SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė

Transcription

1 SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė Sveikatos priežiūros specialisto darbas mokykloje priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Pirminė sveikatos priežiūra yra svarbiausia sveikatos priežiūros grandis, sprendžianti pagrindines mokinių sveikatos problemas. Europoje mokinių sveikatos priežiūra vykdoma įvairiais lygmenimis atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos modelį, valstybinio bei privataus sveikatos priežiūros sektorių išsivystymą. Dažniausiai mokyklinė medicina yra profilaktinio pobūdžio ir įeina į bendros sveikatos apsaugos sistemos sudėtį [1]. Anksčiau daugelyje užsienio valstybių pagrindiniai mokyklų slaugytojų darbo komponentai buvo profilaktiniai sveikatos tikrinimai ir pirmosios medicinos pagalbos teikimas [2, 3]. Dabar gi besikeičiantys poreikiai praplėtė mokyklų slaugytojų darbo turinį. Šiuolaikiniai užsienio valstybių mokyklų slaugytojai atlieka daug funkcijų, reikalaujančių didelės kompetencijos. Pagal Omahos sistemą nustatytos keturios slaugytojų vykdomos veiklos sritys: sveikatos mokymas, pirmosios medicinos pagalbos teikimas ir kitų medicininių procedūrų atlikimas, slaugos planavimas bei sveikatos priežiūra. Detaliai apibrėžtos net šešiasdešimt trys slaugytojų veiklos sritys [4] m. Ajovoje buvo suklasifikuotos net keturi šimtai trisdešimt trys slaugytojų vykdomos funkcijos. L. Pavelka su bendraautoriais [5] nustatė šias mokyklų slaugytojų atliekamas funkcijas: vaistų skyrimas, pirmosios medicinos pagalbos teikimas, gydymo priežiūra, konsultacijų teikimas sveikatos klausimais, sveikatos mokymas ir infekcinių ligų kontrolė. Downie su bendraautoriais [6] išskiria septynias mokyklų slaugytojų atliekamų funkcijų grupes: medicinos pagalbos teikimą, konsultacijų teikimą sveikatos išsaugojimo klausimais, bendradarbiavimą su mokyklos bendruomenės nariais ir kitų žinybų darbuotojais, sveikatos mokymą, profesionalią sveikatos vadybą, sveikatinimo veiklos mokykloje propagavimą ir mokslinį jos įvertinimą. Lenkų mokslininkai mokinių sveikatos priežiūrą, kaip ir kitas su bendruomene susijusias veiklos sritis, laiko klasikiniu profilaktinės medicinos pavyzdžiu ir skirsto į 4 grupes: 1) mokinių vystymosi ir brendimo priežiūra bei sveikatos apsaugos organizavimas; 2) mokyklos bendruomenės informavimas sveikatos klausimais remiantis realia padėtimi mokykloje; 3) nuolatinis mokyklos sanitarinės būklės ir sveikatinimo veiklos stebėjimas ir vertinimas; 4) bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais, ugdant mokinių sveikatingumą [2].

2 2 Amerikos Nacionalinė mokyklų slaugytojų asociacija rekomenduoja, kad žemiausias mokyklų slaugytojų išsilavinimas turėtų būti bakalauro laipsnis ir gautas mokyklos slaugytojos sertifikatas [7]. JAV pagrindinės mokyklos slaugytojų funkcijos: sveikatos priežiūra, sveikatos mokymas, aplinkos sveikatinimas, mitybos priežiūra, fizinio aktyvumo stiprinimas, konsultavimas, darbas su tėvais (bendruomene), mokyklos personalo aplinkos gerinimas. Lietuvoje diskusija apie mokyklose dirbančių medikų kvalifikaciją bei funkcijas pradėta 2002 m. Konstatuota, kad mokykloms reikalingi naujos kokybės sveikatos priežiūros specialistai su atitinkama kompetencija ir funkcijomis. Priimtas 2003 m. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr ) iš esmės pakeitė vaikų sveikatos priežiūros mokyklose paslaugų pobūdį. Realiai visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai mokyklose įvesti 2004 m., patvirtinus sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarką [9], kurioje įtvirtinta, kad vienas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatas skiriamas 1000-iui mokinių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti 2004 m. skyrė 4,5 mln. litų, 2005 m. 4,79 mln. litų, 2006 m. 5,5 mln. litų. Iki 2006 m. sausio 1 d. sveikatos priežiūros specialistams, baigusiems ne visuomenės sveikatos studijas, buvo numatyta 40 val. privalomojo profesinio tobulinimosi trukmė. Mokinių sveikatos priežiūros mokyklose ataskaitos duomenimis, 2004 m. Lietuvos mokyklose dirbo 701 visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, 2005 m. 769, o 2006 m. 897 specialistai m. 87,9 proc. mokyklose dirbančių specialistų turėjo slaugytojo arba jam prilygstantį išsilavinimą, tik 7,8 proc. baigę visuomenės sveikatos bakalauro studijas. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Valstybinis aplinkos sveikatos centras 2002 m. pabaigoje pirmą kartą išsamiai įvertino bendruomenės slaugytojų, dirbančių mokyklose, veiklą [8]. Tyrimo duomenimis, daugiausia savo darbo laiko šie specialistai skyrė pirmosios pagalbos teikimui ir profilaktiniams mokinių sveikatos tikrinimams, t.y. toms veiklos sritims, kurioms jie turi geriausią teorinį ir praktinį pasirengimą. Penktadalis respondentų nurodė, kad imunoprofilaktika yra daugiausia laiko reikalaujanti jų veiklos sritis. Tyrimas atskleidė opiausias specialistų, vykdančių mokinių sveikatos priežiūrą, veiklos problemas: daugeliui dirbančių mokyklose bendruomenės slaugytojų trūko teorinių žinių programinio planavimo, mokinių kūno kultūros ir protinio darbo higienos srityje, sveikatinimo veiklos stebėjimo ir vertinimo srityse. Kas antras specialistas teigė esantis nepasirengęs talkinti mokytojams mokinių rengimo šeimai, aplinkos reglamentavimo, gyvenimo bei mokymosi sąlygų srityse. Pakitus sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo pobūdžiui ir teisiniam reglamentavimui, mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nuo 2004 m. turėjo perorientuoti savo veiklą, didžiąją laiko dalį skiriant visuomenės sveikatos priežiūros sferos veiklai. Sveikatos priežiūrai mokykloje nebepriskirtos asmens sveikatos priežiūros funkcijos, kurios anksčiau užimdavo didžiausią

