Naujausių informacinių technologijų naudojimas švietime

Transcription

1 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA ANDRIUS MARKEVIČIUS Naujausių informacinių technologijų naudojimas švietime Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: lekt. dr. S. Ivanikovas Vilnius, 2014

2 Turinys 1 Magistro darbo santrauka Įvadas Pagrindinės sąvokos Naujųjų informacinių technologijų taikymas švietimo įstaigose Informacinių technologijų samprata Interaktyvios lentos, kas tai? Interaktyvios lentos su mokomosiomis programomis Smart interaktyvi lenta Smart interaktyvios lentos reikalavimai Naudojimasis Smart interaktyvia lenta Smart interaktyvios lentos mokomosios programos Promethean interaktyvi lenta Promethean interaktyvios lentos reikalavimai Promethean interaktyvios lentos mokomosios programos Mimio interaktyvi lenta Mimio interaktyvios lentos reikalavimai Mimio interaktyvios lentos naudojimas Mimio interaktyvios lentos mokomosios programos Interaktyvių lentų priedai Aktyvaus dalyvavimo sistemos Optivote aktyvaus dalyvavimo sistema Activote aktyvaus dalyvavimo sistema MimioVote aktyvaus dalyvavimo sistema Naujausių interaktyvių lentų funkcinių galimybių palyginimas Planšetinis kompiuteris Naujausių IT taikymas Lietuvos švietimo įstaigų mokytojų ir mokinių veikloje Tyrimo metodika ir respondentai Naujausių IT panaudojimas pedagogo darbe ir moksleivio aplinkoje Išvados Literatūra Priedai Priedas: Anketa pedagogams (-ėms) Priedas: Anketa mokiniams (-ėms)

3 Lentelių sąrašas 1 lentelė. Interaktyvių lentų funkcinių galimybių palyginimas lentelė. Techninė įranga pedagogų darbo vietose pagal miestus lentelė. Mokytojų ir mokinių nuomone pedagogo darbe nesinaudojimą IT priemonėmis lemiantys veiksniai, % lentelė. IT kursų ir pedagogų kvalifikacijos ryšys, % lentelė. Mokomosios kompiuterinės programinės įrangos naudojimo dažnumas, % lentelė. Informacijos šaltinių ir pedagogų kvalifikacinės kategorijos ryšys lentelė. IT priemonių vertinimas pagal mokytojus / mokinius, % lentelė. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos su norimos turėti IKT darbo vietoje ryšys Paveikslėlių sąrašas 1 pav. Informacinė visuomenė pav. Interaktyvios lentos pav. Smart reikalavimai pav. Smart interaktyvi lenta pvz pav. Smart interaktyvi lenta pvz pav. SMART Notebook pvz pav. SMART Notebook pvz pav. SMART Notebook pvz pav. SMART Notebook pvz pav. SMART Notebook pvz pav. Promethean interaktyvi lenta pav. Promethean reikalavimai pav. Promethean mokomosios programos pvz pav. Promethean mokomosios programos pvz pav. Mimio interaktyvi lenta pav. Mimio reikalavimai pav. Mimio valdymo pultas pav. Dokumentų kameros pav. Interaktyvios lentelės

4 20 pav. Optivote aktyvaus dalyvavimo sistema pav. Activote aktyvaus dalyvavimo sistema pav. MimioVote aktyvaus dalyvavimo sistema pav. Planšetinis kompiuteris ipad pav. Moterų ir vyrų santykis pav. Mokytojų kvalifikacinė kategorija pav. Dalykas, kurio moko mokytojas, % pav. Mokytojų darbo stažas ugdymo procese, % pav. Švietimo įstaiga, kurioje mokytojai dirba, o mokiniai mokosi, % pav. Mokytojų darbas su tam tikra vaikų amžiaus grupe. Klasė, kurioje mokiniai mokosi, % pav. Apklausoje dalyvavusių pedagogų ir mokinių pasiskirstymas pagal darbo vietą pav. IT naudojimas pamokos metu, % pav. Respondentų nuomonė apie pamokos metu kylančius sunkumus naudojant IT, % pav. Techninė įranga pedagogų darbinėje aplinkoje, % pav. IT naudojimas pagal pedagogų įgytą kvalifikacinę kategoriją, % pav. IT naudojimo dažnumas pedagogo darbe, % pav. IT mokymai, kuriuos išklausė mokytojai, % pav. IT mokymai, kuriuos išklausė mokiniai, % pav. Mokytojų naudojami informaciniai šaltiniai apie IT, % pav. Mokinių naudojami informaciniai šaltiniai apie IT, % pav. Pedagogai, sukūrę individualias KMP, % pav. Kuriamų KMP ir pedagogų kvalifikacinės kategorijos ryšys, % pav. Pedagogų kurtų KMP viešinimas internetinėje erdvėje, % pav. IKT reikalingumas mokymo (-si) procese, % pav. IKT privalumai prieš kitas mokomąsias priemones,% pav. IKT naudojimo, įgaunamų žinių atžvilgiu, teigiami ir neigiami veiksniai, % pav. Mokinių ir mokytojų pageidautinos naudoti IT priemonės, %

5 1 Magistro darbo santrauka Magistro darbe analizuojamas naujausių informacinių technologijų naudojimas Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje, kurią sudaro: priešmokyklinis ugdymas, mokyklų sistema (pradinės / pagrindinės, vidurinės ir aukštosios), užklasinio mokymosi sistema. Tyrimo tikslas išanalizuoti nagrinėjamų informacinių technologijų svarbą švietime ir mokinių bei mokytojų požiūrį į IKT taikymą mokymo procese. Anketinėje apklausoje (elektronine forma) dalyvavo 256 Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojai ir jose besimokantys vaikai. Empirinėje darbo dalyje nagrinėjamas informacinių technologijų taikymas švietimo įstaigų darbuotojų darbe ir jų naudojimo galimybės. Nustatytas pedagogų kvalifikacinės kategorijos ir praktinio IT panaudojimo ryšys bei programų savarankiškam lavinamųjų priemonių kūrimui įvairovė. Atskleisti dažniausiai naudojami pedagogų ir mokinių informaciniai šaltiniai bei naujausios informacinės technologijos, kurias pedagogai ir mokiniai pageidautų praktiškai naudoti savo darbinėje aplinkoje. Išanalizavus visą tyrimo medžiagą, pateikiamos išvados: 1. Naujausių informacinių technologijų ir kompiuterinių mokomųjų programų taikymu Lietuvos švietimo įstaigose yra plačiai ir aktyviai domimasi parašytas ne vienas baigiamasis bakalauro ir magistro darbas, taip pat rengiamos konferencijos, įvairūs seminarai, rašomos ataskaitos ir moksliniai straipsniai. Tačiau konkrečių duomenų ir informacijos apie naujausių informacinių technologijų taikymą šalies švietimo įstaigose nėra daug, o ją pačią sunku rasti internetinėje erdvėje. 2. Analizuojant Lietuvos ir užsienio autorių darbus, susijusius su IT taikymu ir jų paplitimu švietimo įstaigose, įžvelgiama informacinių komunikacinių technologijų augimo ir jų praktinio panaudojimo ugdymo procese tendencija. Internetiniuose puslapiuose bei įvairiose mokslinių straipsnių bazėse yra pateikiama pakankamai informacijos apie IKT sklaidą švietimo įstaigose, taip pat daug dėmesio skiriama kompiuterinių mokomųjų priemonių taikymo, siekiant pagerinti mokymo (-si) kokybę mokyklose apžvalgai. 3. Išanalizuotos literatūros pagrindu suformuluotas klausimynas švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams ir jose besimokantiems asmenims. Sukurta elektroninė anketa, kurią atsakė 256 respondentai. Rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę. 4. Informacinės technologijos ir kompiuterinės mokomosios priemonės yra plačiai naudojamos Lietuvos švietimo įstaigose dirbančių pedagogų darbe, įvairiose ugdymo įstaigose. Jas taiko daugiau nei 97,6 % visų apklaustų pedagogų, o 99,8 % pedagogų yra išklausę bent vienus savęs 5

6 tobulinimo kursus ir įgavę reikalingos patirties IT praktiniam panaudojimui ugdymo procese. Pedagogų domėjimąsi IT labiau motyvuotų platesnis lietuviškų šaltinių pateikimas internetinėje erdvėje bei seminarų ir įvairių kursų IKT / KMP tematika. 5. Dauguma švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir jose besimokančių asmenų taiko taikomąsias programas ir pagalbines mokymo priemones kaip pagrindinį mokymo (-si) šaltinį. Šios programos ir pagalbinės priemonės reikalauja šiuolaikinių informacinių technologijų, kurių darbo vietoje nėra arba yra per mažai naudojimo. Tokia situacija netenkina nei pedagogų, nei švietimo įstaigose besimokančių vaikų, kurie pageidautų turėti ir naudotis savo darbo vietose kompiuteriais su programine įranga, projektoriais, interaktyvia lenta, planšetiniais kompiuteriais ir kitomis priemonėmis. 6. Remiantis turimos informacijos duomenimis ir naudojant šiuolaikinius metodus išanalizuota esama informacinė komunikacinė technologija Activote. 6

7 2 Įvadas Gyvename XXI-jame informaciniame amžiuje, kuriame informacija įgauna vis didesnį dominuojantį vaidmenį. Tai, kas anksčiau buvo perduodama iš lūpų į lūpas (dainos, pasakėčios, papročiai), dabar yra užprogramuojama, įrašoma ir išsaugoma duomenų bazėse. Pastaruoju metu labai daug specialistų ir tyrėjų dėmesio patraukia Lietuvos mokyklose taikomi mišraus mokymosi būdai, informacinių, kompiuterinių technologijų sritys, todėl labai svarbu yra kalbėti apie šių sričių kokybę. Labai svarbus ir aukštos kokybės skaitmeninis edukacinis turinys, naujų IT priemonių taikymas mokymosi procese ikimokyklinio, mokyklinio ar kitose ugdymo įstaigose. Informacinės technologijos (IT) nepaliaujamai greitai tobulėja ir apima didžiąją žmonių veiklų sritį, taip keisdamos ne tik visos žmonijos gyvenimo būdą, bet ir jos kultūrą. Informacinės visuomenės amžiuje vyrauja žinių visuomenė atvira, išsilavinusi, nuolat siekianti žinių (besimokanti) ir žiniomis grindžianti savo veiklą visuomenė. Informacinėje visuomenėje mokymosi visą gyvenimą idėją grindžia sparti gyvenimo būdo kaita ir naujų informacinių technologijų taikymas. Naujų informacinių technologijų plėtra ir tobulėjimas daro įtaka ne tik žmonių požiūriui į jas ir jų naudojimui, bet ir žmonių savimonei, ir jų vertybėms. Šiandien IT problematika žmonių savišvietai tampa vis aktualesnė, o jos pritaikomumu bei galimybėmis pradėta aktyviai domėtis ir LR švietimo įstaigose, kuriose kiekvieną dieną stengiamasi mokymąsi paversti šiuolaikišku. Temos problematiškumas. Naujųjų informacinių technologijų gausėjimas Lietuvoje švietimo įstaigose yra mūsų geresnės ir tobulesnės visuomenės procesas, liudijantis apie švietimo sistemos judėjimą į priekį. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžioje buvo 76 tūkst. kompiuterių, iš jų 75 % buvo naudojami mokymo tikslams. Didžioji kompiuterių dalis (92 %) turėjo interneto prieigą. Bendrojo ugdymo mokyklose kompiuterių skaičius palyginti su mokslo metais padidėjo 30 %, taip pat išaugo mokiniams mokyti naudojamų kompiuterių skaičius: mokslo metais 100 mokinių teko 8,5 kompiuterio, mokslo metais 15,3. Naujųjų technologijų gausėjimo tendencijoje įžvelgiama ir keletas problemų: mišraus mokymo pamokose naudojamos įvairios šiuolaikinės technologijos netenkina šiandienos, o tuo labiau ateities iššūkių; informacinės technologijos, kaip dėstomas dalykas, praranda patrauklumą, o daugelis vaikų susipažįsta su kompiuteriais ar kita šiuolaikine technologija (išmanieji telefonai, planšetinai kompiuteriai) namuose ir juos naudoja įvairioms savo reikmėms, kompiuteris ar kita jau paplitusi technologija savaime nebėra vertybė; 7

