VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

Transcription

1 Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

2

3 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V ) Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika Vilnius 2011

4 Žymantė Jankauskienė Rita Liepuonienė Rimantas Stukas Genė Šurkienė Kęstutis Žagminas Birutė Gostevičienė Erika Kubilienė Jurgita Matuizienė Algimantas Urbelis Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika Redagavo Jolita Stankūnavičienė Vilniaus universitetas, 2011 ISBN

5 Turinys Įvadas Trumpas studijų krypties pristatymas Visuomenės sveikatos studijų krypties tipinių programų aprašų nustatymas ir galimybės Tipinis profesinės veiklos laukas baigus visuomenės sveikatos studijų krypties programas Studijų krypties bendrosios kompetencijos Dalykinių kompetencijų nustatymo metodinės rekomendacijos Studento darbo krūvis ir jo skaičiavimas Dalyko (modulio) apimties kreditais rekomendacijos. modulinės ir dalykinės studijų programos struktūros rekomendacijos Mokymo, mokymosi ir vertinimo metodų rekomendacijos...30 Literatūra...34 Priedai priedas. Dalykinių kompetencijų svarbos profesinei veiklai vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas priedas. Dalykinių kompetencijų lygio, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti, vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas priedas. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: biomedicininė diagnostika priedas. Bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata priedas. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata priedas. Dalyko parodomasis aprašas: anatomija priedas. Dalyko parodomasis aprašas: aplinkos cheminiai tyrimai priedas. Dalyko parodomasis aprašas: baigiamoji praktika priedas. Dalyko parodomasis aprašas: chemija priedas. Dalyko parodomasis aprašas: mityba ir maisto sauga priedas. Dalyko parodomasis aprašas: profesinės sveikatos pagrindai priedas. Dalyko parodomasis aprašas: epidemiologija ir visuomenės sveikata priedas. Dalyko parodomasis aprašas: vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata...81

6 Įvadas Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika (toliau metodika) parengta Vilniaus universitetui m. vykdant nacionalinį projektą Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V ). Viena iš svarbiausių studijų kokybės užtikrinimo sąlygų yra aukštosios mokyklos įsipareigojimas rengti ir vykdyti šiuolaikiškas studijų programas. Į visuomenės, rinkos ir individo poreikius orientuotos studijų programos tai kompetencijomis grįstos studijų programos, kuriose turi atsispindėti sudėtingesnės ir nuolatos tobulėjančios profesinės veiklos reikalavimai būsimajam specialistui. Naujų studijų programų rengimo atskaitos tašku turi tapti šiandienos ir perspektyviniai darbo rinkos reikalavimai, grindžiami atitinkamos profesijos raidos tyrimais. Studijų programų turinys turi atitikti naujausius mokslo, meno ir technologijų pasiekimus, šalies ir Europos Sąjungos vystymosi strategines gaires. Studijų programų turinys ir vykdymo būdai turi sudaryti sąlygas įsidarbinti, ugdyti pilietiškumą, būti pripažinti akademinės bendruomenės. Minėtų reikalavimų pagrindu turi būti formuluojamos dalykinės ir bendrosios kompetencijos, numatomi studijų siekiniai, užtikrinantys tų kompetencijų plėtotę per studijų procesą. Aukštojoje mokykloje turi būti ugdomi laisvi, atsakingi, profesionalūs, kompetentingi, kūrybiški, gebantys kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, etiški visuomenės nariai. Neužtenka studentui suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, reikia formuoti aukštąjį išsilavinimą turinčio individo nuostatas ir požiūrį į visuomenės, technologijų ir viso pasaulio raidą. Būtina didesnį dėmesį skirti bendrosioms kompetencijoms ugdyti, suvokiant jų svarbą absolvento įsidarbinimo galimybėms didinti, taip pat darniam asmenybės vystymuisi ir profesiniam tobulėjimui. Ši metodika pasitarnaus visuomenės sveikatos studijų krypties programoms, grindžiamoms kompetencijomis, rengti ir atnaujinti. Metodikoje išsamiai apžvelgiamas tipinis profesinės veiklos laukas baigus visuomenės sveikatos studijų krypties programas, pristatomos dalykinės ir bendrosios kompetencijos, pateikiamos modulio (dalyko) apimties kreditais, darbo krūvio skaičiavimo, modulinės ir dalykinės studijų programos struktūros rekomendacijos. 4

7 1. Trumpas studijų krypties pristatymas Visuomenės sveikata tai mokslas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos 1. Visuomenės sveikatos specialistai, vykdydami sveikatos stebėseną ir ugdydami sveiką gyvenimo būdą, pagrindiniu savo prioritetu laiko ligų prevenciją, o ne jų gydymą. Visuomenės sveikata teikia pirmenybę populiacijos, o ne individo sveikatos klausimams. Visuomenės sveikatos problemos ir iššūkiai sveikatai keičiasi priklausomai nuo kintančios fizinės, socialinės, ekonominės aplinkos 2. Globalizacijos procese sveikatos grėsmių paplitimas tampa universaliu visuomenės sveikatos kaip mokslo ir praktikos objektu, todėl analizuojamos visuomenės sveikatos problemos neabejotinai turi būti vertinamos moksliniu pagrindu jau pasauliniame sveikatos kontekste 3. Formuojant visuomenės sveikatos politiką Lietuvoje nueitas ilgas kelias. Pradžioje aktualiausioms šios srities problemoms spręsti užteko klasikinių epidemiologinių ir higieninių tyrinėjimų. Tačiau per daugelį metų visuomenės sveikatos samprata tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje labai pasikeitė. Naujoji visuomenės sveikatos politika grindžiama ne tik nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens vadovų politikų veikla, bet į visuomenės sveikatos gerinimą įraukiant atskirus individus, bendruomenę, nevyriausybines organizacijas, privatų sektorių 4. Šiandien naujosios visuomenės sveikatos misija institucijų ir visuomenės organizuotos veiklos pastangomis pasiekti norimos gyventojų sveikatos būklės ir šalinti sveikatos netolygumus 5. Šiuolaikinės visuomenės sveikatos būklę lemia žmonių gyvensena, aplinka, paveldimumas ir sveikatos priežiūros sistema 6. Tarptautiniu mastu sukaupta informacija rodo, kad visuomenės sveikatos problemų vieni visuomenės sveikatos specialistai išspręsti negali. Būtina įtraukti visuomenę, kitas sveikatą lemiančias socialines ir ekonomines struktūras 7. Vis tik dažniausiai lemiamas vaidmuo sprendžiant šias problemas tenka biomedicinos srities visuomenės sveikatos krypties studijų programų absolventams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose sąrašas. Visuomenės sveikata priskirta biomedicinos mokslų srities medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupei (1 lentelė). 1 Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Šviesa, Turnock B. J. Public Health: What It Is and How It Works. 4th ed. Jones and Bartlett Publishers, Ten pat. 4 Oxford Textbook of Public Health. V Ed. by Detels R., Beaglehole R., Lansang M. A., Gulliford M. Oxford University Press, Essential Public Health Services. National Public Health Performance Standards Program. CDC. essentialservices.html m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje ( m.). Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2007, L 301, Europos Bendrijų Komisija. Kartu sveikatos labui, m. ES strateginis požiūris. KOM(2007) 630 galutinis. health/ph_overview/documents/strategy_wp_lt.pdf 5

8 1 lentelė. Biomedicinos mokslų studijų srities studijų krypčių grupės ir studijų kryptys 8 Studijų srities pavadinimas Biomedicinos mokslai Studijų krypčių grupės pavadinimas Medicina ir sveikata Studijų krypties pavadinimas A300 Medicina A400 Odontologija A500 Burnos priežiūra A600 Visuomenės sveikata B200 Farmacija B300 Reabilitacija B400 Mityba B700 Slauga B800 Medicinos technologijos B900 Medicina ir sveikata Visuomenės sveikatos specialistai vadovaujasi sveikatos strategija, kurios įgyvendinimo principai paremti etinių sveikatos vertybių užtikrinimu, sveikatos, kaip svarbiausio gerovės rodiklio, užtikrinimu, sveikatos klausimų integravimu į visas valstybės politikos sritis, ir profesionaliai atsiliepia į didžiausius nūdienos iššūkius: gyventojų senėjimą, grėsmes sveikatai ir naujas technologijas 9. Visuomenės sveikatos specialistai privalo aktyviai dirbti didžiausią poveikį asmens ir visuomenės sveikatai turinčių determinantų aplinkos veiksnių ir gyvensenos srityse, analizuoti sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ir įtaką gyventojų sveikatai, vertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Neatsitiktinai visuomenės sveikatos specialistai vis daugiau koncentruojasi į epidemiologinius aplinkos ir socialinių veiksnių įtakos įvairių gyventojų grupių sveikatai ir gyvenimo kokybei tyrimus, tiria socialinių veiksnių, saugios aplinkos, sveikatos priežiūros modelių įtaką visuomenės sveikatai, priima sprendimus sveikatos labui. Pasauliniai urbanizacijos procesai, ryškėjantys sveikatos ir gyvenimo kokybės netolygumai, gausėjantys aplinkos rizikos veiksniai, plintančios lėtinės neinfekcinės ligos ir spartėjantys globalizacijos procesai nuolat koreguoja visuomenės sveikatos specialisto profesinės veiklos sritis, kuriose sėkmingai veikti būtinos dalykinės ir bendrosios kompetencijos (žinios, gebėjimai ir nuostatos), reikalingos visuomenės sveikatos problemoms nustatyti, populiacijos sveikatai vertinti ir valdymo būdams numatyti, visuomenės sveikatos priežiūrai vykdyti, sveikatos politikai formuoti, įgyvendinti ir vertinti, sveikatos mokymui organizuoti ir įgyvendinti. Ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų, būtina taikyti įrodymais grįstą praktiką. 8 Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo. Žin., 2009, Nr Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros metų strategija (Žin., 2006, Nr ). 6

9 2. Visuomenės sveikatos studijų krypties tipinių programų aprašų nustatymas ir galimybės Lietuvoje visuomenės sveikatos krypties pirmosios pakopos studijų programas vykdo universitetai ir kolegijos, o antrosios ir trečiosios pakopos studijos vyksta universitetuose. Šioje studijų kryptyje vykdomos tipinės studijų programos aprašą pristatyti nėra paprasta, nes programos turiniui įtaką daro pirmajame skyriuje apibrėžtas platus visuomenės sveikatos turinys. Galima visuomenės sveikatos specialisto profesinė veikla varijuoja nuo poveikio visuomenės narių elgsenai, gyvensenai iki dalyvavimo formuojant sveikatos politiką ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą kiekvieno piliečio prigimtinę teisę į sveikatą. Visuomenės sveikatos specialisto profesinės veiklos laukas, kuris išsamiau pristatomas kituose skyriuose, yra nehomogeniškas. Nors ši kryptis labiausiai susijusi su biomedicinos mokslų studijų medicinos ir sveikatos krypčių grupe, rengiant tipinės studijų programos aprašą, taip pat būtina įvertinti ir atspindėti sąsajas su socialinių mokslų srities socialinių studijų kryptimis (psichologija, sociologija, socialiniu darbu, antropologija) bei švietimo ir ugdymo studijų kryptimis (pedagogika, edukologija, andragogika ir kt.). Visuomenės sveikatos studijų krypties apraše lengva išryškinti programos unikalumą, susitelkiant į tam tikrą specifinę visuomenės sveikatos paslaugą, kai akcentuojama individo saviugda, galimybės valdyti sveikatą, daryti įtaką gyvensenai, bendruomenės narių sveikatos vertinimas, ligų ir traumų prevencija, epidemiologinė priežiūra, stebėsena, visuomenės informavimas, švietimas, mokymas. Visuomenės sveikatos specialisto įgytos dalykinės ir bendrosios kompetencijos plėtojamos pasitelkus holistinį ir sisteminį požiūrį, grindžiamą visuomenės narių socialine partneryste ir darnaus visuomenės vystymosi strategija. Nuolatinė kintančių visuomenės narių sveikatos poreikių stebėsena, šalies socialinė ir ekonominė situacija, globalizacijos tendencijos ateityje lems tarpkryptinių studijų programų atsiradimą ne tik antrojoje, bet ir pirmojoje studijų pakopoje. Visuomenės sveikatos specialisto dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymas, studijų siekinių formulavimas labai siejasi su studijų pakopomis, Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema, kurią nustato Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas ir tarptautiniai Bolonijos proceso dokumentai (Dublino aprašai, 2005). Pirmosios pakopos koleginių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 210 kreditų. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų 10. Antrosios pakopos magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 kreditų 11. Rengiant tam tikros pakopos laipsnį suteikiančios studijų programos aprašą, būtina suformuluoti numatomas ugdyti kompetencijas ir suformuluoti studijų siekinius. Studijų siekiniai formuluojami atsižvelgiant į studijų pakopas ir būsimo specialisto veiklos sudėtingumą, savarankiškumą, kintamumą, atsakomybės ribas. Šių kriterijų taikymas grindžiamas kvalifikacijų lygio aprašymais ir profesinio lauko tyrimo rezultatais. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrajai erudicijai ugdyti, teoriniams 10 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo. Žin., 2010, Nr Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo. Žin., 2010, Nr

10 studijų krypties pagrindams perteikti, profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui ir profesinei veiklai, profesinėms vertybėms formuoti. Profesinio bakalauro visuomenės sveikatos studijų krypties programos labiau orientuotos pasirengti praktinei profesinei veiklai. Absolventai gebės savarankiškai atlikti žmonių ir aplinkos diagnostinius tyrimus Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sektoriuje. Visuomenės sveikatos bakalauro universitetinės studijų programos labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Todėl visuomenės sveikatos bakalauro studijų programa orientuota vykdyti visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kuri nukreipta ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti 12. Magistro laipsnį įgiję visuomenės sveikatos specialistai studijų metu privalo įgyti gerus mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius, nes būtent jie, integravęsi į visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų ir praktinio darbo erdvę, savo sprendimais turės teigiamos įtakos valstybės visuomenės sveikatos politikai. Europos šalių (Suomijos, Švedijos, Nyderlandų) patirtis įrodė, kad sėkmingiau visuomenės sveikatos reformos įgyvendinamos tuomet, kai skiriama pakankamai dėmesio problemai iškelti ir sprendimui moksliškai pagrįsti, kada nuolat moksliškai vertinamas įgyvendinamų profilaktinių strategijų ir vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros struktūrinių pokyčių efektyvumas. Mokslinė veikla suteikia mokslinį pagrįstumą planuojant sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programas bei tobulinant sveikatos priežiūros sistemų organizacinius modelius. Visuomenės sveikatos specialistas, praktinėje veikloje realizuodamas savo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, parodydamas įgytus įgūdžius ir gebėjimus, turi remtis moksline patirtimi. Akivaizdus visuomenės sveikatos specialisto mokslinio darbo patirties poreikis išryškėja dirbant Sveikatos apsaugos ministerijos tretinio lygmens struktūrose. Jose sprendžiamos problemos moksliniu pagrindu, sprendimai priimami moksliškai įrodytais argumentais, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su atitinkamomis Europos Sąjungos struktūromis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Žin., 2002, Nr Europos Bendrijų Komisija. Kartu sveikatos labui, m. ES strateginis požiūris. 8

11 3. Tipinis profesinės veiklos laukas baigus visuomenės sveikatos studijų krypties programas Profesiniame veiklos lauke turi būti įgyvendinami pagrindiniai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuomenės sveikatos priežiūros principai, Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, Lietuvos sveikatos programos, Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos tikslai. Praktinė visuomenės sveikatos sritis yra daugiasektorė, todėl profesinės veiklos laukas neišvengiamai tampa daugiasektoris. Galima išskirti tris pagrindines visuomenės sveikatos funkcijas: vertinimą, sveikatos politikos plėtrą ir užtikrinimą, jos realizuojamos per pagrindines visuomenės sveikatos paslaugas 14 : 1. bendruomenės sveikatos vertinimą, ligų ir traumų epidemiologinę priežiūrą, stebėseną; 2. bendruomenės sveikatos problemų ir pavojų sveikatai nustatymą, jų galimų priežasčių tyrimą (ligų protrūkių tyrimas, epidemiologiniai infekcinių ir neinfekcinių ligų, traumatizmo, aplinkos pavojų ir kitų grėsmių sveikatai tyrimai); 3. informavimą, švietimą ir skatinimą imtis profilaktikos priemonių; 4. bendruomenės partnerystės mobilizavimą sveikatos problemoms nustatyti ir spręsti; 5. politikos plėtrą siekiant palaikyti individų ir bendruomenės pastangas prisidėti prie sveikatos apsaugos planavimo; 6. sveikos aplinkos užtikrinimą kuriant ir įgyvendinant teisės aktų nuostatas; 7. asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikių nustatymą siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą; 8. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimą ir profesinio tobulėjimo užtikrinimą; 9. asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo efektyvumo, prieinamumo ir kokybės įvertinimą, atliekant nuolatinę visuomenės sveikatos programų stebėseną; 10. naujų moksliškai pagrįstų sveikatos problemų sprendimo būdų paiešką. Visuomenės sveikatos specialisto profesinės veiklos lauke yra teikiamos minėtos visuomenės sveikatos paslaugos. Absolventai, baigę visuomenės sveikatos studijų programas, gali dirbti visuomenės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, socialinės globos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, savivaldybių gydytojų tarnybose, sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centrų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teismo medicinos ekspertizės centrų diagnostiniuose skyriuose ir kitose įstaigose, kuriose atliekami žmonių ir aplinkos diagnostiniai tyrimai. Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugų kokybę, būtina tikrinti, kokie yra socialiniai specialistų profesinės ir akademinės kvalifikacijos poreikiai. Čia svarbiausiu elementu tampa kompetencijos, padedančios atsirinkti tam tikrai paslaugai teikti reikalingas žinias, įgūdžius ir nuostatas 15. Profesinio lauko tyrimai tampa vienu iš svarbiausių elementų apibrėžiant būsimo specialisto profesinį portretą Essential Public Health Services. National Public Health Performance Standards Program. CDC. essentialservices.html 15 Poviliūnas A. Nuo profesinės veiklos tyrimų prie profesinės veiklos lauko tyrimų. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius Beresnevičiūtė V. Profesinio lauko tyrimas. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius. Projekto_rezultatai 9

12 2010 m. buvo atlikta darbdavių ir absolventų apklausa. Apklausos tikslas sužinoti darbdavių ir absolventų nuomonę apie gebėjimus ir įgūdžius, kurie būtini pagrindinėms visuomenės sveikatos paslaugoms teikti. Buvo panaudotas tiesioginio interviu metodas, kai respondentus apklausė ir klausimyną pildė apklausėjai, bei interviu metodas panaudojant šiuolaikines technologijas apklausa internetu. Pirmiausia buvo tariamasi dėl apklausos atlikėjo atvykimo į įmonę (įstaigą), kurioje dirba respondentas, ir tik nesutikus arba pačiam respondentui paprašius buvo siunčiama elektroninė nuoroda į anketą. Apklausai buvo atrenkamos tos įmonės (įstaigos), kuriose dirba darbuotojai, įgiję visuomenės sveikatos bakalauro ar magistro laipsnį aukštosiose mokyklose ne anksčiau kaip prieš 5 m. (t. y m. visuomenės sveikatos studijų programų absolventai). Atrenkant respondentus remtasi šiais šaltiniais: universitetinės ir koleginės aukštosios mokyklos, mokslo institutai, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, viešos paieškos duomenų bazės. Visuomenės sveikatos specialistų buvo ieškoma ir visuose Lietuvos visuomenės sveikatos centruose, biuruose, savivaldybėse, higienos centruose, Valstybiniame aplinkos sveikatos centre, Užkrečiamų ligų ir AIDS centre, psichikos sveikatos centruose, valstybinėse ligonių kasose, Narkotikų kontrolės departamente, Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje ir kt. Naudotas ir sniego gniūžtės atrankos metodas. Tyrime dalyvavo 74 visuomenės sveikatos specialistų vadovai ar asmenys, turintys informacijos apie bendrąsias ir dalykines dirbančiojo kompetencijas. Tyrimo metu taip pat buvo apklausti 33 visuomenės sveikatos specialistai, baigę visuomenės sveikatos studijas m. ir dirbantys pagal įgytą specialybę. Apklausa buvo vykdoma 2010 m. liepos 12 d. rugpjūčio 6 d. Interviu truko minučių. Apklausa buvo atliekama 91 įmonėje ir įstaigoje. Siekiant išgryninti visuomenės sveikatos studijų krypties dalykines kompetencijas, apklausai buvo pateikta 18 dalykinių kompetencijų (2 lentelė). 2 lentelė. Profesinio lauko tyrimo metu naudotos dalykinės kompetencijos Eil. Nr Dalykinės kompetencijos Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 4. Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 10

