Kodėl žmonėms bus geriau gyventi įgyvendinus 6 reformas?

Transcription

1 Kodėl žmonėms bus geriau gyventi įgyvendinus 6 reformas?

2 6 REFORMŲ PRIEŽASČIŲ IR NAUDŲ GYVENTOJAMS SANTRAUKA 2017 metai Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius 5 metus, Lietuvos BVP 2017 m. augo 3,8 proc. Palyginimui Europos Sąjungos (ES) vidurkis 2,4 proc. Visgi sudėtingos daugiametės problemos vis dar kankina Lietuvą, jautriausias klausimas demografija. Nuo 2006 m. gyventojų sumažėjo netoli 0,5 mln. asmenų. Skatina emigruoti: nepriimtini atlyginimai, perspektyva gauti menkas pensijas. Be to, šalyje nepriimtinas natūralus gyventojų pakaitumas dėl per didelio mirtingumo ir dėl per mažo gimstamumo ir tai nepalankiai veikia demografiją. Dėl to Vyriausybė siūlo visapusiškų reformų paketus iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Švietimas apima pirmuosius 22 žmogaus gyvenimo metus. Asmenybės gyvenimo pradžioje nepadėjus tinkamo žinių ir įgūdžių pagrindo, vėlesnis valstybės įsikišimas padėtį menkai tepagerins. Įgyvendinus švietimo reformą, mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių sumažės 50 proc. Patyčių lygis, šiuo metu siekiantis 54 proc., sumažės ketvirtadaliu. Jaunimo nedarbas sumažės trečdaliu nuo 15 iki 10 proc. Ilguoju laikotarpiu iki 1,5 karto padidės atlyginimas baigusiems geresnes švietimo įstaigas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Jau 2019 m. vaikai ir jų tėvai pajus reformos vaisius bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, mokinių pasiekimų vertinimas bus pakeistas į visapusišką asmenybės vertinimą, 62 proc. mokyklų bus aprūpintos modernesnėmis laboratorinėmis mokymo priemonėmis (šiuo metu tokių yra tik 11 proc.), 26 tūkst. daugiau mokinių galės lankyti būrelius. Mokytojo profesija taps prestižinė mokytojai bus rengiami geriausiose aukštosiose mokyklose m. mokytojų atlyginimai padidės vidutiniškai 14 proc. ir pasieks eurų. Ateis naujų, jaunų, gabių mokytojų. Išskirtinis dėmesys mokymo kokybei didinti 2019 m. 150 silpnų mokyklų (arba 40 tūkst. mokinių) bus suteikta išskirtinė pagalba mokymosi lygiui pakelti. 85 proc. mokyklų vykdys ne mažiau kaip vieną patyčių prevencijos programą. Valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius 2019 m. išaugs daugiau kaip Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta šalies vystymuisi svarbiose gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos srityse. Jauniems žmonėms daugės paskatų pradėti mokslininko karjerą 2019 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc., arba 165 eurais (bruto), doktorantų stipendijos augs apie 370 eurų.

3 Ypač svarbu sveika ir veikli visuomenė, kurioje piliečiai gali ilgai išlikti darbingi ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu. Įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, kasmet bus išsaugota apie 350 gyvybių, sveiko gyvenimo metų trukmė pailgės 10 mėnesių, savižudybių sumažės trečdaliu. Jau 2019 m. pacientai ir jų artimieji pajus reformos vaisius: laukimo eilėje pas šeimos gydytoją laikas sutrumpės nuo 15 iki 7 dienų, eilės gauti gydytojo specialisto paslaugas laikas sutrumpės ketvirtadaliu nuo 40 iki 30 dienų. Padidėjus ilgalaikės slaugos prieinamumui sumažės artimųjų slaugos poreikis - dėl to apie 25 tūkst. gyventojų galės dirbti daugiau valandų. Medikai liks dirbti Lietuvoje jiems atlyginimai didės vidutiniškai 20 proc. pradedant nuo 2018 m. I pusmečio. Investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugą suteiks didesnes galimybes žmonėms patirti sėkmę. Tačiau savaime darbo vietos nesusikurs, dėl to reikia investuoti į mokesčių sistemos patrauklumą ir inovacijų plėtrą. Darbo jėgos mokesčiai mažės pagal aiškų trimetį planą, ypač gaunantiems vidutines pajamas asmenims, išplečiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir jį nuosekliai didinant. Taip pat visiems sumažinant socialinio draudimo įmokos