INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS

Transcription

1 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS GINTAUTAS MAŽEIKIS Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius, el. paštas INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS Įvadas Konfliktai dėl interneto cenzūravimo ir slaptų valstybės šaltinių skelbimo, masinis programavimo gebėjimų didėjimas ir milžiniška virtualiosios erdvės, vartotojų skaičiaus bei socialinių tinklų plėtra paskatino ir diskutuoti, taip pat kovoti dėl platesnės atviros visuomenės. O įvairių mažumų ar diskriminuojamų grupių kova dėl lygių galimybių ir naujoji poststruktūralizmo filosofija skatina kalbėti apie daugialypumus, apie asmens transformacijas ir apie socialinių grupių įvairovę, jų teises besiplečiančioje atviroje visuomenėje. Nauja informacinė-socialinė visuomenės būklė taip pat nulemta ir kintančių socialinių-politinių reikalavimų, kai informacijos bei vaizdų, garsų gamyba ir platinimas yra ne ideologijos, o tiesiogiai gamybinės srities dalis, ir todėl prasidėję ir vykstantys informaciniai konfliktai ir karai yra komunikacijos plėtros dalis. Nekalbėsiu apie tarpvalstybinius, ar informacinius islamo ir Vakarų pasaulio karus, kurie turi kitokią specifiką, nei vidiniai Vakarų visuomenės konfliktai dėl atviros daugialypumų visuomenės, dėl naujų morfologinių visuomenės pokyčių. Pagrindinė straipsnio tezė: stiprėjantys pilietiniai konfliktai dėl atviros visuomenės plėtros rodo visuomenės sąmoningumo, pagrindinių jos struktūrų transformaciją, kurią galima prilyginti informacinei socialinei-politinei revoliucijai. Pilietinių informacinių konfliktų pasekmė gali būti ženklus valstybės funkcijų mažėjimas ir naujos socialinės-politinės morfologijos siekiniai. Daugelis istorinių pilietinių karų lėmė ar pratęsė svarbias socialines transformacijas. Pavyzdžiui, religiniai XVI XVII a. protestantų ir katalikų karai paskatino esminius socialinius ir kultūrinius pokyčius, atvėrusius vartus kapitalizmo raidai bei buržuazinėms revoliucijoms; kolonijų išsilaisvinimas ir jų vidinės revoliucijos pakeitė ir vis dar keičia didžiąją pasaulio dalį; 7

2 AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS klasinis sukilimas ir valdžios perversmas tapo XX a. komunizmo istorijos pagrindu m. maištas prieš Rusijos imperiją buvo ne tik tautinio išsivadavimo, tautinio sąmoningumo plėtros karas Lietuvoje, bet ir bežemių ar mažažemių revoliucija, reikalaujant žemės ir teisių. Kartu tai buvo ir naujos tautinės-klasinės pasaulėžiūros atsiradimas. Lietuvoje tautinis-klasinis žvilgsnis, kaip skirtingi pramoninės epochos konstruktai 1, vienas nuo kito buvo atskirti palyginti vėlai, iš dalies per 1905 m. revoliuciją, o galiausiai, radikaliausiai po 1918 m. iš Petrogrado perėmus revoliuciją. Toks pat esminis sąmoningumo pasikeitimas įvyko ir per JAV pilietinį karą tarp Šiaurės ir Pietų valstijų, kai komerciniai ir teisiniai konfliktai sukėlė karą ir dėl vergovės panaikinimo, ir dėl didesnių teisių afroamerikiečiams suteikimo. Prasidėjo sąmoningumo virsmas, kuris baigėsi tik po šimtmečio, po Martino Lutherio Kingo mirties ir galutinai panaikino rasinės segregacijos padarinius ir įtvirtino naują pasaulėžiūrą, socialinę-politinę amerikiečių būtį. Šiandien įvairiausios atvirai visuomenei atstovaujančios grupės plėtoja ar skelbiasi vykdančios informacinį karą su uždaromis, didžiosiomis korporacijomis, su biurokratiniu valstybės aparatu ar karine jos organizacija, siekiančios platesnės atviros visuomenės: laisvai mokytis, mažinti švietimo cenzūrą, atvirų informacijos šaltinių, plačios elektroninės savivaldos ir veiksmingai naudoti informacinius, finansinius, gamtinius ir kitus išteklius. Globalizacijos ir tinklinės internacionalizacijos sąlygomis darosi vis sunkiau kalbėti apie tautinius-pilietinius informacinius karus, kurie siektų tik vidinių šalies pokyčių ar gintų naujų transformacijų pasiekimus. Bet koks didesnis vietinis informacinis konfliktas yra nedelsiant internacionalizuojamas. Tačiau taip pat sunku šnekėti ir apie klasines revoliucijas, kaip apie tai kalbėjo marksistai, vien dėl to, kad jų vartojamas terminas klasė aprašo arba buržuazinį, arba darbininkų sąmoningumą, solidarumą, t. y. tariamą esminį, gamybinį visuomenės antagonizmą. Marksistų pabrėžiamas pridėtinės vertės dalijimosi determinizmas supaprastina žmonių tarpusavio santykius, o tai nebeatitinka dabarties įvairovės, daugialypumų santykių. Todėl klasinė ideologija informacinių išsivysčiusių įvairovės visuomenių ir socialinių tinklų amžiuje tampa marginali. Ypač šiandien, kai bet koks samdomasis darbas yra tik viena iš asmens daugialypio subjekto kūrybinių veiklų, o laisvė keisti darbą ir socialinės garantijos teikia galimybių kurti alternatyvas, nebebūti vien tik klasės ar tautos ideologijos subjektu. Pagaliau pažangiose visuomenėse pasikeitė ir karo pobūdis: lauko mūšiai virto informacinėmis batalijomis, fiziniams kūnams epizodiškai 1 Tauta ir klasė yra daugiau nei konstruktai. Sutinku su kai kurių socialinio konstrukyvizmo kritikų argumentais, žr. Literatūra: Jokubaitis A. 8

