Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos

Recenzentė R. Budginaitė ISBN 978-609-454-144-5 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014 UAB Vitae Litera, 2014

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Rekomendacijų paskirtis Šiose metodinėse rekomendacijose apžvelgiama informacija apie kraujo infekcijų riziką darbuotojams, turintiems darbe sąlytį su infekuotu kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais. Trumpai apibūdinamos per kraują plintančios ir didžiausios rizikos infekcijos, jų perdavimo būdai. Rekomendacijose, vadovaujantis Europos Sąjungos tarybos direktyva 2010/32/ES, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), tarptautinių organizacijų, Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rekomendacijomis, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais, pateikiamos pagrindinės profesinės ekspozicijos krauju ir (ar) kūno skysčiais valdymo priemonės (profilaktika ir priemonės, įvykus ekspozicijos incidentui). Metodinės rekomendacijos skirtos darbuotojams, atsakingiems įstaigoje už sveikatos saugą, ir darbuotojams, teikiantiems paslaugas ir atliekantiems veiksmus, kurių metu darbe dėl tiesioginio sąlyčio su kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais arba šiais skysčiais užterštais daiktais, paviršiais yra poveikio (ekspozicijos) krauju ir (ar) kūno skysčiais rizika. Metodinėse rekomendacijose pateikiama įrodymais pagrįsta informacija padės įvairių institucijų, ypač sveikatos priežiūros įstaigų, darbuotojams, atsakingiems įstaigoje už sveikatos saugą, planuoti profesinės ekspozicijos žmogaus krauju ir (ar) kūno skysčiais prevencijos priemones ir 1

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos mažinti kraujo infekcijų riziką darbe. Darbuotojai, teikiantys paslaugas ir atliekantys veiksmus, kurių metu darbe yra tiesioginis sąlytis su kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais, galės susipažinti su kraujo infekcijų profilaktika ir priemonėmis, kurios turi būti įgyvendinamos darbo vietose. Įvadas Kraujo patogenai (dažniausiai virusai, bakterijos) perduodami per kraują ir (ar) kūno skysčius, jiems patekus į kito jautraus infekcijai asmens organizmą. Kraujo patogenai dažniausiai perduodami sąlyčio su infekuotu krauju ir (ar) kūno skysčiais metu. Darbe galimas tiesioginis poveikis (ekspozicija) dėl žaizdos užteršimo krauju ir (ar) kūno skysčiais atsitiktinai su(si)žeidus aštriais daiktais (adatomis, skalpeliais, stiklo duženomis ir kt.) ir (ar) įsidūrus adata, pvz., imant kraują, atliekant injekcijas, dedant gaubtuvėlius ant panaudotų adatų, šalinant adatas, tvarkant atliekas. Sąlytis su infekuotu krauju ir (ar) kūno skysčiu galimas ir per atvirą žaizdą, pažeistą (nesveiką), pvz., nutrintą, pažeistą dermatito ar egzemos odą arba kraujo ir (ar) kūno skysčių tiškalų patekus ant akių, burnos, nosies gleivinių, patekus kraujo asmens gaivinimo burna į burną metu, nuo krauju permirkusių drabužių, dėl įkandimų. Kraujo infekcijų dažnis priklauso nuo sukėlėjo perdavimo būdo, mikroorganizmo rūšies, mikroorganizmų kiekio (dozės), paveiktojo asmens imuninės sistemos būklės. Įvairių profesijų darbuotojams, turintiems sąlytį su infekuotu žmogaus krauju ir (ar) kūno skysčiais, yra rizika užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis. Darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros, grožio, medicinos prietaisų techninės priežiūros ir remonto, skalbimo, atliekų tvarkymo, socialines, valymo, laidojimo paslaugas, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, morgų, pataisos įstaigų, teismo medicinos, policijos, apsaugos, muitinės darbuotojai, turintys darbe sąlytį su kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais, gali užsikrėsti ne tik virusiniais B ir C hepatitais, žmogaus imunodeficito viruso (toliau ŽIV) infekcija, bet ir kitomis per kraują plintančiomis ligomis (pvz., maliarija, sifiliu, Kroicfeldto-Jakobo liga, virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, brucelioze, leptospiroze, geltonuoju drugiu, T limfoblastine leukemija, Denge karštlige, babezioze ir kt.). Dažniausiai užsikrečiama virusiniais B ir C hepatitais, ŽIV infekcija. Didžiausia užsikrėtimo rizika yra sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai šiomis infekcijomis gali užsikrėsti įsidūrę adatomis, susižeidę kitais aštriais daiktais, užterštais infekuoto pa- 2

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ciento krauju ir (ar) kūno skysčiais arba tiesiogiai patekus infekuoto kraujo ir (arba) kūno skysčių, sekretų su krauju tiškalų, purslų, aerozolių ant akių, nosies, burnos gleivinių, pažeistos (pvz., nutrintos, suskeldėjusios ar pažeistos dermatito, egzemos) odos ir / arba netiesiogiai per užterštas minėtais skysčiais rankas, instrumentus, aplinkos daiktus. Darbuotojai gali susižeisti ir dėl neteisingų veiksmų, atlikdami procedūras, pvz., iš rankų į rankas perduodami aštrius prietaisus, šalindami aštrius daiktus, dėdami aštrius daiktus į atliekų konteinerius arba kai darbui trūksta medicinos prietaisų su techninėmis saugos priemonėmis [1 3]. Kasmet pasaulyje 3 milijonai sveikatos priežiūros darbuotojų (iš 35 milijonų) yra paveikiami kraujo patogenų dėl su(si)žeidimų adatomis ir kitais aštriais daiktais (poodinės ekspozicijos). 2 mln. darbuotojų hepatito B virusų (toliau HBV), 0,9 mln. hepatito C virusų (toliau HCV) ir 170 tūkst. ŽIV. Šių su(si)žeidimų pasekmė gali būti 15 tūkst. HCV, 70 tūkst. HBV ir 500 ŽIV infekcijų atvejų. Apie 40 proc. HBV, HCV ir 2,5 proc. ŽIV infekcijų tarp sveikatos priežiūros darbuotojų yra susijusios su profesine ekspozicija dėl su(si)žeidimų aštriais daiktais [4]. Europoje kasmet nustatoma apie 1 mln. adatos dūrio sužeidimų [5]. Nors dažniausiai įsiduria slaugytojos sveikatos priežiūros įstaigose, bet rizika yra ir kitiems darbuotojams, pvz., valytojams, skalbyklų darbuotojams. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Profesinės saugos ir sveikatos agentūra (angl. OSHA Occupational Safety & Health Administration) nustatė, kad apie 5,6 mln. JAV sveikatos priežiūros ir kitų sričių darbuotojų yra patyrę ekspoziciją kraujo patogenais [6]. JAV kasmet tarp ligoninių darbuotojų skaičiuojama iki 384 tūkst. adatos dūrio sužeidimų. 23 proc. sužeidimų chirurgijoje ir pusė jų įvyksta, siuvant fascijas ir raumenis. Tyrimais įrodyta, kad chirurgų sužeidimų riziką operacijos metu galima sumažinti naudojant bukas adatas fascijoms ir raumenims siūti [7, 8]. 2001 2006 m. adatos dūrių prevencijos ir saugos priemonių įgyvendinimas JAV padėjo sumažinti su(si)žeidimų aštriais daiktais. 31,6 proc. sumažėjo su(si)žeidimų aštriais daiktais bendrojo profilio ligoninėse ir skyriuose, bet 6,5 proc. padidėjo chirurginio profilio įstaigose, kuriose saugių prietaisų taikymas, palyginti su bendrojo profilio įstaigomis, buvo ribotas. Nustatyta, kad daugiau kaip apie 50 proc. su(si)žeidimų nepranešta. Daugiausiai pranešimų gauta apie slaugytojų su(si)žeidimus, nors buvo susižeidusių ir kitų darbuotojų (gydytojų, laboratorijų darbuotojų, ūkvedžių) [9, 10]. 3

