NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE IR UŽ JOS RIBŲ: MOKINIŲ POŽIŪRIO ANALIZĖ
|
|
- Sharon Jones
- 5 years ago
- Views:
Transcription
1 ISSN JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20) NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE IR UŽ JOS RIBŲ: MOKINIŲ POŽIŪRIO ANALIZĖ Jūra Vladas Vaitkevičius, Lina Miliūnienė, Tatjana Bakanovienė Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Įvadas Švietimo reformos kontekste pedagogams, mokyklos bendruomenės vadovams iškilo naujų užduočių: kaip kokybiškai spręsti mokinių organizuoto laisvalaikio problemą. Popamokinę veiklą galima laikyti pagrindine organizuoto laisvalaikio forma, todėl aktualu gebėti kokybiškai ir efektyviai išnaudoti visas jos teigiamo poveikio galimybes, būtent: stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, puoselėti jo savarankiškumą ir užimti po pamokų, apsaugant nuo nepageidaujamos įtakos gatvėje. Kaip pažymi M. Barkauskaitė (2001), popamokinės veiklos intensyvinimas bei plėtimas mokykloje ir už jos ribų viena iš galimybių sprendžiant mokyklos nelankymo, nusikalstamumo mažinimo problemas. Gausėjant informacijos srautui, intensyvėjant mokymo(si) procesui, svarbu tinkamai derinti veiklą ir poilsį. Kaip parodė Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų ugdytinių popamokinės veiklos, laisvalaikio ir savijautos tyrimas (Vaitkevičius ir kt., 2005), nuo pamokų atliekamu laiku moksleiviai nevengia ir žalingų įpročių: ne tik rūko ir vartoja alkoholį, bet ir kasdien praleidinėja pamokas. S. Dapkienė (2002) įsitikinusi, kad tinkamas papildomojo ugdymo, ypač neformalaus ir formalaus, organizavimas įdomi veikla po pamokų atitraukia moksleivius nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, nusikalstamumo ir sudaro sąlygas menine, technine, sportine ar kitokia veikla realizuoti saviraiškos ir bendravimo poreikį, ugdytis tautinę bei kultūrinę savimonę. Be to, mokykla negali ignoruoti mokinių orientacijos į pramoginę veiklą, nes šie ieškos malonumų ne mokykloje, vis labiau toldami nuo jos (Dzeniuškaitė, 1991). Neformalusis vaikų ugdymas, kaip aktuali problema Lietuvos mokslininkų tyrinėjamas įvairiais aspektais. Šio ugdymo reikšmę asmenybės socializacijai analizavo B. Bitinas (1986, 1990), J. Vaitkevičius (1995), L. Jovaiša (2001), turinį ir formas šiuolaikinėje mokykloje S. Dapkienė (1998, 2002) ir pateikė nemažai idėjų, siūlymų ir pavyzdžių, kaip ugdyti dvasingus ir kūrybingus žmones, I. Ramaneckienė (2002) nagrinėjo papildomojo ugdymo funkcijas, aptarė su tuo susijusias problemas, rekomendavo praktikoje taikyti terapinio pobūdžio užsiėmimus kaip vieną iš papildomojo ugdymo formų. Užimtumo reikšmę asmenybės vystymuisi pabrėžė M. Barkauskaitė (1997, 2001). Taip pat buvo tiriamos neformalaus vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas (Kvieskienė, 2006) bei mokinių ir mokytojų nuomonė apie popamokinės veiklos veiksmingumą. Šių tyrimų metu pastebėta, kad neformalaus ugdymo sistemą būtina tobulinti, kelti minėtų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Šių procesų sėkmingam realizavimui svarbi mokinių nuomonė, kuri leistų įvertinti jų poreikius bei neformalaus ugdymo galimybes. Tyrimo tikslas ištirti neformalaus ugdymo pasiūlą ir prieinamumą Šiaulių mieste ir moksleivių požiūrį į jį. Tyrimo uždaviniai: Literatūros studijų pagrindu atlikti neformalaus ugdymo sampratos, organizavimo analizę. Ištirti neformalaus ugdymo pasiūlą ir paklausą Šiaulių mieste. Ištirti mokinių požiūrį į neformalųjį ugdymą. Tyrimo metodai: dokumentų, mokslinės literatūros teorinė analizė, anketinė apklausa, statistiniai duomenų analizės metodai, lyginamoji duomenų analizė. Tyrimai vykdyti Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 11.0 programa. Skirtumų patikimumas vertintas pagal Pearson Chi-Square rodiklį, ryšio tarp požymių stiprumas buvo įvertintas skaičiuojant Spearman o koreliacijos koeficientą (r). Visi tekste komentuojami skirtumai yra statistiškai reikšmingi, jų reikšmingumo slenkstis 0,05. Tyrimo imtis ir organizavimas. Apklausoje dalyvavo septintų (59,01 proc.) ir