Klimato kaita kas tai?

Klimato kaita kas tai? Bevezetés fiataloknak Europos Komisija

Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Europos Komisija Aplinkos generalinis direktoratas

Europe Direct tai paslauga, padėsianti jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą Informacija teikiama nemokamai telefonu (*): 00 800 6 7 8 9 10 11 (*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami. Nuotraukos: Digital Vision Ltd, p. 6; E. Johansson, p. 12 (viršuje); Europos Bendrija, p. 19; Europos Bendrija, Aplinkos generalinis direktoratas, Mike St. Maur Sheil, p. 17; Europos Bendrija, Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, p. 14; Hans Oerter (EPICA), p. 10; Tarptautinis darnaus vystymosi institutas (IISD), Earth Negotiations Bulletin ( Derybų Žemės klausimais biuletenis ), Leila Mead, p. 13; PhotoDisc, viršelis ir p. 3, 7, 8, 12 (apačioje); Jack Stein Grove, p. 9. Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu). Katalogo duomenys pateikiami leidinio pabaigoje. Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2006 ISBN 92-79-01909-0 Europos Bendrijos, 2006 Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį. Printed in Belgium Spausdinta perdirbtame popieriuje, kuriam suteikta spaudos popieriaus ES ekologinė etiketė (http://ec.europa.eu/ecolabel)

3 Turinys Klimato kaita kas tai? 4 Kodėl kinta klimatas? 4 Šiltnamio efektas 4 Dėl mūsų veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos 5 Klimato kaitos įrodymai 7 Klimato kaita ir jos padariniai 8 Klimato tyrėjų darbas 10 Kaip sustabdyti klimato kaitą? 12 Ką daro vyriausybės? 12 Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija 12 Kioto protokolas 13 Ką daro ES? 14 Ką daro pramonės įmonės? 17 Ką galite padaryti jūs? 18 Žvilgsnis į ateitį 19 Naudingos su klimato kaita susijusios tinklavietės 20

4 Klimato kaita kas tai? Klimato kaita jau vyksta, ir jos poveikis mums vis didėja. Ar pastebėjote, kad jūsų apylinkėse padaugėjo audrų ir potvynių, kad vis dažniau apie juos pranešama per televiziją? Ar neatrodo, kad žiemos šiltesnės, vis mažiau sninga ir daugiau lyja? Ar pajutote, kad pavasaris kasmet ateina vis anksčiau, gėlės pražysta ir paukščiai sugrįžta, kai jų dar nesitikite išvysti? Tai spartėjančios klimato kaitos, dar vadinamos visuotiniu atšilimu, ženklai. Jei nesiimsime jos stabdyti, mūsų pasauliui bus padaryta didelė žala, o mums įprastas gyvenimas pakis negrįžtamai. Kodėl kinta klimatas? Klimatas kinta dėl šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo, ypač turtingesnėse, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Europos Sąjungoje. Klimato kaitai turi įtakos elektros energiją ir šilumą mūsų namams gaminančios jėgainės, mūsų automobiliai ir lėktuvai, prekes gaminantys fabrikai, maisto produktų mums duodantis žemės ūkis. Šiltnamio efektas Mūsų atmosfera yra tarsi permatoma apsauginė Žemės danga. Ji praleidžia saulės šviesą ir sulaiko Žemėje šilumą. Jei jos nebūtų, saulės šiluma, atsispindėjusi nuo Žemės paviršiaus, akimirksniu išsisklaidytų kosmose. Žemės paviršiaus temperatūra būtų apie 30 C žemesnė, viskas užšaltų. Taigi atmosfera yra tarsi stiklinės šiltnamio sienos. Todėl ir kalbama apie šiltnamio efektą. Jį lemia atmosferoje susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko saulės šilumą.

