyrimas (2004 2008 m.). Pagyrimo raštai jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso dalyviams: TECHNIKOS MOKSLŲ SKY- RIUJE doc. dr. Domantui Bručui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą Geodezinių kampų matavimo prietaisų kalibravimo įrangos kūrimas ir tyrimas. Premijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams: TECHNIKOS MOKSLŲ SKY- RIUJE doktorantei Rasai Vainalavičiūtei (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą Deginamų komunalinių atliekų sudėties įtakos sunkiųjų metalų išsiskyrimui tyrimas ir įvertinimas (darbo vadovas doc. dr. Saulius Vasarevičius). Pagyrimo raštai aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams: MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ SKYRIUJE bakalaurei Tatjanai Gric (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą Metamedžiaginių, puslaidininkinių, SiC bangolaidinių struktūrų tyrimas (darbo vadovė Liudmila Nickelson). TECHNIKOS MOKSLŲ SKY- RIUJE magistrantui Laurynui Naujokaičiui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už darbą Profilių FX 66-S-196VI, AH 82-150 A ir E 603 charakteristikų analizė skaitiniais metodais ir jų palyginimas su eksperimentiniais rezultatais (darbo vadovas doc. dr. Eduardas Lasauskas). Tokia graži, gera Jūsų darbų pradžia tik pusė darbo, sveikindamas jaunuosius mokslininkus bei studentus kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Zenonas Rokus Rudzikas. Jūs tik dirbkite, mąstykite, kurkite ir visada būsite įvertinti. Įteikti 2008 metų Lietuvos mokslo premijų laureatų diplomai Prof. Rimantas Kaèianauskas ir prof. Rimantas Belevièius kartu su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavièiumi. Kovo 6 dieną Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius 34-iems iškiliausiems šalies mokslininkams iškilmingai įteikė 2008 metų Lietuvos mokslo premijų laureatų diplomus. Tarp laureatų Vilniaus Gedimino technikos universiteto Medžiagų atsparumo katedros profesorius Rimantas Kačianauskas ir Teorinės mechanikos katedros profesorius Rimantas Belevičius. Jiems 2008 m. nacionalinė mokslo premija skirta už Technologijos mokslų sekcijos Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbus. Lietuvos mokslo premijos laureatais VGTU mokslininkai tapo kartu su bendraautoriumi Kauno technologijos universiteto profesoriumi Rimantu Barausku. Premija skirta už vadovėlį Baigtinių elementų metodo pagrindai ir mokslo darbų ciklą Baigtinių elementų metodas: modeliai ir taikymai (1988 2007 m.). Ačiū, kad kuriate ir dirbate Lietuvai. Lenkiu galvą, kad sykį patikėję mokslo galia, neišmainėte jo į kitas sritis. Tik Jūsų pasiekimų dėka mes galime tikėti gražia ateities perspektyva, nuoširdžiai dėkojo laureatams premjeras Andrius Kubilius savo sveikinimo kalboje. Inžinerijos informacija Jaunųjų mokslininkų konferencijų ciklo plenarinis posėdis Valentinas Skaržauskas, Mokslo direkcijos direktorius Vilniaus Gedimino technikos universitetas kasmet organizuoja du mokslinių konferencijų ciklus, vienas iš jų jaunųjų mokslininkų, t. y. magistrantų ir doktorantų, plačiau apie mokslinių konferencijų planus rasite adresu http://www.vgtu.lt/konfer. 2008 m. konferencijų cikle dirbo 14 sekcijų, kur 1139 dalyviai padarė 619 pranešimų. Įvadui į jaunųjų mokslininkų konferencijas VGTU Mokslo direkcija organizuoja plenarinį posėdį, į kurį kviečia ir mokslo atstovus, ir sėkmingai veikiančių įmonių bei asociacijų vadovus. Vieningos tematikos čia nebūna, kiekvienas pranešėjas (jų būna 4 5) pristato jam artimą, aktualią temą, kuri būna įdomi, studentams, jauniesiems mokslininkams ir jų vyresniems kolegoms. Kovo 6 d. 03 auditorijoje įvyko 12- osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis plenarinis posėdis, atvėręs kelią iki gegužės pabaigos truksiančiam konferencijų ciklui. Posėdyje dalyvavo studentai, doktorantai, dėstytojai, verslo įmonių atstovai. Atidarydamas plenarinį posėdį mokslo prorektorius prof. Raimundas Kirvaitis pasidžiaugė, kad šiemet jaunieji mokslininkai turės galimybę dalyvauti net 22 sekcijų darbe, jų pranešimai bus spausdinami tęstiniame leidinyje. Džiugu, kad jaunimas eina mokslo keliu, sveikindamas beveik pilnutėlę susirinkusiųjų auditoriją, kalbėjo VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevičius. Konferencijos pranešimai apima daug įvairių sričių, o tai gana svarbu bendrajai jaunojo mokslininko erudicijai, sakė rektorius. Pasak universiteto vadovo, tokios konferencijos reikšmingos dar ir tuo, kad verčia jaunus žmones argumentuotai dėstyti savo mintis. O juk raiškus kalbėjimas tai sudedamoji karjeros dalis. Plenarinio posėdžio pranešimų spektras buvo išties įvairus. Lietuvos mokslo tarybos Paramos mobilumui poskyrio vedėja dr. Julija Sabataitytė savo pranešime išsamiai papasakojo apie Mokslo tarybos vykdomus darbus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei apie tai, kokiomis galimybėmis ir finansine parama galima pasinaudoti išvykstant stažuotėms į užsienio šalis. Jau veikia ir yra diegiama įvairių projektų: studentų mokslinės praktikos (visoms studijų pakopoms), podoktorantūrinės stažuotės, konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas dalyvauti konferencijose ir doktorantūros procese. Tuo siekiama sudaryti galimybes jauniems mokslininkams rengtis savarankiškam mokslinio tyrimo darbui, kelti savo mokslinę, pedagoginę ir akademinės vadybos kvalifikaciją. Plačiau panagrinėkite savo galimybes ir mokslinius planus adresu http://www.vgtu.lt/konfer/index. php?link=lt.2.481.2063. AB Lietuvos geležinkeliai Techninės plėtros skyriaus viršininkas Darius Lunys apžvelgė šalies geležinkelio transporto būklę bei ateities perspektyvas, laukiamų jaunų inžinierių darbo sąlygas, investicijas, riedmenų parko plėtrą, infrastruktūros modernizavimo projektus. Neaplenkta buvo sąžiningos konkurencijos transporto sektoriuje problema. Pranešėjas pateikė svarių argumentų geležinkeliu vežamų krovinių ir keleivių naudai, lyginant su automobilių transporto paslaugomis. Tai krovinio vežimo saugumas, laikas ir kaina, valstybės išlaidos transporto infrastruktūrai prižiūrėti ir atnaujinti, išoriniai pervežimų kaštai (žmonių žūtys, sužalojimai, tarša). Tuo buvo įrodyta, kad geležinkelio transportas yra saugesnis ir ekologiškesnis. UAB Saulės energija direktorius dr. Edmundas Žilinskas įdomiai papasakojo apie atsinaujinančios energetikos technologines galimybes, pateik- damas konkrečius sėkmingų projektų pavyzdžius. Pranešėjas skaidrėse demonstravo Saulės energijos potencialą, saulės kolektorių įvairovę, Europos šiaurės vėjo supertinklą, vandenilinio transporto magistrales, daugybę autonominių saulės vėjo įvairaus galingumo mikroelektrinių projektų, kas sukėlė didelį studentų susidomėjimą. VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas prof. Antanas Čenys aptarė kenksmingų programinių kodų formavimąsi ir tipus (virusai, įsilaužimo į kompiuterius įrankius, elektroninio pašto šiukšles ir Botnet tinklus. Remdamasis asmeniniais ir vadovaujamų doktorantų tyrimais pranešėjas Botnet tinklų evoliuciją ir keliamas grėsmes mūsų visuomenei. Tiesiog egzistuoja kenkėjišku programiniu kodu užkrėstų kompiuterių (botų) tink lai. 2008 m. Lietuvoje buvo aptikta virš 5000 botų, o šiais metais tokių užkratų tikimasi ir mobiliųjų telefonų tinkluose. Vien techninių priemonių kovai su jais nepakanka, pasak dekano, būtina vartotojų asmeninė higiena. Visi plenarinio posėdžio pranešėjai šį kartą sulaukė gana daug klausimų, buvo sudėtinga tilpti į numatytą reglamentą. Aktyviausiems renginio dalyviams pabaigoje buvo įteikti Mokslo direkcijos įsteigti prizai. Pranešėjai taip pat neliko nuskriausti.

