SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS: GEROSIOS PATIRTIES APRAŠAS (1)

SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS: GEROSIOS PATIRTIES APRAŠAS (1) VILNIUS, 2014

2 Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimas: gerosios patirties aprašas (1) Parengė Rūta Babravičienė Aprašas parengtas įgyvendinant Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo 2014 2015 metų veiksmų plano (TAR, 2014-4432) 4.2 priemonę. Aprašas skirtas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, sveikatos ir socialines paslaugas senyvo amžiaus žmonėms teikiančių įstaigų ir organizacijų specialistams Kalbos redaktorė Lina Biekštaitė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla, 2014

3 APRAŠO TURINYS ĮVADAS 4 FIZINIS AKTYVUMAS, KAI TAU 80 METŲ IR DAUGIAU 5 GYVENIMAS SU DALINE PRIEŽIŪRA OLANDIJOJE 5 BENDRUOMENĖS SANGLAUDA UDINĖJE (ITALIJA) 6 ILGAAMŽĖ IŠ TBILISIO (GRUZIJA) 6,,STIPRUMAS SENYVAME AMŽIUJE (SUOMIJA) 7 SENJORŲ MOKYMO CENTRAI ISLANDIJOJE 7 PROJEKTAS 50 + 8 VAIRUOK 65-ERIŲ IR DAUGIAU 9 SENJORŲ TINKLAS NORVEGIJOJE 9 SENJORŲ MOKYMO CENTRAI NORVEGIJOJE 10 ATOTRŪKIO TARP KARTŲ MAŽINIMAS 10 SAVANORYSTĖ ČEKIJOJE 11

4 VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS: GEROSIOS PATIRTIES APRAŠAS ĮVADAS Pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta didžiuliai demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja socialinių ir ekonominių šio reiškinio nulemtų problemų. Kas ketvirtas Europos gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų. Prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys beveik trečdalį visų gyventojų. Lietuvoje vyresni nei 60 m. žmonės 1990 m. sudarė 16 proc., 2003 m. 20 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie 27 proc. gyventojų. Sparčiai didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui visuomenėje, vienas iš svarbiausių valstybių uždavinių šiuo metu yra užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą, pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei išorinių priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau PSO) skatina sveiką senėjimą siūlydama įgyvendinti įvairias strategijas ir veiksmų planus. 2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014 2023 m. veiksmų planą. Plane numatyti strateginiai tikslai ir priemonės. Jos turėtų pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatą, jų gyvenimo kokybę, padidinti jų integraciją į visuomenę, darbingumą ir fizinį aktyvumą. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta, labai svarbu pratęsti sveiką ir darbingą amžių ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje stiprinti vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatą, skatinti aktyvų bei sveiką senėjimą, mažinti vyresnių darbingo amžiaus žmonių sergamumą, neįgalumą ir mirtingumą. Gerinant vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, mažėja ir jų socialinė atskirtis sveikesnis žmogus gali aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime, be to, ilgiau išlikti savarankiškas ir netapti našta savo artimiesiems ir valstybei. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimo gerosios patirties aprašo tikslas supažindinti su pasaulyje ir Lietuvoje įgyvendintais įkvepiančiais pavyzdžiais, kaip vyresnio amžiaus bendruomenių nariai ir pavieniai asmenys stiprina savo sveikatą, gerina gyvenimo kokybę. Juo siekiama supažindinti su gerąja patirtimi, kaip daugelio žmonių bendromis pastangomis ir idėjomis galima sukurti sistemą, kuri praplečia vyresnio amžiaus žmonių galimybes ir leidžia jiems atsikratyti vienatvės, socialinės izoliacijos ir pagerinti sveikatą. PSO atstovai aplankė keletą Europos regiono šalių, kuriose domėjosi, kokie sveiko senėjimo ir pagyvenusių žmonių sveikatos stiprinimo pavyzdžiai gali būti įdomūs ir patrauklūs kitų šalių žmonėms. Keletas jų pateikti šiame apraše. 1-ojoje šio aprašo dalyje pateikiama užsienio šalių patirtis, stiprinant vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių sveikatą. Aprašo 2-ojoje dalyje pateiksime daugiau gerosios patirties pavyzdžių iš Lietuvos.