Saulės išskiriama energija rasiskverbia pro atmosferą Šiltnamio efekta Dalis energijos atsispindi atgal į kosmosą Žemės paviršius yra šildomas saulės ir spinduliuoja šilumą atgal į kosmosą Atmosferoje susikaupusios šiltnamio efektą Didžioji šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis susidaro natūraliai. Tačiau nuo XVIII a. pramonės revoliucijos žmonės taip pat prisideda prie jų išsiskyrimo. Šiuo metu dujų koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius 420 000 metų. Todėl šiltnamio efektas sustiprėjo ir temperatūra Žemėje kyla klimatas kinta 5 Šaltinis: Kanado y Dėl mūsų veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos Pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas. Jis sudaro apie 75 % visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šis terminas apibūdina visą į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jos išsiskiria kartu su dūmais, garais ir dujiniais išmetalais iš išmetimo vamzdžių, kaminų, ugnies ir kitų šaltinių. Anglies dioksidas daugiausia susidaro, kai deginamas iškastinis kuras anglys, nafta ir gamtinės dujos. O iškastinis kuras vis dar yra pagrindinis energijos šaltinis. Jis deginamas elektros energijai ir šilumai gaminti, naudojamas kaip kuras automobiliams, laivams ir lėktuvams. Dauguma mūsų žinome anglies dioksidą (CO2) iš gazuotų gėrimų burbuliukai angliarūgštės prisotintuose gėrimuose bei aluje ir yra CO2 burbuliukai. Jis taip pat svarbus kvėpuojant: mes įkvepiame deguonį ir iškvepiame anglies dioksidą, o medžiai ir augalai sugeria CO2 deguoniui gaminti. Štai kodėl pasaulio miškai yra tokie svarbūs. Jie susiurbia dalį mūsų pagaminamo CO2 pertekliaus. Nepaisant to, miškai naikinami kertami įvairioms reikmėms ir deginami visuose žemynuose.

6 Bendra CO2 koncentracija atmosferoje Kitos dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra metanas ir azoto suboksidas. Jos išsiskiria kartu su nematomomis dujomis iš atliekų sąvartynų, galvijų, ryžių laukų ir tam tikrai būdais tręšiant dirvą. Mes taip pat dirbtiniu būdu gaminame vadinamąsias fluorintas dujas, kurios irgi didina šiltnamio efektą. Jos naudojamos šaldymo bei oro kondicionavimo sistemose ir patenka į atmosferą, jei įranga nesandari arba jei nebenaudojami prietaisai nesunaikinami pagal taisykles. Šaltinis: Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) ir GRID Arendal.

7 Klimato kaitos įrodymai Klimato kaita jau prasidėjo. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 C, o vidutinė temperatūra Europoje beveik 1 C. Penkeri karščiausi metai pasaulyje (nuo 1860 m., kai buvo sukurti gana tiksliai temperatūrą matuojantys prietaisai): 1. 1998 m. 2. 2002 m. 3. 2003 m. 4. 2004 m. 5. 2001 m. 10 o 0 o -10 o -20 o 40 o 30 o 20 o Klimatas šyla, nes daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išsiskiriančių dėl žmonių veiklos. Klimato ekspertai numato, kad šilimo procesas paspartės ir iki 2100 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 1,4 5,8 C, o temperatūra Europoje 2 6,3 C. Gali pasirodyti, kad tai visai nedaug. Tačiau prisiminkime, kad per pastarąjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11 500 metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 C žemesnė nei šiandien. O poliariniai ledynai dengė didelę Europos dalį. Keli laipsniai smarkiai keičia mūsų klimatą. Europoje ir visame pasaulyje jau patiriame dabartinės klimato kaitos poveikį (žr. kitą puslapį). Tolimesnėje ateityje klimato kaita gali sukelti katastrofų staigų jūros lygio kilimą ir potvynius, dideles audras, kai kuriose pasaulio dalyse gali pritrūkti maisto ir vandens. Klimato kaita palies visas šalis, bet labiausiai besivystančias. Daugelis jų gyvena iš žemės ūkio bei kitos nuo klimato priklausančios veiklos ir neturi pakankamai pinigų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

