KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS

Transcription

1 1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS KŪNO KULTŪROS TEORIJOS KATEDRA MINDAUGAS ČIRAS KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS MAGISTRO DARBAS (Kūno kultūra ir sportas) Darbo vadovas Doc.dr. R. Kviklienė Vilnius, 2007

2 2 TURINYS ĮVADAS TEORINĖS TYRIMO PRIELAIDOS Šiuolaikinis fizinis ugdymas Fizinis ugdymas mokykloje Diferencijuotas mokymas Ugdytinių požiūris į kūno kultūrą Vaikų fizinio vystymosi ir fizinio rengimo ypatumai Pažintiniai procesai Dėmesio ir atminties lavinimas orientavimosi sporto pagalba Fizinių ypatybių lavinimas per kūno kultūros pamokas Turizmas, kaip fizinių ypatybių lavinimo priemonė TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ E1 ir E2 grupių požiūrio į kūno kultūra kaita eksperimento laikotarpiu E1 ir E2 grupių bendro fizinio pasirengimo kaita eksperimento laikotarpiu Eksperimentinės grupės (E1) fizinio parengtumo tyrimai rezultatai Eksperimentinės grupės (E2) fizinio parengtumo tyrimo rezultatai E1 ir E2 grupių mokinių fizinio parengtumo tyrimo rezultatų lyginamoji analizė E1 ir E2 grupių moksleivių pažintinių procesų rodiklių kaita eksperimento laikotarpiu Eksperimentinės grupės (E1) pažintinių procesų rodiklių kaita Eksperimentinės grupės (E2) pažintinių procesų rodiklių kaita E1 ir E2 grupių mokinių pažintinių procesų tyrimų rodiklių rezultatų lyginamoji analizė TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...58 IŠVADOS...63 LITERATŪRA...65 SANTRAUKA...70 PRIEDAI...74

3 3 ĮVADAS Temos aktualumas. Kūno kultūra yra viena pagrindinių individo fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų (Wold, Kannas, 1993) ir svarbiausias sveikatą stiprinantis veiksnys (Mullineaux, Barnes, 1997 ir kt.). Per kūno kultūros pamokas įgyvendinami sveikatos stiprinimo, mokymo, lavinimo bei auklėjimo uždaviniai. Dabartinė bendrojo lavinimo mokyklos reforma skatina moksleivių fizinio ugdymo kaitą (Kviklienė, 2001). Fizinio ugdymo uždavinius, turinį ir formą lemia Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos: I-X klasės (1998). Valstybinės švietimo strategijos metų nuostatose (2003) pažymima, kad Lietuvoje, kuri integruojasi į sparčiai kintančią pasaulio visuomenę, modernizuojant ugdymo turinį ir gerinant jo kokybę, svarbu ugdyti savarankišką, konstruktyviai mąstantį asmenį, skiepyti jam vertybines nuostatas, formuoti konkretų gebėjimą veikti. Vykstantys bendrojo lavinimo mokyklos pokyčiai neaplenkė ir vaikų fizinio ugdymo(si): bandoma demokratizuoti ir humanizuoti kūno kultūros pamokų turinį ir jose taikomus ugdymo(si) metodus, propaguoti naujovišką požiūrį į kūno kultūrą (Katinas, Vilkas, 2002; IV Lietuvos sporto kongresas, 2005). Dabartinėje Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje mokiniai mokomi sutelktomis pastangomis siekti jiems svarbių pedagoginių, socialinių tikslų ir skatinti įgyti žinių bei gebėjimų, kurie būtų jiems prasmingi, t.y. atitiktų interesus ir poreikius, padėtų rengtis suaugusiųjų gyvenimui. Šie teiginiai įterpti į pagrindinį V X klasių kūno kultūros tikslą ir fizinio ugdymo didaktinėse nuostatuose: Čia labai svarbu toliau ugdyti teigiamą požiūrį (nuostatą) į kūno kultūros pamokas, namų užduotis, padėti moksleiviui suvokti jų teikiamą įvairiapusę pedagoginę, fiziologinę ir socialinę naudą, poveikį psichikai (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003). Tokiai programinei nuostatai pritaria daugelis sporto edukologų, todėl siekiama, kad nuo fizinių gebėjimų ir funkcinių galių stiprinimo būtų einama link vertybinių orientacijų formavimo, teigiamo požiūrio į kūno kultūros pamokas bei apskritai į kūno kultūrą ugdymo (Feingold, Berrete, 1991, Blauzdys, 2002, Katinas, Vilkas, 2002). Bendrasis kūno kultūros kursas orientuotas į įvairiapusį fizinį moksleivių išsilavinimą, bei sudaro galimybę plėtoti fizines kūno galias, patirti teigiamą judėjimo pratimų, sportavimo, žaidimo įtaką sveikatai, gerai savijautai bei darbingumui, įtvirtinti sveikos gyvensenos nuostatas. Atskiros temos nagrinėjamos bendresniais bruožais, daugiau laiko ir pastangų skiriant bendriesiems gebėjimams ugdyti. Bendrasis kursas yra kompleksiškas ir integralus, t.y. susijęs su

4 4 visomis sporto šakomis. Todėl per kūno kultūros pamokas remiamasi šių dalykų žiniomis, fizinių įgūdžių ugdymo(si) pavyzdžiais (Švietimo plėtotės centras, 2002), kurie glaudžiai susiję su praktika. Visos metodinės rekomendacijos yra pagrįstos praktika patirtimi arba moksliniais tyrimais (eksperimentais). Kitaip tariant, visos metodinės rekomendacijos yra praktiškai patikrintos. Todėl kūno kultūros teorija suteikia kiekvienam kūno kultūros ir sporto specialistui žinių, rekomendacijų, nurodo optimaliausius būdus, kaip siekti užsibrėžto tikslo (Kuklys, Blauzdys, 2000). Tačiau rekomendacijos dauguma yra pateikiamos su populiariomis, olimpinėmis sporto šakomis. Bet tokiomis kaip turizmas ar orientavimosi sportas nėra tirinėta arba mums nepavyko rasti. Taipogi pasigendama ir mokslinių rekomendacijų, kaip veiksmingiau diferencijuoti vaikų fizinį ugdymą per kūno kultūros pamokas, bei integruoti tokias sporto šakas kurios laviną regimąją atminti, dėmesio pastovumo. Ši problema yra aktuali, todėl mes ėmėmės tirinėti mokinių fizinio ugdymo procesą, norėdami efektyviau panaudoti fizinių ypatybių lavinimo metodikas per įvairių sporto šakų kūno kultūros pamokas. Kūno kultūros pamokose deramą vietą turėtų užimti praktinės užduotys kurios susijusios su greita orientacija, motorine (judėjimo), emocine, vaizdine, žodine atmintimi. Išlavinus regimąją atmintį būtų lengviau ir greičiau išmokyti moksleivius judesių, veiksmų, padidėtų moksleivių žinių, įgūdžių kokybės lygis ir pageidautinos vertybinės nuostatos. Todėl manome geriausia, kad būtų taikomi turizmo ir orientavimosi sporto (OS) šakų elementai, nes turi dideles sąsajas su kitomis sporto rungtimis, tokiomis kaip lengvoji atletika, slidinėjimas ir pan., bei lavina atmintį ir fizinį išsivystymą. Tyrimo objektas. 5-ų klasių moksleivių fizinių ypatybių lavinimas turizmo ir orientavimosi sporto elementais per kūno kultūros pamokas. Tyrimo subjektas. Trakų raj. Lentvario Motiejaus Šimelionio vid. m klos 5 klasių mokiniai (n = 112). Hipotezė. Manytina, kad integravus turizmo ir orientavimosi sporto šakų elementus į kūno kultūros pamokas, moksleiviams pamoka taps patrauklesnė, keisis jų požiūris, taip pat turės teigiamos įtakos jų bendram fiziniam parengtumui ir pagerinti regimąją atmintį. Tyrimo tikslas. Ištirti orientavimosi ir turizmo sporto šakų integravimo į kūno kultūros pamoką poveikį penktokų fiziniam ugdymui. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti 5-ų klasių moksleivių požiūrį į kūno kultūrą ir kūno kultūros pamokas, sveikatą, bendrą fizinį pasirengimą (BFP), orientavimosi sporto specifinės dalies dėmesio pastovumo,

5 5 informacijos suvokimo greičio ir regimosios atminties lygius eksperimento pradžioje. 2. Paruošti eksperimentinę 5-ų klasių moksleivių kūno kultūros programą integruojant orientavimosi sporto ir turizmo elementus į kūno kultūros pamokas ir pedagoginiu eksperimentu ištirti paruoštos programos efektyvumą. 3. Įvertinti 5 klasių moksleivių požiūrį į kūno kultūrą ir kūno kultūros pamokas, sveikatą, BFP, orientavimosi sporto specifinės dalies dėmesio pastovumo, informacijos suvokimo greičio ir regimosios atminties pokyčius per eksperimento laikotarpį. * **

6 6 1. TEORINĖS TYRIMO PRIELAIDOS 1.1. Šiuolaikinis fizinis ugdymas Fizinis ugdymas mokykloje Viena iš sudedamųjų visapusiškos asmenybės formavimo dalių yra fizinis ugdymas. Jis yra susijęs ne tik su fizine veikla, bet ir su visu vaiko gyvenimu, mityba, supančia aplinka ir su daugeliu kitų veiksnių. Fizinis ugdymas suprantamas kaip kryptinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, bendradarbiavimas, vaiko sveikatos stiprinimas, fizinio išsivystymo ir fizinio pajėgumo gerinimas, noro pačiam siekti fizinio tobulumo skiepijimas, sveikos gyvensenos ugdymas, vaiko įtraukimas į judėjimo veiklą ir fizinių gebėjimų plėtojimas (Ivaškienė, 2002). Anot A.Vilko (1985), fizinių ypatybių lavinimas labai atsakingas turėtų būti pubertetiniu laikotarpiu, t.y. lytinio brendimo laikotarpiu. Mokytojui jis sunkus ir auklėjamuoju, ir mokomuoju požiūriu. Bet nė kiek jis ne lengvesnis ir pačiam paaugliui. Būtent šiame amžiuje pradeda intensyviai plėtotis ir funkcionuoti reprodukcinės sistemos, sukeldamos paauglio organizme daugelį funkcinių pakitimų. Kiekvieno paauglio lytinio brendimo tempai yra skirtingi, lytinio brendimo tarpsniu įvyksta didelių paauglio elgesio, protinio ir fizinio darbingumo pakitimų, kuriuos mokytojas privalo suprasti. Ypač tryliktieji vaiko gyvenimo metai - sunkiausias amžiaus tarpsnis (Gessel, Baker, Ames, 1956). Aktyvia fizine veikla ne tik skatinamas poreikis judėti, teikiama žinių, įtvirtinami mokėjimai bei įgūdžiai, tuo pačiu žadinamos teigiamos emocijos, ugdomos dorovinės nuostatos ir dorovingas elgesys, taip pat teigiami charakterio bruožai, skatinama vaiko biologinė branda, bendras organizmo tonusas, proto galių raida. Pedagogai, atsižvelgdami į vaikų amžiaus ypatumus ir sveikatą, sistemingai ugdo jų motorinius įgūdžius, lavina fizines ypatybes, treniruoja organizmo funkcijas ir sistemas, tuo pačiu yra perteikiamos vertybinės nuostatos: stengtis augti sveikam, stipriam, tausoti ir stiprinti savo sveikatą, tapti ištvermingam ir pan. (Adaškevičienė, 1994). Fizinio ugdymo rezultatai iš esmės priklauso nuo pedagogo sugebėjimų, pedagoginio meistriškumo, auklėjimo stiliaus. Atitinkamai pedagogas turi nuolat kelti savo kvalifikaciją, mokytis kūrybiškai organizuoti fizinio ugdymo procesą. Tik turint pakankamai pedagogikos, psichologijos, kūno kultūros teorijos ir metodikos žinių, žinant kiekvieno ugdytinio sveikatos būklę, psichofizinius ypatumus, galima tinkamai organizuoti vaikų fizinį ugdymą (Černius, 1997).

7 7 Per kūno kultūros pamokas įgyvendinami sveikatos stiprinimo, mokymo, lavinimo bei auklėjimo uždaviniai. Lavinant fizines ypatybes, šie uždaviniai yra sprendžiami kompleksiškai. Visapusiškai lavinamos fizinės ypatybės didina vaiko judėjimo galias, tobulina koordinacijos mechanizmus, sudaro palankias sąlygas mokytis vis naujų judesių. Lavinant fizines ypatybes nederėtų pamiršti, jog: 1. Jos priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties ir fizinio pajėgumo, todėl turi būti lavinamos individualiai; 2. Vaikų biologinis amžius ne visada sutampa su pasiniu, todėl derėtų atsižvelgti į vaiko biologinį brendimą; 3. Visos fizinės ypatybės turi būti lavinamos kompleksiškai, siekiant optimalaus jų lygio; 4. Vienų fizinių ypatybių lavinimas veikia kitas ir į tai reikia atsižvelgti parenkant fizinius pratimus; 5. Daug dėmesio skirtina pratimų saugumui ir traumų prevencijai (Ivaškienė, 2002). Visapusiškas fizinių ypatybių lavinimas padeda atskleisti vaiko gebėjimus, ugdyti dorines vaiko savybes, stiprinti sveikatą, formuoti asmeninės kūno kultūros tikslus ir motyvus. Kiekvienas žmogus yra savita ir sudėtinga asmenybė, o fizinės ypatybės yra artimai tarpusavyje susijusios, taigi pedagogui labai svarbu numatyti kiekvieno vaiko fizinio ugdymo perspektyvas, tikslą bei priemones tam tikslui įgyvendinti, pamokoje individualizuoti fizinio krūvio apimtį ir intensyvumą, tinkamai parinkti fizinius pratimus ir juos metodiškai suderinti tarpusavyje. Apibendrindami šį poskyrį, galime pastebėti, kad ugdyti vaiko fizinį aktyvumą galima tik atsižvelgiant į vaiko individualias ypatybes: fizinį išsivystymą, fizinį pajėgumą, sveikatos būklę, turimą judėjimo patirtį. Fizinis aktyvumas yra būtina vaiko harmoningo ugdymo priemonė. Vaiko sveikatos palaikymas ir stiprinimas yra paremtas fiziniu aktyvumu ir vyksta bendradarbiaujant šeimai ir pedagogui. Pagrindiniai sistemos požymiai: fizinio aktyvumo individualizavimas; optimalus judėjimo režimas įvairiais metų laikais; planinga ir kryptinga fizinė veikla sporto salėje, sporto aikštelėse ir lauke Diferencijuotas mokymas Diferencijuoto mokymo sistema grindžiama idėja, kad svarbiausia yra ne mokymas, ne žinių, mokėjimų ir įgūdžių formavimas, bet pats mokymasis. Taikydamas diferencijuotą mokymą mokytojas stengiasi padėti, palengvinti, skatinti mokymąsi, atskleisti mokinio

8 8 polinkius, interesus, gebėjimus, padėti formuotis vaiko asmenybei ir realizuoti save (Šiaučiukėnienė, 1997). Vadinasi, mokymas diferencijuojamas remiantis individualiu požiūriu į besimokantįjį yra glaudus mokymo diferencijavimo ir individualizavimo ryšys. Edukologijos tyrinėtojai diferencijuoto mokymo sąvoką traktuoja įvairiai. Antai L. Jovaiša knygoje,,pedagogikos terminai nurodo, kad,,diferencijuotas mokymas mokymo sistema, kai mokiniai suskirstomi homogeniškomis grupėmis pagal gabumus ar pagal polinkius ir interesus į atskiras mokyklas, arba toje pačioje mokykloje ar klasėje siekiant plėtoti jų individualias galias (Jovaiša, 1993). Anot V. Rajecko, diferencijuotas mokymas tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgiant į tipiškas mokinių savybes, sudaromos specialios mokymo grupės, kurios mokomos skirtingai(bitinas, Rajeckas, Vaitkevičius, Bajoriūnas, 1981). Panašiai diferencijuotą ugdymą traktuoja A. Budėnas (1991), T. Stulpinas (1995) ir kiti pedagogai. Diferencijuoto mokymo sistemos centre yra žmogus (ugdytinis), kuris per šią sistemą sąveikauja su aplinka (Šiaučiukėnienė, 1997). Diferencijuoto mokymo turinys, metodai ir formos turi atitikti ugdytinio individualybės ir amžiaus tarpsnio ypatumus. Tai leidžia kiekvienam mokytis pagal savo potencines galimybes ir užtikrina mokymosi sėkmę. Daugelis pedagogikos mokslininkų tokių kaip: L. Jovaiša, J. Laužikas, T. Stulpinas, L. Šiaučiukėnienė ir kt. skiria vidinį (didaktinį) ir išorinį diferencijavimą. Anot J. Laužiko (1974), vidinis diferencijavimas vyksta klasės viduje, išorinis tarp klasių, mokyklų. Taigi didaktinis mokymo diferencijavimas vyksta klasėje. Mokytojas dirba su stipriųjų (A), vidutinių(b) ir silpnesnių (C) mokinių grupėmis.didaktinį mokymo diferencijavimą galima taikyti tam tikriems dalykams ir paskiroms temoms. Čia derinamas frontalus, grupinis ir individualus darbas. Tokia diferenciacija grindžiama individualiomis namų ir klasės užduotimis, taip pat skirtingu mokymo turiniu. Diferencijuotos pamokos schema gali būti įvairi, tai priklauso nuo pasirinkto pamokos tipo. J. Laužikas nurodo, kad pamoka gali būti: 1) nediferencijuota, 2) kai kurios jos dalys diferencijuotos ir 3) visa diferencijuota. Diferencijuotoje pamokoje mokytojui keliami tokie reikalavimai: 1. Tiksliai suskirstyti medžiagą, atrinkti frontalias, grupinio ir individualaus darbo užduotis. 2. Žinoti mokinių gebėjimus, polinkius ir individualias ypatybes. 3. Turėti pakankamai vaizdinių priemonių ir medžiagos. 4. Sklandžiai derinti ir kaitalioti frontalų, grupinį ir individualų mokinių darbą. 5. Mokymą diferencijuoti pradėti iš humanistinių paskatų, stengiantis atskleisti vaiko individualybę, skatinant jos teigiamų bruožų formavimąsi, sudaryti sąlygas atsiskleisti ugdytinio asmenybei. Tobulinant diferencijuotą mokymą reformuojamoje mokykloje būtina: 1. Integruoti jį į

9 9 visą mokymo procesą. Diferencijuotas mokymas turi būti atliekamas sistemingai ir tai daryti turi ne vienas ar keli mokytojai,o visas mokytojų kolektyvas. Šį darbą būtina koordinuoti: jo rezultatus sistemingai aptarti mokytojų tarybos posėdžiuose (išryškinti pasiektus rezultatus, atskleisti trūkumus, numatyti tolesnes diferencijuoto darbo gaires, dalytis darbo patirtimi). 2. Išleisti pakankamai gerų, pasirenkamų vadovėlių, kitų mokomųjų priemonių, dalijamosios medžiagos. 3. Sudaryti tinkamą vertinimo sistemą mokinių intelektui ir pažangumui nustatyti. 4. Aukštosiose pedagogikos mokyklose daugiau dėmesio skirti diferencijuoto mokymo pedagoginei ir metodinei problemai nagrinėti. 5. Mūsų pedagogams reikėtų labiau gilintis į diferencijuoto mokymo užsienio šalyse būdus bei kryptis ir bandyti jų patirtį naudoti savo darbe. 6. Daugiau dėmesio skirti bendravimo pedagogikai, nes stereotipinis bendravimas nepalankus diferencijuotam mokymui. Apibendrindami galime daryti išvadą, kad diferencijuotas mokymas sietinas su viso mokymo proceso tobulinimu, visapusiškos, aktyvios, savarankiškos ir kūrybingos mokinio asmenybės ugdymu, su mokinių pažintinių interesų, mokymosi motyvų, atkaklumo ir ištvermės formavimu. Jis gali padėti optimizuoti visą mokymo procesą. Todėl bendrojo lavinimo mokykloje diferencijuotam mokymui turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio Ugdytinių požiūris į kūno kultūrą Dabartinėje Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje mokiniai sutelktinai mokomi siekti jiems svarbių pedagoginių, socialinių tikslų ir skatinami įgyti kompetencijų, žinių bei gebėjimų, kurie būtų jiems prasmingi, t. y. atitiktų interesus ir poreikius, padėtų rengtis suaugusiųjų gyvenimui. Šie teiginiai įterpti į pagrindinį V X klasių mokinių kūno kultūros tikslą ir nusakyti fizinio ugdymo didaktinėse nuostatose: Čia labai svarbu toliau ugdyti teigiamą požiūrį (nuostatą) į kūno kultūros pamokas, namų užduotis, padėti moksleiviui suvokti jų teikiamą įvairiapusę pedagoginę, fiziologinę ir socialinę naudą, poveikį psichikai (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003). Tokiai programinei nuostatai pritaria daugelis sporto edukologų, todėl siekiama, kad nuo fizinių gebėjimų ir funkcinių galių stiprinimo būtų einama link vertybinių orientacijų formavimo, tikslingų interesų skatinimo, teigiamo požiūrio į kūno kultūros pamokas bei apskritai į kūno kultūrą ugdymo (Feingold, Barrete, 1991; Blauzdys, 2002; Katinas, Vilkas, 2002). Taigi matyti, kad pokyčiai, vykstantys Lietuvos švietimo sistemoje, turi įtakos įvairių žmogaus veiklos sričių pertvarkai bei asmens požiūriui, motyvacijai, domėjimuisi asmeninio bei visuomeninio gyvenimo reiškiniais ir jų kaita. Interesas pagal Sporto

10 10 terminų žodyną (2002) - emocinė pažinimo poreikio apraiška, poreikis sužinoti, susipažinti. Tai dalykai, į kuriuos žmogus linkęs kreipti dėmesį arba laikyti juos sąmonėje. Interesas lemia žmogaus veiklos motyvus ir yra svarbus motyvacijos veiksnys (Jovaiša, 2001). Mokslinėje literatūroje terminas interesas dažniausiai analizuojamas motyvacijos aspektu. R. A. Pilojanas (1984), J. Palaima (1987), E. L. Deci, R. M. Ryan (1991), A. F. Spencer (1996), S. Fisher (1998), N. Koivula (1999), tyrę mokinių motyvaciją kūno kultūrai, sportui, įvairiai analizavo interesų ir poreikių formavimą. E. P. Iljinas (2002) teigia, kad motyvai gali būti susiję su aktyvios veiklos procesu arba veiklos rezultatu. Pirmuoju atveju žmogaus tikslas yra tenkinti fizinio aktyvumo poreikį, patirti įspūdžių. Antruoju - siekiama save tobulinti, išreikšti ir įtvirtinti, patenkinti materialius bei dvasinius poreikius ir pan. J. Armonienė (1998) teigia, kad interesas fizinėms pratyboms gali pasireikšti įvairiu intensyvumu - nuo to priklauso jo veiksmingumas, t. y. motyvacijos stiprumas. Anot L. Bobrovos (1993), L. Bobrovos ir D. Malakauskienės (1993), besimokantieji neturi suformuoto poreikio savarankiškai kūno kultūrai, nors kūno kultūros poveikį sveikatai vertina teigiamai. Nustatyta, kad paaugliai laisvalaikiu dažniausiai pasirenka kūno kultūrą ir sportą (30%), kai sportuoja tik 6% miesto ir 3% rajono paauglių tėvų, nors šeimos narių požiūris į kūno kultūrą yra teigiamas (Gaižauskienė, 1998). J. Vaitkevičius (1995) teigia, jog moksleivių saviugdos pagrindus padeda šeima ir ypač mokykla. Apibendrinant teigtina, kad paauglystės amžiuje mokiniams į savo vidinį pasaulį, savęs pažinimo, savęs vertinimo, kuris turi įtakos asmenybės veiklos reguliavimui, procesai ypač suintensyvėja, tampa labilūs ir atviri intervencijoms, dėl ko gali kisti į teigiamą ar neigiamą pusę atsižvelgiant į aplinkos sąlygas ar išorinius poveikius Vaikų fizinio vystymosi ir fizinio rengimo ypatumai Vaikų augimo tempai yra specifiniai. Kiekvienas amžiaus tarpsnis (neskaitant pačių vaikų augimo įvairovės) turi savo dėsningumus nuo gimimo iki ankstyvosios jaunystės ūgis ir kūno masė didėja netolygiai (Smirnova, 1962). Nuo 7 iki 12 metų vaikui augant jo kūno masė kasmet padidėja 2-3 kilogramais, ūgis 4-5 centimetrais. Kartu su ūgiu didėja ir raumenų masė. Organizmo augimo tempai priklauso nuo amžiaus tarpsnio. Greičiausiai augama pubertatiniu periodu (mergaitės metų, berniukai metų) (Gailūnienė, Kontvainis, 1994) tais metais akivaizdus antrasis augimo šuolis (sensityvinis periodas). Tarp mergaičių jis pasireiškia 10-11,5 metų amžiuje, o tarp berniukų 13-15,5 metų. Pubertatinis

11 11 periodas ne visų vienodas. Vienų trunka 1,5-2 metus, kitų 3-5 metus. Brendimas nėra vienodas: vieni vaikai bręsta anksčiau, kiti-vėliau. Todėl dažnai iki 10 metų mergaitės aplenkia berniukus ir per 3-4 metus jau būna aukštesnės už berniukus. Tačiau metų amžiuje smarkiau auga berniukai (Galiūnienė, Kontvainis, 1994). Pasitaiko, kuomet kūno parametrų staigūs padidėjimai pasireiškia nebūdingais tam amžiaus tarpsniais (Andriulis, 1985). Paauglystės laikotarpiu vaikų organizmas vystosi labai netolygiai. Tuo metu vyksta pats intensyviausias biologinio brendimo procesas. Visas lytinio brendimo periodas skirstomas į tris fazes: prepubertetą, pubertetą, ir postpubertetą. Fazės nustatomos pagal endokrininius rodiklius, kūno matmenis ir proporcijas bei lytinių požymių formavimąsi (Lašienė, Povilionis, Tutkuvienė, 1995). Prieš pubertetinėje fazėje - sparčiai didėja ūgis, atsiranda antrieji lytiniai požymiai. Šioje fazėje vaikas tampa paaugliu. Antroje fazėje - tikroje pubertetinėje - kiekybiniai organizmo pokyčiai virsta kokybiniais ir paauglys tampa jaunuoliu. Trečioje fazėje po pubertetinėje arba baigiamojoje - didėja kūno masė ir jaunuolis tampa suaugusiu, išryškėja tretieji lytinio brendimo požymiai (Karoblis, 1999). Natūralus vaiko augimas yra veikiamas genezės, hormonų, mitybos bei aplinkos, kurioje jie auga. Vienas iš aplinkos veiksnių, dažnai minimas kaip teigiamas, yra fizinis aktyvumas. Taip pat yra keletas kitų aplinkos faktorių (Šeimos socialinė padėtis, ligos, klimatas ir kt.), kurie tiesiogiai veikia vaiko augimo ir brendimo eigą. Daug autorių yra tyrę, kokią įtaką fiziniai krūviai daro vaiko fiziniam vystymuisi įvairiais amžiaus etapais (Bouchard, Malina, 1983). Vaikai ir paaugliai, sistemingai lankantys fizines pratybas, treniruoja širdį bei didina jos funkcinį pajėgumą. Treniruotumas didina širdies darbo ekonomiškumą, rezervines galimybes, pakelia ištvermingumą bei darbingumą (Chripkova, 1990). Vaikų fizinis treniruotumas bei sportinė veikla įvairiais augimo periodais susiduria su organizmo adaptacijos specifine reakcija, būdinga kiekvienam vaikui. Dažnai yra minima, kad kritiniais amžiaus periodais reikia atidžiai sekti vaikų ir paauglių vystymąsi, taikyti vienokius ar kitokius fizinius krūvius bei ugdyti fizines ypatybes (Malina, 1983). Berniukai ir mergaitės mokykloje kūno kultūros pamokose dalyvauja kartu, tačiau jų fizinis ugdymas turi tam tikrų ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti (Adaškevičienė, 1994). Berniukai paprastai yra stipresni už mergaites: geresnis jų fizinis parengtumas ir didesnis organizmo funkcinis pajėgumas. Berniukai yra greitesni, ištvermingesni, didesnė jų raumenų jėga, plaučių gyvybinė talpa. Kaip rodo mokslininkų tyrimai, berniukai yra fiziškai aktyvesni

12 12 negu mergaitės ( Volbekienė, 1994). Jie daugiau juda, bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus. Fiziniai pratimai - sąmoningi viso kūno ar jo dalių judesiai ir jų junginiai. Jie sąmoningai, tikslingai ir sistemingai atliekami, stiprina vaikų sveikatą, gerina organizmo funkcijų veiklą, ugdo fizines ypatybes bei kompleksinius gebėjimus, tobulina judėjimo įgūdžius, daro teigiamą poveikį psichikai (Karoblis, 1999). V.Stakionienė (1968), apibūdina fizinį parengtumą kaip funkcijų organizmo gebėjimų, kurie pasireiškia mokėjimu atlikti įvairius fizinius pratimus, išugdytų fizinių (greitumo, ištvermės, jėgos, vikrumo ir kt.) ypatybių sankaupą. Be fizinių pratimų taip pat veikia gamtos veiksniai (saulė, oras, vanduo). Kita svarbi priemonė - mokinių buities režimas ir higiena. Todėl fiziniam mokinių tobulėjimui yra svarbios visos higienos priemonės, ypač kūno priežiūra ir grūdinimas (Karoblis, 1999). Mokinių fiziniam parengtumui ir fizinio tobulinimo rodikliams įvertinti naudojami testai - fizinių pratimų kompleksai, EUROFITO testai. Fizinio parengtumo rodikliai priklauso nuo mokinių įgimtų savybių, organizmo vystymosi dėsnių, ekologinės, socialinės aplinkos. Bendrojo lavinimo pratimais siekiama padidinti viso organizmo darbingumą : sustiprinti silpnus raumenis, padidinti silpnesnių organų ir sistemų gebėjimus, patobulinti judesių koordinaciją, ugdyti fizines ypatybes, stiprinti raumenų grupes, mokyti judesių. T.Tretilova (1960), aiškindama psichomotorinės reakcijos fiziologinius pagrindus, sako, kad jos greitis - tai sudėtingos sąlyginės motorinės reakcijos refleksas, kuriam turi įtakos didžiųjų pusrutulių funkcinės būklės pakitimas. Didžiausią įtaką vaikų psichomotorinės reakcijos greičiui turi tos sporto šakos, kur reikalingi greiti judesiai. Tai trumpų nuotolių bėgimas, boksas, žaidimai (Golovina, 1963 ). V.Rajeckas (1999) teigia, kad lavinimas suprantamas ne tik kaip žinių įvaldymas, bet ir kaip protinių bei fizinių galių tobulinimas, gebėjimų, savarankiškumo, kūrybiškumo plėtojimas. Apibendrindami literatūros šaltinių duomenis, galime teigti, kad fizinis lavinimas yra plačiai suprantamo ugdymo dalis. Atitinkamai fizinio lavinimo teorija yra pedagogikos mokslo šaka. Kalbant apie tobulą asmenybę, pirmiausia reiktų pradėti nuo fizinio lavinimo, kuris kartu su psichiniu, doroviniu, intelektualiniu lavinimu sudaro žmogaus ugdymą. Detaliai analizuojant pedagoginį vadovavimą saviauklai galima pasakyti, kad auklėjimas turi virsti saviaukla, nes tik taip išugdoma harmoninga asmenybė. Mokytojas turi atskleisti saviugdos perspektyvą, mokyti saviugdos būdų, organizuoti individualią bei grupinę saviugdą, o savarankiškumas ugdomas atliekant pažintines ir praktines užduotis (L.Jovaiša, 1997).

