STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PANAUDOJIMO POVEIKIS LYČIŲ LYGYBöS POLITIKOS ĮTVIRTINIMUI LIETUVOJE, SIEKIANT EUROPOS SĄJUNGOS LYČIŲ LYGYBöS STRATEGINIŲ TIKSLŲ

Transcription

1 Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministerija STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PANAUDOJIMO POVEIKIS LYČIŲ LYGYBöS POLITIKOS ĮTVIRTINIMUI LIETUVOJE, SIEKIANT EUROPOS SĄJUNGOS LYČIŲ LYGYBöS STRATEGINIŲ TIKSLŲ TYRIMO ATASKAITA

2 Mokslinio tyrimo Struktūrinių fondų panaudojimo poveikis lyčių lygyb s politikos įtvirtinimui Lietuvoje, siekiant Europos Sąjungos lyčių lygyb s strateginių tikslų Užsakovas: Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministerija, Vivulskio g. 11, Vilnius Vykdytojas: Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras, P. Višinskio g. 25, Šiauliai Tyrimo vadov dr. Virginija Šidlauskien (ŠU) Tyrimo grup s nar s: dr. Anel Vosyliūt (STI, ŠU) dr. Natalija Mažeikien (ŠU, VDU) 2

3 TURINYS ĮVADAS...4 SANTRAUKA I DALIS. 1. Struktūrin s paramos įvertinimo teisinis reglamentavimas lyčių lygyb s požiūriu ES ir Lietuvoje Terminų gryninimas ir išsamumas bei atitiktis ES terminologijai Horizontalaus prioriteto lygios galimyb s įgyvendinimo, įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, poveikis lyčių lygyb s situacijai Apibendrinimas ir rekomendacijos rekomendacijos Lietuvos m. BPD 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.1 priemon s Įsidarbinimo geb jimų ugdymas poveikis lyčių lygyb s pažangai Lietuvos m. BPD 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.2 priemon s Darbo j gos kompetencijos ir geb jimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas poveikis lyčių lygyb s pažangai Lietuvos m. BPD 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.3. priemon s Socialin s atskirties prevencija ir socialin integracija poveikis lyčių lygyb s pažangai Lietuvos m. BPD 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.4 priemon s Mokymosi visą gyvenimą sąlygų pl tra poveikis lyčių lygyb s pažangai Lietuvos m. BPD 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.5 priemon s Žmogiškųjų išteklių kokyb s gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje poveikis lyčių lygyb s pažangai m. ES struktūrin s paramos ind lio į moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą apibendrinimas m. ES struktūrin s paramos atitikimas suinteresuotųjų grupių poreikiams Moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas Europos Bendrijų iniciatyvos programoje EQUAL metais

4 m. ES paramos poveikio lyčių lygybei ir diskriminacijos mažinimui efektyvinimas...51 Bibliografinių ir informacinių šaltinių sąrašas...63 I dalis. Priedai. II DALIS. 1. Moterų ir vyrų lygyb s pažangos ir pokyčio steb senos bei matavimo rodikliai...1 II dalis. Priedai...24 Bibliografinių ir informacinių šaltinių sąrašas...37 ĮVADAS. SANTRAUKA. Kol kas stokojame išsamių analitinių ir įvertinamųjų moterų ir vyrų (lyčių) dalyvavimo Lietuvos ekonominiame, politiniame, socialiniame, moksliniame, kultūriniame gyvenime metodikų, poveikio lytims, vertinimo metodikų, poveikio lytims ataskaitos modelio (lyčių analiz s modelio), tod l gana sunku atlikti empiriškai pagrįstą kokybišką Struktūrinių fondų poveikio lyčių lygyb s įtvirtinimo m. situacijos analizę. Ataskaitoje pristatomas metų panaudotų Struktūrinių fondų poveikio moterų ir vyrų lygyb s pažangos, įvertinimas, kuris atliktas remiantis antrine 8 pirminių ataskaitų pagrindinių išvadų analize, sinteze ir apibendrinimu. Atlikus apibendrinimą, parengtos rekomendacijas, orientuotos į lyčių lygyb s vertinimo metodiką ir stebimus lyčių lygyb s vertinimo rodiklius perspektyviniam metų finansiniam laikotarpiui. Tikimasi, kad bus palengvinta rezultatų steb sena, rezultatų matavimas, nepasiektų planuotų rezultatų nustatymas, didinant valstyb s tarnautojų analitinius geb jimus bei projektų vykdytojų motyvaciją siekti geresnių rezultatų m. struktūrinių fondų pagrindinio reglamento 1 išskirtinis bruožas - moterų ir vyrų lygių galimybių integravimas. Min tas techninis dokumentas pateikia moterų ir vyrų lygių galimybių integravimo reikalavimus Struktūrinių fondų (SF) planuose ir programose, be to, patarimus, kaip šie reikalavimai gal tų būti taikomi praktiškai, kaip jie gal tų būti pl tojami ir įgyvendinami. Dokumentą papild Vademecum ( m. Struktūrinių fondų planai ir programavimo dokumentai bei lydintis Europos Komisijos išleistas darbinis dokumentas) 2. Strateginiai dokumentai teisiškai įpareigojo ir suteik prievolę valstyb ms nar ms - integruoti lyties aspektą, grindžiamą Amsterdamo Sutarties 2 ir 3 straipsniais. 1 Council Regulation (EC) No1260/1999 of 21 June 1999 laying down general provisions oi the Structural Funds, O.J., 26/6/99, L161/1. 2 Working Paper 2: The Ex-Ante Evaluation of Structural Funds interventions, in particular Annex 4 ir Working Paper 3: Indicators for Monitoring and Evaluation, fiche i.( 4