8 Klimato kaita ir jos padariniai Tirpsta ašigalių ledynai. Šiaurės ašigalyje vandenyną dengiantys Arkties ledynai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 10 %, o ledynų storis virš vandens apie 40 %. Kitoje Žemės pusėje Antarktidos žemyną dengianti ledynų danga tapo nestabili. Kalnų ledynai traukiasi. Gali būti, kad iki 2050 m. išnyks 75 % Šveicarijos Alpių ledynų. Šveicarijos Andermato slidinėjimo kurorto vadybininkai planuoja vasarą izoliuojančia plastiko danga uždengti visą populiarią slidinėjimo vietovę Gurscheno ledyną, kad jis netirptų ir nešliaužtų žemyn. Tirpstant ašigalių ledynams, kyla jūros lygis. Per pastarąjį šimtmetį jis jau pakilo 10 25 cm (nelygu kaip matuojama) ir apskaičiuota, kad iki 2100 m. pakils dar 88 cm. Vanduo apsems žemas salas ir pakrančių rajonus, pavyzdžiui, Maldyvų salas, Nilo deltą Egipte ir Bangladešą. Europoje apie 70 milijonų pakrančių rajonų gyventojų atsidurs pavojuje. Jūros vanduo prasiskverbs net gilyn į sausumą ir užterš dirbamą žemę bei gėlo vandens išteklius. Jei ištirptų didžiulė Grenlandijos ledyninė danga, o taip gali nutikti ateinančiais šimtmečiais, jūros lygis pakiltų net septyniais metrais. Klimato kaita lemia ekstremalias oro sąlygas audras, potvynius, sausrą ir karščio bangas. Pastarąjį dešimtmetį pasaulį ištiko tris kartus daugiau su oro sąlygomis susijusių gamtos katastrofų nei septintąjį dešimtmetį. Dėl šių nelaimių ne tik patiriama daug nuostolių, bet ir auga draudimo išlaidos. Daugelyje pasaulio regionų jau trūksta vandens. Beveik penktadalis pasaulio gyventojų 1,2 milijardo neturi švaraus geriamojo vandens. Jei temperatūra pasaulyje taps 2,5 C aukštesnė nei prieš industrijos amžių, vandens ims trūkti dar 2,4 3,1 milijardo žmonių visame pasaulyje. Temperatūrai pakilus 2,5 C, dar 50-čiai milijonų žmonių grėstų badas. Jau dabar 850 milijonų žmonių kenčia nuolatinį badą. Europoje nuo 1962 m. iki 1995 m. vegetacinis laikotarpis pailgėjo dešimčia dienų. Nors tai buvo naudinga šiaurės Europos žemės ūkiui, net ir ten derlius pradės mažėti, kai temperatūra taps 2 C aukštesnė nei prieš industrijos amžių. Gali imti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios maliariją platinantiems uodams veistis. Temperatūrai pakilus 2 C, dar 210 milijonų žmonių iškiltų šios ligos pavojus. >>>

9 Gali būti, kad maždaug nuo 2070 m. Europą kas dveji metai užplūs karščio banga, kaip buvo 2003 m. Svilinančią 2003 m. vasarą nuo karščio mirė 20 000 Europos gyventojų, pietų Europoje kilo didžiuliai miškų gaisrai, buvo patirta daugiau kaip 10 milijardų eurų nuostolių. Daugybė gyvūnų ir augalų rūšių nepajėgs nei prisitaikyti prie pakitusios temperatūros, nei persikelti į jiems tinkamesnio klimato regionus. Vieno nerimą keliančio tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Ypač didelė grėsmė kyla šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams poliarinėms meškoms, ruoniams, jūrų vėpliams ir pingvinams. Mokslininkai pastebėjo, kad Amazonės miškuose didesni, greičiau augantys ir daugiau CO2 sugeriantys medžiai tarpsta kitų medžių sąskaita. Kitas blogiausio atvejo scenarijus nustoja tekėti į šiaurės Atlantą šiltus vandenis nešanti Golfo srovė. Tai pagrindinė siužeto linija 2003 m. filme Diena po rytojaus. Nors šiame šimtmetyje to greičiausiai nenutiks, mokslininkai sutinka, kad tokiu atveju šiaurės Europoje klimatas smarkiai atšaltų (1). (1) Šie ir dar daug įdomių faktų ir skaičių pateikta iš Europos aplinkos agentūros ataskaitos Impacts of Europe s changing climate ( Kintančio Europos klimato poveikis ), 2004 m. rugpjūčio mėn., ją galima rasti adresu: http://reports.eea.europa.eu/climate_report_2_2004/en, ir iš Europos Komisijos informacinio pranešimo Winning the battle against climate change ( Kaip užkirsti kelią klimato kaitai ), 2005 m. vasario mėn., jį galima rasti adresu: http://ec.europa.eu/comm/environment/ climat/pdf/staff_work_paper_sec_2005_180_3.pdf Tolimesnėje ateityje, kai dėl daugelį pasaulio šalių palietusios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai.

