TARMĖS ETNINĖS KULTŪROS PAGRINDAS

Transcription

1 7 mokslo darbai / DIALEKTologija Kazimieras Garšva TARMĖS ETNINĖS KULTŪROS PAGRINDAS Ano t a c i j a : Lietuvos Respublikos Seimui metus paskelbus Tarmių s, straipsnyje aiškinama, kodėl tai reikėjo padaryti, kokia yra kalbų ir tarmių raida, kokia yra valstybinė Tarmių metų programa ir kaip ją reikėtų vykdyti. Ann o t a t i o n : Seimas (Parliament) of the Republic of Lithuania has announced the year of the Year of Dialects. The article explains the reasons of this, describes the development of languages and dialects, the state program of the Year of Dialects and how to implement it. Str a i p s n i o t i k s l a s : pateikti svarbiausią informaciją apie Tarmių metus, kalbų ir tarmių padėtį, padėti profesionaliai įgyvendinti valstybės iškeltą prasmingą uždavinį. Už dav i n i a i: trumpai apibūdinti lietuvių kalbos tarmių dabartinę padėtį ir kalbos, visuomenės dėsnius, reguliuojančius tarmių gyvavimą, pristatyti naujausią informaciją apie Tarmių metus ir jų organizavimą. Du o m e n y s apie tarmes surinkti iš naujausios mokslinės literatūros, remiamasi ir savo 40 metų visų Lietuvos patarmių bei paribio šnektų tyrinėjimais. Informacija apie Tarmių metus pateikiama pagal LR 1. ĮVADAS. TARMIŲ FUNKCIONAVIMAS IR SANDARA TARMIŲ METAMS PRASIDEDANT Lietuvių kalbos tarmės, patarmės, šnektos pradėjo vis labiau skirtis prieš 500, 300, 150 metų. Lietuvos didysis kunigaikštis ir karalius Vytautas dar 1420 m. kovo 11 d. rašė: aukštaičiai ir žemaičiai yra toji pati Lietuva, nes visur kalba viena kalba ir gyvena tie patys žmonės. Prieš 360 metų Danielius Kleinas pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje Grammatica Litvanica (1653) nurodė, jog vienokia yra kuršių tarmė, kitokia žemaičių ir klaipėdiškių, dar kitokia Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių su Vilniaus, Kėdainių, Kauno kraštų tarmėmis m. minėsime 180 metų, kai gimė pirmasis tarmių tyrinėtojas Antanas Baranauskas, 90 metų, kai gimė akademikas Zigmas Zinkevičius, ir 78 metus, kai gimė prof. Aleksas Girdenis, 1966 m. paskelbę naują tarmių klasifikaciją. Prieš 130 metų, profesoriaudamas Kauno kunigų seminarijoje, A. Baranauskas Veimare išleido Lietuvių rytiečių tekstus (su H. Veberiu), prieš 115 metų Peterburge išspausdintose Pastabose apie lietuvių kalbą ir žodyną (1882) paskelbė pirmąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, išskirdamas 11 didesnių tarmių, ir prieš 90 metų Leipcige F. Spechto baigtos leisti Lietuvių kalbos tarmės, surinktos A. Baranausko (t. 1, 2, 1920, 1922) m. lapkričio 26 d. minėjome 100 metų, kai Seinuose mirė pirmasis žymiausias tarmių tyrinėtojas vyskupas A. Baranauskas. Jo atminimą būtina pagerbti. Dabartinė etninės Lietuvos tarmių, patarmių, šnektų padėtis gerai ištirta vykdant projektą Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir internatyvioji tarminės informacijos sklaida. Šio straipsnio autorius atrinko svarbesnius to Seimo ir Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo duomenis. Tarmių metus inicijavo Seimo nariai J. Dautartas, G. Songaila, tam pritarė dauguma Seimo narių. Pagrindinį parengiamąjį darbą atliko Etninės kultūros globos tarybos Tarmių metų organizavimo ekspertų grupė, kurios pirmininku turėjo garbės būti šio straipsnio autorius. Tar m i ų m e t ų t i k s l a s : išlaikyti seniausią indoeuropiečių kalbų paveldą lietuvių kalbos tarmes, patarmes, šnektas, etninius vietovardžius, stiprinti piliečių toleranciją tarmėms, vienybę, supažindinti su gyvenamosios vietos ir kitomis tarmėmis. Kr i t e r i j a i: visos tarmės lygios; mes gerbiame mokančius tarmiškai kalbėti ir nemokančius; tarmės ir bendrinė kalba tos pačios valstybinės kalbos šakos, kurios turi viena kitą palaikyti; mes laikomės LR Konstitucijos ir įstatymų; mūsų viena Tėvynė, viena tauta, viena kalba ir daug šnektų, kuriomis kalbantieji