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos EPINet duomenimis, 2007 m. JAV ligoninėse 48 proc. poodinės ekspozicijos (įsidūrimų) atvejų buvo susiję su aštrių daiktų naudojimu, 30 proc. su veiksmais panaudojus aštrius daiktus ir iki juos šalinant, (pvz., naudotų aštrių daiktų ardymas), 11 proc. su veiksmais prieš juos išmetant arba šalinant, 3 proc. su naudotų adatų gaubtuvėlių uždėjimu. Poodinės ekspozicijos rizika susijusi ir su tam tikrais prietaisais. EPINet duomenimis, 31 proc. su(si)žeidimų buvo susiję su vienkartiniais švirkštais, 24 proc. žaizdų siuvimo adatomis, 5 proc. butterfly adatomis, 4 proc. vienkartiniais skalpeliais [9]. EPINet duomenimis 2011 m. 32 ligoninėse registruoti 708 įsidūrimai adatomis ir su(si)žeidimai aštriais daiktais (19,46 atvejų /100 užimtų lovų) ir 263 (7,23 atvejai / 100 užimtų lovų) ekspozicijos krauju ir (ar) kūno skysčiais (kraujo ir (ar) kūno skysčių patekimo ant nesveikos darbuotojo odos, akių, nosies, burnos gleivinių) atvejai. Slaugytojų su(si)žeidimai sudarė 42 proc. registruotų atvejų, gydytojų 3,9 proc., internų / rezidentų 8,9 proc., chirurgų 7,6 proc. Dažniausiai susižeista operacinėse (33,5 proc.), palatose (33,2 proc.) ir teikiant skubią pagalbą (8,7 proc.). Susižeidimai, atliekant injekcijas, sudarė 30,5 proc., siuvant žaizdas 18,7 proc., imant kraujo iš venos 8,8 proc. [11]. Dažniausia odos ir gleivinių ekspozicija krauju ir (ar) kūno skysčiais palatose (45 proc. visų atvejų), operacinėse (17,6 proc.) ir teikiant skubią pagalbą (10,6 proc.). 73,8 proc. atvejų sudarė ekspozicija krauju ir jo produktais, 12,5 proc. seilėmis. Dažniausia buvo akių gleivinių ekspozicija (63,5 proc. visų atvejų) ir nesveika oda (35,7 proc.). EPINet ataskaitoje pažymima, kad pranešimus apie susižeidimus ir ekspoziciją krauju ir (ar) kūno skysčiais pateikė 44,3 proc. studentų, 44,8 proc. slaugytojų ir 22,8 proc. gydytojų [12]. 2012 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų (dalyvavo 996 asmenys) apklausos duomenimis, 85 proc. darbuotojų yra susižeidę aštriais instrumentais, o registruota tik 10 proc. visų su(si)žeidimų. 32 proc. su(si)žeidimų įvyko dėl įsidūrimo hipodermine adata, 28 proc. kraujo ėmimo adata, 19 proc. kateterio adata. 46 proc. su(si)žeidimų įvyko atlikus procedūras, 22 proc. šalinant panaudotas priemones. Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis per pastaruosius 5 metus tarp sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų užregistruoti tik 2 virusinių hepatitų B ir C atvejai [13]. 4

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Sąvokos ir jų apibrėžtys Aštrūs daiktai daiktai ar instrumentai, būtini specialiai sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, kuriais galima į(si)pjauti, į(si)durti, su(si)žeisti ir (arba) už(si)krėsti [31]. Darbuotojo ekspozicija krauju ir (ar) kūno skysčiais (toliau ekspozicija) darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat su(si)žeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais [34]. Ekskretai žmogaus išskiriami medžiagų apykaitos produktai (šlapimas, išmatos ir kt.) [31]. Invazinė procedūra odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais [34]. Kraujas žmogaus kraujas, kraujo komponentai ir kraujo produktai [1]. Kraujo patogenai kraujo mikroorganizmai, pvz., hepatito B virusas (HBV), hepatito C virusas (HCV), žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir kiti mikroorganizmai, galintys sukelti užkrečiamąsias ligas, plintančias per kraują ir (ar) kūno skysčius [1]. Kūno skysčiai perikardo, pilvaplėvės, pleuros, smegenų, sąnarių skysčiai, makšties išskyros, sperma, vaisiaus vandenys, seilės su matomais kraujo pėdsakais arba skysčiai, kai sunku įvertinti kraujo buvimą juose, nefiksuoti žmogaus ar lavono audiniai, ląstelės, infekuotų ŽIV, HBV, HCV asmenų kūno skysčiai, audiniai, ląstelės. ŽIV, HBV, HCV kultūros ar terpės [1]. Medicinos prietaisas instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, medžiaga ar kitas reikmuo, naudojamas atskirai ar kartu su kitais reikmenimis, įskaitant programinę įrangą, jos gamintojo specialiai numatytą naudoti diagnostikos ir (arba) gydymo tikslais ir reikalingą tinkamai jam naudoti, kurį gamintojas numatė naudoti žmogaus ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti, gydyti ar palengvinti; traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti; anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti; pastojimui kontroliuoti ir kurio naudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės [34]. 5