10 Klimato tyrėjų darbas Šiuolaikinis klimato mokslas gilinasi į praeitį ir atidžiai stebi ir aiškina, kas vyksta dabar. Tyrėjai turi neįtikėtinai daug šaltinių žinioms apie praeities klimato sąlygas kaupti. Pavyzdžiui, jie pragręžia ašigalių ledkalnius iki pamatinio sluoksnio ir ištraukia ledinius cilindrus, vadinamąsias ledo šerdis. Pietų ašigalyje Europos tyrėjų grupė neseniai ištraukė ledo šerdžių iš daugiau kaip 3 km gylio gręžinio. Šviesa ir oras ten nepateko daugiau kaip 900 000 metų (1)! Iš fizinių ledo savybių ir mažuose burbuliukuose išlikusio oro tyrėjai gali pasakyti, koks tuo metu buvo klimatas ir atmosfera. Apie praeitį dar galima sužinoti iš medžių rievių, iš labai senų koralų, iš stalagmitų, žiedadulkių, sėklų, lapų. Taip mes sužinojome, kad ledynmečius ne kartą keitė šiltesni periodai ir kad temperatūra Žemėje kilo ir krito maždaug nuo 9 C iki 22 C (šiuo metu vidutinė temperatūra Žemėje yra 15 C). Šiuos svyravimus lėmė natūralios priežastys, pavyzdžiui, Žemės sukimosi aplink Saulę orbitos ir Žemės ašies padėties kitimas, Saulės aktyvumo kaita ir ugnikalnių išsiveržimai. Per pastaruosius 8 000 metų klimatas išliko gana pastovus, temperatūra kito vos mažiau nei 1 C per šimtmetį. Šiomis pastoviomis sąlygomis išsivystė mums žinomos žmonių civilizacijos ir ekosistemos. Tačiau dabar viskas sparčiai šyla. Vien natūralios priežastys negalėjo lemti tokio staigaus šilimo. Tai pirmas toks atvejis mažiausiai per 1 000 metų, anot kitų tyrimų per 2 000 metų. Didžioji dalis tyrinėtojų sukauptos informacijos naudojama ateities klimatui ir klimato kaitos poveikiui numatyti. (1) Daugiau informacijos apie ES projektą EPICA galima rasti adresu: http://www.esf.org/esf_article.php?activity=1&article=85&domain=3

Temperatūra per pastaruosius 1 000 metų (šiaurės pusrutulis) ir temperatūros kilimo prognozė ateinantiems 100 metų Temperatūros ( C) svyravimo 1961 1990 m. vidurkis Šaltinis: Europos aplinkos agen 11 Tai daroma pasitelkus kompiuterinį modeliavimą ir imitavimą. Kompiuteriai, kuriuos naudojant galima pažvelgti 100, 200 arba 300 metų į priekį tai ne paprasti asmeniniai kompiuteriai, o sudėtingos sistemos, kurios gali dirbti su daug kintamųjų dydžių. Pavyzdžiui, mokslininkai dar tiksliai nežino, kaip smarkiai mūsų klimatą veikia didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija, t. y. kiek tiksliai, esant konkrečiai koncentracijai, pakinta temperatūra. Temperatūros kitimas priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, oro užterštumo ir debesų formavimosi. Todėl mokslininkai modelius kuria remdamiesi įvairiomis prielaidomis. Jie taip pat turi daryti daug kitų prielaidų, pavyzdžiui, kiek iškastinio kuro mes sudeginsime ateityje, kiek Žemėje bus gyventojų ir kaip vystysis įvairių šalių ekonomika. Štai kodėl klimato kaitos prognozių skaičiai pateikiami intervalais. 1988 m. Jungtinės Tautos subūrė Tarpvyriausybinę klimato kaitos grupę (TKKG), kuriai priklauso tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio. Jų uždavinys įvertinti šios srities mokslinių tyrimų rezultatus bei turimas žinias ir pateikti jų ataskaitą. Kol kas TKKG paskelbė tris ataskaitas 1990 m., 1995 m. ir 2001 m. Ištyrusi visus turimus duomenis, TKKG padarė išvadą, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija padidėjo pirmiausia dėl žmonių veiklos. Ši grupė taip pat nustatė, kad iki 2100 m. temperatūra pakils 1,4 C 5,8 C (žr. p. 7).

