Gabių vaikų ugdymo patirtis Kauno Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje Laima Lukšienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Lina Šakelytė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Jolanta Lokienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Rūta Satkauskienė, lietuvių k. vyr. mokytoja, Jolanta Lastauskienė, lietuvių k. vyr. mokytoja, Rima Ona Jankauskienė, lietuvių k. mokytoja metodininkė, Rita Sarapinienė, lietuvių k. vyr. mokytoja, Danutė Čaikauskienė, lietuvių k. vyr. mokytoja, Alma Sotkevičiūtė, matematikos vyr. mokytoja, Marijona Pranienė, matematikos vyr. mokytoja, Irma Kisielienė, matematikos vyr. mokytoja, Alma Voskienė, fizikos vyr. mokytoja, Irena Gedminienė, biologijos vyr. mokytoja, Renata Varnienė, chemijos mokytoja metodininkė, Zita Klimčiauskienė, geografijos vyr. mokytoja, Gražina Stonienė, istorijos mokytoja metodininkė, Aušra Papirtienė, etikos mokytoja metodininkė, Dalia Kulviečiuvienė, vokiečių k. mokytoja metodininkė, Regina Baltušienė, anglų k. vyr mokytoja, Vida Žukauskienė, anglų k. vyr mokytoja, Jolita Ramanauskienė, anglų k. vyr mokytoja, Edita Simonavičiūtė, anglų k. vyr mokytoja, Raimonda Stašaitienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė, Inesa Matižonkienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė, Birutė Sireikienė, ankstyvojo anglų k. mokymo vyr. mokytoja Vaiko gabumai pradeda reikštis jau pirmaisiais gyvenimo metais. Didžiausią įtaką vaiko intelekto raidai turi šeima ir socialinė aplinka (mokykla). Sėkmingas mokymas grindžiamas besimokančiojo interesais, diferencijuojant ugdymo turinį. Mokytojas, diferencijuotai dirbdamas su mokiniu, turinčiu intelektualinių gabumų, padeda atsiskleisti jo interesams, polinkiams, gebėjimams. Mokykloje skiriamas vidinis ir išorinis diferencijavimas. Vidinis diferencijavimas užtikrina ugdymo proceso lankstumą: klasės viduje mažos grupės nebūna pastovios, sudaromos galimybės kiekvienam vaikui išbandyti jėgas pagal savo gabumus ir polinkius. Išorinis diferencijavimas tai sąlyginai stabilių grupių sudarymas. Jos formuojamos pagal ugdytinių interesus, polinkius, gabumus, pasiektus rezultatus. Gabių vaikų ugdymas vykdomas šiose mokomųjų dalykų grupėse: kalbų, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, socialinių mokslų, menų-saviraiškos. Šios mokomųjų dalykų grupės pasirinktos siekiant sukurti tokią gabių vaikų ugdymo sistemą mokykloje, kuri būtų palanki gabiųjų poreikių tenkinimui, optimaliam jų bendrųjų ir specifinių akademinių gebėjimų ugdymui, motyvacijos skatinimui bei įvairių šiame procese kylančių problemų sprendimui. Gabių vaikų ugdyme dalyvauja visi mokykloje dirbantys mokytojai ir specialistai, nes pasižymi pakankama pedagogine ir dalykine kompetencija, yra iniciatyvūs, aktyvūs. Mokytojai turi įdirbį šioje srityje: diferencijuoja užduotis gabiems mokiniams, dirba papildomai su gabiaisiais-konsultacijos, pagrindinių dalykų moduliai gabiesiems, ruošia gabius mokinius dalykų olimpiadoms, konkursams bei panašiems renginiams, dalyvauja juose, gabūs mokiniai atlieka mokslines tiriamąsias veiklas per projektinius darbus, tuos darbus viešai gina, bando identifikuoti gabius vaikus ugdymo procese. Darbas su gabiais vaikais mokykloje yra planuojamas strateginėje veiklos programoje, metinėje veiklos programoje ir analizuojamas. Visa veikla vykdoma bendradarbiaujant metodinėje taryboje ir atskirų mokomųjų dalykų metodiniuose būreliuose: kolegų konsultacijos, pasidalinimas patirtimi, dalykų savaitės, kūrybiniai darbai. Tėvai kviečiami dalyvauti ir dalyvauja mokykloje organizuojamose tėvų dienose, gabių mokinių šventėse, tėvų susirinkimuose. Mokykloje, priklausomai nuo to, vidinis ar išorinis diferencijavimas pasirenkamas mokymui, ugdymo procesas organizuojamas skirtingomis formomis. Vaiko sugebėjimai ir gabumai geriausiai atsiskleidžia demokratiškoje mokyklos aplinkoje, kurioje kiekvienas jaučiasi svarbus, kur gerbiama jo nuomonė, kiekvienas įtraukiamas į bendrą veiklą, sudaromos sąlygos dalytis idėjomis ir mokytis vienam iš kito, pastebimas ir įvertinamas net mažiausias pasiekimas ar kūrybiškumo pasireiškimas. Ypač didelės galimybės pedagogui taikyti vidinį diferencijavimą atsiveria pamokose, sukuriant intelektualią ir kūrybišką aplinką. Šių klasių aplinka:
skatina kritiškai ir savarankiškai mąstyti, neslopina originalių, nors ir nepraktiškų, idėjų, sudaroma galimybė klausinėti ir pažinti, perduodama gyvenimo pavyzdžiais paremta patirtis, informacija teikiama naujausiomis technikos priemonėmis, pasitelkiamos vertingiausios meno formos, padrąsinama tyrinėti, klausti, nuovokiai spręsti neaiškias problemas, mąstyti. Šioje aplinkoje vaikai: suvokia taisykles ir jų laikosi, nebijo rizikuoti, moka būti tiek mokslo, meno, bendravimo vartotojais, tiek gamintojais, kūrėjais, gali būti ir lyderiais, ir sekėjais, skatinama imtis vis sudėtingesnių užduočių, neskirstomi į gerus ir blogus, ugdomas ir skatinamas savarankiškumas. Mokant gabius vaikus, Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje siekiama turinio įsisavinimo spartinimo, kai vaikas kartu su kitais bendraamžiais mokosi aukštesniu lygiu. Siekiant šio tikslo pagrindinių dalykų pamokos vyksta sudarant gabiems vaikams galimybę mokytis drauge su kitais gabiais bei motyvuotais vaikais. Kauno Kovo 11 osios vidurinėje mokykloje ieškant ir skatinant mokymo(si) motyvaciją, ugdant bendruosius ir specifinius akademinius gebėjimus buvo pritaikyta viena iš išorinio diferencijavimo formų Gabių vaikų klubas. Klubas tai organizacija, sudaryta iš grupės vaikų, kuriuos jungia mokslo, meno, sporto, laisvalaikio leidimo interesai. Mokykloje įkurtas Gabių vaikų klubas, apjungiantis visų ugdymo pakopų moksleivius nuo 1 iki 12 klasės. Tai viena iš svarbių gabių vaikų ugdymo sistemos bei gabių vaikų ugdymo programos mokykloje projekto dalių. Ši netradicinė veikla nukreipta tenkinti gabiųjų mokinių pažintinius kultūrinius poreikius. Ji skirta didinti mokymosi motyvaciją, teigiamą savęs vertinimą, pasitikėjimą savimi. Gabių vaikų klubas tai ir vieta, ir procesas, kur, turėdami palankią ugdymosi aplinką, mokiniai gali tikslingai suderinti mokymąsi ir prasmingą bei įdomų laisvalaikio leidimą. Vaikus džiugina ne tik įdomus gabių vaikų klubo veiklos turinys, bet ir galimybė bendrauti su panašių interesų ir pomėgių bendraamžiais, kartu švęsti, iškylauti, planuoti. Gabių vaikų klubo nariai organizuoja rudens ir pavasario sesijas, dalyvauja Gabių vaikų vasaros stovykloje. Gebėjimų ugdymas klubinėje veikloje - efektyvi, netradiciniais mokymo būdais pagrįsta veikla. Mokykloje, be klubinės veiklos, yra siūloma daug būrelinių užsiėmimų pagal vaikų interesus ir poreikius. Šių užsiėmimų metu vaikams sudaromos sąlygos ugdytis savo kūrybiškumą, patirti atradimo džiaugsmą. Siekiant padėti pilnai atsiskleisti gabių vaikų galioms, naudojami netradiciniai metodai ir neformalios aplinkos. Šiai dienai turime daugybę gabių vaikų definicijų ir visos jos yra teisingos. Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje bandome taikyti gabių vaikų identifikavimo sistemą, kurią sudaro mokytojų nuomonė, tėvų nuomonė, bendraamžių nuomonė, pačių pretendentų nuomonė ir mokinio veiklos bei rezultatų įvertinimas. Pirmoje pakopoje sudaromi sąrašai tų mokinių, kurie baigė pusmetį pakankamai aukštais 8-10 balais. Antroje pakopoje į sąrašą įtraukiami mokiniai, kuriuos atrinko mokytojai, atsižvelgdami į kūrybiškumą, angažavimąsi veiklai, interesus. Trečioje pakopoje į sąrašą įtraukiami tie mokiniai, kuriuos atrinko tėvai, bendraamžiai ar patys vaikai. Ketvirtoje pakopoje visų atrinktų sąrašai išdalijami mokytojams, kad šie juos papildytų. Penktoje pakopoje apie sudarytus sąrašus informuojami tėvai ir papasakojama apie planuojamą veiklą su šiais mokiniais. Šeštoje pakopoje visus metus fiksuojamos mokytojų nuomonės. Mokytojai, priklausomai nuo to, kokį diferencijavimą taiko, keičia arba pritaiko skirtingų dalykų ugdymo turinį: Lietuvių kalba Keičiamas ugdymo turinys Edukacinės programos muziejuje(maironio lietuvių literatūros muziejus, S. Nėries memorialinis muziejus, B. Sruogos memorialinis muziejus, M.K. Čiurlionio nacionalinė dailės galerija). Diskusija perskaičius B. Sruogos memuarus Dievų miškas ir pažiūrėjus A. Puipos filmą. Diskusija perskaičius F. Dostojevskio romaną Nusikaltimas ir bausmė ir pažiūrėjus G.Varno spektaklį. Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Modulis 9kl. Moki žodį- žinai kelią, Modulis 10kl. Įvairaus tipo ir paskirties tekstai, Modulis 9-10 kl. Kalbos kultūra, Modulis 11 kl. Teksto kūrimas.
Vokiečių kalba Keičiamas ugdymo turinys Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Lietuvių kalbos žinynas. K.,2000. Kalinauskas J. Kalbėkime ir rašykime taisyklingai. K.,1998. Kazlauskienė V. Lietuvių kalbos testai VIII-X klasei. K.2003. Lisauskienė V. Teksto suvokimo testai 9-12 klasei. V., 2006. Ūsienė I. Teksto suvokimo ir kūrimo užduotys. P.,2007. Kačinskienė R., Lileikaitė M.Lietuvių kalbos testai aukštesniųjų klasių moksleiviams. 2005. A.Puipos meninis filmas Dievų miškas. Temą Umweltschutz ( Gamtos apsauga ) galima papildyti ir išplėsti šiomis temomis: 1. Der Deutschen liebstes Kind 2. Müll macht Spaβ-Müll macht Probleme 3. Recycling-Kreislauf 4. Schnellrestaurants 5. Zukunftsvisionen der Erde 6. Der Medien-Müll 7. Ist das Ökosystem Alpen noch zu retten? 8. Greenpeace 9. Umweltttips für Schüler 10. Umwelprobleme in Litauen I. Temos Umweltschutz turinio pritaikymas gabiems mokiniams,ugdant jų kalbinius gebėjimus( Užduočių pavyzdžiai ): 1. Leseverstehen ( rašytinio teksto supratimas ) -mokiniai gauna fotografiją iš laikraščio ar žurnalo arba straipsnio pavadinimą ir rašo atitinkamą tekstą -lyginti du tekstus, kurių viename yra naujos ar kitam prieštaraujančios informacijos 2. Hörverstehen ( informacijos priėmimas iš kalbančiojo ) -užbaigti užduotį, įrašyti trūkstamus žodžius į baltas dėmes -papildyti dialogą: klausydamiesi pokalbio telefonu, mokiniai girdi tik vieną pašnekovą ir sugalvoja, ką kitas gali sakyti. 3. Mündlicher Ausdruck ( raiška žodžiu ) -vieno žodžio dialogas -konstektualizuotų dialogų sudarymas -dalyvavimas diskusijoje 4. Schriftlicher Ausdruck ( raiška raštu ) -rašinys -reklaminio skelbimo sukūrimas -taisyklių sudarymas -rašymas gavus vaidmenį -eilėraščių rašymas pagal pavyzdį -kaligramų, asociogramų sudarymas II. Kiti vokiečių kalbos ugdymo turinio gabiems mokiniams pritaikymo būdai komunikacinės kompetencijos įgyjimo ir realizavimo procese: -gabiųjų dalyvavimas tarptautinuose projektuose -gabiųjų dalyvavimas kalbinės raiškos konkursuose -mokyklos gidų vokiečių kalba parengimas -muzikinės raiškos lavinimas (integacija su muzikos mokomuoju dalyku ) -vertimai Vadovėliai: 1. Themen aktuell 2, 3 2. Blick2 3. Deutsch mit Grips 2 Žodynai: 1. Synonymwörterbuch
2. Wörter und Wendungen 3. Wörtebuch der deutschen Gegenwartssprache 4. Tarptautinių žodžių žodynas 5. Fremdwörterbuch Kitos priemonės: 1. Inter-Nationes medžiaga 2. Tekstų rinkinys Lesen und Testen 3. Žurnalai Juma, Deutschland Anglų kalba Keičiamas ugdymo turinys Pamokoje sudaromos sąlygos siekti gabumų realizavimo einant kiekvieną temą. Tuo tikslu giliau analizuojamos temos, parenkamos individualios netradicinės užduotys. Pvz., kalbant apie aplinkosaugą, pateikiamos šiai dienai aktualios užduotys: Naujas atominis reaktorius Ignalinoje. Galimas jo poveikis aplinkai, Cheminis Baltijos užterštumas šiandien. Ar įmanoma jį sumažinti? ir pan. Gabieji moksleiviai turi parengti medžiagą taip, kad ja vėliau galėtų pasinaudoti mokymosi sunkumų turintys klasės draugai. Tuo tikslu yra parengaimi aplankai ar lankstinukai. Gabiems pateikiamos užduotys, skatinančios žiūreti BBC arba CNN kanalus. Parenkami tekstai iš laikraščių ir žurnalų, kurie skaitomi namuose, o analizuojami klasėje. Kabinetuose yra sukauptos grožinės literatūros bibliotekėlės. Moksleiviai yra skatinami skaityti, o vėliau kūrinius pristatyti klasėje. Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Žemesnių klasių gabieji mokiniai tampa projektų vadovaiskonsultantais. Jie pasirenka grupes iš 5-7 žmonių. Skirsto darbus, surenka jau atliktas užduotis, konsultuojasi su mokytoju, o tada parengia su visa komanda galutinį produktą- dažniausiai tai būna plakatas. Vėliau visą medžiagą pristato klasei. Gabius motyvuoja jų teikiama pagalba mokymosi sunkumų turintiems klasės draugams Anglų kalbos modulis,,business English 11 klasė, 1val. per savaitę, 34 val.per mokslo metus Tikslai 1.Ugdyti dalykinius verslo kalbos bendravimo igūdžius, placiai taikant darbą poromis ir grupemis. 2.Ugdyti aktyvią ir kryptingą, atitinkančią moksleivių amžių, interesus anglų k. komunikacinę kompetenciją. 3. Ugdyti moksleivių domėjimąsi ir pagarbą kitakalbėmis pasaulio bendruomenėmis 4. Ugdyti moksleivių gebėjimą bendradarbiauti ir bendrauti, dirbti savarankiškai ir kūrybingai. 5. Ugdyti moksleivių atsakomybę už savo mokymosi rezultatus. Vadovėlis Rene Bosewitz, Robert Kleinschroth Business English, medžiaga iš interneto Vertinimas Kriterinis, kaupiamasis, formalusis. Žodyno-struktūrų testai, kalbėjimas monologu bei dialogu. Vertinimui mokymosi procese skirtos užduotys rengiamos remiantis išsilavinimo standartuose numatytais moksleivių gebėjimais. Stebimas kiekvieno moksleivio mokymosi būdas ir vertinamas jo efektyvumas. Moksleiviai yra konsultuojami, su jais yra tariamasi, žadinamas moksleivių pasitikėjimas savimi ir noras mokytis kalbų,
