FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Transcription

1 ISSN ISSN (ONLINE) FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA 2006 VILNIUS 2007

2 Santrumpos BVP bendrasis vidaus produktas DPK Draudimo priežiūros komisija EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ECB Europos centrinis bankas ES Europos Sąjunga ESD einamosios sąskaitos deficitas EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Euro Interbank Offered Rate) JAV Jungtinės Amerikos Valstijos FRS Federalinė rezervų sistema n. d. nėra duomenų NVS Nepriklausomų Valstybių Sandrauga OMXR Rygos vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Riga Stock Exchange Index) OMXS Stokholmo vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Stockholm Stock Exchange Index) OMXT Talino vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Tallinn Stock Exchange Index) OMXV Vilniaus vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Vilnius Stock Exchange Index) PFI pinigų finansinės institucijos Proc. p. procentiniai punktai RIGIBOR Latvijos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Riga Interbank Offered Rate) RoA turto grąžos rodiklis (return on assets) RoE nuosavybės grąžos rodiklis (return on equity) RTSI Rusijos vertybinių popierių biržos akcijų indeksas SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas TALIBOR Estijos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Tallinn Interbank Offered Rate) TFAS Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai TUI tarptautinės užsienio investicijos TVF Tarptautinis valiutos fondas VILIBOR Lietuvos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Vilnius Interbank Offered Rate) VKM II antrasis valiutų kurso mechanizmas VP vertybiniai popieriai VPK Vertybinių popierių komisija VRE Vidurio ir Rytų Europa VVPB Vilniaus vertybinių popierių birža Šalių pavadinimų santrumpos AT BE CY CZ DE DK EE ES FI FR GR HU IE Austrija Belgija Kipras Čekija Vokietija Danija Estija Ispanija Suomija Prancūzija Graikija Vengrija Airija IT LT LV MT NL NO PL PT SE SI SK UK Italija Lietuva Latvija Malta Nyderlandai Norvegija Lenkija Portugalija Švedija Slovėnija Slovakija D. Britanija Apžvalgą parengė Lietuvos banko Ekonomikos departamentas. Atsakingas už apžvalgos parengimą Mindaugas Leika. Apžvalgą rengė: Jūratė Jaraitė, Gediminas Šimkus, Milda Valentinaitė. Apžvalga prieinama Pdf formatu Lietuvos banko interneto svetainėje adresu Apžvalga parengta remiantis duomenimis iki 2007 m. gegužės 1 d. Lietuvos bankas, 2007

3 TURINYS Įvadas Santrauka I. Makroekonominė aplinka Išorės aplinka Vidaus aplinka Vidaus makroekonominė aplinka Namų ūkių padėtis Nefinansinių įmonių padėtis II. Pokyčiai finansų sistemoje Finansų sistemos struktūros raida Bankų sistemos raida Bankų turtas ir paskolos Paskolų portfelio kokybė Bankų finansavimas ir likvidumas Bankų pelningumas ir kapitalas III. Bankų sistemos atsparumas nepalankiems pokyčiams IV. Finansų sistemos rizikos mažinimo priemonės INTARPAI 1 intarpas. Kokybinių veiksnių įtaka būsto kainų dinamikai intarpas. Būsto kainų dinamiką VRE šalyse lemiantys veiksniai intarpas. Paskolos su turto įkeitimu intarpas. Skolinimo namų ūkiams sąlygų pokyčiai intarpas. Skolinimo verslui sąlygų pokyčiai intarpas. Paskolų srautų palyginimas ES šalyse intarpas. Bankų pelningumas ir palūkanų normų pokyčiai intarpas. Bankų sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika

4 Įvadas Finansų rinkos, o ypač komerciniai bankai, svarbi Lietuvos ekonomikos grandis, per kurią perskirstomi finansiniai ištekliai laiko ir erdvės atžvilgiais. Lietuvos bankas, palaikydamas kainų stabilumą, kartu siekia, kad šalies finansų institucijos veiktų konkurencingos ir stabilios aplinkos sąlygomis. Tai skatina veiksmingą išteklių perskirstymą, prisideda prie ilgalaikio kainų stabilumo ir šalies ekonomikos augimo. Tuo tikslu Lietuvos bankas atlieka nuolatinę šalies kredito įstaigų, mokėjimo sistemų priežiūrą, bendradarbiauja su kitomis finansų rinkos dalyvius prižiūrinčiomis institucijomis. Spartėjant Lietuvos integracijai į ES ir kitas tarptautines finansų rinkas, dėl didėjančios šalių tarpusavio priklausomybės nuo tarptautinių kapitalo srautų ir pasaulinių procesų be tarptautinio veiksmų koordinavimo neįmanoma veiksmingai užtikrinti finansinio stabilumo. Todėl Lietuvos bankas plečia tarptautinį bendradarbiavimą su šalių, ypač tų, kuriose registruoti bankai aktyviai veikia Lietuvos rinkoje, centriniais bankais ir priežiūros institucijomis. Tokio bendradarbiavimo tikslas geriau pasirengti galimoms krizinėms situacijoms ir užtikrinti veiksmingą veiksmų koordinavimą tokių situacijų metu. Lietuvos bankas taip pat ragina šalies kredito institucijas būti konservatyvioms, atkreipti dėmesį į sisteminę ir makroekonominę rizikas. Analizuodamas padėtį šalies finansų rinkoje, Lietuvos bankas siekia informuoti rinkos dalyvius apie sisteminę jų veiklos riziką, todėl finansinio stabilumo analizė skiriasi nuo nuolatinės kredito ir kitų finansų rinkos institucijų priežiūros, kuria siekiama patikrinti individualios institucijos veiklos riziką. Taigi pagrindinis finansinio stabilumo analizės tikslas nustatyti tiek vidaus, tiek ir išorės grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį. Skelbiama antroji Lietuvos banko parengta Finansinio stabilumo apžvalga pirmiausia skirta šalies finansų sistemos pokyčiams, bankų sistemos ir jos skolininkų namų ūkių ir nefinansinių įmonių padėčiai ir gebėjimui atlaikyti išorės ir vidaus makroekonominės aplinkos pokyčius analitiškai įvertinti. Palyginti su 2005 m. apžvalga, šioje apžvalgoje daugiau dėmesio skiriama šalies bankų sistemos testavimui nepalankiausiomis sąlygomis. Tuo tikslu trečiojoje šios apžvalgos dalyje pateikiamas kiekybinis pagrindinių makroekonominės aplinkos pokyčių poveikio bankų sistemai įvertinimas. Tikimės, kad skelbiamos finansinio stabilumo apžvalgos padės visapusiškai suvokti galimą riziką Lietuvos finansų sistemai, taip pat paskatins šalies finansų rinkos dalyvių, ekonomistų ir visų besidominčiųjų finansų rinkomis diskusijas finansinio stabilumo klausimais. Vilnius, 2007 m. birželio 28 d. Reinoldijus Šarkinas Lietuvos banko valdybos pirmininkas

5 Santrauka 5 Lietuvos bankas, skelbdamas Finansinio stabilumo apžvalgą, siekia apžvelgti šalies finansų sistemos raidą ir įvertinti pastarosios gebėjimą veikti mažiau palankios makroekonominės aplinkos sąlygomis. Tuo tikslu pirmojoje apžvalgos dalyje nagrinėjami makroekonominės (išorės ir vidaus) aplinkos pokyčiai. Apžvelgiant vidaus aplinką, daugiausia dėmesio skiriama finansų sistemos skolininkų nefinansinių įmonių ir namų ūkių finansinei padėčiai. Antrojoje dalyje nagrinėjama finansų sistema. Atsižvelgiant į tai, kad bankų sistema tebėra reikšmingiausia finansų sistemos sudedamoji dalis, šioje dalyje nagrinėjama tik bankų sistemos būklė. Trečiojoje dalyje pateikiama bankų sistemos gebėjimo atlaikyti esminius nepalankius šalies ekonomikos pokyčius analizė. Apžvalga baigiama įvardijant svarbiausias finansų sistemos rizikos mažinimo priemones, pritaikytas 2006 m. ir 2007 m. pradžioje. Pasaulio ekonomikos augimas buvo spartus, o raida stabili. Taigi išorės aplinka šalies finansų sistemai tebebuvo palanki, nors Lietuvos bankų skolininkams įtakos turėjo kilusios tarpbankinės palūkanų normos euro zonoje. Jų augimas didino palūkanų naštą. Didžiausių šalies bankų patronuojančiųjų bankų padėtis 2006 m. buvo stabili, o kai kurie finansiniai