5 FIZINIS AKTYVUMAS, KAI TAU 80 METŲ IR DAUGIAU 80-mečio Larso Lemby (Stokholmas, Švedija) gyvenimas labai aktyvus. Jis fiziškai aktyvus, mokosi pagyvenusių žmonių universitete, kur studijuoja įvairius dalykus nuo astronomijos iki religijos, labai dažnai bendrauja su draugais ir giminaičiais, todėl jis neturi laiko bijoti senatvės. Jo mylimiausias užsiėmimas ilgos distancijos slidėmis žiemos metu. Be to, jis 2 kartus per savaitę treniruojasi sporto salėje. Vasaros metu šis energingas pagyvenęs žmogus daug juda ir darbuojasi sode. Larsas sako:,,dabar aš daug aktyvesnis fiziškai negu tada, kai ėjau į darbą. Man diena be kokio nors fizinio aktyvumo tai lyg praleista galimybė. Švedijos sostinėje Stokholme gyvenančio Larso Lemby pavyzdys rodo tendenciją, būdingą šiai ekonomiškai stipriai valstybei. Čia išsilavinę ir aktyvūs solidaus amžiaus žmonės gyvena visavertį ir ilgą gyvenimą. Daugiau: http://www.euro.who.int/ru/health-topics/life-stages/healthy-ageing/views-onageing. GYVENIMAS SU DALINE PRIEŽIŪRA OLANDIJOJE Kai poniai Truns van der Straten ir jos vyrui Charlesui buvo šiek tiek daugiau nei 70 metų, jie nusprendė, kad jiems jau per sunku patiems prižiūrėti savo didelį namą su sodu. Visgi jie nesijautė tokie seni, kad apsigyventų senelių namuose. Olandų sistema siūlo gyventi namuose su daline priežiūra ir tai yra malonus ir praktiškas šios problemos sprendimas. Jie apsigyveno gyvenamajame komplekse, kurį sudaro 150 butų, esančių labai arti slaugos namų. Jų butas gyvenamasis kambarys su įrengta virtuve, atskiras miegamasis ir vonios kambarys. Taip pat yra nedidelis sodas su terasa. Už butą jie moka nuomos mokestį, kuris neviršija įprastinės tokio dydžio buto nuomos kainos. Gyventojai, kurių pajamos mažesnės, gauna subsidijas. Bendros Olandijos tendencijos, kaip ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, yra tokios: vyresnio amžiaus žmonės nori kuo ilgiau likti gyventi savo namuose ir patys spręsti, kokių paslaugų jie norėtų (ar galėtų sau leisti). Gyvenimas bute su daline priežiūra yra,,pusiaukelė į slaugos namus. Ši sistema leidžia naudotis laisve, turėti privatumą, bet ji garantuoja saugumą, o prireikus ir skubią profesionalią priežiūrą. Jiems 2 kartus per dieną pristatomas karštas maistas, sutvarkomas butas, galima naudotis įvairiomis priemonėmis, kaip specialios lovos, vežimėliai ir kt. Čia vyksta įvairūs socialiniai renginiai. Daugiau: http://www.euro.who.int/ru/health-topics/life-stages/healthy-ageing/views-onageing.

