/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

Transcription

1 sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos modulio forma, kuriais vadovaudamosi įstaigos, turinčios teisę vykdyti neformalųjį švietimą, parengusios ir suderinusios su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija profesinio tobulinimo kursų programas, galės vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursus. Remiantis patvirtintais tobulinimo kursų programos turinio reikalavimo aprašais ir kursų organizavimo aprašu galima rengti ir su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija derinti kvalifikacijos tobulinimo kursų programas ar atskirus modulius. Jolanta Čepienė Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų centras UŽREGISTRUOTOS PROFESINĖS LIGOS LIETUVOJE 2009 M. Įvadas Naujausių Europos apklausų duomenimis, daugelis darbuotojų mano, kad jų darbo vietos turi neigiamos įtakos jų saugai ir sveikatai. Kai kurios profesijos yra pavojingos ir sukelia padidėjusią riziką susižeisti ar susirgti profesine liga. Mažiausiai apsaugotos dirbančios moterys, jauni ir vyresnio amžiaus darbuotojai, darbuotojai migrantai. Mažos įmonės turi ribotus išteklius, kad galėtų įdiegti sudėtingas darbuotojų apsaugos sistemas, o kai kurios tiesiog linkusios nespręsti sveikatos ir saugos klausimų. Kiekvienais metais daugiau nei 2 milijonai žmonių miršta dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir ligų. Šioms problemoms spręsti reikalingas nuolatinis darbas gerinant sveikatą ir saugą darbe. Profesinių ligų pokyčius Lietuvoje stebi ir analizuoja Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registras. Registro tvarkytojas yra Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centras (Etmonų g. 3/6, Vilnius). Veiksmai nuo tada, kai įtariama, jog asmuo serga profesine liga, iki tuomet, kai patvirtinama diagnozė ir pateikiama informacija Registrui, bei veiksmai, susiję su profesinių ligų registravimu, yra reglamentuoti [2 9]. Registro duomenys klasifikuojami, naudojant klasifikatorius [7, 10 13]. Ketvirčio, pusmetinės ir metų Registro ataskaitos skelbiamos internete Rezultatai Analizuojant Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro duomenis, matyti profesinių ligų skaičiaus kitimo tendencijos per paskutiniuosius 10 metų (1 pav.). Galime teigti, kad m. laikotarpiu buvo stebima profesinių ligų didėjimo tendencija, 2006 m. nustatyta daugiausia profesinių ligų (1447 atvejai) m. laikotarpiu stebima profesinių ligų mažėjimo tendencija m. Lietuvoje užregistruoti 846 naujai nustatyti profesinių ligų atvejai, tai beveik 2 kartus mažiau nei 2006 m. ir 18 proc. mažiau nei 2008 m m. 695 profesinių ligų atvejai (82,2 proc.) nustatyti vyrams ir 151 atvejis (17,8 proc.) moterims. Palyginti su 2008 m., profesinių ligų buvo daugiau nustatyta vyrams, bet mažiau moterims. Didžiąją dalį susirgusiųjų profesinėmis ligomis sudarė vyresnio amžiaus žmonės m., palyginti su /1(48)

2 Visuomenės sveikatos praktika 1 pav. Profesinių ligų atvejų skaičiaus kitimo tendencijos 2008 m., daugiau profesinių ligų buvo užregistruota metų asmenų amžiaus grupėje (atitinkamai 31,4 proc. ir 21,2 proc.), mažiau metų amžiaus grupėje (54,1 proc. ir 59,4 proc.) ir beveik 2 kartus mažiau 65 ir daugiau metų turinčių asmenų amžiaus grupėje (1 lentelė). Taigi, daugiau profesinių ligų nustatyta jaunesniame amžiuje. 