Lietuva. Pagrindiniai ES mokslo ir mokslinių tyrimų pasiekimai

Transcription

1 Lietuva Pagrindiniai ES mokslo ir mokslinių tyrimų pasiekimai 2004 > 2009

2 Mokslinių tyrimų politika ir iniciatyvos Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalies Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) įgyvendinimas tapo neatskiriamu ES atsako į globalizacijos keliamus iššūkius elementu. Siekiama sukurti tikrą Europos bendrąją mokslinių tyrimų rinką, kurioje žinios, mokslininkai ir technologijos judėtų per sienas taip, kaip juda prekės, žmonės, paslaugos ir kapitalas. Tai penktoji laisvė laisvas žinių judėjimas ten, kur jas galima geriausiai panaudoti ir išnaudoti. Penktoji laisvė yra būtina, kad Europa taptų pirmaujančia pasaulio žinių ekonomika, kurioje žinios padėtų išlaikyti klestėjimą ir konkurencingumą bei spręsti Europos žmonėms rūpimus socialinius iššūkius. Suburdama mokslinių tyrimų bendruomenę, ūkio subjektus ir politikos formuotojus, ji skatina mokslinį meistriškumą ir sprendžia Europos mokslinių tyrimų susiskaldymo ir dvejinimo klausimus, kurie lemia išteklių švaistymą, pozicijų užleidimą pasaulio konkurentams ir nepakankamai optimalų poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. EMTE įgyvendinimas dabar tapo vienbalsiai pripažintu tikslu, užimančiu svarbią politinės darbotvarkės vietą. Bendrieji m. mokslo ir mokslinių tyrimų erdvės laimėjimai : >>sėkmingas finansavimo nukreipimas ten, kur jis labiausiai paveiktų ES konkurencingumą ir mokslinį meistriškumą, veiksmingai įgyvendinant naują ES septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, kuriai skirtas didesnis finansavimas (iki 54 mlrd. eurų per 7 metus); ir > >EMTE projekto įtrauktis į svarbiausius politikos darbotvarkės klausimus, pasitelkus įvairias iniciatyvas, skirtas tobulinti laisvo žinių judėjimo kūrimą. Vertėtų paminėti ne tik šiuos svarbiausius laimėjimus, bet ir kitus sėkmingus darbus: > >įsteigta EMTT (Europos mokslinių tyrimų taryba), kuri skiria ES mokslinių tyrimų paramą, peržengiančią tradicinius bendradarbiavimo tarpvalstybinius mokslinių tyrimų projektus iš anksto nustatytomis temomis, į labiau naujoviškų, mokslo skatinamų laisvų mokslinių tyrimų modelį. Didelė EMTT sėkmė į pirmąjį 2007 m. kvietimą kreiptis dotacijų gauta daugiau kaip paraiškų; >>sukurtos veiksmingos viešojo ir privataus sektorių technologijų partnerystės, subūrusios įmones ir valstybės mokslinių tyrimų organizacijas vykdyti pramoninius ir technologinius mokslinius tyrimus svarbiausiose srityse įsteigiant keletą didelių Jungtinių technologijų iniciatyvų (JTI). JTI didina investicijų į mokslinius tyrimus mastą ir poveikį, užtikrina mokslinių tyrimų Europoje koordinavimą ir integravimą, taip pat išplečia pramoninės veiklos technologinį turinį. Buvo sukurtos penkios JTI tokiose srityse, kaip naujoviški vaistai, vandenilio ekonomika ir nanoelektronika;