6 BENDRUOMENĖS SANGLAUDA UDINĖJE (ITALIJA) Italijos mieste Udinėje 25 proc. gyventojų, vyresnių nei 65 metų, pagalbos sulaukia iš savanorių. Savanoriai daugiausia yra pensininkai. Miesto meras įsitikinęs, kad tokia pagalbos forma vyresniems žmonėms yra efektyvi ir stabili. Meras sako, kad giliai žmonių širdyse gyvena kartų solidarumo jausmas. 63 metų Klaudija pristato maistą 14 pagyvenusių žmonių, kurie negali išeiti iš namų ir patys pasigaminti. Kartais ji aplanko ir daugiau butų tam skiria visą rytą, padeda pasigaminti maisto ir pabendrauja, nes senukai yra vieniši. Savanorė pasakoja, kad savanoriauja jau 16 metų ir neplanuoja to atsisakyti. Už šias paslaugas ji gauna truputį pinigų iš savanorių asociacijos, kuriai priklauso. Nors pinigai yra reikalingi, visgi ne jie yra motyvacija padėti kitiems. Klaudija džiaugiasi, kad bėgioja laiptais aukštyn ir žemyn, nes tai sveika ir gera mankšta, o pagyvenusiems žmonėms ji yra praktiškai vienintelis žmogus, su kuriuo jie gali pasikalbėti. Udinės miesto meras sako, kad savanorių darbas yra ypač aktualus ekonominiu sunkmečiu. Udinėje dirba daugiau nei 1000 savanorių iš įvairių asociacijų. Dauguma jų yra pensininkai, kurie nenuilstamai pristato,,maistą negalintiems savimi pasirūpinti senoliams, atlieka smulkius darbus namuose, padeda nueiti pas gydytoją, organizuoja įvairias socialines veiklas, fizinius pratimus. Savanorystė Udinės mieste gerai koordinuota socialinė parama, orientuota į individualius poreikius. Viena iš didžiausių savanorių programų Udinėje,,Karštoji linija (,,Ne vienatvė ). Ji veikia kiekvieną rytą keturias valandas ir yra skirta pagyvenusiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Į jų skambučius atsako trys operatoriai, kurie dirba savivaldybėje ir išklauso, kokios pagalbos reikia. Savanoriai iš 30 organizacijų teikia įvairias paslaugas nuo prekių pristatymo į namus, kirpėjų paslaugų iki knygų skaitymo garsiai. Operatoriai įvertina kiekvieną individualų skambutį ir, jeigu savanoriai negali suteikti paslaugos, jie kreipiasi pagalbos į gydytojus ar socialinius darbuotojus. Pastaraisiais metais savanorių darbo krūvis labai išaugo. Kartais, kai senjorai paskambina, užtenka juos išklausyti, nes vienatvė didelė problema.,,karštosios linijos paslauga gali pasinaudoti tik vieniši, mažas pajamas turintys ir negaunantys jokios kitos pagalbos senoliai. http://www.euro.who.int/ru/health-topics/life-stages/healthy-ageing/views-on- Šaltinis: ageing. ILGAAMŽĖ IŠ TBILISIO (GRUZIJA) Susipažinkime su Nina Javakhisvili jai 97 metai ir ji vis dar aktyviai dirba pagal savo specialybę. Ant jos rašomojo stalo kalnas mokslinių žurnalų, ranka rašytų užrašų ir mažas raudonas mobilusis telefonas. Tiesa, kompiuterio nėra.

7 Nina yra Tbilisio morfologijos mokslinių tyrimų instituto garbės direktorė. Jos gyvenime visada svarbiausias buvo darbas, na ir, žinoma, šeima. Be direktorės pareigų, ji dar yra mokslinio žurnalo vyriausioji redaktorė. Garbingas amžius ir senatvė nėra kažkas neįprasta Gruzijoje. Ši moteris institute labai gerbiama ir ja visi rūpinasi. Šalia jos stalo stovi 2 nešiojamieji šildytuvai, kad jai visada būtų šilta, o sergantys peršalimo ligomis žmonės arti prie jos neprileidžiami. Ja rūpinamasi, atsižvelgiant į jos amžių. Ji išgyveno revoliuciją, du pasaulinius ir vieną pilietinį karus, bet yra aktyvi ir reikalinga. Daugiau: http://www.euro.who.int/ru/health-topics/life-stages/healthy-ageing/views-onageing.,,stiprumas SENYVAME AMŽIUJE (SUOMIJA),,Stiprumas senyvame amžiuje tai nacionalinė Suomijos sveikatingumo programa senyvo amžiaus žmonėms (75-erių ir vyresniems), turintiems judėjimo problemų. Programa skirta stiprinti kojų raumenis, gerinti kūno pusiausvyrą. Ši iniciatyva tai Socialinių reikalų ir sveikatos bei Švietimo ministerijų, Juveskiulės universiteto ir dar kelių parterių bendradarbiavimo rezultatas. Ją rėmė Suomijos