2 SENATE 2009-03-12 REKTORATE 2009-03-04 Išklausyta fakultetø dekanø ir prorektoriø informacija. Aptartas pasirengimas 2009 m. pri ëmimui á pagrindines, magistrantûros ir spe cialiàsias profesines studijas. ÁTEIKTI: Diplomai moksliniø monografijø konkurso nugalëtojams, Profesoriaus atestatas ir Daktaro diplomai. PATVIRTINTA: Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2008 m. rektoriaus ataskaita. Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2008 m. biudþeto ávykdymo ataskaita ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2009 m. biudþeto projektas. Studijø programos Keliø eismo saugumo inþinerija ir Miestø planavimas ir inþinerija. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato rinkimø reglamento nauja redakcija. Þurnalo redakcinë kolegija: Mathematical Modelling and Analysis. The Baltic Journal on Mathematical Applications, Numerical Analysis and Differential Equations. NUTARTA: Suteikti VGTU Garbës daktaro vardà: Miroslaw Skibniewski. Pakeisti Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojø darbo apmokëjimo tvarkos aprašo 1 ir 3 priedus. Dël patalpø panaudos sutarties su VÁ Vilniaus Gedimino technikos universiteto kokybës vadybos centras pratæsimo. Dël Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto reorganizavimo. Dël Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato 2007 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 23-1 patvirtintos Vilniaus Gedimino technikos universiteto dëstytojø ir mokslo darbuotojø bei kitø tyrëjø skatinimo uþ mokslo publikacijas, išradimus ir tarptautinius projektus bei meno produkcijà tvarkos aprašo galiojimo laikino sustabdymo. PRITARTA: Santaros slënio asociacijos ástatams. Kandidatûrai profesoriaus emerito habil. dr. Algirdo Eduardo Èiþo valstybiniam apdovanojimui gauti. 2 kandidatûroms asmenø, sulaukusiø 65 metø amþiaus, skyrimo (rinkimo) á Vilniaus Gedimino technikos universiteto, taip pat jo padaliniø vadovø ar pavaduotojø pareigas. 4 terminuotoms darbo sutartims. PROFESORIAUS PEDAGOGINIAI VAR- DAI SUTEIKTI: Valentinui Podvezko ir Algiui Jurgiui Kundrotui. DOCENTO PEDAGOGINIS VARDAS SUTEIKTAS: Sauliui Minkevièiui. Taip pat aptartas priimtø rektorato nutarimø vykdymas ir rektorato posëdþiø planas 2008 2009 m. m. pavasario se mestrui. Aptarti bendrieji klausimai. VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TERMOIZOLIACIJOS INSTITUTAS SKELBIA VIEŠÀ KONKURSÀ ŠIOMS PAREIGOMS UÞIMTI: Vietiniø rišamøjø medþiagø laboratorijoje 1 vyresniojo mokslo darbuotojo. Pretendentas pateikia: prašymà, mokslo laipsná ir pedagoginá mokslo var dà liudijanèiø dokumentø atspaudus, gyvenimo ir mokslinës veiklos CV, moksliniø darbø, parašytø per pastaruosius 5 metus, sàrašà ir atspaudus. Dokumentai priimami iki geguþës 18 d. adresu: Linkmenø g. 28, LT-08217 Vilnius Tel.: 275 0001, 273 1075. El. p. termo@aiva.lt VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS praneša, kad 2009 m. kovo 20 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) vyks atviras Elektronikos fakulteto tarybos ir habilitacijos komisijos posëdis, kuriame bus nagrinëjamas doc. dr. Šarûno PAULIKO (Elektronikos fakultetas, Telekomunikacijø inþinerijos katedra), teikianèio mokslo darbø apþvalgà KALBOS IR VAIZDO SIGNALØ SKAITMENINIS AP- DOROJIMAS IR JO TAIKYMAS, prašymas atlikti habilitacijos procedûrà technologijos mokslø srityje, elektros ir elektronikos inþinerijos mokslo kryptyje (01T). Habilitacijos procedûros komisijos sudëtis: Romanas Martavièius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija 01T) pirmininkas; Gintautas Dzemyda (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07T); Danielius Eidukas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija 01T); Algimantas Kajackas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija 01T); Julius Skudutis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija 01T); Stanislovas Štaras (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija 01T); prof. habil. dr. Laimutis Telksnys (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07T). Habilitacijai teikiamà mokslo darbø apþvalgà galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje. praneša, kad 2009 m. kovo 27 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus eksternu ginama Ingos TUMASONIENËS daktaro disertacija tema: PRECIZINIØ MIKROROBO- TØ PJEZOKEITIKLIØ SAVØJØ FORMØ ATPAÞINIMO PROBLEMA (technologijos mokslø sritis, informatikos inþinerija 07T). Mokslinis konsultantas Genadijus KULVIETIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07T). Disertacijos gynimo taryba Pirmininkas Antanas ÈE- NYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07T). Nariai: Gintautas DZEMYDA (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07T), Algimantas FEDARA- VIÈIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija 09T), prof. dr. Dalius NAVAKAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07T), Konstantinas PILECKAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika 01P). Oponentai: dr. Olga KURASOVA (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07T), Minvydas Kazys RAGULSKIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija 09T). Daktaro disertacijà galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto bibliotekose. Rektorius Reda Bernotaitė, Vanda Zubelytė Mūsų brangi Žemele maitintoja... šiuo gražiu kreipiniu prasidėjo šventė, skirta Žemės dienai, kuri Aplinkos inžinerijos fakultetui ir pareiga, ir privilegija. O šiais metais Žemės dienai buvo pasiruošta ypatingai gražiai. Dar kovo 19 d. fakultetinė Studentų atstovybė organizavo renginį studentams. Dėmesį patraukė fojė skambanti muzika ir šaunūs vedėjai. Renginio organizatorius maloniai nustebino studentų aktyvumas, kurie, pasivaišinę dalinamais obuoliais, nepraleido galimybės piešti ant balionų. Gėlėti, saulėti ir kitokių gamtos elementų kupini balionai buvo čia pat eksponuojami, o dailininkai čia pat praeiviams padžiaugė savo pieštais darbais. Inþinerija / 2009 m. kovo 20 d., Nr. 5 KOVO 20-toji Pasaulinė Žemės diena Po minëjimo renginio dalyviai prie fakulteto pasodino Lietuvos tûkstantmeèio àþuoliukà. Kovo 31 d. 13.45 val. Saulëtekio rûmø 307 auditorijoje doc. dr. Arnoldas NORKUS skaitys viešà paskaità GRUNTØ MECHANINIØ SAVYBIØ MIKROSTRUKTÛRINIAI TYRIMAI IR JØ PERSPEKTYVOS Statybos fakulteto mokslo taryba VGTU teritorijoje buvo iškelti inkilëliai uoksiniams paukšèiams varnënams, zylëms, musinukëms. Kovo 20 dieną VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas, Aplinkos apsaugos katedra, Aplinkos apsaugos institutas bei Aplinkos inžinerijos fakulteto Studentų atstovybė surengė Žemės dienos šventę, skirtą Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Pasaulinė Žemės diena mus ragina konkrečiu darbu prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime ir privalome atlikti kiekvienas nors ir nedideliame areale savo gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, sakė šventės sumanytojas ir vienas iš organizatorių Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros profesorius Pranas Baltrėnas. Į VGTU Aplinkos inžinerijos famo žodžių Aplinkos apsaugos katedros docentė doc. dr. Aušra Zigmontienė, S. Neries eilėmis priminusi apie atūžiantį pavasarį ir papasakojusi apie Žemės dienos svarbą bei pagrindines nūdienos aplinkosaugos problemas, tarsi davė toną visam nuotaikingam renginiui... Lietuvai pagražinti draugijos Valdybos pirmininkas Juozas Dingelis kultetą paminėti Žemės dieną susirinko nors ir negausus, bet labai entuziastingai nusiteikęs būrys bendraminčių VGTU dėstytojų, studentų, svečių. Po prof. Prano Baltrėno sveikinipranešime Teskamba Kudirkos varpas ir XXI amžiuje kalbėjo apie tai, kad V.Kudirkos Varpe keliamos problemos aktualios ir šiandien. Jis papasakojo, kad Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio garbei draugija kviečia moksleivius sodinti ąžuoliukus, tvarkyti piliakalnius ir uždegti ant jų 1000 žvakučių. Ilinojaus technologijos instituto dr. Donatas Tijūnėlis papasakojo apie Žemės dienos minėjimą JAV, Aplinkos inžinerijos fakulteto Studentų atstovybės pirmininkė Rasa Gželkytė apie Pasaulinės Žemės dienos minėjimo reikšmę studentams, o Aplinkos apsaugos katedros docentas Raimondas Leopoldas Idzelis apie Ornitofaunos formavimą urbanizuotose teritorijose. Ypatingą renginio nuotaiką sukūrė VGTU kapela Vingis. Po kiekvieno pranešimo buvo atliekamas nuotaikingas muzikinis kūrinys, tarsi susišaukiantis su jo turiniu. Kapelos vadovo Antano Jonušo išradingumas bei atlikėjų meistriškumas žavėjo ir stebino susirinkusius. Po minėjimo renginio dalyviai prie fakulteto pasodino Lietuvos tūkstantmečio ąžuoliuką, VGTU teritorijoje iškėlė inkilėlius uoksiniams paukščiams varnėnams, zylėms, musinukėms. Minint Žemės dieną, atkreipiamas Þemës dienos proga AIF Studentø atstovybë organizavo specialø renginá fakulteto studentams. dėmesys į Žemei iškilusius pavojus, kalbama, diskutuojama apie darnaus vystymosi svarbą ir jo būtinumą. Bene svarbiausia yra praktinė veikla, susijusi su pavasario gaiva, su žiemos pabaiga, su gyvosios gamtos atgimimu ir išsaugojimu. Tai ir grįžtančių paukščių sutikimas, inkilų jiems gamyba ir iškėlimas, medelių ir krūmų sodinimas, anksčiau pasodintų priežiūra, užterštos aplinkos valymas, gėlynų įrengimas ir daug kitų darbų. Žiema po truputį traukiasi, žaliu pavasario rūbu pasipuošusi žemė džiugins mus margaspalviais gėlių žiedais, grįžusių paukščių giesmėmis. Lieka tikėtis, kad žmogaus ir gamtos darna, pagarba ir meilė padės apsaugoti mūsų Žemę, mūsų vaikus, mūsų ateitį... Redos Bernotaitës nuotr.