sukūrė ir apgynė valstybę. Pag r i n d i n i a i ž o d ž i a i: tarmės, patarmės, šnektos, kalbos ir tarmių raida, etninė kultūra. Key w o r d s : dialects, sub-dialects, development of language and dialects, ethnic culture. projekto sociolingvistinius klausimus, dėl tarmių funkcionavimo bei sandaros suformulavo 70 naujų klausimų ir papildomai apklausė 3000 įvairaus amžiaus etninės Lietuvos gyventojų. Gimtajame savo krašte vietiniai gyventojai įvairiose vietose dažniausiai kalba tarmiškai. Į bendrinę ar pusiau bendrinę kalbą pereinama kalbant Lietuvos radijui, televizijai, mokyklose, darbo, prekybos vietose, savivaldybėse, bažnyčiose, kalbant su kitų tarmių atstovais. Savo krašte tarmiškai kalbančius žmones jie laiko normaliais, gerbiančiais savo tarmę, vyresnio amžiaus. Gyvenant ne savo patarmės vietose, didmiesčiuose ir kitose tarmiškai mišriose vietose, kur viešai kalbėti gimtąja šnekta nebeprasminga, kartais pasireiškia ir kitų asmenų nepasitenkinimas, nepakantumas, tarmė dažniausiai išlieka tik paskutiniame bastione šeimoje, kur niekas kitas tos kalbos nebegirdi (bet ir tai dažniau tais atvejais, kai šeima nėra mišri, joje yra tos pačios tarmės ir tradicinio bendravimo normų nepakeitę žmonės). Bendrinė kalba pradėjo veikti lietuvių tartį, morfologiją, žodyną, sintaksę tik prieš 90 metų, o dabar jos įtaka kasdien vis labiau didėja. Senieji kapų užrašai (Varlaukis Jurbarko r., Linkuva Pakruojo r. ir t. t.) rodo, kad dar m. ir vėliau ant geležinių kryžių buvo rašoma tarmiškai. Apklausomis išsamiai ištirta šiaurės panevėžiškių patarmė. Bendrinė kalba yra paveikusi net aštuntą dešimtį metų einančius gyventojus, kurie pagal savo gyvenimo sąlygas yra dvikalbiai, t. y. jiems bendrine kalba tenka kalbėti ir rašyti dažniau. Jie neretai jau sako ąžuliuks ąžuoliukas, šal, šol šąla, bet žose žąsis ir t. t m. liepos rugsėjo mėnesiais patikrinome kalbinę padėtį visose lietuvių užribio šnektose. Išliko daugelis periferinių

2 8 mokslo darbai / DIALEKTologija lietuvių šnektų, kurias pradėjome aprašinėti prieš 35 metus (1977 m.), bet dalyje jų liko po vieną devintąją dešimtį einantį pateikėją (Skyronys, Aknysna, Alūksta, Daugpilis, Uodegėnai, Papušinė, Breslauja, Ramaškonys ir kitos vietovės). Tai yra mirštančios be deramos Lietuvos valstybės paramos lietuvių šnektos. Jų paskutinis gyvas archajiškos tradicinės šnektos atstovas galėjo lietuviškai susišnekėti su šių eilučių autoriumi, bet negali to padaryti su savo kaimynais, giminėmis ir bet kurioje kitoje sferoje, dėl to etninių lietuvių žemių kalba ten gyvena paskutines dienas. Bet nereikia skubėti mūsų kultūrinio palikimo laidoti ir ten jis lieka vardyne, istorijoje, vietinių žmonių atmintyje. Ciskodo lietuvninkų palikuonei padainavus senovinę dainą Eisu eisu Lietuvaj, negalime sakyti, kad prieš 20 metų mirus paskutiniams lietuvninkams jų kalba visiškai išnyko. Pavyko rasti naujų vietinės šnektos atstovų Kraslavos-Indricos, Medino gyvenvietėse. Pastarosios šnekta skiriasi nuo labiau dzūkuojančios Laukesos šnektos. Jos ir Subačiaus, Aknystos, Neretų, Skyronių ir kitų gyvenviečių kapuose rasta nemažai lietuviškų pavardžių ir moterų pavardžių su priesaga -ienė. Tai yra sunkiomis sąlygomis gyvenusių Lat vijos lietuvių moterų akibrokštas Lietuvos moteriškėms, laisvėje lat vinančioms savo pavardes. Visiškai kitoks lietuvių kalbos funkcionavimas Pelesos, Rimdžiūnų, Pelekų, Daugpilio, Aknystos ir iš dalies Seinų apylinkėse, kur veikia lietuviškos ar lituanistinės mokyklos. Čia lietuvių kalbos žinias tobulina iki šiol išlaikiusieji gimtąją kalbą ir ją anksčiau praradusieji, kalbantys su akcentu. Užribio lietuvių šnektų istorija, funkcionavimas ir sandara, literatūra tais klausimais apžvelgta mūsų 1 ir kituose 2 leidiniuose. 