Informacinės priemonės, literatūra Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, kvalifikacijos kėlimo seminarų medžiaga, įvairi vaizdo medžiaga, padalomoji medžiaga, internetas, vienakalbiai žodynai Ugdymo turinys Temos: (Mixing business with pleasure, The kick off meeting, Finding the customer, Compromise, Let s put it to the vote, Modern technology, How to handle problems, Mind your manners, Meetings in Britain and other countries, Degrees of opposition, Word power...) Kalbėjimas: (Interview, Presentations, Role-plays, Individual talks) Integracinis ryšys Mokantis anglų k. svarbus ryšys su kitais dalykais, skatinamas integruotas gimtosios kalbos, istorijos, geografijos, pilietiškumo, menų mokymas Anglų kalbos modulis,,enjoy Talking English 11 klasė, 1val. per savaitę, 34 val.per mokslo metus Tikslai 1.Ugdyti bendravimo igūdžius, placiai taikant darbą poromis ir grupemis. 2.Ugdyti aktyvią ir kryptingą, atitinkančią moksleivių amžių, interesus anglų k. komunikacinę kompetenciją. 3. Ugdyti moksleivių domėjimąsi ir pagarbą kitakalbėmis pasaulio bendruomenėmis 4. Ugdyti moksleivių gebėjimą bendradarbiauti ir bendrauti, dirbti savarankiškai ir kūrybingai. 5. Ugdyti moksleivių atsakomybę už savo mokymosi rezultatus. Šnekamosios anglų kalbos vadovelis Liljana Skopinskaja Let s Keep Talking Vertinimas Kriterinis, kaupiamasis, formalusis. Žodyno-struktūrų testai, kalbėjimas monologu bei dialogu. Vertinimui mokymosi procese skirtos užduotys rengiamos remiantis išsilavinimo standartuose numatytais moksleivių gebėjimais. Stebimas kiekvieno moksleivio mokymosi būdas ir vertinamas jo efektyvumas. Moksleiviai yra konsultuojami, su jais yra tariamasi, žadinamas moksleivių pasitikėjimas savimi ir noras mokytis kalbų, Informacinės priemonės, literatūra Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, kvalifikacijos kėlimo seminarų medžiaga, įvairi vaizdo medžiaga, padalomoji medžiaga, internetas, vienakalbiai žodynai Ugdymo turinys Temos: 1. At a party 2. Inviting out 3. On the telephone 4. Shopping 5. In the street 6. Travelling 7. Holidays Kalbėjimas dialogu : 1. Introducing people/ oneself 2. Paying compliments 3. Making offers/ requests 4. Inviting and accepting/ refusing invitations 5. Making suggestions 6. Telephoning 7. Buying sth 8. Asking for and giving directions
Geografija 9. Buying / booking tickets Integracinis ryšys Mokantis anglų k. svarbus ryšys su kitais dalykais, skatinamas integruotas gimtosios kalbos, istorijos, geografijos, pilietiškumo, menų mokymas Anglų kalbos pasirenkamasis dalykas,,english Literature 11 klasė, 1val. per savaitę, 34 val.per mokslo metus Tikslai 1. Praplėsti moksleivių akiratį, ugdyti bendravimo igūdžius, placiai taikant darbą poromis ir grupemis. 2.Ugdyti aktyvią ir kryptingą, atitinkančią moksleivių amžių, interesus anglų k. komunikacinę kompetenciją. 3. Ugdyti moksleivių domėjimąsi ir pagarbą kitakalbėmis pasaulio bendruomenėmis 4. Ugdyti moksleivių gebėjimą bendradarbiauti ir bendrauti, dirbti savarankiškai ir kūrybingai. 5. Ugdyti moksleivių atsakomybę už savo mokymosi rezultatus. Vadovelis G. Kirvaitis, A. Šurnaitė English Literature, medziaga is interneto Vertinimas Kriterinis, kaupiamasis, formalusis. Individualus pokalbiaii, kalbėjimas monologu bei dialogu. Vertinimui mokymosi procese skirtos užduotys rengiamos remiantis išsilavinimo standartuose numatytais moksleivių gebėjimais. Stebimas kiekvieno moksleivio mokymosi būdas ir vertinamas jo efektyvumas. Moksleiviai yra konsultuojami, su jais yra tariamasi, žadinamas moksleivių pasitikėjimas savimi ir noras mokytis kalbų, Informacinės priemonės, literatūra Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, kvalifikacijos kėlimo seminarų medžiaga, įvairi vaizdo medžiaga, padalomoji medžiaga, internetas, vienakalbiai žodynai Ugdymo turinys Temos: The Anglo-Saxon Period. Beowulf. The Old English Period. The Norman Period. Geoffrey Chaucer. The Norman Period. Folk Ballads. Robin Hoood. The Middle Ages. William Shakespeare. The Renaissance. Daniel Defoe. Robinson Crusoe. The Age of Reason. Robert Burns. Romantics G.G. Byron, P. B. Shelly. Walter Scott. The Romantic Age. Charles Dickens. Oscar Wilde. The Victorian Age. William Somerset Maugham. 20th centure literature Integracinis ryšys Mokantis anglų k. svarbus ryšys su kitais dalykais, skatinamas integruotas gimtosios kalbos, istorijos, geografijos, pilietiškumo, menų mokymas
Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Globalinės problemos Modulis 11kl. 34 val. Tikslai Supažindinti su globalinėmis žmonijos problemomis, jų atsiradimo priežastimis bei sprendimo būdais. Aptarti globalines problemas,aktualias Lietuvai ir jos gyventojams. Kritiškai vertinti galimybes išspręsti globalines problemas. Puoseleti įgūdžius ir vertybines orientacijas, reikalingas harmoningai žmogaus sąveikai su gamta, racionaliam jos turtų naudojimui. : Žemėlapiai, atlasai,plakatai, gaubliai, modeliai,kontūriniai žemėlapiai,geografiniai testai internete. Vertinimas: Formalusis. Vertinama balais atsižvelgiant į išsilavinimo standarto reikalavimus. Informacinės priemonės, literatūra: Barsch H ir kt. Globalinės problemos.-vilnius, 1998. Chrestomatijos, vadoveliai, enciklopedijos,žinynai,statistinė medžiaga,tyrimų medžiaga,kompiuterinės programos,periodiniai leidiniai. Ugdymo turinys: Globalistika. Svarbiausi globalinių problemų požymiai,ryšys su geografine aplinka. Regionių ir valstybių vaidmuo sprendžiant globalines problemas. Globalinės problemos, aktualios Lietuvai ir jos gyventojams. Globalinių problemų sprendimo ypatumai ir galimybės. Žemės ir žmonijos ateities raidos scenarijai. Integraciniai ryšiai: Gamtos ir humanitariniai mokslai,etika,politologija. Istorija Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Jaunieji muziejininkai papildomo ugdymo būrelis, 6 9 klasė, 2 sav. val., 68 val. Tikslai Ugdyti gabių moksleivių domėjimąsi valstybės ir mokyklos istorija. Formuoti gabių mokyklos moksleivių praktinius įgūdžius, kaupti istorinę medžiagą. Žmonių, susijusių su Lietuvos valstybingumo raida ir atstatymu, Kauno bei mokyklos istorija, atsiminimai. Profesionalių muziejininkų patirtis ir parama. Kompiuterinės mokomosios programos, vadovėliai, enciklopedijos. Vertinimas Moksleiviai turi gebėti kelti idėjas, savarankiškai ir kūrybiškai, bendradarbiaujant jas įgyvendinti.vertinti savo ir aplinkinių veiklos rezultatus, pagal tai koreguoti savo darbą.žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami pagal konkrečiai atliktus darbus, jų kokybę. Skatinama padėka, pagyrimo raštais, ekskursijomis. Informacinės priemonės, literatūra: kompiuterinės programos, videofilmai,enciklopedijos Literatūra: Baltijos šalių kelias į nepriklausomybę,1990-1991 Įvykių kronika, V. Skuodis. 1997m. Lietuvos Respublikos seimas 1992-1996m.,V.,1995. Lietuvos sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas sud. D.Blažytė, V. Ugdymo turinys
Gabių mokinių saviraiškos būrelį sudaro 10-12 klasių mokiniai.būrelio nariai aktyviai ugdo savo kūrybinius įgūdžius, dalyvaudami įvairiuose mokyklos ir miesto renginiuose. Būrelio nariai noriai organizuoja parodas mokyklos muziejuje, kaupia, sistemina ir paruošia medžiagą eksponavimui. Kasmet mokiniai organizuoja mokykloje miesto konkursus, konferencijas, skirtas paminėti Kovo 11-ąją. Mokiniai kūrybingi ir aktyvūs. Būrelio mokiniai noriai įsijungia į projektinę veiklą. Paruoštus projektus mokiniai pristato Kauno miesto konferencijose, Kauno mokyklų muziejinės veiklos apžiūroje turistų centre. Gabių mokinių saviraiškos būrelio nariai noriai lanko miesto mokyklų muziejus.kasmet dalyvauja ekskursijose. Šiame būrelyje ugdomi mokinių kūrybiniai sugebėjimai bei bendravimo įgūdžiai. Integracinis ryšys Gabių mokinių saviraiškos būrelio kursas siejamas su informacinėmis technologijomis, istorija, lietuvių k. daile, etnografija, politologija. Šaltinių ir iliustracijų analizė modulis 12 klasė, 1 sav. val., 30 val. Tikslai Šio modulio kursas turi padėti ugdyti mokinių istorinį mąstymą, gebėjimą vertinti faktus ir nuomones, analizuoti istorinius šaltinius, formuoti savarankiško darbo įgūdžius su dokumentais, iliustracijomis ir žemėlapiais. Padėti pasiruošti istorijos mokykliniam ir valstybiniam egzaminui. Istoriniai šaltiniai, dokumentai, iliustracijos; Visuotinės ir Lietuvos istorijos atlasai; Žemėlapiai, kontūriniai žemėlapiai, lentelės. Vertinimas Moksleiviai turi gebėti analizuoti šaltinius, iliustracijas,vertinti savo istorinių žinių spragas ir trūkumus, vertinti pažangą. Žinių gebėjimų ir igūdžių vertinimas įskaitiniai darbai. Informacinės priemonės, literatūra Kompiuterinės mokomosios programos; Istorija 1 3, V. Pasaulis 1 2, 1993, Oslas. Pasaulio istorijos atlasas. Pasaulio ir Lietuvos istorija 8 kl. 1999.V. Naujųjų amžių isotrija, 9 kl., V. 1999 Pasaulis ir Lietuva 10 kl. Lietuvos filosofinė mintis: chrestomatija, V.1996 Istorijos brandos egzaminų kaita V.1999. Ugdymo turinys Istorinių šaltinių nagrinėjimo metodika 1 val. Istorijos laikotarpiai, regionai, idėjos 29 val.: a) Europos ir pasaulio politinis žemėlapis XIX a. b)tautų pavasaris. c) Italijos ir Vokietijos suvienijimai. d) Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. e) XIX a. pokyčiai istoriniuose šaltiniuose. f) XX a. įvykiai ir politiniai veikėjai dokumentuose. g) Pirmasis pasaulinis karas. h) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. j) II Pasaulinis karas žemėlapiuose.
l) Šaltasis karas dokumentuose. m) Nato ir ES pokyčiai žemėlapyje.. n) Pasaulis ir Lietuva XX a. pb - XXI a. Integracinis ryšys Istoriniai šaltiniai, dokumentai ir iliustracijos integruojami su geografija, lietuvių kalba,daile, politinių procesų analize su politologija, informacinėmis technologijomis. Istorija žemėlapiuose ir dokumentuose modulis 11 klasė, 1 sav. val., 34 val. Tikslai Modulio kursas turi padėti ugdyti mokinių istorinį mąstymą, gebėjimą vertinti faktus ir nuomones, analizuoti istorinius šaltinius, formuoti savarankiško darbo įgūdžius su dokumentais, iliustracijomis ir žemėlapiais. Padėti pasiruošti istorijos mokykliniam ir valstybiniam egzaminui. Istoriniai dokumentai, iliustracijos, Visuotinės ir Lietuvos istorijos atlasai, Žemėlapiai, kontūriniai žemėlapiai, lentelės. Vertinimas Mokiniai turi gebėti įvertinti savo istorinių žinių spragas ir trūkumus, vertinti pažangą ir pagal tai koreguoti savo veiklą. Žinių gebėjimų ir igūdžių vertinimas įskaitiniai darbai. Informacinės priemonės, literatūra Kompiuterinės mokomosios programos, Istorija 1 3, V. Pasaulis 1 2, 1993, Oslas. Pasaulio istorijos atlasas. Pasaulio ir Lietuvos istorija 8 kl. 1999.V. Naujųjų amžių isotrija, 9 kl., V. 1999 Pasaulis ir Lietuva 10 kl. B. Banys, L. Lukoševičius, R. Šimkūnas, Istorijos egzamino paslaptys V. Ugdymo turinys Istorinių šaltinių nagrinėjimo metodika 3 val. Istorijos laikotarpiai, regionai, idėjos 31 val.: 1.Baltų gentys, jų ūkis ir religijos ypatumai 2.Senovės civilizacijos pažinimo šaltiniai. 3.Heleninės civilizacijos pasiekimai. 4.Viduramžių civilizacijos plėtra. 5.LDK raida viduriniais amžiais. 6.Krėvės ir Liublino unijos ypatumai dokument. 7.Politiniai ir kultūriniai pokyčiai LDK XVI a. 8.Lietuvos ir Lenkijos valstybės silpnėjimas XVII a. 9.Didžiųjų geografinių atradimų, renesanso ir reformacijos laikotarpis. 10.Švietimo amžius, idėjos ir jų įtaka Europai. 11.Didžioji Prancūzijos revoliucija. Integracinis ryšys Istoriniai faktai, reiškiniai nagrinėjami įvairiais aspektais: socialiniu, ekonominiu, politiniu, kultūriniu. Modulio kursas siejamas su geografija, informacinėmis technologijomis, lietuvių kalba, daile, politologija.