žaidimų automatų asociacija, koordinavo Amžiaus universitetas. Programa sudaryta iš 35 projektų visoje šalyje. Vietinių projektų organizatoriai buvo atsakingi už jėgos ir pusiausvyros pratimų organizavimą, gimnastiką, mankštinimąsi su grupe lauke ir individualiai namuose. Valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, privatusis sektorius buvo raginami kurti tinklus ir teikti jungtines paslaugas seniems žmonėms, siekiant jų mobilumo ir geresnės savijautos. Ši programa buvo pristatyta keliuose tarptautiniuose kongresuose kaip itin sėkmingas vyresnių žmonių mokymosi ir socialinės integracijos pavyzdys. Šaltinis: NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje. Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija. Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010 SENJORŲ MOKYMO CENTRAI ISLANDIJOJE Vestmannaeyjaro tęstinio mokymo centre kviečiami ir laukiami visi, kuriems daugiau nei 60 metų, pabendrauti prie kavos puodelio ir susipažinti su mokymosi galimybėmis, siūlomomis kursų temomis, programomis. Suaugusiųjų švietimo savaitės metu buvo organizuoti trumpi dviejų dienų naudojimosi kompiuteriu kursai. Vėliau buvo surengti dar vieni mokymai didesnei grupei.

8 Paklausūs vadinamieji išėjimo į pensiją kursai, kurių metu mokoma susidoroti su pokyčiais, atsirandančiais pasitraukus iš aktyvaus darbinio gyvenimo dėl sveikatos problemų, ligų, sumažėjusio darbinio krūvio ir pan. Siekiant ne gąsdinti, o pritraukti daugiau žmonių, buvo pakeistas kursų pavadinimas į Pokyčių valdymas. Taip pat populiarūs naudojimosi skaitmeninėmis kameromis ir mobiliaisiais telefonais kursai tiems, kam per 60 metų. Husaviko akademiniame centrui atlikus nuomonių tyrimą, buvo nuspręsta organizuoti tęstinių paskaitų ciklą dirbantiesiems ir visai bendruomenei apie senėjimo procesą ir su juo susijusias problemas bei iššūkius. Nors dalyvių amžius nebuvo aiškiai apibrėžtas, dalyvavo daugiausiai tie, kam daugiau nei 55 metų. Buvo kalbama apie maitinimąsi ir dietas, socialinio draudimo paslaugas, sveikatą ir ligas kaip jų išvengti mankštinantis ir pan. Paskaitos buvo labai populiarios pritraukė daug įvairaus amžiaus klausytojų. Daugiau: NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje. Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija. Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010. PROJEKTAS 50 + Tai Islandijos Socialinių reikalų ministerijos penkerių metų projektas, skirtas sustiprinti pagyvenusių žmonių vaidmenį darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje, skatinat įvairių grupių dialogą, siekiant vyresnio amžiaus žmonių integracijos ir gerovės. Projektas skirtas susipažinti su galimomis kliūtimis darbo rinkoje vyresniame amžiuje. Spartūs pastarųjų metų technologiniai ir informaciniai pokyčiai reikalauja naujų darbo įgūdžių ir kvalifikacijos. Jaunimas į darbo rinką patenka jau turėdamas naujausių žinių ir šiuolaikiškų gebėjimų, o vyresniems reikia juos atnaujinti, o kai ko mokytis iš naujo. Jie nuogąstauja, kad atsilieka nuo gyvenimo, kad gali būti greitai pakeisti jaunų žmonių. Tačiau vyresniųjų aktyvus dalyvavimas darbo rinkoje yra labai svarbus dėl keleto priežasčių: Vyresni žmonės gali perduoti savo darbinę patirtį jaunimui ir gali būti mentoriais. Jie yra sukaupę konkrečios įstaigos istoriją ir patys tapę jos dalimi, skyrę jai didžiąją gyvenimo dalį. Vyresnieji gali padėti greičiau ir be įtampos pritapti prie darbo kolektyvo. Savo ruožtu jaunesnieji gali vyresniems padėti greičiau perprasti naujas technologijas ir neatsilikti nuo pokyčių, drauge dalyvauti įvairiuose mokymuose. Kaip darbdaviai ir darbo birža gali paremti pagyvenusių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje? Įvertinti vyresnio amžiaus darbuotojų žinias ir įgūdžius. Padėti darbuotojams išmokti naujų darbo būdų, kurie sumažintų įtampą ir padidintų pasitenkinimą darbu.