devintų (40,99 proc.) klasių metų mokiniai. Iš jų 212 (61,6 proc.) mergaičių ir 132 (38,4 proc.) berniukų. Respondentams buvo pateiktos anketos, modifikuotos pagal Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologinių švietimo tyrimų laboratorijos sudarytą klausimyną (Ignatavičius ir kt., 2003). Anketą sudarė 37 klausimai. Iš viso buvo išdalyta 400 anketų, sugrįžo 344; grįžtamumo kvota 86 proc., t. y. gera, todėl įmanomas rezultatų statistinis vertinimas. Teorinis tyrimo pagrindimas Lietuvos Švietimo reformos dokumentuose papildomu ugdymu pavadinta visa popamokinė veikla ir apibūdinama trimis pagrindinėmis sąvokomis: formalus, neformalus ir informalus ugdymas. Neformaliojo švietimo (ugdymo) tikslas paruošti vaiką (asmenybę) sėkmingam gyvenimui nuolat kintančioje, dinamiškoje visuomenėje, ugdy- 252
2 SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA ti įgūdžius, padėsiančius jam atrasti savo vietą darbo rinkoje bei tapti motyvuota ir kūrybiška asmenybe. Taigi, neformalusis ugdymas labai reikšmingas visai visuomenei: ir vaikams, ir suaugusiems. Neformalusis ugdymas Europos šalyse Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir kt. pripažintas įrankis, sprendžiant jaunų žmonių socialinės integracijos, integravimo į darbo rinką, taip pat nusikalstamumo bei narkomanijos prevencijos problemas. Panašaus rezultato laukiama ir Lietuvoje (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005). Kaip teigia G. Kvieskienė (2006), neformalusis ugdymas turi funkcionuoti taip, kad mokiniui būtų sudarytos galimybės gilinti, papildyti, plėtoti žinias, įgytas formaliojo ugdymo metu; per meninę, sportinę ar kitokią veiklą realizuoti saviraiškos poreikius; ugdytis kaip socialinis subjektas: laisvai, nevaržomai bendrauti su vienmečiais jaunesniais ar vyresniais už save, įvairių tautybių ir įsitikinimų žmonėmis; ugdytis kompetencijas, būtinas aktyviai ekonominei veiklai, profesinei karjerai; ugdytis pilietiškumą, tautinę ir kultūrinę savimonę. Iki 2002 metų neformalusis vaikų ugdymas nebuvo aiškiai apibrėžtas. Dažniausiai jis buvo įvardijamas kaip viena iš naujai atsiradusių darbo su jaunimu sričių (pvz., nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veikla). Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 2003, Nr ), priimtame 2003 metais, iki tol buvusi papildomojo ugdymo sąvoka buvo apibrėžta kaip neformalusis vaikų švietimas. Papildomasis ugdymas yra viena iš neformaliojo švietimo sudedamųjų dalių, organizuojamų bendrojo lavinimo mokyklose. Papildomas ugdymas yra neprivalomas ir laisvai mokinių pasirenkamas (Barauskaitė, 2004). Organizuojant vaikų neformalųjį ugdymą reikia nepamiršti kiekvieno vaiko individualių savybių, būtent: gebėjimų, įgūdžių, poreikių, interesų, gabumų ir kt. Būtent, tokios vaikų asmenybės savybės lemia neformalaus ugdymo įvairovę. Dažniausiai mokslinėje literatūroje sutinkamos tokios neformalaus ugdymo klasifikacijos: pagal veiklos kryptis (pvz., meninis ugdymas, etninė kulltūra ir pan.) ir pagal ugdymo formas (pvz., pagal ugdytinių skaičių masinė, grupinė, individuali, pagal sistemingumą nuolatinė, epizodinė ir pan.) (Ramaneckienė, 1998). Šiaulių miesto mokyklose viena iš populiariausių neformalaus ugdymo formų yra būreliai. Būrelius reikėtų suprasti kaip grupę laisvu noru susibūrusių vaikų, norinčių susipažinti su tam tikromis veiklomis arba gilinti savo žinias pasirinktoje veikloje. Mokyklose veikia įvairios veiklos krypties būreliai (šokių, muzikos, sporto ir pan.). Būreliai, kurių metu vaikai turi galimybę gilinti įvairių dalykų žinias ir įgūdžius dažnai vadinami dalykiniais būreliais. Tyrimo rezultatų analizė ir interpretacijos Tyrimu nustatyta, kad mokykloje būrelius lanko 228 (66 proc.), už mokyklos ribų 213 (62 proc.) respondentų. Mokiniai dažniausiai renkasi dalykinius būrelius, kurie populiaresni mokykloje, o ne už jos ribų. Tik sporto būreliai populiarūs tiek mokykloje, tiek už mokyklos ribų. Kaip rodo tyrimas, už mokyklos ribų labiausiai yra lankomi sporto būreliai (sekcijos) 83 (24,1 proc.), muzikos 13 (3,8) ir dailės 10 (2,9), choreografijos 13 (3,8) ir kt. (1 pav.). Dalykiniai būreliai, N = 145 Sporto, N = 127 Muzikos, N = 52 15,1 36,9 42,1 Choreografijos, N = 29 8,5 Dailės, N = 39 Teatrinio meno, N = ,5 Visuomeninės organizacijos, N = 10 Gamtos-ekologijos, N = 8 Techninės kūrybos, N = 5 Turizmo-kraštotyros, N = 5 Etnokultūros, N = 4 3 2,4 1,5 1,5 1, pav. Mokinių, lankančių būrelius mokykloje ir už jos ribų (proc.), sklaida 253