2. KALBŲ IR TARMIŲ RAIDA Kalbos, jų tarmės ir šnektos kinta nuo išorinių ir vidinių dalykų. Kuo artimesnės yra viena su kita kontaktuojančios kalbos, tuo didesnė jų sąveikos tikimybė 3. O lietuvių kalba dabar gyvuoja kaip tik greta artimiausios lat vių kalbos ir apsupta giminiškų slavų kalbų. Dar mažiau tarpusavyje skiriasi bendrinė kalba ir jos tarmės, kurias vis aktyviau vartoja tas pats asmuo. Jo tarmė bendrinės kalbos veikiama labiau, negu jis pats gali paveikti bendrinės kalbos ypatybes. Kai kurie tyrimai rodytų, kad dauguma žmonių (77 91 proc.) gerai ar vidutiniškai supranta tarmišką kalbą, sako, kad tarmės mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti, bet kai reikia tai daryti, nuo penktadalio iki pusės jų to nebedaro: neskatina vaikų ir jaunimo kalbėti tarmiškai, mano, esą tarmės trukdo gerai išmokti bendrinę kalbą, o trečdalis jų siūlo tarmę palikti kaimo, bet ne miesto gyventojams 4. Dauguma jų tarmiškai nebekalba šeimoje ir dar mažiau galvoja tarmiškai (21 proc.), kalba su vaikais (tik 18 proc.), anūkais (6 proc.). Kitas tyrimas parodė, kad su vaikais tarmiškai kalba tik 13 proc. lietuvių, o su anūkais tik 3 proc. lietuvių, taigi toje pačioje kartoje tarmės sparčiai atsisakoma, ji anūkams perduodama 3 4 kartus mažiau. Vis labiau plinta neigiamas požiūris į tarmes: 65 proc. lietuvių mano, kad tarmiškai labiau tinka kalbėti tik juokaujant, o metų amžiaus jaunimas dėl tarmiško kalbėjimo laikosi neutralaus ar neigiamo požiūrio 5. Tarmės mirtis yra ir kalbos mirtis 6. Kai kuriose klasifikacijose (Kincade,1991) skiriama penkių lygmenų kalbų nykimo schema: 1) gyvybingos kalbos, kuriomis kalba gana daug žmonių; jos klesti taip, kad nekyla minčių apie gresiantį pavojų; Nemunas ties Liškiava, Varėnos r Algimanto Kunčiaus nuotrauka. Iš Žiemgalos leidyklos rinkinių

3 9 mokslo darbai / DIALEKTologija 2) gyvybingos, bet mažos kalbos, turinčios apie 1000 atstovų; 3) nykstančios kalbos: jomis kalbančių žmonių pakanka, tačiau tam reikia palankių sąlygų ir bendruomenės palaikymo; 4) beveik išnykusios kalbos, nes jomis kalba tik keletas pagyvenusių žmonių; 5) išnykusios kalbos, kurių paskutinis laisvai kalbantis asmuo mirė ir nėra jokių galimo atgimimo ženklų. S. Wurmas 7 silpstančias kalbas taip pat skirstė į penkis lygmenis: 1) potencialiai nykstančias, kurias užgožia stipresnės kalbos, o vaikai vis mažiau mokomi tos kalbos (tai tinka visoms mūsų tarmėms); 2) nykstančias kalbas: nėra jomis kalbančių vaikų, tos kalbos jauniausi vartotojai yra amžiaus; 3) sparčiai nykstančias kalbas, kuriomis gerai kalba tik penkiasdešimtmečiai ir vyresni; 4) mirštančias kalbas, kai gyvi tik keletas labai senų kalbos vartotojų (tokios yra pusė lietuvių kalbos užribio šnektų); 5) mirusias kalbas, kuriomis niekas nebekalba s UNESCO svetainėje paskelbtame Nykstančių pasaulio kalbų atlase yra įtraukta apie 2500 pasaulio kalbų, iš jų 233 kalbos visiškai išnykusios (nuo 1950 metų). Tarp nykstančių kalbų pateko ir keturios Lietuvoje vartojamos kalbos karaimų, jidiš, baltarusių ir čigonų. Iki šiol oficialiai menkai rūpintasi išnykusiomis ir nykstančiomis baltų kalbų tarmėmis s UNESCO subūrė tarptautinę lingvistikos ekspertų grupę, kuri 2003 s parengė nykstančių pasaulio kalbų atlaso koncepciją Kalbos gyvybingumas ir grėsmė išnykti (Language Vitality and Endangement). Naudojantis šiame dokumente išdėstyta metodologija, nustatomas kalbos gyvybingumas. Pasaulio kalbos vertinamos pagal devynis kriterijus (kurių reikšmingumas nevienodas): 1) kalbos perdavimas iš kartos į kartą; 2) absoliutus kalbančių žmonių skaičius; 3) kalbančių žmonių ir bendro gyventojų skaičiaus santykis; 4) kalbos vartojimo srities (sferos) pasikeitimas; 5) reakcija į naujas sritis ir žiniasklaidos priemones; 6) kalbos mokymosi priemonių prieinamumas ir raštingumo lygis; 7) vyriausybės ir institucijų požiūris ir politika, įskaitant oficialų statusą ir vartojimą; 8) bendruomenės narių santykis su savo kalba; 9) dokumentacijos tipas ir kokybė metų Nykstančių pasaulio kalbų atlaso leidime