3 >>tikslinga žengti Europos mokslinių tyrimų erdvės ir geresnio nacionalinių ir ES pastangų koordinavimo link kuriant iniciatyvas, skirtas skatinti mokslininkų mobilumą, valstybinių mokslinių tyrimų jungtinį programavimą, investavimą per sienas į didelius infrastruktūros objektus ir geresnį mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą. Valstybės narės patvirtino jungtinę EMTE viziją 2020 metams, kurioje numatytos reikiamos mokslinių tyrimų ir investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų vystymą valdymo sąlygos. Valstybės narės praneš apie investavimo į mokslinius tyrimus ir technologijų vystymą pažangą per savąsias nacionalines reformų programas; > >temiškai orientuotų Europos mokslinių tyrimų visuomenės ir ilgalaikių verslo poreikių srityje dėmesio sutelkties gerinimas ir Europos pridėtinės vertės didinimas mūsų paramos atžvilgiu. Politika, naujovėmis, organizavimu ir finansavimu dar labiau sutelkėme dėmesį, kaip geriau spręsti pagrindinius visuomenės klausimus, kaip antai Alzhaimerio ligos gydymo, energetikos saugumo, klimato kaitos arba maisto saugos ir kt.; > >Europos mokslinių tyrimų atvėrimas visam pasauliui pasitelkus ryžtingą tarptautinį matmenį tiek įgyvendinant Bendrąją programą, tiek plėtojant partnerystę su valstybėmis narėmis. Pasauliniams iššūkiams atremti būtinas visuotinis bendradarbiavimas, o jo rezultatai per pastaruosius penkerius metus apėmė naujus mokslinius ir technologinius susitarimus su mūsų kaimynais tiek pasaulio, tiek vietiniais; > >Europos mokslinių tyrimų lygio vidurkio pakėlimas specialiais veiksmais, skirtais skatinti mokslinių tyrimų regioninį matmenį ir remti mokslinių tyrimų pajėgumų vystymą išsiplėtusioje ES. Mokslinių tyrimų intensyvumo tikslus jau užsibrėžė 26 iš 27 valstybių narių, o išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai tikrai padidėjo kartu su visų valstybių narių ekonomikos augimu. Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija taip pat leido užtikrinti, kad moksliniams tyrimams ir technologijų vystymui bei naujovėms būtų skirta didesnė regioninės politikos fondų dalis. EIB ir EK sujungė pajėgas, kad sukurtų naują žinių ekonomikos finansavimo priemonę rizikos pasidalijimo finansavimo paslaugas, išlaisvindami beveik 10 mlrd. eurų investicijoms į mokslinių tyrimų vystymą ir naujoves; > >BP7 naudos gavėjams skirtų taisyklių ir praktikos racionalizavimas ir supaprastinimas, programų valdymo, taip pat geresnis moksliniams tyrimams skirtų lėšų panaudojimas. Daugelio valdymo užduočių užsakymas užsakomųjų paslaugų pagrindu iš Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos padės Komisijai suvaldyti didėjančius biudžetus pasitelkus tik turimus žmogiškuosius išteklius ir daugiau dėmesio skirti politikos vystymui; >ES nuosavo mokslinių tyrimų centro > Jungtinių mokslinių tyrimų centro, kaip daug pastangų reikalaujančios, nepriklausomos mokslinės ir techninės paramos ES politikai teikėjo, padėties įtvirtinimas.