3 ISSN JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20) Paveiksle pavaizduotas bendras būrelių lankomumas tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Kadangi mokinių veikloje svarbus yra formalus ugdymas, tai daugiausia mokinių lanko dalykinius būrelius, siekdami užpildyti žinių spragas, galvodami apie būsimą profesiją, todėl juos renkasi kryptingai, žinodami, ko toje veikloje siekia ir ko iš jos tikisi. Daugiau kaip trečdalis vaikų pasirenka įvairius sporto būrelius. Toks atsakymų pasiskirstymas dar kartą patvirtina, kad labiausiai lankomi yra meniniai (dailės, muzikos, choreografijos) ir sporto būreliai, mažiau lankytojų susilaukia etnokultūros, turizmo kraštotyros, techninės kūrybos būreliai. Palyginus popamokinės veiklos užsiėmimų lankymą mokykloje ir už jos ribų pagal lytį, rezultatai parodė, kad merginų ir vaikinų dalyvavimas būrelių veikloje panašus. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti keliais atvejais: merginos dažniau lanko dalykinius būrelius tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų, tačiau rečiau sporto būrelius negu vaikinai; visuomeninių organizacijų veikloje visiškai nedalyvauja vaikinai. Tyrimų rezultatų analizė leidžia teigti, kad merginos aktyviau nei vaikinai dalyvauja popamokinėje veikloje, mergaitės dažniau lanko meninės pakraipos būrelius, o vaikinai sporto, techninius. Lentelė. Popamokinės veiklos užsiėmimų lankymas mokykloje ir už jos ribų pagal lytį Lytis Lankau Nelankau, bet norėčiau Mokykloje Nelankau ir nenorėčiau p Būreliai Lankau Už mokyklos ribų Nelankau, bet norėčiau Nelankau ir nenorėčiau Dalykiniai būreliai Merginos 81 (65,3) 17 (13,7) 26 (21,0) 18 (36,7) 7 (14,3) 24 (49,0) Vaikinai 32 (56,1) 1 (1,8) 24 (42,1) 14 (35,9) 25 (64,1) Muzikos Merginos 13 (19,4) 19 (28,4) 35 (52,2) 21 (38,2) 9 (16,4) 25 (45,5) Vaikinai 8 (20,0) 4 (10,0) 28 (70,0) 10 (25,6) 4 (10,3) 25 (64,1) Choreografijos Merginos 15 (27,7) 27 (40,9) 24 (36,4) 12 (22,2) 23 (42,6) 19 (35,2) Vaikinai 1 (2,9) 1 (2,9) 33 (94,3) 1 (3,1) 1 (3,1) 30 (93,8) Teatrinio meno Merginos 11 (18,6) 16 (27,1) 32 (54,2) 4 (11,4) 9 (25,7) 22 (62,9) Vaikinai 1 (2,9) 3 (8,6) 31 (88,6) 1 (3,1) 1 (3,1) 30 (93,8) Dailės Merginos 5 (9,3) 19 (35,2) 30 (55,6) 25(49,0) 8 (15,7) 18 (35,3) Vaikinai 4 (10,5) 1 (2,6) 33 (86,8) 5 (13,9) 2 (5,6) 29 (80,6) Etnokultūros Merginos 9 (18,0) 41 (82,0) 2 (5,6) 34 (94,4) Vaikinai 34 (100) 2 (6,5) 29 (93,5) Sporto Merginos 26 (33,3) 23 (29,5) 29 (37,2) 31 (47,7) 16 (24,6) 18 (27,7) Vaikinai 18 (34,6) 13 (25,0) 21 (40,4) 52 (67,5) 9 (11,7) 16 (20,8) Turizmo - kraštotyros Merginos 1 (1,9) 1 (21,2) 40 (76,9) 2 (5,7) 6 (17,1) 27 (71,1) Vaikinai 4 (11,4) 31 (88,6) 2 (5,9) 4 (11,8) 28 (82,4) Techninės kūrybos Merginos 2 (3,8) 6 (11,5) 44 (84,6) 3 (9,1) 30 (90,9) Vaikinai 2 (5,7) 2 (5,7) 31 (88,6) 1 (3,2) 2 (6,5) 28 (90,3) Gamtos - ekologijos Merginos 1 (1,9) 6 (11,1) 47 (87,0) 5 (13,2) 2 (5,3) 31 (81,6) Vaikinai 2 (5,7) 1 (2,9) 32 (91,4) - 1 (3,3) 29 (96,7) Visuomeninės organizacijos Merginos 5 (9,3) 10 (18,5) 39 (72,2) 5 (15,6) 27 (84,4) Vaikinai ) 28 (100) p 254
4 SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA Palyginus VII ir IX klasių mokinių dalyvavimo būreliuose motyvus, nustatyta, kad septintokų atsakymai žymiai skiriasi nuo devintokų. Septintokai vardijo šiuos pagrindinius motyvus: norėjo, kad labiau gerbtų draugai (86,8 proc.), daugiau nebuvo ką rinktis (84 proc.), tiesiog reikėjo kažkur prastumti laiką po pamokų (68,3 proc.), paskatino tėvai (65,6 proc.). Tuo tarpu devintokai labiau motyvuoti, jų pasirinkimas dažniausiai orientuotas: pasirinko šią veiklą, nes tai naudinga galvojant apie būsimą profesiją (53,2 proc.), visada domėjosi šia veikla (44,6 