3 3 darbo dalį. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis mokykloje, neatlieka kasmetinio mokinių sveikatos tikrinimo, neskiepija mokinių. Šiandien visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis mokykloje, pagrindinį dėmesį turi skirti mokinių sveikatos stiprinimui. Valstybinis aplinkos sveikatos centras 2006 m. pabaigoje, padedant visuomenės sveikatos centrams apskrityse, atliko sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, veiklos kokybinį vertinimą. Buvo siekiama įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, veiklos pobūdį, profesinę kompetenciją, kokia pagalba specialistams reikalinga. Apklausti devynių apskričių (Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus) visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Kadangi dalis specialistų aptarnauja po kelias mokyklas, jų buvo prašoma užpildyti klausimyną apie vykdomą veiklą kiekvienoje mokykloje atskirai. Respondentai užpildė apklausos anketas apie savo darbo ypatumus 610 mokyklų. Taip pat papildomai buvo apklausti mokyklų vadovai. Respondentų charakteristika Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2006 m. dirbo 897 visuomenės sveikatos specialistai, apklausoje dalyvavo 458 (arba 51 proc.) sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokykloje, visos moterys. Didžioji dalis apklaustųjų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų buvo vyresni kaip 35 metų amžiaus (1 lentelė). 1 lentelė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, pasiskirstymas pagal amžių (n=458) Amžius Abs. sk. Proc. 95% PI Iki 25 m. 3 0,7 0,2 2, m. 20 4,4 2,8 6, m. 32 7,0 4,9 9, m ,6 13,4 20, m ,6 13,4 20, m ,0 15,6 23, m ,4 13,2 20,2 Vyresni kaip 55 m ,4 16,0 23,4 Nors dauguma apklaustųjų mokyklų sveikatos priežiūros specialistų buvo vyresnio amžiaus, tačiau beveik 43 proc. (198 respondentai) darbo stažas mokykloje buvo nuo 1 iki 5 metų (2 lentelė).

4 4 2 lentelė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, pasiskirstymas pagal darbo stažą mokykloje (n=458) Darbo stažas mokykloje Abs. sk. Proc. 95% PI Iki 1 m. 25 5,5 3,6 8,1 1 5 m ,2 38,7 47, m. 39 8,5 6,2 11, m ,9 8,3 14, m ,5 7,9 13, m. 36 7,9 5,8 11, m. 33 7,2 5,1 10, m. 14 3,1 1,7 5, m. 11 2,4 1,3 4,4 Daugiau kaip 40 m. 4 0,9 0,3 2,4 Mokyklose vienas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatas steigiamas tūkstančiui mokinių [9]. Kadangi rajonų mokyklos nėra didelės, tai norint dirbti vieno etato krūviu visuomenės sveikatos priežiūros specialistams tenka aptarnauti kelias mokyklas. 60,7 proc. (278) dirbo keliose darbovietėse, iš jų 47,5 proc. kitose mokyklose, 49,6 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos priežiūros organizavimas mokykloje Iš 610 apklausoje dalyvavusių bendrojo lavinimo mokyklų tik 4,8 proc. dirbo dviem pamainomis. Didžioji dalis mokyklų buvo pagrindinės (38 proc.), kiek mažiau (35,9 proc.) vidurinės. Mokinių skaičius mokyklose, kuriose dirba apklausoje dalyvavę visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, skiriasi priklausomai nuo vietovės (p<0,05). Miesto 64,6 proc. mokyklų mokėsi daugiau kaip 600 mokinių. Miesteliuose ir kaimuose mokyklos mažesnės. Daugumoje miestelio mokyklų (77,3 proc.) mokosi mokinių, beveik visos kaimo mokyklos (90,5 proc.) nedidesnės kaip 300 mokinių (1 pav.).

5 , ,5 39,8 34, ,1 30 % ,2 8,6 10,9 21,3 8 10,9 1,5 3,1 0 iki daugiau kaip 900 mokinių skaičius mokykloje Miesto Miestelio Kaimo 1 pav. Mokyklų pasiskirstymas pagal mokinių skaičių, atsižvelgiant į vietovę Kadangi visuomenės sveikatos specialisto etatas steigiamas atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje [9], kaimo ir miestelio mokyklose visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dirbo mažesniu krūviu nei miesto mokyklose (2 pav.). Daugiau kaip pusėje miesto mokyklų (53,6 proc.) specialistai dirbo 1 etato krūviu ar daugiau, daugumoje kaimo ir miestelio mokyklų specialistas dirbo mažesniu kaip pusės etato krūviu arba pagal priedą (atitinkamai 94 proc ir 58,6 proc., skirtumas statistiškai patikimas, p<0,05) % ,6 9,4 0, ,5 18,4 58,6 Miesto Miestelio Kaimo 0 1 etatu ir daugiau 1-0,5 etato mažiau kaip 0,5 etato arba pagal priedą 2 pav. Mokyklų pasiskirstymas pagal visuomenės sveikatos darbo krūvį jose, atsižvelgiant į vietovę.

6 6 Sveikatos priežiūra mokykloje turi būti vykdoma pagal mokyklos sveikatos priežiūros veiklos planą, kuris yra sudedamoji mokyklos metinės veiklos programos dalis [10]. Daugumoje mokyklų (95,2 proc.) sveikatos priežiūros specialistai nurodė turintys veiklos planą, 82,3 proc tirtų mokyklų su šiuo planu supažindinta bendruomenė, 84,5 proc. bendruomenė įtraukta į veiklos plano vykdymą. Nors daugumoje mokyklų respondentai nurodė, turintys veiklos planą, bet net 16 proc. mokyklų planas nepatvirtintas mokyklos vadovo. Didžioji dalis taip teigusiųjų specialistų dirbo kaimo mokyklose. Sudarant veiklos planus rekomenduojama atsižvelgti į mokyklos poreikį ir nacionalinius vaikų sveikatos stiprinimo prioritetus. Net 43,9 proc. mokyklų sudarant veiklos planą neatsižvelgta į nacionalinius prioritetus, ypač tai akcentavo kaimo mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai. Pagrindinis sveikatos priežiūros mokykloje tikslas padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika [10]. Viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, funkcijų yra mokyklos aplinkos atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams vertinimas bei dalyvavimas nustatant prioritetinius mokyklos aplinkos bei sąlygų gerinimo klausimus. Daugumoje mokyklų (91 proc.) vykdoma aplinkos priežiūra, tačiau tik vos daugiau kaip pusėje tirtų mokyklų (54,8 proc.) visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dalyvauja nustatant prioritetines aplinkos sąlygų gerinimo sritis. Miesto mokyklose šios funkcijos buvo vykdomos statistiškai patikimai dažniau nei kaimo mokyklose. Aplinkos priežiūra vykdoma 95,4 proc. miesto mokyklų ir 84,5 proc. kaimo mokyklų (p<0,05), specialistai dalyvauja nustatant prioritetines aplinkos gerinimo sritis 59,6 proc. miesto mokyklų ir 47,5 proc. kaimo mokyklų (p<0,05). Dažniausiai mokyklų aplinkos priežiūrą vykdo mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (3 lentelė). 3 lentelė. Mokyklos aplinkos priežiūros vykdytojai pagal vietoves (proc.) Kas vykdo mokyklos aplinkos priežiūrą? Miesto Miestelio Kaimo Visų Specialistas 37,2 46,9 47,5 42,6 Direktoriaus įsakymu sudaryta komisija 55* 42,2 31,5 44,6 Nevykdoma 4,6* 8,6 15,5 9 Kiti 3,2 2,3 5,5 3,8 Paaiškinimai: *p<0,05 lyginant miesto ir kaimo mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atitinkamus įvertinimus Daugumoje mokyklų aplinka tikrinama rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (40, 4 proc.) arba pagal poreikį (24,5 proc.). 63,8 proc. mokyklų tikrinimų periodiškumas numatytas specialisto veiklos plane. Ši

