Rūta Vaičiulaitytė JUDESIO KOREKCIJOS POVEIKIS 4 6 METŲ VAIKŲ KŪNO LAIKYSENAI. Bakalauro darbas

Transcription

1 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SVEIKATOS STUDIJŲ KATEDRA Nuolatinių studijų Specialiosios pedagogikos ( judesio korekcijos) studijų programa, IV kursas Rūta Vaičiulaitytė JUDESIO KOREKCIJOS POVEIKIS 4 6 METŲ VAIKŲ KŪNO LAIKYSENAI Bakalauro darbas Bakalauro darbo vadovė - Asist. I. Dobrovolskytė 2015

2 Turinys Įvadas Skyrius LAIKYSENA, JOS VERTINIMAS IR JUDESIO KOREKCIJA TEORINIU ASPEKTU Laikysenos samprata ir reikšmė vaikų vystymuisi Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos vertinimas Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos korekcija Skyrius JUDESIO KOREKCIJOS UŽSIĖMIMŲ POVEIKIS 4 5 METŲ VAIKŲ KŪNO LAIKYSENAI Tyrimo metodika ir organizavimas Tyrimo dalyviai Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos tyrimas Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos tyrimo duomenų palyginimas Išvados Literatūra Summary Priedai

3 Bakalauro darbo santrauka Bakalauro darbe vertinama ikimokyklinio (4 6 metų) amžiaus vaikų statinė laikysena sagitalinėje ir frontalinėje plokštumose. Tyrimas buvo atliktas Šiaulių miesto sanatoriniame lopšelyje darželyje " Pušelė" 2015 metų sausio - kovo mėnesiais. Pirmiausia buvo ištestuoti 8 vaikai 3 berniukai ir 5 mergaitės. ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostine įranga buvo naudojama kaip atrankos kriterijus siekiant atskleisti ryškesnius pirminius laikysenos vertinimo duomenis ir W.W.K. Hoeger (1988) laikysenos vertinimo sistema siekiant palyginti būsimus rezultatus po judesio korekcijos. Įvertinus vaikus pirmą kartą buvo sudaryta rekomendacinio pobūdžio judesio korekcijos programa skirta ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenai lavinti. Judesio korekcijos užsiėmimai vyko 3 kartus per savaitę, vieno užsiėmimo trukmė minučių. Iš viso su vaikais buvo dirbama 20 užsiėmimų. Duomenims įvesti ir rezultatams apdoroti buvo naudotas duomenų įvedimo ir statistinės analizės programinė įranga Microsoft Office Excel 2007 Tyrimo metu iškeltas tikslas - įvertinti judesio korekcijos poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenai. Suformuluoti pagrindiniai uždaviniai: 1) Išanalizuoti mokslinę literatūrą temomis: laikysenos samprata, vertinimo būdai ir ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos korekcija. 2) Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų laikyseną. 3) Įvertinti ir palyginti ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos pokyčius. Tyrimo metu, įvertinus ikimokyklinio amžiaus vaikus ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostine įranga pastebėta, kad pusė tiriamųjų turi skoliozinę deformacija. Dauguma tiriamųjų pasižymi pečių, dubens aukščių asimetrija. Taip pat pastebėta, kad daugumos vaikų stuburo linkiai neatitinka mokslininkų (Muckus, 2006; Neumann, 2010) nurodytų normų. Įvertinus vaikus po judesio korekcijos programos pastebėta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysena ėmė gerėti. Pagerėjo pečių padėties ir pilvo vertinimas. Pokyčių nepastebėta stuburo, kojų padėties vertinime. Esminiai žodžiai: laikysena, stuburo iškrypimai, ikimokyklinis amžius, judesio korekcija. 3

4 Įvadas Problema ir jos aktualumas. Kiekvienas privalome rūpintis savo sveikata, nes ji kaip ir mūsų gera savijauta, nuotaika priklauso nuo mūsų pačių. Dažniausiai manoma, kad vaikų sveikata priklauso tik nuo genetinių savybių kurias mažylis paveldėjo iš savo tėvų, tačiau prie geros jo būklės ir sveikatos prisideda ir gyvenimo sąlygos, mitybos ypatumai, ugdymas vaiką supančioje aplinkoje, vėliau vaikų darželyje ir mokykloje. (Adaškevičienė, 2004). Anot Mockevičienės, Vaitkevičiaus, Židonienės (2003); Krutulytės (2010); Girskio (2009) laikysena nebūna įgimta, o ji formuojasi žmogui augant ir dirbant, taip pat keičiasi ir kūno proporcijos, ryškėja stuburo linkiai. Patys mažiausi negali pasirūpinti savimi, todėl tėvai ir kiti šeimos nariai turėtų stebėti savo atžalas. Dažnai vaikai linkę netaisyklingai stovėti, sėdėti, žaisti vienoje pozoje (Vingras, 2005) ieškoti patogesnės padėties atramai. Būtent tada svarbu koreguoti vaikų laikyseną geriausiai leisti vaikus lankyti sporto užsiėmimus, šokio būrelius, lankyti baseiną, nei siuvinėti ar užsiimti kita nejudria veikla nes tuomet vystosi netaisyklinga laikysena. Netaisyklinga kūno laikysena vienas iš rizikos veiksnių, turinčių įtakos augančio individo esamai ir būsimai sveikatai (McEvoy, Grimmer, 2005). Šimkutės, Mockevičienės (2010) teigimu Šiauliuose metais vaikų laikysena pablogėjo ir iš 4,7 procentų išaugo iki 4,9 procentų. Anot Morkūnaitės (2008) panaši tendencija išlieka vertinant ir ikimokyklinio amžiaus vaikų laikyseną. Netaisyklinga laikysena diagnozuojama net 25-30%, skoliozė - 6-8% paauglių ir su laiku šie skaičiai auga (Vaitkevičius, Minginas, 2008) metų Profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis dažnėja atvejų, kai sveikatos sutrikimų turi vaikai (Balčiūnienė, 2013). Anot Lietuvos Respublikos statistikos departamento 2013 metais skoliozė buvo nustatyta vaikų, iš kurių 195 buvo ikimokyklinio amžiaus (4 6 metų) 1. Probleminis klausimas: koks galimas judesio korekcijos poveikis ikimokyklinio amžiaus vaikams? Tyrimo objektas - ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysena. Tyrimo tikslas. Įvertinti judesio korekcijos poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenai. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą temomis: laikysenos samprata, vertinimo būdai ir ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos korekcija. 2. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų laikyseną. 3. Įvertinti ir palyginti ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos pokyčius. 1 Lietuvos Respublikos statistikos departamentas. Vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius. Sveikata. Interaktyvus [žiūrėta ] 4

5 Tyrimo dalyviai. Tiriamąją imtį sudarė 8 vaikų grupė, kurią sudarė 4 6 metų vaikai, turintys laikysenos ir kitų papildomų sutrikimų (alerginė astma, dermatitas) iš Šiaulių miesto sanatorinio lopšelio darželio Pušelė. Tyrimas buvo atliktas 2015 metais sausio kovo mėnesiais. Tyrimo metodai. 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Testavimas statinės laikysenos vertinimas Zebris CM10 WinSpine Pointer diagnostine įranga; statinės laikysenos vertinimas W.W.K. Hoeger (1988) sistema. 3. Lyginamoji analizė. 4. Matematinė statistika. Bakalauro darbo struktūra. Šį baigiamąjį bakalauro darbą sudaro: santrauka lietuvių kalba, įvadas, 2 skyriai ( 2 lentelės, 16 paveikslų), išvados, naudota literatūra (65 šaltiniai), santrauka anglų kalba, priedai. Prieduose pateikiama laikysenos vertinimo testas pagal W. W. K. Hoeger sistemą (1 priedas) ir judesio korekcijos užsiėmimų kompleksas (2 priedas) ir dalyvio konferencijoje pažymėjimas (3 priedas). Darbo apimtis 37 psl. Aprobacija. Baigiamasis bakalauro darbas buvo pristatytas: o Rūta Vaičiulaitytė, dėstytoja asist. I. Dobrovolskytė, Judesio korekcijos pratybų poveikis 4-6 metų vaikų kūno laikysenai Nacionalinėje studentų mokslinėje praktinėje konferencijoje Mokslas ir studijos 2015: teorija ir praktika, Šiaurės Lietuvos kolegijoje, , registracijos numeris: P (žr. priedas 3). 5

6 1. Skyrius LAIKYSENA, JOS VERTINIMAS IR JUDESIO KOREKCIJA TEORINIU ASPEKTU 1.1. Laikysenos samprata ir reikšmė vaikų vystymuisi Laikysena individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant. (Vaitkevičius, Minginas. 2008). Ją lemia fiziologinės kreivės, kurios priklauso nuo įvairių kūno dalių svorio ir raumenų jėgos. Laikysena tai ne tik harmoningas žmogaus išsivystymas, bet ir gera sveikata, gražios figūros pagrindas. (Balčiūnienė, 1997; Naužemys, Saplinskas, Kniukšta, 2000). Aleksandravičienė, Liaudanskas, Liaugminienė ir Siaurodinas (2011) mano, kad laikysena tai kūno dalių sąryšis, ir paprastai tai siejama su statine kūno padėtimi. Laikysena nėra fiksuota būsena kiekvieno žmogaus kūno padėtis erdvėje yra individuali, t.y. žmogus ne tik sėdi ar stovi (statinė padėtis), bet ir eina, bėga, tupi, klūpo ar guli įprastine poza. Ją lemia stuburo ir krūtinės ląstos forma, galvos, pečių lanko, rankų, pilvo, dubens ir kojų laikymo būdas. Dadelienė (2004) teigia, kad stuburas judri kūno ašis. Pasak Česnio, Tutkuvienės, Barkaus, Gedrimo, Jankausko, Rizgelienės, Žukienės (2008) stuburas yra judri, į spyruoklę panaši stuburo dalis kuri prasideda nuo kaukolės pamato ir baigiasi liemens apačioje. Stuburo forma glaudžiai susijusi su stovėsena stambi priekinė dalis išlaiko kūną, užpakalinė reljefo dalis skirti raumenims prisitvirtinti, viduje yra kanalas kuriame stuburo smegenys. Šonuose, tarpslankstelinių ataugų angomis eina nugaros nervai. Stuburas susideda iš slankstelių kurie kiekvienoje srityje yra skirtingo skaičiaus: kaklo 7, krūtinės 12, juosmens 5, kryžmens 5 kurie augant susijungia į vieną kaulą, stuburgalio, kitaip vadinami uodegikaulio 4 5. Iš viso stuburas susideda iš slankstelių. Dadelienė (2004) rašo, kad visi slanksteliai yra panašios formos, tačiau jų dydžiai skiriasi. Nugaros viršutinėje dalyje slanksteliai yra mažesnį, leidžiantis žemyn jų dydis keičiasi - jie masyvesni, nes apatinė nugaros dalis turi išlaikyti didesnį krūvį. Grinienė ir Vaitkevičius (2009) teigia, kad slanksteliai išsidėstę vienas po kito, tarp jų esančios kremzlinės plokštelės, kitaip dar vadinamos tarpslanksteliniais diskais, lemia stuburo lankstumą, nes tarpslanksteliniai diskai - elastingi. Žmogaus laikyseną įtakoja daugelis priežasčių, viena jų genetiką. Dažniausiai mes paveldime tam tikrą kūno formą, konstitucijos tipą, kaulų struktūrą, formą. Anot Norbutaitės (2008), prieš vertinant vaikus pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jų tėvų laikyseną ir atpažinti svarbiausius patologinius judesių modelius. Laikui bėgant, mūsų laikyseną įtakoja ir kiti veiksniai aplink 6