kalbų išnykimo grėsmė įvardijama šiek tiek kitaip nei ankstesnėse spausdintose Atlaso versijose, kurias 1996 m. ir 2001 m. išleido Stephen Wurm. Nauja terminologija remiasi UNESCO suburtų ekspertų parengta metodologija Kalbos gyvybingumas ir grėsmė išnykti, kuri nustato šešias kalbos gyvybingumo kategorijas (grėsmės išnykti laipsnius) pagal devynis kriterijus. Esminis kriterijus kalbos gyvybingumui nustatyti kalbos perdavimas iš kartos į kartą. Saugios kalbos, t. y. kalbos, kurias vartoja visos atitinkamos bendruomenės kartos ir kurias iš kartos į kartą tėvai perduoda savo vaikams, į Nykstančių pasaulio kalbų atlasą neįtraukiamos. Į Atlasą įtraukiamos kalbos, suklasifikuotos kaip nesaugios, keliančios susirūpinimą, kalbos, kurioms kyla rimtas pavojus išnykti, kritinės būklės kalbos, t. y. kalbos, kurioms kyla ypač didelis pavojus išnykti. 1 kriterijus. Kalbos perdavimas iš kartos į kartą Gyvybingumo kategorija (grėsmės išnykti laipsnis) Klasė Kalbos perdavimas iš kartos į kartą Saugi 5 Kalbą vartoja visos kartos; kalbos perdavimas iš kartos į kartą nenutrūkęs Nesaugi 4 Daugelis vaikų kalba savo kalba, tačiau šios kalbos vartojimo sritis yra ribota (pvz., kalbama tik namuose) Kelianti susirūpinimą (akivaizdi grėsmė išnykti) Rimtas pavojus (didelė grėsmė išnykti) Kritinė būklė (ypač didelis pavojus išnykti) 3 Vaikai nebesimoko šios kalbos kaip gimtosios kalbos namuose 2 Kalbą vartoja seneliai ir vyresnioji karta, tėvų karta gali šią kalbą suprasti, bet jie nekalba šia kalba su vaikais bei tarpusavyje 1 Kalbą vartoja tik seneliai ir vyresnioji karta, jie kalba retai Išnykusi 0 Nebėra šia kalba kalbančių žmonių (įtrauktos į Nykstančių pasaulio kalbų atlasą, jei išnyko nuo 1950 metų) 2 kriterijus. Absoliutus kalbančių žmonių skaičius Neįmanoma pateikti absoliučių skaičių, bet kalbai, kuria kalba nedidelis skaičius žmonių, kyla daug didesnė grėsmė išnykti nei toms kalboms, kuriomis kalba daug žmonių. Šis skaičius gali sparčiai sumažėti dėl nepalankių išorinių veiksnių (ligų, karų, stichinių nelaimių). Mažos bendruomenės gali susijungti su kaimyninių šalių bendruomenėmis ir prarasti savo kalbą bei kultūrą. Tai ypač būdinga baltų kalboms. 3 kriterijus. Kalbančių žmonių ir bendro gyventojų skaičiaus santykis Tai yra kalbančių ta kalba gyventojų santykis su bendru grupės (etninės, religinės, nacionalinės ir pan.) gyventojų skaičiumi. Gyvybingumo kategorija (grėsmės išnykti laipsnis) Klasė Kalbančių žmonių ir grupės gyventojų skaičiaus santykis Saugi 5 Visi kalba ta kalba Nesaugi 4 Beveik visi kalba Kelianti susirūpinimą (akivaizdi grėsmė išnykti) Rimtas pavojus (didelė grėsmė išnykti) Kritinė būklė (ypač didelis pavojus išnykti) 3 Dauguma kalba 2 Mažuma kalba 1 Kalba labai mažai Išnykusi 0 Niekas nekalba 4 kriterijus. Kalbos vartojimo srities pasikeitimas Gyvybingumo kategorija (grėsmės išnykti laipsnis) Klasė Kalbos vartojimo srities pasikeitimas Universalus vartojimas 5 Kalba vartojama visose ir visoms funkcijoms Daugiakalbis paritetas 4 Dvi ar daugiau kalbų vartojamos daugelyje socialinių sričių ir daugeliui funkcijų Siaurėjančios sritys 3 Kalba vartojama namuose ir įvairioms funkcijoms, bet vyraujanti kalba pradeda skverbtis net į bendravimo namuose sferą Ribota arba formali sritis 2 Kalbos vartojimas apsiriboja socialine sfera ir tik keliomis funkcijomis Labai ribota sritis 1 Kalba vartojama tik labai siaurose ir vos kelioms funkcijoms Išnykusi 0 Kalba nevartojama jokiose ir jokioms funkcijoms