1 lentelė. Profesinės ligos pagal asmenų amžių Amžius, metai 2008 m m. Atvejai Proc. Atvejai Proc ,7 10 1, ,2 39 4, , , , ,1 65 ir daugiau ,5 73 8,6 2 lentelėje pateikti duomenys atskleidžia, kad 2009 m. kaulų ir raumenų sistemos ligos (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, dorsalgijos, spondiliozės, peties pažeidimai ir kt.) sudarė 47,4 proc. visų profesinių ligų, ausies ligos (klausos nervo pažeidimai, veikiant triukšmui) 30,6 proc., nervų sistemos ligos (nervų šaknelių ir rezginių ligos, polineuropatijos, rankos mononeuropatijos ir kt.) 18,8 proc. Ausies ligų Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre 2009 m. užregistruota daugiau nei 2008 m., o kitų profesinių ligų užregistruota mažiau. Mažai užregistruota odos (kontaktiniai dermatitai), infekcinių (tuberkuliozė, Laimo liga, hepatitai) ir kvėpavimo sistemos (bronchitai, bronchinė astma, pneumokoniozės ir kt.) ligų atitinkamai 0,2, 0,6 ir 2,0 proc. Kitos ligos, t. y. kraujotakos sistemos, akies, balso aparato ligos, sudarė po 0,1 proc. 2 lentelė. Profesinių ligų struktūra Profesinės ligos (pagal TLK-10) 2008 m m. Atvejai Proc. Atvejai Proc. Kaulų ir raumenų sistemos ligos , ,4 Nervų sistemos ligos , ,8 Ausies ligos , ,6 Kvėpavimo sistemos ligos 26 2,5 17 2,0 Kai kurios infekcinės ir parazitinės 8 0,8 5 0,6 ligos Odos ligos 6 0,6 2 0,2 Kitos 10 0,9 3 0,4 Iš viso , ,0 Daugiausia kaulų ir raumenų sistemos (64,8 proc. visų užregistruotų šios sistemos ligų), ausies (67,6 proc.) ir nervų sistemos (68,5 proc.) ligų nustatyta mašinų operatoriams ir surinkėjams, kvėpavimo sistemos ligų kvalifikuotą darbą dirbantiems darbininkams (41,2 proc.) ir specialistams (47 proc.). Profesinės odos ligos nustatytos specialistams, o infekcinių ligų daugiausia diagnozuota kvalifikuotiems prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkams (40 proc. užregistruotų šios sistemos ligų). Reikia paminėti tokias fizinį darbą dirbusių ir dažniausiai profesinėmis ligomis sirgusių žmonių profesijas, kaip mašinų ir įrenginių operatoriai dažniausiai vairuotojai, traktorių, ekskavatorių, buldozerių ir kitų mechanizmų operatoriai (64,5 proc. visų susirgusiųjų profesinėmis ligomis) ir kvalifikuoti darbininkai (26,4 proc.), dažniausiai dirbantys apdirbamosios pramonės įmonėse bei žemės ūkyje (3 lentelė). Mažiausiai profesinių ligų atvejų nustatyta pareigūnams (0,1 proc.), tarnautojams (0,3 proc.) ir aptarnavimo srities bei prekybos darbuotojams (0,5 proc.). 2010/1(48) 103

3 3 lentelė. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal asmenų profesiją 2009 m. Profesijų grupės (pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių) Atvejai Proc. Pareigūnai 1 0,1 Specialistai ir technikai 26 3,1 Tarnautojai 3 0,4 Aptarnavimo srities ir prekybos darbuotojai 4 0,5 Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės 18 2,1 darbininkai Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai ,4 Įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai ,5 Nekvalifikuoti darbininkai 25 2,9 Nemažai (39 proc.) sergančiųjų dėl profesinės ligos išaiškinimo kreipėsi jau būdami bedarbiai. Profesinės ligos dažniau nustatytos nedirbančioms moterims (55,6 proc.), mažiau nedirbantiems vyrams (35,5 proc.). Tarp profesinių ligų priežasčių dominavo fizikiniai rizikos veiksniai vibracija ir triukšmas. Pastarieji sudarė 76,4 proc. visų profesinių ligų priežasčių (2 pav.). Dažniausiai tai kaulų ir raumenų, ausies ir nervų sistemos ligų rizika. Biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai sudarė 20,7 proc., tai dažniausia moterų kaulų ir raumenų sistemos ligų priežastis. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija, rankas veikianti vibracija, triukšmas, ergonominiai veiksniai (krovinio kėlimas, pernešimas, fiksuota darbo poza, stereotipiniai judesiai ir kt.) yra dominuojantys fizinį darbą dirbančių žmonių darbo aplinkos rizikos veiksniai. Tarp visų fizikinių veiksnių sukeltų profesinių ligų vyravo klausos susilpnėjimas, sukeltas triukšmo (40 proc.); kraujagyslių ir nervų ligos dėl mechaninės vibracijos sudarė 36,2 proc., juosmeninės stuburo dalies diskinės ligos, sukeltos ilgalaikės viso kūno vibracijos, sudarė 22 proc. Cheminiai ir pramoniniai veiksniai sudarė 2,2 proc. visų profesinių ligų priežasčių. Tai dažniausia kvėpavimo sistemos ir odos ligų rizika. Biologiniai veiksniai sudarė vos 0,6 proc. ir buvo dažniausia infekcinių ligų priežastis. Praėjusiais metais, kitaip nei ankstesniaisiais, daugiausiai profesinių ligų atvejų užregistruota dirbantiesiems statybose (30,8 proc.) (3 pav.). Asmenims, dirbantiems apdirbamojoje pramonėje, užregistruota 27,6 proc. susirgimų, žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje 15,2 proc., administracinėje ir aptarnavimo veikloje 7,4 proc., transporto darbuotojams 6,4 proc. Mažiau profesinių ligų užregistruota dirbantiems švietimo (0,9 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (1,6 proc.), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (1,8 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (2,5 proc.) veiklose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (3,3 proc.). Dirbantiesiems kitose veiklose (elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, nekilnojamojo turto operacijų veikla, viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis darbas, informacija ir ryšiai, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, profesinė, mokslinė ir techninė veikla) teko 0,1 0,7 proc m. užregistruotų profesinių ligų. 2 pav. Profesinių ligų rizikos veiksniai (pagal Profesinių ligų priežasčių sąrašą) /1(48)

4 Visuomenės sveikatos praktika 3 pav. Profesinių ligų atvejų pasiskirstymas (proc.) pagal ekonominės veiklos rūšis Ausies, kaulų ir raumenų sistemos bei nervų sistemos ligų daugiausiai buvo nustatyta dirbantiems statybose (atitinkamai 34,7, 30,2 ir 31,4 proc. visų šių sistemų ligų) ir kasybos bei karjerų eksploatavimo įmonėse (atitinkamai 19,3, 27,7 ir 23,3 proc.). Pagal gyvenamąją vietovę (apskritis) naujai nustatyti profesinių ligų atvejai užregistruoti: daugiau kaip 20 proc. gyvenantiesiems Telšių apskrityje; nuo 10 iki 20 proc. Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apskrityse; mažiau kaip 10 proc. Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse (4 lentelė). Daugiausiai kaulų ir raumenų sistemos ligų (95 atvejai) bei ausies ligų (78 atvejai) užregistruota Telšių apskrityje, nervų sistemos ligų Šiaulių apskrityje (36 atvejai), kvėpavimo sistemos ligų Kauno ir Telšių apskrityse (po 3 atvejus). Daugiau kaip 100 profesinių ligų atvejų užregistruota vyrams, gyvenantiems Telšių ir Šiaulių apskrityse, nuo 50 iki 100 Vilniaus, Utenos, Klaipėdos, Panevėžio ir Kauno apskrityse, mažiau kaip 50 atvejų Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Moterims daugiausiai (30 ir daugiau atvejų) profesinių ligų užregistruota Vilniaus apskrityje, mažiau kaip 30 atvejų Kauno, Marijampolės, Utenos, Alytaus, Telšių, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. 4 lentelė. Profesinės ligos pagal apskritį Apskritis Vyrai Moterys Iš viso Proc. Alytaus ,7 Kauno ,6 Klaipėdos ,8 Marijampolės ,4 Panevėžio ,2 Šiaulių ,1 Tauragės ,8 Telšių ,0 Utenos ,2 Vilniaus ,3 Iš viso ,0 Aptarimas Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų centre atlikti skaičiavimai parodė, kad sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje m. mažėjo, m. didėjo, o vėliau vėl ėmė mažėti. Išanalizavus sergamumo pagal profesinės ligos diagnozę kitimą, nustatyta, jog bendrąsias tendencijas nulėmė sergamumas profesinėmis kaulų ir raumenų, nervų sistemų ir ausies ligomis. Sergamumo pagal profesinės ligos priežastį dinamikos analizė atskleidė, kad bendroms tendencijoms įtakos turėjo sergamumas fizinių ir ergonominių veiksnių sukeltomis profesinėmis ligomis [14]. 2010/1(48) 105