3 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS įsiveržiant į viešąsias erdves. Naujieji informaciniai, pažiūrų susidūrimai, demaskavimas, informacinių kodų laužymas, įvairovės socialinės grupės ir socialinė žiniasklaida remiasi prielaida, kad žmogaus sąmonės šerdis yra komunikacinė (tai iš dalies atitinka Jørgeno Habermaso komunikacinio veiksmo ir komunikacinio proto teorijas 2 ), t. y. būties kaip socialinių ir ekonominių, kultūrinių santykių aprašymą keičia komunikacinė-dalyvavimo teorija, o buvimo autentiškumas aiškinamas kaip dialoginė, savarankiška, lygių galimybių veikla. Sukurti atvirą daugialypumų visuomenę 3 ir ją atitinkančią savivaldą, vadinasi, kurti tokią komunikaciją ir kritiką, kurios apklausia egzistuojančias socialines-politines morfologijas, remiasi atvirais šaltiniais, kintančių nevyriausybinių organizacijų, jų tarybų savivalda. Ne žemė valstiečiams, fabrikai darbininkams, o atviri šaltiniai įvairovės visuomenei yra naujo pasipriešinimo ir revoliucijos šūkis. Ar jis paneigia ankstesnius žemės, gamyklų, savivaldos reikalavimus? Manau, ne, tačiau keičia patį suvokimą: iš uždaro institucinio ir partijų reglamentuoto į atviros visuomenės diplomatiją ir informacinę savivaldą. Daugialypumams ir informacijai atvira visuomenė Informaciniams kaip ir įprastiniams karams yra būdinga pozicinis valstybių karas, pozicinio ir laisvo karo mišinys (valstybių ir partizaninių, asimetrinės taktikos arba anarchistinių grupių) ir, labai retai, laisvų gaivalų susidūrimai. Valstybės, jos aparato ar saugomų organizacijų ir laisvų, anarchistinių ar partizaninių (religinių, nepripažintų tautų ar ideologijų) susidūrimas yra susijęs su visuomenės ir asmens, jų pasaulėžiūros metamorfoze. Nekalbėsiu apie propagandinius ar informacinius tarpvalstybinius, ideologinius karus, kurių tikslas yra kontroliuoti ideologinius subjektus žmones, o apie informacinį radikalios atviros visuomenės šalininkų ir senosios, uždaros valstybės, jos suverenumo gynėjų karą. Jis, mano nuomone, esmingai keičia komunikacinę visuomenės būseną, nuosavybės ir galios santykius. Nuolatinė savęs kaita ir meninė transformacija, kaip vaido (pilietinio konflikto) strategija, per konfliktą buvo būdinga tarptautiniams situacionistams, su jais susijusiems anarchistams (dialektiniams anarchistams) ir kairiesiems libertarams, taip pat įvairiausioms atviroms, labai karnavalizuotoms, rezistencinėms subkultūroms. Jos ir panašios rezistencinės grupės tiesiogiai darė įtaką šiuolaikinei anarchizmo, kairiojo libertarizmo ideologijai, kurios ir skatina vykdyti modernius informacinius karus, siekiant 2 Žr. Literatūra: J. Habermas. 3 Terminą daugialypumai vartoju remdamasis filosofine G. Deleuze o ir F. Guattari tradicija, žr. Literatūra: Žukauskaitė A. 9

4 AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS mažinti valstybės uždarumą, jos įgaliojimus ir didinti elektroninę atviros visuomenės savivaldą. Tariama, kad naujoji atvira visuomenė turi pasižymėti ne tik laisvai prieinamais šaltiniais, bet ir radikalia asmenų, grupių vaizduote ir teise kisti, asmens metamorfozėmis (religinėmis, lyties, tautinėmis, subkultūrinėmis...). Šie virsmai aprėpia ne tik skonį ir stilių, bet ir gyvenimo būdą, ideologijas, išskyrus uždarumą ir prievartą, ir jos galimos, įmanomos tik esant prieinamiems įvairiems informaciniams šaltiniams, bendravimui, tinkliniam žaidimui. Atitinkamai tiesinė dialektinė asmens ir grupės raida yra pakeičiama netiesine galimybių dialektika, negatyviąja dialektika, kūrybiniu nihilizmu, kaip sąmonės raidos modeliu. Šiuo požiūriu naujų transformacijų šalininkai ir atviros visuomenės gynėjai prieštarauja klasikinei hėgelinei arba sovietinei dialektikai, susijusioms švietimo programoms ir tapatybių teorijoms, jas kritikuoja. Prisiminkime, kad sovietinio, socialistinio realizmo šalininkai reikalavo iš rašytojų, kad jie, vaizduodami savo veikėjus, parodytų prieštaringą jų raidą, ieškojimų kelią, heroizmo ir pasiaukojimo dramą. Tačiau vaizduojamų herojų paieškos ir kismo perspektyva marksizmo išlavintam skaitytojui visados buvo aiški (panašiai, kaip ir Holivudo nususintam žiūrovui): po ilgų blaškymosi ir kankinamų, neaiškių pasirinkimų, galiausiai, romano herojus turėjo atrasti socializmą, klasių kovos, partijos vaidmenį. Šiandieninė Vakarų kritinės minties tradicija, negatyvioji ar kritinė dialektika priešingai pabrėžia krypties, pavyzdžio nebuvimą, atvertį įvairiausiam kismui: asmeninei ir grupinei morfologijai. Tačiau reikia laisvai disponuoti informaciniais šaltiniais, komunikacija, bendruomenine sėkmių / nesėkmių kritika, tuo, kas užtikrina minėtas žaidybines ar esmines kaitas. Karlas Popperis, plėtodamas atviros visuomenės 4 idėją, savo pažiūras diskutavo, pritardamas ir oponuodamas Frankfurto mokyklai, jos neigimo, nihilizmo ir negatyviosios dialektikos teorijoms 5. Atviros teisės į modernizaciją, įvairovę, kismą požiūriu kiekviena asmens ar grupės, visuomenės metamorfozė yra skaudi, neturinti aiškios perspektyvos, garantijos, t. y. ji yra visados dalinė (versus visuotinė socialinė inžinerija). Nagrinėjant šiuolaikinius, dažniausiai anarchistinės ar libertariosios krypties grupių, informacinius karus su valstybe ir su ja susijusiomis kor- 4 Žr. Literatūra: Popper K. 5 K. Poperio ir Frankfurto mokyklos skirtumai išryškėjo kritinių racionalistų (K. Popperis, Hansas Albertas) ir Frankfurto mokyklos (Theodoras Adorno, J. Habermasas) 1961 m. Tübingene diskusijose dėl pozityvizmo (Positivismusstreit). Dėl vertybinio požiūrio į visuomenės svarbą sutarė, bet nuomonės išsiskyrė dėl dialektikos ir istoriškumo. Th. Adorno kritinį realizmą laikė perdėm statišku, o K. Popperis Adorno dialektiką ir socialinę teoriją vertino kaip perdėm istoricistines, t. y. siekiančias transformacijų, revoliucijos, o ne žengiančias pagrįstų reformų keliu.