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Techninė kontrolė priemonės, pvz., konteineriai aštriems daiktams šalinti, adatos, aštrūs daiktai su įsidūrimo technine apsauga, neadatinės sistemos, apsaugančios arba šalinančios kraujo patogenų pavojų darbo vietoje [1]. Per kraują ir (ar) kūno skysčius plintančios infekcijos Darbuotojams, turintiems darbe sąlytį su kito asmens krauju ir (ar kūno skysčiais), yra didžiausia rizika yra užsikrėsti virusiniais hepatitais B ir C, ŽIV infekcija. Ypač pavojingi su(si)žeidimai adatomis ir kitais aštriais medicinos prietaisais sveikatos priežiūros darbuotojams. Užsikrėtimui HBV, HCV adatos dūrio metu gali pakakti 0,001 ml infekuoto kraujo, o ŽIV infekcijai perduoti reikalingas didesnis (apie 1 ml) kraujo kiekis [14]. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, augliais ir kitomis ligomis. ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema pamažu silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Infekcijos šaltinis ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija aptinkama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų kraujo ir (ar) kūno skysčių. Nosies sekretas, skrepliai, ašaros, fekalijos, šlapimas, vėmalai be matomų kraujo pėdsakų priskiriami nepavojingiems skysčiams. Nežinoma apie ŽIV perdavimo atvejus per smegenų, perikardo, pleuros skysčius. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra vakcina dar tik kuriama. Virusas žmogaus aplinkoje gana nepatvarus. ŽIV poodinės ekspozicijos (su(si)žeidimo adatomis ir kitais aštriais daiktais) rizika yra 0,3 proc. (3-ims iš 1000). Rizika priklauso nuo žaizdos gylio, kraujo kiekio ant užterštos krauju adatos, paciento, kurio kraujo pateko, ligos stadijos, ŽIV titro kraujyje, ŽIV štamo. JAV 1981 2010 m. registruoti patvirtinti 57 sveikatos priežiūros darbuotojų ŽIV profesinės ekspozicijos atvejai, iš jų 48 atvejai, susiję su poodine ekspozicija [15, 16]. Virusinis hepatitas B (toliau VHB) hepatito B viruso (toliau - HBV) sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas pažeidžia kepenis, 6

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos sukeldamas uždegimą, kuris gali pereiti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi HBV infekcijos serologinių žymenų (t.y. turėjo sąlytį su virusu, bet pasveiko), o 350 milijonų yra lėtiniai HBV nešiotojai. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai HBV nešiotojai. Europoje kasmet VHB užsikrečia apie 1 milijonas žmonių. Imlumas VHB yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi nepasiskiepiję nuo VHB asmenys, gali užsikrėsti šiuo virusu. 90 proc. sirgusių VHB visiškai pasveiksta ir įgyja imunitetą. Daugiau kaip 10 proc. sirgusių suaugusiųjų tampa viruso nešiotojais. HBV aptinkamas infekuotų asmenų kraujyje, kūno audiniuose, seilėse, spermoje, makšties išskyrose, šlapime, motinos piene. HB s Ag (hepatito B viruso paviršiaus antigenas) kaip aktyvios VHB infekcijos indikatorius aptinkamas tulžyje, prakaite, nosiaryklės sekretuose, bet šie skysčiai, jei nėra kraujo, nepavojingi. Nosies sekretas, skrepliai, ašaros, fekalijos, šlapimas, vėmalai be matomų kraujo pėdsakų priskiriami nepavojingiems skysčiams. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ir (ar) skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Infekuoto asmens 1 ml kraujo gali būti iki 1 mln. hepatito B virusų. B hepatitas yra apie šimtą kartų labiau užkrečiamas nei ŽIV [14]. Dauguma ligonių, užsikrėtusių VHB, pasveiksta savaime, tačiau apie 8 10 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu VHB arba lieka viruso nešiotojais. HBV nešiotojai dažniausiai niekuo nesiskundžia ir nejaučia ligos simptomų. HBV gali išlikti gyvybingas žmogaus aplinkoje, kambario temperatūroje daugiau kaip 7 dienas [14, 17]. HBV gali būti perduotas tiesiogiai įsidūrus adata ar kitaip susižeidus aštriais daiktais ir infekuoto kraujo ir (ar) kūno skysčio patekus į žaizdą arba ant gleivinės ar pažeistos, pvz., įbrėžtos nutrintos, odos arba kraujo ir (ar) kūno skysčių patekus netiesiogiai nuo jais užterštų paviršių. HBV poodinės ekspozicijos rizika 30 proc. (30 iš 100) [18]. Infekcijai jautriems darbuotojams ekspozicijos rizika HBV infekuotu krauju yra nuo 6 iki 30 proc. Virusinis hepatitas C (toliau VHC) hepatito C viruso (toliau HCV) sukeltas kepenų uždegimas. HCV pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali pereiti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. PSO duomenimis, 3 proc. pasaulio gyventojų yra infekuoti HCV, kasmet nustatoma 3 4 milijonai naujų VHC susirgimų atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių HCV, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis 7

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos JAV ir Europoje. Užsikrėtus VHC, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama spermoje, makšties išskyrose ir kituose kūno skysčiuose. Nosies sekretas, skrepliai, ašaros, fekalijos, šlapimas, vėmalai be matomų kraujo pėdsakų priskiriami nepavojingiems skysčiams. Imlumas VHC yra visuotinas, o tai reiškia, kad šiuo virusu gali užsikrėsti visi. Vakcinos nuo VHC nėra. Virusas labai tvarus. HCV ilgą laiką gali būti nenustatytas ir 60 proc. infekuotų asmenų aptinkamas 5 8 savaitę po užsikrėtimo. Dauguma (80 90 proc.) VHC tampa lėtiniai ir sukelia kepenų funkcijos sutrikimus bei ligas. Poodinės ekspozicijos infekuotu HCV krauju rizika yra 3 proc. Pirmiausia užsikrečiama dėl žymaus ir dažno tiesioginio poveikio (ekspozicijos) krauju. Tiriant profesinės HCV infekcijos rizikos veiksnius, pastebėta, kad ir atsitiktinis įsidūrimas adata (poodinė ekspozicija) taip pat gali būti infekcijos rizikos veiksnys. Kiti profesinio VHC rizikos veiksniai yra žaizdos gylis ir tuščiavidurių aštrių prietaisų, ypač hipoderminių adatų, naudojimas VHC atvejai, susiję su akių gleivinės ir nesveikos odos ekspozicija yra retesni [19, 25]. HCV daugelį dienų gali išlikti gyvybingas net išdžiūvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo laše. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad HCV išdžiovintoje šimpanzės kraujo plazmoje gali išlikti gyvybingas ir užkrečiantis daugiau kaip 16 val. [14, 20, 21]. Kroicfeldo-Jakobo liga (toliau KJL) centrinės nervų sistemos degeneracinė liga. KJL sukėlėjas prionai. KJL reti atvejai, ilgas ligos inkubacinis laikotarpis. Prionai gali būti perduodami per ragenos ir smegenų kietojo dangalo transplantus, neurochirurginius instrumentus, kraują ir / ar jo produktus [22]. Maliarija viena iš labiausiai paplitusių infekcijų ypač tropikų ir subtropikų klimato juostoje. Ligos rezervuaras žmonės, sergantys maliarija, parazitų (plazmodijų) nešiotojai, platina specifiniai platintojai kai kurie Anopheles genties uodai. Maliarijos sukėlėjas į uodo organizmą patenka su sergančiojo ir parazitų nešiotojo krauju įkandimo metu. Sukėlėjų (plazmodijų) nešiotojas žmogus, nuo jo užsikrečia uodas (būtent Anopheles genties), kuris ir perneša maliariją kitiems žmonėms. Maliarija galima užsikrėsti ir per kraują bei jo produktus. Sifilis. Pirminį sifilį sukeliančios bakterijos į organizmą patenka per gleivinės ir / ar odos pažeidimus. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, dažniausiai lytiškai, rečiau buityje, esant itin glaudžiam kontaktui (naudojantis tais pačiais daiktais buityje). Sukėlėjas gali būti perduotas ir perpilant kraujo. Serganti motina gali perduoti infekciją vaisiui. 8