12 Kaip sustabdyti klimato kaitą? Tai gana paprasta: reikia sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kai kurios šiltnamio efektą sukeliančios dujos išlieka atmosferoje dešimtmečius ar dar ilgiau. Net jei dabar pradėtume ryžtingai veikti, temperatūra kurį laiką toliau kiltų. Tačiau jei nedarysime nieko, temperatūra dar labiau pakils, ir tam tikru momentu klimato kaita galėtų tapti nevaldoma. Kad sumažėtų šių išskiriamų dujų, reikės investuoti į naujus energijos gamybos bei naudojimo būdus ir juos taikyti. Jei nesiimsime jokių veiksmų, kaina bus daug didesnė, nes nevaldoma klimato kaita atneš daug nuostolių ir kančių. Ką daro vyriausybės? Devintajame dešimtmetyje padaugėjo klimato kaitos įrodymų. Vyriausybės suprato, kad iškilo rimta grėsmė ir kad jos turi kažką daryti. O kad pasisektų, turi veikti vieningai. Klimato kaita visuotinė problema, nes visos šalys daugiau ar mažiau prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir visos patiria jos pasekmes. Nė viena šalis neišspręs šios problemos pati viena. Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija 1992 m. vyriausybės susitarė dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK). Šį tarptautinį susitarimą oficialiai jau priėmė 189 šalys beveik visos pasaulio šalys. Pagrindinis šios konvencijos tikslas yra: stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiu lygiu, kad būtų užkirstas kelias pavojingam antropogeniniam [žmonių] poveikiui klimato sistemai. Šis lygis turėtų būti pasiektas per tokį laiką, kad ekosistemos suspėtų natūraliai prisitaikyti prie klimato kaitos, kad būtų užtikrinta reikiama maisto gamyba ir būtų tęsiamas tvarus ekonominis vystymasis.

13 Pagal konvenciją 189 šalių vyriausybės prižiūri šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybą šalyje ir pateikia atitinkamas ataskaitas, rengia kovos su klimato kaita strategijas ir padeda neturtingesnėms šalims kovoti su klimato kaita. Kartą per metus vyriausybių atstovai susitinka aptarti padėties ir sprendžia, ką toliau daryti. Pagal šią konvenciją ateityje bus priimami susitarimai dėl tolesnių veiksmų. Kioto protokolas 1997 m. Japonijos Kioto mieste vyriausybės žengė dar vieną žingsnį ir susitarė dėl labai svarbaus Kioto protokolo. Šiuo protokolu jį pasirašiusios pramoninės šalys įsipareigoja sumažinti arba apriboti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2012 m. pasiekti tam tikras emisijos ribas. Kiekvienai šaliai nustatytas atskiras tikslas. Kioto protokole daugiausia dėmesio skiriama pramoninėms šalims, nes jų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis praeityje buvo ir dabar yra didžiausias, ir jos turi žinių bei pinigų šiam kiekiui sumažinti. Pavyzdžiui, ES kasmet pagaminama 11 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam gyventojui, o besivystančiose šalyse tik 1 tona vienam gyventojui per metus. Kioto protokolas teisiškai įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d. Jį oficialiai patvirtino jau 150 vyriausybių, taip pat visos 25 ES valstybės (1). Trisdešimt šešios iš protokolą patvirtinusių šalių yra pramoninės šalys, kurios, kad pasiektų Kioto tikslus, iš esmės iki 2012 m. turi sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 5 8 %, lyginant su 1990-aisiais. Kioto protokolo nepasirašė tik JAV ir Australija, nors iš pradžių ir ketino. (1) Tiek šalių protokolą buvo ratifikavusios i 2005 m. balandžio 29 d.

14 Kioto protokolas tai tik pirmas žingsnis. Jau per derybas buvo aišku, kad jo nepakaks klimato kaitai sustabdyti. Tačiau šis protokolas labai svarbus, nes juo likusiam pasauliui parodoma, jog dauguma pramoninių šalių yra pasiryžusios keistis, kad išgelbėtų pasaulio klimatą. Be to, juo buvo įdiegtos įvairios sistemos, pagal kurias šalys bendradarbiauja mažindamos emisiją, todėl patiriama mažiau sąnaudų. Ką daro ES? Europos Sąjunga yra kovos su klimato kaita priešakyje. Ji įsitikinusi, kad turėdama vieną įtakingiausių ekonomikų pasaulyje privalo rodyti pavyzdį. Per derybas dėl Kioto protokolo 15 tuometinės ES narių (sąraše toliau pažymėta geltonai) užsibrėžė ypač nelengvą tikslą iki 2012 m. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 8 %, palyginti su 1990 m. Buvo sutarta dėl kiekvienos valstybės indėlio siekiant šio bendro tikslo. Jis priklauso nuo šalies ekonominės padėties ir pramonės struktūros. Dauguma valstybių turi sumažinti savo emisiją, kai kurioms leidžiama ją padidinti iki tam tikros ribos, dar kitos privalo ją išlaikyti tokią pat kaip 1990 m. 2004 m. gegužės 1 d. į ES įstojusioms 10 naujų valstybių (pažymėtos mėlynai) paskirti individualūs protokolo tikslai, išskyrus Kiprą ir Maltą.