13 Pažintiniai procesai Psichiką sudaro du pagrindiniai funkciniai blokai - psichiniai procesai ir psichinės savybės. Psichinių procesų sudėtyje išskiriami šie procesai (L.Lobanova, 2004): pažintiniai (jutimas, pojūtis, vaizdinys, vaizduotė, dėmesys, atmintis, mąstymas, suvokimas); valios (noras, interesas, valia, ryžtas, ketinimas); emociniai (psichinės būsenos) (afektas, jausmas, emocija, nuotaika, nerimas, pyktis). Pažintiniai procesai sudaro pagrindą psichikos funkcionavimui. Jų dėka vyksta informacijos priėmimas, kodavimas, perdirbimas, analizavimas, išlaikymas ir siuntimas kalbos, rašto, mimikos ir kitomis formomis. Informacija padeda palaikyti individo ryšį su aplinka, kitais žmonėmis, suvokti ir perduoti sukauptą praeities kartų patirtį, mokyti ir ugdyti asmenybę. Pažindamas kitus, bendraudamas individas įsijungia į visuomenę ir sėkmingai adaptuojasi, perima kultūros vertybes (Monginaitė, 2005). J.Lapė ir G.Navikas (2003) pažintinius procesus suskirstė pagal sudėtingumą:1) dėmesys; 2) jutimas ir pojūtis; 3) suvokimas; 4) vaizdinys ir vaizduotė; 5) mąstymas; 6) atmintis. J.Daukšytė (2003) pažintinių procesų sudedamąja dalimi ir sąsaja su kitais pažintiniais procesais traktuoja dėmesį ir atmintį, nes visoje psichinių reiškinių sankaupoje dėmesys ir atmintis tiesiogiai įtraukti į vidinę visų pažintinių, emocinių bei reguliacinių procesų sudėtį. Atmintis - (angl. memory) individo sugebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta, ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis. Svarbiausi atminties procesai - įsiminimas, laikymas atmintyje (saugojimas), atsiminimas (atkūrimas) (Monginaitė, 2005). Gyvenimo stebėjimai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad įvairių žmonių atmintis nėra vienoda. Kiekvienas žmogus gali įsiminti įvairią informaciją, bet nevienodai sėkmingai ir nevienodomis priemonėmis. Vieni įsimena ir atkuria greitai, tiksliai, daug, kiti - greitai, bet nelabai tiksliai ir nedaug. Vieni geriau įsimena daiktus ir piešinius, kiti - žodžius, treti - muzikos melodijas ir t.t. (Lapė, Navikas, 2003). Nustatyta, kad vaizdinė informacija išlaikoma atmintyje ilgiau už žodinę. Bet nereikia sumenkinti žodinės atminties vaidmens. Yra žmonių, kurie turi geriau išlavintą žodinę atmintį. Abu atminties tipai papildo vienas kitą. Kai reikia įsiminti sparčiau, labiau tinka vaizdinė atmintis. Pateikiant informaciją lėčiau, efektyvus yra žodinis įsiminimas (Jacikevičius, 1986).

14 14 Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad labiausiai paplitęs yra mišrusis atminties tipas (regimasis - judėjimo ir kiek mažiau girdimasis - judėjimo). Grynų atminties tipų pasitaiko retai (Lapė, Navikas, 2003).Nuo medžiagos apimties labai priklauso įsiminimui būtinas laikas: dvigubai didesnės apimties medžiagai įsiminti reikia maždaug trigubai daugiau laiko. Atmintį įvairiai veikia medžiagos vidinė struktūra. Pavyzdžiui, medžiaga įsimenama tuo sunkiau, kuo jos elementai tarpusavyje panašesni, ir priešingai. Panašių elementų sekoje pasitaikantys nepanašūs elementai įsimenami žymiai lengviau (Rostorfo dėsnis). Lengviau įsimenami įprastiniai elementai, būtent tie, kurie dažnai sutinkami žmogaus praktinėje veikloje. Ypač tai akivaizdu įsimenant žodinę medžiagą (Jacikevičius, 1986). W. James (1998) teigia, kad realiame gyvenime mūsų atmintis visada tarnauja kokiam nors interesui: mes prisimename dalykus, kurie mums rūpi arba kurie yra susiję su rūpimais dalykais. J. Kralikauskas (1993) teigia, kad, jei nebūtų atminties funkcijos, tai visas mūsų psichinis gyvenimas butų ribojamas tik to, ką dabartiniu momentu pergyvename. A. Jacikevičius (1994) taip pat teigia, kad atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir asmenybės aš" su pastoviais motyvais, nuostatomis ir išgyvenimais. Atminties netekimo atvejai kokių nors traumų metu rodo, kad žmogus be atminties nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reaguojantį automatą. Dėmesys - (angl. attention) individo veiklos sutelktumas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu (daiktu, įvykiu, veiksmu, vaizdu, samprotavimu, mintimi) (Psichologijos žodynas, 1993). Dėmesio sutelktumas susijęs su smegenų žievės būkle. Jei joje vyrauja slopinimas, daugelis dirgiklių visai nepatraukia dėmesio. Jei smegenų žievėje vyrauja jaudinimas, padidėjęs dirglumas, tada net mažos smulkmenos nelieka nepastebėtos. Sutelkiant dėmesį įtakos turi tiek nuovargis, tiek darbinga būsena. Blogos nuotaikos žmogų erzins daug kas, į ką šiaip jau jis nekreiptų dėmesio. Pavargęs žmogus nepastebės to, kas paprastai lengvai patraukia dėmesį (Lapė, Navikas, 2003). Žmogaus gebėjimas sukoncentruoti dėmesį parodo jo gerą psichinį mobilumą ir valios savireguliaciją. Sukauptas dėmesys padeda reaguoti į reikiamus objektus, veiksmus, mintis ir pan. (Meidus, 2004). Vienu metu aiškiai suvokiamų objektų kiekis laikomas dėmesio apimtimi. Dėmesio apimties dydis praktiškai nesiskiria nuo tiesioginio įsiminimo arba trumpalaikės atminties apimties. Šis rodiklis daugiausia priklauso nuo įsimenamų dalykų

15 15 organizavimo ir pobūdžio. Paprastai dėmesys apima 5-7 objektus (Psichologijos žodynas, 1993). Dėmesio pastovumas ir perkėlimas parodo pažintinių ir vykdomųjų veiksmų dinamiką laiko atžvilgiu (per kiek laiko atliekami tie veiksmai esant vienokiems ar kitokiems tikslams) (Psichologijos žodynas, 1993). Dėmesio pastovumą nusako dėmesio trukmė, t.y., kiek laiko žmogus sugeba išlaikyti dėmesį, nukreiptą į vieną objektą. Dėmesio pastovumą skatina teigiamos emocijos, veiklos pobūdis, įdomumas ir t.t. Vieni žmonės gali dirbti ilgai ir efektyviai, kiti greit pavargsta, jų dėmesys netrukus susilpnėja. Dėmesio pastovumo rodiklis yra laikas. Veiklą galima sėkmingai atlikti tik tuo atveju, jei visą veiklos laiką į ją koncentruojamas dėmesys. Didelę reikšmę dėmesys ir atminties procesai turi įvairiose sporto šakose, viena iš tokių orientavimosi sportas. Atmintis ir dėmesys orientavimosi sporte - tai judėjimo krypties, atstumo, vietovės (ypatumų), kontrolinių punktų (KP) išdėstymo, tarpinių ir pagrindinių orientyrų informacijos įsiminimo, atgaminimo ir susikaupimo rezultatas. Taigi apibendrinimui galima pasakyt, kad moksleiviui atminties ir dėmesio lavinimui didelę reikšmę turėtų orientavimosi elementų panaudojimas kūno kultūros pamokose. Atliekant tam tikras užduotis, kurios reikalautų dėmesingo ir motyvuoto įsiminimo, būtų vaisingas moksleivių tolimesniam mokymuisi, nes gebėjimas sukoncentruoti dėmesį parodytų moksleivių gerą psichinį mobilumą ir valios savireguliaciją. Išmokus sukaupti dėmesį moksleiviams padėtų reaguoti į reikiamus objektus, veiksmus, mintis ir pan Dėmesio ir atminties lavinimas orientavimosi sporto pagalba Dėmesys ir treniruota atmintis leidžia matyti visiškai nepastebimas smulkmenas, kurios suteikia papildomos informacijos jau esamai. Naudojant visą turimą informaciją ir priimami sprendimai (Zubkov, 1971). Neverta bandyti įsiminti nesuprastą informaciją, nes tektų pasikliauti vien mechanine atmintimi, o jos galimybės yra ribotos. Žmonės patys intuityviai ieško įsimenamos medžiagos loginių ryšių. Kartais sakoma, kad informacija turi "susigulėti", kas liudija apie tendenciją vengti varginančio kartojimo, vykstant medžiagos "apdorojimui", struktūrizavimui ir organizavimui. Žmonės, sugebantys greitai susikaupti, ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniam poveikiui (blaškymui), laikomi dėmesingais. Tokiems žmonėms visose srityse lengva pasiekti gerų rezultatų. Tačiau, kai žmonės skundžiasi, kad yra išsiblaškę, sunkiai susikaupia ar išlaiko dėmesį, kad viskas jiems "trukdo", reikia ieškoti šių būsenų priežasčių.

16 16 Šios išsiblaškymo būsenos gali būti sąlygotos tiek nervų sistemos ypatumų (tikrasis išsiblaškymas pasitaiko retai), tiek laikinų poveikių ar būsenų (nuovargio, mieguistumo, nerimo, labai smarkaus emocinio jaudulio). Lavinant dėmesį, galima išugdyti vertingas jo ypatybes. Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie (Lobanova, 2004): reikia prisiversti veikla užsiimti ramiai, dėmesingai, nesiblaškant; imtis kitos veiklos tik baigus ankstesnę; įsisąmoninti, kad esi atsakingas už savo veiklos rezultatus; stengtis organizuoti savo veiklą taip, kad ji būtų atliekama normaliu greičiu, neverstų panikuoti, jog ko nors nespėsi ar pritruks jėgų. Taip pat L.Lobanova (2004) teigia, kad dėmesį lavina susidomėjimas veikla ir protinis aktyvumas. Smalsumas - viena iš aktyvumo formų, skatinančių dėmesio išlaikymą ties tam tikra veikla bei įvykiu. Prieš pradėdamas treniruoti atmintį, žmogus turi žinoti, jog silpna atmintis yra iš esmės ne kas kita, kaip dėmesio silpnumas ir blogas pastabumas, nukreiptas iš karto į kelis objektus. Todėl reikia nuolat treniruoti valingą dėmesį ir minčių koncentraciją specialiais pratimais. Be to, reikia žinoti, jog įspūdžio jėga priklauso nuo valingo dėmesio sukaupimo ir daikto ar reiškinio atgaminimo vaizduotėje, prisimenant visas smulkmenas, tačiau suvokiant daiktą apibendrintai (Dineika, 2001). Abu autoriai A.C. Losev (1984) ir V.G. Akimov (1987) sutaria, kad dėmesio ir atminties lavinimo pratimai padeda "gilinti" mąstymą (esminių faktų pastebėjimui ir tolesnių įvykių numatymui), suprasti ir įvertinti situacijas, matyti pagrindinius elementus, numatyti įvykius. Taip pat padeda lavinti nuoseklų mąstymą (sugebėjimą laikytis uždavinio sprendimo logiškos tvarkos), savarankiškumą ir protavimo lankstumą (sugebėjimą rasti naujus variantus, vengti šablonų, lengvai pereiti nuo vieno uždavinio sprendimo tipo prie kito). Todėl greitas mąstymas, susijęs su teisingu kelio pasirinkimu, apgalvotu ir pagrįstu sprendimu orientacininkams yra labai svarbus. Apibendrinimui galima būtų pasakyti, kad pastabumo ir regimosios atminties lavinimo pratimai padeda gilinti mąstymą (sugebėjimus), suprasti ir įvertinti situaciją, matyti pagrindinius elementus, numatyti įvykius, o taip pat padeda lavinti nuoseklų mąstymą (sugebėjimas laikytis uždavinių sprendimų, loginės tvarkos), savarankiškumą ir protavimo lankstumą (sugebėjimas rasti naujus variantus, lengvai pereiti nuo vieno uždavinio sprendimo prie kito).

17 Fizinių ypatybių lavinimas per kūno kultūros pamokas Mokykliniame amžiuje, sulaukus maždaug metų, nustoja vystytis anatominis fiziologinis judėjimo analizatorius. Nuo tų metų paaugliai gali daryti judesius taip vikriai, koordinuotai ir tiksliai, kaip suaugę žmonės (Farfel, 1977). Vaikų fizinių ypatybių (jėgos, greitumo, ištvermės, lankstumo) lygis bei įvairių judėjimo užduočių rezultatai dar gerėja. Tokie pakitimai, kaip žinoma, vyksta netolygiai ir skirtingai tobulėja atskiros fizinės ypatybės. Viena iš svarbiausių fizinių ypatybių yra jėga. Tai žmogaus sugebėjimas įveikti išorinį pasipriešinimą. Paauglystės laikotarpiu mergaičių jėgos ugdymas turi būti įvairiapusiškas. Paauglystėje nerekomenduojama forsuoti jėgos ugdymo.ugdant paauglių jėgą labai svarbu lavinti jų nugaros ir pilvo stambias raumenų grupes. Nuo jų priklauso tinkama laikysena. Stiprintinos ir silpnai išsivysčiusios raumenų grupės:užpakaliniai šlaunies raumenys, raumenys tiesieji, įstrižiniai liemens raumenys. Paauglių mergaičių jėgos ugdymo krūvis turėtų būti mažesnis negu berniukų. Joms tinkami jėgos pratimai, kuriuos atliekant reikia įveikti savo kūno svorį, taip pat pratimai su gimnastikos įrankiais ir lengvaisiais svarmenimis. Paauglių jėgos savybė natūraliai vystosi pradiniame paauglystės etape. Nugaros ir kojų raumenys sparčiausiai vystosi iki 13 metų. Paauglėms mergaitėms po pirmųjų menstruacijų ciklo šių raumenų vystymasis beveik sustoja vieneriems metams. Todėl nugaros ir kojų raumenys vertėtų stiprinti metų metų mergaitėms patartina treniruoti rankų raumenis ir šuolio ištvermę. Kaip teigia (Kuznicova, 1975), treniruojant dvylikos metų mergaites per 24 treniruotes šuolių ištvermė padidėja nuo 21 % iki 60%. Norint pasiekti kuo aukštesnių rezultatų, geriausia naudoti kontrolines treniruotes, o neduoti didelio krūvio vienu metu. Teisingai treniruojant paaugles, apie dvyliktus - tryliktus gyvenimo metus jų pagrindinių raumenų grupių jėgos ištvermė pasiekia metų mergaičių jėgos, ištvermės lygį. Moksleivių jėgai ugdyti būtini bendrojo fizinio rengimo pratimų kompleksai, atliekant juos kartotiniu metodu. Įvairūs pratimų kompleksai jungiami į serijas ir pakaitomis apkraunamos visos raumenų grupės. Bendrojo lavinimo mokyklos programos(1992) rekomenduoja tokius vertinimo testus: kybojimai sulenktomis rankomis (s), atsilenkimai (kartai), atraminiai šuoliai(cm), įvairūs šuoliai (m, cm). Kita svarbi savybė yra greitumas. Tai gebėjimas atlikti judesius maksimaliu greičiu. Greitumą lemia nervinių procesų paslankumas, raumenų jėgos išugdymo lygis, raumenų elastingumas, sąnarių paslankumas, sportinės technikos tobulinimas, ištvermės išugdymo lygis,

18 18 valios savybės ir biocheminiai procesai raumenyse. Greitumas ugdomas pakartotinai reaguojant į nelauktą arba staigų signalą. Pavyzdžiui, pagal ženklą keičiama bėgimo kryptis. Norint išugdyti greitumą, labai svarbu vystyti visas kitas paauglių fizines ypatybes (Kuznicova, 1975; Gužalovskis, 1979) ypač atkreipiant dėmesį į raumenų jėgos išugdymo lygį, raumenų elastingumą sąnarių paslankumą. Pats geriausias laikotarpis ugdyti greitumo ypatybes yra paauglystė, nes šiuo laikotarpiu yra didžiausias sąnarių paslankumas, raumenų elastingumas. Kaip teigia Gužalovskis(1979), sportuojančių paauglių greitumo ypatybės yra didesnės negu nesportuojančių. Yra trys greitumo rūšys: reakcijos greitis, judėjimo greitis ir judesių tempas. Greitumas lavinamas sistemingai atliekant lengvosios atletikos pratimus. Bėgamos trumpos atkarpos, šokama į tolį, mėtomi lengvi įrankiai, dalyvaujama judriuose žaidimuose. Bėgimas yra pagrindas ugdant greitumą. Būtina pamokų metu taikyti bėgimą su greitėjimais, kai iš pradžių bėgama vidutiniu greičiu, po to bėgimo greitis ir atkarpų ilgis pamažu didinami. Greitumui vertinti naudojami 30m., 50m. bėgimas, įvairūs šuoliai ir kiti pratimai. Ištvermė, kaip teigia V.Kuklys (1982), tai žmogaus gebėjimas ilgai dirbti duotu intensyvumu. Paauglių jėgos ištvermei ugdyti labiausiai tinkamas kartotinis tempo arba kartotinis pakaitinis metodai. Ugdant paauglių ištvermę būtina laikytis pagrindinio reikalavimo: krūvis turi būti duodamas, atsižvelgiant į vaiko amžių, darant įvairiapusišką poveikį vaiko organizmui. Ištvermė labiausiai išugdoma šiais mokyklinio amžiaus periodais: metų ir metų. Lytinio brendimo metais ištvermės augimo tempai lėtėja. Taigi paauglių ištvermės ugdymo problemos sprendimo sėkmę lemia racionalių fizinio auklėjimo priemonių parinkimas, metodų ir krūvių, atitinkančių moksleivio amžių, naudojimas. Paauglių ištvermės ugdymas vyksta sunkiai ir tai viena iš sunkiausiai ugdomų fizinių savybių. Lavinant vaikų ištvermę, būtina išugdyti fizinį aktyvumą, naudojant bėgimą, žaidimus, slidinėjimą, orientavimosi sportą. Lėtas bėgimas vaikams yra pagrindinė ištvermės lavinimo priemonė. Svarbu, kad bėgimas būtų kaitaliojamas su bendrojo fizinio rengimo pratimais ir kitų fizinių ypatybių lavinimu. Ištvermės rūšys (ilgalaikė, vidutinė, trumpalaikė). Ilgalaikė ištvermė, kai bėgama daugiau kaip 8 min., vidutinė nuo 2 iki 8min. Trumpalaikė ištvermė, tai gebėjimas pasipriešinti nuovargiui bėgant nuotolį, kuriam reikia įveikti nuo 45 (s) iki 2 (min.). Itin svarbi fizinė ypatybė yra vikrumas. Jis glaudžiai susijęs su kitomis fizinėmis ypatybėmis, įvairiais judesių įgūdžiais ir pasižymi kompleksiniu pobūdžiu. Vikriu laikomas žmogus, kuris greitai išmoksta naujus fizinius pratimus ir jiems įvaldyti sugaišta mažiau laiko negu kiti. Paaugliai dėl savo nervinių procesų plastiškumo gali sėkmingai ugdyti šią savybę.

19 19 Judesių koordinacijos tobulinimas duoda didžiausią efektą pirmąjame paauglystės etape. Jaunesni ir metų vaikai palyginti nesunkiai įvaldo sudėtingus koordinacijos judesius. Paaugliai labai gerai įvaldo pusiausvyrą ir tiksliau atlieka judesius. Šio amžiaus vaikams reikia sudaryti sąlygas išmokti kuo daugiau judesių, veiksmų. Tai praturtina judamąją patirtį, sudaro gerą vikrumo bazę, kurios taip reikia vyresniame amžiuje. Todėl vikrumo fizines ypatybes yra būtina lavinti iki paauglystės ir paauglystės laikotarpiu. Vėliau ši fizinė ypatybė lavinama daug sunkiau. Vikrumas yra gebėjimas per trumpą laiką išmokti sudėtingų judesių ir tikslingai reaguoti į greitai kintančias situacijas. Nervinių impulsų veikiami atitinkami raumenys priverčiami susitraukti tokia seka ir tokiais momentais, kai to reikia judesiui atlikti. Atliekant fizinius pratimus, išmokstama vis daugiau judesių, greičiau išmokstami nauji žaidimai, įvairių kliūčių įveikimo variantai yra viena iš svarbiausių priemonių, tobulinančių vikrumą. Vikrumui vertinti naudojamas šaudyklinis bėgimas 3xl0m. Galimi ir kiti variantai 6xl0m.; 10xl0m. ir t.t. Kita fizinė ypatybė yra lankstumas. Tai sugebėjimas atlikti didelės amplitudės judesį. Kaip teigia V. Kuklys (1982), lankstumas yra būtina sąlyga kiekvienam judesiui atlikti. Lankstumą ugdantys fiziniai pratimai padeda stiprinti sąnarius, raiščius, raumenis, didina raumenų elastingumą, gerina antagonistinių raumenų tamprumą ir tuo pačiu padeda išvengti raumenų traumų. Lankstumas ypač priklauso nuo sąnarių sandaros, jų paslankumo, o taip pat raiščių ir raumenų elastingumo. Lankstumą geriausiai ugdyti metų paaugliams. Jiems įvairūs lankstumo pratimai beveik du kartus veiksmingesni negu vyresnio amžiaus vaikams. Lankstumą reikia lavinti ankstyvame paauglystės laikotarpyje, nes bręstant kinta sąnarių sandara, mažėja raiščių, sausgyslių elastingumas ir menkėja sąnarių paslankumas. Tinkamai organizuojant fizinio auklėjimo procesą, įgytą lankstumą vėlesniame mokykliniame amžiuje tereikia palaikyti. Ugdant paauglių paslankumą reikia atkreipti dėmesį į tas judamojo aparato jungtis, kurios turi didžiausią reikšmę pagrindiniams gyvenimiškai svarbiems judesiams bei veiksmams. Tai pečių juostos, dubens, kelio sąnariai bei raiščiai. Paauglių mergaičių sąnariai yra paslankesni negu berniukų maždaug 20% -30%, todėl krūvis pratybose berniukams turi būti didesnis (Kuklys, 1982; Kuznecova, 1975). Pratimai, kurie padeda ugdyti lankstumą: l) mosto judesiai (kojos mostu aukštyn, žemyn); 2) spyruokliavimo pratimai (spyruokliavimas, įtūpstai aukštyn-žemyn); 3) pratimai, atliekami maksimalia amplitude (serija nusilenkimų); 4) statiniai pratimai, susiję su maksimalios amplitudės išlaikimu keletą sekundžių (špagatas). Geras lankstumas padeda lengviau įsisavinti judesio techniką. Dirbantiems

20 20 raumenims mažiau priešinasi raiščiai, antogonistiniai raumenys, o raumenų susitraukimo jėga bei energija naudojama tikslingai. Lankstumas matuojamas liemens lenkimu į priekį stovint ir sėdint. Tikslumas. Judėjimo veiksmų teisingas atlikimas turi dvi puses: kokybinę ir kiekybinę. Kokybinę N.A. Beršteinas pavadino adekvatumu. Adekvatumas baigiasi atliekant veiksmą iki numatyto tikslo. Kiekybinė, kurioje išskiriama veiksmo atlikimo tikslumas. Greitumas - tai kriterijus, kuris vertina koordinacines ypatybes, greitai atliekant sudėtingus koordinaciniu požiūriu veiksmus, laiko trūkumo sąlygomis, naujų judėjimo savybių įsisavinimo greitumu ir reagavimo į sudėtingas sąlygas. V.I.Liacho (1989) eksperimentais įrodyta, kad žmogus, kuris greičiau negu kiti gali išmokti vieną judesį (gimnastikos), kitais atvejais (įskaitant sportinių žaidimų judėjimo veiksmus), gali juos įsisavinti blogiau negu dauguma. Greitumui svarbu ne tik judesio įsisavinimo greitis, bet ir savalaikiškumas. Savalaikiškumas - tai yra judesio įsisavinimas tokiu metu, kada judesį galima įsisavinti geriausiai. Taigi nereikia sudėtingų judesių mokytis, neįsisavinus elementariausių judesių technikos, nes tam bus sugaišta daug laiko ir geri rezultatai bus sunkiai pasiekiami. Judesių racionalumas - tai judėjimo veiksmas, kuris turi tiek kokybinę, tiek kiekybinę puses. Kokybinė racionalumo pusė, tai judėjimo tikslumas, o kiekybinė jo ekonomiškumas Judėjimo veiksmo ekonomiškumas yra vienas iš koordinacinių ypatybių vertinimo kriterijų. Pavyzdžiui, galima iš kitų išsiskirti aukštu ekonomiškumu bėgant ilgas ir vidutines distancijas, bet ekonomiškumas gali nepasireikšti sportiniuose žaidimuose. Taigi tiek kūno kultūros pamokose, tiek treniruotėse reikia rūpintis fizinių ypatybių ugdymu. Labai svarbu fizines ypatybes ugdyti paauglystės laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu, ugdant fizines ypatybes, galima pasiekti geresnių rezultatų, kurie labai padės vėlesniam fiziniam tobulėjimui. Visos fizinės savybės ugdomos kompleksiškai. Greitumas, ištvermė, jėga, vikrumas, pusiausvyra - glaudžiai susijusios tarpusavyje. Visapusiškai ugdomos jos didina vaikų fizines galimybes, sudaro palankias sąlygas įvaldyti kuo daugiau naujų judesių. (Adaškevičienė, 1994). Didelę dalį sudaro ir koordinaciniai gebėjimai. S.Stonkaus (1998) nuomone, koordinacija - tai fizinė ypatybė - gebėjimas derinti veiksmus, judesius, juos greitai ir gerai išmokti. Tačiau dauguma autorių koordinacijos neišskiria kaip vienos fizinės ypatybės, o nagrinėja kaip koordinacinių gebėjimų kompleksą, į kurį įeina vikrumas, pusiausvyra, greitumo fizinės