Inþinerija / 2009 m. kovo 20 d., Nr. 5 VGTU rektoriaus Romualdo GINEVIČIAUS ATASKAITINIS PRANEŠIMAS apie VGTU 2008 m. veiklą Gerbiamieji senatoriai, gerbiamieji bendruomenės nariai, prorektoriai ir kancleris Jums pristatė praėjusių metų universiteto veiklos ataskaitą ir pasiekimus. Galiu drąsiai pasakyti: per praėjusį ataskaitinį laikotarpį mes žengėme platų žingsnį įtvirtindami mūsų universitetą ne tik šalies aukštojo mokslo sistemoje, bet ir Europoje, ir netgi pasaulinėje erdvėje. Kodėl drįstu taip sakyti? Tam, kad pamatytume mūsų universitetą kitų kontekste, nėra kito kelio išskyrus reitingavimą. Kaip ir kiti Lietuvos universitetai mes esame reitinguojami Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Mūsų šalyje nėra reitingavimo sistemos, išskyrus žurnalo Veidas mėgėjiškus bandymus. Tokių reitingavimų rezultatai kelia dideles abejones. Todėl tenka daugiau vadovautis tarptautiniais reitingais. Jų sudedamosios dalys yra šios: universiteto dydis (VGTU internetinių puslapių skaičius), matomumas (VGTU internetinio adreso paminėjimas kitų institucijų tinklapiuose), turtingumas (universiteto atskirų tinklapių kiekis) ir mokslingumas. Be abejo, rimčiausias ir sunkiausiai įvykdomas yra mokslingumo rodiklis. Pagal šį rodik lį VGTU yra 361 vietoje pasaulyje iš daugiau kaip 15 tūkstančių universitetų ir toli pralenkia kitus Lietuvos universitetus. Rezultatai iš tikrųjų džiuginantys. Jeigu deramai būtume įvertinę reitingų reikšmę, galėtume būti aukštesnėse pozicijose ir pagal kitus rodiklius. Tačiau nepaisant kai kurių abejonių, permainos aukštojo mokslo sistemoje reikalingos. Daug metų plaukiame pasroviui, nors ir esame bendroje Europos mokslo ir studijų erdvėje. Pasaulinė finansų krizė, skaudžiai palietusi ir Lietuvą, verčia viską permąstyti, kitaip pažvelgti į save bei supantį pasaulį ir suvokti, kad tai, kas tiko vakar, šiandien jau netinka. Todėl pagrįsti valdžios norai supurtyti aukštojo mokslo sistemą. Tačiau svarbu, kad iš to supurtymo rastųsi nauja kokybė, o ne griuvėsiai... STUDIJOS VGTU rektorius Romualdas Ginevièius. Kokius iššūkius kelia mums pakitusi situacija? Kaip žinome, rinkoje išlieka gebantys prisitaikyti. O prisitaikyti reikia ne traukiantis, o augant, keičiantis, ieškant naujų veiklos būdų. Dėmesio centre turi atsidurti absolventų parengimo kokybė. Iki šiol rengdami specialistus didelį dėmesį skyrėme siaurai specializacijai. Tačiau siaura specializacija būdinga stambiai gamybai, situacijai, kuri stabili, mažai keičiasi. Lietuvoje stambios gamybos, galima sakyti nėra, o padėtis rinkoje tapo labai dinamiška. Koks specialistas gali jaustis joje užtikrintai ir saugiai? Tik turintis platesnį veiklos lauką. Todėl reikia permąstyti mūsų specialybes, specialistų rengimą, pašalinti sienas tarp universiteto katedrų, fakultetų ir sustiprinti horizontalius universiteto akademinių padalinių ryšius. Pakitusio bendradarbiavimo pagrindu turėtų atsirasti naujos specialybės, pakraipos, specializacijos, kurias įgyvendintų visos giminingos universiteto katedros ar fakultetai. Toks požiūris į specialistų rengimą formuoja iš principo naujus uždavinius organizuojant studijų procesą ir jį įgyvendinančių padalinių struktūrą. Tai pagrindinis šiuo metu veikiančios darbo grupės uždavinys. Kokie galimi katedrų reorganizavimo variantai? Pirma, suformuojami institutai iš kelių giminingų katedrų, antra, katedrų nebelieka, vietoje jų fakultete atsiranda keli institutai. Trečia, ašis studijų programa, ją aptarnauja institutai, į kurių sudėtį įeina su šia programa susijusios katedros, atsisakant fakultetų ir t. t. Bet kokiu atveju dėmesio centre yra studijų programa, formuojama tarpdisciplininiu pagrindu, orientuota į platesnio profilio labai aukšto lygio specialisto, visiškai atitinkančio rinkos poreikius ir darbdavių lūkesčius, išleidimą. Kažkas panašaus turėtų atsitikti ir su fakultetais. Gali atsirasti giminingų fakultetų junginiai, tada nebus tarpusavio kovos matant, visų pirma, ne galutinio produkto, specialisto kokybę, o fakulteto, krūvio interesus. Panašiu keliu kažkada nuėjo kai kurie Vokietijos universitetai. Žinoma, darant esminę pertvarką, nereikia perlenkti lazdos. Reforma turi sudaryti prielaidas esminiam proveržiui studijų kokybės gerinimo srityje. Iš jos turi laimėti visi, visų pirma, studentai. 3 Universitetų laukia ir išorės iššūkiai. Reformos architektai sumanė sumažinti jų skaičių krepšelio pagalba. Ką reikia daryti, kad pas mus atkeliautų pakankamai krepšelių? Šis klausimas lieka atviras. Tačiau šiandien akivaizdu viena: ir abiturientai, ir jų tėvai linkę rinktis mokyklas, kurias baigus tikimasi tapti geru specialistu ir turėti gerą darbą. Taigi jau dabar visuomenei reikia aiškinti mūsų specialybių pranašumus, kalbėti apie tai, kad baigusieji VGTU absolventai lengvai įsidarbina ir kt. Kur dekanų, katedrų vedėjų, profesorių, kitų dėstytojų straipsniai apie tai, patalpinti nors ir universiteto tinklapyje? Pasyvumas, galvojimas, kad visas problemas išspręs rektorius su prorektoriais, gali mums brangiai kainuoti. Universiteto prestižas daug priklauso ir nuo to, ką mes, kaip taikomoji aukštoji mokykla, duodame ūkiui, pramonei. Čia nuveikta nemažai. Yra išsiskiriančių fakultetų. Tačiau yra ir tokių, kurių bendradarbiavimas su išore labai menkas. Mūsų pagrindiniai konkurentai mus lenkia aktyvumu daugelyje sričių ir mums reikia pasitempti. Per mažai bendraujame su gamybininkais, mūsų absolventų darbdaviais. Fakultetai 1 2 kartus per metus turėtų organizuoti susitikimus, kuriuose dalyvautų katedrų vedėjai, aktyvūs fakulteto mokslininkai, dekanai ir pan. Tokių pokalbių metu galima išsakyti tarpusavio pretenzijas, išryškinti gamybines aktualijas, priartinti studijas prie gamybos. Fakultetuose būtinai turi vykti moks liniai seminarai, kuriuose savo tyrimų rezultatus pristatytų tiek profesoriai, tiek ir doktorantai. Pavyzdžiu gali būti Verslo vadybos fakultete vykstantys seminarai. Šiandieną ieškant naujų pajamų šaltinių aktyvūs ir atsakingi turime būti visi, pradedant nuo katedrų vedėjų ir baigiant dėstytojais, nes nuo to priklauso, kokia bus studijų kokybė, koks bus mūsų paruoštas specialistas. Svarbiausias VGTU uždavinys užtikrinti teikiamo aukštojo mokslo ir tyrimų kokybę. Vienas iš rodiklių, užtikrinančių reikiamą teikiamų paslaugų kokybę, yra aukštojo mokslo kokybės vertinimas. Tarptautinis institucinis vertinimas leidžia gauti didžiausią naudą gerinant universiteto kokybės vadybą. Atsižvelgdamas į tai universiteto Senatas priėmė sprendimą dėl VGTU tarptautinio institucinio vertinimo 2008 m. Europos universitetų asociacijos (EUA) institucinė vertinimo programa (IEP) pasirinkta kaip viena iš preciziškiausių ir turinti tarptautinį pripažinimą vertinant aukštojo mokslo institucijas. Tarptautinė ekspertų grupė (pirmininkas prof. Jurgen Kohler), remdamasi pateikta VGTU ataskaita bei ekspertų dviejų vizitų metu susitikimų su universiteto dėstytojais, studentais ir administracija gauta informacija, parengė ataskaitą. Universiteto veikla įvertinta teigiamai. Prie stipriųjų pusių priskirta gera universiteto motyvacija permainoms, yra aiškiai numatytos judėjimo į priekį sritys, rimta personalo motyvacija, universiteto pažanga tobulinant ir didinant mokslinių tyrimų apimtį ir jų matomumą, stipri orientacija į tarptautiškumą, aiški jo plėtros strategija, teigiamas internacionalizavimo traktavimas institucijoje, teigiamai įvertintos ir kt. Iš tobulintinų dalykų paminėtas kokybės vadybos sistemos fragmentiškumas, per silpna informacijos sklaida universitete. Didindami studijų patrauklumą fakultetai per mažai bendrauja tarpusavyje, nesame pakankamai aktyvūs dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, gerokai aktyvesniems reikia būti siekiant mokslo ir studijų fondo paramos. Trūksta publikacijų apie mūsų mokslininkų, jų grupių, universiteto laimėjimus ir naudą šalies ūkiui Priimta á VGTU pirmà kursà 2008 m. Fakultetas II pakopos Pagrindinës Vientisosios magistrantûros dieninës vakarinës neakivaizd. dieninës vakarinës neakivaizd. Specialiosios profesinës Iš viso Aplinkos inžinerijos 382 412 217 382 629 180 194 23 6 180 223 180 223 562 852 Architektūros 76 81 76 81 59 59 59 59 59 59 135 140 Elektronikos 296 337 35 296 372 94 98 5 94 103 94 103 390 475 Fundamentinių mokslų 225 264 60 30 225 354 176 191 2 11 176 204 176 204 401 558 Mechanikos 298 323 65 298 388 128 128 8 128 136 128 136 426 524 Statybos 459 533 60 92 459 685 232 230 40 111 232 381 232 381 691 1066 Transporto inžinerijos 247 289 35 130 247 454 79 89 20 79 109 79 109 326 563 Verslo vadybos 246 321 70 105 246 496 67 199 70 67 269 67 269 313 765 A. Gustaičio aviacijos institutas 56 65 56 65 22 23 21 23 21 23 28 21 51 99 139 Tarptautinių studijų entras 35 0 35 7 0 7 0 7 0 42 Iš viso 2 285 2 660 0 260 0 639 2 285 3 559 22 23 1 036 1 218 0 98 0 198 1 036 1 514 0 28 1 036 1 542 3 321 5 124 visiškai valstybės finansuojamos vietos ir iš dalies valstybės finansuojamos vietos