4 10 mokslo darbai / DIALEKTologija 5 kriterijus. Reakcija į naujas sritis ir žiniasklaidos priemones Gyvybingumo kategorija (grėsmės išnykti laipsnis) Klasė Kalbos vartojimo sritys Dinamiška 5 Vartojama visose naujose Tvirta (aktyvi) 4 Vartojama beveik visose naujose Imli 3 Vartojama daugelyje naujų sričių Susidorojanti 2 Vartojama kai kuriose naujose Minimaliai gyvybinga 1 Vartojama keliose naujose Neaktyvi 0 Nevartojama jokiose naujose 6 kriterijus.kalbos mokymosi priemonių prieinamumas ir raštingumo lygis Klasė Rašytinių kalbos mokymosi priemonių prieinamumas 5 Nusistovėjusi ortografija, raštingumo tradicijos (gramatika, žodynai, tekstai, literatūra, žiniasklaida). Šia kalba rašoma oficialiose institucijose ir mokymo įstaigose 4 Rašytinės kalbos mokymosi priemonės egzistuoja, mokykloje vaikai vartoja šią kalbą, tačiau kalba nevartojama oficialiose institucijose 3 Rašytinės kalbos mokymosi priemonės egzistuoja, vaikai mokyklose gali būti supažindinami su šia medžiaga. Kalba nevartojama žiniasklaidoje 2 Rašytinės kalbos mokymosi priemonės egzistuoja, tačiau jomis naudojasi tik kai kurie bendruomenės nariai, kitiems jų reikšmė tik simbolinė. Kalbos mokymasis neprivalomas mokykloje 1 Praktinė ortografija yra žinoma bendruomenei, yra keletas rašytinių mokymosi priemonių 0 Ortografija bendruomenei neprieinama 7 kriterijus. Vyriausybės ir institucijų požiūris ir politika, įskaitant oficialų statusą ir vartojimą Pagalbos laipsnis Klasė Vyriausybės ir institucijų požiūris bei politika Vienoda pagalba 5 Visos kalbos saugomos Diferencijuota pagalba 4 Mažumos kalba yra išskirtinai saugoma, šios kalbos vartojimas prestižo reikalas Pasyvi asimiliacija 3 Jokios išskirtinės politikos mažumų kalboms, viešajame gyvenime vyrauja dominuojanti kalba Aktyvi asimiliacija 2 Vyriausybė skatina asimiliaciją. Nėra mažumų kalbų apsaugos Priverstinė asimiliacija 1 Dominuojanti kalba yra vienintelė oficiali kalba, nedominuojančios kalbos nepripažįstamos ir nesaugomos Draudimas 0 Mažumų kalbos draudžiamos 8 kriterijus. Bendruomenės narių požiūris į savo kalbą Klasė Bendruomenės narių požiūris į savo kalbą 5 Visi bendruomenės nariai vertina savo kalbą ir nori, kad ji būtų puoselėjama 4 Dauguma bendruomenės narių remia kalbos puoselėjimą 3 Daug bendruomenės narių palaiko kalbos puoselėjimą, kiti yra abejingi arba net gali skatinti kalbos praradimą 2 Kai kurie bendruomenės nariai palaiko kalbos puoselėjimą, kiti yra abejingi arba net gali skatinti kalbos praradimą 1 Tik keletas bendruomenės narių palaiko kalbos puoselėjimą, kiti yra abejingi arba net gali skatinti kalbos praradimą 0 Niekas nesirūpina kalba. Visi teikia pirmenybę dominuojančiai kalbai 9 kriterijus. Dokumentacijos tipas ir kokybė Dokumentacijos pobūdis Klasė Dokumentacijos tipas ir kokybė Aukščiausias 5 Yra išsamios gramatikos, žodynai, gausybė tekstų, nuolatinis lingvistinės literatūros srautas. Gausiai pristatomi aukščiausios kokybės garso ir vaizdo įrašai Geras 4 Yra viena gera gramatika ir nemažai panašių gramatikų, žodynų, tekstų, literatūra, kasdienės žiniasklaidos šaltiniai Pakankamas 3 Gali būti pakankamai geros kokybės gramatika ar pakankamas kiekis panašių gramatikų, žodynų ir tekstų, bet nėra kasdienės žiniasklaidos šaltinių Menkas 2 Gramatikose kalba aptariama retai Nykstantis 1 Literatūroje apie kalbą mažai žinių Išnykęs 0 Kalba neminima 3. TARMIŲ METŲ PRIEMONIŲ PLANAS, PATVIRTINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 m. SPALIO 16 d. NUTARIMU Nr.1270 Tarmių metų priemonių tikslas populiarinti tarmes, palaikyti jų gyvybingumą ir vartojimo tradicijas, formuoti viešąją nuomonę, palankią tarmėms išsaugoti, tęstiniams tarmių tyrimų ir sklaidos darbams. Eil. Nr. Priemonės pavadinimas I. Tarmių metų viešinimo darbai Priemonės vykdytojai 1. Sukurti Tarmių metų ženklą Kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras 2. Sukurti ir transliuoti tarmes ir patarmes populiarinančius televizijos klipus, radijo garso takelius Kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras, viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 3. Pateikti informaciją, rengti Viešoji įstaiga Lietuvos reportažus ar transliacijas iš nacionalinis radijas ir televizija Tarmių metų atidarymo ir uždarymo renginių, kitų tarmėms populiarinti skirtų renginių 