21 21 ypatybės ir specifiniai nervų sistemos gebėjimai įsiminti ir gerai valdyti judesius. Ši kompleksinė savybė įvardijama kaip koordinaciniai gebėjimai (Liach, 1990). Pasak J.Skernevičiaus (1997), koordinaciniai gebėjimai - tai žmogaus galėjimas greitai išmokti sudėtingų judesių ir jų derinių, juos tiksliai atlikti standartinėmis ir kintamomis sąlygomis. A.Zutkis (1985) koordinaciją supranta kaip gebėjimą tikslingai konstruoti (formuoti, jungti, derinti) judesius, gebėjimą perdirbti išmoktas judėjimo formas arba persiorientuoti iš vienos veiklos į kitą pagal išorines sąlygas. Koordinaciniams gebėjimams labai svarbi yra judesių išmokimo ir pakeitimo patirtis: kuo turtingesnė judesio mokėjimo ir įgūdžių patirtis, tuo lengviau senųjų įgūdžių pagrindu suformuoti naujus įgūdžius bei prireikus juos pakeisti (Skernevičius, 1997). Remiantis V.Liacho (1989) eksperimentinių tyrimų duomenimis, koordinacinių gebėjimų lavinimas yra tikslingas, nes nuo mažens padeda mokiniams daug aukštesniu kokybiniu lygiu įsisavinti naujas ir lengviau keisti senas fizinio ugdymo programas; greičiau kilti jų sportiniam meistriškumui; sėkmingiau tobulinti sportinę techniką ir taktiką; mokiniai lengviau susitvarko su užduotimis, reikalaujančiomis aukšto psicho foziologinių funkcijų sensomotorinėje ir intelektinėje sferose, lygio; išmoksta racionaliai ir ekonomiškai eikvoti savo energetinius resursus; nuolat papildo judėjimo įgūdžių arsenalą; jaučia džiaugsmą ir pasitenkinimą nuolat įsisavindami naujus ir įvairius fizinius judesius. Koordinaciniai gebėjimai sėkmingai lavinami įvairiausiais pratimais, jei jie tik susiję su koordinacinių sunkumų įveikimu. Kai pratimai daromi įprasti, vis labiau pradeda tvirtėti tipiška judesių koordinacija ir jie pradeda nebeskatinti koordinacinių gebėjimų tobulėjimo. Norint pasiektą pratimų efektyvumą išlaikyti, reikia pakeisti pratimo atlikimo būdą arba pasirinkti kitą pratimą. Naujumas, neįprastumas ir jų įtaka koordinacinių sunkumų laipsniui yra pagrindiniai koordinacinių gebėjimų lavinimo metodikos bruožai. Metodiškai jie yra įdiegiami trimis kryptimis, o kiekviena iš šių krypčių gali būti realizuota daugeliu atskirų metodinių veiksmų (Zutkis, 1985; Ivaškienė, 2002): griežtas nustatymas viso judesio formos ar atskirų jo dalių; charakteristikų pakeitimas, pasunkinant koordinaciją; įprastiniai veiksmai neįprastais deriniais (kombinacijomis); įvairių išorinių sąlygų, verčiančių keisti įprastines judesių koordinacijos formas, sudarymas.

22 22 Įvairaus amžiaus mokinių koordinacinių gebėjimų lavinimui per kūno kultūros pamokas daug efektyvių priemonių yra pasiūlę tokie autoriai kaip T.Pogorelova (1989), E.Adaškevičienė (1994). Koordinacinius gebėjimus mokykliniame amžiuje per kūno kultūros pamokas galima lavinti standartiniu kartojimo, besikeičiančių pratimų, žaidimų bei varžybų metodais. Kaplinskis (1990) VII-IX klasių mokiniams koordinacinius gebėjimus siūlo lavinti šiais pratimais: ėjimas derinant rankų ir kojų judesius, bėgimo ir šuoliukų deriniai suplojant prieš krūtinę ir už nugaros, šuoliai posūkiais aplink, atgal, kamuolio metimai iš įvairių pradinių padėčių. G.Bogdanovas (1992) paauglystėje koordinacinius gebėjimus siūlo lavinti tokiais pratimais: gimnastikos pratimais keičiant kūno padėtis, kliūčių ruožus, pusiausvyros pratimus, žongliravimą su daiktais, judriuosius žaidimus su kamuoliais, sporto žaidimus. G.Michailovič (1992) per pamokas siūlo koordinacinius gebėjimus lavinti ritminės gimnastikos mini kompleksais, kitų fizinių ypatybių lavinimo kompleksais. Jos atliktų tyrimų duomenimis yra efektyvu 50-55% pamokos laiko skirti judesiams ir fizinėms ypatybėms lavinti, o 20-25% skirti naujiems judesiams mokytis. Viena iš svarbiausių metodikos ypatumų lavinant koordinacinius gebėjimus yra įvairių bendrųjų pratimų derinimas su pratimais, lavinančiais kitas fizines ypatybes. Gerai neišmokus taisyklingos jau žinomų pratimų technikos, negalima pereiti prie sudėtingesnių koordinacijos lavinimo pratimų. Labai svarbu, kad per mokslo metus pedagogas išdėstytų mokymo programą tikslingai ir nuosekliai, kas leistų visapusiškai lavinti koordinacinius gebėjimus (V.Liach, 1991). Sugebėjimą diferencijuoti judesius erdvėje mokiniai geriausiai įsisavina nuo 7 iki 10 metų metų šie gebėjimai stabilizuojasi, o metų jie pablogėja. Vikrumo pratimus reikia kartoti keletą kartų ir reguliariai. Žaidimai, įvairių kliūčių įveikimo variantai yra viena iš svarbiausių priemonių, tobulinančių vikrumą, judesių koordinaciją. Vienas rekomenduojamų pratimų vikrumui įvertinti yra 3xl0m bėgimas šaudykle (s) (Bendrojo lavinimo mokyklos V - XII klasių kūno kultūros programos, 1992). V.Ivaškienė (2002) akcentuoja, jog įveikiant fizinius krūvius, lavinančius koordinacinius gebėjimus, reikia maksimaliai sukaupti dėmesį, tiksliai reaguoti ir diferencijuoti, sutelkti dideles valios pastangas. Naujų judesių koordinacijos formų susidarymas ir tų labiau įsitvirtinusių ryšių pertvarkymas nervų sistemai kelia didelius reikalavimus. Tokias užduotis tikslingiausia yra atlikti pirmoje pamokos pusėje, kol yra optimalus bendrasis ir psichinis darbingumas. Apibendrinant šiame poskyryje nagrinėtus literatūros šaltinius, darytina išvada, kad, norint gauti efektingą rezultatą, reikia lavinti visas fizines ypatybes, o neapsiriboti siaura specializacija.

23 23 Greitumui lavinti parenkamos estafetės, judrieji ir sportiniai žaidimai. Tokiu būdu vaikai ne tik lavinasi greitumą, bet ir įpranta sutelkti savo dvasines ir fizines jėgas, siekia gerų rezultatų, sukeliamos teigiamos emocijos. Veiksmingiausi jėgos pratimai, kuomet yra atliekami pamokos pradžioje, nes dar nėra nuvargusi mokinio centrinė nervų sistema, lengviau susidaro nerviniai koordinaciniai ryšiai, skatinantys raumenų jėgos didėjimą. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas mokinių pilvo ir nugaros raumenims lavinti, nes šie raumenys dalyvauja daugelyje sportinių judesių, be to dar yra taisyklingos laikysenos pagrindas. Ypač akcentuotinas taisyklingas kvėpavimas, atliekant jėgos pratimus. Mokinių koordinacinių gebėjimų lavinimui yra skiriama nemažai fiziologijos, psichologijos, pedagogikos žinių. Lavinant koordinacinius gebėjimus, tuo pačiu stengiamasi lavinti ir kitas fizines ypatybes. Ištvermė yra visaverčio gyvenimo ir geros sveikatos sąlyga. Visapusiškam mokinių fizinių gebėjimų lavinimui būtinas bendrosios, greitumo ir jėgos ištvermės lavinimas Turizmas, kaip fizinių ypatybių lavinimo priemonė Žodis turizmas (lot. Turu sukutis,vilkutis) reiškia keliavimą iš vienos vietos į kitą. Pagal 1998 m. priimtą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą jis apibrėžiamas taip: turizmas žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje. Turizmo procese dalyvauja turizmo paslaugų naudotojas turistas ir paslaugų teikėjas. Turistas asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydymo ar kitais tikslais keliauja po šalį ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų (Žalienė, 2002). Pagal Lietuvoje vyraujančią rekreacijos ir turizmo sampratą, turizmas yra viena svarbiausių žmogaus rekreacinės veiklos sudėtinių dalių. Tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis, gamtinis, kultūrinis bei politinis reiškinys. Turizmą galima vertinti įvairiais aspektais. Tai: kelionės, kai patiriamas malonumas matant naujus, įdomius ir gražius kraštovaizdžius, susipažįstama su kitų šalių ar vietovių žmonių kultūra, gyvenimu, istorija, tradicijomis, architektūra; daugeliui pasaulio žmonių tai verslas, darbo ir pajamų šaltinis; šalies ūkinės veiklos sritis, apimanti pramonę, žemės ūkį, transportą, energetiką, pramogas, apgyvendinimą, maitinimą, tarpininkavimą ir kt; rekreacinės veiklos sudėtinė dalis. Keliaujant poilsiaujama, pramogaujama, sportuojama, bendraujama, gydomasi, t. y. atgaunamos dvasinės ir fizinės jėgos.

24 24 Veiksniai darantys įtaką turizmui. Žmonės keliauja siekdami: o pažinti gamtą, kultūras, tradicijas; o patirti nuotykių, emocingų įspūdžių; o naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis; o išbandyti organizmo galimybes ekstremaliomis sąlygomis; o pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą; o pakeisti nuolatinės darbinės veiklos pobūdį. Pasak A. Sabaliauskaitės (2002) turizmas prasideda nuo žmonių, norinčių kur nors nukeliauti. Į keliones žmonės leidžiasi norėdami pakeisti gyvenamąją aplinką, patirti naujų emocijų, aplankyti draugus gimines, išspręsti darbo problemas. Pagal tai kelionės skirstomos į laisvalaikio (atostogų, malonumo) ir profesines (verslo). Kokie bebūtų kelionės tikslai ar motyvai, ji visada susijusi su vykimu iš vienos vietos į kitą. Keliauti galima po savo rajoną, šalį, pasaulį. Tam tikros šalies atžvilgiu skiriamos trys turizmo formos (Žalienė, Sabaliauskaitė, 2002).: vietinis turizmas kai šalies gyventojai keliauja po savo šalį; atvykstamasis turizmas kai kitos šalies gyventojai keliauja priimančioje šalyje; išvykstamasis turizmas kai šalies gyventojai keliauja kitoje šalyje. Derinant šias formas, apibrėžiamos trys turizmo kategorijos (Žalienė, Sabaliauskaitė, 2002): vidaus turizmas vietinis ir atvykstamasis; nacionalinis turizmas vietinis ir išvykstamasis; tarptautinis turizmas nuolatinis atvykstamasis ir išvykstamasis. Turizmas skirstomas į rūšis pagal šiuos kriterijus (Žalienė, Sabaliauskaitė, 2002): kelionės tikslą kultūrinis pažintinis, sanatorinis, verslinis, kaimo, profesinis, etninis, sportinis, religinis, nuotykių, poilsio; turistų skaičių masinis, grupinis, individualus; kelionės trukmę trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis; metų laiką vasaros, žiemos; keliavimo būdą dviračių, pėsčiųjų, vandens. Sportinis turizmas tai kelionės dalyvauti sporto varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, sirgalių klubai, pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugų pradedant nuo

25 25 informacijos ir baigiant su renginiu susijusiomis sporto prekėmis teikimu rūpinasi ir tos šalies sporto renginių organizatoriai. Svarbi sportinio turizmo funkcija yra sveikos visuomenės idėjos skleidimas. Nemažesnė sportinio turizmo nauda įžvelgiama individualiu lygmeniu. Specialistai pateikia šiuos sportinio turizmo naudingumo asmenybei argumentus: Tenkina sportinius interesus. Keičia kasdienių sportinių pratimų rutiną. Pakeičiama aplinka. Geriau susipažįstama su nauja vietove, kurioje užsiimama specifine sporto šaka (burlenčių sportas Australijoje). Galimybė pakelti sportinę kvalifikaciją. Galimybė intensyviai sportuoti. Buvimas gamtoje. Galimybė sportuoti naujose, neįprastose arba geresnėse sąlygose. Galimybė pradėti sportuoti. Sportinis turizmas dažniausiai yra susijęs su dideliais žmonių srautais, todėl gamtinei aplinkai padaroma žala. Tradicinių masinių renginių vietose dėl aktyvios keliautojų veiklos ir žemos elgesio kultūros gali sutrikti ekosistemos pusiausvyra (Žalienė, Sabaliauskaitė, 2002). Tačiau neigiamus bruožus šiek tiek kompensuoja teigiami bruožai - sportinis turizmas yra puiki priemonė ekologiniam švietimui. Sportinio turizmo ypatumų apibūdinimas. Pagal mastą sportinis turizmas gali būti tiek vidaus, tiek ir užsienio. Ši turizmo rūšis gali būti organizuota (keliaujama pagal turizmo įstaigos parengtą ir pasiūlytą programą) ir neorganizuota, kai keliaujama individualiai. Sportinis turizmas, panašiai kaip ir pramoginis, gali būti susijęs su turistų dalyvavimu sportinėje veikloje, kai keliaujama dalyvauti sporto varžybose, arba tiesiog sportuoti laisvalaikio, atostogų metu. Sportiniam turizmui būdingas ir stebėjimo (žiūrovinis) elementas, kai keliaujama ne sportuoti, bet stebėti varžybų, sporto renginių (Žalienė, Sabaliauskaitė, 2002). Istorijoje nėra užfiksuoto fakto, kada atsirado sportinis turizmas. Skirtingos sportinio turizmo rūšys susiformavo nevienodu laikotarpiu, tačiau kai kurie kelis tūkstantmečius prieš Kristų išrasti dalykai lėmė sportinio turizmo atsiradimą. Tokiems išradimams priskiriami arklys ir vežimas, kalendorius, laikrodis, popierius ir rašalas, raidynas ir rašyba. Senovės graikai vertino sportines varžybas ir fizinį aktyvumą. Jie suvažiuodavo iš visos

26 26 Graikijos stebėti varžybų. Varžybos buvo rengiamos dievų garbei, o laimėtojai buvo gausiai apdovanojami, jiems statomi paminklai. Bėgikų lenktynės, ilgi šuoliai, diskų ir iečių sviedimas, imtynės, boksas, vežimų ir žirgų lenktynės. Įspūdingos būdavo naktinės varžybos su fakelais. Olimpinėms žaidynėms buvo statomi dviaukščiai pansionai svečiams apgyvendinti, buvo teikiamos papildomos paslaugos, pardavinėjami suvenyrai. 5 a.pr. m. e. Persijos imperija garsėjo savo labiausiai mėgstama sporto šaka medžiokle. Senovės etruskai, gyvenę dar anksčiau nei persai, kaip rodo archeologinės iškasenos, mėgo arklių lenktynes, bokso scenas, disko metimą ir šuolius. Pirmame-keturioliktame m. e. a. Feodalizmo klestėjimo ir kryžiuočių žygių laikotarpiu didžiausio susidomėjimo buvo sulaukę turnyrai ir jodinėjimas, sportinės varžybos, kurių metu dalyviai rungdavosi akmens metimo, šuoliavimo, fechtavimo, jodinėjimo įgūdžių, riterių ceremonijų demonstravimo rungtyse. Šiuo periodu iš Kinijos į Europą atkeliavo futbolas. Renesanso periodu (XIV XVIII a. ) išpopuliarėjo kumščiavimosi ir akmenų mėtymo turnyrai. Šiuo laikotarpiu buvo pereita nuo grynojo sporto prie reginio. Pradėta kurti ir tvirtinti bei griežtai laikytis sporto taisyklių. Tuo metu būdingos šios sportinės veiklos rūšys: šaudymas iš lanko, medžioklė, žirgų lenktynės, fechtavimas, greitas ėjimas, regatos, tenisas, boksas. Reformacijos periodu buvo populiarūs teniso, futbolo, rutulių žaidimai, imtynės, šaudymas iš lanko, boksas. Į gaidžių peštynes, meškų ir bulių kovas plūsdavo daugybė žmonių. Yra žinoma, kad turistiniai žygiai, kaip fizinio grūdinimo, dvasinio turtinimo ir mokslinimo priemonė, buvo paplitę tarp Vakarų Europos inteligentų XV-XVI a. XVII-XVIII amžiuje buvo žaidžiamas boulingas, tenisas, kriketas, plaukiojama, šaudoma iš arbaletų, buvo populiarus dailusis čiuožimas, vykdavo žirgų lenktynės. Anglijoje XVIII amžiuje buvo labai populiarus moterų boksas. Tai gerokai padėjo plėtoti vidaus turizmą, nors kitataučiai žiūrėjo į jas su nuostaba. Šiuo laikotarpiu buvo padaryti atradimai, vėliau žymiai įtakoję sporto turizmo plėtojimą urvų tyrimai, kelionės oro balionu, lipimas į kalnus. XIX amžiaus sporto turizmo raidoje ypatingas sporto klubų, asociacijų ir federacijų kūrimas, t.y. sporto institucionalizavimas. Prasideda profesionalaus ir mėgėjiško sporto skirstymas, nyksta turtinė ir rasinė nelygybė sportinėje veikloje. XX amžiaus sporto turizmo plėtrai įtaką darė specifinių sporto rūšių populiarėjimas, atsiradusių kartu su technikos priemonių masiniu naudojimu bei ypatingų potyrių poreikiu. Pateikiamos naujomis vadinamos sportinio turizmo rūšys (Žalienė, Sabaliauskaitė, 2002): Kalnų turizmas. Autoturizmas, mototurizmas.

27 27 Dviračių turizmas. Speleo turizmas Oreivių turizmas ir kt. Sportinį turizmą turistas pasirenka skatinamas sporto pomėgio, kartu žmogus pakliūna į kiek kitokią erdvę nei turistai, tiesiog keliaujantys į svečias šalis. Ši skirtinga erdvė yra nulemta elgsenos taisyklių, metodų, veikimo būdų ir fizinės įtampos, nesvarbu, ar tai futbolas, ar kopimas į kalnus, varžybų stebėjimas. Tačiau ši erdvė leidžia išreikšti stiprias emocijas, pojūčius, siekimus. Keliaudamas sportiniais tikslais, keliautojas tapatinasi su veikla, emocijų išraiška ir vykdymu. Žiūrovui-keliautojui taip pat būdingas troškimas save išreikšti ir integruotis į bendrą veiklą. Sporto turizmo pasirinkimas nemaža dalimi priklauso nuo turisto sportinio aktyvumo. Specialistai skiria tokią turisto kasdieninio sportinio aktyvumo ir sportinio turizmo potencialo atostogų metu priklausomybę (žr. 1 lentelę): 1 lentelė Kasdieninio sportinio aktyvumo ir sportinio turizmo potencialo atostogų metu priklausomybę (I.Žalienė, A. Sabaliauskaitė, 2002, p. 19) Aktyvūs kasdieninėje veikloje Sportinio turizmo potencialas Asmenys, sportuojantys kartą per savaitę ar Domėjimasis sportu, kvalifikacijos kėlimas dažniau fizinei formai palaikyti Sportuojantys kitais tikslais (30 proc. Žmonių) Atostogos kaip sportinis potencialas Pasyvūs Sportinio turizmo potencialas Visiškai nesportuojantys (25 proc.) Atostogos kaip sportavimo pradžia Atostogos kaip galimybė modifikuoti savo Atsisakantys sportuoti (20 proc. ) sportinį kultūrinį interesą Apibendrinant literatūros šaltinių duomenis, teigtina, kad turizmas plačiąja to žodžio prasme apima visą turistinį, kraštotyrinį ir ekskursinį laiką, kur dalyvauja tiek vaikai, tiek būreli. Turizmas gali būti būrelinis ir masinis. Masinio turizmo stovyklose, kuriose dalyvaja klasių kolektyvai, dažniausiai vyksta varžymasis tarpusavyje. Jis reikalauja specifinio ir gero fizinio pasirengimo. Sportinio turizmo turinys: pratimai ir jų deriniai, atlikimo tempas, judesio pobūdis ir amplitudė, kurie skirtingai veikia moksleivių organizmą. Šie veiksniai gali didinti ir/ar mažinti

28 28 fizinį krūvį, stiprinti atskiras raumenų grupes, lavinti fizines galias. Todėl manytina, kad sportinio turizmo elementų pritaikymas kūno kultūros pamokose, užimtų deramą vietą tyrimų pradžioje, nes apie turizmo ir orientavimosi sporto elementų taikymą nebuvo rašoma arba mums nepavyko rasti. * * *

29 29 2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA Įgyvendinant tyrimo tikslą ir iškeltus tyrimo uždavinius, remiantis šaltiniais apie tyrimų metodologiją ir metodus (Ivanov, 1987, 2002; Kardelis, 1997; Bitinas, 1998; Skernevičius, Raslanas, Dadelienė, 2004), darbe naudoti literatūros šaltinių analizės ir apibendrinimo, anketinės apklausos, fizinio parengtumo testavimo, orientavimosi sporto pažintinių procesų (dėmesio pastabumo, regimosios atminties, informacijos suvokimo greičio) vertinimo, pedagoginio eksperimento, matematinės statistinės analizės tyrimo metodai. 1. Literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas Nagrinėti įvairių šalių autorių darbai šiomis tyrimo kryptimis: paauglių fizinio aktyvumo problemos, fizinių ypatybių lavinimo per kūno kultūros pamokas priemonės ir metodai, šiuolaikinės fizinio ugdymo tendencijos. Studijuotos: disertacijos, disertacijų santraukos, moksliniai straipsniai, mokslo darbai, ugdymo planai. 2. Anketinė apklausa Pagal sudarytą anketą buvo nustatytas 5-ų klasių moksleivių požiūris į kūno kultūrą bei fizinių pratimų naudojimą per kūno kultūros pamokas. Taip pat sužinojome moksleivių sveikatos būklės įsivertinimą, bei visų tirtų veiksnių kaitą eksperimento laikotarpiu. Anketa buvo sudaryta remiantis S. Poteliūnienės (2000) ir R. Kviklienės (2001) moksliniuose darbuose taikytomis anketomis, adaptavus tiriamajai populiacijai bei atsižvelgiant į iškeltus tyrimo uždavinius. Siekiant įvertinti tirtų veiksnių kaitą, buvo anketuojama 4 kartus: eksperimento pradžioje ('06 sausio mėnesį), eksperimento viduryje mokslo metų pabaigoje ('06 gegužės mėnesį), mokslo metų pradžioje ('06 rugsėjo mėnesį) ir eksperimento pabaigoje ('06 gruodžio mėnesį). 3. Fizinio parengtumo testavimas Moksleivių fiziniam parengtumui nustatyti naudoti moksliškai aprobuoti, mokyklos sąlygomis tinkami ir patikimi testai eksperimento pradžioje ir pabaigoje. Siekiant gauti medžiagos informatyvesnei analizei, testus naudojome mokslo metų pabaigoje (gegužės mėnesį) ir naujiems mokslo metams prasidėjus (rugsėjo mėnesį). Fizinio parengtumo testai: Greitumo jėgai įvertinti: šuolis į tolį iš vietos (cm) - mokiniai testuojami sporto salėje. Atlikus mankštą, buvo atliekami du bandymai ir įskaitomas geresnis rezultatas centimetrais.