4 Inþinerija / 2009 m. kovo 20 d., Nr. 5 Baigë VGTU 2008 m. Fakultetas Pagrindinës Iš viso II pakopos magistrantûros iš viso iš viso Iš viso Aplinkos inžinerijos 315 63 378 134 4 7 145 145 523 Architektūros 70 70 54 54 54 124 Elektronikos 209 209 57 6 63 63 272 Fundamentinių mokslų 192 33 225 102 102 102 327 Mechanikos 238 17 255 59 7 66 66 321 Statybos 326 24 350 110 9 78 197 197 547 Transporto inžinerijos 213 89 302 64 16 80 80 382 Verslo vadybos 261 137 398 64 75 38 177 177 575 A. Gustaičio aviacijos institutas 39 39 8 8 18 26 65 Tarptautinių studijų centras 4 4 2 2 2 6 Iš viso 1 867 363 2 230 654 117 123 894 18 912 3 142 Studijuojanèiøjø skaièius fakultete Studijuojanèiøjø skaièius pagal studijø sritis ir kryptis 2008-10-01 Studijø kryptis Studijø srities ir krypties kodas specialiosios profesinës dieninës neakivaizdinës dieninës vakarinës neakivaizd. Pagrindinës Magistrantûros Specialiosios Vientisosios Iš viso studentø Meno studijų sritis 398 135 533 Architektūra 05M1 398 135 533 Socialinių mokslų studijų sritis 2 772 2 772 3 648 Vadyba ir verslo administravimas 03S1 2 733 873 3 606 Edukologija 07S1 3 3 Viešasis administravimas 03S2 39 39 Fizinių mokslų studijų sritis 1 115 124 1 239 Statistika 01P2 41 41 Informatika 09P1 970 63 1 033 Matematika 09P1 145 20 165 Biomedicinos mokslų studijų sritis 13 13 Ekologija ir aplinkotyra 03B1 13 13 Technologijos mokslų studijų sritis 9 288 1 717 32 79 11 116 Elektronikos inžinerija 01T2 874 116 990 Elektros inžinerija 01T1 282 63 345 Statybos inžinerija 02T1 3 809 667 4 476 Saugos inžinerija 02T2 115 22 137 Transporto inžinerija 03T1 1 348 162 32 79 1 621 Aplinkos inžinerija 04T1 612 88 700 Bioinžinerija 05T2 119 23 142 Energetika 06T1 272 83 355 Pramonės inžinerija 08T2 711 146 857 Mechanikos inžinerija 09T1 590 109 699 Matavimų inžinerija 10T1 299 48 347 Informatikos inžinerija 07T1 257 190 447 Iš viso 13 573 4 761 32 79 16 549 Vilniaus Gedimino technikos universitete 2008 m. spalio 1 d. I ir II pakopoje studijavo 16 549 studentai. Palyginus šį skaičių su 2007 m. to paties laikotarpio skaičiumi, matyti, kad studentų padaugėjo 1 243, arba 7,51 %. Pagrindinių ir vientisųjų studijų dieniniame, vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose studijavo 13 652 studentai, iš jų vientisosiose e 79 studentai. 2008 m. I pakopoje studijavo 934 studentais daugiau negu 2007 m., kai studijavo 12 718 studentų, tai yra 6,84 % daugiau. Pagrindinių ir vientisųjų studijų dieniniame skyriuje 2008 m. studijavo 9 758 studentai, t. y. 67 studentais (0,68 %) mažiau negu 2007 m. Pagrindinių studijų neakivaizdiniame skyriuje studijavo 2 938 studentai, t. y. 696 studentais (23,7 %) daugiau negu 2007 m. Šį pagrindinių neakivaizdinių studijų studentų skaičiaus didėjimą lėmė dalies dieninio skyriaus dirbančių studentų perėjimas į neakivaizdines studijas ir padidėjęs priėmimas į pagrindinių neakivaizdinių studijų I kursą. Magistrantūros ir specialiosiose profesinėse e 2008 m. spalio 1 d. studijavo 2 897 studentai, tai 309 studentais (10,87 %) daugiau negu 2007 m. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą 2008 m. priėmimo planą, VGTU buvo skirta 3 265 valstybės finansuojamos vietos, iš kurių 2 262 pirmos pakopos studijoms ir 1 003 II pakopos studijoms. Pagrindinėms dieninėms studijoms 2008 m. buvo skirta 2 242 valstybės finansuojamos vietos, tai yra tiek pat vietų kaip ir 2007 m. Vientisosioms studijoms skirta 20 valstybės finansuojamų vietų orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo programose. Pagal 2008 m. priėmimo planą II pakopai buvo skirtos 1 003 valstybės finansuojamos vietos dieninėms studijoms. Lyginant su 2007 m., vietų skaičius nepakito. Specialiosiose profesinėse e valstybės finansuojamos vietos, palyginti su 2007 m. planu, taip pat nesikeitė buvo 27 valstybės finansuojamos vietos, tiek pat ir liko. 2008 m. priimtų studentų padaugėjo priimti 5 124 studentai. Priimtų studentų skaičius padidėjo 643, arba 12,55 %. lyginant su 2007 m. Bendras studentų skaičius daugiausia padidėjo Verslo vadybos, Statybos, Aplinkos inžinerijos ir Transporto inžinerijos fakultetuose: Verslo vadybos fakultete nuo 2 158 studentų 2007 m. iki 2 581 studento 2008 m., t. y. 423 studentais, arba 19,6 %; Statybos fakultete atitinkamai nuo 3 151 iki 3 562, t. y. 411 studentų, arba 13,04 %, Aplinkos inžinerijos fakultete nuo 2 540 iki 2 848, t. y. 308 studentais, arba 12,13 %, Transporto inžinerijos fakultete nuo 1 911 iki 2 094, t. y. 183 studentais, arba 8,74 %. Studentų skaičiaus padidėjimui Verslo vadybos, Statybos ir Transporto inžinerijos fakultetuose turėjo įtakos pagrindinių vakarinių studijų penkių kursų suformavimas, padidėjęs priėmimas į pagrindines išlyginamąsias studijas kolegijų absolventams ir padidėjęs priėmimas į neakivaizdines studijas tiek minėtuose fakultetuose, tiek ir Aplinkos inžinerijos fakultete. Kituose fakultetuose studentų skaičius beveik nekito. Tarptautinių studijų centre (TSC) 2008 m. studijavo 74 užsieniečiai, iš kurių 63 siekė bakalauro ir 11 magistro diplomo. Palyginti su 2007 m., TSC studentų skaičius padidėjo 21 studentu, arba 28,38 %. VGTU studentų skaičius 2003 m. sudarė 10,11 %, 2004 m. 10,38 %, 2005 m. 11,13 %, 2006 m. 11,1 %, 2007 m. 11,30 %, 2008 m. 11,74 % viso Lietuvos valstybinių universitetų studentų skaičiaus. 2008 m. spalio 1 d. valstybės finansuojamose vietose studijavo 10 327 studentai, arba 62,4 % viso studentų skaičiaus; studijuojančiųjų savo lėšomis vietose 6 222 studentai, arba 37,6 % Palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, valstybės finansuojamų studentų skaičius sumažėjo 11,32 %, studijuojančiųjų savo lėšomis studentų skaičius padidėjo 41,16 %. 2008 m. universitetą baigė 3 142 absolventai. Pagrindines studijas baigė 2 230 absolventų, magistrantūrą ir specialiąsias profesines studijas 912 absolventų. Tarp visų VGTU absolventų, 2008 m. baigusių pagrindines studijas, buvo 70,97 %, o II pakopos studijas 29,03 %. Baigusieji pagrindines studijas pasiskirstė pagal studijų sritis taip: technologijos mokslai 61,97 %, socialiniai mokslai 26,05 %, fiziniai mokslai 8,83 % ir meno studijų 3,14 %. Baigusieji II pakopos studijas pasiskirstė pagal studijų sritis taip: technologijos mokslai 57,68 %, socialiniai mokslai 31,47 %, meno studijų 5,92 %, fiziniai mokslai 4,28 % ir biomedicinos mokslai 0,66 %. Technologijos mokslų srities absolventai užima dominuojančią padėtį VGTU tiek I, tiek II studijų pakopose atitinkamai 61,97 % ir 57,68 %. Per visą aukštosios technikos mokyklos Vilniuje gyvavimo laiką parengta 52 414 specialistų. Absolventų skaičius nuo 1995 m. padidėjo 3,65 karto. Technologijos mokslus studijuoja 67,17 %, tai 1,07 % daugiau negu 2007 m., socialinius mokslus 21,81 %, arba 1,14 % daugiau negu 2007 m., fizinius mokslus 7,49 %, arba 1,00 %, daugiau negu 2007 m. Kitose studijų srityse studijuojančiųjų dalis, skaičiuojant nuo bendro studentų skaičiaus, kito nedaug: menus (architektūrą) studijuoja 3,22 %, biomedicinos mokslus (ekologija ir aplinkotyra) 0,08 % studentų. Iš viso yra įregistruotos 94 I ir II studijų pakopų programos: 42 pagrindinės, 48 magistrantūros, 2 vientisųjų ir 2 specialiųjų profesinių studijų programos.