tarifą 2 proc. punktais. Gaunantiems VDU, mokesčių našta per 3 metus sumažės 5,1 proc. punkto. Gaunantiems 1,67 VDU, mokesčių našta sumažės 3,4 proc. punkto. Jau 2019 m. gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais, o gaunantiems 1,7 VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį. Pokyčius pajus 1 mln. dirbančių asmenų. Mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, darbo mokesčiai bus mažiausi Baltijoje šalyse. Dėl inovacijų reformos penktadaliu greičiau augs bendrasis vidaus produktas (BVP), gyventojų atlyginimai didės šeštadaliu sparčiau, inovacijų pokyčiai palies net 50 proc. šalies įmonių. Modernioje valstybėje neturi būti vietos išsikerojusiai šešėlinei ekonomikai, dėl to sąlygos veikti legaliai pagerės, galimybių veikti nelegaliai sumažės. Šešėlio sumažinimas 2019 m. papildys viešuosius biudžetus 200 mln. eurų, kurie bus skirti gyventojų švietimui, sveikatai, darbo mokesčių mažinimui. Tam, kad geriau išugdyti ir sveikesni šalies gyventojai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje, svarbu užtikrinti perspektyvias socialines garantijas, ypač finansiškai saugią senatvę. Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus didesnes pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio ir 2020 m. esamų pensininkų pensijos didės vidutiniškai apie 23 eurus. Šešios reformos, įgyvendinamos kartu, iš esmės pagerins gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką Lietuvoje, žmonės daugiau uždirbs ir turės daugiau paskatų dirbti Lietuvoje. Pakeisime Lietuvos vaikų ateitį per švietimo sistemą, mažiau žmonių mirs pirma laiko, gyvens sveiką gyvenimą ilgiau, senatvė bus visavertė. Visapusiškai parengsime Lietuvą XXI amžiaus iššūkiams. 2

4 REFORMŲ PRIEŠISTORĖ IR KELIAS Į SĖKMĘ 2017 metai Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi. Lietuvos BVP 2017 m. augo 3,8 proc. tai sparčiausias augimo tempas per paskutinius 5 metus ir gerokai spartesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį 2,4 proc m. kovą Europos Komisijos (EK) ataskaitoje apie Lietuvą akcentuota, kad panaudojame ekonomikos augimą didindami socialinę įtrauktį 1 didesnė gyventojų dalis pajunta pokyčius. Ypač daug dėmesio socialiniam saugumui ir socialinei gerovei skyrėme formuodami 2018 m. biudžetą bendras socialinės gerovės priemonių paketas siekė net 0,6 mlrd. eurų m. kovą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pokyčiai socialinės politikos srityje didina žmonių socialinį saugumą ir mažina paskatas veikti šešėlyje 2. Lietuvos valdžios sektoriaus balansas 2017 m. buvo geriausias nuo nepriklausomybės atkūrimo pasiektas fiskalinis perteklius, kuris, išankstiniais duomenimis, sudarė 0,5 proc. BVP. Prie paskutinių reikšmingų ekonominių ir fiskalinių rodiklių prisidėjo Vyriausybės priimti sprendimai. Pasaulio banko tyrime Doing Business 2018 Lietuva pakilo į 16 vietą, o jokia kita Vidurio ir Rytų Europos regiono šalis nepagerino savo pozicijų. Esame palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių, lenkiame tokias valstybes kaip Airija (17 vieta) ar Vokietija (20 vieta). Migracijos tendencijose taip pat išryškėjo teigiamas faktas pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį 2017 m. gruodį užfiksuota, kad atvyko daugiau asmenų, nei išvyko 3. Vyriausybės atsakymas į daugiametes lėtines Lietuvos ligas Prie paskutinių reikšmingų ekonominių ir fiskalinių rodiklių prisidėjo Vyriausybės priimti sprendimai. Tačiau tam tikros sudėtingos pagrindinės problemos vis dar daugelį metų kankina Lietuvą. Jautriausias šalies gyvenimo klausimas demografijos paveikta darbo rinka. Demografijos problematiką lemia socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Nepriimtini atlyginimai ir perspektyva gauti menkas pensijas skatina emigruoti, o per didelis mirtingumas ir Lietuvoje vis dar nepavyksta išspręsti pagrindinių daugelį metų besitęsiančių problemų, pagrindinė iš jų demografijos veiksniai. 1 Ištrauka iš EK ataskaitos: Lithuania is experiencing a strong economic upswing and is using this opportunity to make growth more inclusive <...>. 2 Ištrauka iš EBPO ataskaitos: Recent reforms of the Labour Code, the unemployment insurance system, employment policies, minimum-income benefits and public pensions have reduced incentives for informal employment and raised income security. ds-to-address-its-demographic-challenge-and-boost-job-quality.htm 3 Pagal 2018 m. kovo mėnesį galiojusius išankstinius duomenis. 3