7 stuburą esančių raumenų pajėgumas, tinkamas jų treniravimas, laikysenos suvokimas, dėmesys jos formavimuisi. ( Dadelienė, 2004; Norbutaitė, 2008). Esant netaisyklingai laikysenai gali atsirasti pakitimų stuburo sąnariuose, o tai paskatina tarpslankstelinių diskų deformaciją. Pažeistas diskas gali patempti aplinki esančius audinius, užspausti nervus, sukelti skausmą juosmeninėje stuburo dalyje. (Ramanauskienė, Linonis, Pečiukaitienė, Zaičenkovienė, Aleksandravičienė, 2010). Taisyklinga laikysena tai įprastinė padėtis, kai žmogus, neįtempdamas raumenų, geba tiesiai laikyti liemenį ir galvą. (Cameron, Monroe, 2007). Laikysena yra taisyklinga tada, kai vertikali linija kerta tokius anatominius taškus : iš priekio kaktos, nosies, smakro centras, centras tarp kelių ir tarp kulkšnų; iš šono - ausies spenelis, peties galiukas, didysis šlaunikaulio gūbrys, girnelės šoninio paviršiaus vidurys, prieš išorinę kulkšnį; iš nugaros galvos centras, C keterinė atauga, plyšys tarp sėdmenų, centras tarp kulkšnų. (Mockevičienė, Vaitkevičius, Židonienė,2003). Laikyseną Naužemys, Saplinskas, Kniukšta (2000) siūlo įsivertinti patiems, tereikia atsistoti prie veidrodžio šonu taip kaip stovime įprastai, paprašyti, kad kas nors kreida ar kokia nors kita medžiaga pažymėtų taškus prie ausies, pečių, dubens, kelių ir kulnų. Sujungus taškus linija tiesi laikysena gera, jei linija kreiva, laužta ar nelygi galima daryti išvadą, kad jūsų laikysena netaisyklinga arba bloga. Aleksandravičienė ir kt. (2011) bloga laikysena apibūdina kaip netaisyklingą kūno dalių sąveiką, kai mažėja raumenų aktyvumas ir tai didina apkrovimą svorį laikančioms struktūroms, mažėja kūno pusiausvyros pasiskirstymas virš atramos pagrindo. Anot Burkovos ir Lisickojos (cit. Aleksandravičienės ir kt.,2011) netaisyklinga laikysena, raumenų disbalansas, netinkamas kvėpavimas sukelia kasdienį nuovargį. Pagrindiniai netaisyklingos laikysenos bruožai: nuo vertikalios kūno ašies nuleista ar atlošta galva (žiūrint iš šono); atkišti į priekį, pakelti arba asimetriški pečiai, išpūstas pilvas, pernelyg didelis juosmens išlinkimas (lordozė), atsikišęs dubuo; palinkusi nugara ir įdubusi ar nusileidusi krūtinės ląsta. (Balčiūnienė, 1997; Naužemys, Saplinskas, Kniukšta,2000). Daugelis autorių taisyklingą laikyseną apibūdina kaip tiesią žmogaus stovėseną ir tiesų stuburą. Saniuko (2007) teigimu, taisyklinga žmogaus laikysena yra kai priekinėje plokštumoje normalus stuburas yra tiesus, o šoninėje plokštumoje yra kaklinis ir juosmenimis stuburo išlinkimas į priekį, krūtininėje bei kryžkaulinėje dalyje nugarinis išlinkimas. Aleksandravičienės ir kt. (2011) gera laikysena apibūdinama kaip pusiausvyra tarp griaučių ir raumenų sistemos. Muckus ir Petravičius (2001) gerą laikysena įvardina kaip tokią fizinę pozą, kuri leidžia kūno segmentams laikytis vienoje biomechaninėje linijoje, kad šie galėtų įveikti gravitacijos jėgas ir tą jėgą, kuri 7

8 saugo nuo susižalojimų ar deformacijų ir leidžia geriausiai funkcionuoti organizmui. Naužemys, Saplinskas, Kniukšta (2000) gerą laikyseną apibūdina ne tik kaip grožį, bet ir kaip sveikatą. Mockevičienė, Vaitkevičius, Židonienė (2003) išskiria pagrindinė geros laikysenos taisyklę - tiesią nugarą. Anot Neumann (2010) esant taisyklingai laikysenai sagitalinėje plokštumoje stuburo linkiai turėtų būti tokie: kaklinė lordozė 30-35, krūtininė kifozė - 40, juosmeninė lordozė - 45 Autoriai išskiria netaisyklingos stovėsenos įpročius, kuriuos priimta vadinti ydinga laikysena. Mockevičienė, Vaitkevičius, Židonienė (2003) nurodo, kad ydinga laikysena yra tik blogas įprotis, nuo kurio vaiką galima atpratinti kontroliuojant jo stovėseną. Laikysena priklauso nuo raumenų ir raiščių būklės, tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos santykio, dubens padėties, stuburo paslankumo ir kt. Tačiau laikysenai turi įtakos ne tik anatominiai ir fiziologiniai organizmo faktoriai, bet žmogaus psichika, centrinės nervų sistemos būklė. (Mockevičienė, Vaitkevičius, Židonienė, 2003). Paknys (2011) praplečia, kad laikyseną gali lemti stuburo ir krūtinės ląstos forma, galvos, pečių juostos, rankų, pilvo, dubens ir kojų laikymo būdas. Laikysena tiesiogiai susijusi su mūsų sveikata iš pakitusios laikysenos galima spręsti apie fizinę asmens sveikatą ir nusiskundimus. (Archinavičius, Kesminas, Milčarek, 2004). Pagal F.P. Kendall, E. K. McCreary (2005) išskiriami 4 laikysenos tipai: 1. Normali laikysena - saikingai banguota nugara, iškila krūtinė, tiesus pilvas. 2. Tiesi ( plokščia nugara) - tiesus stuburas, silpni ir neryškūs jo linkiai. 3. Sukumpusi - viršutinė kūno dalis palinkusi į priekį. 4. Lordozinė - ryškus juosmens linkis, atsikišęs pilvas, atlošta viršutinė juosmens dalis. 5. Kifozinė- ryški juosmens ir sprando lordozė, akivaizdi nugaros kifozė, ypač išryškėjusi kumpa nugara.) Vaiko fizinė raida nuo gimimo iki tol kol asmuo suauga yra sudėtingas ir kintantis procesas. Šiuo metu kinta kūno ilgis, masė ir proporcijos. Visos kūno dalys keičiasi netolygiai, priklausomai nuo amžiaus. Taip pat pastebimi skirtumai tarp mergaičių ir berniukų augimo pastarosios auga greičiau. Potapčiūk ir Didūra (cit. Satkunskienė, 2008) išskiria 4 judesių raidos lygius, kurie veikia vaikų laikysenos formavimąsi nuo kūdikystės: o I lygis kūdikis gulėdamas ant pilvo, kelia galvą. Šiuo metu formuojasi kaklo raumenų tonuso refleksai, kurie lemia bazinį raumenų įtempimo lygį ir kūno pusiausvyrą; o II lygis formuojasi raumenų-sąnarių ryšiai, kurie sudaro prielaidas judesių automatizavimui. Kūdikis pradeda šliaužioti ir sėdėti, formuojasi vienos pusės, vėliau skirtingų pusių galūnių raumenų veiklos mechanizmai, kurie leidžia formuotis stovėjimo ir ėjimo optimaliems stereotipams; 8

9 o III lygis formuojasi kūdikio pirmųjų metų pabaigoje. Šiuo metu įgytų judėjimo įgūdžių pagrindu lavinama kūdikio orientacija erdvėje; o IV lygis susiformuoja kūno vertikali padėtis, kurioje raumenų įtempimai yra minimalūs. Norbutaitės teigimu (2008) - didžioji laikysenos modelių dalis būna įgimta. Skirtingi autoriai išskiria, kad vaikui augant kinta ir jo gebėjimai. Ikimokyklinis amžius, Muckaus (2006) teigimu, prasideda nuo 3 iki 7 metų. Nuo trijų metų vaiko gebėjimai sparčiai kinta. Tokio amžiaus vaikas jau moka sėdėti, vaikščioti, augant pradeda naudotis įvairiais įrankiais (peilis, šakutė, plaktukas). Ikimokykliniame amžiuje vaikas išmoksta bėgti, išryškėja judėjimo asimetrija pradedama naudotis pagrindine ranka kaire arba dešine. Pradeda ryškėti judėjimo įgūdžiai. Poteliūnienė (2012) papildo, kad mažyliams sukakus 5 7 metams prasideda pirmasis kritinis amžiaus tarpsnis judėjimo aparatui. Vaikui augant kinta ne tik galūnių proporcijos bet ir liemens, galvos matmenys, keičiasi atskirų dalių apimtys, plokštėja krūtinė, didėja delnai, pėdos, kinta atskirų kūno dalių lenkimo kampai, tačiau tai vėl gi priklauso nuo tam tikro amžiaus tarpsnio. Hesas, Ėderis, Montagas ir Šut (2005) praplečia, kad vaiko kūno forma ištįsta, prieš tai buvusios apvalios kūno formos suplokštėja, stangrėja raumenys. Ferrari ( 2008) pabrėžia, kad vaikų raumenys stiprėti savaime negali - juos reikia stiprinti pasitelkus fizinę veiklą, nes ji padeda vaikui normaliai vystytis, augti sveiku. Aleksandravičienė ir kiti (2011); Proškuvienė (2004) pritaria tai pačiai Ferrari (2008) nuomonei, kad fizinis aktyvumas augančiam vaikui yra labai svarbus. Proškuvienė (2004) taip pat teigia, kad judėjimas aktyvina organizmo veiklą, vystosi atsparumas ligoms, pagerėja judesių koordinacija, gerėja stuburo lankstumas, sušildomi sąnariai, aktyvėja kraujo cirkuliacija, kuri svarbi raumenų mitybai ir augimui Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos vertinimas Raumenys ir kaulai yra viso mūsų atrama, o nuo jų išsivystymo priklauso laikysena, judesiai, vikrumas ir kita. (Petrauskienė, Zaborskis, 2000). Dundulis ir Rauckis (2002) teigia, kad yra daug būdų ir metodų kuriais galima įvertinti laikyseną. Autoriai laikysenos vertinimo būdus skirsto ir į dvi grupes grafiniai ir matavimo. Tų pačių autorių teigimu, nuo 2002 metų paplito fiziologinės diagnostikos metodai chronaksimetrija, metonometrija, elektromiografija. Įvairiais matavimo metodais apibūdinama laikysena paremta konkrečiais parametrais, išreikštais linijiniais ir kampiniais dydžiais, tačiau visi laikysenos vertinimo būdai turi trūkumų. Vieni yra subjektyvūs, taikant kitus reikia daug laiko, tretiems reikalinga įranga kurią sunku gabenti iš vienos vietos į kitą 9