13 7. Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 8. Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 9. Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 10. Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 11. Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 12. Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą 13. Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 14. Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 15. Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 16. Taikyti profesinės etikos principus 17. Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 18. Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje Pirmiausia pristatysime darbdavių apklausos rezultatus. 3 lentelėje pateikiamos dalykinės kompetencijos, kurias darbdaviai įvardijo kaip labai svarbias ir svarbias profesinei veiklai (pritarimo laipsnis išreikštas procentais). 3 lentelė. Darbdavių nuomonė apie profesinei veiklai labai svarbias ir svarbias kompetencijas Labai svarbi dalykinė kompetencija Proc. Svarbi dalykinė kompetencija Proc. Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 62,6 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 48,6 Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 57,0 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 49,5 Taikyti profesinės etikos principus 54,2 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 44,9 Darbdaviai taip pat vertino darbuotojų dalykinių kompetencijų lygį darbinės veiklos pradžioje (4 lentelė). 11

14 4 lentelė. Darbdavių nuomonė apie darbuotojų dalykinių kompetencijų lygį darbinės veiklos pradžioje Stipriai išreikštos dalykinės kompetencijos Proc. Vidutiniškai išreikštos dalykinės kompetencijos Proc. Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 49,5 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 57,9 Taikyti profesinės etikos principus 40,2 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 57,9 Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 38,2 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 57,0 Taip pat buvo apžvelgtas darbdavių vertinimas, susiejant dalykinių kompetencijų svarbą profesinėje veikloje su studijų pakopa. Išryškėjusios tendencijos pateikiamos 1 priede. Darbdaviai nurodė, kokių dalykinių kompetencijų jie tikisi iš būsimųjų visuomenės sveikatos specialistų, priklausomai nuo suteikto kvalifikacinio laipsnio. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kokias dalykines kompetencijas turėdami aukštųjų mokyklų absolventai pradeda savo profesinę karjerą ir kaip šį procesą vertina darbdaviai. 2 priede pateikiamas dalykinių kompetencijų lygio, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti, vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas. Informacija, pateikta 1 ir 2 prieduose, leidžia išgryninti darbdavių lūkesčius ir apibrėžti realią situaciją, kokias dalykines kompetencijas turėdami visuomenės sveikatos specialistai pradeda savo profesinę veiklą. Profesinio lauko tyrimo metu surengtos dvi grupinės diskusijos su visuomenės sveikatos specialistais Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto profesinio bakalauro ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto magistrantūros programų absolventais, studijas baigusiais m. Pagrindiniai klausimai, aptarti per diskusijas su visuomenės sveikatos absolventais: pasirengimas darbui: kiek jautėsi pasirengę darbui, kai pradėjo dirbti; darbdavių lūkesčiai visuomenės sveikatos absolventų atžvilgiu: į kokias kompetencijas kreipė dėmesį darbdaviai, kai priiminėjo į darbą; kokių kompetencijų reikalauja darbdaviai iš naujai ateinančių darbuotojų; ko tikisi darbdaviai iš naujų darbuotojų; darbo vietoje įgyti įgūdžiai ir žinios: kokias žinias ir įgūdžius įgijo darbo vietoje; jų manymu, ar būtų buvę geriau, jeigu šias žinias ir kompetencijas būtų įgiję kolegijoje (universitete); ar įmanoma šias žinias ir įgūdžius įgyti kolegijoje (universitete), ar tai specializuotos kompetencijos, kurios gali ir turi būti įgyjamos tik darbo vietoje; trūkstamos žinios ir įgūdžiai: kokių žinių ir įgūdžių pasigedo ar šiuo metu pasigenda atlikdami savo darbą; visuomenės sveikatos studijų atnaujinimo pasiūlymai: kokių turi pasiūlymų, kaip galima būtų papildyti ar patobulinti studijų programą, kurią jie yra baigę; galbūt papildyti kursus naujomis temomis, papildyti programą naujais kursais, gal šiek tiek keisti mokymo metodiką; kokioms kompetencijoms, jų nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio; 12

15 dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašų aptarimas: kurios iš šių kompetencijų jų darbe yra reikalingos, o kurios mažiau reikalingos; ar jaučiasi studijų metu įgiję kompetencijas, kurias pažymėjo kaip reikalingas; ar pritaria darbdavių nuomonei, kad visuomenės sveikatos specialisto profesinei veiklai yra svarbiausios būtent tos kompetencijos, kurios patenka į pirmąjį dešimtuką. Visuomenės sveikatos profesinio bakalauro studijų absolventai, dalyvavę grupinėje diskusijoje, dirba įvairių sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose, įskaitant privačias įmones. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete profesinio bakalauro laipsnį įgijo m. Visi šios diskusijų grupės dalyviai vieningai sutarė, kad studijų metu įgytų teorinių žinių visiškai pakako pradedant dirbti, tačiau trūko praktikos, techninio darbo įgūdžių, nes kiekvienoje laboratorijoje yra sava specifika, metodika. Pasak tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos specialistų, darbdaviai, priimdami į konkretų darbą, tikisi darbo patirties, praktinių darbo įgūdžių. Dauguma tiriamųjų pastebėjo, kad didelis privalumas yra absolvento noras mokytis, greitas informacijos apdorojimas ir jos taikymas, asmeninės savybės (pvz.: kruopštumas, sąžiningumas, atsakomybė), kurios gali lemti darbdavių apsisprendimą įdarbinti ką tik baigusį studijas specialistą. Aktyvūs ir darbu besidomintys Vilniaus kolegijos studentai praktikos metu gauna pasiūlymų likti dirbti įmonėje ar įstaigoje. Vilniaus kolegijos visuomenės sveikatos studijų krypties absolventų teigimu, darbo vietoje įgyjamos teorinės ir praktinės žinios apie specifinę konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos sritį. Darbo vietoje susipažįstama su skirtingais darbo metodais ir priemonėmis. Taip pat Vilniaus kolegijos absolventai, pradėję dirbti konkrečiose sveikatos priežiūros įstaigose, jautė specifinių žinių ir įgūdžių trūkumą, kurį lemia dinamiškai besikeičiančios darbo priemonės. Diskusijos dalyviai teigiamai įvertino mokslo įstaigos plačią studijų programą, kuri teikia tolesnio domėjimosi ir profesinio tobulėjimo gairių. Aptardami dalykinių visuomenės sveikatos specialisto kompetencijų sąrašą, profesinio bakalauro diskusijų grupės dalyviai profesinės karjeros pradžioje būtinas dalykines kompetencijas sugrupavo pagal svarbą (5 lentelė). 5 lentelė. Profesinių bakalaurų nuomonė apie dalykinių kompetencijų svarbą pradedant profesinę veiklą Labai svarbios dalykinės kompetencijos Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui Svarbios dalykinės kompetencijos Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą Mažiau svarbios dalykinės kompetencijos Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės bei atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 13

16 Per darbdavių ir visuomenės sveikatos programų absolventų apklausas išskirtų svarbiausių dalykinių kompetencijų išdėstymas pagal svarbą iš dalies skiriasi, nes pastarųjų svarbiausią dalykinę kompetenciją paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui darbdaviai įvardijo kaip mažiausiai reikšmingą. Pažymėtina, kad diskusijų grupės dalyviai dalykines kompetencijas rūšiavo atsižvelgdami į savo konkrečios darbo vietos specifiką. Taip pat diskusijoje aptartas ir bendrųjų kompetencijų sąrašas. Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros absolventai apibrėžė jų darbui svarbias bendrąsias kompetencijas ir sugrupavo jas pagal svarbą (6 lentelė). 6 lentelė. Profesinių bakalaurų nuomonė apie bendrųjų kompetencijų svarbą profesinėje veikloje Labai svarbios bendrosios kompetencijos Gebėjimas spręsti problemas Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje Svarbios bendrosios kompetencijos Dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę Mažiau svarbios bendrosios kompetencijos Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sisteminti informaciją Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba Gebėjimas dirbti savarankiškai Gebėjimas priimti sprendimus Gebėjimas mokytis Gebėjimas bendrauti užsienio kalba Gebėjimas ieškoti informacijos iš įvairių šaltinių, ją apdoroti ir analizuoti Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai Gebėjimas dirbti grupėje Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų Dėmesys saugumui Atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus Gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai Gebėjimas organizuoti ir planuoti Kritiškas ir savikritiškas mąstymas Tyrime dalyvavusių Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto absolventų nuomone, jų baigta studijų programa yra išsami, plati, o įgyta kompetencija priklauso nuo studentų noro mokytis dėl savęs, o ne dėl diplomo. Svarstydami, kaip galima būtų tobulinti studijų programą, profesinio bakalauro laipsnį turintys visuomenės sveikatos specialistai įvardija studijų trukmės ilginimą, studijų tęstinumo magistrantūroje galimybę. Diskusijos dalyviai teigia, kad per trejus studijų metus išmokstama mokytis, nes treji metai yra per trumpas laikotarpis sukrauti visapusišką žinių bagažą, baigta studijų programa yra skirta specialybės pagrindams. Absolventai profesines žinias kaupia darbo rinkoje, konkrečioje darbo vietoje. Taip pat jie pageidautų tęstinių profesinių studijų, nes jaučia poreikį toliau mokytis. Absolventai teigia, kad Lietuvoje pasigenda perspektyvos toliau profesiškai tobulėti, tobulinti profesinę kvalifikaciją, siekti karjeros. Aptardami bendrąsias sveikatos priežiūros specialisto kompetencijas, tyrime dalyvavę visuomenės sveikatos profesiniai bakalaurai siūlo daugiau dėmesio skirti studijų programos psichologijos dalyko žinioms, užsienio kalbos ir lyderiavimo įgūdžiams. Visuomenės sveikatos magistrai, dalyvavę grupinėje diskusijoje, dirba visuomenės sveika- 14

17 tos centruose, Vilniaus universitete, sveikatos priežiūros įstaigose, kitose valstybės institucijose. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos studijų magistrantūros programą baigė 2005, 2008 ir 2010 m. Dalis specialistų studijuoja doktorantūroje. Visi tiriamieji šios grupės visuomenės sveikatos specialistais pradėjo dirbti studijų metu (įskaitant bakalauro studijų pakopą). Respondentų nuomone, Vilniaus universitete įgytų žinių pakako, be jų nebūtų galėję dirbti, tačiau specifinės atskiros srities praktinės žinios yra labai reikšmingos ir įgyjamos darbo vietoje. Pakeitus darbovietę tenka mokytis naujų dalykų. Teorinis pasirengimas priklauso nuo visuomenės sveikatos srities, kurioje dirba specialistai, tačiau tiriamųjų vertinamas kaip naudingas ir pasitarnavęs jų darbinėje veikloje. Dėl specialybės naujumo, specialistų (įskaitant siaurų, specifinių sričių, pvz., sportininkų mityba) poreikio darbo rinkoje, pradedantiems dirbti jauniems visuomenės sveikatos specialistams tenka patiems kurti darbo metodus, modelį, įgyvendinimo mechanizmus, vadovaujantis aukštojoje mokyklose įgytomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis. Aptardami darbdavių lūkesčius sveikatos specialistų atžvilgiu, pirmiausia respondentai nurodė, kad darbdaviams svarbus išsilavinimas, įgytas magistro laipsnis. Diskusijoje minėta, kad darbdaviai linkę reikalauti, kad darbuotojas įgytų magistro kvalifikacinį laipsnį (pvz., bakalauras priimamas į darbą, jei tęs magistrantūros studijas), nors atliekamą darbą, respondento nuomone, gali dirbti ir bakalauro kvalifikaciją turintis žmogus. Kitais atvejais darbdavys tikisi tiesiog gero specifinių įstaigos esamų darbo mechanizmų perpratimo, nekreipdamas ypatingo dėmesio į įgytas žinias. Respondentai aptarė studijų pakopų skirtumus. Bakalauro kvalifikacijos užtenka specialisto darbui, kur darbai konkretūs, procedūros yra standartinės ir keičiasi retai. Magistro laipsnis reikalingas moksliniam darbui, kur darbas savarankiškesnis, kūrybiškesnis, reikia suvokti ryšius ir santykius, aiškinti priežastis. Priimant į darbą svarbiomis darbdavių laikytos anglų kalbos žinios, naujo darbuotojo gebėjimai naudotis tam tikromis kompiuterių programomis, epidemiologijos žinių lygis. Darbui atlikti reikalingi ir komandinio darbo įgūdžiai, kitos bendrosios kompetencijos, nes vien dalykinių kompetencijų neužtenka, norint sėkmingai dirbti kolektyve. Respondentai nurodė, kad darbo vietoje įgyjama specializacija pagal specifinę įstaigos veiklos sritį tai ir teorija, ir praktinės žinios. Universitete per praktiką susipažįstama su atskirų įstaigų specifine veikla ir jų struktūra. Diskusijų grupės dalyviai sveikatos priežiūros specialistų paruošimą Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vertina teigiamai. Respondentų nuomone, studijų programa buvo teigiamai perpildyta, t. y. studijų programa plati ir reikia mokytis daug įvairių dalykų. Pasak respondentų, visuomenės sveikatos specialistui neužtenka siauros srities specializacijos, reikalingos platesnės žinios. Studijų metu įgytos biochemijos, fiziologijos, anatomijos žinios vienos iš reikalingiausių dirbant, todėl universitete joms gali būti skiriama daugiau dėmesio. Visuomenės sveikata platus mokslas, tad šios srities specialistas negali būti tik siauros srities specialistas. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad visuomenės sveikatos studijų programoje teisės, vadybos, ekonomikos dalykų turi būti mokoma taip pat, kaip biochemijos ir kitų bazinių žinių. Visuomenės sveikatos studijų programos absolventai teigė, kad Vilniaus universitete įgijo pakankamai vadybos žinių, kurias pritaiko darbe, tačiau jaučiamas administravimo žinių trūkumas. Vieni diskusijos dalyviai mano, kad svarbios yra visuomenės sveikatos ekonomikos žinios, kiti su tuo nesutinka. Vienų ar kitų dalykų svarbos akcentavimas priklauso nuo tiriamųjų darbo vietos specializacijos, nes visuomenės sveikatos profesinis laukas yra platus ir įvairiapusis, apima ne vieną socialinės, ūkinės veiklos sektorių. Moksline veikla užsiimančių visuomenės sveikatos specialistų nuomone, universitetas turi teikti platų išsilavinimą, o ne konkrečias žinias. Konkrečiai darbovietei reikalingos žinios netu- 15

18 ri būti ugdomos universitete. Kiekvienoje darbovietėje yra kursai, kur gali būti ugdomos specifinės, darbo vietai reikalingos kompetencijos. Aptardami dalykinių visuomenės sveikatos specialisto kompetencijų sąrašą, diskusijos dalyviai svarbiausiomis įvardijo šias kompetencijas: taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias; identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą. Pasak respondentų, visuomenės sveikatos darbe svarbiausia yra sveikatos politika, kuri Lietuvoje yra orientuota į mediciną, vieno asmens sveikatos priežiūrą, o tai neatitinka sveikatos kaip žmogaus gerovės koncepcijos. Taip pat svarbiomis įvardytos šios kompetencijos: vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės bei atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus; vertinti visuomenės sveikatos rodiklius; siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą; vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę; planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus, propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą. Diskusijos dalyviai teigė, kad nėra paprasta išskirti vienos ar kitos kompetencijos svarbą, nes svarbios jos visos. Kiekviename konkrečiame darbe skirtingos kompetencijos yra prioritetinės. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos sauga dirbant Vilniaus visuomenės sveikatos centre nėra labai svarbi, nes ši veikla priklauso Valstybinei darbo inspekcijai. Apibendrinant diskusijoje su visuomenės sveikatos magistrais išsakytas nuomones apie kompetencijų svarbą galima teigti, kad iš esmės daugumos respondentų nuomonė sutampa su darbdavių apklausos rezultatais. Aptarę visuomenės sveikatos specialisto bendrųjų kompetencijų sąrašą, visuomenės sveikatos magistrai jų darbui svarbiausiomis įvardijo šias bendrąsias kompetencijas: gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje; gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus. Magistrų nuomone, svarbios yra ir šios kompetencijos: dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas; gebėjimas dirbti savarankiškai; gebėjimas dirbti grupėje; gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sisteminti informaciją; gebėjimas rengti ir valdyti projektus; gebėjimas spręsti problemas; gebėjimas priimti sprendimus; gebėjimas organizuoti ir planuoti; gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti. Taip pat išreikšta nuomonė, kad svarbios kone visos bendrųjų kompetencijų sąraše išvardintos kompetencijos. Diskusijų dalyviams buvo sunku teikti pasiūlymus, kaip tobulinti visuomenės sveikatos studijų programą. Respondentai pabrėžė, kad studijų programą jie vertina teigiamai. Reikalingos kompetencijos studijų metu daugiau ar mažiau ugdomos ir kai kuriais atvejais ugdoma daugiau kompetencijų, nei paminėta sąraše. Magistrų teigimu, pasitenkinimas studijomis priklauso nuo žmogaus motyvacijos norėjusieji studijuoti šį dalyką, dirbti šį darbą yra patenkinti studijų 16

19 kokybe. Respondentų profesinė veikla, užimamos pareigos liudija pakankamą pasirengimą darbui. Aptariant skirtingų studijų pakopų programas, visuomenės sveikatos magistrams buvo sunku aptarti kiekvienos studijų pakopos programą atskirai. Pabrėžtas ne kartą diskusijoje išsakytas neaiškus skirtumas tarp bakalauro ir magistro studijų pakopų. Daugumos nuomone, magistrantūros programa studijuojama automatiškai, kaip privaloma. Svarstydami studijų galimybes, visuomenės sveikatos magistrai įvardija keletą studijų tęstinumo galimybių: baigus bakalauro studijas, įsidarbinti ir supratus, kokių žinių trūksta, tęsti studijas magistrantūroje arba tęsti studijas magistrantūroje iš karto po bakalauro studijų. Diskusijų metu visuomenės sveikatos magistrai atkreipė dėmesį, kad dalį visuomenės sveikatos paslaugų galėtų atlikti privačios įmonės (verslas). Jei valstybė dalį visuomenės sveikatos kontrolės srities perleistų privačiai vadybai, pasak diskusijos dalyvių, padidėtų konkurencija, kuri padidintų atlyginimus ir kartu pasitenkinimą darbu. Tačiau visais atvejais visuomenės sveikatos magistrai teigia, kad visuomenės sveikata yra brangi viešoji paslauga. Visuomenės sveikatos studijų programa ir jos turinys tiriamųjų įvertinti teigiamai. Nors akcentuojamas didelis mokymosi krūvis, tačiau jis pripažįstamas reikalingu ir svarbiu darbinei veiklai. Atlikus akademinės bendruomenės, darbdavių ir absolventų apklausą ir išanalizavus profesinio lauko tyrimo rezultatus, visuomenės sveikatos studijų krypties dalykinės kompetencijos buvo išgrynintos, apibendrintos pirmajai ir antrajai studijų pakopai. Profesinio lauko tyrimo metu naudotos aštuoniolika dalykinių kompetencijų sujungtos į dešimt dalykinių kompetencijų, kurios galėtų būti pagrindas studijų programų kūrėjams formuoti studijų programos siekinius (1 pav.). 7 lentelėje pateikiamas galutinis dalykinių kompetencijų sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis. 7 lentelė. Visuomenės sveikatos specialisto dalykinės kompetencijos lietuvių ir anglų kalbomis Eil. Nr. Dalykinė kompetencija Competence 1. Visuomenės sveikatos problemų nustatymas To identify the public health problems 2. Populiacijos sveikatos vertinimas To evaluate health of population 3. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas To assess environment effect to the health of society, individual groups of society and recommend ways to manage it 4. Visuomenės sveikatos priežiūra To organize the health care surveillance 5. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas To perform health care safety 6. Sveikatos politikos formavimas, įgyvendinimas ir vertinimas To form, implement and evaluate health policy 7. Prevencinių programų valdymas To prepare, implement and evaluate preventive programmes Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas Įrodymais grįstos praktikos taikymas, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų To cooperate with health care specialists and specialists in other sectors / fields To organize and implement health education Engage with research and evidence based practice looking for innovative patterns of solution the public health problems 17

20 1 pav. Išgrynintos ir apibendrintos pirmosios ir antrosios studijų pakopos dalykinės kompetencijos 18