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Leptospirozė. Ja serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.). Pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai bei gyvūnai. Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ir / ar kitais kūno skysčiais metu, liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus. Virusinės hemoragines karštligės (Ebola, Marburgo, Krymo-Kongo, Lassa, Dengė) (toliau VHK). Infekcijos šaltinis ligoniai (karščiuojantys asmenys, keliavę ar gyvenę šalyje, kur sergama VHK). Užsikrėsti VHK gali asmenys, turėję artimą sąlytį su VHK (šeimos nariai, gyvenantys tose pačiose patalpose, slaugantys ir prižiūrintys ligonius), teikę medicinos pagalbą, turėję tiesioginį sąlytį su ligonio krauju ir (ar) kūno skysčiais, šlapimu, užterštais ligonio daiktais. Ebola, Marburgo, Krymo-Kongo hemoraginės karštligės. Manoma, kad žmogus pirmiausia užsikrečia tiesioginio sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo infekcijų sukėlėjus gali perduoti kitam asmeniui su užkrėstu krauju, kitus kūno skysčius, sperma, taip pat per užterštus drabužius, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai ligonis kraujuoja, vemia, viduriuoja [23]. Dengė karštligė. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia (galimi užsikrėtimai atliekant kraujo perpylimus, organų transplantacijas) [23]. Bruceliozė. Žmonėms kad užsikrėstų užtenka mažos brucelių dozės. Iš patekimo vietos (odos žaizda, kvėpavimo takų ar virškinimo trakto gleivinė) brucelės patenka į regioninius limfmazgius. Ten joms palankios sąlygos daugintis ir, įveikus apsaugines kliūtis, patekti į kraują. I ir II tipo žmogaus T limfotropinis viruso (HTLV-I, HTLV-II) sukelta leukemija, perpylus kraują ar jo produktus (eritrocitus, trombocitus). Perdavimo tikimybė tuo labiau mažėja, kuo ilgiau produktas saugomas. Virusas gali būti perduodamas, injekcinių preparatų vartotojams dalinantis užterštomis krauju adatomis. Pranešama apie 44 iki 63 proc. serokonversijos atvejų, nustatytų recipientams HTLV-I infekuotais produktais endeminėse HTVL-I infekcijos vietovėse. Didelis HTLV-II paplitimas tarp injekcinių preparatų vartotojų dėl dalinimosi krauju užterštomis adatomis arba kitais reikmenimis [24]. Babeziozė pirmuonių babesia, kuriuos perduoda ganyklinės dermacentor pictus, dermacentor marginatus, taip pat Ixodes genties erkės, sukeliama liga. Patekę į organizmą pirmuonys apsistoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose eritrocituose, juose dauginasi. Infekcija gali būti perduodama perpilant infekuotą babeziozės sukėlėju kraują. 9

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Profesinės ekspozicijos prevencija Įstaigoje turi būti parengtas rašytinis profesinės ekspozicijos kontrolės planas (toliau planas), kuriame pateikiamos priemonės, kaip apsaugoti darbuotojus arba sumažinti jų ekspozicijos riziką. Planą rengia įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, bendradarbiaudamas, pvz., sveikatos priežiūros įstaigoje, su infekcijos kontrolės specialistu arba kitu darbuotoju, išmanančiu apie kraujo infekcijų sukėlėjus ir biologinę saugą. Planas peržiūrimas, atnaujinamas kasmet ir, jei reikia, papildomas ir modifikuojamas naujai atsiradusiais darbais, procedūromis, susijusiomis su ekspozicija. Juose turi būti įrašomos naujos žinomos darbo technologijos, galinčios pašalinti arba sumažinti ekspozicijos riziką. Planas turi būti pasiekiamas kiekvienam darbuotojui, susijusiam su galima ekspozicija. Atsakingas skyrius arba darbuotojas turi peržiūrėti visų ekspozicijos incidentų aplinkybes įstaigoje ir įvertinti, ar buvo naudojamos techninės, praktinės darbo ir asmeninės apsauginės priemonės, ar aprašyti prietaisai (tipai, rūšys), incidento vieta, atliktos procedūros, darbuotojų mokymas. Nustačius trūkumus, daromi (jei reikia) pakeitimai ekspozicijos kontrolės plane. Plane nustatomi darbuotojai, kurių darbas susijęs su ekspozicija, numatomas darbuotojų mokymas, ekspozicijos kontrolės administravimo priemonės, ekspozicijos kontrolės įgyvendinimo būdai [1, 2, 3]. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su ekspozicija, nustatymas Parengiami darbų klasifikacijos, pareigų ir procedūrų, per kurias galima ekspozicija, sąrašai. Jei įstaigoje visi darbuotojai susiję su ekspozicija, sudaromas vienas darbų klasifikacijos sąrašas (darbo pavadinimas ir darbo vieta). Įstaigoje, kurioje sąlytį su krauju ir (ar) kūno skysčiais turi tik kai kurie darbuotojai, darbų klasifikacijos sąrašai papildomi darbų ir procedūrų arba jų grupių sąrašu. Darbus galima grupuoti pagal bendrus veiksmus, pvz., užterštų aštrių daiktų tvarkymas. Darbuotojų mokymas Atsakingas už mokymą darbuotojas parengia įstaigos darbuotojų mokymo programas. Mokymas vedamas pradėjus darbą, kuriame galima darbuotojo ekspozicija, vėliau kasmet ir įvykus ekspozicijos incidentui. 10

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Darbdavys turi užtikrinti darbuotojų dalyvavimą mokymuose. Papildomas mokymas vedamas, kai pasikeičia ar modifikuojami darbai ir procedūros. Darbuotojai mokomi kraujo infekcijų epidemiologijos ir ligų klinikinių požymių, sukėlėjų perdavimo būdų, supažindinami su ekspozicijos kontrolės planu, pateikiamas plano priemonių išaiškinimas, kaip atpažinti darbus ir veiksmus, susijusius su ekspozicija, supažindinami su ekspozicijos profilaktikos metodais ir jų galimybėmis, išaiškinamas techninių, praktinių darbo kontrolės, asmeninių apsauginių priemonių ir įrangos naudojimas ir apribojimai, asmeninės apsaugos priemonės ir kaip jas pasirinkti, naudoti, keisti, tvarkyti, valyti, dezinfekuoti, šalinti, informuojama apie skiepus, jų saugumą, efektyvumą, jų atlikimo tvarką, naudą, nurodomi asmenys, į kuriuos turi kreiptis darbuotojas, įvykus ekspozicijos incidentui, supažindinami su pranešimo apie ekspozicijos incidentą, medicininio ekspozicijos vertinimo, darbuotojo sveikatos stebėjimo tvarka, paaiškinami biologinio pavojaus ženklai ir simboliai. Mokymo užsiėmimai registruojami. Registracijos dokumentuose turi būti įrašai apie įvykusį mokymą (datos, temų pavadinimai, mokymą vedusių asmenų pavardės ir kvalifikacija, dalyvių pavardės ir pareigos) [1 3, 26 28]. Ekspozicijos kontrolės administravimo priemonės Parengiamas skyrių ir asmenų, atsakingų už plano priemonių įgyvendinimą, sąrašas arba atsakingi asmenys nurodomi prie kiekvienos plano priemonės. Pateikiamas skyrių ir (ar) darbuotojų, atsakingų už plano tvirtinimą, priemonių įgyvendinimą, plano peržiūrą, atnaujinimą, papildymą naujais ar modifikuotais darbais ir procedūromis, darbuotojų aprūpinimą pakankamu kiekiu ir tinkamo dydžio asmeninėmis apsaugos priemonėmis bei tinkamomis techninėmis darbo saugos priemonėmis (konteineriais, etiketėmis, maišais ir kt.), už medicinines priemones ir dokumentų tvarkymą, už darbuotojų mokymą ir dokumentų tvarkymą, plano kopijų pateikimą įstaigos ir kontroliuojančių institucijų darbuotojams, sąrašas. Sąraše nurodomos atsakingų asmenų darbo vietos, pareigos ir kontaktiniai telefonai. Ekspozicijos kontrolės įgyvendinimo būdai Ekspozicijos kontrolė įgyvendinama, vykdant profilaktines priemones ir priemones, įvykus ekspozicijos incidentui. 11