8 nepagrįstas informacinių technologijų integravimas su kitais mokomaisiais dalykais; nepakankamai išnaudojamos IT galimybės įvairių dalykų mokymui, ypač mokymuisi; mokiniai nesupažindinami su platesnėmis naujausių informacinių technologijų galimybėmis ir jų praktiniu pritaikymu; nepakankama pedagogų patirtis pritaikant įvairias šiuolaikines technologijas. Temos aktualumas. Naujųjų informacinių technologijų ir kompiuterinių mokomųjų programų (KMP) taikymas mokytojo darbe, su vis augančiu besimokančių vaikų poreikiu savišvietai, pasitelkiant papildomas priemones ir techninę įrangą. Problema ta, kad didėjant informacijos srautams ugdymo procesuose bei tobulėjant mokymo (-si) metodams, nebeužtenka iki šiol taikytų mokymo (-si) metodų. Šiandieninė situacija atskleidžia pedagogų susidomėjimą šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, informacinių technologijų taikymo ugdyme būtinybę, IT ir KMP poreikį bei šių technologijų derinimą su įprastomis metodinėmis priemonėmis ugdymo procese. Tema aktuali visiems pedagogams, kadangi vaikai yra labiau žingeidūs ir tuo pačiu labai skirtingi, o jų įsisavinamų žinių greitis yra skirtingas, dėl to svarbu parinkti įdomias veiklas, kad vaikai mokomąją medžiagą įsisavintų efektyviau, o rezultatas būtų geresnis. Tam naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos, kurių pagalba ugdymo procesas tampa paprastesnis, įdomesnis, aiškesnis. Temos ištirtinumas. Įvairūs mokslinės literatūros autoriai, tarp kurių Attwell, J., Brazdeikis, V., Navickaitė J., Glahn, C., Gudonienė D., Balčiūnas, S. ir daugelis kitų autorių analizuoja IT taikymo švietimo įstaigose svarbą ir jų atliekamą vaidmenį ugdymo procese, poveikį ugdytinio emocijoms, jo elgesiui, bendravimui su draugais, imlumui savišvietai ir t.t. Tačiau tik nedaugelis tyrimų, iš kurių pusę užsienio autorių atskleidžia, kokias realias teigiamas ar neigiamas pasekmes turi naujausių technologijų skvarba švietimo įstaigose. Tyrimo objektas. Naujausios informacinės technologijos (interaktyvios lentos, planšetiniai, nešiojami ir stacionarūs kompiuteriai, aktyvaus dalyvavimo sistemos) bei jų mokomosios programinės įrangos naudojimas Lietuvos Respublikai priklausančiose švietimo įstaigose pedagogo (-ų) darbe ir jose besimokančių vaikų ugdymo (-si) procese. Hipotezė. Pedagogai aktyviai naudojasi naujausiomis informacinėmis technologijomis ir kompiuterinėmis mokomosiomis programomis, pritaikydami jas darbui su įvairaus amžiaus vaikais jų mokymo (-si) procese, siekdami patenkinti vis augančius jų poreikius. Taip pat domisi naujausiųjų informacinių technologijų, kurios yra susijusios su jų darbo specifika, praktiniu pritaikymu ugdyme. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti nagrinėjamų informacinių technologijų svarbą švietime ir mokinių bei mokytojų požiūrį į IKT taikymą mokymo procese. 8

9 Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti literatūrą, susijusią su naujausių informacinių technologijų ir jų mokomosios programinės įrangos pritaikymu LR švietimo įstaigose besimokančiųjų vaikų ugdymo procese; apžvelgti naujausias šiuolaikines informacines technologijas, paplitusias švietimo įstaigose; atlikti kiekybinį tyrimą, kuris atskleistų kaip plačiai naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos LR švietimo įstaigose; nustatyti, ar švietimo įstaigose dirbantys pedagogai turi tam reikiamos patirties naujausioms informacinėms technologijoms naudoti; nustatyti švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir jose besimokančių asmenų IKT poreikius, susijusius su mokymo (-si) kokybės gerinimu; praktiškai susipažinti ir pateikti aprašomos įrangos galimybių pavyzdžių. Tyrimo dalyviai. Elektroninėje apklausoje dalyvavo 256 švietimo įstaigų darbuotojai ir įvairaus amžiaus jose besimokantys vaikai. Tyrimas atliktas švietimo įstaigose, priklausančiose visai Lietuvos apskričiai. Tyrimas atliktas 2014 m. Tyrimo metodologija ir metodai: teorinės analizės metodu atlikta mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė; empiriniam tyrimui pasirinkta pusiau struktūruota anketinė apklausa; prieiga prie anketos buvo pateikta internetinėje erdvėje per internetinę nuorodą; tyrimo statistinei analizei atlikti naudoti Microsoft Office Excel 2010 ir statistinis duomenų apdorojimo paketas Statistical Package for the Social Sciences, SPSS v19) naudoti standartiniai aprašomosios statistikos metodai (absoliutiniai ir santykiniai dažniai). Tyrimo etapai: tyrimo tematikos suvokimas ir apibrėžtis, klausimyno formulavimas, hipotezės iškėlimas, tyrimo uždavinių formulavimas bei darbo plano sudarymas. anketos sudarymas, anketinės apklausos rezultatų apdorojimas bei apibendrinimas. mokslinės literatūros ir tyrimo rezultatų sąsajų radimas bei išvadų formulavimas ir pateikimas. 9

10 Tyrimo imtis. Siekiant apklausti kuo didesnį švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir ten besimokančių vaikų kiekį, remiantis tiksline atranka buvo sudaryta tiriamųjų imtis. Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinktos įvairios Lietuvos švietimo įstaigos: darželiai, pradinės mokyklos, pagrindinės ir vidurinės mokyklos, jaunimo ir kitos mokyklos. 10

11 3 Pagrindinės sąvokos Informacinės komunikacinės technologijos (IKT) veiklos sritis, kompiuterinių informacinių sistemų kūrimas, priežiūra, pardavimas, susiję moksliniai ir kiti tyrimai; Informacinė sistema (IS) 1 informacijos apdorojimo sistemos ir organizacijos išteklių visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti, skleisti. Informacinės technologijos (IT) 2 tai procesas, naudojantis duomenų rinkimo, apdorojimo bei perdavimo metodus ir priemones, siekiant gauti naujos kokybės informaciją apie objekto, proceso ar reiškinio būklę. Kompiuterinės mokymo programos (KMP) (KMP, anksčiau mokomosios kompiuterinės priemonės (MKP) tai mokymui skirtos ir tiesiogiai jam taikomos kompiuterinės programos. Interaktyvi lenta patogi tradicinės baltos lentos, kompiuterinio projektoriaus ir pelės savybių kombinacija. Aktyvaus dalyvavimo sistemos aktyvaus dalyvavimo sistema, tinkanti tiek žinioms tikrinti, tiek skatinti mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje. Programinė įranga 3 sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. 1 Informacinė sistema. Kauno technologijos universitetas. ( ) 2 Dabylytė Bagdonavičienė J. (2010 / 2011). Informacinės technologijos. Kauno technologijos universitetas. ( ) 3 Programinė įranga. Paltaroko gimnazija. ( ) 11

12 4 Naujųjų informacinių technologijų taikymas švietimo įstaigose 4.1 Informacinių technologijų samprata Šiandien mes, kaip informacinė visuomenė, esame spartaus informacinių technologijų vystymosi ir diegimo proceso dalis ir gyvename nuolat tobulėjančiame ir švietėjiškame XXI a. Anot D. Janickienės (2005) visi žmonės, dirbantys su kompiuteriais gali būti skirstomi į profesionalus ir vartotojus. Profesionalai tai žmonės, turintys specialų aukštąjį išsilavinimą ir gebantys spręsti bei analizuoti iškilusias problemas, jų pagrindu kurti naujas programas bei dalyvaujantys naujųjų technologijų projektavimo, kūrimo procese. Vartotojai tai žmonės, gebantys spręsti iškilusias problemas savo darbe, profesionalų sukurtos technikos ir jos programinės įrangos pagrindu. Informacinė visuomenė, kaip sąvoka šiandien girdima kiekvieną dieną, taip pat apibrėžiama kaip naujas visuomenės lygmuo, kur visi jos subjektai naujausias technologijas naudoja savo kasdienėje veikloje. Jos kūrime mes dalyvaujame pastoviai, kartais nesąmoningai ar net ne savo noru, bet tokia yra objektyvi realybė, kurią turime suprasti ir mokėti spręsti jos keliamus uždavinius ir stengtis prisidėti prie jos kūrimo. Esminiai informacinės visuomenės požymiai, kaip produktas yra informacija, o kaip ištekliai žinios. Pagrindinis informacinės visuomenės 4 apibrėžimas nurodo, kad informacinė visuomenė yra atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. Anot V. Dagienės informacinė visuomenė laikoma pradėta kurti tada, kai yra pradedamos naudoti trys savarankiškai vystomos sritys: informacija ir įvairių tipų laikmenos; informatikos technologijos; telekomunikacijos, kurios skirtos informacijai perduoti įvairiais atstumais. Pagal išvardintas sritis galima pateikti schemą, kurioje yra matyti informacinės visuomenės kūrimosi pagrindai ( žr. 1 pav.). 4 2 paskaita. Informacinių technologijų katedra. ( ) 12

13 1 pav. Informacinė visuomenė Norint suprasti kas yra informacinės technologijos, reikia žinoti kas yra informacija. D. Janickienė (2005) išskiria, kad informacija tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems tiesiogiai (žodžiu, veiksmu) arba netiesiogiai (įvairiomis komunikacijos priemonėmis). Informacijos reikšmė labai išaugo XX-jame amžiuje, kada buvo sukurti pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai įrenginys, gebantis priimti duomenis, atlikti su jais nurodytus veiksmus ir teikti skaičiavimų rezultatus. Spartus kompiuterių tobulėjimas lėmė sparčią informacinių technologijų (IT) raidą, kuri buvo ir yra skirta vartotojui spręsti įvairius praktinius uždavinius kasdieninėje veikloje. Apibendrinant galima teigti, kad IT ir asmens ugdymas yra susijęs su visomis techninėmis priemonėmis, į kurias įeina informacinės komunikacinės technologijos (IKT) ir kompiuterinės mokomosios programos (KMP). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos švietimo plėtotės centro išleistame leidinyje minima, kad bene vienintelė ir esminė informacinių technologijų savybė tai orientacija į praktinį jų taikymą. Šiame leidinyje pastebima, panašiai kaip ir kitų autorių leidiniuose, kad šiuolaikinė visuomenė ir informacinės technologijos tampa reikšmingos dėl spartaus šiuolaikinių technologijų plitimo įvairiose žmonijos veiklų srityse. 13

14 Labai svarbų vaidmenį visuomenėje atlieka komunikacija 5. Šis terminas dažnai vartojamas ir papildo anksčiau minėtą sąvoką, kuri dabar skamba taip: informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT). Šiandieninėje visuomenėje dažnas žmogus žodį komunikacijos laiko svarbiu ir yra linkęs jį iškelti į priekį (komunikacinės ir informacinės technologijos (angl. communication and information technology, sutrumpintai CIT)). Šiuolaikinės IKT, kaip pagalbinės priemonės tampa vis efektyvesnės gaunant, apdorojant, saugant, pateikiant ir perduodant informaciją, todėl sparčiai skverbiasi į visas mokslo, verslo ir daugelį kitų gyvenimo sričių. Paminėtina jog nemaža dalis informacinių technologijų knygų autorių santrumpą IKT naudoja kaip informacinių kompiuterinių technologijų sąvoką. Švietimo įstaigose, ugdymo procese, savarankiško mokymosi ir mokymo kokybei gerinti yra naudojamos kompiuterinės mokomosios programos (KMP), kurios apibrėžiamos kaip elektroninės, modernios ugdymo priemonių technologijos. Dažniausiai KMP susideda iš: metodinių mokomųjų medžiagų (pvz., vadovėliai, pratybos, plakatai); techninės įrangos (pvz., valdymo įrenginiai, pultai, įvairios laikmenos). Šiandieniniame pasaulyje egzistuoja įvairių mokomųjų programų, nuo paprastų, skirtų vieno dalyko temai mokyti iki sudėtingų modeliavimo programų įvairiems reiškiniams paaiškinti. Visos KMP gali būti klasifikuojamos, o jų klasifikavimo rūšių yra nemažai. Plačios ir išsamios KMP klasifikacijos galimybės yra pateikiamos L. Markauskaitės straipsnyje (Markauskaitė, 1997). Kompiuterinės mokomosios programos pagal turinį yra skirstomos į bendrąsias ir dalykines mokymo ir mokymosi programas. Bendrosios programos, kaip įvairios skaičiuoklės, teksto redaktoriai, interneto naršyklės yra naudojamos pamokos metu įvairiems tikslams pasiekti, o dalykinės mokomosios programos yra skirtos mokyti konkrečių dalykų ar temų. Išskiriami trys jų tipai: mokymo ir mokymosi programos pagalbinės mokymo priemonės mokymosi terpės Visos kompiuterinės mokomosios programos yra skirtos mokinių kūrybiškumui ir išradingumui skatinti. Taigi, kiekvienos tokios terpės kūrybinis procesas tokiam rezultatui yra pagirtinas ir skatintinas visose švietimo įstaigose. 5 Komunikacija. E - žodynas. ( ) 14

15 4.2 Interaktyvios lentos, kas tai? Į šiandieninės švietimo sistemos įstaigas vis labiau skverbiasi naujosios informacinės technologijos, tradicines knygas, vadovėlius keičia planšetiniai kompiuteriai, kreidą ir paprastas lentas kompiuteriai ir interaktyvios lentos. Toks greitas šių sistemų plitimas reikalauja tokio pat greito šiuolaikinio mokytojo prisitaikymo prie jam keliamų uždavinių. Pirmoji interaktyvi lenta buvo sukurta 1991 m., o spartesne jos skvarba viso pasaulio švietimo įstaigose prasidėjo tik 2004 m. ir kiekvienais metais tendencingai augo. Pati interaktyvi lenta tai efektyvi, viską apimanti mokomoji priemonė, kurios pagalba mokymas ir mokymasis yra pastovi patirtis. Visa ši interaktyvumo, daugialypės terpės objektų ir vaizdo technologijų visuma, sukurta patraukti mokinių dėmesį ir vaizduotę, siekiant kiekvieną dieną suteikti mokiniams daugiau žinių. Paprastai interaktyvios lentos komplektą sudaro balta lietimui jautri lenta, vaizdo projektorius, specialūs rašikliai, trintukas ir kita speciali įranga, tokia kaip objektų kamera, aktyvaus dalyvavimo sistemos. Tam, kad visa tai veiktų reikalingas kompiuteris su tinkamai sutvarkyta sistemine ir programine įranga (žr. 2 pav.). 2 pav. Interaktyvios lentos Prieš keletą metų Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas pastarojo dešimtmečio interaktyvių lentų paplitimo švietimo įstaigose tyrimas, kuris parodė, kad 2003 m. interaktyvias lentas naudojo apie 5 % visų švietimo įstaigų, o jų didžioji dalis buvo pradinės mokyklos m. šis procentas išaugo iki 26 %, o 2007 m. jis jau siekė 73 % m. pabaigoje vienas iš interaktyvių lentų Amerikoje gamintojų paskelbė, kad per metus jie pagamino ir realizavo interaktyvių lentų, tai buvo 32 % daugiau nei 2007m., tai reiškė, jog Didžiojoje Britanijoje interaktyvių lentų įvairiose švietimo įstaigose paplitimo procesas buvo labai išaugęs. Dabar 2014 m. visame pasaulyje yra įdiegtos ir pilnai naudojamos daugiau kaip 6 mln. interaktyvių lentų, o numatoma, kad ateityje kiekvienoje švietimo įstaigoje visame pasaulyje bent vienoje iš penkių esamų klasių būtų viena interaktyvi lenta. 15