rodikliai (pelningumas, kapitalo pakankamumas) pagerėjo. Palankios vidaus makroekonominės aplinkos formuojama didelė paskolų paklausa skatino sparčią bankų sistemos plėtrą, o palankios skolinimosi sąlygos, nulemtos išorės veiksnių (palūkanų normų ir nedidelės skolinimo rizikos), užtikrino išorinių lėšų, skirtų šiai paskolų portfelio plėtrai finansuoti, prieinamumą. Sparti šalies ūkio raida lėmė mažėjantį nedarbo lygį, didėjusias namų ūkių disponuojamąsias pajamas, sparčiau negu bet kada augusius nefinansinių įmonių pelnus. Tai kartu su pakilusiomis, bet vis dar nedidelėmis palūkanų normomis, palankiomis kitomis skolinimosi sąlygomis nulėmė pagerėjusias namų ūkių ir įmonių skolinimosi galimybes. Sparčiai augant ekonomikai, didėjo ESD, vartojimo išlaidos, investicijų koncentracija užsienio prekybai uždaruose ekonominės veiklos sektoriuose. Didelė šių investicijų dalis tenka nekilnojamojo turto ir statybos sektoriams. Tai verčia abejoti, kiek šios investicijos prisidės prie tolesnio tvaraus Lietuvos ekonomikos augimo. Ryškėjant minėtiems nesubalansuotumams, kyla rizika, kad pajamų augimo tvarumas ateityje gali būti pervertintas ir pagrįstas pernelyg optimistiniais lūkesčiais. Papildomas namų ūkių kredito riziką didinantis veiksnys tebebuvo paskolų, kurių palūkanų normų nustatytas pradinis fiksavimo laikotarpis iki 1 m., dominavimas griežtėjančios pinigų politikos aplinkos sąlygomis. Nekilnojamojo turto rinkoje (iš esmės dėl lūkesčių pokyčių) kainos kilo lėčiau. Kaip rodo tyrimai, kylančios būsto kainos pastaraisiais metais daugelyje VRE šalių, įskaitant ir Lietuvą, paaiškinamos sparčiu disponuojamųjų pajamų augimu ir paskolų būstui įsigyti prieinamumu. Įtampa būsto rinkoje sumažėjo nes, didėjant pastatytų objektų skaičiui, mažėjo atotrūkis tarp būsto paklausos ir pasiūlos. Į paskolų teikimą orientuotos bankų investicijos ir didėjanti paskolų portfelio dalis turte rodė bankų siekį sparčiai didinti palūkanų pajamas. Bankų sistemos pelningumas išaugo, o neveiksnių paskolų įtaka bankų sistemos pelningumui buvo ribota, ir nepanašu, kad iki šiol būtų susijusi su sisteminiais kredito rizikos veiksniais, tokiais kaip didėjantis įmonių bankrotų ar nemokių namų ūkių skaičius m. pabaigos duomenimis, bankų sistemos nuostolių absorbavimo galimybės apibūdintinos kaip pakankamai didelės. Bankų sistemos pelnas ir kapitalas 2006 m. ir 2007 m. pirmąjį ketvirtį išaugo. Be to, pradėjo didėti ir bankų sistemos kapitalo pakankamumas m. viduryje Lietuvos bankas priėmė sprendimą riboti einamųjų metų pelno įtraukimą į kapitalą, tai paskatino bankus pritraukti papildomą kapitalą ir subordinuotas paskolas iš išorinių šaltinių. Taigi bankų sistema sukaupė pakankamai didelius nuostolių absorbavimo rezervus. Be to, didžioji šalies bankų sistemos dalis yra valdoma didelių ir didelę veiklos patirtį turinčių užsienio bankų, iš kurių perimama rizikos valdymo patirtis ir gaunami dideli finansiniai ištekliai veiklai plėtoti. Naujosios kapitalo direktyvos (Bazelis II) įgyvendinimas taip pat turėtų pagerinti bankų kredito rizikos ir kapitalo poreikio vertinimą, tuo prisidėdamas prie tolesnio rizikos valdymo procesų bankuose tobulinimo. Tačiau svarbu, kad šalies kredito institucijos laiku ir tinkamai įvertintų galimų nedidelės tikimybės, bet didelio poveikio makroekonominės aplinkos pokyčių įtaką paskolų portfelio kokybei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu. Atlikti skaičiavimai parodė, kad didžiausią įtaką bankų sistemos kapitalo pakankamumui turėtų kylančios palūkanų normos, o tiesioginis nekilnojamojo turto kainų poveikis būtų nuosaikesnis, tačiau atskirų bankų atsparumas (gebėjimas nepažeisti minimalaus kapitalo pakankamumo normatyvo) iš esmės skiriasi.

