Šį projektą remia Europos Sąjunga This project is funded by the European Union Dokumentas parengtas įgyvendinant projektą Švarus vanduo ir aplinka sveika visuomenė (Projekto Nr. LLB-2-140). Projektą remia Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa 2007-2013 m. PROJEKTO ŠVARUS VANDUO IR APLINKA SVEIKA VISUOMENĖ (LT-BY) CLEAN WATER AND ENVIRONMENT HEALTHY SOCIETY (LT-BY) BENDROS NUOTEKŲ SISTEMOS GERINIMO PLANO PARENGIMO METODOLOGIJA UŽSAKOVAS: UAB Dzūkijos vandenys Pulko g. 75, LT-62135 Alytus, Lietuva RENGĖJAS: VšĮ PVC Naujoji g. 85-7, LT-62387 Alytus, Lietuva Alytus, 2014 m.
TURINYS TURINYS... 2 SANTRAUKA... 3 I. BENDROS NUOSTATOS... 4 II. METODOLOGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI... 4 III. EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS IR KRITERIJŲ PARINKIMAS... 4 IV. SISTEMOS GERINIMO PLANO RENGIMO METODIKA... 9 APIBENDRINIMAS... 14 PRIEDAI... 15 2
SANTRAUKA Siekiant apsaugoti Alytaus ir Gardino (Grodno) miestų aplinką nuo nuotekų sistemos gedimų neigiamo poveikio, tuo pačiu skatinti gėlo vandens taupymą vietos bendruomenės tarpe UAB Dzūkijos vandenys įgyvendina projektą Švarus vanduo ir aplinka sveika visuomenė (LT-BY) ( Clean water and environment healthy society (LT-BY) ) Nr. LLB-2-140, kuris finansuojamas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto įgyvendinimo rezultate Lietuvos ir Baltarusijos partneriai įsigys vamzdynų televizinės diagnostikos įrangą ir vamzdynų sistemų valymo įrangą (hidrodinaminę dumbliasiurbę). Projekto metu, Alytaus ir Gardino miestuose bus atliekama bandomoji sistemos tobulinimo praktika, kurios metu atliekamas sistemos tyrimas ir nuotekų tinklų valymas (praplovimas). Eksperimentinė veikla sukurs trumpalaikį efektą, todėl siekiant užtikrins projekto tęstinumą ilguoju laikotarpiu reikalinga parengti vandentvarkos sistemos gerinimo programą. Buitinio ir pramoninio vandens valymas teikia naudą įvairioms sritims, pirmiausia, ekologijai ir žmonių sveikatai saugomas vanduo ir dirva, taip pat saugoma gyventojų sveikata ir biologinių rūšių išgyvenimas, sutaupomos tam tikros rūšies išlaidos. Kiekvienam projektui ir jį įgyvendinančiai organizacijai svarbu nustatyti tuos kritinius ekonominę socialinę naudą formuojančius veiksnius. Šiame darbe apibrėžiama bendros nuotėkų sistemos gerinimo plano parengimo metodologiją tam, kad jos pagrindu sukurta sistema padėtų pasiekti projekto tęstinius rezultatus ir leistų efektyviai įvertinti ateityje įgyvendinamų vandentvarkos projektų naudingumą projekto partneriams ir visuomenei. Kiekvienam projektui ir jį įgyvendinančiai organizacijai svarbu nustatyti tuos kritinius ekonominę socialinę naudą formuojančius veiksnius, kadangi šios metodologijos pagrindu bus parengti Alytaus ir Gardino miestų nuotėkų sistemų gerinimo planai. 3
I. BENDROS NUOSTATOS 1. Bendros nuotėkų sistemos gerinimo plano (programos) parengimo metodikoje (toliau Metodika) reglamentuojama: 1.1. Sistemos gerinimo plano-programos parengimo (toliau Planas) tikslai ir uždaviniai; 1.2. Efektyvumo vertinimo kriterijų sistemos suformavimas; 1.3. Efektyvumo vertinimo metodika; 1.4. Plano principinė schema; 1.5. Atskirų Plano sudedamųjų dalių ir rengimo etapų aprašymas; 1.6. Reikalavimai Palno-Programos įvesties ir išvesties duomenų formavimui; II. METODOLOGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tikslas sukurti bendrą Alytaus ir Gardinimo miestų vandentvarkos įmonių investicinių projektų naudingumo įvertinimo sistemą, principus ir programinį modelį, kurio pagrindu būtų parengtas bendras nuotekų sistemos gerinimo planas leisianti pasiekti ir užtikrinti tęstinius projekto rezultatus ir efektyviai įvertinti ateityje įgyvendinamų vandentvarkos projektų naudingumą projekto partneriams ir visuomenei. Uždaviniai tikslo pasiekimui formuojamos dvi uždavinių grupės: Projektų naudingumo įvertinimo sistemos sukūrimas: o Efektyvumo vertinimo kriterijų sistemos suformavimas; o Efektyvumo vertinimo metodikos aprašymas; Programinio modelio sukūrimas: o Programos principinė schemos suformavimas; o Atskirų Programos modulių veikimo aprašymas; III. EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS IR KRITERIJŲ PARINKIMAS Atliekant efektyvumo vertinimo kriterijų parinkimą prieš tai reikalinga nustatyti pagrindinius Plano parengimui reikalingos programos keliamus tikslus ir formuojamus uždavinius (reikalavimus). Plano tikslai išskiriami 3 pagrindiniai Plano keliami tikslai: Įvertinti planuojamų investicinių vandentvarkos projektų finansinį naudingumą įmonei ir/arba socialinę ekonominę žalą ar naudą vietos bendruomenei ir visuomenei; Esant kelioms investicinėms alternatyvoms pagal užduotus naudingumo kriterijus nustatyti geriausiai įmonės poreikius atitinkančią ir efektyviausią alternatyvą; Esant fiksuotam tiksliniam ar periodiniam projekto/-ų finansavimui, pagal užduotus naudingumo kriterijus nustatyti prioritetiškai remontuotinas vandentvarkos sistemos trasas sudaryti bendrą nuotėkų sistemos gerinimo planą. Atsižvelgiant į Planui keliamų tikslų pobūdį galima apibendrinti, kad formuluojami tikslai ir uždaviniai atitinka klasikinį investicinio sprendimo priėmimo uždavinio sprendimą. Šiuo atveju pagrindinė kuriamos Programos paskirtis yra palengvinti investicinių sprendimų priėmimo uždavinių sprendimą, kurių pagrindu būtų galima sukurti miesto nuotekų sistemos gerinimo planą. Tokiu būdu remiantis projekto metu įsigytos nuotekų vamzdynų televizinės diagnostikos įrangos pagalba atliktų tyrimų duomenimis (nuolatos papildomu Alytaus ir Gardino miestų nuotėkų sistemos būklės žemėlapiu ) ir Programos algoritmais (investicijų efektyvumo vertinimo kriterijais ir skaičiavimais) būtų sudarytas ir pagal poreikį nuolat atnaujinamas miestų nuotekų sistemos gerinimo planas. 4