30 30 Atlikimo būdas: tiriamasis atsistoja prie linijos taip, kad tarp pėdų būtų tarpas, o kojų pirštai prie linijos. Kojos truputį sulenktos, rankos ištiesiamos atgal. Stipriai atsispiriama, šokama kuo toliau. Nušokama ant abiejų kojų. Rezultatai vertinami pagal Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos patvirtintas fizinio parengtumo vertinimo lenteles. Greičio ištvermei ir koordinaciniam gebėjimams įvertinti: šuoliukai per šokdynę (kartais) per 1 min. Testą pradedant, paruošta šokdynė laikoma už nugaros. Davus komandą, įjungiamas laikmatis ir skaičiuojami atlikti šuoliukai (šokdynė apsuka pilną ratą) per vieną minutę. Rezultatai vertinami pagal Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos patvirtintas fizinio parengtumo vertinimo lenteles (žr. 2 lentelę): 5 6 KLASIŲ MOKINIŲ FIZINIO PARENGTUMO VERTINIMAS (Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinė mokykla) 2 lentelė Fizinio parengtumo lygis (vertinimo balai) Eil. Nr. Testas 1 Šuoliukai per šokdynę (k/min) 2 Šuolis į toli iš Vietos (cm) 5 kl. Merg/Bern 100 ir < 110 ir < 157 ir < 178 ir < Aukštas (10, 9) 6 kl. Merg/Bern 105 ir < 115 ir < 166 ir < 188 ir < Aukščiau Vidutinio (8) 5 kl. Merg/Bern kl. Merg/Bern kl. Merg/Bern Vidutinis (7, 6) 6 kl. Merg/Bern Žemiau Vidutinio (5) 5 kl. Merg/Bern kl. Merg/Bern kl. Merg/Bern 59 ir > 129 ir > 149 ir > Žemas (4) 6 kl. Merg/Bern 69 ir > 139 ir > 159 > Jėgos ištvermei įvertinti: atsilenkimai (sėstis ir gultis) (kartais) (pagal Eurofitą, 1993). Rankų ir pečių raumenų ištvermės įvertinimui: Kybojimas sulenktomis rankomis (s) (pagal Eurofitą, 1993). 4. Pažintinių procesų vertinimo metodai Darbe naudoti moksliškai aprobuoti, tinkami ir patikimi testai. Testuojama buvo eksperimento pradžioje ir pabaigoje. Taip pat siekiant gauti medžiagos informatyvesnei analizei testus naudojome mokslo metų pabaigoje (gegužės mėnesį) ir naujiems mokslo metams prasidėjus (rugsėjo mėnesį). Darbe buvo vertinami šie pažintiniai procesai:

31 31 a) Dėmesio pastabumas; Skaitmeninė lentelė (min/vnt); Kvoro linijų labirintų testu (min/vnt); b) Regimoji atmintis; Lentelė su formomis ir jose esančiais skaičiais (vnt); c) Informacijos suvokimo greitis; Akimovo lentelė (bit/s). 1 testas. Skaitmeninė lentelė. Šį testą atliko visų klasių tiriamieji. Kiekvienam buvo pateikta V. Pekelio (1988) skaitmeninė lentelė (1 pav.). Tikslas - per 5 min. rasti kuo daugiau skaičių nuo 11 iki 90. Šis testas atliktas patalpoje. Skaitmeninės lentelės pagalba buvo įvertintas tiriamųjų dėmesys ir pastabumas (min/vnt) (žr. 1 pav.): 1 pav. Skaitmeninė lentelė (Иванов Е. И.,1985) Mokiniai gauna tokią instrukciją: Prieš Jus guli baltas popieriaus lapas, kuriame užrašykite savo vardą ir pavardę, datą. Lentelė ant jūsų rašomo lapo užversta. Po komandos pradedam, būtina atversti popieriaus lapo pusę, kur nupaišyta lentelė, ir kuo greičiau surasti skaičius eilės tvarka nuo 11 iki 90 juos užbraukiant. Pasibaigus 5 min. arba išgirdus Stop! iškart prie vardo ir pavardės užrašykite paskutinį rastą skaičių. Fiksuojamos rastų skaičių kombinacijos, kurios ir bus dėmesio ir pastabumo įvertinimas. 2 testas. Kvoro linijų labirintų testas. Visi tiriamieji gavo po lentelę su "raizginiu" (2 pav.). Kvoro linijų labirintų testas susideda iš keturių skirtingo sudėtingumo 7x11 (cm) lentelių. Kiekvienoje lentelėje iš kairėje eilės tvarka sunumeruotų dešimties langelių išvestos linijos,

32 32 kurios skirtingos savo ilgiu ir matomumu vingiuotai nubrėžtos į priešingoje dešinėje pusėje esančius dešimt tuščių langelių (s) (žr. 2 pav.): 2 pav. Kvoro linijų labirintai (Акимов В.Г., 1987) Mokiniai gauna tokią instrukciją: Prieš Jus guli baltas popieriaus lapas, kuriame užrašykite savo vardą, pavardę ir datą. Jūsų užduotis ant lapo, kurio rašote, užversta. Po komandos pradedam" būtina atversti lapą, kad matytųsi užduotis ir per kuo trumpesnį laiką, nuosekliai keturiose (I, II, III, IV) lentelėse iš kairėje esančių eilės tvarka sunumeruotų dešimties langelių išvedančias linijas, vizualiai surasti tų linijų pabaigą dešinėje lentelės pusėje ir ten esančiose tuščiuose langeliuose rašikliu arba pieštuku pažymėti tos linijos numerį. Sekant linijas draudžiama naudotis papildomomis priemonėmis, sekama tik vizualiai. Pažymėję paskutinį tuščią langelį sakykite Stop!. Laiką fiksuoja vadovas, pasakydamas moksleiviui eilės tvarka nuo pirmo greičiausiai atlikusią užduotį, numerį užsirašyti šalia pavardės. 3 testas. Lentelė su formomis ir jose esančiais skaičiais. Testas atliktas patalpoje. Visiems tiriamiesiems buvo parodyta lentelė su formomis ir jose esančiais skaičiais (3 pav.). Tikslas - 1 min. atidžiai žiūrėti į lentelę. Po to tuščiame lapelyje iš atminties atvaizduoti formas ir jose pažymėtus skaičius. Įsimintų teisingų formų ir jose esančių skaitmenų skaičius apibūdino tiriamųjų regimosios atminties apimtį (vnt) (žr. 3 pav.):

33 33 3 pav. Lentelė su formomis ir jose esančiais skaičiais (Иванов Е. И.,1985) Mokiniai gauna tokią instrukciją: Prieš Jus guli baltas popieriaus lapas, kuriame užrašykite savo vardą ir pavardę, datą. Po komandos pradedam, aš atversiu popieriaus lapo pusę, kur nupaišyta įvairios formos su jose surašytais skaičiais. Pasibaigus 1 min arba išgirdus Stop! iškart prie vardo ir pavardės užrašykite tą formą ir rastą skaičių jame kaip ir matėte rodomam lape. Fiksuojamas teisingai nupieštų formų ir jose teisingai užrašytų rastų skaičių kombinacijos, kurios ir bus dėmesio ir pastabumo įvertinimas. 4 testas. Šį testą taip pat atliko visi tiriamieji. Testas atliktas patalpoje. Prieš atliekant šį testą tiriamiesiems buvo išaiškinta, jog kiekvienas gaus Akimovo lentelę su raidėmis ir kad reikės perbraukti raidžių junginį "KTRI", (4 pav.). 4 pav. Akimovo lentelė (Акимов В.Г., 1987)

34 34 Kai bus sustabdytas laikas arba išgirsite Stop, reikės užbraukti brūkšnį ten, kur baigė žiūrėti. Skaityti eilutes reikia nuo viršaus kairės į dešinę ir stengtis nepraleisti užduotos raidžių kombinacijos. Tuomet, po komandos "Op!", tiriamieji pradėjo braukyti reikiamas raidžių kombinacijas. Darbas tęsėsi 1 min. Iš gautų duomenų apskaičiavome mokinių informacijos suvokimo greitį. Tai padarėme apskaičiavę perskaitytų ir praleistų kombinacijų (klaidų) skaičių. Ir pagal lentelę nustatėme informacijos suvokimo greitį bitais per sekundę ( 13 priedas). 5. Pedagoginis eksperimentas Tyrimas pradėtas 2006 metų vasario mėnesį Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinėje mokykloje. Eksperimente dalyvavo 5-ų klasių mokiniai, kurių amžiaus skirtumas buvo ne didesnis nei dveji metai, t.y metų. Eksperimento pradžioje penktų klasių mokiniai turėdavo tris savaitines kūno kultūros pamokas, o eksperimentui įpusėjus ir mokiniams perėjus į šeštą klasę, liko tik dvi savaitinės pamokos. Mokinių sportuojančių kūno kultūrą pagrindinėje grupėje t.y. tiriamųjų (iš viso: n = 112). Eksperimentinės grupės sudarytos pagal M. Charles (1999), patogiuoju būdu. Pirmoji eksperimentinė grupė E1 5a ir 5d klasės mokiniai (n = 56). Šioje grupėje vieną savaitinę pamoką buvo dirbama pagal mokytojo sudarytą mokamąją programą, kurioje taikomi turizmo ir orientavimosi sporto elementai, o kitoje pamokoje pagal mokytojo sudarytą įprastinį teminį planą. Programa buvo parinkta pagal turimą mokyklos inventorių ir galimybes. Eksperimentui buvo skiriama po vieną savaitinę kūno kultūros pamoką. Buvo sudaryti 8 pamokų planai, kurie taikomi rato sistema. Antroji eksperimentinė grupė E2 5b-5c klasės mokiniai (n=56). Šioje grupėje buvo dirbama pagal 5 klasių sudarytą programą, kuri parengta pagal Bendrojo lavinimo mokyklos V XII klasių kūno kultūros programą (1992), Lietuvos bendrojo lavinimo Bendrąsias programas (1997), Bendrojo išsilavinimo standartus (1997). Abiejų grupių kūno kultūros parengiamosios dalies pamokų struktūra buvo vienoda: Parengiamojoje pamokos dalyje, kuri trukdavo iki 5 minučių, moksleiviams buvo trumpai nusakomi pamokos uždaviniai bei atliekama pramankšta. Pagrindinis parengiamosios dalies tikslas parengti moksleivius pagrindiniams pamokos uždaviniams spręsti. Pagrindinėje pamokos dalyje E1 ir E2 grupėms struktūra buvo vienoda. Pamokos dalis, kuri trukdavo E1 ir E2 grupėms iki 35 minučių, buvo vykdomi pagrindiniai pamokos uždaviniai: lavinamos fizinės ypatybės, mokoma naujų judesių, veiksmų, teikiamos žinios. Fizinių ypatybių lavinimo laikas pagrindinėje pamokos dalyje priklausė nuo to, kokios fizinės ypatybės buvo

35 35 lavinamos pamokos metu (17-18 minučių). Pagrindinės pamokos baigiamąjį dalies laiką dažniausiai užimdavo mokymo programos medžiaga, specialūs ir parengiamieji sporto šakų pratimai, judrieji žaidimai. Pamokose buvo lavinamas greitumas, greitumo jėga, koordinaciniai gebėjimai, ištvermė, lankstumas. Baigiamąja pamokos dalimi, kurios trukmė iki 5 minučių, organizuotai ir kryptingai užbaigiamas moksleivių darbas, sureguliuojama jų funkcinė veikla (buvo atliekami raumenų atpalaidavimo, kvėpavimo, tempimo pratimai, judrieji žaidimai. E1 grupės eksperimentinės pamokos, kurios vykdavo vieną kartą per savaitę, pagrindinės dalies procesą sudarydavo taip pat 35 minutės, iš kurių 1 iki 16 minutės ir nuo 21 iki 31 minutės sudarydavo turizmo sporto šakos elementai, o minutę ir minutę buvo lavinami moksleivių pažintiniai procesai (OS tobulinimosi elementai). Visų mokinių (neeksperimentinių) pamokų metų kurie dirbo pagal Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos patvirtintą teminį planą, buvo lavinamos jų tos pačios fizinės ypatybės. Eksperimentas buvo pradėtas antrojo pusmečio pradžioje. 2 pusmetį sudarė kūno kultūros pamokų 59, iš kurių E1 grupei 16 pamokų buvo skirta turizmo ir orientavimosi sporto elementų taikymas ir 5 pamokos testams atlikti. Kitas 38 sudarė: sausio - vasario mėn. (18 / 16 pamokų (E2 grupė / E1 grupė)) krepšinio pamokos. Jos buvo vedamos sporto salėje. Mokiniai buvo mokomi kamuolio gaudymo ir perdavimo abiem rankom nuo krūtinės bėgant, varymo pro kliūtis, verpstės su kamuoliu, metimo iš eigos pavarius, žaidė krepšinio žaidimą. Čia didesnė pagrindinės pamokos dalis buvo skiriama fizinėms ypatybėms lavinti, labiausiai buvo lavinama vikrumas, jėga, šoklumas. Kovo mėn. (10 / 8 pamokos) prasidėjo gimnastikos pamokomis. Mergaitės ant gimnastikos buomo buvo mokomos posūkių, nušokimų, šuolio per gimnastikos ožį žergtai. Berniukai mokėsi veiksmų ant skersinio, šuolio sulenkus kojas per gimnastikos ožį. Buvo taikomi pratimai su šokdynėmis ir kamštiniais kamuoliais. Pagrindinės pamokos dalyje buvo lavinamos mokinių fizinės ypatybės: lankstumas, koordinaciniai gebėjimai, greitumo jėga, jėgos ištvermė. Nuo balandžio iki gegužės mėn. (16 / 14 pamokų) vyko tinklinio pamokos. Mokiniai buvo mokomi kamuolio perdavimo iš apačios ir priėmimo. Per šias pamokas kompleksiškai buvo lavinamos šios fizinės ypatybės: greitumas, šoklumas, vikrumas. Po tinklinio mokyklos aikštyne vyko lengvosios atletikos pamokos. Mokiniai bėgo 30m, 60m, 300m, mokėsi šuolio į tolį įsibėgėjus. Nemažai laiko buvo skiriama fizinių ypatybių lavinimui. Buvo lavinama greitumo jėga, greitumas, ištvermė. Viena pamoka buvo skirta kroso bėgimui (3km nesustojus). Penktokams perėjus į šeštą klasę. Šeštos klasės pirmame pusmetyje kūno kultūros pamokų viso buvo 32, iš kurių E1 grupei 16 pamokų skirta taip pat turizmo ir orientavimosi

36 36 sporto elementų taikymams ir 5 pamokos testams atlikti, kitos 11 pamokų sudarė: rugsėjo spalio mėn. - lengvosios atletikos kursas (10 / 5 pamokų). Buvo lavinamas greitumas, greitumo jėga, koordinacija, ištvermė. Spalio gruodžio mėn. per krepšinio kursą (22 / 6 pamokų) buvo lavinamas greitumas, greitumo jėga, koordinaciniai gebėjimai, specialioji ištvermė. E1 grupės moksleivių darbo eksperimento laikotarpiu turinys. Sausio mėn. moksleiviai buvo supažindinti su būsimąja kūno kultūros programa, darbo metodika ir eiga. E1 grupės eksperimentuojamų pamokų metu pamokos vyko sporto salėje ir lauke. Mokiniams buvo skiriami įvairūs turizmo technikos elementai, t.y. lipimas sienele, ėjimas buomu, šokinėjimas per įvairias kliūtis ir kt. Mokant orientavimosi sporto technikos ypatumų, buvo naudojamos įvairios užduotys, susijusios su pažintiniu procesu, t.y. padedančios lavinti regimąją atmintį, dėmesio pastovumą ir kt. 6. Matematinė statistinė analizė Gauti tyrimo duomenys skaičiuoti matematinės statistikos metodais (Vaišvila, 1974, Charles, 1999). Kiekybinių rodiklių, išreikštų sekundėmis, minutėmis, centimetrais, bitais ir kartais. Skaičiuotas: vidurkis (x), standartinis tiriamosios grupės nuokrypis (S), reprezentacinė vidurkio paklaida (Sx), Stjudento kriterijus (t), skirtumo tarp vidurkių reikšmingumas (patikimumas) (p). Anketinės apklausos, mokymosi pažangumo duomenys įvertinti absoliučiais dažniais ir procentais, skirtumu tarp grupinių rodiklių ir vienos grupės duomenų, gautų eksperimento pradžioje ir pabaigoje pagal Notkino lentelę (Skernevičius, 2004). Visi skaičiavimai atlikti asmeniniu kompiuteriu, naudojant kompiuterines programas Excel 2007 ir statistika5. Aptariant rezultatus, naudotasi B. Bitino (1998) pateiktu statistinių hipotezių tikrinimo reikšmingumo lygio interpretavimu (3 lentelė). STATISTINIŲ DUOMENŲ REIKŠMINGUMO LYGIS (3 lentelė) (pagal B. Bitiną, 1998, p. 183) t p Interpretavimas <1,96 >0,05 Skirtumas statistiškai nereikšmingas 1,96<t<2,58 <0,05 Skirtumas statistiškai reikšmingas 2,58<t<3,3 <0,01 Skirtumas esminis 3,3<t<3,9 <0,001 Skirtumas labai ryškus 3,9<t<4,5 <0,0001 Skirtumas visiškas >4,5 <<0,0001 Skirtumas absoliutus

37 37 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ 3.1. E1 ir E2 grupių požiūrio į kūno kultūrą kaita eksperimento laikotarpiu Anketų metodu nustatėme eksperimentinių grupių požiūrį į kūno kultūrą, veiksnius, įtakojančius moksleivių požiūrį į kūno kultūrą, motyvus skatinančius aktyviai judėti, savo fizinės būklės vertinimą eksperimento laikotarpiu (3-10 priedai). Eksperimento pradžioje nustatytas E1 ir E2 grupių moksleivių požiūris į kūno kultūrą, bei domėjimąsi ja. Pradžioje moksleiviai buvo susiformavę tokią nuomonę apie kūno kultūrą (žr. 5 pav.): 5 pav. E1 ir E2 grupių požiūris į kūno kultūrą eksperimento pradžioje (%) Teiginį Malonus užsiėmimas patvirtino daugiau nei pusė moksleivių: teigiami atsakymai sudarė 32,14 % ir 35,71 % E2 grupės moksleiviai. Į kūno kultūrą ėjo, nes reikia - atsakė abi E1 ir E2 grupės po lygiai, jų bendras grupės vidurkis buvo 8,93 %. Ženkliai daugiau vaikų domėjosi kas susiję su sportu E1 grupėje 46,43 %, o E2 grupėje 26,79 %. Skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas (p<0,05). Viso eksperimento eigoje duomenys išliko panašūs, išskyrus jo pabaigoje į atsakymą Einu, nes reikia E1 grupėje po paskutinės anketos, atsakymų skaičius žymiai sumažėjo, o E2 grupėje nežymiai pasikeitė. Tuomet tarp E1 ir E2 grupių skirtumas statistiškai (<0,05) pakito (žr. 6 pav.). Tai leidžia manyti, kad turizmo ir orientavimosi sporto elementų panaudojimas kūno kultūros pamokose sukėlė moksleivių susidomėjimą, pakeitė ir jų požiūrį į šią pamoką.

38 38 6 pav. E1 ir E2 grupių atsakymų Einu, nes reikia procentas per visą tyrimo laikotarpį % Kad pamoka vaikinams ir merginoms tapo įdomesnė dėl turizmo ir orientavimosi sporto elementų panaudojimo, matėsi viso eksperimento anketavimo metu. Reikšmingai (p<0,05) padaugėjo manančių, kad per kūno kultūros pamokas labiausiai patiktų atlikinėti turizmo sporto elementus (žr. 7 pav.). E2 grupėje skirtumas tarp tyrimų visą eksperimentinį laikotarpyje išliko panašus kaip ir pirmame tyrime (žr priedus). 7 pav. E1 grupės atsakymo, kad kūno kultūros pamokoje labiausiai patiktų(o) atlikti šios sporto šakos pratimus kaitą eksperimento laikotarpiu Eksperimento pabaigoje požiūris į kūno kultūrą grupėse kito. E1 grupėje atsirado 21,43 % daugiau moksleivių norinčių, kad kūno kultūros procese būtų taikoma daugiau žaidybinių

39 39 elementų pamokose. Pradžioje buvo 25 % norinčių daugiau žaidybinių pamokų, o eksperimento pabaigoje išaugo iki 46,43 %. Skirtumas tarp atsakymų statistiškai reikšmingas (p<0,05). Eksperimento pradžioje buvo nustatyta moksleivių nuomonė apie tai, kaip jie vertina savo fizinę būklę. E1 grupės nuomonė, eksperimento pradžioje, buvo 35,71 %. E2 grupės nuomonė eksperimento pradžioje, buvo tokia pati kaip ir E1 grupės moksleivių. Eksperimento pabaigoje E2 grupės mokinių manančių, kad jų fizinė būklė pagerėjo, skaičius išaugo iki 44,64 %, o E1 grupės nuomonė sumažėjo iki 30,36 %. Statistiškai patikimai (p<0,05) E1 grupėje, teiginyje Mano fizinė būklė gera, bet norėčiau būti dar fiziškai stipresnis (ė) išaugo. Taip mąstančių E1 grupėje, eksperimento pradžioje buvo 32,14 %, o pabaigoje 51,79 %. E2 grupėje 23,36 % eksperimento pradžioje ir 30,36 % jo pabaigoje. Eksperimento pradžioje tarp E1 ir E2 grupių buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05) mąstančių, kad fizinei būklei nereikia skirti didelės reikšmės. E1 grupės moksleivių, pasirinkusių šį variantą, buvo - 8,93 %, o tuo tarpu E2 grupėje, atitinkamai daugiau 32,14 %. Tačiau eksperimento pabaigoje E2 grupėje tokia merginų ir vaikinų nuomonė reikšmingai (p<0,05) sumažėjo iki 5,36 % (žr. 8 pav.): 8 pav. E1 ir E2 grupių savos fizinės būklės vertinimas (atsakymo neteikiu tam didelės reikšmės) eksperimento laikotarpiu % Apibendrinant šį poskyrį teigtina, kad moksleiviai jau nuo pat eksperimento pradžios buvo susidarę nuomonę apie kūno kultūros pamokas. Eksperimento eigoje dauguma tirtų parametrų kito tiek E1, tiek ir E2 grupėse. Statistiškai patikimai E1 grupės požiūris kito į teigiamą pusę. Eksperimentinėje (E1) grupėje atsirado daugiau moksleivių, kuriems ėjimas į

40 40 kūno kultūros pamokas tapo malonumu sportuoti, taip pat padaugėjo ir fiziškai aktyvių merginų bei vaikinų dėl to, kad jiems pamoka tapo įdomesnė, o pats pamokos procesas įvairesnis. E1 grupėje statistiškai reikšmingai padaugėjo norinčių, kad per kūno kultūros pamokas būtų daugiau taikomi turizmo sporto šakos elementai E1 ir E2 grupių bendro fizinio pasirengimo kaita eksperimento laikotarpiu Eksperimentinės grupės (E1) fizinio parengtumo tyrimo rezultatai Tyrime buvo nustatyti kai kurie moksleivių fizinės parengties rodikliai bei jų kaita eksperimento laikotarpiu (1-2 priedai). 5-ųjų klasių mokiniams įvertinti pilvo preso dinaminės jėgos ištvermę buvo pasirinktas testas sėstis gultis. Skaičiuota, kiek kartų atsisėda ir atsigula per 30 s. Pirmojo tyrimo metu, kuris buvo atliekamas mokslo metų viduryje (sausio mėn.), E1 grupės moksleiviai atsilenkė vidutiniškai 20,9±0,56 karto. Geriausias rezultatas grupėje 29 kartai, prasčiausias 10 kartų. Per visą eksperimento laikotarpį mokinių pilvo preso dinaminė jėga lavėjo, tai matėsi kiekvieno tyrimo metu (4 lentelė). Antrojo tyrimo metu, kuris buvo atliekamas mokslo metų pabaigoje (gegužės birželio mėn.), E1 grupės daugiausiai ir mažiausiai atlikto testo rezultatai nesikeitė, tačiau moksleivių bendras vidurkis reikšmingai (p<0,025 / t 2,29) pasikeitė. Grupė atliko vidutiniškai 21,5±0,61 kartą. Lyginant antrojo ir trečiojo tyrimo rezultatus, pastebėjome, kad mokinių jėgos ištvermė vasaros metu taip pat statistiškai pagerėjo (p<0,005 / t 3,04). Po trečiojo tyrimo geriausias grupėje rezultatas buvo 30 kartų, o prasčiausias rezultatas 11. Nors pakitimas labai nežymus, bet grupės vidurkis išaugo 22,4±0,65. Eksperimento pabaigoje moksleiviai atsilenkė vidutiniškai 23,4±0.63 karto. Šie tyrimo rezultatai parodė, kad skirtumas statistiškai yra labai ryškus (žr. 4 lentelę). Visa tai labai akivaizdžiai matyti sulyginus I ir IV tyrimų vidurkius, jų rezultatų skirtumas absoliutus (p<0,0001 / t 5,26) Lyginant rezultatus tarp tyrimų etapų matome, kad eksperimento laikotarpiu mokiniai, lavinantys fizines ypatybes turizmo sporto elementais, jėgos ištvermės gerėjimas buvo statistiškai reikšmingas viso tyrimo metu.

41 41 E1 grupės jėgos ištvermės rodiklių kaita ugdomojo eksperimento laikotarpiu 4 lentelė Grupės E1 Tyrimai Sėstis - gultis per 30 s (kartai) n p (t) X±Sx Min Max I:II II:III III:IV I:IV I 20,9±0, II 21,5±0, <0,025 <0,005 <0,001 <0, III 22,4±0, (2,29) (3,04) (3,78) (5,26) IV 23,4±0, Moksleivių glikolitinių reakcijų ištvermei ir koordinaciniams gebėjimams įvertinti, atlikome šuoliukų per šokdynę (kartais per 1 min.) testą. Pirmojo tyrimo metu, E1 grupės moksleivių šuoliukų per šokdynę kartų vidurkis buvo 84,1±3,44. Mokslo metų pabaigoje, t.y. antrojo tyrimo metu, šis vidurkis pakilo iki 86,3±3,64. Po vasaros atostogų, t.y. trečiojo tyrimo metu (rugsėjo mėn.), šuoliukų per šokdynę rezultatų vidurkis siekė 92,7±3,33 karto, bet to nepakako, kad skirtumas tarp antrojo ir trečiojo tyrimo būtų statistiškai patikimas (žr. 5 lentelę). 5 lentelė E1 grupės glikolitinių reakcijų ištvermės ir koordinacinių gebėjimų kaita eksperimento laikotarpiu Grupės E1 Tyrimai Šuoliukai per šokdynę (min./kartai) n p (t) X±Sx Min Max I:II II:III III:IV I:IV I 84,1±3, II 86,3±3, <0,001 <0, III 92,7±3, ,71 2,36 (3,68) (5,80) IV 96,2±3, Tačiau, po IV tyrimo pastebėjome, kad vaikų glikolitinių reakcijų ištvermė ir koordinacinių

42 42 gebėjimų skirtumas labai ryškiai išaugo iki 96,2±0,48, o tai leidžia teigti, kad skirtumas labai ryškus (p<0,001 / t 3,68). Lyginant rezultatus tarp tyrimų etapų, pastebėjome, kad eksperimento eigoje moksleivių glikolitinių reakcijų ištvermė ir koordinaciniai gebėjimai lavėjo, nors geriausias grupėje rezultatas liko toks pats kaip ir pirmojo tyrimo metu 140 kartų per minutę, tačiau prasčiausi rezultatai smarkiai kilo. Tyrimo pradžioje prasčiausias buvo 17 kartų per minutę, o eksperimento pabaigoje pakilo iki 29 kartų per minutę, to pakako, kad skirtumas tarp pirmojo ir ketvirtojo tyrimo būtų labai ryškus (P<0,001 / t 5,80). Testu kybojimas sulenktomis rankomis (s) matavome merginų ir vaikinų jėgos statinę ištvermę. Pirmojo tyrimo metu, E1 grupės moksleiviai iškybojo sulenktomis rankomis vidutiniškai 84,1±3,44 s. Geriausias grupėje parodytas rezultatas buvo 84 s, prasčiausias 5. Eksperimentinio tyrimo laikotarpiu moksleivių, atliekančių įvairias statinę jėgos ištvermę lavinančias užduotis, rezultatai pradėjo kilti antrojo tyrimo metu 21,4±1,96 s. Jų skirtumas statistiškai reikšmingas, nors prasčiausias grupės rezultatas liko tas pats 5 s., o geriausias pakilo iki s. Eksperimento metu E1 grupės jėga lavėjo neintensyviai. Trečiojo tyrimo (rugsėjo mėn.) rezultatų vidurkis siekė 22,2±1,98 s. to nepakako, kad skirtumas tarp antrojo ir trečiojo tyrimo būtų statistiškai patikimas (žr. 6 lentelę): 6 lentelė E1 grupės statinės jėgos ištvermės kaita eksperimento laikotarpiu Grupės E1 Tyrimai Kybojimas sulenktomis rankomis (s) n p (t) X±Sx Min (s) Max (s) I:II II:III III:IV I:IV I 19,5±1, II 21,4±1, <0,005 - <0,001 <0, III 22,2±1, (3,06) 1,59 (3,87) (6,81) IV 24,5±2, Mokslo metų pabaigoje kybojime sulenktomis rankomis rezultatų vidurkis jau siekė 24,5±2,01. Skirtumas tarp trečiojo tyrimo ir ketvirtojo tyrimo statistiškai labai ryškus. Lyginant pirmojo tyrimo rezultatų vidurkį su paskutiniojo jų skirtumas absoliutus

43 43 (p<0,0001 / t 6,81). Moksleivių greitumo jėgą įvertinome atlikdami šuolį į tolį iš vietos. Pirmojo tyrimo metu E1 grupė vidutiniškai šuolį į tolį iš vietos šoko 1,51±0,02 cm. Aukščiausias grupės šuolio iš vietos į tolį rezultatas buvo 209,0 cm, žemiausias 150,0 cm. Eksperimento metu moksleivių greitumo jėga lavėjo, tačiau neintensyviai. Antrojo tyrimo vidurkis buvo 1,52±0,03 cm., trečiojo tyrimo net 1,56±0,02 cm., o ketvirtojo - siekė 1,58±0,03 cm., bet to nepakako, kad skirtumas tarp tyrimo etapų būtų statistiškai patikimas (žr. 7 lentelę). Lyginant I ir IV tyrimų rezultatų vidurkius, pastebėjome, kad skirtumas tarp jų labai ryškus. 7 lentelė E1 grupės greitumo jėgos kaita eksperimento laikotarpiu Grupės E1 Tyrimai Šuolis į toli iš vietos (cm) n p (t) X±Sx Min Max I:II II:III III:IV I:IV I 1,51±0,02 1,14 209,0 II 1,52±0,03 1,15 196, <0, III 1,56±0,02 1,17 203,0 0,38 1,05 1,19 (3,10) IV 1,58±0,03 1,19 211,0 Apibendrinant penktų klasių E1 grupės pagrindinių fizinių ypatybių rezultatus, galima teigti, kad visos tyrimo metu taikytos priemonės fizinėms ypatybėms lavinti skatino teigiamus penktų klasių moksleivių bendrojo fizinio parengtumo poslinkius. Programa, kuri sudaryta įtraukiant sportinio turizmo ir orientavimosi sporto elementus, efektyviai lavino vaikų greitumo jėgą, pilvo preso jėgos ištvermę, jėgos statinę ištvermę, glikolitinių reakcijų ištvermę ir koordinacinius gebėjimus. Žvelgiant į tai, kad ši programa efektyviai lavina iškart kelias fizines ypatybes, manoma, kad reikėtų jas integruotai taikyti 5-ų klasių mokiniams kūno kultūros pamokose Eksperimentinės grupės (E2) fizinio parengtumo tyrimo rezultatai Antros eksperimentinės grupės (E2) mokinių sėstis gultis per 30 s (kartais), aritmetinis vidurkis tyrimo pradžioje buvo 20,9±0,51. Geriausias šioje grupėje parodytas rezultatas buvo 25