21 Šių kompetencijų svarba ir plėtotė skirtingose studijų pakopose išskiriama susiejant dalykines kompetencijas su Dublino aprašuose apibrėžtais penkiais elementais: A žinios ir supratimas; B žinių ir supratimo taikymas; C sprendimų priėmimas; D bendravimo įgūdžiai; E mokymosi įgūdžiai. Studijų pakopų, dalykinių kompetencijų, studijų siekinių ir Dublino aprašų minėtų elementų sąsajos pateikiamos 8 10 lentelėse. 8 lentelė. Pirmosios studijų pakopos profesinio bakalauro dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos Eil. Nr. Dalykinė kompetencija Studijų siekiniai Dublino aprašų elementas 1. Visuomenės sveikatos problemų nustatymas Gebės vertinti individų, atskirų visuomenės grupių sveikatą ir jos poreikius. Gebės palyginti laboratorinių tyrimų rezultatus su norma. A, B 2. Populiacijos sveikatos vertinimas Gebės nagrinėti organizmo sandarą, organų ir sistemų funkcionavimą. B, C 3. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas Gebės apibūdinti žmogaus organizmo patologinius procesus. Gebės apžvelgti aplinkos poveikį visuomenės ir individo sveikatai. A 4. Visuomenės sveikatos priežiūra Gebės paruošti darbo vietą ir priemones laboratoriniam tyrimui atlikti. Gebės imti ir priimti ėminius. Gebės atlikti ar padėti atliekant laboratorinius tyrimus. Gebės aptarti tyrimų rezultatų patikimumą lemiančius veiksnius. A, B, C, D 5. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas Gebės apibūdinti laboratorijų higienos reikalavimus. Gebės įvertinti darbo aplinkos sąlygas. Gebės kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visuose laboratorinių tyrimų etapuose. A, B, C 6. Sveikatos politikos formavimas, įgyvendinimas ir vertinimas Gebės taikyti profesinėje veikloje sveikatos teisės aktų ir profesinės etikos dokumentų nuostatas. B, C, D 7. Prevencinių programų valdymas Žinos Lietuvoje vykdomas prevencines programas. A 8. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais Gebės dirbti sveikatos priežiūros komandoje ir bendradarbiauti su kitais sektoriais. D 9. Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas Gebės bendrauti ir perteikti informaciją pagal savo kompetenciją. C, D, E 10. Įrodymais grįstos praktikos taikymas, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų Gebės skleisti profesinę patirtį ir mokyti visuomenę. D, E 19

22 9 lentelė. Pirmosios studijų pakopos bakalauro dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos Eil. Nr. Dalykinė kompetencija Studijų siekiniai Dublino aprašų elementas 1. Visuomenės sveikatos problemų nustatymas Gebės apibrėžti šiuolaikinės visuomenės sveikatos sampratą, pagrindines sąvokas, veiklos kryptis. Žinos visuomenės sveikatos problemų nustatymo metodus. A, B 2. Populiacijos sveikatos vertinimas Gebės taikyti biomedicininius sveikatos būklės rodiklius, įvertindamas visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatą. Gebės siūlyti rizikos sveikatai mažinimo būdus ir priemones. A, B 3. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas Gebės nustatyti aplinkos veiksnius, turinčius įtakos sveikatai. Gebės parinkti jų tyrimo metodus ir įvertinti riziką sveikatai. Gebės pagrįsti aplinkos veiksnių galimą poveikį sveikatai. Gebės siūlyti aplinkos poveikio sveikatai valdymo būdus. A, B, C 4. Visuomenės sveikatos priežiūra Gebės parengti ligų ir traumų profilaktikos programą. A, B 5. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas Gebės pritaikyti organizacines, teisines, ekonomines, technines, socialines ir visuomenės sveikatos priemones, padedančias išsaugoti, stiprinti ir kontroliuoti visuomenės sveikatą. B, C 6. Sveikatos politikos formavimas, įgyvendinimas ir vertinimas Gebės apibrėžti sveikatos politikos ir teisės principus. Gebės pritaikyti visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje sveikatos politikos, teisės ir profesinės etikos dokumentus. A, B, C 7. Prevencinių programų valdymas Gebės pagrįsti prevencinių programų efektyvumą. B, C, D 8. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais Gebės efektyviai bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais. B, C, D 9. Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas Gebės teikti visuomenės sveikatos paslaugas įvairioms gyventojų grupėms, įtraukdamas bendruomenę į sveikatos stiprinimo procesą. B, D 10. Įrodymais grįstos praktikos taikymas, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų Gebės atlikti visuomenės sveikatos srities mokslinį tyrimą, moksliškai pagrįsti pasirinktos problemos aktualumą. E 20

23 10 lentelė. Antrosios studijų pakopos magistrantūros dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos Eil. Nr. Dalykinė kompetencija Studijų siekiniai Dublino aprašų elementas 1. Visuomenės sveikatos problemų nustatymas Gebės nustatyti ir pagrįsti visuomenės sveikatos prioritetus, problemų priežastis, parinkti efektyviausius sprendimo būdus, mokės pagrįsti sveikatos priežiūros poreikius. B, C 2. Populiacijos sveikatos vertinimas Gebės vertinti populiacijos, atskirų jos grupių ir aplinkos sveikatą, jai įtaką darančius veiksnius. Gebės planuoti ir atlikti savarankiškus gyventojų sveikatos ir (ar) sveikatos sistemos tyrimus. Gebės rengti populiacijos sveikatos gerinimo priemonių planus. B, C 3. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas Gebės identifikuoti esminius aplinkos rizikos faktorius, veikiančius visuomenės sveikatą. Gebės apibūdinti gyventojų, kuriems turi įtakos aplinkos veiksniai, sveikatą. Gebės organizuoti ir vykdyti aplinkos poveikio sveikatai vertinimą ir valdymą. Gebės bendradarbiauti su kitomis žinybomis, rengdamas planus, kaip mažinti neigiamą aplinkos veiksnių poveikį visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai. Gebės atlikti mokslu grįstus aplinkos poveikio visuomenės sveikatai tyrimus. Gebės atlikti visuomenės sveikatos saugos ekspertizę. B, C, D,E 4. Visuomenės sveikatos priežiūra Gebės organizuoti, vykdyti ir vertinti ligų ir traumų visuomenės sveikatos priežiūrą, profilaktiką. Gebės rengti ir įgyvendinti tikslines sveikatos programas. B, C, D 5. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas Gebės organizuoti ir vykdyti ligų, traumų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą. Gebės vertinti visuomenės sveikatos saugos efektyvumą. B, C, D 6. Sveikatos politikos formavimas, įgyvendinimas ir vertinimas Gebės prisidėti prie sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo, pagrįsti siūlymus sveikatos politikos klausimais. C, D, E 7. Prevencinių programų valdymas Gebės organizuoti ir vykdyti prevencinių programų įgyvendinimo eigos stebėseną, auditą, rizikos vadybą ir kokybės užtikrinimą. B, C, D 8. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais Gebės bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, turinčiomis įtakos gyventojų sveikatai, jos priežiūrai, visuomenės sveikatos mokslui ir mokymui. Gebės dirbti su bendruomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis. B, C, D 9. Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas Gebės kurti sveikatos stiprinimo programas, siūlyti ligų ir traumų profilaktines priemones, vertinti jų veiksmingumą. Gebės skatinti bendruomenės ir kitų socialinių partnerių dalyvavimą visuomenės sveikatos stiprinimo veikloje. C, D, E 10. Įrodymais grįstos praktikos taikymas, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų Gebės organizuoti įrodymais grįstos visuomenės sveikatos praktikos taikymą. Gebės įgyvendinti moksliškai pagrįstas intervencijas. B, C, E 21

24 4. Studijų krypties bendrosios kompetencijos Tuning (angl. Tuning Educational Structures in Europe) projekto autoriai bendrąsias kompetencijas apibrėžia kaip instrumentinių, tarpasmeninių ir sisteminių kompetencijų rinkinį, kuris leidžia žmogui efektyviai valdyti savo profesinį gyvenimą. Bendrosios kompetencijos padeda efektyviai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio ir, esant būtinybei, įgyti tas profesines kompetencijas, kurių reikia konkrečiame darbe. Aukštas bendrųjų kompetencijų lygis suteikia galimybę sklandžiai integruotis į darbo rinką, greičiau įsisavinti naują patirtį, keisti specializaciją ar atliekamo darbo pobūdį. Aukščiau minėto visuomenės sveikatos profesinio lauko tyrimo metu tiek darbdaviai, tiek absolventai galėjo išreikšti savo nuomonę apie jiems pateiktą bendrųjų kompetencijų sąrašą ir išrūšiuoti šias kompetencijas pagal svarbą. Respondentai kompetencijas įvertino nuo 1 iki 4 balų. Bakalaurų ir magistrų, baigusių visuomenės sveikatos studijų programas, atskirų bendrųjų kompetencijų svarbumas skiriasi lentelėse pateikiamas darbdavių nuomonės apie bendrųjų kompetencijų svarbą visuomenės sveikatos specialistų profesinei veiklai vertinimo vidurkis (1 visiškai nesvarbu, 2 nesvarbu, 3 svarbu, 4 labai svarbu). 11 lentelė. Instrumentinės bendrosios kompetencijos: darbdavių vertinimas Profesinis bakalauras Dalykinės srities žinios ir savo profesijos suvokimas Gebėjimas spręsti problemas Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba Gebėjimas priimti sprendimus Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją Gebėjimas bendrauti užsienio kalba Vidurkis Bakalauras Vidurkis Magistras Vidurkis 3,73 3,59 3,59 3,55 3,54 3,50 3,50 Dalykinės srities žinios ir savo profesijos suvokimas Gebėjimas spręsti problemas Gebėjimas priimti sprendimus Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai Gebėjimas organizuoti ir planuoti 3,81 3,77 3,72 3,68 3,68 3,66 3,55 Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją Dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąją kalba Gebėjimas priimti sprendimus Gebėjimas spręsti problemas Gebėjimas organizuoti ir planuoti 3,74 3,71 3,68 3,66 3,63 3,58 3,50 Apibendrinus 11 lentelėje pateiktą informaciją, galima teigti, kad darbdaviai apibrėžia tuos pačius instrumentinių bendrųjų kompetencijų rinkinius, nepriklausomai nuo absolvento kvalifikacinio laipsnio, tačiau šiek tiek skirtingai išdėsto pasirinkimo prioritetus. 22

25 12 lentelė. Tarpasmeninės bendrosios kompetencijos: darbdavių vertinimas Profesinis bakalauras Gebėjimas bendrauti su kitų sričių ekspertais Gebėjimas dirbti grupėje Tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai Socialinis atsakingumas ir pilietiškumas Vidurkis Bakalauras Vidurkis Magistras Vidurkis 3,64 3,59 3,50 3,50 Dėmesys saugumui 3,41 Tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai Gebėjimas dirbti grupėje, tarpdalykinėje komandoje Gebėjimas bendrauti su kitų sričių ekspertais Gebėjimas veikti etiškai Kritiškas ir savikritiškas mąstymas 3,79 3,74 3,68 3,53 3,49 Gebėjimas dirbti grupėje, gebėjimas veikti etiškai Gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai Kritiškas ir savikritiškas mąstymas Gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugia-kultūriškumą Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje 3,53 3,47 3,39 3,13 2,89 Apibendrinus 12 lentelėje pateiktą informaciją, galima teigti, kad darbdaviai gana skirtingai apibrėžia tarpasmenines bendrąsias kompetencijas, priklausomai nuo absolventams suteikto kvalifikacinio laipsnio. 13 lentelė. Sisteminės bendrosios kompetencijos: darbdavių vertinimas Profesinis bakalauras Vidurkis Bakalauras Vidurkis Magistras Vidurkis Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę Gebėjimas dirbti savarankiškai Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų 3,77 3,68 3,68 3,59 Gebėjimas mokytis 3,50 Atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus 3,50 Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę Gebėjimas dirbti savarankiškai Atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus Gebėjimas mokytis Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų 3,83 3,77 3,72 3,68 3,64 3,60 Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje Gebėjimas mokytis, gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę Gebėjimas dirbti savarankiškai, atkaklumas, ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų Gebėjimas kurti naujas idėjas Gebėjimas rengti ir valdyti projektus 3,79 3,71 3,66 3,55 3,47 3,29 Geriausia kompetencijas nustatyti praktinėje veikloje. Visuomenės sveikatos specialistų profesinis laukas labai platus, todėl bendrųjų kompetencijų svarba susijusi su konkrečia visuomenės sveikatos bakalauro ir magistro darbo vieta. 23

26 5. Dalykinių kompetencijų nustatymo metodinės rekomendacijos Visuomenės sveikatos specialisto dalykinių kompetencijų apibrėžimas yra svarbus kiekvieno studijų programos komiteto uždavinys. Kuriant būsimojo specialisto profesinį portretą privalo dalyvauti ne tik studijų programos komiteto nariai, bet ir visi suinteresuoti dalininkai: socialiniai partneriai (darbdaviai, visuomeninių profesinių draugijų atstovai), absolventai, akademinė bendruomenė (dėstytojai, studentai), sveikatos politikos formuotojai. Dalininkų lūkesčiai gali būti išgryninti per jų apklausas, panaudojus anketavimo, interviu metodus. Taip pat suinteresuotų grupių atstovai gali būti įtraukti į studijų programos komiteto sudėtį. Dalykinių kompetencijų nustatymo sekos rekomendacijos pateikiamos 2 paveiksle. 2 pav. Dalykinių kompetencijų nustatymo seka Profesinio lauko tyrime dalyvaujantys suinteresuoti dalininkai gali pateikti šiek tiek skirtingą informaciją, būtiną studijų programos kūrėjams, siekiantiems apibrėžti dalykines kompetencijas. Pavyzdžiui: įstaigų vadovai, darbuotojai, kurie įvardijami kaip darbdaviai, įvertins ir pateiks šiuolaikiniam visuomenės sveikatos specialistui būtinas dalykines kompetencijas, priklausomai nuo atstovaujamos veiklos srities. Jų požiūryje atsispindės visuomenės sveikatos srityje esamos situacijos analizė, galiojančių teisės aktų analizė; 24

27 absolventų požiūrio vertinimas remsis studijų laikotarpiu įgytų kompetencijų ir realioje darbinėje aplinkoje būtinų kompetencijų palyginimu; visuomenės sveikata yra viešojo administravimo sritis, kurioje viešosios įstaigos įgyvendina valstybės politiką. Visuomenės sveikatą formuojančių politikų apklausa leis įvardyti šios veiklos prioritetus valstybiniu lygmeniu ir apibrėžti prioritetams įgyvendinti būtinas specialistų dalykines kompetencijas; akademinės bendruomenės nariai dėstytojai vertins visuomenės sveikatos specialisto dalykinių kompetencijų plėtrą, vadovaudamiesi moksliniais įrodymais grįsta praktika, modeliuodami situacijas, kuria linkme gali plėtotis visuomenės sveikata, kintant visuomenės poreikiams. Studentų, studijuojančių visuomenės sveikatos studijų programose, požiūris leis vertinti vykdomų studijų programų struktūrą, studento darbo krūvio adekvatumą studijų siekiniams ir vertinimo būdams, edukacinės aplinkos tinkamumą siekti dalykinių, bendrųjų kompetencijų. Studijų programos komiteto nariams tenka didelė atsakomybė sukauptą informaciją vertinti, grupuoti ir apibendrinti. Nuolat turi būti galimybė konsultuotis su dalininkais, siekiant užtikrinti efektyvų grįžtamąjį ryšį, kad profesinius lūkesčius tinkamai atspindėtų būsimųjų specialistų dalykinės kompetencijos. 25

28 6. Studento darbo krūvis ir jo skaičiavimas Visuomenės sveikatos studijų programos kompetencijų aprašas, studijų siekiniai formuluojami įvertinus studijų pakopą. Studijų programos komitetas ir konkrečioje studijų programoje dirbantys dėstytojai, įvertinę anksčiau minėtas aplinkybes, grupuoja modulius ar studijų dalykus, planuoja studento darbo krūvį. Darbo krūvis laikas, kurio reikia studentui baigti visą studijų veiklą (paskaitas, seminarus, projektus, praktikos darbus, individualius darbus ir egzaminus), kad būtų pasiekti studijų siekiniai 17. Studento darbo krūvis apskaičiuojamas kreditais (dar vadinama ECTS kreditais). Kreditas tai studentų mokymosi krūvio (mokymosi apimties) matavimo vienetas, skaičiuojant laiką, per kurį turi būti pabaigtas dėstymo (mokymosi) sandas 18. Studentų darbo krūvio skaičiavimas tai kolegiali (studijų programos komiteto ir programoje dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studijų programos įgyvendinimas. Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos įgyvendinamumą ir gyvybingumą 19. Studijų siekiniai yra pagrindas ir renkantis tinkamą mokymo(si) veiklą, ir vertinant darbo krūvį, reikalingą jai atlikti. Studento mokymosi krūvis, mokymo metodika ir studijų siekiniai yra neabejotinai tarpusavyje susiję. Pagrindinės sąlygos, kurias būtina įvertinti planuojant darbo krūvį: 1. Darbo krūvio planavimo pradžia optimalus kompetencijų sąrašas. 2. Studijų programos apimtis. Pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių studijų apimtis gali svyruoti nuo 180 iki 240 kreditų. Magistrantūros studijų programos apimtis kreditų. 3. Studijų forma. Studijų nuolatine studijų forma vienų metų įprastinė apimtis yra kreditų. Studijų ištęstine studijų forma vienų metų apimtis ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė yra ne daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą. 4. Studijų semestro trukmė. Įprastinė studijų semestro apimtis yra ne daugiau kaip 30 kreditų. 5. Kredito apimtis. Įprastai vieno kredito apimtis atitinka studento akademinių darbo valandų. 6. Studijų programos struktūros pasirinkimas (modulinė ar dalykinė). Pavyzdžiui, modulinė studijų sistema sudaro prielaidas jungti giminingus studijų dalykus, išvengti temų pasikartojimo, efektyviau panaudoti mokymosi laiką, optimaliai subalansavus studento darbo krūvį. 7. Edukacinė studijų aplinka, sudaranti sąlygas besimokančiajam savarankiškai studijuoti. Tai apima materialiuosius išteklius (bibliotekos fondai, mokslinė periodika, informacinės technologijos), dėstytojų patirtį, institucijos kultūrą. Imli studijoms edukacinė aplinka leidžia efektyviau planuoti studento darbo krūvį ir siekti studijų rezultatų. 8. Vidinė aukštosios mokyklos veiklos savianalizė. Kiekybiniai rodikliai, pavyzdžiui: studentų įvertinimai, studijų baigimo rezultatai, studentų išbraukimas iš studentų sąrašų, leidžia vertinti akademinę veiklą ir kaip netiesioginį rodiklį susieti su studento darbo krūviu. 9. Dalykinių kompetencijų, studijų siekinių, dalyko (modulio) apimties kreditais, studijų metodų, vertinimo metodų validacija. 17 ECTS naudotojo vadovas Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. slideshare.net/smpf/tuning-europos-vietimo-struktr-derm-europoje Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius,

29 10. Studento kontaktinio darbo, savarankiškų studijų ir vertinimo planavimas. Nustatant darbo krūvį neturi būti vadovaujamasi tik auditorinėmis valandomis (t. y. laiku, kurį studentas praleidžia vadovaujamas akademinio personalo). Krūvis apima visą mokymosi veiklą, kurios reikia, kad būtų pasiekti studijų siekiniai. Tai laikas, praleistas dirbant savarankiškai, atliekant privalomąją praktiką, skirtas pasirengti vertinimui, bei laikas, kurio reikia pačiam vertinimui. Svarbu efektyviai išnaudoti studijoms skirtą laiką, pasitelkiant šiuolaikines aukštojo mokslo didaktines priemones. Ypatingą dėmesį būtina skirti savarankiškų studijų planavimui, tinkamai parenkant užduotis, aiškiai, struktūriškai įvardijant šių užduočių atlikimo tikslą, uždavinius, trukmę, per kurią užduotis turi būti atlikta. 11. Efektyvus grįžtamasis ryšys. Semestro pabaigoje gali būti vertinamas studentų darbo krūvis, remiantis studentų ir dėstytojų apklausos rezultatais. 12. Sisteminis požiūris. Visi studijų proceso dalyviai privalo kritiškai ir sistemiškai vertinti savo indėlį siekiant studijų siekinių. 13. Vienas iš atskaitos taškų darbo krūvio palyginimas su vidutinio dirbančio žmogaus darbo krūviu. Reikia pažymėti, kad darbo krūvio nustatymas dažnai yra hipotetinis ir patikrinamas per patirtį, kadangi jį veikia vidiniai (motyvacija, išankstinių žinių lygis ir jų kokybė, sveikatos būklė) ir išoriniai (dalyko (modulio) sudėtingumas, dėstymo kokybė, studijų aplinka, ištekliai, socialiniai faktoriai: šeima, darbas, gyvenimo sąlygos) veiksniai. Suplanuotas studento darbo krūvis turi būti teisingas, patikimas ir saugus