Tokiu būdu miesto nuotekų sistemos gerinimo plano sudarymas remiasi klasikiniu investicinių sprendimų priėmimo modeliu. Vertinant investicinius projektus, galima išskirti du sprendimų tipus. Pirmasis rodo priimti ar atsisakyti alternatyvų. Antrasis tipas susijęs su sprendimų rangavimu, kadangi riboti organizacijos turimi ištekliai sudaro papildomus apribojimus potencialių projektų skaičiui. Kitaip tariant šiuo atveju reikalinga identifikuoti projektus, kurie užtikrintų maksimalią grąžą naudojant turimus išteklius. Įprastai investiciniai projektai vertinami finansinės naudos maksimalizavimo organizacijai kriterijumi, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad daugumoje atveju, o Lietuvoje ir Baltarusijoje išimtinai, vandentvarkos paslaugų teikimas yra priskiriamas viešųjų paslaugų tipui. Šioms paslaugoms atitinkant natūralios monopolijos sampratą, daugumoje atveju vandens tiekimo ir buitinių nuotėkų šalinimo paslaugos organizuojamos ir realizuojamos per valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas įmones, kurioms keliami papildomi ekonominės-socialinės naudos reikalavimai t.y. vertinant tokių įmonių investicinių projektų efektyvumą būtina, priklausomai nuo situacijos ir/arba projekto finansavimo (ES struktūrinių fondų paramos teikimo ir pan.) kriterijų reikalavimus, atsižvelgti ne tik į projekto finansinę naudą įmonei, tačiau ir projekto generuojamą ekonominę-socialinę naudą (kaštus) vietos bendruomenei ir šalies visuomenei. Šiuo atveju projektų įgyvendinimo pasirinkimas remiasi ne tik finansinės naudos organizacijai, bet ir ekonominės-socialinės naudos bendruomenei ir visuomenei kriterijais t.y. projektams, kurie negeneruoja arba nepakankamai generuoja finansinės naudos ir įgyvendinančiai institucijai yra finansiškai nenaudingi, labai svarbus yra projekto socialinės ekonominės naudos vertinimas. Šis vertinimas padeda atskleisti sritis, kurios turi ypatingą svarbą įgyvendinant projektą ir į kurias reikėtų įgyvendinančiai organizacijai kreipti didžiausią dėmesį. Įvertinant investicinių projektų priėmimo sprendimų vertinimo dvilypiškumą, Programoje reikalinga apibrėžti iš anksto pasirenkamų investicinių alternatyvų įvertinimo kriterijus užtikrinančius maksimalų rezultatą pagal pasirinktus kriterijus. Pav. 1. Investicinių projektų vertinimo planas. Pagrindžiant efektyvumo vertinimo metodikos ir kriterijų parinkimo teisinį reglamentavimą atkreipiamas dėmesys į visuotinai priimtus ir plačiausiai taikomas nuostatas. Finansinės ir ekonominės-socialinės naudos analizė rengiama taikant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų viešojo sektoriaus investicinių projektų rengimo metodika bei vadovaujantis Europos Komisijos parengtu dokumentu Nr. 4 Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairės (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4). Įvertinant tai, kad didžioji dalis investicinių projektų yra ir ateityje bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, identifikuojant efektyvumo vertinimo metodiką ir kriterijus geriausia remtis plačiausiai naudojama projektų finansinio, ekonominio ir socialinio vertinimo gairėmis ir tokį vertinimą apibrėžiančiais dokumentais: Viešųjų investicijų projektų sąnaudų ir naudos analizės metodinės rekomendacijos; Darbo dokumentas Nr. 4. Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairės; Guide to cost-benefit analysis of investment projects (Structural Funds, Cohesion Fund and Instrument for Pre-Accession); Cost Benefit Analysis: Concepts and Practice. (3rd Edition)/ Anthony E. Boardman, David Greenberg, Aidan Vining, and David Weimer; R.Norvaišienė, R.Krušinskas. Projektų ekonominis ir socialinis vertinimas. Mokomoji knyga. 2008. 5
Atsižvelgiant į visuotinai finansų analizėje priimtus, o taip pat ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų vertinimo metodikoje naudojamus investicinių projektų vertinimo kriterijus 2 projektų efektyvumo vertinimo sritys ir 3 vertinimo kriterijai (Lentelė 1). Kriterijų reikšmės apskaičiuojamos atitinkamai vertinant projekto finansinės ir ekonominės-socialinės naudos ar sąnaudų srautus išreikštus nacionalinės valiutos pinigine išraiška. Lentelė 1. Pagrindiniai finansinės ir ekonominės-socialinės projektų vertinimo analizės kriterijai (rodikliai). Kriterijus Finansinė analizė Ekonominė-socialinė analizė Investicijų grynoji dabartinė vertė, Lt FGDV EGDV Projekto vidinė grąžos norma, % FVGN EVGN Projekto Naudos/Kaštų rodiklis, santykis - N/K Finansinė, ekonominė ir socialinė analizė atliekama nagrinėjant finansinius projekto įgyvendinimo alternatyvų pinigų srautus. Jai atlikti naudojamas pinigų srautų metodas: projekto išlaidos (investicijos, veiklos sąnaudos, mokesčiai ir pan.) suprantamos kaip neigiami pinigų srautai, o projekto įplaukos (finansavimas, veiklos pajamos, investicijų likutinė vertė, ir pan.) kaip teigiami pinigų srautai. Finansiniams rodikliams apskaičiuoti viso ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautai diskontuojami. Grynoji dabartinė vertė (GDV). Per projekto vertinimo laikotarpį visos diskontuotos ir susumuotos naudos (dabartinės finansinės naudos vertės) bei diskontuotų ir susumuotų kaštų (dabartinės finansinių kaštų vertės) skirtumas. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo GDV yra teigiama. Projekto GDV parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį per projekto gyvavimo laikotarpį. GDV skaičiuojamas atitinkamai finansiniam grynajam projekto srautui (neįvertinant ekonominės (socialinės) naudos) ir ekonominiam (socialiniam) grynajam projekto srautui (įvertinant ekonominę (socialinę) naudą). Vidinė grąžos norma (VGN). Tokia diskonto norma, kurią taikant, per visą projekto vertinimo laikotarpį duodama projekto nauda prilygsta projekto kaštams, t.y. grynoji dabartinė vertė GDV lygi nuliui. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo VGN yra didesnė už taikomą diskonto normą. Naudos ir kaštų santykis (N/K). Piniginiais vienetais įvertintų, diskontuotų ir susumuotų per visą projekto vertinimo laikotarpį naudos ir kaštų santykis (N/K) yra pagrindinis projekto ekonominio ir socialinio įvertinimo kriterijus. Projektas laikomas atsiperkančiu, jei jo N/K yra didesnis už 1, t.y. projekto duodama nauda yra didesnė už kaštus. 6
EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS EGDV>0; EVGN>5,5%; N/K>1 Projektas toliau detaliau analizuojamas ir vertinimas EGDV<0; EVGN<5,5%; N/K<1 Projektas atmetamas, situacija be projekto yra palankesnė FINANSINIS VERTINIMAS FGDV<0; FVGN<5% Projektui reikalinga finansinė parama FGDV>0; FVGN>5%; Projektas finansiškai pelningas, įgyvendinimas galimas be išorinės paramos Finansavimo poreikio (lygio, dydžio) nustatymas Išorinės paramos finansavimo intensyvumas Išorinio finansavimo šaltinio parama (ES SF, etc.) EGDV>0; FGDV 0 Projektas kuria ekonominę ir socialinę naudą ir yra finansiškai ne nuostolingas EGDV>0 EVGN>5,5% N/K>1 Pav. 2. Koncepcinė finansinio, ekonominio ir socialinio vertinimo schema. NE Alternatyva atmetama TAIP FGDV>0 NE Alternatyva atmetama TAIP Alternatyvos ranguojamos pagal FVGN rodiklio reikšmę Pav. 3. Alternatyvių Be pagrindinių projektų efektyvumo rangavimo atveju vertinimo naudojama kriterijų vertinimo parinkimo schema reikalinga nustatyti kitas investicinių projektų vertinimo ir atrankos prielaidas. Efektyvumo vertinimo kriterijų verčių nustatymui reikalinga apskaičiuoti grynąjį projekto pinigų srautą, todėl viešojo sektoriaus investicinio projekto finansiniam vertinimui atlikti ir planuojamoms projekto pajamoms nustatyti visada modeliuojami du scenarijai: 7
organizacijos, įgyvendinančios projektą, pinigų srautai su projektu ; organizacijos, įgyvendinančios projektą, pinigų srautai be projekto Siekiant įvertinti nagrinėjamų alternatyvų finansinį ir ekonominį efektą bei vadovaujantis metodika, pasirinktų alternatyvų finansiniai rezultatai atsiradęs įgyvendintinų alternatyvų dėka yra lyginami su alternatyva kuomet projektas nėra įgyvendinamas ir organizacija veikia kaip įprasta t.y. skaičiuojant rodiklius, vertinamas nagrinėjamų alternatyvų ekonominių-socialinių rodiklių pokytis (skirtumas) lyginant su alternatyva kuomet nebūtų investuojama į projekto įgyvendinimą. Šiam tikslui reikalinga įvertinti visas su projektų įgyvendinimu ar neįgyvendinimu susijusias tiesiogines pajamas ir sąnaudas, įskaitant alternatyvias pajamas ir kaštus t.y. reikalinga įvertinti tokius veiksnius kaip dėl projekto įgyvendinimo ar neįgyvendinimo prarandamas pajamas, energetinių resursų sutaupymus, sutaupomus avarijų likvidavimo kaštus, reinvesticijų poreikį, etc. Kitos investicinių projektų vertinimo prielaidos: Projekto vertinimo laikotarpis 30 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios. Šis terminas pasirinktas vadovaujantis metodikos reikalavimais dėl ataskaitinio laikotarpio aplinkos ir vandentvarkos projektams ir įvertinant, kad po esamo investicinio projekto pabaigos praėjus 30 metų bus reikalinga atlikti esminį reinvestavimą į infrastruktūrą ir atnaujinti materialinę-techninę bazę; Investicijų nusidėvėjimas nustatomas pagal įmonėje taikomas ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus arba metodikos rekomendacijas; Finansiniai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5 proc. finansine diskonto norma; Ekonominiai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5,5 proc. socialine diskonto norma. Alternatyvų investicijų išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į geriausio projekto techninio įgyvendinimo sprendimo kiekybinius statybos darbų ir įrangos poreikio rodiklius, taip pat įprastą ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamuose investiciniuose projektuose taikomą projektavimo ir inžinerinių paslaugų bei projekto administravimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimo praktiką. Investicijų paskirstymas pagal metus, atliekamas atsižvelgiant į esminius alternatyvų sudarymo principus. Atskirai išskiriama ekonominio (socialinio) vertinimas. Projektams, kurie negeneruoja arba nepakankamai generuoja finansinės naudos ir įgyvendinančiai institucijai yra finansiškai nenaudingi, svarbiausias yra projekto socialinės ekonominės naudos vertinimas. Šis vertinimas padeda atskleisti sritis, kurios turi ypatingą svarbą įgyvendinant projektą ir į kurias reikėtų įgyvendinančiai organizacijai kreipti didžiausią dėmesį. Ekonominio ir socialinio vertinimo metu reikia įvertinti tiek naudą, tiek ir galimus nuostolius (dirvos, vandens ir oro užteršimas, gamtinio kraštovaizdžio sugadinimas, pramoninis triukšmas, gamybos atliekos ir kt.), kuriuos gali sąlygoti projekto įgyvendinimas. Socialinė ekonominė žala ar nauda tai teikiama projekto žala arba nauda miesto, regiono ar valstybės ekonomikai (kitaip nei finansinis įvertinimas, kuris parodo projekto naudą organizacijai). Pagal galimybę įvertinti pinigine išraiška skirstoma į: įvertinama pinigine išraiška nauda arba žala, kurią galima apskaičiuoti ir įvertinti kiekybiškai bei piniginiu matu; neįvertinama pinigine išraiška nauda arba žala, kurią sunku išskirti iš kitų veiksnių teikiamos naudos arba žalos, ir kurios neįmanoma išreikšti piniginiu matu. Ekonominio ir socialinio vertinimo metu, nauda ir kaštai kuriuos galima įvertinti pinigine išraiška apskaičiuojami etapais vykdant: Fiskalinė korekciją; Išorinių poveikių įvertinimą. Fiskalinė korekcija tai PVM ir kitų netiesioginių mokesčių, taip pat gyventojų pajamų mokesčio, kuriuos įstaiga sumoka valstybei, ir subsidijų, kurias organizacija tiesiogiai gauna iš valstybės, eliminavimas, nepriskiriant mokesčių ar subsidijų atskiroms prekių ar paslaugų grupėms. 8
Išorinių poveikių įvertinimas yra suprantamas kaip piniginę išraiška įvertintos projekto naudos ar žalos visuomenei apskaičiavimas pvz. dėl projekto metu pagerintos nuotėkų tinklų būklės sumažėjusi avarijų tikimybė ir kartų neigiamo poveikio (žalos) gamtai dydis. Apibendrinant, atliekant projektų finansinį, ekonominį ir socialinį vertinimą reikalinga įvertinti visus tiesioginius ir netiesioginius veiksnius įtakojančius organizacijos pajamas, sąnaudas, kuriamą ekonominę-socialinę naudą ar patiriamą žalą. Lentelė 2 Projekto pajamų/sąnaudų pinigų srautą ir sukuriamą ekonominę ir socialinę naudą/žalą įtakojančių veiksnių pavyzdžiai. Pajamos / Nauda Sąnaudos / Kaštai Tiesioginiai Finansiniai Veiklos išlaidų sutaupymai, nuostolių mažinimas įvykdžius investicijas Galimi vartojimo pokyčiai mažinantys išlaidas ar didinantys sutaupymus Paslaugų plėtra (aptarnaujamų vartotojų skaičius) Tinkluose sutaupyto vandens kiekis Eksploatacinių išlaidų mažinimas Padarytų investicijų eksploatacinės išlaidos ir jų dinamika Galimi vartojimo pokyčiai didinantys išlaidas ar mažinantys sutaupymus Netiesioginiai Ekonominiaisocialiniai Iš užterštų šaltinių paimamo vandens kiekio sumažėjimas Ekologinių parametrų gerinimas Aptarnavimo nenutrūkstamumo užtikrinimas IV. SISTEMOS GERINIMO PLANO RENGIMO METODIKA Siekiant parengti bendrą nuotėkų sistemos gerinimo planą pirmiausia reikalinga identifikuoti sistemos būklę. Šiam tikslui projekto metu yra įsigyta vamzdynų televizinės diagnostikos įrangą ir vamzdynų sistemų valymo įrangą (hidrodinaminę dumbliasiurbę). Pasirinkus pavyzdinį miesto rajoną atliekama bandomoji nuotėkų sistemos tobulinimo praktika, kurios metu atliekamas nuotėkų sistemos būklės vizualinis tyrimas ir tinklų profilaktinis valymas (praplovimas). Nuosekliai atliekama tinklų būklės diagnostiką įgalintų sudaryti bendrą viso miesto nuotėkų tinklų sistemos būklė žemėlapį, tačiau tokių tyrimų atlikimas reikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl didžiausias problema (uždavinys) su kuria susiduriama yra bandomųjų tyrimų pagrindu identifikuoti viso miesto nuotėkų tinklo sistemos būklę t.y. sudaryti sistemos būklės žemėlapį. Remiantis sistemos būklės informacija, organizacijos sukaupta avarijų likvidavimo ir nuotėkų tinklų atnaujinimo kaštų bei vartotojų skaičiaus ir pajamų iš teikiamų paslaugų informaciją, galima apskaičiuoti atskirų sistemą sudarančių sudedamųjų elementų (dalių) ir atitinkamai bendrą visos nuotėkų sistemos gerinimo investicijų poreikį ir šių investicijų generuojamų pinigų srautų dydžius. Pritaikius investicijų efektyvumo vertinimo metodiką galima identifikuoti konkrečias nuotėkų sistemą sudarančias atskiras dalis, kurių atnaujinimas t.y. investavimas į šiuo elementus, duotų didžiausią finansinę naudą organizacijai ir/arba ekonominę-socialinę naudą visuomenei. Tokiu būdu priklausomai nuo atliekamų investicijų į atskiras sistemos dalis generuojamos naudos dydžio, galima sudaryti bendrą nuotėkų sistemos gerinimo planą (Pav. 4). 9