5 Lyties aspekto integravimas Struktūriniuose fonduose tur jo tikslą sutelkti pastangas ir pad ti įveikti egzistuojančią nelygybę tarp moterų ir vyrų šalyse nar se. Nors nelygyb s lygis šalyse nar se yra skirtinga, bet ryškiausia matuojama sekančiais nelygyb rodikliais: Moterų ir vyrų aktyvumo lygis, užimtumo lygis ir nedarbo lygis; Moterų ir vyrų, dirbančių visą ar ne visą darbo dieną ar netipišką darbą, dalis; Darbo užmokestis ir užimtumo sąlygos; Moterų sukurtų ir vadovaujamų bei pl tojamų verslo įmonių skaičius; Moterų ir vyrų galimyb s pasinaudoti transportu ir kitomis paslaugomis; Pasidalinimas neapmokamais namų ūkio darbais ir šeimos priežiūros pareigomis. Tyrimas atliekamas įgyvendinant Valstybin s moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2005 m. rugs jo 26 d. nutarimu Nr.1042 (Žin., 2005, Nr ), punktą Atlikti tyrimą Struktūrinių fondų naudojimo poveikis lyčių lygyb s politikos įtvirtinimui Lietuvoje, siekiant Europos Sąjungos lygyb s strateginių tikslų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2008 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 79,,D l 2008 metų Lietuvos Respublikos Valstyb s biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas (Žin., 2008, Nr ), kuriuo asignavimai skirti programos,,socialin s apr pties stiprinimas priemonei Įgyvendinti Valstybin s moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos 2008 metų priemones. Tyrimo tikslas Struktūrinių fondų naudojimo poveikio lyčių lygyb s politikos įtvirtinimui Lietuvoje siekiant Europos Sąjungos lyčių lygyb s strateginių tikslų analiz s atlikimas, išvadų ir rekomendacijų parengimas. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti sekantys tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ES moterų ir vyrų lygyb s gair s metams (pagal COM(2006)92 galutinę ir šiame dokumente patalpintus rodiklius). 2. Išanalizuoti Valstybin s moterų ir vyrų lygių galimybių programos tikslų, uždavinių ir rodiklių uždavinių atitiktį 3.1 punkte nurodytam dokumentui. 3. Išanalizuoti lyčių lygyb s aspektu Lietuvos metų bendrąjį programavimo dokumentą (BPD), patvirtintą Europos Komisijos sprendimu C(2004)2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimu Nr.935, Lietuvos m. ES struktūrin s paramos panaudojimo strategiją (patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 28 d.) ir šios strategijos įgyvendinimui skirtą Žmogiškųjų išteklių pl tros veiksmų programą bei šių dokumentų atitiktį 3.2 punkte nurodytos programos nuostatoms. Surinkti, susisteminti, išanalizuoti ir apibendrinti informaciją apie Europos Socialinio fondo paremtų projektų pagal 3.3 punkte pamin to BPD 2.1, priemones įgyvendinimo rezultatus, apimant tiek projektus skirtus lyčių lygyb s tematikai, tiek kitus projektus, kuriuose prival jo būti integruotas lyčių aspektas. Projektai pasirenkami tokiu būdu, kad būtų apimta kiekviena iš nurodytų priemonių. 5. Atlikti projektų rezultatų lyginamąją analizę su 3.2 punkte nurodytos programos laukiamais rezultatais bei 3.1 punkte bei 3.3 punkte pamin tuose dokumentuose nustatytais kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais ir įvertinti pasiektus rezultatus 5

6 6. Parengti analitinę apžvalgą apie projektų, paremtų Europos Socialinio fondo pagal BPD 2.1,2.2,2.3 priemones, poveikį moterų ir vyrų pad čiai Lietuvoje ES lyčių lygyb s prioritetinių sričių aspektu, apimanti kiekybinius ir kokybinius vertinimus, pasiekimus ir probleminius klausimus, geros ir blogos praktikos pavyzdžius, išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus, kurie būtų panaudoti Valstybin s moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos tobulinimui ar naujos lyčių lygyb s siekiui skirtos programos rengimui. Tyrimo metodika Tyrime pasitelkta: 1) pagrindinių tyrime vartojamų terminų identifikavimas, tikslinimas, nustatant ES ir Lietuvos sampratų atitiktis; 2) struktūrin s paramos vertinimo lyčių lygyb s požiūriu teisinio pagrindo ES ir Lietuvoje analiz ; 3) kokybinis antrinis pirminių šaltinių analiz s būdas, t.y. apibendrinantis vertinimas ar ad hoc arba teminis (moterų ir vyrų pad ties ger jimo ar blog jimo) vertinimas yra skirtas konkrečiai temai programose / projektuose įvertinti, remiantis antrine šaltinių analize 3. Pirminiais apibendrinamojo vertinimo šaltiniais pasitelkti: Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą vertinimas. Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimas pagal BPD prioritetus. Galutin ataskaita. LR finansų ministerijos užsakymu atliko Viešosios politikos ir vadybos institutas. 2008; Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje nuolatinio vertinimo 2006 ir 2008 m.vertinimo ataskaitos. LR socialin s apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu vertinimą atliko VšĮ Projektų vadybos centras ; Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL 2007 ir 2008 metų įgyvendinimo ataskaitos. LR socialin s apsaugos ir darbo ministerija. Vilnius, 2007, 2008; Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.1 priemon s Įsidarbinimo geb jimų ugdymas metin įgyvendinimo ataskaita. Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ; Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.2 priemon s Darbo j gos kompetencijos ir geb jimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas metin įgyvendinimo ataskaita. Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ; Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.3. priemon s Socialin s atskirties prevencija ir socialin integracija metin įgyvendinimo ataskaita. Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ; 3 Apibendrinantis vertinimas dažnai yra nukreiptas į praeitį ir padeda programų, steb senos, priežiūros, projektų ir pan.vadovams užtikrinti programavimo, valdymo efektyvumą, atskaitomybę d l valstyb s l šų panaudojimo, o taip pat įvertinti pasekmes ir jų tęstinumą. Apibendrinantis vertinimas dažniausia atliekamas baigiantis arba pasibaigus programos įgyvendinimui. 6

7 Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.4 priemon s Mokymosi visą gyvenimą sąlygų pl tra metin įgyvendinimo ataskaita. Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ; Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių pl tra 2.5 priemon s Žmogiškųjų išteklių kokyb s gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje metin įgyvendinimo ataskaita. Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ; 4) gerosios ir blogosios patirties ir praktikos atvejų lyčių lygyb s srityje apibendrinimas; 5) remiantis apibendrinamuoju vertinimu ir siekiant patobulinti atskirus programos įgyvendinimo aspektus ar įvertinti gerąją ir blogąją praktiką, išnagrin jus įgytas praktikas ir pamokas, rekomendacijų pateikimas, rengiant naujų programų / projektų m.perspektyvai įvertinimą lyčių lygyb s požiūriu. Dažniausiai apibendrinantis vertinimas esti nukreiptas į praeitį ir padeda programų/priemonių vadovams užtikrinti atskaitomybę d l valstyb s l šų panaudojimo, o taip pat įvertinti pasekmes, intervencijų tikslingumą, šiuo atveju, poveikį moterų ir vyrų pad čiai, santykių tarp jų, aplinkos gerinimui bei apskritai, padeda prognozuoti valstybin s lyčių lygyb s politikos ir strategijos tęstinumą sekančio m. programavimo laikotarpiu. 1. Struktūrin s paramos įvertinimo teisinis reglamentavimas ES ir Lietuvoje. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstyb se nar se, kuriose įgyvendinamos ES struktūrinių fondų programos, taikomas reikalavimas atlikti programų vertinimą, kaip numatyta Bendrijos reglamentuose. Teisinis m. programavimo laikotarpio vertinimo pagrindas yra numatytas LR Vyriausyb s 2001 m. geguž s 31 d. nutarimo Nr. 649 D l Europos Sąjungos struktūrinių fondų l šų administravimo Lietuvoje (Žin., 2001, Nr ; 2003, Nr ) 2005 m. balandžio 18 d. LR Vyriausyb s 2004 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 950 buvo sudarytas Priežiūros komitetas Lietuvos metų BPD įgyvendinimo priežiūrai atlikti. Priežiūros komitetas yra pagrindin BPD įgyvendinimo priežiūros institucija, atliekanti visas reglamento Nr. 1260/1999 Priežiūros komitetui priskirtas funkcijas. Jau yra sukaupta tam tikra struktūrinių fondų programų vertinimo patirtis, kadangi buvo atliekamas Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento (toliau BPD), Bendrijos iniciatyvų EQUAL ir INTERREG programų bei m. programavimo laikotarpio veiksmų programų išankstinis vertinimas bei BPD teminiai vertinimai. Be to, rengiantis Lietuvos stojimui į ES, vertinimo patirties buvo įgauta įgyvendinant PHARE programą ir Pereinamojo laikotarpio institucijų pl tros priemonę m., pri mus ES ir nacionalinius teis s aktus 4, kuriuose reglamentuojami m. ES struktūrin s paramos programų vertinimo klausimai, pasikeitus Viešųjų pirkimų įstatymui ir kai 4 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas d l Europos regionin s pl tros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas Nr. 252 D l atsakomyb s už Europos Sąjungos metų struktūrin s paramos, gaunamos pagal Europos Sąjungos sanglaudos politikos konvergencijos tikslą, administravimą paskirstymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb s Europos Sąjungos struktūrin s paramos komiteto metų ir metų Europos Sąjungos struktūrin s paramos klausimams spręsti sudarymo. 7