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Ekspozicijos profilaktinės priemonės Pagrindinės ekspozicijos profilaktinės priemonės yra: darbuotojų skiepai VHB vakcina; techninė ir praktinė darbo kontrolė; rankų higiena; darbo vietų, kur galima ekspozicija, higiena; asmenines saugos priemonės ir įranga; kraujo ir (ar) kūno skysčių ėminių tyrimams rinkimo, žymėjimo, siuntimo, gabenimo tvarka; aplinkos valymas ir dezinfekcija; medicininių atliekų tvarkymas; baltinių tvarkymas; biologinio pavojaus ženklų ir simbolių naudojimas. Pirmenybę, mažinant su(si)žeidimus aštriais daiktais, rekomenduojama skirti nebūtinų injekcijų, nesaugių aštrių medicinos prietaisų, daiktų eliminavimui arba mažinimui, mokymui ir darbo įgūdžių tobulinimui, praktinei darbo kontrolei, asmeninėms apsaugos priemonėms, skiepams [15, 25 28]. Darbuotojų mokymas, techninės ir darbo kontrolės priemonės gali apsaugoti nuo daugiau kaip 80 proc. adatos dūrio sužeidimų [26]. Darbuotojų skiepai VHB vakcina Darbuotojai, kuriems kyla sąlyčio su krauju ir (ar) kūno skysčiais rizika, įrašyti į sąrašus darbų, kuriuos atliekant galima ekspozicija, mokymo metu supažindinami su skiepų sauga, nauda, efektyvumu, atlikimo tvarka. Darbuotojai, baigę mokymo programą, per 10 dienų po įrašymo į nurodytus sąrašus, skiepijami VHB vakcina. Įstaigos vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 155-5664), turi raštu pasiūlyti nemokamai pasiskiepyti nuo virusinio hepatito B. Darbuotojas pildo šių metodinių rekomendacijų 1 priede rekomenduojamą sutikimo / atsisakymo formą [1 3, 27, 29]. Rekomenduojama skiepyti nuo virusinio hepatito B ir po 1 2 mėnesių po paskutinio skiepo atlikti serologinius kraujo tyrimus dėl anti-hb S (antikūnų, veikiančių hepatito B viruso paviršiaus antigeną, titrui nustatyti). Esant nepakankamam imuniniam atsakui, atliekamas pakartotinis skiepijimas. Skiepijimai VHB vakcina gali būti atliekami kartu su skiepijimais nuo kitų ligų. Skiepytiems darbuotojams išduodamas skiepų pasas. Skiepų pa- 12

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos sas, kraujo tyrimų rezultatai dėl imuniteto, rašytinis atsisakymas skiepytis ir kiti dokumentai saugomi pas atsakingus už medicininių dokumentų saugojimą asmenis [1, 2, 34]. Techninė ir praktinė darbo kontrolė Viena iš veiksmingų ekspozicijos profilaktikos priemonių yra su(si)žeidimų aštriais daiktais (ypač adatos dūrio sužeidimų) techninė ir praktinė darbo kontrolė [14, 15, 25 27]. Techninės kontrolės tikslas darbo vietose naudoti kuo mažiau nesaugių prietaisų su adatomis ir kitų aštrių daiktų. Jie keičiami saugesniais, pvz., švirkštais su įtraukiamomis adatomis, adatomis su apsauga, bukomis chirurginėmis raiščių ir raumenų siuvimo adatomis, neadatiniais kraujo ir kūno skysčių rinkimo prietaisais, stikliniai gaminiai keičiami plastikiniais (1 5 pav.). Praktinės darbo kontrolės tikslas sumažinti įsidūrimus, taikant saugios darbo technologijos priemones, pvz., naudoti instrumentus adatoms, skalpeliams sugriebti, neperdavinėti aštrių instrumentų iš rankų į rankas ir kt. 1 pav. 2 pav. 3 pav. 4 pav. 13

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos 5 pav. Darbuotojai turi laikytis darbo su naudotais aštriais daiktais ir su krauju ir (ar) kūno skysčiais saugos taisyklių [1 3, 31, 34]: darbo vietose panaudoti vienkartiniai aštrūs daiktai tuoj pat po procedūros renkami į atsparius dūriams, nepralaidžius skysčiams, pažymėtus biologinio pavojaus simboliu arba spalvotus konteinerius (6, 7 pav.); 6 pav. 7 pav. 14

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos draudžiama rankomis nuimti naudotas, užterštas krauju ir (ar) kūno skysčiais švirkštų adatas, jas ir kitus aštrius daiktus laužyti, lankstyti. Jei tai būtina daryti, pvz., nuimti adatas, uždėti adatų gaubtuvėlius, reikia naudoti tam skirtas mechanines priemones (prietaisus) arba vadinamąjį vienos rankos būdą (8 10 pav.); 8 pav. 9 pav. 10 pav. draudžiama rankomis rinkti užterštus sudaužytus stiklinius daiktus. Jie tvarkomi, valomi naudojant mechanines priemones (semtuvėlius, šepečius, žnyples, pincetus); draudžiama rankomis su pirštinėmis liesti savo akis, nosį arba gleivines; draudžiama operacinėse ir kitose darbo vietose perdavinėti aštrius naudotus instrumentus iš rankų į rankas. Perduoti naudojami padėklai ar kiti žemi indai; ant adatų gaubtuvėliai nededami. Rankų higiena Rankų higiena būtina po kiekvieno veiksmo ar sąlyčio, kurio metu jos galėjo būti užterštos. Plauti reikia vizualiai užterštas rankas, taip pat, nusimovus pirštines ir kitas naudotas asmenines saugos priemones, baigus darbą, paliekant darbo vietą, prieš valgį ir kt. Darbuotojai aprūpinami tinkama rankų higienos įranga ir priemonėmis. Vizualiai nešvarias ar užterštas kito asmens krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais rankas reikia plauti vandeniu ir muilu. Darbo vietose, kur nėra galimybės rankų tuoj pat plauti, jas įtrinti odos antiseptiku arba naudoti servetėles su alkoholiu (antiseptiku) ir tik yra galimybei, jas plauti. Vizualiai švarias rankas rekomenduojama įtrinti odos antiseptiku arba naudoti servetėlės su odos antiseptiku. Rankų įtrynimas odos antiseptiku, palyginti su rankų plovimu, patogesnis (nereikia plautuvės), reikia mažiau laiko, tinkamesnis odai [1 3, 34]. 15