30 7. Dalyko (modulio) apimties kreditais rekomendacijos. Modulinės ir dalykinės studijų programos struktūros rekomendacijos Studijų programos sandara gali būti dalykinė arba modulinė. Studijų programos komitetas turi apsispręsti, kuri sandara leis efektyviau siekti studijų siekinių. Studijų programos apimtis kreditais yra tokia pati nepriklausomai nuo to, kokia studijų programos sandara pasirinkta. Modulinė studijų sistema pasižymi lankstumu, savarankiškumu. Ši sistema skatina dėstytojų bendradarbiavimą, diskusijas, bendrus tyrimus. Studentui sudaromos lanksčios galimybės individualiai pasirinkti tam tikrus modulius, būtinus dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti. Pagrindinis modulinės studijų programos ypatumas yra tas, kad programos nustatytas mažiausios apimties modulio kreditais dydis (pvz., 5) dalintųsi iš 60 kreditų (vienų studijų metų apimtis). Skaičius penki galėtų būti tinkamiausias kartotinis dydis. Individualizuojant studijas pagal studento pageidavimą, paprasčiau keisti vieną modulį kitu, pavyzdžiui: vietoje vieno 10 kreditų modulio galima klausyti du modulius po 5 kreditus. Palengvėja kreditų, įgytų judžiųjų studijų metu, perkėlimas. Dalykinėje studijų programoje išryškėja didesnė dėstytojo individualumo raiška, tačiau mažesnės dėstytojų bendradarbiavimo galimybės. Pagrindinė nuostata, kuria privalu vadovautis pasirenkant studijų programos struktūrą, planuojant dalyko (modulio) apimtį kreditais, yra studijų programos vientisumas, kai nuosekliai pereinama nuo paprastesnio prie sudėtingesnio, laipsniškas pažangos didėjimas ugdant studijų siekiniais išreikštas kompetencijas. Kiekvieno dalyko ar modulio vieta studijų programoje, jo svarba ir apimtis turi koreliuoti su aiškiai įsivaizduojamu būsimojo visuomenės sveikatos specialisto profesijos portretu, kurio sėkmingai raiškai būtina ugdyti dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Studijų programos komitetas, dėstytojai privalo kolegialiai sutarti. Sisteminis požiūris į nacionalinę visuomenės sveikatos sistemą, šią sistemą sudarančius subjektus, sistemos paskirties įvardijimas leidžia susieti skirtingas studijų pakopas baigusius visuomenės sveikatos specialistus ir jų profesinio vaidmens raiškai būtinas kompetencijas. Kuriant studijų programą svarbu, kad patikimas ryšys tarp ugdomų kompetencijų, studijų siekinių, dalyko (modulio) siekinių ir jų apimties kreditais, studijų metodų, vertinimo metodų būtų aiškus ir nuoseklus. Šiai aplinkybei įvertinti gali būti pasitelktas matricos modelis, kada išryškėja, jog studijų siekiniams sėkmingai įgyvendinti trūksta laiko, materialiųjų išteklių ir kt. Taip pat gali būti stebima atvirkštinė situacija, kai atskiriems dalykams ar moduliams numačius daugiau kreditų, nei būtina studijų siekiniams pasiekti, studento darbo krūvis didėja ir studijų siekinių pasiekimo kelias ilgėja, tampa sudėtingesnis. Kai kurių dalykų studijų siekiniai gali būti susiję su keletu studijų programos siekinių, kiti beveik su visais 21. Šis pavyzdys gali būti naudingas dėstytojams ir studentams, nes jame iš karto matomas atskirų studijų programos dalykų, studijų siekinių ir kompetencijų ryšys. Studijų programos sąsajų matrica parodyta 14 lentelėje. 21 Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., op. cit. 28

31 14 lentelė. Studijų programos sąsajų matrica Studijų programa... Kompetencijos Studijų dalykai Studijų programos lygmens studijų siekiniai 1 modulis / studijų dalykas 2 modulis / studijų dalykas 3 modulis / studijų dalykas... N modulis / studijų dalykas 1 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X X 2 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X X 3 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X 4 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X... N kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X Studijų programos sąsajų tarp kompetencijų, studijų programos siekinių ir dalykų matrica leidžia sistemiškai įvertinti studijų programos kūrimo proceso logiką, nuoseklumą, planingumą, validumą. Ši matrica labai informatyvi, siekiant atnaujinti jau vykdomas studijų programas, optimizuojant programos struktūrą, turinį. Norint tiksliau apibrėžti modulio ar studijų dalyko siekinius, siūloma naudotis B. Bloomo, SOLO ugdymo tikslų taksonomijomis. 29

32 8. mokymo, mokymosi ir vertinimo metodų Rekomendacijos Šiame skyrelyje aptariami mokymo ir mokymosi metodų (arba studijų metodų) ir visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų ryšys. Atskiri studijų vienetai (dalykai, moduliai) gali turėti keletą studijų ir vertinimo metodų. Kiekvienas mokymo ar mokymosi metodas pasižymi skirtingais požymiais ir yra naudojamas skirtingiems tikslams. Mokymo ir mokymosi metodų pasirinkimas priklauso nuo studijų turinio specifikos, dėstytojų kvalifikacijos, aukštosios mokyklos tradicijų ir normų, taip pat ir nuo studijų siekinių. Studijų ir studentų vertinimo metodai yra neatsiejamai susiję su studijų programos kompetencijomis, dalyko studijų siekiniais, kas daro studijų programą vientisą ir skaidrią. Šioms sąsajoms išryškinti autoriai siūlo žemiau pateiktą 15 lentelę lentelė. Kompetencijų, studijų programos, dalyko siekinių, studijų ir vertinimo metodų ryšys Kompetencijos Studijų programos siekiniai Dėstomas dalykas, kuriame sudaromos prielaidos pasiekti siekinius Studijų metodai Studijų siekinių vertinimo metodai Šioje lentelėje matyti, kad visas studijų procesas yra susijęs ir priklausomas nuo ugdomų kompetencijų, kurių svarbiausi komponentai yra šie: žinojimas ir supratimas, žinojimas kaip elgtis, žinojimas kaip būti. Aukščiau aptartos visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijos ugdomos tiek profesinio bakalauro, tiek bakalauro, tiek magistro studijų pakopose, tačiau jų išsidėstymas pagal svarbą, pasiekimo gylį yra skirtingas. Kaip jau buvo minėta, visuomenės sveikata tai mokslas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos. Visuomenės sveikatos specialistai privalo aktyviai dirbti didžiausią poveikį asmens ir visuomenės sveikatai turinčių determinantų aplinkos veiksnių ir gyvensenos srityse, analizuoti sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ir įtaką gyventojų sveikatai, vertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Šis apibūdinimas taip pat atspindi platų ir įvairiapusį visuomenės sveikatos specialisto veiklos spektrą, yra reikšmingas formuluojant inovatyvų požiūrį į mokymo ir mokymosi metodus ir suponuoja studijų procesą, orientuotą į studentą, į studento sava- 22 Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., op. cit. 30

33 rankišką mokymąsi. Be tradicinių studijų metodų (paskaita, seminaras, laboratoriniai darbai), gali būti taikomos probleminės studijos, projektiniai darbai, e. mokymasis, virtualiosios studijos, kt. 23. Paskaita. Pamatinėms žinioms suteikti gali būti taikomas tradicinis mokymo metodas paskaita, kuri gali skirtis tiek savo forma, tiek funkcija. Paskaita laiko sąnaudų atžvilgiu yra labai efektyvus studijų metodas, kai reikia suteikti (išmokti) didelės apimties teorinę medžiagą. Dažniausiai paskaita suprantama kaip mokymo(si) aplinka, kurioje dėstytojas kalba grupei studentų, ir interakcija per kontaktines valandas dažniausiai vyksta viena kryptimi nuo dėstytojo link studento. Praktiškai paskaitos gali būti labai formalios ir visiškai neformalios. Studentų auditorijos gali būti labai didelės, apimančios ne vieną šimtą studentų, ir visiškai mažos. Paskaitoje dėstytojas gali taikyti skirtingus metodus, priklausomai nuo užsiėmimo tikslo ir studijų siekinių. Paskaita gali būti apžvalginė, kad studentai galėtų sužinoti esminius konkrečios srities aspektus. Taip pat paskaitoje dėstytojas gali nuodugniai aiškinti vieną esminį, tačiau sudėtingą dalyką. Paskaita gali vykti abipusio bendravimo su dėstytoju forma, kada studentai, iš anksto susipažinę su nagrinėjama tema intranete, paskaitos metu plačiau pristato temą, ir tiek dėstytojas, tiek studentai ją papildo įdomiais pavyzdžiais. Tradiciškai paskaitose nagrinėta teorinė medžiaga seminarų ir laboratorinių darbų metu suprantama per pavyzdžius ir jų pritaikymą problemoms spręsti. Praktiniai seminarai gali būti susiję su paskaitos tematika. Šio tipo seminarų metu gali būti naudojama metodų įvairovė. Seminarų tikslas suteikti galimybę mokytis savarankiškai, praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias. Dėstytojai gali pateikti įvairią medžiagą (dokumentus, skaidres, paveikslus ir kt.) ir paprašyti studentų susiskirstyti į mažas grupeles, kuriose vyktų diskusijos, būtų išskiriami pagrindiniai kontūrai, pagrindiniai principai, parengiamos ataskaitos, žodinis pristatymas, kas plenarinėje sesijoje būtų kartu aptariama. Seminarai. Kai kurie autoriai rekomenduoja, kad seminaruose dalyvautų ribotas studentų skaičius (nuo 3 4 iki 30 40). Seminaro kontekstas yra mažiau formalus nei paskaitos. Būtina sąlyga, kad per seminarus būtų skatinama diskusija. Seminarai gali būti organizuojami taip, kad kiekvienas studentas gautų užduotį ir parengtų pristatymą tam tikru specifiniu bendrai nagrinėjamos problemos aspektu. Kiti studentai kviečiami stebėti, užduoti klausimus. Kai kurių seminarų metu problemą pristato dėstytojas, o studentai skatinami klausinėti, dalyvauti diskusijose. Tai yra vertinama. Darbas grupėmis. Vienas iš pagrindinių aktyviojo mokymosi metodo formų yra darbas grupėmis, nes jis suteikia galimybę dalyvauti visiems. Darbas grupėmis gali būti taikomas įgyvendinant probleminį arba užduotimis grįstą mokymą. Šiuo atveju grupė ar grupės nariai individualiai formuoja užduotis ar kelia problemas, o dėstytojas stebi. Minėtas užduotis atlieka ir sprendžia problemas tarpusavyje tarp grupės susitikimų. Šiuo atveju studentai patys sau vadovauja, periodiškai konsultuodamiesi su dėstytoju. Elektroninis mokymasis. Dažniausiai jis atlieka papildomo studijų metodo vaidmenį. Dažniausiai tam, kad paskleistų paskaitų ar seminarų medžiagą studentams. Literatūros paieška. Šis metodas naudojamas ruošiantis seminarams, ruošiant referatus ir baigiamuosius darbus. Atvejo studijos. Susintetinti įgytas žinias padeda atvejo studijos, tai yra informacijos surinkimas ir individualus ar grupinis pristatymas kaip kokybinio tyrimo forma, siekiant ugdyti holistinę tam tikrų sąlygų ar situacijos sampratą. Taip pat, siekiant suvokti aplinkos veiksnių įtaką sveikatai ir nustatyti įvairių žmonių grupių sveikatos problemas, gali būti taikomi debatų, diskusijų, žodinių pristatymų ir darbo grupėmis metodai. Be kita ko, šiuo atveju bus ugdomas gebė- 23 Universities Contribution to the Bologna Process. An Introduction. 2nd Edition,

34 jimas mąstyti kritiškai, kūrybiškai ir analitiškai, gebėjimas surasti ir naudotis įvairiais šaltiniais, tapti komandos nariu. Tai skatina savarankiškumą ir didina motyvaciją studijoms. Pavyzdžiui, bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais kompetencijai ugdyti gali būti taikomi seminarai ir empirinis, pagrįstas patyrimu, mokymas, kada naudojami vaidybiniai elementai (pasiskirstymas vaidmenimis), naudojama audiovizualinė medžiaga, parodanti interakciją ir leidžianti stebėti žmonių bendravimą. Profesinės partnerystės įgūdžiai gali būti ugdomi per daugiadalykius projektus, rengiant bendras sveikatos ir socialines programas. Profesinis savarankiškumas ir atsakomybė ugdoma dokumentuojant visuomenės sveikatos priežiūros procesą. Etinės nuostatos, susijusios su teisės aktų supratimu, yra ugdomos rengiant ataskaitas, jas kritikuojant, konsultuojantis su dėstytoju. Studentams gali būti siūlomi įvairūs etiniai scenarijai, studentų aptariami bei jų pačių vertinami. Aptariamoji kompetencija, labai svarbi saviugdos gebėjimams ir sąmoningumui, gali būti ugdoma savarankiškų studijų metodu: analizuojant įvairius incidentus, problemas, patirtį ir pateikiant grįžtamąjį ryšį. Kaip jau buvo minėta, vertinimas sudaro vieningą visumą su mokymo(si) metodais, ugdant dalykines ir bendrąsias kompetencijas, ir nėra vien studijų laikotarpio apibendrinimas. Kiekvieno studijų dalyko pradžioje studentams turi būti pristatyti ne tik dalyko studijų siekiniai bendrųjų ir dalykinių kompetencijų požiūriu, bet ir jų vertinimo sistema (ypač atkreipiant dėmesį į vertinimo kriterijus ir kompetencijų įrodymo šaltinius) 24. Atsižvelgiant į tai, kad ECTS metodologija akcentuoja į studentą orientuotas studijas, kuriose studentas tampa aktyviu studijų proceso dalyviu, kuriant vertinimo sistemą būtina studentui suteikti galimybę įsivertinti, taip pat gauti grįžtamąjį ryšį apie jo pasiekimus ir pažangą dalyką studijuojant. Visuomenės sveikatos studijose gali būti taikomi įvairūs vertinimo metodai. Vertinimo metodo pasirinkimas priklauso nuo daugybės veiksnių, į kuriuos kuriantis savo vertinimo sistemą dėstytojas turėtų atsižvelgti: studentų grupės dydis; vertinimo tikslai: ar formuojamasis, ar apibendrinamasis vertinimas; studijų siekiniai; vertinimo objektas (kas vertinama: žinios, supratimas, bendrosios ar dalykinės kompetencijos). Nuodugniai patikrinti visas išugdytas kompetencijas vienu vertinimo metodu neįmanoma. Būtina pasitelkti daugiau ir įvairesnių vertinimo metodų, leidžiančių patikrinti visų besimokančiųjų išmokimo lygį ir jo atitiktį studijų siekiniams. Reikia pažymėti, kad dalyko vertinimo sistema būtų neišbaigta, jei vertinimo modeliai ir metodai nebūtų sujungti į vieną visumą. Vertinant yra matuojami studijų siekiniai, kurių formulavimui pasitelkiamos SOLO ar B. Bloomo taksonomijos. Skirtingiems pažintiniams lygmenims vertinti siūlomi įvairūs vertinimo metodai ir užduotys. Žinojimo lygmens studijų siekiniams vertinti gali būti taikoma apklausa žodžiu, raštu, testavimas, o aukštesnio lygmens (analizė, sintezė) siekinių pasiekimui matuoti tiks atvejo analizė, projektų veikla, informacijos šaltinių apžvalga ir kt. Pavyzdžiui, ugdant populiacijos sveikatos vertinimo kompetenciją, pirmosios pakopos bakalauro studijų programoje reikės numatyti vertinimo metodus, kurie leis pamatuoti, ar studentas geba taikyti sveikatos rodiklius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinti, magistrantūros programos studentai turės parodyti, ar geba vertinti visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatą ir ją veikiančius veiksnius, o tinkamai parinktas vertinimo instrumentas leis pamatuoti atskiro kompetencijos elemento pasiekimo lygį. Kuriant atskiro dalyko vertinimo sistemą ir vertinimo priemones, galima susieti numatomas ugdyti kompetencijas (išskleidžiant jas į vertinamus kompetencijų elementus) su vertinimo metodais ir vertinimo užduotimis. Vertinimui reikia parinkti tokias užduotis, kurios leis studentui 24 Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., op. cit. 32

35 geriausiai parodyti įgytas žinias, jų supratimą, teorinius ir praktinius gebėjimus, vertybines nuostatas. Žinių ir supratimo vertinimui autoriai rekomenduoja pasitelkti SOLO taksonomiją, kuri hierarchiškai apibūdina studentų mokymosi rezultatus. Kuriant dalyko vertinimo sistemą, būtina atminti, kad tos pačios kompetencijos gali būti ugdomos skirtingų pakopų studijų programose, o vertinimo sistema turi padėti įvertinti kompetencijų lygio atitiktį įgyjamo laipsnio reikalavimams. Studijų programos rengėjai turi atsižvelgti į laipsnio (pakopos) aprašą, kurio lygį nustato aukščiau minėti Dublino aprašų elementai ir kuris išreiškiamas kaip studijų siekinių sąrašas, t. y. kiekviena bendroji ir dalykinė kompetencija tampa studijų programos aprašo dalimi, kai jos siekiamas lygis išreiškiamas konkrečiais studijų siekiniais. Dalykinės kompetencijos, siejamos su studijų turiniu, atspindi studijų programos specifiką, sudaro profesijos pagrindą. Bendrųjų kompetencijų pagrindą sudaro perkeliamieji gebėjimai, kurie reikalingi visiems studentams, norintiems sėkmingai pabaigti studijas ir įgyti tokį kvalifikacinį laipsnį, kuris leistų lengvai įsidarbinti ir vėliau išlikti darbo rinkoje, padėtų toliau mokytis ir tobulėti, prisiimti etinius įsipareigojimus, būti aktyviu visuomenės nariu ir prasmingai dalyvauti įvairioje veikloje. Pastebėta, kad egzistuoja sąsajos tarp studijų metodų ir bendrųjų kompetencijų. Pavyzdžiui, instrumentinės kompetencijos gali būti vertinamos žodinio pristatymo metu. Taigi studijų metodai studijų procese tampa bendrųjų kompetencijų vertinimo metodais, jeigu bendrųjų kompetencijų vertinime aktyviai dalyvauja ir pats studentas. Bendrųjų kompetencijų plėtotei vertinti labiau tinka tokie vertinimo metodai, kaip savianalizė, bendramokslių įvertinimas, pagyrimas ir panašaus nesumuojamojo įvertinimo metodai. Autoriai siūlo kaupiamojo vertinimo sistemoje priskirti tam tikrą balo dalį už pačios užduoties įforminimą ir pateikimą laiku, o neapsiriboti vien tik turinio vertinimu. 33

36 Literatūra Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Valstybės žinios, 2002, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 600 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 941 Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo pakeitimo. Valstybės žinios, 2006, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo. Valstybės žinios, 2009, Nr Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. v-1035/isak-2680 Dėl Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo. Valstybės žinios, 2005, Nr Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-918 Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biurų privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo. Valstybės žinios, 2007, Nr Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-58 Dėl Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašo ir Vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijų patvirtinimo. Valstybės žinios, 2009, Nr Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. ISAK-276 Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo. Valstybės žinios, 2007, Nr Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo. Valstybės žinios, 2010, Nr Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo. Valstybės žinios, 2010, Nr m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje ( m.). Oficialusis leidinys, 2007, L 301, Europos Bendrijų Komisija. Kartu sveikatos labui, m. ES strateginis požiūris. KOM(2007) 630 galutinis. lt.pdf Beresnevičiūtė V Profesinio lauko tyrimas. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius. Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius. ECTS naudotojo vadovas

37 doc/ects/guide_lt.pdf Essential Public Health Services. National Public Health Performance Standards Program. CDC. Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Šviesa. Oxford Textbook of Public Health V Ed. by Detels R., Beaglehole R., Lansang M. A., Gulliford M. Oxford University Press. Poviliūnas A Nuo profesinės veiklos tyrimų prie profesinės veiklos lauko tyrimų. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius. Projekto_rezultatai Turnock B. J Public Health: Career Choices That Make a Difference. Jones and Bartlett Publishers. Turnock B. J Public Health: What It Is and How It Works. 4th Edition. Jones and Bartlett Publishers. Universities Contribution to the Bologna Process. An Introduction nd Edition. 35

38 Priedai 1 p r i e d a s. Dalykinių kompetencijų svarbos profesinei veiklai vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas Profesinis bakalauras Bakalauras Magistras Dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiai Vidurkis Standartinis nuokrypis Dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiai Vidurkis Standartinis nuokrypis Dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiai Vidurkis Standartinis nuokrypis Taikyti profesinės etikos principus 3,5 0,51 Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 3,66 0,52 Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 3,63 0,54 Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 3,32 0,78 Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 3,64 0,49 Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 3,5 0,56 Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 3,32 0,72 Taikyti profesinės etikos principus 3,57 0,58 Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 3,42 0,64 Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 3,23 0,75 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 3,53 0,58 Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 3,39 0,75 Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 3,09 1,02 Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 3,47 0,75 Taikyti profesinės etikos principus 3,39 0,64 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 3 1,07 Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 3,43 0,58 Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 3,37 0,85 36

39 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 2,91 1,02 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 3,4 0,5 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 3,34 0,78 Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 2,86 1,04 Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 3,36 0,74 Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 3,34 0,88 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 2,82 1,01 Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 3,35 0,74 Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 3,34 0,81 Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 2,82 0,73 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 3,32 0,52 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 3,26 0,69 Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,73 1,28 Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą 3,32 0,81 Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą 3,18 0,8 Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 2,73 0,94 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 3,26 0,68 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 3,16 0,92 Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 2,73 0,96 Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 3,26 0,77 Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 3,11 0,91 37

40 Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 2,68 1,25 2,64 1,14 Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 3,21 0,81 3,11 1,01 Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 3,08 0,91 2,82 0,98 Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 2,64 1,05 Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 3,02 0,92 Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 2,7 1,02 Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 2,59 1,01 Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,6 1,06 Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,53 1,13 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 2,55 0,96 Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 2,19 1,15 Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 2,18 1,16 38