8 kuriems kitiems teis s aktams, iškilo poreikis atnaujinti ir papildyti ES programų Lietuvoje vertinimo gaires 5, parengtos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu, įgyvendinant projektą BPD teminis vertinimas ir vertinimo geb jimų stiprinimas. Remiantis Bendrajame m. programavimo laikotarpio ES struktūrinių fondų reglamente (1999 m. birželio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999) numatytas reikalavimas atlikti programų vertinimą. Reglamento Nr. 1260/ straipsnyje numatyta: Siekiant įvertinti Bendrijos struktūrin s pagalbos efektyvumą, yra atliekamas išankstinis (ex-ante), tarpinis ir galutinis (ex-post) vertinimai, kad būtų įvertintas jos poveikis [...] nustatytiems tikslams ir išanalizuotas jos poveikis konkrečioms struktūrin ms problemoms. Lyčių lygyb s ir lyčių aspekto integravimo pokyčiai ir iššūkiai m. programavimo periode. Iki 2000 metų SF 6 lyčių lygyb s įgyvendinimą apribojo specialiųjų priemonių moterims taikymu, tačiau pastarosios nepašalino ar net žymiai nesumažino struktūrin s nelygyb s. Tod l min tas SF reglamentas ir European Employment Strategy planavo daugiau d mesio lyčių lygybei skirti naujame SF programavimo periode. Min ti dokumentai ir nacionaliniai BPD tur jo kur kas išsamesnę lyčių lygyb s strategiją nei anksčiau, grindžiamą Amsterdamo sutartį atitinkančia dvipuse prieiga: lyčių aspekto integravimo strategija ir specialiais veiksmais bei priemon mis. SF pagrindiniai reglamentai lyčių lygybę išk l kaip pagrindinį uždavinį ir numat lyčių lygyb s aspektą įtraukti į SF finansuotinus veiksmus. Tod l lyčių lygyb s integravimui suteiktas principo statusas. Principas laikomas prioritetiniu visose SF intervencijų srityse arba lyčių lygybei įmon se, žmogiškųjų išteklių valdyme, transporte, infrastruktūroje, moksle, tyrimuose ir technologijose suteikiamas prioritetas. Visi veiksmų planai ir programos prival jo remtis lyčių aspektą integruojančiais duomenimis, atsižvelgiančiais į lytį ir lyčių lygyb s rodiklius (indicators). 5 Europos Sąjungos struktūrin s paramos vertinimas. Prieiga per internetą:< ta 2008 m. liepos 20 d.]. 6 Council Regulation (EC) No 1260/1999 of 21 June 1999 laying down general provisions on the Structural Funds 8

9 Lyčių lygyb Europos socialiniame fonde (ESF). Dar daugiau, reglamentuose, nusakančiuose ESF funkcijas, akcentuojamas Fondo teikiamos specialiosios priemon s moterims, didinant darbo rinkos prieinamumą ir dalyvavimo aktyvumą, užtikrinant moterų ir vyrų lygyb s aspekto taikymą visose politikos srityse. ESF reglamentas (EC) No 2084/93 labai aiškiai nurod moterų ir vyrų lygių galimybių didinimo intervencijas laikyti vienomis iš keturių svarbiausių prioritetų. Lyčių lygyb Struktūrinių fondų (SF) reglamentuose. Pagrindiniame SF reglamentas 7 numato lyčių lygyb s aspekto įtraukimo būtinybę į Fondo kofinansuojamas veiklas ir veiksmus. 1 ir 2 straipsniai teigia, jog SF realizuoja visos ES bendruomen s lygyb s tarp moterų ir vyrų siekį, stiprindami ekonominę ir socialinę sanglaudą. Struktūriniai fondai įpareigojami pad ti šalinti nelygybę ir įtvirtinti lygybę tarp moterų ir vyrų. Pagal nacionalinių planų ex-ante įvertinimą, reikalinga atsižvelgti į lygių galimybių sudarymą (41 straipsnis) ir statistikos bei monitoringo rodiklius pateikiant diferencijuotai pagal lytį (36 straipsnis). 26 straipsnis numat SF įnašą priemon ms, skatinančioms lyčių lygybę.o pl tojant tarptautinę partnerystę su šalimis nar mis, būtina skatinti lygybę tarp moterų ir vyrų (8 straipsnis). 35 straipsnis įpareigojo priežiūros komitetus siekti moterų ir vyrų tolygios pusiausvyros juose. Galiausiai, 46 straipsnis įpareigojo vadovaujančias institucijas viešinti ir informuoti valstybines institucijas kaip buvo skatinta moterų ir vyrų lygyb. Horizontalioji lyčių lygyb s politika siekia sumažinti nepertraukiamą ir tebesitęsiančią moterų ir vyrų nelygybę. ESF įsipareigojo imtis priemonių moterų aktyviam įtraukimui į darbo rinką, tobulinti jų kompetencijas, pad ti siekti karjeros paaukštinimo, sudaryti naujas darbo galimybes, prad ti savo verslą, mažinti vertikalią ir horizontalią lyčių segregaciją darbo rinkoje apskritai (2e straipsnis). Pastarieji teisiniai pagrindai tampa rimta galimybe realizuoti lyčių lygyb s socialinius, ekonominius siekius socialinių fondų įsisavinimo procese. Aukšto lygio grup s (High Level Group) lyčių aspektui integruoti, įsisavinant struktūrinę paramą, įsteigimas. Šiai specialiai grupei vadovauja DG Regio ir atstovauja svarbių diskusijų, nurodyta tema, forumą. Grup veikia kaip neformalus bendradarbiavimo tinklas, atsakingas už lyčių aspekto integravimą struktūriniuose fonduose šalyse nar se. Komisija įpareigojo šalis nares į aukšto lygio grupę lyčių aspektui integruoti, paskirti aukšto lygio valstyb s pareigūną, kuris būtų atsakingas už pareigūnų, vykdančių lyčių lygyb s taikymo veiksmus, sąmoningumo didinimui. Pagal nusistov jusią tvarką, grup du kartus per metus susitinka Briuselyje. 7 Council Regulation (EC) No 1260/1999 of 21 June 1999 laying down general provisions on the Structural Funds 9