proc.). Dalyvavimu būreliuose tiek septintokai, tiek devintokai tikėjosi užpildyti žinių spragas (atitinkamai: 50,4 proc. ir 49,6), norėjo įgyti naudingų įgūdžių (57,1 proc., 42,9 proc.),. Palyginus mergaičių ir berniukų atsakymus, nustatyta, kad mergaitėms popamokinėje veikloje įdomiau nei pamokose (62,5 proc.), jos tikėjosi realizuoti savo gabumus (64,8 proc.) arba tai naudinga galvojant apie būsimą profesiją (70,5 proc.), tuo tarpu berniukams tai nėra labai aktualu. Jiems svarbiau pelnyti draugų pagarbą. Būrelių pasirinkimui įtakos turi vadovo autoritetas. Kad jis būtų geras ir žinomas specialistas, labiau reikšminga berniukams (57,7 proc.). Vaikinai dažniau bei merginos akcentuoja atsitiktinio pasirinkimo motyvus nebuvo daugiau, ką rinktis (64 proc.), reikėjo kažkur prastumti laiką po pamokų (57,1 proc. berniukų). Būrelių pasirinkimo motyvų populiarumui įvertinti buvo apskaičiuotas populiarumo indeksas (PI), kuris parodo, kelintą vietą konkretus objektas užima sąraše, sudarytame įverčių mažėjimo tvarka (Bitinas, 2006). Norėjau įgyti naudingų įgūdžių Popamokinėje veikloje įdomiau nei pamokose Tikėjausi realizuoti savo gabumus Visada domėjausi šia veikla, todėl ir nutariau dalyvauti Ieškojau naujų įspūdžių Siekiau sportuoti ir sustiprinti sveikatą Ši veiklos forma naudinga galvojant apie būsimą profesiją Tikėjausi užpildyti dalykinių žinių spragas Norėjau susirasti draugų Paskatino tėvai Vadovas žinomas ir geras specialistas Reikėjo tiesiog kažkur prastumti laiką po pamokų Pasirinktas būrelis (ar kita veiklos forma) yra madingas Pasekiau draugų pavyzdžiu Norėjau, kad labiau gerbtų draugai Daugiau nebuvo ką rinktis 0,67 0,56 0,51 0,48 0,44 0,42 0,40 0,38 0,33 0,24 0,23 0,18 0,18 0,14 0,11 0,07 2 pav. Populiariausi būrelių pasirinkimo motyvai 255
5 ISSN JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20) Analizuojant tyrimo rezultatus, pastebėta tendencija, kad dažniausiai mokiniai pasirenka būrelius, atsižvelgdami į savo gebėjimus arba poreikius, ir nurodo tokius motyvus: visada domėjausi šia veikla, tikėjausi realizuoti savo gabumus, popamokinėje veikloje įdomiau nei pamokoje bei norėjau įgyti naudingų įgūdžių (2 pav.). Kitos priežastys mokinių pasirinkimą veikia mažiau. Respondentų atsakymuose argumentais pagrįstas jų nedalyvavimas popamokinėje veikloje. Dauguma priežasčių objektyvios: per didelis namų darbų krūvis, trūksta laiko pasiruošti pamokoms (27,9 proc.), veikla neatitiko interesų (22,8 proc.), nieko naudingo negauna užsiėmimuose (7,3 proc.), nepatiko vadovas (11,9 proc.), susirado kitą veiklą (8,7 proc.). Mokinių nuomone, neformalųjį ugdymą reikėtų tobulinti šiomis kryptimis: daugiau dėmesio skirti mokinių poreikiams (59 proc.), organizuoti daugiau ekskursijų, kelionių ir išvykų (48,8 proc.), ieškoti įdomių, kūrybingų būrelių vadovų (39,8proc.), ieškoti naujų užsiėmimo formų, stiprinti materialinę bazę, į neformalųjį ugdymą įtraukti tėvus (9,9 proc.). Moksleiviai pageidautų įdomesnių, modernesnių būrelių: dailiojo čiuožimo, elektrotechnikos, breiko, imtynių, plaukimo, riedlentininkų, jogos ir pan. Išvados 1. Pagrindinė nedalyvavimo būreliuose priežastis laiko stoka. Dažniau šią priežastį nurodo 9 klasių mokiniai, jiems trūksta laiko namų darbams atlikti arba per didelis krūvis. 2. Mokiniai dažniausiai lanko dalykinius (42,1 proc.), sporto (36,9 proc.) ar meninės pakraipos (29,1 proc.) būrelius. 3. Vyraujantys motyvai, skatinantys mokinius dalyvauti būreliuose, susiję su įgūdžių formavimu ir žinių tobulinimu (67,2 proc.), rengimusi būsimai profesijai (40,4 proc.), siekimu sportuoti ir stiprinti sveikatą (41,6 proc.), vadovo kompetencija (22,7 proc.), tikėjimu realizuoti savo gabumus (50,6 proc.). 4. Mokiniai pripažįsta, kad neformalus ugdymas yra pakankamai įdomus ir naudingas, tačiau reikėtų jį tobulinti, norisi daugiau įvairovės, naujumo. Respondentai siūlo organizuojant neformalųjį ugdymą atsižvelgti į moksleivių poreikius (59,6 proc.), daugiau organizuoti ekskursijų, kelionių ir išvykų (48,8 proc.). Šios veiklos tobulinimui siūlo ieškoti įdomių, kūrybingų būrelių vadovų (39,8 proc.), pasiūlyti naujų veiklos krypčių, sustiprinti materialinę bazę, įtraukti tėvus (9,9 proc.). Literatūra 1. Barkauskaitė M., 1997, Moksleivių organizacijų veikla Lietuvos mokyklose. Vilnius. 