5 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS poracijomis, omenyje reikia turėti ne tik karo mašinos (pagal Gilles io Deleuze o ir Felixo Guattari terminologiją) technologijas, bet ir bendravimo karnavališkumą, kritiškumą. Šiandien plačiausiai diskutuojami informacinio karo dėl atvirų šaltinių ir atviros visuomenės atvejai yra: Wikipedia projekto plėtra, WikiLeaks, Anonymous ir Occupy Wall Street (kartu prieš SOPA). Tačiau panašių batalijų atvejų galima pateikti daug daugiau. Atviros visuomenės plėtra ir Wikipedia bei WikiLeaks projektai Wikipedia (įkūrėjai Jimmy Wales as ir Larry Sangeris) nuo savo darbo pradžios 2001 m. atvirai visuomenei, savišvietai, laisviesiems universitetams, daugialypumams ir asmens autonomijai nuveikė daugiau nei daugelis kitų pasaulio institucijų. Jos darbo pradžia buvo kupina konflikto dėl plagiato, informacijos anonimiškumo, išorinės cenzūros nebuvimo, dėl bandymų ją drausti, reikalauti daugiau paisyti autoriaus teisių. Per šiuos konfliktus, net metant projektui diskredituojančius kaltinimus informacijos nepagrįstumu, diletantiškumu, Wikipedia daugiau nei per dvylika savo gyvavimo metų įrodė atvirų šaltinių, atviro kodo sistemų pranašumą prieš uždaras informacines, mokslines, valstybines sistemas; pagaliau pakeitė saugumo sampratą iš uždaro stebėjimo ir kontrolės į aiškią diskusiją ir viešąją diplomatiją. Wikipedia raida atitinka šiuolaikinės poststruktūralizmo filosofijos apibūdintas modernios visuomenės nuostatas. Šiandien wiki technologijos ir wiki projektai smarkiai išsiplėtė. Jie visi kartu sustiprino tikėjimą atvira visuomene daugiau nei K. Popperis ir George as Sorosas. Pastarojo Atviros visuomenės fondo veikla įvairiose pasaulio šalyse taip ir liko uždara, hierarchiškai administruojama ir fondo centro nuožiūra atidaroma ar uždaroma 6. G. Soroso atvira visuomenė tapo filantropinio fondo su jo filialais veikla, skatinanti švietimą, meną, demokratiją, įvairovę postkomunistinėse šalyse. Net ir tokia statiška forma atviros visuomenės idėja ir susijusios institucijos skynėsi sau kelią, nors daugelis laisvų ir nepriklausomų projektų nebuvo palaikomi, o fondo draugai, artimi K. Popperio ir G. Soroso idėjoms, buvo remiami išskirtinai. Wikipedia projektas šiuo požiūriu yra žymiai atviresnis ir necenzūruoja, neapriboja įvairovės raiškų palieka apsispręsti pačioms komunikacinėms bendruomenėms. Tačiau laisvos ir atviros visuomenės ir jos santarvės idėja anaiptol netenkina didžiųjų valstybių: Kinijos, Rusijos, daugelio autoritarinių Azijos šalių ir net kai kurių Europos, kurios yra linkusios drausti arba 6 Taip administraciškai, įsakmiai buvo uždarytas ir Atviros Lietuvos fondas. 11

6 AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS cenzūruoti projekto straipsnius ar griežtai seka autorių teises m. Rusijos valstybinės institucijos pareikalavo cenzūruoti kai kuriuos straipsnius 7. J. Wales ui atsisakius ir nesutikus, iškilo viso projekto stabdymo ir globalaus informacinio karo grėsmė. Wikipedia projekto sėkmė, kuriant atvirą visuomenę, atvirus šaltinius ir skatinant laisvą, nepriklausomą mokymąsi bei didinant pasaulio saugumą, įkvėpė Julianą Assange ą WikiLeaks projektui ir kovai dėl atvirų informacijos šaltinių. Jo pažiūros rėmėsi panašiais principais: atvirų daugialypumų ideologija, ir jis siekė kurti pasaulį su visuomenės tiesiogiai kontroliuojamu valstybių aparatu. Ideologiniu ir idėjiniu požiūriu šie Wikipedia ir WikiLeaks projektai yra beprecedenčiai savo atvirumo skatinimu ir tiesiogiai susiję su anarchizmu, kairiojo libertarizmo požiūriais. Projektai ir ideologijos kartu sudaro pagrindą ir informacinės visuomenės kaitai. Pagaliau, visa radikali, daugialypumų atviros visuomenės raida skatina informacinės, komunikacinės visuomenės pertvarką. Daugelis atviros visuomenės aktyvistų ir haktyvistų plačiai ir nuoširdžiai patikėjo ir įsitraukė į Wikipedia ir panašius atvirų šaltinių projektus, ir ne vienas jų patyrė susipriešinimą ir dramas santykiuose su valstybe. Pavyzdžiui, Aarono H. Swartzo ( ), amerikiečių programuotojo, politinio aktyvisto istorija 8. Jis daug savo kūrybinio ir organizacinio laiko skyrė programoms, kurios užtikrina atvirumo didėjimą, kurti: sakykim, kūrė technologijas, padedančias kryptingai atrinkti laikraščių ar kitų informacinių paketų naujienas, katalogizuoti, padėjo atlikti pirminę analizę (prisidėjo prie RSS kūrimo), subūrė interneto aktyvistų grupę Demand Progress 9 kovoti su SOPA (Stop Online Piracy Act 10 ), daug rašė į Wikipedia... Jis nuosekliai prieštaravo skaitmenizuotų bibliotekų komercializavimui ir informacijos monopolizavimui ir siekė užtikrinti laisvą prieigą prie duomenų bazių arba bent pinigų mokėjimą straipsnių autoriams m. jis buvo suimtas už masinį, neteisėtą mokslinių straipsnių siuntimąsi iš elektroninės JSTOR bibliotekos. Už tai A. H. Swartzas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ir nors JSTOR, nepelno siekianti organizacija, gana greit ieškinio atsisakė ir siekė išvengti nereikalingo skandalo, tačiau valstybiniai kaltintojai reikalavo nuteisti 35 metams ir skirti 1 mln. JAV dolerių baudą. Nuolatinis psichologinis spaudimas, kurį patyrė iš korporacijos ir iš valstybės institucijų, galiausiai tapo A. H. Swartzo savižudybės priežastimi. 7 «Основатель «Википедии»: пусть лучше заблокируют, чем идти на уступки цензорам», Newsru.com 8 Žr. Literatūra: Gasawa L. N. 9 Progreso reikalavimas. 10 Internetinio piratavimo sustabdymo įstatymas. 12