5 Ne visos profesinės ligos Lietuvoje išaiškinamos, dėl to registruojamų profesinių ligų skaičius neatitinka realaus. Nuo 2007 m. Lietuvoje stebimas profesinių ligų mažėjimas. Tai būtų galima sieti su 2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu nauju Profesinių ligų sąrašu [7] ir 2008 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintais Profesinių ligų nustatymo kriterijais [9]. Nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas (Profesinių ligų diagnostikos vadovą), buvo rekomenduota taikyti maksimalius latentinius periodus: nustatant juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, iki 5 metų, nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo, iki 2 metų. Profesinių ligų skaičiaus kitimą lemia ne tik faktinė darbo sąlygų būklė, bet ir profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūros, profesinės sveikatos tarnybų veiklos veiksmingumas. Neabejotinai svarbu tinkamai diagnozuoti profesines ligas. Klaidinga diagnozė gali iškreipti visos profesinės sveikatos būklės vaizdą ir statistiką šalyje. Įvairiose šalyse veikia įvairios profesinių ligų nustatymo ir registravimo sistemos. Kitos šalys taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Trūksta darbo medicinos gydytojų, turinčių patirtį šioje srityje, netobula socialinio draudimo sistema, nėra pakankamai specialistų, kurie galėtų patarti socialinės apsaugos darbuotojams profesinių ligų klausimais [15]. Pagrindinė problema įvairiose šalyse per mažai gydytojų ir per mažai specializuotų gydytojų profesinės sveikatos srityje. Taigi, labai svarbi profesinės sveikatos specialistų kvalifikacija. Danė Krisiulevičienė, Rasa Šidagytė Higienos instituto Profesinių ligų valstybės registras Literatūra 1. Occupational diseases. Are they insurable? Münchener Rückversicherungs-Gesellschaft, Available from: com/publications/ _en.pdf [žiūrėta ]. 2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Valstybės žinios. 2003; ; 2007; Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas. Valstybės žinios. 1996; ; 2004; Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Valstybės žinios. 1996; ; 2008; Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai. Valstybės žinios. 2004; ; 2009; Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas. Valstybės žinios. 2004; Profesinių ligų sąrašas. Valstybės žinios. 2006; Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatai. Valstybės žinios. 1994; ; 2009; Profesinių ligų nustatymo kriterijai. Valstybės žinios. 2008; Tarptautinis statistinis ligų ir su sveikata susijusių problemų klasifikatorius (TLK-10), tvarkomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. 11. Lietuvos profesijų klasifikatorius, tvarkomas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos. 12. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, tvarkomas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 13. Europos profesinių ligų statistikos vadovas. Trumpasis profesinių ligų priežasčių sąrašas. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004; Sergamumo profesinėmis ligomis tendencijos Lietuvoje me tais. Visuomenės sveikata. 2009;3(46): Zimmer S. Problems and challenges of statutory accident insurance schemes related to occupational diseases: Reporting, recording and statistics. ISSA Technical Report 21, /1(48)