10 ir galiausiai yra metodų kenkiančių mūsų sveikatai (rentgenoskopija). Prie šių trūkumų prisideda ir sunkūs skaičiavimai kurie dažnai būna labai sudėtingi. Balčiūnienės, (1997); Adaškevičienės, (1999, 2004); Gasparskienės, (2000); Dadelienės ir kt., (2001); Mockevičienės ir kt., (2003); Skiriaus, (2005) teigimu laikysenos ir stuburo deformacijas galima įvertinti pasitelkus somatoskopiją (apžiūrą) ir padarius rentgeno nuotraukas. Mokslininkų (Furber et al, 2005) įrodyta, kad stuburo linkių pakitimus tiksliausiai diagnozuojama stovint ir atliekant priekinio ir šoninio vaizdo rentgenologini tyrimą. Autorių teigimu žmogui stovint rentgeno nuotraukose fiksuojamas labai tikslus iškrypimo kampas. Somatoskopijos metu vaikas iki pusės nurengiamas ir pastatomas nugara į langus. Vaikas turi būti apžiūrimas iš visų pusių pradedant nuo nugaros, įvertinant galvos padėtį, kaklo ir pečių juostos kampų asimetriškumą, pečių aukštį, menčių kampų, klubų sąnarių raukšlės asimetriškumą, stebėti vaiką iš priekio ir iš šono ieškant asimetriškumų, įvertinamas dubuo (pasikreipęs ar ne), kojų forma (normali, O pavidalo, X pavidalo) ir pėdų forma. Adaškevičienė (2004) apžiūrą atlieka ne tik iš šonų, iš priekio, bet ir pasilenkus. Pasilenkusio į priekį vaiko laikysena vertinama apžiūrint nugarą ar nesiformuoja kuprelė, ar nėra suplokštėjimų ir išgaubimų, stebima nugaros asimetrija. Apžiūrėjus laikyseną dar reikia įvertinti raumenų sistemą ir stuburo padėtį. Pastebėjus raiščių ar raumenų sistemos pakitimus galima teigti jog tai netaisyklinga laikysena, pastebėjus stuburo iškrypimą - stuburo deformacija. Adaškevičienės (1999) teigimu vaikas ir pats gali pasitikrinti ar jo laikysena yra taisyklinga. Tereikia atsistoti prie lygaus paviršiaus sienos ar kitos vertikalios plokštumos. Prispausti prie sienos pagrindinius taškus: pakaušį, mentis, sėdmenis, blauzdas ir kulnus. Stebėti ar pavyko prispausti visas išvardintas kūno dalis. Tada išsitiesti, pasitempti ir pavaikščioti. Grįžus vėl atsiremti į sieną ir pasitikrinti ar laikysena nepakito. Tokią laikyseną reikėtų išlaikyti stovint, sėdint ir einant. Dadelienė, Juocevičius (2001); Martinkus (1998), teigia, kad fizinį išsivystymą galima įvertinti antroposkopija. Antroposkopija tai išorinė apžiūra vertinant tiriamojo odą, krūtinės formą, pilvą, kojas, raumenyno išsivystymo laipsnį, riebalų pasiskirstymą, atramos ir judamojo aparato būklę, bei stuburo formą. Šios išorinės apžiūros metu didžiausias dėmesys kreipiamas stuburo formai iš šono (stebimi fiziologiniai linkiai). Stuburo linkius į šonus dar galima įvertinti naudojant svarelį, liniuotę arba kifoskoliometrą. Vertinama naudojant svarelį stebimas santykis tarp vertikalios linijos padėties ir kūno padėties. Svarelis pritvirtinamas prie lubų ir linija turi kirsti svarbiausius stovinčio tiriamojo taškus: o iš priekio: kaktos centras; nosies centras; smakro centras; centras tarp kelių; centras tarp kulkšnų; o iš šono: ausies spenelis; peties kampas; didysis šlaunikaulio gubrys; girnelės šoninio paviršiaus vidurys; šiek tiek į priekį nuo kelio ir čiurnos sąnario vidurio. 10

11 o iš nugaros: galvos centras; C keterinė atauga; plyšys tarp sėdmenų; centras tarp kulkšnų. Vertinant iš nugaros stebimas tiriamojo stuburas (ar yra linkiai į šonus), pečių aukštis, menčių išsidėstymas, dubens padėtis, tarpai tarp nuleistų rankų ir liemens ( kitaip talijos trikampiai), stebima kojų forma, pėdos skliautas. Muckus ir Petravičius (2001) siūlo keletą būdų kaip galima išmatuoti skoliozinius stuburo linkius. Šiam tikslui naudojami trys rentgenografiniai metodai kuriuos galima naudoti norint nustatyti skoliozės, lordozės ar kifozės laipsniui matuoti. Risser Ferguson metodas - pirmiausia nustatomas žemiausias slankstelis, kurio apatinis paviršius labiausiai krypsta į linkio išgaubtumą ir nustatomas aukščiausias slankstelis, kurio viršutinis pavirius labiausiai palinkęs link įgaubtumo. Tada nustatomas linkio vidurys tarp pasirinktų slankstelių. Brėžiama linija nuo žemiausio slankstelio vidurio į viršuje esančio slankstelio vidurį. Taip pat daroma ir nuo aukščiausio slankstelio. Susikirtimo vietoje gautą kampą išmatuojame. Cobb metodas tai dažniausiai naudojamas metodas. Šiuo atveju linija brėžiama per viršutinę proksimalinio slankstelio ribą, kuri labiausiai krypsta į linkio įgaubimą. Taip pat darome ir su apatine distalinio slankstelio riba kuri labiausiai pakrypusi į išgaubtumą. Šiuo atveju matuosime tą kampą kur šios dvi ašys susikerta. Cobb šiuos slankstelius vadina tarpiniais slanksteliais, jų negalima painioti su anatominiais tarpiniais slanksteliais, esančiais tarp atskirų stuburo dalių. Gali būti, kad Cobb kampas yra tolimas, todėl reikia pratęsti liniją į viršų nuo apatinės linijos ir į viršų nuo apatinės linijos. Susidaręs smailusis kampas ir yra Cobb kampas. Tai painus ir subjektyvus metodas, kuris gali neparodyti tikrojo iškrypimo laipsnio, nes tokio pat dydžio kampas gali turėti visai kitą iškrypimą. White Panjabi metodas pirmiausia nustatoma didžiausia lenkimo momento vieta, linkio viršutinio slankstelio ar disko centro vieta, kurią reikės išmatuoti. Pasižymime du taškus ant proksimalinio ir distalinio slankstelio. Per visus šiuos tris taškus nubrėžiamas apskritimas. Paslinkus proksimalinį ir distalinį taškus arčiau viršutinio taško braižomas naujas apskritimas, kuris turi būti šiek tiek mažesnis už pirmąjį. Tokia procedūra yra tęsiama kol visi trys taškai atsiduria maždaug viename taške. Tada tereikia išmatuoti šių apskritimų spindulį. Taip gaunamas iškrypimo spindulys. Juškelienė ir Dailidienė (1999) savo tyrime norėdamos įvertinti vaikų asimetrinę laikyseną naudojo laikysenos tinklelį ir vertikalų svarelį. Laikysenos tinklelis - ant sienos pritvirtinamas tinklelis sudarytas iš 5 cm 2 kvadratėlių, svarbu, kad tinklelis būtų kiek didesnis nei vaiko ūgis. Vertikalių ir horizontalių linijų dėka galima įvertinti kūno ašių išsidėstymą. Autoriai vertino pečių, menčių kampų, klubų lygio simetriškumą, bei lygino trikampių tarp nuleistų rankų ir liemens linijos dydį. 11

12 Dundulis ir Rauckis (2002) atliko tyrimą Priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno deformacijų ypatumai kurį atliko remdamiesi M.E. Kliujevo 1992 metais parengta metodika. Sagitalinėje plokštumoje matavo kaklo, liemens lordozės linkius ir krūtinės išlinkimus, frontalinėje plokštumoje apatinių menčių kampų, tolimiausių pečių kampų, atstumo vienos ir kitos rankos nuo liemens asimetriją, remiantis specialia liniuote. 1987m. Hoeger (cit. Archinavičius ir kt., 2004) laikyseną ir jos nukrypimus nuo normos siūlo vertinti balais. Vertinami atskiri kūno segmentai: galva, pečiai, stuburas, dubuo, keliai ir čiurnos, kaklas ir viršutinė stuburo dalis, liemuo, pilvas, apatinė stuburo dalis, kojos. Kūno segmentais vertinami frontalioje ir sagitalinėje plokštumose. Kiekvienas segmentas įvertinamas balais: gerai 5, patenkinamai 3, blogai 1. Sudėjus balus gauname rezultatus laikysena laikoma: puiki balai, gera 44-40, patenkinama 39-30, bloga 29-20, labai bloga <19. Norint nustatyti stuburo deformacijos (pvz.: skoliozės) požymius atliekamas FBT testas (Juškelienė, 1998; Juškelienė ir kt., 1999; Mockevičienė ir kt., 2003). Tiriamasis pastatomas ant lygaus paviršiaus, pėdos turi būti pečių plotyje, nugara atsisukęs į tyrėją; lėtai lenkiamasi į priekį visu stuburu (kaklo, krūtinės ir juosmens dalys), rankos turi kaboti laisvai, statmenai į grindis. Vertinamas šonkaulių lankų simetriškumas: jei FBT neigiamas šonkaulinės kuprelės nerasta; teigiamas FBT vienos pusės šonkaulinė kuprelė didesnė nei 0,5cm. Gydymo praktikoje naudojama ir kitokių, sudėtingesnių, tyrimo metodų: reljefinis nugaros tyrimas, rentgenologinis stuburo, dubens tyrimas, kompiuterinė stuburo tomografija, stuburo branduolinis magnetinis rezonansas. Visus šiuos tyrimus gali atlikti tik gydytojas, medicinos įstaigoje. (Adaškevičienė, 2008) 1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos korekcija Daugelis mokslininkų tokių kaip Daniusevičiūtė, Daniusevičius, Brazaitis, (2009); Archinavičius, Kesminas, Milčarek, (2004) nurodo tuo pačius anatominius veiksnius, kurie įtakoja laikyseną: kaulų kontūrai (pvz., pusinis stuburo slankstelis); dubens kampas (normalus - 30 ); raiščių silpnumas; fascijų ir raumenų sausgyslių įtempimas (pvz., krūtininis raumuo, šlaunies lenkiamasis, plačiosios fascijos tempiamasis raumuo); 12

13 raumenų tonusas (pvz., didysis sėdmens raumuo, pilvo raumenys, nugaros tiesiamasis raumuo); sąnarių padėtis ir judrumas. Todėl labai svarbu stiprinti ir treniruoti silpnus kūno raumenis, atlikti įvairius tempimo, lankstumo, jėgos ir ištvermės pratimus siekiant užkirsti kelią laikysenos sutrikimams. (Kazlauskas, Radževičienė, 2009). Norint išsaugoti sveikatą ir ją sustiprinti labai svarbu - fizinė veikla. Pirmiausia reikėtų galvoti ne apie kuo didesnius pasiekimus, bet apie veiklos teikiamą džiaugsmą. Reikėtų skatinti mažiau aktyvius vaikus judėti daugiau, bet nepamiršti atsižvelgti ir į kiekvieno individualius judėjimo poreikius. (Petrauskienė, Zaborskis, 2000). Vaitkevičius, Grinienė, Šlapkauskaitė, Navickienė ir Mockevičienė (2001) teigia, kad sveikatos ugdymas yra labai svarbi pedagoginio proceso dalis, kuri padeda formuotis vaikui kaip asmenybei, ugdo dvasinę ir fizinę kultūra. Nuo darželio pradedama mokyti apie sveiką gyvenseną, vaikas formuoja savo vertybes, mokosi kaip tausoti, stiprinti savo ir aplinkinių sveikatą. Anot šių autorių sveikatos ugdymu turi rūpintis šeimos nariai, mokytojai, gydytojai ir kita svarbi vaiko aplinka. Profilaktinių sveikatos patikrinimų 2012 metų duomenimis, sveikatos sutrikimų vaikų tarpe nuolat daugėja. (Balčiūnienė, 2013). Vis dar išlieka tendencijos dėl regos, skeleto raumenų sistemos, dantų ligų sutrikimų daugėjimo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Kiekvienam mokytojui, dirbančiam su ikimokyklinio amžiaus (3 6 metai) ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus (7-10 metai) vaikais, reikia žinoti kaip paskirstyti fizinį krūvį ir jį individualizuoti atsižvelgiant į kiekvieno vaiko asmeninius gebėjimus, sveikatą, psichinės ir fizinės raidos dėsningumus ir parinkti atitinkamą metodą (Poteliūnienė, 2012). Birontienė (2008) teigia Ikimokyklinis vaiko amžius yra judesių atsiradimo ir spartaus vystymosi periodas. Todėl reikia stengtis kuo ankščiau pradėti vaikų fizinį ugdymą. Wojna, Anwajler, Hawrylak, Barczyk (2010) teigimu nepakankama fizinė veikla neigiamai veikia kaulų ir raumenų sistemą: mažėja raumenų jėga ir tonusas, statinė ir dinaminė ištvermė. Per mažas ikimokyklinio amžiaus vaikų nugaros raumenų tonusas nesuformuoja tinkamų stuburo išlinkimų. Daugelio autorių teigimu fizinė veikla teigiamai veikia vaikų organizmą. Fizinis aktyvumas vaikystėje glaudžiai siejasi su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimu, normaliu griaučių raumenų vystymusi (Craggs, Corder, Sluijs, Griffin, 2011). Anot Heso, Ėderio, Montago, Šut (2005); Gasparskienės (2000) - sportas ir fiziniai pratimai gerina stubure vykstančius kraujo apytakos procesus, o tikslingi užsiėmimai stiprina įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusių raumenis, liemenį, kitaip vadinamą raumenų korsetą. Adaškevičienės (2004) teigimu raumenų korsetas 13