9 Turėti omeny, kad vyresnio amžiaus darbuotojai gali įgyti naują vaidmenį organizacijoje mokyti naujus darbuotojus ir integruoti juos. Sudaryti galimybes jiems mokytis kompiuterinio raštingumo. Teikti informaciją apie kursus ir mokymus, kuria galėtų pasinaudoti vyresnio amžiaus darbuotojai. Bendradarbiaujant su valdžios institucijomis skatinti vyresnio amžiaus žmones dirbti, o darbdavius išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus. Tai leistų išvengti svarbių žinių ir patirties praradimo darbe. Daugiau: NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje. Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija. Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010. VAIRUOK 65-ERIŲ IR DAUGIAU Tai Norvegijos viešųjų kelių administracijos remiama populiari mokymo programa vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims, norintiems atnaujinti vairavimo žinias ir įgūdžius. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi nesaugiai keliuose, todėl mokymais siekiama jiems padėti įgyti pasitikėjimo tiek vairuojant, tiek judant pėsčiomis. Programos pagrindą sudaro teoriniai kursai, tačiau norintieji turi galimybę ir pasipraktikuoti. Programoje pabrėžiama, kad iš dalyvaujančiųjų nesirengiama atimti vairuotojo pažymėjimų, jei jie mokymų metu suklystų. Automobilis yra labai svarbi susisiekimo priemonė vyresniajame amžiuje. Jis suteikia laisvę spręsti, kur, su kuo ir kaip praleisti laisvalaikį, kur nuvažiuoti ir ką pamatyti. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai šeimos nariai nutolę vieni nuo kitų ir negali dažnai vienas kito aplankyti, taip pat ir pagrindiniai prekybos centrai yra įrengti nuošaliau nuo miestų centrų. Daugiau: NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje. Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija. Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010. SENJORŲ TINKLAS NORVEGIJOJE Seniornett ( Senjorų tinklas ) tai nevyriausybinė organizacija, siekianti įtraukti senyvus žmones į elektroninį pasaulio tinklą, padėti jiems naudotis kompiuteriu ir internetu. Organizacijos veikla ne tik skirta pagyvenusiems žmonėms, bet yra ir jų pačių administruojama. Joje dirba savanoriai. Organizacijos darbą remia vyriausybė, B. Geitso fondas, telekomunikacijų kompanijos ir keletas nevyriausybinių organizacijų. Veikia 75 regioniniai mokymo

10 centrai-klubai, kuriuose susitinkama, bendraujama, mokomasi, dalijamasi žiniomis ir patirtimi. Seniornett yra Suaugusiųjų asociacijos narys. Daugiau: NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje. Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija. Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010. SENJORŲ MOKYMO CENTRAI NORVEGIJOJE Senjorų šiaurės centras tai mokymo centras, įkvėptas danų liaudies aukštesniosios mokyklos ir įsteigtas 1979 m. Norvegijos moterų sveikatos asociacijos ir Norvegijos sveikatos asociacijos iniciatyva. Jo veiklos pradžia tai finansinės paramos teikimas negalintiems atostogauti dėl lėšų stygiaus. Daugiau nei 2000 senjorų iš visos šalies kiekvienais metais dalyvauja centro veiklose, jų mokymus dažnai remia darbdaviai. Senjorai dalyvauja 3 5 dienų kursuose Pasirengimas pensijai ir gyvenimui senyvame amžiuje. Kursų temos finansinis, pensinis draudimas, maitinimasis ir dietos, fizinis aktyvumas ir kt. Centras taip pat siūlo savo paslaugas savivaldybėms, senjorų taryboms. Senjorų centrai savivaldybėse tai integrali savivaldybių socialinės