5 per mažas gimstamumas lemia nepriimtiną natūralų gyventojų pakaitumą. Nuo 2006 m. gyventojų sumažėjo arti 0,5 mln. asmenų. Kitas rizikos signalas rodo, kad nuo 2014 m. nebejudame link ES vidurkio pagal gerovės rodiklį (BVP vienam gyventojui). Lietuvos išsivystymo lygis išaugo 50 proc. per pirmuosius 10 narystės ES metų. Tačiau jau kelerius metus iš eilės matome, kad pažanga tiesiog sustojo m. mes nė kiek nepriartėjome prie vidutinio europiečio gyvenimo lygio. Gerovės pokyčių pažanga tiesiog sustojo m. mes nė kiek nepriartėjome prie vidutinio europiečio gyvenimo lygio. Lietuva jau ne kartą pademonstravo valią priimdama šaliai lemtingus sprendimus: 1918 m. įkūrė nepriklausomą valstybę, 1990 m. atkūrė Lietuva istoriškai jau ne kartą pademonstravo nepriklausomybę ir pasiekė pasaulinį pripažinimą, 2004 m. apsisprendimo valią, ir jos tapo ES ir NATO nare. Neišvengiamai reikia imtis ryžtingų vėl reikia ambicingoms veiksmų ir dabar be ambicingų struktūrinių pertvarkų struktūrinėms reformoms. nebus spartesnio augimo, be politikų, verslo ir visuomenės susitelkimo nebesukursime tokio proveržio stebuklo, kokį kartu pasiekėme įstoję į ES. Dėl to Vyriausybė siūlo visapusiškų reformų paketus iš karto 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Šių reformų rezultatai ir tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę, taip pat padės spręsti opias demografijos problemas. Švietimo ir sveikatos apsaugos sritys yra bene svarbiausios žmogaus gyvenimo cikle. Švietimas apima pirmuosius 22 žmogaus gyvenimo metus, taigi jeigu gyvenimo pradžioje nebus padėtas tinkamas žinių ir įgūdžių pagrindas visapusiškai ugdant jauną asmenybę, vėlesnis valstybės įsikišimas padėtį menkai tepagerins. Nuo švietimo priklauso vaikų galimybės užsiimti gyvenime sėkminga veikla, todėl itin svarbu kryptingai investuoti į šią sritį, kad Lietuvos visuomenė būtų pajėgi atlaikyti naujojo amžiaus išbandymus: konkurencingą aplinką, susijusią su žmonių ir investicijų pritraukimu, nacionalinio saugumo iššūkius Vyriausybė siūlo reformų paketus iš karto 6 srityse, ypač pabrėždama kryptingas investicijas į švietimą ir sveikatos apsaugą. Tai padės spręsti demografijos problemas ir mažinti pajamų nelygybę. ir kt. Ne mažiau svarbi sveika ir veikli visuomenė. Valstybės, kurioje įdiegta veiksminga sveikatos apsaugos sistema, piliečiai gali ilgai išlikti darbingi ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu. Kaip teigiama EBPO 4 ataskaitoje, investavimas į švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą sumažins nelygybę visuomenėje. Be abejo, 4 Ištrauka iš EBPO ataskaitos: Not only cash transfers but also increasing access to public services, such as high-quality education, training and healthcare, constitute long-term social investment to create greater equality of opportunities in the long run. 4