7 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS Taigi, nors platesnės atviros visuomenės gynėjai (A. H. Swartzas) ir nepelno siekianti institucija JSTOR buvo linkę susitarti, dar daugiau rasti abipusiškai naudingą sprendimą, valstybinės institucijos tokią atvirumo plėtrą užkirto. Tai ne vienintelė tragiška istorija, kuri atsitinka aktyvistams, ginantiems atviras informacines sistemas, anarchistinę mokslų metodologiją ir laisvą savišvietą. Tokios skaudžios istorijos tik pakursto ugnį atviros visuomenės ir valstybių bei korporacijų informaciniame ir teisiniame konflikte. Dar daugiau atviros visuomenės ir anarchistinius informacinius karus paskatino WikiLeaks projektas ir jo lyderio J. Assange o veikla. WikiLeaks buvo formuojamas kaip riboto atvirumo tiriamosios žurnalistikos organizacija. Ribotas atvirumas reiškia, kad skirtingai nei kituose wiki projektuose, paskelbto informacijos turinio lankytojai negali redaguoti. Organizacijos atvirumas yra pagrįstas gana laisva galimybe perduoti WikiLeaks saugoti ir skelbti įvairius prieš tai slėptus informacinius paketus, kurių nepaskelbimas gali mažinti demokratiją, atvirumą, viešumą, savivaldą. Todėl, skirtingai nei wiki projektai, J. Assange o veikla pasižymi dideliu, lenkiančiu valstybinius ir prilygstančiu karinėms organizacijoms, šaltinių ir informantų saugumu ir nepasiekiamumu kitoms sekimo ir kontrolės sistemoms, siekimu pasinaudoti konstitucinėmis ar tarptautinėmis žmogaus teisėmis. WikiLeaks nuo 2006 m. buvo organizuojama ne tik kaip informacinė viešinamoji (nutekinimo) sistema, bet ir tinklinė institucija, siekianti užsitikrinti šaltinių perdavimo apsaugą nuo sekimo, kontrolės organizacijų, turinti savo ideologiją bei daugelio haktyvistų palaikymą. WikiLeaks galia, kaip teigia Davidas Leighas ir Luke as Hardingas knygoje apie šią organizaciją, slypi ne tik unikaliose programavimo, ypač tinklinio, informacijos perdavimo ir įslaptinimo technologijose, bet ir išslaptinimo, taip pat analizės sistemose, kurios yra susijusios su sudėtingu tiriamuoju darbu ir aktyviu bendradarbiavimu su pasauline žiniasklaida 11 bei su socialiniais tinklais. Ilgą laiką pagrindiniai WikiLeaks partneriai buvo įtakingiausi pasaulio laikraščiai: britų The Guardian, amerikiečių New York Times, vokiečių Der Spiegel, prancūzų Le Monde, ispanų El País, Kataro ir Al Jazeera televizijos, kurios ne tik skelbė, bet ir vykdė sudėtingą klasifikacijos ir pirminės analizės darbą ir kartu parodė, kad WikiLeaks yra atviras ir veiklus, tik bendradarbiaudamas su analitikais, ekspertais, daugeliu programuotojų ir žurnalistų, t. y. realiai kurdamas atvirą visuomenę. Itin daug pagelbėjo The Guardian žurnalistai ir programuotojai, padėję analitiškai išskleisti tūkstančius nutekintų informacijos šaltinių bei kuriant jų analizės programas. Vienas WikiLeaks, keliolikos programuotojų 11 Žr. Literatūra: Leig D., Hardig L. 13

8 AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS ir žurnalistų projektas, yra nepajėgus jo atlikti. Todėl ir galime kalbėti apie WikiLeaks skatinamą informacinį karą, o ne vietinius konfliktus. Jų projektas aprėpia visą pasaulį, o jo atakų smaigalys yra nukreiptas į didžiausias ir stipriausias šalis, pirmiausia į JAV. J. Assange as ir jo kolegos, partneriai, skelbdami įslaptintus šaltinius, sukėlė informacinį valstybių ir atviros visuomenės gynėjų konfliktą, vykstantį interneto erdvėse ir šiandien. Be to, šis konfliktas tapo veiksmingas ir globalus tik dėl to, kad WikiLeaks duomenys ne tik perduodami žiniasklaidai, bet ir įtraukiami į pasaulinę diskusiją socialiniuose tinkluose Facebook, Twitter ir kt., kurie yra puikus atviros komunikacinės visuomenės, ginančios savo įvairoves ir savivaldą, papildymas. Vis dėlto dėl vykstančio daugiapakopio vaido ir didžiųjų valstybių spaudimo bendradarbiavimo su J. Assange o organizacija nustojo veikti galingas ir labai apsaugotas Prancūzijos Amazon EC2 serveris, maršrutizavimo paslaugas teikianti įmonė EveryDNS, JAV internetinės prekybos svetainei ebay priklausanti PayPal įšaldė organizacijos sąskaitas ir kt. WikiLeaks apie spaudimą ir draudimus pranešė pasauliui, ir tai sukėlė galingą draudimų smerkimą ir diskusiją Twitter, Facebook, 4chan ir kitur ir savo ruožtu paskatino galingas atsakomąsias atakas. Į informacinį karą įsitraukė Anonymous grupė ir susijusios haktyvistų (LulzSec, The Script Kiddies ir kt.) grupės. Jos kovojo su valstybinėmis cenzūruojančiomis ar cenzūrai paklususiomis nepriklausomomis korporacijomis, pavyzdžiui, su Amazon, PayPal ir kitomis 12, bei, kaip savo viešus, teisėtus atstovus kūrė ar palaiko įvairias Piratų partijas ar susijusias organizacijas Europoje. Piratų partijos Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse siekia reformuoti norminius autorių teisių, patentų, įstatymų, atvirų šaltinių ir kitų komunikacijos priemonių dokumentus, kuria tarptautines piratų partijų asociacijas 13. Tokiu būdu prasidėjo banguojančia sėkme ir intensyvumu besitęsiantis platesnės atviros visuomenės formavimas, susijęs su nauja komunikacijos ir nuosavybės teisių ideologija, politiniu aktyvizmu, kuris, reikalui esant, virsta viešais konfliktais bei už jų pasislėpusiais partizaniniais informaciniais karais. Pagaliau, pradėjus drausti WikiLeaks, projektas pasidaugino, sukuriant daug nepriklausomų Leaks projektų: IndoLeaks, BrusselsLeaks, PinoyLeaks, ThaiLeaks, BalkanLeaks... Projektas ne užsidarė, bet pasidaugino ir išsiplėtė. Paskelbus slaptą Afganistano, Irako, JAV diplomatinių tarnybų susirašinėjimą, imti skelbti Tuniso valdžios korupciją patvirtinantys dokumentai, 12 Ten pat, p Žinomi trys tarptautiniai piratų partijų susivienijimai: Pirate Parties International, Pirates without Borders, Parti Pirate Francophone. 14