10 Lyčių lygyb EB iniciatyvoje EQUAL. Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL yra Europos užimtumo strategijos dalis, skirta kovoti su nelygybe ir diskriminacija darbo rinkoje. Šis Europos Sąjungos struktūrinių fondų instrumentas yra finansuojamas Europos socialinio fondo (ESF) l šomis. EQUAL tikslas papildyti ESF remiamas veiklas, skatinant naujų metodų kūrimą, išbandymą ir pritaikymą darbo rinkoje. EQUAL siekia efektyvesn s naujoviškos užimtumo politikos ir praktikos nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu. EQUAL įgyvendinimas yra paremtas teminių prioritetų, inovacijos, partneryst s, galimybių suteikimo, tarptautinio bendradarbiavimo, lyčių lygių galimybių bei poveikio politikai ir praktikai principais. EQUAL parama skiriama Europos užimtumo strategijos ramsčių pagrindu Europos Komisijos nustatytiems devyniems prioritetams, vadinamiems temomis, kuriuos įgyvendinti pasirenka pati valstyb nar. EQUAL projektus įgyvendina strategin s partneryst s, suburiančios visus su konkrečia nelygyb s ir diskriminacijos problema susijusius subjektus, kurios yra vadinamos vystymo bendrijomis (VB). VB turi suteikti galimybę projekto rengime ir valdyme dalyvauti į projektą įtrauktų socialin s rizikos grupių atstovams ir užtikrinti lyčių lygių galimybių principą. VB įsipareigoja bendradarbiauti bent su viena VB kitoje valstyb je nar je, dalyvauti geros praktikos sklaidoje bei jos integravime į politiką ir praktiką. Lietuva dalyvauja Bendrijų iniciatyvoje EQUAL parengdama ir įgyvendindama EQUAL Bendrąjį programavimo dokumentą metams (toliau EQUAL BPD). EQUAL BPD įgyvendinti Europos Sąjunga įsipareigojo skirti 11,866 mln. EUR, bendrojo finansavimo l šos, numatytos valstyb s biudžete, sudarys 3,955 mln. EUR. EQUAL Lietuvoje rems inovacinius projektus, skirtus didinti lygias užimtumo galimybes darbo rinkoje, profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumą bei vystyti lanksčias darbo formas. Taip pat bus remiama prieglobsčio prašytojų socialin ir profesin integracija. Projektai tur s būti skirti 11 EQUAL tikslinių grupių neįgaliesiems, ikipensinio amžiaus žmon ms, jaunimui, buvusiems kaliniams, asmenims, priklausantiems nuo narkotikų, tautin ms mažumoms, netradicin s seksualin s orientacijos asmenims, prekybos žmon mis aukoms, prieglobsčio prašytojams, moterims ir ilgalaikiams bedarbiams. Numatyta galimyb projektus skirti kitoms socialin ms grup ms, projektų teik jams įrodžius jų patiriamą nelygybę ir diskriminaciją darbo rinkoje. Lietuvoje buvo įgyvendinamos šios EQUAL temos: 1. A tema: Atviros darbo rinkos skatinimas, kad lengviau patektų ir grįžtų į darbo rinką asmenys, susiduriantys su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais. 2. G tema: Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama vyrų ir moterų, palikusių darbo rinką, reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones. 3. I tema: Parama prieglobsčio prašytojų integracijai. (Visoms valstyb ms nar ms privaloma tema). 10

11 A temos ribose nustatytos tokios galimos priemon s: Priemon s, kurios pad tų identifikuoti labiausiai diskriminuojamas ar nelygybę patiriančias grupes ir šių grupių poreikius bei nelygyb s ir diskriminacijos darbo rinkoje priežastis. Informacijos apie tikslines grupes sklaida siekiant, kad būtų pripažintas jų pažeidžiamumas darbo rinkoje bei suvokti jų poreikiai bei pažeidžiamumo priežastys. Europin s patirties sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams. Darbas su socialiniais partneriais siekiant skatinti tikslinių grupių narių įdarbinimą. Mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitų paramos sistemų prieinamumo visoms diskriminaciją ir nelygybę patiriančios grup ms didinimas. Mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitokios paramos paslaugų tikslin ms grup ms teikiančio personalo mokymas ir kvalifikacijos k limas. Diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių poreikius atitinkantis mokymas, profesinis orientavimas, konsultavimas ir kitos paramos paslaugos. Priemon s, mažinančios tikslinių grupių atskirtį informacinių ir ryšių technologijų srityje. Naujų paramos sistemų kūrimas ir išbandymas bei esamų tobulinimas tikslu pad ti specifinių sunkumų turintiems asmenims patekti ar grįžti į darbo rinką. Diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių motyvaciją ir pasitik jimą savimi skatinančios priemon s Priemon s, skirtos tikslinių grupių neigiamų stereotipų įveikimui darbdavių tarpe. G temos ribose nustatytos tokios galimos priemon s: Pad ties tyrimai, poreikių identifikavimas ir rekomendacijų bei programų parengimas šeimos ir profesinio gyvenimo suderinamumo klausimais. Informacijos sklaida socialiniams partneriams šeimai palankių darbo organizavimo formų skatinimo ir naudos klausimais. Europin s patirties sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams. Praktinių priemonių parengimas, kurios pad tų taip reorganizuoti darbo organizavimą (ir ypač darbo laiką), kad žmon s gal tų suderinti darbinę veiklą ir šeimos gyvenimą. Vaikų ir kitų išlaikomų priklausomų asmenų (ypač neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių) naujų priežiūros paslaugų parengimas ir bandymas ar esamų tobulinimas, šių paslaugų prieinamumo, kokyb s ir lankstumo vystymas. Paslaugas teikiančio personalo mokymas ir kvalifikacijos k limas. Naujų būdų ir metodų kūrimas ir išbandymas siekiant nustatyti galimybes ir kliūtis padaryti pertrauką profesin je karjeroje. 11