Statistiniai organizacijos duomenys duomenų bazių lentelių informacija Bendras nuotėkų tinklų planas (trasų sąrašas) Nuotėkų sistemą sudarančių elementų tech. parametrai Nuotėkų tinklų diagnostikos metu gauta informacija (sistemos būklė) Vartotojų tipai ir paslaugų tarifai Vartotojų skaičius ir vartojimo lygis Gedimų ir avarijų statistinė info. Padarinių likvidavimo kaštai Tinklų remonto sąnaudų informacija Patiriamų tinklų eksploatacinių sąnaudų informacija Tinklų atnaujinimo kaštų (investicijų) informacija Gautų statistinių duomenų analizė ir apdorojimas. Išvestinė informacija Bendras nuotėkų tinklų būklės planas-žemėlapis (trasų sąrašas) Vidutinė tinklo dalies generuojama nauda, Lt/m Vidutinis tinklo vartotojų skaičius Vidutinė avarijų likvidavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų remonto kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų eksploatavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų atnaujinimo (investicijų) kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Prielaidų, parametrų ir kt. veiksnių nustatymas (korekcija) priklausomai nuo Alytaus ir Gardino vandentvarkos įmonių org. ir apl. veiksnių skirtumų Pinigų srautų korekcija dėl išorės veiksnių (tendencijų) poveikio Investicinio nuotėkų tinklo plano sudarymas Investicijų poreikis pagal atskiras tinklą sudarančius dalis PAJAMOS/NAUDA Kiekvienos tinklo dalies gerinimo projekto generuojamas TEIGIAMAS fin ir eko-soc. pinigų srautai SĄNAUDOS/KAŠTAI Kiekvienos tinklo dalies gerinimo projekto generuojamas NEIGIAMAS fin ir eko-soc. pinigų srautai Tinklo gerinimo investicinių projektų efektyvumo vertinimas ir projektų rangavimas Efektyvumo vertinimo kriterijų (FGDV, FVGN, EGDV, EVGN, N/K, kt.) nustatymas kiekvienam tinklo dalies gerinimo projektui Projektų rangavimui naudojamų vertinimo kriterijų parinkimas BENDRAS NUOTEKŲ SISTEMOS GERINIMO PLANAS Tinklo gerinimo projektų rangavimas Pav. 4. Bendro nuotėkų sistemos gerinimo plano rengimo schema. 10
Atsižvelgiant į bendro nuotėkų sistemos gerinimo plano rengimo schemą, galima įvardinti nuoseklius plano rengimo pagrindinius etapus ir žingsnius. Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. I Plano rengimo etapas, žingsnis Reikalingi ištekliai, informacija, veiksmai Pradinės informacijos iniciavimas. Statistiniai organizacijos duomenys duomenų bazių lentelių informacija Suformuojamas bendras nuotėkų tinklų Organizacija pateikia turima nuotėkų tinklų planas t.y. trasų sąrašas su fiziniais duomenų bazę, kurioje būtų galima identifikuoti parametrais tokius informacijos laukus: Trasos pavadinimas ar ID; Trasos tipas; Rajonas; Trasą sudarančių elementų tipas, medžiaga, skersmuo ir ilgis; Eksploatacijos pradžios data; Fizinė būklė (jei yra tokie duomenys) Nustatomi nuotėkų sistemą sudarančių Identifikuojami tokie nuotėkų sistemą sudarančių elementų techniniai parametrai elementų techniniai parametrai, pagal kuriuos būtų galima prognozuoti numanomą dar netirtų tinklų būklę pagal nuotėkų tinklų diagnostikos metu gautą informaciją. Identifikuojama informacija: Elementų tipas, medžiaga, skersmuo ir ilgis; Eksploatacijos pradžios data; Apkrova; Fiksuotų avarijų skaičius; Paskutinį kartą atlikta profilaktika ar remontas. Apibendrinama nuotėkų tinklų Organizacija pateikia nuotėkų tinklų diagnostikos diagnostikos metu gauta informacija metu gautą informaciją apie tinklų būklę ir jos (sistemos būklė) parametrus. Siekiant šią informaciją susieti (perkelti) su bendru viso miesto nuotėkų tinklu būtina išlaikyti bendrus tinklą apibudinančius parametrus šią informaciją papildant tinklo būklės informaciniu lauku. Iš organizacijos pateiktų duomenų Organizacija pateikia informaciją apie: suformuojamos duomenų lentelės: Vartotojų tipai ir paslaugų tarifai Klasifikuojamus vartotojų tipus, taikomus paslaugų tarifus pagal atskiras vartotojų grupes Vartotojų skaičius ir vartojimo lygis Vartotojų skaičius ir vartojimo lygį pagal atskiras tinklo dalis (trasas, rajonus ir pan.) Gedimų ir avarijų statistinė informaciją. Fiksuotų gedimų ir avarijų statistinė informaciją Padarinių likvidavimo kaštai pagal kurią būtų galima identifikuoti avarijų skaičių ir jų šalinimo kaštus pagal datą, nuotėkų tinklo tipą, dalį, vamzdžių diametrą, remontuotos trasos ilgį, patirtus remonto kaštus (medžiagas, mechanizmus, darbo išteklius, darbų trukmę), aplinkai padarytos žalos dydį. Tinklų remonto sąnaudų informacija Atliktų tinklų remonto sąnaudų statistinė informaciją pagal kurią būtų galima identifikuoti darbų kaštus pagal datą, nuotėkų tinklo tipą, dalį, vamzdžių diametrą, remontuotos trasos ilgį, patirtus remonto kaštus (medžiagas, mechanizmus, darbo išteklius, darbų trukmę) Patiriamų tinklų eksploatacinių sąnaudų informacija Bendrą organizacijos sąnaudų struktūra ir dydį. Esant galimybei detalizuotą informaciją 11