7 7 funkcija dažniau planuojama miesto mokyklose (66,5 proc.) nei miestelio (60,7 proc.) ar kaimo (61,5 proc.) mokyklose. Tikrinimo metu daugumoje mokyklų didžiausias dėmesys kreipiamas į patalpų valymą ir vėdinimą, valymui naudojamas priemones, mokinių susodinimą, klasių apšvietimą ir mokyklos aplinkos saugą. Daugumoje mokyklų dėl pažeidimų pastabos pateikiamos žodžiu. Taip teigė 54,4 proc. apklaustųjų. Beveik visose mokyklose (98,6 proc.) administracija supažindinama su nustatytais pažeidimais. Į klausimą,,ar taikomos priemonės mokyklų aplinkos pažeidimams pašalinti? 91,2 proc. respondentų atsakė teigiamai. Vadovaujantis visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos priežiūrą, kompetencija [11], mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turi vykdyti mokinių maitinimo priežiūrą. Tyrimo duomenimis, daugumoje mokyklų organizuojamas vaikų maitinimas. 81,5 proc. tyrime dalyvavusių mokyklų vykdoma maitinimo organizavimo priežiūra, iš jų 84,8 proc. tikrinimo metu atliekama maisto tvarkymo vietos higieninė priežiūra. Maisto tvarkymo vietoje didžiausias dėmesys kreipiamas į produktų galiojimo terminus, gatavos ir žalios produkcijos laikymo sąlygas, valymą. Mokyklose, kuriose neatliekama maisto tvarkymo vietos higieninė priežiūra, apsiribojama valgiaraščio vertinimu (maisto įvairumo, kaloringumo). Statistiškai patikimai dažniau maitinimo organizavimo priežiūra atliekama miesto mokyklose, nei miestelio ar kaimo mokyklose (atitinkamai 87,2 proc. miesto mokyklų, 79,7 proc. miestelio mokyklų, 74,5 proc. kaimo mokyklų, p<0,05). 40,3 proc. mokyklų mokinių maitinimo priežiūrą atlieka specialistas, 39 proc. mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. 58 proc. mokyklų maitinimo organizavimo priežiūra numatyta specialisto veiklos plane. Trečdalyje mokyklų maitinimo organizavimo priežiūra vykdoma vieną kartą per mėnesį, 19,1 proc. 2 kartus per mėnesį ir dažniau, o 28,2 proc. rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau net 22,9 proc. mokyklų ši funkcija vykdoma tik pagal poreikį. 58,8 proc. mokyklų pastabos dėl mokinių maitinimo organizavimo mokyklos administracijai teikiamos žodžiu, 33,7 proc. raštu, 2 proc. mokyklų administracija su nustatytais pažeidimais nesupažindinama. Respondentai teigė, kad 12 proc. jų aptarnaujamų mokyklų priemonės pažeidimams pašalinti netaikomos. Tik 26,6 proc. mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dalyvauja sudarant mokinių valgiaraščius. Dažniausiai specialistai sudarant valgiaraščius dalyvavo miestelio mokyklose (35,2 proc.), rečiau miesto (28 proc.) ir kaimo (19 proc.) mokyklose (p<0,05). Daugumoje mokyklų (96,9 proc.) į specialistų rekomendacijas sudarant valgiaraštį atsižvelgiama. Trečdalyje mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dalyvavo ir derinant valgiaraštį. Tik 29,8 proc. tyrime dalyvavusių mokyklų organizuojamas tausojantis maitinimas, statistiškai patikimo skirtumo tarp miesto ir kaimo mokyklų nenustatyta. Mažiau kaip pusėje jų (47,2 proc.) tėvai supažindinami su tausojančio maitinimo pasirinkimo galimybe. Dažniausiai kaip priežastis, kodėl