16 4.3 Interaktyvios lentos su mokomosiomis programomis Smart interaktyvi lenta Šių interaktyvių lentų gamintojai be masiško standartinio paketo gaminimo priima ir individualius užsakymus. Atsižvelgiant į užsakovo norus yra kuriami įvairūs mokymo pavyzdžiai, objektų ir paveikslų galerijos. Visas sukurtas mokomąsias programas galima įsigyti ar tiesiog atsisiųsti iš internetinių puslapių. Vienos iš programų yra mokamos, kitos yra nemokamos ir laisvai prieinamos. Reikia paminėti, kad visos sukurtos programos turėtų atitikti turimos ir naudojamos interaktyvios lentos programinę įrangą, šiuo konkrečiu atveju, kompiuteryje turėtų būti programa SMART Notebook. Taip pat paminėtina, kad ši programinė įranga nėra pritaikyta Lietuvos vartotojams, nes ji neturi lietuviškos navigacijos, nėra sukurtos lietuviškos internetinės svetainės, kurioje būtų pateikiami visi šios programinės įrangos atnaujinimai ir informacija. Smart interaktyvi lenta yra komplektuojama su mokomaisiais pavyzdiniais objektais matematikai, fizikai, chemijai, astronomijai, anglų kalbai, istorijai, geografijai, biologijai, menams, muzikai, kūno kultūrai ir tai sudaro daugiau nei 6000 visų objektų, kuriuos galima lengvai keisti savo nuožiūra. Teorinės ir praktinės medžiagos paketai yra suskirstyti į skirtingas temas atitinkančias grupes, kurios yra nuolat atnaujinamos ir kurias lengvai, greitai ir nemokamai galima atsisiųsti iš gamintojo internetinės svetainės Jau sukurtas programas galima papildyti savo nauja mokomąją medžiagą, įterpti papildomų objektų ir taip pritaikyti savo poreikiams Smart interaktyvios lentos reikalavimai Kompiuteris su USB ar nuoseklia jungtimi Kompiuterio procesoriaus 750 MHz. Operatyvioji atmintis 512MB RAM. Vaizdo projektorius su VGA ar kita jungtimi. Windows, Mac ar Linux OS 6 1 GB laisvos vietos kompiuteryje 3 pav. Smart reikalavimai 6 Operacinė sistema. Paltaroko gimnazija. ( ) 16

17 Naudojimasis Smart interaktyvia lenta Kompiuteris, projektorius ir interaktyvi lenta sujungiami kartu, o į kompiuterį įrašoma programinė įranga su pilnu mokomosios medžiagos paketu. Kompiuterio ekrane matomas vaizdas, projektoriaus pagalba suprojektuojamas į interaktyvią lentą, tada lenta įjungiama ir sukalibruojama 7. Interaktyvios lentos paviršius yra jautrus prisilietimui (sensorinis), tai leidžia neatsitraukus nuo lentos valdyti visas kompiuteryje esančias programas tiesiog ant lentos paviršiaus tam skirtais komplekte esančiais rašikliais, pirštu ar kitomis priemonėmis. Interaktyvioje lentoje galima dirbti su tekstais, įvairiais brėžiniais, žemėlapiais ir daugeliu kitų objektų. Galima rašyti įvairiomis spalvomis, iš objekto ar teksto iškirpti norimas vietas, jas padidinti pamažinti ar tiesiog pašalinti, taip pat galima spręsti įvairius uždavinius, braižyti brėžinius ar papildyti juos kitomis kompiuteryje esančiomis funkcijomis. Gamintojai pateikia trijų dydžių interaktyvias lentas 119, 152 ir 182 cm įstrižainių. Jos gali būti pastatomos ant stalo (tik 119 cm), tvirtinamos prie sienos ar prie standartinio stovo, o tai leidžia paprastai keisti lentos aukštį ar transportuoti į kitą vietą. 4 pav. Smart interaktyvi lenta pvz. 1 5 pav. Smart interaktyvi lenta pvz Smart interaktyvios lentos mokomosios programos Su naujausia SMART Notebook versija galima kurti naujus objektus, demonstruoti jau sukurtus šablonus ar išsaugoti visiškai parengtą mokomąją medžiagą įvairiais formatais: pdf, html, bmp, gif, jpeg, png ir pan. Kiekvienos pamokos šablone gali būti neribotas skaičius lapų, kuriuos galima atspausdinti, išsaugoti ar tiesiog nusiųsti kolegai elektroniniu paštu. Šioje programoje taip pat 7 Kalibravimas. E-žodynas. ( ) 17

18 galima demonstruoti flash tipo objektus ir filmukus. Turimos medžiagos turinys gali būti keičiamas pačios pamokos metu ir pritaikomas konkretiems poreikiams, galima sumažinti visos bylos lapus ir matyti juos kairėje arba dešinėje lentos pusėje (pasirenka vartotojas). Su programa SMART Notebook atidaryta medžiaga ir joje esanti visa informacija tampa nepriklausomais objektais, kuriuos pagal programos galimybes galima didinti ar mažinti, keisti jų būvimo vietą, apsukti ar sluoksniuoti, keisti sluoksnių permatomumą ir dar daug kitų pasirinkimų. Pasirinkus piešimo ar rašymo funkciją, galima nusistatyti norimos linijos tipą ir jos spalvą. Ši programinė įranga taip pat turi ranka rašyto teksto atpažinimo funkciją, kuri parašytą tekstą paverčia skaitmeniniu. Be visų prieš tai paminėtų galimybių, SMART Notebook 2014 pamokos metų yra nepakeičiama ir šiomis savo funkcijomis: virtuali uždanga leidžia demonstruoti pateikiamą informaciją atidengiant skirtingas jos dalis, taip tikslingai koncentruojant mokinių dėmesį. 6 pav. SMART Notebook pvz. 1 programinė įranga turi savo nuosavą integruotą vaizdo ir garso įrašytuvą, kurio pagalba galima filmuoti visą pamoką su visomis jos detalėmis, vėliau išsaugoti ir panaudoti kaip mokomąją medžiagą kitiems užsiėmimams. 7 pav. SMART Notebook pvz. 2 programoje galima pateikti anglų, lietuvių ar kitos kalbos transkripcijos užduotis, kurias galima paruošti pagal save, pavyzdžiui, programėlė skirta mokyti ikimokyklinio amžiaus vaikus šnekėti. matematinių lygčių sprendimas, pasitelkiant pagalbines vizualines priemones skaitinėms reikšmėms įrašyti, jas įvertinti ir parodyti teisingus ar neteisingus atsakymus. 18

19 8 pav. SMART Notebook pvz. 3 muzikinių kurinių penklinėse kūrimas įrašant į jas natas, kurios čia pat yra sugrojamos. Visą sukurtą melodiją galima išklausyti ir išsaugoti. 9 pav. SMART Notebook pvz. 4 įvairių loginių, konceptualių 8 schemų kūrimas demonstruojant tarpusavio ryšius, papildant turimą informaciją nauja ar kuriant kelių lygių schemas naudojant jau turimus šablonus ar objektus. 10 pav. SMART Notebook pvz. 5 8 Konceptualus. E-žodynas. ( ) 19

20 4.3.2 Promethean interaktyvi lenta Promethean interaktyvi lenta skirta pagerinti mokymosi produktyvumą kuriant, integruojant ir įgyvendinant novatoriškas XXI-ojo amžiaus mokymosi aplinkas, skirtas patogiam ir įdomiam darbui. Visų interaktyvių Promethean lentų veikimas pagrįstas skaitmeninės elektromagnetinės technologijos sprendimais. Šis elektromagnetinį lauką sukuriantis įrenginys sumontuotas galinėje lentos pusėje, taigi jis yra visiškai uždengiamas, kai lenta stacionariai pritvirtinama. Promethean interaktyvių lentų, kaip ir Smart produkcijos yra įvairių dydžių (nuo 127cm iki 241cm) ir modelių. Promethean lentos yra matinio, kieto, smūgiams atsparaus paviršiaus. Komplekte su interaktyvia lenta yra specialus rašiklis imituojantis pelės funkcijas. Kai kurios senesnės interaktyvios lentos be šio rašiklio netenka interaktyvumo ir ji tampa tiesiog vaizdo projektoriaus ekranu. Liečiant lentos paviršių rašikliu yra veikiami lentoje sukurti 11 pav. Promethean interaktyvi lenta maži elektromagnetiniai laukai, kurie rašikliui leidžia veikti kaip kompiuterinei pelei, kuria galima valdyti visas kompiuteryje esamas programas neatsitraukus nuo interaktyvios lentos Promethean interaktyvios lentos reikalavimai Kompiuteris su USB jungtimi. Windows, Mac ar Linux OS. Kompiuterio procesoriaus darbinis dažnis nemažesnis nei 2.0 GHz Intel Core 2 Duo Operatyvioji atmintis 1GB RAM Vaizdo projektorius su kompiuteriui pritaikyta jungtimi. 1.5 GB laisvos vietos kompiuterio kietajame diske. 12 pav. Promethean reikalavimai 20

21 Promethean interaktyvios lentos mokomosios programos Kompiuteryje su interaktyvia lenta naudojama ActiveInspire programinė įranga, kurios naujausia iki šios dienos versija yra 1.8. Programinės įrangos kūrėjai šioje programoje, kaip ir kitose interaktyvių lentų programinėse įrangose, numatė įprastines interaktyvių lentų valdymo funkcijas: įvairių objektų maketavimas, piešimas, objektų sluoksniavimas, jų iškirpimas ar pridėjimas. Programa suteikia galimybę naudotis joje esančiais žemėlapiais, fonais, paveikslėlių galerijomis ar kitais informacijos šaltiniais, naudojant juos individualių pamokų kūrimui ar kitoms reikmėms. Jau sukurtas ar dar tik kuriamas interaktyvias pamokas lengva redaguoti, keisti ar įterpti naujus objektus, vaizdus, tekstus. Pati interaktyvi lenta ir jos programinė įranga yra pritaikyta įvairaus amžiaus vaikams. Ikimokyklinio, mokyklinio ar jaunesnio amžiaus vaikams pamokų kūrimas nėra sudėtingas ir neužtrunka daug laiko. Pamokas galima kurti su interaktyviais perverčiamais puslapiais, panaudoti įvairius garsus ir vaizdus, kuriuos pamokos metu būtų galima kilnoti, atidengti, surasti paslėptus žodžius taip visą klasę įtraukiant į mokymo (-si) procesą. 13 pav. Promethean mokomosios programos pvz. 1 Mokyklinio ir vyresnio amžiaus vaikams galima pateikti jau paruoštus šablonus, įvairias diagramas ar pritaikyti programoje ActiveInspire esančius fonus ir paveikslėlius. Parašytą tekstą galima paslėpti, pabraukti ar išryškinti, taip pat galima naudoti įvairius objektus, demonstruoti paveikslėlius ar eksperimentus, uždėti muzikinį foną ar rodyti vaizdo įrašus. Matematikos pamokose labai padės matavimo prietaisai liniuotės ir matlankiai. 14 pav. Promethean mokomosios programos pvz. 2 21

22 Promethean interaktyvią lentą taip pat reikia sukalibruoti, kad naudojimasis interaktyvia lenta būtų griežtesnis, o prisilietimas prie lentos būtų tikslesnis. Promethean interaktyvi lenta, dažniausiai būna su įmontuota garsiakalbių sistema, kurios dėka klasei galima pateikti garsines bylas Mimio interaktyvi lenta Mimio interaktyvi lenta yra kompiuterio veikimą atvaizduojantis prietaisas, leidžiantis vartotojams prieiti ir valdyti kompiuteryje esančius failus tiesiog ant bet kurios baltos kieto paviršiaus lentos, naudojant vaizdo projektorių. Interaktyvi lenta turi daug įvairiausių funkcijų ir yra pritaikyta naudoti įvairiose situacijose. Viena iš svarbiausių jos funkcijų yra interaktyvumas siejamas su kompiuteryje esančiais įvairaus pobūdžio failais. Apie šią interaktyvią lentą reiktų galvoti kaip apie didelį kompiuterio priedą, kuris gali atvaizduoti viską, kas bus rodoma kompiuterio vaizduoklyje 9. Šios interaktyvios lentos yra tik dviejų modelių, 195 ir 220 cm skersmens baltos kieto paviršiaus lentos su kompiuterio pelės funkcijas imituojančiu specialiu rašikliu, kuris leidžia atidaryti ir valdyti įvairias programas. Komplekte taip pat yra keturių spalvų rašikliai, kurie tose programose leidžia rašyti, žymėti tekstą bei atlikti daugelį kitų funkcijų. Visus žymėjimus nesunkiai 15 pav. Mimio interaktyvi lenta galima pašalinti trintuko pagalba. Abi Mimio lentos yra lengvos, lengvai transportuojamos ir paprastai prijungiamos Mimio interaktyvios lentos reikalavimai Kompiuteris su USB jungtimi. Windows arba Mac OS Kompiuterio procesoriaus bent 166 MHz Operatyvioji atmintis 32MB RAM Vaizdo projektorius su kompiuteriui pritaikyta jungtimi. 30 MB laisvos vietos kompiuterio kietajame diske. 16 pav. Mimio reikalavimai 9 Vaizduoklis. E-žodynas. ( ) 22