14 stiprinamas įtraukiant rankų, pečių, nugaros ir pilvo raumenis. Šias sritis geriausia stiprinti iš įvairių padėčių - stovint, sėdint, gulint ant pilvo ar nugaros, prieš veidrodį). Adaškevičienės (2004) teigimu, norint formuoti taisyklingos kūno laikysenos įgūdžius dėmesys turi būti skiriamas vaiko aktyvaus judėjimo skatinimui, fiziniam lavinimui bei individualiam sveikatos stiprinimo priemonių taikymui. Koreguoti laikyseną reikia pradėti nuo darželio ir tęsti mokykloje (Vaitkevičius, Grinienė, Šlapkauskaitė, Navickienė, Mockevičienė, 2001). Aktyvaus gyvenimo skatinimas ir taisyklingos laikysenos formavimas pradedamas rytinės mankštos metu. Šios mankštos kompleksą galėtų sudaryti nuo 5 iki 9 pratimų tinkančių lavinti laikyseną, stiprinti nugaros, pilvo, pėdos skliauto raumenis, gerinančius lankstumą bei pusiausvyrą. (Petrauskienė, Zaborskis, 2000). Naužemio, Saplinskio, Kniukškos (2000) teigimu labai svarbu, kad 3 4 metų vaikai įprastų reguliariai mankštintis ir sudarius tinkamas sąlygas mokytųsi naujų įdomių ir žaismingų pratimų, laikytųsi asmens higienos ir grūdinimosi pagrindų. Petravičiaus (2001) teigimu korekcinės pratybos ikimokyklinio amžiaus vaikams turėtų užtrukti iki minučių ir yra skirstomos į tris pagrindines dalis: Įvadinė dalis - kai organizmas ruošiamas darbui, apšylama, jos trukmė 3-5min. Pradedama nuo lengvesnių pratimų - kvėpavimo, raumenų tempimo ir kitus pratimus. Pagrindinė dalis pratimai atliekami naudojant visus organizmo išteklius, didžiausiu fiziniu krūviu. Atliekami pratimai skirti stiprinti nugaros, galūnių, liemens, pilvo raumenis, lavinti pusiausvyrą ir gerinti laikyseną. Baigiamoji dalis pratybų pabaigoje naudojami pratimai skirti nusiraminti pavargusį organizmą. Naudojami kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Norint parengti judesio korekcijos užsiėmimo planą reikia atsižvelgti vaikų individualumus, kiekvieno fizinį subrendimą, parinkti tokius pratimus kuriuos vaikai gerai žino ir jau yra taikę, tačiau galima juos pasunkinti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų mankštinti nedaugiau 30 minučių. (Adaškevičienė 2004; Senkutė, Radžiūnas, 2012). Kiekvieną kartą reikia pildyti vaikų žinias apie fizinį aktyvumą, naudoti kuo įvairesnes mokymo formas, metodus, skirti daug laiko judėjimui, nuolat kartoti gautą informaciją, pratimus ir stengtis visa tai įtvirtinti. (Mickevičienė, Motiejūnaitė, Skurvydas, 2006). Gasparskienė (2000); Ribeiro, Guerra, Oliveira et al., (2004), pabrėžia, kad netaisyklingą laikyseną galima koreguoti ir taisyti pasitelkiant kūno kultūrą, koreguojamuosius pratimus, tinkamai judant, kontroliuojant save ir prižiūrint suaugusiems. Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysena koreguojama naudojant įvairius metodus ir priemones. Susidūrus su laikysenos sutrikimais dažniausiai taikoma aktyvioji ir pasyvioji korekcija. Aktyvioji korekcija tai koreguojamoji gimnastika (kuri veiksmingiausia pradžioje), sporto elementai (gerina bendrąją medžiagų apykaitą, raumenų mitybą), specialus judėjimo rėžimas, gydomasis plaukimas, žaidimai kuriuos rekomenduoja kineziterapeutas. Pasyvioji korekcija (šią priemonę 14

15 skiria gydytojas) pasitelkiamos ortopedinės priemonės (individualiai pagaminti korsetai, gipsinės lovelės ir kt.), masažas (tai viena veiksmingiausių priemonių, tinkanti vaikams kurių raumenys dar labai silpni), manžetinis tempimas, gulėjimas, koreguojamosios padėtys bei operacinis gydymas. (Gasparskienė, 2000). Norbutaitės (2008) teigimu neurodinaminės terapijos metodas (naudojant specialios paskirties Gymnic ar kitus įvairių matmenų kamuolius) taikomas Lietuvoje nuo 1993 metų ir yra naudojamas koreguoti vaikų netaisyklinga, ydingą laikyseną bei siekiant sumažinti ir išvengti stuburo deformacijų. Šiuo metodu koreguojama pusiausvyra, lankstumas, koordinacija, įtraukiami visi kūno raumenys. Kendall, McCreary, Provance (2005) teigimu stuburo laikysenai svarbią įtaką turi raumenys kurie padeda išlaikyti taisyklingą laikysenos padėtį. Šiuos raumenų parametrus, galima ženkliai pagerinti nepriklausomai nuo vaikų amžiaus ir genetinių savybių, tačiau geriausia tai daryti nuo mažumės. Adaškevičienė (2004) išskiria bendrąsias profilaktines priemones, kurios sumažina galimybę atsirasti laikysenos sutrikimams: sveikai ir racionaliai maitintis, nes tai anot Juškelienės (2007) gali lemti įvairių medžiagų ir vitaminų trūkumus, kurie sukelia ligas, sutrikdo augimo procesą ir nutukimą; vaikščioti gryname ore; reguliariai ir sistemingai atlikti mankštą; grūdintis; rinktis patogią aprangą atsižvelgiant į metų laikus; vėdinti įvairias patalpas; parinktas fizinis aktyvumas atitinkantis vaiko poreikius; harmonija tarp aktyvios, ramios ir statinės veiklos. Taip pat laikyseną reikia ugdyti formuojant tiesų ir gražų vaiko įvaizdžio suvokimą, stengiantis nukreipti vaiką savistabai, savikontrolei vertinant laikyseną. (Adaškevičienė, 2004). Naujasis Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono sveikatos politikos dokumento Sveikata XXI priimto 1998 metais, 13 uždavinys skelbia, kad iki 2015 metų įvairių regiono gyventojams turi būti sudarytos palankios galimybės gyventi sveikoje fizinėje, socialinėje aplinkoje, namuose, ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose bei vietos bendruomenėse. (Adaškevičienė, 2004; Juškelienė, 2008). Autorių teigimu, šis dokumentas įpareigoja suteikti galimybę 95 procentams vaikų ugdytis sveikatą stiprinančioje mokymo įstaigoje. Tačiau pagal dabartinę 2015 metų statistiką yra tik nedidelė dalis specialių ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų kuriose vaikai turi galimybę stiprinti savo sveikatą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams, neturintiems laikysenos sutrikimų, svarbi profilaktika, nes bėgant metams laikysena keičiasi ir sutrikimai gali išryškėti vyresniame amžiuje. (Juškelienė, 2003). Griaučių ir raumenų sistemai būtinas judėjimas ir fiziniai pratimai, nes taip stiprinami raumenys, gerinamos raiščių ir sausgyslių tamprumo savybės, didina sąnario judrumo amplitudę ir stuburo lankstumą. Girskio teigimu (2009) sportinės veiklos metu centrinėje nervų sistemoje 15

16 gaminasi tam tikros biologiškai aktyvios medžiagos, kurios gerina nuotaiką. Kineziterapijos priemonės yra efektyviausias būdas ne tik gerinti nuotaiką bet ir efektyviai formuoti taisyklingą laikyseną, stiprinti ir vystyti raumenis. 16

17 2. Skyrius JUDESIO KOREKCIJOS UŽSIĖMIMŲ POVEIKIS 4 5 METŲ VAIKŲ KŪNO LAIKYSENAI 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas Organizavimas. Tyrimas organizuotas bendradarbiaujant Šiaulių universiteto SGNSF Sveikatos studijų katedrai ir Šiaulių sanatorinio lopšelio/ darželio bendruomenei. Tyrimas. Tyrimas buvo atliktas Šiaulių miesto sanatoriniame lopšelyje darželyje " Pušelė" 2015 metų sausio - kovo mėnesiais. Pirmiausia buvo ištestuoti visi 8 vaikai 3 berniukai, 5 mergaitės. ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostine įranga buvo naudojama kaip atrankos kriterijus siekiant atskleisti ryškesnius pirminius laikysenos vertinimo duomenis ir W. W. K. Hoeger (1988) laikysenos vertinimo sistema siekiant palyginti būsimus rezultatus po judesio korekcijos. Gavus tyrimo duomenis sudaryta rekomendacinio pobūdžio judesio korekcijos programa skirta ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenai lavinti. Judesio korekcijos užsiėmimai vyko 3 kartus per savaitę, vieno užsiėmimo trukmė minučių. Iš viso su vaikais buvo dirbama 20 užsiėmimų. Judesio korekcijos programoje įtraukti pratimai naudojant įvairias priemones (kamuolius, lankus, terapinius kamuolius) atliekami pratimai gulimose padėtyse stabilizuojant juosmeninę stuburo dalį, taip pat naudojami pratimai stiprinti viršutinių ir apatinių galūnių raumenis, pilvo raumenis, nugaros ir liemens raumenis. Galiausiai W.W.K. Hoeger laikysenos vertinimo sistema vaikai buvo vertinami po judesio korekcijos programos taikymo. Laikysenos vertinimas. Laikysenos vertinimas ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostine įranga buvo atliekamas 2014 m. lapkričio 17 dieną, prieš judesio korekcijos programos taikymą. Ikimokyklinukai buvo tiriami gavus tėvų sutikimą. ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostinę įrangą sudaro ultragarsinis žymeklis kuris skirtas užfiksuoti atitinkamus taškus, pagal kuriuos kompiuterinė programa atlieka matavimus ir pateikia vaizdinę informaciją apie asmens laikyseną ir Zebrio sensorinis prietaisas kuris ir perduoda ultragarsinio žymeklio informaciją tiesiai į kompiuterį. 2 Laikysenos vertinimas W. W. K. Hoeger (1988) sistema (žiūrėti 1 priedą) buvo atliktas du kartus (prieš judesio korekcijos programos taikymą ir po jos) 2015 metų sausio 6 dieną ir kovo 9 dieną. W. W. K. Hoeger (1988) sistema laikysena vertinama vizualiai apžiūrint asmens atskiras 2 Zebris Medical GmbH Spinal Analysis. Vokietija. Interaktyvus [ žiūrėta ] 17