9 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS ir tai paskatino arabiškų revoliucijų pradžią. Paskelbta Gvantanamo kalinių bylos, Sirijos konflikto dokumentai, Danijos ir Kanados viešąsias institucijas demaskuojantys paketai... Taigi, stiprėjanti informacinė visuomenės savivalda, elektroninio balsavimo teisė, autorių ir patentų teisių peržiūra, atvirų šaltinių ir susijusios technologijos tapo pagrindu visuomenei reikalauti daugiau informacijos, užtikrinti jos patikimumą, patikrinamumą naujas iššūkis ir reikalavimas tiriamajai žurnalistikai. Kitas (be Wikipedia) J. Assange o idealas buvo Danielis Ellsbergas: JAV karininkas, dirbęs su Vietnamo karo dokumentais ir juos nutekinęs spaudai, kartu atskleidė juodosios propagandos faktus, karo priežasčių ir įvykių iškraipymus, demaskavo amerikiečių nusikaltimus ir patyrė JAV valdžios persekiojimą už slaptų dokumentų paviešinimą. Tačiau J. Assange as nesureikšmina to, kad D. Ellsbergo pranešimai ir jo teismo viešumas buvo galimi tik todėl, kad jis aktyviai bendradarbiavo su New York Times ir kitais laikraščiais. Būtent šis bendradarbiavimas ir viešumos bei diskusijos formavimas, o ne tik informacijos nutekinimas paveikė JAV Vietnamo sindromą, daug metų stabdžiusį šalį nuo neapgalvotų karinių intervencijų ar faktų falsifikavimo. Viešas komunikacinis, analitinis bendradarbiavimas yra ne mažiau svarbus nei informacijos nutekinimas. Wikipedia šiuo požiūriu yra gerokai pranašesnė: ji pati yra analizės ir diskusijos, derybų instrumentas. Kiekvienas informacinis mūšis už atvirumą reikalauja savo aukų. Ne išimtis ir WikiLeaks projektas ir su juo susiję teismai. Gerai žinoma JAV kariškio Irake Bradley Manningo istorija 14. Būtent jis perdavė WikiLeaks pagrindinį informacinį paketą, liudijantį apie nusikalstamas kariškių operacijas, apie tikslingą visuomenės dezinformavimą, apie slaptus diplomatinių tarnybų susitarimus dėl Irako faktų falsifikavimo ir kt. Dauguma jo paskelbtų dokumentų buvo arba slapti, arba neskirti publikuoti. B. Manningas dokumentus paskelbė, sąmoningai apsisprendęs, tikėdamas viešumo ir bendradarbiavimo galia ir įveikdamas didžiulę vidinę sprendimo dramą. Jis aiškiai atskyrė moralinę-egzistencinę atsakomybę ir karinį subjekto įsipareigojimą, pirmąjį vertindamas labiau nei antrą. Pažymėtina, kad D. Ellsbergas, jau būdamas garbaus amžiaus, teisme gynė B. Manningo apsisprendimą. Abiem atvejais teisėtvarka susidūrė su viešumos gynėjais, kurie valstybės teisę laikė mažiau svarbia nei visuomenės interesas ir susijusi asmeninė, moralinė laikysena. Pagaliau JAV teisėtvarka aiškiai atskiria jo pasirinkimą nuo talibų ar Al- Qaeda internacionalizmo. Vienu atveju kovojama už demokratinę atvirą įvairovės ir savivaldos visuomenę, o kiti gina savaip suprantamą islamo 14 Žr. Literatūra: Denver N. 15

10 AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS tikėjimą ir Šariato teisę. B. Manningo istorija suaudrino daugelį pasaulio teisės gynimo institucijų ir žurnalistų, pavyzdžiui, jo pasirinkimą gina Amnesty International 15 organizacija, garsus žurnalistas Michaelas Moore as, keliasdešimt tūkstančių interneto aktyvistų, Oklahoma Center for Conscience and Peace Research 16 ir kiti. Labiausiai informaciniuose politinių sąjūdžių, teisiniuose ir asmeninio sprendimo konfliktuose pralaimi nelabai pažangios valstybės, kurios rodo arba nekritišką servilizmą didžiosioms pasaulio valstybėms, arba pačios plėtoja totalitarinę arba autoritarinę viešumos kontrolę. O mažųjų valstybių piliečiai migruodami ne tik naudojasi atvirais šaltiniais, bet ir demaskuojamąją informaciją paverčia savo naujų nomadinės kilmės organizacijų argumentais, politika, alternatyviomis vizijomis. Galiausiai šie informaciniai konfliktai silpnina pasitikėjimą valstybiniais pasakojimais apie intelektinių produktų slaptumą, konspiraciją, tvarką, nuosavybę. Stiprėjanti centralizuotų valstybių propagandos, švietimo, žinių paskirstymo kritika lemia ir atviros visuomenės šalininkų gausėjimą, ir jų aktyvizmo įvairėjimą. Pagaliau ir senieji projektai įgauna naujo politinio svorio: turiu omenyje ne tik Wikipedia drąsą ignoruoti valstybių reikalavimus dėl cenzūros, bet ir nesibaigiantį WikiLeaks projektą nepriklausomai nuo teisinio J. Assange o persekiojimo, jo de facto izoliavimo ir piratų partijų aktyvizmą, jų gebėjimą kolaboruotis su įvairiausiais anarchistiniais sąjūdžiais. Informacinio karo mašinos ir Anonymous Bandydami plėsti atviros visuomenės ribas, dauginti įvairovę, šių idealų gynėjai kuria informacinio karo mašinos priemones, kurių valstybės nėra linkusios tobulinti ir kurios yra unikalios: informacijos nutekinimo ir tinklinio, t. y. bendruomeninio, paskirstymo priemones; visuomenei prieinamas įslaptinimo technikas ir masinio sekimo įveikimo būdus; naujų ir daugeliui prieinamų puolamųjų ginklų tobulinimą: nuo specialiai Linux programos pagrindu kuriamų atakų technologijų, nemokamai dalijamų DDOS 17 patrankų, naujų programų iki ideologinės ir palankios tokių karų rengimui aplinkos kūrimo. Sakykim, protesto akcijas ar informacinius karus, klasinius konfliktus skatina ir patirtimi ragina dalytis: Revoliucinio sindikalizmo grupė (Revolutionary Syndicalism), kuri aktyviai bendradarbiauja su Occupy Wall Street (ir kitais Occupy X) judėjimais, su R.A.D. (Radicals Against Discrimination 18 ), 15 Tarptautinė amnestija. 16 Oklahomos Sąžinės ir taikos tyrimų centras. 17 Denial of service aptarnavimo atmetimas. 18 Radikalai prieš diskriminaciją. 16

11 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS Unions 4 Workers 19, Europeans against the political system 20, Atheism, Anarchism, and Activism 21. Vieni iš jų užsiima tik agitacine, dažniausiai lėkšta, veikla ir informacijos persiuntinėjimu, kiti veikia laisvai organizuojamos gaujos principu, nuolatos keičia savo adresus ir pavidalus, treti jau yra labiau institucionalizuoti ir aiškiai suvokia ir gina atviro daugialypumo sąmonę, atviros ir heterogeniškos visuomenės idealus, kaip kažkada proletariatas ir marksistai aukštino klasinę sąmonę ir klasinę kovą. Anonymous atsirado ne tik kaip gatvių protesto akcijų Occupy Wall Street (ir kitais Occupy X) ir WikiLeaks gynimo grupių vedinys, bet ir kaip nepriklausomi atvirumo ideologijos ir susijusio informacinio karo vykdytojai. Anonimų (anonimiškumas tapo ne tik saugumo, bet ir atvirumo simboliu) organizavimosi principas yra panašus į kompetentingas programišių ir gatvių aktyvistų gaujas. O jų artima chaosui, nuolatinio kismo ir spontaniškumo būsena yra emocinga, romantiška, herojiška, todėl patraukli. Informacinių gaujų spontaniškumas, kompetencija, karinis cinizmas, patyrimas jas paverčia stichiškai besidauginančiu ir sunkiai kontroliuojamu gaujų spiečiumi. Anonymous skelbiasi esąs kaip paukščių būrys, iš kurio bet kas gali pasitraukti ar prisidėti kai tik nori. Taigi, kiekvienas gali būti šio legiono narys, ir kiekvienas nėra jo dalyvis: ginklai, ištekliai ir žinios priklauso visiems ir nė vienam. Neišvengiamai šiame bendrame gaujų-pakeleivių skrydyje išryškėja svarbiausios kairiosios ideologinės tendencijos: anarchistinė, kairiųjų libertarų ir nepriklausomų socialistų. Tradiciškai jie oponuoja ir dešinės, ir komunistiniams ar provalstybiniams socialdemokratų sąjūdžiams. Todėl jų apibūdinimui, jų kismui paaiškinti nepakanka dvimačio politinio spektro (dešinė kairė). 4chan karnavalas, internetiniai memai ir informacinio karo emocijos Cole o Strykerio knyga Epinė Anonymous pergalė: kaip 4chan armija užkariavo tinklą 22 parodo sąsają tinklapio 4chan (4chan.org), skirto anonimiškai aptarti vaizdams (web forumui), asmens tapatybių kaitos ir daugialypumų, to, ką vadinu silpnaisiais, o kartais tik imituojamais įsitikinimais, ir šiuolaikinių informacinių karinių akcijų. 4сhan įteisina silpnuosius įsitikinimus, daugialypumus, skatina simuliaciją, kaitą ir atvirumą, dovanojimą ir informacinius mainus, kalbinę kūrybą ir radikalų subkultūriškumą ir tuo yra artimas hakerinėms bendruomenėms. 19 Susivienijimai darbininkams. 20 Europiečiai prieš politinę sistemą. 21 Ateizmas, anarchizmas ir aktyvizmas. 22 Žr. Literatūra: Stryker C. 17