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Darbo vietų, kur galima ekspozicija, higiena Darbo vietose draudžiama valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetikos priemones, lūpų dažus, tvarkyti kontaktines linzes. Šaldytuvuose, kabinetuose, lentynose, ant stalų, kur dirbama su krauju ir (ar) kūno skysčiais, atliekami tyrimai ir gali ištikšti kraujo ir (ar) kūno skysčių, draudžiama laikyti maisto produktus, gėrimus. Laboratorijose procedūros (centrifugavimas, maišymas, homogenizavimas, konteinerių atidarymas), kurių metu gali susidaryti aerozoliai, atliekamos biologinės saugos spintose arba naudojami kiti prietaisai, mažinantys aerozolių atsiradimą. Chirurginės procedūros su besisukančiais prietaisais, lazeriais, elektrokausteriais atliekamos taip, kad kuo mažiau susidarytų kraujo ir (ar) kūno skysčių aerozolių. Nerekomenduojama valyti šepečiais, purkšti, valyti prietaisais su slėgiu, kuriuos naudojant gali susidaryti lašelių aerozoliai [1, 2]. Darbuotojų asmeninės saugos priemonės ir įranga Darbdavys turi nemokamai aprūpinti ir užtikrinti, kad darbuotojai naudotų tinkamas, reikiamų dydžių asmenines saugos priemones (apsauginius drabužius, galvos dangalus, pirštines, antveidžius arba medicinines kaukes ir akių apsaugos priemones, avalynę) ir įrangą, pvz., pacientams gaivinti kandiklius, gaivinimo maišus, kaukes ir kitas priemones. Įranga laikoma tinkama, jei visą jos naudojimo laiką ji apsaugo odą, akis, burną, gleivines, darbo ir asmeninius drabužius nuo kraujo ir (ar) kūno skysčių. Asmeninės apsaugos priemonės parenkamos pagal darbo pobūdį. Darbuotojas, atlikdamas veiksmus, procedūras, kurių metu galimas užteršimas krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais, pagal atliekamo veiksmo, procedūros riziką (pobūdį) ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką turi dėvėti apsaugines priemones: neperšlampamus drabužius, pvz., neperšlampamą chalatą arba chalatą su neperšlampamais rankogaliais ar rankovėmis arba prijuostę, pirštines, galvos dangalą, akių ir veido apsaugines priemones, neperšlampamą avalynę ar kt. Darbuotojai, turintys rankų odos alergijos požymių, turi būti aprūpinti tinkamomis pirštinėmis, pvz., pirštinėmis su vidiniu pamušalu ar pirštinėmis be talko miltelių ar kitomis tinkamomis ir alergijos nesukeliančiomis pirštinėmis. Darbuotojams, turintiems rankų odos kontaktinį dermatitą (dėl latekso pirštinių) arba bronchinę astmą (dėl kaukės), parenkamos kitos tinkamos asmeninės saugos priemonės. Asmeninės saugos priemonės turi būti laikomos darbo vietoje. Turi būti įrengtos atskiros spintos arba spintos su pertvaromis darbuotojų apsauginiams drabužiams bei avalynei ir asmeniniams drabužiams bei 16

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos avalynei ir daiktams laikyti. Darbuotojų apsauginiai drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų saugos priemonės gali būti vienkartinės arba daugkartinio naudojimo. Daugkartinio naudojimo asmeninės saugos priemonės valomos ir dezinfekuojamos pagal gamintojų instrukcijas. Daugkartinė apsauginė avalynė turi būti neperšlampama, tinkama valyti ir dezinfekuoti. Darbuotojai apmokomi, kaip naudoti asmenines saugos priemones ir įrangą. Asmeninės saugos priemonės ir įranga valomos, skalbiamos, šalinamos, laikantis skalbimo, valymo, dezinfekcijos, atliekų tvarkymo reikalavimų. Asmeninės saugos priemonės ir įranga, jei reikia, remontuojamos ir keičiamos naujomis. Suterštus krauju ir (ar) kūno skysčiais drabužius tuoj pat, o nesant galimybių, kaip galima greičiau reikia nusivilkti. Išeidamas iš darbo vietos darbuotojas asmenines saugos priemones ir įrangą, nusiima, sudeda į tinkamas vietas ar konteinerius, kur jos laikomos, dezinfekuojamos ar išmetamos, ir atlieka rankų higieną [1 3, 34]. Apsauginiai drabužiai, avalynė ir jų naudojimo tvarka Darbuotojai pagal darbo ir galimos ekspozicijos pobūdį turi būti aprūpinti tinkamais apsauginiais drabužiais (laboratoriniais ir kitais chalatais, švarkais, prijuostėmis, kepuraitėmis arba gobtuvais, batais arba batų dangalais). Chalatai ar kiti drabužiai ilgomis rankovėmis dėvimi, kai yra galimas rankų dilbių sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais. Darbuotojai, atsakingi už darbų ir ekspozicijos rizikos įvertinimą, turi tuo įsitikinti, stebėdami atliekamus darbus, apklausdami darbuotojus, peržiūrėdami procedūrų aprašymus. Medicininės kepuraitės arba gobtuvai ir (ar) batų dangalai arba speciali, neperšlampama avalynė dėvima, kai galimas didelis užteršimas krauju ir (ar) kūno skysčiais, pvz., sveikatos priežiūros įstaigose, atliekant autopsiją, ortopedines chirurgines operacijas. Pirštinės ir jų naudojimo tvarka Pirštines reikia mūvėti: kai galimas tiesioginis rankų odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, gleivinėmis, nesveika oda; atliekant invazines medicinines procedūras; liečiant ar tvarkant užterštus daiktus ir paviršius. Pirštines reikia nusimauti, liečiant aplinkos daiktus, įrangą (telefoną, kompiuterį, medicininę įrangą), o tęsiant medicininę procedūrą užsimauti naujas pirštines. Panaudotos vienkartinės medicininės (chirurginės, apžiūros) pirštinės keičiamos po kiekvienos procedūros. Tuoj pat keičiamos 17