9. Tinklų atnaujinimo kaštų (investicijų) informacija analogiška avarijų likvidavimo ir remonto sąnaudų atveju. Įgyvendintų nuotėkų tinklų atnaujinimo investicinių projektų statistinė informacija pagal kurią būtų galima identifikuoti investicijų dydį, atnaujintų tinklų tipą, ilgį, projektų trukmę. II 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Gautų statistinių duomenų analizė ir Bendro nuotėkų tinklo gerinimo plano apdorojimas. Išvestinė informacija rengimui reikalingos programos sukūrimas Pagrindinis šios dalies tikslas yra pagal gautą tiriamojo rajono nuotėkų tinklų būklės diagnostikos informaciją sudaryti bendrą viso miesto nuotėkų tinklo būklės žemėlapį identifikuojant tinklų sistemos būklę pagal sudedamąsias dalis (rajonus, gatves, trasas ir pan.). Įvertinus avarijų šalinimo, remonto, eksploatavimo ir atnaujinimo darbų sąnaudas apskaičiuojant vidutines vertės šią informaciją susiejant su tinklų tipu ir būkle. Bendras nuotėkų tinklų būklės planasžemėlapis (trasų sąrašas) Vidutinė tinklo dalies generuojama nauda, Lt/m Vidutinis tinklo vartotojų skaičius Vidutinė avarijų likvidavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų remonto kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų eksploatavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Vidutinė tinklų gerinimo (investicijų) kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Susiejimui naudojant bendrus nuotėkų tinklų elementų techninius parametrus pagal pateiktą tiriamojo rajono nuotėkų tinklų būklės diagnostikos informaciją sudaromas bendras viso miesto nuotėkų tinklų būklės žemėlapis duomenų bazė kurioje identifikuojama tinklo dalis (rajonas, trasa), tinklo tipas (magistralinis, skirstomasis), dalies ilgis, būklė. Naudojant bendrą nuotėkų tinklų plano, vartotojų tipo ir taikomų tarifų bei vartotojų skaičiaus ir vartojimo lygio informaciją apskaičiuojama vidutinė tinklo dalies (trasos ar kitos pasirinktos tinklo klasifikavimo dalies) generuojama nauda Naudojant bendrą nuotėkų tinklų plano, vartotojų tipo ir vartotojų skaičiaus informaciją apskaičiuojama vidutinė tinklo dalies (trasos ar kitos pasirinktos tinklo klasifikavimo dalies) vartotojų skaičius (jeigu tokia informacija nebuvo gauta tiesiogiai pirmame etape). Naudojant bendrą nuotėkų tinklų būklės planoduomenų bazės ir gedimų ir avarijų registro statistinę informaciją apskaičiuojama vidutinė tinklo dalies (trasos ar kitos pasirinktos tinklo klasifikavimo dalies) avarijų likvidavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Naudojant bendrą nuotėkų tinklų būklės planoduomenų bazės ir tinklų remonto registro statistinę informaciją apskaičiuojama vidutinė tinklo dalies (trasos ar kitos pasirinktos tinklo klasifikavimo dalies) tinklų remonto kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Naudojant bendrą nuotėkų tinklų būklės planoduomenų bazės ir eksploatavimo sąnaudų statistinę informaciją apskaičiuojama vidutinė tinklo dalies (trasos ar kitos pasirinktos tinklo klasifikavimo dalies) eksploatavimo kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Naudojant bendrą nuotėkų tinklų būklės planoduomenų bazės ir tinklų atnaujinimo kaštų statistinę informaciją apskaičiuojama vidutinė 12
tinklo dalies (trasos ar kitos pasirinktos tinklo klasifikavimo dalies) gerinimo t.y. investicijų kaina pagal tinklo tipą ir būklę, Lt/m Atsižvelgiant į esamus ir galimus Alytaus ir Gardino miestų vandentvarkos įmonių veiklos specifikos, duomenų kaupimo ir informacijos sisteminimo skirtumus bei bendrus šalių ekonominius, finansinius ir socialinius skirtumus, rengiant nuotėkų sistemos gerinimo planą reikalinga atsižvelgti ir įvertinti šiuos skirtumus bei numatyti plano rengime naudojamų parametrų ir veiksnių išankstinį įvertinimą ir korekcijos galimybes. Prognozuojamas investicijų dydis, teigiami ir neigiami pinigų srauto ir projektų generuojamos naudos/kaštų dydžiai projektų vertinimo laikotarpiu yra koreguojami atsižvelgiant į išorės veiksnių poveikį ir tendencijas Pvz. medžiagų, darbų, darbo užmokesčio kainų lygio didėjimą, vartotojų skaičiaus dėl bendro miesto gyventojų skaičiaus pokyčių mažėjimą ir panašius veiksnius darančius ilgalaikę įtaką įprastinei organizacijos veiklai. III 17. 18. 19. Investicinio nuotėkų tinklo plano sudarymas Pagrindinis šios dalies tikslas yra pagal sudarytą bendrą viso miesto nuotėkų tinklo būklės žemėlapį ir įvertinus avarijų šalinimo, remonto, eksploatavimo ir atnaujinimo darbų vidutinės vertės pagal tinklų tipą ir būklė, apskaičiuoti kiek priklausomai nuo konkrečios tinklo dalies pvz. trasos būklės, ilgio ir kitų parametrų vidutiniškai per metus patiriama avarijų šalinimo, remonto ir eksploatacijos sąnaudų ir kiek reikalinga investicijų šioms sąnaudoms sumažinti. Įvertinus investicijų dydį ir dėl trasos gerinimo investicijų pasikeitusį organizacijos pajamų ir sąnaudų pinigų srautą bei generuojamą tokio projekto naudos ir kaštų dydį sukuriamas investicinis modelis atspindintis tinklo dalies gerinimo projekto sąlygojamus rezultatus. Investicijų poreikis pagal atskiras tinklą sudarančius dalis PAJAMOS/NAUDA Kiekvienos tinklo dalies gerinimo projekto generuojamas TEIGIAMAS fin ir eko-soc. pinigų srautai SĄNAUDOS/KAŠTAI Kiekvienos tinklo dalies gerinimo projekto generuojamas NEIGIAMAS fin ir eko-soc. pinigų srautai Pagal sudarytą bendrą viso miesto nuotėkų tinklo būklės žemėlapį ir vidutinė tinklų gerinimo (investicijų) kainą, priklausančia nuo tinklo tipo ir būklės, apskaičiuojama konkrečios tinklo dalies (pvz. trasos) atsižvelgiant į jos būklę, ilgį ir kitus parametrus gerinimo darbų vertė - reikalingų investicijų dydis. Analogiškai investicijų poreikio skaičiavimams susiejus bendro nuotėkų tinklų būklės plano, vidutinės tinklo dalies generuojamos naudos ir vidutinio tinklo vartotojų skaičius informaciją yra apskaičiuojama konkrečios tinklo dalies (pvz. trasos) atsižvelgiant į jos būklę, ilgį ir kitus parametrus generuojamas TEIGIAMAS pajamų srauto ir sukuriamos naudos dydis jeigu būtu atlikti šios tinklo dalies gerinimo darbai (investicinis projektas) Analogiškai investicijų poreikio skaičiavimams susiejus bendro nuotėkų tinklų būklės plano, vidutinių tinklų avarijų likvidavimo, remonto ir eksploatavimo sąnaudų pagal tinklo tipą ir būklę informaciją yra apskaičiuojama konkrečios tinklo dalies (pvz. trasos) atsižvelgiant į jos būklę, ilgį ir kitus parametrus generuojamas NEIGIAMAS sąnaudų srauto ir patiriamos žalos dydis jeigu būtu atlikti šios tinklo dalies gerinimo darbai (investicinis projektas) 13