23 Mimio interaktyvios lentos naudojimas Interaktyvi lenta yra tiesiogiai prijungiama prie kompiuterio, o kompiuteris prijungiamas prie projektoriaus. Kad visa sistema veiktų be trikdžių, viskas turi būti sujungta teisingai. Kaip ir visas kitas anksčiau minėtas interaktyvias lentas, šią tik įjungus taip pat reikia sukalibruoti, kad tolimesni darbai būtų tikslesni ir greitesni. Jei sujungimas teisingas, lentoje bus matomas kompiuterio darbastalis, o jame esančias programas bus nesunku atidaryti specialaus rašiklio pagalba du kartus bakstelėjus ant piktogramos. Tai gali būti ir interneto naršyklė arba elektroninio pašto klientas, ar bet kokia kita programa. Nors darbas vyksta kaip ir naudojantis paprastos kreidine lenta, kur galima rašyti norimą tekstą, jį žymėti ar ištrinti, visus veiksmus galima išsaugoti ir naudoti kaip tolimesnę mokomąją medžiagą. Priešingai nuo pirmųjų dviejų interaktyvių lentų, ši turi nešiojamą valdymo pultą, kuris yra stacionariai montuojamas į Mimio interaktyvias lentas arba pritvirtinamas prie bet kurios kitos interaktyvios ar tiesiog baltos magnetinės kieto paviršiaus lentos. 17 pav. Mimio valdymo pultas Mimio interaktyvios lentos mokomosios programos Mimio Studio Mimio interaktyvios lentos programinė įranga. Ji leidžia kurti mokomąją medžiagą įvairaus amžiaus vaikams, nes į šį kūrybinį procesą yra įtraukiami visi kompiuteryje esantys objektai ir visa programinė įranga, kuri gali būti pateikiama daugeliu įvairių būdų tuo pačiu įtraukiant pagalbines Mimio Studio funkcijas ir galimybes. Visa sukurta medžiaga gali būti išsaugota, ją galima peržiūrėti statiškai, kai yra projektuojami atskiri objektai ir vaizdai arba dinamiškai, kaip filmuką, kuriame matomas visas redagavimo procesas. Visą išsaugotą informaciją galima redaguoti, ją pateikti jpg, bmp, pict ar kitais formatais, kopijuoti į IMovie, QuickTime, HTML, *.exe formatus ar pateikti informaciją 23

24 Word, Excel ir kitose programose. Taip pat yra galimybė kurti vaizdo pamokas įrašant kiekvieną interaktyvioje lentoje atliekamą judesį. Tam reikalinga papildoma prie lentos prijungiama vaizdo ir garso įrašymo įranga Interaktyvių lentų priedai Visos anksčiau minėtos interaktyvios lentos turi galimybę išplėsti savo funkcijas prisijungiant papildomus priedus, tokius kaip dokumentų kameros, kurios atvaizduoja rodomą objektą realiu laiku tiesiai ant lentos. Promethean ir Mimio dokumentų kameros yra labai panašios tiek funkcionalumu, tiek išvaizda, o Smart dokumentų kamera turi vieną papildomą įrankį, kuris Smart programinėje įrangoje leidžia įvairiai valdyti 3D objektus nepasitraukiant nuo dokumentų kameros. Tai objektų valdymo kubas, kurį pakišus po dokumentų kamera, nuskaitomas jo individualus kodas ir jis yra prijungiamas. Tai didžiausias pranašumas kitų dokumentų kamerų atžvilgiu. 18 pav. Dokumentų kameros Kitas papildomas individualaus atsakymo prietaisas interaktyvios prisilietimui jautraus paviršiaus lentelės, kurias siūlo visi anksčiau išvardinti interaktyvių lentų gamintojai. Jos prijungiamos prie kompiuterio bevielio ar laidinio ryšio pagalba, o mokiniai patys gali iš bet kurios klasės vietos valdyti interaktyvią lentą. 19 pav. Interaktyvios lentelės Interaktyvios lentelės veikimo principai yra tokie patys kaip ir bet kurios interaktyvios lentos. Kiekvieną interaktyvią lentelę prie interaktyvios lentos prijungia ir atjungia mokytojas. Lentelės 24

25 naudojimas patogus tuo, kad ją galima nešiotis klasėje ir atlikti įvairias užduotis nekviečiant mokinio prie lentos. Toks mokymo būdas padeda bendrauti su klase, o kiekvienas mokinys tampa aktyviu pamokos dalyviu. Dar vienas visų nagrinėjamų interaktyvių lentų gamintojų siūlomas individualaus atsakymo prietaisas yra aktyvaus dalyvavimo sistema. Ši sistema yra mažai žinoma ir bene mažiausiai naudojama visose švietimo įstaigose, tačiau turinti didelę perspektyvą ateityje. 4.4 Aktyvaus dalyvavimo sistemos Šiandien kiekvienoje švietimo įstaigoje, kokia ji bebūtų: pradinė mokykla, gimnazija ar universitetas, besimokantiems yra duodamas didelis naujos informacijos kiekis, jų pagrindu formuojamos naujos, individualiai įsisavinamos žinios. Pedagogas, tikrindamas tas žinias duoda kontrolinį ar kitą žinių tikrinimo užduotį. Taisydami šiuos darbus pedagogai sugaišta daug laiko ir išeikvoja nemažai energijos. Naudojant aktyvaus dalyvavimo sistemas galima viso to išvengti, reikia tik pakeisti nusistovėjusius stereotipus. Visos aktyvaus dalyvavimo sistemos yra skirtos vaikų ugdymui, jų žinių patikrinimui bei aktyviam besimokančiųjų dalyvavimui pamokos metu. Šių sistemų naudojimas padeda vaikams pasiekti geresnių rezultatų, nes mokymo procesas yra suasmeninamas, o į jį yra įtraukiami visi klasėje esantys vaikai Optivote aktyvaus dalyvavimo sistema Sistemos Optivote šiai dienai yra dviejų tipų: valdomos radijo bangų technologijomis arba bevielio ryšio pagalba. Šios sistemos veikimo principai yra labai paprasti ir visus juos galima suskirstyti į keletą etapų: sistemos imtuvas prijungiamas prie kompiuterio ir įrašoma programinė įranga, o Optivote pulteliai išdalinami klasėje; ruošiamas testas, kur yra galimi įvairūs atsakymo variantai. Pavyzdžiui taip arba ne ar pasirinkite skaičių nuo 1 iki 8 ir pan. Klausimus galima pateikti kaip vaizdus, objektus, nuotraukas ir pan.; suformavus klausimyną reikia paleisti programinę įranga ir mygtuko Pradėti paspaudimu pradėti žinių tikrinimą; atlikus testą pateikti rezultatus. Rezultatus galima kaupti, išvesti vidurkį, atspausdinti ir pateikti juos kaip suvestinę; 25

26 20 pav. Optivote aktyvaus dalyvavimo sistema Programinė įranga turi galimybę kiekvienam prisijungusiam vartotojui sukurti atskirą duomenų bazę. Tai leidžia kiekvienam vartotojui naudotis programine įranga ir jos pagrindu sukurtus testus naudoti nepriklausoma nuo kitų vartotojų, kurie kūrė testus. Klausimynus galima ruošti su Optivote komplektui priklausančia programine įranga ar kitomis programomis ( Excel, PowerPoint ), po to eksportuojant duomenis atgal į programą. Pultelius galima priskirti individualiai kiekvienam asmeniui arba sekti visos grupės bendrus rezultatus. Individualiai priskiriant pultelį galima stebėti konkretaus vaiko atsakymus į kiekvieną klausimą, matyti teisingus ir klaidingus pasirinkimus. Esminis šios sistemos privalumas individualaus asmens arba visos grupės žinių lyginimas. Optivote aktyvaus dalyvavimo sistema yra mobili ir lengva, ją galima nešioti iš vienos klasės į kitą ar prijungti prie skirtingų kompiuterių. Įsigijus šią sistemą, jos programinei įrangai yra suteikiamas neribotas licencijų skaičius. Tai leidžia jaustis laisvai ir naudoti sistemą visuose švietimo įstaigoje esančiuose kabinetuose, kuriuose yra kompiuteris. Viena iš naujausių šios sistemos galimybių leidžia atsisakyti pultelių ir visas apklausas vykdyti naudojant išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ar bet kurį kitą įrenginį, kurį galima prijungti prie interneto. Visi klausimynai yra kuriami Moodle turinio valdymo platformoje. 26

27 4.4.2 Activote aktyvaus dalyvavimo sistema Activote sistema yra skirta ikimokyklinio ir pradinių klasių amžiaus vaikams. Ši sistema, kaip ir kitos tokio pobūdžio sistemos yra skirtos vykdyti apklausas, stebėti ir vertinti gaunamus rezultatus, juos analizuojant skatinti tarpusavio diskusijas ir įtraukti vaikus į aktyvų dalyvavimą pamokos metu. Šios aktyvios dalyvavimo sistemos veikimas pagrįstas radijo bangų technologija. Radijo bangų imtuvas siųstuvas yra prijungiamas prie kompiuterio, o spaudinėjant pultelyje esančius raidinius atsakymo variantus yra gaunamas momentinis grįžtamasis ryšys, o gauti rezultatai gali būti atvaizduoti lentoje arba išsaugojami. Sistema Activote dirba su Promethean interaktyvios lentos programine įranga ActiveInspire, kurioje yra integruota klausimų kūrimo aplinka. Ši sistema turi galimybę tiesiogiai su PowerPoint ar Excel programine įranga. Visa reikalinga šios aktyvaus dalyvavimo sistemos Activote programinė įranga ir jos vadovas yra pateikiami lietuvių kalba taip pritaikant ją lietuviškoms švietimo įstaigoms. 21 pav. Activote aktyvaus dalyvavimo sistema ActiVote aktyvaus dalyvavimo sistemos galimybės: diskusijų ir bendradarbiavimo skatinimas klasėje; ribotas atsakymų variantų pasirinkimo laikas ir galimybė iškart pamatyti rezultatus; rezultatų išsaugojimas ir importavimas iš PowerPoint ar Excel programų; realiu momentu matomas rezultatų fiksavimas, leidžiantis optimaliai išnaudoti pamokos laiką ir matyti ar mokiniai suprato pamokos temą ir ar yra grįžtamasis ryšys; šešios galimų atsakymų variantų pasirinkimo galimybės (A-F); užduočių kartojimas, kitų šablonų naudojimas; patikimas ir užtikrintas nuolatinis radijo ryšys; 27

28 4.4.3 MimioVote aktyvaus dalyvavimo sistema Pedagogai kiekvieną dieną atlieką savo darbą moko. Pamokos metu svarbu ne tik pateikti informaciją, bet ir sulaukti grįžtamojo ryšio, patikrinti mokinių sukauptų žinių lygį. Grįžtamasis ryšys yra labiau teigiamas, jei pamokos medžiaga yra pateikta įdomiai. Čia pasitarnauja MimioVote aktyvaus dalyvavimo sistema. MimioVote veikia su MimioStudio programine įranga, kurioje galima atlikti įvairiais apklausas, kurti testus ir iš karto matyti rezultatus. Šios sistemos valdymas yra paprastas, todėl besimokantysis gali sutelkti dėmesį į klausimus ir nesiblaškyti svarstydamas, kaip prietaisas veikia. Naudojant šią sistemą yra gaunami tikslūs, realaus laiko rezultatai, kuriuos galima panaikinti, atnaujinti ar kaupti ir taip lengvai sekti mokymosi procesą. 22 pav. MimioVote aktyvaus dalyvavimo sistema MimioVote aktyvaus dalyvavimo sistemos galimybės: greita apklausa; pateikus klausimyną, pultelyje užsidegs galimų atsakymų variantai (A-E); pritaikomas įvairaus amžiaus vaikams; testų šablonai, galimybė įterpti savo testus; sistema pilnai suderinta su MimioStudio programine įranga; automatinis pultelių įkrovimas. 28

29 4.5 Naujausių interaktyvių lentų funkcinių galimybių palyginimas 1 lentelė. Interaktyvių lentų funkcinių galimybių palyginimas Technika SmartBoard PrometheanBoard MimioBoard Galimybės Daugiataškis jutiklinis ekranas Valdiklių (rašiklis, pirštas) atpažinimas Kelių objektų valdymas Integruota programinė įranga Naudojamo elemento (spalvoti rašikliai, trintukas ir kt.) atpažinimas Užrakinto rašiklio pasirinkimas Atliktų darbų išsaugojimas Tvirtas blizgus paviršius Greitas sistemos paleidimas Plačiaekranis vaizdas Gera vaizduojamo objekto kokybė Lengvas ir paprastas sistemos pajungimas Ekrano spalvų išblukimas Integruota garso sistema Papildomų priedų prijungimas Lietuviška programinė įranga Naudojama LR švietimo įstaigose Pirmoje lentelėje yra pateikiamos tik keletas iš daugelio naujausių interaktyvių lentų galimybių. Kiekvienas šių interaktyvių lentų gamintojų stebi konkurentų pasiekimus ir siekia patobulinti sukurtas programas, sukurti dar tobulesnes tevhnologijas. Iš lentelėje pateiktų funkcinių galimybių matyti, kad didžiausi konkurentai yra Smart ir Promethean interaktyvių lentų gamintojai. Šių interaktyvių lentų praktinio pritaikymo galimybės yra labai panašios, o skirtumai minimalūs, tokie kaip užrakinto 29