6 švietimo ir sveikatos sistemos savaime nekuria darbo vietų, dėl to būtina atitinkamai investuoti į inovacijas, o svarbiausia didinti darbo rinkos patrauklumą reformuojant mokesčių sistemą, ją darant teisingesnę ir patrauklesnę investuotojams. Svarbu didinti paskatas verslui veikti legaliai užtikrinti sąžiningos konkurencijos aplinką ir mažinti galimybę veikti nedeklaruojant veiklos. Tam, kad geriau išugdyti ir sveikesni šalies gyventojai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje, svarbu užtikrinti perspektyvias socialines garantijas, ypač finansiškai saugią senatvę, todėl būtina reformuoti pensijų sritį. Svarbu tai, kad struktūrinių reformų investicijos, dėl kurių didės BVP, leis padidinti ir viešųjų biudžetų pajamas, vadinasi, ir sukaupti didesnius pensijų mokėjimo išteklius. Švietimo reformos esmė Pagrindinė problematika: per dideli mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių (kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dvejų papildomų mokslo metų); Lietuvos ir sėkmingesnių ES ir EBPO valstybių mokinių pasiekimai reikšmingai skiriasi; 31 proc. mokinių jaučiasi vieniši, 54 proc. mokinių patiria patyčias; švietimo sistema neatitinka darbo rinkos poreikių; taikomųjų rezultatų ir naujomis žiniomis grįstų inovacijų stygius, protų nutekėjimas. Lietuvos socialinių tyrimų centro suburtos mokslininkų grupės teigimu, kryptingai į švietimą Lietuvoje investuotas vienas milijonas eurų duos 5 kartus didesnę grąžą BVP. Investicijos į švietimą kiekvienam visuomenės nariui užtikrins geriausią išsilavinimą ir suteiks XXI amžiui būtinų kompetencijų m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai. Atskiri mokomieji dalykai bus labiau integruoti, orientuoti į ateities kompetencijas, pritaikyti šiuolaikinei technologinei aplinkai. Bendrasis ugdymas taps įtraukus pritaikytas Numatomos investicijos į švietimo gerinimą 2019 m. 169 mln. eurų. Keisis ugdymo ir dėstymo turinys, bus įvesti kokybės garantai, augs mokytojų ir dėstytojų atlyginimai, gerės mokinių bendravimas, sumažės patyčių. kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir galimybėms. Keisis mokinių vertinimo sistema: nuo šiol bus vertinami ne tik visų mokinių testų rezultatai, bet ir atliekamas visapusiškas asmenybės vertinimas. Nauja vertinimo sistema leis formuoti reguliarų padedantį tobulėti grįžtamąjį ryšį, jungiantį tėvus, mokytojus ir pačius mokinius. Mokiniai bus aprūpinti geresnėmis mokymo priemonėmis 62 proc. mokyklų 2019 m. bus aprūpintos laboratorine įranga (šiuo metu tokių yra 11 proc.). Modernios mokymo priemonės leis mokiniams ugdytis tyrėjo kompetenciją, kūrybiškumą, iniciatyvumą. Bus sukurta 10 regioninių STEAM centrų laboratorijų kompleksų, kuriuose visiems to 5

7 regiono mokiniams ir mokytojams bus prieinama pažangiausia gamtos mokslų ir technologijų laboratorinė įranga. Bus mokytojų rengimo ir profesinio augimo sistemos pertvarka. Mokytojai bus rengiami geriausiose aukštosiose mokyklose: 3 pedagogų rengimo centrai, nauji keliai tapti mokytoju, integruotų (kelių dalykų) mokytojai, pradedančiojo mokytojo pareigybė, studijų programų atnaujinimas (nors pusmetis užsienyje), mokslo potencialo stiprinimas pritraukiant geriausią tarptautinę patirtį (tarptautinių profesorių pritraukimas, mokslo grantai), mokytojų kompetencijų ir persikvalifikavimo stiprinimas, mokytojų vertinimo sistemos peržiūra, pareiginiai aprašai, dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas. Vyks mokytojų poreikio prognozavimas. Švietimo sistemos darbuotojai bus motyvuoti, taikant modernią ir mokymo kokybę gerinančią darbo apmokėjimo tvarką. Vidutinis mokytojo viso etato atlyginimas 2019 m. padidės 14 proc. iki 1000 eurų. Moderni ir teisinga mokytojų atlygio sistema, pagrįsta visų mokytojo darbų apmokėjimu, sudarys sąlygas pritraukti jaunus mokytojus ir skatinti mokinių individualią pažangą m. 150 silpnų mokyklų (t. y. šeštadaliui visų mokyklų) bus suteikta išskirtinė pagalba, siekiant gerinti rezultatus. Numatoma pagerinti 40 tūkst. mokinių, šiuo metu besimokančių silpnose mokyklose, pasiekimus. Neformaliojo švietimo plėtra apims 120 tūkst. mokinių, arba 35 proc. visų šalies mokinių (šiuo metu neformaliajame švietime dalyvauja 94 tūkst. mokinių). Atsiras naujų veiklos krypčių (būrelių) pasiūla (pvz., robotika, inžinerija), didės vaikų fizinis aktyvumas, kūrybiškumas. 