Inþinerija / 2009 m. kovo 20 d., Nr. 5 5 Tarptautinis bendradarbiavimas ir jo plëtra MOKSLAS 2008 m. vyko Europos universitetų asociacijos (EUA) ekspertų komisijos institucinio vertinimo programa. Ekspertų išvados analizuojamos universiteto padaliniuose. Ataskaitoje palankiai įvertinta VGTU internacionalizavimo būklė ir rekomenduojama išnaudoti ją kaip universiteto konkurencinį pranašumą. Pagal dvišales sutartis VGTU bendradarbiauja su 83 aukštojo mokslo institucijomis iš 28 šalių, iš kurių 10 yra ne Europos Sąjungoje, būtent: Baltarusija, Indija, JAV, Kazachstanas, Malaizija, Pietų Korėja, Rumunija, Rusija, Turkija ir Ukraina. 2008 m. VGTU tapo nariu tarptautiniuose tinkluose: BSRUN Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, kuriame bendradarbiauja 40 universitetų iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Rusijos. AMO Rytų ir Centrinės Europos techniškųjų universitetų tarptautinių ryšių asociacija, jungianti 36 universitetus iš Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Čekijos, Slovakijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos. Universiteto mastu VGTU yra 6 tarptautinių tinklų ir 5 teminių tinklų LLP/ERASMUS programoje narys. VGTU nuo 2007 m. aktyviai dalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programos ERASMUS paprogramėje, skirtoje auštajam mokslui. Universitetas turi per 350 ERASMUS bendradarbiavimo sutarčių su ES aukštojo mokslo institucijomis, daugiausia jų turi didžiausi fakultetai: Verslo vadybos 93, Statybos 69, Fundamentinių mokslų 53. Geografiškai daugiausiai partnerinių institucijų yra Vokietijoje 78 susitarimai įvairiose studijų srityse, po daugiau nei 30 sutarčių pasirašyta su Turkijos, Portugalijos, Ispanijos institucijomis, mažiausias sutarčių skaičius buvo su Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Šveicarijos aukštojo mokslo institucijomis. 2007 2008 m. m. pasirašytos sutartys su naujais partneriais Austrijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Nyderlandų Karalystėje ir kt. 2007 2008 m. m. pagausėjo studentų, pagal naujas bendradarbiavimo sutartis išvykusių į Daniją, Airiją, Austriją ir Graikiją. Didžiausi konkursai studijuoti užsienyje pagal ERASMUS programą vyko Architektūros, Verslo vadybos ir Statybos fakultetuose. Geografinis atvykusių studentų pasiskirstymas iš dalies pasikeitė: padaugėjo atvykstančių iš Vokietijos (18,5 % visų atvykusių studentų) ir Prancūzijos (10 % visų atvykusių studentų). 2007 2008 m. m. pavasario semestrą išsiųsti pirmieji 48 mobilumo praktikų dalyviai. Tai antras pagal mobilumo dalyvių skaičių rezultatas Lietuvoje. Personalo mainuose aktyviausiai dėstymo tikslais 2007 2008 m. m. dalyvavo dėstytojai iš Verslo vadybos, Statybos ir Aplinkos inžinerijos fakultetų. Vokietija tradiciškai išliko pagrindiniu partneriu. Padvigubėjo vizitų dėstymo tikslais skaičius į Portugaliją, Lenkiją. Personalo mobilumo programoje mokymosi tikslais (stažuotės) 2007 2008 m. m. dalyvavo 2 administracinio ir 7 akademinio personalo atstovai. Universiteto mokslinę veiklą 2008 m. apibūdina šie skaičiai: vykdant 29 tarptautinius projektus 2008 m. gauta 1,99 mln. Lt; užsakomųjų darbų įvykdyta už 11,56 mln. Lt; periodiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose publikuoti 1 279 moksliniai straipsniai, iš jų 224 žurnaluose, referuotuose ISI Web of Science duomenų bazėje; septyni VGTU leidžiami žurnalai referuojami ISI Web of Science duomenų bazėje, dar septyni LMT patvirtintose tarptautinėse duomenų bazėse; VGTU leidykloje išleistos 6 mokslinės monografijos, dar trys monografijos išleistos kitose leidyklose; organizuota 30 konferencijų ir seminarų, kuriuose dalyvavo 2 848 mokslininkai, aštuoniose tarptautinėse konferencijose pranešimus skaitė 513 užsieniečių iš 42 šalių; Priimtø studijuoti doktorantø skaièius pateiktos 4 patentinės paraiškos LR valstybiniam patentų biurui ir 1 paraiška Europos patentui gauti, gauti 4 LR išradimų patentai; į doktorantūrą įstojo 87 asmenys daugiausia per visą universiteto istoriją; apgintos 42 daktaro disertacijos, 4 mokslininkai perėjo habilitacijos procedūrą; 10 dėstytojų suteikti pedagoginiai profesoriaus vardai, 29 pedagoginiai docento vardai; 2008 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais technologijos mokslų sekcijos fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų grupėje tapo Medžiagų atsparumo katedros prof. Rimantas Kačianauskas ir Teorinės mechanikos katedros prof. Rimantas Belevičius kartu su bendraautoriumi KTU prof. Rimantu Barausku už vadovėlį Baigtinių elementų metodo pagrindai ir mokslo darbų ciklą Baigtinių elementų metodas: modeliai ir taikymai (1988 2007 m.). Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo parama mokslo tiriamiesiems darbams 2008 m. VGTU bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis Studentø skaièius ir bendrosios pajamos Tema Aukštųjų technologijų plėtros programos projektai Globalus sudėtingų sistemų optimizavimas naudojant didelio našumo skaičiavimus ir Grid technologijas Kampų matavimo sistemų tikslumo bandymo nanometrinės skyros mechatroninių įrenginių kūrimas ir tyrimas Autonominė telekomunikacinių paslaugų kokybės stebėjimo sistema Dažnio keitiklių tyrimas, kūrimas ir įdiegimas į serijinę gamybą (subrangos sutartis su Puslaidininkių fizikos institutu) Veiklos taisyklių sprendimai informacinėms sistemoms kurti (subrangos sutartis su KTU) Taikomųjų uždavinių tyrimai ir realizavimas naudojant Grid technologijas (subrangos sutartis su VU) Nanostruktūrizuotų manganitų sluoksnių tyrimai ir jų taikymas energetikoje ir aukštojo dažnio elektronikoje (subrangos sutartis su Puslaidininkių fizikos institutu) Mechatroninių nanometrų skyros daugiamačių poslinkių generavimo/matavimo sistemų kūrimas ir tyrimas (subrangos sutartis su KTU) Temos vadovas 2008 m. temai skirta lëšø, tûkst. Lt R. Čiegis 160,00 V.Giniotis 330,00 A. Kajackas 146,00 20,00 R. Rinkevičienė prof. dr. O. Vasilecas 140,00 doc. dr. A. Kačeniauskas 95,30 doc. dr. J. Novickij 73,90 G. Kulvietis Parama fondo inicijuotoms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms Planarinių heterosandūrinių diodų ir THz emiterių elektrinių parametrų skaičiavimai (subrangos sutartis su Puslaidininkių R. Navickas fizikos institutu) Funkciniai baltymų nanodomenai (BaltNano) (subrangos sutartis su Fizikos institutu) J. Kulys Projektai pagal tarptautines sutartis Baltikos Prekambro struktūros įtaka šiuolaikinei aplinkai ir jos raidai: reljefo ir paviršinių dinaminių procesų sąryšis su šiuolaikiniais giluminiais geodinaminiais procesais Baltijos regione Funkcionuojančių ekstremaliomis sąlygomis nano- ir mikroelektroninių įtaisų defektų tyrimas Sudėtingų biokatalitinių bioelektroanalitinių procesų skaitinis modeliavimas (BIOMODE) Ministerijų užsakomų programų projektai Elektroninės valdžios suderinamumo Lietuvoje strateginės gairės (subrangos sutartis su KTU) Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse zonose, įvertinimas Parama moksliniams tyrimams Dvimatės elektroforezės gelių vaizdų parametrizavimo ir katalogavimo sistemos kūrimas Skruzdžių kolonijų optimizavimo įgyvendinimo lauku programuojamomis loginėmis matricomis tyrimas Daugiasferės elipsoidinės dalelės modelis ir jo realizavimas DEM programoje Gelžbetoninių elementų deformacijų modelis, įvertinantis betono susitraukimą ir valkšnumą ikieksploataciniame etape A. Zakarevičius 75,00 10,00 85,50 30,00 doc. dr. J. Novickij 35,00 J. Kulys 65,00 G. Kulvietis R. Martavičius R. Kačianauskas G. Kaklauskas Parama moksliniams tyrimams, vykdomiems ūkio subjektų užsakymu Sklandytuvo LAK-17A sparnų profilių aerodinaminių charakteristikų tyrimas ir naujų sparno profilių kūrimas 11,80 A. Pikūnas 100,00 doc. dr. d. Navakauskas 30,00 30,00 25,00 38,00 doc. dr. E. Lasauskas 13,00