41 2 p r i e d a s. Dalykinių kompetencijų lygio, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti, vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas Profesinis bakalauras Bakalauras Magistras Dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiai Vidurkis Standartinis nuokrypis Dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiai Vidurkis Standartinis nuokrypis Dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiai Vidurkis Standartinis nuokrypis Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 3,27 0,7 Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 3,47 0,69 Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 3,45 0,65 Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 3,05 0,72 Taikyti profesinės etikos principus 3,21 0,78 Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 3,45 0,55 Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specia listais 3,05 1,05 Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 3,17 0,84 Taikyti profesinės etikos principus 3,26 0,79 Taikyti profesinės etikos principus 2,95 0,9 Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 3 0,72 Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 3,13 0,88 Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 2,91 0,92 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 2,98 0,77 Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 3,13 0,66 Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 2,77 1,11 Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 2,96 0,93 Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 3 0,77 Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 2,73 1,24 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 2,96 0,81 Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 3 0,9 39

42 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 2,68 0,99 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 2,91 0,83 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 2,97 0,79 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 2,68 0,84 Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 2,91 0,69 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 2,92 0,82 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 2,64 1 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 2,89 0,79 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 2,92 0,78 Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą 2,55 1,01 Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 2,85 0,88 Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 2,87 0,84 Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 2,5 1,14 Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 2,79 0,91 Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 2,87 0,96 Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 2,5 1,01 Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą 2,77 0,91 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus 2,84 0,86 Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 2,5 0,96 Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti, nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 2,7 0,75 Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą 2,74 0,72 40

43 Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 2,41 1,05 Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 2,68 0,89 Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 2,71 0,77 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 2,36 0,9 Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 2,55 0,8 Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 2,63 0,94 Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,36 1,22 Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,19 0,97 Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,26 1 Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 2,36 1,05 Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 2,02 1,17 Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 2,

44 3 p r i e d a s. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: biomedicininė diagnostika Studijų programos parodomasis aprašas Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Biomedicininė diagnostika 653B81001 (buvęs 65310B102) Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas, Didlaukio g. 45, Vilnius Programos vykdymo kalba (-os) Lietuvių Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS Koleginės studijos Pirmoji VI lygis Studijų forma (-os) ir trukmė metais Programos apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis valandomis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Nuolatinė, 3 metai Studijų sritis Pagrindinė studijų programos kryptis (šaka) Gretutinė studijų programos kryptis (šaka) (jei yra) Biomedicinos mokslai Visuomenės sveikata Nėra Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Visuomenės sveikatos profesinis bakalauras, technologas Studijų programos vadovas Doc. dr. Žymantė Jankauskienė Vadovo kontaktinė informacija Vilniaus kolegijos Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra, Didlaukio g. 45, Vilnius; tel. (8 5) , e. p. dekane@spf.viko.lt Akredituojanti institucija Akredituota iki Studijų kokybės vertinimo centras Studijų programos tikslas Biomedicininės diagnostikos studijų programa skirta rengti aukštojo koleginio išsilavinimo diagnostikos specialistus, kurie gebės dirbti tarptautiniame sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikdami žmonių ir aplinkos diagnostinius tyrimus. Studijų programos turinys: dalykų grupės Studijų programos profilis Studijų programos pobūdis Studijų programos skiriamieji bruožai Studijuojami biomedicinos mokslų srities dalykai: anatomija, fiziologija, patologija, aplinkos ir žmogaus organizmo skysčių, audinių, ląstelių tyrimai; socialinių mokslų srities dalykai: filosofija, profesinė etika, psichologija, teisė; fizinių mokslų dalykai: chemija, biomedicininė fizika. Praktinės laboratorinės diagnostikos veiklos profilio profesinės studijos Studijų programa apima platų tyrimų spektrą nuo asmens iki visuomenės sveikatos diagnostinių tyrimų. Praktinis mokymas yra organizuojamas realiomis darbo sąlygomis. 42

45 Reikalavimai stojantiesiems Stojančiajam reikalinga įgyti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo konkurso sąlygas ( Formuojant konkursinį balą, didžiausią lyginamąjį svorį (40 proc.) turi biologijos dalyko valstybinio egzamino rezultatas. Svarbūs lietuvių kalbos, matematikos ir chemijos dalykų įvertinimai. Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės Įskaitomi formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgyti ankstesnio mokymosi rezultatai, jeigu jie atitinka biomedicininės diagnostikos studijų programos reikalavimus. Tolesnių studijų galimybės Koleginių studijų rezultatai gali būti įskaityti pasirinkus tos pačios ar kitos studijų krypties bakalauro studijas. Taip pat absolventas po papildomų studijų, kurių apimtis turi būti ne didesnė nei 60 kreditų, turi teisę studijuoti universitetinių studijų antrojoje pakopoje (magistrantūros studijose). Profesinės veiklos galimybės Didžioji dauguma absolventų, įgiję visuomenės sveikatos profesinio bakalauro laipsnį ir technologo profesinę kvalifikaciją, dirba sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos centrų diagnostikos skyriuose ir institucijose, atliekančiose diagnostinius tyrimus. Maždaug kas dešimtas absolventas tęsia studijas kitose aukštosiose mokyklose. Studijų programos absolventų įsidarbinimo lygis siekia 98 proc. Studijų metodai Atvejo analizė, projekto rengimas, biomedicininius tyrimus reglamentuojančių dokumentų analizė, problemos sprendimas, situacijų ir biomedicininių tyrimų atlikimo imitavimas, diskusija, demonstravimas, stebėjimas, įtraukiamoji paskaita Vertinimo metodai Praktinių užduočių atlikimo stebėsena laboratorijoje, biomedicininių tyrimų atlikimas (pasirengimas, vykdymas, vertinimas), kontrolinis darbas, koliokviumas, referatas, individualus darbas, testas, atsakinėjimas žodžiu, ataskaita, savianalizė, egzaminas (raštu ir žodžiu), projektas, baigiamasis darbas Bendrosios kompetencijos 1. Problemų sprendimas Informacinių ir komunikacinių technologijų taikymas 2.1 Studijų programos siekiniai Gebės rinkti ir interpretuoti duomenis, būtinus socialinėms, etinėms problemoms spręsti. Gebės taikyti informacines ir komunikacines technologijas atlikdamas biomedicinius tyrimus, bendraudamas, ieškodamas informacijos. 3. Socialinis atsakingumas ir pilietiškumas 3.1 Gebės parodyti socialinį atsakingumą ir pilietiškumą. 4. Kritiškas mąstymas Nuolatinis mokymasis Dalykinės kompetencijos (specialiosios profesinės kompetencijos) Sveikatos politikos formavimas, įgyvendinimas ir vertinimas 6.1 Gebės tikslingai reflektuoti ir argumentuoti profesinėje veikloje. Gebės pasirinkti ir taikyti mokymosi strategijas ir metodus. Studijų programos siekiniai Gebės taikyti profesinėje veikloje sveikatos teisės aktų ir profesinės etikos dokumentų nuostatas. 7. Prevencinių programų valdymas 7.1 Žinos Lietuvoje vykdomas prevencines programas. 8. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais 8.1 Gebės dirbti sveikatos priežiūros komandoje ir bendradarbiauti su kitų sektorių specialistais. 9. Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas 9.1 Gebės bendrauti ir perteikti informaciją pagal savo kompetenciją. 10. Įrodymais grįstos praktikos taikymas, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų 10.1 Gebės skleisti profesinę patirtį ir ugdyti visuomenę edukacinėmis priemonėmis. 43

46 11. Populiacijos sveikatos vertinimas Gebės vertinti žmogaus organizmo sandarą, organų ir sistemų funkcijas. Gebės palyginti biomedicininės diagnostikos tyrimų rezultatus su norma. Gebės apibūdinti patologinius žmogaus organizmo procesus. 12. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas 12.1 Gebės apžvelgti aplinkos poveikį visuomenės ir individo sveikatai. 13. Visuomenės sveikatos problemų nustatymas 13.1 Gebės nustatyti individų, atskirų visuomenės grupių sveikatos poreikius Gebės paruošti darbo vietą ir priemones biomedicininės diagnostikos tyrimui atlikti. 14. Visuomenės sveikatos priežiūra 14.2 Gebės imti ir priimti ėminius biomedicininės diagnostikos tyrimui atlikti Gebės atlikti biomedicininės diagnostikos tyrimus Gebės kontroliuoti biomedicininės diagnostikos tyrimų kokybę visuose atlikimo etapuose. 15. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas Gebės apibūdinti biomedicininės diagnostikos laboratorijų higienos reikalavimus. Gebės įvertinti darbo aplinkos sąlygas biomedicininės diagnostikos tyrimų laboratorijoje. 44

47 STUDIJŲ PROGRAMOS BIOMEDICININĖ DIAGNOSTIKA PLANAS (nuolatinė studijų forma) (DALYKŲ SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJŲ SIEKINIAIS) Studijų dalykai (moduliai) pagal grupes Bendrosios kompetencijos Studijų programos kompetencijos Dalykinės kompetencijos Pagrindiniai studijų siekiniai Kodas Kreditai Visas studento darbo krūvis Kontaktinis darbas Savarankiškas darbas I KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai H120B015 Filosofija X X X S110B010 Teisės pagrindai X X P175B104 B690B100 Informacinės komunikacijos Civilinė ir darbo sauga X X X X B580B003 Fizinė saviugda X X B200B004 Citologija, histologija ir histologinė technika X X X X X B440B003 Anatomija X 2 SEMESTRAS Privalomieji dalykai B470B005 Fiziologija X B520B011 Patologinė anatomija ir fiziologija X X B190B003 Chemija X B140B010 Biomedicininė fizika X X 45

48 B230B009 B720B106 Mikrobiolo giniai tyrimai Pirmoji profesinės veikos praktika X X X X X X X X X Pasirenkamieji dalykai B720B088 Slaugos pagrindai X X B710B100 Rekreacijos pagrindai X X II KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai H570B023 / H530B005 / Anglų / vokiečių / prancūzų kalba X H460B004 B740B004 Farmakologija X X B520B003 B220B003 B190B004 B726B003 Klinikinė patologija ir medici ninės procedūros Žmogaus genetiniai tyrimai Bendrieji klinikiniai laboratoriniai tyrimai Klinikiniai biocheminiai tyrimai X X X X X X X X X X X X X X X X X X X Pasirenkamieji dalykai B710B031 Sporto medicina X X B710B055 Fizinių ypatybių lavinimas 4 SEMESTRAS Privalomieji dalykai X X H120B016 Profesinė etika X X X X B190B005 Hematolo giniai tyrimai X X X X X X 46

49 B726B004 Klinikiniai biocheminiai tyrimai X X X X X B190B006 Kokybės vadyba X X B720B043 S274B006 Antroji profesinės veiklos praktika III KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai Taikomieji tyrimai ir statistika X X X X X X X X X X X X X B650B005 Psicholo gija X X X X B220B004 B700B009 Molekuli niai biologiniai tyrimai Aplinkos cheminiai tyrimai X X X X X X X X X B500B001 Imunologi niai tyrimai X X X B740B008 B720B044 B590B101 Toksikolo giniai tyrimai Trečioji profesinės veiklos praktika 6 SEMESTRAS Privalomieji dalykai Pirmoji medicinos pagalba X X X X X X X X X X X S290B001 Visuomenės sveikata X X X X B720B046 Baigiamoji praktika X X X X X X X X X B720B068 Baigiamasis darbas X X X X X X X X Pasirenkamieji dalykai S216B006 Socialinė ir profesinė reabilitacija X X B710B043 Kineziterapija X X 47

50 4 p r i e d a s. Bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata Studijų programos parodomasis aprašas Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Visuomenės sveikata 612A60001 (buvęs 61210B101) Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Čiurlionio g. 21, Vilnius Programos vykdymo kalba (-os) Lietuvių Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS Universitetinės studijos Pirmoji VI lygis Studijų forma (-os) ir trukmė metais Programos apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis valandomis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Nuolatinė, 4 metai Studijų sritis Pagrindinė studijų programos kryptis (šaka) Gretutinė studijų programos kryptis (šaka) (jei yra) Biomedicinos mokslai Visuomenės sveikata Nėra Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Visuomenės sveikatos bakalauras Studijų programos vadovas Doc. dr. Genė Šurkienė Vadovo kontaktinė informacija Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius; tel. (8 5) , e. p. gene.surkiene@mf.vu.lt Akredituojanti institucija Akredituota iki Studijų kokybės vertinimo centras Studijų programos tikslas Suteikti bazinių žinių ir gebėjimų, kurie būtini savarankiškam darbui ir profesinei veiklai visuomenės sveikatos saugos srityje. Parengti visuomenės sveikatos specialistą, turintį pakankamai bazinių žinių ir gebėjimų, būtinų savarankiškam darbui ir profesinei veiklai visuomenės sveikatos saugos srityje. Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai (filosofija, užsienio kalba, komunikacijos įgūdžiai, logika ir kt.) sudaro 7 proc. programos apimties. Studijų krypties dalykai (aplinkos ir sveikatos pagrindai; profesinės sveikatos pagrindai, mityba ir maisto sauga; vaikų ir paauglių sveikatos sauga; sveikatos ugdymas ir stiprinimas; epidemiologijos pagrindai; visuomenės sveikatos teisė; socialinė medicina; šeimos sveikata; biostatistika; mikrobiologija; sveikatos ekonomikos ir vadybos pagrindai, kt.) 69 proc. programos apimties. Laisvai pasirenkami dalykai 24 proc. programos apimties. (7 : 69 : 24) Studijų programos pobūdis Programa orientuota į praktinę profesinę veiklą visuomenės sveikatos saugos srityje. Studijų programos skiriamieji ypatumai Programa orientuota į visuomenės sveikatos saugą. 48

51 Reikalavimai stojantiesiems Įgytas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas. Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės Numatyta galimybė perskaičiuoti balus į dešimties balų sistemą, jei studijuota pagal kitą sistemą. Konkursinį balą sudaro: biologija 40 proc., chemija arba matematika 20 proc. Tolesnių studijų galimybės Magistrantūros studijos: biomedicinos, socialinių ir kitų krypčių Profesinės veiklos galimybės Absolventai gali dirbti visuomenės sveikatos saugos srityje: visuomenės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, socialinės globos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, savivaldybių gydytojų tarnybose, sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centrų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teismo medicinos ekspertizės centrų diagnostiniuose skyriuose, kitose valstybinėse ir privačiose įstaigose. Studijų metodai Paskaitos, seminarai, pratybos, laboratoriniai darbai, situacijų, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas, atvira diskusija, literatūros paieška, savarankiškas darbas Vertinimo metodai Kontrolinis darbas, apklausa raštu, testas, pranešimas, užduočių sprendimas, išanalizuotos situacijos vertinimas, projekto pristatymas, egzaminas, baigiamojo darbo gynimas Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai 1. Abstraktus mąstymas, analizavimas, informacijos sintetinimas 1.1 Gebės abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją. 2. Informacinių ir komunikacinių Žinos ir mokės taikyti informacines ir komunikacines technologijas visuomenės sveikatos saugos srityje. 2.1 technologijų naudojimo įgūdžiai 3. Gebėjimas dirbti grupėje, tarpdalykinėje komandoje formacija ir priimti bendrus sprendimus. Gebės dirbti grupėje, tarpdalykinėje komandoje, keistis in Gebėjimas dirbti savarankiškai 4.1 Gebės savarankiškai rinkti, analizuoti, sisteminti duomenis. Dalykinės kompetencijos (specialiosios profesinės kompetencijos) Studijų programos siekiniai Populiacijos sveikatos vertinimas ir visuo menės sveikatos problemų nustatymas Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas ir vykdymas Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir valdymas Visuomenės sveikatos saugos vykdymas Sveikatos politikos formavimas, įgyven dinimas ir vertinimas Prevencinių programų rengimas, įgyven dinimas ir vertinimas Bendradarbiavimas su sveikatos priežiū ros ir kitų sričių specialistais Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyven dinimas Įrodymais grįstos praktikos taikymas, sprendžiant visuomenės sveikatos problemas Žinos populiacijos ir atskirų jos grupių sveikatos vertinimo kriterijus ir jų analizavimo metodus. Žinos visuomenės sveikatos problemų nustatymo principus, gebės rinkti duomenis ir juos apibendrinti. Gebės nustatyti visuomenės sveikatos priežiūros prioritetus, rinkti duomenis, juos analizuoti, interpretuoti ir skleisti rezultatus. Žinos aplinkos veiksnius, darančius įtaką visuomenės sveikatai, žinos jų poveikio mechanizmus ir veiksnių nustatymo bei valdymo principus. Žinos visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančius teisės aktus ir gebės juos taikyti profesinėje veikloje. Žinos PSO, ES ir Lietuvos sveikatos politikos tikslus, siekinius, direktyvas, svarbias sveikatos politikai formuoti, įgyvendinti ir vertinti. Žinos prevencinių programų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo principus. Įgis bendravimo įgūdžių, gebės bendrauti su kitų sričių specialistais, dirbti grupėje, tarpdalykinėje komandoje, gebės bendrauti gimtąja ir užsienio kalba. Žinos sveikatos mokymo formas, metodus ir gebėti juos taikyti. Supras įrodymais grįstą visuomenės sveikatos praktiką ir gebės ją taikyti. 49

52 STUDIJŲ PROGRAMOS VISUOMENĖS SVEIKATA (BAKALAURO) PLANAS (nuolatinė studijų forma) (DALYKŲ (MODULIŲ) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJŲ SIEKINIAIS) Studijų dalykai (moduliai) pagal grupes Bendrosios kompetencijos Studijų programos kompetencijos Dalykinės kompetencijos Pagrindiniai studijų siekiniai Kodas Kreditai Visas studento darbo krūvis Kontaktinis darbas Savarankiškas darbas I KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Žmogaus anatomijos ir histologijos pagrindai X X Bendroji ir analizinė chemija X X Sveikatos fizika X X X Filosofija X X X Užsienio kalba X X Žmogaus biologija, parazitologija X X X Visuomenės sveikatos įvadas X X X 2 SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Žmogaus anatomijos ir histologijos pagrindai X X Žmogaus fiziologija X X X Biochemija X X X Mikrobiologija X X X X Užsienio kalba X 50

53 Profesinė kalba X X Genetika X X X X II KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Žmogaus fiziologija X X X Biochemija X X Mikrobiologija X X X Psichologijos įvadas su sveikatos psichologija Sveikatos ekonomikos ir vadybos pagrindai X X X X X X X X X Komunikaciniai įgūdžiai X X X X X Pasirenkamieji dalykai (moduliai) Laisvai pasirenkamas dalykas SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Biostatistika X X X X X X X Logika X X X Asmens sveikatos vertinimas X X X X Šeimos sveikata X X X X Sociologija X X X X Pirmoji pagalba ir ekstremalių situacijų valdymas X X X Pasirenkamieji dalykai (moduliai) Laisvai pasirenkamas dalykas III KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Patologija X X X Radiacinė sauga X X X X X X X X X X X X X 51

54 Asmens sveikatos vertinimas X X X X Sveikatos ugdymas ir stiprinimas X X X X X X X X X X X Socialinė medicina X X X X X X X Mokslinių tyrimų pagrindai X X X X X X Pasirenkamieji dalykai (moduliai) Laisvai pasirenkamas dalykas SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Mityba ir maisto sauga X X X X X X X X X X X X X X Profesinės sveikatos pagrindai X X X X X X X X X X X X X X Aplinkos ir sveikatos pagrindai X X X X X X X X X X X X X X Vaikų ir paauglių sveikatos sauga X X X X X X X X X X X X X X Epidemiologijos pagrindai X X X X X X X X X X X X X X Infekcinių ligų profilaktika ir kontrolė X X X X Pasirenkamieji dalykai (moduliai) Laisvai pasirenkamas dalykas IV KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Mityba ir maisto sauga X X X X X X X X X X X X X X Profesinės sveikatos pagrindai X X X X X X X X X X X X X X Aplinkos ir sveikatos pagrindai X X X X X X X X X X X X X X Vaikų ir paauglių sveikatos sauga X X X X X X X X X X X X X X Epidemiologijos pagrindai X X X X X X X X X X X X X X Visuomenės sveikatos teisė X X X X X X Baigiamojo darbo rengimas X X X X X X X X 8 SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Baigiamojo darbo rengimas ir gynimas X X X X X X X X Profesinė praktika X X X X X X X X X X X X X X 52