rūpybos sistemos dalis. Kartais jie yra remiami tokių savanoriškų organizacijų kaip Raudonasis Kryžius, Norvegijos sveikatos asociacija ir kt. Centrų tikslas socialinės atskirties prevencija ir fizinės bei psichinės senjorų sveikatos palaikymas. Centre teikiama informacija apie socialinę pagalbą, kitas paslaugas, taip pat ir neformaliai bendraujama tarpusavyje. Galima išgerti kavos, paskaityti laikraščius, nusipirkti pietus ir parsinešti namo, taip pat dalyvauti organizuotose veiklose (rankdarbiai, šachmatai, bridžas, liaudies šokiai, joga, pilatesas, pasivaikščiojimai lauke, ekskursijos ir kt.). Taip pat yra organizuojami atskiri užsiėmimai vyrams ir moterims. Kadangi centrai veikia lokaliai, tai labai svarbu žmonėms, norintiems mokytis ir turiningai leisti laisvalaikį, bet negalintiems vykti toli nuo namų. Centrų lankytojų amžius nuo 60 iki 90 metų. Šaltinis: NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje. Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras, Suomija. Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010. ATOTRŪKIO TARP KARTŲ MAŽINIMAS Prahos (Čekija) rajone Praha-4, ganėtinai nutolusiame nuo miesto centro, gyvena daug žmonių, vyresnių nei 60 metų. Čia, Elpidos centre, grafičio mokyklos

11 moksleiviai vykdė projektą. Centrinėje aikštėje susirinko vyresnio amžiaus ir jauni žmonės. Jie fotografavosi, o po to iš nuotraukų iškirpo portretų trafaretus ir purkštukais su dažais atkūrė portretus, kuriuos sukabino ant baltos sienos. Taip ant sienos atsirado ne mažiau kaip 537 centro darbuotojų ir lankytojų tiek jaunų, tiek senjorų portretai. Aikštėje prieš sieną su portretais būriavosi daug žmonių, kurie patys nedalyvavo šiame projekte, bet išsakė viltį, kad greitai projektas bus pakartotas ir jie galės prisidėti. Tai yra vienas iš projektų, kuriuo siekiama sumažinti atstumą tarp kartų. Organizatoriai mano, kad žiniasklaida Čekijoje dažnai sukuria nepatrauklų vyresnių žmonių portretą, esą jie yra našta vaikams ir apskritai visuomenei, iš jų mažai naudos. Kad pakeistų ir pagerintų šį įvaizdį, Elpidos centras kartą per ketvirtį pradėjo leisti žurnalą Vital Plus, kuriame vyresnioji karta pristatoma ne stereotipiškai. Žurnale nušviečiamos sveikatos, švietimo ir socialinės temos. Žurnalai išdalijami nemokamai, jie perduodami iš rankų į rankas. http://www.euro.who.int/ru/health-topics/life-stages/healthy-ageing/views-on- Šaltinis: ageing. SAVANORYSTĖ ČEKIJOJE Jana Voriskova dirba savanore privačiuose senelių namuose,,domov Sue Ryder Prahoje. Ji yra šokių mokytoja. Įdarbinimo agentūros svetainėje pamačiusi skelbimą, kad reikalingas savanoris, kuris gali pagyvenusius žmones mokyti šokti, šokio terapijos pagrindu, ji kreipėsi ir parašė prašymą. Administracija pasiteiravo, ar ji galėtų būti ir vienos gyventojos asmenine drauge. Jana sutiko. Kartu su kitais būsimais savanoriais ji mokėsi 2 dienų kursuose, kaip pasiruošti šiam naujam darbui. Tai savotiškas pagreitintas savęs pažinimo kursas, kai žmogų testuoja, kad patikrintų, ar jis yra psichologiškai stabilus, ar sugebės teisingai elgtis įvairiose situacijose. Kursus vedė koordinatorius, kuris dirba senelių namuose ir yra atsakingas už savanorių darbo kontrolę. Kurį laiką Jana vedė terapinių šokių užsiėmimus ir buvo 91-erių metų moters asmenine drauge. Dabar jos profesionali šokių veikla užima vis daugiau laiko ir ji atsisakė terapinių šokių užsiėmimų senelių namuose, bet ir toliau lanko pagyvenusią moterį, kuri tapo jos