Vėjo energetika. Europos elektros rinka. Kam mokame milijardus. Viršįtampių. problemos

Transcription

1 Kaina 5 Lt 2008 Nr. 4 (22) leidinys automatizacijos, elek trotechnikos, energetikos, šildymo, vėdinimo, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams Vėjo energetika Europos elektros rinka Kam mokame milijardus Viršįtampių 26 problemos ISSN

2 Tyco Electronics gamina gerai žinomų pasaulyje prekinių ženklų Schrack, P&B, OEG elektromechanines reles bei kontaktorius. Tyco Electronics siūlo reles spausdintinėms plokštėms bei reles statomas į lizdus, montuojamus ant DIN bėgelio, taip pat saugiąsias ir aukštavoltes reles. Tyco Electronics relės atitinka RoHS direktyvas, daugelis turi UL ir VDE sertifikatus, yra konstruojamos pačio gamintojo, jų gamybai keliami itin aukšti kokybės reikalavimai, todėl garsėja ilgaamžiškumu bei patikimumu. Plačiau: Tyco Electronics gamina platų asortimentą identifikacijos produktų tinkamų naudoti ekstremaliomis vidinėmis/ išorinėmis sąlygomis. Fokusuojasi tik į aukštos kokybės medžiagas atitinkančias ar viršijančias daugelį pramonės standartų reikalavimus bei gamina identifikacijos produktus pagal kliento specifikacijas. Tyco Electronics siūlo: lipdukus; kabelių, laidų žymeklius, pagal kliento specifikacijas pagamintus, atspausdintus ar lazeriu graviruotus identifikacijos produktus, spausdintuvus, spausdinimo juostas, programinę įrangą. Pagrindinės medžiagos sertifikuotos UL ir CSA. Plačiau: Tyco Electronics taip pat siūlo jungtis, jungčių sistemas, termofitus, filtrus, sensorius, kabelius ir kabelių pynes, įrankius bei įrangą, jungiklius, pasyvius rezistorinius, induktyvinius, talpinius, magnetinius elementus ir kitus produktus. Plačiau: Tyco Electronics AMP atstovybė Smolensko g. 6, Vilnius Tel.: (8 5) , , faks El. p. Tyco, Tyco Electronics ir TE simbolis yra prekių ženklai.

3

4 PLAČIAUSIA CAD PROGRAMINĖ ĮRANGA ELEKTROS IR automatikos projektavimui rinkoje Skirtingų poreikių efektyvumas ir funkcionalumas elektros projektavime yra pati svarbiausia priežastis kodėl profesionalai naudoja CADS Planner Electricin. Mes pateikiame tik keletą svarbių programos ypatybių daugiau Jūs galite pamatyti aplankę DAUGYBĖ GALINGŲ ĮRANKIŲ PROFESIONALAMS Valdiklių ir variklių schemos PLC techninė įranga - planavimas Instrumentavimas Skirstomųjų dėžių sluoksniai (2D/3D) Sujungimų sąrašai (laidai/ kabeliai/įvadiniai blokai) Kabelių sąrašas Prietaisų sąrašas KURI DAR CAD PROGRAMA JUMS GALI PASIŪLYTI TIEK DAUG? PAŽVELKITE IR PALYGINKITE! Kabelių loviai 9. Palaikomi formatai DWG/DXF/ PDF*/MS Excel (*export) 10. Projekto duomenų apdorojimas ir daug daugiau... Užsisakykite Cads Planner Electric prezentaciją: Tai pat pastatų sistemos: Instaliacijos brėžiniai, Žemos įtampos sistemos, 3D modeliavimas (BIM, IFC), Apskaičiavimo funkcijos, Skirstomojo skydo schemos, Medžiagų sąrašas, Apšvietimo ir šildymo ataskaitos, Aksonometriniai brėžiniai pvz. Ir taip pat skirstomieji tinklai. CADS Planner filialas: P. Lukšio g. 32, Domus Galerija, Vilnius, Lietuva. Mob.: El. Paštas: lithuania@kymdata.fi

5 turinys 6 Vėjo energetika konkurentabili branduolinei? 9 ENYSTAR nauja Hensel elektros instaliavimo žvaigždė 10 Patikima aukštosios įtampos skirstykla naujajai Ignalinos atominei elektrinei 13 Bendrovėms reikia pažangių IT sistemų ir konsultacijų 14 Europa artėja prie bendros elektros rinkos 16 Dėl kabelių linijų statybos darbuotojų kvalifikacijų ir inžinerinio darbo 22 Už aplaidumą mokame milijardus Vyr. redaktorius Bronius Rasimavičius E. p. neta@neta.lt Konsultantė dr. Liudmila Andriušienė Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė Dizainerė Rima Ramonienė IMAGO 26 Apsaugų nuo viršįtampių derinimas skirstomajame elektros tinkle 29 Žemosios įtampos pramoninių automatinių jungiklių (MCCB) savybės 33 Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje 38 Gyvenimas, paskirtas krašto elektrifikavimui 50 Summary Administracija Vykdomasis direktorius Eugenijus Kaziliūnas Reklamos projektų vadovė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) Mob E. p. vytaute@folioverso.lt Leidykla FOLIO VERSO Švitrigailos g. 11F LT Vilnius Tel. (8 5) Faks. (8 5) E. p. info@folioverso.lt UAB FOLIO VERSO Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį. Visų Elektros erdvių numerių elektronines versijas galite rasti Tiražas egz.

6 6 Vėjo energetika konkurentabili branduolinei? Dr. Ričardas Malkevičius Lietuvos valstybės saugumo problema, ypač po Gruzijos įvykių, turėtų kelti susirūpinimą ne tik visuomenei, bet ir valdžios vyrams. Nebūtina įvesti kariuomenę į šalį. Galima investuoti į ūkį ekonomiką ir energetiką, valstybės politinę sistemą, užvaldyti energijos bei energetinių žaliavų tiekimą ir valstybė galės būti sėkmingai valdoma, sakykim, kad ir iš Maskvos. Netrukus uždarysime Ignalinos atominę elektrinę (IAE). Tai dar labiau komplikuos mūsų padėtį. Ne dėl elektros energijos stygiaus turimų generatorių galia dar kurį laiką tenkins mūsų poreikius. Tačiau smarkiai išaugsiantis gamtinių dujų poreikis ir kaina sunkia našta guls ant vartotojų pečių. O tiekėjas vienintelis Rusija. Negalima kaltinti valdžios už neveiklumą. Ji suveikė, tik labai pavėluotai, nors apie būsimas grėsmes buvo žinoma dar pereitame šimtmetyje. Paskubomis įsteigta nacionalinio investuotojo įmonė, priimtas atominės elektrinės (AE) įstatymas, pradėta tartis dėl tarpsisteminių jungčių su Europos ir Skandinavijos elektros tinklais, tikintis, kad branduolinį kurą naudojanti elektrinė išlaisvins mus iš Rusijos energijos monopolio priklausomybės, jungtys suteiks galimybę dirbti Europos standartų erdvėje, o mūsų izoliuota elektros energetinė sistema (EES) atsivers ir taps Europos ir Skandinavijos elektros rinkų dalyve. Deja, įvykių eiga neduoda pagrindo optimizmui. Iš Lietuvoje projektuojamos didžiulės galios (>3000 MW) elektrinės Lietuva galės disponuoti tik 1000 MW galia. Galios deficitas, atsiradęs Lietuvos EES, staigiai iškritus iš sinchroniškumo stambiausiam AE agregatui, dėl didelės jo galios galės būti padengtas tik Rusijos EES sąskaita. Rusijai atsisakius parduoti momentinį galios rezervą AE negalės patikimai dirbti. Rusijos šantažo galimybė neišnyks. Taigi pagal IAE analogą suprojektuota AE neužtikrins nepriklausomybės. Optimizmo nedidina ir tai, kad projektuojamas elektros tiltas su Lenkija geriausiu atveju leis mums įsilieti į Europos elektros rinką ne anksčiau 2025 m., o jungties su Švedija reikalai įstrigo dėl lietuvių ir latvių nesugebėjimo susitarti [1]. Priekaištauti reikėtų Lietuvos energetikams, jų vadams ir, žinoma, valdžiai, kad visai nebuvo skirta dėmesio alternatyviai energetikai. Dėl to aplaidumo norisi verkti sulyginus mūsų ir švedų rodiklius. Biokuras ir kiti atsinaujinantieji energijos ištekliai šilumos gamybai Švedijoje sudaro 63 proc., gamtinės dujos tik 3 proc., o Lietuvoje rusiškos, nuolatos brangstančios dujos sudaro net 77,7 proc. Kas atsakys už milijardus litų kainuosiantį aplaidumą ir neveiklumą? [2] Atskira kalba apie vėjo elektrines (VE), kurių nusėtos Vokietijos, Skandinavijos pakrantės prie Baltijos jūros (ir ne tik pakrantės). Lietuvoje iniciatyvą parodė ne energetikai, ne valdžia, o privatūs asmenys. Visuotinio dėkingumo nusipelno Priekaištauti reikėtų Lietuvos energetikams, jų v a d a m s i r, ž i n o m a, v a l d ž i a i, k a d v i s a i n e b u v o s k i r t a d ė m e s i o a l t e r n a t y v i a i e n e r g e t i k a i. D ė l t o aplaidumo norisi verkti sulyginus mūsų ir švedų r o d i k l i u s. B i o k u r a s i r k i t i a t s i n a u j i n a n t i e j i e n e r g i j o s i š t e k l i a i š i l u m o s g a m y b a i Š v e d i j o j e s u d a r o 6 3 p r o c., g a m t i n ė s d u j o s t i k 3 p r o c., o L i e t u v o j e r u s i š k o s, n u o l a t o s brangstančios dujos sudaro net 77,7 proc.

7 Nr. 4 (22) Kaišiadorių vyskupas, kurio iniciatyva 2004 m. buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje pramoninė vėjo elektrinė, ir kiti privatūs asmenys, kurių lėšomis įrengtas pirmasis Lietuvoje vėjo elektrinių parkas. Šių palyginti nedidelės galios (0,6 MW) elektrinių plėtra Lietuvos teritorijoje, ko gero, nepajėgs išspręsti Lietuvos apsirūpinimo elektros energija problemą (apie 1000 MW), tačiau patirtis, sukaupta eksploatuojant jas, bus reikalinga nagrinėjant vėjo energijos perspektyvas. Šuo metu gaminamos jau kur kas galingesnės VE nei pirmiau minėtos ir jų Nuotr. Emilijos Jokubauskaitės naudojimas mūsų EES galėtų būti gerokai efektingesnis. Viena iš jų Enercon gamybos, serijos E 112, yra šių techninių ekonominių charakteristikų [3]: galia Pve 4,5 MW, veleno aukštis 124 m, vėjaračio skersmuo 114 m, plotas kv. m, jei projektinis vidutinis vėjo greitis 124 m aukštyje būtų 7,3 m/s, metinis pagaminamos elektros energijos kiekis būtų Eve = MWh. Laukiamos pajamos per metus sudarytų 2,211 mln. litų, jei supirkimo tarifas liktų 22 ct/kwh. Tokio tipo VE eksploatacijos trukmė metai, o įsigijimo ir pastatymo kaina būtų apie 1 mln. eurų už 1 MW. Taigi mūsų pasirinkta VE kainuotų 4,5 mln. eurų, arba 15,75 mln. litų. Padarę prielaidą, kad Lietuvos VE parkas turės padengti visą metinį Lietuvos elektros suvartojimą E, t. y. apie 10 milijardų kwh, gauname, kad tam tikslui Lietuvoje turės būti pastatyta E/Eve = 1000 vėjo elektrinių. Tokio kiekio VE pagaminimas ir pastatymas kainuotų 4,5 mljrd. eurų, arba 15,75 mljrd. litų. Panašiai, specialistų nuomone, galėtų kainuoti ir branduolinis reaktorius, galintis padengti 1000 MW galios poreikį. Galima spėti, kad nacionalinis investuotojas Leo LT pasirinks branduolinio reaktoriaus variantą, nors šis neišvengiamai mus gali surišti priklausomybės saitais su Rusija [1]. Juolab kad Leo LT vadovybėje yra nemažai žmonių, atvirai pasisakančių už elektros energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ko gero, dar ir dėl to, kad branduolinė jėgainė dėl savo darbo specifikos sudaro sąlygas eksportuoti perteklinę elektros energiją gerokai žemiau savikainos, tuo nuskriaudžiant vartotojus, kurie reguliuojamos elektros rinkos sąlygomis priversti dengti tą skirtumą, o elektros tiekimo tarpininkams, praktiškai nesukuriantiems produkto, susižerti milžiniškas elektros vartotojų pinigų sumas [4]. Kadangi pasauliniai organinio kuro ištekliai katastrofiškai senka, kyla jo ir branduolinio kuro kainos, proporcingai didėja ir tradiciniais metodais gaminamos elektros tarifai, todėl gerėja ekonominės prielaidos alternatyvios energetikos plėtrai. Jungtinės Karalystės mokslininkai prognozuoja, kad 2020 m., t. y. dar iki pastatant Visagino AE, pagal generavimo kainą VE prilygs termofikacinėms ir kombinuotojo ciklo elektrinėms ir gamins du kartus pigesnę elektrą už branduolinėje jėgainėje gaminamą [5]. Taigi jei tuo nesusidomės Leo LT energetikai, susidomės žmonės Lietuvos piliečiai. Tie, kurie norės uždirbti iš energetikos, ir tie, kurie norės pigiau mokėti už elektrą. Hipotetiškai, naudodamiesi pirmiau pateiktais daviniais, paanalizuokime galimybę Lietuvos piliečiams investuoti savo santaupas į elektros verslą ir konkuruoti su AE (žinoma, jeigu ji bus pastatyta). Sakykim, 100 Lietuvos piliečių užregistruoja akcinę bendrovę (AB) vienos VE statybai. Kiekvienam iš akcininkų reikės investuoti po Lt, jei visi akcijas dalinsis po lygiai. Po 7 ar 8 metų investicija atsipirks. Kadan-

8 8 Elektros Erdvës gi VE eksploatavimo laikas yra metai, per likusius 12 metų akcininkai uždirbs 26,5 mln. Lt, o kiekvienas iš jų po Lt. Per metus kiekvienas iš investitorių uždirbs po Lt, t. y. 14 proc. įmokėtos sumos. Iš tikrųjų įvertinus pirmiau minėtą energetinių žaliavų brangimo prognozę, atsipirkimas turėtų būti dar trumpesnis, o VE pajamos gerokai didesnės. Žinoma, tikslius skaičiavimus galima būtų būti atlikti tik turint pastoviai atliekamų daugiamečių vėjo greičio matavimų vėjaračio aukštyje davinius. Lietuvos banko duomenimis, indėlių Lietuvos komerciniuose bankuose suma gerokai viršija tą, kurios reikėtų šiam scenarijui įgyvendinti. Jo įgyvendinimas turėtų didelę politinę, ekonominę ir socialinę reikšmę. Į problemos sprendimą įtraukus privatų, bankuose įšaldytą piliečių kapitalą, padidėtų kapitalo apyvarta valstybėje. Suaktyvėtų ekonominis gyvenimas, statybų verslas, padidėtų darbo vietų pasiūla. Daliai pagyvenusių žmonių, turinčių santaupų, ši investicija padėtų užsitikrinti senatvę ne blogiau nei investuojant į įvairius investicinius pensijų fondus. Nemaža dirbančiųjų Lietuvos gyventojų dalis galėtų prisidurti prie atlyginimo dalyvaudami dar ir smulkiame elektros gamybos versle. Pavykus šiam projektui, t. y. atsiradus Lietuvos teritorijoje bent minėtos galios vėjo elektrinių, pasikeistų ne tik mūsų šalies peizažas, bet ir elektros energetikos sistemos struktūra. Iš centralizuotos nuo Rusijos priklausomos EES ji virstų decentralizuota, nepriklausoma, iš reguliuojamo valstybės monopolio konkurentabilių elektros gamintojų sistema. Galimybė vartotojui L i e t u v o s b a n k o d u o m e n i m i s, i n d ė l i ų L i e t u v o s k o m e r c i n i u o s e b a n k u o s e s u m a g e r o k a i v i r š i j a tą, kurios reikėtų šiam scenarijui įgyvendinti. J o į g y v e n d i n i m a s t u r ė t ų d i d e l ę p o l i t i n ę, e k o n o m i n ę i r s o c i a l i n ę r e i k š m ę. Į p r o b l e m o s s p r e n d i m ą į t r a u k u s p r i v a t ų, b a n k u o s e į š a l d y t ą p i l i e č i ų k a p i t a l ą, p a d i d ė t ų k a p i t a l o a p y v a r t a valstybėje. Suaktyvėtų ekonominis gyvenimas, statybų verslas, padidėtų darbo vietų pasiūla. pasirinkti gamintoją, užtikrintų laisvos rinkos santykius ir gamintojų konkurenciją ir minimalias elektros energijos kainas. Sistema taptų savarankiška, nepriklausomai nuo to, ar būtų sujungta tarpsisteminėmis jungtimis su kitomis EES, ar ne. KHAE harmoningai įsikomponuotų į šią EES, išlygindama grafiko svyravimus keičiantis vėjo galiai. Vyriausybė privalėtų (nors ir pavėluotai) užsakyti atlikti kompetentingus daugiamečius vėjo greičio tyrimus įvairiose Lietuvos teritorijos vietose ir nepriklausomų ekspertų studiją plačiam vėjo elektrinių panaudojimui Lietuvos teritorijoje. Jei šiame straipsnyje išdėstytos prielaidos dėl VE naudojimo bus patvirtintos tyrimais ir ekspertų studijos rezultatais ir prasidės projekto įgyvendinimas plačiu mastu, tai dėl to vyksianti elektros energijos gamybos decentralizacija, ko gero, bus pirmasis žingsnis į ateities energetikos viziją paskirstytos energijos gamybą, kai išsikvėpus tradiciniams elektros energijos gamybos būdams, dėl žaliavų stygiaus, atsiras nauji elektros gamybos principai, paremti, pavyzdžiui, autonominiais vandenilio energetikos moduliais ar mini branduolinės jėgainės skirtos paskiriems subjektams ir kt. Tada nebūtų reikalingi ir, ko gero, išnyktų perdavimo dideliais atstumais elektros tinklai, šiuo metu apraizgantys mūsų žemę. Literatūra 1. Signatarų ir Atkuriamojo Seimo deputatų viešas kreipimasis į valstybės prezidentą dėl padėties Lietuvos energetikoje Čaplikas A. Už aplaidumą mokame milijardus // Valstiečių laikraštis, Nevardauskas E. V. Parodomoji pramoninė vėjo elektrinė // Elektros erdvės, 2005, Nr. 3 (9). 4. Malkevičius S. Kas turi apginti elektros vartotojų interesus? // Elektros erdvės, 2007, Nr. 4 (18). 5. Paulauskas S., Paulauskas A. Vėjo energetikos plėtros veiksniai // Elektros erdvės, 2008, Nr. 1 (19). Nuotr. Emilijos Jokubauskaitės

9 Nr. 4 (22) N a u j a u n i v e r s a l i i r g r e i ta i s u r e n k a m a m o d u l i n ė sistema su durimis, skirta srovėms iki 250 A ENYSTAR nauja Hensel elektros instaliavimo žvaigždė Žymus aukštos kokybės elektros instaliavimo ir skirstomųjų sistemų gamintojas Hensel šių metų Light+Building 2008 parodoje Frankfurte pristatė pirmąją modulinę įvairių dydžių sistemą iš termoplasto su durimis. Ši sistema gali būti naudojama ir kaip atskira modulinė, ir pagal IEC standartus kaip greitai ir lengvai surenkami žemosios įtampos skirstomieji skydeliai iki 250 A. Ši naujoviška sistema buvo sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su elektros skydų montuotojais. Dėl pridėtų montavimo flanšų ir uždengimo plokštelių keturių įvairių dydžių modulius galima saugiai sujungti kartu bet kokiame derinyje. Atviros angos aplink modulio pagrindą ir integruoti tarpikliai leidžia greitai ir lengvai surinkti modulius į dideles sekcijas. Didelės erdvės leidžia lengvai prieiti surenkant modulius vieną po kitu. Modulius galima montuoti prie sienos naudojant vidines tvirtinimo angas, išorines tvirtinimo detales arba montavimo bėgelius. Enystar yra nelaidus dulkėms ir apsaugotas nuo vandens čiurkšlių, jo apsaugos laipsnis yra IP 65. Moduliai, pagaminti iš aukštos kokybės termoplasto polikarbonato, gali būti montuojami tiek vidaus patalpose, tiek lauke. Sistema yra patikima ir turi ilgą tarnavimo laiką, atspari smūgiams, išorės poveikiams ir korozijai (apsauga nuo UV spindulių, lietaus, ledo ir sniego). Durys patogiam darbui Visi Enystar moduliai turi duris permatomas arba ne, priklausomai nuo sumontuotos įrangos. Durys plombuojamos, jų vyris yra keičiamas. Bet kuri sumontuota įranga už durelių yra apsaugota. Durys gali būti tiesiog užrakinamos arba rakinamos, naudojant tam tikrus įtaisus, kad apsaugotų nuo neleistinų prisilietimų. Universalūs sistemos priedai Iš anksto surinkta Enystar modulinė sistema yra nepaprastai lanksti ir gali būti naudojama kaip korpusas moduliniams automatiniams jungikliams, elektros skaitikliams, saugikliams NH arba kaip korpusai atskirti saugiklį, jungiklį ar skirstomąją šyną. Ypatingas šių modulių požymis tas, kad šynų skirstomoji sistema atitinka elektromagnetinių suderinamumo normas EMV. Enystar yra lankstus net kabelių įvadas: jis skirtas kabeliams iki 72 mm diametro montuojant iš viršaus per flanšus su metriniais kabelio įvado sandarikliais, elastines sandarinimo membranas. Enyguide forma tiesioginiai globaliniai inžineriniai projektai Greitis ir paprastumas surenkamos modulinės sistemos Enystar atsispindi ir naujoje Enyguide formoje, kuri leidžia inžinieriams elektrikams paruošti išsamias schemas kompiuteriu be instaliavimo kokios nors sudėtingos kompiuterinės programos. Šis profesionalus projektavimo modulis gali pavaizduoti skirstomuosius skydelius labai detaliai 3D formatu galutiniam vartotojui arba 2D formatu montuotojui. Vartotojai, naudodami erdvinius vaizdus, gali atskirti įrangą, dangčius ir duris. Enyguide automatiškai suskaičiuoja modulio priedus, pavyzdžiui, uždengimo plokštes, kurios reikalingos šiai sistemai. Šią formą galite pažiūrėti tinklalapyje, kurios pristatymas buvo Light+Building 2008 parodoje Frankfurte. Klientai, susidomėję šia programa, gaus CD diskelius. E. p. mp@hensel.com.pl