6 6 Apibendrinant šalies finansų rinkų padėtį, matyti, kad 2006 m., palyginti su 2005 m., nesubalansuotumai šalies ekonomikoje išaugo, tačiau staigių pokyčių, galinčių sukelti grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui, tikimybė tebebuvo nedidelė. Finansų sistema ir toliau buvo pakankamai tvirta, o padidėjęs bankų sistemos pelningumas ir kapitalo pakankamumas sukuria galimybes geriau atlaikyti nepalankių makroekonominės aplinkos pokyčių poveikį.

7 I. MAKROEKONOMINĖ APLINKA 7 Išorės aplinka 1 pav. Brent naftos kaina Pasaulio ekonomika 2006 m. išaugo 5,3 procento. Sparčiau augo ne tik tradiciškai didelius augimo tempus išlaikiusios kylančios rinkos (7,8%), bet ir industrinės šalys (3,1%). Euro zonos ekonomika augo dvigubai sparčiau negu prieš metus (2,8%), o JAV tik truputį spartesniu augimo tempu (3,4%). Ekonomikų augimą skatino tiek didėjusios vartojimo išlaidos, tiek investicijos. Nors 2007 m. prognozuojamas nedidelis pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas (iki 4,9%) 1, svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių euro zonos, VRE ir NVS šalių ekonomikų augimas ir toliau turėtų būti spartus (atitinkamai 2,3%, 5,3% ir 6,4%). Tačiau augimo riziką didina neapibrėžtumas, susijęs su JAV būsto rinkos ateitimi ir išaugusia geopolitine įtampa Artimųjų Rytų regione. ES ekonomikos augimui įtakos turės vyriausybių pastangos imtis griežtesnės fiskalinės politikos, siekiant sumažinti atskirų šalių biudžeto deficitą ir valstybės įsiskolinimą (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje ir pan.). Neapibrėžtumas dėl naftos ir kitų pagrindinių žaliavų kainų dinamikos ir toliau yra svarus rizikos veiksnys, galintis daryti įtaką tiek realiai ekonomikai, tiek ir infliaciniams procesams m. pirmąją pusę labai brangusios naftos kaina rugpjūčio pradžioje buvo istoriškai didžiausia 78 JAV doleriai už barelį. Nors iki 2007 m. pradžios ji krito, tačiau naftos kaina 2006 m. vidutiniškai beveik 20 procentų buvo didesnė už 2005 m. vidurkį. Pasaulinės pagrindinių žaliavų (neįskaitant naftos) kainos 2006 m. kilo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus beveik 30 procentų 2. Kylančios naftos kainos didino ir ES šalims tiekiamų Rusijos gamtinių dujų kainą, jos vidutiniškai pakilo 30 procentų. Viena vertus, vertinant žaliavų pasiūlos ir paklausos veiksnius (lėtesnį prognozuojamą pasaulio BVP augimą, padidėjusią žaliavų pasiūlą, dėl investuotojų lūkesčių pokyčių mažėjančią spekuliacijų išvestinėmis žaliavų finansinėmis priemonėmis apimtį), tolesnis spartus naftos ir kitų pagrindinių žaliavų kainų augimas 2007 m. mažiau tikėtinas, negu buvo prognozuojama 2006 m. viduryje 3. Kita vertus, vertinant geopolitinės įtampos ar gamtinių reiškinių įtaką žaliavų rinkų kainų lūkesčiams, matyti, kad staigaus didesnės apimties kainų augimo scenarijaus tikimybė tebėra didelė. 