4 Lietuva ir BP6 ( ) Bendrosios programos (BP) yra pagrindinė ES Europos mokslinių tyrimų finansavimo priemonė. Pagal m. vykusią Šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (BP6) Lietuvos moksliniams tyrimams suteikta maždaug 27 mln. eurų parama. Lietuvai ypač sekėsi šiose srityse: Informacinės visuomenės technologijos (daugiau kaip 6,5 mln. eurų), Darnus vystymasis, globalūs pokyčiai ir ekosistemos (daugiau kaip 3,5 mln. eurų), Horizontali mokslinių tyrimų veikla, įtraukiant MVĮ (daugiau kaip 2,5 mln. eurų) ir Maisto kokybė ir sauga (beveik 2 mln. eurų). Lietuvos mokslininkams taip pat sėkmingai pavyko gauti finansavimą mokslinių tyrimų mokymo, karjeros vystymo ir mobilumo schemoms per Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) struktūrizavimo programos Žmogiškieji ištekliai ir mobilumas dalis (dar vadinamos Marijos Kiuri veiksmais). Čia dalyvavę 22 Lietuvos mokslininkai gavo beveik 2,5 mln. eurų. Lietuvos organizacijos taip pat aktyviai koordinavo BP6 projektus ir juose dalyvavo. 341 Lietuvos organizacija dalyvavo 272 projektuose, o 21 iš šių projektų vadovavo Lietuvos organizacijos. (Prašome atminti, kad nurodytos sumos reiškia patvirtintus įsipareigojimus, o ne mokėjimus.) Lietuva: ES 27 klasifikacija (Aprašas: tarp ES 27 šalių LT yra 23 vietoje pagal aukštųjų technologijų eksportą ir 22 vietoje pagal BP7 sėkmės rodiklį) Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros intensyvumas (BVP %), 2006 m. Mokslininkai ir inžinieriai, % darbo jėgos, 2006 m. EPB gauta patentų paraiškų milijonui gyventojų, 2004 m. Aukštųjų technologijų eksportas, % viso eksporto, 2006 m. Suminis inovatyvumo indeksas (SII), 2008 m.* BP7: sulaikytas finansavimas (2008 m. spalio 1 d.) BP7 sėkmės rodikliai: pareiškėjai iš šalies (2008 m. spalio 1 d.) BP6 pasirašyti susitarimai dėl dotacijos: EB indėlis pagal pirmenybinę sritį (2008 m. gegužė) Mokslinių tyrimų infrastruktūros 4,8% Žmogiškieji ištekliai ir mobilumas 9,2% Moksliniai tyrimai ir naujovės 5,7% Horizontali mokslinių tyrimų veikla, įtraukiant MVĮ 9,8% Politikos parama ir mokslinių bei technologinių poreikių numatymas 4,4% 0,80% 4,5% 4 4% 0,294 16,52% * SII apžvelgiamas bendras nacionalinis darbas su naujovėmis Šaltiniai: m. mokslo, technologijų ir konkurencingumo pagrindinių duomenų ataskaita; 2008 m. Europos naujovių statistika ir Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros generalinis direktoratas Kita 11,1% Informacinės visuomenės technologijos 25,1% Piliečiai ir valdymas žiniomis pagristoje visuomenėje 5,8% Darnusis vystymasis, globalūs pokyčiai ir ekosistemos 13,0% Nanotechnologijos ir nanomokslai 4,4% Maisto kokybė ir sauga 7,1%

5 Lietuva ir BP7 ( ) Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa (BP7) vyks metais. Iki 2008 m. spalio Lietuvos mokslinių tyrimų organizacijos pagal BP7 jau užsitikrino beveik 3 mln. eurų EK pagalbą. Lietuvos mokslinių tyrimų organizacijos užsitikrino ženklų finansavimą per mokslinių tyrimų infrastruktūras, kurios optimizuoja geriausių ir esamų mokslinių tyrimų infrastruktūrų panaudojimą ir vystymą (daugiau kaip eurų) ir Marijos Kiuri veiksmus, skirtus mokslinių tyrimų mokymo, karjeros vystymo ir mokslininkų mobilumo schemoms (daugiau kaip eurų). Be to, joms puikiai sekėsi šiose mokslinių tyrimų srityse: Informacijos ir ryšių technologijos (daugiau kaip eurų), Sveikata (daugiau kaip eurų), Socialiniai ir ekonomikos bei humanitariniai mokslai (daugiau kaip eurų) ir Energetika (daugiau kaip eurų). 38 Lietuvos organizacijos dalyvauja 34 projektuose. (Prašome atminti, kad nurodytos sumos reiškia patvirtintus įsipareigojimus, o ne mokėjimus.) BP7 pasirašyti susitarimai dėl dotacijos: EB indėlis pagal pirmenybinę sritį (2008 m. spalis) Kita 5,4% Atomo branduolio dalijimasis ir radiacinė apsauga 12,9% Mokslinių tyrimų infrastruktūra 23,9% Marijos Kiuri veiksmai 11,7% Sveikata 13,2% Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos 5,1% Informacijos ir ryšių technologijos 14,4% Energetika ir Aplinka (įskaitant klimato kaitą) 6,4% Socialiniai ir ekonomikos bei humanitariniai mokslai 7,7% Moksliniai tyrimai ir naujovės regioninėje politikoje ( ) Regioninė plėtra yra būtina, kad visoje ES būtų padidinti mokslinių tyrimų pajėgumai. Lietuva daugiausia naudos turės iš šios paramos moksliniams tyrimams pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, kurį daugiausia finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Pagal šį tikslą Lietuvos pasienio regionuose veikiančios trys programos skirtos moksliniams tyrimams ir naujovėms: Pietų Baltija, Latvija Lietuva ir Baltijos jūra. Pavyzdžiui, Baltijos jūros veikimo programa gaus daugiau kaip 63 mln. eurų ES finansavimą, skirtą prioritetui Naujovių puoselėjimas visame Baltijos jūros regione. Be to, programa Latvija Lietuva gaus daugiau kaip 31 mln. eurų ES finansavimą regiono konkurencingumui ir socialiniam bei ekonominiam vystymuisi skatinti, kuris daugiausia skirtas moksliniams tyrimams.