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos pradurtos, įplėštos ar kitaip sugadintos pirštinės arba pirštinės, kurių apsauginė funkcija abejotina. Draudžiama naudotas vienkartines pirštines plauti ar kitaip apdoroti ir naudoti pakartotinai. Tvarkant užterštus daiktus ir paviršius naudojamos nemedicininės atsparios dūriams ir cheminėms priemonėms (jei jos naudojamos) daugkartinės pirštinės [1 3, 34]. Apsauginių veido kaukių, akinių, antveidžių naudojimo tvarka Kaukės ir apsauginiai akiniai ar akiniai su kietais šoniniais skydeliais arba antveidžiai dėvimi, kai yra kraujo ir (ar) kūno skysčių purslų, lašelių patekimo į akis, burną, nosį rizika. Mikrochirurgai, dirbantys su mikroskopu, kai kraujo ir (ar) ar kūno skysčių rizika maža, gali nedėvėti akių apsaugos priemonių. Laboratorijų darbuotojai nešioja apsauginius akinius, o esant kraujo ir (ar) kūno skysčių purslų, lašelių rizikai antveidžius. Darbuotojai turi žinoti ir mokėti tvarkyti (rinkti, pakuoti) panaudotas vienkartines asmenines saugos priemones (atliekas) ir valyti, dezinfekuoti naudotas daugkartines asmenines saugos priemones. Kraujo ir (ar) kūno skysčių ėminių tyrimams rinkimas, žymėjimas, gabenimas, siuntimas Darbuotojai turi būti apmokyti, kaip tvarkyti (rinkti, žymėti, gabenti, siųsti) kraujo ir (ar) kūno skysčių ėminius. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos Infekcinių medžiagų transportavimo 2013 2014 taisyklėmis kraujo ir (ar) kūno skysčių ėminys, gabenamas už įstaigos ribų, pakuojamas į trigubą pakuotę (11 pav.). Pirmasis nepralaidus skysčiams, sandarus plastikinis ar metalinis indas, pvz., sandarus plastikinis mėginio mėgintuvėlis, paženklintas etikete (ji tvirtinama prieš paimant ėminį) su informacija apie klinikinį ėminį, vyniojamas į skysčius sugeriančią medžiagą (jei vamzdelis sudužtų ir skystis ištekėtų), dedamas į antrąjį nepralaidų skysčiams konteinerį ir į gabenimo talpyklą (trečią konteinerį), apsaugančią nuo mechaninių pažeidimų. Gabenimo talpykla ženklinama biologinio pavojaus ženklu (6 pav.), pažymima, kokia medžiaga siunčiama, siuntėjas, gavėjas ir kita informacija. Visų trijų talpų paviršiai turi būti valomi ir dezinfekuojami [23, 30]. 18

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos 1 2 3 2 4 1 4 5 3 6 7 11 pav. 1 mėginys, gabenamas už įstaigos ribų 2 pirma pakuotė sandarus metalinis, plastikinis indas 3 skysčius sugerianti medžiaga 4 antra pakuotė sandarus konteineris arba pvz., užlydomas plastikinis maišas 5 tvirta (kieta) išorinė gabenimo talpykla 6 medžiagos pavadinimas (biologinė medžiaga, B kategorija, ženklas 7 atsakingo asmens pavardė, adresas, telefonas (ši informacija gali būti pateikta ir dokumente, pvz., oro transporto važtaraštyje) Jei tiriamosios medžiagos ėminiai gabenami įstaigos ribose, jie gali būti įpakuoti dviguboje pakuotėje. Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymas ir dezinfekcija Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai valomi ir dezinfekuojami pagal įstaigos vadovo patvirtintą rašytinį higienos planą. Aplinkos daiktų, įrenginių paviršiai, kurie teršiami krauju ir (ar) kūno skysčiais ir (ar) dažnai liečiami rankomis ar pirštinėmis (pvz., medicinos prietaisų jungikliai), turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvienos procedūros arba, norint išvengti valymo ir dezinfekavimo po kiekvienos procedūros, galima juos dengti vienkartiniais neperšlampamais dangalais. Panaudoti dangalai keičiami po kiekvienos procedūros. Užterštų krauju ir (ar) kūno skysčiais paviršių valymas ir dezinfekcija atliekama po procedūros, o patekus ant 19

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos paviršiaus kraujo ir (ar) kūno skysčių tuoj pat procedūros metu ir baigus procedūras, jei paviršius užsiteršė po paskutinio valymo ir dezinfekcijos [1 3, 34]. Paviršiams, ant kurių netikėtai išsipylė ar išsitaškė kraujo ir (ar) kūno skysčio, ekskreto, apdoroti rekomenduojamas tam skirtų priemonių rinkinys (12 pav.): vienkartinė prijuostė arba chalatas, vienkartinės pirštinės (rekomenduojamos nitrilo, vinilo pirštinės), medicininė kaukė (jei yra tiškalų, purslų pavojus), apsauginiai akiniai (jei yra tiškalų, purslų pavojus), skysčius sugeriančios vienkartinės šluostės, servetėlės arba skysčius sugeriančios dezinfekuojančios granulės, cheminė paviršių dezinfekcijos priemonė (tabletės arba skystas koncentratas tirpalui paruošti), semtuvėlis ir šepetys sudužusiems stikliniams indams su krauju ir (ar) kūno skysčiais surinkti, talpykla infekuotoms atliekoms. 12 pav. Paviršių, ant kurių netikėtai išsipylė ar išsitaškė kraujo ir (ar) kūno skysčio, valymo / dezinfekcijos būdas ir priemonės priklauso nuo skysčių kiekio, paviršiaus tipo (pvz., kilimas ar grindys), vietos, kur tai įvyko (pvz., mikrobiologijos laboratorijoje ar ligoninės skyriuje) ir / ar tikėtinas tiesioginis odos sąlytis su šiuo paviršiumi. Kraujo ir (ar) kūno skysčių dėmės valomos drėgna vienkartine šluoste, servetėle, tada šluostoma vienkartine servetėle su alkoholiu. Panaudotos šluostės, servetėlės išmetamos į infekuotų atliekų surinkimo talpyklą. Po valymo plaunamos rankos. Mažas (ne daugiau kaip 10 cm skersmens) kraujo ir (ar) kūno skysčio kiekis valomas vienkartine skystį sugeriančia servetėle, tada paviršius šluostomas valymo priemonės tirpalu. Paviršius (pvz., kušetė), kuris gali 20