30 rašiklio galimybės pasirinkimas ar interaktyvios lentos spalvų išblukimas. Visos pagrindinės savybės ir galimybės yra panašios, todėl didžiausias skirtumas, lemiantis, kiek plačiai vienos ar kitos interaktyvios lentos yra naudojamos švietimo įstaigose yra kaina. Smart interaktyvių lentų vidutiniška kaina siekia apie 3000 LT, o Promethean apie 6000 LT. Lietuvoje populiariausios Smart interaktyvios lentos. Dabar LR švietimo įstaigose Smart bendrovės dėka yra įrengta daugiau nei 3000 interaktyvių klasių, o tai yra dvigubai daugiau nei kitų gamintojų Lietuvos švietimo įstaigose įrengtų interaktyvių klasių. Mimio interaktyvios lentos yra mažiausiai žinomos ir naudojamos Lietuvos švietimo įstaigose. Nepaisant to šios interaktyvios lentos savo galimybėmis neatsilieka nuo pirmųjų dviejų, o jos valdymo pultas turi daugiausiai privalumų, nes jis yra nedidelis, nešiojamas ir pritaikomas prie bet kurios kitos baltos lentos (geriausiai magnetinės), todėl gali būti naudojamas ne tik vienoje klasėje. 4.6 Planšetinis kompiuteris Šiandien Lietuvoje dažnai diskutuojama, kaip gerinti ir atnaujinti mokymo institucijų techninę bazę. Lietuvos švietimo įstaigoms, tokioms kaip bendrojo ugdymo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms ir kitoms švietimo įstaigoms, modernus naujų informacinių technologijų aprūpinimas ar esamos technikos, kurios sudaro geresnes sąlygas žinioms ir įgūdžiams perteikti, atnaujinimas, yra būtinas. Į šį šiuolaikiško mokymo (-si) procesą įtraukiami nešiojami ir planšetiniai kompiuteriai, kurie savo funkcionalumu praplečia mokymo (-si) galimybes. Retas pedagogas, mokinys ar kuris kitas švietimo situacija Lietuvoje besidomintis žmogus nesiginčys, kad planšetinis kompiuteris, kaip mokymo priemonė mokykloje, puiki idėja. Tai leidžia naudoti naujausias informacines technologijas ir didinti besimokančiųjų motyvaciją mokytis, pastebimos didesnės galimybės pamokos metu praktiškai panaudoti vaizdo ir garso medžiagą ir kitas interaktyvias užduotis. Tačiau planšetinis kompiuteris yra tik vienas iš šiuolaikinės technikos prietaisų. Svarbiausia ne tai koks ir kaip prietaisas yra pateikiamas švietimo įstaigose, o koks yra mokomasis turinys ir kaip yra jo mokoma. Pats planšetinis kompiuteris, apibrėžiamas kaip nešiojamas mobilusis kompiuteris su lietimui jautriu ekranu, atpažįstantis rankos ar specialaus rašiklio prisilietimą, kuris nėra valdomas pele ar klaviatūra. Planšetinis kompiuteris yra naudojamas elektroninio pašto tikrinimui, naršymui internete, teksto skaitymui, pramogoms ir kitoms individualioms reikmėms. 30

31 Šiuolaikiniai planšetiniai kompiuteriai naudoja x86, x64 ir ARM 10 architektūras, taip pat yra naudojamos įvairios operacinės sistemos, tokios kaip: ios, Android, MeeGo, Microsoft Windows CE bei kitos. 23 pav. Planšetinis kompiuteris ipad Pirmojo planšetinio kompiuterio užuomazgos siekia 1888 m., kada buvo išduotas pirmasis patentas, aprašantis rašymą ranka elektroninėje lentelėje. Vėliau, apytiksliai kas 20 metų, yra sukuriama ir pateikiama visuomenei panašūs prietaisai, kurie turi vis daugiau funkcijų ir galimybių. Pirmojo planšetinio kompiuterio sukūrimo data laikoma 2010-ų metų gegužės 20 diena, kada S. Jobsas visuomenei pristatė naują įrenginį ipad, kurie yra vieni populiariausių planšetinių kompiuterių pasaulyje, kurių pardavimas siekia 70 % visų planšetinių kompiuterių pardavimų pasaulyje. Visuomenėje planšetiniai kompiuteriai buvo ir yra naudojami labai įvairiai: vieni juos naudoja darbo reikmėms, o kiti pramogoms. Nuo pirmojo planšetinio kompiuterio pasirodymo buvo galvojama apie platesnį jo galimybių nei kasdieninėje veikloje panaudojimą. XXI a. buvo pradėta svarstyti apie juos kaip apie vieną iš ugdymo proceso priemonių, kurios padėtų mokytojui lengviau ir aiškiau pateikti informaciją, o mokiniams skatinti susidomėjimą savarankišku mokymusi. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) vykdant visų Lietuvos švietimo įstaigų techninės įrangos atnaujinimo ir naujos techninės įrangos papildymo projektus, 2011 m. spalio mėnesį pradėtas vykdyti rizikingas projektas Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra 11, kurio pagrindinė idėja buvo aprūpinti didžiąją dalį Lietuvos švietimo įstaigų penktokų planšetiniais 10 ARM architecture. ( ) 11 (2011). Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra. Švietimo ir mokslo ministerija. ( ) 31

32 kompiuteriais, kurie turėjo pagerinti mokymo (-si) kokybę. Buvo pasirinkti Apple firmos gaminiai ipad. Pilnaverčiam šių prietaisų panaudojimui jie turėjo atitikti šiuos techninius reikalavimus: Android operacinės sistemos trečia versija su galimybe atnaujinti pakeičiant ketvirtos versijos sistemomis; ekranas nemažesnis nei 8,9 colio (22,6 cm); nesilpnesnis nei 1Ghz procesorius; ne mažiau nei 512 Mb darbinės ir 8 Gb vidinės atminties; specialus smūgiams atsparus dėklas; planšetėje išgraviruotas užrašas Mokyklinis ; Kitas planšetinių kompiuterių gamintojas Samsung reklamos tikslais ir siekiu pagerinti mokymo (-si) kokybę, pritaikė savo planšetinius kompiuterius vienoje Lietuvos švietimo įstaigoje Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, kurioje 2012 m. gruodžio 4 dieną buvo atidaryta ir plačiai visuomenei pristatyta pirmoji išmanioji klasė Baltijos šalyse. Priešingai nei šis sėkmingai įgyvendintas projektas, anksčiau minėtas projektas taip ir nebuvo realizuotas. Iki 2014 m. pradžios ipad'ais buvo aprūpintos ne visos mokyklos, o didžiausias šio projekto trūkumas, kad jis buvo pradėtas kurti ir vykdyti atbulai: mokyklos gavo techniką, o šiems įrenginiams pritaikytos mokomosios medžiagos ir programinės įrangos nebuvo. Šiandien jau yra įmanoma rasti bent po vieną programą, kurią mokytojai galėtų pritaikyti pamokoje, kiekvieno mokomojo dalyko mokytojui. Tik imlus mokslams ir besidomintis naujovėmis švietimo įstaigoje dirbantis pedagogas gali pagerinti pamokos kokybę, pilnavertiškai išnaudojant naujausias šiuolaikines technologijas. Naujausias planšetinių kompiuterių sklaidos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio orientavimosi įstaigose projektas yra Ugdymo karjerai infrastruktūros bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra 12. Šis projektas yra pradėtas vykdyti 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Jo vykdymo metu planuojama aprūpinti besimokančius bendrojo ugdymo ir profesinio orientavimosi įstaigose mokinius nešiojamais kompiuteriais ir naujausiais planšetiniais kompiuteriais, kurie leis mokiniams naudoti šiuolaikiškas ir patrauklias elektronines metodines priemones, pasigilinti į karjeros svarbą ir paskatins mokymo (-si) motyvaciją. 12 (2013). Ugdymo karjerai infrastruktūros bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. ( ) 32

33 5 Naujausių IT taikymas Lietuvos švietimo įstaigų mokytojų ir mokinių veikloje 5.1 Tyrimo metodika ir respondentai Mokytojų ir mokinių apklausos buvo vykdytos 2014 metų vasario balandžio mėnesiais. Visi respondentai buvo parinkti nepasitelkiant konkretaus veiklos pobūdžio. Pagrindinis kriterijus elektroninį paštą turintys švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir jose besimokantys vaikai. Šiame tyrime naudotas tikslinės atrankos metodas, kuriuo stengtasi apklausti kuo daugiau LR Švietimo ir mokslo ministerijai priklausančių švietimo įstaigose dirbančiųjų mokytojų ir juose besimojančiųjų vaikų. Mokytojų ir mokinių apklausoms buvo sukurtos anketos (žr. 1 priedą, 2 priedą), kurias atitinkamai sudarė keli skyriai: demografiniai duomenys (pagrindinė asmeninė informacija, informacija apie darbo ir mokymosi vietą) ir klausimai apie IKT ir KMP naudojimą pamokos metu mokytojo ir mokinio akimis. Švietimo įstaigose dirbančiųjų pedagogų anketinę apklausą sudarė 21 klausimai: 20 uždaro tipo klausimų ir 1-as atviro tipo klausimas (išsakant savo nuomonę apie informacinių technologijų taikymo LR švietimo įstaigose situaciją ir pateikiant pasiūlymų IT taikymo švietimo įstaigose tobulinimui), o Lietuvos švietimo įstaigose besimokančių vaikų apklausą sudarė 18 klausimų: 17 uždaro tipo klausimų ir 1-as atviro tipo klausimas (išsakant savo nuomonę apie informacinių technologijų taikymo LR švietimo įstaigose situaciją ir pateikiant pasiūlymų IT taikymo švietimo įstaigose tobulinimui). Anketos sukurtos elektroninėje erdvėje, internetiniame puslapyje. Anketos nebuvo viešai publikuojamos prieiga prie anketų buvo pasiekiama internetinės nuorodos pagalba. Šis elektroninės anketos variantas pasirinktas dėl šių priežasčių: respondentų pasiekimas šiai dienai paprasčiausiu el. pašto būdu; respondentų atsakymų sustabdymas ir apribojimas bet kuriuo laiku; baigus apklausą, rezultatai pateikiami interaktyvių lentelių ir grafikų pavidalu; rezultatų eksportavimas į SPSS, Excel ir kitas programas. Visi tiriamieji dalyvavo anonimiškame tyrime su galimybe baigus tyrimą susipažinti su tyrimo išvadomis internetinėje erdvėje. Respondentams elektroniniu paštu buvo nusiųsta anketos nuoroda, nusakant apklausos temą ir tikslus bei tyrėjo asmeninę informaciją. Anketinės apklausos nuorodos buvo adresuotos pasirinktų visos Lietuvos švietimo įstaigų raštinėms (administracijai), kurių kontaktus pavyko rasti internetinėje erdvėje prašant persiųsti gautą informaciją, toje įstaigoje dirbantiesiems pedagogams ir el. paštą turintiems besimokantiesiems vaikams. Iš viso elektroninės anketos nuoroda buvo išsiųsta daugiau nei 300 surinktų kontaktų, iš jų 12 nepavyko nurodytu adresu išsiųsti el. laiško. Preliminarus imties tūris buvo 33

34 manomas, kad bus nemažesnis kaip 250 atsakymų, šis spėjimas atliktas remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos statistiniais duomenimis, kurie rodo jog Lietuvos švietimo įstaigos sistemoje dirba daugiau kaip 53 tūkst. pedagogų. Pagal fiksuojamus duomenis, anketines apklausas atsakė 256 respondentai iš kurių 170 įvairių specialybių mokytojai ir 86 įvairiose Lietuvos švietimo įstaigose besimokantys vaikai. Atlikto tyrimo rezultatai buvo apdoroti Microsoft Office Excel 2010 ir SPSS (Statistical Package for the Social Sciences v.19.0) programine įranga. Tyrime buvo naudoti įprasti aprašomosios statistikos metodai, analizuojamas absoliutinis ir santykinis kiekvieno anketos klausimo atsakymo varianto dažnis ir anketos klausimo atsakymo procentinis dažnis, kuris gaunamas kiekvieno atsakymo variantų skaičių dalijant iš bendro apklaustųjų skaičiaus. Darbe stengiuosi pateikti kuo išsamesnę informaciją apie atliktą tyrimą bei kompetentingai išanalizuoti duomenis ir pateikti rezultatus, kurie atspindėtų dabartinę naujausių IT taikymo situaciją Lietuvos švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir jose besimokančiųjų vaikų atžvilgiu. Apklausoje iš viso dalyvavo 256 mokytojų ir mokinių. Tiriamoji grupė sudaryta atsižvelgiant į asmenų tipinį požymį, t.y. sudaryta tikslinė (netikimybinė) imtis. Remiantis rezultatais, iš tyrime dalyvavusių mokytojų ir mokinių, atitinkamai didžiausią dalį sudarė moterys (83 % ir 56 %), 17 % ir 44 % vyrai (žr. 24 pav.). Mokytojai Mokiniai 17% Moterys 44% Moterys 83% Vyrai 56% Vyrai 24 pav. Moterų ir vyrų santykis 34