10 10 Patikima aukštosios įtampos skirstykla naujajai Ignalinos atominei elektrinei Zenonas Kėkštas m. L i e t u v o s Respublikos Seimas At o m i n ė s e l e k t r i n ė s į s tat y m u p r i ta r ė n a u j o s at o m i n ė s e l e k t r i n ė s s tat y b a i L i e t u v o j e. N a u j a at o m i n ė e l e k t r i n ė y r a s v a r b u s i r s u d ė t i n g a s e n e r g e t i ko s o b j e k ta s, t o d ė l j o s t e c h n i n e s p r o b l e m a s r e i k i a gerai išnagrinėti. Viena iš svarbesnių elektros objektų energetikos sistemoje yra aukštosios įtampos skirstykla (AĮS), per kurią atominės elektrinės gaminama elektros energija būtų patikimai perduodama į energetikos sistemą ir prireikus elektros energija būtų nepertraukiamai tiekiama elektrinės savosioms reikmėms. Dar 1982 m. Lietuvos energetikos sistemos Vyriausioje dispečerinėje tarnyboje buvo sukurta 750 kv aukštosios įtampos skirstykla Ignalinos AE trečiojo reaktoriaus dviejų generatorių prijungimui. Šios aukštosios įtampos skirstyklos schemą buvusios SSSR Išradimų Komitetas 1982 m. liepos 30 d. pripažino išradimu ir jo autoriui Zenonui Kėkštui išrašė autorinį Išradimo liudijimą SU Pareiškėjas Lietuvos energetikos ir elektrifikavimo vyriausioji valdyba. Deja, tada Ignalinos AE projektas jau buvo baigiamas rengti ir projektuotojai savo sprendimų nenorėjo keisti. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Patentų biuras 1993 m. birželio 9 d. šį išradimą patentavo ir įrašė į Lietuvos Respublikos Išradimų Registrą Nr Patento savininkas Lietuvos valstybinė energetikos sistema. Rengiantis naujos AE statybai verta prisiminti pripažintą patentą. Patentuotos aukštosios įtampos skirstyklos principinės elektrinės schemos ypatumas tas, kad jos struktūros erdvinė figūra yra trikampė piramidė, t. y. tetraedras (1 pav.). Tetraedro erdvinės struktūros vaizdas leidžia lengvai suprasti, kad jo visos šešios briaunos yra identiškos ir jos keturiose viršūnėse vienodai tarpusavyje sujungtos. Tetraedro projekcijoje

11 Nr. 4 (22) pav. 2 pav. į plokštumą jo briaunų vaizdas pavirsta į keturkampį su papildomomis linijomis jame dviem susikryžiuojančiomis įžambinėmis (1 pav.). Tetraedro pavaizdavimas keturkampiu unikalių jo savybių nepakeičia, o tik padaro paprastesnį jo briaunų linijų vaizdavimą elektrinės schemų brėžiniuose, taip pat palengvina AĮS jungtuvų ir šynų sekcijų išdėstymą bei sujungimą AĮS teritorijoje. Kiekviena tetraedro briauna skirstyklos elektrinėje schemoje yra tarpsekcinė jungtis, sudaryta iš dviejų (arba trijų) nuosekliai sujungtų jungtuvų su prijunginiais tarp jų, o kiekviena tetraedro viršūnė schemoje reiškia atskirą aukštosios įtampos šynų sekciją ir jos prijunginius (2 pav.). Energetikoje aukštosios įtampos elektros įrenginių eksploatacijos normos leidžia elektrinės generatoriaus bloką (GB), taip pat aukštosios įtampos elektros perdavimo liniją (EPL) prie AĮS pajungti ne daugiau kaip per du skirtinguose vienos AĮS schemos taškuose prijungtus jungtuvus, t. y. per dviejų jungtuvų jungtis, o galios autotransformatorių (AT) ne daugiau kaip per tris jungtuvus. Vienodos paskirties, pvz., dvigrandės, ar tos pačios krypties dvi EPL, taip pat du generatorių blokai, prie AĮS pajungiami per atskirą jungtį, sudarytą iš dviejų jungtuvų dviejuose elektrinės schemos taškuose taip, kad jungčių viduriniai taškai galvaniškai arčiausiai vienas nuo kito būtų nutolę per keturis jungtuvus (svarbu, kad jų būtų ne mažiau kaip trys). Tinkamai prijungus linijas ir transformatorius galima pasiekti, kad net trijų įvykių (jungtuvo profilaktika, gedimas ir vieno jungtuvo atsisakymas veikti) sutapimo atveju niekada neatsijungs du vienvardžiai prijunginiai. Dėl AĮS unikalaus šynų sekcijų sujungimo remonto (avarijos) situacijoje elektrinė schema savaime neišsidalo į veikiančias atskiras dalis. Joje negali nutrūkti elektros energijos tranzitas per AĮS, nes šynų sekcijos avarijos nepažeistomis tarpsekcinėmis jungtimis visada išlieka tarpusavyje sujungtos (1 pav.). Tokia AĮS yra ekonomiška, nes jos bendras santykinis jungtuvų skaičius, tenkantis vienam prijunginiui, yra 1,2. AĮS gali būti komponuojamos išdėstant jungtuvus jos plane (teritorijoje) viena arba dviem eilėmis. Tokią AĮS elektrinės schemą galima naudingai panaudoti elektros energijos tiltų statybai, taip pat Utenos 330 kv pastotei, sujungiant ją su nauja EPL IAE Kruonio HAE [3]. Dabar IAE veikianti AĮS elektrinė schema yra sudaryta iš keturių 4/3 tipo jungčių (keturi nuosekliai sujungti jungtuvai su trimis prijunginiais tarp jų), o generatorių blokai prijungti prie vidurinių šių jungčių taškų. Jungčių galai prijungti prie dviejų nesekcijuotų šynų sistemų,

12 12 Elektros Erdvës sujungtų tarpšynine jungtimi iš dviejų jungtuvų, su prijunginiu tarp jų. Pastačius naują Ignalinos atominę elektrinę, jos kiekvieną generatoriaus bloką prie veikiančios AĮS siūloma [1] prijungti nauja jungtimi iš nuosekliai sujungtų dviejų jungtuvų: tos jungties galus prijungiant arba tiesiogiai prie kiekvienos šynų sistemos, arba atskirai į anksčiau veikusių to paties atominio reaktoriaus (AR) generatorių blokų prijungimo taškus. Kad prie šynų sistemos galima būtų pajungti du generatorių blokus pirmuoju būdu, reikėtų pailginti abi šynų sistemas ir jų galuose įrengti po vieno jungtuvo narvelį. Arba tokį narvelį įrengti tik viename šynų sistemos gale (110 kv AĮS pusėje), o kitą narvelį įrengti dešinėje pusėje (būsimos 750 kv AĮS pusėje) dabar veikiančios tarpšyninės jungties narvelio vietoje. Todėl reikėtų nuo jo atjungti ten pajungtą EPL ir, sumontavus šiandien nenaudojamame narvelyje jungtuvą, perkelti tą EPL į šį laisvą narvelį. Šiuo atveju, kad būtų galima išvengti EPL trasų persikirtimo, reikėtų perkelti į kitus narvelius dvi EPL. Norint prijungti daugiau EPL, būtų galima atjungti AT1 nuo savojo narvelio ir sujungti jį su buvusio pirmojo generatoriaus bloko (750 MW) prijungimo tašku. Tą patį padaryti ir su AT2, prijungiant jį, pvz., prie buvusio ketvirtojo generatoriaus bloko (750 MW) prijungimo taško. Taip atsilaisvintų du narveliai perspektyvinių EPL prijungimui. Kad remonto-avarijos situacijoje būtų galima išvengti dviejų GB atsijungimo, reikėtų jungtuvu sekcijuoti kiekvieną šynų sistemą. Kaip parodė Ignalinos AE darbas, dviejų generatorių atominiai reaktoriai iki šiol veikė patikimai. Tai Ignalinos AE (ir ne tik!) personalo nuopelnas. Didelė sėkmės dalis, kad reaktoriai dirba ne su vienu, o su dviem generatoriais. Sutrikus vieno generatoriaus darbui ar dėl budinčio personalo klaidų, dėl kurių Rezervinės galios padidinimui būtina rasti lėšų Kruonio HAE statybos pilnam užbaigimui, k a d į j u n g u s n o r s v i e n ą e l e k t r o s e n e r g i j o s tiltą ji jau galėtų veikti pilna galia generatorius atsijungia, AR išvengia staigaus avarinio stabdymo ir ilgam nenutraukiama elektros energijos gamyba. Kai eksploatuojami du generatoriai, galima prireikus po vieną generatorių atjungti profilaktikai. Dėl gedimo atsijungus vienam generatoriui, energetikos sistemoje galima išvengti elektros energijos apribojimo vartotojams. Jeigu AR bus suprojektuotas darbui tik su vienu didelės galios generatoriumi, jam atsijungus elektros energijos tiekimas vartotojams gali būti ribojamas. Todėl naujoje atominėje elektrinėje gali būti tikslinga suprojektuoti atominius reaktorius darbui su dviem generatoriais, t. y. su dviem turbinomis. Kiekvieną GB reikėtų prijungti prie AĮS skirtingose jos elektrinės schemos dalyse. Reaktoriaus darbas su dviem generatoriais yra mažiau komplikuotas ir budinčiajam atominės jėgainės personalui. Ramesnis režimas ekstremaliais elektrinėje atvejais, kada vien pasitikėjimo automatika neužtenka, mažina klaidingų ir dažnai pavojingų veiksmų, galinčių išprovokuoti reaktoriaus trims keturioms paroms atominio reaktoriaus avarinį atjungimą. Rezervinės galios padidinimui būtina rasti lėšų Kruonio HAE statybos pilnam užbaigimui, kad įjungus nors vieną elektros energijos tiltą ji jau galėtų veikti pilna galia. Be to, rezervinei galiai užtikrinti, kooperuojantis tikslinga panaudoti 750 kv EPL, dabar veikiančios 330 kv įtampa, potencialias galimybes ryšiui su kaimyninėmis energetikos sistemomis. Tam tikslui reikėtų šios EPL galus paruošti darbui 750 kv įtampa. IAE reikės įrengti ryšio 330/750 kv tris vienfazius ryšio transformatorius (RT) ir jų apsaugą nuo viršįtampių. Juos per dviejų jungtuvų jungtį būtų galima prijungti į 750 MW antro ir trečio GB prijungimo vietas. Naujos IAE pirmuosius GB tikslinga prijungti antruoju būdu, t. y. vieną jų per prijungimo jungtį trečio ir ketvirto, o kitą pirmo ir antro GB prijungimo vietose. Kitus du GB bus galima prijungti pirmuoju būdu, t. y. per prijungimo jungtis prie abiejų šynų. Taip panaudojus dar IAE veikiančią AĮS schemą, prie jos būtų galima prijungti du arba keturis GB, neviršijus jų bendros 4 tūkst. MW galios, pvz., du GB po MW arba keturis GB po MW. Santrumpos AĮS aukštosios įtampos skirstykla GB generatorinis blokas AT galios autotransformatorius RT ryšio autotransformatorius (trys vienfaziai autotransformatoriai) AR atominis reaktorius EPL 330 kv elektros energijos perdavimo linija Literatūra: Brinkis K., Bačauskas A. Naujos atominės elektrinės statyba // Elektros erdvės, 2007 m. Nr. 4 (18), p. 12 ir 15. Kėkštas Z. Ekonomiška ir patikima aukštos įtampos skirstykla // Mokslas ir technika, 1994 m. Nr. 4, p. 10. Kėkštas Z. Trijų, nevienodai užkraunamų, linijų sulygiagretinimas tolygus ketvirtos linijos įjungimui // Žiburiai, 1992 m. Nr. 8.

13 13 Bendrovėms reikia pažangių IT sistemų ir konsultacijų Kauno energijos bendradarbiavimas su Alna Business Solutions Nuolat spartėjančių verslo procesų laikais nebepakanka tik efektyviai veikiančios verslo struktūros ir paprasto informacinių technologijų naudojimo. Bendrovėms reikia realios naudos, tikro verslo procesų pagerėjimo, todėl paprasto IT diegimo neužtenka, reikalingi įrankiai bei konsultacijos verslo procesams gerinti. Šiandien įmonės konkuruoja ES rinkose, ieško, kaip savo versle pritaikyti geriausias pasaulines praktikas. Vienas iš būdų pagerinti procesus ir veiklos rodiklius diegti specializuotas sistemas, skirtas konkrečiai ūkio šakai bei veiklos procesams. Alna Business Solutions yra Alnos grupės įmonė, teikianti veiklos procesų konsultacijas, kurianti, integruojanti, atnaujinanti ir prižiūrinti verslo, informacijos, darbo procesų valdymo sistemas. DocLogix dokumentų ir procesų valdymo sistema skirta tiek vidutinėms, tiek didelėms įmonėms bei organizacijoms. Alna Business Solutions yra UAB DocLogix partneris parduodant, diegiant bei aptarnaujant DocLogix sistemą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Sėkmingu, įdomiu energetikos sektoriuje bendrai vykdytu Alna Business Solutions projekto pavyzdžiu galėtų būti pernai atlikti darbai Kauno energijoje. Informacinės sistemos diegimo projektas apėmė ir vidinių verslo procesų analizę ir reikalingas korekcijas. Kauno energija generalinis direktorius Sigitas Aleksandras Matelionis Alna Business Solutions vykdomasis direktorius Marius Juknevičius Pritaikius DocLogix bei kitų produktų galimybes, užtikrintas greitas ir efektyvus bendravimas su klientais, padedantis vertinti, prognozuoti veiklos rodiklius ir valdyti įmonės dokumentus. Atsisakyta popierinių dokumentų valdymo priemonių. Dabar bendrovės Kauno energija specialistai gali per kelias minutes surinkti visą informaciją apie šilumos vartotoją, džiaugiasi bendrovės vadovas Sigitas Aleksandras Matelionis. Anksčiau rankiniu būdu surinkti ir klasifikuoti informaciją trukdavo ne mažiau kaip keleta dienų, dabar visų dokumentų elektroninės formos yra lengvai prieinamos. Sukurtas naujas vidinis įmonės portalas sujungia kelių sistemų duomenis, taip pat pateikia sistemingą informaciją apie bendrovės Kauno energija klientus ir aptarnaujamus objektus. Nauja informacinė sistema ne tik pagerina informacijos sklaidą įmonės viduje, bet ir padeda patenkinti klientų lūkesčius. Nuo šiol bendrovės darbuotojai gali greičiau aptarnauti klientus, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, tvirtina informacinę sistemą sukūrusios ir įdiegusios įmonės Alna Business Solutions vykdomasis direktorius Marius Juknevičius. Dabar bendrovė Kauno energija, naudodama DocLogix, turi galimybę automatizuotai valdyti pirkimo procesus, kontroliuoti pirkimo plano vykdymą. Ši sistema taip pat automatizuoja ir sutarčių su vartotojais, tiekėjais ar rangovais derinimą, registravimą bei terminų kontrolę. Toks sprendimas yra vienas iš pirmųjų energetinėse įmonėse. Ši sistema pagerina bendrovės darbo efektyvumą ir kokybę, visa reikalinga informacija tampa nesunkiai prieinama darbuotojams, sako M. Juknevičius.

14 14 Europa artėja prie bendros elektros rinkos Parengė Dr. Anzelmas Bačauskas Kauno technologijos universitetas Europos Sąjungos energetikos strategijoje viena iš svarbiausių krypčių yra bendros elektros rinkos Europoje sukūrimas. Elektra yra specifinė prekė, todėl jos rinkos kūrimui reikia išspręsti daugelį problemų, iš kurių bene svarbiausia yra elektros sistemų sujungimas ir jų darbo suderinimas. Todėl reikšmingas žingsnis yra šių metų birželio 27 d. Prahoje 36 Europos perdavimo sistemų operatorių (PSO) vadovų iš 31 valstybės pasirašyta deklaracija iki 2008 m. pabaigos sukurti naują asociaciją ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklą. Kaip siūlo Europos Komisija, visi Europos Sąjungos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai privalo būti ENTSO-E nariai. ENTSO-E tikslas stiprinti perdavimo sistemų operatorių kooperaciją derinant elektros rinkų sąlygas ir užtikrinant saugų ir patikimą elektros sistemų darbą, darniai derantį su aplinka. Svarbiausia ENTSO-E veiklos kryptis elektros rinkos kūrimas konsultuojantis su Europos Komisija ir reguliatoriais. Prahoje perdavimo sistemų operatorių vadovai taip pat sutarė kreiptis į visų esamų Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijų ETSO (Europos perdavimo sistemų operatorių asociacija), UCTE (Elektros perdavimo koordinavimo sąjunga), Nordel (Skandinavijos šalių perdavimo operatorių asociacija), UKTSOA (Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių asociacija), ATSOI (Airijos ir Šiaurės Airijos perdavimo sistemų operatorių asociacija), BALTSO (Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių organizacija) prezidentus pradėti procedūras, reikalingas tų asociacijų veiklą perduoti ENTSO-E, o kai tai bus padaryta, asociacijų veiklą nutraukti. Verta priminti, kad perdavimo sistemų operatorių asociacija nėra tas pat, kas yra energetikos sistemų susivienijimas ar jungtinė energetikos sistema, nors pavadinimas yra toks pat. Asociacija organizacija ar sąjunga, o energetikos sistema milžiniška žmonių sukurta mašina elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti. Asociacijos veiklą nustato jos įstatai, o energetikos sistemos veikimą fizikos dėsniai. UCTE, Nordel, UKTSOA ir ATSOI yra ne tik asociacijos, bet ir Europos jungtinės energetikos sistemos, kurių zonos pavaizduotos 1 pav. Jungtinės energetikos sistemose visų elektrinių generatoriai veikia sinchroniškai, tačiau ne sinchroniškai (asinchroniškai) su kitų jungtinių energetikos sistemų generatoriais, t. y. sistemose dažnis yra panašus artimas 50 Hz, tačiau jis gali kisti skirtingai. Didžiausia asociacija yra UCTE, jos nariai yra 24 valstybių 29 PSO. UCTE sinchroninėje zonoje yra Albanijos ir Šiaurės Afrikos šalių (Maroko, Alžyro ir Tuniso) energetikos sistemos, tačiau jų operatoriai nėra UCTE asociacijos nariai, o Vakarų Danijos energetikos sistema yra UCTE jungtinės energetikos dalis, o PSO Energinet.dk yra Nordel asociacijos narė. Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos, energetikos sistemos yra dalis buvusios Sovietų Sąjungos jungtinės energetikos sistemos, nuo 2001 m. vadinamos NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema (o ne Rusijos), sutrumpintai IPS/UPS (Interconnected Power System/Unified Power System). IPS/UPS apima 14 valstybių teritoriją (2 pav.). Į IPS/UPS įeina buvusių Sovietų Sąjungos respublikų energetikos sistemos (be Armėnijos ir Turkmėnistano energetikos sistemų, kurios yra prisijungusios prie Irano energetikos sistemos) ir Mongolijos. UPS/IPS nėra energetikos kompanijų asociacija Baltijos šalių energetikos sistemos prijungtos prie NVS energetikos sistemos paveldėtomis devynio-

15 Nr. 4 (22) mis 330 kv elektros linijomis, bet ne sutartimis. NVS energetikos sistemų reikalams spręsti yra NVS Elektros energetikos taryba. Baltijos bendrovės jai nepriklauso. Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, yra ETSO asociacijos nariai nuo 2005 m. Savo ruožtu Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo operatoriai AB Lietuvos energija, AS Augstsprieguma Tīkls ir OÜ Põhivõrk 2006 m. sukūrė bendradarbiavimo organizaciją BALTSO, pagal savo veiklą panašią į Nordel. Europos jungtinės energetikos sistemos su kaimyninėmis sistemomis turi po vieną ar kelias asinchronines jungtis energijos mainams ir tarpusavio pagalbai, t. y. susijungusios per nuolatinės srovės intarpus (keitiklius iš kintamosios į nuolatinę ir iš nuolatinės į kintamąją srovę). IPS/UPS iki 2007 m. turėjo tik vienos krypties nuolatinės srovės intarpą iš Rusijos į Suomiją. Nuo 2007 m. pradžios, baigus Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių bendrą projektą ESTLINK, nuolatinės srovės 350 MW kabeliu sujungti Estijos ir Suomijos elektros tinklai ir Baltijos energetikos kompanijos turi galimybę prekiauti elektra Skandinavijos elektros rinkoje. Europos Sąjungos ir Rusijos energetikos dialoge planuojama sujungti sinchroniškai UCTE ir IPS/UPS, t. y. sukurti sinchroniškai veikiančią milžinišką energetikos sistemą, kurios teritorija būtų nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Tai leistų sukurti didelę elektros rinką, įgalinančią veiksmingai išnaudoti energijos išteklius m. buvo baigta trejus metus trukusi tarptautinė galimybių studija (Feasibility Study: Synchronous Interconnection of the Power Systems of IPS/UPS with UCTE), kurios tikslas ištirti IPS/UPS ir UCTE sinchroninio sujungimo technines, organizacines ir teisines galimybes. Tyrimuose dalyvavo apie 100 ekspertų iš 11 UCTE ir iš 8 NVS ir Baltijos šalių jungtinių energetikos sistemų bendrovių (tarp jų iš Baltijos šalių). Viena iš svarbių studijos išvadų UCTE ir IPS/UPS sinchroninis sujungimas galimas, tačiau sudėtingas ir daugelio metų trukmės projektas, reikalaujantis įgyvendinti tam reikalingas technines, eksploatacines ir organizacines priemones. Nesukeliant grėsmių jungtinių sistemų patikimam veikimui tas dideles jungtines sistemas artimiausiu metu tikslinga jungti per nuolatinės srovės intarpus ir taip sudaryti 1 pav. Europos jungtinių energetikos sistemų sinchroninės zonos. 2 pav. NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninė zona galimybes plėtoti elektros rinką ir gauti jos teikiamą naudą. Panašią išvadą padarė Baltijos šalių specialistai dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo. Apie tai buvo rašyta Elektros erdvėse Nr. 2(20). Nauji asinchroniniai ryšiai plėtojami tarp UCTE ir Nordel bei Jungtinės Karalystės energetikos sistemų (UKT- SOA) m. pradėtas eksploatuoti 700 MW nuolatinės srovės kabelis tarp Norvegijos ir Nyderlandų. Panašūs ryšiai planuojami tarp Nyderlandų ir Anglijos bei tarp Nyderlandų ir Danijos (Jutlandijos). Tokių ryšių svarbiausias tikslas užtikrinti patikimą ir veiks- mingesnį energetikos sistemų darbą bei gerinti elektros rinkų sąlygas jas integruojant. Šių metų rugpjūtį padarytas dar vienas reikšmingas žingsnis žengtas bendros Europos elektros rinkos link Europos Komisija pritarė Skandinavijos ir Vokietijos elektros rinkų sujungimui, įsteigiant bendrą elektros rinkų sujungimo bendrovę EMCC (European Market Coupling Company), kurios savininkai Energinet.dk, Vattenfall Europe Transmission, E.On Netz, Nord Pool Spot ir EEX. Nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. turėtų pradėti veikti Skandinavijos ir Vokietijos bendra elektros rinka.

16 16 Dėl kabelių linijų statybos darbuotojų kvalifikacijų ir inžinerinio darbo Vitas Danys VšĮ Energetikų mokymo centras S pa rt ė j a v i s ų į ta m p ų k a b e l i ų l i n i j ų ( K L ), k u r i o s e n a u d o j a m i n a u j i p r o d u k ta i, s tat y b a. K a b e l i ų t i n k l u s r e i k i a i r r e i k ė s d e r a m a i į r e n g t i b e i e k s p lo at u o t i. T u o ta r p u e n e r g e t i ko s ū k i s i š g y v e n a permainų metą, kuris pateikia ne tik gerų naujovių, bet sudaro s ą ly g a s i r p r a r a d i m a m s. V i e n a s i š t o k i ų p r a r a d i m ų y r a K L s tat y b a, k u r i o j e a k i v a i z d u s s tat y t o j o ( u ž s a ko v o ) i n ž i n e r i n ė s k v a l i f i k a c i j o s n e at i t i k i m a s r i n ko s n a u j o v i ų d i k t u o j a m i e m s i š š ū k i a m s i r k a i p pa s e k m ė p r o b l e m o s t e c h n i š k a i p r i ž i ū r i n t n u o l at tobulintiną projektavimo ir rangovinių organizacijų darbą.