Fizika Keičiamas ugdymo turinys 8 kl.: trintis sporte, inercija gatvėje, mėnulio potvyniai dėl visuotinės traukos. 9 kl. : žaibolaidžiai. 10 kl. Atominės bombos veikimo principas. 11 kl. Amortizatoriai, palydovinio ryšio pritaikymas. Gabiems pritaikytas ugdymo turinys ŽMOGAUS FIZIKA Modulis 11-12 kl., 66 pamokos Tikslai 1. Suteikti platesnių žinių apie žmogaus organizmo molekules, ląsteles, audinius, žmogaus elektromagnetinius laukus, regos ir klausos organus, apie šilumos kiekį ir temperatūros reguliavimą oda, žmogaus diagnostiką ir gydymą, radiacijos poveikį. 2. Susipažinti su šiuolaikinės fizikos kryptimis. 3. Supažindinti su Lietuvos medicininės veiklos sritimis, kuriose taikomi fizikos laimėjimai. 4. Mokyti savarankiškai plėsti ir gilinti žinias apie žmogų bei techniką ir sugebėti jas taikyti savo kasdieninėje veikloje. 5. Ugdyti gamtamokslinę pasaulėžiūrą. 1) A.Kairienė. Žmogaus fizika. 1998. 2) B.J.Ford. Žmogaus kūnas. 1995. 3) Akies modelis. 4) Mikroskopas. 5) Įvairūs lęšiai. 6) Optikos prietaisai lęšių atvaidams gaiti. 7) Plakatai. 8) Vaizdajuostės. Vertinimas Įskaitinis darbas. Informacinės priemonės, literatūra 1) R. Karazija. Fizika humanitarams 1 dalis.- 1996. 2) R. Karazija. Fizika humanitarams 2 dalis. - 1997. 3) M.Wright. Kaip veikia daiktai. 2005. 4) J.Skučas. Medicininė diagnostika ir terapijos aparatūra.- 1996. 5) A.Kairienė. Žmogaus fizika. 1998. 6) B.J.Ford. Žmogaus kūnas. 1995. 7) S.Povilionis. Žmogaus anatomija. 1972. 8) E.Pasynkovas. Bendroji fiziologija. 1967. Ugdymo turinys Žmogaus organizmo molekulės. Vandens molekulės. Skysčiai: kraujas, limfa. Širdis. Dujos: deguonis, anglies dvideginis, anglies monoksidas. Kvėpavimas. Raumenys. Sąnarių mechanika. Žmogaus statika. Žmogaus judėjimas dinamika. Žmogus laukų ir bangų generatorius. Klausa. Rega. Energetiniai virsmai. Šilumos kiekis. Temperatūros reguliavimas. Oda. Elektra. Magnetizmas. Biologinis ląstelės potencialas. Nervai. Dalelių fizika. Radiacija ir žmogus. Žmogaus diagnostika. Diagnostikos aparatūra. Gydymo prietaisai. Integracinis ryšys Fizika, biologija, chemija. Veikla Fotone ugdo mokinių kūrybinius gebėjimus, moko jais pasinaudoti, stiprinat ryšį su gyvenimu. Fotono veikla yra nukreipta į savarankišką darbą, todėl mokiniai labia akivaizdžiai gali įsivertinti savo gebėjimus. Mokytojas čia yra tik konsultantas, kuris pataria ir padeda siekti geresnių rezultatų. Fotoniečiai dalyvauja fizikos olimpiadose.
Biologija Keičiamas ugdymo turinys Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Naujausi straipsniai žmogaus genetikos ir klonavimo klausimais. Ateities ekologija Biologijos modulis XI-XII klasė, pamokų skaičius 68 pam. Tikslai 1. Supažindinti mokinius su žmogaus gyvenamąja aplinka, jos poveikius žmogui. 2. Suvokti žmogaus ir jį supančios aplinkos ryšį, gamtos vientisumą. 3. Supažindinti su naujaisiais duomenimis apie ekologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. 4. Supažindini moksleivius su naujų technologijų taikymu gamtos apsaugos srityje, jų svarbą žmogui. Vadovėlis, lentelės, lentelės plakatai schemos. Informacinės priemonės, literatūra internetas, vaizdajuostės, enciklopedijos ir žinynai, kompaktiniai diskai. Vertinimas Įskaitiniai darbai Ugdymo turinys 1. Atmosfera ir biosfera. 2. Žmogaus santykis su gamta. 3. Dabartinė ekologinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje. 4. Ateities technologijos, jų panaudojimas. 5. Ateities vizija. Integracinis ryšys Fizika, chemija, biologija, informacinės technologijos, geografija, užsienio kalbos, istorija. Mokytojos I.Gedminienės sukurtos užduotys Genetika. Preparatai (pvz. audiniai). Matematika Keičiamas ugdymo turinys 5 kl. mokantis temą Plotai gabesniems mokiniams siūloma sukurti piešinį, kurį sudarytų kvadratai, stačiakampiai, trikampiai ir apskaičiuoti atskirų figūrų ir viso piešinio plotą. 6 kl. mokantis temą Matavimo vienetai gabesniems mokiniams siūloma atlikti kūrybinį darbą Matavimo vienetai. Tikslai: 1. Mokyti pamatyti geometrines figūras realiame gyvenime. 2. Skatinti mokinius savarankiškai atlikti užduotis, ugdyti sugebėjimą taikyti žinias praktikoje. Kūrybinio darbo tikslai: 1. Surinkti medžiagą apie ilgio, tūrio, masės, ploto, laiko ir greičio matavimo vienetus. 2. Sudaryti ir išspręsti uždavinius su įvairiais matavimo vienetais. 3. Sukurti žaidimą, kuriame naudojami uždaviniai su įvairiais matavimo vienetais. Laukiamas rezultatas: 1. Mokiniai praplės ne tik savo žinias apie matavimo vienetus, bet ir papasakos apie tai savo draugams.
2. Ne tik patys mokės atlikti veiksmus su įvairiais matavimo vienetais, bet ir įdomiu būdu padės išmokti tai kitiems. 3. Žaisdami žaidimą, jų bendraamžiai galės linksmai praleisti laiką. 7 kl. mokantis temą Veiksmai su teigiamaisiais ir neigiamaisiais skaičiais gabesniems mokiniams siūloma sudaryti žaidimą Su matematika po Lietuvą. 7 kl. mokantis temą Reiškiniai ir apsilankius kokiame nors muziejuje(pvz. Kernavėje) siūloma sudaryti žaidimą Po muziejų pasižvalgius. Žaidimo tikslai: 1. Išmokti atlikti veiksmus su teigiamaisiais ir neigiamaisiais skaičiais. 2. Išmokti Lietuvos miestų herbus. 3. Remiantis gautais skaičiavimo rezultatais ir miesto herbu, rasti žemėlapyje nurodytus miestus. Laukiamas rezultatas: 1. Mokiniai ne tik patys išmoks atlikti veiksmus su teigiamaisiais ir neigiamaisiais skaičiais, bet ir įdomiu būdu padės išmokti savo bendraamžiams. 2. Mokiniai praplės savo žinias apie Lietuvos miestus, jų istoriją. Žaidimo tikslai: 1. Išmokti pertvarkyti reiškinius. 2. Kuo daugiau sužinoti apie gimtosios šalies istoriją. Užduočių atlikimo tvarka: 1. Pertvarkykite reiškinį, esantį po vienu iš muziejaus eksponatų. 2. Apie šį eksponatą sužinosite jei perskaitysite informaciją, esančią po teisingu atsakymu. Laukiamas rezultatas: 1. Mokiniai ne tik bus atidūs ekskursijoje, bet ir vėliau daugiau apie tai pasidomės papildomoje literatūroje (t.y. praplės savo žinias apie Lietuvą). 2. Mokės sudaryti uždavinių sąlygas ir tinkamai jas panaudoti. Papildomai nagrinėjame kvadratinių funkcijų grafikus Kauno architektūroje. Nagrinėjami Fibonačio skaičiai, aukso pjūvio sąvoka. 9 kl. Mokantis temą Kvadratinė funkcija 9 kl. Mokantis temą Kvadratinės lygties sprendimas Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Modulis GALVOSŪKIŲ KARALYSTĖJE 5 klasė Iš viso 34 val., 1 val. per savaitę. Tikslai: 1. Mokyti mokinius spręsti nestandartinius uždavinius. 2. Lavinti matematinį mąstymą. 3. Padėti mokiniams tobulinti savo matematinius gabumus. Uždaviniai: 1. Mokyti naudotis matematiniu žodynu ir simboliais. 2. Mokyti užrašyti nestandartinių uždavinių sprendimą. 3. Mokyti spręsti praktinio turinio uždavinius, matematiškai tirti problemas, analizuoti galimas situacijas, rasti racionaliausius sprendimo būdus. 4. Sudominti moksleivius matematika. Ugdymo turinys:
Loginiai uždaviniai. Dedukcijos metodo pagrindai. Kriptogramos. Tangraminės figūros. Svėrimo uždaviniai. Uždaviniai su degtukais. Magiškieji kvadratai. Galvosūkių, įdomesnių uždavinių sudarymas. Uždaviniai pokštai. Raiška: Mokymasis bendradarbiaujant, individualus ir grupinis darbas, konkursai, viktorinos. Vertinimas: Taikomas kaupiamasis vertinimas, trimestro pabaigoje rašoma įskatyta(neįskaityta). Informacinės priemonės, literatūra: 1. Matematika tau 5 I ir II dalys.- Vilnius, 2005. 2. Matematika tau 5 Uždavinynas.- Vilnius, 2005. 3. Matematinės miniatiūros. Vilnius, 2005. 4. Galvosūkių karalystėje, J.Bačiulis. - Kaunas Europa, 1993. 5. Matematiniai galvosūkiai, A.Baltrūnas. - Kaunas Šviesa, 1989. 6. Pažaiskime su matematika, M.Šiugždienė. Vilnius, Vaga, 1998. 7. Matematika 5 8 klasėms, M.Šiugždinienė. Vilnius, 2000. 8. Kelias į olimpą 5-6 kl.. - Kaunas,1998. Modulis MATEMATIKOS LABIRINTUOSE Iš viso 34 val., 1 val. per savaitę. Tikslai: 1. Mokyti mokinius spręsti nestandartinius uždavinius. 2. Lavinti matematinį mąstymą. 3. Padėti mokiniams tobulinti savo matematinius gabumus. Uždaviniai: 1. Mokyti naudotis matematiniu žodynu ir simboliais. 2. Mokyti užrašyti nestandartinių uždavinių sprendimą. 3. Mokyti spręsti praktinio turinio uždavinius, matematiškai tirti problemas, analizuoti galimas situacijas, rasti racionaliausius sprendimo būdus. 4. Sudominti moksleivius matematika. Ugdymo turinys: Aritmetiniai riešutėliai. Skaičių dalumas. Perpylimas ir svėrimas. Persikėlimas ir manevravimas. Kalendorius. Turnyrai. Judėjimo, pjaustymo uždaviniai. S.Loido ir panašūs galvosūkiai. Neigiamieji skaičiai. Koordinačių plokštuma. Rebusai, anagramos, šarados. Galvosūkių, kryžiažodžių sudarymas. Raiška: Mokymasis bendradarbiaujant, individualus ir grupinis darbas, konkursai, viktorinos. Vertinimas: Taikomas kaupiamasis vertinimas, trimestro pabaigoje rašoma įskatyta(neįskaityta). Informacinės priemonės, literatūra: 1. Matematika tau 6 I ir II dalys.- Vilnius, 2006. 2. Matematika tau 6 Uždavinynas.- Vilnius, 2006. 3. Matematikos galvosūkiai, H.Hemme ir M.Schwoerer. Vilnius, 1999. 4. Galvosūkių pasaulyje, V.Kaukas. Kaunas Šviesa, 1998. 5. Galvosūkių karalystėje, J.Bačiulis. - Kaunas Europa, 1993. 6. Matematiniai galvosūkiai, A.Baltrūnas. - Kaunas Šviesa, 1989. 7. Matematika 5 8 klasėms, M.Šiugždinienė. Vilnius, 2000. 8. Šimtas matematinių galvosūkių, A.Bakštys. Kaunas Šviesa, 1997.
9. Kelias į olimpą 5-6 kl.. - Kaunas,1998. Įvairūs vadovėliai, uždavinynai, brėžiniai, lentelės, schemos, kabineto vaizdinės priemonės. A.Tanienbaumas Kelionės į šiuolaikinę matematiką. Integruojanti įvairius dalykus programa Gabiems pritaikytas ugdymo turinys Pasirenkamasias dalykas Teorinis įvadas į projektinį darbą Bendroji dalis Programa skirta mokiniams padėti išmokti ir įvaldyti projektinės veiklos metodiką, bei įgyti ir išsiugdyti šiai veiklai reikalingus informacinius įgūdžius. Ši teorinė disciplina neatsiejama nuo mokykloje organizuojamų moksleivių projektinių darbų, vyksta paraleliai su jais, persipina su praktika ir baigiasi mokyklos moksleivių projektinių darbų pristatymu konferencija. Programai įgyvendinti skiriama 35 val., 1 val. per savaitę. Bendrasis programos tikslas padėti įgyti teorinį pasirengimą dalyvauti projektinėje veikloje bei išsiugdyti šiai veiklai reikalingus įgūdžius. Uždaviniai: 1. supažindinti su projektų metodo specifika; 2. išaiškinti problemos formulavimo bei pagrindimo ypatumus; 3. supažindinti su projekto etapais ir jų specifika; 4. supažindinti su darbo grupėje ypatumais; 5. supažindinti su informacijos radimo būdais bei pagrindiniais tyrimo metodais; 6. išaiškinti projektinio darbo ataskaitos ypatumus; 7. padėti išmokti viešo projekto rezultatų pristatymo, naudojant įvairias šiuolaikines technologijas. Laukiami rezultatai: 1. minimalus projektų metodo išmanymas; 2. sėkmingas problemų formulavimas, pagrindimas bei sprendimų paieška; 3. teorinis pasirengimas, dalyvaujant projektinėje grupėje, atlikti ir apsiginti projektinį darbą Vertinimo sistema: Dėstomo dalyko Įvadas į projektinį darbą vertinimas tai viena iš bendro mokyklos moksleivių projektinių darbų vertinimo (drauge su konkretaus grupės projektinio darbo bei konkretaus projektinio darbo viešo pristatymo vertinimais). Įvadas į projektinį darbą vertinamas eigoje, naudojant ideografinį vertinimą už įvairių projektinių pratimų atlikimą, už tvarkingą bei nuoseklų užrašų vedimą, įvairios teorinės medžiagos kaupimą,
aktyvumą pamokose, savianalizę. Jei moksleivis išpildo šiuos kriterijus, jis surenka iki 50 proc. formalaus įvertinimo už dėstomą dalyką, likusius 50 procentų pažymio moksleivis gauna, išlaikęs diferencijuotą Įvado į projektinį darbą įskaitą. Taigi, vertinimo kriterijai: geras dalyko pamokų lankomumas (10 proc. dalyko įvertinimo); aktyvumas pamokose (atlieka visus mokytojo duodamus projektinius pratimus, kitas praktines užduotis, aktyviai dalyvauja pamokos problemų sprendime, užduoda klausimus, pasiūlo idėjų pamokai ir pan.) (10 proc. dalyko įvertinimo); tvarkingai ir nuosekliai kaupia dalyko pamokų bei papildomą metodinę medžiagą (30 proc. dalyko įvertinimo); laikydami dalyko įskaitą, parodo projektų metodo išmanymą, problemų formulavimo bei jų sprendimo ir projektinės veiklos metodikos žinias ir jų taikymo gebėjimus (50 proc. dalyko įvertinimo). Ugdymo turinys /atsiskaitymo formos 1. Projektinės veiklos aktualumas ir vieta šiuolaikinėje Lietuvoje. 2. Projekto samprata. Pagrindinės sąvokos /apklausa. 3. Projektinių darbų organizavimo sistema mokykloje. 4. Projektinių darbų vertinimo sistema. 5. Projektų metodas ir jo elementai /apklausa. 6. Projektų metodo elementai įvairiuose mokymo dalykuose /praktinė užduotis Konkretūs projektų metodo elementai dėstomų dalykų pamokose. 7. Projektų metodo elementai visuomeninėje, popamokinėje veikloje /dalyvavimas diskusijoje. 8. Projektinės veiklos specifika. Problema projekto išeities taškas /apklausa. 9. Problemų rūšys. Problemos formulavimo ypatumai /praktiniai problemos formulavimo pratimai. 10. Problema ir jos sprendimų alternatyvų paieška. Situacijos analizė /projektiniai pratimai, skirti situacijos analizei. 11. Projekto temos formulavimas, jos pagrindimas. Tikslų ir uždavinių formulavimas /projektiniai pratimai, skirti tikslų bei uždavinių formulavimui. 12. Projektų rūšys. Integruotas projektas. 13. Mokomieji projektai. Mokomieji dalykai kaip projekto problemos sprendimo įrankiai. 14. Teorinis projektas. Hipotezės kėlimas. 15. Praktinis projektas. SWOT analizė. Vizijos formulavimas. 16. Meninis projektas. Projekto idėja /savianalizės darbas. 17. Visuomeninis projektas. Projektas Aš galiu (Žalingų įpročių prevencijos strategijos kūrimas) /dalyvavimas diskusijoje. 18. Darbas projektinėje grupėje. Grupinio darbo ypatumai /praktinė grupinio darbo užduotis bei savianalizė. 19. Silpnosios grupės darbo pusės /grupinio darbo pratimai ir savianalizė. 20. Grupės darbo etika. 21. Grupė ir komanda. Komandinio darbo efektyvumas /dalyvavimas diskusijoje. 22. Veiksmų planavimas. Veiksmų planas teoriniame projekte. 23. Praktinio projekto veiksmų planavimas /praktinė užduotis,