drauge. Jana vieną kartą per savaitę skiria jai po 1 valandą ir to nė už ką pasaulyje neatsisakytų. Jos kalbasi apie sveikatą ir pojūčius, kaip prabėgo savaitė, ką veikė. Senolė daugiau kaip valandą negali koncentruoti dėmesio, nors jos protas yra šviesus. Jana žino, kad draugė neturi su kuo daugiau pasikalbėti, nes dauguma jos bendraamžių kenčia nuo demencijos. Savanoriai reguliariai susitikinėja, aptaria savo darbo patirtį su senjorais ir palaiko vieni kitus. Jų darbus kontroliuoja koordinatorius. Labai svarbu, kad šis darbas nenualintų savanorių. Savanorė Jana pradeda labiau jausti ir suprasti senėjimą kaip natūralų gyvenimo procesą. Jos sprendimas tapti savanore ir asmenine senolės

12 drauge sutampa su jos filosofija. Jana sako:,,aš tikiu, kad jeigu aš su žmonėmis elgiuosi gerai, tai ir jie su manimi gerai elgsis, o tai labai svarbu, kai ir aš pasensiu. Šaltinis: http://www.euro.who.int/ru/health-topics/life-stages/healthy-ageing/views-onageing. Daugiau informacijos apie Europos valstybėse vykdomus projektus, atliekamas apklausas ir mokslinius tyrimus, apie tai, kaip pagerinti fizinę ir psichinę senjorų sveiktą, jų bendravimą, užimtumą, įtraukimą į savanorystę, kaip paskatinti kartų solidarumą ir išvengti socialinės atskirties, gerinti mitybos, fizinio aktyvumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime įgūdžius, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, apie muzikos įtaką pagyvenusių žmonių sveikatai, kompiuterinio raštingumo įgūdžius, apie tai, kaip užkirsti kelią izoliacijai, skatinti kultūrinius ir socialinius mainus, sumažinti nelygybę sveikatos srityje, teikti pagalbą Alzheimerio liga sergančių pacientų globėjams, galima rasti: 1. http://www.who.int/features/factfiles/ageing/ageing_facts/en/index4.html 2. Gorman M. Development and the rights of older people. In: Randel J, et al., eds. The ageing and development report: poverty, independence and the world s older people. London, Earthscan Publications Ltd.,1999:3-21 3. http://www.who.int/healthinfo/survey/ageingdefnolder/en/index.html 4. The ratio of the number of elderly persons of an age when they are generally economically inactive (usually aged 65 and over) to the number of persons of working age (usually from 15 to 64). European Commission, EUROSTAT 5. http://www.health-gradient.eu 6. Sarkisian C. A., Hays R. D., Mangione C. M. Do older adults expect to age successfully? The associations between expectations regarding aging and beliefs regarding healthcare among older adults. J Am Geriat Soc 2002;50:1837-43 7. Think Sooner about Later. Overview of Initiatives across Europe Final Evaluation Report Project Reference 2013-D41200-100868 www.avosprojets.be 8. http://www.sturet.eu/ 9. http://www.jp-demographic.eu/front-page?set_language=en 10. http://ec.europa.eu/health/programme/policy/2008-2013/index_en.htm 11. http://cordis.europa.eu/fp7/home_en.html 12. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langid=en&catid=327 13. http: // eurohealthnet. 14. http://www.neues-altern.de/index.html 15. http://www.lifecycle.cc/ 16. http://lifecycle.cc/docs/the_life_cycle_best_practice_handbook.pdf 17. http://eacea.ec.europa.eu/llp/index_en.php 18. http://www.newdynamics.group.shef.ac.uk/music-už-life.html 19. http://www.hauskrankenpflege.at 20. www.ictforhealth.net 21. http://www.baluchonalzheimer.com/?lang=fr 22. http://www.dinf.ne.jp/doc/english/us_eu/conf/tide98/57/magnusson_daly.html 23. www.lifeaftercare.eu