IV 20. 21. 22. Tinklo gerinimo investicinių projektų efektyvumo vertinimas ir projektų rangavimas Efektyvumo vertinimo kriterijų (FGDV, Pagal III skyriuje Efektyvumo vertinimo FVGN, EGDV, EVGN, N/K, kt.) metodikos ir kriterijų parinkimas pateiktą nustatymas kiekvienam tinklo dalies metodiką kiekvienai tinklo dalies gerinimo gerinimo projektui hipotetiniam projektui yra apskaičiuojami efektyvumo vertinimo kriterijai (FGDV, FVGN, Projektų rangavimui naudojamų vertinimo kriterijų parinkimas Tinklo gerinimo projektų rangavimas EGDV, EVGN, N/K, kt.). Atsižvelgiant į organizacijos poreikis hipotetinių tinklo gerinimo projektų rangavimui gali būti parinkti alternatyvus vertinimo kriterijai apskaičiuoti prieš tai buvusiam etape Pagal pasirinktus kriterijus ir gautas jų reikšmes suranguojami alternatyvūs tinklo gerinimo projektai. 23. BENDRAS NUOTEKŲ SISTEMOS GERINIMO PLANAS Atsižvelgiant į projektų rangavimo etape gautą informaciją parengiamas bendras nuotėkų sistemos gerinimo planas APIBENDRINIMAS Susiejus organizacijos turimą statistinę ir kituose duomenų registruose kaupiamą informaciją su nuotėkų tinklų diagnostikos metu gautais duomenimis ir pritaikius tinklų gerinimo projektų efektyvumo vertinimo metodiką yra sukuriama informatyvi ir lanksti sistema kurios pagalba yra parengiamas ir pagal Alytaus ir Gardinimo vandentvarkos veiklą vykdančių organizacijų poreikius nuolat atnaujinamas bei papildomas miestų bendras nuotekų sistemos gerinimo planas. Tokio plano įgyvendinimas sudarytų sąlygas efektyviam ir optimaliam organizacijų finansinių išteklių valdymui, palengvintų geriausio sprendimo priėmimą ir leistų kurtį didžiausią naudą ne tik organizacijai, bet ir visai vietos bendruomenei ir visuomenei, tokiu būdu įgyvendinant tvaraus augimo, darnios ir socialiai atsakingos veiklos tikslų įgyvendinimą. Parengtas bendras nuotekų sistemos gerinimo planas padėtų pasiekti įgyvendinamo projekto Švarus vanduo ir aplinka sveika visuomenė (LT-BY) tęstinius rezultatus ir leistų efektyviai įvertinti ateityje įgyvendinamų nuotekų sistemos gerinimo projektų naudingumą projekto partneriams ir visuomenei. 14
PRIEDAI Nuotekų gerinimo plano parengimui reikalingų organizacijos pateikiamų duomenų bazių suvestinių statistinių lentelių pavyzdžiai Lentelė 3. Nuotėkų tinklų duomenų bazės lentelės laukai ir galimos reikšmės Laukas Reikšmės pvz. OBJECT ID 18102 Ivedimo data 2009.12.07 Skersmuo 200 Medziaga pvc Priklauso V Priziuri EkspPrData 2009.11.24 FizineBukl MetaDuomen Matavimo Data 20090901 Inventor. Nr. Tinklas Gatvės Ilgis, m 45,03 Rajonas Bakšių g. Lentelė 4. Nuotėkų sistemą sudarančių elementų tech. parametrų lentelės laukai ir galimos reikšmės Reikšmė Lauko Lauko pagal pavadinimas tipas nutylėjimą Domenas Duomenų aprašymas NuoTinklas:AtributineInfo1 SIC_VamzdzioID Integer Unikalus vamzdžio kodas, formuojamas sistemos. SalSkersmuo Small Sąlyginis vamzdžio skersmuo. Integer Medziaga String vn101_vamzdziomedziaga Medžiagos, iš kurios pagamintas vamzdis, pavadinimas. Padetis String P vn102_vamzdziopadetis Įrengtos trasos padėtis (pvz.: požeminė, antžeminė, pastate, kt.). Nurodomas koks vanduo surenkamas šiuo VandensTipas String FK vn136_surenkamovandenstipas vamzdžiu. (Pvz.: buitinis, lietaus, kt.). Priklauso String vn103_savininkas Organizacija, kuriai priklauso vamzdis. Priziuri String vn104_eksploatuoja Organizacija, kuri atlieka vamzdžio priežiūrą. Nurodomas tinklas, kuriam šis vamzdynas V_Tinklas String m vn134_tinklosistema priklauso (Pvz.: Vilniaus tinklas, Verkių tinklas, kt.). EkspPrData Date Vamzdžio eksploatavimo pradžios data. Trasos fizinės būklės charakteristika (pvz.: FizineBukle String e vn106_fizinebukle projektuojamas elementas, statomas objektas, griaunamas objektas, kt.). Duomenų kaupimo metodas (pvz.: topogeodezinė MetaDuomenys String vn105_metaduomenys nuotrauka M 1:500., vektorizavimas nuo planšečių M 1:500 ir t.t.). Matuotojo, duomenų autoriaus (duomenų DuomGamintojas String vn107_duomgamintojas gamintojo) pavadinimas (pvz.: kas atliko topogeodezinę arba kontrolinę nuotrauką). MatData Integer Topogeodezinės nuotraukos dokumentacijos data. Inventorinis_KAD String VĮ Registrų centro suteiktas inventorinis kadastrinis trasos numeris. Inventorinis_NR Vandentiekio įmonės suteiktas inventorinis trasos numeris, ryšiui su įmonės turto duomenų baze. Inventor_data Įmonės turto duomenų bazėje kada buvo inventorizuotas vamzdis Pastabos String Pastabos, susijusios su vamzdžiu. ExpBukle Small Integer vn109_techninebukle Nurodoma bendra vamzdžio būklė. 15