17 Nr. 4 (22) D Ė M E S I O! N e t i n k a m a i e l g i a n t i s s u k a b e l i u n e t e i s i n g a i j į s a n d ė l i u o j a n t, t r a n s p o r t u o j a n t a r k l o j a n t, y r a k e n k i a m a K L s a v y b ė m s, t u š č i a i š v a i s t o m a s l a i k a s, s u s i d a r o p i n i g i n i ų n u o s t o l i ų. N e t n e ž y m i ų k a b e l i o k l o j i m o a r m o v ų m o n t a v i m o p a ž e i d i m ų g a l i m a n e p a s t e b ė t i t i k t a m t i k r ą l a i k ą, t a č i a u v ė l i a u j i e s u k e l s p a s i k a r t o j a n č i u s n e t i k ė t u s e n e r g i j o s t i e k i m o v a r t o t o j a m s s u t r i k i m u s i r s u d a r y s papildomas KL eksploatavimo išlaidas. Iš Alabamos valstijos Energetinės kompanijos kabelių klojėjams instrukcijos Inžinerinių tinklų elektros perdavimo linijų su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais statyba reguliuojama 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu Nr. I-1240 (toliau Statybos įstatymas) ir įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Norėčiau pažymėti, kad Lietuvoje (ar nors skirstomuosiuose tinkluose) nėra kompetentingos KL statybos ir eksploatavimo reikalus reguliuojančios grandies. Trūksta kai kurių normatyvinių KL statybos ir eksploatacijos dokumentų, pvz., 0,4-110 kv KL statybos (tiesimo) reglamento, iki 35 kv KL eksploatavimo reglamento. KL statybos darbams vadovaujantiems inžinieriams dažnai trūksta dalykinio pa(si)rengimo ir tokių darbų patirties. Dėl pirmiau minėtų priežasčių KL statyboje išryškėja tam tikri neigiami reiškiniai: toleruojamas rangovo ir užsakovo inžinerinių darbuotojų pareigų, teisių ir atsakomybės neapibrėžtumas; apleistas išankstinis darbų planavimas trasoje, ypač kabelius klojant mechanizuotu būdu (nerengiami statybos darbų technologijų projektai, prasta tranšėjų ir vamzdžių jose parengtis; ritiniai tvirtinami parankinėmis priemonėmis (plytomis, akmenimis ir panašiai); nekvalifikuotas kabelių (ypač mechanizuotu būdu) klojimas (nepakankama įrangos komplektacija, nesugebama deramai ja naudotis, pasitaiko kabelių apvalkalų bei izoliacijos mechaninių žalojimų); apleista KL movų montuotojų darbų priežiūra ir kontrolė; prarandami žmogiškieji resursai, laikas ir pinigai. Dėl žemos KL statybos darbuotojų kvalifikacijos ir netinkamo inžinerinio darbo atsakomybės dalį turėtų prisiimti ir Energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos bei Aplinkos ministerijos organizacijos, išduodančios atestatus verslui energetikos sektoriuje. Aptarkime detaliau, kaip ir kodėl tai vyksta ir kaip būtų galima padėtį taisyti. Aplinkybės ir dalykinės kvalifikacijos reikalai Statybos įstatyme išdėstyti reikalavimai statinių statybos proceso dalyvių kvalifikaciniams sugebėjimams, nurodytos jų teisės, pareigos ir atsakomybė. Kadangi iki šiol nėra oficialiai sudarytų KL statybos darbuotojų pareigybių apibrėžimų, pridedu siūlymą (žr. priedą). Respublikoje rengiamos statybos dalyvių atestacijos. Tačiau nesuprantama, ką naujo išmoks ir ką kitaip dalykiniu požiūriu darys, pavyzdžiui, atestuotasis KL statytojo (užsakovo) statinio statybos prižiūrėtojas arba atestuotasis rangovo statinio statybos vadovas: kaip iki atestacijos, taip ir po jos situacija ta pati KL statybos dalyviai stokoja procesinių KL statybos dokumentų. Būtina vertinti, jog KL statyba, tarp jų movų montavimas, yra paslėpti darbai konstrukcijos, paslėptos po vėliau sumontuotomis konstrukcijomis, ar darbai, paslėpti po vėliau atliktais darbais. Iki 35 kv įtampos galios kabelių linijų movų elektromontuotojai rengiami ir kvalifikaciją tobulina Respublikiniame energetikų mokymo centre (EMC). EMC besimokantys elektromontuotojai mokosi montuoti naujausių konstrukcijų firmų ABB Kabeldon, Raychem movas; sėkmingai baigusieji įgyja atitinkamų movų montuotojo kvalifikaciją ir gauna valstybės pripažintus kvalifikacijos pažymėjimus. Kiekviena atskiro tipo, nors ir to paties gamintojo mova turi konstrukcinių bei montavimo savitumų. Sėkmingai baigusieji kursą gauna pažymėjimą, kuriame įrašomi konkretūs movų tipai ir pažymėjimo galiojimo terminas (3 metai). Tai reiškia, jog movų montuotojas gali montuoti tik pažymėjime minėtas movas. Dažnai ET ir montavimo organizacijų movų montuotojai dirba su negaliojančiais pažymėjimais pasibaigusiais galiojimo terminais arba leidžiančiais montuoti ne to tipo movas; kartais įmonės pasitenkina ne mokymo įstaigų išduotais pažymėjimais. Kabelių ir movų konstrukcijos nuolat kinta, tobulėja įranga, darbų metodai. Per ilgesnį laiką žinios bei įgūdžiai linkę senti. Kaip ir dauguma kvalifikuotų darbininkų, atliekančių atsakingus darbus, taip ir movų elektromontuotojai turi būti nuolat atestuojami. Tačiau KL movų elektromontuotojams privalomos sistemingos kvalifikacijos ugdymo, atestavimo ir peratestavimo sistemos Lietuvoje nėra, mokymai vyksta stichiškai. Skirstomųjų tinklų ir kitų ūkio subjektų KL specialistai į kabelių movų montuotojų kursus atvyksta labai retai. Kiek dažniau į šiuos kursus atvyksta montavimo organizacijų darbų vadovai. Taigi KL eksploatuojančių organizacijų inžinieriai ir daugelis montavimo organizacijų darbų vadovų nuo savų pavaldinių (movų elektromontuotojų) atsilieka žiniomis. Vadinasi, jie nesugeba kontroliuoti ir prižiūrėti daugelio movų montuotojų veiksmų (paslėpti darbai!). Tiriant sugedusias šiuolaikines movas, nuolatos aptinkama, jog daromi jų montavimo ar eksploatavimo neatitikimai nustatytiems reikalavimams. Kadangi nėra įdiegtų metodų ir reikalavimų, kokia seka reikia jungti kabelių gyslas jungiamosiose movose, fazavimas paprastai yra atliekamas KL galuose, todėl šie, ypač Raychem GUST 12 kv, per gyslų kartotinius lankstymus yra nuolat gadinami. Kvalifikacijos kėlimo kursuose movų elektromontuotojai apgailestauja, jog mokymuose nedalyvauja jų tiesioginiai techniniai vadovai: pasak darbininkų, būtų lengviau susikalbėti. Tai įrodo ne tik nepakankamą techninių vadovų pasirengimą tokiems darbams, bet ir užkardą pažangioms technologijoms taikyti. Užsakovo statinio statybos techninius prižiūrėtojus ir rangovo statybos va-

18 18 Elektros Erdvës dovus movų konstrukcijų pažinimo, jų montavimo technologijų priežiūros galima mokyti pagal EMC movų elektromontuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas. Tereikia, pavyzdžiui, dalyvauti kursuose, geriausia kartu su savaisiais movų elektromontuotojais. Deja, tokios praktikos vengiama. Kabelių linijų statytojo (užsakovo) statinio statybos techniniams prižiūrėtojams ir rangovo statinio statybos vadovams privalomas atitinkamas atestavimas bei peratestavimas. Lietuvoje nėra priimtos privalomos KL specialistų atestavimo ir peratestavimo sistemos, tiksliniai mokymai vyksta paviršutiniškai. Atestuojant ir peratestuojant KL statytojo (užsakovo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją ir rangovo statinio statybos vadovą, mokyti reikėtų atskiromis pakopomis, beveik tų pačių dalykų, pavyzdžiui: Bendrųjų statybos dalykų: Statybos įstatymas ir kiti norminiai aktai reglamentuojantys statybos veiklą; Specialiųjų KL statybos dalykų: Elektros įrenginių ir įrengimo taisyklių; KL statybos (tiesimo), KL eksploatavimo reglamentų; Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių taisyklių; KL klojimo įrangos pažinimo ir jos naudojimo metodų; statybos darbų technologinių projektų rengimo; KL statytojų darbo tipinių instrukcijų; KL statybos techninių dokumentų sudarymo ir kt.; Blogo montavimo pasekmės N ė v i e n a s n a m a s n e b u v o p a s t a t y t a s n e s u p l a n u o t a s, n ė v i e n a s f u t b o l o ž a i d ė j a s neiškovojo pergalės nesitreniravęs. Negalima aklai pasikliauti atsitiktinumais; kiekvieną kabelių klojimo atvejį reikia gerai suplanuoti. I š V E T T E R G m b H p a s k a i t ų K a b e l i o klojimas ir praktika Galios kabelių bei KL movų konstrukcijų pažinimo, jų taikymo, montavimo technologijų; šiuolaikinių kontaktinių sujungimų įrengimo ir montavimo technologijų ir pan. KL klojėjų darbininkų, specialūs dalykiniai mokymai nėra organizuoti, nes nesukurta privaloma šių darbininkų ir specialistų atestavimo ir peratestavimo sistema. Nesant privalomo poreikio mokyti, stokojant atitinkamų reglamentų, tipinių instrukcijų, mokymo programa nesudaryta. Ypač aktualus ir reikšmingas reikalas saugoti gamintojo suteiktas savybes kabeliui, kol jis bus paklotas ir eksploatuojamas. Paslėptų darbų proceso dalyviams yra savitų, griežtesnių kvalifikacinių ir pareigybinių reikalavimų, skirtingų nuo, pvz., atvirų elektros instaliacijų darbuotojams keliamų reikalavimų. Per nežinojimą, technologinės drausmės ar techninės priežiūros stoką paprastai nukenčia klojamo kabelio, jo movų izoliacija, o tai išaiškinti vėliau, baigus paslėptų darbų veiksmus, vizualiai nebeįmanoma. Tokių naujai statytų KL gedimai trikdys elektros energijos vartotojams tiekimą, didins KL eksploatavimo kaštus. Turi būti sudaryti ir veikti atitinkami normatyviniai KL statybos dokumentai, pareiginės instrukcijos. Parengtiems KL statybos proceso dalyviams turi būti sudarytos deramos sąlygos darbui, vykdoma jų darbo kontrolė ir periodinis atestavimas. Ar apsispręsta, kuriems tikslams ir kokių dokumentų reikia? Kai kurie jų, manyčiau, būtini (0,4 110 kv KL tiesimo reglamentas, Iki 35 kv KL eksploatavimo reglamentas) ir, nors buvo rengiami, iki šiol nėra išleisti. Be to, vertinant pirmiau minėtus reikšmingus momentus, galima suprasti, kokioje neapibrėžtoje situacijoje yra KL eksploatacijos inžinieriai, jų techniniai vadovai: jie neturi kai kurių būtinų jų darbui KL statybos normatyvinių dokumentų, galbūt ir pats darbas deramai nesunormuotas, vis ko nors stinga. Analogiška situacija yra ir elektros montavimo organizacijose. Tenka pripažinti, jog dar dažnokai egzistuoja ryškus atotrūkis tarp darbdavio užmojų ir inžinieriaus ar darbininko motyvacijos. Kai ko nors stinga, o dirbti reikia, randami aplinkybių ir galimybių padiktuoti (dažnai ne patys geriausi) sprendimai. Nuolat esant tokiai situacijai, klostosi savita žodinių susitarimų, kartais nepagrįstu pasitikėjimu paremta darbinių santykių praktika. Ji skirta tuo momentu atsiradusiam darbui atlikti, bet nebūtinai laikantis raidės. Kartais tos raidės nėra (permainų laikas!) arba ji nežinoma. Darbą atlikti būtina, nes teks aiškintis. Tada, pvz., nebesvarbu, kad montuotojas neturi darbo įrankių, nors montuoja naują, brangią movą, kad jo darbo šiandien, kaip ir vakar, inžinieriui prižiūrėti nebuvo galimybių. Arba me- D r a u s k i t e darbininkams batais s t u m d y t i k l o j a m ą kabelį, lipti ant jo. I š A B B k a b e l i o gamintojo instrukcijos

19 19 UAB Elmonta darbuotojai visada kruopščiai atlieka kabelių klojimo darbus chanizuotu būdu klojamas kabelis vis strigo per jau sumontuotus ir žemėmis užpiltus netinkamus vamzdžius ( nemačiau, ar tie vamzdžiai ašyje buvo, kaip jie sujungti, aktas nesurašytas, nes neturėjau mašinos ), jų galuose nebuvo nukreipiančiųjų įvorių ( ką čia darysi, ET atstovas vakar buvo, priėmė tranšėją, užpylėm žemėm; kabelių pažeidimų vietas sutaisysim, garantiją duosim ); laiku nepastebėta buvo, kai posūkiuose kampiniai ritiniai išvirto, nors buvo paremti plytomis ir akmeniu, ir štai keliose vietose plyšo apvalkalas, čia štai ir izoliacija pažeista... Tokiais atvejais gaila žiūrėti į dirbančius žmones, kurie kankinasi dėl žinių stokos, dėl darbo metodų neturėjimo, dėl prasto planavimo. Gaila ir kabelio, kad taip kartais nepagarbiai elgiamasi su tokiu jautriu, ilgam ir atsakingam naudojimui skirtu gaminiu. Kartais teigiama, jog statytojui (užsakovui) nereikia daug išmanyti ir dalyvauti, nes rangovas nutiestai KL duoda kelerių metų garantiją. Tai klaidinga, net destruktyvi nuostata, nes rangovo garantija neatleidžia statytojo (užsakovo ) nuo Statybos įstatymo reikalavimų vykdymo. Labai svarbu aukštųjų įtampų kabelių plastikinę, kaip ir popierinę, izoliaciją saugoti nuo drėgmės. Galios kabelių gamintojai nuolatos tobulina izoliacijos apsaugos nuo drėgmės konstrukcijas. Jie pabrėžia, jog jeigu nebus pakenkta izoliacijai ir jos apvalkalams klojant kabelį, o vėliau ir naudojant jį, tai gedimų tikimybė 100 km kabelio per metus yra artima nuliui. Tarytum susitarę, konkuruojančių firmų ABB Kabeldon ir Raychem movų gamintojai nuolat teigia: kvalifikuotai sumontuotos ir naudojamos šiuolaikinės plastikinių kabelių movos be sutrikimų, kaip ir kabeliai, veiks dešimtmečius. Šalyse, kur deramai klojami nauji kabeliai ir šalia jų nepavojingais metodais kasama žemė, negadinami jau seniau pakloti kabeliai, KL remontas yra išskirtinė retenybė. Kas ir kodėl gali nenorėti siekti panašios situacijos Lietuvoje? Tinkamai pakloti galios kabeliai žemėje, jeigu vėliau žemės kasimų metu būtų Nekenkti e k s p l o a t u o j a m a m kabeliui ir movoms negadinami, veiktų ilgai ir patikimai. Tačiau miestuose žemė įvairiais motyvais KL apsaugų zonose kasama dažnai. Kai tenka remontuoti (net naujas linijas), paprastai aptinkama, jog kabelio gedimo priežastis yra apvalkalų, izoliacijos mechaniniai pažeidimai. Jie atsirado klojant kabelį arba vėlesnių kasinėjimų metu. Tai labai svarbus, techniškai įveikiamas, tačiau organizaciniu požiūriu sudėtingas KL apsaugos reikalas. Jį būtina spręsti, pasitelkiant ir juridinių sprendimų galią. Atitinkamuose reglamentuose būtina turėti deramus didesnės kaip 1000 V įtampos klojamų ir naudojamų kabelių apvalkalų būklės kontrolės ir taisymo metodų reikalavimus. Iki šiol išleistose normose, taisyklėse ir reglamentuose gausu neatitikimų ar nutylėjimų. Deja, įprasta nesaugoti kabelių nuo drėgmės, patenkančios per kabelių

20 20 Elektros Erdvës galus. Būtina sandėliuojamų, transportuojamų, klojamų ir paklotų kabelių galus patikimai hermetizuoti specialiais, sumontuotais ant kabelio apvalkalo gaubteliais. Nors movų montavimo metu drėgmės kabelyje tikrinimas pagal specialią metodiką yra privalomas, tačiau praktiškai dažnai to nedaroma. Būtina ieškoti būdų ir priimti sprendimus, kad būtų objektyviai ir tvarkingai tiriamos KL gedimų priežastys, kad jos būtų registruojamos ir imamasi priemonių, jog gedimai nesikartos. Tyrimų medžiagą tikslinga naudoti inžineriniam darbui KL produktų vertinimui, rengiant priešavarines priemones, rengiant ir redaguojant KL techninio normavimo dokumentus, ugdant darbuotojų kvalifikaciją ir t. t. Pirkimai Be deramo dalykinio pasirengimo ir kompetencijos sunku tinkamai įvertinti galios kabelių produktais prekiaujančių organizacijų pasiūlymus. Kartais perkame produktą, kurio gamintojo šalyje niekam nebereikia. Deja, kai kada sprendimai priimami vadovaujantis ne inžineriniais motyvais. Šiame procese dalyvauja ir projektavimo organizacijos. Tai pastebima parenkant galios kabelius, diegiant kontaktinių sujungimų technologijas, movų konstrukcijas, perkant KL elektromontuotojų įrangą bei įrankius ir t. t. Pasitaiko, kad keliolikos žmonių grupė, išklausiusi kelių valandų abejotinos kokybės movų (užtat pigesnių negu sertifikuoti gaminiai) pardavėjų pristatymo renginį, gauna kursų baigimo pažymėjimą, tarytum lygiavertį valstybės pripažintam pažymėjimui. KL eksploatavimas Reikia turėti galvoje, kad ir iš patikimų gaminių nutiestas KL gali tekti remontuoti vis dažniau ir dažniau, jeigu jos nebus tinkamai eksploatuojamos. Tuo labiau jeigu KL tiesia ir movas montuoja nekvalifikuoti žmonės. Be pirmiau minėtų dalykų, KL patikimam veikimui įtakos turės atitinkamų izoliacijos tarnybų strateginiai bei taktiniai sprendimai ir veiksmai, skirstomųjų tinklų įžemėjimo srovių kompensavimo įrenginių deramas įrengimas ir jų naudojimas bei operatyvus įžemėjimo režimų aptikimas, KL privalomų temperatūrinių režimų laikymasis ir t. t. Išvados Šio straipsnio tikslas ne aptarinėti paskirų organizacijų ar asmenų KL statyboje darbą, o atkreipti dėmesį į daugelio rangovinių organizacijų, skirstomųjų bei perdavimo tinklų kabelių ūkiuose statant KL taisytinus dalykus. Tai aktualu ir kitiems KL objektams. Siekiama prisidėti prie proceso, kai ieškoma sprendimų, kaip gerinti KL statybos ir eksploatavimo darbus, kaip kokybiškai, patikimai ir mažinant KL eksploatavimo išlaidas, tiekti elektros energiją vartotojui. Parengtų ir suderintų pirmiau minėtų statybos dokumentų kontrolę tikslinga (būtina) pavesti ir organizacijoms, išduodančioms atestatus verslui energetikos sektoriuje. Projektas GALIOS KABELIŲ LINIJŲ (KL) STA- TYBOS SPECIALISTŲ, KURIEMS BŪTINAS SPECIALUS LAVINIMAS, SĄRAŠAS DARBININKAI Žemosios įtampos kabelių movų elektromontuotojas specializuotoje mokymo įstaigoje apmokytas iki 1000 V įtampos galios kabelių movų montavimo darbų, turintis profesinį patyrimą, kvalifikuotas elektromontuotojas. Atestuojamas kas 5 metai. Aukštosios įtampos kabelių movų elektromontuotojas specializuotoje mokymo įstaigoje apmokytas iki 35 kv (jeigu reikia ir aukštesnės) įtampos galios kabelių atitinkamų konstrukcijų movų montavimo darbų, turintis profesinį patyrimą, kvalifikuotas elektromontuotojas. Atestuojamas kas 3 metai. Kabelių klojėjas specialiai apmokytas galios kabelius kloti mechanizuotais ir rankiniais būdais, turintis šio darbo profesinį patyrimą kvalifikuotas elektromontuotojas. Atestuojamas kas 5 metai. Kabelių linijų (tinklų) elektromontuotojas specializuotoje mokymo įstaigoje apmokytas atitinkamų įtampų ir konstrukcijų galios kabelių movų montavimo ir kabelių klojimo darbų, turintis atitinkamą profesinį patyrimą kvalifikuotas elektromontuotojas; tai yra asmuo, turintis kabelių movų elektromontuotojo ir kabelių klojėjo kvalifikaciją. Atestuojamas kas 3 metai. SPECIALISTAI Statinio statybos vadovas statybos proceso dalyvis, turintis specialų techninį išsilavinimą, atestuotas galios kabelius kloti mechanizuotais ir rankiniais būdais bei techniškai prižiūrėti labelių linijų elektromontuotojų (kabelių movų elektromontuotojų ir kabelių klojėjų) darbą, turintis šių darbų aukštų įtampų KL statyboje profesinį patyrimą, rangovo paskirtas specialistas. Atestuojamas kas 5 metai. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybos proceso dalyvis, turintis specialų techninį išsilavinimą, atestuotas kloti galios kabelius mechanizuotais ir rankiniais būdais bei techniškai prižiūrėti atitinkamų įtampų galios KL statybą (statinio statybos vadovo, kabelių klojėjų, kabelių movų elektromontuotojų darbus ir pan.), turintis galios KL statybos darbų techninės priežiūros profesinį patyrimą, statytojo (užsakovo) paskirtas specialistas. Atestuojamas kas 5 metai. KITI SPECIALISTAI Statinio projektuotojas statybos proceso dalyvis, kurio kaip ir kitų statybos proceso dalyvių profesiniai gebėjimai, pareigos, teisės, veiksmai bei atsakomybė privalo atitikti 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr reikalavimus. Šefuojantis specialistas kvalifikuotas specialistas, statybos proceso dalyvis: galios kabelio gamintojo paskirtas atskirų darbų (dalyvaujantis KL statinių ar tranšėjų priėmime, klojant galios kabelius ir pan.) specialistas. movų gamintojo paskirtas movų montavimo techninės priežiūros specialistas. Klojant 110 kv ir aukštesnių įtampų KL, šefuojančių specialistų dalyvavimas yra privalomas. Šefuojantys specialistai dalyvauja statytojo (užsakovo) su galios kabelio ar movų gamintojais sudarytos sutarties pagrindu. Pastaba: šefuojančio specialisto kvalifikacija yra kabelio ar movos gamintojo reikalas. Pagrindas: 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Nr. I-1240 Literatūra 1. Instrukcija po prokladke kabelej napriaženijem do 110 kv, SN Moskva, Kitose šalyse naudojami KL statybos (klojimo) reglamentai (instrukcijos). Parengė Vitas Danys