8 8 mokykloje neorganizuojamas tausojantis maitinimas, specialistai įvardijo, kad nėra poreikio, nes gydytojai vaiko sveikatos pažymose nenurodo, kad vaikams reikalingas tausojantis maitinimas. Mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai privalo vertinti ugdymo proceso organizavimo atitiktį visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams. Apklausoje dalyvavę specialistai nurodė, kad tik 21,5 proc. mokyklų jie dalyvauja sudarant pamokų tvarkaraščius (esminio skirtumo atsižvelgiant į mokyklos vietovę nėra). 38,7 proc. mokyklų specialistai teikia pasiūlymus tvarkaraščių sudarymui, iš jų 79,7 proc. atsižvelgiama į rekomendacijas. Ypač tai akcentavo kaimo mokyklose dirbantys specialistai. Pagal Lietuvos higienos normą HN 21:2005,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai [14] mokiniai per dieną gali turėti ne daugiau kaip 1 kontrolinį darbą, tačiau tik mažiau kaip trečdalyje mokyklų (28,7 proc.) respondentai vykdo kontrolinių darbų tvarkaraščių priežiūrą, statistiškai patikimai mažiau specialistų vykdė šią funkciją kaimo mokyklose (21,5 proc.) nei miestelio (31,3 proc.) ar miesto (32,6 proc.) mokyklose. 27,9 proc. mokyklų specialistai dalyvauja nustatant mokinių ugdymo režimą. Mokyklos sveikatos priežiūros specialistas turi vykdyti kūno kultūros pamokų organizavimo medicininę kontrolę. Apklausos duomenimis ši funkcija vykdoma tik pusėje (49,8 proc.) mokyklų. Statistiškai patikimo skirtumo tarp miesto, miestelio ir kaimo mokyklų nenustatyta (p>0,05). Kiek daugiau mokyklų (64,8 proc.) vykdoma parengiamosios ir specialiosios grupių kūno kultūros pamokų organizavimo priežiūra. Dažniausiai visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį kaip laikomasi gydytojų rekomendacijų, dalis jų vertina fizinį krūvį ir pratimų pobūdį. Ši funkcija buvo vykdoma mažesniame skaičiuje kaimo mokyklų (52,5 proc.) nei miestelio (60,2 proc.) ar miesto mokyklų (75,5 proc.) (p<0,05). 89 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų specialistai sudaro mokinių fizinio pajėgumo grupių sąrašus, o 77,7 proc. mokinių, galinčių dalyvauti sporto varžybose, sąrašus. Didesnėje dalyje miesto mokyklų šias funkcijas vykdo sveikatos priežiūros specialistai, nei miestelio ar kaimo mokyklose (p<0,05). 81 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dalyvauja mokykloje organizuojamose sporto varžybose, ypač daug tokių mokyklų miestuose (90,8 proc.). Mokylose nereti nelaimingi atsitikimai ir traumos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu [13] mokyklose turi būti vykdoma nelaimingų atsitikimų registracija. 84,3 proc. tyrime dalyvavusių mokyklų šią funkciją vykdo mokykloje dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Žymiai mažesnėje dalyje kaimo mokyklų (67,5 proc.) traumų registraciją vykdė specialistai nei miestelio (85,2 proc.) ar miesto (95,7 proc.) mokyklose (p<0,05). Tačiau tik 71,5 proc. mokyklų specialistai analizavo traumų priežastis (86,2 proc. miesto, 66,4 proc. miestelio, 54 proc. kaimo mokyklų,

9 9 p<0,05). Daugumoje mokyklų (94,3 proc.), kuriose respondentai vykdė traumų priežasčių analizę, su gautais duomenimis buvo supažindinama mokyklos administracija (96,7 proc. miesto, 97,6 proc. miestelio, 86,1 proc. kaimo mokyklų, p<0,05). Truputį daugiau nei pusėje jų (51,8 proc.) nelaimingų atsitikimų analizės duomenys buvo pateikiami raštu. 77,8 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų specialistai teikė pasiūlymus nelaimingų atsitikimų prevencijai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo [14] 7 straipsnio 2 punktą, savivaldybės privalo organizuoti kaimo bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, gyvenančių toli nuo mokyklų, nemokamą pavežėjimą į mokyklą ir į namus. Tik 22,5 proc. kaimo mokyklų ir 35,2 proc. miestelio mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dalyvauja sprendžiant mokinių vežimo į mokyklą saugumo problemas (p<0,05). Profilaktiniai mokinių sveikatos tikrinimai atliekami pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kiekvienais metais iki rugėjo 15 d. mokiniai privalo mokyklai pateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Respondentai nurodė, kad 99 proc. jų aptarnaujamų mokyklų surenkamos visų mokinių sveikatos tikrinimų pažymos. Ši informacija apibendrinama 98,5 proc. mokyklų, 97 proc. su mokinių profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenimis supažindinama mokyklos administracija ir gydytojų rekomendacijos pateikiamos klasių auklėtojams. Esminio skirtumo tarp miesto, miestelio ir kaimo mokyklų surenkant mokinių profilaktinių tikrinimų pažymas, apibendrinant duomenis, juos pateikiant administracijai ir auklėtojams nenustatyta. Informacija apie mokinių sveikatos patikrinimų duomenis konfidenciali. Daugumoje užsienio valstybių ji saugoma sveikatos priežiūros kabinete rakinamoje spintoje. Apklausos duomenimis, tik 13,6 proc. mokyklų mokinių sveikatos patikrinimų duomenys saugomi sveikatos priežiūros kabinete rakinamoje spintoje. Miesto (83,7 proc.) ir miestelio (53,1 proc.) mokyklose šie duomenys dažniausiai saugomi sveikatos priežiūros kabinete nerakinamoje spintoje, kaimo mokyklose (53,5 proc.) kitose vietose (įsegama į mokinio asmens bylą, raštinėje ar ambulatorijoje). Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas ir kt.) paplitimo nustatymas padeda indentifikuoti mokyklos bendruomenei aktualias problemas ir nustatyti prioritetines prevencinio darbo kryptis. Tik 36,4 proc. apklausoje dalyvavusių mokyklų per paskutiniuosius penkerius metus buvo atliekami neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimo tyrimai (49,6 proc. miesto, 32 proc. miestelio ir 20,5 proc. kaimo mokyklų, p<0,05). Dažniausiai mokyklose vykdyta kuprinių svėrimas, anketinės apklausos mokinių rizikingos elgsenos (rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo) paplitimui, mitybai ir mokymosi krūviui įvertinti, kraujospūdžio matavimai, mokinių svorio ir laikysenos (skoliozės) vertinimo, odontologinių ligų paplitimo ir asmens higienos vertinimo tyrimai. 65,6 proc. mokyklų sveikatos priežiūros specialistai siūlė priemones rizikos veiksnių paplitimui mažinti (72 proc. miesto, 64,8 proc. miestelio, 57 proc. kaimo mokyklų, p<0,05). Mokinių sveikatos