35 Tiriamieji mokytojai pagal amžiaus grupes pasiskirstė taip, kad visi pedagogo pareigose dirbantys asmenys yra metų, o vidutinis visų amžius yra 47,6 metai Tiriamieji mokiniai pagal amžiaus grupes pasiskirstė taip, kad visi švietimo įstaigose besimokantieji vaikai atsakę į anketos klausimus yra metų, o jų metų vidurkis 16,8 metai. Šie duomenys atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos statistinių duomenų leidinyje pateiktus duomenims, kurių pagrindu galima teigti, kad LR švietimo įstaigose dirbantys asmenys yra vyresni nei 25-erių metų. Didžioji dalis tiriamųjų (45,9 % mokytojų) yra įgiję mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 65 (38,2 %) tiriamieji įgiję vyresniojo mokytojo, 17 (10 %) mokytojo ir 9 (5,3 %) yra įgiję mokytojo eksperto kvalifikaciją (žr. 25 pav.) Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas Kita 25 pav. Mokytojų kvalifikacinė kategorija Galima teigti, kad švietimo įstaigose dirbantys pedagogai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir kelią savo kvalifikacinę kategoriją. Tyrime išsiskyrė keturių mokomųjų dalykų mokytojai: matematika 35 tiriamieji (16,4 %), informacinės technologijos 30 (14 %), etika 27 (12,6 %) ir padinio ugdymo mokytojai, kurie įvardino save prie atsakymo Kitas (12,1 %). Kitų dalykų mokytojų pasiskirstymą galite pamatyti diagramoje (žr. 26 pav.). 35

36 Anglų k. Biologija Chemija Dailė Ekonomika Fizika Geografija Informacinės technologijos Istorija Kūno kultūra Lietuvių k. Matematika Muzika Rusų k. Vokiečių k. Tikyba Etika Kita 4,2 3,3 2,3 2,8 2,8 5,1 1,4 1,4 2,3 1,9 1,9 3,3 4,7 7,5 12,6 12, , pav. Dalykas, kurio moko mokytojas, % Pagal darbo stažą mokytojai pasiskirstė taip: daugiausiai atsakiusiųjų mokytojų ugdymo srityje dirba nuo 20 iki 30 m. 37,6 % (64 asm.), virš 30 m. šioje srityje dirba 23,5 % (40 asm.), o mažiausias dirbančiųjų šioje srityje respondentų skaičius yra nuo 1 m. iki 5 m., tai vos 2,9 % (5 asm.). Kitų respondentų pateiktus atsakymus galima pamatyti žemiau esančioje diagramoje (žr. 27 pav.) ,9 8,2 10,6 17,1 37,6 23,5 iki 1 m. 1-5 m m m m m. 30 ir daugiau m. Mokytojų darbo stažas 27 pav. Mokytojų darbo stažas ugdymo procese, % 36

37 Tiriamųjų, t.y. mokytojų buvo klausiama, kokioje jie įstaigoje dirba, o mokinių buvo klausiama, kokioje klasėje jie mokosi. Atitinkamai 118 mokytojų (69,4 %) ir 72 mokinių (83,7 %) dirba ar mokosi gimnazijoje, 28 (16,5 %) mokytojų ir 8 (9,3 %) mokinių dirba ar mokosi pagrindinėje mokykloje, 10 mokytojų (5,9 %) dirba ir 1 mokinys (1,2 %) mokosi pradinėje mokykloje, kiti duomenys pateikiami diagramoje (žr. 28 pav.) ,6 0 Mokykladarželis 5,3 5,8 5,9 1,2 Progimnazij a Pradinė mokykla 28 pav. Švietimo įstaiga, kurioje mokytojai dirba, o mokiniai mokosi, % 16,5 9,3 Pagrindinė m-kla Gimnazija (vidurinė) m-kla Mokytojai 0,6 5,3 5,9 16,5 69,4 2,3 Mokiniai 0 5,8 1,2 9,3 83,7 0 69,4 83,7 2,3 Kita 0 Mokytojų buvo klausiama, su kokio amžiaus asmenų grupėmis jie dirba, o mokinių, kurioje jie klasėje mokinasi. 78,4 % (145 asm.) mokytojų nurodė, kad dirba su mokyklinio amžiaus (7 m. ir vyresniais) asmenimis, tuo tarpu 34,9 % (30 asm.) mokinių nurodė, kad jie mokosi 12 klasėje. 20,5 % (38 asm.) mokytojų dirba su suaugusiais asmenimis (18 m. ir daugiau), kai 26,7 % (23 asm.) mokinių nurodė, kad jie mokosi 11 klasėje. Atitinkamai po 0,5 % (1 asm.) mokytojų dirba su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus asmenimis (6-7 m. ir mažiau), o 19,8 % (17 asm.) mokinių nurodė, kad mokosi 10 klasėje (žr. 29 pav.). <6 (ikimokyklinis amžius) 6-7 (priešmokyklinis amžius) >7 (mokyklinis amžius) >18 (suaugę) Mokytojai 0,5 0,5 20,5 78, Mokiniai 34,9 26,7 19, ,7 4,7 4,7 0 1,2 1,2 2, pav. Mokytojų darbas su tam tikra vaikų amžiaus grupe. Klasė, kurioje mokiniai mokosi, % 37

38 Tyrime dalyvavo LR švietimo įstaigose dirbantys pedagogai, kurie dirba ne tik su mokyklinio amžiaus vaikais, t.y. ikimokyklinių klasių, priešmokyklinio amžiaus vaikais ir suaugusiais. Tokius rezultatus lėmė tai, kad pedagogas dirba ne tik bendrojo ugdymo įstaigoje, bet ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ir suaugusiųjų ugdymo įstaigose, taigi anketos atsakymuose pasirinko daugiau negu vieną atsakymo variantą, t.y. pažymėjo ne vieną asmenų, su kuriais dirba, amžiaus grupę. Respondentai anketas atsakinėjo geranoriškai ir noriai, o aktyviausi didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Akmenės ir Tauragės) pedagogai, jie sudaro 73,6 % visų apklaustųjų skaičiaus, kitų miestų pedagogai sudaro 26,4 % respondentų. Mokiniai taip pat buvo aktyviausi didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Alytus, Klaipėda ir Šiauliai) 91,9 %, o iš kitų miestų mokinių anketą atsakė tik 8,1 % (žr. 30 pav). Mokytojai 8,1% Mokiniai 26,4% 73,6% Didieji miestai Kiti miestai 91,9% Didieji miestai Kiti miestai 30 pav. Apklausoje dalyvavusių pedagogų ir mokinių pasiskirstymas pagal darbo vietą Šioje naujausių informacinių technologijų panaudojimo švietimo įstaigose anketinėje apklausoje nedalyvavo daugelis kitų LR savivaldybių, vienoms iš jų el. laiškai nebuvo siunčiami, kitos laiško arba negavo arba jį ignoravo. 38

39 5.2 Naujausių IT panaudojimas pedagogo darbe ir moksleivio aplinkoje Respondentų, t. y. mokytojų ir mokinių buvo klausiama ar mokytojai naudoja informacines technologijas (IT) perteikiant mokomąją medžiagą pamokos metu. Didžioji dalis tiriamųjų 97,6 % mokytojų ir 97,7 % mokinių atsakė teigiamai (žr. 31 pav.). 97,6 Mokiniai 97,7 Mokytojai ,4 50 2,3 0 Taip Ne 0 Taip Ne 31 pav. IT naudojimas pamokos metu, % Abiejų respondentų grupių buvo klausta, su kokiais sunkumais susiduria vedantis pamoką asmuo naudodamas įvairias informacines technologijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai trūksta paruoštos mokomosios medžiagos ir taip mano 108 mokytojai (63,5 %) ir 34 mokiniai (39,5 %). Taip pat 19 mokytojų (11,2 %) ir 15 mokinių (17,4 %) mano, kad yra sunku išlaikyti besimokančiųjų dėmesį. Iš rezultatų matoma tik viena išsiskirianti nuomonė, 27 mokiniai (31,4 %) ir 5 mokytojai (2,9 %) mano, kad trūksta patirties elgtis su IT. Kaip mažiausiai pasitaikantis sunkumas, su kuriais susiduria mokytojai buvo įvardintos netinkamos mokomosios priemonės, taip mano 11 (6,5 %) mokytojų ir 6 (7 %) mokinių. Skyrelyje Kita respondentai nurodė tokius iškylančius sunkumus: laiko trūkumas, gedimai, sunkumų nekyla, nėra projektoriaus, trūksta darbo vietų, prasta technikos kokybė, trūksta įrangos ir kt. (žr. 32 pav.) ,5 7 2,9 Netinkamos kaip mokomosios priemonės 31,4 Nemokėjimas elgtis su IT Trūksta paruoštos mokomosios medžiagos 32 pav. Respondentų nuomonė apie pamokos metu kylančius sunkumus naudojant IT, % Sunku išlaikyti besimokančiųjų dėmesį Mokytojai 6,5 2,9 63,5 11,2 15,9 Mokiniai 7 31,4 39,5 17,4 4,7 63,5 39,5 11,2 17,4 15,9 Kita 4,7 39

40 Tyrime taip pat buvo bandoma išsiaiškinti, kaip įrengtos švietimo įstaigų darbo vietos, kuriose dirba pedagogas, ar jame yra reikalinga įranga naujausių informacinių technologijų priemonių taikymui ir naudojimui. Dauguma tiriamųjų (29,9 % mokytojų ir 14,2 % mokinių) nurodė, jog jų darbinėje aplinkoje yra kompiuteris su programine įranga, 29,5 % mokytojų ir 29,1 % mokinių nurodė, kad yra vaizdo projektorius, 8,1 % mokytojų ir 20,4 % mokinių taip pat nurodė jog yra interaktyvi lenta, o jog yra planšetinis kompiuteris atitinkamai nurodė 3,8 % mokytojų ir 1,7 % mokinių. Diagramoje galima matyti, kad švietimo įstaigose yra įrengtos naujųjų technologijų klasės 21,1 % mokinių ir 14 % mokytojų ir naudojamos vaizdo kameros 5,3 % mokytojų ir 4,2 % mokinių. Mažai, bet yra naudojamos aktyvaus dalyvavimo sistemos, taip nurodė 1,3 % mokytojų ir 1,7 % mokinių. Skyrelyje Kita respondentai mini tokius įrenginius kaip kompiuteris, dokumentų kamera ar nesinaudoja jokiais įrenginiais (žr. 33 pav.). Kita Įrengtos kompiuterinės ar kitos naujųjų Mikrofonai ir ausinės Aktyvaus dalyvavimo sistema Vaizdo kamera Kompiuteris su programine įranga Planšetinis kompiuteris Interaktyvi lenta ir jos priedai Projektorius 0 1,5 7,6 6,6 1,7 1,3 4,2 5,3 1,7 3,8 8, ,2 21,1 20,4 29,9 29,1 29,5 Mokiniai Mokytojai pav. Techninė įranga pedagogų darbinėje aplinkoje, % Iš pateiktų atsakymų, kurių iš viso buvo 471 mokytojų ir 289 mokinių, matoma jog labiausiai LR švietimo įstaigose paplitę ir daugiausiai naudojama yra kompiuteris su programine įranga ir vaizdo projektorius. Šias informacines komunikacines technologijas naudoja trečdalis visų respondentų. Naudojant programinę įrangą SPSS v19 ir aprašomosios statistikos metodą, vertinant atsitiktinį ar neatsitiktinį sutapimą, buvo lyginta (žr. 2 lentelę), kaip savo darbo vietą apibūdina didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbantys švietimo įstaigų darbuotojai ir kituose miestuose dirbantys švietimo įstaigų darbuotojai. 40

41 2 lentelė. Techninė įranga pedagogų darbo vietose pagal miestus Darbovietė Didieji miestai Kiti miestai p Techninė įranga Projektorius 88,6 % 83,3 % 0,900 Interaktyvi lenta ir jos priedai 32,6 % 15,4 % 0,002 Planšetinis kompiuteris 20,4 % 6,4 % 0,033 Kompiuteris su programine įranga 86,2 % 79,5 % 0,710 Vaizdo kamera 21,1 % 12,8 % 0,063 Aktyvaus dalyvavimo sistema 5,6 % 2,6 % 0,388 Mikrofonai ir ausinės 19,6 % 16,7 % 0,466 Įrengtos kompiuterinės ar kitos naujųjų 60,5 % 30,8 % 0,112 technologijų klasės Iš gautų rezultatų galima teigti, kad didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir kt.), kitų miestų atžvilgiu yra labiau paplitusios ir plačiau naudojamos interaktyvios lentos ir planšetiniai kompiuteriai (šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi), kiti skirtumai nėra labai dideli. Lentelėje, raidės p reikšmė parodo ar koreliacija 13 yra statistiškai reikšminga. Įvertinti statistiniam reikšmingumui gauta reikšmė yra lyginama su reikšmingumo lygmeniu, kuris yra laikomas a = 0,05. Jeigu apskaičiuota p reikšmė mažesnė už 0,05 tai koreliacija yra statistiškai reikšminga ir priešingai. Taip pat buvo palyginta ar LR švietimo įstaigose dirbantys pedagogai naudoja įvairias IT pamokos metu pagal jų įgytą kvalifikacinę kategoriją. Šis lyginimą atlikau norėdamas išsiaiškinti ar domėjimasis naujausiomis informacinėmis technologijomis ir jų pritaikymas pedagogo darbe priklauso nuo specialisto įgytos kvalifikacinės kategorijos, nes LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame įsakyme yra nurodyta, kad pedagogai, norintys įgyti vyr. mokytojo kvalifikacinį laipsnį privalo išklausyti kompiuterinio raštingumo kursus (žr. 34 pav.). 13 Koreliacija. E - žodynas. ( ) 41