44 44 kartai, o prasčiausias 13 kartų. Viso eksperimento metu rezultatai gerėjo, tačiau to nepakako, kad tarp tyrimų rezultatai būtų statistiškai patikimi. Viso eksperimento metu E2 grupės moksleiviai taip pat aktyviai judėjo, jų rezultatai išaugo. Geriausias šios grupės rezultatas pakilo iki 30 kartų, o prasčiausias iki 15 kartų. Skirtumas tarp I ir IV tyrimo statistiškai reikšmingai pakito (p<0,01) (žr. 8 lentelę): 8 lentelė E2 grupės jėgos ištvermės rodiklių kaita ugdomojo eksperimento laikotarpiu Grupės E2 Tyrimai Sėstis - gultis per 30 s (kartai) n p (t) X±Sx Min Max I:II II:III III:IV I:IV I 20,9±0, II 20,7±0., <0,01 56 III 21,2±0, ,86 0,94 0,95 (2,96) IV 21,7±0, E2 grupės moksleiviai eksperimento pradžioje šuoliukų per šokdynę atliko 83,7±3,51 kartų. Geriausias rezultatas grupėje 138 kartai, o prasčiausias 11. Eksperimento eigoje moksleivių šoklumas gerėjo, bet to nepakako, kad rezultatas tarp tyrimo etapų būtų statistiškai reikšmingas. Nors, lyginant pirmojo ir paskutinio tyrimo rezultatų aritmetinius vidurkius, skirtumas esminis (p<0,01) (žr. 9 lentelę). 9 lentelė E2 grupės glikolitinių reakcijų ištvermės ir koordinacinių gebėjimų kaita eksperimento laikotarpiu Grupės Tyrimai Šuoliukai per šokdynę (min/kartai) n p (t) X±Sx Min Max I:II II:III III:IV I:IV I 83,7±3, II 87,5±3, <0,01 E2 56 III 90,3±3, ,60 3,41 3,59 (3,89) IV 91,8±3,

45 45 Per pirmą tyrimą, E2 grupės moksleiviai iškybojo sulenktomis rankomis vidutiniškai 17,6±0,72 s. Geriausias grupėje parodytas rezultatas buvo 38 s, prasčiausias 2 s. Jau antrojo tyrimo metu rezultatai ėmė skirtis, E2 grupė iškybojo vidutiniškai 18,7±1,04 s, o geriausias rezultatas atitinkamai buvo 47 s. Rezultatų skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,005). Tarp II ir III tyrimo, moksleivių kybojimo sulenktomis rankomis vidurkis, nežymiai nukrito. Atitinkamai geriausias grupės rezultatas buvo 44 s. IV tyrimo rezultatai parodė, šiek tiek geresnį rezultatą, bet to nepakako, kad rezultatų aritmetinis vidurkis būtų statistiškai reikšmingas. Tačiau statistiškai reikšmingas rezultatas pastebimas lyginant I ir IV tyrimus, p<0,05 (žr. 10 lentelę): 10 lentelė Grupės E2 Tyrimai E2 grupės statinės jėgos ištvermės kaita eksperimento laikotarpiu Kybojimas sulenktomis rankomis (s) n p (t) X±Sx Min (s) Max (s) I:II II:III III:IV I:IV I 17,6±0, II 18,7±1, <0, <0, III 18,6±0, ,21 (1,96) (1,98) (2,57) IV 18,9±0, Šuolio į tolį iš vietos E2 grupės rezultatai eksperimento pradžioje buvo 1,50±0,02 cm. Aukščiausias grupės šuolio iš vietos rezultatas buvo 198,0 cm, žemiausias 1,10. Antrojo tyrimo metu, E2 grupės moksleiviai, vidutiniškai į tolį iš vietos nušoko labai panašiai kaip ir pirmąjame tyrime 1,51±0,02 cm. Atitinkamai geriausias grupėje rezultatas buvo 199,0 cm, o prasčiausias - 1,15 cm. Trečiojo tyrimo metu E2 grupės šuolio į tolį rezultatas kito. Bendras grupės rezultatas pakilo iki 1,53±0,03 cm, nors geriausias smuktelėjo iki 197,0 cm, o prasčiausias siekė tik 100 cm (11 lentelė). E2 grupės greitumo jėgos kaita kito, tačiau to nepakako, kad skirtumas kaip tarp I ir II tyrimo, II III tyrimo, taip ir tarp III ir IV tyrimo rezultatų vidurkių skirtumas nėra statistiškai

46 46 reikšmingi (žr. 11 lentelę). Paskutinio tyrimo metu aukščiausias grupės šuolio į tolį iš vietos rezultatas buvo 202,0 cm., o žemiausias 1,13 cm. Nors viso eksperimento metu tarp tyrimų rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau E2 grupės rezultatai kito. Statistiškai esminis (p<0,010) rezultatas gautas lyginant pirmojo ir paskutiniojo tyrimo rezultatus. E2 grupės greitumo jėgos kaita eksperimento laikotarpiu 11 lentelė Grupės E2 Tyrimai n X±Sx Min Max I 1,50±0,02 1,10 198,0 Šuolis į toli iš vietos (m) p (t) I:II II:III III:IV I:IV II 1,51±0,02 1,15 199, III 1,53±0,03 1,00 197,0 0,34 1,15 1,16 IV 1,55±0,03 1,13 202,0 <0,010 (2,86) Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad E2 grupės moksleiviai, kurie eksperimento laikotarpiu fizines ypatybes per kūno kultūros pamokas lavino tradiciniais bendrojo lavinimo pratimais, fizinė parengtis kito neženkliai, o statistiškai reikšmingas rezultatas būdavo tik po vienerių metų trūkusio eksperimento laikotarpio. Rezultatų vidurkis neparodė aukštesnio negu labai ryškaus skirtumo E1 ir E2 grupių mokinių fizinio parengtumo tyrimo rezultatų lyginamoji analizė Abiejų grupių moksleivių sėstis ir gultis per 30 s (kartai), aritmetiniai vidurkiai eksperimento pradžioje buvo panašūs (skirtumas statistiškai nereikšmingas). Mokslo metų eigoje E1 grupės rezultatų augimas vyko sparčiau nei E2 grupės, tačiau skirtumas tarp tyrimų taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas lyginant skirtumus tarp grupių. Paskutiniąjame tyrime, pirmosios eksperimentinės grupės rezultatas pagerėjo daugiau ir atitinkamai rezultatų skirtumas tarp E1 ir E2 grupių aritmetinių vidurkių eksperimento pabaigoje buvo statistiškai reikšmingas (<0,010) (žr. 9 pav.):

47 47 9 pav. E1 ir E2 grupių jėgos ištvermės rodiklių atliekant testą sėstis ir gultis per 30 s kaita eksperimento laikotarpiu Eksperimento pradžioje greitumo ištvermės bei koordinacinių gebėjimų rodikliai atliekant 1 minutę šuoliukus per šokdynę abejose grupėse buvo panašūs, skirtumas tarp grupių statistiškai nereikšmingas. Rezultatai mokslo metų eigoje intensyviau gerėjo E1 moksleivių grupėje, nes čia gauti statistiškai reikšmingi skirtumai III ir paskutiniojo tyrimo metu. Taip pat statistiškai didesnis patikimumas lyginant E1 ir E2 grupių I - IV tyrimo rezultatus. Tačiau lyginant rezultatus tarp grupių eksperimento pabaigoje nustatyta, kad gautas skirtumas statistiškai nereikšmingas (žr. 10 pav.): 10 pav. E1 ir E2 grupių, greitumo ištvermės ir koordinacinių gebėjimų rodiklių atliekant testą šuoliukai per šokdynę (kartai) kaita eksperimento laikotarpiu Įvertinant abiejų eksperimentinių grupių moksleivių jėgos statinę ištvermę testu,

48 48 kybojimas sulenktomis rankomis eksperimento pradžioje, nustatyta, kad rodikliai buvo panašūs ir skirtumas statistiškai nereikšmingas. Mokslo metų pradžioje abiejose grupėse gerėjo statinė jėgos ištvermė. Tiek E1, tiek E2 grupėse jau antrojo tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingi rezultatai (žr. 11 pav.) 11 pav. E1 ir E2 grupių mokinių jėgos statinės ištvermės rodiklių atliekant testą kybojimas sulenktomis rankomis (s) kaita eksperimento laikotarpiu Tačiau E2 grupės tyrimuose, jėgos statinės ištvermės rodikliai likusį eksperimento laikotarpį pakito neženkliai, kaip tuo tarpu E1 grupės moksleivių, gerėjo. Ir paskutiniojo tyrimo vidurkių rezultatas tarp E1 ir E2 grupių buvo statistiškai absoliutus. Greitumo jėgą įvertinančio testo, šuolis į tolį iš vietos, abiejų grupių rezultatų aritmetinis vidurkis eksperimento pradžioje statinio patikimumo atžvilgiu nesiskyrė. 12 pav. E1 ir E2 grupių mokinių greitumo jėgos rodiklių atliekant testą šuolis į tolį iš vietos (cm) kaita eksperimento laikotarpiu

49 49 Per mokslo metus šuolio į tolį rezultatai abejose mokinių grupėse pagerėjo nedaug, skirtumas tarp E1 ir E2 grupių aritmetinių vidurkių iki III tyrimo buvo statistiškai nereikšmingas. Paskutiniojo tyrimo metu pastebėta, kad E1 grupės aukščiausias ir žemiausias rezultatai labai pagerėjo. E1 grupės aritmetinis vidurkis statistiškai patikimai (p<0,05) geresnis negu E2 grupės rezultatų (žr. 12 pav.). Apibendrinant gautus tyrimo duomenis, galima teigti, kad grupių, dirbusių pagal skirtingas programas kūno kultūros pamokose, fizinis parengtumas kito netolygiai. E1 grupės rezultatai eksperimento pabaigoje atliekant greitumo jėgą, pilvo preso jėgos ištvermę, jėgos statinę ištvermę (rankų ir pečių raumenų ištvermę), bei glikolitinių reakcijų ištvermę ir koordinacinius gebėjimus įvertinančius testus, gauti statistiškai patikimi skirtumai. Teigtina, kad mūsų sudaryta programa kūno kultūros pamokos su turizmo ir orientavimosi sporto elementais yra efektyvi metų mokiniams E1 ir E2 grupių moksleivių pažintinių procesų rodiklių kaita eksperimento laikotarpiu Eksperimentinės grupės (E1) pažintinių procesų rodiklių kaita Taikant, E1 grupei orientavimosi sporto elementus per kūno kultūros pamokas bei atlikus dėmesio pastovumo, informacijos suvokimo, greičio ir regimosios atminties testus, gauti rezultatai (žr priedus). E1 grupės mokinių dėmesio pastovumą tyrėme Kvoro linijų labirintų testu (Акимов В.Г., 1987). 13 pav.e1 grupės mokinių Kvoro linijų labirintų testo rodiklių kaita Šio testo dėmesio pastovumo, E1 grupės rodikliai tiriamuoju laikotarpiu gerėjo. Lyginant

50 50 pirmo ir antro tyrimo rodiklių vidurkius, antrąjame gautas dėmesio pastovumo rodiklių vidurkis geresnis 2,60 sek. Nuo antro iki trečio šis rodiklių vidurkis dar pagerėjo 0,70 sek.. Tarp trečiojo ir ketvirtojo tyrimo rodiklių vidurkis pagerėjo 0,30 sek. Tačiau šių tyrimų rodiklių vidurkių skirtumai statistiškai nepatikimi. Taip pat statistiškai nepatikimai reikšmingas ir dėmesio pastovumo rodiklių skirtumas, gautas tarp pirmojo ir paskutiniojo - ketvirto tyrimo. 14 pav. E1 grupės mokinių skaitmeninės lentelės testo rodiklių kaita Skaitmeninės lentelės testo rodikliai, E1 grupės pradžioje (žr. 14 pav.), buvo 40,4±5,78. Lyginant pirmojo ir antrojo tyrimų dėmesio koncentracijos rodiklių vidurkius matome, kad antrąjame, dėmesio koncentracijos rodiklių vidurkis geresnis 1,2 karto (žr. 14 pav.). Tarp antro ir trečio tyrimų vidurkis taip pat pagerėjo 0,8 karto. O paskutiniojo tyrimo metu rezultatai smarkiai šoktelėjo, ir tarp trečiojo ir ketvirtojo tyrimų, vidurkių skirtumas padidėjo 2,6 karto, ir siekė 45,0±6,96. Tačiau viso eksperimentinio tyrimo laikotarpiu tarp tiriamų rodiklių vidurkiai nebuvo statistiškai patikimi (p>0,05). Bet, palyginus I ir IV tyrimų rezultatų vidurkius, dėmesio pastovumo E1 grupės mokinių rodiklių vidurkis buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Testo Akimovo lentelė tyrimo rodikliai eksperimento pradžioje matomi 15 pav. Šio testo pagalba tyrėme E1 grupės mokinių informacijos suvokimo greitį. Lyginant pirmojo ir antrojo tyrimų informacijos suvokimo greičio rodiklių vidurkius, antrąjame tyrime, šis rodiklių vidurkis geresnis 0,32 bit/sek Nuo antro iki trečiojo tyrimų, šis rodiklių vidurkis dar pagerėjo 0,17 bit/sek Tarp trečiojo ir paskutiniojo - ketvirto tyrimo rezultatai nepakito. Lyginant pirmo ir paskutinio tyrimo informacijos suvokimo greičio rodiklių vidurkius, paskutinysis tyrimas parodė 0,49 bit/sek mokinių viso eksperimentinio laikotarpio rezultatų pagerėjimą. Tačiau šių rodiklių

51 51 vidurkių skirtumai tarp visų keturių tyrimų statistiškai nepatikimi. Pagal V.G. Akimovą, (1987) tiriamuoju laikotarpiu informacijos suvokimo greičio rodiklių dinamika rodo, kad E1 grupės mokinių centrinės nervų sistemos būsena gerėjo. 15 pav. E1 grupės mokinių Akimovo lentelės testo rodiklių kaita Mokinių regimąją atmintį tyrėme Е. I. Ivanovo (1985) sudaryta lentele, kurioje nupaišytos formos ir jose esantys skaičiai. Viso eksperimento metu (keturiuose tyrimuose) mokiniams atlikus šį testą, gautus regimosios atminties rodiklių vidurkius matome 16 pav. 16 pav. E1 grupės mokinių, pagal Е. I. Ivanova sudarytą lentelę, su formomis ir jose esančiais skaičiais testo rezultatų rodiklių kaita Eksperimento pradžioje E1 grupės mokinių regimosios atminties rodiklių vidurkis buvo 3,7±0,78 vnt. Palyginus pirmojo ir antrojo tyrimo rodiklių vidurkius, antrąjame gautas regimosios atminties rodiklių vidurkis geresnis 0,2 vnt. Nuo antrojo iki trečiojo šis rodiklių

52 52 vidurkis dar pagerėjo 0,3 vnt., o nuo trečiojo iki ketvirtojo jis jau padidėjo 0,5 vnt. Tačiau šių tyrimų rodiklių vidurkių skirtumai statistiškai nepatikimi. Statistiškai reikšmingas - regimosios atminties rodiklių vidurkių skirtumas, gautas tarp pirmo ir ketvirto tyrimo. Nuo pirmojo iki ketvirtojo tyrimo regimosios atminties rodiklių vidurkis pagerėjo 1,0 vnt., p<0,05. Apibendrinant gautus duomenis, teigtina, kad 5-ųjų klasių mokiniams sudaryta programa, pasitelkiant orientavimosi sporto elementus, buvo parinkta tinkamai. Tai matome rezultatų pagerėjime. Labiausiai tas pagerėjimas matomas regimosios atminties teste, nes regimosios atminties rodiklis, nuo eksperimento pradžios iki pabaigos, pagerėjo ženkliai net 1,0 vnt. (t-3,56, p<0,05) Eksperimentinės grupės (E2) pažintinių procesų rodiklių kaita Taikant E2 grupei orientavimosi sporto elementus kūno kultūros pamokose ir atlikus dėmesio pastovumo, informacijos suvokimo greičio ir regimosios atminties testus, gauti rezultatai matomi (žiūr priedus). Antros eksperimentinės grupės mokinių dėmesio pastovumą tyrėme Kvoro linijų labirintų testu. Viso eksperimentinio laikotarpio metu dėmesio koncentracijos rodikliai kito (žr. 17 pav): 17 pav. E2 grupės mokinių Kvoro linijų labirintų testo rodiklių kaita Šiame teste dėmesio pastovumo E2 grupės rodikliai, tiriamuoju laikotarpiu gerėjo. Lyginant pirmo ir antro tyrimų rodiklių vidurkius, antrąjame tyrime gautas dėmesio pastovumo rodiklių vidurkis geresnis 0,35 sek. Nuo antro iki trečio šis rodiklių vidurkis dar pagerėjo 0,21 sek.. Tarp trečiojo ir ketvirtojo tyrimo rodiklių vidurkis pagerėjo 0,96 sek. Tačiau šių tyrimų rodiklių vidurkių skirtumai statistiškai nepatikimi. Taip pat statistiškai nepatikimai reikšmingas

53 53 ir dėmesio pastovumo rodiklių skirtumas, gautas ir tarp pirmojo, ir paskutiniojo - ketvirtojo tyrimo. 18 pav. E2 grupės mokinių skaitmeninės lentelės testo rodiklių kaita Skaitmeninės lentelės testo rodikliai E2 grupės pradžioje buvo 41,6±5,67. Palyginus pirmojo tyrimo ir antrojo tyrimo dėmesio koncentracijos rodiklių vidurkius, antrąjame dėmesio koncentracijos rodiklių vidurkis žymiai nukrito (1,3 karto). Tarp antrojo ir trečiojo tyrimo pagerėjo 0,9 karto, bet nepasiekė pirmojo tyrimo metu pasiektų grupės rodiklių. Paskutiniajame tyrime dėmesio koncentracijos rodikliai vėl sumažėjo. Tarp trečiojo ir ketvirtojo tyrimų, vidurkių skirtumas siekė 41,1±6,48, tai yra 0,1 karto mažiau nei trečiojo tyrimo metu gautų rezultatų vidurkis. Viso eksperimentinio tyrimo laikotarpiu nei tarp visų tyrimų, nei palyginus pirmojo ir paskutiniojo tyrimo rezultatus, rodiklių vidurkiai nebuvo statistiškai patikimi. Testo Akimovo lentelė tyrimo rodikliai eksperimento pradžioje matome 19 pav. 19 pav. E2 grupės mokinių Akimovo lentelės testo rodiklių kaita

54 54 Šio testo pagalba tyrėme ir E2 grupės mokinių informacijos suvokimo greitį. Palyginus pirmojo ir antrojo tyrimo informacijos suvokimo greičio rodiklių vidurkius, antrąjame tyrime šis rodiklių vidurkis geresnis 0,20 bit./sek. Nuo antrojo iki trečiojo tyrimo šis rodiklių vidurkis liko toks pats 2,10±0,19 bit./sek. Tarp trečiojo ir paskutiniojo, ketvirtojo, tyrimo rezultatai padidėjo 0,11 bit./sek.. Lyginant pirmojo ir paskutiniojo tyrimo informacijos suvokimo greičio rodiklių vidurkius, paskutinysis tyrimas parodė 0,41 bit./sek., t.y. viso eksperimentinio laikotarpio rezultatų pagerėjimą. Tačiau šių rodiklių vidurkių skirtumai tarp visų keturių tyrimų statistiškai nepatikimi. Anot, V.G. Akimovo (1987), tiriamuoju laikotarpiu informacijos suvokimo greičio rodiklių dinamika rodo, kad E2 grupės mokinių centrinės nervų sistemos būsena gerėjo. Mokinių regimąją atmintį, tyrėme Е. I. Ivanovo sudaryta lentele, kurioje nupaišytos formos ir jose esantys skaičiai. Visu eksperimentiniu laikotarpiu (keturiose tyrimuose) mokiniams atlikus šį testą, gautus regimosios atminties rodiklių vidurkius matome 20 pav. Eksperimento pradžioje E2 grupės mokinių regimosios atminties rodiklių vidurkis buvo 3,8±0,83 vnt. Lyginant pirmojo ir antrojo tyrimo rodiklių vidurkius, antrąjame tyrime gautas regimosios atminties rodiklių vidurkis pablogėjo 0,1 vnt. Bet jau nuo antrojo tyrimo jis pradėjo gerėti, t.y. nuo antrojo iki trečiojo šis rodiklių vidurkis jau pagerėjo 0,2 vnt., o nuo trečiojo iki ketvirtojo jis padidėjo 0,3 vnt. Tačiau šių tyrimų rodiklių vidurkių skirtumai liko statistiškai nepatikimi. Statistiškai nereikšmingas regimosios atminties rodiklių vidurkių skirtumas gautas ir tarp pirmojo - ketvirtojo tyrimo. Nuo pirmojo iki ketvirtojo tyrimo regimosios atminties rodiklių vidurkių pagerėjimas tik 0,4 vnt., p>0, pav. E2 grupės mokinių E. I. Ivanovo sudarytos lentelės, su formomis ir jose esančiais skaičiais, testo rezultatų rodiklių kaita

55 55 Apibendrinant gautus duomenis teigtina, kad 5-ųjų klasių mokiniams, dirbantiems pagal kūno kultūros planą sudarytą remiantis Bendrosiomis programis ir išsilavinimo standartais, pamoka tampa sudėtingesnė. Ši priežastis iškyla dėl vaikų dėmesio stokos ir silpnai išsivysčiusios regimosios atminties, todėl aiškinant užduotis užtrunkama ilgiau, to pasekoje nukenčia pamoka ir fizinio pasirengimo lygis E1 ir E2 grupių mokinių pažintinių procesų tyrimų rodiklių rezultatų lyginamoji analizė Abiejų grupių mokinių, dėmesio pastovumą tirtu testu Kvoro linijų labirintai, tyrimo rezultatai eksperimento pradžioje buvo panašūs, skirtumas statistiškai nereikšmingas. Eksperimento metu rezultatai tiek E1, tiek E2 grupėse kito, bet nežymiai (žr. 21 pav.), skirtumai tarp grupių visu eksperimentiniu tyrimo laikotarpiu statistiškai nereikšmingi (žr. 14, 15 lenteles; priedai). 21 pav. E1 ir E2 grupių mokinių Kvoro linijų labirintų testo rodiklių kaita Skaitmeninės lentelės abiejų grupių rezultatų aritmetinis vidurkis eksperimento pradžioje statinio patikimumo atžvilgiu nesiskyrė. Mokslų metų eigoje vaikų dėmesio pastovumas kito labai skirtingai (žr. 22 pav.). E1 grupėje, kurioje buvo taikomi orientavimosi sporto elementai kūno kultūros pamokose, rezultatai gerėjo viso eksperimentinio tyrimo laikotarpyje, o E2 grupėje, kuri dirbo pagal įprastą programą sudarytą remiantis Lentvario M. Šimelionio vidurinės mokyklos patvirtintą kūno kultūros pamokų sudarytą programą, rezultatai buvo labai įvairūs. Tyrimo pradžioje E2 grupėje rezultatų vidurkis buvo šiek tiek didesnis negu E1 grupėje, rezultatas statistiškai nereikšmingas, tačiau jau antrojo tyrimo metu jis smuktelėjo žemiau E1 grupės antrojo ir pirmojo tyrimų rezultatų. III tyrimo metu abiejų grupių vidurkiai pakilo, o paskutiniojo

56 56 tyrimo metu E2 grupės rezultatas vėl nežymiai smuktelėjo, kai tuo tarpu E1 grupės smarkiai išaugo. Tačiau tarp grupių šių tyrimų rodiklių vidurkių skirtumai statistiškai nepatikimi. 22 pav. E1 ir E2 grupių mokinių Skaitmeninės lentelės testo rodiklių kaita Vertinant abiejų grupių, mokinių regimąją atmintį sudaryta lentele, kurioje nupaišytos formos su jose esančiais skaičiais, eksperimento pradžioje nustatyta, kad rodikliai buvo panašūs, o skirtumas statistiškai nereikšmingas. Statistiškai nereikšmingais skirtumais nustatyti lyginant gautus tyrimo duomenis tarp E1 ir E2 grupės eksperimento eigoje antrojo, trečiojo ir paskutiniojo - ketvirtojo tyrimo metu, nors ir E1 grupės gautas rezultatas lyginant pirmąjį ir paskutinįjį tyrimą buvo statistiškai reikšmingas (žr 14, 15 lenteles; priedai). 23 pav. E1 ir E2 grupių mokinių Akimovo lentelės testo rodiklių kaita

57 57 Lyginant abiejų grupių mokinių Akimovo lentelės testo gautus rodiklius tarpusavyje nustatyta, kad rezultatų aritmetinių vidurkių skirtumas eksperimento pradžioje buvo statistiškai nereikšmingas. Per mokslo metus abiejų grupių rezultatai gerėjo panašiai (žr. 23 pav.): Lyginant E1 ir E2 grupių viso eksperimentinio tyrimo laikotarpyje darytų testų rezultatus, nustatyta, kad skirtumas statistiškai nereikšmingas. Apibendrinant gautus tyrimo duomenis, teigtina, kad grupėse dirbusiose pagal skirtingas programas per kūno kultūros pamokas, mokinių pažintiniai procesai (dėmesio pastovumas, informacijos suvokimo greitis ir regimoji atmintis) kito netolygiai. Nors tarp grupių rezultatų eksperimento pabaigoje atliekant informacijos suvokimo ir regimosios atminties testus, statistiškai patikimo skirtumo negauta. Tačiau 5 klasių E1 grupės mokiniai, kurie eksperimento laikotarpiu dirbo pagal naujai sudarytą programą, į kurią buvo įtraukti orientavimosi sporto elementai, statistiškai patikimai pagerėjo dėmesio pastovumo įvertinančio testo rezultatai, bei visi kiti tyrimai parodė aukštesnius rezultatus negu E2 grupės. Nors E2 grupės tyrimai eksperimento pradžioje buvo šiek tiek aukštesni.