12 AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS Šis forumas yra japoniškos futaba channel (2chan) atitikmuo, kuris buvo skirtas japonų anime ir manga filmams ir susijusiems gyvenimo stiliams aptarti. 4chan (įkūrė 2003 m. Christopheris Poole as) yra sudarytas iš 35 vaizdo-tinklalapių skyrių. Kiekvienas iš jų turi savo moderatorius ir kuria aplink save gana skirtingas vaizdo, muzikines subkultūras su ypatinga gyvensena ir išplėtota kalba internetiniais memais (internet meme) kurią perprasti naujokams dažniausiai būna gana sunku. Interneto memas tai ir nuotaikos ženklas, elgesys, pasaulėjauta, ikona, slengas, ženkliniai ir leksiniai, sintaksiniai, semantiniai, stilistiniai naujadarai. Tinklo-lektai, kurių galia kyla iš laisvos interneto memų raidos, leidžia skleistis radikaliai vaizduotei greičiau ir kūrybingiau, nei įprastinė kalba. Kiekviena didžioji transformacija (pavyzdžiui, industrinė) ar socialinė revoliucija buvo lydimos esminio kalbos pasikeitimo: XVIII a. prasidėjęs kalbos supaprastinimas ir sunorminimas Europoje buvo susijęs su industriniais poreikiais, su valstiečių masių kalbėjimo ir suvokimo standartizavimu ir pritaikymu didžiojo fabriko poreikiams. Spalio revoliucija Rusijoje ir Mao Kinijoje buvo pratęsta rašybos ir kalbos supaprastinimo, pritaikyto masinei industrializacijai. Naujoji kalba, kurią kuria ir platina atviros daugialypumų visuomenės dalyviai, ir kuri skleidžiasi memų pavidalu naujosiose medijose, yra savotiška pokalbė, jei ją lyginsime su standartizuota fabrikine leksika, semantika, stilistika. Postindustrinė atviros visuomenės kalba siekia asmenybei atverti nesibaigiančius, spalvotus metamorfozių horizontus, žaismų ir stilių virtines. Ši naujoji kalba kartu su transformuojamomis tapatybėmis ir stiliais veikia ne tik komunikacinį protą, bet ir kasdienio gyvenimo būdą, vartojimą, kūrybą, discipliną, deviacijas. Savo įtaka internetinius memus galima prilyginti laukiniam gatvės grafičiui, tatuiruotėms, nelegaliuose fanų žurnaluose fanzinuose 23 plėtojamai rašybai, leksikai su juoko kultūra. Pavyzdžiui, tinklalapio 4chan skyriaus /b/ - random 24, kurio nariai save vadina /b/tards (galima išversti žodžių žaisme (ne)visprotis (nuo angl. retards) ir (šun)snukis (nuo angl. bastards)), per dieną gauna apie komentarų. Turint omenyje, kad 4chan aplinka skatina anonimiškumą, C. Strykeris daro prielaidą, kad garsusis Anonymous judėjimas atsirado šioje aplinkoje. Prieš galėčiau pridurti, kad, nepaisant kai kurių tinklalapio puslapių (tarkim, /lit/ literatūra) artumo subkultūrinei, hipių, anarchistinei pasaulėžiūrai, nuoseklių politinių diskusijų, ideologijos ar hakerizmo pamokų tinklalapyje trūksta. Metamorfozės įvykis, jį generuojanti veikla ir kuriami 23 Žr. Literatūra: Mažeikis G. 24 Angl.: atsitiktinis; visokie laisvi, atsitiktiniai pokalbiai. Būtent čia kurį laiką buvo pradedami Anonymous pokalbiai. 18

13 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS pasakojimai vyksta daug kur, o čia susiduriame tik su jų atspindžiu, pasireiškiančiu pokalbiais, narcisizmu, viešu geismo demonstravimu ir informacijos dalijimusi. C. Strykeris nurodo, kad plačioji žiniasklaida 4chan diskusijų forumą sieja su viešąja sociopatų hakerių ir kibernetinių teroristų erdve. Manau, jie itin pervertina šio forumo įtaką ir vadovaujasi kibernetinių teroristų / kibernetinių pankų mitu, o ne sociologiniu ar antropologiniu reiškinio tyrimu. Jie tai teigia, remdamiesi tuo, kad būtent panašiuose forumuose aktyviai diskutuojamos naujausios technologijos, programavimo, skaitmeniniai sprendimai. Tačiau atviros visuomenės ideologija, jos raida, naujų tapatybių ir stilių formavimas vyksta visur, kur tik pabunda subkultūriškumas, kur reiškiasi programavimo ir naujos komunikacijos įgūdžiai, iš pradžių nedidelės, o galiausiai intensyvios socialinės ar kultūrinės asmens metamorfozės. Laisva ir daugialypė subkultūrinė aplinka (Lietuvoje ore.lt ar anarchija. lt, radikaliai.lt ir pan.) yra gabi paskatinti virsmą iš gero namų vaiko į bendradarbiaujantį pokemonų gerbėją, žaidimų subkultūrų dalyvį, punckrock muzikos gerbėją ir kartu mažesnį / didesnį hakerį, piratavimo ir laisvų šaltinių propaguotoją, internetinių memų skleidėją. Tačiau neretai šios transformacijos veikiau primena mitinius gabios vaizduotės kūrinius, pagal analogiją Ovidijui, nei tikrovės tyrimus. Ne tiek tikros, o pasakojamosios istorijos, poetika apie technologinius sprendimus ir hakerių žygdarbius yra svarbūs, o tikri daugiau vaizdiniai, kalbiniai, stiliaus, skonio virsmai. Vaizdiniai ir kalbiniai memai naujoji kūryba, kitokia, laisva ir atvira komunikacija yra gerokai reikšmingesnės nei informacinių karo mašinų veikla. Nors pastaroji, žinoma, yra ir veikia. Pažymėtina, kad 4chan nekomercinio forumo sėkmė paskatino kurtis daugelį veidrodinių tinklalapio kopijų, tarkim, 7chan (7chan.org). Didelis 4chan veiklos intensyvumas pritraukė ir tuos, kas užsiima artima Anonymous veikla. Nulaužtieji JAV politikės, senatorės Sarah Palin, kandidatės į JAV viceprezidentus su Johno McCaino komanda, elektroniniai laiškai buvo išskleisti būtent čia. Tačiau ne mažiau svarbu, kad būtent ši svetainė tapo ir yra legendų, feikų apie haktyvizmą vieta, mitus skatinantis jaunų gerbėjų susirinkimas. 4chan kartais yra vadinama asocialiu tinklu, bet tik todėl, kad tai, kas pasakoma, čia yra žymiai svarbiau, nei kas pasako, o žodžiai, frazės, atradimai yra visų veiklos dalis, o ne kieno nors nuosavybė. Ši aplinka nėra tinkama asmeniniam simboliniam kapitalui kaupti ar manipuliuoti popkultūros ar valstybės pripažintais žvaigždžių vardais. Memai ir anonimiškumas, nuolatinė tapatybių kaita apsunkina specialiųjų tarnybų darbuotojų infiltraciją į tokias aplinkas, kaip 4chan, o juo labiau į Anonymous. Reikia daugiau laiko sekti ir kontroliuoti, sekimo tarnybų darbą jie neretai paverčia juoku ir absurdu (sekti mykiančius idiotiškas 19