4. Parengti ir paskelbti kalendorinį Tarmių metų renginių vadovą Kultūros ministerija, Etninės kultūros globos taryba 5. Parengti šalies mokykloms Švietimo ir mokslo ministerija informaciją apie galimybę naudoti etninės kultūros ugdymo bendrąsias pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas Tarmių metų reikšmei ir lietuviškų raidžių istorijai plėtoti švietimo įstaigose 6. Pristatyti Tarmių metų edukacines programas ir leidinius Vilniaus knygų mugėje, etnografiniuose regionuose (viešosiose bibliotekose, muziejuose ir kitur), Baltarusijos ir Lenkijos lietuvių bendruomenių renginiuose Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, komisija, Lietuvių kalbos institutas, savivaldybės II. Tarmių metų pagrindiniai kultūriniai ir edukaciniai renginiai šalies mastu 7. Surengti Tarmių metų pradžios ir pabaigos renginius ir pagerbti juose žymiausius lietuviškų šnektų (taip pat esančių už Lietuvos ribų) puoselėtojus Kultūros ministerija, komisija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Etninės kultūros globos taryba, (Lituanistikos židinys) 8. Surengti konferenciją, skirtą, pirmosios tarmių klasifikacijos (sukurtos Antano Bara- komisija nausko) 125-mečiui ir pirmojo lietuvių tarmių žemėlapio 80-mečiui paminėti 9. Surengti tarmių festivalį Anykščiuose perduoti Lietuvos kultūros sostinės estafetę Palangai 10. Surengti VI respublikinį tarmiškos literatūrinės kūrybos konkursą Anykščių rajono savivaldybė, (Lituanistikos židinys) Vykdymo terminas 2012 m m. m. m. vasaris m. kovas m. sausis ir 2012 m. ir m. Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono Raudondvario kultūros centras, viešoji įstaiga Raudondvario dvaras

5 11 mokslo darbai / DIALEKTologija 11. Surengti vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso Tramtatulis baigiamąjį renginį 12. Surengti renginių ciklą, pristatantį senąją lietuvių raštiją įvairiomis tarmėmis 13. Surengti tarmiškiausios regioninės televizijos ir radijo stoties konkursą 14. Surengti sėkmingiausiai tarmes propaguojančio leidinio konkursą 15. Surengti lietuviško gaminio tarmiškiausio pavadinimo konkursą Kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su Lietuvos meno kūrėjų asociacija Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija III. Tarmių metų kultūriniai ir edukaciniai renginiai šalies regionuose 16. Inicijuoti Tarmių dienų visoje Lietuvoje (savivaldybėse, valstybės institucijose, mokyklose, bibliotekose ir kitur) surengimą 17. Surengti vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursus Tramtatulis regionuose 18. Surengti mokinių, gebančių kalbėti tarmiškai, konkursus (keturi etapai: mokyklos, savivaldybės, etnografinio regiono ir šalies) 19. Surengti pasakotojų tarmėmis varžytuves 20. Surengti ekskursijų vadovų, vedančių ekskursijas vietos tarme, konkursus 21. Surengti bendruomenių, puoselėjančių gyvąją tarmių tradiciją, konkursus Kultūros ministerija, savivaldybės, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvių kalbos institutas Lietuvos liaudies kultūros centras, savivaldybės Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, Lietuvių kalbos institutas (Lituanistikos židinys) Lietuvos liaudies kultūros centras, savivaldybės m. balandis Kultūros ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisi- ja, savivaldybės Lietuvos liaudies kultūros centras, savivaldybės 22. Skatinti šalies regionų įstaigas ir organizacijas rengti ir timo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Švie- įgyvendinti tarmes populiarinančius projektus šiomis komisija, Lietuvių kalbos temomis: konferencijos, institutas (Lituanistikos leidinių (žodynų, tekstų ir židinys), savivaldybės, kitokių) pristatymai; viešoji įstaiga Lietuvos edukacinės programos (renginiai) kultūros ir švietimo televizija, Lietuvių etninės nacionalinis radijas ir įstaigose; kultūros draugija etninės pakraipos vasaros stovyklos, kuriose