10 10 problemų sprendimui dažniausiai buvo sudaromos prevencinio darbo grupės, rengiami prevenciniai projektai. Dažniausiai naudota neinfekcinių ligų profilaktikos priemonė ugdymas (paskaitos, individualios mokinių konsultacijos, informaciniai stendai). Pagal atskiroms funkcijoms atlikti skiriamą laiką, daugiau kaip trečdalyje apklausoje dalyvavusių mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų daugiausia laiko skiria pažymų apie mokinių profilaktinius sveikatos patikrinimus tvarkymui (4 lentelė). Matyt, tai susiję su reglamentuota šio specialisto funkcija informacijos apie mokinių sveikatos patikrinimus kaupimu, apibendrinimu ir jos pateikimu mokyklos bendruomenei bei įvairioms institucijoms. 4 lentelė. Veiklos sričių įvertinimas pagal užimamą laiką, atsižvelgiant į mokyklų, kuriose dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, vietovę (proc.) Miesto Miestelio Kaimo Visų Veiklos sritys 5 balai 1 balas 5 balai 1 balas 5 balai 1 balas 5 balai 1 balas Profilaktinių patikrinimų duomenų tvarkymas 38,8 0, ,2 1,5 37,5 0,8 Mokinių konsultavimas 32 1,1* 28,1 3,1 21,1 6 27,6 3,1 Dokumentų tvarkymas 30,9 0 21,9 0 23,1 0 26,4 0 Pirmosios pagalbos teikimas 25,2* 3,6* 7 10,9 3,5 23,1 14,2 11,6 Sveikatinimo veiklos mokykloje stebėjimas 20,9* 5* 16,4 13,3 8,5 15,6 15,9 10,2 Darbas su rizikos grupės mokiniais 7,6 9* 4,7 16,4 4 22,6 5,8 15 Metodinė pagalba mokytojams 7,2 3,2* 3,9 12,5 4,5 14,6 5,6 8,9 Infekcinių ligų profilaktika 4,3 3,2* 7,8 13,3 4,5 10,6 5,1 7,8 Mokymosi sąlygų higieninė kontrolė 2,9 5 2,3 10,2 1,5 11,1 2,3 8,1 Konsultacinė pagalba tėvams 3,2 11,5 1,6 12,5 3 11,1 2,8 11,6 Mitybos kokybės kontrolė 1,8 11,2* 1,6 23,4 3,5 30,7 2,3 20,2 Kūno kultūros užsiėmimų medicininė kontrolė 1,4 10,1* 3,9 13,3 1 27,1 1,8 16,4 Paaiškinimai: 1 balu vertintos tos sritys, kurioms neskiriama laiko, 5 balais tos, kurios reikalauja daugiausia laiko; *p<0,05 lyginant miesto ir kaimo mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atitinkamus įvertinimus Šiek tiek mažesnėje dalyje mokyklų (27,6 proc.) respondentai nurodė, kad daugiausia laiko skiria konsultacinei pagalbai mokiniams. 26,4 proc. mokyklų sveikatos priežiūros specialistai nurodė, kad dokumentų tvarkymas taip pat daug laiko užimanti veiklos sritis. Nemažoje dalyje mokyklų visiškai

11 11 nevykdoma mitybos organizavimo ir kūno kultūros užsiėmimų medicininė kontrolė (atitinkamai 20,2 proc. ir 16,9 proc.), neteikiamos konsultacijos mokinių tėvams (11,6 proc.). Sveikatos priežiūros specialisto kompetencija Galimam žinių trūkumui likviduoti mokyklose dirbantiems specialistams Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras organizavo 40 valandų visuomenės sveikatos priežiūros tobulinimosi kursus. Apklausos duomenimis, 84,5 proc. (381) respondentų dalyvavo tobulinimosi kursuose. Tobulinimosi kursuose dalyvavo 89,2 proc. miesto mokyklose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, o iš dirbančių miestelio ar kaimo mokyklose 79 proc. Analizuojant apklaustųjų mokyklose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų teorinių žinių pakankamumą nustatyta, kad dauguma respondentų nurodė, kad joms visiškai pakanka žinių pirmosios pagalbos teikimo, žalingų įpročių, infekcinių ligų ir traumų prevencijos srityse (3 pav.). Tai veiklos sritys, kuriose jie dirbo ilgą laiką. Gana didelė respondentų dalis nurodė, kad jiems trūksta žinių valgiaraščių (40,6 proc.), pamokų tvarkaraščių sudarymo (37,3 proc.) bei programinio planavimo srityse (27,1 proc.). 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Pirmoji pagalba Žalingų įpročių prevencija Infekcinės ligos ir jų profilaktika Traumų prevencija Dokumentų tvarkymas Hig. reikalavimai mokymo sąlygoms Dienos režimas Sveikatos rizikos veiksniai Mityba Sveikatinimo veiklos stebėjimas Kūno kultūros pamokų organizavimas Protinio darbo higiena Programinis planavimas Tvarkaraščių sudarymas Valgiaraščių sudarymas Taip Iš dalies Ne 3 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, teorinių žinių pakankamumas įvairiose srityse Daugiau kaip 91 proc. apklaustųjų nurodė, kad turi pakankamai praktinių pirmosios medicinos pagalbos teikimo įgūdžių, 78 proc. infekcinių ligų profilaktikos, 77 proc. nelaimingų atsitikimų, žalingų įpročių ir infekcinių ligų prevencijos srityse (4 pav.). Didžiajai daliai respondentų trūko praktinių

12 12 įgūdžių valgiaraščių, tvarkaraščių sudarymo bei programinio planavimo srityse. Taigi daugumai mokyklų sveikatos priežiūros specialistų trūksta teorinių ir praktinių žinių tose pačiose srityse. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Pirmoji pagalba Infekcinės ligos ir jų profilaktika Traumų prevencija Žalingų įpročių prevencija Dokumentų tvarkymas Hig. reikalavimai mokymo sąlygoms Dienos režimas Mityba Sveikatos rizikos veiksniai Sveikatinimo veiklos stebėjimas Kūno kultūros pamokų organizavimas Protinio darbo higiena Programinis planavimas Tvarkaraščių sudarymas Valgiaraščių sudarymas Taip Iš dalies Ne 4 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, praktinių žinių pakankamumas įvairiose srityse Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai savo rekomendacijas mokytojams bei tėvams dažniausiai perteikia pokalbių su jais metu. Iš visų apklaustųjų taip teigusių respondentų buvo 95,6 proc. Antroje vietoje rekomendacijų pateikimo struktūroje buvo paskaitos (67,7 proc.), kiek rečiau respondentai rengia atmintines (58,5 proc.). Mokyklos bendruomenės konsultavimas sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo klausimais viena svarbesnių specialisto veiklos sričių, tik gaila, kad gana nedidelė dalis mokyklų sveikatos priežiūros specialistų pasirengę teikti informaciją tokiais svarbiais klausimais, kaip priekabiavimas, asmenybės ugdymas, tarpusavio santykiai (5 pav.).