18 kūno dalis sagitalioje ir frontalioje plokštumose, todėl šis tyrimas yra gana subjektyvus. Laikysena vertinama balais: gerai - 5 balai, patenkinamai - 3 balai, blogai - 1 balas. Apžiūrint vaiką iš nugaros vertinama: galvos padėtis, pečių juostos simetriškumas, menčių kampų padėties simetriškumas, dubens simetriškumas, kelių ir čiurnų deformacijos. Apžiūrint vaiką iš šono vertinama: fiziologiniai stuburo linkiai, liemens pasvirimas, pilvo padėtis, apatinės stuburo dalies (liemens) linkis, kojų tiesumas (žiūrėti 2 priedą). Po atskirų kūno dalių įvertinimo rezultatai sumuojami. 1 lentelėje pateikiamas W.W.K. Hoeger (1988) vertinimas. 1 lentelė Balai Vertinimas Puiki laikysena Gera laikysena Patenkinama laikysena Bloga laikysena < 19 Labai bloga laikysena Matematinė statistinė analizė. Duomenims įvesti ir rezultatams apdoroti buvo naudotas duomenų įvedimo ir statistinės analizės programinė įranga Microsoft Office Excel Tyrimo metu buvo skaičiuojami standartinis nuokrypis ir statistinis reikšmingumas. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingi kai paklaidos tikimybė p < 0,05. (Pukėnas, 2004). Judesio korekcijos programa. Judesio korekcijos programa sudaryta remiantis šiais autoriais: 1. Aušiūrienė, R. (2000). Kineziterapija su GYMNIC kamuoliais. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, Knygiai. 2. Balčiūnienė, S. (1997). Netaisyklingos laikysenos ir stuburo iškrypimų korekcija. Šiauliai, ŠU. 3. Dineika, K. (2001). Psichofizinė treniruotė. Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras. 4. Mockevičienė, D., Vaitkevičius, J.V., Židonienė, L. (2003). 5-7 metų vaikų motorikos sutrikimai ir profilaktika. Šiauliai, Šiaurės Lietuva. 5. Patel, K. (2005). Corrective exercise. A practical approach. Hodder Headline Group, UK. Užsiėmimo trukmė: minučių Tikslas: Koreguoti ikimokyklinio amžiaus vaikų laikyseną. 18

19 Uždaviniai: 1. Stiprinti ikimokyklinio amžiaus vaikų galūnių, nugaros ir pilvo raumenis. 2. Lavinti pusiausvyrą, koordinaciją 3. Mokyti bendrauti ir bendradarbiauti, dalintis priemonėmis darant pratimus porose. Programoje naudojamos priemonės: kamuoliai, terapiniai kamuoliai, lankai. Judesio korekcijos programa skirta laikysenos lavinimui, raumenų stiprinimui per žaidimus ar žaidybinius elementus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai atliko pratimus pateiktus per imitacijas Tyrimo dalyviai Tyrimo metu laikysena su buvo vertinama Šiaulių miesto sanatorinio lopšelio darželio Pušelė ikimokyklinio amžiaus vaikai iš trijų skirtingų grupių. Tiriamąją imtį sudarė 8 vaikai nuo 4 metų iki 6 metų. Iš jų 3 berniukai ir 5 mergaitės. Dalyviai buvo atrinkti netikimybinės tikslinės atrankos būdų. Visus tiriamuosius vienijo bendra mokymosi įstaiga ir amžiaus grupė. Tiriamojo nr. Tiriamųjų ūgio ir svorio kaita Lytis Amžius Ūgis prieš programą (cm) Ūgis po programos (cm) Svoris prieš programą (kg) 1 V ,5 18,2 2 V 3, , V ,5 19,1 4 M , M M ,2 7 M ,8 8 M ,2 24,4 2 lentelė Svoris po programos (kg) 2.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos tyrimas Pirminio tyrimo duomenims pagrįsti, buvo remtasi Neumann (2010) taisyklingos laikysenos, sagitalinėje plokštumoje, stuburo linkių rodmenimis, kurie turėtų būti: kaklinė lordozė, 40 - krūtininė kifozė, 45 - juosmeninė lordozė ir pagal Muckų (2006) 30 - kryžmens kampas. Analizuojant berniukų stuburo linkius pastebėta, kad jie neatitinka normų. 1 paveiksle matome, kad pirmojo tiriamojo krūtininė kifozė 6,4 laipsniais yra didesnė už antrojo ir trečiojo 19

20 krūtininę kifozę. Nė vieno tiriamojo šis linkis neatitinka normos, yra mažesni nei nurodoma. Pirmojo tiriamojo juosmeninė lordozė išreikšta labiausiai, o antrajam išreikšta mažiausiai (tik 0,5 laipsnio). Standartinis nuokrypis rodo, kad duomenys pasiskirstė labai nevienodai. Kryžkaulio kampas yra panašus visų trijų tiriamųjų berniukų (skiriasi tik 1,6 laipsnio), tačiau jis taip pat neatitinka normų. 1pav. Berniukų stuburo linkiai, sagitalinėje plokštumoje, laipsniais. 2 paveiksle matome mergaičių stuburo linkius sagitalinėje plokštumoje. Duomenys pasiskirstė nevienodai ir šiek tiek skiriasi nuo berniukų pirminių stuburo linkių tyrimo duomenų. Ketvirtosios tiriamosios krūtininė kifozė atitinka normas (40,6 ), penktos ir šeštos tiriamųjų ženkliai padidėjusi, o likusių dviejų - žymiai mažesnė nei nurodyta normose. Tik tiriamosios, pažymėtos ketvirtuoju numeriu, juosmeninė lordozė, kaip ir minėta krūtininė kifozė atitinka normas (44,4 ), likusių mergaičių ji yra sumažėjusi. Net trims mergaitėms juosmeninė lordozė nesiekė 18 laipsnių, kai normose nurodomas 45 kampas. Kryžkaulio kampas, mergaičių tarpe panašus, skirtumas tarp duomenų - tik 2 4, tačiau nė vienai tiriamajai neatitinka normose nurodytų kampų didumų. Dviejų mergaičių kryžkaulio kampas siekia tik 20, dar dviejų 16,1 ir vienai 12,4. Bėgant laikui ir augant stuburo linkiai turėtų keistis. Tokio amžiaus vaikams jie dar nėra galutinai susiformavę. 20

21 2pav. Mergaičių stuburo linkiai, sagitalinėje plokštumoje, laipsniais. Vertinant berniukų pečių ir dubens asimetriją (3 pav.) pastebėti aukščio skirtumai. Dviejų tiriamųjų dešinys dubens kampas yra aukščiau už kairįjį, tuo tarpu trečiojo tiriamojo kairysis dubens kampas yra aukščiau už dešinįjį (18,7 mm). Įvertinus pečių aukščių skirtumus, nustatyta, kad visų trijų tiriamųjų berniukų dešinysis petys yra aukščiau už kairįjį. Remiantis šiais duomenimis galime teigti, kad visų berniukų laikysena yra asimetrinė. Standartinis nuokrypis rodo, kad duomenys tarpusavyje labai skirtingi. 3pav. Berniukų dubens ir pečių aukščių skirtumas, mm. 21

22 Vertinant mergaičių dubens ir pečių asimetriškumą (4 pav.) pastebėta, kad pečių juostos nevienodame aukštyje, taip pat skiriasi ir dubens lankų aukščiai. Taip pat matome, kad dažnesnė asimetrija pastebima kairėje pusėje. Net keturios mergaitės pasižymi kairio peties ir dubens kairės pusės asimetrija. Didžiausias dubens asimetriškumas kairėje pusėje pastebimas septintosios tiriamosios (28,6 mm), o mažiausias pirmosios ir antrosios (3,2 mm). Duomenys tarpusavyje labai skirtingi, tai parodo didelis standartinis nuokrypis. 4pav. Mergaičių dubens ir pečių aukščių skirtumas, mm. Menčių kampų atstumai berniukų tarpe pateikiami 5 paveiksle. Nustatyta, kad visų trijų tiriamųjų kairiosios mentės kampo atstumas yra didesnis nei dešiniosios. Didžiausias atstumas kairėje pusėje nustatytas pirmajam tiriamajam 78 mm, kai tuo tarpu didžiausias atstumas mergaičių tarpe buvo 72 mm, todėl galima teigti, kad berniukų menčių kampų atstumai didesni nei mergaičių, skirtumas - 6mm. 22

23 5pav.Berniukų menčių kampų atstumas nuo stuburo, mm. Lyginant atstumus tarp menčių kampų mergaičių tarpe (6 pav.) pastebėta panaši tendencja. Keturioms iš penkių mergaičių nustatyta, kad kairės pusės menčių kampų atstumas didesnis nei dešinės pusės. Didžiausias atstumas nustatytas antrąjai tiramąjai (72 mm). Tik vienos mergaitės dešinės mentės kampas toliau nei kairės pusės (8mm). 6pav.Mergaičių menčių kampų atstumas, mm. 23

24 Vertinant berniukų ir mergaičių skoliozinę deformaciją, kurios duomenys pavaizduoti 7 paveiksle, nustatyta, kad vienam tiriamajam galima skoliozinė deformacija siekia 15,7, kiti du berniukai šia deformacija nepasižymi. Pagal medicininius išrašus ir duomenis, esančius ugdymo įstaigoje, nė vienam berniukui skoliozinė deformacija prieš tai nebuvo nustatyta. Pastebėta, kad skoliozinė deformacija šiame amžiuje dažnesnė mergaičių tarpe. Vertinant mergaičių skoliozinę deformaciją nustatyta, kad trims tiriamosioms ji galima. Didžiausia deformacija nustatyta ketvirtajai tiriamajai (22,6 ), mažiausia antrajai (13 ). Išanalizavus skoliozinės deformacijos tyrimo duomenis galima teigti, kad mergaitėms reikėtų labiau rūpintis savo laikysena, nes berniukų tarpe skoliozinė deformacija pasitaikė rečiau. Pagal medicininius duomenis nė vienai mergaitei tokia deformacija ankščiau nebuvo nustatyta. Paskutinį kartą vaikai kruopščiai tikrinami buvo prieš mokslo metus, todėl reikėtų kuo greičiau pasitikrinti dar kartą, nes negydoma skoliozinė deformacija gali progresuoti. Gasparskienė (2000) teigia, kad skoliozę gali pakoreguoti taikant įvairius mankštos elementus, todėl tikimasi, kad po judesio korekcijos programos taikymo tiek berniukų tiek mergaičių skoliozinė deformacija turėtų sumažėti. 7pav. Berniukų ir mergaičių skoliozinė deformacija, laipsniais. 24

25 2.4. Ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos tyrimo duomenų palyginimas Vertinant vaikų laikyseną W.W.K. Hoeger sistema, pirmiausia įvertinami atskiri kūno segmentai: 1 balas - blogai; 3 balai - patenkinamai; 5 balai gerai. Analizuojant 8 paveiksle pateiktus galvos padėtis duomenis, pateiktus balais, galime matyti - prieš judesio korekcijos programos taikymą maksimalia balų suma buvo įvertinta daugiau nei pusė tiriamųjų šeši (5 balai), o tai reiškia, kad vaikų galvos padėtis yra teisinga, likę du patenkinamai (3 balai), o tai rodo, kad pastebimas nedidelis galvos nuokrypis į kairę ar į dešinę pusę. Vertinimas po judesio korekcijos pagerėjo tik vienam iš tiriamųjų kurie prieš tai buvo įvertinti patenkinamai. Antrasis berniukas ir aštuntoji mergaitė prieš judesio korekciją buvo įvertinti 3 balais (patenkinamai), tačiau po judesio korekcijos taikymo pagerėjimas pastebimas tik mergaitės duomenyse, antrojo berniuko įvertinimas nepakito. Duomenys tarpusavyje panašūs, nes standartinis nuokrypis nėra didelis ( prieš judesio korekciją 0,8, po judesio korekcijos 0,6). Pagerėjimą galėjo lemti judesio korekcijos programoje pateikti pratimai skirti išlaikyti taisyklingą laikyseną, bei kiekvieno pratimo metu prižiūrėta vaikų galvos padėtis. 8pav.Galvos padėtis balais, ( p > 0,05). Vertinant visų tiriamųjų pečių padėtis prieš ir po judesio korekcijos programos taikymo (9 pav.) pastebime, kad keturioms iš penkių mergaitėms įvertinimas pagerėjo (5 balai), kai tuo tarpu berniukų rezultatai nepakito. Įvertinus pečių padėtį W.W.K. Hoeger sistema prieš judesio korekcijos taikymą pastebėtas nedidelis pečių nuokrypis, o tai patvirtino ir ZEBRIS WinSpine 2.x 25