55 5 p r i e d a s. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata Studijų programos parodomasis aprašas Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Visuomenės sveikata 621A60001 (buvęs 62410B102) Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Čiurlionio g. 21, Vilnius Programos vykdymo kalba (-os) Lietuvių Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS Universitetinės studijos Antroji VII lygis Studijų forma (-os) ir trukmė metais Programos apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis valandomis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Nuolatinė, 2 metai Studijų sritis Pagrindinė studijų programos kryptis (šaka) Gretutinė studijų programos kryptis (šaka) (jei yra) Biomedicinos mokslai Visuomenės sveikata Nėra Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Visuomenės sveikatos magistras Studijų programos vadovas Doc. dr. Genė Šurkienė Vadovo kontaktinė informacija Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius; tel. (8 5) , e. p. gene.surkiene@mf.vu.lt Akredituojanti institucija Akredituota iki Studijų kokybės vertinimo centras Studijų programos tikslas Parengti visuomenės sveikatos specialistą, turintį mokslinio tiriamojo darbo įgūdžių ir gebėjimų, gebantį planuoti, organizuoti, vertinti visuomenės sveikatos intervencijas, formuoti visuomenės sveikatos politiką. Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės Studijų krypties dalykai: epidemiologija ir visuomenės sveikata; sveikatos politika ir visuomenės sveikatos intervencijos; žmogaus ekologija; profesinė sveikata; maistas, mityba ir visuomenės sveikata; vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata; aplinka ir sveikata; sveikatos skatinimas, mokymas ir visuomenės sveikata; visuomenės sveikatos vadyba ir ekonomika ir kt. Studijų programos pobūdis Programa orientuota į mokslinę praktinę veiklą. Studijų programos skiriamieji ypatumai Programa orientuota į mokslinę taikomąją ir praktinę veiklą visuomenės sveikatos srityje, rizikos vertinimą, intervencijų planavimą, visuomenės sveikatos politikos formavimą. Reikalavimai stojantiesiems Biomedicinos mokslų studijų srities bakalauro laipsnis Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės Tolesnių studijų galimybės Biomedicinos ir socialinių mokslų doktorantūros studijos 53

56 Profesinės veiklos galimybės Absolventai gali dirbti valstybės tarnautojais, vyriausiaisiais specialistais, vadovais visuomenės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, socialinės globos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, savivaldybių gydytojų tarnybose, sveikatos priežiūros ir kitose valstybinėse bei privačiose įstaigose, dėstytojais aukštosiose mokyklose. Studijų metodai Paskaitos, seminarai, pratybos, situacijų, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas, atvira diskusija, literatūros paieška, savarankiškas darbas Vertinimo metodai Kontrolinis darbas, apklausa raštu, testas, pranešimas, pateiktis, referatas, užduočių sprendimas, situacijų analizė, projekto pristatymas, intervencinių programų rengimas ir pristatymas, epidemiologinio tyrimo protokolo (plano) parengimas, egzaminas, baigiamojo darbo gynimas Bendrosios kompetencijos Abstraktus mąstymas, analizavimas, informacijos sintetinimas Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai Gebėjimas dirbti grupėje, tarpdalykinėje komandoje Gebėjimas ieškoti informacijos įvai riuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti Gebėjimas rengti ir valdyti projektus Dalykinės kompetencijos (specialiosios profesinės kompetencijos) Populiacijos sveikatos vertinimas ir visuomenės sveikatos problemų nustatymas Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas ir vykdymas Aplinkos poveikio visuomenės, atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir valdymas Visuomenės sveikatos saugos vykdymas Sveikatos politikos formavimas, įgy ven dinimas ir vertinimas Prevencinių programų rengimas, įgyvendinimas ir vertinimas Bendradarbiavimas su sveikatos prie žiūros ir kitų sričių specialistais Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas Įrodymais pagrįsti visuomenės sveikatos praktiką Studijų programos siekiniai Gebės analizuoti, sintetinti informaciją ir priimti pagrįstus sprendimus, organizuodamas visuomenės sveikatos intervencijas ir formuodamas visuomenės sveikatos politiką. Žinos ir mokės taikyti informacines ir komunikacines technologijas visuomenės sveikatos srityje, gebės bendrauti ir organizuoti visuomenės sveikatos informacijos sklaidą. Gebės organizuoti darbą tarpdalykinėje komandoje, keistis informacija, siūlyti problemų sprendimo būdus ir priimti bendrus sprendimus. Gebės sisteminti informaciją, surinktą iš įvairių šaltinių, ją įvertinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. 5.1 Žinos projektų rengimo ir vadybos principus Studijų programos siekiniai Gebės įvertinti populiacijos ir atskirų jos grupių sveikatą ir nustatyti visuomenės sveikatos problemas. Gebės pagrįsti visuomenės sveikatos priežiūros prioritetus, nustatyti tikslus, uždavinius, organizuoti duomenų rinkimą, vykdyti jų analizę, interpretaciją ir sklaidą; gebės atlikti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos vertinimą. Gebės įvertinti įvairių aplinkos veiksnių poveikį visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų poveikio valdymo būdus. 9.1 Gebės vertinti visuomenės sveikatos saugos intervencijas Gebės formuoti sveikatos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą ir vertinimą. Gebės parengti prevencines programas ir įvertinti jų efektyvumą. Gebės organizuoti bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, dirbti grupėje, tarpdalykinėje komandoje, gebės bendrauti gimtąja ir užsienio kalba Gebės vertinti sveikatos stiprinimą ir mokymą Gebės taikyti įrodymais grįstą praktiką visuomenės sveikatos problemoms spręsti. 54

57 STUDIJŲ PROGRAMOS VISUOMENĖS SVEIKATA (MAGISTRANTŪROS) PLANAS (nuolatinė studijų forma) (DALYKŲ (MODULIŲ) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJŲ SIEKINIAIS) Studijų dalykai (moduliai) pagal grupes Studijų programos kompetencijos Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos Pagrindiniai studijų siekiniai Kodas Kreditai Visas studento darbo krūvis Kontaktinis darbas Savarankiškas darbas I KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Epidemiologija ir visuomenės sveikata Sveikatos politika ir visuomenės sveikatos intervencijos X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X Žmogaus ekologija X X X X X X X X X X X X X X Informacinės sistemos visuomenės sveikatos srityje Mokslo tiriamojo darbo rengimas 2 SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Epidemiologija ir visuomenės sveikata X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X Profesinė sveikata X X X X X X X X X X X X X Maistas, mityba ir visuomenės sveikata Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X Aplinka ir sveikata X X X X X X X X X X X X X Mokslo tiriamojo darbo rengimas X X X X X X X X X X 55

58 II KURSAS SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Maistas, mityba ir visuomenės sveikata Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X Profesinė sveikata X X X X X X X X X X X X X X Aplinka ir sveikata X X X X X X X X X X X X X X Visuomenės psichikos sveikata X X X X X X X X X X X Mokslo tiriamojo darbo rengimas 4 SEMESTRAS Privalomieji dalykai (moduliai) Visuomenės sveikatos vadyba ir ekonomika Visuomenės sveikatos etika ir teisė Sveikatos skatinimas, mokymas ir visuomenės sveikata X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X Profesinė praktika X X X X X X X X X X X X X X Magistrantūros baigiamojo darbo rengimas ir gynimas X X X X X X X X X X X 56

59 6 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: anatomija DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Anatomija Kodas B440B003 Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: lekt. Birutė Gostevičienė Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra, Didlaukio g. 45, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Pirmoji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 1 semestras; nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 24 d. Lietuvių Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vidurinio išsilavinimo biologijos žinios Dalyko apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti žinių, reikalingų vertinant žmogaus audinių, organų ir jų sistemų sandarą bei vietą organizme: ugdyti kompetenciją vertinti populiacijos sveikatą. Dalyko studijų siekiniai Gebės apibūdinti žmogaus audinių, organų ir organų sistemų sandarą. Gebės parodyti audinių, organų dalių ir organų vietą organizme. Gebės apžvelgti organizmo sandaros ypatumus, susijusius su žmogaus amžiumi, lytimi, konstitucijos tipu. Studijų metodai Demonstravimas; darbas su atlasu, skeletu, kaulų rinkiniais, muliažais, reljefinėmis lentelėmis; darbas kompiuterių programomis Demonstravimas; schemų braižymas; darbas su atlasu, skeletu, kaulų rinkiniais, muliažais, reljefinėmis lentelėmis; darbas kompiuterių programomis Įtraukiamoji paskaita, atvejo analizė Vertinimo metodai Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; demonstravimas / pristatymas žodžiu Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Paskaitos Praktikumai Vertinimas Konsultacijos Savarankiškas darbas Užduotys Morfologinis audinių apibūdinimas Griaučių, jungčių ir raumenų anatomija Dalykinės literatūros studijavimas, mokymasis naudojantis kompiuterių programa 57

60 Nervų sistema ir jutimo organai Vidaus organų morfologinis apibūdinimas Širdies ir kraujagyslių sistema Limfinė, imuninė sistema Dalykinės literatūros studijavimas, mokymasis naudojantis kompiuterių programa, individualus darbas pateikties rengimas Iš viso Vertinimo strategija Kontrolinis darbas Svoris, proc. 30 Individualus darbas 10 Egzaminas testas Atsiskaitymo laikas Pirmajame semestro trečdalyje Iki gruodžio 10 d. 60 Sausio mėn. Vertinimo kriterijai Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos žinios iš dalyko programos temų:,,morfologinis audinių apibūdinimas,,,griaučių, jungčių ir raumenų anatomija. Vertinami aspektai: 50 proc. atsakinėjimas raštu į atvirojo ir uždarojo tipo klausimus; 50 proc. kaulų, jungčių, raumenų parodymas ant muliažų. Individualus darbas iš dalyko temos,,širdies ir kraujagyslių sistema. Darbas skirtas patikrinti, kaip studentas pagal pateiktą užduotį geba schemose pavaizduoti kraujo tekėjimą magistralinėmis kraujo apytakos ratų kraujagyslėmis. Vertinami aspektai: 60 proc. 5 schemos (schemos aiškios, nurodyti visi reikalingi elementai); 40 proc. pristatymas žodžiu (informacinių technologijų panaudojimas, sklandi kalba, nuoseklumas, laiko suplanavimas). Egzaminas testu tikrinama, kaip įsisavintos žinios iš dalyko temų:,,nervų sistema ir jutimo organai,,,vidaus organų morfologinis apibūdinimas,,,širdies ir kraujagyslių, limfinė, imuninė sistema. Vertinami aspektai: 30 proc. atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; 30 proc. atsakinėjimas raštu į uždarojo tipo klausimus su pasirenkamaisiais atsakymais; 40 proc. užduotys su schemomis, kuriomis siekiama patikrinti, kaip studentas žino organų vietą organizme. Autorius Anusevičienė O. V., Cibas P., Lilienė L. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kiti Keith L. Moore, Arthur F. Dalley II Leidimo metai 2009 Periodinio leidinio Nr. Pavadinimas ar leidinio tomas Privalomoji literatūra Žmogaus anatomija ir fiziologija 2008 Žmogaus anatomija Žmogaus anatomija Thibodeau G. A 2007 Thibodeau G. A Papildomoji literatūra Clinically Oriented Anatomy Anatomy & Physiology Brief Atlas of the Human Body Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla Philadelphia (Pa.) Baltimore (Md.): Lippincott Williams and Wilkins St. Louis (Mo.): Elsevier Mosby St. Louis (Mo.): Elsevier Mosby 58

61 7 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: aplinkos cheminiai tyrimai DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Aplinkos cheminiai tyrimai Kodas B700B009 Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: doc. dr. Žymantė Jankauskienė Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra, Didlaukio g. 45, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Pirmoji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 5 semestras; nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 24 d. Lietuvių Išankstiniai reikalavimai: chemijos, biomedicininės fizikos dalykai Dalyko apimtis kreditais Reikalavimai studijuojančiajam Visas studento darbo krūvis Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti įgūdžių ir žinių apie vandenį, maisto produktus, darbo aplinką veikiančius veiksnius ir jų nustatymo būdus: ugdyti kompetenciją vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą. Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės paaiškinti ėminių ėmimo ir priėmimo aplinkos cheminiams tyrimams aspektus. Gebės parodyti, kaip atliekami aplinkos cheminiai laboratoriniai tyrimai. Gebės apibūdinti kokybės kontrolės reikalavimus ir atlikti aplinkos cheminius tyrimus. Gebės patikrinti laboratorijų ir darbo aplinkos higienos reikalavimus. Įtraukiamoji paskaita, stebėjimas, atvejo analizė, demonstravimas Įtraukiamoji paskaita, stebėjimas, atvejo analizė, demonstravimas; darbas su laboratorine įranga Probleminis dėstymas, aktyviojo moky mo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai), situacijų modeliavimas Įtraukiamoji paskaita, aktyviojo moky mo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai), situacijų modeliavimas, demonstravimas; darbas su laboratorine įranga Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; demonstravimas / pristatymas žodžiu, laboratorinių darbų gynimas Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; laboratorinių darbų gynimas 59

62 Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Paskaitos Praktikumai Vertinimas Konsultacijos Savarankiškas darbas Užduotys 1. Vandens tyrimai Darbo aplinkos sąlygų įvertinimas Maisto tyrimai Iš viso Dalykinės literatūros studijavimas; mokymasis virtualiojoje aplinkoje Dalykinės literatūros studijavimas; pateikties rengimas ir pristatymas Dalykinės literatūros studijavimas; pateikties rengimas ir pristatymas Vertinimo struktūra 1 tarpinis atsiskaitymas 2 tarpinis atsiskaitymas 3 tarpinis atsiskaitymas Egzaminas testas Svoris, proc Atsiskaitymo laikas Pirmas semestro trečdalis Antras semestro trečdalis Trečias semestro trečdalis 50 Sausio mėn. Vertinimo kriterijai Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinti temos Vandens tyrimai praktiniai įgūdžiai. Vertinami aspektai: 50 proc. atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; 50 proc. atsakinėjimas žodžiu, parodant nurodyto tyrimo atlikimą ir (ar) paaiškinant įrangos veikimą. Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinti temos Darbo aplinkos sąlygų įvertinimas praktiniai įgūdžiai. Vertinami aspektai: 50 proc. atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; 50 proc. atsakinėjimas žodžiu, parodant nurodyto tyrimo atlikimą ir (ar) paaiškinant įrangos veikimą. Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinti temos Maisto tyrimai praktiniai įgūdžiai. Vertinami aspektai: 50 proc. atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; 50 proc. atsakinėjimas žodžiu, parodant nurodyto tyrimo atlikimą ir (ar) paaiškinant įrangos veikimą. Egzaminas testu tikrinama, kaip įvaldytos žinios iš dalyko temų: Vandens tyrimai, Darbo aplinkos sąlygų įvertinimas, Maisto tyrimai. Vertinami aspektai: 30 proc. atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; 30 proc. atsakinėjimas raštu į uždarojo tipo klausimus su pasirenkamaisiais atsakymais; 40 proc. pateiktos situacijos analizė, kuria siekiama patikrinti, kaip studentas teorines žinias susieja su konkrečia praktine situacija. 60

63 Autorius Baltrėnas P., Ščiupakas D. Leidimo metai 2007 Bardauskienė S Gražulevičienė R Pavadinimas Privalomoji literatūra Technogenezė ir visuomenės sveikata Mityba, sveikata ir fizinis aktyvumas Papildomoji literatūra Aplinkos epidemiologija ir rizikos sveikatai įvertinimas Periodinio leidinio Nr. ar leidinio tomas Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Vilnius: Technika Kaunas: Vitae Litera Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla Tumas R Vandens ekologija Kaunas: Naujasis lankas Miškinienė M Mityba Baltrėnas P., Butkus D. ir kt. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidybos centras 2008 Aplinkos apsauga Vilnius: Technika 61

64 8 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: baigiamoji praktika DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Baigiamoji praktika Kodas B720B046 Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: lekt. Jurgita Matuizienė Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra, Didlaukio g. 45, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Pirmoji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Mokymasis realiomis darbo sąlygomis laboratorijose 6 semestras; nuo kovo 19 d. iki gegužės 11 d. Lietuvių Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: išklausyti studijų krypties dalykai (mikrobiologiniai tyrimai, žmogaus genetiniai tyrimai, bendrieji klinikiniai laboratoriniai tyrimai, klinikiniai biocheminiai tyrimai, hematologiniai tyrimai, molekuliniai biologiniai tyrimai, aplinkos cheminiai tyrimai, imunologiniai tyrimai, toksikologiniai tyrimai) ir atlikta profesinės veiklos praktika (pirmoji, antroji ir trečioji). Reikalinga medicininė pažyma: forma 046a/047a/048a. Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Ugdyti studentų gebėjimus atlikti biomedicininius laboratorinius tyrimus, susieti teorines žinias su praktine veikla: ugdyti ir plėtoti kompetencijas nustatyti visuomenės sveikatos problemas, vykdyti priežiūrą, organizuoti ir įgyvendinti sveikatos mokymą, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, nuolat mokytis ir kritiškai mąstyti. 62

65 Dalyko studijų siekiniai Gebės pasiruošti konkrečių biomedicininių tyrimų atlikimui. Gebės paimti ir priimti ėminius biomedicininiams tyrimams. Gebės atlikti biomedicininius tyrimus. Gebės užtikrinti biomedicininių tyrimų atlikimo kokybės kontrolę. Gebės lyginti gautų biomedicininių tyrimų rezultatus su norma. Gebės bendradarbiauti atliekant biomedicininius tyrimus. Gebės parodyti bendravimo įgūdžius visuose biomedicininių tyrimų atlikimo etapuose. Gebės planuoti profesinio bakalauro baigiamojo darbo rengimą. Gebės pagrįsti profesinio bakalauro baigiamajam darbui renkamus duomenis ir studijuojamą literatūrą. Studijų metodai Stebėjimas, pasiruošimas biomedicininių tyrimų atlikimui, literatūros studijavimas, argumentai,,už ir,,prieš Stebėjimas, ėminių paėmimas ir priėmimas, argumentai,,už ir,,prieš Stebėjimas, darbas laboratorijos priemonėmis ir analizatoriais atliekant biomedicininius tyrimus, klausimai ir atsakymai Literatūros studijavimas / laboratorijoje naudojamų dokumentų analizė, situacijos analizė Literatūros studijavimas, atvejo analizė Situacijos analizė Stebėjimas, darbas komandomis atliekant biomedicininius tyrimus Tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros studijavimas, plano sudarymas) Tiriamasis metodas literatūros studijavimas, klausimai ir atsakymai Vertinimo metodai Praktikos ataskaitos ir individualaus darbo vertinimas, praktinių užduočių atlikimo stebėsena Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Praktikos Konsultacijos Vertinimas Savarankiškas darbas Užduotys Biomedicininių tyrimų laboratorijoje naudojama įranga ir priemonės Darbo vietos, laboratorinių indų ir darbinių tirpalų paruošimas biomedicininiams tyrimams atlikti Ėminių ėmimas, priėmimas, tinkamumo laboratoriniam ištyrimui vertinimas Biomedicininių tyrimų atlikimo technika ir galimos klaidos Biomedicininių tyrimų rezultatai ir normos Biomedicininių tyrimų atlikimo kokybės kontrolė Duomenų rinkimas ir literatūros studijavimas profesinio bakalauro baigiamajam darbui Iš viso ,5 4 1,5 32 0,5 0, Praktinių užduočių atlikimas realiomis darbo sąlygomis (laboratorijose), praktikos ataskaitos rengimas, dalykinės literatūros studijavimas, baigiamojo darbo plano rengimas 63

66 Vertinimo strategija Praktinių užduočių atlikimas Svoris, proc. 50 Praktikos ataskaita 20 Individualus darbas 30 Atsiskaitymo laikas Visą praktikos laikotarpį Iki gegužės 11 d. Pirmosios keturios praktikos savaitės Vertinimo kriterijai Kiekvieną baigiamosios praktikos savaitę 0,5 valandos skiriama studento praktinių gebėjimų (realiomis darbo sąlygomis) vertinimui. Vertinama stebint studento darbą laboratorijoje. Vertinami aspektai: biomedicininių diagnostinių tyrimų atlikimo technika 60 proc., bendravimas ir bendradarbiavimas su komanda 20 proc., atliekančia biomedicininius tyrimus, atsakingumas 20 proc. Vertinama taip: 5 balai: puikus diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas, puikūs komunikaciniai gebėjimai; visuomet punktualus, tinkamai pasirengęs darbui. Taikymo, sintezės ir vertinimo lygmuo; 4 balai: geras diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas, geri komunikaciniai gebėjimai; punktualus, tinkamai pasirengęs darbui. Taikymo, sintezės ir vertinimo lygmuo; 3 balai: geras diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas, pasitaiko neesminių klaidų, geri komunikaciniai gebėjimai, pasitaiko bendravimo sunkumų; punktualus. Taikymo ir sintezės lygmuo; 2 balai: patenkinamas diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas, yra klaidų, patenkinami komunikaciniai gebėjimai. Taikymo lygmuo; 1 balas: diagnostinių tyrimų atlikimo ir komunikaciniai gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų. Taikymo lygmuo; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai. Tai 12 val. trukmės savarankiškas darbas, kurio metu studentas parengia praktikos ataskaitą. Praktikos ataskaitoje studentas pagal pateiktą formą aprašo kiekvienos dienos veiklą, nurodo atliktų biomedicininių diagnostinių tyrimų skaičių, išdėsto pastabas ir pasiūlymus. Vertinami aspektai: praktikos turinio aprašymas 30 proc., pastabos ir pasiūlymai 30 proc., praktikos ataskaitos pateiktis 30 proc., praktikos ataskaitos pristatymas laiku 10 proc. Vertinama taip: 2 balai: praktikos ataskaita ir jos pristatymas atitinka reikalavimus; 1 balas: praktikos ataskaita ir jos pristatymas atitinka reikalavimus iš dalies; 0 balų: praktikos ataskaita ir jos pristatymas netenkina reikalavimų / nepateikta praktikos ataskaita. Tai literatūros pagal pasirinktą baigiamojo darbo temą apžvalga ir baigiamojo darbo rengimo plano sudarymas. Vertinami aspektai: literatūros apžvalga 50 proc., baigiamojo darbo rengimo planas 50 proc. Vertinama taip: 3 balai: puikiai atlikta literatūros apžvalga gerai parinkti literatūros šaltiniai, pakankamas jų kiekis, tekstas nuoseklus, informatyvus, dalykiškas. Baigiamojo darbo planas tikslingas ir logiškas, jame atsispindi mokymosi strategija ir metodai. Analizės ir vertinimo lygmuo; 2 balai: vidutiniškai atlikta literatūros apžvalga ne visi literatūros šaltiniai parinkti tikslingai, tekstas nepakankamai informatyvus. Baigiamojo darbo planas nenuoseklus, jame ne visai atsispindi mokymosi strategija ir metodai. Analizės ir vertinimo lygmuo; 1 balas: atlikta literatūros apžvalga tenkina minimalius reikalavimus nepakankamas literatūros šaltinių kiekis, tekstas nenuoseklus, neinformatyvus. Baigiamojo darbo planas neišsamus, jame neatsispindi mokymosi strategija ir metodai. Analizės ir vertinimo lygmuo; 0 balų: netenkinami minimalūs literatūros apžvalgos ir baigiamojo darbo plano reikalavimai. 64