21 21 Taupi šiluma Įsirengdami namuose šildymo sistemą dauguma žmonių susiduria su tokiomis problemomis kaip šildymo sistemos patikimumo, komforto ir ekonomiškumo suderinimas. Termoakumuliacinė šildymo sistema yra praktiška, nes jos nereikia nuolat prižiūrėti ir baimintis, kad užgesus katilui namai liks be šilumos, o prietaisai peršals. Tokią sistemą nesudėtinga įrengti, nes nereikia montuoti katilų, tiesti vamzdžių ir gręžti skylių. Ši šildymo sistema tinka židinių šildomoms patalpoms, nes ji automatiškai išsijungia, kai kūrenant židinį temperatūra kambaryje pakyla. Nustojus kūrenti ir nukritus temperatūrai, šildytuvai automatiškai įsijungia ir palaiko nustatytą patalpų temperatūrą, kol židinys nekūrenamas. Termoakumuliaciniai šildytuvai naktį naudoja pigesnę elektros energiją, įkaitindami tenus, kurie sušildo magnezito plytas. Šios saugo šilumą iki atidavimo. Termoakumuliaciniai šildytuvai skirstomi į dvi grupes dinaminius ir statinius. Dinaminių šildytuvų sistemą sudaro šildytuvai, lauko ir patalpos temperatūrų Termoizoliacinė medžiaga Magnezito plytos (kaupia ir saugo šilumą) Šildymo tenas Įkrovimą valdantis įrenginys Apsauga nuo perkaitimo Ventiliatorius Elektros įrangos blokas Šildytuvo valdymo įrenginys davikliai ir centrinis valdymo įrenginys. Sistema kraunasi automatiškai pagal nustatytus lauko ir patalpų temperatūros režimus. Kiekvienoje patalpoje gali būti nustatyta skirtinga temperatūra. Šiltą orą į patalpas pučia ventiliatoriai. Statinių šildytuvų sistema yra kur kas paprastesnė ją sudaro šildytuvas, kuriame sumontuoti tenų įkaitimo ir oro padavimo reguliatoriai, ir laikmatis. Šios sistemos veikia be šilumos nuostolių, sako bendrovės Dogas vadybininkas Evaldas Masonas. Termoakumuliacinę šildymo sistemą specialistai pataria rengti tuomet, kai reikia didelės elektros energijos galios: vidutiniam kv. m ploto namui reikia apie kw. Toks šildymo būdas gali būti diegiamas senuose rekonstruojamuose ir naujuose namuose, vaikų ugdymo įstaigose, ligoninėse. Ši šildymo sistema dėl tolygios ir sausos šilumos rekomenduojama muziejuose, saugyklose. Šildymas elektra suteikia daugiausia komforto, be to, galima teigti, jog tai pats ekologiškiausias šildymo būdas. Akumuliaciniai šildytuvai Konvekciniai šildytuvai Kaloriferiai Oro užuolaidos Rankų džiovintuvai Gyvatukai Infraraudonųjų spindulių šildytuvai Šildymo kilimėliai Pastovios varžos šildymo kabeliai Savireguliuojantys šildymo kabeliai ilajų, latakų ir vamzdynų šildymui Termostatai Saulės kolektoriai Elektros technika VILNIUS Ozo g. 51 Tel.: (8 5) , Faks.: (8 5) Mob.: El.p.: info@dogas.lt Motorų g. 6 Tel.: (8 5) Faks.: (8 5) El.p.: motorai@dogas.lt KAUNAS Draugystės g. 13a Tel./faks.: (8 37) El.p.: kaunas@dogas.lt KLAIPĖDA Dubysos g. 23 Tel./faks.: (8 46) El.p.: klaipeda@dogas.lt PANEVĖŽYS J.Janonio g. 1 Tel./faks.: (8 45) El.p.: panevezys@dogas.lt ŠIAULIAI P. Cvirkos g.77 Tel./faks.: (8 41) Mob.: El.p.: siauliai@dogas.lt

22 22 Už aplaidumą mokame milijardus Albinas Čaplikas Valstiečių laikraščio žurnalistas D a u g e l i s E u r o p o s S ą j u n g o s ( E S ) š a l i ų a u g a n č i a s k a i n a s š i l d y m u i s ta b d o n a u d o d a m o s b i o k u r ą. Lietuva irgi turi t o k i ų r e z e r v ų, ta č i a u ko l k a s n a u d o d a m i biokurą pagaminame t i k 1 7 p r o c. š i l u m o s, o daugiausia n a u d o j a m e i š R u s i j o s i m p o rt u o j a m a s gamtines dujas, už k u r i a s š į s e z o n ą G a z p r o m ko m pa n i j a i sumokėsime per milijardą litų. Skatinama tik žodžiais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šį sezoną šilumos kaina pasieks beveik 238 Lt/MWh. Pernai vidutiniškai mokėjome 159, o užpernai tik 119 Lt/MWh. Net apie 80 proc. šilumos Lietuvoje pagaminama naudojant drastiškai brangstančias iš Rusijos importuojamas gamtines dujas. Susidarius tokioms aplinkybėms, labai išauga susidomėjimas pigesnėmis kuro rūšims. Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LIT- BIOMA) duomenimis, gamtinių dujų ir biokuro kainų skirtumas nuo 2005 m. padidėjo net 6,6 karto m. gamtinės dujos kainavo 439 Lt už naftos ekvivalentą (tne), o 2008 m. ši kaina šoktelėjo iki 1,2 tūkst. Lt/ tne. Tuo pačiu laikotarpiu biokuras brango nuo 362 Lt/tne iki 690 Lt/tne. Kainų skirtumas tarp šių kuro rūšių padidėjo nuo 77 iki 510 Lt. Tikriausiai pamanysite, kad Vyriausybė kiek įmanydama skatina naudoti biokurą. Juk tai ne tik ekonominis, bet ir politinis reikalas. Deja, pasak asociacijos atstovų, skatinama tik žodžiais, o darbais remiama priešinga kryptis. Parama skiriama svetimiems Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas Valstiečių laikraštį tikino, kad, pasitelkus vien Lietuvoje esančius vietinius atsinaujinančiųjų energijos išteklių rezervus, gamtinių dujų naudojimą būtų galima sumažinti perpus beveik 40 proc. Deginant miško kirtimo, komunalines atliekas, specialiose energetinėse plantacijose auginamus gluosnius, šiaudus, galėtume papildomai išgauti 5,1 mln. MWh energijos, o iš viso šalies miestuose sunaudojama iki 10 mln. MWh šilumos energijos, sako R. Lapinskas. Galėtume, tačiau kažkodėl to nedarome. Deja, ES bei valstybės

23 Nr. 4 (22) Kuro sąnaudų struktūros šilumos gamybai palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje, 2007 m. Lietuva 77,7 proc. Gamtinės dujos 1,5 proc. Kitas kuras 4,6 proc. Mazutas 16,2 proc. Biokuras Švedija 4 proc. Anglis 12 proc. Atliekinė energija 11 proc. Šilumos siurbliai 63 proc. Biokuras, atliekos ir kiti AEI 2 proc. Kitas kuras 3 proc. Gamtinės dujos 5 proc. Mazutas Skandinavijos šalys turi sukaupusios patirtį, kaip tai daryti. Pavyzdžiui, Švedija su tokiomis problemomis kaip mes susidūrė dar 1973 m. energetinės krizės metu. Dabar Švedijoje šildymui naudojamo kuro didžiąją dalį, 63 proc., sudaro biokuras, komunalinės atliekos ir kiti atsinaujinančiosios energijos ištekliai (AEI); šilumos siurbliai 11 proc., gamtinės dujos 3 proc., mazutas 5 proc. Lietuva irgi gali pereiti prie panašios kuro šilumai gaminti schemos, nes vietinio kuro atsargos yra didelės ir nepanaudotos. parama skiriama ne biokuro gamybai skatinti, bet gamtinėms dujoms naudoti. Pavyzdžiui, iš biokuro pagamintos elektros energijos supirkimo kaina yra 22 ct/kwh, o iš gamtines dujas naudojančios elektrinės Elektrėnuose elektros energija superkama už 34 ct/kwh. Štai kodėl Lietuvoje kol kas yra tik dvi kogeneracinės jėgainės, kurios gamina ir šilumą, ir elektros energiją, sako R. Lapinskas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad supirkimo kainos nustatomos atsižvelgiant į susidariusias sąnaudas, t. y. biokuras kur kas pigesnis nei gamtinės dujos, todėl ir yra toks kainų skirtumas. Išgirdęs tokius argumentus, galiu padaryti išvadą, kad valstybė iš tikrųjų remia ne vidaus rinkos galimybes naudoti biokurą, o gamtinių dujų tiekėjus, t. y. kaimyninės valstybės įmonę Gazprom, sako R. Lapinskas. Gazpromui sumokėsime milijardą ES šalyse, kurios remia atsinaujinančiuosius energetikos šaltinius, naudojant biokurą pagaminta elektros energija superkama brangiau nei pagaminta naudojant tradicinį kurą. Galėtume pasinaudoti Švedijos patirtimi. Ši valstybė šilumai gaminti naudoja tik 3 proc. gamtinių dujų. Daugiausia šilumos pagaminama naudojant biokurą net 63 proc., šilumos siurblius ir atliekinę energiją po 12 proc. šilumos. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, Lietuva irgi turi galimybių sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekėjų ir atpiginti šilumos gamybą. Investavusios apie 1 mlrd. Lt, Lietuvos šilumos įmonės naudodamos biokurą galėtų pagaminti apie 50 proc. šilumos, tačiau įgyvendinti šiuos tikslus trukdo gamtinių dujų tiekimu suinteresuotos struktūros, sako V. Stasiūnas. Iniciatyvos nereiškia Ūkio ministerija, o Valstiečių laikraščio šaltiniai pirštu rodo į Ūkio ministerijos sekretorių Anicetą Ignotą. Tikėtina, kad stengiamasi dėl nemažų pinigų. LŠTA skaičiavimais, m. šildymo sezonu už gamtines dujas sumokėsime apie 960 mln. Lt (per 900 mln. kub. m dujų). Jeigu vietoj gamtinių dujų naudotume biokurą, kuris šiuo metu rinkoje 40 proc. pigesnis, tai apie 600 mln. litų liktų Lietuvoje. Deja, Gazpromui sumokėsime beveik milijardą litų, sako V. Stasiūnas. Gamtinių dujų brangimo prognozės daugeliui šalies gyventojų turėtų sukelti šoką. Remiantis LŠTA atliktais tyrimais, 60 kv. m ploto būstui apšildyti kaina 2008 m. gali pasiekti neregėtas aukštumas. Apšildyti naujos statybos kokybiškus namus (esant prognozuojamai 34 ct/ kwh šilumos kainai) kainuotų 163,2 Lt/ mėn., o gyvenantieji daugiausia šilumos suvartojančiuose senos statybos labai prastos šiluminės izoliacijos namuose tektų mokėti net 714 Lt/mėn. Sutaupys nuo 20 iki 50 proc. lėšų Lietuvoje šiuo metu naudojant biokurą sukuriama apie 17 proc. šilumos. Pasak LITBIOMA direktoriaus Jono Šimėno, gamtinių dujų atsisakė ar artimiausiu laiku atsisakys Ignalinos, Molėtų, Lazdijų, Širvintų, Šilalės šilumos gamybos įmonės. Prie lyderių priskirtina ir įmonė Kelmėje. Šiame mieste daugiau kaip 90 proc. šilumos energijos pagaminama naudojant biokurą, todėl šįmet šildymas pabrango tik apie 12 proc., tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje kainos už šildymą padidėjo apie 43 proc., sako R. Lapinskas. Šįmet pirmąjį sezoną biokurą naudos Kaišiadorių katilinė. Apie 50 proc. šilumos kaišiadoriškiai pasigamins naudodami biokurą. Šiluma gyventojams šįmet kainuos apie 50 proc. pigiau nei būtų kainavusi pabrangus gamtinėms dujoms, sako UAB Kaišiadorių šiluma direktorius Arvydas Jurevičius. Daugiau patirties turi uteniškiai, jau šeštą sezoną šilumai gaminti naudojantys medžių pjuvenas. Per sezoną sudegina apie 30 tūkst. kietmetrių (kubinių metrų grynos medienos be oro tarpų) biokuro. Naudodami biokurą pagaminame apie 35 proc. šilumos. Dar apie 5 6 proc. šilumos sukuriame naudodami dūmų kondensacinį ekonomaizerį, iš dūmų išgaudami papildomą šilumą, sako UAB Utenos šiluminiai tinklai direktoriaus pavaduotojas Genius Jurgelėnas. Uteniškiai sutaupo apie 20 proc. lėšų. Iki 2011 m. planuojama jau 70 proc. šilumos pagaminti naudojant biokurą. Investicijoms prireiks apie 30 mln. Lt. Šie milijonai labai greitai atsipirks. Šį sezoną kainos už patalpų šildymą daugiausia išaugo miškų apsuptuose Druskininkuose, tačiau šiame kurorte šildymui naudojamas ne pigus biokuras, o tik brangstančios gamtinės dujos. Perspausdinta iš Valstiečių laikraščio ( , Nr. 70)

24 24

25 Nr. 4 (22)

26 26 Apsaugų nuo viršįtampių derinimas skirstomajame elektros tinkle Doc. dr. Alfonsas Morkvėnas Skirstomųjų tinklų 6 35 kv įtampos izoliuotos neutralės elektros įrenginių izoliacija yra atspari komutacinių ir rezonansinių ar ferorezonansinių viršįtampių poveikiui. Šių įtampų elektros tinkle viršįtampių apsaugos priemonėmis riboti nebūtina. Viršįtampių sumažinimui naudojami ribotuvai, kurie gana sėkmingai pakeitė iškroviklius. Skirstomajame elektros tinkle naudojami iškrovikliai dėl kibirkštinio tarpelio veikia tik esant tinkle žaibo išlydžio sukeltiems viršįtampiams. Iškroviklių apsaugos zona dėl staigaus įtampos kritimo, kai tarpelis pramušamas, yra kur kas platesnė nei viršįtampių ribotuvų apsaugos zona. Viršįtampių ribotuvai jungiami į tinklą be kibirkštinio tarpelio ir pradeda veikti tuomet, kai įtampa tinkle viršija didžiausią leistinąją ilgalaikio darbo įtampą, todėl jie taip pat riboja ir komutacinius bei ferorezonansinius viršįtampius. Dėl šios priežasties viršįtampių ribotuvai turi būti parinkti taip, kad būtų efektyviai apsaugota įrenginių izoliacija nuo žaibo viršįtampių, ribotuvai vidaus viršįtampiais nebūtų sugadinti, nesumažėtų izoliacijos patikimumas. Šiam tikslui pasiekti turi būti rastas optimalus sprendinys, kad būtų garantuotos šios trys sąlygos. Be to, viršįtampių ribotuvų parametrai kinta jiems šylant. Ypač voltamperinės charakteristikos pokytis jaučiamas silpnųjų srovių diapazone. Kaisdamas viršįtampių ribotuvas viršįtampius pradeda riboti esant žemesnei įtampai. Izoliuotos neutralės elektros tinkle galimi daugkartiniai įžemėjimai ir dažni perjungimai, todėl svarbu įvertinti viršįtampių lygį ir viršįtampių ribotuvų darbo sąlygas, esant pokyčiui voltamperinės charakteristikos silpnųjų srovių diapazone. Izoliuotos neutralės tinkle įžemėjimas yra gana dažnas tinklo defektas. Įže-

27 Nr. 4 (22) a) b) 1 pav. Eksperimentinės oscilogramos viršįtampių pereinamojo proceso nuo žaibo sukelto viršįtampių impulso linijos pradžioje (1 kreivė) ir linijos gale (2 kreivė): a) linijos modelis be ribotuvo; b) linija su viršįtampių ribotuvu linijos gale mėjus vienai fazei izoliuotos neutralės tinkle ar su kompensacine rite neutralėje gana dažnai pažeidžiama gretimų fiderių izoliacija. Pasitaiko atvejų, kai nelikvidavus įžemėjimo dėl pažeistos izoliacijos kitose fazėse atsijungia kelios linijos, sugadinama kabelių ar kabelinių movų izoliacija. Analizuojant viršįtampių lygius 6 35 kv izoliuotos neutralės tinkle galima pastebėti, kad kartojant linijos jungimo operaciją, kai elektros tinkle įžemėjimas, esant tikimybei 0,2, galima sukelti viršįtampius, kurių amplitudė 4,5 karto aukštesnė nei aukščiausia ilgalaikė leistinoji įtampa. Tokios kartotinio jungimo operacijos galimos, kai atsiradus elektros tinkle su kabelių linijoms įžemėjimui ir, nesant patikimų įtaisų įžemėjusiai linijai nustatyti, linija atjungiama, o įžemėjimui neišnykus, linijos jungtuvas vėl jungiamas. Liekamasis krūvis linijoje susidaro trumpam atjungus liniją ir kartojant įjungimą. Dalis krūvio atjungimo pauzės metu nuteka. Liekamojo krūvio dydis priklauso nuo atjungimo pauzės. Didžiausi viršįtampiai gaunami, jungiant ilgesnes linijas, jų gale. Viršįtampiai linijos pradžioje veikia visų transformatorių pastotės įrenginių izoliaciją, o linijos gale tik kabelių linijos, galinių ir jungiamųjų movų ir įrenginių esančių jungiamos linijos gale izoliaciją. Aukščiausios amplitudės viršįtampiai gali būti rezervinių kabelių gale, kai nėra viršįtampių ribotuvų. Gedimai įžemėjimo metų vykdant perjungimus gali būti dėl susilpnėjusios izoliacijos, sudrėkusių paviršių ar viršįtampiams viršijus izoliacijos elektrinį atsparumą. Žaibo išlydžio sukeltų ar įžemėjimo momentu po galvaniškai sujungtą elektros tinklą pasklinda elektromagnetinė viršįtampių banga stačiu frontu. Tokia banga turi savybę atsispindėjusi nuo atvirojo linijos galo beveik padvigubėti (1a pav.), tačiau į linijos pradžią grįžtanti banga slopsta ir linijos pradžioje kompensuojama pradinės bangos. Viršįtampių poveikis izoliacijai didėja tolstant nuo linijos pradžios. Kai linijos gale yra viršįtampių ribotuvas, atspindžio koeficientas nuo linijos atkarpos galo yra mažesnis nei 2. Tokiame tinkle viršįtampių ribotuvas esantis linijos gale padidina viršįtampių lygį linijos pradžioje (1b pav.). Viršįtampių lygiui su ribotuvais koordinuoti atliekamas pereinamųjų procesų modeliavimas ir nustatomas viršįtampių pasiskirstymas elektros tinkle. Žinant maksimalių viršįtampių pasiskirstymą linijos tinkle be ribotuvų ir su ribotuvais galima nustatyti zonas, kurios gali būti pažeistos įžemėjimo ir žaibo išlydžio sukeltų viršįtampių. Pastaruoju metu, pradėjus įrengti viršįtampių ribotuvus, pastebėta daug atveju, kai įžemėjus tinklui atsijungia 1 lentelė. Galios kabelių kintamosios bandomosios įtampos vertės, kv Kabeliai plastmasine XLPE izoliacija Vardinė kabelio įtampa, kv iki , (11)* (19)* (62)* * skliausteliuose nurodyta įtampa, kabelius bandant LŽD kelios linijos. Elektros tinklų techninėje dokumentacijoje praktiškai nėra apčiuopiamų duomenų, pagal kuriuos būtų galima patikimai sumodeliuoti atsijungimo priežastį. Galimos kelios hipotezės dėl kabelių atsijungimo. I. Įžemėjus vienai fazei sveikose fazėse įtampa 10 kv elektros tinkle gali pakilti iki 12 kv, dėl parametrų asimetrijos įtampa gali pakilti dar iki 10 proc. Tokia įtampa gali viršyti kabelių normuotą 50 Hz dažnio bandomąją įtampą (1 lentelė) ir sveikose fazėse susilpnėjusios izoliacijos vietose izoliacija pramušama ar perdengiama ir dėl vienfazio įžemėjimo skirtingose fazėse linijos atjungiamos. II. Nelikvidavus įžemėjimo, atliekant linijų perjungimus įžemėjusiame tinkle, viršįtampių lygis gali būti aukštesnis už leistinąjį izoliacijos lygį 4,5U n. Perjungimo metu izoliacijos pažeidimo sveikose fazėse tikimybė padidėja. Įžemėjus perjungimo metu kitai fazei įžemėjusi linija ar linijos atjungiamos. III. 10 kv elektros tinkle su kompensuota neutrale, jeigu kompensacinė ritė automatiškai nevaldoma, dėl neutralės postūmio esant tinkle didesnei kaip 4 proc. asimetrijai įtampa sveikose fazėse gali būti aukštesnė už normuotą 50 Hz dažnio bandomąją įtampą (1 lentelė). Bet kuriuo iš minėtų atvejų gali būti pažeista izoliacija silpniausiose vietose ir atsijungti keli kabeliai, nes ir įžemėjimo metu nuo įžemėjimo vietos po visą galvaniškai sujungtą elektros tinklą pasklinda elektromagnetinė banga gana stačiu frontu. Natūrinio eksperimento metu, sudarant metalinį įžemėjimą vienoje linijoje, buvo užregistruotas nulinės sekos srovės ir įtampos pradiniai procesai, kai gretimoje linijoje izoliacija sveikojoje fazėje buvo pramušta ir linija

28 28 Elektros Erdvës atsijungė. Oscilogramoje (2 pav.) galima pastebėti, kad elektromagnetinės bangos, atsklidusios nuo įžemėjimo vietos, frontas yra gana status. Tokia elektromagnetinė banga, sklisdama linijomis, gali sukelti gana pavojingus viršįtampius ir pažeisti kitose skirstyklos linijose susilpnėjusią izoliaciją sveikose fazėse. Įžemėjus kitoje skirstyklos linijoje įvyksta dvifazis trumpasis jungimas, į kurį reaguoja relinės apsaugos įtaisai ir atjungia linijas, kuriose buvo įžemėjimai skirtingose fazėse. Pavojingų viršįtampių formavimuisi įžemėjimo metu turi įtakos elektros tinklo konfigūracija, parametrai ir viršįtampių ribotuvų išsidėstymas. Pavojingi viršįtampiai gali susidaryti gretimose įžemėjusiai linijai rezervinėse atkarpose be apkrovos, neapsaugotose viršįtampių ribotuvais, ar perėjimuose iš kabelinės linijos į oro liniją, nes oro linijos banginė varža yra dešimt kartų didesnė už kabelio banginę varžą. Modeliuojant įžemėjimo metu susidariusių viršįtampių charakteristikas, jeigu elektros tinkle netinkamai išdėstyti viršįtampių ribotuvai, galima pastebėti (3 pav.), kad įžemėjimo metu susidaręs pavojingas elektromagnetinės bangos frontas gali sukelti viršįtampius sveikose fazėse, iki 10 proc. didesnius nei impulsinės bandomosios įtampos amplitudės. Elektros įrenginių izoliacijos apsaugos sistemų su ribotuvais efektyvumą lemia linijų apsaugos nuo žaibo efektyvumas, tinklo elektromagnetinės savybės, elektros tinklo konfigūracija, ribotuvų tinkle išsidėstymas, ribotuvų kokybė ir jų apsauginės charakteristikos. Elektros tinkle su kabeliais silpniausia izoliacija yra kabelių movos, todėl labai svarbu, kad kabelių tinkle būtų tinkamai parinkti viršįtampių ribotuvų parametrai ir nustatytos jų apsauginės charakteristikos. Atmosferiniai viršįtampiai kabeliniame elektros tinkle gali susiformuoti tiesiogiai, jeigu galvaniškai sujungtame elektros tinkle yra oro linijų, ir indukuoti, jei lygiagrečiai kabeliui eina oro linija. Aukščiausios amplitudės atmosferiniai viršįtampiai kabelių tinkle gali susiformuoti tik nuo žaibo išlydžio į oro linijas galvaniškai sujungtas su kabelių tinklu. Viršįtampių ribotuvai įrengti perėjime iš oro linijos į kabelį pažemina viršįtampių lygį tik viršįtampių ribotuvo prijungimo vietoje. Likusioje tinklo dalyje dėl pereinamųjų procesų viršįtampių lygis gali būti gana pavojingas. 2 pav. Nulinės sekos srovės įžemėjusioje linijoje (1) ir nulinės sekos įtampos (2) šynose pradiniai procesai 3 pav. Viršįtampių pasiskirstymas linijos mazguose: 1 viršįtampių ribotuvai išdėstymas nesuderintas; 2 rekomenduojamas viršįtampių ribotuvų išdėstymas; 3 izoliacijos impulsinis atsparumas