26 programos tyrimo duomenys. Po programos taikymo pastebime, kad visų mergaičių ir dviejų berniukų pečių padėtis yra horizontali. Antrojo tiriamojo pečių padėtis nepasikeitė, net ir po judesio korekcijos taikymo pastebėtas nedidelis pečių juostos nuokrypis. Pagerėjimą galėjo lemti judesio korekcijos programoje pateikti pratimai pečių juostos raumenų stiprinimui. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05, o šiuo atveju p = 0,01. 9pav.Pečių padėtis balais, (p < 0,05). Analizuojant 10 paveiksle pateiktus dubens padėties duomenis pastebime, kad tiek pirmasis tyrimas Zebrio įranga, tiek W.W.K. Hoeger vertinimo sistema atskleidžia dubens kampų nuokrypius. Vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikus užfiksuotas ketvirtosios tiriamosios dubens padėties pagerėjimas, prieš judesio korekcijos programos taikymą pastebėtas nedidelis dubens nuokrypis ir šis segmentas įvertintas 3 balais (patenkinamai). Po judesio korekcijos programos taikymo pastebimas pagerėjimas, šis segmentas įvertintas aukščiausiu balu - 5. Analizuojant berniukų duomenis, pastebima kita tendencija. Trečiojo tiriamojo dubens padėties vertinime pablogėjimas, pirminio įvertinimo metu nepastebėta dubens aukščio skirtumų, tačiau po judesio korekcijos taikymo įvertinimas pasikeitė. Vertinant berniuko dubens padėtį po programos taikymo pastebėta, kad vienas dubens kampas nežymiai aukštesnis už kitą. Pablogėjimą galėjo lemti vertinimo dieną kelis karta koreguota vaiko stovėsena, bloga tiriamojo nuotaika, prasta savijauta ir kiti negalavimai apie kuriuos berniukas nepranešė iš anksto. 26

27 10pav.Dubens padėtis balais, (p > 0,05). Vertinant 11 paveiksle pateiktus kelių ir čiurnų padėties duomenis matome, kad visiems trims berniukams ir vienai mergaitei prieš judesio korekcijos programos taikymą pastebėtas nedidelis x ar o kojų formos laipsnis. Po judesio korekcijos programos taikymo duomenys pakito tik berniukų tarpe. Trečiojo tiriamojo įvertinimas iš patenkino (3 balai) po judesio korekcijos įvertintas gerai (5 balai). Keturių mergaičių kelių ir čiurnų padėties vertinimas prieš ir po judesio korekcijos programos taikymo nepakito. Vertinant prieš judesio korekcijos taikymą nepastebėta jokių nuokrypių, o po taikymo vertinimas išliko toks pats keliai vertikaliai, pėdos tiesios. Pagerėjimą galėjo lemti įvairios veiklos, pratimai skirti kojų ( x ir o kojų deformacijos) padėčiai koreguoti ( pvz.: sėdėjimas turkiškai ). 11pav.Kelių ir čiurnų padėtis balais (p > 0,05). 27

28 Pateiktoje diagramoje vaizduojami kaklo ir viršutinės stuburo dalies (krūtininės kifozės) pakitimai sagitalinėje plokštumoje (12 pav.). Tiek pirminio tyrimo metu Zebrio įranga, tiek vertinant W.W.K. Hoeger laikysenos vertinimo sistema prieš judesio korekciją nedideli nuokrypiai pastebėti ir berniukų ir mergaičių tarpe. Didžiausi pasikeitimai pastebimi tarp trečiojo berniuko ir septintosios mergaitės duomenų. Iš patenkinamo (3 balų) įvertinimo buvo pasiektas geras (5 balai) įvertinimas. Po judesio korekcijos programos taikymo rezultatai nepakito tik dvejiems tiriamiesiems. Likusiųjų galvą, pečius ir kaklą kerta vertikali linija. Pagerėjimą galėjo lemti viršutinės stuburo dalies, pečių lanko ir nugaros raumenų stiprinimo pratimai taikyti judesio korekcijos programoje. 12pav. Kaklo ir viršutinės stuburo dalies padėtis balais (p >0,05). 13 paveiksle pateikti liemens (juosmeninės lordozės) pakitimai sagitalinėje plokštumoje prieš ir po judesio korekcijos programos taikymo. Lyginant pokyčius tarp berniukų ir mergaičių ryškūs pasikeitimai pastebimi tik tarp berniuku. Prieš judesio korekcijos programos taikymą dvejiems iš trijų berniukų pastebėtas nedidelis pasvirimas, o po programos taikymo liemuo įvertintas kaip tiesus. Antrojo tiriamojo berniuko ir visų penkių mergaičių liemens padėties įvertinimas nepakito. Pastebimas pagerėjimas tarp berniukų galimas dėl to, kad šie du tiriamieji nepraleido nė vieno užsiėmimo ir pratimus skirtus juosmens, nugaros stiprinimui atlikdavo teisingai. Taip pat, tokio amžiaus vaikų stuburo linkiai vis dar formuojasi ir augant keičiasi. Sportinių, žaidybinių 28

29 užsiėmimų metu spartėja medžiagų apykaita kuri skatina augimą. Sprendžiant iš 1 lentelėje pateiktų ūgio ir svorio duomenų, matome kad pirmasis tiriamasis berniukas paaugo 3 cm, trečiasis 1cm. 13pav.Liemens padėtis balais, (p > 0,05). Analizuojant 14 paveiksle pateiktus pilvo padėties duomenis sagitalinėje plokštumoje galima pastebėti visų berniukų ir dviejų mergaičių pasikeitimus. Vertinant vaikus prieš judesio korekcijos programos taikymą septyni tiriamieji buvo įvertinti patenkinamai. Po judesio korekcijos vertinimas pagerėjo ir įvertinus antrą kartą pastebėta kad pilvas plokščias ir įvertinimas aukščiausias (5 balai). Antrasis, ir vienintelis iš visų, tiriamasis prieš judesio korekcijos programą buvo įvertintas blogai (1 balas), o po judesio korekcijos balas pagerėjo patenkinamai (3 balai). Prieš judesio korekcijos programos taikymą jo pilvas buvo atsikišęs ir nudribęs, o po programos taikymo įvertintas tik kaip atsikišęs. Galima daryti prielaidą, kad judesio korekcijos programos metu naudoti pilvo raumenų stiprinimo pratimai pagerino vaikų pilvo padėtį sagitalinėje plokštumoje. Šio tiriamojo svoris prieš programos taikymą buvo 23,4 kg, o pasvėrus po - sumažėjo 0,4 kg (1 lentelė). Taigi, galime teigti, kad pratimai ne tik sustiprino raumenis, bet ir pakoregavo vaikų kūno svorį. Pateikti rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05, o šiuo atveju p = 0,

30 14pav. Pilvo padėtis balais, (p < 0,05). Analizuojant 15 paveiksle pateiktus apatinės stuburo dalies duomenis galime matyti pasikeitimą vienos iš tiriamųjų mergaičių. Penktosios tiriamosios įvertinimas prieš judesio korekcijos programą buvo 3 balai (patenkinama) nes virtinant buvo pastebėtas nedidelis juosmeninės dalies linkio padidėjimas. Po programos taikymo situacija pagerėjo ir linkiai įvertinti kaip normalūs. Tuo tarpu antrojo berniuko ir šeštosios mergaitės įvertinimas nepasikeitė 3 balai (patenkinama). Vertinant jų laikyseną prieš judesio korekcijos taikymą pastebėtas nedidelis linkio padidėjimas, kuris po judesio korekcijos programos nepakito. Likusių vaikų (pirmojo, trečiojo, ketvirtosios, septintosios ir aštuntosios tiriamųjų) įvertinamas buvo aukščiausias 5 balai ir linkio nuokrypių nepastebėta, pablogėjimų taip pat. 30

31 15pav.Apatinės stuburo dalies padėtis balais, (p > 0,05) Analizuojant 16 paveiksle pateiktus W. W. K. Hoegerio atskirų kūno dalių segmentų bendrą sumą prieš ir po judesio korekcijos programos taikymo galime teigti, kad rezultatai pagerėjo. Vertinant ikimokyklinio amžiaus berniukų laikyseną pastebėta, kad mažiausias įvertinimas buvo 28 balai, o tai reiškia, kad antrojo tiriamojo laikysena prieš judesio korekcijos programą buvo bloga. Analizuojant mergaičių laikysenos vertinimo duomenis galima pastebėti, kad mažiausia balų suma buvo 34, o tai reiškia, kad laikysena prieš judesio korekcijos programą buvo patekinama. Likusių vaikų laikysena buvo įvertinta kaip gera laikysena (40-44 balai). Po judesio korekcijos programos taikymo šie duomenys ženkliai pakito: antrojo tiriamojo laikysena iš blogos tapo patenkinama (30 39 balai), ketvirtosios ir septintosios tiriamųjų laikysena įvertinta taip - gera laikysena (40-44 balai), pirmojo, trečiojo, penktosios ir aštuntosios tiriamųjų laikysena iš geros tapo puikia laikysena (45 50 balų). Galima teigti, kad rezultatai pagerėjo taikant judesio korekcijos programą. Galime daryti prielaidą - jei judesio korekcijos programa truktų ilgesnį laiką pagerėjimas būtų ryškesnis. Lyginant ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimo rezultatus, pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rezultatų prieš ir po judesio korekcijos programos taikymo (p = 0,001). 16pav. Laikysenos vertinimas balais, (p < 0,05). Visiškai nepakito stuburo padėties įvertinimas net šeši vaikai buvo įvertinti maksimaliu - 5 balų įvertinimu, o du vaikai (antrasis berniukas ir šeštoji mergaitė) prieš judesio korekcijos programą ir po jos buvo įvertinti patenkinamai 3 balai. Tai rodo, kad tik maža dalis vaikų su 31

32 nedideliais laikysenos nukrypimais. Panaši situacija vertinant kojų padėtį. Įvertinimai nesikeitė po judesio korekcijos programos šešiems vaikams kurių kojų tiesumas buvo įvertintas aukščiausiu balu (5 balai), taip pat nesikeitė ir dviejų tiriamųjų kurių kojos su nedideliu tiesimu buvo įvertintos patenkinamai (3 balai). Apibendrinant visus duomenis galima teigti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos nukrypinai nuo normos yra nežymūs, tam tikruose segmentuose. Dažniausiai pastebimas atsikišęs pilvas kuris yra būdingas tokio amžiaus vaikams, pečių asimetriškumas bei dubens aukščių skirtumai. Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, kad taikant judesio korekcijos programą galima pagerinti atsiras kūno dalis svarbias vaiko laikysenai. Taikant judesio korekciją keletą mėnesių matomi nežymūs pasikeitimai, todėl galima tik pasvarstyti kokie pasikeitimai būtų po ilgesnio laiko. Laikyseną koreguoti reikia pradėti kuo ankščiau, formuoti jos įgūdžius ir suvokimą, kad tai dalis mūsų sveikatos nuo mažumės. Koreguokime savo laikysenos įgūdžius, gyvenkime sveikiau ir išvengsime įvairių negalavimų susijusių su laikysena. 32