12 Specialių moterų ir vyrų pasirengimo grįžti į darbą po ilgesn s pertraukos (ypač po vaiko priežiūros atostogų) mokymo ir darbo rinkos poreikius atitinkančios kvalifikacijos atnaujimo programų parengimas, bandymas ir įdiegimas. Veiksmai, skatinantys vyrus imti vaiko priežiūros atostogas. Priemon s, skirtos vyrų ir moterų stereotipinių vaidmenų šeimoje panaikinti. I temos ribose nustatytos tokios galimos priemon s: Lietuvos visuomen s supratimo kursų organizavimas ir tobulinimas siekiant palengvinti prieglobsčio prašytojų socialinę integraciją. Informacijos sklaida apie prieglobsčio siekimo priežastis, prieglobsčių prašytojų kultūrą, tik jimą, tradicijas ir problemas, su kuriomis jie susiduria siekdami kurti gerus ryšius su vietos bendruomen mis. Kvalifikacijos pripažinimo mechanizmų prieglobsčio prašytojams, neturintiems kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, sukūrimas siekiant nustatyti šių asmenų profesinę kvalifikaciją ir išsilavinimą bei išduoti jiems atitinkamus sertifikatus. Prieglobsčio prašytojų individualizuotas mokymas, profesinis orientavimas, konsultavimas, įvadiniai įvairių profesijų kursai ir profesinių įgūdžių tobulinimas. Su pab g liais dirbančių atitinkamų institucijų personalo kvalifikacijos k limas. Ypač Kultūrin s įvairov s srityje (daugiakultūrinis lavinimas). Psichologin pagalba specialių poreikių turintiems prieglobsčio prašytojams. Ypatingas d mesys turi būti skiriamas psichologinių problemų turinčioms musulmonų tik jimo moterims. EQUAL-e remtasi šiais rodikliais: - finansiniais (financial) rodikliais išteklių naudojimui vertinti; - fiziniais (physical output) rodikliais EQUAL veiklos mastams vertinti; - rezultatų (outcome) rodikliais tiesioginiams ir betarpiškiems rezultatams vertinti ir - poveikio (impact) rodikliais artimo ir ilgo laikotarpio poveikiui vertinti. EB iniciatyvos EQUAL A temos projektų nacionaliniai priežiūros rodikliai. A tema (Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais) rodikliai: 1. Asmenų (neįgalieji, ikipensinio amžiaus asmenys, jauni žmon s, buvę kaliniai, asmenys, priklausomi nuo narkotikų, tautin s mažumos, netradicin s seksualin s orientacijos asmenys, moterys (siekiant gerinti jų pad tį darbo rinkoje ir įtvirtinant lyčių lygyb s principus), ilgą laiką nedirbantys asmenys, prekybos žmon mis aukos, prieglobsčio prašytojai, kita), dalyvavusių vystymo bendrijos remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemon se, skaičius suklasifikuoti pagal socialin s rizikos grupes ir lytį. 12

13 2. Asmenų(neįgalieji, ikipensinio amžiaus asmenys, jauni žmon s, buvę kaliniai, asmenys, priklausomi nuo narkotikų, tautin s mažumos, netradicin s seksualin s orientacijos asmenys, moterys (siekiant gerinti jų pad tį darbo rinkoje ir įtvirtinant lyčių lygyb s principus), ilgą laiką nedirbantys asmenys, prekybos žmon mis aukos, prieglobsčio prašytojai, kita), dalyvavusių motyvacijos ir pasitik jimo savimi skatinimo priemon se, skaičius suklasifikuoti pagal socialin s rizikos grupes ir lytį. 3. Darbuotojų, dirbančių su socialin s rizikos grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme ir įgūdžių lavinimo užsi mimuose, skaičius (vienetais) (pagal lytį neklasifikuojama). 4. Neigiamiems stereotipams įveikti finansuojamų priemonių skaičius (vienetais) (pagal lytį neklasifikuojama).. 5. Informacijos platinimo renginių integracijai į darbo rinką skatinti ir darbdaviams supažindinti su socialin s rizikos grupių poreikiais skaičius (vienetais) (pagal lytį neklasifikuojama). Prašoma nurodykite temas. 6. Asmenų, gavusių naudos iš veiksmų, skirtų pad ti jiems patiems spręsti savo problemas, skaičius (pagal lytį neklasifikuojama). EB iniciatyvos EQUAL G temos projektų nacionaliniai priežiūros rodikliai. G tema (Šeimos gyvenimo ir profesin s veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, pl tojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones) rodikliai: 1. Asmenų (neįgalieji, ikipensinio amžiaus asmenys, jauni žmon s, buvę kaliniai, asmenys, priklausomi nuo narkotikų, tautin s mažumos, netradicin s seksualin s orientacijos asmenys, moterys (siekiant gerinti jų pad tį darbo rinkoje ir įtvirtinant lyčių lygyb s principus), ilgą laiką nedirbantys asmenys, prekybos žmon mis aukos, prieglobsčio prašytojai, kita), dalyvavusių vystymo bendrijos remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemon se, skaičius suklasifikuoti pagal socialin s rizikos grupes ir lytį. 2. Išbandytų priemonių ir sukurtų iniciatyvų, kuriomis siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, skaičius (pvz., vaikų priežiūros schemos, pagyvenusių ir neįgalių žmonių priežiūros schemos ir t. t.); priemonių skaičius, tenkantis vystymo bendrijai (vienetais) (pagal lytį neklasifikuojama). 3. Darbuotojų, dirbančių su socialin s rizikos grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme bei įgūdžių lavinimo užsi mimuose, skaičius(pagal lytį neklasifikuojama). 4. Informacijos apie darbo laiko balansą ir lanksčias darbo organizavimo formas platinimo renginių skaičius (vienetais). Prašoma nurodyti temas. 5. EB iniciatyvos EQUAL I temos projektų nacionaliniai priežiūros rodikliai. I tema (parama prieglobsčio prašytojų integracijai) rodikliai: 1. Asmenų (prieglobsčio prašytojai, projekto personalas), dalyvaujančių vystymo bendrijos veikloje, skaičius, suklasifikuojant pagal lytį. 13

14 2. Prieglobsčio prašytojams surengtų kursų, kuriais siekiama palengvinti jų socialinę integraciją į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką, skaičius (vienetais) (pagal lytį neklasifikuojama). 3. Darbuotojų, iš jusių mokymą institucijose, kurios rūpinasi prieglobsčio ieškančiais asmenimis, skaičius (pagal lytį neklasifikuojama). Kadangi pastarasis tyrimas yra skirtas pasekmių vertinimui, tyrime pateikiama ES ir Lietuvos struktūrinių fondų reglamentų vert s įvertinimas. Be to, tyrime nagrin jamas nuostatų institucinis ir viešosios politikos poveikis bei siekiama pateikti alternatyvas ir rekomendacijas. Tyrime taip pat siekiama pateikti rekomendacijų, kaip taikyti, matuoti, steb ti, vertinti, prižiūr ti ir kontroliuoti, integruoti lyčių lygyb s aspektą naujame m. programavimo periode. 2. Terminų gryninimas ir išsamumas bei atitiktis ES terminologijai. Darninant ES ir Lietuvos teisinę aplinką, socialines politikas ir strategijas, išryšk jo lyčių lygyb s ideologijos įdiegimo lingvistin problema. Kai kurie terminai, galbūt d l laiko stokos ar vert jų nepakankamos kompetencijos, valstyb s tarnautojų skirtingo išsilavinimo / žinojimo, suvokimo ar net traktavimo, savo pagrindine lietuviškąja prasme, neatitinka ES vienos iš pagrindinių, anglų kalbos, prasmių, d l ko nacionaliniame lygmenyje kyla nemažai nesusipratimų, nesusikalb jimo, interpretacijų ir neteisingai vartojamų terminų praktikų. Vartojamos tiesiogiai susijusios sąvokos atitinka sąvokų reikšmes, apibr žtas Lietuvos Moterų ir vyrų lygių galimybių ir susijusios sąvokos atitinka sąvokų reikšmes, apibr žtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (Žin., 1998, Nr ). Siekiant terminų aiškumo ir išsamumo papildomai trumpai apžvelgsime vartojamos Europos Sąjungos (toliau ES) dokumentuose vartojamos sąvokos: Moterų ir vyrų lygios galimyb s - tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas. Tai suprantama kaip moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo užtikrinimas. Asmenų lygyb yra vienas iš žmogaus teisių principų, įtvirtintas tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalin se teis s aktuose. Lygiateisiškumą pažeidžianti veikla diskriminacija yra draudžiama, tod l ir siekiama sudaryti sąlygas lygiateisiškumui užtikrinti ir įgyvendinti. Paties lygiateisiškumo turinys kinta ir plečiasi. Teisinio reguliavimo prasme n vienas asmuo n ra pranašesnis už kitą. Lygiateisiškumas reiškia ne tai, kad asmenys yra vienodi, o kad įstatymas neatsižvelgia į jų skirtingumą. Tas skirtingumas neturi vaidinti visuomen je jokio vaidmens. Pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo reiškiamas pažeminimas, panieka, taip pat teisių apribojimas ar privilegijų teikimas d l asmens savybių pažeidžia teisinę lygybę ir galimybes į vienodą išsilavinimą, darbą, vienodas darbo sąlygas, vienodą atlyginimą už tokį patį darbą, karjeros siekimą, apsaugą nuo atleidimo iš darbo, galimybę kelti kvalifikaciją, gauti socialinę ir sveikatos apsaugą ir pan. 14