29 29 Žemosios įtampos pramoninių automatinių jungiklių (MCCB) savybės, aktualios elektros projektuotojams, montuotojams ir eksploatuotojams Andrius Bajoras Apie automatinius jungiklius Oriniai automatiniai jungikliai naudojami automatiniam elektros grandinių išjungimui nenormalaus režimo (įtampos sumažėjimo, perkrovos, trumpojo jungimo, srovės tekėjimo krypties pasikeitimo) metu ir retam grandinių junginėjimui normalaus darbo sąlygomis. Oriniais jie vadinami todėl, kad atsiradęs elektros lankas gesinamas ore. Tokio tipo automatiniai jungikliai gaminami iki A srovėms ir iki 660 V kintamosios bei iki 440 V nuolatinės įtampoms, todėl dažniausiai naudojami įvadiniuose ir skirstomuosiuose skyduose ir dažnai dar vadinami pramoniniais automatiniais jungikliais, sutrumpintai MCCB (Moulded Case Circuit Breakers). a) b) 1 pav. Šiuolaikinio tripolio pramoninio automatinio jungiklio (In=160A) pase nurodomi duomenys 2 pav. a) 250 A automatinis jungiklis su išplėtimo gnybtais, prie kurių galima prijunti iki 120 kv. mm kabelį, b) 250 A jungiklio 230 V AC valdymo įtampos elektromagnetinės pavaros distanciniam valdymui

30 30 Elektros Erdvës a) b) c) 3 pav. Pateikti etapai: a) dangtelio nuėmimas, kontakto įstatymas, b) kontakto fiksavimas, c) 400 A MCCB dangtelio uždengimas a) b) 4 pav. a) reguliuojami šiluminis I R ir elektromagnetinis I i atkabikliai, b) atkabiklių nustatymo ribos MCCB yra pagrindiniai apsaugos aparatai šiuolaikinėse Vakarų Europos šalių žemosios įtampos elektros skirstomosiose sistemose. Pastaraisiais metais MCCB buvo konstruojami taip, kad ne tik saugotų elektros grandines nuo trumpojo jungimo srovių ir šiluminių perkrovų, bet ir turėtų galimybę riboti elektros sroves trumpojo jungimo metu ir padidintų įrenginių apsaugą bei saugumą. Oriniai automatiniai jungikliai skirstomi į maksimaliosios srovės, minimaliosios įtampos ir reversinius automatinius jungiklius. Maksimaliosios srovės automatiniai jungikliai apsaugo elektros grandinę nuo trumpojo jungimo ir perkrovos srovių. Toks aparatas gali pakeisti du komutacinius aparatus: kirtiklį ir tirpųjį saugiklį. Minimaliosios įtampos jungikliai naudojami išjungti elektros grandinei, neleistinai sumažėjus arba visai išnykus įtampai. Universalūs automatiniai jungikliai reaguoja ir į srovės padidėjimą, ir į įtampos sumažėjimą. Reversiniai automatiniai jungikliai jungiami į nuolatinės srovės grandines ir išjungia jas, pasikeitus nuolatinės srovės tekėjimo krypčiai. Oriniai automatiniai jungikliai susideda iš šių pagrindinių elementų: kontaktinės sistemos, lanko gesinimo sistemos, pavaros laisvojo atkabinimo mechanizmo, atkabiklių ir pagalbinių kontaktų. Automatinis jungiklis valdomas rankiniu būdu rankena arba svirtine pavara. Distanciniu būdu valdomų jungiklių pavara gali būti elektromagnetinė, variklinė ir pneumatinė. Pavaroje yra laisvojo atkabinimo mechanizmas, kuris neleidžia palaikyti jungiklio kontaktus (rankena ar distancinė pavara) įjungtoje padėtyje, jeigu apsaugomoje grandinėje yra nenormalus darbo režimas. Be to, jis užtikrina greitą išjungimą, nepriklausomai nuo operatoriaus, pavaros tipo, masės ir kontaktų atsiskyrimo greičio. Atkabikliai elementai, kurie kontroliuoja nustatytą grandinės parametrą (srovės stiprį, įtampą, srovės tekėjimo kryptį) ir per laisvąjį atkabinimo mechanizmą veikia automatinio jungiklio išjungimą, pakitus kontroliuojamam parametrui. Priklausomai nuo vykdomų apsaugos funkcijų, atkabikliai būna maksimaliosios srovės, minimaliosios įtampos ir distancinio išjungimo, atgalinės srovės ir kombinuoti. Labiausiai paplitusį kombinuotą atkabiklį sudaro elektromagnetinis elementas, reaguojantis į apsaugomos grandinės trumpąjį jungimą ir šiluminę perkrovą. Šiuolaikinėse automatiniuose jungikliuose elektromagnetinis elementas gali būti puslaidininkinis. Pagalbiniai kontaktai naudojami valdymo grandinių junginėjimui, signalizacijai ir blokuotei. Šiuolaikinių pramoninių automatinių jungiklių pasuose nurodomi šie duomenys: U i (V) vardinė izoliacijos įtampa, kuriai esant automatinis jungiklis gali patikimai dirbti U e (V) vardinė jungiklio įtampa U imp (kv) impulsinė automato korpuso/izoliacijos atsparumo įtampa U r 50/60(Hz) jungiklio vardinis dažnis (dar žymimas f) I n (A) nurodo vardinę srovės vertę kai, esant nustatytoms tam tikroms sąlygoms, automatas gali ištisai dirbti CE gaminio kokybės atitikties ženklinimas I cs eksploatacinė jungiklio vardinė trumpojo jungimo išjungimo srovė (ka) pagal IEC pav. MCCB selektyvaus veikimo schema

31 Nr. 4 (22) a) b) 6 pav. Galimybė mechaniškai blokuoti jungiklio rankenėlę spynelėmis (a) arba rakteliu (b) a) b) 7 pav. MCCB iki 125 A, galima montuoti ne tik ant plokščio paviršiaus, bet ir ant DIN 35 mm bėgelio kartu su kita moduline įranga (a) adapterio (b) pagalba Icu ribinė jungiklio vardinė trumpojo jungimo išjungimo srovė (ka) pagal IEC pav. pateikta šiuolaikinio tripolio pramoninio automatinio jungiklio (In=160A) pase nurodomi pagrindiniai duomenys. Pagrindinės MCCB savybės, į kurias atsižvelgia projektuotojai, montuotojai ir eksploatuotojai: kokybė, galimybė panaudoti elektromagnetines pavaras ir išplėtimo gnybtus (pvz., kai reikia prijunti 240 arba 120 kv. mm kabelį) kartu su automatiniu jungikliu; nepriklausomų minimaliosios įtampos atkabiklių, papildomų ir signalinių kontaktų panaudojimas ir sumontavimo paprastumas; reguliuojami šiluminis (0,63 1)xI n ir elektromagnetinis atkabiklis (6 12) xi n ; galimybė mechaniškai blokuoti automatinio jungiklio rankenėlę ON arba OFF padėtyse; silpnų srovių (20 125A) pramoniniai automatiniai jungikliai turi turėti galimybę montuoti ir ant DIN 35 mm bėgelio, ir ant plokštės; mechaninės blokuotės, kai naudojamas maitinimas iš 2 ar daugiau elektros šaltinių. Pramoninio automatinio jungiklio kokybę geriausiai apibūdina atjungimo geba (ka), t. y. gebėjimas išjungti elektros grandinę, kai ja teka trumpojo jungimo srovė, be automatinio jungiklio pažaidos. Trumpojo jungimo srovė gali būti nuo kelių iki keliasdešimt kiloamperų. Kuo tobulesnis automatinio jungiklio išjungimo mechanizmas, kontaktų sistema ir lanko gesinimo kamera, tuo stipresnes sroves jis gali išjungti. Ant pramoninio automatinio jungiklio visada yra nurodoma Ics ir Icu: Ics nurodo, kokio stiprio sroves ka automatinis jungiklis gali išjungti daug kartų, o Icu esant kokiai maksimaliai srovės vertei ka, jis dar gali patikimai išjungti elektros grandinę esant trumpajam jungimui. Šiuolaikiniai pramoniniai automatiniai jungikliai gali išjungti iki kelių šimtų ka srovę. Kai vardinės srovės nuo A atjungimo geba Icu paprastai būna nuo ka, esant 400 V AC, o kai vardinės srovės nuo A atjungimo geba Icu būna nuo ka, esant 400 V AC. Elektromagnetinės pavaros naudojamos tada, kai reikia per atstumą įjungti arba išjungti automatinį jungiklį automatinio valdymo schemose. Išplėtimo gnybtus naudoja montuotojai, kai prie automato tenka prijungti didelio skerspjūvio laidininkus (120 arba 240 kv. mm). Nepriklausomų minimaliosios įtampos atkabiklių, papildomų ir signalinių kontaktų naudojimas ir montavimo paprastumas aktualiausias įmonėms, montuojančioms elektros skydus ir kartu prižiūrinčioms minėtąją įrangą ir elektros tinklus. Vidinių priedų montavimo paprastumas pasiekiamas dėl naujoviškos korpuso konstrukcijos. Norint sumontuoti nepriklausomus minimaliosios įtampos atkabiklius, papildomus ar signalinis kontaktus, pakanka nuimti specialų dangtelį, įstatyti reikiamą priedą, išvesti valdymo ar kontrolės laidus ir vėl užfiksuoti dangtelį. 3 pav. parodyta, kaip greičiau negu per 10 sek. ir ypač paprastai sumontuojamas papildomas kontaktas į 400 A automatinį jungiklį. Šiuolaikinis automatinis jungiklis turi reguliuojamus šiluminį (0,63 1)xI n ir elektromagnetinį atkabiklius (6 12)xI n. Reguliuojamasis elektromagnetinis atkabiklis (6 12)xI n atitinka automatinio jungiklio C ir D išjungimo charakteristikas tame pačiame korpuse. Šiluminis atkabiklis I R išjungia automatinį jungiklį, kai susidaro šiluminė perkrova, o elektromagnetinis atkabiklis I i išjungia, kai atsiranda trumpasis jungimas. 4 pav. pateikti reguliuojamo šiluminio I R ir elektromagnetinio I i atkabiklio ribos Automatinių jungiklių su elektroniniu reguliuojamu šiluminiu atkabikliu val-

32 32 Elektros Erdvës a) b) 8 pav. Mechaninė blokuotė dviejų tripolių 250 A jungiklių eilėje (a) ir mechaninė blokuotė dviejų 250 A jungiklių, kurie sujungti 1,5 metro ilgio lanksčiu troseliu (b). Lankstus troselis leidžia sumontuoti jungiklius ne vienoje eilėje ir net skirtinguose skyduose. dymo ribos (0,4 1) xi n, o elektroninio elektromagnetinio atkabiklio suveikimo ribos (2,5 10) xi n (atitinka B ir C išjungimo charakteristikas). Kuo platesnės šiluminio ir elektromagnetinio atkabiklio reguliavimo ribos, tuo plačiau jį galima naudoti elektros grandinių apsaugai. Pavyzdžiui, jei 160 A automatinio jungiklio šiluminio atkabiklio reguliavimo ribos yra nuo 0,63 iki 1, tai tą patį jungiklį galima naudoti elektros grandinių apsaugai nuo šiluminių perkrovų esant nuo 100 iki 160 A. Plačios šiluminio atkabiklio reguliavimo ribos patogios tuo atveju, kai kinta arba ateityje gali kisti elektros vartotojų galia, nes tokiu atveju galima naudoti tą patį jungiklį, atitinkamai pakoregavus šiluminio atkabiklio suveiktį. Elektromagnetinio atkabiklio reguliavimas reikalingas norint pasiekti selektyvumą. Selektyvumu laikoma tokia ypatybė, kai pramoninis automatinis jungiklis B, esantis arčiausiai vartotojo C (5 pav.), turi išjungti elektros grandinę, esant trumpajam jungimui, pirmiau nei automatinis jungiklis A. Ši selektyvumo sąlyga pasiekiama nustant automatiniam jungikliui B charakteristiką C, o automatiniam jungikliui A charakteristiką D. Tai selektyvumo sąlygos įvykdymas esant trumpajam jungimui, kai pirmiausia atsijungia žemutinė pakopa, o ankstesnės pakopos lieka įjungtos. Jungiklių selektyvumas pasiekiamas pirminėje A pakopoje nustatant elektromagnetinio I i atkabiklio maksimaliąją reikšmę, o ant žemesnėje B pakopoje esančio jungiklio minimaliąją reikšmę, kai naudojami to paties nominalo jungikliai. Selektyvus išjungimas užtikrina, kad pirmiausia išsijungia arčiausiai vartotojo C esantis jungiklis B, o ne jungiklis A, kuris saugo ne vieną, o kelis vartotojus. Galimybė mechaniškai blokuoti MCCB rankenėlę OFF padėtyje reikalinga norint apsaugoti nuo nesankcionuoto įjungimo. Vardinių srovių nuo 20 iki 125 A MCCB galima montuoti ir ant DIN 35 mm bėgelio (adapterio pagalba) ir ant plokštės. Mechaninės blokuotės kartu su pramoniniais automatais naudojamos paprastai ARS (automatinio rezervavimo skyduose), kai yra elektros maitinimas bent iš dviejų šaltinių. Jos mechaniškai užtikrina, kad vienu ir tuo pačiu momentu bus įjungtas tik vienas iš dviejų jungiklių. Kiekvienas automatinis jungiklis turi gamykloje išbandytą ir nustatytą elektromagnetinio atkabiklio suveikimo srovę. Šią srovės vertę galima rasti gaminio techniniame pase. Ilgai eksploatuojamo jungiklio magnetinis atkabiklis dėvisi ir jo srovės suveikimo vertė gali skirtis ir kartu skirsis automatinio jungiklio išjungimo charakteristikos. Kad būtų užtikrintas patikimas jungiklio išjungimas, esant trumpajam jungimui, reikia patikrinti magnetinio atkabiklio suveikimo srovę. Tam yra specialūs bandymo stendai. Šiuos stendus paprastai turi elektros įrangą montuojančios arba eksploatuojančios įmonės, kurios nustatytu periodiškumu tikrina ar jungiklio magnetinio atkabiklio suveikimo srovė atitinka vardinę. Toliau pateikiama EB2 tipo MCCB parametrus apibendrinanti lentelė. Vardinis nominalas Icu/Ics ka esant Tipas Vardinės srovės 415 V /19 EB2 125/3,4 L 20,32,50,63,100, /36 EB2 125/3,4 S 20,32,50,63,100, /36 EB2 160/3,4 S /19 EB2 250/3,4 L 160, /36 EB2 250/3,4 S 160, /70 EB2 250/3,4 E 40,125,160, /25 EB2 400/3,4 L 250, /50 EB2 400/3,4 S 250, /50 EB2 400/3,4 E 250, /36 EB2 630/3,4 LE /50 EB2 630/3,4 E 630 L ekonominė versija S standartinė versija su šiluminiu ir elektromagnetiniu atkabikliu E versija su elektroniniu atkabikliu LE ekonominė versija su elektroniniu atkabikliu

33 33 Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje Stasys Bilys Lietuvos pajūrio krašto įvaizdį papildė grakščios vėjo elektrinės. Prasidėjo sunki ir ne visų palankiai sutikta vėjo energijos naudojimo era. Pirmosios vėjo elektrinės tiekdavo elektros energiją nutolusiems nuo elektros tinklo vartotojams. Šiuolaikinės galingos vėjo elektrinės tiekia elektros energiją į elektros tinklą. XIX a. pabaigoje pradėti pirmieji bandymai naudoti mechaninę vandens ir vėjo energiją elektros gamybai. Pirmasis vėjo energiją elektrai gaminti jau 1890 m. panaudojo danų metereologas Poul la Couras. Didelis technikos šuolis įvyko 1956 m., kai Danijoje energetikos įmonės vyriausiasis inžinierius Johanas Julas po eilės bandymų sukūrė vėjo jėgainę, veikiančią asinchroninio generatoriaus principu ir prijungė prie elektros tinklo (Paulauskas S. Argumentai // Kauno diena, ). Tačiau vėjo energija elektros energijos gamybai JAV buvo naudojama 1888 m. JAV, Klyvlende, savo sodyboje Čarlis Brėsas įrengė pavyzdinę automatizuotą elektrinę, kurios generatorių suko vėjo variklis o elektrą naudojo namo apšvietimui. Vėjo variklio sparnų skersmuo 56 pėdos, jie turi 144 mentes. Sparnų plotas 1800 kv. pėdos. Reduktorius vėjo variklio apsukas padidina 10 kartų. Dinamo mašina esant 500 aps/min. išvysto 12 kw galią. Automatinis įjungėjas prijungia dinamą esant 330 aps/ min. Įtampos reguliatorius palaiko 90 V įtampą. Namo rūsyje įrengta akumu- liatorių baterija. Name sumontuota 350 kaitrinių lempučių po žvakių, dvi lankinės lempos ir trys elektromotorai. Įrenginys sėkmingai veikia jau daugiau neiu dveji metai. Tačiau nereikia galvoti, kad naudojant vėjo energiją elektrinis apšvietimas pigus. Pigi vėjo energija nekompensuoja įrengimų brangumo (Rusijos žurnalas Električestvo, 1891 m. Nr. 3). Tačiau nežinome, kas, kada ir kur Lietuvoje pirmasis panaudojo vėjo energiją elektros gamybai. XI a. Europoje imta statyti vėjo malūnus. Lietuvoje vėjo malūnus pradėta statyti XIV a. Baltijos pajūryje. Jų sparnai buvo atgręžiami vyraujančio vėjo kryptimi. XVI a. viduryje Olandijoje buvo pradėti statyti kepuriniai vėjo malūnai (su besisukančiomis bokštų viršūnėmis). XIII amžiuje Olandijos polderizacija buvo dar tik pradėta, ji apėmė tik pelkių pakraščius. Kol dar nenaudoti vėjo varomi siurbliai, neturėta efektyvių didesnių polderių drenavimo priemonių. <...> Daugumą plotų, esančių žemiau jūros lygio, kuriuos reikėjo nuolat drenuoti, galima buvo pradėti įsisavinti tik maždaug po 1550 metų, kai buvo išrasti vėjo malūnai su besisukančiomis bokštų viršūnėmis, leidę pumpuoti vandenį visą laiką nepriklausomai nuo vėjo krypties (Norman Davies Europa ). Tai buvo technikos šuolis vėjo energijos panaudojime. Tokie malūnai Lietuvoje buvo vadinami olandiškaisiais (olenderiais) arba angliškaisiais (angelskiniais). LDK vėjo ir vandens malūnų statybai reikėjo turėti leidimą, buvo malūnų mokestis, vykdavo malūnų registracija (liustracija). Istorijoje žinomas 1620 m. Zigmanto Vazos leidimas statyti vėjo malūną Joniškyje ( Lietuvos istorija, G. Šileikis, p. 236) Labai įdomus vėjo malūnų statybos istorijoje yra kunigaikščio Jonušo Radvilos 1649 m. gegužės 15 d. laiškas kėdainiečiams, kuriame leidžiama miestui pasistatyti vėjo malūną: Vėjo malūną leidžiama statyti ant kalnelio už upės Obelė miesto lėšomis su sąlyga, kad vėliau jį patys išlaikytu (LVIA, F. 1280, A. 2, B. 702, L. 10). Kėdainių vėjo malūną, manoma, galėjo pastatyti tuo metu Kėdainiuose gyvenę kunigaikščio Jonušo Radvilos globojami olandai arba škotai. Lietuvos valstybės istoriniame archyve yra išlikę labai vertingi išsamūs malūnų apskaitos dokumentai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1777 m. malūnų (vandens ir vėjo) liustracija (LVIA, F. SA, B ). Liustracijos sąrašuose pateikti vėjo ir vandens malūnų vardiniai sarašai pagal parapijas ir savininkus. Pvz., Upytės (Panevėžio) pavieto sąrašuose buvo 61 vandens ir 3 vėjo malūnai (LVIA, F. SA, B. 3347, L. 1 4). Išsamūs Kauno gubernijos vėjo ir vandens malūnų sarašai (pagal apskritis) buvo sudaryti 1856 m. Rusijos

34 34 Elektros Erdvës Kunigaikščio Jonušo Radvilos 1649 m. gegužės 15 d. laiškas Ignato Parčevskio vandens siurblynė su vėjo varikliu imperijos generalinio štabo karininkų ir pateikti 1861 m. išleistoje D. Afanasjevo knygoje m. Kauno gubernijoje buvo 1 malūnas su garo varikliu, 234 vandens, 155 vėjo ir 36 gyvulių jėgą naudojantys malūnai, iš viso 426 malūnai (D. Afanasjev, Kovenskaja gubernija, SPB, 1861, p. 416). Panevėžio apskrityje buvo daugiausia 57 vandens ir 41 vėjo malūnas. Sugretinę archyvinius dokumentus matome, kad Upytės paviete-panevėžio apskrityje, vėjo malūnai buvo intensyviai statomi m. Per 79 metus buvo pastatyti 38 vėjo malūnai. Vėjo malūnai techniškai buvo sudėtingi, taigi malūnų statytojai turėjo būti aukštos kvalifikacijos. Išsamių žinių apie vėjo malūno techninę sandarą pateikia žinomas Lietuvos mokslininkas molinologas J. E. Morkūnas: Juose buvo svarbiausi dabartinių mašinų elementai: įvairių tipų pavaros (frikcinės, diržinės, sliekinės, grandininės, žvaigždinės, krumplinės su šulračiais, krumpliastiebiais ir įvairiausių tipų krumpliaračiais: cilindriniais, kampiniais, kūginiais, vidinio ir išorinio susikabinimo krumpliais), terkšliniai mechanizmai, svertai, svertų sistemos, juostiniai stabdžiai, pleištiniai ir sraigtiniai varžtai, sraigtiniai keltuvai, kaušiniai ir srieginiai gabentuvai, guoliai, spyruoklės (plunksninės ir įvijinės). Be šių detalių, tiesa, pagamintų iš naujų medžiagų, neapseina dabartinės mašinos. <...> Malūnininkai ir malūnų meistrai susipažindavo su aerodinamika, trintimi, triukšmu, vibracija. <...> Malūnų meistrai turėjo būti gerai susipažinę su medžiagų savybėmis ir technologija: tai rodo mūsų laikus pasiekę malūnai (Andrejavas A., Morkūnas E. Technikos paminklai Lietuvoje: Vėjo malūnai, 1982, p. 164). Net dvi vėjo turbinos (dešinėje) buvo demonstruojamos 1902 m. Vilniaus žemės ūkio parodoje XIX a. pabaigoje Lietuvos gubernijos, ypač Kauno, priklausė prie tų Rusijos imperijos rajonų, kur pramonėje santykinai buvo didžiausias skaičius kitų (ne garo) variklių m. Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų stambesnių neakcizinių pramonės įmonių variklių bendra galia siekė 8,13 tūkst. AG. Iš jos mechaninių gamtinės energijos variklių galia sudarė apie 25 proc.