67 Autorius Leidimo metai Kučinskienė Z. A Gorczynski R. M Baltrėnas P., Ščupakas D Bitinas B Pavadinimas Privalomoji literatūra Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai Žurnalas,,Laboratorinė medicina Problem-Based Immunology Papildomoji literatūra Technogenezė ir visuomenės sveikata Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas Periodinio leidinio Nr. ar leidinio tomas 8 12 tomai Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla Vilnius: Lietuvos laboratorinės medicinos draugija Philadelphia (Pa.): Saunders Elsevier Vilnius: Technika Vilnius: Kronta 65

68 9 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: chemija DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Chemija Kodas B190B003 Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: dr. Erika Kubilienė Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra, Didlaukio g. 45, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Pirmoji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 2 semestras; nuo vasario 2 d. iki gegužės 31 d. Lietuvių Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vidurinio išsimokslinimo chemijos žinios, informacinių komunikacijų dalyko žinios Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko (modulio) apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis, val. Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti žinių, kaip paruošti laboratorinio tyrimo darbo vietą bei priemones ir gebėti jį atlikti: ugdyti visuomenės sveikatos saugos vykdymo kompetenciją. Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės komplektuoti darbo priemones konkrečiam tyrimui atlikti pagal metodiką. Žinos fizikines ir chemines medžiagų savybes. Gebės taikyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų gamybos ir saugojimo reikalavimus. Demonstravimas, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai) Įtraukiamoji paskaita, tyrimų atlikimas ir rezultatų analizė Darbas su cheminiais reagentais, tirpalų gamyba, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai) Atsakinėjimas raštu ir žodžiu į pateiktus atvirojo ir uždarojo tipo klausimus; laboratorinių darbų gynimas / pristatymas žodžiu 66

69 Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Paskaitos Praktikumai Konsultacijos Vertinimas Savarankiškas darbas Užduotys Laboratorinė įranga ir priemonės, reagentų gamyba ir saugojimas Cheminių medžiagų klasifikacija Dalykinės literatūros studijavimas, reagentų gamyba, mokymasis Vilniaus kolegijos virtualaus mokymosi aplinkoje Moodle ( Kokybinė cheminė analizė Kiekybinė cheminė analizė Iš viso Dalykinės literatūros studijavimas, tyrimų atlikimas, projektinis darbas, pateikčių rengimas ir pristatymas Vertinimo strategija Tarpiniai atsiskaitymai Svoris, proc. 30 Individualus darbas 20 Atsiskaitymo laikas 2/3 laiko semestro metu Iki gegužės mėn. pradžios Vertinimo kriterijai Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos: Laboratorinė įranga ir priemonės, reagentų gamyba ir saugojimas, Kokybinė cheminė analizė. Kontrolinis darbas atliekamas raštu, atsakinėjama žodžiu ir pademonstruojama. Kontrolinį darbą sudaro individualūs atvirojo tipo klausimai, į kuriuos atsakinėjama raštu, ir klausimai, į kuriuos atsakinėdamas studentas turi pademonstruoti; iš viso 20 klausimų. Vertinami šie darbo aspektai: 50 proc. atsakinėjimas raštu; 50 proc. demonstravimas. Vertinimo kriterijai: 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, teisingų atsakymų; 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, teisingų atsakymų; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, 9 12 teisingų atsakymų; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0 8 teisingi atsakymai. Savarankiškas darbas pagal individualią užduotį iš dalyko temų: Kokybinė cheminė analizė, Kiekybinė cheminė analizė. Studentas rašo projektinį darbą pagal individualią užduotį ir pristato jį žodžiu, atsako į klausimus. Vertinami šie darbo aspektai: projektinio darbo įforminimas pagal reikalavimus 1 balas; darbo pristatymas žodžiu 1 balas. Įvertinimas raštu nepateikus individualaus darbo 0 balų. 67

70 Egzaminas testas virtualioje Moodle aplinkoje 50 Gegužės mėn. pabaiga Testu tikrinama, kaip įsisavinta dalyko tema Cheminių medžiagų klasifikacija. Testo užduotys yra su pasirenkamaisiais atsakymais. Maksimalus klausimų skaičius 60. Vertinimo kriterijai: 5 balai: puikios žinios ir gebėjimai, teisingų atsakymų. Sintezės ir supratimo lygmuo; 4 balai: geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 3 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, pasitaiko pavienių neesminių klaidų, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 2 balai: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0 10 teisingų atsakymų. Autorius Leidimo metai Gefenienė A Kreivėnienė N Praškevičius A., Kondratas D., Stasiūnienė N. ir kt Solomons T. W. G 2008 Pavadinimas Privalomoji literatūra Klasikiniai cheminės analizės metodai Cheminė analizė. Mokomoji knyga Biologinių struktūrų chemija Papildomoji literatūra Organic Chemistry Hoboken (N. J.) Whitten K. W Chemistry Keeney-Kennicutt W. L Chemistry: Student Solutions Manual Periodinio leidinio Nr. ar leidinio tomas Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla Kaunas: Technologija Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla John Wiley Belmont (Calif.): Thomson Brooks / Cole Belmont (Calif.): Thomson Brooks / Cole 68

71 10 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: mityba ir maisto sauga DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Mityba ir maisto sauga Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: prof. Rimantas Stukas Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Pirmoji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 6 7 semestrai Lietuvių Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: žmogaus fiziologijos, biochemijos dalykai Dalyko apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti žinių apie sveiką mitybą, maisto saugą ir ugdyti gebėjimus vertinti jų reikšmę sveikatai; ugdyti dalykines kompetencijas: vertinti ir analizuoti populiacijos ir atskirų jos grupių sveikatą ir nustatyti visuomenės sveikatos problemas, organizuoti ir vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, vertinti ir valdyti aplinkos poveikį visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, vykdyti visuomenės sveikatos saugą, formuoti, įgyvendinti ir vertinti sveikatos politiką, organizuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos mokymą; ugdyti bendrąsias kompetencijas: abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją, gebėti dirbti savarankiškai. Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės parinkti tinkamus gyventojų mitybos tyrimo metodus ir atlikti gyventojų faktinės mitybos bei mitybos įpročių tyrimus, gebės kritiškai vertinti tyrimų rezultatus ir netinkamos mitybos keliamą riziką sveikatai. Gebės parengti sveikos mitybos mokymo medžiagą, skirtą stiprinti ir ugdyti visuomenės sveikatą. Gebės suprasti ir vertinti maisto saugos užtikrinimo sistemos funkcionavimą. Aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai); darbas su maisto produktų atlasais ir cheminės maisto produktų sudėties žinynais; darbas su teisės aktais, reglamentuojančiais maistinių medžiagų ir energijos poreikius; organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir energija skaičiavimas, koregavimas; aktyviojo mokymo(si) metodai (nuo visumos prie dalių, nuo dalių prie visumos) Maisto pasirinkimo piramidės analizė (pateikties rengimas ir pristatymas); laboratorinis maisto produktų tyrimų atlikimas (teorinėms žinioms įtvirtinti) Darbas su teisės aktais, reglamentuojančiais maisto saugą; praktinių situacijų analizavimas; aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai) Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; savarankiškas darbas pagal individualią užduotį organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir energija skaičiavimas ir koregavimas, pristatymas žodžiu 69

72 Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Paskaitos Seminarai Pratybos Laboratoriniai Konsultacijos Vertinimas Savarankiškas darbas Užduotys 1. Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas 2. Gyventojų mitybos tyrimai 3. Maisto produktų tyrimai Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mitybai Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas / skaičiavimas Dalykinės literatūros studijavimas, laboratoriniai tyrimai 5. Mitybos įtaka sveikatai Pateikties rengimas 6. Maisto sauga ir populiacijos sveikata Iš viso Dalykinės literatūros studijavimas, praktinių situacijų analizavimas dirbant individualiai ir grupėmis, keičiantis informacija ar priimant bendrus sprendimus 70

73 Vertinimo strategija Svoris, proc. Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai Išstudijavus 1 ir 2 temas Tai 2 val. trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos:,,sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas,,,gyventojų mitybos tyrimai. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro18 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu, ir 2 praktinės užduotys: organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir energija skaičiavimas ir vertinimas. Iš viso vertinama 18 klausimų ir 2 praktinės užduotys. Vertinama taip: 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, teisingų atsakymų; 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, teisingų atsakymų; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, 9 12 teisingų atsakymų; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0 8 teisingi atsakymai. 4 kontroliniai darbai; 1 pateiktis 30 (kontrolinių darbų įvertinimų aritmetinis vidurkis) Išstudijavus 3 ir 4 temas Išstudijavus 5 temą Išstudijavus 6 temą 50 proc. (pirmąją dalį) Tai 2 val. trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos:,,maisto produktų tyrimai,,, Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 20 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu. Iš viso vertinama 20 klausimų. Vertinama taip: 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, teisingų atsakymų; 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, teisingų atsakymų; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, 9 12 teisingų atsakymų; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0 8 teisingi atsakymai. Tai 2 val. trukmės pateikties pristatymas iš dalyko temų: Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas,,,pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje, Mitybos įtaka sveikatai. Studentas, remdamasis maisto pasirinkimo piramide, pristato pateiktį pagal savo parašytą 5 7 puslapių rašto darbą, skirtą mokyti visuomenę sveikos mitybos. Vertinami šie darbo aspektai: rašto darbas 0,5 balo; pateikties pristatymas 0,5 balo. Įvertinimas nepateikus individualaus darbo 0 balų. Tai 2 val. trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos,,maisto sauga ir populiacijos sveikata pirmoji dalis. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 10 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu. Iš viso vertinama 10 klausimų. Vertinama taip: 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, 7 10 teisingų atsakymų; 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, 3 6 teisingi atsakymai; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, 1 2 teisingi atsakymai; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0 8 teisingi atsakymai. Išstudijavus 6 temą 50 proc. (antrąją dalį) Tai 2 valandų trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinta dalyko programos temos,,maisto sauga ir populiacijos sveikata antroji dalis. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 10 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu. Iš viso vertinama 10 klausimų. Vertinama taip: 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, 7 10 teisingų atsakymų; 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, 3 6 teisingi atsakymai; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, 1 2 teisingi atsakymai; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0 8 teisingi atsakymai. 71

74 Individualus darbas (pateikties rengimas) 10 Išstudijavus 1 5 temas Tai 8 val. trukmės pateikties rengimas iš dalyko temų: Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas,,,pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje, Mitybos įtaka sveikatai. Išanalizavęs ir susintetinęs informaciją, savarankiškai surinkęs ir susisteminęs duomenis, remdamasis maisto pasirinkimo piramide, studentas parašo 5 7 puslapių rašto darbą, skirtą mokyti visuomenę sveikos mitybos. Atlikta užduotis pristatoma žodžiu. Vertinami šie darbo aspektai: rašto darbas 0,5 balo; darbo pristatymas 0,5 balo. Įvertinimas nepateikus individualaus darbo 0 balų. Egzaminas testas 60 Žiemos egzaminų sesija Tai 2 val. trukmės darbas, atliekamas raštu. Testu tikrinama, kaip įsisavintos dalyko temos: Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas, Gyventojų mitybos tyrimai, Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje, Mitybos įtaka sveikatai, Maisto sauga ir populiacijos sveikata. Testo užduotys yra su pasirenkamaisiais atsakymais, atvirieji klausimai, kuriais siekiama patikrinti, kaip studentas žino dalyko medžiagą. Maksimalus atsakymų skaičius 60. Vertinama taip: 6 balai: puikios žinios ir gebėjimai, teisingų atsakymų. Sintezės ir supratimo lygmuo; 5 balai: geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 4 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, pasitaiko pavienių neesminių klaidų, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 3 balai: žinios ir gebėjimai žemesni nei vidutiniai, yra klaidų, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 2 balai: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų, 6 10 teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0 5 teisingi atsakymai. Autorius Leidimo metai Pavadinimas Privalomoji literatūra Stukas R Sveika mityba. Mokomoji knyga Stukas R Stukas R., Šurkienė G Tulchinsky T. H., Varavikova E Stukas R., Šurkienė G Mahan K. L., Escott- Stump S. Mityba ir maisto sauga. Praktikos darbai Mityba ir jos vertinimas. Mokomoji knyga Lietuvos higienos norma HN 15:2010 Maisto higiena Europos Tarybos reglamentas Dėl maisto produktų higienos The New Public Health. Second Edition Papildomoji literatūra Augalinis maistas. Poreikis ir reikšmė sveikatai nuo kūdikystės iki senatvės. Mokomoji knyga 2004 Food, Nutrition, & Diet Therapy Periodinio leidinio Nr. ar leidinio tomas 11th Edition Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla Elsevier Inc. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla The Curtis Center Independence Square West Philadelphia, Pensilvania, Elsevier (USA) Berdanier C. D Handbook of Nutrition and Food CRC PRESS LLC Petraitis J Maisto produktų analizė. Mokomoji knyga Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla 72

75 11 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: profesinės sveikatos pagrindai DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Profesinės sveikatos pagrindai Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: doc. Algimantas Urbelis Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Pirmoji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 6 7 semestrai Lietuvių Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vidurinio mokslo biologijos žinios Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti profesinės sveikatos pagrindų žinių, susiejant jas su praktinių gebėjimų pritaikymu visuomenės sveikatos priežiūros ir darbo inspekcijos tarnybose; ugdyti dirbančiųjų populiacijos sveikatos vertinimo ir profesinės sveikatos problemų nustatymo kompetenciją, kompetencijas darbo aplinkos poveikio dirbančiųjų sveikatai vertinti ir valdyti, vykdant profesinės sveikatos saugą, rengiant, įgyvendinant ir vertinant prevencines programas, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, panaudojant profesinės rizikos vertinimą profesinės sveikatos problemoms spręsti. Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Žinos profesinės sveikatos vertinimo kriterijus (su darbu susijusius sveikatos sutrikimus, profesinės sąveikos įvertinimo rodiklius, bendrus darbuotojų sveikatos rodiklius) ir jų analizės metodus. Žinos profesinės sveikatos problemų nustatymo principus, vertindamas konkretaus gamybinio kolektyvo ar įmonės sveikatos rodiklius gebės surinkti minėtus duomenis ir juos apibendrinti. Gebės dalyvauti nustatant profesinės sveikatos priežiūros prioritetus, vertinant profesinę riziką, profilaktinių sveikatos tikrinimų apimtį ir efektyvumą, profesinę reabilitaciją, stebint darbuotojų sveikatą, renkant duomenis, juos analizuojant, interpretuojant ir skelbiant. Žinos aplinkos veiksnius (cheminius, fizinius, fizikinius, ergonominius, biologinius, psichosocialinius), darančius įtaką dirbančiųjų sveikatai, žinos jų poveikio nustatymo ir valdymo principus. Žinos profesinės sveikatos saugą reglamentuojančius teisės aktus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, Darbo kodeksą, pagrindinius sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymus) ir gebės juos taikyti profesinėje veikloje. Paskaita, publikacijų nagrinėjimas, diskusija Atvira diskusija Atvira diskusija Paskaita, seminaras, pratybos, literatūros paieška, savarankiškas darbas Paskaita, seminaras, pratybos, savarankiškas darbas Situacijų analizė, kontrolinis darbas, egzaminas Užduočių sprendimas Užduočių sprendimas Užduočių sprendimas, situacijų analizė, kontrolinis darbas, egzaminas Kontrolinis darbas, egzaminas 73

76 Žinos PSO, ES ir Lietuvos profesinės sveikatos politikos tikslus, siekinius, direktyvas, nurodomus PSO, OSHA bei lietuviškuose tinklalapiuose, ir gebės dalyvauti formuojant, įgyvendinant ir vertinant sveikatos politiką. Žinos prevencinių programų (profesinės sveikatos stiprinimo, klausos išsaugojimo, nelaimingų atsitikimų darbe profilaktikos ir kt.) rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo principus, gebės dalyvauti įgyvendinant prevencines programas. Įgis bendravimo įgūdžių, gebės bendrauti su kitų sričių specialistais (savivaldybių, darbo inspekcijos ir kt.), dirbti grupėje, tarpdalykinėje (gydytojai, higienistai, epidemiologai, ergonomistai, psichologai, inžinieriai, teisininkai) komandoje, gebės bendrauti gimtąja ir užsienio kalba. Paskaita, seminaras, savarankiškas darbas Seminaras, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas Seminaras, grupinis darbas Kontrolinis darbas, egzaminas Projekto pristatymas, kontrolinis darbas, egzaminas Dalyvavimo tarpdalykinėje komandoje situacijos pristatymas Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Paskaitos Seminarai Praktikos darbai Vertinimas Savarankiškas darbas Užduotys 1. Profesinės sveikatos įvadas Dalykinės literatūros studijavimas, situacijos dalyvaujant tarpdalykinėje komandoje pristatymas 2. Profesinės sveikatos teisiniai pagrindai Dalykinės literatūros studijavimas, pateikties pristatymas seminare 3. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai Dalykinės literatūros studijavimas, pateikties pristatymas 4. Profesinė toksikologija Dalykinės literatūros studijavimas, apsinuodijimo situacijos pristatymas 5. Profesinės ligos Dalykinės literatūros studijavimas, profesinės ligos istorijos parengimas ir pristatymas 6. Profesinės sveikatos priežiūra Profesinės sveikatos stiprinimo projekto parengimas ir pristatymas 7. Profesinės rizikos įvertinimas Iš viso Literatūros studijavimas, diskusija dėl profesinės sveikatos priežiūros prioritetų nustatymo, panaudojant profesinės rizikos įvertinimo duomenis Vertinimo strategija Darbas auditorijoje seminarų metu Svoris, proc. 10 Atsiskaitymo laikas Semestro metu Vertinimo kriterijai 1 balas: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų. 0,5 balo: dalyvauja diskusijose, atsako į užduodamus klausimus. 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijoje arba praleido daugiau nei 1/3 seminarų. 74