15 Lyčių lygyb nusako principą, kuriuo vadovaujantis skirtingas moterų ir vyrų elgesys, siekiai ir poreikiai vertinami vienodai ir nesukelia skirtingų padarinių, kurie stiprina nelygybę. Lyčių lygybe vadinamos moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų lygios teis s, atsakomyb s ir galimyb s. Lyčių lygyb jokiu būdu nereiškia, kad moterys ir vyrai turi tapti vienodais, bet siekiama, kad moterų teis s, atsakomyb s ir galimyb s nepriklausytų nuo to ar jie gim moterimi ar vyru. Lyčių lygyb reiškia, jog atsižvelgiama į moterų ir vyrų interesus, poreikius ir prioritetus, pripažįstant įvairių moterų ir vyrų grupių įvairovę. Lygyb tarp moterų ir vyrų ne tik žmogaus prigimtinių teisių dalis, bet yra darnios visuomen s pl tros prielaida ir vystymosi rodiklis. Lyčių santykiai nusako abipusiškai priklausomus moterų ir vyrų santykius, kurie reiškia, kad su moterimis susiję pokyčiai lems su vyrais susijusius pokyčius, ir atvirkščiai. Vienodo (lygaus) vertinimo / traktavimo principas "vienodo požiūrio principas" 8 (angl. the principle of equal treatment), kuris yra esmin žmogaus teis, reiškianti, kad moterys ir vyrai turi būti traktuojami kaip lygūs, bet ne kaip vienodi. Principas laiduoja moterų teisių kaip žmogaus užtikrinimą. ES ir Lietuvos teis je ir strateginiuose dokumentuose naudojamos sąvokos: lyčių lygyb (gender equality), diskriminacija lyties pagrindu (sex discrimination, discrimination on the grounds of sex), moterų ir vyrų lygios galimyb s (equal opportunities for women and men), moterų ir vyrų vienodas traktavimas (equal treatment of women and men ), lyčių aspekto integravimas (gender mainstreaming) - lietuviškas gender mainstreaming atitikmuo lyčių aspekto integravimas patvirtintas Valstybin s kalbos komisijos 2001 metais), poveikio lytims vertinimas (gender impact assessment), lyčių aspektą integruojantis biudžetas (gender budgeting) 9 ir kitos lyčių lygyb s politikoje naudojamos sąvokos. Nei teis s aktuose, nei strateginiuose dokumentuose n ra apibr žta ar naudojama sąvoka lyčių lygios galimyb s (gender equal opportunities), tod l n ra naudotina ir keistina į moterų ir vyrų lygias galimybes ar lygias galimybes moterims ir vyrams. Galima numanyti, kad 1998 m. priimtas svarbiausias lyčių lygiateisiškumą įtvirtinantis LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas Lietuvoje (1998), suponavo terminų anglų ir lietuvių kalba prasm s neatitikimą. Lietuviškai moteriška, vyriška gimin arba trumpiau prigimtin lytis, tiesiogiai susijusi su skirtingais biologiniais pradais. Suprantama, žmonių bendruomen je jie papildomi socialiniais, kultūriniais ir psichologiniais ypatumais, kurie įvardinami terminu socialin / kultūrin /psichosocialin lytis (gender) apibūdina lyčių (moterų ir vyrų) savybes, jų socialinius vaidmenis bei lytims priskiriamų moteriškumo ar vyriškumo savybių supratimą, lyčių identitetą (tapatumą, savastį). Gimin socialinis, kultūrinis darinys, determinuojantis kaip elgiasi ar veikia vyras bei moteris įvairiose kultūrose, visuomen se. Gimin kaip sociokultūrinis darinys kinta b gant laikui, yra veikiamas socialinių normų, socialinio statuso, etniškumo, išsimokslinimo, institucinio šališkumo ir visuomen s gerov s. LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, priimto 1998 m., kaip naujos mūsų šaliai socialin s politikos teisiniam reglamentavimui, terminologine prasme pasirinko švelnesnę traktuotę vietoje platesn s sociolingvistine prasme sąvokos moterų ir vyrų lygyb s įstatymas pasirinktas tam laikui politiškai korektiškesnis (gal net geriau suprantamas, nepainiojant prigimtin s moteriškos ar vyriškos gimin s/lyties su socialine / Valstybin kalbos komisija dar n ra patvirtinusi tikslaus lietuviško atitikmens 15