35 istorija Nr. 4 (22) Juozapo Montvilos paminklas Trakų gatvėje Mitėniškių dvaro rūmai (nuotrauka iš R. Volbergo albumo) Dar ir m. sparčiau steigėsi vėjo malūnai. Jų tais metais pagausėjo 23 proc., garo 20 proc., vandens 16 proc. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje kaizerinė okupacinė administracija Lietuvoje užregistravo žemės ūkio produktų perdirbimo pramonėje 400 vėjo, 200 vandens ir 89 garo malūnus (iš jų veikė tik 76,8 proc.). XIX a. pabaigoje jau buvo gaminamos ir naudojamos nedidelių gabaritų vėjo turbinos. Jų galios užtekdavo vandens siurblių darbui. Jos buvo naudojamos ir Vilniuje vandens tiekimui namų valdos poreikiams. Gyvenamiesiems namams, malūnams ir visiems statiniams buvo reikalingas gubernatoriaus patvirtintas projektas ir statybos leidimas. Vilniuje, Ignoto Parčevskio namų valdoje, ant mūrinio dviejų aukštų skalbyklos pastato 1893 m. sumontuota vėjo turbina, kuri suko vandens siurblį. Vanduo buvo pumpuojamas į antrame aukšte 700 kibirų talpos rezervuarą. Kaip atrodė vėjo jėgainė, matome brėžinyje. (LVIA, F. 382, A. 1, B. 1498, P. 7) m. spalio 3 d. Vilniaus gyventoja, turinti namų valdą Kalnuotame skersgatvyje (Goristyj pereulok), Melanija Šostakovska informavo Vilniaus gubernijos valdybą, kad pagal 1895 m. rugpiūčio 5 d. gubernatoriaus patvirtintą projektą ir išduotą leidimą, prižiūrint miesto architektui D. Polozovui, užbaigė statyti vandens siurblinę su vėjo turbina. Pateiktas ir siurblinės brėžinys (LVIA, F. 382, A.1, B. 1649, P. 6). Vėjo turbinos buvo demonstruojamos ir Vilniaus žemės ūkio parodose m. žemės ūkio parodos kataloge įvardytas Kuršo gubernijos, Cimermano grupės eksponatas vėjo turbina ( vetrenij motor ). Iki XX a. pradžios mechaninių gamtinės energijos variklių galia buvo naudojama ne tik grūdų malimui, bet ir pramonės įmonių mechanizmų pavarai. Pradžią vėjo energijos naudojimo elektrai gaminti Lietuvoje davė Vilniaus miesto elektrinės statybos organizatoriai ir dalyviai m. pabaigoje buvo paskelbtas konkursas elektrinės statybos projektui parengti. Jame dalyvavo nemažai elektrotechnikos firmų. Firmos prašė miesto elektrinio apšvietimo koncesijos penkiasdešimčiai metų. Miesto dūma nė vieno pasiūlymo nepriėmė ir nutarė statyti elektrinę savo jėgomis. Elektrinės statybai firmos buvo pakviestos tik kaip rangovės. Vilniaus miesto dūmos sprendimas nesuteikti koncesijos buvo labai naudingas, nes paskatino vietos specialistus įsitraukti į elektrifikavimo procesą. Specialistai susipažino su elektros įrenginiais, išmoko juos montuoti. Vilniuje įsisteigė trys elektros įrenginių montavimo kontoros m. elektrinės statybai buvo paskirta keturių asmenų komisija, į kurią įėjo Vilniaus miesto burmistras J. Montvila (komisijos pirmininkas), generolas A. Antonovičius, inžinieriai S. Blaževičius ir J. Parčevskis. Elektrinės statybai vadovavo Vilniaus miesto inžinierius V. Malinovskis. Išorės interjerą suprojektavo Boleslovas Balzukevičius. B. Balzukevičius (1902 m.) sukūrė viršum elektrinės bokštelio skulptūrinę grupę Elektra. Gatvių apšvietimą įrengė Šukerto ir Ko firma m. vasario 14 d. Vilniaus miesto centrinė elektrinė pradėjo veikti. Labai turtingiems Lietuvos dvarninkams buvo prestižo reikalas savo dvaruose įsirengti elektrinį apšvietimą. XX a. pradžioje Lietuvoje buvo tik keletas specialistų, sugebančių įrengti elektros generatorių. Vėjo elektrinės įrengimas buvo labai brangus, todėl įsirengti elektrinį apšvietimą galėjo tik labai turtingas ir apie jį išmanantis žmogus. Žinios, įgytos statant Vilniaus miesto centrinę elektrinę, Vilniaus žemės ūkio parodose demonstruojamos ir Vilniaus mieste vilniečių statomos vėjo turbinos paskatino Juozapą Montvilą m. įsirengti vėjo elektrinę savo gimtajame Mitėniškių dvare (Kėdainių rajone, apie 1 km nuo Šėtos). Tai buvo pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje. Elektros energijos gamybai pradėta naudoti vėjo energija. Atsirado pirmieji Lietuvos kaimo elektrifikavimo židiniai m. per Kalėdas teko būti Mitėniškių dvare. Stebino tai, kad ne tik mieste gali būti elektra. Metalinis jėgainės bokštas stovėjo prie pat rūmų sienos dešinėje pusėje (žiūrint į fasadą). Kaip teigia buvęs Žeimių tarybinio ūkio vadovas (nuo 1958 m.) Vaclovas Lapė, Mitėniškių vėjo elektrinė buvo naudojama iki tarybinio ūkio elektrifikavimo 1960 m m. metalinis jėgainės bokštas buvo nugriautas. Petras Volbergas (g m.), gyvenęs anksčiau prie Mitėniškių dvaro, pasakojo, kad bokštas buvo gerokai virš medžių, apie 38 ar 48 m. Viršuje buvo įrengti suolai ir staliukas. Rūmų rūsyje buvo įrengti akumuliatoriai. Kad Mitėniškių vėjo elektrinė veikė prieš Pirmąjį pasaulinį karą, patvirtina ir Pagirių savanorių naudotas žemėlapis. Mitėniškių vėjo elektrinė ir Vaivadiškių dvaro malūnas kaip orientyrai pažymėti Pagirių gynimo skyriaus, kovojusio su bolševikais 1919 m. sausio kovo

36 36 J. Montvilos paminklas Rasų kapinėse J. Montvilos paminklo pašventinimo iškilmės (nuotrauka iš R. Volbergo albumo) mėn., savanorių veikimo žemėlapyje ( Pagirys, redagavo Povilas Dėdelė, I Pagirių gynimo skyriaus savanorių leidinys, 1930 m. Žaibo spaustuvė Kaune, 32 p.) Trumpai apie J. Montvilą J. Montvila gimė ir augo Mitėniškių dvare, studijavo Sankt Peterburgo universitete m. baigęs studijas dažnai lankydavosi savo tėviškėje. Domėjosi technika m. pastatė Mitėniškių dvaro Pakščių vandens malūną (LCVA, F. 388, A. 2a, B. 818). Daug darbų nuveikęs savo tėviškėje J. Montvila apsistojo Vilniuje. Čia jis tapo Vilniaus žemės banko direktoriumi, buvo išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu, o nuo 1897 m. Vilniaus miesto burmistru. J. Montvila buvo,rusijos techninės draugijos Vilniaus skyriaus (įsteigtas 1898 m. sausio 26 d.) narys m. sausio 21 d. RTD Vilniaus skyriuje buvo įsteigta vietinės pramonės komisija, kurios nariu tapo J. Montvila. Komisijos tikslas buvo organizuoti vietinių specialistų-amatininkų apmokymą, skatinti vietos pramonės plėtrą. Paleidus elektrinę, prasidėjus miesto elektrifikacijai, labai trūko elektromonterių m. Vilniuje amatų mokykloje buvo įsteigta elektromonterių rengimo klasė. Elektromonteriai buvo mokomi rusų kalbos, aritmetikos, technologijos, saskaitybos, braižybos, piešimo ir specialybės dalykų. Be teorinių žinių, vykdavo ir praktiniai užsiėmimai. Tai pirmoji Lietuvoje elektromonterių mokykla. Komisija 1905 m. pabaigoje surinko informaciją apie pramonę Vilniaus ir Kauno gubernijose. J. Montvila prisidėjo prie vietinės pramonės pažangos, pastatė savo gimtajame dvare vėjo elektrinę, savo giminių Vaivadiškių dvare paskatino 1901 m. pasistatyti vėjo malūną. Po J. Montvilos mirties Žemės banke buvo įsteigtas 10 tūkst. rublių fondas, už kurio lėšas jaunesnieji banko tarnautojai buvo siunčiami lavintis į užsienį. J. Montvilai mirus, profesorius B. Balziukevičius sukūrė ir Vilniaus miesto visuomenės įsteigtas paminklo pastatymo komitetas 1931 m. rugsėjo 3 d. pastatė jam paminklą Vilniaus pranciškonų bažnyčios šventoriuje (Trakų g.) Verta paminėti keletą ištraukų iš J. Montvilos amžininkų prisiminimų. Gerai jį prisimena seni vilniečiai, buvo tikras vietinis ( tutejszy ) su visomis teigiamomis ir neigiamomis Lietuvos bajoro savybėmis. Geležinės valios, labai darbštus, sau taupus, o dosnus visuomeniniams reikalams (filantropas, labdarys), iš aukšto žiūrintis į savo sferos žmones, tuo tarpu buvo tėviškas vargšams. Galingas lietuviškas stumbras, sumaniai lojalus su rusų valdžia, nemėgo visokių konspiracijų netgi švietimo srity. Su geležine logika diegė savo ekonominę programą žemės ūkyje, taipogi labai asmeniški kūrybiniai sumanymai visuomeninėje-labdaros srity. Buvo Vilniaus miesto žymiausia asmenybė ir vienintelis tuo, kad paėmė į rankas neoficialią valdžią ir valdė savo visuomenę pagal savo nuožiūrą ( Kurjer Wilenski, Nr. 64 (2306) ). Apie J. Montvilos gyvenimą daug informacijos paskelbė žinomas energetikas ir elektrifikavimo istorijos tyrinėtojas Juozas Martusevičius. J. Montvilos kapas Rasose yra prie pagrindinės koplyčios m. priešais jo kapą buvo palaidotas Jonas Basanavičius. Antkapio paminklas, kurio autorius Z. Otas, pastatytas 1914 m. Tai angelas, kuris savo praskleistais sparnais ir abiem delnais sklaisto nuo audrų būsimoms kartoms J. Montvilos neštą šviesą mūsų kraštui ( Žiburiai,1995 m. Nr. 6 (201). Juozapas Montvila buvo Vilniaus miesto burmistras ir Vilniaus miesto savivaldybė privalėtų pastatyti informacinę lentelę Trakų gatvėje šalia informacinės lentelės apie Pranciškonų bažnyčią, kad skvere yra J. Montvilos paminklas, ir nurodyti jo nuopelnus Vilniaus miestui ir Lietuvai. Tarpukario Lietuvoje buvo pirmųjų bandymų montuoti vėjo elektrines su nuolatinės srovės generatoriais su akumuliatoriais. Apie vėjo elektrinių techninius parametrus, įrengimą ir kainą rašė žinomas energetikas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Elektrotechnikos katedros vedėjas, Vienos aukštosios technikos mokyklos absolventas, inžinierius elektrotechnikas doc. Aleksandras Putrimas. Vėjo turbinos su propelerinio tipo mentėmis buvo ištobulintos JAV, kur buvo dideli retai apgyvendintos žemės plotai ir atskiriems ūkiams nebuvo galimybių prisijungti prie elektros tinklo. Konstrukcijos atžvilgiu jos skirstomi į 4 grupes: senoviško tipo su 4 ar 6 didelio skersmens, padengtomis audeklu mentėmis, daugiamentes mažesnio skersmens, rotorines ir 2, 3 ar 4 sparnų lėktuvinio tipo propeleriais. Geriausiai tiko propelerinės turbinos, kurios leidžia turbinos veleną tiesiogiai sujungti su elektros generatoriumi. Propeleris turi mechaninį greičio reguliatorių, veikiantį panašiu principu kaip ir šiluminių variklių reguliatoriai ir susideda iš svorių, spyruoklių ir krumpliaračių. Įrenginys pradeda veikti prie

37 istorija Nr. 4 (22) maždaug 3 m per sekundę vėjo greičio ir pasiekia vardinę galią 8 10 m aukštyje. Gaminami nuo 150 iki W galios. 1. Vėjo elektrinė su 4,2 m skersmens propeleriu, su nuolatinės srovės generatoriumi 1500 W, 32 V Lt m bokštas iš cinkuoto metalo Lt 3. Akumuliatorių baterija 400 Ah, 32 V Lt 4. Montavimo darbai 500 Lt Iš viso Lt Skaičiuojama, kad per metus galima pagaminti 1200 kwh elektros energijos ir per parą galima sunaudoti 3,2 kwh (Inž. doc. A. Putrimas. Vėjiniai elektros įrengimai // Technika ir ūkis, 1938 m. Nr. 4, p ). Žemės kaina Lietuvoje pagal notaro Kazimiero Škėmos 1935 m. birželio 13 d. Kaune patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Ukmergės apskrityje, Pagirių valsčiuje, buvo 400 Lt už 1 ha. Tai 20 ha geros derlingos žemės. Lietuvoje elektros tinklas dar buvo pradėjęs savo pirmuosius žingsnius. Tik pastačius vėjo elektrinę atsirado galimybė elektra apšviesti sodybą. Deja, susipažinus su samata, norai pavirsdavo miražu. Troškūnų dvare yra išlikęs apie 1938 m. įrengtos vėjo elektrinės bokštas. Elektrinės generatoriaus galia W. Anykštėnas A. Bitinas surado, kur yra ir kas saugoja vėjo elektrinę. Reikia energetikų pastangų, kad būtų galima išsaugoti tokį vertingą autentišką technikos eksponatą. Energijos komiteto speciali sesija 1939 m. gruodžio 28 ir 29 d. išdėstė savo požiūrį į problemas elektrifikuojant Lietuvos kaimą: Vadinasi, mūsų elektros ūkis yra labai atsilikęs. To priežastis yra, be bendrųjų krašto ūkiškų sąlygų, elektros energijos brangumas ir tiesioginis jos, ypač provincijoje, trūkumas. Tačiau, tų sunkumų nepaisant, elektros pareikalavimas gaivališkai auga. Miestuose metinis prieaugis siekia 20 proc., o kaimuose statomi vėjiniai įrenginiai, kurie dėl jiems reikalingų akumuliatorių brangumo ir amžiaus trumpumo, krašto prekybos balansui nenaudingi. Šią būklę gali pataisyti tik planingoji krašto elektrifikacija (LCVA. F. 386, Ap. 1, B.1037, P. 134). Negalėdami nusipirkti vėjo elektrinės, elektrifikavimo entuziastai kažkokiu būdu įsigydavo generatorius ir sukonstruodavo savadarbes elektrines. Papilės valsčiuje 1937 m. buvo net šešios savadarbės vėjo elektrinės, kurios apšviesdavo ūkininkų sodybas ir Vaivadiškių dvaro malūnas sugebėdavo įkrauti ir baterinių radijo aparatų akumuliatorius. Apie nepaprastą radijo aparato reikšmę tų laikų gyvenime galime spresti iš to, kad Kaune 1936 m. buvo 86 radijo aparatų parduotuvės. Registruotų radijo aparatų nuo m. Lietuvoje padaugėjo iki 12 tūkst m., o 1939 m. jau buvo 77 tūkst. Kaime naudojamiems bateriniams radijo aparatams buvo reikalingas ir 2 V akumuliatorius, kurį galėjo įkrauti ir kaimyno vėjo elektrinė. Įdomu ir tai, kad kaimo radiofikavimui kurį laiką buvo gaminami ir Lietuvoje radijo aparatai Karadi. Savadarbės vėjo elektrinės Lietuvoje paplito karo metu ( m.), kai elektros generatorių sugebėdavo išimti iš pamušto automobilio arba tanko. Nagingi meistrai pagamindavo propelerį ir troboje šviesdavo elektros lemputė. Kaimynai stebėdavosi naujove, sklido legendos apie elektrą. Ne vienas savamokslis inžinierius pasirinko energetiko kelią. Vienas iš daugelio energetikos veteranas, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, buvęs Šiaulių elektros tinklų vyriausiasis inžinierius Apolinaras Klupšas. Keletas minčių iš jo prisiminimų: Vėliau jau bū- Vėjo elektrinė damas Joniškio gimnazijos mokinys, grįžęs namo žiemos vakarais skaitydavau pasišviesdamas silpna žibalinės lempos šviesa. Todėl jau paauglystėje susidomėjau, kaip galėčiau elektrifikuoti savo gimtąjį namą-kaimo gryčią. Gavau nuolatinės srovės 6 voltų dinamą (generatorių), pasigaminau medinius sparnus (propelerį), iškėliau elektrinę ant stogo ir iš pakrauto akumoliatoriaus jau galėjau namuose pademonstruoti pirmuosius elektriko sugebėjimus. Taip gimnazijoje kilo noras tapti elektrotechniku. Tas noras išsipildė 1952-aisiais, kai baigiau Kauno politechnikos institutą ir gavau elektrotechnikos inžinieriaus diplomą ( Lietuvos energetika, T. 4, p. 41). Lietuvos kaimo gyventojai laukė elektros. Kaip simboliškai atspindi pirmosios vėjo elektrinės statytojo Juozapo Montvilos paminklas statančių šiuolaikines vėjo elektrines Lietuvoje pirmuosius žingsnius: vėjo elektrinių statytojams neužtenka tik rankomis sklaidyti šiuolaikines XXI a. biurokratines kliūtis jų darbą simbolizuoja skrydžiui kylantis angelas m. rugpiūčio 15 d.

38 38 Elektros Erdvës Gyvenimas, istorija paskirtas krašto elektrifikavimui Serafinas Andriušis Pažvelgę į Lietuvos elektrifikavimo istoriją matome, kad mūsų energetikams teko nueiti sudėtingą ir duobėtą kelią, kuris tęsiasi dar ir šiandien. Šiame kelyje buvo daug nuosmukių ir gražių laimėjimų. Tuo keliu ėjo daugelis energetikų, kūrusių savo krašto energetinę sistemą, kurie nesavanaudiškai rūpinosi jos plėtra ir troško, kad visi jos gyventojai būtų aprūpinti elektros energija. Vienas iš tokių energetikai pasišventusių žmonių buvo Kazimieras Natkevičius, inžinierius elektrikas, kurio 100-ąsias gimimo metines minėsime šiemet. Jam teko būti didelių ir tragiškų mūsų krašto įvykių liudininku, aktyvių dalyviu ir patirti to laiko visus sunkumus. K. Natkevičius gimė 1908 m. spalio 26 d. Šunskų kaime, Marijampolės apskrityje, pedagogų šeimoje. Tėvai buvo apsišvietę žmonės, aktyviai dalyvavo visuomeniniame tautos gyvenime ir rėmė atgimstančios Lietuvos siekius. Šeimos aplinka skatino mažąjį Kaziuką siekti mokslo, įsigyti specialybę ir būti naudingu kraštui žmogumi. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui visai šeimai teko trauktis į Rusiją. Pskove jis baigė tris mokyklos skyrius ir, Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, grįžo į Marijampolę. Čia 1925 m. baigė realinę gimnaziją ir pedagoginius mokytojų kursus. Tais pačiais metais pradėjo mokytojauti vietos mokykloje, tačiau jautė potraukį technikos mokslams. Tėvų paskatintas ir gavęs materialinę paramą, 1926 m. išvyko į Prancūziją studijuoti elektrotechniką Grenoblio politechnikos institute. Dėl materialinių sunkumų 1927 m. Natkevičius grįžo į Kauną ir tęsė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. Kazimieras Natkevičius Paklaustas apie tai, kas paskatino studijuoti elektrotechniką, jis prisiminė: Dar būdamas mažas matydavau, kaip mūsų krašto žmonėms tenka daug ir sunkiai dirbti, koks vargingas jų gyvenimas ir sunki buitis. Man tada ir kildavo mintys, kad tik krašto elektrifikavimas galėtų suaktyvinti mūsų žmonių ekonominius bei socialinius procesus, pagyvinti jų kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Studijoms ir pragyvenimui reikalingas lėšas teko jam pačiam užsidirbti, dirbant studentu praktikantu m. pradžioje K. Natkevičius kviečiamas dirbti jaunesniuoju inžinieriumi į elektros įmonių inspekciją, o vėliau pereina dirbti į Lietuvos energijos komitetą. Čia jis ruošė krašto elektrifikavimo tinklų planus, sudarė energetinio ūkio analizę m. Natkevičius kaip gabus ir darbštus specialistas komandiruojamas į Latviją susipažinti su Kegumo hidroelektrinės statyba, elektros tinklų projektavimu ir linijų tiesimu. Įgyta pa-