2. Barkauskaitė M., Paaugliai: sociopedagoginė dinamika. Monografija. Vilnius. 3. Barkauskaitė M., 2004, Moksleivių dorinis ugdymas popamokinėje veikloje. Tarptautinė mokslinė konferencija. Meninio ir dvasinio ugdymo paralelės. P Bendrieji ugdymo planai metų. Prieiga per internetą < ugdymo_planai_2005.pdf>, (žiūrėta ). 5. Bitinas B., 2006, Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius. 6. Dapkienė S., 1998, 2002, Papildomojo ugdymo formos. Šiauliai. 7. Dzenuškaitė S., 1991, Mokinių nepamokinės veikos tobulinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius. 8. Ignatavičius S., Matakaitė S., Šutinienė I., Tamošiūnas T., 2003, Popamokinės veiklos veiksmingumas. ŠMM tyrimas. Vilnius. Prieiga per internetą < (žiūrėta ). 9. Jovaiša L., 2001, Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius. 10. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija. Prieiga per internetą < (žiūrėta ). 11. Kvieskienė G., ir kt., 2006, Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas. Prieiga per internetą < [žiūrėta ]. 12. Ramaneckienė I., 2002, Papildomojo ugdymo šiandiena ir galbūt rytdiena. Papildomas ugdymas II: straipsnių rinkinys. Šiauliai. 13. Vaitkevičius J., 1982, Moksleivių mokymosi ir laisvalaikio problemos. Vilnius. 14. Vaitkevičius J. V., Bakanovienė T., Miliūnienė L., 2005, Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių popamokinės veiklos, laisvalaikio, savijautos tyrimas. Visuomenės sveikata. Nr. 4 (31). P Duomenų bazė < com>. 256
6 SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA ORGANISATION OF EXTRA-CURRICULAR ACTIVITIES IN ŠIAULIAI CITY COMPREHENSIVE SCHOOL AND OUTSIDE IT: ANALYSIS OF PUPILS ATTITUDES Jūra Vladas Vaitkevičius, Lina Miliūnienė, Tatjana Bakanovienė Summary The aim of the present article is to explores attitudes of Šiauliai city pupils community towards extra-curricular activities. Theoretical development of the conception of extra-curricular activities as well as organisation of extracurricular activities in Šiauliai city were analysed. During research it was raised that pupils expectations concerning organisation of extra-curricular activities not always correspond to real services of extra-curricular activities in comprehensive schools and outside them. By applying the method of a questionnaire-based survey a research was carried out; aim of it was to analyse pupils attitudes towards organisation of extra-curricular activities in pupils community of Šiauliai city. Statistical (describing frequency, averages) data analysis was carried out. A quantitative (N = 344) survey, an interview with the organisers of extra-curricular activities (N = 4) were carried out. 344 Šiauliai city pupils of forms 7 (N = 203) and 9 (N = 141) took part in the research; 212 girls and 132 boys. The empirical part explored the following: leisure time hobbies of pupils, meeting the needs for self-education of pupils during extra-curricular activities, problems of complementary education as well as preconditions for effectiveness. The research results showed that pupils attitudes towards organisation of extra-curricular activities at school are positive. Pupils willingly take part in various events of extra-curricular activities both at school and outside it. Sport, artistic, subject-related clubs are predominant in Šiauliai city comprehensive schools and outside them. Pupils agree that extra-curricular activities are rather interesting and useful; however, there is a place for improvement, a wish for more variety, novelty. The respondents would like more attention to pupils needs (59,6%), pupils would strongly wish more organisation of excursions, trips and outings at school (48,8%), there is a lack of interesting, creative club instructors (39,8%), who could initiate new activities, develop material facilities, involve parents into extra-curricular activities (9,9%), 4,4% of the respondents