16 kultūrine /psichosocialine lytimi, ang. gender) terminas moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Įstatymui įgyvendinti keliami pagrindiniai uždaviniai visaapimantis ir lygiateisiškas abiejų lyčių dalyvavimas pilietiniame, kultūriniame, ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu bei visų formų diskriminacijos panaikinimas. ES sutartyje lygių galimybių užtikrinimas keliamas kaip vienas iš pagrindinių tikslų ir lygių galimybių moterims ir vyrams politika laikoma sud tine socialin s (ypač užimtumo) politikos dalimi. Įvedami ES lyčių lygyb s standartai, susiję su vienodų sąlygų įsidarbinant, siekiant profesinio išsilavinimo/persikvalifikavimo, paaukštinimo tarnyboje (karjeros) bei nustatant vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vert s darbą moterims ir vyrams, taikymu. Populiar jant kokyb s kultūrai, lyčių aspekto integravimas traktuotinas kaip veiklos kryptis lygyb s link (mainstreaming equality) reiškia lyčių lygyb s integravimą į sistemas, struktūras, institucijas, programas, įvairią politiką ir praktiką. Moterų ir vyrų lygyb arba lyčių lygyb yra tikslas (žr.es sutarties 2 str.). (socialin ) lyčių lygyb (angl. Gender equality, vok.- Geschlechtgleichheit, pranc. - égalité de genre) demokratijos ir teisin s valstyb s principas, viena iš ES Pagrindinių teisių chartijos visuotinų ir nedalomų vertybių - kiekvieno asmens laisv pasirinkti ir pl toti savo individualius geb jimus, išsivaduojant iš įsišaknijusių tradicinių socialinių lyčių vaidmenų suvaržymų; siekinys, reiškiantis lyčių vienodas teises, pareigas, statusą, privilegijas ir lygias galimybes, turinčias vienodus įgaliojimus dalyvauti visose viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Lyčių lygyb - lyčių lygiavertiškumo bei specifinių moterų ir vyrų poreikių pripažinimas, nepriklausomai nuo įsigal jusio istorinio lyčių šališkumo, biologinių skirtumų ar socialin s nelygyb s. Lyčių lygyb reiškia vienodą moterų ir vyrų su jų esamais skirtumais bei skirtingais vaidmenimis visuomen je vertinimą ir priimtinumą; tai teis būti skirtingiems, atsižvelgiant į moterų ir vyrų skirtumus, susijusius su klase, politiniais įsitikinimais, religija, etniškumu, rase, seksualine orientacija. Žmogaus teis s pripažįstamos visiems individams nepriklausomai nuo jų asmeninių savybių. Žmogaus teisių doktrina grindžiama visų žmonių lygyb s prieš įstatymus, orumo, lygiavertiškumo nuostata. Žmonių lygyb yra vienas iš žmogaus nepriklausomai nuo lyties, teisių principų, įtvirtintų tarptautiniuose dokumentuose. Moterų ir vyrų lygios galimyb s suprantamos kaip moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimas. Strategijos moterų ir vyrų lygyb s tikslui siekti gali būti įvairios. Populiariausios: a) lyčių aspekto integravimas arba lyčių (lygyb s) aspekto integravimas (angl. the gender (equality) mainstreaming) tai vyraujanti poveikio lytims strategija; tai sisteminis lyties aspekto (ir lyčių lygyb s principų) diegimas į visas politin s veiklos sritis, priemones ir programas, į organizacijas ir jų kultūras; b) nediskriminavimas d l lyties, ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo taikymas (equal treatment) ir lygių galimybių sudarymas vyrams ir moterims. Lyčių aspekto integravimas arba vyraujanti lyčių lygyb s viešosios politikos strategija / poveikio lytims strategija - politinių procesų organizavimas, reorganizavimas, tobulinimas, pl tra ir įvertinimas, kad lyčių lygyb s aspektas būtų įtrauktas į visas politikos sritis, visus lygmenis, visus etapus, visų veik jų, paprastai dalyvaujančių politin je veikloje, taip pat bet kurios planuojamos veiklos, 16

17 įstatymų, strategijų ir programų visose srityse ir visais lygmenimis įvertinimas atsižvelgiant į poveikį tiek moterims, tiek vyrams. Lygių galimybių moterims ir vyrams užtikrinimas suponuoja tam tikras konkrečias sritis kuriose šis metodas taikytinas, pavyzdžiui užimtumas, švietimas, mokslas. Tačiau lyčių lygyb turi būti užtikrinta visose srityse. Didel je dalyje sričių moterų ir vyrų lygių galimybių metodo siekiant lyčių lygyb s tikslų taikyti n ra įmanoma. Pavyzdžiui, aplinkosaugoje ar kitose mažiau tradicin se lyčių lygyb s požiūriu srityse. Tas pat taikytina kalbant apie globalias sritis, apimančias plačią problematiką, didelį kiekį įvairių aspektų, o ypač procesų, pavyzdžiui, ekonomika. Šiais atvejais lygių galimybių moterims ir vyrams metodas, apimantis labai konkrečius dalykus, nebūtų efektyvus siekiant lyčių lygyb s, d l riboto ir susiaurinto taikymo, paliestų tik kai kuriuos nebūtinai svarbiausius aspektus. Tod l naudojamas lyčių aspekto integravimo (gender mainstreaming) metodas, kuomet atsižvelgiama į moterų ir vyrų patirtį, žinias, interesus, specifinius lyčių vaidmenis ir reikalavimus lytims visuomen je, kad abi lytys vienodai gal tų pasinaudoti BPD projekto, priemon s ar politin s programos nauda. Sąvoka lygios galimyb s yra taikoma kai kalbama apie diskriminaciją kitais nei lytis pagrindais. (Žr. LR lygių galimybių įstatymą). Taigi pagal Lietuvos teisę sąvoka lygios galimyb s nesisieja su sąvoka lytis, išskyrus nediskriminavimo lyties pagrindu atvejus. Lietuvos teisin je baz je apibr žta sąvoka moterų ir vyrų lygios galimyb s, tuo atveju, sąvoka turi būti naudojama pilnai, pavartojant visus sąvoką sudarančius žodžius, kitaip, palikus vien sąvoką lygios galimyb s, prarandama galimyb identifikuoti objektą, apie kurį diskutuojama. Atkreiptinas d mesys į tai, kad LR lygių galimybių įstatymas ES ir tarptautinių institucijų įvardinamas kaip Law on Equal treatment, o Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas Gender Equality Law ar Law of Equality between Woman and Man. Oficiali ES lygyb s tarp moterų ir vyrų (lyčių) politika, remiasi visapusišku požiūriu, apimančiu įstatymų leidybą (legislation), lyčių (lygyb s) aspekto integravimą (mainstreaming) ir palaikančias priemones mažuma esantiems lyties atstovams (positive actions). Mažuma esančios lyties atstovus palaikančios priemon s (the positive action measures) veiksmai, nukreipti į specialius konkrečios grup s poreikius ir galintys reikšmingai prisid ti siekiant išpl toti gerąsias patirtis, įveikti pasipriešinimą joms visuomen je ir konkrečiose organizacijose. Pozityvios veiklos veiksmai/priemon s tai - visos priemon s, skirtos suteikti nepakankamai atstovaujamai, silpnesnes galimybes dalyvauti turinčiai lyčiai tam tikrų privalumų profesinio mokymo srityje arba užkirsti kelią patirti nepatogumus d l profesin s veiklos ar juos kompensuoti, siekiant užtikrinti visišką lyčių lygybę darbo srityje. Įtakos/poveikio lytims analiz ir vertinimas (gender impact assessment) skirtas tirti esamoms politikos programoms ir įprastai praktikai ir užtikrinti, kad jos bus vienodai naudingos ir moterims, ir vyrams, atsakant į klausimą kaip programos, projektai veiklos ir pan. pasikeit moterų ir vyrų pad tis? Analiz padeda identifikuoti moterų ir vyrų skirtumus bei jų mastą ir išsiaiškinti, kokią reikšmę tie skirtumai gali tur ti tam tikroms politikos sritims. Ji padeda įvertinti politikos programas ir įprastą praktiką, išsiaiškinti, ar šios programos ir praktika padarys moterims ir vyrams skirtingą įtaką, neutralizuoti diskriminaciją ir užtikrinti lygybę. Tokiai analizei atlikti būtini pagal lytį diferencijuoti statistiniai duomenys ir rodikliai. 17