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos turėti tiesioginį sąlytį su oda, po valymo dezinfekuojamas aktyviojo chloro arba kita vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos priemone (priemone, naikinančia daugelį bakterijų, išskyrus jų sporas, ir tuberkuliozės mikobakteriją, virusus, grybelius aplinkoje), skirta paviršiams dezinfekuoti, pagal gamintojo naudojimo instrukcijas. Panaudotos vienkartinės šluostės, servetėlės, pirštinės, chalatas arba plastikinė prijuostė išmetami į infekuotų atliekų surinkimo talpyklą ir plaunamos rankos. Daugkartinio naudojimo akiniai, jei buvo naudojami, valomi, džiovinami. Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė didesnis (daugiau kaip 10 cm skersmens) kraujo ir (ar) kūno skysčio kiekis, apdorojamas uždengiant sugeriančiomis skysčius vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis, rankšluosčiais arba užpilant skysčius sugeriančiomis dezinfekcijos priemonės (pvz., chloro preparato) granulėmis. Užterštos sugeriančios servetėlės, rankšluosčiai arba susemti teršalai su sugeriančiomis skysčius granulėmis išmetami į infekuotų atliekų talpyklą. Paviršius, pašalinus teršalus, valomas šiltu vandeniu ir valymo priemonės tirpalu, naudojant kibirą ir šluostę arba šluotos apmovą. Paviršius (pvz., kušetė), galintis turėti tiesioginį sąlytį su oda, po valymo dezinfekuojamas (šluostomas) aktyviojo chloro arba kita vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos priemone, skirta paviršiams dezinfekuoti, pagal gamintojo naudojimo instrukcijas. Paviršius po dezinfekcijos paliekamas išdžiūti, tada plaunamos rankos. Daugkartinio naudojimo akiniai, jei buvo naudojami, valomi, džiovinami. Valant ir dezinfekuojant išsiliejusį, išsitaškiusį kraują ir (ar) kūno skysčius reikia dėvėti chalatą arba vienkartinę plastikinę prijuostę, užsimauti pirštines, užsidėti apsauginę (pvz., medicininę) kaukę ir (jei reikia) apsauginius akinius, apsauginę avalynę. Medicininių atliekų tvarkymas Naudoti užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais aštrūs daiktai (adatos, skalpelių peiliukai, stiklai ir kt.) tuoj pat išmetami į nedūžtančius, sandarius, nepraduriamus, nepralaidžius skysčiams, paženklintus etikete su biologinio pavojaus simboliu, arba spalvotus konteinerius. Konteineriai turi būti laikomi darbo vietose, kur naudojami aštrūs daiktai. Atliekų konteineriai keičiami, šalinami, juos pripildžius ne daugiau kaip 3/4 talpos. Konteineriai prieš šalinant ar keičiant uždaromi, kad aštrūs daiktai, juos tvarkant, laikant, gabenant, kraunant, neiškristų, skysčiai neišsipiltų ar neišsitaškytų. Tvarkant, laikant, gabenant, kraunant konteinerius su atliekomis, pralaidus skysčiams konteineris, pvz., pradurtas, sudrėkęs, įdedamas į kitą (an- 21

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos trą) tinkamą, nepralaidų ir apsaugantį nuo ištekėjimo, uždaromą, sandarų, paženklintą etikete su biologinio pavojaus simboliu, arba spalvotą konteinerį. Draudžiama daugkartinius konteinerius atidarinėti, tuštinti, valyti rankomis ar kitais ekspozicijos riziką keliančiais būdais [1, 2, 31]. Skalbinių tvarkymas Nešvarūs skalbiniai surenkami jų susidarymo vietose į nešvariems skalbiniams rinkti skirtas talpyklas (maišus). Nešvarių skalbinių maišai pripildomi ne daugiau kaip ¾ jų talpos. Rinkimo metu nešvarūs skalbiniai neturi būti kratomi (purtomi). Draudžiama rūšiuoti jau surinktus nešvarius skalbinius jų susidarymo vietose. Visi užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais nešvarūs skalbiniai jų susidarymo vietose renkami (pakuojami) atskirai į paženklintą dvigubą pakuotę (maišus). Tiesioginį sąlytį su skalbiniais turintis vidinis maišas turi būti vienkartinio naudojimo. Surinkti ir supakuoti nešvarūs skalbiniai turi būti laikomi, gabenami nešvariems skalbiniams laikyti, gabenti skirtose talpyklose (konteineriuose, bakuose ir pan.), vežimėliuose. Talpyklų, vežimėlių paviršius turi būti tinkamas valyti ir dezinfekuoti. Talpyklos, vežimėliai valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno nešvarių skalbinių gabenimo. Supakuoti nešvarūs skalbiniai laikomi atskiroje patalpoje arba tam skirtoje zonoje. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai, tvarkantys skalbinius, mūvėtų apsaugines pirštines ir, jei reikia (kai yra tiesioginis sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais), dėvėtų kitas tinkamas asmenines saugos priemones (apsauginius drabužius, prijuostę, akinius ir kt.). Įstaiga gabenamus skalbinius į kitą įstaigą, nenaudojančią standartinių saugos priemonių, turi pažymėti biologinio pavojaus simboliu arba naudoti spalvotus maišus. Skalbyklose skalbiniai tvarkomi (skalbiami, džiovinami, lyginami, lankstomi, pakuojami, laikinai saugomi), vykdant Lietuvos higienos normos HN 130:2012 Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 22 (Žin., 2012, Nr. 11-474), reikalavimus [32]. Biologinio pavojaus ženklų ir simbolių naudojimas Darbuotojai, turintys sąlytį su krauju ir (ar) kūno skysčiais, turi pažinti biologinio pavojaus ženklus bei simbolius ir mokėti ženklinimo taisykles. Etiketės, kortelės ir kiti ženklai su biologinio pavojaus simboliu (6 pav.) turi būti pritvirtinti ar priklijuoti prie šaldymo įrenginių, ant atliekų ir kitų talpyklų, kuriose laikomas, gabenamas, siunčiamas kraujas ir (ar) kūno skysčiai. 22

Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos Neženklinami kraujo ir jo produktų, naudojamų transfuzijai ir kitiems klinikiniams reikalams, konteineriai, ant kurių pažymėtas jų turinys, ir konteineriai, kuriuose kraujas ir (ar) kūno skysčiai laikomi, gabenami, kraunami arba šalinami, įdėti kitame (antrame) paženklintame konteineryje. Vietoj konteinerių su biologinio pavojaus ženklais gali būti naudojami spalvoti, pvz., geltoni, konteineriai arba maišai. Biologinio pavojaus ženklu neženklinami dezinfekuotų medicininių atliekų konteineriai [1 3]. Priemonės, įvykus ekspozicijos incidentui Įvykus ekspozicijos incidentui, vykdomos šios priemonės: pirmosios pagalbos priemonės; pildomas pranešimas apie ekspozicijos incidentą; medicininės priemonės (vertinama ekspozicijos rizika ir stebima darbuotojo sveikata, sveikatos priežiūros specialistas teikia patarimus darbuotojui ir rašytines išvadas dėl darbuotojo tyrimo rezultatų, pildomi medicininiai dokumentai) [1 3, 34]. Pirmosios pagalbos priemonės Žaizda ir oda, įvykus ekspozicijos incidentui, plaunama tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivinės, patekus ant jų kraujo ir (ar) kūno skysčių, plaunamos vandeniu. Antiseptikai nesumažina ŽIV, HBV ir HCV perdavimo rizikos, todėl jų vartoti nebūtina. Pranešimas apie ekspozicijos incidentą Darbuotojas apie ekspozicijos incidentą praneša darbdaviui arba atsakingam darbuotojui, kaip numatyta įstaigos darbuotojų ekspozicijos kontrolės plane. Medicininės priemonės Ekspozicijos vertinimas ir darbuotojo sveikatos stebėjimas Ekspozicijos incidentas registruojamas, atliekamas medicininis ekspozicijos vertinimas, darbuotojo sveikatos stebėjimas ir, jei reikia, skiriama poekspozicinė profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir poekspozicinis gydymas. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) profilaktika skiriama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu 23