85 proc. mokyklų vykdys ne mažiau kaip vieną patyčių prevencijos programą, sumažės patyčių mastas. Valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius išaugs daugiau kaip 3000, arba 6,4 proc. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta šalies ūkio inovatyvumui itin svarbiose gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse. Sutelkus aukštųjų mokyklų potencialą, išgryninus jų profilius bus užtikrinta jose vykdomų visų pakopų studijų kokybė. Bus toliau plėtojamas koleginis aukštasis mokslas ir profesinis mokymas, kurie tiesiogiai susieti su šalies regionų bei ūkio sektorių darbo rinkos poreikiais. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc. arba 165 eurais (bruto), doktorantų stipendijos apie 370 eurų. Jauniems žmonėms daugės paskatų sėkmingai baigti doktorantūrą, įgyti mokslo laipsnį ir pradėti mokslininko karjerą. Bus investuojama į kitose šalyse studijas baigusių mūsų šalies talentų susigrąžinimą, kitų šalių tyrėjų ir dėstytojų pritraukimą. Įgyvendinus šiuos uždavinius, mokinių pasiekimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių sumažės 50 proc., visų mokinių pasiekimų lygis išaugs dešimtadaliu, patyčių mastas, šiuo metu siekiantis 54 proc., sumažės ketvirtadaliu, jaunimo nedarbas sumažės 5 proc. punktais (t.y. trečdaliu), o ilguoju laikotarpiu atlyginimai pabaigus geriau veikiančias švietimo įstaigas ir įgijus aukštąjį išsilavinimą išaugs 1,5 karto. 6

8 Reformos investicijos į švietimą 2019 m. sieks 97 mln. eurų papildomų lėšų, o kartu su ES fondų paramos lėšomis 169 mln. eurų. Sveikatos reformos esmė Pagrindinė problematika: mirtingumo rodikliai Lietuvoje 1,4 karto didesni už ES vidurkį; mirčių, kurių buvo galima išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje antras didžiausias ES po Latvijos; tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje (74,7 metų) daugiau kaip 5 metais mažesnė už ES vidurkį (80,9 metų); mirčių, kurių buvo galima išvengti dėl geresnės prevencijos ir sveikos gyvensenos, skaičius yra didžiausias ES; dešimtadalis gyventojų iš viso atideda sveikatos priežiūros paslaugas dėl ilgų eilių; neišvystyta ilgalaikė slauga sukuria didelių nepatogumų gyventojams. Sveikatos apsaugos srities reforma, apimanti šeimos gydytojo komandų didinimą ir mobilių paslaugų plėtrą, 2019 m. sumažins laukimo eilėse pas šeimos gydytojus laiką perpus nuo 15 iki 7 dienų ir tai pajus 0,5 mln. gyventojų. Vystant telemediciną ir tobulinant pacientų registravimo tvarką, eilės siekiant gauti specializuotas paslaugas trumpės ketvirtadaliu nuo 40 ir 30 dienų ir tai pajus 250 tūkst. gyventojų m. į sveikatos paslaugų gerinimą bus investuota 126 mln. eurų. Didės šeimos gydytojo komandos, trumpės eilės pas specialistus, augs medikų atlyginimai, stiprės prevencija, pigs vaistai, bus išplėtota ilgalaikė slauga. Pagerės viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Kokybė bus užtikrina peržiūrint sveikatos priežiūros įstaigų modelį. Medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc., pradedant nuo 2018 m. I pusmečio. Prioritetą numatoma teikti mažiausiai uždirbantiesiems. Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų (bruto), slaugytojo etato apie 150 eurų (bruto). Dėl augančių atlyginimų medikai liks dirbti Lietuvoje. Konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo viešosios įstaigos vadovo sprendimo. Daugiau pajėgų bus skirta reaguoti į ūmius infarkto ir insulto atvejus. Taip pat bus sustiprinta prevencija. Gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose 2019 m. dalyvaus papildomai (palyginti su 2017 m.) 40 tūkst. žmonių, 2020 m. 70 tūkst., 2021 m. 110 tūkst., dėl to sumažės užleistų onkologinių ligų atvejų, nes profilaktinės sveikatos programos leis nustatyti daugiau onkologinių ligų ankstyvosiose stadijose. Sumažės išlaidos vaistams, ypač tai pajus gaunantys mažas pajamas asmenys. Paciento išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalis nuo visų išlaidų nuosekliai mažės nuo 21 proc m. iki 16 proc m. 7