are not interested in extracurricular activities at all. Key words: extra-curricular activities, non-formal education, pupils. NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE IR UŽ JOS RIBŲ:MOKINIŲ POŽIŪRIO ANALIZĖ Jūra Vladas Vaitkevičius, Lina Miliūnienė, Tatjana Bakanovienė Santrauka Tyrimo tikslas ištirti neformalaus ugdymo pasiūlą ir prieinamumą Šiaulių mieste ir moksleivių požiūrį į jį. Darbe atlikta teorinė neformalaus ugdymo sampratos analizė. Ištirta neformalaus ugdymo pasiūla ir paklausa. Tyrimu siekta ištirti mokinių požiūrį į neformalųjį ugdymą, pagrindines nedalyvavimo popamokinėje veikloje priežastis. Buvo atlikta anketinė apklausa, statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 344 Šiaulių miesto 7 (N = 203) ir 9 (N = 141) klasių moksleiviai, iš jų 212 mergaitės ir 132 berniukai. Tyrimų rezultatai parodė, kad mokinių požiūris į neformalaus ugdymo organizavimą mokykloje teigiamas. Mokiniai noriai dalyvauja įvairiose veiklose tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose ir už jos ribų dominuoja sporto (36,9 proc.), meninės pakraipos (29,1 proc.), dalykiniai būreliai (42,1 proc.). Mokiniai pripažįsta, kad neformalus ugdymas yra pakankamai įdomus ir naudingas, tačiau ją tikslinga tobulinti, norisi daugiau įvairovės, naujumo. Jie daugiau dėmesio siūlo atkreipti į moksleivių poreikius (59,6 proc.), pageidautų organizuoti mokykloje daugiau ekskursijų, kelionių ir išvykų (48,8 proc.), siūlo sudaryti vadovų atrankos sistemą (39,8 proc.), sustiprinti materialinę bazę, į neformalų ugdymą įtraukti tėvus (9,9 proc.). Prasminiai žodžiai: neformalus ugdymas, pasiūla ir prieinamumas, moksleiviai. Įteikta
75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN
Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of
More information12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS
Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo
More informationPILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai
More informationPATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:
More informationMOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME
MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas
More informationMeninio ugdymo pamokos kokybė pagrindiniame ugdyme kokia ji šiandien?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Meninio ugdymo pamokos kokybė pagrindiniame ugdyme kokia ji šiandien? 2017 birželis Nr. 3 (159) 2013 2022 ISSN 1822-4156 Meninio ugdymo pamokų kokybės vertinimas pagrindiniame
More informationSVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė Sveikatos priežiūros specialisto darbas mokykloje priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Pirminė
More informationMokinių fizinis aktyvumas
Mokinių fizinis aktyvumas Situacijos Lietuvoje analizė Justina Lizikevičiūtė Giedrė Rutkauskaitė .2 Analizės pjūviai.1 Aplinka.2 Aktyvumas.3 Sveikata KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas
More informationTėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo
More informationMOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis
More informationNETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS DAILĖS KATEDRA NETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ Technologijos ir
More informationJaunų žmonių grąžinimas į visuomenę
Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi
More informationSTE(A)M NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2015 rugsėjis, Nr. 8 (132) ISSN 1822-4156 STE(A)M NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS Pagrindiniai klausimai: Kas yra STE(A)M? Kodėl svarbu tobulinti STE(A)M
More informationKOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS
KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,
More informationVILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI
VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas
More informationEuropos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas
Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai
More informationSUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.
More informationElgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų
More informationKarjeros planavimo vadovas studentui
Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė
More informationMOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS
ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ 2011, gruodis Nr. 12 (62) ISSN 1822-4156 MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai:
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationNetradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos
WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio
More informationŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Lina Miltenienė BENDRADARBIAVIMO MODELIO KONSTRAVIMAS TENKINANT SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, edukologija (07 S) Šiauliai, 2005 Disertacija
More informationLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-745 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
More informationSVEIKATA 2020 POLITIKOS RAIDA: JAUNIMO SVEIKATA
VISUOMENĖS SVEIKATA ORIGINALŪS STRAIPSNIAI SVEIKATA 2020 POLITIKOS RAIDA: JAUNIMO SVEIKATA Irena Misevičienė 1, Vita Špečkauskienė 2, Alona Rauckienė-Michaelsson 3 1 Lietuvos sporto universitetas, 2 Lietuvos
More informationPATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinė švietimo 2013 2022 metų strategija (toliau Strategija)
More informationGEROS PAMOKOS RECEPTAI
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis
More informationBENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS
ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ SUKŪRIMAS SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001 BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ
More informationNijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas
Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Socialinių mokslų sritis STUDIJŲ IR DARBO
More informationKūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012
Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas
More informationN{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus
N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,
More informationMOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams
Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams 2010 Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra Projektas finansuojamas
More informationISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kokia istorijos mokymo vieta Europos ir Lietuvos mokyklose? Kokia istorijos pamokų kokybė šiandienos
More informationSVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS
SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS Metodinės rekomendacijos Vilnius 2011 2 Parengė: Diana Aleksejevaitė Nijolė Paulauskienė Dalia Sabaliauskienė
More informationMOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio
More informationMOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS
MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ
More informationT-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje
T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.
More informationN LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS
More informationESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas
LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės
More informationPROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE
PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad
More informationStyle and Harmony of Urban Green Space Landscape
Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted
More informationVILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa Magistro baigiamasis darbas Dizaino edukacijos galimybės
More informationNEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI
NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė
More informationISSN PEDAGOGIKA Eduardas Balčytis
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002.64 Eduardas Balčytis K O M P L E K S I N I O M U Z I K I N I O U G D Y M O V - X K L A S Ė S E S I S T E M O S P R I N C I P A I Anotacija. Straipsnyje aptariama keletas
More informationAr tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu?
Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? /Pav./ /Pav./ Omaura nuo O iki A Svarbi produktyvaus mokymosi dalis profesinis orientavimas IPLE/ROC seminaras Hilversume 2008 m. sausio 21 23 d. 1 Ugdymas turi
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING IN VYTAUTAS
More informationPASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI
ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 243-250 PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI Mindaugas Povilaitis, Jadvyga Ciburienė Kauno technologijos universitetas
More informationPOLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės
POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy
More informationDARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS
DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant
More informationTARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas
TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią
More informationĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA
ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS
More informationPREVENCINĖS PROGRAMOS, JŲ VIETA MOKYKLOS GYVENIME
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2015 lapkritis, Nr. 9 (133) ISSN 1822-4156 PREVENCINĖS PROGRAMOS, JŲ VIETA MOKYKLOS GYVENIME 2013 2022 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbi prevencija? Kas yra prevencija? Kas
More informationIKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ RENGIMO ORGANIZAVIMAS
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA NATALIJA FIODOROVA Edukologijos studijų programos ( specializacija: švietimo vadyba ir andragogika) studentė IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ
More informationKULTŪRINIO SĄMONINGUMO KOMPETENCIJA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PERSPEKTYVOJE
ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2014, 1 (5) DOI: http://dx.doi.org/10.15181/andragogy.v5i0.967 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę KULTŪRINIO
More informationMOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE
MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE Anotacija Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas, Lietuva Vienas optimalių būdų ar galimybių
More informationVisuomenės sveikatos programų vertinimas
Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų
More informationKaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos
Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas
More informationJaunimo psichinė sveikata ir savižudybės
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės
More informationUgdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio
More informationGEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas,
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO
More informationGitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002. 57 Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS Santrauka. Mokinių ugdymo sėkmė mokymo procese priklauso nuo daugelio dalykų: mokymo turinio,
More informationTvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį
Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių
More informationPRAKTIKOS VADOVO (MENTORIAUS) PARAMA STUDENTAMS REALIZUOJANT BAIGIAMĄJĄ PRAKTIKĄ: STUDENTŲ POŽIŪRIO ANALIZĖ
180 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA ISSN 1392-6373 SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 5, p. 180-187 PRAKTIKOS VADOVO (MENTORIAUS) PARAMA STUDENTAMS REALIZUOJANT BAIGIAMĄJĄ PRAKTIKĄ: STUDENTŲ POŽIŪRIO
More informationAistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA Specialiosios pedagogikos (specializacija logopedija) studijų programa, IV kursas Aistė Bartkutė
More informationPažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese
ISSN 1392-561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 13 66 Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese Daina Gudonienė Kauno technologijos universitetas Kaunas University of Technology Studentų g. 48A, Kaunas
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO
More informationSTATISTINĖ ATASKAITA
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Utenos Saulės gimnazijos mokinių ir jų tėvų nuomonės apie mokyklos veiklą tyrimas (Apklausos laikas 2010 m. rugsėjo
More informationMEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2014 spalis, Nr. 9 (114) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kas yra medijų ir informacinis? Kaip sekasi ugdytis medijų ir informacinį raštingumą Lietuvos mokyklose? Į ką
More informationNAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA
Vaikų laikinosios globos namai Atsigręžk į vaikus NAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA Vilnius 2007 UDK 37.03-058.8(073) Na 233 Parengta įgyvendinant LR
More informationKONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS
0 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationSavanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės
Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės Dr. Gintautas Sakalauskas (grupės vadovas ir mokslinis redaktorius) Dr. Algimantas Čepas
More informationASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo
More informationSocialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika
EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.
More informationPasitikėjimas. Atsakomybė. Solidarumas. Pilietiškumas. ir pilietinė visuomenė
Pasitikėjimas Atsakomybė Solidarumas Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė 2012, Vilnius Leidinys parengtas įgyvendinant projektą Lietuvos pilietiškumo žemėlapis pagal
More informationKAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ?
KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? Integruoto socialinio ugdymo gairės 9-10 klasėms: ekonomika, etika, pilietiškumas PARENGĖ: Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas Prof. Dr.
More informationLietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.
More informationDesk review Year Vilnius, Lithuania
Project Sexual Abuse Against Children in Residential Institutions, financed through the European Commission's Daphne III Programme 2007-2013, JLS/2007/DAP-1/178/-30-CE-0229207/00-68 Desk review Year 2009-2010
More informationMokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai
Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą
More informationMUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės
MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos
More informationKALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija
KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija Anotacija. Kalbos žmones jungia ir išskiria. Vis plačiau atsiveriantys vartai į besivienijančią Europą, į bendravimą ir bendradarbiavimą
More informationBendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys
Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council
More informationRIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME
ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje
More informationVilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS
Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS NVO VAIKAMS KONFEDERACIJA VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS Vilnius, 2014 Viešojo, privataus ir NVO sektorių
More informationLR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras
LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras 2011 m. lapkričio 20 d. Švietimo stebėsenos sistemos modelio tobulinimo paslaugos p. Vaino Brazdeikiui, Švietimo informacinių
More informationVyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje
Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008
More informationASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ
SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida
More informationVaiko dvasinių galių aktyvinimas etnomuzika
ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2003 11 Vaiko dvasinių galių aktyvinimas etnomuzika Marija Jonilienė Asistentė Vilniaus pedagoginio universiteto Ikimokyklinės pedagogikos katedra Studentų g.
More informationERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE
ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE Algirdas Giedraitis 1 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Straipsnyje pažymimas nepakankamas įmonės vadovų dėmesys darbuotojų darbo sąlygoms
More informationŠvietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos
Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė
More informationŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS
Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ
More informationEkstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities
More informationKŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS
1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS KŪNO KULTŪROS TEORIJOS KATEDRA MINDAUGAS ČIRAS KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS MAGISTRO DARBAS
More informationILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS
ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS Vadovas parengtas Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės
More informationŠvietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje
More informationSpecialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė: doc. med. m. dr. R. Adomaitienė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA)
More informationNACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA
Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ects) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr.
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Lina Galvanauskaitė DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ Magistro darbas Darbo
More informationPSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI
72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.
More information