39 istorija Nr. 4 (22) tirtis buvo naudinga ruošiant pirmąjį Lietuvos elektrifikavimo planą m. sovietams okupavus Lietuvą, iš pagrindų buvo pertvarkytas krašto energetinis ūkis, o Kaune įkurta Energijos valdyba, kurioje Natkevičius pradeda dirbti inžinieriaus pareigose ir jam pavedama projektuoti Kauno miesto 35 kv įtampos linijų žiedą. Jis parinko ir suderino linijų trasas, transformatorinių vietas ir paskaičiavo jų galias. Vėliau jis nagrinėjo ir aukštosios įtampos linijų Prienai Alytus Lazdijai trasas ir pastočių galias m. jis paruošė pirmąjį Lietuvoje Kauno apskrities Armališkių ir Vaišydavos kaimų elektrifikavimo projektą. Projekto apimtis 6,3 kv ir 0,4 kv linijų tiesimas ir stulpinės pastotės montavimas. Tačiau artėjantis karo frontas neleido projekto įgyvendinti, nors darbai ir buvo pradėti m. vasarą per Kauną praūžė karo frontas. Besitraukianti vokiečių armija griuvėsiais pavertė abi miesto elektrines, smarkiai nukentėjo ir miesto skirstomieji elektros tinklai. Praktiškai visas miestas liko be elektros. Tokiu kritišku miestui momentu, 1944 m. rugpjūčio 14 d. Vyriausioji energetikos valdyba K. Natkevičių paskyrė Kauno elektros tinklų skyriaus viršininku. Jis su likusiais bendradarbiais sugebėjo skubiai organizuoti tinklų remontą ir įmonių mažas vietines elektrines įjungti į bendrą tinklą. Tokiu būdu praėjus tik 14 dienų pradėta pagal grafiką tiekti elektrą gyvybiškai svarbiems miesto objektams. Miesto gyventojų ir įmonių, norinčių gauti elektrą, skaičius didėjo, o elektrinių galios trūko. Dėl sistemingų linijų perkrovų ir gedimų šalinimų dažnai tekdavo nutraukti elektros tiekimą ir svarbiems vartotojams. Po tokių avarinių atjungimų Natkevičiui tekdavo aiškintis miesto Vykdomajame komitete, išgirsti įvairių priekaištų ir net grasinimų. Tačiau jis sugebėdavo rasti išeitį iš tokių gan keblių padėčių. Atgyjantis miesto gyvenimas ir naujos pramonės įmonės reikalavo vis daugiau ir daugiau elektros. Natkevičiui vadovaujant elektros tinklai buvo rekonstruojami, didinamas jų laidumas ir tiesiamos naujos linijos m. nutiesiamos medinėmis atramomis 35 kv linijos iš Petrašiūnų elektrinės į Aleksotą-Ežerėlį ir į Eigulius m. nutiesiama gelžbetoninėmis atramomis pirmoji Lietuvoje 110 kv liniją iš Kauno į Vilnių. Natkevičius aktyviai dalyvavo Energetikos ugdymo komisijos darbe, sprendžiant klausimą dėl gelžbetoninių atramų gamybos ir jų naudojimo elektrifikuojant visą kraštą. Jau 1958 m. Lietuvoje pagamintomis gelžbetoninėmis atramomis nutiesiama pirmoji 10 kv linija Kaunas Jonava. Nuo 1960 m. visos aukštosios, o nuo 1965 m. ir žemosios įtampos linijų tiesimui naudojamos tik gelžbetoninės atramos. Berods 1967 m. Mokslo ir technikos draugijos susirinkime Energetikos valdybos viršininkas Justinas Nekrašas, apžvelgdamas Lietuvos elektrifikavimo eigą, teigiamai įvertino pasiektus rezultatus, ragino pagerinti tinklų eksploataciją ir sumažinti jų avaringumą. Kalbėdamas apie jų plėtrą jis pabrėžė: Mūsų elektros tinklų įmonės nėra pelno siekiančios organizacijos. Mūsų tikslas yra viso krašto pilnas elektrifikavimas ir užtikrinti visiems vartotojams patikimą ir saugų elektros tiekimą. Šiandien elektra nėra vien prabangos dalykas, ji būtina visiems žmonėms. Sparčiai plečiant elektros tinklus, didėjo ir darbų apimtys m. pradžioje sukuriama magistralinių tinklų Aukštos įtampos pastočių tarnyba. Jos viršininku paskiriamas Kazimieras Natkevičius, kuris savo patirtį ir žinias panaudojo pastočių įrenginių eksploatacijai. Jis labai domėjosi technikos naujovėmis, jas pritaikydavo darbe. Jo pateikti racionalizaciniai pasiūlymai leido paspartinti remonto ir eksploatacijos darbus. Už nepriekaištingą darbą jis ne kartą buvo apdovanotas padėkos raštais ir premijomis. Pastočių apžiūros konkursuose jo paruošti objektai buvo teigiamai vertinami ir laimėdavo prizines vietas. Pablogėjus sveikatai 1984 m. vasario 9 d. Kazimieras Natkevičius išėjo į užtarnautą poilsį. Jo pradėtus krašto elektrifikavimo darbus toliau tęsė naujoji energetikų karta. Per palyginti trumpą laiką visą kraštą išraizgė tankus elektros linijų tinklas. Ūkių gamybiniuose centruose buvo įrengtos uždaros transformatorinės su rezervinėmis linijomis. Tai leido patikimai ir saugiai tiekti elektrą visiems vartotojams, tarp jų atokesnėms sodyboms. Žemdirbiams talkino 800 naujai pastatytų akumuliatorinių elektroninių katilinių, kurių pigi nakties elektra buvo naudojama gamybinių pastatų ir butų šildymui Natkevičiaus įnašas į spartų krašto elektrifikavimą, be abejo, yra žymus. Buvę jo bendradarbiai prisimena kaip šviesų ir kilnų žmogų, atsidavusį pasirinktai profesijai. Sudėtingais pokario metais jis nepalūžo, daug nuveikė elektrifikuojant savo kraštą. Jis mirė 1994 m. balandžio 8 d., palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse.

40 40 Elektros Erdvës kronika Jau penkiolika metų Lietuvoje Šiais metais sukanka 15 metų, kai Vokietijos elektrotechninių produktų gamintojai pradėjo veiklą Lietuvoje ir kitose Baltijos respublikose. Simboliška, tačiau veiklos pradžia sutapo su Jono Pauliaus II vizitu Lietuvoje. Idėja pradėti prekybą Vokietijos elektrotechnine produkcija Baltijos šalyse kilo Hansui Ohlendorfui, vokiečių elektrodidmenininkui iš Hanoverio. Jis kartu su savo partneriais, Vokietijos gamintojais 1993 m. surengė Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje elektrotechnikos gaminių parodas, susilaukusias didelio susidomėjimo. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. pabaigoje grupė būsimųjų darbuotojų iš Baltijos respublikų jau dalyvavo pirmuose mokymuose Vokietijoje, Hanoverio mieste. Tai paskatino toliau investuoti ir įkurti trijose Baltijos respublikose didmeninės elektrotechninės prekybos įmones, kurios atstovavo Hager, Jung, OBO Bettermann, Spelsberg, Kaiser, Hensel, Zumtobel, Bega, Stahl, Weitkowitz, Cimco, Maico ir kitiems žinomiems Vokietijos gamintojams. Taip buvo įkurtos Talger Estijoje, Baltik Elektro Latvijoje ir Elektrobalt Lietuvoje. Nuo 2000 m. visos įmonės priklauso Vokietijos Würth koncernui. Ateidami į Lietuvos rinką, Vokietijos gamintojai ne tik pasiūlė naujausius gaminius, bet daug prisidėjo diegiant vakarietišką darbo kultūrą ir naujausias technologijas bei mokydami projektuotojus ir elektros montuotojus. Dabar tai atrodo savaime suprantama, tačiau prieš 15 metų didelė naujovė buvo perjungiklis ar kryžminis jungiklis, Hager firmos seminaras projektuotojams (1995 m.) Pirmieji mokymai Vokietijoje (Hanoveris, 1993 m.) mygtukinis jungiklis, srovės nuotėkio relės, selektyvieji automatiniai jungikliai, apšvietimo valdymo relės, viršįtampių apsaugos, kabelinių kanalų sistemos, modernios žaibosaugos sistemos bei kiti gaminiai. OBO Bettermann savo veiklą pradėjo 1911 m., kai Franco Bettermann įkūrė metalo perdirbimo gamyklą. Šiuo metu tai vienas iš svarbiausių Vokietijos elektrotechnikos medžiagų gamintojų. OBO Bettermann šūkis Pas mus viskas susiję. Siūlomos ne atskiros medžiagos ar komponentai, bet sisteminiai profesionalūs sprendimai žaibosaugos ir apsaugų nuo viršįtampių montavimo, kabelių klojimo ir tvirtinimo, biurų elektros ir silpnų srovių tiesimo sistemos, apsaugos nuo gaisro plitimo. Pagrindinė OBO Bettermann gamykla yra Vokietijoje, dalis metalo gaminių (trasų elementai) gaminami Vengrijoje. Įsigijus Dahl ir Ackermann gamyklas, OBO Bettermann dar labiau padidino savo gaminių spektrą m. Lietuvoje buvo atidaryta OBO Bettermann atstovybė, o nuo 2007 m. ir produkcijos sandėliai bei biuras (vad. R. Lukšys) OBO Bettermann darbo principas Profesionalai profesionalams. Jung savo istoriją skaičiuoja nuo 1912 m., kai keturiasdešimtmetis elektrotechnikas Albrecht Jung Schalksmühle mieste, Vokietijoje, įkūrė elektrotechnikos gamyklą. Pagrindinis gaminys buvo virvelinis 1/8 apskritimo eigos jungiklis, kurį išrado A. Jung. Šis mažos eigos principas konstruojant

41 jungiklius naudojamas ir šiais laikais. Jung visą laiką yra tarp Europos jungiklių gamintojų lyderių ir garsėja savo gaminių nepriekaištinga kokybe bei išskirtiniu dizainu m. Jung įkūrė Lietuvoje atstovybę Rytų Europos šalims Jung Vilnius (vad. A. Šilingas), kuri atsakinga už Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Gruzijos rinkas. Hager savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1955 m., kai Peter Hager su savo sūnumis Oswaldu ir Hermannu įkūrė Endsheime gamyklą Hager Elektro Plastic OHG. Pirmieji produktai buvo apskaitos skydai, dabar tai inovaciniai produktai pastatų instaliacijos sistemoms, nuo elektros energijos paskirstymo iki namų automatizavimo. Hager tai 100 proc. šeimyninė įmonė. Be to Hager priklauso Tehalit, Polo, AB Plat, Weber, Amacher gamyklos m. Hager perėmus Polo gamyklą Lenkijoje, Lietuvoje buvo atidaryta Hager atstovybė m. Hager nusprendė perduoti atstovavimo teisę Baltijos šalyse savo partneriams Suomijoje, todėl nuo 2008 m. sausio mėnesio Hager grupės įmonėms Lietuvoje atstovauja Suomijos kapitalo įmonė UTU. Augant Lietuvos ūkiui taip pat sparčiai vystėsi ir UAB Elektrobalt. Pradėjusi veiklą Kaune, įmonė šiuo metu turi skyrius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įmonėje dirba 62 darbuotojai m. Elektrobalt pasiekė 56,7 mln. Lt apyvartą ir yra viena iš didžiausių didmeninės prekybos elektrotechnika įmonių Lietuvoje. Hager, OBO Bettermann, Elektrobalt yra asociacijos NETA narės ir aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje Rugsėjo 12 d. Kaune buvo minimas šių firmų 15 metų veiklos Lietuvoje jubiliejus.

42 42 Elektros Erdvës kronika Schneider Electric Lietuva 2008 m. I pusmečio apyvarta išaugo 25 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį tarptautinė elektros įrangos ir jos komponentų, pramoninių automatinių įrenginių gamintoja ir tiekėja bendrovė Schneider Electric Lietuva pasiekė 19,7 mln. litų apyvartą, t. y. 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sėkmingiausiai buvo parduodami pramonės įrangos, vidutinės įtampos ir elektros paskirstymo produktai ir paslaugos. Kompanija šalies rinkai pristatė gyvenamiesiems namams skirtus Domae apsaugos ir komutavimo serijos įrenginius, padedančius užtikrinti maksimalią žmonių ir elektros įrenginių apsaugą. Taip pat naujus elektros paskirstymo įrangos skydus New pragma, pasižyminčius originaliu dizainu ir montavimo paprastumu. Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Aleksandr Ovčiarov, ypač didelio dėmesio sulaukė nauja Schneider Electric Lietuva teikiama energijos vartojimo audito paslauga, kurią atlikus galima sumažinti energijos vartojimą, padidinti energijos tiekimo patikimumą ir pagerinti energijos kokybę tinkle. Kitą pusmetį kompanija taip pat planuoja pristatyti nemažai naujienų: elektros paskirstymo kanalų Optiline liniją, skirtą biurų, viešbučių pastatams, modernią elektros kištukinių lizdų ir jungiklių seriją, produktų pramonės automatikos rinkai ir žemos įtampos paskirstymo produktų ir paslaugų. LEO LT bendrovės veiklos strategija Rugsėjo pradžioje nacionalinės elektros energetikos bendrovės LEO LT valdyba įmonės stebėtojų tarybai pristatė ilgalaikę veiklos strategiją, kurioje įvardijama bendrovės vizija ir misija, veiklos tikslai ir uždaviniai. Pristatytą dokumentą vertinu kaip itin rimtą, apibrėžiantį LEO LT veiklą ilgu laikotarpiu ir leidžiantį siekti strateginių šalies energetikos tikslų per artimiausius keliasdešimt metų. Svarstymo metu mes pateikėme pastabas, į kurias bus atsižvelgta. Tolesniuose etapuose LEO LT dokumentą pristatys akcininkams ir visuomenei, sakė LEO LT prezidentas, stebėtojų tarybos pirmininkas Julius Niedvaras. Stebėtojų taryba pritarė LEO LT m. uždaviniams: sukaupti lėšas, reikalingas strateginių projektų įgyvendinimui, užtikrinant nepriklausomą, saugų, patikimą ir efektyvų Lietuvos elektros vartotojų aprūpinimą elektros energija neribotą laiką, padėti tvirtus pagrindus Lietuvos energetinei nepriklausomybei per tarptautinių jungčių statybos projektų ir naujos atominės elektrinės projekto sėkmingą progresą, užtikrinti aukštesnį nei vidutinį bendrovės vertės augimą. Taip pat pritarta ir pagrindiniams bendrovės veiklos vertinimo rodikliams: strateginių projektų vykdymo grafikas, kuris buvo aptartas ir paprašyta jį detalizuoti, įvertinant galimybę realizuoti projektus per trumpesnį laikotarpį, du elektros energetikos sistemos saugumo ir patikimumo užtikrinimo rodikliai (SAIDI ir END), bendrovės vertės augimas, kapitalo panaudojimo efektyvumo didinimas (ROE), kuris turės būti didinamas visose grupės įmonėse, bei veiklos sąnaudų kontrolė m. gegužės 20 d. įkurta LEO LT yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Bendrovė siekia įgyvendinti strateginį Lietuvos tikslą užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos veikimą ir integruoti ją į Europos Sąjungos energetikos sistemą. Pritarta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijai Rugsėjo pradžioje Ministrų Kabinetas pritarė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijai. Strategijos tikslai: siekti aukšto branduolinės ir radiacinės saugos lygio, plėtoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą, informuoti visuomenę. Priimtoje strategijoje atsižvelgta į per pastaruosius metus jau atliktus darbus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, šiuo metu vykdomus projektus ir numatomą veiklą ateityje, taip pat bendrus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srities pasaulyje principus ir tikslus. Naujoje penkerių metų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijoje numatyta toliau modernizuoti atliekų, susidarančių eksploatuojant ir išmontuojant Ignalinos AE ir naudojant radioaktyviuosius šaltinius pramonėje ir medicinoje, apdorojimo sistemą ir ją tobulinti. Taip pat numatyta pradėti eksploatuoti labai žemo, žemo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynus. Be to, strategijoje numatyta panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes atliekas saugoti naujai įrengtose saugyklose ir rengtis tvarkyti naujos atominės elektrinės atliekas. Ši strategija vadovaujantis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis LR Vyriausybės tvirtinama kas

43 kronika Nr. 4 (22) Įdiegė elektroninę prekių užsakymo sistemą Atnaujintoje UAB Elstila interneto svetainėje įdiegta elektroninė prekių užsakymo sistema. Užsiregistravę svetainėje, lankytojai galės pateikti savo užsakymus tiesiai iš svetainės, taip sutaupydami laiką, stebėti pateiktų užsakymų būklę, t. y. sužinoti, kada užsakytos prekės bus paruoštos, taip pat matyti užsakovui suteiktas nuolaidas. Svetainėje gausu informacijos apie firmos naujienas, pateikti išsamūs platinamos produkcijos katalogai su prekių kainomis ir pačių prekių aprašymai. Svetainės lankytojai ras praktiškai visą elektros instaliacijai įrengti reikalingų medžiagų ir įrangos asortimentą: kabelius, laidus, šviestuvus, lempas, komutacinę ir apsauginę įrangą, įvairiausias instaliacines medžiagas ir kt. penkeri metai. Strategijos nuostatos bus įgyvendintos vykdant Vyriausybės tvirtinamas programas. Atominė prašo branginti elektrą Ignalinos atominė elektrinė (AE) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paprašė nustatyti jai viršutinę parduodamos elektros kainos ribą 7,03 cento už kilovatvalandę (kwh). Tokios kainos ji pageidauja nuo kitų metų. Dabar jėgainė elektrą parduoda už 6,58 ct/kwh. Pagal dabartinį AE prašymą elektra gali brangti apie 2 centus. Pernai jėgainė irgi prašė branginti jos parduodamą elektrą iki 7,14 cento už kwh, tačiau vėliau buvo sutarta, kad nei ji, nei skirstytojai elektros gyventojams planuotais 3 centais nekels, ji maždaug tiek kilo tik verslui. Šis sprendimas motyvuojamas tuo, kad šiuo metu branduolinį kurą AE perka apie 80 proc. brangiau nei prieš metus. Ignalinos AE direktoriaus Viktoro Ševaldino teigimu, kelti elektros kainą verčia branduolinio kuro brangimas ir infliacija. Atominio kuro kaina sudaro per 30 proc. elektros gamybos savikainos. Kainų komisija viršutines elektros kainų ribas Ignalinos AE ir kitiems gamintojams ir tiekėjams ketina nustatyti tik tuomet, kai bus apsispręsta dėl naujos Elektros energijos perdavimo bei skirstymo kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos, kuria norima apkarpyti elektros skirstymo bendrovių viršpelnius. Dėl tokios metodikos jau susikirto Komisijos ir nacionalinio investuotojo LEO LT požiūriai, todėl metodikos svarstymas atidėtas. Prie šio klausimo tikimasi grįžti spalį. Kitų gamintojų prašymai dėl naujų kainų Komisijai dar nepateikti, tačiau prognozuojama, kad bent jau termofikacinės elektrinės gaminamą elektrą prašys branginti tiek, kiek pabrango dujos apie 40 proc. Siekia didinti elektros kainą Nacionalinė energetikos bendrovė Leo LT pateikė duomenis Kainų komisijai, pranešdama, kad energetinių objektų įgyvendinimui reikės per 28 mlrd. litų, iš kurių 17 mlrd. litų turėtų sukaupti Lietuva. Tai yra jų pagrindinis argumentas, kodėl reikia drastiškai didinti elektros energijos kainas. Rugsėjo 18 d. vakaro televizijų laidose premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino, kad elektros kaina nesvarbu, svarbu yra sukaupti reikiamas lėšas projektų įgyvendinimui. Premjeras tiksliau nepaaiškino, ar visi elektros energijos vartotojai Lietuvoje taps Leo LT dalininkais, ar kažkaip, esant laisvos rinkos sąlygomis, tik kaupsime kapitalą privatiems investuotojams.

44 44 Elektros Erdvës kronika Elektrotechninio verslo atstovų iš Estijos ir Lietuvos susitikimas Rugsėjo 9 d. Vilniuje susitiko asociacijos NETA ir Estijos elektros verslo asociacijos EETEL atstovai. Buvo aptarti verslo plėtros aspektai abiejose šalyse, galimybė bendradarbiauti standartų rengimo, darbuotojų kvalifikavimo standartizavimo srityse. Susitikime pranešimus skaitė Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas Vytautas Miškinis, verslo teisės paslaugų įmonės Sorainen advokatas Paulius Koverovas ir UAB Elektrobalt generalinis direktorius Algimantas Andriušis. ES struktūrinės paramos energetikai naudojimo galimybės Ūkio ministerija m. laikotarpiu administruoja daugiau nei 5 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos, kuri bus skiriama 33 priemonėms įgyvendinti. Projektams įgyvendinti pagal priemonę Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu planuojama skirti 563 mln. Lt, o pagal priemonę Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu 319 mln. Lt. Šių priemonių svarbiausias tikslas mažinti pastatuose suvartojamos energijos sąnaudas. Tai padės biudžetinėms ir savivaldybių įstaigoms taupyti energijos išteklius ir mažins išlaidas šildymui, kurios tampa ypač aktualios kylant energetinių išteklių kainoms. Kaip pranešė Ūkio ministerija, m. ES struktūrinė parama energetikos sektoriuje buvo teikiama pagal Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 1.2 priemonę Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas. Pagal šią priemonę buvo numatyta skirti 283,9 mln. Lt paramos. Iš viso energetikos sektoriuje pagal Ūkio ministerijos kompetenciją ES parama buvo suteikta 129 projektams, iš jų 43 privataus sektoriaus ir 86 viešosios energetikos sektoriaus projektams. Šiuo metu jau įgyvendinta 90 projektų, kuriems suteikta 160,5 mln. Lt. Dar įgyvendinami 39 projektai, kuriems jau išmokėta apie 72,7 mln. Lt. Þurnalo Elektros erdvës prenumerata! Metø prenumeratos kaina 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, iš viso 4 numeriai) Daugiau informacijos: tel. (8 5) el. p. prenumerata@folioverso.lt

45 kronika Nr. 4 (22) Cads Planner Electric jau Vilniuje Rugsėjį Suomijos kompanija Kymdata Oy atidarė savo filialą Vilniuje, kad Lietuvos rinkai pasiūlytų elektros ir automatikos projektavimui skirtą programinę įrangą CADS Planner Electric. Kymdata Oy Lietuvoje atstovaus elektros energetikos inžinierius Audrius Lapinskas. Efektyvių projektavimo sistemų kūrimas ilgas darbas. CADS Planner Electric kūrėjai yra Suomijos CAD programinės įrangos kompanija, kuri buvo įkurta 1979 m. Pirmoji CADS Planner Electric versija pasirodė 1983 m. Suomijoje, kur Kymdata Oy turi daugiau negu 4 tūkst. klientų, Cads Planner produkcija yra pati populiariausia tarp projektuotojų ir užsakovų m. Kymdata Oy pradėjo savo veiklą Estijoje, o po metų ir kaimyninėje Latvijoje. Kymdata Oy yra rinkos lyderė Estijoje, kurioje turi daugiau negu 200 pastovių klientų. Firmos ketinimai yra suteikti elektros projektuotojams efektyvų įrankį, su kuriuo elektros projektai būtų ruošiami greitai, tiksliai ir pačiu patogiausiu būdu. Kymdata Oy siūlo konsultacijas ir techninę pagalbą, atnaujinimo paslaugas, mokymo medžiagą ir nemokamus apmokymus. Papildant elektros instaliaciją, komunikaciją bei duomenų sistemą, CADS Planner Electric programa sukurta pramoninės inžinerijos poreikiams. Programinė įranga pritaikyta elektros grandinių, spintų bei centrų schemoms, taip pat PLC logikos techninės įrangos projektavimui. Sistema sukonstruoja elektros grandinių ir instaliacijos schemas, lentutes ir ataskaitas, pramonines pagrindines schemas ir logikos ataskaitas. CADS Planner Electric jau pritaikyta ir Lietuvos vartotojams (medžiagų sąrašas, brėžinių rėmeliai, automatinė sluoksnių sistema yra lietuvių kalba). Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje arba telefonu Rifas persikėlė į naujas patalpas Šių metų rugpjūčio pabaigoje Panevėžyje UAB Rifas persikėlė į naujas patalpas. Bendrovė įkurta 1991 m., gamina elektros ir automatikos skydus naujai statomoms pramonės įmonėms, biurams, įrangą elektros pastotėms. Šiuo metu imasi ir kompleksinio projektų valdymo. Netektis Šių metų liepos 17-osios vakarą savo namuose mirė ilgametis UAB Elstila generalinis direktorius Alvidas Kvalita. Liepos 20-ąją jis būtų šventęs savo 58-ąjį gimtadienį. Būtent tą dieną pas jį rinkosi kaip niekada gausus būrys kolegų, verslo partnerių, draugų ir artimųjų, deja, jau tik atsisveikinti. Įmonėje dirba 85 darbuotojai, 2007 metų apyvarta 24 mln. Lt. Per 30 proc. apyvartos gauta iš eksporto, o produkcija eksportuojama į Norvegiją, Daniją, Latviją, Estiją, Baltarusiją. Naujose patalpose pagerės darbuotojų darbo sąlygos ir klientų aptarnavimas. Visas Alvido Kvalitos gyvenimas buvo susiję su elektrotechnikos sritimi. Nuo pat bendrovės veiklos pradžios jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Turėjo didelę patirtį elektrotechninių gaminių montavimo bei tiekimo srityje, domėjosi naujausiais elektrotechnikos pasiekimais, nuolat dalyvaudavo asociacijos NETA veikloje, įvairiose elektrotechnikos parodose Lietuvoje ir Europoje, tobulindavo savo žinias įvairiuose verslo partnerių organizuojamuose seminaruose ir konferencijose. Už sąžiningą ir etišką požiūrį į darbuotojus, verslo partnerius, apskritai į žmones Alvidas Kvalita buvo gerbiamas ir vertinamas žmogus. Jis buvo paprastas ir nuoširdus, tačiau stiprus savo vidumi, nepaprastai mylėjęs gyvenimą, tikėjęs, svajojęs, kūręs planus... Jis nebijojo mirties, nes apie ją tiesiog negalvojo.