9 Higienos instituto ekspertų vertinimu, pagerinus sveikatos apsaugos paslaugas kasmet bus išsaugota apie 350 gyvybių, o vidutinė sveiko gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių. Padidinus greitosios medicinos pagalbos brigadų, aptarnaujančių pacientus ūmiais atvejais, skaičių, mirčių nuo infarkto sumažės trečdaliu, nuo insulto ketvirtadaliu. Savižudybių sumažės trečdaliu (2016 m. užfiksuota 28,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2019 m. numatoma sumažinti iki 21,5 atvejo 100 tūkst., 2020 m. 19,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Efektyviai išplėtota ilgalaikės slaugos paslaugų sistema sudarys sąlygas 25 tūkst. gyventojų dirbti daugiau valandų. Reformos investicijos į sveikatą 2019 m. sieks 126 mln. eurų. Mokesčių reformos esmė Pagrindinė problematika: darbuotojas nemato darbdavio sumokėtos socialinio draudimo įmokų dalies; darbo apmokestinimas nepakankamai konkurencingas, palyginti su regiono valstybėmis (Estija, Lenkija); Tarptautinio valiutos fondo (TVF), EBPO, Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės ekspertai paskelbtuose tyrimuose pažymi, kad Lietuvoje neišnaudotos galimybės biudžetą papildyti pajamomis iš ekonomikos augimo nestabdančių nekilnojamojo turto mokesčių; socialinis draudimas patiria didelių išlaidų su draudimo įmokomis nesusietiems mokėjimams (bazinei pensijai). Vyriausybė siūlo aiškų trimetį planą: m. darbo jėgos mokesčiai mažės, ypač gaunantiems vidutines pajamas asmenims, 2019 m. investicijos į mokesčių išplečiant NPD taikymą iki 2,5 VDU ir jį nuosekliai sistemą sieks 173 mln. eurų. didinant. Taip pat visiems sumažinant socialinio Mažesni darbo mokesčiai: Sodros draudimo įmokos tarifą 2 proc. punktais. tarifas mažės visiems 2 proc. Gaunantiems VDU, mokesčių našta per 3 metus punktais, plačiau bus taikomas NPD, sumažės 5,1 proc. punkto. Gaunantiems 1,67 VDU, aiškią naudą pajus ir vidutines mokesčių našta sumažės 3,4 proc. punkto. Pokyčius pajamas gaunantieji. pajus 1 mln. dirbančių asmenų. Jau 2019 metais gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais per mėnesį, o gaunantiems 1,67 VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį. Darbo mokesčių našta bus mažiausia tarp Baltijos šalių. Mokesčių sistema pasidarys aiškesnė, sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, atitinkamai perskaičiuojant darbo jėgos mokesčių tarifus. Darbuotojo socialinio draudimo (kartu su privalomu sveikatos draudimu) tarifas 18,5 proc., darbdavio 1,24 proc., GPM tarifas 21 proc. 8

10 Mokesčių ir socialinio draudimo srityse daugiau teisingumo: progresinis GPM, Sodros lubos, nekilnojamojo turto mokestis ne pagrindiniam nekilnojamajam turtui, išgrynintas socialinis draudimas. Mokesčių sistemoje bus daugiau socialinio teisingumo: taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas (25 proc.) didesnėms pajamoms, siejant su Sodros įmokų lubomis; plečiamas nepagrindinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas (taikant 0,3 proc. tarifą), išlaikant esamą nekilnojamo turto apmokestinimo sistemos progresyvumą nuo 220 tūkst. eurų. Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą. Mažinant aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų apmokestinimą ir skatinant kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas įvedamos Sodros įmokų lubos: 2019 m. 120 VDU per metus, 2020 m. 84 VDU per metus, 2021 m. 60 VDU per metus. Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų lubos atitiks socialinių išmokų lubas. Reformos investicijos į mokesčių sistemą 2019 m. sieks 173 mln. eurų. Inovacijų reformos esmė Pagrindinė problematika: užimtumas žinioms imliame sektoriuje Lietuvoje sudaro mažiau kaip 3/4 ES vidurkio (69 proc.); verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) (realiai moksliniams tyrimams) sudaro tik 0,27 proc. BVP. Reformos priemonės orientuotos į mokslo žinių komercinimą, paskatas kurti naujus produktus, inovatyvių investicijų pritraukimą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų teigimu, dėl inovacijų reformos penktadaliu greičiau augs BVP. Dėl inovacijų reformos gyventojų atlyginimai augs šeštadaliu sparčiau. Inovacijų reformos naudą inovacijų politikos pokyčius, smarkiai orientuotus į mokslo žinių komercinimą, paskatas kurti naujus produktus pajus beveik 50 proc. šalies įmonių ir juose dirbantys darbuotojai. Reformos investicijos į inovacijas 2019 m. sieks 108 mln. eurų. Šešėlinės ekonomikos mažinimas Pagrindinė problematika: šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES vidurkį; šešėlinės ekonomikos mastas stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, riboja struktūrinių reformų finansavimą; ekonomikos dalis, esanti šešėlyje, nėra pakankamai produktyvi; šešėlyje dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų, o vartotojai kokybės garantijų. 9

11 Modernioje XXI amžiaus valstybėje neturi būti vietos šešėlinei ekonomikai, bent jau tokio masto, kokia ji yra Lietuvoje. Šešėlio esama ir mažose, ir didelėse įmonėse, jis lydi gyventojus, vartotojus, darbuotojus, verslą. Išimtinai vien represinės priemonės nėra tinkamas būdas sumažinti šešėlinę ekonomiką. Vykdant reformą, siūlomos naujos elgseną keičiančios ekonominės paskatos gyventojams ir verslui nebetęsti dalyvavimo šešėliniuose sandoriuose. Numatyta vienkartinė galimybė 2019 m. susimokėti pamirštus mokesčius be baudų ir delspinigių. Bus suteiktas 6 mėnesių laikotarpis savanoriškai deklaruoti ir sumokėti neapskaičiuotus mokesčius. Per šešėlį baltaisiais finansais. Sąlygos veikti legaliai pagerės. Ir priešingai rizikingos įmonės, siejamos su nesąžiningu mokesčių mokėjimu, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, joms bus sunku gauti finansavimą iš bankų. Skatinsime gyventojus pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas, nes nuo 2019 m. jie galės patirtomis išlaidomis susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Gyventojai turės galimybę susimažinti apmokestinamąsias pajamas pirkdami šešėliui jautrias paslaugas. Mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą supaprastins naujos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paslaugos apskaitos paslauga ir virtualus kasos aparatas. Galimybė naudotis šiomis paslaugomis reikšmingai sumažins administracinę naštą. Bedarbio pašalpas gaunantiems asmenims nebus paskatų slėpti pajamas socialinių išmokų mokėjimas įsidarbinus pratęsiamas iki 12 mėnesių. Tuo pačiu atsakomybė už mokesčių pažeidimus taps proporcingesnė. Baudos už administracinius nusižengimus, susijusius su mokesčiais, bus padidintos 30 proc. Pačios Sąlygos veikti legaliai pagerės, galimybės veikti nelegaliai sumažės. atsakomybės už mokesčių slėpimą neišvengiamumas bus užtikrintas taikant moderniausias informacines technologijas. Šešėlio mažinimo priemonės 2019 m. leis biudžetus papildyti 200 mln. eurų. Šiomis lėšomis finansuojamos struktūrinės reformos, gerinančios viešąsias paslaugas. Pensijų reformos esmė Pagrindinė problematika: jau dabar formuojasi vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų disbalansas mažėja dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui. Šimtmečio viduryje numatomas šio santykio pokytis nuo 3,5 iki 1,7. Nesiimant reformos, jau šiuo metu maža pakeitimo norma (neto) dar mažėtų jau po poros dešimtmečių pensija sudarytų ne 42 proc. atlyginimo kaip dabar, bet tik 34 proc. 10