15 Valstybės narės, turinčios bendrą Kioto protokolo tikslą sumažinti emisiją 8 % Kioto tikslai ES ES valstybės narės, kurioms paskirti individualūs Kioto protokolo tikslai Austrija 13 % Belgija 7,5 % Danija 21 % Suomija 0 % Prancūzija 0 % Vokietija 21 % Graikija + 25 % Airija 13 % Italija 6,5 % Liuksemburgas 28 % Nyderlandai 6 % Portugalija + 27 % Ispanija + 15 % Švedija + 4 % Jungtinė Karalystė 12,5 % Čekija 8 % Estija 8 % Vengrija 6 % Latvija 8 % Lietuva 8 % Lenkija 6 % Slovakija 8 % Slovėnija 8 % 2000 m. kovą ES pradėjo Europos klimato kaitos programą (EKKP). Kartu su pramonės įmonėmis, aplinkos asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis grupėmis ES nustatė 42 priemones, kurios padės valstybėms narėms ekonomiškai sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visos priemonės jau yra arba netrukus bus priimtos teisės aktais. ES klimato kaitos politikos pagrindas nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėta taikyti ES prekybos emisijos leidimais sistema. ES valstybių narių vyriausybės 12 000 elektros energijos jėgainių ir daug energijos vartojančių gamyklų nustatė, kiek CO2 per metus jos gali išskirti. Šios gamyklos ir jėgainės išskiria beveik pusę ES išskiriamo CO2 kiekio. Tos gamyklos ir jėgainės, kurios išskiria mažiau CO2, nei joms nustatyta, gali nepanaudotą emisijos kvotą parduoti gamykloms arba jėgainėms, kurios nepasiekė tokių gerų rezultatų. Tai finansinė paskata mažinti emisiją. Sistema taip pat užtikrina, kad būtų perkančiųjų emisijos leidimus. Bendrovės, kurios viršijo savo emisijos ribas ir nenusipirko naujų emisijos teisių iš kitų bendrovių, turi mokėti dideles baudas.

16 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ES 2001 m Energijos sektorius 28% Kita 4% Žemės ūkis 10% Nam 17% Šaltinis: Europos aplinkos ag Közkejedés 21% Prekybos emisijos leidimais sistema užtikrina, kad emisijos sumažinamos tuomet, kai tai padaryti ekonomiškiausia, todėl mažėja bendros emisijos sumažinimo sąnaudos. Kitos EKKP priemonės tai, pavyzdžiui, efektyviau naudoti automobilių kurą ir energiją pastatams šildyti (geresnė izoliacija gali sumažinti šildymo išlaidas net 90 %!), labiau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius vėją, saulę, potvynius, biomasę (organines medžiagas, pavyzdžiui, medį, gamybos liekanas, augalus, gyvūnų mėšlą ir kt.) ir geoterminę energiją (karštųjų šaltinių ir ugnikalnių šilumą), plačiau diegti bendrą šilumos ir elektros gamybą, nes tam reikia mažiau energijos, kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių fluorintų dujų naudojimą oro kondicionavimo sistemose, mažinti metano emisiją iš atliekų sąvartynų, skleisti informaciją ir skatinti klimatui nekenksmingų technologijų mokslinius tyrimus, jų plėtojimą ir taikymą. Jau išrasta daug klimatui nekenksmingų technologijų, reikia tik jas patobulinti, kad galima būtų plačiai taikyti. Ipar 20% Pavyzdžiui, jau įmanoma surinkti dalį degant iškastiniam kurui susidariusio anglies dioksido ir palaidoti jį senose kasyklose arba išnaudotuose naftos telkiniuose. Ši technologija vadinama anglies dioksido surinkimu ir saugojimu. Ją taikant į atmosferą patenka mažiau CO2. Kita perspektyvi, tačiau dar daug tyrimų reikalaujanti technologija gaminti vandenilį naudojant atsinaujinančią energiją ir jį naudoti kuro elementuose. Kuro elementas vandenilį su deguonimi paverčia vandeniu, o proceso metu gaminama energija. ES pasieks Kioto tikslus iki 2012 metų, jei bus įgyvendintos visos ES ir valstybių narių planuojamos priemonės. Kai buvo rengiamas šis leidinys, naujausi gauti duomenys buvo 2002 metų. Tuomet 15 buvusios ES narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija buvo 2,9 % mažesnė nei 1990 m. (Kioto tikslas 8 %). Visos 25 ES valstybės narės drauge emisiją sumažino 9 %.