46 46 Elektros Erdvës naujienos Termovizinė kontrolė dar daugiau galimybių Siekiant mažinti energijos sąnaudas, išvengti nenumatytų nuostolių dėl netikėtų gedimų, būtina daugiau dėmesio skirti patikimam elektros įrenginių veikimui ir elektros tiekimo grandinių patikimumui užtikrinti. Todėl, pasitelkiant diagnostinę įrangą, turi būti pastoviai prižiūrimi elektros įrenginiai ir elektros tiekimo grandinės, įvairios mechaninės sistemos. Viena iš efektyvių priežiūros priemonių yra prognozuojamoji diagnostika pasitelkiant termoviziją, kuri leidžia stebėti svarbius mazgus neišjungiant ir nenutraukiant procesų. Šiuo metu FLIR Systems siūlo labai didelį termovizinės įrangos asortimentą, todėl čia trumpai apžvelgsime tik pastarųjų mėnesių naujausius termovizorius FLIR i5 ir FLIRi50 prognozuojamai diagnostikai. FLIR i50 termovizoriaus jautrumas (mažiau nei 0,1 0C), 140x140 nešaldomas detektorius ( vaizdo elementų, 2 proc. didesnė skyra nei įprastiniuose 160x120 detektoriuose) operatoriui padės kokybiškai vizualizuoti defektines vietas dideliame 3,5 skystųjų kristalų ekrane, kol dar nėra rimtų problemų. Matavimo diapazonas nuo -20 0C iki C. Pirmą kartą integruota 2,3 Mpix vaizdo kamera su pašvietimu termovizoriuje, kainuojančiame mažiau nei 20 tūkst. litų. Pašvietimo funkcija suteikia galimybę padaryti kokybišką vaizdo nuotrauką (PIP ar terminio vaizdo suliejimą su video vaizdu) esant ir nepakankamam apšvietimui. Siekiant palengvinti operatoriaus darbą, FLIR i50 yra PIP (termovaizdas videovaizde; 3 pav.) ir terminis suliejimas su videovaizdu, esant PIP režimui (2 pav.). Nuotraukos saugomos 1 Gb atminties kortelėje. Kad būtų paprasčiau susirasti nuotraukas, yra vaizdų galerijos funkcija. Nepaisant termovizoriaus funkcionalumo ir galimybių, jis ergonomiškas ir patogus, su baterija sveria tik 600 g. Darbo laikas naudojant įkraunamąją bateriją 5 val. Jos lengvai operatoriaus pakeičiamos. FLIR i5 yra pirmasis šios rūšies termovizorius rinkoje vertinant svorį, dydį, funkcionalumą ir kainą. Sverdamas 340 g ir būdamas 22 cm ilgio, tai yra 1 pav. Termovizorius FLIR i50 2 pav. Terminis suliejimas esant PIP režimui 3 pav. PIP režimas lengviausias ir kompaktiškiausias nešiojamasis termovizorius savo klasėje, kuris šiuo metu galimas rinkoje. FLIR Systems gerokai supaprastino termovizoriaus naudojimą: FLIR i5 nusitaikai (nereikia net fokusuoti) ir išsaugai termogramą JPEG formatu, kurioje yra visi reikalingi temperatūriniai duomenys. Termogramos saugomos mini SD kortelėje ir vaizdų galerijoje. FLIR i5 matuoja temperatūrą iki +250 C ir aptinka mažus temperatūrinius skirtumus, tokius kaip 0,10 C. Termograma atvaizduojama ryškiame 2,8 skystųjų kristalų ekrane. FLIR Systems taip pat žymiai nuleido kainos slenkstį termovizoriams: 4 pav. Termovizorius FLIR i5 pagamintas Europos Sąjungoje FLIR i5 kainuoja apie Lt. FLIR i50 ir FLIR i5, kaip ir kiti FLIR Systems modeliai, turi keičiamą emisijos koeficientą ir atspindėtos temperatūros korekciją. Tai leidžia atlikti įvairių paviršių matavimus. Iš abiejų modelių termogramas lengva perkelti į kompiuterį. Jei reikia, galima analizuoti ir padaryti ataskaitą su pateikiama programa. Daugiau informacijos apie termovizorius ir kitą matavimo įrangą rasite o apie termoviziją UAB Elintos matavimo sistemos

47 naujienos Nr. 4 (22) Nauji TeSys produktai Kompanija Schneider Electric Lietuva pristato naujus variklių valdymo ir apsaugos komponentus: TeSys D serijos kontaktoriai nuo 40 iki 65 A ir relės nuo 9 iki 65 A, derinamos su minėtais kontaktoriais. Nauji gaminiai ypač lengvai integruojami naują kontaktorių ir TeSys GV3 serijos automatą variklių apsaugai galima jungti nenaudojant laido ar kitų papildomų elementų, taip pat naudojant S formos šynuotę, galima komponentus instaliuoti ant vieno DIN bėgelio vieną šalia kito. Be to, šie produktai yra nedidelių matmenų: kontaktorių iki 65 A plotis tik 55 mm tiek su kintamosios, tiek su nuolatinės įtampos rite ir dviem papildomais integruotais kontaktais. Naujuose produktuose integruoti EverLink gnybtai. Tai patentuota Schneider Electric technologija, kuri užtikrina ilgalaikius laidininkų sujungimus. EverLink kompensuoja laidininkų deformaciją, atsirandančią bėgant laikui, todėl patikimas laidininko užveržimas užtikrinamas kur kas ilgesnį laiką, palyginti su kitų gamintojų produktais. Variklių paleidikliai sudaryti iš TeSys komponentų parenkant pagal 2-jį koordinacijos tipą, garantuoja patikimą ir saugų įrenginių darbą. Papildomos informacijos teiraukitės: Faks support@lt.schneider-electric.com

48 48 Elektros Erdvës teisė A k t u a l ū s A k c i n i ų bendrovių įstatymo pakeitimai Per pastaruosius keletą mėnesių įsigaliojo dvi Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos m. birželio 21 d. įsigaliojusi Akcinių bendrovių įstatymo redakcija numato, jog pertvarkant bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, iki naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo, oficialus pasiūlymas supirkti bendrovės akcijas turi būti pateikiamas tik tada, jei bendrovė pagal Vertybinių popierių įstatymą yra laikoma vertybinių popierių emitentu m. liepos 1 d. įsigaliojusi Akcinių bendrovių įstatymo redakcija reglamentuojami akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu, bendrovei didinant įstatinį kapitalą, ypatumus. Iki šiol didinant bendrovės įstatinį kapitalą neturtiniu įnašu, įnašas turėjo būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Tačiau įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje reglamentuojama nauja tvarka, pagal kurią turto vertintojo ataskaita nėra reikalinga, jeigu akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos perleidžiamaisiais vertybinais popieriais arba pinigų rinkos priemonėmis. Ataskaita taip pat nereikalinga, jeigu įstatinis kapitalas apmokamas nepiniginiu įnašu, kurio vertę jau yra nustatęs nepriklausomas turto vertintojas ir jeigu nepiniginio įnašo vertinimas atliktas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Būtina sąlyga, kad nepiniginio įnašo vertė būtų nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad koreguojamas sąlygų, reikalingų mažinant bendrovės įstatinį kapitalą, sąrašas. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad bendrovė negali mažinti įstatinio kapitalo, jeigu metinėje finansinėje atskaitomybėje yra nepaskirstytųjų nuostolių ir ilgalaikių įsipareigojimų. Tačiau nauja įstatymo redakcija yra nustatoma, kad reikalavimas dėl ilgalaikių įsipareigojimų netaikomas, kai dėl to yra rašytinis visų kreditorių, kuriems bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų, sutikimas. Pažymėtina, kad ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, bendrovei mažinant įstatinį kapitalą, sprendžia teismas. Naująja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija yra numatyta, kad bendrovė turi teisę įsigyti savo akcijas pati ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų ir bendrovės lėšomis. Įsigydama savas akcijas, bendrovė turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams perleisti bendrovei jos akcijų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 1, 57 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-1580, Žin, 2008, Nr Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 13, 15, 24, 34, 39, 44, 49, 51, 52, 53, 54, 56, 60 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 451 straipsnių įstatymas Nr. X-1540, Žin, 2008, Nr P o k y č i a i m o k e s t i n i ų n u o s t o l i ų p e r k ė l i m o reglamentavime Remiantis Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, nuo 2009 m. sausio 1 d. mokestinio laikotarpio nuostolius bus galima perkelti neribotą laikotarpį. Anksčiau nuostolius buvo galima perkelti tik 5 metus. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata nėra taikoma nuostolių, kurie patiriami vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) proceso eigoje, perkėlimui. Mokestinių nuostolių perkėlimas tampa negalimas, jeigu Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių veikla apmokestinama Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka, nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Tačiau nuostolių perkėlimas negali būti nutraukiamas tais atvejais, kai veikla netęsiama dėl nuo šio subjekto nepriklausančių priežasčių. Tokia nuostolių perkėlimo tvarka taikoma apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Ši tvarka gali būti taikoma ir tiems nuostoliams, kurių perkėlimo terminai nėra pasibaigę iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1697, Žin, 2008, Nr Į m o n i ų b a n k r o t o įstatymo pasikeitimai Nuo 2008 m. birželio 7 d. įsigaliojo nauja Įmonių bankroto įstatymo redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad papildytas įmonės kreditorių sąrašas. Nuo šiol įmonei negrąžinus iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos, kreditoriumi tampa valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas. Nustatyta, kad jeigu yra bent viena iš Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų (įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, taip pat jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų), kreditorius gali kreiptis tiesiai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nelaukdamas anksčiau nustatyto 3 mėnesių termino. Naująja įstatymo redakcija sugriežtinama įmonės vadovų bei asmenų, turinčių teisę priimti atitinkamą sprendimą įmonėje, atsakomybė. Nuo šiol įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti

49 teisė Nr. 4 (22) bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Pažymėtina, kad naująja įstatymo redakcija detaliau reglamentuojami administratoriaus atstatydinimo bei atsistatydinimo atvejai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šiol administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią vieną tūkstantį litų, draudžiama privalomuoju draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra litų vienam draudžiamajam įvykiui ir litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymas Nr. X-1557, Žin, 2008, Nr J u r i d i n i ų a s m e n ų r e g i s t r o n u o s tat ų pakeitimai Nuo 2008 m. liepos 20 d. pasikeitus Juridinių asmenų registro nuostatams, kreipiantis dėl kai kurių registre atliekamų veiksmų, juridiniams asmenims tenka pateikti daugiau informacijos nei anksčiau buvo reikalaujama. Nuo šiol Juridinių asmenų registro interneto svetainėje bendrovių jungimosi atveju bus skelbiama ši informacija: kiekvieno besijungiančio juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė (adresas), registras, kuriame kaupiami kiekvieno besijungiančio juridinio asmens duomenys, bei juridinių asmenų registravimo numeriai minėtuose registruose. Akcentuotina, kad, didinant akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ar Europos bendrovės įstatinį kapitalą ir už akcijas sumokant nepiniginiu įnašu, juridinis asmuo, be kitų anksčiau reikalautų dokumentų, privalės pateikti ir turto vertinimo ataskaitą. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr Dėl Juridinių asmenų registro steigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo pakeitimo Nr. 666, Žin, 2008, Nr ARBO TEISĖ D a r b o k o d e k s o pakeitimai Per pastaruosius keletą mėnesių įsigaliojo dvi Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijos. Pirmoji redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. birželio 3 d. Šia redakcija yra koreguojamos kai kurios darbuotojų atstovų teisės. Darbuotojų atstovai turi teisę saugoti darbuotojų teises ir interesus darbdaviui priimant sprendimus dėl grupės darbuotojų atleidimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. Darbuotojų atstovai taip pat turi teisę gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl dabartinės ir būsimos įmonės (struktūrinio padalinio) veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės, taip pat prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Naujoji įstatymo redakcija taip pat numato atvejus, kai įmonėje nėra darbuotojų atstovų. Esant tokiai situacijai, darbdavys privalo darbuotojus informuoti iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime apie priimamus sprendimus, jų vykdymo datas, priežastis, teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones. Darbo kodeksas papildomas nauju straipsniu, reglamentuojančiu kolektyvinių ginčų sprendimą, pasitelkiant tarpininką, kurio tikslas suderinti šalių interesus ir pasiekti abi puses tenkinantį sprendimą. Įstatymas numato, kad tarpininką galima pasirinkti iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto sąrašo. Jeigu šalys nesutaria dėl tarpininko, jį parenka Trišalės tarybos sekretoriatas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas turi būti įformintas raštu. Jis yra ginčo šalims privalomas vykdyti susitarime nustatytais terminais ir tvarka m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kuriais koreguojama darbuotojų, dirbančių naktį, viršvalandžius, švenčių ar poilsių dienų metu, atlyginimo skaičiavimo tvarka. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. už darbą poilsio arba švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, privaloma mokėti ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, kurį sudaro ne tik pagrindinis atlyginimas, bet ir visi papildomi uždarbiai, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokami darbuotojui už jo atliktą darbą. Tokia pati užmokesčio skaičiavimo tvarka numatoma darbuotojams, dirbantiems viršvalandžius ar darbą nakties metu, tik šiuo atveju taikomas nepakitęs mažesnis indeksas 1,5 karto daugiau. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-1712, Žin, 2008, Nr N u š a l i n i m o n u o d a r b o d ė l n e b l a i v u m o (girtumo) ar apsvaigimo nuo p s i c h i k ą v e i k i a n č i ų medžiagų metodinės rekomendacijos patvirtinimas 2008 m. gegužės 15 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintos metodinės rekomendacijos, norint darbuotoją atleisti iš darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyta, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jam neleidžia dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Šia metodine rekomendacija nustatomos procedūros, kurių turėtų imtis darbdavys, siekdamas atleisti darbuotojus, kurie atėjo į darbo vietą neblaivūs ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas Nr. V-132, Žin, 2008, Nr Informaciją pateikė SORAINEN Sorainen įmonių įsigijimų ir susijungimų bei verslo teisės paslaugas teikianti grupė, turinti filialus Vilniuje, Rygoje ir Taline.

50 50 Elektros Erdvës summary electric spaces Wind energetics: is it competitive with nuclear power? 6 Ignalina Nuclear Power Plant (INPP) will be soon closed, which will make our situation worse but not due to the shortage of electric power since the power of current reactors will be sufficient to meet our needs. However, the demand for natural rare gas and its price will significantly increase, which will be a millstone around the consumers necks. And Russia is the only supplier. We can not blame our government of being passive. However, the government did start its actions but too late even though it had been already aware of the threats in the previous century. The national investor company was established in a hastily manner, the law on Nuclear Power Plant was adopted, a negotiation concerning intersystem joining with the European and Scandinavian power networks was started hoping that a power plant using nuclear fuel will bring us independence from the Russian energy monopoly. Moreover, the joining is expected to provide us with a possibility to work within the framework of the European standards, whereas our isolated Power Energy System (PES) will open and become a player of the European and Scandinavian markets. However, the course of events does not lead to an optimistic perspective. Europe to approach a single energy market 14 One of the main directions set out in the EU Energy Strategy is the creation of a single European energy market. Electricity is a very specific good, accordingly a lot of problems have to be solved in order to create a market for it. Interconnection of the energy systems and its harmonization is one of the main tasls. Therefore a declaration adopted in Prague on 27 June by the heads of the European Transmission System Operators (ETSO) from 31 states is a major step in creating a new association ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity). Another important step towards a single European energy market was taken this year in August: the European Commission approved the joining of the Scandinavian and Germany energy markets by establishing the European Market Coupling Company, owned by Energinet.dk, Vattenfall Europe Transmission, E.On Netz, Nord Pool Spot and EEX. As of 29 September 2008 a single Scandinavian and Germany energy market is to open up. The First Wind Power Plant in Lithuania 33 Who was the first in Lithuania to have used wind energy for the production of electricity? It was not until the 19th century that people started to build wind mills in Europe. The first wind mills in Lithuania were built in the 14th century, in the Baltic seaside. Their vanes were directed towards the prevailing wind. In the middle of the 16th century cap windmills (with rolling tops) were started to be built in Holland. Wind mills were built in Lithuania as early as in the 16th century. In the Great Dutchy of Lithuania one had to obtain a license to build windmills, a windmill tax was imposed and windmills were registered (Lustration). In 1620 Duke Zigmantas Vaza granted a license to build a windmill in Joniškis. What concerns the history of windmill building, a very interesting letter was written by Duke Jonušas Radvila on 15 May 1649, addressed to the residents of Kėdainiai. The letter specified that the residents were allowed to build a windmill on the hill, behind the river Obelė, using the funds of the town and they would be responsible for its maintenance. The article reminds us in an interesting way of the energy history in our country. Negligence costs billions 22 Many EU member-states fight rising home heating costs by using biofuel. Lithuania also has reserves of such nature; however biofuel contributes only to 17% of the heat produced, while we mostly use natural rare gas imported from Russia and during the period of the year 2008/2009 Gazprom will be paid for it over one billion Litas. According to the data of Lithuanian Heating Association, during this season the cost of heating will amount to 238 Litas/MWh. Last year the average cost was 159, whereas the year before last 119 Litas/MWh. As much as 80% of the heating is produced in Lithuania by using gas from Russia, the price of which is significantly rising. Under such circumstances the interest in cheaper fuel types arises to a great extent. The article discusses problems related to the heating season.

51 naudinga informaciia Nr. 4 (22) DIDMENINĖ PREKYBA UAB ABB Adresas Saltoniškių g. 14, LT-2004Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@lt.abb.com Tinklalapis UAB Ardena Adresas Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas office@ardena.lt Tinklalapis UAB Dogas Adresas Ozo g. 51, LT-2006 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@dogas.lt Tinklalapis Draka Keila Cables AS Adresas Verkių g. 29 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas mindaugas.liaugminas@draka.lt Tinklalapis UAB Elektrobalt Adresas Liepkalnio g. 85, LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas office@elektrobalt.lt Tinklalapis UAB Elinta Adresas Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r. Telefonas (8 37) Faksas (8 37) El. paštas info@elinta.lt Tinklalapis UAB Elintos matavimo sistemos Adresas J. Baltrušaičio g , Vilnius; Terminalo g. 3, Biruliškių km., Karmėlavos sen., Kauno r. Telefonas (8 5) , (8 37) Faksas (8 5) , (8 37) El. paštas vilnius@elintosms.lt; info@elintosms.lt Tinklalapis UAB Elektronikos komponentai Adresas Architektų g. 1, Šiauliai Telefonas (8 41) Faksas (8 41) El. paštas info@elcomp.net Tinklalapis UAB Elektroskandia Adresas Linkmenų g. 15, LT-09300Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas mail@elektroskandia.lt Tinklalapis UAB Elstila Adresas Jonavos g. 62A, LT Kaunas Telefonas (8 37) Faksas (8 37) El. paštas centras@elstila.lt Tinklalapis UAB Flamanda Adresas Draugystės g.19, Kaunas Telefonas (8 37) Faksas (8 37) El. paštas info@flamanda.lt Tinklalapis UAB Klinkmann Lit Adresas Smolensko g. 10, LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas post@klinkmann.lt Tinklalapis UAB OBO Bettermann Adresas Meistrų g. 8, LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas obo@obo.lt Tinklalapis UAB Onninen lit Adresas Savanorių pr. 187, Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@onninen.lt Tinklalapis UAB Schneider Electric Lietuva Adresas Žirmūnų g. 139, LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@lt.schneider-electric.com Tinklalapis UAB Skaidula Adresas Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas office@skaidula.lt Tinklalapis UAB SLO Adresas Vilkpėdės g. 4, LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas biuras@slo.lt Tinklalapis UAB UTU Adresas Visorių g. 16, Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@utu.lt Tinklalapis 2. MONTAVIMO DARBAI UAB Elpreka Adresas Draugystės 13A, Kaunas Telefonas (8 37) Faksas (8 37) El. paštas info@elpreka.lt Tinklapis UAB Elmoda Adresas Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas elmoda@post.omnitel.net Tinklalapis UAB Elmonta Adresas Motorų g. 6, LT-2038 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@elmonta.lt Tinklalapis UAB Liumenas Adresas Metalistų g. 2, LT Šiauliai Telefonas (8 41) Faksas (8 41) El. paštas biuras@liumenas.lt Tinklalapis UAB Neiluva Adresas Naugarduko g. 41A, Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@neiluva.lt Tinklalapis UAB Rifas Adresas Tinklų g. 29A, LT Panevėžys Telefonas (8 45) , mob Faksas (8 45) , El. paštas info@rifas.lt Tinklalapis UAB Skaidula Adresas Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas office@skaidula.lt Tinklalapis 3. PROJEKTAVIMAS UAB ABB Adresas Saltoniškių g. 14, LT-2004 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@lt.abb.com Tinklalapis UAB Elmoda Adresas Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas elmoda@post.omnitel.net Tinklalapis UAB Elmonta Adresas Motorų g. 6, LT-2038 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@elmonta.lt Tinklalapis UAB Elpreka Adresas Draugystės g. 13A, Kaunas Telefonas (8 37) Faksas (8 37) El. paštas info@elpreka.lt Tinklapis UAB ERP Adresas Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@erp.eu Tinklalapis UAB Liumenas Adresas Metalistų g. 2, LT Šiauliai Telefonas (8 41) Faksas (8 41) El. paštas biuras@liumenas.lt Tinklalapis UAB Neiluva Adresas Naugarduko g. 41A, Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@neiluva.lt Tinklalapis UAB Skaidula Adresas Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas office@skaidula.lt Tinklalapis 4. GAMYBA Draka Keila Cables AS Adresas Verkių g. 29 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas mindaugas.liaugminas@draka.lt Tinklalapis UAB Elinta Adresas Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r. Telefonas (8 37) Faksas (8 37) El. paštas info@elinta.lt Tinklalapis UAB Elintos matavimo sistemos Adresas J. Baltrušaičio g , Vilnius; Terminalo g. 3, Biruliškių km., Karmėlavos sen., Kauno r. Telefonas (8 5) , (8 37) Faksas (8 5) , (8 37) El. paštas vilnius@elintosms.lt; info@elintosms.lt Tinklalapis UAB Rifas Adresas Tinklų g. 29A, LT Panevėžys Telefonas (8 45) , mob Faksas (8 45) , mob El. paštas info@rifas.lt Tinklalapis 5. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS UAB ERP Adresas Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas info@erp.eu Tinklalapis UAB Klinkmann Lit Adresas Smolensko g. 10, LT Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas post@klinkmann.lt Tinklalapis UAB Skaidula Adresas Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius Telefonas (8 5) Faksas (8 5) El. paštas office@skaidula.lt Tinklalapis 6. MOKYMAI, MOKYMO ĮSTAIGOS VŠĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Adresas Jeruzalės g. 21, LT Vilnius Telefonas (8 5) , Faksas (8 5) El. paštas info@remc.lt Tinklalapis VŠĮ Kauno technikos kolegija Adresas Tvirtovės al. 35, LT-3009 Kaunas Telefonas (8 37) Faksas (8 37) El. paštas info@ktk.lt Tinklalapis

52