6 Inþinerija / 2009 m. kovo 20 d., Nr. 5 BIBLIOTEKA Siekiant palengvinti studentų integraciją į mokslinę aplinką, padėti lengviau orientuotis mokslinės informacijos gausoje, 2008 m. rugsėjo 1 d. startavo projektas Informacijos e. tiltas: biblioteka universitetas studentas (BUS). Įgyvendinant projektą, aktyvuojami dėstytojų rekomenduojamos literatūros sąrašai, pateikiant nuorodas į knygų saugojimo vietas, į el. išteklius. Taip studentai plačiau informuojami apie studijoms reikalingos medžiagos prieigos galimybes bibliotekoje ir už jos ribų, skatinami naudotis kitomis bibliotekos paslaugomis ieškant studijoms reikalingų informacijos išteklių. 2008 m. buvo pristatyti Aplinkos inžinerijos ir Elektronikos fakultetų pirmo kurso studentams siūlomi informaciniai ištekliai. 2008 m. bibliotekos kiekybiniai rodikliai yra tokie: registruotų skaitytojų skaičius 18 920; apsilankymų skaičius 380 959; leidinių išduotis 355 720; vienam skaitytojui į namus išduota vidutiniškai 19 leidinių; fondų apyvarta 1,6; bibliografinių įrašų į elektroninį katalogą ir lokalias DB įtraukta 17 721. Skaitytojø aptarnavimas. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje 2008 m. buvo užregistruota 18 920 skaitytojų (2007 m. 17 556). 2008 m. bibliotekoje apsilakė 380 959 (2007 m. 229 576) lankytojai. Iš jų: 1. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje 117 393 (2007 m. 119 720) lankytojų; 2. Bibliotekos interneto svetainėje (lietuvių, ang lų kalbomis) buvo apsilankyta 162 307 (2007 m. 143 633) kartus. Interneto svetainės lankomumas padidėjo 11,5 %; 3. Skaityklose 101 259 (2007 m. 109 856), iš jų: interneto paslaugomis pasinaudojo 36 810 (2007 m. 42 370) vartotojų, iš jų 2 905 naktį (2007 m. 1 387); asmeniniais nešiojamaisiais kompiuteriais naudojosi 8 177 (2007 m. 5 512) vartotojų. Lankytojų skaičiaus augimui turėjo įtakos didėjanti elektroninių leidinių pasiūla internete, kompiuterizuota bibliotekinė programa ALEPH, kuri padeda vartotojui iš bet kurios kompiuterizuotos darbo vietos rasti reikalingą leidinį ir jį užsisakyti. LEIDYKLA TECHNIKA Profesionalus redaktorių darbas 2008 m. buvo tinkamai įvertintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos organizuotame konkurse. Iš visų Lietuvos universitetų 2007 m. išleistų bendrųjų vadovėlių už nepriekaištingai suredaguotą vadovėlį pirmoji vieta suteikta vyresn. redaktorei V. Kočiūnaitei, redagavusiai V. Urbanavičiaus vadovėlį Kompiuteriai 2005 2008 m. išleisti leidyklos Technika leidiniai Leidiniai pavad. skaièius 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. sp. l. ir jų architektūra, antroji vieta vyresn. redaktorei R. Malikėnienei už E. K. Zavadsko, A. Karablikovo, V. Kriukelio, H. Nako, R. Sakalausko vadovėlio Pastatų statybos technologija. V. Urbanavičiaus vadovėlis Kompiuteriai ir jų architektūra taip pat buvo pripažintas geriausiai sumaketuotu leidiniu (maketuotojas G. Bancevičius). Leidykla Technika už šią knygą apdovanota specialiu padėkos raštu. pavad. skaièius sp. l. pavad. skaièius sp. l. pavad. skaièius Monografijos 4 94,37 8 158,00 11 191,0 8 169,75 Moksliniai 2 69,38 4 120,75 1 33,75 1 32,00 publicistiniai leidiniai Žodynai Periodiniai mokslo žurnalai ir jų priedai 50 406,75 55 484,75 52 512,75 54 598,75 Mokslo darbai ir leidinių serijos 5 127,00 5 169,0 9 138,75 9 126,75 Konferencijų medžiaga 20 434,25 18 288,00 24 557,75 20 731,75 Kiti leidiniai 50 114,45 64 119,0 54 125,25 98 703,31 Vadovėliai 11 302,92 3 61,61 11 231,75 14 426,8 Mokomosios knygos 83 922,55 91 1 101,70 67 952,65 58 637,5 Pataisyti ir papildyti leidiniai 13 182,00 10 138,25 Iš viso 225 2 471,67 248 2 502,81 242 2 925,65 272 3564,86 sp. l. Prof. habil. dr. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis. Edita Jučiūtė Kovo 6 d. VGTU akademiko Aleksandro Čyro auditorijoje iškilmingai paminėtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos, Architektūros teorijos ir pagrindų katedrų Konstantino Jakovlevo-Mateckio 80-ies metų sukakties ir 55-erių metų kūrybinės bei mokslinės veiklos jubiliejus. Posėdį atidarė...draugystė ir pagarba neįkainojami, kai yra visų susiklausymas, galima daug ką nuveikti... ir jam vadovavo universiteto Senato pirmininkas prof. dr. Donatas Čygas. Miestų statybos katedros vedėja prof. dr. Marija Burinskienė pristatė architekto biografiją bei ypač vaisingą ir produktyvų kūrybinį kelią. Produktyvusis kūrėjas nuo architektūros ir kraštovaizdžio formavimo teorijos iki praktikos Profesorius yra savitos pramonės kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teorinių pagrindų kūrėjas. Jis atliko 37 architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos dizaino mokslinius tyrimo dar- Paminėtas įžymiojo arhitekto 55 metų kūrybinės ir mokslinės veiklos jubiliejus Mokslinės veiklos metai žymimi naujomis profesoriaus monografijomis Išvardinti visus profesoriaus apdovanojimus būtų sunku jų daugybė. Jubiliato garbei skirtame posėdyje, įteikdamas Auksinį vardinį medalį ir pasveikindamas Jubiliatą, tai pastebėjo ir VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius. 1998 m. Tarptautinis biografinis Kembridžo centras (Anglija) už nuopelbus, parengė apie 100 projektų, parašė 28 monografijas ir knygas (kai kurios iš jų su bendraautoriais), per 140 mokslinių straipsnių, keliolika normatyvų, taisyklių, kurios buvo patvirtintos ministerijose. Apie prof. K. Jakovlevo-Mateckio darbus byloja ir garsūs Lietuvoje ir užsienyje pastatyti architektūros objektai. Profesorius parengė Kruonio HAE, Ignalinos AE, tarptautinės automagistralės Via Baltica, Klaipėdos pramonės aikštės, Utenos trikotažo fabriko, Toljačio miesto ir automobilių gamyklos ir kitus planavimo bei kraštovaizdžio formavimo projektus. Jis yra daugelio pastatų interjerų projektų autorius: Visagino santuokų rūmų, Kruonio HAE, Vilniaus 2-osios, 3-osios elektrinių ir kt., aktyviai dalyvauja miestų planavimo mokslo ir projektavimo darbuose rengiant bendruosius ir detaliuosius planus. Profesorius vienas ar su kolegomis dažnai dalyvauja architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir archi- tektūrinės aplinkos dizaino konkursuose, kur pelnė tris pirmąsias (1979, 1980, 2005 m.), tris antrąsias (1981, 1983, 1986 m.) ir dvi trečiąsias (1986, 2002 m.) premijas. Konstantinà Jakovlevà-Matecká išradingai ir šiltai pasveikino doktorantai. nus architektūrai ir mokslui profesorių išrinko 1996 1997 metų Tarptautiniu žmogumi. 2004 m. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu su Karininko kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai, 2005 m. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Garbės ženk lu, o 2006 m. VGTU 50-mečio jubiliejiniu Aukso medaliu. Lietuvos statybininkø asociacijos vadovas Adakras Šeštakauskas áteikë Statybininko garbës þenklà....išvardinti visus profesoriaus apdovanojimus būtų sunku jų daugybė Profesorius ir šią savo sukaktį paminėjo kartu su naujai pasirodžiusiu savo kūriniu monografija Miesto kraštovaizdžio architektūra: raida ir teorijos pagrindai. Autorius savo naujausią monografiją, dedikuotą savo žmonai Dalilai, padovanojo visiems, kurie padėjo ją išleisti. Tai pirmasis toks didelis ir išsamus mokslo darbas apie miesto kraštovaizdžio architektūrą. Ne vienas tądien Jubiliatą pasveikinęs posėdžio svečias minėjo, kad monografijos autorius prof. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis yra kraštovaizdžio formavimo lyderis Lietuvoje, visada stebinantis savo produktyvumu, neblėstančia vidine elegancija ir potencija. Draugystė ir pagarba neįkainojami Turiu gerą šeimą, gerą profesinę šeimą, nuostabius draugus, gerus fakultetų dekanus ir vadovybę, draugystė ir pagarba neįkainojami, kai yra visų susiklausymas, galima daug ką nuveikti, taip Jubiliatas reziumavo savo produktyvumo priežastis. Profesorius yra išleidęs per 150 mokslinių straipsnių, 29 monografijas ir knygas (dalis su bendraautoriais), išugdęs ne vieną miestų planuotojų, architektų kartą, sėkmingai dirbančių ir kuriančių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Apie profesoriaus asmenybės universalumą ir darbų svarumą bylojo ir tądien susirinkę svečiai. Konstantiną Jakovlevą-Mateckį išradingai ir šiltai pasveikino ir doktorantai, ir dviejų katedrų bendradarbiai, ir VGTU vadovybė, ir įvairiausių Lietuvos institucijų vadovai bei jų atstovai. Profesoriui įteikti aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Kuršėniškių kraštiečių klubo padėkos raštai. Lietuvos architektų sąjungos vadovas Gintaras Blažiūnas įteikė Garbės ženklą, o Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Adakras Šeštakauskas įteikė Statybininko garbės ženklą, sveikino Juras Bučas, doc. dr. Liucijus Dringelis, prof. dr. Algimantas Mačiulis ir kiti posėdžio svečiai, nuskambėjo ne vienas Jubiliato bendradarbių, bendraminčių, studentų, draugų palinkėjimas ir nuoširdus įvertinimas.