77 Situacijos pristatymas Profesinės ligos istorijos pristatymas Pranešimo pristatymas Kontrolinis darbas Egzaminas raštu Tarpdalykinės komandos iki spalio 15 d., apsinuodijimo situacijos iki gruodžio 1 d. 5 Iki kovo15 d. 5 Iki birželio 1 d Semestrų gale 50 Birželio mėn. Tarpdalykinės komandos: 0,5 balo: tarpdalykinėje komandoje savo reikšmę ir atliekamas funkcijas pateikia įtikinamai ir pagrįstai; 0,25 balo: daro klaidų pateikdamas savo reikšmę ir atliekamas funkcijas. Apsinuodijimų situacijos: 0,5 balo: faktus pateikia teisingai, žino literatūrą; 0,25 balo: daro klaidų pateikdamas faktus, yra literatūros žinojimo spragų. Įvertinimas nepateikus situacijos 0 balų. 0,5 balo: faktus pateikia teisingai, žino teisės aktus, reglamentuojančius profesines ligas. 0,25 balo: daro klaidų pateikdamas faktus, yra literatūros žinojimo spragų. Įvertinimas nepateikus ligos istorijos 0 balų. 0,5 balo: faktai įtikinantys, pranešimas logiškas, geras kontaktas su auditorija. 0,25 balo: daroma klaidų pateikiant faktus, trūksta logiškumo, kontakto su auditorija. Įvertinimas nepateikus situacijos 0 balų. Darbas raštu, pateikiami 4 klausimai. 1 balas: puikios žinios. Vertinimo lygmuo išsamus atsakymas į visus klausimus. 0,8 balo: geros žinios, galima viena esminė klaida. 0,6 balo: vidutinės žinios, dvi esminės klaidos atsakymuose. 0,5 balo: žinios dar tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų. 0,4 balo: netenkinami minimalūs reikalavimai, neatsakyta į tris klausimus. Egzamine pateikiami 5 klausimai. 5 balai: puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo išsamus atsakymas į visus klausimus. 4 balai: geros žinios ir gebėjimai, galima viena esminė klaida. 3 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, dvi esminės klaidos atsakymuose. 2 balai: patenkinamos žinios ir gebėjimai, du neatsakyti klausimai. 1 balas: žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus, trys neatsakyti klausimai. 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, neatsakyta į keturis klausimus. Autorius Leidimo metai Periodinio leidinio Nr. Pavadinimas ar leidinio tomas Privalomoji literatūra Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Urbelis A. ir kiti 2008 Profesinė sveikata Vilnius: UAB Vaistų žinios Papildomoji literatūra Čyras V. ir kiti 2003 Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos pagrindai Vilnius: Technika Healey B. J., Walker K. T. Ed. by Smedley J., Dick F., Sadhra S Introduction to Occupational Health in Public Health Practice Oxford Handbook of Occupational Health John Wiley and Sons, Inc. Oxford University Press 75

78 12 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: epidemiologija ir visuomenės sveikata DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Epidemiologija ir visuomenės sveikata Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: Vardas Pavardė Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Antroji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 1 2 semestrai Lietuvių Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: visuomenės sveikatos bakalauro žinios arba kitos studijų programose įgytos žinios: epidemiologijos pagrindai, socialinė medicina, biostatistika, profesinės sveikatos pagrindai, aplinkos sveikatos pagrindai, vaikų sveikatos pagrindai, mityba ir maisto sauga Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti teorinių epidemiologijos srities žinių ir praktinių įgūdžių tiek, kad išklausęs kursą studentas galėtų savarankiškai planuoti, organizuoti epidemiologinius tyrimus, kritiškai vertinti tyrimų rezultatus, rekomenduoti intervencijas, atsižvelgdamas į epidemiologinių tyrimų rezultatus, realizuoti visuomenės sveikatos politiką (politiką paversti praktika). Ugdyti epidemiologinį mąstymą, duomenų analizavimą ir informacijos apibendrinimą, informacinių ir komunikacinių technologijų įgūdžius, gebėjimą dirbti įvairių sričių specialistų grupėje, vertinti populiacijos sveikatą ir nustatyti visuomenės sveikatos problemas, organizuoti epidemiologinę visuomenės sveikatos priežiūrą ir ją vykdyti bei vertinti, nustatyti aplinkos veiksnių poveikį populiacijos sveikatai, epidemiologiškai pagrįsti sveikatos politikos formavimą, vertinti jos pasekmes, bendradarbiauti su įvairių sričių visuomenės, asmens sveikatos ir kitų sričių specialistais, vertinti sveikatos mokymo efektyvumą. 76

79 Dalyko studijų siekiniai Žinos epidemiologinių tyrimų planavimo principus, gebės sudaryti tyrimo protokolą. Žinos pagrindinius duomenų šaltinius, epidemiologinių tyrimų duomenų analizės principus, gebės duomenis analizuoti, apibendrinti ir siūlyti pagrįstus visuomenės sveikatos politikos ir intervencijų organizavimo sprendimus. Supras epidemiologinės priežiūros principus, gebės pagrįsti visuomenės sveikatos priežiūros prioritetus, nustatyti jos tikslus, uždavinius, duomenų šaltinius, organizuoti duomenų rinkimą, juos analizuoti, interpretuoti, bendrauti ir mokės įvertinti priežiūros efektyvumą. Žinos populiacijos sveikatos vertinimo, visuomenės sveikatos problemų nustatymo principus ir gebės juos taikyti profesinėje veikloje. Supras aplinkos veiksnių poveikio populiacijos sveikatai vertinimo principus ir gebės pritaikyti aplinkos epidemiologijos metodus. Gebės epidemiologiškai vertinti įvairių visuomenės sveikatos intervencijų efektyvumą. Sugebės interpretuoti ir pristatyti epidemiologinių tyrimų rezultatus, taikyti pagrindinius komunikacijos esant rizikai principus, pateikdamas tyrimo rezultatus gebės pritaikyti pranešimą skirtingoms auditorijoms: žiniasklaidos priemonėms, plačiajai visuomenei, specialistams ir politikams. Studijų metodai Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas (tyrimo protokolo parašymas ir pan.) Paskaitos, seminarai, pratybos, publikacijų nagrinėjimas; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.) Paskaitos, seminarai, pratybos, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.) Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.) Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.) Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.) Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.) Vertinimo metodai Dalyvavimas seminaruose, testas; epidemiologinio tyrimo protokolo parengimas (rašto darbas), darbo pristatymas (pranešimas); pratybų užduočių įvykdymas, savarankiško darbo įvertinimas, demonstravimas, pristatymas 77

80 Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Paskaitos Praktikumai seminarai Konsultacijos Vertinimas Savarankiškas darbas Užduotys Tyrimo protokolas, jo sudėtinės dalys ir jų turinys Mokslinio straipsnio kritiško vertinimo principai. Sisteminės epidemiologinės literatūros apžvalgos principai Patikros programų organizavimas ir vertinimas Imties formavimo būdai. Tyrimo imties nustatymas Sisteminių klaidų ir trikdančių veiksnių poveikio kontrolė Tyrimo protokolo pasirinkta tema parengimas ir pristatymas Pateiktų mokslinių straipsnių kritiškas įvertinimas, sisteminės apžvalgos atlikimas pasirinkta tema Dalykinės literatūros studijavimas Standartizacija, jos reikšmė epidemiologiniams tyrimams Stratifikuota analizė 8. Įvadas į programas EpiData, EpiInfo ir Stata Kategorinių duomenų analizė Regresijos pritaikymas epidemiologijoje. Paprasta tiesinė regresija Daugialypė tiesinė regresija. Regresijos diagnostika Logistinė regresija Išgyvenamumo analizė. Coxo proporcinės rizikos modelis Laiko eilučių analizės principai Protrūkio tyrimas Erdvinė (geografinė) epidemiologija Epidemiologija ir rizikos įvertinimas Momentinio, kohortinių, atvejo ir kontrolės epidemiologinių tyrimų imties apskaičiavimas programomis EpiInfo ir Stata Dalykinės literatūros studijavimas Standartizuotų rodiklių apskaičiavimas ir palyginimas Stratifikuotos analizės pritaikymas protrūkių duomenų analizėje Pagrindinių komandų atlikimas programomis Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programomis EpiInfo ir Stata Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programomis EpiInfo ir Stata Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programomis EpiInfo ir Stata Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programomis EpiInfo ir Stata Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programa Stata Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programa Stata Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programomis Stata ir EpiInfo Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programa EpiInfo Dalykinės literatūros studijavimas, mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas

81 Vėžio epidemiologijos pagrindai Širdies ir kraujagyslių ligų epidemiologijos pagrindai Infekcinių ligų plitimo modeliavimas Populiacijos sveikatos vertinimas Epidemiologinės informacijos komunikacija Epidemiologija ir sveikatos politika Iš viso Dalykinės literatūros studijavimas, mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas Dalykinės literatūros studijavimas, mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas Dalykinės literatūros studijavimas, mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas Dalykinės literatūros studijavimas Dalykinės literatūros studijavimas, užduoties parengimas ir pristatymas Dalykinės literatūros studijavimas Vertinimo strategija Darbas auditorijoje seminarų metu Rašto darbas: 1) sisteminė literatūros apžvalga (iki 15 puslapių), 2) epidemiologinio tyrimo protokolas (iki 15 puslapių) Pranešimo pristatymas Svoris, proc. Atsiskaitymo laikas 10 Semestro metu 20 Kontrolinis darbas 5 5 Iki gruodžio 1 d. Iki birželio 1 d. Iki birželio 1 d. 1 ir 2 semestrų pabaigoje Vertinimo kriterijai 10 8 balai: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų. 7 5 balai: dalyvauja diskusijose, atsako į užduodamus klausimus. 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijoje arba praleido daugiau nei 1/3 seminarų. Vertinami šie darbo aspektai: darbo struktūra ir apimtis: rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys; duomenų rinkimas, apdorojimas, analizė ir apibendrinimas: analizė ir apibendrinimas išsamūs, išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga (2 balai; jei analizė atlikta, bet nėra išsami, išvados ne visada pagrįstos, skiriamas 1 balas, už paviršutinišką analizę balai neskiriami); mokslinis stilius ir tyrimo kultūra: tinkamai elgiamasi su šaltiniais ir citatomis; formuluotės ir stilius atitinka mokslinio darbo reikalavimus (0,5 balo). Įvertinimas nepateikus rašto darbo 0 balų. 1 2 balai: kalbos suprantamumo, atitikimo pasirinktai auditorijai (žiniasklaidos atstovai, visuomenė, specialistai ar politikai), aiškios teksto kompozicijos stilistikos, kontakto su auditorija, taisyklingos oratoriaus kalbos, adekvačios laikysenos, gestų ir mimikos kriterijai. Įvertinimas nepateikus pranešimo 0 balų. 2 val. trukmės darbas atliekamas raštu ir sprendžiant užduotis kompiuteriu. Kontrolinį darbą sudaro 8 klausimai ir 2 užduotys (situacijos). Klausimai yra atvirojo ir uždarojo tipo. Kiekvienas klausimas vertinamas 0,5 balo, užduotis vertinama 3 balais (3 + 3). Vertinama 0 10 balų sistema. 79

82 Egzaminas raštu 60 Birželio mėn. Rašto darbas, 4 atvirojo tipo klausimai, 3 situacijos (uždaviniai). Klausimai vertinami po 1 balą, situacijos po 2 balus. Vertinama taip: 10 balų: puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo. Išsamus atsakymas į visus klausimus ir uždavinius; 9 balai: labai geros žinios ir gebėjimai. Sintezės lygmuo. Išsamus atsakymas į uždavinius, gali būti neesminių klaidų atsakymuose į klausimus; 8 balai: geros žinios ir gebėjimai. Analizės lygmuo. Yra viena esminė klaida, išspręstos užduotys; 7 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Žinių taikymo lygmuo. Vienas neatsakytas klausimas ir viena neišspręsta užduotis; 6 balai: žinios ir gebėjimai nesiekia vidutinių, yra (esminių) klaidų. Žinių taikymo lygmuo. Du neatsakyti klausimai, viena neišspręsta užduotis; 5 balai: žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus. Daug klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo; 4 1 balai: netenkinami minimalūs reikalavimai. 0 2 teisingi atsakymai, neišspręstos užduotys. Autorius Ahrens W., Pigeot I., ed. Forthofer R. N., Lee E. S., Hernandez M., Anderson M. D. Carr S., Unwin N., Pless-Mulloli T. Čekanavičius V., Murauskas G. Brownson R. C., Petitti D. B. Detels R. et al., ed. Leidimo metai Pavadinimas Handbook of Epidemiology Privalomoji literatūra Biostatistics: A Guide to Design, Analysis, and Discovery An Introduction to Public Health and Epidemiology 2000 Statistika ir jos taikymai I, II t Schoenbach V. J Papildomoji literatūra Applied Epidemiology: Theory to Practice Oxford Textbook of Public Health Understanding the Fundamentals of Epidemiology: an evolving text Periodinio leidinio Nr. ar leidinio tomas Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Springer Berlin Heidelberg New York London, Elsevier Inc. Berkshire, England. Open University Press Vilnius, TEV Oxford University Press Oxford University Press net/evolving/ FundamentalsOfEpidemiology.pdf 80

83 13 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata DALYKO parodomasis APRAŠAS Dalyko pavadinimas Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: doc. Genė Šurkienė Kitas (-i): Padalinys (-iai) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas Antroji Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 1 3 semestrai Lietuvių Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vaikų ir paauglių sveikatos saugos, asmens sveikatos vertinimo, sveikatos ugdymo ir stiprinimo, epidemiologijos pagrindų, mitybos ir maisto saugos, aplinkos sveikatos pagrindų, biostatistikos, mokslinių tyrimų pagrindų dalykų žinios Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti teorinių ir praktinių žinių apie įvairaus amžiaus vaikų sveikatos problemas ir būdus bei priemones jų sveikatai gerinti; ugdyti bendrąsias kompetencijas: abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją, naudoti informacines ir komunikacines technologijas ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose ir ją apdoroti bei analizuoti, dirbti tarpdalykinėje komandoje, gebėti dirbti savarankiškai; ugdyti dalykines kompetencijas: vertinti įvairaus amžiaus vaikų populiacijos sveikatą ir nustatyti jų sveikatos problemas, vertinti ir valdyti aplinkos veiksnių poveikį įvairaus amžiaus vaikų sveikatai, organizuoti ir vykdyti vaikų visuomenės sveikatos priežiūrą, vykdyti visuomenės sveikatos saugą, formuoti, įgyvendinti ir vertinti vaikų sveikatos politiką, rengti, įgyvendinti ir vertinti prevencines programas, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, organizuoti ir įgyvendinti įvairaus amžiaus vaikų sveikatos mokymą, sprendžiant įvairaus amžiaus vaikų sveikatos problemas taikyti įrodymais grįstą praktiką. Dalyko studijų siekiniai Gebės identifikuoti ir analizuoti įvairaus amžiaus vaikų sveikatos problemas, prognozuoti jos pokyčius, vykdyti vaikų sveikatos stebėseną. Gebės vertinti aplinkos veiksnių poveikį, grėsmes įvairaus amžiaus vaikų sveikatai bei siūlyti jų kontrolės ir valdymo būdus. Studijų metodai Įtraukiamoji paskaita, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, situacijų analizė, aptarimas mažomis grupėmis), tiriamieji metodai (informacijos paieška, schemos parengimas ir jos pristatymas), teisės aktų analizė Įtraukiamoji paskaita, probleminis dėstymas, aktyviojo mokymo(si) metodai (situacijų modeliavimas ir jų sprendimas), tiriamieji metodai (teisės aktų paieška, jų taikymas, apibendrinamųjų išvadų rengimas) Vertinimo metodai Testas (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys), pranešimas Aplinkos veiksnių kontrolės ir valdymo būdų plano vertinimas, pranešimas 81

84 Gebės bendrauti su kitų sričių specialistais ir formuoti, dalyvauti įgyvendinant nacionalinę ir tarptautinę vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos politiką. Gebės savarankiškai vykdyti vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos problemų mokslinius tyrimus. Įtraukiamoji paskaita, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, grupės diskusija, literatūros paieška, informacijos sisteminimas, pranešimo rengimas ir pristatymas), rašto kitiems sektoriams parengimas Įtraukiamoji paskaita, tiriamieji metodai (aktualios mokslinės problemos suformulavimas, literatūros paieška, pranešimo rengimas ir pristatymas), darbas kompiuterių programomis Pranešimas, rašto darbo (referato) vertinimas Tikslo, uždavinių, mokslinės problemos formuluotės; pranešimas Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr. Temos Paskaitos Seminarai Pratybos Laboratoriniai Konsultacijos Vertinimas Savarankiškas darbas Užduotys 1. Lietuvos ir pasaulio įvairaus amžiaus vaikų sveikata. Sveikatos pokyčių prognozės Vaikų sveikatos netolygumai Infekcijų prevencija vaikų ugdymo įstaigose 2 4 Vaikų alergijos kaip visuomenės sveikatos problema 2 Vaikų regos sutrikimai kaip visuomenės sveikatos problema Įvairaus amžiaus vaikų traumos, jų paplitimas ir prevencija Paauglių nėštumai ir prievarta kaip visuomenės sveikatos problema Vaikų sveikatos stebėsenos organizavimas Įvairaus amžiaus vaikų sveikatos žinių poreikis NVO ir kitų sektorių vaidmuo saugant ir stiprinant vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatą Aplinkos veiksnių poveikis įvairaus amžiaus vaikų ir jaunimo sveikatai Ugdymo proceso sąsajos su mokinių sveikata Gyvūnai ir augalai įvairaus amžiaus vaikų aplinkoje, jų įtaka vaikų sveikatai Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė, pateikties parengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, pateikties parengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas Dalykinės literatūros skaitymas, pateikties parengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, teisės aktų analizė, situacijų analizė, pateikties parengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė, pateikties parengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, rašto darbas (referatas), pranešimas 82

85 Šeimos įtaka įvairaus amžiaus vaikų sveikatai. Vaikų darbas kaip visuomenės sveikatos problema CEHAPE ir jo įgyvendinimas Lietuvoje ir Europoje ES vaikų ir paauglių sveikatos ir vystymosi strategija, kiti vaikų sveikatos stiprinimo politikos dokumentai ir jų įgyvendinimas Tarpsektorinis bendradarbiavimas vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos saugos srityje Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos problemų kokybiniai ir kiekybiniai moksliniai tyrimai Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas Iš viso Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, rašto darbas (referatas), pranešimo rengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė, pateikties parengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, pateikties parengimas Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, pateikties parengimas Mokslinės literatūros studijavimas, pranešimo parengimas (gal ir rengimasis pristatymui), rašto darbas Vertinimo strategija Svoris, proc. Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai 2 kontroliniai darbai 10 (kontrolinių darbų įvertinimų aritmetinis vidurkis) Kiekvieno užsiėmimų ciklo pabaigoje Tai 1,5 valandų trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldytos dalyko teorinės ir praktinės žinios. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 3 klausimai arba 2 klausimai ir situacija. Vertinama taip: 2 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, į visus klausimus atsakyta teisingai; 1 balas: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, sintezės lygmuo; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai. Egzaminas 50 Po trečiojo semestro užsiėmimų žiemos egzaminų sesijos metu Tai 2 valandų trukmės darbas, kuriame atsakinėjama raštu. Užduotį sudaro 3 klausimai ir situacija. Vertinama taip: 5 balai: puikios žinios ir gebėjimai. Sintezės ir supratimo, teorinių žinių taikymo lygmuo; 4 balai: geros žinios ir gebėjimai, pasitaiko pavienių neesminių klaidų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 3 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 2 balai: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų. Supratimo lygmuo; 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai. Darbas auditorijoje seminarų ir pratybų metu 10 Ciklų metu 1 balas: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritiškų pastabų. 0,5 balo: dalyvauja diskusijose, atsako į užduotus klausimus. 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijose, praleido daugiau kaip trečdalį užsiėmimų. 83

86 Individualus darbas (pateikties parengimas, rašto darbas, pranešimas) 30 Pateikties parengimas studijuojant 6, 8, 10, 11, 12, 15, 16 temas; rašto darbas ir pranešimas 13, 14, 18 temos Savarankiško darbo trukmė priklauso nuo studijuojamos temos. Vertinimo aspektai: pateiktis: darbo tikslumas, aiškumas, naujausios dalykinės literatūros panaudojimas; rašto darbas: apimtis iki 10 puslapių, darbo struktūra aiški ir logiška, yra įvadas, kur pristatomas temos aktualumas, tikslas, uždaviniai, taip pat literatūros apžvalga, jos interpretacija, išvados (0,5 balo); analizė ir išvados: analizė išsami, pagrįstos išvados (1 balas, jei atliktas asmeninis tyrimas ir jo rezultatai siejami su išvadomis 2 balai); mokslinis stilius: formuluotės ir stilius atitinka mokslinio darbo reikalavimus, tinkamai cituojami literatūros šaltiniai (0,5 balo); pranešimas: pristatymas reikiamos struktūros, aiškus, vaizdus, nustatytos trukmės (1,5 balo); pristatymas: reikiamos struktūros, bet pateiktas neaiškiai, neatitinka nurodytos laiko trukmės (0,5 balo). Individualus darbas asmeniškai nepateiktas 0 balų. Autorius Frumkin H., Geller R. J., I. Rubin I. L. Leidimo metai 2006 Rew L Pavadinimas Privalomoji literatūra Safe and Healthy School Environments Adolescent Health: A Multidisciplinary Approach to Theory, Research, and Intervention Valius L., Jaruševičienė L Paauglių sveikatos priežiūra Tulchinsky T. H., Varavikova E. Blair M., Stewart-Brown S., Waterston T., Crowther R. K. Kardelis The New Public Health Papildomoji literatūra 2003 Chils Public Health Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai Wigle D. T Child Health and the Environment Periodinio leidinio Nr. ar leidinio tomas Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda Oxford University Press SAGE Publications Kaunas: Vitae Litera Elsevier Academic Press Oxford University Press Šiauliai: Lucilijus Oxford University Press IŠLEIDO Vilniaus universitetas Universiteto g. 3, LT Vilnius Tel. (8 5) , faks. (8 5) El. p. infor@cr.vu.lt Parengė spaudai leidybos įmonė Kriventa V. Pietario g. 5-3, LT Vilnius Tel./faks El. p. kriventa@takas.lt 84