33 Išvados 1. Laikysena apibūdinama kaip statinė kūno padėtis. Laikysenos vertinimo būdų yra labai įvairių pradedant nuo elementarios nugaros apžiūros baigiant sudėtingais medicininiais, kompiuterizuotais tyrimais. Ikimokyklinio amžiaus vaikai lavėja per žaidimus ir imitacinius pratimus. Labai svarbu žinoti amžiaus tarpsnių dėsningumus norint teisingai parinkti fizinį krūvį. Judesio korekcija gali būti laikysenos prevencinė ir korekcinė priemonė. 2. ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostinės įrangos duomenimis pastebėta, kad pusė tiriamųjų turi skoliozinę deformacija. Dauguma tiriamųjų pasižymi pečių, dubens aukščių asimetrija. Taip pat pastebėta, kad daugumos vaikų stuburo linkiai neatitinka normų. 3. Įvertinus vaikus po judesio korekcijos programos pastebėta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysena ėmė gerėti. Pagerėjo pečių padėties ir pilvo vertinimas. Pastebimas nepasikeitimas stuburo ir kojų padėties vertinime. 33

34 Literatūra 1. Adaškevičienė, E. (2008). Silpnos sveikatos vaikų fizinis ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 2. Adaškevičienė (2004). Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas: monografija. Klaipėda, Klaipėdos universitetas. 3. Adaškevičienė, E. (1999).Vaikų sveikatos ugdymas. Vilnius, Respublikinis sporto informacijos centras. 4. Aleksandravičienė, R., Liaudanskas, S., Liaugminienė, R., Siaurodinas, A. (2011). Sveikata, fiziniai pratimai ir asmens saviugda. Akademija, Aleksandro Stulginskio universitetas. 5. Archinavičius, S. L., Kesminas, R., Milcarek, E. (2004). Laikysena ir jos vertinimo aspektai. Kineziterapija,1 (5). 6. Aušiūrienė, R. (2000). Kineziterapija su GYMNIC kamuoliais. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, Knygiai. 7. Balčiūnienė, L. (2013). Sveika šeima- visuomenės sveikatos pagrindas. Mokslinės praktinės konferencijos leidinys. Kelmiškių patirtis stiprinant šeimos sveikatą. P Klaipėda, Baltic Printing House. 8. Balčiūnienė, S. (2002). Netaisyklingos laikysenos ir stuburo iškrypimų korekcija. Šiauliai, ŠU. 9. Balčiūnienė, S. (1997). Netaisyklingos laikysenos ir stuburo iškrypimų korekcija. Šiauliai, ŠU. 10. Birontienė, Z. (2008). Priešmokyklinio amžiaus vaikų smulkiosios motorikos ugdymas. Klaipėda, Klaipėdos universitetas. 11. Charless, C. M. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius, Alma littera. 12. Craggs C, Corder K, Sluijs van E, Griffin SJ. (2011). Determinants of change in physical activity in children and adolescents: a sistematic review. Am J Prev Med. 40(6): Cameron M. H., Monroe L. G., (2007) Physical rehabilitation: evidence-based examination, evaluation, and intervention. Saunders: ELSEVIER. 14. Česnys, G., Tutkuvienė, J., Barkus, A., Gedrimas, V., Jankauskas, R., Rizgelienė, R., Žukienė, J. (2008). Žmogaus anatomija. I tomas. Vilnius, VU. 15. Dadelienė, R., Juocevičius, A. (2001). Kineziologijos pagrindai. Mokymo metodikos knyga. Vilnius, VU. 34

35 16. Dadelienė, R. (2004). Stuburo patologijos ir fizinis aktyvumas. Metodinis leidinys. Vilnius, VPU leidykla. 17. Daniusevičiūtė, L., Daniusevičius, A., Brazaitis, M. (2009). Judamojo aparato problemos ir jų sprendimo būdai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 18. Dineika, K. (2001). Psichofizinė treniruotė. Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras. 19. Dundulis, V., Rauckis, J. (2002) Priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno deformacijų ypatumai. Pedagogika (57). P Klaipėda, Klaipėdos universitetas. 20. Ferrari, G. (2008). Laimingas vaikas. Visi atsakymai į klausimus apie vaiko augimą. Vilnius, Vaga. 21. Furber, A., Fanello, I., & Roquelaure, F. (2005) Lower back pain: epidemiology and risk factors. Spine. Aug 1; 56 (16) Gasparskienė, O. (2000). Kineziterapija gydant judamojo aparato sužalojimus. Mokomoji priemonė LKKA studentams. Kaunas, LKKA. 23. Girskis, J. (2009). Apie žmogaus ir visuomenės stuburą. Vilnius, Tyto alba. 24. Grinienė, E.,Vaitkevičius, J. V. (2009). Vaikų ir paauglių organizmo sistemogenezė. Studijų knyga. Šiaulių universiteto visuomenės sveikatos mokslinis centras. Šiauliai, Šiaurės Lietuva. 25. Hesas, H., Ėderis, K., Montagas, H. J., Šut, K. (2005). Nugaros skausmai. Natūralūs gydymo būdai. Masažas. Mankšta. Atsipalaidavimas. Vilnius, UAB Avicena I Hoeger, W.K. (1988). Principles and Labs for Physical Fitness and Wellness. Englewood, CO: Morton Publishing. (p ). 27. Juškelienė, V. (1998). Asimetrinės laikysenos rizikos veiksniai ir pokyčiai tarp 6-8 metų vaikų. Daktaro disertacija. Vilnius. 28. Juškelienė, V., Dailidienė, N. (1999). 6 8 metų vaikų asimetrinės laikysenos rizikos veiksniai ir jos pokyčiai. Vilnius, Higienos institutas. 29. Juškelienė, V. (2007). Visuomenės sveikatos įvadas: Sveikatos samprata, sveikatos rizikos ir palaikantys veiksniai. Mokymo metodinė priemonė. Vilnius, Vilniaus pedagoginis universitetas. 30. Kaffemanienė, I. (2006). Negalės ir socialinės gerovės tyrimų metodologiniai aspektai. Šiauliai, VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla. 31. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai (edukologija ir kiti socialiniai mokslai). Vadovėlis. Kaunas, Judex. 35

36 32. Kazlauskas, A., Radžiavičienė, L. ( 2009). Kaimo mokyklos mokinių laikysenos sutrikimai ir jų priežastys. VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydytojų ir Šiaulių universiteto dėstytojų straipsnių rinkys. P Šiauliai, VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla. 33. Kendall, F.P., McCreary, E. K. (2005). Musclles: Testing and function, with posture and pain. Lippincott Williams and Willkins, 5th Editon. Lippincott. 34. Krutulytė, G. (2010). Laikysenos vertinimas ir koregavimas. Kaunas, LKKA. 35. Lietuvos Respublikos statistikos departamentas. Vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius. Sveikata. Interaktyvus [žiūrėta ] Martinkus, A. (1998). Vaiko anatomija ir fiziologija (ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus). Klaipėda, Klaipėdos universitetas. 37. McEvoy, MP, Grimmer, K. (2005). Reliability of upright posture measurements in primary school children. BMC Musculoskelet Disord, 6(1), Mickevičienė, D., Motiejūnaitė, K., Skurvydas, A. (2006). Fizinis aktyvumas ir moksleivių sveikatos stiprinimas. Studijų knyga. Kaunas, LKKA. 39. Mockevičienė, D., Vaitkevičius, J.V., Židonienė, L. (2003). 5-7 metų vaikų motorikos sutrikimai ir profilaktika. Šiauliai, Šiaurės Lietuva. 40. Morkūnaitė, I. (2008). Ar sveiki Lietuvos vaikai? Sveikas žmogus nr. 9, P Muckus, K., Pertavičius, A. (2001) Skoliozių biomechanika. Mokomoji priemonė. Kaunas, LKKA, Kauno medicinos universitetas. 42. Naužemys, R., Saplinskas, J., Kniukšta, R. (2000). Fizinio aktyvumo paslaptys. Vilnius, UAB Akstis. 43. Neumann, D. A. (2010). Kinesiology of musculoskeletal system: foundation for rahabilitation. St. Louis (Mo): Mosby. 44. Norbutaitė, A. (2008). Kineziterapija su ritiniu Physio Gimnic ir Gymnic kamuoliais. Mokomoji knyga. Vilnius, UAB Mokesčių srautas. 45. Paknys, D. (2011). Stuburo stabilizavimo pratimai su terapiniai su kamuoliais. Kaunas: Vitae Litera. 46. Patel, K. (2005). Corrective exercise. A practical approach. Hodder Headline Group 47. Petrauskienė, A., Zaborskis, A. (2000). Aukime sveiki. Sveikatos ugdymas vaikų darželyje. Kaunas, Farmacija. 48. Petravicius, A. (2001). Darželinio amžiaus vaikų idiopatinė skoliozė. Kaunas: KMU. 49. Poteliūnienė, S. (2012). Vaikų fizinių gebėjimų ugdymas pradinėse klasėse. Metodinė priemonė. Vilnius, Edukologija. 36

37 50. Proškuvienė, R. (2004). Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius, VPU. 51. Pukėnas, K. (2005). Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija. 52. Ribeiro, J. C, Guerra, S., Oliveira, J. et al. (2004). Physical activity and biological risk factors clustering in pediatric population. Prev. Med. 3,9(3), Ramanauskienė, I., Linonis, V., Pečiukaitienė, A., Zaičenkovienė, K., Aleksandravičienė, R. (2010). Fizinių pratimų su didžiaisiais kamuoliais poveikis žmogaus taisyklingai laikysenai ir raumenų stiprinimui. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 54. Saniukas, K. (2007). Vaikų laikysenos sutrikimai. Vaikų ligos 5 tomas. (sud) Raugalė, A. (p ). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 55. Satkunskienė, D. (2008). Laikysena. Sud.: Venckūnienė, K., Satkunskienė, D., Danielytė, J., Skučas, K.. Taikomoji biomechanika neįgaliųjų reabilitacijoje ir sporte (p. 9 23). Kaunas: UAB,,Vaistų žinios. 56. Senkutė, M., Radžiūnas, K. (2012). Kūdikių ir vaikų kineziterapija. Mankšta vandenyje. Kaunas, Spaudos praktika. 57. Skirius, J. (2005). Sporto medicina: funkcinės buklės medicininė kontrolė. Kaunas:,LKKA. 58. Stonkus, S. (Red.). (2002). Sporto terminų žodynas. Kaunas: LKKA. 59. Šimkutė, I., Mockevičienė, D. (2010). Ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, psichomotorinės raidos kaita. Jaunųjų mokslininkų darbai nr. 4 (29), p Tarptautinių žodžių žodynas. (2008). Vilnius: Alma littera. 61. Vaitkevičius, J. V., Grinienė, E., Šlapkauskaitė, D. A., Navickienė, V., Mockevičienė, D. (2001). Vaiko anatomijos, fiziologijos ir ugdymo higienos laboratoriniai darbai. Šiauliai, ŠUL. 62. Vaitkevičius, J. V., Minginas, D. (2008). Judesių korekcijos užsiėmimų įtaka Šiaulių specialiojo ugdymo centro mokinių laikysenai. Jaunųjų mokslininkų darbai Nr.2 (18). P ) 63. Vingras, A. (2005). Mamos žinynas. Kaunas, Arx Baltica 64. Wojna D, Anwajler J, Hawrylak A, Barczyk K. (2010) Assessment of body posture in younger schoolchildren. Physiotherapy 18(4):27-39). 65. Zebris Medical GmbH Spinal Analysis. Vokietija. Interaktyvus [ žiūrėta ] 37