12 Investicijos į švietimą, sveikatą, inovacijas, mokesčius, šešėlio mažinimą prisidės prie greitesnio BVP augimo ir didesnių biudžetų pajamų. Tai didins viešuosius išteklius, skiriamus pensijoms mokėti. Tačiau migruojančioje, mobilioje ir, deja, neišvengiamai senstančioje visuomenėje pensijų kaupimas asmeninėmis įmokomis tampa svarbiu priedu. Valstybės pagalba ir asmens savanoriškos galimybės rinktis kaupimą šiuo atveju tampa kritinės svarbos veiksniais. Naujoji pensijų kaupimo sistema, diegiama nuo 2019 m., bus pagrįsta ekonominių paskatų principais. Asmenys iki 40 metų (pereinamuoju pokyčių laikotarpiu visi šiuo metu Gyventojai, kurių amžius iki 40 metų, bus automatiškai kaupiantieji) bus automatiškai įtraukiami į naują įtraukiami į pensijų kaupimo pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens sistemą, tačiau jie turės galimybę teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime patys neskubėdami apsispręsti nereikalaujant skubotų sprendimų. Šie asmenys turės dėl kaupimo. Net ir kaupiantis galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir asmuo galės laikinai sustabdyti atsisakyti dalyvauti kaupime. Pasiūlymai dalyvauti kaupimą. Visi norintieji galės prisijungti prie kaupimo sistemos. sistemoje bus automatiškai teikiami 3 kartus kas 3 metus iki 40 m. amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą. Visi norintieji, kurie šiuo metu pensijai nekaupia, turės galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo sistemos. Valstybė skatins kaupti lėšas asmeninei pensijai, o valstybės skatinimas ir toliau bus socialiai orientuotas. Prie VDU gaunančio asmens Valstybės suteiks paramą visiems kiekvieno kaupiamo 1 euro bus užtikrintas 50 centų kaupiantiesiems, pavyzdžiui, prie VDU gaunančio asmens kiekvieno priedas iš valstybės biudžeto, o mažesnių pajamų kaupiamo 1 euro bus užtikrintas gavėjus valstybė rems labiau, taip mažindama ateities 50 centų priedas iš valstybės pensininkų pajamų nelygybę. Numatyta asmens įmoka biudžeto. palaipsniui per 5 metus pasieks 4 proc., valstybės biudžeto priedas visiems kaupiantiems 2 proc. (nuo VDU). Didesniam (už 4 proc.) asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai. Pensijų kaupimas atpigs beveik perpus sumažėjus pensijų fondų administravimo mokesčiams, dėl to išaugs lėšų fonduose pajamingumas gyventojams. Įdiegus privalomą gyvenimo ciklo fondų investavimo strategiją, mažės rizika, kad gyventojams bus pasiūlyta neadekvačiai rizikinga ar per daug konservatyvi kaupiamų pensijų investicijos kryptis. Pensijų kaupimas perpus atpigs sumažėjus pensijų fondų administravimo mokesčiams. Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio. 11

13 Visi pensijų reformos pokyčiai derinami su esamų pensininkų interesais vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) ir 2019, ir 2020 m. didės Pensijų reformos vidutiniškai apie 23 eurus. Per m. vidutinė pensija pokyčiai atitinka esamų pensininkų interesus, iš viso padidės apie 110 eurų. Dėl įvedamos minimalios pensijos didės. pensijos mažiausias pensijas gaunantys asmenys (tokių yra 56 tūkst.) 2019 m. pajus spartesnį pensijų padidėjimą būtinąjį ir didesnį stažą įgiję senjorai, kurių pajamos nesiekia 230 eurų, gaus apie 20 eurų didesnes pensijas. Kodėl svarbu suderinti reformas tarpusavyje Kauno technologijos universiteto mokslininkų nuomone, reformų klasterizacija (vienu metu įgyvendinamos kelios reformos) tam tikrais laiko momentais gali sustiprinti jų įgyvendinimo poveikį, nes kai kurie pokyčiai yra kitų, tolesnių reformų pagrindas. Užtikrinti, kad visos šešių sričių reformos dėl savo apimties bus įgyvendintos sklandžiai, didžiulis iššūkis. Dėl to bus atliekamas nuolatinis monitoringas, leisiantis sekti reformų rezultatus ir garantuoti iškeltų ambicingų tikslų pasiekiamumą. Kelių reformų įgyvendinimas vienu metu gali padidinti bendrą naudą. Valstybė daug prarastų, jeigu būtų delsiama įgyvendinti reformas, lėtinami numatyti veiksmai. Mokslininkų įsitikinimu, delsimas ir lėtinimas neigiamai paveiktų planuojamas pertvarkas, taptų papildomų ir dažnai nemenkų finansinių išlaidų susidarymo priežastimi. Kai kurių reformų kaštai ypač išauga ekonomikos smukimo laikotarpiu, todėl palankiau jas vykdyti tada, kai ekonomika auga. Tai yra dabar. 12