mokoma (-si) tarmių; konkursai, viktorinos ir varžytuvės, puoselėjančios tarmes (pasakų sekimo, tarmių karaokės, kūrybos tarme ir panašiai); ekspedicijos tarmių medžiagai rinkti, į kurias įtraukiami mokiniai, studentai ir jaunimas; tarmių populiarinimas tradiciniuose festivaliuose (folkloro, mėgėjų teatro ir panašiai) ir šventėse; tarmes populiarinančių ir mokomųjų leidinių parengimas ir leidyba (knygos, CD ir kita); tarmes populiarinančių televizijos ir radijo laidų visuomenės informavimo priemonėse ir viešosiose erdvėse rengimas; tarmes populiarinantys profesionalaus meno renginiai IV. Tarmių moksliniai tyrimai ir jų sklaida 23. Parengti ir išleisti visuomenei skirtą tarmių užrašymo metodiką 24. Kaupti, skaitmeninti ir sisteminti naujus lietuvių kalbos tarmių duomenis komisija kartu su mokslo ir studijų institucijomis 25. Skatinti tarmių tyrėjus (mokslo ir studijų institucijas) rengterija, Lietuvos mokslo Švietimo ir mokslo ministi paraiškas vykdyti mokslo taryba tiriamuosius projektus, kurie konkurso būdu būtų finansuojami Lietuvos mokslo tarybos turimomis lėšomis 26. Surengti diskusijų, tarpinstitucinių pasitarimų (konferencijų) ciklą, siekiant nustatyti nykstančias tradicijas, papročius ir tarmes kaip raiškos priemones ir pagrįsti jų išsaugojimo programų rengimo tikslingumą (prireikus parengti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei) 4. APIBENDRINIMAS komisija, Etninės kultūros globos taryba, mokslo ir studijų institucijos, Kultūros ministerija, savivaldybės Etninės kultūros globos tarybos Tarmių metų komisija, kuriai šio straipsnio autoriui teko vadovauti, parengė platesnį Tarmių metų organizavimo planą. Vyriausybei tvirtinti atrinkta tik dalis šiame plane siūlytų priemonių, todėl jas galima ir reikia papildyti, kad šie renginiai nebūtų tokie uždari ir formalūs, kaip Maironio metų renginiai, kad tarmių išlaikymo bei panaudojimo prasmė būtų suprantama kiekvienam žmogui. Tarmės gyvavo apie 1000 metų, tarmiškai kalbantys žmonės sukūrė, apgynė valstybę ir nori ją išlaikyti, stiprinti. Tradicinė kultūra yra etninės lietuvių kultūros pagrindas, ji turi būti išlaikyta autentiška ir kuo mažiau iškraipyta, kaip būna tarmių mokslo nesimokiusių etnologų tautosakos darbuose, folklorinių ansamblių programose. Tautos kūryba turi būti pateikiama tiksliai taip, kaip ji gyvavo šimtmečius (neiškraipyta tarmiškai), arba tiksliai pagarsiui atkuriama į bendrinę kalbą, vengiant puskalbės tarmės ir bendrinės kalbos mišinio. Tarmės ne tiek trukdo, kiek padeda gyvuoti taisyklingai bendrinei kalbai, išlaikyti kalbos dvasią. Būtina paneigti nuostatą, esą tarmė žemesnio statuso netaisyklinga vengtina kalba. Siūlome tokias Tarmių metų papildomas priemones: I. Or g a n i z a c i n ė s pr i e m o n ė s 1. Seimui, patvirtinusiam Tarmių metus, sudaryti kompetentingą veiklų Tarmių metų komitetą, kuris organizuotų, koordinuotų Tarmių metų renginius, populiarintų tarmes ir jas pritaikytų valstybės reikalams. 2. Įgyvendinti nykstančių tradicinių tarmių, šnektų, etninių vietovardžių valstybinę globą Lietuvos Respublikoje. 3. Archajiškiausias indoeuropiečių tarmes įtraukti į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą. 4. Nuolatiniai Tarmių metų organizacinio komiteto pranešimai. 5. Paribio šnektų parko atidarymas Dieveniškių vls. Poškonyse. II. Įs t a t y m ų pa p i l d y m a i 1. Papildyti Tarmių apsaugos, Etninės kultūros, Valstybinės kalbos įstatymus nuostatomis, draudžiančiomis kaip nors Lie-