6 Lietuva viena iš svarbiausių Europos mokslinių tyrimų dalyvių Lietuvos organizacijos toliau aktyviai dalyvauja bendrosiose programose kaip sėkmingų projektų koordinatorės arba dalyvės, pavyzdžiui: >>Daugelis ES valstybių narių (įskaitant Lietuvą) paskyrė nacionalinius atstovus kosminės erdvės klausimams. Projekte COSMOS (Nacionalinių kosminės erdvės atstovų koordinavimas kaip paslaugų optimizavimo priemonė (angl. Coordination of space NCPs as a means to optimise services)) bus sukurtas stiprus nacionalinių kosminės erdvės atstovų tinklas, kuris nustatys ir keisis gerąja patirtimi, plėtos ir rengs darbuotojų mokymo kursus, taip pat rinks ir teiks naujausią informaciją apie kosminę erdvę ir gretimas temas. >>Daugybinių užtvarų koncepcija grindžiamos visos pasiūlytos radioaktyviųjų atliekų laidojimo schemos. Lietuvos energetikos institutas dalyvauja visos Europos projekte FORGE (saugyklų dujų likimas), kuris glaudžiai susijęs su tarptautinėmis radioaktyviųjų atliekų valdymo organizacijomis, reguliuotojais, akademine bendruomene ir yra specialiai skirtas pagrindiniams mokslinių tyrimų klausimams, susijusiems su saugyklų dujų susidarymu ir judėjimu. > >TEL-ME-MOR (Europos biblioteka: modulinė plėtra nuotolinės prieigos ištekliams pasiekti angl. The European Library: Modular Extensions for Mediating Online Resources) Europos bibliotekos projektas, kuriuo siekiama devynių šalių, įskaitant Lietuvą, skaitmeninius rinkinius įtraukti į Europos biblioteką, pasitelkus daugiakalbę sąsają su paieškos galimybėmis. Be to, rengėjai ne tik didino vartotojams siūlomos medžiagos visumą, bet ir parengė keletą pranešimų apie Europos skaitmeninės bibliotekos sukūrimą kitą žingsnį siekiant centralizuoti Europos nacionalinių bibliotekų išteklius. > >Tarpdalykines pastangas vienija projektas ENRI-EAST (Europos, nacionalinių ir regioninių tapatybių sąveika: tautos tarp valstybių išilgai naujųjų rytinių Europos Sąjungos sienų angl. Interplay of European, national and regional identities: nations between states along the new eastern borders of the European Union), kuriuo siekiama nuodugniai suvokti, kaip susiformavo šiuolaikinės Europos tapatybės ir regioninės kultūros. Mokslininkai, kurių atvyks ir iš Socialinių tyrimų instituto, tikrins ir išplės esamus teorinius ir metodinius etninių, tapatybės ir tautiškumo tyrimų pagrindus. >MEECE > (Jūrų ekosistemų vystymasis besikeičiančioje aplinkoje angl. Marine ecosystem evolution in a changing environment) tai mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama, pasitelkus duomenų sintezę, skaitmeninio modeliavimo ir tikslinio eksperimentavimo derinį, išplėsti mūsų žinias apie tai, kaip jūrų ekosistemos reaguos į daugelį klimato kaitos ir antropogeninių veiksnių derinių. Klaipėdos universitetas ir jo partneriai užtikrins struktūrinį valdymo klausimų ir žinių bazės ryšį.