18 Vienodas atlyginimas 10 (equal pay) - darbo užmokestis vyrams ir moterims už vienodą ar vienodos vert s darbą turi būti vienodas. Nediskriminavimo principas (principle of non-discrimination). Mokslo pasiekiamumas (access to education). Lygyb s principas (principle of equality). Pozityvioji diskriminacija tai valstyb s veiksmai, kuriais siekiama suvienodinti asmenų galimybes darbo srityje, naikinant egzistuojančią faktinę nelygybę, pavyzdžiui nustatant įdarbinimo kvotas, priemones šioms kvotoms įgyvendinti, suteikiant tam tikros grup s asmenims pirmenyb s teisę užimti pareigas, sudarant atitinkamas sąlygas dirbti, atlikti užduotis 3. Horizontalaus prioriteto lygios galimyb s įgyvendinimo, įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, poveikis lyčių lygyb s situacijai Lietuvoje. Turint omenyje, kad m. BPD programavimo planavimas vyko m. laikotarpiu, BPD tikslai lygių galimybių srityje apima lygių galimybių užtikrinimą, didinant vyrų ir moterų lygias galimybes ir socialiai atskirtų grupių galimybes tapti ar išlikti aktyviais socialinio ir ekonominio gyvenimo dalyviais. Šio tikslo siekiama didinant moterų galimybes konkuruoti darbo rinkoje ir tam tikrų visuomen s grupių galimybes pasinaudoti fizine infrastruktūra, švietimu ir mokymu, įgyti įgūdžių, būtinų s kmingam įsidarbinimui, išsilaikymui ir konkuravimui darbo rinkoje. Apžvelgsime VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo, įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą vertinimas. Horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimas pagal BPD prioritetus įvertinimą lyčių lygyb s diskurso požiūriu pagal m. BPD prioritetus m. formuluojami apibendrinti uždaviniai, iš esm s daugiausiai orientuoti į vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimą. Jau HP apraše, lygios galimyb s susiejamos su socialine atskirtimi, kas v liau daro poveikį, sprendžiant apie prioriteto aktualumą BPD priemon se bei taikant lygių galimybių įgyvendinimo priemones. Integruotai įgyvendinant lygias galimybes, šis prioritetas siejamas su vienodų sąlygų tiek vyrams, tiek moterims dalyvauti projektuose sudarymu bei tam tikru moterų skaičiaus tarp naudos gav jų valdymu m. laikotarpio tikslai ir uždaviniai lygių galimybių užtikrinimo srityje, numatantys moterų ir vyrų lygių galimybių didinimą, atitinka LR Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymą. Nors BPD n ra numatyto uždavinio mažinti netiesioginę diskriminaciją, tačiau numatyta taikyti darbo rinkoje silpniau konkuruojančioms grup ms papildomas priemones, tokias kaip netradiciniai įdarbinimo būdai, galimyb s naudotis infrastruktūra, įgūdžių suteikimas, tod l n ra atitinkamos įstatymų nuostatos d l netiesiogin s diskriminacijos. BPD uždaviniai atitinka Valstybines vyrų ir moterų lygių galimybių m. ir m. programas, priimtas BPD rengimo ir įgyvendinimo metu. Programas atitinkantys uždaviniai plačiausiai įgyvendinami vertikaliai 2.3 priemon je. Priemon s 10 EUROVOC 18

19 uždaviniuose numatyta sudaryti sąlygas moterų reintegracijai į darbo rinką bei skatinti subalansuotą atstovavimą darbo rinkoje, mažinant vertikalią ir horizontalią darbo rinkos segregaciją, darbo užmokesčio skirtumus, turinčius neigiamos įtakos moterų ekonominei pad čiai. Programas atitinkančios veiklos stereotipinio visuomen s požiūrio į lyčių vaidmenis mažinimas, profesinio ir šeimos gyvenimo derinimas, vyresnio amžiaus moterų užimtumo, moterų verslumo skatinimas, papildomas moterų, grįžtančių į darbo rinką po motinyst s atostogų, r mimas, n ra numatytos priemon s uždaviniuose, tačiau buvo pasiūlytos projektų reng jų. Tuo tarpu m. programoje švietimo srityje numatytas uždavinys sudaryti palankesnes sąlygas moterims siekti mokslo, karjeros, bei tobulintis profesijos srityje, yra įtrauktas tik iš dalies, t.y. kaip moterų galimyb s tobulintis profesijos srityje. Šis uždavinys įgyvendinamas, užtikrinant lygų vyrų ir moterų dalyvaujančių mokymuose skaičių m. programa papildyta konkretesniais uždaviniais d l lygių galimybių aukštajame moksle užtikrinimo. Numatytas moterų orientavimas į perspektyvias, karjeros ir pajamų požiūriu, specialybes, kurių atžvilgiu, moterys aukštajame moksle dalyvauja mažesniu mastu nei vyrai, skirtumo tarp moterų ir vyrų skaičiaus aukščiausiose mokslo pakopose mažinimas. Palankesnių sąlygų moterims dalyvauti mokslin je veikloje BPD n ra numatytos, nors 2.5 priemon yra skirta žmogiškųjų išteklių kokyb s gerinimui mokslinių tyrimų ir inovacijos srityje. Į šios priemon s uždavinius ar remiamas veiklas lyčių aspektas n ra integruotas, nežiūrint žymaus moterų ir vyrų mokslinio užimtumo technologiniuose/gamtamoksliniuose moksluose bei socialiniuose/humanitariniuose moksluose skirtumo m. įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas išpl t diskriminacijos sampratą tikslinių grupių atžvilgiu, nors anksčiau rengtas ir patvirtintas BPD iš dalies atitinka šį įstatymą, tod l parama nebūtinai tur jo būti skiriama visoms jame numatytoms tikslin ms grup ms (arba BPD tur jo būti priartintas naujai priimtam įstatymui? Ar techniškai įmanoma taisyti tokio pobūdžio dokumentus? Jeigu taip, tai kokia tvarka?). Tod l logiška, kad nebuvo numatyta priemonių, skirtų diskriminacijos užimtumo mažinimui seksualin s orientacijos srityje, religijos pagrindu, taip pat n ra atskirų uždavinių amžiaus atžvilgiu, nors amžius įtrauktas į kai kurias priemones, kaip papildomas tikslin s grup s požymis. Tačiau šios sritys padengiamos EQUAL BPD 11. Be to uždaviniai tautinių mažumų, neįgaliųjų lygių galimybių atžvilgiu, įtraukti vertikaliai į 2.3 priemonę m., įgyvendinant BPD, priimtas Neįgaliųjų socialin s integracijos įstatymas pakeit nuostatas į neįgaliuosius. Neįgaliųjų žmonių, kaip ir kitų marginalinių grupių problemos spręstinos kartu derinantis su kitų socialinių sluoksnių specifiniais klausimais. Socialin s integracijos programoje tai apibūdinta kaip lygių galimybių principas. BPD neįgaliųjų problemos yra sprendžiamos atsietai, diferencijuotu būdu, neintegruojant lyties, nenumatant šviečiamosios veiklos, mažinančios stereotipines nuostatas neįgaliųjų atžvilgiu. Lyčių lygioms galimyb ms vertikaliai daugiausiai d mesio skirta priemon je 2.3, numatant poveikį lygioms galimyb ms bei akcentuojant lyčių lygias galimybes: Įgyvendinant šią priemonę, bus išsaugomos ir pl tojamos lygios vyrų ir moterų galimyb s. Pagal šią priemonę taip pat numatomos investicijos, pad siančios įtvirtinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir moterims integruotis į darbo rinką. Kitose 2 prioriteto priemon se poveikis lygioms galimyb ms susietas su lyčių lygybe, lygių galimybių prioritetas žymiausias 2 prioritete Žmogiškų išteklių pl tra, konkrečiai 11 Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas metams