13 13 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Asmens higiena Rūkymo prevencija Užkrečiamosios ligos Nelaimingi atsitikimai Alkoholio prevencija Fizinis aktyvumas AIDS Narkotikų prevencija Sveikatos samprata Gyvenimo sąlygos Racionali mityba Mokymosi sąlygos Lytiškumo ugdymas Šeimos planavimas Stresas Tarpusavio santykiai Asmenybės ugdymas Priekabiavimas Taip Iš dalies Ne 5 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose pasirengimas teikti informaciją mokytojams, tėvams įvairiais klausimais Žinių trūkumą galėtų sumažinti galimybė naudotis kompiuteriu ir inernetu. Apklausos duomenimis, trečdalis apklaustųjų neturi galimybės pasinaudoti internetu, ypač tai akcentavo kaimo mokyklose dirbantys specialistai. Trečdalis mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nemoka naudotis internetu. Didžiąją dalį tokių specialistų (41,8 proc.) sudaro dirbantys kaimo mokyklose (6 pav.) ,5 74,3 71,9 66, ,6 58, Specialistas turi galimybę naudotis kompiuteriu Specialistas moka naudotis internetu Miesto Miestelio Kaimo 6 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų galimybės ir gebėjimo naudotis kompiuteriu pasiskirstymas pagal mokyklų vietovę (proc.)

14 14 Be to, dauguma nemokančių naudotis internetu vyresnio amžiaus respondentai, t. y. vyresni kaip 50 metų amžiaus (7 pav.) ,6 89,5 78, % ,4 57,3 31, < >55 Amžius 7 pav. Visuomenės sveikatos prieiūros specialistų gebėjimo naudotis kompiuteriu pasiskirstymas pagal amžių (proc.) Sveikatos priežiūros specialisto darbo problemos Mokinių sveikatos problemos turi būti sprendžiamos bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams. Tai atitinka PSO remiamą šiuolaikinę visuomenės sveikatos sampratą. 8 pav. parodytas mokyklų sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas ir pasitenkinimas juo. Apklausos duomenimis, daugiausia respondentų bendradarbiauja su mokyklų administracija (98,9 proc.), klasių auklėtojais (94,8 proc.) ir visuomenės sveikatos centrų apskrityse specialistais (94,8 proc.). Didžiąją dalį respondentų tenkina bendradarbiavimas su šiais partneriais. Nors gana didelė dalis mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiauja su tėvais (92,6 proc.), tačiau toks bendradarbiavimas jų netenkina. Viena iš priežasčių, respondentų nuomone, tėvų abejingumas vaikų sveikatai.

15 15 Pradinių klasių mokytojais 90,00% 100,00% 80,00% 86,10% 60,00% 98,90% 85,90% Klasės auklėtojais 94,80% 84,00% 40,00% Visuomenės sveikatos specialistais 94,80% 86,10% 20,00% 0,00% 72,70% Gydytojais 89,50% 53,20% 31,70% 78,50% Tėvais 92,60% 73,40% 34,90% 94,10% Kitais mokytojais Socialiniais darbuotojais 82,30% Mokyklos psichologu Bendradarbiauja Pasitenkinimas 8 pav. Mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas ir pasitenkinimas juo (proc.) Viena iš priemonių spręsti mokykloje iškylančias problemas prevencinio darbo grupės. Dauguma specialistų (82,3 proc.) nurodė dalyvaujantyss prevencinio darbo grupėse. Dažniausiai prevencinio darbo grupėse dalyvauja miesto mokyklose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai (90,6 proc.), nei miestelio (80,2 proc.) ar kaimo (68 proc.) (p<0,05). Daugiau kaip pusė (61,6 proc.) respondentų, kaip vieną iš pagrindinių trukdančių dirbti priežasčių, įvardijo metodinės medžiagos trūkumą, jie nurodė, kad nepakanka vaizdinių priemonių, nėra rekomendacijų kaip nuosekliai mokyti vaikus atsižvelgiant į jų amžių, pageidavo, kad būtų paruošta medžiaga įvairiomis temomis apie sveikatą. 49,3 proc. visuomenės sveikatos specialistų priežastimi, trukdančia dirbti, įvardijo išteklių trūkumą (nepakankamas aprūpinimas darbo priemonėmis, nesudaryta galimybė naudotis kompiuteriu), o 38,9 proc. laiko trūkumą, tai ypač akcentavo kaimo mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (5 lentelė), taip pat įvardiję transporto problemą, aptarnaujant kelias mokyklas. 31 proc. respondentų nurodė, kad tinkamai atlikti darbą trūksta žinių, o bendradarbiavimo problemos aktualios tik 15 proc. apklaustųjų. Dažniausiai specialistams kilo sunkumų įtraukiant tėvus į sveikatinimo veiklą, rečiau bendradarbiaujant su administracija. Nemaža dalis apklaustųjų teigė susiduriantys su sunkumais organizuojant sveikatos ugdymą mokykloje, kadangi tam nenumatytos valandos ugdymo plane, dėl didelio mokymosi krūvio vaikus sunku įtraukti į sveikatinimo renginius, rasti tinkamą laiką paskaitoms. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat nurodė susilaukiantys priekaištų iš mokinių bei jų tėvų dėl nesuteikto medikamentinio gydymo.

16 16 5 lentelė. Preižastys, trukdančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistams dirbti (proc.) Priežastys, trukdančios dirbti Miesto Miestelio Kaimo Visų Trūksta metodinės medžiagos 66,8 61,4 51,6 61,6 Trūksta išteklių 58,7* 43,6 36,1 49,3 Daug laiko atima dokumentų tvarkymas 50,2 37,6 45,9 46,3 Trūksta laiko 27,7* 45,5 54,9 38,9 Trūksta žinių 30,6 34,7 28,7 31 Specialistas jaučiasi izoliuotas mokyklos aplinkoje 19,1* 11,9 8,2 14,6 Trūksta mokyklos administracijos paramos 18,7* 18,8 6,6 15,5 Paaiškinimai: *p<0,05 lyginant miesto ir kaimo mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atitinkamus įvertinimus Yra žinoma, kad pasitenkinimas darbu siejasi su jo kokybe ir darbo rezultatais. Didžioji dalis apklaustųjų (72,6 proc.) teigė, kad jų darbas įdomus ir prasmingas. Tokį atsakymą pateikė dauguma miesto, miestelio ir kaimo mokyklose dirbančių respondentų. Vis tik net trečdalis apklaustųjų, jei būtų galimybė, rinktųsi kitą darbą. Taip manačių specialistų buvo šiek tiek daugiau miestelio ir kaimo nei miesto mokyklose. 31,6 proc. respondentų teigė, kad jų darbas reikalauja daug tuščių pastangų (taip teigiančių buvo daugiau miesto mokyklose), 42,6 proc. nurodė, kad jų darbe daug nebūtinų administracinių smulkmenų, ypač tai akcentavo kaimo mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (6 lentelė). 6 lentelė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimas darbu (proc.) Pasitenkinimas darbu Miesto Miestelio Kaimo Visų Darbas įdomus, prasmingas 72,6 72,3 72,7 72,6 Trūksta darbo įgūdžių 32,7* 50 41,8 38,8 Jei būtų galimybė, rinktųsi kitą darbą 27, ,6 30,5 Darbas reikalauja daug tuščių pastangų 32,7 31,9 29,1 31,6 Darbe daug nebūtinų administracinių smulkmenų 43,8 37,2 44,5 42,6 Darbą administraciją įvertina gerai 48,2 42,6 44,5 46 Paaiškinimai: *p<0,05 lyginant miesto ir kaimo mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atitinkamus įvertinimus Sveikatos kabinetų įrengimas Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašas [10] reglamentuoja, kad sveikatos priežiūrai mokykloje vykdyti turi būti skirta patalpa sveikatos kabinetas. Specialisto funkcijoms vykdyti