skirta veiksmų planavimui. 24. Praktinio projekto adresatas, ištekliai, partnerių, rėmėjų paieška. 25. Kodėl projektai gali būti nesėkmingi? /darbas savianalizei. 26. Darbas pagal veiksmų planą. Informacijos paieška /praktinė užduotis, skirta informacijos paieškai. 27. Informacijos paieškos būdai. Tyrimo metodai. 28. Informacijos atrinkimas. Literatūros analizė. Paieška internete. 29. Teksto analizė. Pirminė, antrinė, iliustracinė informacija. Raktiniai žodžiai /praktinė užduotis, skirta darbui su tekstu. 30. Apklausa. Anketavimas. Reikalavimai anketos sudarymui. Interviu /praktinė užduotis, skirta anketos sudarymui. 31. Ekspertų apklausa. Stebėjimas. Dokumentų analizė. Kiti tyrimo metodai /praktinės užduoties atlikimo savianalizė. 32. Projektinio darbo ataskaita. Jos struktūra /bandomoji įskaita. 33. Viešas projektinio darbo pristatymas. Pagrindiniai projekto ataskaitos pristatymo elementai. 34. Šiuolaikinės informacinės technologijos projekto pristatyme. Vaizdumo ir kalbėjimo suderinimas. 35. Projektinės veiklos metodikos kurso apibendrinimas /diferencijuota įskaita. Viso 35 val. per mokslo metus Programos aprūpinimas. 1. Pasidalinkime projektinio darbo patirtimi. Kaunas, 2000. Konferencijos medžiaga. 2. Merkys, G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. Šiauliai, 1995. 3. projekto Aš galiu seminarų ciklo mokyklų taryboms medžiaga, 2001 2002, seminaro Sveikatos ugdymas naudojant projektų metodą, KTU, 2002 bei kitų panašių su projektine veikla, susijusių seminarų medžiaga. 4. Padaloma medžiaga 5. Kompiuterinė įranga, multimedija Atskirai reikėtų kalbėti apie gabiems pradinių klasių mokiniams sudarytas programas. Viena jų - Linksmoji matematika. Daugeliui gali kilti klausimas, kodėl taip pavadinta matematiniam ugdymui skirta programa ir kaip šį pavadinimą atspindi veiklos turinys. Mūsų supratimu, matematika jokiu būdu nėra savitikslė. Šios programos tikslas ne tik skatinti mokinių domėjimąsi matematikos dalyku, gilinti jų žinias šioje srityje, bet ir ugdyti nuostatą, jog matematika yra praktinių gyvenimo situacijų valdymo priemonė. Mokykloje skaičiavimas ir šiandien dažnai apsiriboja scheminių dalykų, pagrįstų darbiniais principais ( kuriais mokytojas buvo išmokytas remtis), išmokimu. Bet tai, deja, ir lemia situaciją, kai daugelis mokinių, dar nė neišmokę matematikos pagrindų, ima nekęsti šio dalyko dėl jo griežtumo, negyvenimiškumo. Susimąstyti verčia tai, kad dauguma vaikų su didžiuliu entuziazmu ir susižavėjimu sprendžia matematinės prigimties ( dažnai patys to nesuprasdami) uždavinius, ypač jei jie nėra mokykliniai. Pagrindinis uždavinys planuojant veiklą ir numatant užsiėmimų turinį skatinti bendravimo ir atradimų džiaugsmą, parodyti vaikams, kad matematika yra daug daugiau nei skaičiavimas, uždavinių sprendimas, tyrinėjimas ir praktika. Mokiniai gali įsitikinti, kad skaičiai yra įdomūs. Ne gana to, jie krečia pokštus, juokus. Matematika gali būti stebuklinga, magiška. Ji verčia mąstyti ir atlikti tai, kas atrodo neįmanoma. Ji tikrai gali būti linksmoji, nuolat stebinti, versti spėlioti, ieškoti dėsningumų ir sąsajų, ieškoti klaidų, versti rengti sprendimo strategijas, ieškoti įvairių uždavinių
sprendimo būdų, paaiškinti, demonstruoti, argumentuoti. Tačiau svarbiausia atrasti. Tai daugiausiai džiaugsmo ir pasitenkinimo suteikiantis dalykas. Jau per I ąjį veiklos pusmetį tuo teko ne kartą įsitikinti. Išsamiai susipažinus su temos medžiaga, mokiniai skatinami savarankiškai sudaryti analogiškus uždavinius, užduotis. Mokiniai noriai tai daro ir taip kaupia medžiagą knygai. Bandydami sudaryti užduotis, vaikai dažnai sukuria tokias, kokių nebuvo pateikta užsiėmimo metu. Tai didina vaikų pasitikėjimą savimi, mokymosi sąmoningumą, ugdo mokėjimą argumentuotai pagrįsti. Tokių atradimų žavesys vis dar retenybė pamokose, nes pati pamokos struktūra, laikas, nevienodi vaikų gebėjimai ir interesai tam trukdo. Gabiems pradinių klasių mokiniams sudaryta programa Kalbos pažinimo šalis. Vaikai atsineša savo gyvenimą, o mes turime gerai su juo susipažinti, susipažinę tegalime tik labiau praturtinti. Viso pasaulio mokytojai, mokantys vaikus skaityti ir rašyti, labai vertina galimybę mokyti šių dalykų iš dalies dėl to, kad rašymas ir skaitymas padeda žmonėms atrasti gyvenimo prasmę ir kelią, grožį ir bendravimą. (Lucy Caulkins) Kalba, tiek rašytinė, tiek šnekamoji, yra svarbiausia mokymo ir mokymosi priemonė. Ypač šnekamoji kalba yra nepamainoma keičiantis informacija ir mokant vieni kitus. Kalba turi būti lengvai suprantama klausytojui. Kalbos įgūdžiai leidžia vaikams veiksmingiau bendrauti tarpusavyje. Kalbos pažinimo šalį pasirinko tie mokiniai, kuriems patinka atlikti rašymo kūrybinius darbus, kurie mėgsta vaizdžiai pasakoti įvairias istorijas (žinomas ir savo sukurtas), kurie geba įsijausti į veikėjų vaidmenis. Jie domisi lietuvių tautosaka. Bando patys kurti pasakas, mįsles, patarles, pamėgdžiojimus. Mokiniai noriai pasineria į kūrybišką veiklą, geba spontaniškai sukurti trumpus apsakymus, eilėraščius, miniatiūras. Rašydami jie mėgaujasi rašymu, o skaitydami suvokia save kaip skaitytoją. Noriai lygina situacijas literatūroje ir gyvenime, mokosi valdyti balsą, toną ir garsumą. Užsiėmimų metu bandome formuoti meninių ir dalykinių tekstų analizės įgūdžius. Daug dėmesio skiriame klausimų formulavimui, savo nuomonės išsakymui ir pagrindimui. Tekstų analizė atskleidžia kaip mokinys įsimena detales, atranda, vertina aiškiai pasakytą bei užslėptą informaciją. Labai svarbus veiksnys mokant kalbos tai minčių, rezultatų, išgyvenimų perteikimas per savąjį aš. Stengiamės rašinių temas susieti su pačio vaiko išgyvenimais, patirtimi, įsijautimu į kito vaidmenį. Pavyzdžiui parenkame netradicines rašinių temas: Aš šlapias, spalvotas, rudeniškas klevo lapas..., Aš žiema menininkė..., Aš lietaus lašelis, nukritęs iš debesies... ir kt. Parašę savos kūrybos darbą, mokiniai gali tai perteikti piešiniu, vaidyba. Savojo aš išreiškimas ugdo tvirtą teigiamą požiūrį į save, gebėjimą įsijausti į įvairius vaidmenis, neapriboja, o tik išplečia vaiko fantaziją. Svarbu, kad vaikas suvoktų save kaip skaitytoją. Tada jis pamils literatūrą, suvoks kūrinio prasmę, ieškos paslėptų minčių, vaizdingų