17 Ką daro pramonės įmonės? Bendrovių vaidmuo kovojant su klimato kaita labai svarbus. Jos pradeda suprasti, kad jei sumažins savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, ne tik apsaugos klimatą, bet ir sutaupys pinigų, susikurs gerą įvaizdį ir taps pranašesnės už konkurentus. Pavyzdžiui, viena didelė tarptautinė bendrovė, gaminanti įvairiausias prekes daugelyje pasaulio regionų, nuo 1990 m. sutaupė 1,5 milijardo eurų, nes pradėjo naudoti mažiau energijos ir savo gamyklose įrengė naujas klimatui nekenkiančias technologijas. Be to, naudodama atsinaujinančią energiją, ji kasmet sutaupo 7 11 milijonų eurų. Šiomis priemonėmis nuo 1990 m. ji sumažino savo išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 67 % (1). Europos, Japonijos ir Korėjos automobilių gamintojų asociacija savanoriškai įsipareigojo maždaug ketvirtadaliu sumažinti naujų Europoje parduodamų lengvųjų automobilių vidutinį išskiriamą CO2 kiekį, palyginti su 1995 m. Europos gamintojai tai nusprendė padaryti iki 2008 m., o Japonijos ir Korėjos iki 2009 m. Plėtojant klimatui nekenksmingas technologijas kuriamos naujos darbo vietos ir atveriamos naujos rinkos. Keliose ES valstybėse įgyvendinus vėjo energijos naudojimą remiančias programas, Europos bendrovės dabar aprūpina 90 % pasaulinės vėjo energijos naudojimo įrangos rinkos, kurios poreikiai visa auga. Vokietijoje pradėjus naudoti vėjo energiją sukurta 40 000 naujų darbo vietų. Jei Europos bendrovės sparčiai plėtos naujas klimatui nekenksmingas technologijas, jos bus pranašesnės už savo konkurentus, kai pasaulyje išaugs tokių technologijų paklausa. (1) Žr. leidinį Less is more: 14 pioneers in reducing greenhouse gas emissions, parengtą Klimato grupės sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją įsipareigojusių organizacijų sąjungos. Dokumentą galima rasti adresu: http://www.theclimategroup.org/tcg_lessmore.pdf

18 Ką galite padaryti jūs? Klimato kaita yra visuotinė problema, ir vis dėlto kiekvienas iš mūsų gali padėti gerinti padėtį. Net maži mūsų įpročių pokyčiai gali padėti užkirsti kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir visai nepabloginti mūsų gyvenimo kokybės. Tai mums net gali padėti sutaupyti pinigų. Rūšiuokite atliekas perdirbimui. Perdirbant 1 kg panaudotų aliuminio skardinių sunaudojama dešimt kartų mažiau energijos nei gaminant jas nuo pradžių. Gamyklos sunaudoja mažiau energijos gamindamos popierių iš senų laikraščių nei iš medienos plaušienos. Virindami vandenį karštam gėrimui, naudokite tik tiek vandens, kiek jums reikia. Taupykite karštą vandenį, prauskitės po dušu, o ne vonioje taip sunaudosite keturis kartus mažiau energijos. Neužmirškite išjungti šviesos, kai jos jums nereikia. Namuose sunaudojama 30 % ES elektros energijos, tad jei visi taupysime ją, skirtumas bus didelis. Pirkite energiją taupančias elektros lemputes jos ilgiau veikia ir naudoja penkis kartus mažiau elektros energijos nei įprastos lemputės. Nepalikite televizoriaus, muzikos grotuvo ar kompiuterio ramybės režimu kai lieka degti maža lemputė. Televizorius vidutiniškai 45 % energijos sunaudoja būdamas ramybės režimu. Jei visi Europos gyventojai nepaliktų elektros įrangos ramybės režimu, sutaupytos elektros energijos pakaktų Belgijos dydžio šaliai aprūpinti. Nepalikite mobiliojo telefono įkroviklio lizde, kai nekraunate telefono. Taip iššvaistote 95 % įkroviklio energijos tik 5 % jos iš tiesų panaudojami telefonui įkrauti. Pirkdami naują buitinės technikos prietaisą šaldytuvą ar skalbyklę įsitikinkite, kad jis būtų A klasės pagal Europos energijos naudojimo efektyvumo sistemą. Ant kiekvieno prietaiso yra nurodyta klasė. A rodo labai efektyvų energijos naudojimą. Parduotuvėse ir prekybos centruose ieškokite prekių su Europos ekologiniu ženklu, kurį simbolizuoja maža gėlytė (žr. šio rėmelio viršutiniame kairiajame kampe). Ji reiškia, kad prekė pagaminta pagal griežtus ekologinius standartus. Nešildykite per daug namų. Sumažinus temperatūrą vos 1 C, jūsų šeimos elektros energijos išlaidos gali sumažėti 7 %. Vėdindami kambarį, palikite plačiai atvirą langą kelias minutes ir vėl jį uždarykite. Neleiskite šilumai išeiti palikę atvirą langą ilgam laikui. Nuosavi automobiliai išskiria 10 % viso ES išskiriamo CO2 kiekio. Naudotis visuomeniniu transportu, važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis daug pigiau ir sveikiau. Pirkdami naują automobilį, rinkitės mažą ir efektyviai energiją naudojantį modelį. Pagal Europos įstatymus automobilių gamintojai privalo pateikti informaciją apie jų automobilių išskiriamą CO2 kiekį. Oro transportas sparčiausiai augantis CO2 šaltinis pasaulyje. Kelių šimtų kilometrų atstumams rinkitės traukinius arba autobusus. Pasodinkite medį prie mokyklos, kieme ar netoli namų. Penki medžiai per gyvenimą paprastai sugeria apie 1 toną CO2.