17 17 turi būti stalas, spinta dokumentams, veiklos priemonėms ir drabužiams, medicinos kušetė, svarstyklės, ūgio matuoklė ir kitos priemonės, padedančios įvertinti mokinių sveikatą. Apklausos duomenimis, 92,6 proc. miesto mokyklų įrengtas sveikatos kabinetas (9 pav.). Specialisto darbo vietos aprūpinimas darbo priemonėmis parodytas 10 pav. 7% 13% 23,20% 26,70% 92,60% 64,00% 53,00% 21% Miesto Miestelio Kaimo Yra Nėra Specialisto darbo vieta ambulatorijoje 9 pav. Sveikatos kabinetų įrengimas, atsižvelgiant į mokyklų, kuriose dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, vietovę (proc.) Termometras oro temperatūrai matuoti Rankų higienos priemonės Praustuvas Medicinos kušetė Kėdės mokiniams atsisėsti Spinta veiklos priemonėms Spinta dokumentams Spinta drabužiams Stalas 9,90% 5,90% 7,20% 3,30% 17,10% 9,90% 14,50% 32,90% 39,50% 60,60% 88,40% 91,60% 89,90% 93% 84,30% 92,80% 71,60% 99,40% Mokyklos sveikatos kabinete Specialistui skirtoje darbo vietoje (nesant kabineto) 10 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto aprūpinimas darbo priemonėmis (proc.) Specialistų darbo vietų įrengimas ir aprūpinimas darbo priemonėmis, nesant sveikatos kabineto mokykloje, žymiai blogesnis, nei mokyklose, turinčiose sveikatos kabinetą. Net termometrus kūno

18 18 temperatūrai matuoti turėjo tik 40,8 proc. specialistų, dirbančių mokyklose, kuriose nėra sveikatos kabineto (11 pav.). 85,80% 87,20% 95,70% 98% 81,70% 36,80% 40,80% 11,80% 19,10% 7,90% Svarstyklės Ūgio matuoklė Kraujospūdžio matavimo aparatas Termometras kūno temperatūrai matuoti Priemonės regėjimo aštrumui nustatyti Mokyklos sveikatos kabinete Specialistui skirtoje darbo vietoje (nesant kabineto) 11 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimas priemonėmis (proc.) Viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos specialisto veiklos krypčių yra sveikos gyvensenos ugdymas, tačiau tik šiek tiek daugiau kaip pusė mokyklų (54,1 proc.) turi vaizdinių priemonių užsiėmimams vesti (63,1 proc. mokyklų, kuriose įrengtas sveikatos kabinetas, 38,2 proc. mokyklų, kuriose sveikatos kabinetas neįrengtas, specialistui skirta tik darbo vieta, 45,1 proc. specialisto darbo vieta ambulatorijoje, skirtumas statistiškai patikimas, p<0,05). Mokyklų vadovų požiūris Aiškinantis mokyklose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo ypatumus, buvo apklausti ir mokyklų vadovai. Beveik visi (99,4 proc.) mokyklos vadovai teigė, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatas mokykloje reikalingas, 73,7 proc. nurodė, kad juos tenkina sveikatos priežiūros specialisto veikla mokykloje. Dauguma mokyklų vadovų teigė, kad šie specialistai vykdo, stebi ir vertina sveikatinimo veiklą mokykloje (70,7 proc.), tvarko mokinių sveikatos patikrinimų rezultatus (71,9 proc.) ir teikia metodinę pagalbą mokiniams (73 proc.). Mokyklų vadovų nuomone, būtent tokias funkcijas sveikatos priežiūros specialistas ir turėtų vykdyti (12 pav.).

19 19 77,50% Sveikatinimo veiklos mokykloje stebėjimas Paskaitos Duomenų apie mokinių sveikatos patikrinimus tvarkymas Pirmos pagalbos teikimas Mokymosi sąlygų higieninė kontrolė Medicininių dokumentų tvarkymas Metodinė pagalba mokytojams Mokinių gydymas medikamentais Mokinių asmens higienos patikrinimai Mitybos kokybės kontrolė Infekcinių ligų profilaktika 14,70% 14% 12,50% 2,10% 21,40% 38,30% 49,10% 59% 63,30% 74% 12 pav. Veikla, kurią turėtų vykdyti sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose (vadovų nuomonė) Mokyklų vadovų buvo paprašyta nurodyti didžiausiais problemas, kurios iškyla organizuojant mokinių sveikatos priežiūrą mokykloje. Mokyklos vadovų nuomonė parodyta 11 pav. Beveik pusė apklaustų vadovų (48,9 proc.) didžiausia kliūtimi įvardijo tai, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas mokykloje būna ne visą dieną, 27,4 proc. netinkamą materialinę bazę. Nepavaldus mokyklai Žinių trūkumas Ribotos specialistų teisės 4,60% 7,90% 8,80% Mokinių abejingumas 9,80% Negali gydyti 11,20% Tėvų abejingumas 14,50% Netinkama materialinė bazė 27,40% 48,90% Specialistas ne visą dieną būna mokykloje 13 pav. Problemos, iškylančios organizuojant sveikatos priežiūrą mokykloje (vadovų nuomonė)