posakių, išsakys savo nuomonę apie kūrinį, veikėjus, įvykius. Skaitydami knygas, bandome keisti ar nuspėti kūrinio pabaigą, įvykius, kartais iliustruojame, kuriame eiles apie tos knygos veikėjus, surašome įvykių seką, rašome laiškus patikusiam knygos veikėjui ar knygos autoriui, jei jis gyvas, gyvena Lietuvoje. Skaitydami Ketrinos Peterson Smarkuolė Gilė Hopkins bandėme nuspėti tolesnius įvykius, iliustravome, rašėme Gilei laiškus. Vaikai taip įsijautė, kad net pamiršo, jog tai kūrinys, o jiems Gilė tapo jų geriausia drauge. Vaikai noriai pildo anketą ir save įsivertina kaip rašytoją. Anglų kalbos užsiėmimuose mokomės žaidimų forma. Naudojame daug priemonių. Vaikai dirba grupėse, vaidina, ruošia projektus, kuria ir gamina knygas. Turime galimybę naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Tai ypač sudomina mokinius. Tokie užsiėmimai labai patinka vaikams. Gabūs vaikai mokykloje skatinami įvairiais būdais. Paskatina geriausių kūrybinių darbų parodos, padėkos raštai, dovanėlės, žodiniai pagyrimai. Pamokose jiems patikima vesti diskusijas, vadovauti darbui, apibendrinti. Bet pati efektyviausia skatinimo forma mokslo metų pabaigoje organizuojama gabių vaikų šventė ir gabių vaikų vasaros stovykla. Vaikų gabumams atsiskleisti reikalingos sąlygos: saugi aplinka, galimybės saviraiškai, ugdymo planas, tenkinantis mokinio poreikius, ir kūrybiškai į ugdymo procesą žvelgiantis mokytojas. Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje kūrybiškai į ugdymo procesą žvelgiančio mokytojo darbo vertinimo kriterijai yra šie: mokytojo gebėjimas sudominti ir motyvuoti savo dėstomu dalyku, mokytojo gebėjimas skatinti mokinių bendradarbiavimą ir savarankiškumą, mokytojo gebėjimas taikyti pedagoginės sąveikos principu, mokytojo gebėjimas ugdyti pasitikėjimą savimi, mokytojo gebėjimas padėti mokiniui orientuotis šiuolaikiniame informacinio srauto gausume. Pasiekimai: Lietuvių kalba Metai Renginys Mokytojo veiklos įvertinimas 2003 Etninės kultūros centro organizuojama Kauno tautinės kultūros centro padėka viktorina Kalbus kalba, darbus dirba. mokyt. J.Lastauskienei ir R.Satkauskienei
2004 2005 2006 2007 Tradicinė Kauno skyriaus maironiečių literatūros viktorina. Meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas Maironio gimnazijoje. Už ilgametį darbą ugdant meilę ir pagarbą gimtojo krašto literatūrai ir menui. Kauno miesto poezijos konkursas. Kauno miesto Maironio gimnazijos organizuojama Kalbos kultūros viktorina (projektas Reklamos kalba ). Debatai Plunksna stipresnė už šautuvus K.Griniaus pagrindinio ugdymo mokykloje. Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurso miesto turas. Už Kauno miesto lietuvių klb. Olimpiados organizavimą. Kauno m. meninio skaitymo konkursas. Respublikinis piešinių,fotografijų,istorinių rašinių konkursas Laisvės simboliai mano mieste Kauno m. lietuvių klb. olimpiada Kūrybinės patirties konferencija Pasek man pasaką... Kauno miesto piešinių, stendinių pranešimų ir eilėraščių konkursas Kaunas laisvės miestas Kauno m. lietuvių klb. olimpiada. Maironio gimnazijos direktorės padėka mokyt.-metodininkei R.-O.Jankauskienei. Maironio gimnazijos direktorės padėka mokyt.-metodininkei R.-O.Jankauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono padėka mokyt,- metodininkei R.-O.Jankauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr specialistė R.Petkevičiūtė Maironio gimnazijos direktorės padėka mokyt. R.-O. Jankauskienei. K.Griniaus pagrindinio ugdymo mokyklos direktoriaus padėka mokyt.- metodininkei R.-J. Jankauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono padėka mokyt. R.Satkauskienei. Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A. Bagdono padėka mokyt.- metodininkei R.-O.Jankauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono padėka mokyt.- metodininkei R.-O.Jankauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A. Bagdono padėka mokyt.- metodininkei R.-O.Jankauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono padėka mokyt. metodininkei R.-O.Jankauskienei Kauno Varpo gimnazijos direktorės padėka mokyt. R.Satkauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo V.Bagdono padėka mokyt.j.lastauskienei. Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono padėka mokyt.- metodininkei R.-O.Jankauskienei Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A.Bagdono padėka mokyt.- metodininkei R.-O.Jankauskienei Vokiečių kalba
Metai Renginys Mokytojo veiklos įvertinimas 2004 Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo vertimų Diplomas Kauno Kovo 11-osios vidurinės konkursas mokyklos vokiečių k mokytojai metodininkei Daliai Kulviečiuvienei, lietuvių kalbos vyresniajai mokytojai Ritai Sarapinienei bei dailės vyresniajai mokytojai Audronei Unikauskienei rengusioms vertimų konkurso Tavo 2005 Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo vertimų ir iliustracijų konkursas 2007 Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo vertimų ir iliustracijų projektas Fizika žvilgsnis I-ojo ir II-ojo turo dalyvius Padėka Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos vokiečių k mokytojai metodininkei Daliai Kulviečiuvienei bei lietuvių kalbos vyresniajai mokytojai Ritai Sarapinienei už svarų indėlį į kalbų ir tautų pažinimo procesą, rengusioms vertimų konkurso Tavo žvilgsnis I-ojo ir II-ojo turo dalyvius Padėka Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos vokiečių k mokytojai metodininkei Daliai Kulviečiuvienei bei lietuvių kalbos vyresniajai mokytojai Ritai Sarapinienei už sėkmingą dalyvavimą vertimų projekte Metai Renginys Mokytojo veiklos įvertinimas 2007 Projektas Atsinaujinančių šaltinių Padėka fizikos mokytojai A.Voskienei už energija ateities energija. moksleivio paruošimą. Biologija Metai Renginys Mokytojo veiklos įvertinimas 2004 Šventė Gyvūnų globa tavo rankose. Projektas Atsinaujinančių šaltinių 2007 energija ateities energija. Konkursas Mes prieš AIDS. 2007 2007 Mokinių darbų konkursas Mokykla energija aplinka. Padėka biologijos mokytojai I.Gedminienei. Padėka biologijos mokytojai I.Gedminienei už moksleivio paruošimą. Padėka biologijos mokytojai I.Gedminienei. Padėka biologijos mokytojai I.Gedminienei už moksleivio paruošimą. Matematika Metai Renginys Vieta 2003 Kauno miesto jaunųjų matematikų kūrybinių darbų 1(6kl.) ir 3(9kl.) konkursas 2003 Kauno apskrities jaunųjų matematikų kūrybinių darbų 3(6kl.) 2003 2004 2005 2006 konkursas konferencija Kauno miesto jaunųjų matematikų olimpiada Kauno miesto jaunųjų matematikų kūrybinių darbų konkursas Respublikinė 5 8 klasių jaunųjų matematikų olimpiada Respublikinė 5 8 klasių jaunųjų matematikų olimpiada 1(6kl.) 1(7kl.) olimpiados dalyviai (5kl. ir 8 kl.) olimpiados dalyvis (5kl.) Matematika