Inþinerija / 2009 m. kovo 20 d., Nr. 5 KARJEROS DIENOS: šiandien sujungtos žinios ir patirtis geriausia rytojaus investicija Šiais metais UAB Mercuri International dovanojo 2 dienø mokymo kursà Sëkmingas pasisakymas : ámonës direktorius Saulius Patašius (dešinëje) áteikë sertifikatus. Edita Jučiūtė Kovo 4 dieną vyko kasmetis renginys VGTU karjeros dienos 2009. Renginio devizas: Šiandien sujungtos žinios ir patirtis geriausia rytojaus investicija. Kiekvienais metais jau tradiciniu tapęs renginys sukviečia gausų būrį universiteto studentų, jau šiandien galvojančių apie rytojaus perspektyvas. Besikeičiančioje darbo rinkoje konkurencijos mūšį laimi tik tie, kurie išsiskiria tiek žiniomis, tiek veržlumu, tiek nuolatiniu noru visapusiškai tobulėti. Tam jau ketvirtus metus glaudžiai bendradarbiaujama su UAB Mercuri International viena didžiausių tarptautinių konsultacinių mokymo kompanijų Lietuvoje, kuri noriai prisideda prie jaunimo įgūdžių tobulinimo. Šiais metais UAB Mercuri International, VGTU karjeros dienų 2006, 2007, 2008 ir 2009 metų generalinis rėmėjas, dovanojo 2 die- 7 jo Mercuri International direktorius Saulius Patašius, kuris iškilmingai įteikė sertifikatus seminare Sėkmingas pasisakymas dalyvavusiems studentams. Čia pat buvo surengtas konkursas, kuris atskleidė VGTU studentų žinias, vadybinius gebėjimus, kūrybiškumą ir net humoro jausmą. Jungtinės darbdavių, dėstytojų ir studentų komandos atliko įvairiausias užduotis, kurių metu pademonstravo puikius bendradarbiavimo ir darbo grupėje įgūdžius. Vakarinės renginio dalies dalyviai galėjo patys įsitikinti, kad sujungtos studentų žinios, darbdavių patirtis bei nų mokymo kursą Sėkmingas pasisakymas, kurio metu įgytas praktines žinias 16 VGTU studentų jau šiandien sėkmingai taiko savo kasdienėje veikloje. Nuo pat ryto fojė prie 03 auditorijos šurmuliavo karjeros mugė, kurioje studentai, absolventai, darbdaviai turėjo galimybių pabendrauti, suteikti žinių apie save. 2009 metų generalinis rėmėjas AB Lietuvos dujos prie savo stendo šiais metais sulaukė daug smalsaus jaunimo, kurie domėjosi įmonės veikla, karjeros perspektyvomis, siūlydami savo žinias pritaikyti perspektyvioje Lietuvos ūkio srityje. Po vidurdienio vyko įmonių prisistatymai, teminiai žaidimai auditorijose, kuriuose buvo diskutuojama apie jaunimo sėkmingą karjerą įmonėje, darbdavių keliamus reikalavimus jaunam specialistui, kaip išlikti paklausiam darbo rinkoje ir kitais klausimais. Užmegzti glaudesnius ryšius su savo būsimaisiais darbdaviais ir dėstytojais studentai galėjo ir neformalioje aplinkoje vakarinėje Karjeros dienų dalyje New York klube. Visus renginio dalyvius pasveikino VGTU rektorius Romualdas Ginevičius, renginio rėmėjo UAB Sweco BKG LSPI, kurioje sėk mingai dirba ir VGTU absolventai, generalinis direktorius Artūras Abromavičius ir generalinio renginio rėmėdėstytojų išmintis sėkmingo komandinio darbo esmė. Darbdaviai čia pat galėjo stebėti būsimuosius darbuotojus, o autoritetinga komisija apdovanojo visas dalyvavusias komandas. Vakarinę dalį baigė VGTU muzikos grupių koncertas vakaro dalyviams savo pasirodymą skyrė Skyders ir Weekends. Karjeros dienos tai puiki galimybė studentams asmeniškai pabendrauti su garsių įmonių atstovais, pristatyti save ir gauti darbo bei praktikos pasiūlymų, o darbdaviams susipažinti su būsimais jaunaisiais specialistais bei pasidalinti sukaupta patirtimi. Renginio generalinis rėmėjas UAB Mercuri International ir AB Lietuvos dujos, rėmėjai UAB Sweco BKG LSPI, UAB Staltika, AB Rytų skirstomieji tinklai, AB Lietuvos geležinkeliai bei Strategic Staffing Sollutions International. Ámonei nuo jos ásikûrimo vadovauja Sauliaus Karoso grupës draugas Arvydas Šapoka. Jis ir buvo mûsø gidas. Vilius Bartulis, Transporto inžinerijos fakultetas Transporto inžinerijos fakulteto darbuotojai retkarčiais suorganizuoja su fakulteto rengiamomis specialybėmis susijusias pažintines išvykas. Neseniai lankėmės garsiajam verslininkui Sauliui Karosui, mūsų absolventui, priklausančioje egzotiškoje antikvarinių automobilių restauravimo įmonėje. Ponas Saulius baigė Statybos ir kelių tiesimo mašinų specialybę (dabar Transporto technologinių sistemų inžinerija) tuometinėje VISI Automobilių katedroje ir keletą metų joje dirbo. Įmonė specializuojasi senų tarybinių automobilių restauravimo srityje. Gidu mums buvo Arvydas Šapoka, pono Sauliaus grupės draugas, nuo įkūrimo 2000-aisiais vadovaujantis įmonei. Vieno automobilio restauravimas užtrunka vidutiniškai porą metų, tačiau pasitaiko, kad prireikia ir dešimt mečio, nes labai seniems automobiliams, kurių VISI absolventų rankose antrąjį gyvenimą įgija ir prieškario automobiliai pasaulyje likę vienetai, nėra nei atsarginių dalių, nei brėžinių, nei technologijų aprašymų. Restauratoriai važinėja po retro automobilių parodas, su senų automobilių kolekcininkais keičiasi informacija, literatūra, detalėmis. Arvydas žino, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje galima chromuoti ar nikeliuoti didžiulius ZIS -ų ar Čaikų buferius, o Lietuvoje nėra įmonių, turinčių pakankamo dydžio galvaninių vonių. Jų dažnai būna Maskvoje, kituose Rusijos miestuose, kur kartais pasiseka pagauti kokią detalę ar ir gabalą aprūdijusio automobilio. Daugelis per Discovery kanalą esame matę, kaip atrodo restauravimui skirtas senolis skylė ant skylės. O išvažiuoja tviskantis, gražesnis už naują. Tačiau yra vienas bet. Ten svarbiausia nauji galingi varikliai, šiuolaikinis komfortas, o mūsų restauratoriai stengiasi, kad viskas būtų originalu. Kai originalių dalių gauti nepavyksta, jas gamina patys. Tada labai...taigi Lietuvoje irgi galima būtų filmuoti televizijos laidą, panašią į Discovery Iš purvyno į kunigaikščius... praverčia studijų metu gautos žinios, praktinė patirtis, ryšiai su kolegomis restauratoriais. Kartais turint tik nuotrauką tenka atkurti detalę, sugalvoti jos gamybos technologiją ir pagaminti. Čia dirba meistrai auksarankiai. Kai kurias detales pagal specialų. užsakymą gamina gamyklos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje... Kadangi senųjų automobilių karkasas buvo medinis, jį restauratoriams dažniausiai tenka gaminti naują. Tai toli gražu ne suoliuką ar lentyną padaryti... Kelių dešimčių metų senumo skardos irgi dažnai primena rėtį. Tad ir skardinimo darbus meistrams tenka išmanyti. Norint pagaminti, pavyzdžiui, automobilio sparną, pirmiausia pagal brėžinius, jei juos pavyksta rasti, padaromas medinis šablonas (žr. nuotrauką), tada ant jo lenkiama, iškarpoma, virinama ar lituojama skarda. Mums buvo įdomu sužinoti, kad net serijinės gamybos senieji automobiliai turi labai dideles matmenų nuokrypas. Mat jie būdavo surenkami ne ant konvejerio, o postuose (prieš gerus 25 metus teko vadovauti studentų praktikai Gorkio automobilių gamykloje GAZ, tad mačiau, kad ir tada Čaika GAZ 14 buvo surenkama poste maždaug po mašiną per dvi savaites). Subjektyvus faktorius lemdavo, kad, pavyzdžiui, net to paties darbininko išgręžtos skylės skirtingų automobilių durų, dangčių, agregatų tvirtinimui būdavo skirtingose vietose. Taip atsirasdavo nevienodi tarpai, kuriuos surinkėjai panaikindavo... užliedami lydmetaliu. Restauratoriai jo, įlieto sandūrose, randa po kelis kilogramus. Meistrai restauruoja ir variklius, kurie po remonto kuo puikiausiai veikia ir dūzgia kaip bitutės, ir visus kitus agregatus. Jie buvo gerokai paprastesni už optimizuotus, automatizuotus šiuolaikinius, todėl patikimesni. Ir lengviau restauruojami. Kai po 70 80 metų kas nors norės restauruoti XXI amžiaus Stalino laikø automobiliuose buvo daug mediniø karkaso detaliø, kurias restauratoriai priversti gaminti pagal išlikusius apipuvusius fragmentus. Norint pagaminti skardiná automobilio sparnà, prieš tai pasigaminamas medinis šablonas, ant kurio vëliau uþtempiama skarda. pradžios automobilius, turės daugiau problemų, jei irgi nebus išlikę brėžinių ir tecnologijų aprašymų. Taigi Lietuvoje irgi galima būtų filmuoti televizijos laidą, panašią į Discovery Iš purvyno į kunigaikščius. Turime specialistų, entuziastų, Limuzino ZIS 110, kurio gamyba domëjosi pats Stalinas, restauruotas variklis ir atrodo, ir veikia kaip naujas. parodose, restauratorių sąskrydžiuose galima pamatyti ir rezultatus šioje įmonėje restauruotus automobilius. Žinoma, smagu, kad istorijai išlieka senos technikos pavyzdžiai, ir kad prie to prisideda VGTU Transporto inžinerijos fakulteto absolventai.