58 58 4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS Mokinių paauglių fizinis ugdymas labai svarbi ir aktuali šiuolaikinės, permainų laikotarpio mokyklos problema. Šiame vaikų amžiuje itin aktualu ieškoti įdomių ir patrauklių mankštinimosi priemonių ir metodų tam, kad mokiniai noriai ir aktyviai dalyvautų fizinėje veikloje, plėtotų dvasingumą, puoselėtų savitarpio pagalbos, pagarbos, atsakomybės, solidarumo nuostatas ir jausmus, tuo pačiu gerintų savo fizinį parengtumą. Eksperimentinių (E1 ir E2) grupių 5-ų klasių mokinių fizinės parengties tirtų rodiklių rezultatai eksperimento pradžioje buvo panašūs. Eksperimento metu taikyti edukaciniai veiksniai darė skirtingą įtaką atskiriems grupių rodikliams. Lyginant ir apibendrinant tarp E1 ir E2 grupių eksperimento pabaigoje gautus tyrimo duomenis, galima teigti, kad grupėse dirbusiose pagal skirtingas programas per kūno kultūros pamokas, fizinė parengtis kito netolygiai. Nors tarp grupių rezultatų eksperimento pabaigoje atliekant greitumo ištvermę ir koordinacinius gebėjimus įvertinantį testą statistiškai patikimo skirtumo negauta, tačiau statistiškai patikimai pagerėjo greitumo jėgos (šuolio į tolį) (p<0,005), pilvo preso jėgos ištvermės (sėstis ir gultis) (p<0,01), jėgos statinės ištvermės (kybojimas sulenktomis rankomis) (p<0,0001) rezultatai. Literatūros šaltinių (Z. Kuznecova, 1975; V. Ivaškienė, 1999) duomenys nurodo, kad greitumo jėgą geriausia lavinti nuo 9 iki metų. K. Bergas ir B. O. Erikssonas (1980) teigia, kad po 13 metų greitumas lavinamas šiek tiek sunkiau. Mūsų tiriamieji mokiniai buvo tie, kai geriausia lavinti, todėl iš dalies šis amžiaus periodas sutampa su intensyviausiu greitumo rodiklių augimo periodu. Tai patvirtino ir mūsų gauti duomenys, abiejų grupių greitumo rodikliai per mokslo metus pakito, o ypač E1 grupėje, kurioje taikėme mūsų sudarytą programą. Z. Kuznecova (1975), T. Gorbačeva (1976), L. Korčagina (1977) pažymi, kad ištvermė fiziniams krūviams pubertetiniu periodu nedidėja, o jei ir pavyksta per pratybas ją padidinti, tai pasiektas efektas išlieka neilgai. Tai patvirtina mūsų duomenys, gauti dirbant su E2 merginų grupe. Jų greitumo ištvermė per mokslo metus pagerėjo tik palyginus pirmąjį ir paskutinįjį tyrimus. Tačiau kitoje mūsų eksperimentinėje grupėje (E1), dirbusioje per kūno kultūros pamokas taikant įvairius edukacinius veiksnius fizinėms ypatybėms lavinti, gauti rezultatai yra labai aukšti ir priešingi teiginiui. Greitumo ištvermė, atliekant vieną minutę šuoliukus per šokdynę, per eksperimento laikotarpį pagerėjo statistiškai reikšmingai (skirtumas absoliutus). Darytina išvada, kad mūsų taikyti edukaciniai veiksniai per kūno kultūros pamokas

59 59 fizinėms ypatybėms lavinti buvo tinkami ir veiksmingi mokinių ištvermei gerinti. Efektyvesnių fizinio ugdymo priemonių ir metodų paieška paauglystės periodu nėra lengva, tenka įvertinti daug paauglius veikiančių veiksnių. Vienas iš tokių veiksnių - mokinių fizinio aktyvumo sumažėjimas. K. Kardelio (1988) nuomone, teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą žmogus turi susiformuoti dar vaikystėje, tam didelės įtakos turi šeima, tik vėliau prisijungia mokykla ir jį supanti aplinka. Tik apie 21,16% mūsų tirtų paauglių pažymėjo, kad kūno kultūra geriausia pamoka, nes galima sportuoti. Darytina išvada, kad įtaka formuojant paauglių požiūrį į kūno kultūrą priklauso nuo taikytų priemonių per kūno kultūros pamokas įdomumo ir patikimo mokiniams. Manytina, kad mokinių nuostatas ir interesus kūno kultūrai sąlygoja įvairūs veiksniai, tačiau vieni svarbiausių - per kūno kultūros pamokas naudojami fizinio ugdymo metodai ir priemonės. Anot V. Blauzdžio (1998), mokymasis dabar yra labiau orientuojamas į procesą. R. Kviklienės (2001) atlikti tyrimai rodo, kad mokiniams teigiamą požiūrį į kūno kultūrą ir fizinį aktyvumą labiausiai sąlygoja emocijų išgyvenimas mankštinimosi metu. Teigiamas emocijas skatina įdomi veikla. Tyrimas parodė, kad svarbiausias yra pats fizinės veiklos procesas. Tai atitinka šiuolaikinę humanistinio ugdymo sampratą, kai lavinimo tikslas peržengia tradicinį požiūrį apie dalykinių žinių teikimo svarbą. Eksperimento pabaigoje abiejose grupėse atsirado daugiau jaučiančių malonumą sportuoti. Grupėje (E1), kur taikyti specialūs edukaciniai veiksniai, ženkliai sumažėjo manančių, kad į kūno kultūra eina, nes reikia (nuo 8,93 % iki 0 %). Kitoje grupėje atvirkščiai - jaučiančių poreikį sportuoti skaičius sumažėjo, padaugėjo vengiančių sportuoti, kuriems sportuoti nepatinka (nuo 8,93 % iki 10,71 %). A. Baubinas, S. Vainauskas (1998) nustatė, jog kuo jaunesni moksleiviai, tuo labiau jie mėgsta šias pamokas. Iš S. Poteliūnienės (2000) atlikto tyrimo duomenų sužinojome, kad daugumai studentų mokantis bendrojo lavinimo mokykloje sportuoti buvo malonu, nors kūno kultūros pamokas labai mėgo tik 21,6 % mūsų tiriamųjų apklaustųjų. Eksperimento pabaigoje nuomonė apie kūno kultūros pamokas grupėse pakito. E1 grupėje manančių, kad sportuoti yra malonumas padaugėjo nuo 32,14 % iki 41,7 %, šis skirtumas statistiškai nereikšmingas, bet tiriamuoju klausimu labai aktualus. Eksperimento metu pastebėta, kad sunkesnių ir neįprastų užduočių atlikimas suvienija ir įkvepia mokinius, padeda vienas kitam atlikti pratimus. E2 grupėje atvirkščiai - manančių, kad kūno kultūros pamokos labai patinka ir jie domisi

60 60 sportu skaičius sumažėjo iki 23,1 %, o tiems, kuriems kūno kultūros pamokos nepatinka ir eina, nes reikia padaugėjo (10,7 %). Tyrimas dar kartą patvirtino V. Blauzdžio (1991) mokinių tirtą nuomonę, kad per kūno kultūros pamokas mokiniai turėtų dažniau žaisti judriuosius ir sporto žaidimus, tai patvirtino ir gauti tyrimo rezultatai, kur nedaug trūko, kad skirtumas tarp pirmojo ir paskutiniojo tyrimo būtų statistiškai reikšmingas. Eksperimento pradžioje žaidybinių pamokų norėjo 25 %, o pabaigoje 46,43 %. O lengvosios atletikos, gimnastikos pratimų skaičių per pamokas reikėtų mažinti. Abiejų tirtų grupių mokiniai labiausiai norėtų, kad daugiau būtų tinklinio ir krepšinio pamokų, mažiau mėgiamos yra gimnastikos ir lengvosios atletikos pamokos. O. Batučio (2003) tyrimo rezultatai parodė, kad daugumos moksleivių suvokiamų sėkmės per kūno kultūros pamokas priežasčių kilmės šaltinis yra vidinis. Tą patį galima pasakyti ir apie nesėkmės priežastis - didelė dalis mokinių kaip nesėkmių priežastį įvardija nepakankamas savo pačių pastangas. Tai leidžia teigti, jog vis dėlto didesnė dalis tirtų mokinių gana atsakingai žiūri į pasiektus per kūno kultūros pamokas rezultatus, svarbiausia sėkmės ar nesėkmės priežastimi laiko savo pačių įdėtas pastangas. Taigi jiems yra būdingas vidinis kontrolės lokusas. Labai svarbu, ką mokiniai mano apie savo sveikatą, ar jaučiasi sveiki, nes tik suprasdami, jog ji priklauso ir nuo jų pačių elgesio, stengsis tausoti sveikatą, siekti geresnės metais atliktais tyrimais (A. Zaborskis, J. Makari, 2001) buvo nustatyta, kad mokinių sveikatos vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Šie autoriai nurodo, kad 1998 metais 84 % mokinių manė, jog yra "visiškai sveiki" arba "pakankamai sveiki". Lieka dar gana didelis procentas vaikų, kurie laikė save "nelabai sveikais". Pagal gautus duomenis autoriai padarė išvadą, kad vidurinėse mokyklose mokosi tik % visiškai sveikų mokinių. Taigi, Lietuvos mokinių sveikatos būklė nėra patenkinama (Kardelis, Kavaliauskas, Balzeris, 2001). Tyrimo duomenys patvirtina, kad tyrimo pradžioje tik apie 35 % visų tirtų 5 - ų klasių mokinių manė, kad yra sveiki, bet ir nurodė, kad vis tiek norėtų būti fiziškai stipresni. Eksperimento pabaigoje, grupėje (E1), kur taikyti edukaciniai veiksniai, mokinių, manančių, kad yra sveiki, skaičius smarkiai išaugo nuo 32,14 % iki 58,93 %. To nepakanka, kad skirtumas būtų statistiškai patikimas. Skirtumas panašus ir lyginant su kitoje grupėje gautais rezultatais. E2 grupėje taip manančių eksperimento pabaigoje buvo 30,36 %. Tai patvirtina Zaborskio, Makari (2001) pastebėjimą, jog sveikatos požiūriu gera mokinių savijauta siejasi ne tik su kitais geros savijautos rodikliais (laimingumu, pasitikėjimu), bet ir su geresniais mokymosi rezultatais bei fiziniu aktyvumu. Mokymosi rezultatams turi reikšmę ir orientavimosi sporto elementai, kurie buvo taikomi

61 61 mūsų darbe. Tiriant mokinių pažintinius procesus buvo parinkti tokie testai, kurie artimesni 5-ų klasių mokiniams. Šiais testais tyrėme mokinių dėmesio pastovumą, informacijos suvokimo greitį ir regimąją atmintį. Atlikus tyrimus galima pasakyti, kad šie pažintiniai procesai gerėjo. Žinoma, tai pastebima tik atlikus testus eksperimentinio tyrimo pabaigoje. Statistiškai patikimas skirtumas gautas E1 grupėje atlikus V. Pekelio skaitmeninės lentelės testą. Dėmesio koncentracijos rodiklis nuo eksperimentinio tyrimo pradžios pakilo nuo 40,4±5,78 iki 45,0±6,96 (t=1,56, p<0,05). Tiriant mokinių regimąją atmintį, lentelė su formomis ir jose esančiais skaičiais testu, regimosios atminties rodiklis nuo eksperimento pradžios iki pabaigos taip pat pagerėjo ženkliai 1 vnt. (t=3,56, p<0,05). * * *

62 62 Reziumuojant magistro darbą galima teigti, kad eksperimento metu taikyti turizmo ir orientavimosi sporto elementų veiksniai teigiamai įtakojo mokinių paauglių požiūrį į kūno kultūrą, padėjo jiems atsakingai integruotis į fizinę veiklą ir skatino jų fizinį aktyvumą per kūno kultūros pamokas. Tradicinių bendrojo lavinimo pratimų, kurie taikyti E2 grupės tiek merginom, tiek vaikinams fizinėms ypatybėms lavinti per kūno kultūros pamokas, veiksmingumo negalima nuginčyti, tačiau nustatyta, kad paaugliai noriau atlieka savo amžių, prigimtį ir interesus atitinkančius pratimus, t.y. įdomesnius, patrauklesnius, emocionalesnius. Eksperimentu pagrįsta, kad pratimai atlikti su nepopuliariomis, neolimpinėmis sporto šakomis yra veiksmingos priemonės ne tik lavinant penktų klasių mokinių fizines ypatybes, bet ir formuojant vertybines kūno kultūros orientacijas. Tobulėjant komunikacijos priemonėms, paaugliai vis daugiau laiko skiria kompiuteriniams žaidimams, televizijos laidų žiūrėjimui, muzikos klausymui, knygų bei populiariųjų žurnalų skaitymui ir pan. Mokiniai, pereidami į aukštesnes klases, susiduria su laiko stokos problema, todėl neretai jiems pritrūksta poilsio, vis mažiau jų po pamokų yra fiziškai aktyvūs. Sumažėjęs fizinis aktyvumas laisvalaikiu neigiamai veikia paauglių sveikatą. Sustabdyti moksleivių aktyvios fizinės veiklos poreikio mažėjimą galima tik taikant kompleksines papildomo ugdymo priemones. Vien tik kūno kultūros ir sveikos gyvensenos žinios, kaip vieni iš fizinės saviugdos kintamųjų, dar negarantuoja teigiamų aktyvios fizinės veiklos pokyčių. Laisvalaikio paįvairinimas aktyvia fizine veikla padėtų palaikyti ar siekti geresnės sveikatos, praturtintų asmenybės saviraišką, tobulintų judesių kultūrą, padėtų tapti energingesne, fiziškai tobulesne asmenybe. Manytina, kad įdomių, emocingų, išradingų kūno kultūros pamokų dėka, nesimankštinančių ir nesportuojančių mokinių mažėtų. Ir tai reikėtų daryt nuo 5-os klasės vidurinėse mokyklose. Požiūris į fizinį aktyvumą galėtų būti ugdomas ir per mokinių saviugdą, kurią paskatintų įvairios priemonės, taikomos kūno kultūros pamokoje, beje, kuri yra vienintelė visus be išimties mokinius vienijanti fizinio aktyvumo forma. * * *

63 63 IŠVADOS 1. Tirtų penktų klasių mokiniai eksperimento pradžioje parodė, kad turėjo susiformavusį teigiamą požiūrį į kūno kultūrą, suvokė fizinio aktyvumo reikšmę savo asmenybės tobulinimui. Mokinių fizinės būklės vertinimas vidutinis. Tačiau eksperimento pabaigoje padaugėjo jaučiančių poreikį sportuoti ir besidominčių kūno kultūra mokinių skaičius. Populiariausi ir labiausiai mokiniams priimtini yra žaidybinio pobūdžio turizmo pratimai. Bendrojo lavinimo pratimai populiarumo skalėje užima paskutiniąją vietą. 2. Abiejų 5 klasių mokinių grupių fizinė parengtis tyrimo pradžioje buvo panašaus lygio. Funkcinis pajėgumas eksperimento metu gerėjo daugiau pirmojoje eksperimentinėje penktų klasių grupėje, kurioje mokinių fizinės ypatybės buvo lavinamos turizmo ir orientavimosi sporto pratimais. E2 grupės penktų klasių tiriamųjų greitumo ištvermė bei koordinacinių gebėjimų (šuoliukai per šokdynę 1 min.) rodikliai taip pat pakito, tačiau statistinis patikimumas nustatytas tarp pirmojo ir ketvirtojo tyrimo rezultatų vidurkių. 3. Taikytos fizinių ypatybių lavinimo priemonės teigiamai įtakojo penktų klasių mokinių fizinių ypatybių rezultatus. Turizmo ir orientavimosi sporto elementai efektyviai lavino 5 ų klasių mokinių greitumo jėgą, greitumo ištvermę, koordinacinius gebėjimus, pilvo preso jėgos ištvermę, rankų ir pečių raumenų ištvermę. 4. Taikytos pažintinių procesų lavinimo priemonės su orientavimosi sporto elementais teigiamai įtakojo E1 grupės dėmesio pastovumą, informacijos suvokimą (greitį), regimąją atmintį. 5. Įdomių, emocingų, išradingų kūno kultūros pamokų dėka nesimankštinančių ir nesportuojančių mokinių mažėjo, o fiziškai aktyvių - daugėjo. Todėl teigtina, kad tarpusavyje suderinta penktų klasių mokinių kūno kultūros mokomoji ir fizinių ypatybių lavinimo, orientavimosi sporto, turizmo sporto šakos ir bendrojo lavinimo pratimų programa yra

64 64 pakankamai veiksminga ne tik lavinant fizines ypatybes, dėmesio pastovumą, regimąją atminti, informacijos suvokimo greitį, bet ir formuojant vertybines kūno kultūros orientacijas.

65 65 LITERATŪRA 1. Adaškevičienė E. (1994). Vaikų fizinio ugdymo pedagogika. Kaunas. 2. Armonienė J., Blauzdys V. (1998). Pradinės ir pagrindinės mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartų metodiniai komentarai : kūno kultūra // Švietimo ir mokslo ministerijos informacinis leidinys. Vilnius. Nr , P Bendrojo lavinimo mokyklos V XII klasių kūno kultūros programos. (1992). Vilnius: Leidybos centras. P Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai: priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas (2003). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. P Bitinas, B. (1981). Pedagogika : vadovėlis pedagoginių institutų studentams / B. Bitinas, V. Rajeckas, J. Vaitkevičius, Z. Bajoriūnas. Vilnius 6. Blauzdys V. (2002). Naujoviška kūno kultūros pamoka. - Vilnius. p Bobrova L. (1993). Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kolektyvo vaidmuo ugdant sveiką moksleivių gyvenseną // Įvairaus amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo, fizinio ugdymo ir sveikatos problemos : tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas. p Bobrova L., Markauskienė D. (1993) SPI studenčių požiūris į fizinį aktyvumą // Moksleivių ir studentų ugdymo problemos : mokslinės - metodinės konferencijos medžiaga. Vilnius. P Bouchard C. and Malina R.M, (1983). Genetics for the sport scientist: Selected methological considerations // Exercise and Sports Sciences Reviews (pp , ). Franklin Institute, Philadelphia. 10. Charles C. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius. 11. Černius V. (1997). Tėvų ir mokytojų pagalbininkas. Kaunas. P Dalykų Kūno kultūros teorija ir Fizinio ugdymo didaktika paskaitų turinys [žiūrėta ]. Prieiga per Internetą: Daukšytė J. (2003). Dėmesys ir atmintis kognityvinės psichologijos kontekste. Vilnius. p Deci E. L., Ryan R. M. (1991). A motivational approach to self: Integration in personality. In R. Diecntsbier (Ed.), Nebraska Symposium on Motivation, Vol. 38. Perspectives on Motivation Lincoln: University of Nebraska Press. (pp ).

66 Dineika K. (2001). Psichofizinė treniruotė. Vilnius. 16. Feingold R. S. C. & Barrete, G. T. (1991). Strategies for school fitness curriculum modifications: An integrative model utilizing the superordinate goal theory. Sport and Physical Activity, P. 12, Fisher S. (1998). Developing and implementing a K-12 character education program. Journal of Health, Physical Education, Recreation and Dance, Vol. 69, 2, Gailiūnienė A., Kontvainis V. (1994). Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizmo ypatumai. I dalis. Kaunas. p Gailiūnienė A., Kontvainis V. (1994). Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizmo ypatumai. Kaunas 20. Gaižauskienė A. (1998). Šeimos fizinio aktyvumo įtaka paauglio asmenybės formavimui // Asmenybės ugdymo edukologinės ir psichologinės tendencijos : respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga : recenzuotų straipsnių rinkinys. Kaunas. P Gessel A., Baker S.,Ames L. (1956), Youth: The years from ten to sixteen. New York: Harper and Row. 22. Iljinas E. P. (2002). Motivaciji i motini. Sankt - Peterburg 23. IV Lietuvos sporto kongreso rezoliucija [žiūrėta ]. Prieiga per Internetą: Ivaškienė V. (2002). Fizinių ypatybių lavinimas per kūno kultūros pamokas: metodinė priemonė. Kaunas. 25. Jacikevičius A. (1986). Bendroji psichologija: Vadovėlis aukštųjų mokyklų pedagoginio profilio specialybių studentams. 26. Jacikevičius A. (1994). Siela, mikslas, gyvensena: Psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius 27. Jovaiša L. (1993). Pedagogikos terminai. - Kaunas. P Jovaiša L. (1997). Edukologijos pradmenys. Kaunas. 29. Jovaiša L. (2001). Ugdymo mokslas ir praktika : analitinių straipsnių monografija. 30. Karoblis P. (1999). Sporto treniruotės teorija ir didaktika. Vilnius. P Katinas M., Vilkas A. (2002) metų mergaičių koordinacinių gebėjimų lavinimo per kūno kultūros pamokas priemonių poveikis // Sporto mokslas. Nr. 2 (28), p Koivula N. (1999). Sport participation: differences in motivation and actual participation due togender typing // Journal of Sport Behavior. Vol. 22. Issue 3, p. 360.

67 Kralikauskas J. (1993). Psichologijos įvadas. Kaunas 34. Kuklys V. (1982). Fizinių savybių ugdymo metodika. Vilnius. 35. Kuklys V. (1982). Judrieji žaidimai. Kaunas 36. Kuklys V., Blauzdys V. (2000). Kūno kultūros teorijos ir metodikos terminai bei sąvokos. Vilnius. 37. Kviklienė R. (2001). Aerobikos ir krepšinio panaudojimas mergaičių faziniam ugdymui per kūno kultūros pamokas : [Rankraštis] : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija (07S) / Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius. P. 211, Lapė J., Navikas G., (2003). Psichologijos įvadas (Elektroninis išteklius): vadovėlis. Vilnius 39. Laužikas J. (1974) Mokinių pažinimas ir mokymo diferencijavimas. Kaunas 40. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos : I-X klasės (1997) / Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas. Vilnius 41. Lobanova L. (2004). Psichologijos įvadas inžinerijos studijoms. Vilnius. p Losev A.S. (1984). Trenirovka orientirovščikov - razrjadnikov. - Moskva: Fizkul'tura i sport,. s Martišauskienė E., (1999)Vyresniųjų paauglių požiūris į gyvenimą mokykloje // Švietimo reforma ir mokytojų rengimas : Ugdymo kaita ir šiuolaikinės pedagoginės technologijos : VI Tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimai. - Vilnius, p Meidus L. (2004). Sporto tyrimų metodai: (metodinė priemonė). Vilnius 45. Monginaitė L. (2005). Psichologijos įvadas. Vilnius. P Palaima J. (1987). Fizinių pratimų mokymo psichologijos pagrindai : mokymo priemonė. Vilnius. p Pilojan R. A. (1984). Motivacija sportivnava bejatelnocti. Moskva: fic 48. Poteliūnienė S. (2000). Studenčių, būsimųjų mokytojų, fizinės saviugdos edukacinis skatinimas [Rankraštis]: daktaro disertacija, edukologija (07S) / Vilnius. 49. Prontiševa L.P. (1990). Istoki masterstva. Moskva. s , 40, Psichologijos žodynas(1993) / (specialieji redaktoriai: Rimvydas Augis, Rimantas Kočiūnas). Vilnius 51. Rajeckas V. (1999). Mokymo organizavimas : [vadovėlis aukštosioms mokykloms]. Kaunas. P Skernevičius J. (1997). Sporto treniruotės fiziologija. Vilnius, LTOK. P Skernevičius J., Raslanas A., Dadelienė R. (2004). Sporto mokslo tyrimų metodologija. Vilnius. P

68 Spencer A. F. (1996). Ethics in physical education and sport. Journal of Health, Physical Education, Recreation and Dance, Vol. 67, 7, Sporto terminų žodynas (2002): T. 1 : 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas / parengė S.Stonkus. Kaunas. p. 63, Stakionienė V. (1968). Fizinis auklėjimas V-VIII klasėje: metodinė knyga mokytojams. 57. Stonkus S. (1998). Žaidimai vaiko kūnui ir sielai. Kaunas 58. Stulpinas T. (1995). Ugdymo metodikos bruožai. Šiauliai 59. Stulpinas T. (1995). Ugdymo sistemos: Į pagalbą naujovių ieškančiam mokytojui. Šiauliai. 60. Šiaučiukėnienė L. (1997). Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas: [Monografija] Kaunas. P Tutkuvienė J. (1995). Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius. p Vaitkevičius J. (1982). Moksleivio mokymosi ir laisvalaikio problemos. Vilnius. 63. Vaitkevičius J. (1995). Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius. P Vilkas A. (1985). Mokinių ištvermės ugdymas per fizinio lavinimo pamokas šubertiniame periode. Vilnius. P Volbekienė V. (1994). Puišienė E. Fizinis aktyvumas, fizinis pajėgumas ir sveikata // įvairaus amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo, fizinio pajėgumo, fizinio ugdymo ir sveikatos problemos. - Vilnius. p Wiliam J. (1998). Pokalbiai su mokytojais apie psichologiją ir su studentais apie kai kuriuos gyvenimo idealus. Vilnius 67. Wold B., Kannas L. (1993). Sport motivation among adolescents in Finland, Nonvay and Sweden. // Scandinavian Journal of Medicine and Science in Sports. No. : Zutkis A. (1985). Fizinių ypatybių ugdymo metodika. Vilnius. P Žalienė I., Sabaliauskaitė A. (2002). Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida : mokomoji priemonė. Kaunas 70. Акимов В.Г. (1987). Подготовка спортсмена ориентировщика. Минск. ст , 30-31, 40, 43-46, 69, 72-73, Горбачева Г. Г. (1976). Развитие мышечной силы и выносливости у детей и подростков // Проблемы физиологии развития: сборник научных трудов: Акад. пед. наук СССР. ст Гужсалловский А.А. (1979). Развитие двигательных качеств школьниковю Минск. ст Зубков С. А. (1971). Пути преодоления трудностей в ориентировании на местности при

69 69 подготовке юных спортсменов. Диссертация. Москва. 74. Иванов Е. И. (1985). Начальная подготовка ориентировшика. Москва. ст Корчягина А. Б. (1977). Развитие двигательныч качеств девочек лет в зависиности от степени биологической зрелости // Новые иследование по возрастной физиологии. Москва. Нр. 2б ст Кузнецова З.И. (1975). Когда и почему (критические периоды извития двигательных качеств школьников) // Физическая культура в школе. Москва. ст Лях В. И. (1989). Координационные способности школьников. Минск. ст , Михайлович Г. (1992). Двигательное развитие детей 5-6 лет в связи с ориентацией к сложной координации спортивной деятельности: автореферат диссертации канд. пед. наук. Москва. ст Погорелова И. (1989). Формирование у учащихся 5-7 классов умения выполнть двигателные деиствия в нестандартых: [Рукопись]: диссертация на соискю уч. ст. канд. пед. наук. Москва. ст. 137.

70 70 SANTRAUKA KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS Tyrimo tikslas. Ištirti orientavimosi ir turizmo sporto šakų integravimo į kūno kultūros pamoką poveikį penktokų fiziniam ugdymui. Hipotezė. Manytina, kad integravus turizmo ir orientavimosi sporto šakų elementus į kūno kultūros pamokas, moksleiviams pamoka taps patrauklesnė, keisis jų požiūris, taip pat turės teigiamos įtakos jų bendram fiziniam parengtumui ir pagerinti regimąją atmintį. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2003) pabrėžia mokinių judesių kultūros ir fizinių galių svarbą, akcentuoja, kad reikia lavinti judesių tikslumą, judesių laisvę ir darną. Atskirų mokinių fizinių ypatybių lavinimo metodika amžiaus, lyties aspektais daug kartų aprašyta Zutkio (1985), Karoblio (1994), Radžiukyno (1995), Vilko (1995), Skernevičiaus (1997) ir kitų mokslininkų. Nustatyta, jog jaunesniame mokykliniame amžiuje (tarp 7-8 metų ir tarp metų) labai intensyviai lavėja visos pagrindinės fizinės ypatybės: ištvermė, greitumas, vikrumas ir kitos. Matyt, tai paaiškinama tuo jog šis dėsningumas susijęs su judėjimo analizatoriaus formavimusi, kuris baigiasi sulaukus metų (Tutkuvienė, 1995). 2006/2007 m.m. buvo tirti Lentvario M. Šimelionio vid. m-klos 5 klasių mokiniai (n=112), Mokiniai buvo suskirstyti į dvi grupes pirmajai grupei (E1) buvo taikyti edukaciniai veiksniai, antroji grupe (E2) - dirbo pagal 5 klasių sudarytą ir patvirtinta Lentvario M. Šimelionio vidurinės mokyklos kūno kultūros programą, kuri parengta pagal Bendrojo lavinimo mokyklos V XII klasių kūno kultūros programą (1992),Bendrojo išsilavinimo standartus (1997). Nustatyta, kad naujai sudaryta programa su turizmo ir orientavimosi sporto elementais, teigiamai įtakojo pakeičiant mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas. Tyrimo pabaigoje E1 grupėje išryškėjo reikšmingas sumažejimas manančių, kad į kūno kultūros pamokas eina, nes reikia, tyrimo pabaigoje skirtumas sumažėjo nuo 8,93 % iki 0 %. Dėl taikytų edukacinių veiksnių tyrimo pabaigoje išryškėjo reikšmingas E1 grupės mokinių pranašumas atliekant greitumo jėgos (šuolis į tolį iš vietos), jėgos ištvermės (sėstis gultis per 30 s), statinės jėgos ištvermės (kybojimas sulenktomis rankomis), glikolitinių reakcijų ištvermę bei koordinacinius gebėjimus (šuoliukai per šokdynę 1 min) įvertinančius testus. Eksperimentu pagrįsta, kad pratimai atlikti integravus turizmo ir orientavimosi sporto elementus yra veiksmingos priemonės lavinant 5 klasių mokinių fizines ypatybes ir formuojant

71 71 vertybines orientacijas. Idomių, emocingų, išradingų kūno kultūros pamokų dėka nenorinčių sportuoti mažėjo, o fiziškai aktyvių - daugėjo. Todėl sustabdyti mokinių fizinio aktyvumo mažėjimą galima taikant kompleksines ugdymo priemones, o požiūris į fizinį aktyvumą galėtų būti ugdomas per įdomias mokiniams kūno kultūros pamokas, kurias paskatinti galėtų priemonės, taikomos kūno kultūros pamokoje - vienintelėje visus be išimties moksleivius vienijančioje fizinio aktyvumo formoje. SUMMARY Variation of physical training classes including elements from tourism and orientation sports Purpose of the research: To observe and examine the effects of integration of tourism and orientation sport elements in the physical training of the 5 th graders. Hypothesis: It is thought that by integrating tourism and orientation sport elements pupils would show more participation interest, change their attitude towards physical training classes, which in its turn would influence their general physical condition and improve their seeing memory. General programmes and intelligence standards (2003) emphasize pupils culture of movement and importance of physical power, and stress training accuracy, freedom and harmony of movement. Training methodology of physical peculiarities of individual pupil according to age and sex has been described many times by Zutkis (1985), Karoblis (1994), Vilkas (1995), Radžiukynas (1995), Skernevičiaus (1997) and other scientists. It has been determined that development of all main physical peculiarities - endurance, speed, quickness and other - is very intensive in young school age (between 7-8 years and between years). This regularity is related to the development of movement analyser, which ends with the age of (Tutkuvienė, 1995). In 2006/2007 a research has been made in Lentvaris M. Simelionio secondary school among the 5 th grade pupils (n=112). The children were divided into two groups the first group (E1 group) has been exposed to educological factors, the second group (E2 group) worked according to the programme for the 5 th grade prepared by the Secondary school physical training programme for 5 th 12 th grades (1992) and General Educational Standards (1997). The conclusion has been made that the newly formed programme with tourism and orienteering sport elements has a positive influence determining pupils view towards physical

72 72 training classes. At the end of the research it was revealed a significant decrease of those who said that they went to physical training classes because they had to ; at the end of the research the number decreased with 8, 93 percent and was equalled to 0 percent. Due to the application of educological measures at the end of the research there was a clear positive development of E1 group in performing speed strength (standing long jump), strength power (sit-ups in 30 s), vertical strength power (hanging with bended arms), endurance of glycolic reaction (jump over a rope in 1 min) and coordination ability evaluating tests. It has been experimentally proven that exercises that include tourism and orientation sport elements are effective means in developing the physical features and value orientation of the pupils in the 5 th grade. Because of interesting, emotional and creative physical training classes there was a decrease in a number of those who did not want to train and there was an increase of those who became physically active. So in order to stop the decline of the pupils physical activity it is suggested to implement combined developmental measures; and pupils view towards physical activity could be formed by making physical training classes more interesting for the pupils. This could be achieved by means of uniting all the pupils into joint physical activity form.