20 20 Išvados 1. Ryškėja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos orientacija į visuomenės sveikatos priežiūrą, tą rodo bendruomenės slaugytojų konversija į visuomenės sveikatos priežiūros specialistus. Didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto indėlis finansuojant sveikatos priežiūrą mokyklose. 2. Daugiau kaip trečdalis visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, vyresni kaip 50 metų amžiaus, 48 proc. darbo stažas mokykloje iki 5 metų. 60 proc. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dirba keliose darbovietėse, iš jų pusė asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Daugiau kaip trečdalyje mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai daugiausia savo darbo laiko skiria pažymų apie mokinių profilaktinius sveikatos patikrinimus tvarkymui. Beveik visose mokyklose surenkamos visų mokinių sveikatos patikrinimo pažymos, ši informacija analizuojama, su analizės rezultatais supažindinama mokyklos bendruomenė. Nemažoje dalyje mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai visiškai nevykdo mitybos kokybės ir kūno kultūros užsiėmimų medicininės kontrolės, nedalyvauja nustatant mokinių ugdymo režimą, neteikia konsultacijų mokinių tėvams. 4. Kaimiškose vietovėse ir miesteliuose blogesnis visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų prieinamumas: beveik visose kaimo mokyklose specialistas dirba mažesniu nei 0,5 etato krūviu, statistiškai patikimai dažniau kaimo nei miesto mokyklose visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nevykdo mokyklos aplinkos, mokinių maitinimo organizavimo, kontrolinių darbų tvarkaraščių, kūno kultūros pamokų priežiūros, neatlieka nelaimingų atsitikimų registracijos, neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimo tyrimų, neanalizuoja traumų priežasčių, nesiūlo priemonių rizikos veiksnių paplitimui mažinti, neteikia pirmos pagalbos, nekonsultuoja mokinių bei mokytojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais. 5. Daugumai visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pakanka teorinių žinių bei praktinių įgūdžių pirmos pagalbos teikimo, žalingų įpročių, infekcinių ligų ir traumų prevencijos srityje, tačiau trūksta žinių bei įgūdžių valgiaraščių ir tvarkaraščių sudarymo, programinio planavimo, protinio darbo higienos, kūno kultūros pamokų organizavimo bei sveikatinimo veiklos stebėjimo klausimais. Trečdalis visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nemoka naudotis internetu. Dauguma nemokančių naudotis internetu vyresnio amžiaus specialistai. 6. Pagrindinės priežastys, trukdančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistams dirbti metodinės medžiagos ir išteklių trūkumas, kaimiškose vietovėse dirbantiems specialistams laiko trūkumas. Didelė visuomenės sveikatos specialistų dalis nusivylusi bendradarbiavimu su mokinių

21 21 tėvais. Vis dėlto didžioji dalis specialistų mano, kad jų darbas įdomus ir prasmingas, tačiau trečdalis jų, jei būtų galimybė, rinktųsi kitą darbą, ypač dirbantys kaimiškose vietovėse specialistai. 7. Sveikatos kabinetai įrengti beveik visose miesto mokyklose ir mažiau nei trečdalyje kaimo mokyklų. Specialistų darbo vietų įrengimas ir aprūpinimas darbo priemonėmis, nesant sveikatos kabineto mokykloje, žymiai blogesnis. 8. Beveik visi mokyklos vadovai mano, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatas mokykloje reikalingas, daugumą jų (73 proc.) sveikatos priežiūros specialisto veikla mokykloje tenkina. Pasiūlymai 1. Sukurti interneto tinklapį, kuriame skelbti informaciją apie galimybę įgyti trūkstamas kompetencijas visuomenės sveikatos priežiūros srityje, taip pat geros praktikos pavyzdžių sklaidą. 2. Diferencijuoti kaimo ir miesto mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatui skiriamą mokinių skaičių. 3. Rekomenduoti savivaldybėms stiprinti sveikatos kabinetų aprūpinimą, ypač kaimo mokyklose, sudaryti sąlygas naudotis informacinėmis technologijomis. Spręsti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, aptarnaujančių mokyklas teritoriniu principu, transporto problemą. 4. Tobulinimo kursuose, skirtuose mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, didesnį dėmesį skirti mokinių mitybai, ypač valgiaraščių sudarymui, protinio darbo higienai, tvarkaraščių sudarymui, programiniam planavimui bei mokinių kūno kultūros organizavimui. Šiuo metu tokių žinių jiems labiausiai trūksta. Organizuoti kompiuterinio raštingumo kursus. 5. Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengti dokumentų paketą, skirtą mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciniams reikalavimams, šių specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkai. 6. Organizuoti periodinius visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimo tyrimus. LITERATŪRA 1. Chmieliauskaitė I., Jociutė A., Šurkienė G. Mokyklos bendruomenės slaugytojų veiklos ypatumai // Sveikatos mokslai, 2003, Nr. 7, p

22 22 2. Radiukiewicz S.B. Medycyna szkolna. Warszawa, Cronin Godfrey E. and Williams M. Young. 400 Navels: the future of School Health in America. Phi. Delta Kappa, Bloomington, Indiana, Bednarz P. The Omaha System: a model for describing school nurse case management. Journal of School Nursing, 1998; 14(3): Pavelka L. et al. Nursing interventions used in school nursing practice. Journal of School Nursing, 1999; 15(1): Downie J. et al. The every day realities of the multi-dimensional role of the high school community nurse. Journal of Advanced Nursing, 2002; 19 (3): Mačiūnas E., Sketerskienė R., Chmieliauskaitė I. Sveikatos priežiūra mokykloje. Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos konferencija. Pranešimų medžiaga. Vilnius, Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 // Valstybės žinios, 2004, Nr Sveikatos priežiūros mokyklose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1035/ISAK-2680 // Valstybės žinios, 2005, Nr Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos priežiūrą, kompetencija, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-62 // Valstybės žinios, 2004, Nr Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 113 // Valstybės žinios, 2000, Nr Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533 // Valstybės žinios, 1994, Nr Lietuvos higienos norma HN 21:2005,,Bendrojo lavinimo mokykla. Sveikatos saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 // Valstybės žinios, 2005, Nr Mačiūnas E., Mikulskienė R., Mačiūnienė R. Sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio mokykloje, darbo planavimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Mačiūnas E., Burbienė R., Gorobecienė D. Mokinių asmens higiena ir kosmetika. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Valstybinis aplinkos sveikatos centras, 2006.

23 Mačiūnas E., Jociute A., Krupskienė A., Bendoraitienė V. Vaikų sveikatingumo programų rengimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Mačiūnas E., Mikulskienė R., Mačiūnienė R. Mokyklų sveikatingumo projektų vadyba. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Valstybinis aplinkos sveikatos centras, 2006.