14 frazes nikus ir anima formas, jų pokalbius apie animacines ir kitas vaizdo subtilybes, pornografiją ar subkultūrinę literatūrą ir t. t.). Tokios komunikacijos ypatybės patraukia rašytojų ir jų gerbėjų dėmesį, skatina mokytis naujos saviraiškos, įveikti imperines ar korporacines priklausomybes nuo kalbos ar diskursų reguliavimo. 4chan ir mikroblogų tinklas Tumblr yra vienos ryškesnių vartojančių anglų kalbą internetinių memų aplinkos. Kitomis kalbomis (pvz., rusų) internetiniai memai taip pat aktyviai plėtojami. Stiliaus, kitybės sociolektų požiūriu tai nėra tik apsimetinėjimas, bet ir realus pasitraukimas iš dominuojančių, hegemoninių diskursų, įpareigojančių ir patriotinių įtikinėjimų aplinkos. Ilgalaikiu požiūriu, manau, patys tinklalapiai, tarkim, 4chan, veikia efektyviau nei Anonymous, o hakeriai ir jų plėtojami informaciniai karai stimuliuoja, patvirtina subkultūrizacijos arba daugialypumų ir įsikitinimų laisvę. Internetinių memų raida ne tik skatina silpnuosius, o, ilgalaikiu požiūriu, ir stipriąsias metamorfozes, intensyvią desubjekciją, bet ir pateikia Anonymous apibūdinimą: tai memų tėkmė, signifikantų ir signifikacijų nestabilumas. Parmy Olson savo knygoje apie hakerių judėjimus Anonymous ir LulzSec reiškinį sieja su maišto raiška globalinėje kibernetinėje erdvėje 25. Knygos pradžioje hakerių atakų agresyvumo, maištingumo, drastiškumo pavyzdžiu ji pasirenka Aarono Barro, buvusio JAV žvalgybos karininko, slaptųjų sistemų analitiko, vėliau skaitmeninės saugumo kompanijos HB- Gary Federal analitiko, atvejį. HBGary Federal kuria įvairiausias antihakinimo priemones, įsilaužimų identifikavimo, sekimo ir kitas programas m. A. Barras nusprendė aktyviai išnaudoti socialinius tinklus: Facebook, LinkedIn, Twitter, IRC (ryšio protokolas ir interneto paslauga, internete dažnai vadinama nikais: Tflow arba AVunit) ir kt., renkant informaciją apie hakerius, WikiLeaks ir kitų atvirų sistemų aktyvistus ir šalininkus. Įvairiuose nikuose jis infiltravosi į jo įsivaizduojamas Anonymous gretas. Atsakydami į tai, 2011 m. vasario 5 6 d. hakeriai puolė HBGary Federal, demaskavo A. Barro surinktus duomenis apie Anonymous tinklo narius, paviešino kitus kompanijos dokumentus, produktus ir kt. Grupuotė sunaikino jo prieigas prie kompanijos pašto, Yahoo, Twitter, Facebook ir prie pasaulyje vieno populiariausių internetinių žaidimų World of Warcraft (žaidimai yra puiki aplinka verbuoti karingas interneto grupes ir plėsti kompetenciją). Tačiau ne jis vienas, o daugelis kompanijų, renkančių ir kaupiančių slaptus duomenis ir bendradarbiaujančių su JAV Federaline saugumo tarnyba (FBI) Sony, Amazon, Visa ir Mastercard ir pan. taip pat Scientologijos bažnyčia buvo atakuoti. Ne tik atverti jų slaptažodžiai, bet ir jų duomenys 25 Žr. Literatūra: Olson P. AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS 20

15 INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS nutekinti iš saugumo ir militarinių mašinų bunkerių ir paskleisti kaip nemokami torentai (dar viena technologinė atviros informacinės visuomenės priemonė). P. Olson aprašo atvejį, kai pulti Scientologų bažnyčios serveriams buvo naudojama LOIC. Jomis ir kitomis informacinio karo technologijomis 26 Anonymous ar LulzSec organizuoja atakas ir prieš įvairias vyriausybes, pavyzdžiui, 2011 m. buvo pultos Tuniso diktatoriaus Zine el-abidine Ben Ali o režimo aplinkos dėl jo įvestos interneto cenzūros, o 2012 m. dėl panašių priežasčių daug kartų pulta Sirijos prezidento Basharo Al Assado režimo administracija. Anonymous ir LulzSec, beje, nedviprasmiškai rodė savo pritarimą sukilėliams. Panašias atakas rengia ir valstybinės specialiosios tarnybos. Pavyzdžiui, prieš Baltarusijos opozicijos laikraštį Charter97.org daugelį kartų m. buvo organizuojamos ilgalaikės DDOS atakos iš įvairiausių pasaulyje (ne Baltarusijoje) esančių kompiuterių, nors buvo akivaizdu, kad tik Baltarusijos specialiosios tarnybos turi tokį įsakymą (tvirtinu, remdamasis Charter97 apžvalgomis). Taip pat kitos užsienio saugumo tarnybos, neretai apsimesdamos Anonymous tinklo nariais, diegia ir platina įvairias trojanų programas (sakykim, Anonymous paskelbė, kad Zeus trojanų programa yra JAV Federalinės tarnybos kūrinys). Man keletą kartų teko padėti kitų šalių opozicionieriams gintis nuo jų puslapius atakuojančių federalų fiktyvių, programinių robotų generuojamų, pranešimų botų bei nuo integruotų priešiškų programų trolių. Daugelis iš besipriešinančių prieš tai ir po to buvo aktyvūs Travian ar World of Warcraft ar kitų komandinių anoniminių žaidimų dalyviai, neblogai suprantantys kompiuterines technologijas, nuolatos vienaip ar kitaip save išreiškiantys socialiniuose tinkluose, gebantys vesti anoniminius, paremtus tik pasitikėjimu, būrius / gaujas į kovą, jas disciplinuoti. Žaisti susiburiančios grupės mokosi būti drausmingos, vadovauti, pasitikėti, kolektyviai ir labai tiksliai koordinuotai pulti ir gintis, šnipinėti, papirkinėti, atvirai ir negailestingai plėšti informaciją, suvokti internetinius memus, grupę palaikyti solidarią, būti visiškai anonimiškos, aptarti įvairiausias kompiuterines programas, telkti ir išbandyti tarptautines grupes. Tarp jų vadų neabejotinai yra šimtai tų, kurie turi įgiję puikų programavimo išsilavinimą. 26 LOIC Low Orbit Ion Cannon (joninė žemos orbitos patranka) atviro kodo programa, skirta tinklinėms atakoms (vykdo TCP, UDP paketų arba HTTP užklausas ir trikdo serverių darbą). Šiandien taip pat naudojamos ir kitos karo mašinos priemonės: LOIC Hive Mind, kuri automatiškai gauna nurodymus per IRC, RSS arba Twitter pradėti atakas; tai padeda geriau koordinuoti masyvias DDOS atakas (taip pat naudojamos modifikacijos: LOIC, GAS, IRC-LOIC, HOIC, JavaLOIC, LOIQ, JS-LOIC ir kiti programos-ginklai, prieinami šiek tiek įgudusiems atviro kodo programose, trojanų naudotojams. 21