38 Rūta Vaičiulaitytė EFFECT OF MOVEMENT CORRECTION EXERCISES ON POSTURE OF 4 TO 6 YEAR- OLD CHHILDREN The Bachelor Thesis frontal planes. Summary In this bachelors work static posture of children with ages 4-6 is evaluated in sagittal and The research was done in 3 months from January until March in the sanatorical kindergarten Pušelė in Šiauliai city. First of all, 8 children (3 boys and 5 girls) were tested. ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostic tools were used as a criteria to unveil more significant primary data of posture evaluation. W.W.K. Hoeger s (1998) posture evaluation system was used to compare the results before and after the movement correction. After the first evaluation the recomendational movement correction plan was designed and it was used to develope the posture of pre-schol children. Movement correction exercises took place 3 times a week (total of 20 exercises) with minutes per one session. To process the data collected during the research Microsoft Office Excel 2007 was used. Main goal of this research was to evaluate the effect of movement correction exercises on posture pre-school children. Several tasks were established: 1)Analyze scientific literature in these subjects: meaning of posture, choices of evaluation posture correction of posture of pre-school children; 2)To evaluate posture of pre-school children; 3)To evaluate and compare changes in posture of pre-school chldren. During the research and after the evaluation using ZEBRIS CM10 WinSpine Pointer diagnostic tools it was noticed that half of the children has scoliotic deformations. Most of the children in question had asymetrical shoulder and pelvic height differences. It was also clear that most of the children had spinal curves different than Muckus (2006) and Neumann (2010) states as a proper posture. After movement correction sessions improvements on posture of children were noticable. Shoulder and pelvic heights improved significantly. Key words: posture, pre schooll children, spine, mowement correction. 38

39 Priedai 39

40 1 priedas LAIKYSENOS VERTINIMAS (W.W.K. Hoeger) GERAI- 5 PATENK. - 3 BLOGAI- 1 BALAI GALVA Galva tiesiai Pečiai horizontaliai Nedidelis nuokrypis Didelis nuokrypis PEČIAI Horizontaliai Nedidelis nuokrypis Didelis nuokrypis STUBURAS Tiesiai Nedidelis nuokrypis Didelis nuokrypis DUBUO KELIAI IR ČIURNOS Horizontaliai Nežymiai aukštesnis Žymiai aukštesnis Vertikaliai pėdos tiesiai Nedidelis laipsnis X ar O forma Didelis laipsnis X ar O forma KAKLAS IR VIRŠUTINĖ STUBURO DALIS Galva kaklas pečiai linijoje Nedidelis nuokrypi s Didelis nuokryp is LIEMUO Liemuo tiesus Nedidelis pasvyrim as Didelis pasvyri mas PILVAS Pilvas plokščias Atsikišęs pilvas Atsikišę s ir nudribęs APATINĖ STUBURO DALIS Normalus linkis Tiesios Nedidelis linkio padidėji mas Nedidelis tiesimas Didelis linkis Hipertie simas KOJOS 40

41 Balai Vertinimas Puiki laikysena Gera laikysena Patenkinama laikysena Bloga laikysena < 19 Labai bloga laikysena 41

42 2 priedas Judesio korekcijos programa (pratimų kompleksas) Taikyta Remtasi šia literatūra: 1. Aušiūrienė, R. (2000). Kineziterapija su GYMNIC kamuoliais. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, Knygiai. 2. Balčiūnienė, S. (1997). Netaisyklingos laikysenos ir stuburo iškrypimų korekcija. Šiauliai, ŠU. 3. Dineika, K. (2001). Psichofizinė treniruotė. Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras. 4. Mockevičienė, D., Vaitkevičius, J.V., Židonienė, L. (2003). 5-7 metų vaikų motorikos sutrikimai ir profilaktika. Šiauliai, Šiaurės Lietuva. 5. Patel, K. (2005). Corrective exercise. A practical approach. Hodder Headline Group Tikslas: Koreguoti ikimokyklinio amžiaus vaikų laikyseną stiprinant ir lavinant viso kūno raumenis ir jų funkcijas. Uždaviniai: 1. Stiprinti ikimokyklinio amžiaus vaikų galūnių, nugaros ir pilvo raumenis. 2. Lavinti pusiausvyrą, koordinaciją 3. Mokyti bendrauti ir bendradarbiauti, dalintis priemonėmis ikimokyklinukus, darant pratimus porose. Reikalingos priemonės : terapiniai kamuoliai; kamuoliai; lankai. Pratimo tikslas Stiprinti nugaros raumenis. Stiprinti nugaros, sėdmenų ir pilvo raumenis. Tempti nugaros raumenis sėdint. Atlikimo būdas (pr. p. ir pan.) P.p. - Gulint ant pilvo, rankos sulenktos alkūnėmis į šalis, pirštai sunerti, laikomasi už galvos, kojos žergtai. Įkvepiant kelti liemenį aukštyn, alkūnes išskleisti, iškvepiant - leisti žemyn, alkūnėmis liestis į grindis. P.p. - atremtis ant dilbių, nugara tiesi, sėdmenys įtempti. (Jei pratimas per sunkus galima jį atlikti išlaikant kūną tiesioje linijoje remiantis keliais į grindis.) P.p. sėdint sulenktomis kojomis, plaštakos pirštai sunerti po Kartojimų Imitacija skaičius/ trukmė 5 10 kartų. Drugeliai. 2-3 kartus. Tiltas arba virvutė. 3 5 kartus. Švytuoklė. 42

43 Tempti nugaros raumenis. Stiprinti nugaros ir pečių juostos raumenis. Lavinti pusiausvyrą ir koordinaciją. Koreguoti laikyseną, stiprinti įstrižinius pilvo raumenis. Stiprinti kūno raumenis, lavinti diferencijuotus judesius. Stiprinti ir tempti kūno raumenis, gerinti kraujo apykaitą. Tempti viršutinę kūno dalį, pečius ir rankas. Stiprinti nugaros raumenis. Stiprinti liemens raumenis. Stiprinti galūnių ir liemens įstrižinius raumenis. pakinkliais. Svyrant atgal, tempti nugaros raumenis. Smakras šiek tiek pasviręs žemyn. Grįžti į pradinę padėtį. P.p. atremtis keturiomis. Įtempiant pilvo raumenis išriesti nugarą aukštyn, galvą žemyn. Grįžti į pradinę padėtį. Įgaubti nugarą galvą pakelti aukštyn. P.p. sėdima ant kamuolio. Nugara tiesi, delnais remtis į kamuolį, kojos dubens platumu. Delnais spausti kamuolį, pėdomis - grindis. P.p. sėdima ant kamuolio. Delnai ant kelių. Dubenį sukti ratu į dešinę ir į kairę. P.p. sėdima ant kamuolio. Rankos ant liemens, kojos dubens platumu. Pasukti viršutinę dalį į kairę pusę. Keliai ir dubuo nejuda. Tas pats į kitą pusę. P.p. atremtis atsisėdus keturiomis. Judėti kaip krabui pirmyn ir atgal. P.p. kojos žergtai, rankos pakeltos virš galvos. Lenkiantis pirmyn delnais atsiremti į grindis (atremtis pasilenkus). P.p. atsiklaupus, po savimi sulenkti kojas, atsisėsti ant kulnų, atremti kaktą į kairę ranką ir ištiesti dešinę ranką į priekį. Nepakeliant dubens kuo kulnų ranka siekti kuo toliau ir išlaikyti padėtį. Tas pats kita ranką. Galima tiesti abi iš karto. P.p. atremtis keturiomis. Moti dešine koja į šoną, grįžti į pr.p., tas pats kita koja. P.p. gulima ant nugaros. Rankomis apkabinti kelius, galva prie kelių. Suptis pirmyn atgal. P.p. - gulima ant pilvo. Kairė ranka ištiesta aukštyn, dešinė sulenkta prie peties, kairė koja sulenkta per kelio ir klubo sąnarius ir atitraukta į šoną, dešinė tiesi. Judėti pirmyn (kaip krokodilas), neatitraukiant pilvo nuo grindų ir 3 5 kartus. Katė. 10 kartų. Stiebtis sėdint. 10 kartų. Maišome katilą. 10 kartų. Pasisveikinimas su šalia sėdinčiu kartų. Krabas. 3 kartus. Pasveikiname žolytę, pasveikiname saulytę. 1 kartą, užlaikant 10 sekundžių. Pirštukai keliauja. 3-5 kartus. Šuniukas 2 3 kartus. Laivelis. 5 7 kartus, Krokodilas. 43

44 Stiprinti liemens raumenis. Gerinti dubens paslankumą. Stiprinti pečių juostos raumenis. Išmokti įtempti ir atpalaiduoti kūno raumenis. Tempti kūno raumenis. Tempti pečių juostos, nugaros raumenis. Mokytis užfiksuoti taisyklingą laikyseną. Stiprinti nugaros ir pilvo raumenis. Stiprinti nugaros raumenis. Stiprinti pilvo, nugaros, pečių juostos ir rankų raumenis. keičiant galūnių padėtį. P.p. gulima ant nugaros. Rankos aukštyn. Ridentis nuo nugaros ant pilvo, nuo pilvo ant nugaros. P.p. Gulima ant nugaros. Rankos pusiau į šalis, kojos sulenktos. Viršutinę liemens dalį prispaudus prie grindų, kelius sukti ir leisti ant grindų dešinėn, po to kairėn. P.p. sėdint. Poromis: nugaros suglaustos, kojos ištiestos, pėdos suglaustos. Kamuoliukas rankose. Ridenti kamuoliuką nuo kojų pirštų galiukų iki smakro, kelti kamuoliuką virš galvos ir jį perduoti kitam. Ridenama nuo smakro iki pirštų galiukų. P.p. gulima ant nugaros. Rankos pusiau į šalis. Stengtis įtempti kūno raumenis ir atpalaiduoti ( rankas, kojas, pilvo raumenis, sėdmenis). P.p. gulima ant nugaros. Įkvepiant lėtai pasitempti ir ištiesti rankas virš galvos, iškvepiant rankas nuleisti prie liemens. P.p. stovint, rankos pagrindinėje padėtyje. Einant ratu iškelti abi rankas virš galvos. Viena ranka stengtis siekti kuo aukščiau, kita stabili. Tas pats kita ranka. P.p. sėdint, kojos turkiškoje padėtyje, rankos už galvos. Nesikūprinant lenktis į priekį, užfiksuoti 3sekundes, grįžti į p.p. Pertrauka 3 sekundes. P.p. gulint ant pilvo. Rankos ištiestos virš galvos, kojų pirštai ištempti. Pečių juostą šiek tiek pakelti. P.p. gulint at pilvo. Rankos ištiestos virš galvos, kojų pirštai ištempti. Paimti kamuoliuką, pečių juostą šiek tiek pakelti, rankose laikomą kamuoliuką sukti tarp delnų kartų. Dešrelė kartų. Malūnai. 3 5 kartus. Traukinukas. 3 kartus po 5 sekundes. 3 5 kartus. Stygos 5 kartus vienai rankai. Ar pažystame savo kūną? Laikrodukai. 3-5 kartus. Būgnai. 3 kartus. Plaukimas. 3 kartus. Delfinai. 44

45 Stiprinti pilvo raumenis. Tempti kojų raumenis. Stiprinti nugaros raumenis. P.p. gulint ant nugaros. Keliai sulenkti, delnai ant šlaunų. Po signalo pakelti mentis nuo grindų, delnais slysti iki kelių ir atgal. Nesikūprinti ir nelenkti kaklo. P.p. sėdint. Kojos plačiai apžergusios lanką. Kamuoliukas ridenamas lanko viduryje. P.p. gulint ant pilvo. Rankos prispaustos prie juosmens. Smakras pakeltas. Lanke, smakru stumdyti kamuoliuką vienas kitam. 5 7 kartus. Irkluojame arba dažome sieną. 6 kartus, 3 į vieną, 3 į kitą pusę. Kamuoliuko kelionė kartų. Ruoniukų futbolas. 45

46 3 priedas 46