6 12 mokslo darbai / DIALEKTologija tuvos Respublikoje persekioti tarmiškai kalbančiuosius ir daryti jiems spaudimą, tyčiotis iš jų. 2. Papildyti Švietimo įstatymo poįstatyminius aktus, numatant galimybę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje laikytis vienodos švietimo politikos ir laisvalaikiu mokiniams nedrausti kalbėti gimtąja tarme, kadangi ji yra mąstymo kalba, individualybės pagrindas ir šaltinis taisyklingai išmokti bendrinę kalbą. Mokinių tarmybių nelaikyti klaidomis. 3. Imtis globoti nykstančias tarmes ir etninių lietuvių žemių tradicines šnektas, etninius vietovardžius, vardus, pavardes už Lietuvos Respublikos ribų. III. Ty r i n ė j i m a i 1. Lietuvių kalbos atlaso tikslinimas. 2. Tarmių tyrėjų mokslinė konferencija VU KHAF 2012 m. gruodžio mėn., LKI 2012 m. gruodžio mėn. 3. Dialektologų, etnologų, etnomuzikologų, istorikų mokslinė konferencija m. vasario mėn. 4. Regioninės tarmių konferencijos: tarmių, patarmių, regionų ribų tikslinimas, skiriamosios ir jungiamosios tarmių ypatybės. 5. Tarmių ekspedicijos Lietuvos Respublikoje ir etninėse lietuvių žemėse už LR ribų. 6. Tarmių vardyno, žodyno, tautosakos rinkimas mokyklose. 7. Tarmių studijų aptarimai, recenzavimas, pristatymai. 8. Vidurinių mokyklų, gimnazijų, aukštųjų mokyklų lietuvių kalbos, kalbos kultūros kursų ir egzaminų papildymas klausimu apie tarmes ir etninius lietuvių kalbos plotus. IV. Sk l a i d a, l e i d y b a 1. TV, radijo laidos, filmai. 2. Puslapiai laikraščiuose, žurnaluose, interneto žinios. 3. Tarmių dienos patarmių gyvavimo centruose, tarmių egzaminas. 4. Tarmių kursai etnologams, etnomuzikologams, tautosakininkams, filologams, seminaristams. Paminklinis akmuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui atminti. Punsko kraštas. Lenkija Vytauto Didžpetrio nuotrauka. Iš Žiemgalos leidyklos rinkinių 5. Populiarūs leidiniai Tarmės ir patarmės, Nykstančios ir išnykusios šnektos. 6. Aktualiausi apžvalginiai moksliniai tarmių leidiniai. 7. Tarmių leidinių parodos, mugė. 8. Konferencija-seminaras Tarmių mokymo metodika. V. Gy v o j i tr a d i c i j a 1. Respublikinis tarmių konkursas. 2. Tarmių konkursai, vakarai miestuose, rajonuose, mokyklose. 3. Tarmiškos tautosakos, kūrybos koncertai, festivaliai, vakaronės. 4. Tarmių dienos patarmėse, rajonuose, mokyklose, bibliotekose. 5. Žymiausių šnektų pateikėjų pristatymas ir apdovanojimas. N u o r o d o s 1 Garšva K. Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, Žr. Tarmių archyvas; 3 Plg. Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius; Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p Miestai ir kalbos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p Ten pat, p Crystal David. Kalbos mirtis, Vilnius: Tyto Alba, 2005, p Ten pat, p SCIENTIFIC WORKS / DIALEcTOLOGY Kazimieras Garšva DIALECTS ARE THE BASIS OF ETHNIC CULTURE Summary The Year of the Dialects Commission (the author of the article had to lead it) subordinate to the Ethnic Cultural Council has prepared a broader plan of the Year of the Dialects organization. Only a part of ideas was selected for Government s approval, so it is possible and necessary to add the new ones that these events would not be as closed and formal as the events of the Year of Maironis, and that the meaning of preserving and using the dialects would be comprehensible to everybody. Dialects existed for about years; dialect-speaking people created the state, defended it and want to strengthen it. Traditional culture is the basis of Lithuanian ethnic culture; it must be preserved authentic, minimizing its distortion as it happened in some folklore works of the ethnologists who did not study dialectology, and in the programs of folklore ensembles. The creation of the nation should be presented exactly in such a way it existed many centuries (not distorted dialectically) or accurately restored to the standard language trying to avoid a mixture of a dialect and standard language. Dialects help to exist the correct standard language and to keep the spirit of the language. It is necessary to deny the attitude that a dialect is an incorrect language of a lower status that should be avoided. K. Garšva, dr., (hp), Vardyno skyrius P. Vileišio g.5, LT-10308, Vilnius vardynas@lki.lt Gauta Atiduota spausdinti