Lauko pavadinimas Nuolydis Kam_priklauso Shape_length Subtype Reikšmė Lauko pagal tipas nutylėjimą Integer Domenas Nuolydis Pvz: UAB Dainava Vamzdžio ilgis Duomenų aprašymas Nurodomas vamzdyno tipas: 1 nkolektorius 2 ngatvės 3 nkiemo 4 nišvadas Lentelė 5. Avarijų likvidavimo suvestinės (žiniaraščių) lentelės laukai ir reikšmės Laukas Reikšmės pvz. Registracijos numeris AZ-24603-13 Registracijos data 2013.01.17 13:06 Akto-žiniaraščio surašymo data 2013.01.12 00:00 Vykdytojo v., pavardė 10 Darbo pobūdis Avarija Darbo pavadinimas plauti tinklai- 10 vietų Darbo objektas Nuotekų skirstomieji tinklai Adresas Kaštonų 11,20, Putinų 60,82a, Kepyklos 17, Statybininkų 13,19a, Daugų 3,7, Lauko 5 Atkarpos ilgis, m 189,5 Vamzdžio skersmuo (DN), mm Medžiagos (Lt) 69,80 Mechanizmai (Lt) 1280,86 Darbo ištekliai (Lt) 412,51 Iš viso (Lt) 1763,17 Užsakymo darbus atlikti Registr. Nr. DZ-0131, 0143, 0141, 0119, 0114, 0159, 0152, 0106, 129, 120-13 Sunaudota vandens 12 Dirbtas laikas (val.) Viso 28,3 Lentelė 6. Avarijų suvestinės lentelės laukai ir reikšmės Laukas Reikšmės pvz. Eil. Nr. 1 Rajono pavadinimas Senamiestis KF avarijos 2009-2013 143 Lentelė 7. Atliktų tinklų diagnostikos ir plovimo su hidrodumbliasiurbe duomenų suvestinės lentelės laukai ir reikšmės Laukas Reikšmės pvz. Registracijos numeris AZ-27388-13 Registracijos data 2013.08.07 14:55 Akto-žiniaraščio surašymo data 2013.07.19 00:00 Vykdytojo v., pavardė Vardenis Pavardenis Darbo pobūdis Profilaktika Darbo pavadinimas plauti tinklai- 44 tarpai Darbo objektas Nuotekų skirstomieji tinklai Adresas Jaunimo g, Topolių 9 Atkarpos ilgis, m 819,0 Vamzdžio skersmuo (DN), mm Medžiagos (Lt) 121,40 Mechanizmai (Lt) 8671,91 Darbo ištekliai (Lt) 1424,80 Iš viso (Lt) 10218,11 Darbus atlikęs darbuotojas (1) Vardenis Pavardenis Dirbtas laikas (val.) (1) 49 Darbus atlikęs darbuotojas (2) Vardenis Pavardenis Dirbtas laikas (val.) (2) 49 Darbus atlikęs darbuotojas (3) Dirbtas laikas (val.) (3) 16
Darbus atlikęs darbuotojas (4) Dirbtas laikas (val.) (4) Darbus atlikęs darbuotojas (5) Dirbtas laikas (val.) (5) Užsakymo darbus atlikti Registr. Nr. DZ-3220, 3183, 3157, 3119-13 Sunaudota vandens 20 Dirbtas laikas (val.) Viso 98 Lentelė 8. Nuotėkų tinklų eksploatacinių sąnaudų suvestinė Eil. Straipsnio 2012 2013 Nr. pavadinimas Magistraliniai Skirstomieji Magistraliniai Skirstomieji nuot. tinklai nuot. tinklai nuot. tinklai nuot. tinklai I TIESIOGINĖS SĄNAUDOS 1 Elektros energ. techn. reikmėms 2 Technologinės medžiagos 3 Medžiagos eksploatacijai 4 Tiesioginis darbo užmokestis 5 Socialinis draudimas 6 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas II NETIESIOGINĖS SĄNAUDOS 7 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 8 Nematerialaus turto amortizacija 9 Elektros energija 10 Kuro sąnaudos 10.1. benzinas 10.2. dyz. kuras 10.3. automobilinės dujos 11 Patalpų šildymas 11.1. šiluminė energija 11.2. dujos 11.3. vėdinimas 11.4. šildymas elektros energija 12 Netiesioginis darbo užmokestis 13 Socialinis draudimas 14 Gyvybės draudimo įmokos 15 Soc.draud. nuo gyvybės draud.įmokų 16 Medžiagos 16.1. priežiūrai 16.2. profilaktikai 16.3. remontui 16.4. avarijoms likviduoti 16.5. atsarginės dalys 16.6. tepalai 16.7. kitos 17 Įrankiai 18 Priežiūros darbai pagal sutartis 19 Profilaktikos darbai pagal sutartis 20 Remonto darbai pagal sutartis 21 Avarijų likvidavimo darbai pagal sut. 22 Transporto paslaugos 23 Ryšių išlaidos 24 Matavimo prietaisų patikra 25 Laboratoriniai tyrimai 26 Kitos paslaugos 27 Darbų saugos priemonės 27.1. spec. drabužiai 27.2. kitos 28 Mokymo sąnaudos 29 Požeminio vandens monitoringas 17
30 Komandiruočių išlaidos 31 Kitos išlaidos III VEIKLOS IŠLAIDOS 32 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 33 Nematerialaus turto amortizacija 34 Elektros energija 35 Kuro sąnaudos 35.1. benzinas 35.2. dyz. kuras 36 Šiluminė energija 37 Darbo užmokestis 38 Socialinis draudimas 39 Gyvybės draudimo įmokos 40 Soc.draud. nuo gyvybės draud.įmokų 41 Medžiagų sąnaudos 41.1. atsarginės dalys 41.2. automobiliniai tepalai 41.3. ūkinėms reikmėms 42 Darbo saugos prioemonės 43 Remonto ir priež.darbai pagal sutartis 44 Transporto paslaugos 45 Ryšio paslaugos 45.1. telef. pokalbiai 45.2. techn. reikmėms 45.3. internet paslaugos 46 Objektų apsauga 47 Šiukšlių išvežimas 48 Kitos paslaugos 49 Nekilnojamo turto inventorizacija 50 Mokymo sąnaudos 51 Norminė literatūra 52 Audito sąnaudos 53 Tyrinėjimo darbų sąnaudos 54 Draudimo sąnaudos 55 Kanceliarinių prekių sąnaudos 56 Komandiruočių sąnaudos 57 Reklamos išlaidos, skelbimai 58 Spauda, informaciniai leidiniai 59 Gyventojų įmokų surinkimo išlaidos 60 Banko paslaugos 61 Reprezentacinės sąnaudos 62 Kitos bendrosios ir pard. sąnaudos 63 Abejotinų skolų sąnaudos 64 Turto nurašymo sąnaudos IV PALŪKANOS V MOKESČIAI 65 Žemės nuomos mokestis 66 Mokestis už valst. gamtos išteklius 67 Mokestis už aplinkos taršą 68 Mokestis už atmosferos taršą 69 Transporto savininkų mokestis 69.1. mokestis už krovinines tr. priem. 69.2. atskaitymai nuo pajamų 70 Nekilnojamojo turto mokestis 71 Garantinio fondo mokestis 71 Kitų mokesčių sąnaudos VISO: 18