73 73 P R I E D A I

74 74

75 75 ANKETA 3 priedas E1 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (I tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp grupių tyrimų rezultatų Taip Ne yra statistiškai reikšmingas ( 0,05) n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 18 32, ,86 b) Einu, nes reikia 5 8, ,07 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 10 17, ,14 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 26 46, ,57 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 20 35, ,29 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (-ė) 18 32, ,86 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 9 16, ,93 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 4 7, ,86 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 5 8, ,07 3. Labiausiai man patiktų sportuoti: a) Lengvąją atletiką 16 28, ,43 b) Krepšinį 28 50, ,00 c) Gimnastiką 3 5, ,64 d) Futbolą 3 5, ,64 e) Orientavimosi sportą 5 8, ,07 f) Tinklinį 4 7, ,86 g) Turizmą 11 19, ,36 4. Manau, kad mankštą pamokoje turi vesti: a) Mokytojas 28 50, ,00 b) Vienas vaikas 3 5, ,64 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 11 19, ,36 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 9 16, ,93 e) Kiekvienas savarankiškai 3 5, ,64 Kūno kultūros pamokoje labiausiai patiktų atlikti šiuos sporto šakos 5. pratimus: a) Lengvosios atletikos 9 16, ,93 b) Krepšinio 22 39, ,71 c) Gimnastikos 9 16, ,93 d) Tinklinio 8 14, ,71 e) Bendrojo lavinimo 5 8, ,07 f) Orientavimosi sporto 1 1, ,21

76 76 g) Turizmo 2 3, ,43 6. Kūno kultūros pamokose noriu daugiau: a) Teorinių pamokų 7 12, ,50 b) Praktinių pamokų 3 5, ,64 c) Žaidybinių pamokų 14 25, ,00 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 3 5, ,64 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 5 8, ,07 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 5 8, ,07 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 11 19, ,36 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 8 14, ,71 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 46 82,14 b) Ne 6 10,71 c) Nežinau 4 7,14 8. Man patinka, pratimai kuriais lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 44 78,57 b) Ne 8 14,29 c) Neturiu nuomonės 4 7,14 9. Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiktų: a) Žaisti įvairius žaidimus 21 37, ,50 b) Atlikinėti įvairius pratimus 22 39, ,71 c) Varžytis tarpusavyje 6 10, ,29 d) Atlikinėti naujus pratimus 6 10, ,29 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 1 1, ,21

77 77 ANKETA 4 priedas E1 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (II tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp I - II ir tarp grupių Taip Ne ( 0,05) tyrimų rezultatų yra statistiškai reikšmingi n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 18 32, ,86 b) Einu, nes reikia 5 8, ,07 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 13 23, ,79 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 20 35, ,29 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 19 33, ,07 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (ė) 20 35, ,29 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 4 7, ,86 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 8 14, ,71 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 5 8, ,07 3. Labiausiai man patinka sportuoti: a) Lengvąją atletiką 15 26, ,21 b) Krepšinį 19 33, ,07 c) Gimnastiką 5 8, ,07 d) Futbolą 5 8, ,07 e) Orientavimosi sportą 4 7, ,86 f) Tinklinį 3 5, ,64 g) Turizmą 16 28, ,43 4. Manau, kad mankštą pamokoje turi vesti: a) Mokytojas 21 37, ,50 b) Vienas vaikas 3 5, ,64 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 7 12, ,50 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 16 28, ,43 e) Kiekvienas savarankiškai 6 10, ,29 5. Kūno kultūros pamokoje labiausiai patinka atlikti šiuos sporto šakos pratimus: a) Lengvosios atletikos 9 16, ,93 b) Krepšinio 15 26, ,21 c) Gimnastikos 8 14, ,71 d) Tinklinio 8 14, ,71 e) Bendrojo lavinimo 3 5, ,64 f) Orientavimosi sporto 3 5, ,64

78 78 g) Turizmo 10 17, ,14 6. Kūno kultūros pamokose noriu daugiau: a) Teorinių pamokų 7 12, ,50 b) Praktinių pamokų 4 7, ,86 c) Žaidybinių pamokų 15 26, ,21 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 4 7, ,86 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 5 8, ,07 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 12 21, ,57 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 7 12, ,50 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 8 14, ,71 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 48 85,71 b) Ne 6 10,71 c) Nežinau 2 3,57 8. Man patinka, pratimai kuriais lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 48 85,71 b) Ne 7 12,50 c) Neturiu nuomonės 1 1,79 9. Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiko: a) Žaisti įvairius žaidimus 20 35, ,29 b) Atlikinėti įvairius pratimus 23 41, ,93 c) Varžytis tarpusavyje 7 12, ,50 d) Atlikinėti naujus pratimus 5 8, ,07 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 1 1, ,21

79 79 ANKETA 5 priedas E1 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (III tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp II - III ir tarp grupių Taip Ne ( 0,05) tyrimų rezultatų yra statistiškai reikšmingi n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 20 35, ,29 b) Einu, nes reikia 4 7, ,86 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 14 25, ,00 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 22 39, ,71 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 23 41, ,93 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (ė) 21 37, ,50 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 10 17, ,14 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 1 1, ,21 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 4 7, ,86 3. Labiausiai man patinka sportuoti: a) Lengvąją atletiką 16 28, ,43 b) Krepšinį 20 35, ,29 c) Gimnastiką 5 8, ,07 d) Futbolą 13 23, ,79 e) Orientavimosi sportą 6 10, ,29 f) Tinklinį 10 17, ,14 g) Turizmą 16 28, ,43 4. Manau, kad mankštą pamokoje turi vesti: a) Mokytojas 32 57, ,86 b) Vienas vaikas 2 3, ,43 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 8 14, ,71 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 8 14, ,71 e) Kiekvienas savarankiškai 9 16, ,93 Kūno kultūros pamokoje labiausiai patinka atlikti šiuos sporto šakos 5. pratimus: a) Lengvosios atletikos 8 14, ,71 b) Krepšinio 17 30, ,64 c) Gimnastikos 3 5, ,64 d) Tinklinio 5 8, ,07 e) Bendrojo lavinimo 3 5, ,64 f) Orientavimosi sporto 4 7, ,86

80 80 g) Turizmo 16 28, ,43 6. Kūno kultūros pamokose noriu daugiau: a) Teorinių pamokų 7 12, ,50 b) Praktinių pamokų 6 10, ,29 c) Žaidybinių pamokų 22 39, ,71 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 6 10, ,29 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 6 10, ,29 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 7 12, ,50 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 11 19, ,36 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 11 19, ,36 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 49 87,50 b) Ne 5 8,93 c) Nežinau 2 3,57 8. Man patinka, pratimai kuriais lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 48 85,71 9. b) Ne 3 5,36 c) Neturiu nuomonės 5 8,93 Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiko: a) Žaisti įvairius žaidimus 27 48, ,79 b) Atlikinėti įvairius pratimus 19 33, ,07 c) Varžytis tarpusavyje 18 32, ,86 d) Atlikinėti naujus pratimus 6 10, ,29 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 2 3, ,43

81 81 ANKETA 6 priedas E1 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (IV tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp III - IV ir tarp grupių Taip Ne ( 0,05) tyrimų rezultatų yra statistiškai reikšmingi n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 23 41, ,93 b) Einu, nes reikia 0 0, ,00 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 8 14, ,71 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 25 44, ,36 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 17 30, ,64 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (ė) 33 58, ,07 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 5 8, ,07 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 1 1, ,21 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 2 3, ,43 3. Labiausiai man patiko sportuoti: 58 a) Lengvąją atletiką 17 30, ,64 b) Krepšinį 18 32, ,86 c) Gimnastiką 13 23, ,79 d) Futbolą 7 12, ,50 e) Orientavimosi sportą 5 8, ,07 f) Tinklinį 2 3, ,43 g) Turizmą 18 32, ,86 4. Manau, kad mankštą pamokoje turėjo vesti: a) Mokytojas 25 44, ,36 b) Vienas vaikas 3 5, ,64 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 12 21, ,57 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 16 28, ,43 e) Kiekvienas savarankiškai 3 5, ,64 Kūno kultūros pamokoje labiausiai patiko atlikti šiuos sporto šakos 5. pratimus: a) Lengvosios atletikos 9 16, ,93 b) Krepšinio 14 25, ,00 c) Gimnastikos 7 12, ,50 d) Tinklinio 5 8, ,07

82 82 e) Bendrojo lavinimo 3 5, ,64 f) Orientavimosi sporto 4 7, ,86 g) Turizmo 18 32, ,86 6. Kūno kultūros pamokose norėjau daugiau: a) Teorinių pamokų 7 12, ,50 b) Praktinių pamokų 4 7, ,86 c) Žaidybinių pamokų 26 46, ,57 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 3 5, ,64 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 9 16, ,93 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 13 23, ,79 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 5 8, ,07 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 7 12, ,50 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 49 87,50 b) Ne 5 8,93 c) Nežinau 2 3,57 8. Man patiko, pratimai kuriais buvo lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 50 89,29 b) Ne 2 3,57 c) Neturiu nuomonės 4 7,14 9. Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiko: a) Žaisti įvairius žaidimus 20 35, ,29 b) Atlikinėti įvairius pratimus 19 33, ,07 c) Varžytis tarpusavyje 19 33, ,07 d) Atlikinėti naujus pratimus 6 10, ,29 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 2 3, ,43

83 83 ANKETA 7 priedas E2 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (I tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp grupių tyrimų rezultatų yra Taip Ne statistiškai reikšmingas ( 0,05) n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 20 35, ,29 b) Einu, nes reikia 5 8, ,07 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 13 23, ,79 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 15 26, ,21 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 20 35, ,29 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (ė) 13 23, ,79 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 6 10, ,29 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 2 3, ,43 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 18 32, ,86 3. Labiausiai man patiktų sportuoti: a) Lengvąją atletiką 9 16, ,93 b) Krepšinį 17 30, ,64 c) Gimnastiką 0 0, ,00 d) Futbolą 7 12, ,50 e) Orientavimosi sportą 7 12, ,50 f) Tinklinį 12 21, ,57 g) Turizmą 7 12, ,50 4. Manau, kad mankštą pamokoje turi vesti: a) Mokytojas 23 41, ,93 b) Vienas vaikas 12 21, ,57 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 9 16, ,93 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 7 12, ,50 e) Kiekvienas savarankiškai 8 14, ,71 Kūno kultūros pamokoje labiausiai patiktų atlikti šiuos sporto 5. šakos pratimus: a) Lengvosios atletikos 17 30, ,64 b) Krepšinio 19 33, ,07

84 84 c) Gimnastikos 7 12, ,50 d) Tinklinio 7 12, ,50 e) Bendrojo lavinimo 5 8, ,07 f) Orientavimosi sporto 1 1, ,21 g) Turizmo 1 1, ,21 6. Kūno kultūros pamokose noriu daugiau: a) Teorinių pamokų 10 17, ,14 b) Praktinių pamokų 3 5, ,64 c) Žaidybinių pamokų 23 41, ,93 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 3 5, ,64 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 2 3, ,43 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 8 14, ,71 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 5 8, ,07 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 4 7, ,86 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 46 82,14 b) Ne 6 10,71 c) Nežinau 4 7,14 8. Man patinka, pratimai kuriais lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 43 76,79 b) Ne 6 16,07 c) Neturiu nuomonės 4 7,14 9. Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiktų: a) Žaisti įvairius žaidimus 23 41, ,93 b) Atlikinėti įvairius pratimus 20 35, ,29 c) Varžytis tarpusavyje 6 10, ,29 d) Atlikinėti naujus pratimus 6 10, ,29 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 1 1, ,21

85 85 ANKETA 8 priedas E2 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (II tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp I - II ir tarp grupių Taip Ne ( 0,05) tyrimų rezultatų yra statistiškai reikšmingi n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 18 32, ,86 b) Einu, nes reikia 6 10, ,29 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 23 41, ,93 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 11 19, ,36 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 20 35, ,29 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (ė) 16 28, ,43 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 2 3, ,43 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 5 8, ,07 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 14 25, ,00 3. Labiausiai man patinka sportuoti: a) Lengvąją atletiką 9 16, ,93 b) Krepšinį 17 30, ,64 c) Gimnastiką 2 3, ,43 d) Futbolą 12 21, ,57 e) Orientavimosi sportą 4 7, ,86 f) Tinklinį 9 16, ,93 g) Turizmą 9 16, ,93 4. Manau, kad mankštą pamokoje turi vesti: a) Mokytojas 22 39, ,71 b) Vienas vaikas 5 8, ,07 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 14 25, ,00 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 14 25, ,00 e) Kiekvienas savarankiškai 4 7, ,86 5. Kūno kultūros pamokoje labiausiai patinka atlikti šiuos sporto šakos pratimus: a) Lengvosios atletikos 12 21, ,57 b) Krepšinio 15 26, ,21

86 86 c) Gimnastikos 9 16, ,93 d) Tinklinio 9 16, ,93 e) Bendrojo lavinimo 2 3, ,43 f) Orientavimosi sporto 3 5, ,64 g) Turizmo 6 10, ,29 6. Kūno kultūros pamokose noriu daugiau: a) Teorinių pamokų 11 19, ,36 b) Praktinių pamokų 5 8, ,07 c) Žaidybinių pamokų 20 35, ,29 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 7 12, ,50 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 1 1, ,21 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 13 23, ,79 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 2 3, ,43 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 6 10, ,29 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 46 82,14 b) Ne 4 7,14 c) Nežinau 6 10,71 8. Man patinka, pratimai kuriais lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 47 83,93 9. b) Ne 5 8,93 c) Neturiu nuomonės 4 7,14 Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiko: a) Žaisti įvairius žaidimus 20 35, ,29 b) Atlikinėti įvairius pratimus 21 37, ,50 c) Varžytis tarpusavyje 14 25, ,00 d) Atlikinėti naujus pratimus 2 3, ,43 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 1 1, ,21

87 87 ANKETA 9 priedas E2 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (III tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp II - III ir tarp grupių Taip Ne ( 0,05) tyrimų rezultatų yra statistiškai reikšmingi n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 17 30, ,64 b) Einu, nes reikia 6 10, ,29 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 15 26, ,21 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 15 26, ,21 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 21 37, ,50 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (ė) 20 35, ,29 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 6 10, ,29 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 3 5, ,64 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 8 14, ,71 3. Labiausiai man patinka sportuoti: a) Lengvąją atletiką 14 25, ,00 b) Krepšinį 17 30, ,64 c) Gimnastiką 2 3, ,43 d) Futbolą 11 19, ,36 e) Orientavimosi sportą 0 0, ,00 f) Tinklinį 12 21, ,57 g) Turizmą 2 3, ,43 4. Manau, kad mankštą pamokoje turi vesti: a) Mokytojas 35 62, ,50 b) Vienas vaikas 10 17, ,14 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 10 17, ,14 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 1 1, ,21 e) Kiekvienas savarankiškai 0 0, ,00 Kūno kultūros pamokoje labiausiai patinka atlikti šiuos sporto šakos 5. pratimus: a) Lengvosios atletikos 15 26, ,21

88 88 b) Krepšinio 19 33, ,07 c) Gimnastikos 5 8, ,07 d) Tinklinio 14 25, ,00 e) Bendrojo lavinimo 3 5, ,64 f) Orientavimosi sporto 0 0, ,00 g) Turizmo 4 7, ,86 6. Kūno kultūros pamokose noriu daugiau: a) Teorinių pamokų 6 10, ,29 b) Praktinių pamokų 4 7, ,86 c) Žaidybinių pamokų 22 39, ,71 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 6 10, ,29 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 5 8, ,07 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 5 8, ,07 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 7 12, ,50 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 8 14, ,71 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 48 85,71 b) Ne 5 8,93 c) Nežinau 3 5,36 8. Man patinka, pratimai kuriais lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 45 80,36 b) Ne 4 7,14 c) Neturiu nuomonės 7 12,50 9. Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiko: a) Žaisti įvairius žaidimus 20 35, ,29 b) Atlikinėti įvairius pratimus 15 26, ,21 c) Varžytis tarpusavyje 15 26, ,21 d) Atlikinėti naujus pratimus 6 10, ,29 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 2 3, ,43

89 89 ANKETA 10 priedas E2 grupės penktokų atsakymai (n=56) Data: (IV tyrimas) PASTABA: ( 0,05) - skirtumas tarp III - IV ir tarp grupių Taip Ne ( 0,05) tyrimų rezultatų yra statistiškai reikšmingi n % n % 1. Kas jums yra kūno kultūros pamoka? a) Malonus užsiėmimas 23 41, ,93 b) Einu, nes reikia 6 10, ,29 c) Geriausia pamoka, nes galiu sportuoti 16 28, ,43 d) Aš domiuosi kas susiję su sportu 13 23, ,79 2. Kaip vertini savo fizinį pasirengimą? a) Esu patenkintas savo fizine būkle 25 44, ,36 b) Gerai jaučiuosi, bet vis tiek norėčiau būti fiziškai stipresnis (ė) 17 30, ,64 c) Esu fiziškai silpnas (-a)ir noriu sustiprėti 5 8, ,07 d) Esu fiziškai silpnas (-a), bet man ir taip gerai 6 10, ,29 e) Neteikiu tam didelės reikšmės 3 5, ,64 3. Labiausiai man patinka sportuoti: a) Lengvąją atletiką 16 28, ,43 b) Krepšinį 18 32, ,86 c) Gimnastiką 2 3, ,43 d) Futbolą 13 23, ,79 e) Orientavimosi sportą 0 0, ,00 f) Tinklinį 12 21, ,57 g) Turizmą 1 1, ,21 4. Manau, kad mankštą pamokoje turėjo vesti: a) Mokytojas 33 58, ,07 b) Vienas vaikas 13 23, ,79 c) Kiekvienas vaikas po vieną pratimą 8 14, ,71 d) Mergaitės mergaitėms, berniukai berniukams 3 5, ,64 e) Kiekvienas savarankiškai 3 5, ,64 Kūno kultūros pamokoje labiausiai patiko atlikti šiuos sporto šakos 5. pratimus: a) Lengvosios atletikos 16 28, ,43 b) Krepšinio 20 35, ,29

90 90 c) Gimnastikos 5 8, ,07 d) Tinklinio 12 21, ,57 e) Bendrojo lavinimo 1 1, ,21 f) Orientavimosi sporto 0 0, ,00 g) Turizmo 2 3, ,43 6. Kūno kultūros pamokose norėjau daugiau: a) Teorinių pamokų 6 10, ,29 b) Praktinių pamokų 4 7, ,86 c) Žaidybinių pamokų 20 35, ,29 d) Pratimus kaitalioti su įvairiomis užduotimis 4 7, ,86 e) Daugiau pratimų lavinančių atskiras fizines ypatybes 7 12, ,50 f) Išmokti visų sporto šakų pagrindų 3 5, ,64 g) Mokytis tų sporto šakų, kurios populiariausios 6 10, ,29 h) Mokytis tų sporto šakų, kurios man priimtinesnės 6 10, ,29 7. Ar jums patinka kūno kultūra? a) Taip 48 85,71 8. b) Ne 5 8,93 c) Nežinau 3 5,36 Man patiko, pratimai kuriais buvo lavinamos mano fizinės ypatybės, norėčiau juos kartoti toliau a) Taip 43 76,79 b) Ne 5 8,93 c) Neturiu nuomonės 8 14,29 9. Kūno kultūros pamokose man labiausiai patiko: a) Žaisti įvairius žaidimus 25 44, ,36 b) Atlikinėti įvairius pratimus 16 28, ,43 c) Varžytis tarpusavyje 11 19, ,36 d) Atlikinėti naujus pratimus 4 7, ,86 e) Atlikinėti man lengvus pratimus 2 3, ,43

91 91

92 92

93 93

94 94 13 priedas (14 lentelė) Informacijos suvokimo greičio apskaičiavimo lentelė (V.G. Akimov, 1987) Ženklų skaičius, Klaidų skaičius per minutę perskaitytas per minutę ,91 0,81 0,72 0,62 0,53 0,44 0,34 0,25 0,16 0, ,19 1,09 1 0,91 0,81 0,72 0,63 0,53 0,44 0,33 0, ,29 1,19 1,1 1,01 0,91 0,82 0,72 0,63 0,54 0,44 0, ,38 1,29 1,2 1,1 1,01 0,92 0,82 0,73 0,64 0,54 0, ,48 1,39 1,3 1,2 1,11 1,02 0,92 0,83 0,74 0,64 0, ,58 1,49 1,4 1,3 1,21 1,12 1,02 0,93 0,83 0,74 0, ,68 1,59 1,49 1,4 1,31 1,21 1,12 1,03 0,93 0,84 0, ,78 1,69 1,59 1,5 1,41 1,31 1,22 1,13 1,03 0,94 0, ,88 1,79 1,69 1,6 1,51 1,41 1,32 1,22 1,13 1,04 0, ,98 1,89 1,79 1,7 1,6 1, ,32 1,23 1,14 1, ,08 1,98 1,89 1,8 1,7 1,61 1,52 1,42 1,33 1, ,18 2,08 1,99 1,9 1,8 1,7 1,62 1,52 1,43 1,33 1, ,28 2,18 2,09 1,99 1,9 1,81 1,72 1,63 1,54 1,44 1, ,37 2,28 2,19 2,09 2 1,91 1,81 1,72 1,63 1,53 1, ,47 2,38 2,29 2,19 2,1 2,01 1,91 1,82 1,72 1,63 1, ,57 2,48 2,39 2,29 2,2 2,1 2,01 1,96 1,87 1,73 1, ,67 2,58 2,48 2,39 2,3 2,2 2,11 2,02 1,92 1,83 1, ,77 2,68 2,58 2,49 2,4 2,3 2,21 2,12 2,02 1,93 1, ,87 2,78 2,68 2,59 2,49 2,4 2,31 2,21 2,12 2,03 1, ,97 2,87 2,78 2,69 2,59 2,5 2,41 2,31 2,22 2,13 2, ,07 2,97 2,88 2,79 2,69 2,6 2,51 2,41 2,32 2,22 2, ,17 3,07 2,98 2,89 2,79 2,7 2,6 2,51 2,42 2,32 2, ,26 3,17 3,08 2,98 2,89 2,8 2,7 2,61 2,52 2,42 2, ,36 3,27 3,18 3,08 2,99 2,9 2,8 2,71 2,62 2,52 2, ,46 3,37 3,28 3,18 3,09 2,99 2,9 2,81 2,71 2,62 2, ,56 3,47 3,37 3,28 3,19 3,09 3 2,91 2,81 2,72 2, ,66 3,57 3,47 3,38 3,29 3,19 3,1 3,01 2,91 2,82 2, ,76 3,67 3,57 3,48 3,39 3,29 3,2 3,1 3,01 2,92 2, ,86 3,76 3,67 3,58 3,48 3,39 3,3 3,2 3,11 3,02 2, ,96 3,86 3,77 3,68 3,58 3,49 3,4 3,3 3,21 3,12 3, ,06 3,96 3,87 3,78 3,68 3,59 3,49 3,4 3,31 3,21 3, ,15 4,06 3,97 3,87 3,78 3,69 3,59 3,5 3,41 3,31 3, ,25 4,16 4,07 3,97 3,88 3,79 3,69 3,6 3,51 3,42 3, ,35 4,26 4,17 4,07 3,98 3,89 3,79 3,7 3,6 3,51 3, ,45 4,36 4,26 4,17 4,08 3,98 3,89 3,8 3,7 3,61 3, ,55 4,46 4,36 4,27 4,18 4,08 3,99 3,9 3,8 3,71 3, ,65 4, ,37 4,28 4,18 4,09 3,99 3,9 3,81 3, ,75 4,65 4,56 4,47 4,37 4,28 4,19 4,09 4 3,91 3, ,85 4,75 4,66 4,57 4,47 4,38 4,29 4,19 4,1 4,01 3, ,95 4,85 4,76 4,67 4,57 4,48 4,39 4,29 4,2 4,1 4,01

95 95 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 1 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 6 Pratimai Krūvio apimtis 14 Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Pasisveikinimas, uždavinių nusakymas 2 Stengtis išlaikyti pusiausvyrą 1. Ėjimas: a) Linija-sukant riešus, alkūnes, rankas, b) Linija-kryžiuojant kojas, c) Linija-ėjimas atbulomis, d) Linija-ėjimas žąsele. 2. Pramankšta: 2 Prie gimnastikos sienelės a) Posūkiai liemenių, b) Pasilenkimai pirmyn, c) Mostai kojomis. 3. Bėgimas: 2 a) Priekiu ir atbulomis, paliečiant liniją, b) Kojų lenkimas prie krūtinės, c) Pritūpus pristatomuoju žingsniu. II dalis 34 I. Šuoliavimas į kalną (Užšokimai nušokimai ant/nuo pakylos) 6 Pulsas iki 140 tv/min Poilsio metu atliekami kvėpavimo pratimai Koja laikoma II. III. Ėjimas (stovėjimas) per rastą Kūno pritraukimas IV. OS užduotis V. Kuprinės perdavimas Atlieka atsargiai ir taisyklingai Stovėjimas ant vienos kojos užsimerkus Atsigulus ant gim. suoliuko veidu į jį, ištiestomis rankomis užsikabinti už jo šonų ir lenkiant rankas, kūną pernešti (prisitraukimas) į priekį. Žr. 22 priedą Estafetė perduodant kimštinį kamuolį vorose: kamuolys perduodamas virš galvos, tarp kojų, per šoną. Atliekama, kad kamuolys nenukristą ant žemės.