42 , Mokytojas 40 Vyr. Mokytojas 20 0 Taip 0 4,6 Ne 0 0 Mokytojas metodininkas (-ė) Mokytojas ekspertas 34 pav. IT naudojimas pagal pedagogų įgytą kvalifikacinę kategoriją, % Išskyrus vyr. mokytojus, kurie nurodė, kad informacines technologijas naudoja 95,4 % visų atsakiusiųjų, visi kiti, o t. y. mokytojai, mokytojai metodininkai ir mokytojai ekspertai IT pamokos metu naudoja 100 % (konstatuotas statistiškai patikimas skirtumas, kai p=0,009). Abiejų grupių respondentų (mokytojų ir mokinių) buvo klausta, kaip dažnai praktinių užsiėmimų metu, pamokos vedantysis naudoja informacines technologijas ir specialią programinę įrangą. Diagramoje matome, kad daugiausia mokytojų šiomis priemonėmis naudojasi kasdien (54,7 %). Skyrelyje Kita respondentai nurodė, kad IT pamokos metu yra naudojamos bent pora kartų per savaitę ar kad jomis nesinaudoja visai (žr. 35 pav.) , ,1 Kiekvieną dieną 18,2 36 Kartą į savaitę 15,3 27,9 Keletą kartų per mėnesį 5,3 6,5 0 Keletą kartų per metus Kita 7 Mokytojai Mokiniai 35 pav. IT naudojimo dažnumas pedagogo darbe, % Tuo pagrindu, kad IT švietimo įstaigose yra naudojamos praktiškai kiekvieną dieną (54,7 %), o visa ši technika yra vienas iš veiksnių įvairiai veikiančių dirbančiojo darbo vietą, tarp kurių yra ir kenksmingų sveikatai, būtų tikslinga pabrėžti, kad bet koks darbas su naujausiomis informacinėmis technologijomis kenkia sveikatai, o labiausiai veikia regą, laikyseną bei asmens psichiką. 42

43 Su IT ir jų saugiu naudojimo susiję įvairūs knygų, straipsnių ar kitų veikalų autoriai pabrėžia, kad nors šiuolaikiškų vaizduoklių ekranai yra itin geros kokybės, vis dėlto nėra paisoma saugaus naudojimo reikalavimų, ir į vaizduoklį žiūrima iš arti, įtemptai ir daug dirbant neinama pailsėti, tad galima sulaukti neigiamo poveikio, tokio kaip galvos skausmas ar svaigimas, nusilpęs regėjimas ar net trumparegystė. Žiūrint į didelius, geros kokybės spalvotus paveikslus, akys varginamos mažiau, o kur kas labiau akys yra varginamos, žaidžiant įvairius kompiuterinius žaidimus, reikalaujančius atidesnio dėmesio smulkių objektų stebėjimui. Reikalavimų ir saugaus IT naudojimo pagrindu galima teigti, kad asmenys atsakingi už IT naudojimą, turi asmeniškai kontroliuoti ir pasirinkti optimalų darbo su informacinėmis technologijomis ir programine įranga laiką, taip atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Mokytojų ir mokinių buvo prašoma įvardinti vidinius išorinius įtakos turinčius veiksnius, lemiančius nesinaudojimą IT priemonėmis (žr. 3 lentelę). Nesinaudojimą informacinėmis technologijomis labiausiai lemia šie veiksniai: neigiamas nusiteikimas prieš IT, mokinių nuomone turi įtakos (68,6 %), o mokytojų nuomone neturi tam įtakos (52,9 % ); įgūdžių stoka mokinių nuomone turi įtakos (75,6 %), o mokytojų nuomone neturi įtakos (41,8 %); laiko trūkumas tiek mokytojų, tiek mokinių nuomone turi įtakos (61,2 % / 73,3 %) neigiamas tėvų požiūris į IT vaiko ugdymo procese, abiejų respondentų grupių nuomone neturi didelės įtakos(41,2 % / 58,1 %); mažai apmokymų naujausių technologijų panaudojimo tematika ir mokytojų ir mokinių nuomone turi įtakos (38,2 % / 44,2 %); švietimo įstaiga nenumato tam lėšų, ir mokytojai ir mokiniai sutiko, kad šis teiginys yra vienas iš labiausiai turinčių įtakos nesinaudojimo informacinėmis technologijomis švietimo įstaigose (57,6 % / 79,1 %). 43

44 3 lentelė. Mokytojų ir mokinių nuomone pedagogo darbe nesinaudojimą IT priemonėmis lemiantys veiksniai, % Nei turi, nei Neturi Neturiu Atsakymai Turi įtakos, % neturi įtakos, % nuomonės Teiginiai įtakos, % Neigiamas nusiteikimas prieš IT 13,5 / 68,6 52,9 / 12,8 25,9 / 12,8 7,6 / 5,8 Įgūdžių stoka 32,9 / 75,6 41,8 / 11,6 20 / 11,6 5,3 / 1,2 Naujosios technologijos nepateisina lūkesčių 18,8 / 25,6 32,9 / 43 36,5 / 26,7 11,8 / 4,7 Per didelis informacijos kiekis 37,1 / 29,1 28,8 / 33,7 24,7 / 31,4 9,4 / 5,8 Laiko trūkumas 61,2 / 73,3 20 / 12,8 13,5 / 12,8 5,3 / 1,2 Neigiamas tėvų požiūris į IT vaiko ugdymo procese 11,2 / 23,3 41,2 / 58,1 34,1 / 17,4 13,5 / 1,2 Mažai apmokymų naujųjų technologijų panaudojimo tematika 38,2 / 44,2 27,1 / 23,3 27,1 / 26,7 7,6 / 5,8 Švietimo įstaiga nenumato tam lėšų 57,6 / 79,1 17,6 / 8,1 15,9 / 2,3 8,8 / 10,5 Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad švietimo įstaigoms skiriamų lėšų numatytų mokinio krepšelyje, senos technikos pakeitimui ar naujos įsigijimui nepakanka arba jos naudojamos pasirenkant kitus prioritetus. Naujosios informacinės technologijos mažai naudojamos, nes jų trūksta švietimo įstaigose, o pačios įstaigos neturi lėšų joms įsigyti. Vieni svarbiausių ir pagrindinių informacinių technologijų neišnaudojimo veiksnių yra nepakankama pedagogų kompetencija ir motyvacija bei mokyklų vidaus politikos, skatinant IT taikymą, nebuvimas. Be įvairių, įtakos turinčių ar neturinčių veiksnių, buvo domėtasi, kokius respondentai (mokytojai ir mokiniai) yra išklausę, ar iš viso yra klausę, IT naudojimosi kursus. 29,2 % mokytojų nurodė, kad yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus bei lankę seminarus ir paskaitas IT tematika (29 %), o 18,3 % aukštosios mokyklos dėstytą IT kursą (žr. 36 pav.). Skyriuje Kita mokytojai nurodė, kad savarankiškai domisi visomis naujovėmis, dalyvauja tarptautinėse konferencijose ar nuotoliniuose kursuose. Tik 0,2 %, visų dalyvavusių apklausoje mokytojų atsakė, kad nėra išklausę jokių IT pritaikymo kursų. Rezultatų pagrindu galiu daryti išvadą, kad mokytojai yra susipažinę su naujausių informacinių technologijų praktiniu naudojimu. 44

45 Vidurinės mokyklos IT pamokos Kompiuterinio raštingumo kursai ECDL kursai (4 moduliai) ECDL kursai (7 moduliai) Aukštosios mokyklos dėstytas IT kursas Seminarai, paskaitos IT pritaikymo tema Nesu išklausęs (-iusi) jokių IT pritaikymo kursų Kita 0,2 2,1 7,1 9,2 9,9 13,3 29,2 29 Mokytojai pav. IT mokymai, kuriuos išklausė mokytojai, % Mokinių buvo klaustą ar jie yra išklausę kokius nors savęs tobulinimo kursus. 34,9 % nurodė, kad tokius kursus yra klausę, o 65,1 % ne. Iš visų klausiusių, kokius nors savęs tobulini kursus, 49 % mokinių yra išklausę vidurinės mokyklos IT pamokas, 20,8 % kompiuterinio raštingumo kursus ir tik 5,2 % mokinių yra buvę IT tematikos seminaruose ar kituose mokymuose (žr. 37 pav.) ,1 Vidurinės mokyklos IT Kompiuterinio 20, ,9 ECDL kursai (4 moduliai) 3,1 30 ECDL kursai (7 moduliai) 1 Mokiniai Taip Ne Aukštosios mokyklos 1 Seminarai, paskaitos IT 5, pav. IT mokymai, kuriuos išklausė mokiniai, % Šio tyrimo eigoje buvo atliktas dar vienas lyginimas apie tai, kokius švietimo įstaigose dirbantys pedagogai yra išklausę IT naudojimosi kursus pagal jų įgytą kvalifikacinę kategoriją (žr. 4 lentelę). 45

46 4 lentelė. IT kursų ir pedagogų kvalifikacijos ryšys, % Teiginiai Kvalifikacija Mokytojas, % Vyr. mokytojas, % Mokytojas metodininkas, % Mokytojas ekspertas % p Vidurinės mokyklos IT pamokos Kompiuterinio raštingumo kursai 29,4 24,6 25,6 22,2 0,968 47,1 81,5 84, ,001 ECDL kursai (4 moduliai) 29,4 29,2 24,4 33,3 0,903 ECDL kursai (7 moduliai) 17,6 21,5 17,9 22,2 0,961 Aukštosios mokyklos dėstytas IT kursas 70,6 41,5 24,4 44,4 0,005 Seminarai, paskaitos IT pritaikymo tema Nesu išklausęs (-iusi) jokių IT pritaikymo kursų 64,7 78,5 83,3 88,9 0, , ,804 Kita 5,9 1,5 6,4 22,2 0,000 Gauti duomenys atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp mokytojų ekspertų, mokytojų metodininkų, vyr. mokytojų ir mokytojų, kurie lankė kompiuterinio raštingumo kursus ir aukštosios mokykloje dėstytas pamokas. Pirmu atveju daugiau mokytojų ekspertų, mokytojų metodininkų ir vyr. mokytojų nei mokytojų išklausė kompiuterinio raštingumo kursus. Antru atveju, daugiau mokytojų nei kitų kvalifikacinių kategorijų mokytojų yra išklausę aukštojoje mokykloje dėstytą IT kursą. Skyriuje Kita, kur savo nuomonę galėjo pateikti visi, labiausiai reiškėsi mokytojai ekspertai, kur nurodė savarankišką mokymąsi, nuotolinių kursų klausymą ir tarptautines konferencijas. Tyrime domėtasi, kurias mokomąsias kompiuterines programas ir kaip dažnai mokytojai ir mokiniai jas taiko praktinių užsiėmimų metu. Populiariausios ir daugiausiai naudojamos tiek mokytojų (96,5 %), tiek mokinių (95,3 %) yra taikomosios programos (Word, Excel. PowerPoint ir kt.). Atitinkamai 67,1 % ir 55,8 % naudojamos pagalbinės mokymo priemonės (alkonas, anglonas, įvairios enciklopedijos ir kt.) (žr. 5 lentelę). 46

47 5 lentelė. Mokomosios kompiuterinės programinės įrangos naudojimo dažnumas, % Mokomosios kompiuterinės programos Taikomosios (Word, Excel, PowerPoint) Dažnis Dažnis (mokytojai), (mokiniai), % % 96,5 95,3 Demonstravimo (SmartBord, ActivInspire ir kitos) 40,6 40,7 Mokomųjų žaidimų (programos, kuriose vyrauja žaidybiniai elementai) 43,5 33,7 Pagalbinės mokymo priemonės (Anglonas, Alkonas, enciklopedijos ir pan.) 67,1 55,8 Netaikau jokių 0,6 3,5 Kita 6,5 0 Skyriuje Kita mokytojai nurodė, kad papildomai naudojasi tekstynais, vaizdo pamokomis, įvairia e-medžiaga ir kitomis priemonėmis. Abejoms tiriamųjų grupėms reikėjo pažymėti, kokiais informaciniais šaltiniais, kurie suteikia daugiausiai žinių apie IT pritaikymo galimybes, jie naudojasi. Daugiausia mokytojų nurodė, kad daugiausiai informacijos sužino iš lietuviškų internetinių puslapių (68,8 %). Bendradarbiavimas su kolegomis 58,8 %. Kiti duomenys pateikiami žemiau esančioje diagramoje (žr. 38 pav.) ,8 58,8 58,2 50,6 47,1 43, ,9 34,1 30,6 25,9 25,3 28,2 18,8 13,5 9,4 5,9 Dažnai Kartais Labai retai 5,3 Lietuviški internetiniai puslapiai Lietuviška literatūra Seminarai, įvairūs mokymai Užsienietiški internetiniai puslapiai Užsienietiška literatūra Bendradarbiavimas su kolegomis 38 pav. Mokytojų naudojami informaciniai šaltiniai apie IT, % 47

48 Kaip ir mokytojai, didžiausia dalis mokinių nurodė, kad daugiausiai informacijos sužino iš lietuviškų internetinių puslapių (67,4 %), taip pat iš bendradarbiavimo su kolegomis 46,5 %. Visus kitus duomenis galima pamatyti žemiau esančioje diagramoje (žr. 39 pav.) ,4 66,3 55,8 46,5 46,5 44,2 34, ,2 29,1 27,9 24,4 18,6 15,1 15,1 17,4 8,1 Dažnai Kartais Labai retai Lietuviški internetiniai puslapiai Užsienietiški internetiniai puslapiai Lietuviška literatūra Užsienietiška literatūra Seminarai, įvairūs mokymai Bendravimas su kolegomis 9,3 39 pav. Mokinių naudojami informaciniai šaltiniai apie IT, % Remiantis gautais duomenimis, galiu teigti, kad mokytojai ir mokiniai aktyviai domisi naujausiomis informacinėmis technologijomis, informacijos ieškojimui plačiai naudodami lietuviškus internetinius puslapius. Taip pat noriai dalinasi tomis žiniomis bei sukaupta patirtimi naujausių informacinių technologijų tematika tarpusavyje. Respondentai, informacijos paieškoms rečiausiai naudoja užsienietišką literatūrą (58,2 % mokytojai ir 55,8 % mokiniai). Analizuojamo tyrimo duomenų pagrindu buvo lyginta skirtingos kvalifikacinės kategorijos pedagogai ir jų dažniausiai gaunamų žinių apie naujausias informacines technologijas šaltiniai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0,050) yra tarp mokytojų, kurie dažniau nei kiti, kitą kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai, naudojasi užsienietiška literatūra. (žr. 6 lentelę). Gautų duomenų pagrindu (žr. 6 lentelę), galima teigti, kad pedagogai nepriklausomai nuo kvalifikacinės kategorijos, išskyrus mokytojus, mažiausiai domisi užsienietiškos literatūros autorių pateikiama medžiaga apie naujausias informacines technologijas ir jų praktinį pritaikymą. Iš to galima daryti prielaidą, kad jais mažiausiai naudojamasi todėl, kad iš didelio kiekio informacijos sunku atsirinkti individualiai tinkamiausią informaciją arba kyla sunkumų verčiant specifinės srities informaciją ir specifinius terminus. 48