8 KARINA VNUKOVA DUKART LIETUVOS ČEMPIONĖ Tomas Matijošius ir Karina Vnukova. Jonas Pečiūra, Kūno kultūros katedra Vasario pabaigoje Kaune lengvosios atletikos manieže vyko Lietuvos SAMBO IMTYNĖS Eugenijus Kriškoviecas, Algirdas Šulinskas, Treneriai Redakcija: vyr. redaktorë Edita Juèiûtë dizainerë Asta Rudminaitë maketuotoja Birutë Bilotienë Redakcijos adresas: Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k. tel. 274 49 37, v. 9937 el. paðtas: inzinerija@adm.vgtu. lt SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz. Spausdino UAB Baltijos kopija Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø nuomone. Vasario 21 22 d. Kaune vyko LR jaunimo sambo imtynių čempionatas. Čempionate dalyvavo 135 sportininkai. Tarp jų dalyvavo ir VGTU sambo imtininkų komanda. I vietą iškovojo S-08/5 gr. studentas T. Marcinkevičius. II vietas iškovojo I. Plačenytė (S-08/13 gr.) ir G. Karanauskaitė (GD- 08/1 gr.). III vietas iškovojo D. Mazgeikaitė (S-08/13 gr.), I. Juodeikytė (NTV-08/1 gr.), K. Voinovskaja (E- 08/3 gr.), E. Brenčiūtė (TI-08/4 gr.), E. Ivanova (VVU-08 gr.), V. Vaickutė (BM-08 gr.), J. Paulauskas (M-08/ 1 gr.), K. Blažonis (TV-08/1 gr.) ir T. Možeiko (EA-08/2 gr.).0 Šių metų kovo 7 d. vyko Vilniaus m. sambo imtynių pirmenybės. Pirmąsias vietas iškovojo: G. Katkus (M-07/2 gr.) ir T. Cimbolas (KG- 06/1 gr.). Merginų tarpe G. Karanauskaitė (GD-08/1 gr), K. Voinovskaja (E-08/3), D. Mazgeikaitė (S-08/13) IR VĖL SAKOME: TO DAR NEBUVO Doc. Henrikas Sausenavičius, Stalo teniso sekcijos vadovas VGTU sportas, ir atšventęs savo penkiasdešimtmetį, toliau rašo savo dienoraštį. Stalo teniso sekcija, kurios istorija bene įspūdingiausia tarp respublikos aukštųjų mokyklų, taip pat žengia tvirtus antrojo penkiasdešimtmečio žingsnius. Mūsų vyrų komanda du kartus iš eilės iškovojo studentų čempionato auksą, mergaitės bronzą. Studentai sėkmingai žaidžia ir respublikos komandiniame ir asmeniniuose čempionatuose. Tačiau šį sezoną ir vėl galime vadinti rekordiniu: mūsų vyrų pirmoji raketė Algirdas Skirgaila (ASm-07 gr.) pateikė siurprizą respublikos asmeniniame čempionate iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį! Tiek medalių iškovojo ir kelios labai stiprios profesionalų sporto mokyklos. Mūsų sekcijai tai visų laikų geriausias pasiekimas. Algirdas jau antrą kartą iškovojo teisę atstovauti respublikos rinktinei pasaulio čempionate, kuris šiais metais vyks Japonijoje. Tai vis mūsų rekordai....šį sezoną ir vėl galime vadinti rekordiniu: mūsų vyrų pirmoji raketė Algirdas Skirgaila pateikė siurprizą respublikos asmeniniame čempionate iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį! Tiek medalių iškovojo ir kelios labai stiprios profesionalų sporto mokyklos... uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, kuriame šauniai pasirodė VVF magistrantė Karina Vnukova. Ji laimėjo savo pamėgtą rungtį šuolį į aukštį, peršokusi kartelę, pakeltą į 1,82 m aukštį, ir iškovojo aukso medalį trišuolio rungtyje, nušokusi 12,75 m. Puikiai pasirodė ir SF ketvirtakursis Tomas Matijošius, laimėjęs dar vieną aukso medalį. Jis 3000 m distanciją nubėgo per 8.40,67 min. ir buvo trečias 1500 m distancijoje, nubėgęs per 3.57,95 min. Dar vieną medalį sidabro iškovojo APF pirmakursis Darius Aučyna. Jis nušoko į tolį 7,57 m. Beje, Darius Aučyna yra iškovojęs teisę dalyvauti Europos uždarų patalpų čempionate Turine, kuris vyko kovo 6 7 d. Neblogai pasirodė ir kiti mūsų lengvaatlečiai, kurie taip pat iškovojo aukštas vietas: VVF studentė Eglė Kondrotaitė užėmė dvi IV vietas: šuolis į tolį (5,67 m) ir trišuolis (12,3 m), EF ketvirtakursis Mantvydas Ambraziejus (šuolis į aukštį 2,05 m V vieta), AGAI trečiakursis Mantas Paliokas (rutulys 3,83 m, V vieta), VVF pirmakursė Rita Balčiauskaitė (400 m 59,16 sek. VII vieta), to paties fakulteto ketvirtakursė Lina Bubulytė bėgo 60 m 8,02 sek. ir AF pirmakursė Lina Panavaitė trišuoliu nušoko 11,17 m. Dabar mūsų lengvaatlečiai startuos respublikos studentų čempionate, kuriame taip pat, tikime, iškovos nemažai medalių. ir V. Grigorovič (PI-07/2). Antrąsias vietas iškovojo: J. Paulauskas (M-08/1). Merginų tarpe L. Vaickutė (E-08/3), I. Juodeikytė (NTV-08/1), E. Brenčiūtė (TI-08/1), A. Lukauskaitė (TV-08/2). Trečiąsias vietas iškovojo: T. Marcin kevičius (S-08/5), L. Šimonis (PE-08/1), E. Grigutis (EA-07/2), T. Puronas (TI-08/5), V. Kamenskij (GS-07) ir J. Morozov (TI-08/5). Merginų tarpe K. Bičkutė (II-08/1), I. Plačenytė (S-08/13), G. Mockutė (II-08/2), E. Ivanova (VVU-08), V. Vaic kutė (BM-08), M. Janušaitė (S-08/6), V. Žvirblytė (BI-08) ir V. Vertelkaitė (VT-05/1). Algirdas Skirgaila. Tačiau laikas bėga, studentai baigia mokslus, išeina į gyvenimą. Tuo pačiu mūsų profesionalų rinktinė, jei nėra rezervų, silpnėja. Tačiau džiugu pažymėti dar vieną rekordą: mūsų vyrų dublerių komanda mūsų rezervas, pagaliau iškopė į pirmąją lygą. Štai tie šaunuoliai: Martynas Dovydas (PI-07 gr.), Valdas Švedas (Gm-07), Tomas Narmontas (S-08/4). Tokios prabangos neturi jokia aukštoji mokykla. Bene tik pas mus, išėję iš profesionalių sporto mokyklų, kur 10 metų treniravosi po 6 ar net 7 kartus per savaitę, tapę studentais (mokslo krūviai!) dalis entuziastų sugeba taip suplanuoti laiką, kad jų reitingai ir toliau kyla! Tai bene svarbiausias, ilga- laikis rekordas, viliojantis stoti į VGTU stiprius sportininkus. Reikia pažymėti, kad šis procesas vyksta jau gal 8 metus, nuo to laiko, kai stalo tenisininkams buvo suteikta specializuota salė. Vadinasi, studentai, greta numatytų pagal grafiką treniruočių, kurių lankomumas dėl nevienodų tvarkaraščių, nevienodų kontrolinių darbų, kitų atsiskaitymo terminų, retai gali susitikti grafike numatytu laiku. Todėl jie priversti ieškoti sau partnerių, kuriems, pavyzdžiui, rytas laisvas. Arba renkasi partnerius pagal ginklo rūšį, Inþinerija / 2009 m. kovo 20 d., Nr. 5 LENGVAATLEČIŲ ŽIEMOS SEZONO PABAIGTUVĖS Sëkmingos þiemos sezono pabaigtuvës atskirose rungtyse mûsø studentai iškovojo 3 pirmàsias vietas. Jonas Pečiūra, Kūno kultūros katedra Vasario pabaigoje mūsų universiteto lengvaatlečiai dalyvavo Lietuvos studentų žiemos čempionate, kuris vyko Kaune LKKA manieže. Čia jėgas išbandė 10 Lietuvos universitetų komandų. Gana garbingai šiose varžybose pasirodė mūsų komanda, užėmusi IV vietą, surinkusi 21 342 taškus. Nugalėjo LKKA komanda 24 489 taškai, antri liko VU sportininkai 22 485 taškai ir treti VPU 21 668 taškai. Atskirose rungtyse mūsų studentai iškovojo 3 pirmąsias vietas. Pekino olimpiados dalyvė Karina Vnukova (VVVmt-08 gr.) laimėjo šuolius į aukštį (1,83 m) ir buvo nepralenkiama trišuolio rungtyje (12,50 m). Geriausias VGTU stajeris Tomas Matijošius (S-6/2 gr.) nesunkiai laimėjo 3000 m bėgimą (8.33.53 min.). Dvi prizines vietas iškovojo Eglė Kondrotaitė (VVu-06 gr.). Ji buvo antra trišuolio rungtyje (12,00 m) ir trečia šuolyje į tolį (5,81 m). Antrąją vietą iškovojo Rita Balčiauskaitė (VV-08/ 1 gr.) 400 m nubėgusi per 59,36 sek. Dar dvi antrąsias vietas laimėjo Darius Aučyna (CI-8/5 gr.). Jis startavo po ligos ir atliko tik po vieną šuolį. Trišuolio rungtyje jis parodė 15,71 m rezultatą ir į tolį nušoko 7,51 m. Beje, Darius Aučyna po savaitės Italijoje (Turine) Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo Europos uždarų patalpų čempionate, kur nušoko 7,67 m ir užėmė 15 vietą. Reikia pagirti mūsų estafetės 4x200 m merginų komandą, kuri pralaimėjo tik LKKA bėgikėms ir buvo antros. Mūsų komandos garbę gynė Eglė Kondrotaitė, Lina Bubulytė, Rita Balčiauskaitė ir Evelina Makšeckaitė. Kiti geresni mūsų lengvaatlečių pasiekimai: Lina Bubulytė (MV-5 gr.) bėgo 60 m finale ir užėmė 5 vietą (7.93 sek.). 4 vietą užėmė Evelina Makšeckaitė (SVA-5/2 gr.) 400 m 1:04,27 min. Lina Panavaitė (A-08/3 gr.) tolis 5.16 m, trišuolis 11.58 m 4 vieta. Lina Bubulytė 200 m 26,17 sek. 4 vieta. Mantvydas Ambraziejus (TETm-08 gr.) šuolio į aukštį rungtyje (2,00 m) 4 vieta, Edgaras Jonkus (SVAn-07/1 gr.) tolis 6,82 m. Praėjus savaitei po studentų čempionato, mūsų universiteto lengvaatlečiai dalyvavo tradicinėse Baltijos taurės varžybose Rygoje. Šiose varžybose, kurios vyksta nuo 1991 m. kasmet varžosi Talino, Rygos, Kauno technologijos, VGTU ir Klaipėdos universitetų lengvaatlečiai. Gerai nusiteikę, universiteto mikroautobusu, vairuojamu Alfonso Krikščiūno, per kelias valandas pasiekę Rygą, mūsų sportininkai šauniai kovojo bėgimo takeliuose bei sektoriuose ir iškovojo pereinamąją taurę, surinkę 328 taškus, antri liko Rygos (305 tšk.), treti Kauno lengvaatlečiai (259 tšk.). Rygoje pirmąsias vietas iškovojo Lina Bubulytė (60 m 8,02 sek.), Rita Balčiauskaitė (400 m 59,40 sek.), Karina Vnukova (aukštis 1,80 m, tolis 5,27 m), Lina Panavaitė (trišuolis 11,28 m), Tomas Matijošius (1500 m 4:03.62 min.), Edgaras Jonkus (tolis 6,99 m). Antrąsias vietas užėmė Mantvydas Ambraziejus (aukštis 2,05 m), Lina Panavaitė (tolis 5,16 m), Tomas Matijošius (400 m 53,65 sek.), estafetė 4x160 m (R. Balčiauskaitė, L. Bubulytė, T. Drunga, M. Ambraziejus). Po varžybų organizatoriai pakvietė į ekskursiją, kurios metu studentai gerėjosi Rygos senamiesčiu ir kitomis įžymybėmis, o vakare turėjo galimybę pašokti diskotekoje. Kitos Baltijos taurės varžybos vyks Kaune. stilių ir t. t. Profesionalų stalo tenise tai būtina sąlyga. Būna, kad respublikos čempionas beviltiškai (11:3 ar panašiai) pralaimi žymiai silpnesniam priešininkui, jei neturėjo treniruočių būtent prieš jo ypatingai sukonstruotą raketę. Artėja sezono pabaiga. Lauksime, kai į mūsų sekciją (jau naujoje sporto salėje) vietoj išeinančiųjų stos nauji stiprūs pirmakursiai. Išvardinti mūsų pasiekimai, tikėsiu, ir toliau trauks aukšto lygio sportininkus pasirinkti mūsų ALMA MATER.