96 VI. Sėlinimas 5 III dalis 5 VII. OS užduotis Tempimo pratimai sėdint ant grindų Aikštelės tvarkymas Pamokos aptarimas Estafetė einant žąsele Ėjimas pritūpus Žr. 23 priedą

97 97 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 2 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 6 Pratimai Krūvio apimtis 15 Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Išsirikiavimas, pamokos uždavinių nusakymas 1. Lėtas bėgimas Lankstumo pratimai: 2 a) Mostai, ratai rankomis b) Liemens sukimas c) Pasilenkimai į priekį d) Įtūpstai pirmyn 3. Bėgimo pratimai 1,5 a) Ėjimas ant pirštų galų Liemuo tiesus b) Bėgimas aukštai keliant kelius c) Bėgimas mojant kojas atgal 4. Įvairūs šuoliukai a) Šuoliukai ant kairės kojos, po to ant 1 dešinės b) Daugiašuoliai nuo kojos ant kojos c) Varlytės šuoliavimas Pratimai atliekami įvairiomis kryptimis Kojos žergtai ir per kelius nelenkiamos II dalis 33 I. Bėgimas per rastą (bėgimas per apverstą gimn. suolelį) II. Atsargiai nukrisi (stovėjimas viena koja ant kimštinio kamuolio tai dešine, tai kaire koja kaitaliojant. 4x30s III. Ėjimas pritūpus per rąstą (ėjimas žąsele per apverstą gimn. suolelį) IV. OS užduotis V. Mini varžybos Gelbėk draugą Rankomis pasilaikant už gimn. suolelio Žiūrėti 24 priedą Pasiskirtstoma į dvi lygias komandas. Viena komanda stoja ir laiko virvę vienoje pusėje, o kita komanda kitoje virvės pusėje. Tarp komandų vidurio užbraukiama linija. Po signalo op abi komandos pradeda traukti virvę į save. Laimi ta komanda, kuri priešininkus pertraukia už vidurio linijos į savo pusę

98 VI. Estafetė Tunelis 7 Visi dalyviai išsirikiuoja eilėje. Priekyje stovintis vaikas turi krepšinio kamuolį. Po pirmo signalo visi dalyviai, išskyrus pirmąjį, pereina į atremtį gulint, po antro signalo priekyje stovintis vaikas paridena kamuolį tuneliu ir pereina į atremtį gulint. Paskutinis vaikas sugavęs kamuolį varo jį į rikiuotės priekį ir paridenęs tuneliu pereina į atremtį gulint. Laimi komanda, kurios pradėjęs dalyvis pagauna kamuolį. VII. OS užduotis 5 Žiūrėti 27 priedą III dalis 6 Tempimo pratimai prie gimnastikos sienelės Aikštelės tvarkymas Pamokos aparimas 5

99 99 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 3 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. Mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 5 Pratimai Krūvio apimtis 16 Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Pasisveikinimas, uždavinių nusakymas 1. Pramankšta (neintensyvūs pratimai): 2 a) Rankoms, pečių juostai, b) Liemeniui, c) Kojoms. 2. Bėgimas: 3 a) Lėtai bėgti sukant riešus, alkūnes, rankas, b) Pristatomu žingsniu, alkūnes keliant į viršų, c) Pašokimai aukštyn ir į tolį d) Priekiu ir atbulomis, paliečiant liniją. Pratimus atlikti nedidele amplitude 1. Pritūpus pašokti į aukštį 2. Pritūpus pašokti į tolį II dalis 35 I. Žaidimas - Estafetė Bėgimas pasunkintom sąlygom II. III. IV. Ėjimas per rąstą Pėdų mėtymas OS užduotis Komandų žaidėjai išsirikiuoja voromis po du prie bendro starto linijos. Už 10-15m prieš komandą padėta vėliavėlė. Porose žaidėjai susikimba taip, kad vienas stovėtų veidu bėgimo kryptimi, kitas-nugara. Po signalo pirmoji žaidėjų pora bėga iki vėliavėlės ir grįžta atgal (neapsisukusi). Perdavusi estafetę kitai porai, stojasi į voros galą. Kita pora užduotį kartoja. Laimi komanda, greičiau ir tiksliau atlikusi užduotį. Apsisukus 3 kartus aplink savo ašį eiti užsimerkus tiesiai 15 žingsnių į priekį. Bėgimas pritūpus aplink, kas du metrus ratu, išdėstytus kamuolius. Kiekvieno vaiko fiksuojamas laikas. Žiūrėti 25 priedą

100 V. Lipimas stačiu šlaitu 3 Atsistojus prieš gimnastikos sienelę, tik rankų pagalba lipti į viršų. VI. Kuprinės pernešimas per upę 4 Kimštinio kamuolio pernešimas per gimnastikos suolelį laikant jį virš galvos, ištiestomis rankomis. VII. Slėpimasis 3 Kūno fiksavimas pritūpus III dalis 5 VIII. OS užduotis Kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo pratimai, einant lėtai ar stovint vietoje. Aikštelės sutvarkymas. Pamokos aptarimas 5 Žiūrėti 27 priedą

101 101 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 4 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 6 Pratimai Pasisveikinimas, uždavinių nusakymas 1. Ėjimas: a) Linija-sukant riešus, alkūnes, rankas, b) Linija-kryžiuojant kojas, c) Linija-ėjimas atbulomis, d) Linija-ėjimas žąsele. A) Pramankšta: a) Posūkiai liemeniu, b) Pasilenkimai pirmyn, c) Mostai kojomis. B) Bėgimas: a) Priekiu ir atbulomis, paliečiant liniją, b) Kojų lenkimas prie krūtinės, c) Pritūpus pristatomu žingsniu. Krūvio apimtis Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Stengtis išlaikyti pusiausvyrą Prie gimnastikos sienelės II dalis 35 I. Estafetė Neperšokęs griovio nesakyk OP II. Savęs laikymas III. Žaidimas Surask draugą Komandų žaidėjai išsirikiavę voromis po vieną prie bendros starto linijos. Už 2-3m prieš vorą išilgai pastatytas gimn. suolelis, už 2-3m nuo suolelio padėta vėliavėlė. Po signalo pirmasis komandos žaidėjas bėga iki suolelio ir peršoka jį 3 kartus iš vienos ir kitos pusės. Apibėgęs vėliavėlę, grįžta atgal ir paliečia ranka draugą, kuris užduotį kartoja. Laimi komanda, greičiausiau ir tiksliau atlikusi užduotį. Mokiniai atsistoja ant paaukštinimo (kėdės) ir patogiai įsikimba į skersinį plaštakomis iš viršaus. Po komandos galima ištraukiamas paaukštinimas (kėdė). Laimi kas ilgiausiai iškaba. Žaidėjai laisvai bėgioja, žaidžia aikštelėje. Po mokytojo

102 III dalis 5 IV. Pakelk partnerį V. OS užduotis VI. Prasilenk per rąstą nenukritus VII. Paduok VIII. OS užduotis Tempimo pratimai sėdint ant grindų Aikštelės tvarkymas Pamokos aptarimas signalo visi greitai susikabina poromis ir pritūpę šuoliuoja. Pora, susikabinusi paskutinė, ir/arba likęs be poros žaidėjas viena koja šuoliuoja aplink aikštelę. Vaikai stovi vienas prieš kitą, kiekvienas stegiasi apglėbti draugą ir pakelti jį nuo žemės. Stebėti, kad nugara turi nūti tiesi. Žiūrėti 26 priedą Dvi lygios komandos. Viena vienoje apversto gimn. suolelio pusėje, kita kitoje. Pradeda eiti abiejų priešingose pusėse komandų vaikai vienu metu per suolelį. Tikslas pereiti suolelį nepalietus žemės. Komandų žaidėjai išsirikiuoja voromis po vieną prie bendros starto linijos ir kas 1m susėda ant žemės. Pirmasis komandos žaidėjas kojų pėdomis laiko kamuolį. Po signalo šis žaidėjas atsigula ant nugaros ir, keldamas tiesias kojas aukštyn, laikydamas pėdomis suspaustą kamuolį, perduoda jį už nugaros esančiam draugui, kuris užduotį kartoja. Voros gale esantis komandos žaidėjas, paėmęs kamuolį, bėga į jos priekį ir, atsisėdęs ant, žemės, užduotį kartoja. Laimi komanda, greičiausiai ir tiksliausiai atlikusi užduotį. Žiūrėti 26 priedą

103 103 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 5 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 6 II dalis 33 Pratimai Krūvio apimtis 18 Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Išsirikiavimas, pamokos uždavinių nusakymas 1. Lėtas bėgimas Lankstumo pratimai: 2 a) Mostai, ratai rankomis b) Liemens sukimas c) Pasilenkimai į priekį d) Įtūpstai pirmyn 3. Bėgimo pratimai 1,5 a) Ėjimas ant pirštų galų Liemuo tiesus b) Bėgimas aukštai keliant kelius c) Bėgimas mojant kojas atgal 4. Įvairūs šuoliukai a) Šuoliukai ant kairės kojos, po to ant 1 dešinės b) Daugiašuoliai nuo kojos ant kojos c) Varlytės šuoliavimas I. bezdžionėlė II. III. žiūrėk ką radau Sužeistojo nešimas Pratimai atliekami įvairiomis kryptimis Kojos žergtai, kojų per kelius nelenkti Pasikabinus už skersinio, ištiestos kojos keliamos aukštyn iki kol pasieks aukšiausia tašką virš galvos. Ir grįžtama į pradinę padėti. Vaikai išsirikiuoje ratuku ir susėda ant žemės sukryžiave kojas per metrą vienas nuo kito. Pirmasis vaikas turi kamuoli. Po signalo šis vaikas pasisuka į draugą ir perduoda jam kamuolį. Kitas vaikas užduotį kartoja. Tokiu būdu kamuolys ratuku perduodamas 4-5 kartus. Žiūrimas kiekvieno užgaišto rato laikas. Komandų žaidėjai išsirikiuoja voromis po du prie bendros starto linijos. Prieš vorą už 15 m padėtas gimnastikos lankas, jo viduryje-kamuolys. Už 10 m

104 104 IV. OS užduotis V. Pergalės šokis VI. pataikyk jei gali VII. OS užduotis Guli antras lankas, kurio viduryje yra mažas kamuoliukas. Pirmos poros žaidėjai turi po gimnastikos lazdą. Po signalo abu žaidėjai bėga iki pirmojo lanko, paima abi lazdas už galų ir, suspaudę kamuolį lazdomis, neša jį ir padeda antrajame lanke. Tokiu pat būdu suspaudžia mažą kamuoliuką ir neša atgal į pirmąjį lanką. Grįžta atgal ir perduoda lazdas antrajai žaidėjų porai, o patys stojasi į voros galą. Antroji pora užduotį kartoja. Laimi komanda, greičiau ir tiksliau atlikusi užduotį. Žiūrėti 28 priedą Vaikai sustoja ratuku nugara į centrą. Rankos uždedamos draugui ant pečių. Tikslas neiširus ratui 10 kartų prituptį ir atsistot. Vaikai susiskirsto komandomis po 5 ir sustoja prie bendros starto linijos. Prieš vorą už 15 metrų paguldytas gimn. lankas. Tikslas metant kimštinio kamuolį pataikyti į jo vidury. Kiekvienas komandos vaikas gali mesti tik vieną kartą. Laimi komanda kurios daugiausia kamuolių yra lanko vidury. Žiūrėti 28 priedą III dalis 5 Tempimo pratimai prie gimnastikos sienelės Aikštelės tvarkymas Pamokos aparimas

105 105 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 6 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. Mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 5 Pratimai Krūvio apimtis 19 Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Pasisveikinimas, uždavinių nusakymas 1. Pramankšta (neintensyvūs 2 pratimai): a) Rankoms, pečių juostai, b) Liemeniui, c) Kojoms Bėgimas: a) Lėtai bėgti sukant riešus, alkūnes, rankas, b) Pristatomu žingsniu, alkūnes keliant į viršų, c) Pašokimai aukštyn ir į tolį Pratimus atlikti nedidele amplitude 3. Pritūpus pašokti į aukštį 4. Pritūpus pašokti į tolį II dalis 35 d) Priekiu ir atbulomis, paliečiant liniją. I. Kas vikresnis II. Bėgimas per akmenis III. Kas stipresnis Komandų žaidėjai išsirikiuoja prie gimnastikos suolelio ir atsisėda ant žemės ant jo uždėdami tiesiai kojas. Po signalo pirmasis komandos žaidėjas atsistoja, perlipa į kitą suolelio pusę ir, taip pat atsisėdęs ant žemės ir uždėjas kojas ant suolelio, ranka paliečia komandos draugo kojos pėdą. Šis užduotį kartoja. Paskutinis komandos žaidėjas, atlieka analogiškai, tačiau paliečia savo pėda ir sušaukia viskas. Laimi komanda, greičiausiai atlikusi užduotį. Tikslas peršuoliuoti padarius kuo mažiau šuolių 25 metrus. Visi vaikai turi po krepšinio kamuolį. Po komandos visi ištiesia rankas prieš save laikydami kamuolį. Laimi vaikas ilgiausiai išlaikęs rankas

106 106 IV. OS užduotis V. Pakilimas iš sėdimos padėties be rankų pagalbos. VI. Sužeistojo kančia VII. VIII. Paduok OS užduotis akių lygyje. Žiūrėti 25 priedą Sėdint sukryžiavus kojas, staigiai truktelėjus liemenį į priekį atsistoti. Atsistojus šalia gimnastikos sienelės, su rankos pagalbą, atsitūpti ir atsistoti tai ant kairės, tai ant dešinės kojos. Komandų žaidėjai prie bendros staro linijos išsirikiuoja voromis po vieną per 0,5-1 m. Pirmasis komandos žaidėjas turi kimštinio kamuolį. Po signalo jis iškelia virš galvos ir perduoda už nugaros stovinčiam draugui. Kiti žaidėjai užduotį kartoja. Voros gale esantis žaidėjas, gavęs kamuolį, bėga į jos priekį ir užduotį kartoja. Kamuolys perduodamas, kol pradėjęs žaidimą mokinys grįžta į savo vietą. Žiūrėti 27 priedą III dalis 5 Kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo pratimai lėtai einant ar stovint vietoje. Aikštelės sutvarkymas. Pamokos aptarimas

107 107 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 7 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 6 II dalis 35 Pratimai Krūvio apimtis 20 Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Pasisveikinimas, uždavinių nusakymas 2 Stengtis išlaikyti pusiausvyrą 1. Ėjimas: a) Linija-sukant riešus, alkūnes, rankas, b) Linija-kryžiuojant kojas, c) Linija-ėjimas atbulomis, d) Linija-ėjimas žąsele. 2. Pramankšta: 2 Prie gimnastikos sienelės a) Posūkiai liemenių, b) Pasilenkimai pirmyn, c) Mostai kojomis. 3. Bėgimas: 2 a) Priekiu ir atbulomis, paliečiant liniją, b) Kojų lenkimas prie krūtinės, c) Pritūpus pristatomuoju žingsniu. I. atsargiai II. kiek galių kyboti? 2 7 Kiekvienas vaikas užsidėjęs tinklinio kamuolį ant galvos be rankų pagalbos turi išlaikyti 10 s. Laikas neskaičiuojamas kuomet kamuolys nesiliečia su galva. Mokiniai atsistoja ant paaukštinimo (kėdės) ir patogiai įsikimba į skersinį plaštakomis iš viršaus. Kraštinis vaikas laiko suspaudęs kamuolį tarp kojų. Tikslas kojų pagalba kuo greičiau perduoti kamuolį draugui, kad jis nenukristų ant žemės. Sekantys kartoja tapati veiksmą. Paskutinis mokinys kabojąs ir gavęs kamuolį perduoda jį atgal. Laikas baigiamas skaičiuoti, kuomet pradėjęs vaikas atgauna kamuolį

108 108 III. pagulėkim, padirbėkim IV. OS užduotis V. sukasi galva VI. lipimas VII. VIII. pasimėtom OS užduotis Mokiniai išsirikiuoja eilėje po du veidu vienas į kitą ir atsisėda ant žemės per 1 m. Pirmoji pora laiko suspaudus kojų pėdomis kamuolį. Po komandos pora suspaudusi kamuolį kojų pėdomis, perduoda jį kitai žaidėjų porai, kuri užduotį kartoja. Paskutinė pora su kamuoliu grįžta į eilės priekį, atsisėda ant žemės ir užduotį kartoja. Žiūrėti 26 priedą Kybant ant skersinio, sukimasis ratu perdedant rankas. 10 kartų į abi puses. Atsistojus 0,30 cm nuo gimnastikos suolelio, keliame viena koja ant jo ir kita pritraukiam. Ta pati pakartoti su kita koja. Mokiniai pasidalija į dvi grupeles ir išsirikiuoja vorelėmis po vieną per 6-8 m (vieni prieš kitus). Pirmasis komandos žaidėjas turi kimštinio kamuolį. Po signalo jis meta kamuolį kito vorelės pirmajam žaidėjui, o pats bėga į voros galą. Sugavęs kamuoliuką, žaidėjas meta jį atgal. Žaidžiama, kol vorelės žaidėjai grįžta į savo vietas. Žiūrėti 26 priedą III dalis 4 Tempimo pratimai sėdint ant grindų Aikštelės tvarkymas Pamokos aptarimas

109 109 Eksperimentinės pamokos planas Nr. 8 Klasė: V. Mokinių skaičius 56. Pamokos vieta: Trakų r. Lentvario M. Šimelionio vid. mokykla Pamokos dalys ir laikas I dalis 6 II dalis 34 Pratimai Krūvio apimtis 21 Priedas Organizavimo ir metodikos procedūros Išsirikiavimas, pamokos uždavinių nusakymas 1. Lėtas bėgimas 1,5 2. Lankstumo pratimai: 2 a) Mostai, ratai rankomis b) Liemens sukimas c) Pasilenkimai į priekį d) Įtūpstai pirmyn 3. Bėgimo pratimai 1,5 a) Ėjimas ant pirštų galų b) Bėgimas aukštai keliant kelius c) Bėgimas mojant kojas atgal 4. Įvairūs šuoliukai 2 a) Šuoliukai ant kairės kojos, po to ant dešinės b) Daugiašuoliai nuo kojos ant kojos c) Varlytės šuoliavimas I. Malkų skaldymas II. kvošas III. keturiom Laikant kimštinio kamuolį virš galvos, su didelę amplitude mostai žemyn paleidžiant kamuolį į žemę. Mokiniai išsirikiavę vorele tris metrai nuo sienos. Pirmasis žaidėjas turi kamuoliuką. Po signalo šis žaidėjas meta kamuoliuką į sieną ir greitai bėga į voros galą. Antrasis voroje stovintis žaidėjas sugauna atšokusi nuo sienos kamuoliuką ir užduotį kartoja.( kamuoliuką į sieną reikia mesti tiksliai ir tokia jėga, kad už nugaros esančiam žaidėjui būtų nesunku jį sugauti) Komandų žaidėjai išsirikiuoja voromis po vieną prie bendros staro linijos. Už 8 m prieš vorą padėta vėliavėlė. Pirmasis voroje stovintis komandos žaidėjas turi kimštinį kamuolį. Po signalo šis

110 110 IV. Kybojimas V. OS užduotis VI. užšok ir nušok VII. VIII. kova OS užduotis žaidėjas atsistoja keturiomis ir, uždėjęs kamuolį sau ant nugaros (tarp menčių), ropoja iki vėliavėlės. Ja aplenkęs, neša rankose kamuolį atgal ir, perdavęs jį draugui, stojasi voros gale. Kitas žaidėjas užduotį kartoja. Kybojimas ant skersinio viena ranka 3-5 s, tai kita ranka 3-5 s. Žiūrėti 28 priedą Vaikai stovint abejom kojom vienu metu užšoka ant 0,70 m aukščio pakylos ir nušoka. Kas tris šuoliukus 10 s pertrauka. Poromis stovi ant apversto gimn. suolelio. Po signalo abu mokiniai bando vienas kitą nustumti nuo suolelio. Laimi tas vaikas kuris išsilaiko nenukritęs ant žemės daugiausiai kartų iš 10 bandymų. Žiūrėti 28 priedą III dalis 5 Tempimo pratimai prie gimnastikos sienelės Aikštelės tvarkymas Pamokos aparimas

111 Priedas 24 pav. Lentelė su formomis ir jose esančiais skaičiais (Иванов Е. И.,1985) Visiems tiriamiesiems buvo parodyta lentelė su formomis ir jose esančiais skaičiais (3 pav.). Tikslas - 1 min. atidžiai žiūrėti į lentelę. Po to tuščiame lapelyje iš atminties atvaizduoti formas ir jose pažymėtus skaičius. Įsimintų teisingų formų ir jose esančių skaitmenų skaičius apibūdino tiriamųjų regimosios atminties apimtį (vnt) Gaunama tokia instrukciją: Prieš Jus guli baltas popieriaus lapas, kuriame užrašykite savo vardą ir pavardę, datą. Po komandos pradedam, aš atversiu popieriaus lapo pusę, kur nupaišyta įvairios formos su jose surašytais skaičiais. Pasibaigus 1 min arba išgirdus Stop! iškart prie vardo ir pavardės užrašykite tą formą ir rastą skaičių jame kaip ir matėte rodomam lape. Fiksuojamas teisingai nupieštų formų ir jose teisingai užrašytų rastų skaičių kombinacijos, kurios ir bus dėmesio ir pastabumo įvertinimas.

112 Priedas Sultje - Gorbovo dėmesio koncentracijos testas (DKT). Tai skaitmenų lentelė, kurioje pateikti skaičiai ne eilės tvarka nuo 1 iki 25, kurie surašyti kvadratėlių centre. Testavimui nubraižytos trys 5x5 (cm) lenteles su skirtingų ieškomų skaičių paskirstymu, taip mokiniai negalės priprasti prie skaičių paskirstymo (25 pav.). 25 pav. Sultje - Gorbovo dėmesio koncentracijos testo lentelės Gaunama tokia instrukciją: "Prieš Jus guli baltas popieriaus lapas, kuriame užrašykite savo vardą ir pavardę, datą, lentelės numerį. Padėta prieš Jus lentelė - užversta. Po komandos "pradedam", būtina atversti lentelę ir kuo greičiau surasti skaičius eilės tvarka nuo 1 iki 25 pažymėtus kvadratėlių centre. Ieškodami, rašikliu arba pieštuku parodykite tiriančiajam rastus skaičius. Suradę paskutinį skaičių- 25, sakykite "Stop!"". Tiriantysis fiksuoja laiką, kurį mokinys sugaišo 25 skaičių paieškai. Šis laikas ir bus dėmesio pastovumo rodiklis.

113 Priedas Kvoro linijų labirintų testas - susideda iš keturių skirtingo sudėtingumo 7x11 (cm) lentelių (26 pav.). Kiekvienoje lentelėje iš kairėje eilės tvarka sunumeruotų dešimties langelių išvestos linijos, kurios skirtingos savo ilgiu ir matomumu, vingiuotai nubrėžtos į priešingoje dešinėje pusėje esančius dešimt tuščių langelių. 26 pav. Kvoro linijų labirintai Sportininkas gauna tokia instrukciją: "Prieš Jus guli baltas popieriaus lapas, kuriame užrašykite savo vardą, pavardę ir datą. Padėta prieš Jus užduotis - užversta. Po komandos "pradedam", būtina atversti užduotį ir per kuo trumpesnį laiką, nuosekliai keturiose (I, II, III, IV), lentelėse iš kairėje esančių eilės tvarka sunumeruotų dešimties langelių išvedančias linijas, vizualiai surasti tų linjų pabaigą dešinėje lentelės pusėje ir ten esančiose tuščiuose langeliuose rašikliu arba pieštuku pažymėti tos linijos numerį. Sekant linijas draudžiama naudotis papildomom priemonėm, sekama tik vizualiai. Pažymėję paskutinį tuščią langelį sakykite - "Stop!". Fiksuojamas laikas, kurį sportininkas sugaišo sekant akimis visų keturių lentelių linijas ir užrašant tų linijų numerius į langelius.

114 Priedas Skaičių lentelės nuo 1 iki 51 skaičių testas. Mokiniams pateikėme skaitmenų 6x10 (cm) lentelę, kurioje pateikti skaičiai ne eilės tvarka nuo 1 iki 51, kurie išdėstyti įvairių formų langeliuose (27 pav.). Ši skaičių lentelė yra sudėtingesnė už Šultje - Gorbovo lenteles ir iš sportininkų reikalauja ilgesnio dėmesio pastovumo. 27 pav. Skaičių lentelė nuo 1 iki 51 Mokiniai gauna tokia instrukciją: "Prieš Jus guli baltas popieriaus lapas, kuriame užrašykite savo vardą ir pavardę, datą, lentelės numerį. Padėta prieš Jus lentelė - užversta. Po komandos "pradedam", būtina atversti lentelę ir kuo greičiau surasti skaičius eilės tvarka nuo 1 iki 51 pažymėtus įvairių formų langeliuose. Ieškodami, rašikliu arba pieštuku parodykite tiriančiajam rastus skaičius. Suradę paskutinį skaičių- 51, sakykite "Stop!"". Tiriantysis fiksuoja laiką, kurį sportininkas sugaišo 51 skaičių paieškai. Šis laikas bus dėmesio pastovumo rodiklis.

115 Priedas Landolto žiedų korektūrinis testas. Pateikiama Landoltų žiedų 15x16 (cm) lentelė, kurioje žiedų tarpeliai pasisukę į skirtingomis kryptimis (28 pav.). Šiuo testu apskaičiuojamas informacijos suvokimo greitis bitais per sekundę. Šis informacijos suvokimo greitis pakankamai informatyviai charakterizuoja centrinės nervų sistemos būseną ir protinio nuovargio laipsnį. 28 pav. Landolto žiedų korektūrinis testas Mokiniai gauna tokia instrukciją: "Priešais Jus guli lapas su Landolto žiedų korektūriniu testu (28 pav.). Po komandos "pradedam", Jus turėsite per 60 sekundžių perskaityti kuo daugiau ženklų ir skaitant išbraukti ženklą kurį užduosiu: I-ame tyrime, tarpelis į viršų; II-ame tyrime, tarpelis į dešinę; III-iame tyrime, tarpelis į kairę. Skaityti ženklų eilutes reikia nuo viršaus kairės į dešinę ir stengtis nepraleisti užduoto ženklo. Pasibaigus 60 sekundžių, pasakysiu "Stop!", toje vietoje kur sustojote skaityti ženklus, braukite brūkšnį". Informacijos suvokimo greitį apskaičiuojame: perskaitytų ir praleistų ženklų (klaidų) skaičių. Ir pagal lentelę nustatyti informacijos suvokimo greitį bitais per sekundę (14 lentelė, žiūr.13 priedą).

116 Priedas Sutartinių ženklų testas. Pasirinkom trys Akimovo sukurtus sutartinių ženklų variantus, kuriuos taikėme atskiruose trijuose pamokos dalyse (29 pav.).mokiniai gauna tokia instrukciją: "Prieš Jus užverstas lapas su sutartinių ženklų seka. Po komandos "pradedam", atsiverčiate lapą ir turite 30 sekundžių, kad įsiminti kuo ilgesnę sutartinių ženklų seką. Po 30 sekundžių sakome "Stop!', paimamas lapas su ženklais ir paduodamas tuščias. Toliau su rašiklio arba pieštuko pagalba turite nupiešti įsimintą sutartinių ženklų seką. Svarbu, kad ženklų seka būtų teisinga, praleidus ar suklydus rašant sekoje ženklą vertinami iki klaidos atsiminti ženklai". 29 pav. Sutartinių ženklų sekos

117 Priedas Žemėlapio dėlionės testas. Ši užduotis naudinga ir įdomi. Šiam testui atlikti naudojamasi regimąją atmintimi ir dėmesio pastovumu. Dėliodamas žemėlapį iš gabalėlių vaikas turi greitai mąstyti ir palaikyti dėmesio pastovumą ties užduotimi. Kuo ištvermingesnė mokinių dėmesio koncentracija tuo geresnė yra jo CNS būklė ir aktyvesnis mąstymas. Tyrimams žemėlapio dėlionę paruošėme iš sportinio žemėlapio "Vangelonys" (2001). Žemėlapis padalintas į lygius 32 gabalėlius 5,5x6,5 (cm) (30 pav., žiūr.priedus).

118 30 pav. Žėmėlapio dėlionė 118