16 AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS Interaktyvūs kompiuteriniai žaidimai virto ne tik informacinio karo dalyvių mobilizacijos ir mokymų erdve, bet ir dėl žaidimo ir fantazijos sąsajų dėl vaidmenų raidos, dėl avatarų mutacijų yra paties žaidėjo ir kaip subjekto, ir kaip asmens kaitos aplinka. Matyti ir tai, kaip ši kovinė žaidimų aplinka pratinama prie kitos tikrovės žaidimų (altered realigy games) siūlomų naujovių, kurios palengvina įsivaizduojamus virtualiosios erdvės kūnus susieti su mėsos ir kaulų, fizinės tikrovės kūnais ir asmenimis, taip užtikrinant lengvesnę socializaciją, fizinį vaidmenų paskirstymą, atviros visuomenės ir daugialypumų spontaniškosios bendruomenės organizavimą. Apie atviros daugialypumų visuomenės revoliuciją Informaciniai anarchistiniai ar klasiniai, ar daugialypumo karai ir prievarta skatina ir atveria transgresijos, kismo ir, pagaliau, metamorfozės galimybes. Dar daugiau jie tam agituoja, o karas kaip veiksmas, analogiškai meditacijai, ritualui, poetiniams-simboliniams išgyvenimams skatina transformaciją. Tai atsitinka todėl, kad informacinis karas yra susijęs su desubjekcijos, demaskavimo, propagandos, idėjinės altervencijos, ypatingos egzistencinės patirties pasiaukojimo, išdavystės, siaubo, ekstazės... patirtimis. Pradedant Prahos pavasariu, postsocialistinės revoliucijos yra kupinos atviros visuomenės, įvairovės, daugialypumų idealų, kurių dažnai neatpažįsta ir kuriuos patys išduoda m. balandžio 9 d. Čekoslovakijos Komunistų partija deklaravo žmogiško veido socializmo (socialismus s lidskou tváří) kūrimą. Dokumentas liudijo, kad partija seka Josipo Broz Tito idėjomis, t. y. jugoslavišku socializmu: atvirą verslumui, darbininkų tarybų dalyvavimui skirstant pelną, bendradarbiaujant su Vakarais ir Neprisidėjusiomis šalimis. J. Broz Tito aktyviai šiais klausimais konsultavo Čekoslovakijos Komunistų partijos lyderį Aleksandrą Dubčeką. Tačiau čekoslovakų Komunistų partija žengė toliau: skelbė žodžio ir kitas teises, tikėdama socializmo sistemos plėtra... Taip ji paskelbė, kad nori keisti socializmo subjektus, tačiau atvėrė gatves daug didesnei reformai, iš esmės socialinei-tautinei revoliucijai, kurią galima vadinti viena pirmųjų įvairovės ir daugialypumų revoliucija, prasidėjusia vienoje humaniškiausių komunistinio socializmo šalių. Panašiai po 20 metų lygiai tą patį šūkį Социализм с человеческим лицом taip pat paskelbė Michailas Gorbačiovas (Михаил Горбачев); šitai irgi atvėrė žymiai platesnės revoliucijos aikštes ir medijas, o ne tik socializmo subjekto reformą. Prisiminkime, kad įvardijimas Pražské jaro buvo siejamas su Jaro národů 1848 m. Čekijos Tautų pavasario pavadinimu. Prasidėjus naujajam tautų pavasariui, po 1988 m. žlugo ir TSRS, ir visa, kas susiję su ta sistema. Prasidėjo dar viena m. revoliucija, dai- 22

17 nuojanti, atvėrusi spalvotų revoliucijų erą. Visos šios revoliucijos nebuvo paprastas komunizmo jungo numetimas, bet žmonių atsivėrimas įvairovei, skirtumams, savivaldoms, realioms kooperacijoms ir taryboms. Tai, kad vėliau ėmė vyrauti vakarietiškas demokratijos modelis, rodo viena: vietiniai elitai negebėjo sukurti jokio kito, alternatyvaus raidos paveikslo, vizijos, o tik kopijuoti sėkmės modelius. Literatūra INFORMACINIS KARAS DĖL ATVIROS DAUGIALYPUMŲ BENDRUOMENĖS Denver N. Private Bradley Manning, WikiLeaks, and the Biggest Exposure of Official Secrets in American History. Chicago: Chicago Review Press, Gasawa L. N. Copyright Questions and Answers for Information Professionals: From the Co lumns of Against the Grain. West Lafayette: Purdue University Press, 2003, p Habermas J. Communication and the Evolution of Society. London: Polity Press, Jokubaitis A. Kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė?, Problemos, 2006, Nr. 70, p Leig D., Hardig L. WikiLeaks. Atskleidžiant Juliano Assange o karą su slaptumu. Kaunas: Kitos knygos, Mažeikis G. Filosofinės antropologijos pragmatika ir analitika. Šiauliai: Saulės delta, Olson P., We are Anonymous. Inside the Hacker World of LulzSec, Anonymous, and the Global Cyber Insurgency. New York and London: Little, Brown and Company, Popper K. Atviroji visuomenė ir jos priešai. Vilnius: Pradai, Stryker C, Epic win for Anonymous: how 4chan s army conquered the Web. New York: Overlook Duckworth, Žukauskaitė A. Gilles io Deleuze o ir Felixo Guattari filosofija: daugialypumo logika, Vilnius: Baltos lankos, 2011.