7 >>Atsižvelgiant į tai, kad veiksmingų vaistų nuo gripo viruso infekcijos nėra gausu, ir laiką, kurio reikia, kad sukurtume atitinkamą vakciną, visame pasaulyje nepaprastai reikia naujų vaistų kovai su gripu. Panaudojant ankstesnius atradimus, projektu FLUINHIBIT (rasti trimačio gripo viruso polimerazės komplekso mažų molekulių inhibitorius) siekiama atrasti viruso dauginimuisi kritiškai svarbių peptidų sąveikos mažų molekulių inhibitorius. Biotechnologijos institutas ir jo partneriai pasitelks molekulinį modeliavimą, kad racionaliai sukurtų ir susintetintų peptidomimetikus naudodami tradicinės medicinos chemijos ir naujoviškus fragmentuotos bibliotekos sintezės metodus. > >Projektas RuralJobs (Nauji užimtumo šaltiniai, skatinantys kaimo bendruomenių pajėgumus kurti gerovę) leis įvertinti užimtumo poreikius ir potencialą bandomosiose vietovėse, palyginti su nuorodinėmis vietovėmis šešiose ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Pagrindinis tikslas yra aiškiau suprasti veiksnius, darančius įtaką užimtumo potencialui skirtingose kaimo vietovėse, kad būtų galima paremti būsimos kaimo plėtros politikos kūrimą. > >Projektas LIT-NFQS (Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas angl. Lithuanian Network on Food Quality and Safety) labai prisidėjo prie Europos mokslinių tyrimų erdvės integravimo ir stiprinimo maisto saugos, maisto kokybės kontrolės, žiniomis pagristų daugiafunkcinių medžiagų ir naujų gamybos procesų ir prietaisų srityje, pasitelkus specialius paramos veiksmus Lietuvoje. >>Dendrimerai tai naujos išgautos medžiagos, turinčios gerai valdomą molekulinę struktūrą keliomis erdvės kryptimis. Iš daugelio šioje srityje siūlomų tyrimų galimybių Kauno technologijos universitetas ir jo partneriai pasirinko biomediciną ir pažangias molekulines medžiagas. Projektas DENDREAMERS (Funkciniai skystųjų kristalų dendrimerai: naujų medžiagų sintezė, naujų panaudojimo būdų šaltinis) apima daugelyje sričių dirbančių specialistų, kurie prisidės prie žinių sutelkimo ir paspartins jų vystymąsi, mokymą. >Projektas > BASNET (Baltijos šalių tinklas Moterys moksle ir aukštosiose technologijose angl. Baltic States Network Women in Sciences and High Technology ) rodo sisteminį ir kompleksinį požiūrį į lyčių lygybės problemą mokslo ir aukštųjų technologijų srityje Baltijos šalyse. Šiuo projektu, kuriame dalyvauja keturi Lietuvos partneriai, siekiama įsteigti tarpregioninį Baltijos šalių tinklą Moterys moksle ir aukštosiose technologijose, kuris sukurtų bendrą Baltijos šalių strategiją, kaip padidinti moterų dalyvavimą mokslo ir aukštųjų technologijų srityse.

8 Domitės Europos moksliniais tyrimais? KI LT-C Research*eu yra mūsų mėnesinis žurnalas, kuriame supažindiname su pagrindinėmis naujienomis (rezultatais, programomis, įvykiais ir pan.). Žurnalas leidžiamas anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis. Dėl nemokamos pavyzdžio kopijos arba nemokamos prenumeratos prašome kreiptis: Europos Komisija Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas Ryšių skyrius B-1049 Briuselis Faks. (32-2) El. paštas: Tinklavietė: doi /1368 Europos Bendrijos, Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį. Nuotraukos: Shutterstock.com