19 Žvilgsnis į ateitį Europos Sąjunga įsitikinusi, kad įmanoma sumažinti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu toliau gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir standartus. Tai nėra nesuderinama. Tačiau tam reikia pakoreguoti gyvenimo įpročius ir energijos gamybą bei naudojimą. Europos vadovai sutarė, kad negalima leisti temperatūrai pakilti daugiau nei 2 C, palyginti su temperatūra prieš industrijos amžių. Jei taip nutiktų, iškiltų daug didesnis maisto bei vandens atsargų sumažėjimo ir ekologinių nelaimių pavojus. Kad neperžengtume 2 C ribos, reikės imtis plataus masto veiksmų ir po 2012 m., kuriais turi būti pasiekti Kioto tikslai. Gali būti, kad iki 2020 m. pramoninės šalys privalės sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją maždaug 15 30 %, o iki 2050 m. 60 80 %, palyginti su 1990 m. Taip pat svarbu, kad besivystančios šalys, kurių ekonomika auga, ateityje dalyvautų emisijos mažinimo susitarime, nes jų išskiriamas dujų kiekis sparčiai didėja. Tarptautinės diskusijos apie klimato kaitos režimą ateityje prasideda jau dabar. Europos Komisija jau paskelbė dokumentą, kuriame nurodomos pagrindinės naujojo režimo nuostatos, pavyzdžiui, šio režimo laikysis visos šalys, kurios išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat bus siekiama plėtoti naujas klimatui nekenksmingas technologijas. Klimato kaita negali būti sustabdyta iš karto, bet kuo greičiau suvoksime padėties rimtumą ir imsimės reikiamų veiksmų, tuo didesnę galimybę turėsime nuspręsti savo likimą, patogiai gyventi ir išsaugoti mūsų planetos grožį ir įvairovę.

20 Naudingos su klimato kaita susijusios tinklavietės: Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas http://www.europa.eu.int/comm/environment/climat/home_en.htm Europos aplinkos agentūra http://themes.eea.eu.int/environmental_issues/climate Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija ir Kioto protokolas http://unfccc.int/2860.php Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė http://www.ipcc.ch/ Jungtinių Tautų aplinkos programa http://www.unep.org/themes/climatechange/ Klimato grupė http://www.theclimategroup.org WWF (Pasaulio laukinės gamtos fondas) http://panda.org/about_wwf/what_we_do/climate_change/index.cfm Greenpeace http://www.greenpeace.net/climate.htm Šio leidinio egzempliorių galima užsisakyti arba atsisiųsti šiuo adresu: http://europa.eu.int/comm/environment/pubs/home.htm

Europos Komisija Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras 2006 m. 20 p. 21 21 cm ISBN 92-79-09019-0 PARDAVIMAS IR PRENUMERATA Oficialiųjų leidinių biuro leidžiamų mokamų leidinių galima įsigyti mūsų pardavimo kioskuose visame pasaulyje. Kaip galima įsigyti konkrečių leidinių? Gavę pardavimo kioskų sąrašą, išsirinkite jus dominantį ir susisiekę su juo pateikite užsakymą. Kaip gauti pardavimo kioskų sąrašą? Žiūrėkite Oficialiųjų leidinių biuro svetainę internete: http://publications.europa.eu Pateikite prašymą faksu (352) 2929-42758 ir gausite išspausdintą sąrašą.

KH-35-01-344-LT-C