49 6 lentelė. Informacijos šaltinių ir pedagogų kvalifikacinės kategorijos ryšys Kvalifikacija Šaltiniai Lietuviški internetiniai puslapiai Užsienietiški internetiniai puslapiai Vyr. Mokytojas Mokytojas Mokytojas, mokytojas, metodininkas, ekspertas % p % % % 76,5 64,6 67,9 88,9 0,757 41,2 24,6 23,1 22,2 0,602 Lietuviška literatūra 64,7 44, ,7 0,643 Užsienietiška literatūra 29,4 10,8 11,5 11,1 0,050 Seminarai, paskaitos IT pritaikymo tema Bendradarbiavimas su kolegomis 52, ,7 66,7 0,779 58, ,3 33,3 0,635 Tiriamiesiems pedagogams ir mokiniams, remiantis savo kompetencija, reikėjo įvertinti ir pažymėti teiginius, turėsiančius padėti išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie IKT priemonių praktinį panaudojimą ugdymo procese. Teiginiai buvo pasirinkti remiantis įvairia literatūra, kurioje nagrinėjamos naujausių informacinių technologijų teigiamos ir neigiamos pusės (V. Dagienė, D. Janickienė ir kt.) (žr. 7 lentelę). 49

50 7 lentelė. IT priemonių vertinimas pagal mokytojus / mokinius, % Teiginiai Atsakymai Naudojimasis informacinėmis technologijomis reikalauja papildomo mokymosi, pasiruošimo bei laiko Internetinėje erdvėje yra pakankamai informacijos lietuvių kalba apie naujųjų technologijų taikymą mokymo procese Informacinių technologijų programinė įranga, skirta ugdyti vaikus, turėtų būti kuriama informacinių technologijų atstovams bendradarbiaujant su pedagogais Iš dalies Neturiu Sutinku, Nesutinku sutinku, nuomon %, % % ės % 87,1 / 38,4 0,6 / 24,4 12,4 / 36 0 / 1,2 27,6 / 27,9 15,9 / 27,9 50 / 38,4 6,5 / 5,8 85,9 / 59,3 0,6 / 3,5 12,4 / 34,9 1,2 / 2,3 Kompiuterinė įranga palengvina mokymą (-si) 66,5 / 63,8 2,9 / 11,6 30,6 / 24,4 0 / 1,2 Naujųjų technologijų galimybės nepateisina keliamų lūkesčių Planšetinis kompiuteris labiau patraukia asmens dėmesį bei išlaiko susidomėjimą mokomąja medžiaga Jūsų gyvenamoje vietovėje vyksta pakankamai renginių, kuriose pristatomos IT naujovės Naujųjų technologijų taikymas turi neigiamos įtakos asmenų žinių įsisavinimui, jų mokymosi rezultatams 7,6 / 11,6 44,7 / 41,9 40 / 39,5 7,6 / 7 15,3 / 46,5 22,9 / 17,4 44,1 / 27,9 17,6 / 8,1 24,1 / 16,3 32,9 / 51,2 37,1 / 30,2 5,9 / 2,3 8,8 / 62,8 52,4 / 5,8 30 / 29,1 8,8 / 2,3 Apibendrinant gautus pedagogų ir mokinių duomenis apie IT praktinį pritaikymą, galima daryti išvadą, kad visi tiriamieji palankiai vertina visas naujausias informacines technologijas ir galimybę jų pagalba vaizdingiau pateikti mokomąją medžiagą, kuri galėtų būti pritaikoma individualiam mokymui (-si). Kiekvieno asmens bendrųjų informacinių komunikacinių bei specifinių gebėjimų ugdymas yra patrauklesnis yra išlaikomas mokinių susidomėjimas mokomąja medžiaga. Iš 7 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad dauguma mokytojų ir mokinių sutinka, kad naudojimasis IT reikalauja papildomo 50

51 mokymosi ir laiko, taip pat sutinka, kad informacinių technologijų įranga turėtų būti kuriama bendradarbiaujant su pedagogais. Abejos grupės sutinka, kad naudojamos naujausios informacinės technologijos pateisina keliamus lūkesčius, tačiau mokinių ir mokytojų nuomonės išsiskyrė dėl neigiamo požiūrio į IT, kaip į netinkamas priemones asmenų žinių įsisavinimui. Konkrečiai mokytojų buvo klausiama, ar jie patys yra sukūrę kokią nors savo kompiuterinę mokomąją programą / žaidimą, praktiškai naudojamą su šiuolaikine informacine komunikacine technologija. Penktadalis visų mokytojų (20,6 %) atsakė jog yra sukūrę, likusieji 79,4 % mokytojų nėra sukūrę jokios mokomosios programos, kuri būtų praktiškai naudojama ne tik jų, bet ir kitų asmenų (žr. 40 pav.). 79, Taip 20,6 Ne Ar esatę sukūręs (-usi) savo mokomąją programą/žaidimą 40 pav. Pedagogai, sukūrę individualias KMP, % Iš gautų rezultatų matoma, kad švietimo įstaigose dirbantys pedagogai plačiai naudoja ir praktiškai pritaiko visas naudojamas kompiuterines mokomąsias priemones, tačiau tik nedidelė pedagogų dalis jas kuria patys. Tyrimo eigoje buvo atliktas mokytojų, turimos kvalifikacinės kategorijos ir kuriamų programų / žaidimų ar kitų metodinių priemonių lyginimas, kuris atskleidė, kad mokomųjų priemonių palengvinančių mokymo (-si) procesą, daugiau kuria aukštesnės kvalifikacijos pedagogai (žr. 41 pav.). 51

52 ,5 15,4 21,8 33,3 76,5 84,6 78,2 66,7 Mokytojas Vyr. Mokytojas Mokytojas metodininkas (-ė) Mokytojas ekspertas Taip Ne 41 pav. Kuriamų KMP ir pedagogų kvalifikacinės kategorijos ryšys, % Apklausoje pedagogų buvo klausta ar jie viešina savo sukurtas kompiuterines mokomąsias programas ir kitą informacinę medžiagą viešoje, internetinėje erdvėje. 88,8 % švietimo įstaigose dirbantys pedagogai atsakė neigiamai ir tik 11,2 % teigiamai (žr. 42 pav.). Tokie rezultatai parodo, kad nors daugelis pedagogų naudojasi ir kuria kompiuterines mokomąsias priemones, jomis yra nelikę dalintis ir jų nepublikuoja , Ar viešinate savo sukurtas programas ar kitą informacinę medžiagą internetinėje erdvėje? ,2 0 Taip Ne 42 pav. Pedagogų kurtų KMP viešinimas internetinėje erdvėje, % 52

53 Tyrimo apklausoje abiejų respondentų grupių buvo klausta ar šiuolaikinės informacinės komunikacinės technologijos reikalingos LR švietimo įstaigose, kaip įrankis perteikiantis mokomąją medžiagą mokymo (-si) procese. Abi pusės respondentų, tiek mokytojai (97,6 %), tiek mokiniai (96,5 %) atsakė teigiamai (žr. 43 pav.) ,6 96, Mokytojai Mokiniai 20 0 Taip 2,4 Ne 3,5 43 pav. IKT reikalingumas mokymo (-si) procese, % Gautų rezultatų pagrindu galima daryti išvadą, kad švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir jose besimokantys mokiniai, plačiai ir dažnai naudoja informacinės komunikacines technologijas ir jos yra reikalingos kokybiškos informacijos pateikimui ir naujų žinių įgijimui, taip tobulėjant ir įgaunant vertingos praktinės patirties, susijusios su informaciją ir jos perdavimu, pasitelkiant naujausias informacines komunikacines technologijas. Apklausoje buvo suformuluoti keli klausimai skirti sužinoti tik švietimo įstaigose besimokančiųjų vaikų nuomonei. Buvo klausiama ar naudojimasis įvairiomis IKT pamokos metu pagerina gaunamos informacijos įsisavinimą bei, ar IKT naudojimas pamokos metu labiau padidina žinių kiekį nei kitos mokomosios priemonės, tokios kaip vadovėliai, pratybos ir pan. Rezultatai pateikiami žemiau esančiame grafike (žr. 44 pav.) ,2 53,5 35,6 5,8 14 Taip Ne Kita IKT pagerina informacijos įsisavinimą IKT suteikia daugiau žinių nei vadovėliai ar kitos priemonės 44 pav. IKT privalumai prieš kitas mokomąsias priemones,% 53

54 Iš gautų rezultatų, galima teigti, kad abiem atvejais informacinių komunikacinių technologijų panaudojimas ugdymo procese yra reikalingas ir turintis daug perspektyvos (80,2 % geresnis informacijos įsisavinimas ir 53,5 % didesnis žinių kiekis), bet ne kaip vienintelė mokomoji priemonė, o kaip papildančioji standartines mokomąsias priemones. Švietimo įstaigų darbuotojams buvo suformuluotas klausimas, norint sužinoti jų nuomonę apie mokinių žinių lygį ir ar jis priklauso nuo pamokos metu naudojamų papildomų informacinių komunikacinių technologijų. Didžioji dalis respondentų į naujausias informacines technologijas žiūri palankiai ir sutinka, kad IKT pagerina perteikiamos informacijos supratimą (47,5 %) ir IKT naudojimo dėka mokinių žinių lygis yra didesnis (33,2 %). Rezultatus galite matyti žemiau esančioje diagramoje (žr. 45 pav.). Šiuolaikinės IKT pagerina perteikiamos informacijos supratimą Šiuolaikinių IKT naudojimo dėka mokinių žinių kiekis yra didesnis Šiuolaikinių IKT naudojimas nedaro jokios įtakos mokinių žinių kiekiui Šiuolaikinių IKT naudojimas daro neigiamą įtaką mokinių saviugdoje Šiuolaikinių IKT naudojimo dėka mokinių žinių kiekis mažesnis 2,7 6,3 7 33,2 47,5 Kita 3, Mokytojų atsakymai, % 45 pav. IKT naudojimo, įgaunamų žinių atžvilgiu, teigiami ir neigiami veiksniai, % Skyriuje Kita respondentai nurodė, kad IKT naudojimas pamokos metu paįvairina mokymo (- si) procesą, geriau ir vaizdžiau suprantama mokomoji medžiaga, atsiskaitymu metu vyksta nusirašinėjimas (internetas telefone), mokiniai nespėja apdoroti informacijos ir, kad mokiniai dažnai domisi ne tuo kuo reikėtų domėtis. Abiejų respondentų grupių buvo klausiama, kokias informacinės komunikacines technologijas jie pageidautų naudoti savo darbinėje aplinkoje. Atsakymai, norimų turėti IKT atžvilgiu, pasiskirstė gana tolygiai, nors mokytojai kaip labiausiai pageidaujamą IKT norėtų turėti kompiuterį su programine įranga (26,1 %), o mokiniai labiausiai pageidautų turėti planšetinius kompiuterius (26,4 %). Kitų IKT pasiskirstymą, pagal pageidavimus, juos naudojant darbinėje aplinkoje, galima pamatyti žemiau esančioje diagramoje (žr. 46 pav.). 54

55 Kompiuteris su programine įranga Projektorius Planšetinis kompiuteris Aktyvaus dalyvavimo sistemos Interaktyvi lenta Nei vienos Kita 0,4 0,8 0,7 0 13,2 13, ,6 23,5 26,1 26, Mokytojų atsakymai, % Mokinių atsakymai, % 46 pav. Mokinių ir mokytojų pageidautinos naudoti IT priemonės, % Gautų rezultatų pagrindu buvo atlikta lyginamoji analizė, kurios tikslas buvo išsiaiškinti ryšį tarp mokytojų kvalifikacinės kategorijos ir asmeniškai mokytojų norimų turėti IKT priemonių savo darbinėje aplinkoje. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0,000) yra tarp vyr. mokytojų, kurie dažniau nei kitą kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai, norėtų turėti kitokias IKT priemones arba turėti jas kuo įvairesnes (žr. 8 lentelę). 8 lentelė. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos su norimos turėti IKT darbo vietoje ryšys. Vyr. Mokytojas Mokytojas Mokytojas, Kvalifikacija mokytojas, metodininkas, ekspertas % p Įranga % % % Kompiuteris su programine įranga 94,1 78,5 87,2 77,8 0,071 Projektorius 82,4 67,7 82,1 66,7 0,099 Planšetinis kompiuteris 47,1 43, ,6 0,304 Aktyvaus dalyvavimo sistemos 58, ,7 55,6 0,458 Interaktyvi lenta 82,4 66,2 61,5 44,4 0,192 Nei vienos 0 1,5 1,3 0 0,982 Kita 0 3,1 1,3 0 0,000 55