1 Žr. IMF World Economic Outlook, 2007 April. 2 Žr. ten pat. 3 Žr. ECB prognozes ( Naftos ir kitų žaliavų kainų raida padėjo stabilizuoti JAV dolerio kurso bei JAV ESD dinamiką m. pabaigoje JAV ESD pasiekus 6,5 procento BVP, prognozuojama, kad 2007 m. ir 2008 m. ESD iš lėto sumažės iki 6 procentų 4, jei lėčiau didės vidaus paklausa bei pagerės prekybos sąlygos. 2 pav. JAV dolerio kurso dinamika Lėtesnio JAV ekonomikos augimo lūkesčiai, nuoseklus užsienio valiutos atsargų diversifikavimas Kinijoje, Rusijoje ir kitose dideles užsienio valiutos atsargas sukaupusiose šalyse, taip pat mažėjantys euro zonos ir JAV palūkanų normų skirtumai sumažino staigios korekcijos valiutų rinkoje tikimybę artimiausiu metu. Kita vertus, JAV ESD dinamika paskatino diskusijas apie struktūrinius pasaulio ekonomikos pokyčius, lėmusius JAV ESD augimą ir jo tvarumą ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu. 4 Žr. IMF World Economic Outlook, 2007 April.

8 8 Atsižvelgiant į nedidelę JAV dolerio reikšmę Lietuvos finansų sistemai (bankų turto ir įsipareigojimų JAV doleriais dalis konsoliduotame sistemos balanse tebėra nedidelė, o pozicija beveik subalansuota), tiesioginis JAV dolerio kurso korekcijų poveikis Lietuvos finansų rinkai ir toliau yra ribotas. Vis dėlto didelės apimties korekcijos atveju, investuotojams ieškant kitomis valiutomis denominuotų priemonių, JAV dolerio kurso pokyčiai gali turėti įtakos turto kainų augimui ir Lietuvoje. Dėl sparčiai didėjusios vidaus paklausos ir kilusių naftos kainų išaugęs spaudimas infliacijai paskatino JAV FRS ir ECB 2006 m. toliau griežtinti pinigų politiką. ECB, 2005 m. gruodžio mėn. pradėjęs pinigų politikos griežtinimo ciklą, 2006 m. pagrindinę palūkanų normą kėlė dar penkis kartus ir 2007 m. antrojo ketvirčio pabaigoje ji sudarė 4 procentus. FRS taip pat didino palūkanų normą iki 2006 m. vidurio. Metų antrojoje pusėje ši norma buvo 5,25 procento. Atitinkamos trukmės pinigų rinkos palūkanų normos nuosekliai didėjo kartu su pagrindinėmis palūkanų normomis. Nepaisant kylančių nominaliųjų palūkanų normų, tiek trumpalaikės, tiek ir ilgalaikės realiosios palūkanų normos euro zonoje, JAV ir Japonijoje buvo nedidelės, o tai rodė, kad vis dar yra palankios skolinimosi sąlygos. 3 pav. Pinigų rinkų palūkanų normos Sparčiai augęs vidaus kreditas, didelis finansų rinkų likvidumas sudarė prielaidas tolesniam tarpbankinių palūkanų normų kilimui, finansų rinkoms tikintis pinigų politikos griežtinimo m. pirmąją pusę didėjusios ilgalaikės palūkanų normos JAV ir euro zonoje rodė optimistines investuotojų nuotaikas dėl ekonominio aktyvumo raidos ilgu laikotarpiu. Antrąją metų pusę nedideles ilgalaikių palūkanų normų korekcijas žemyn lėmė padidėjęs neapibrėžtumas dėl tolesnių ekonomikos augimo JAV ir euro zonoje perspektyvų. Be to, išryškėjęs nesubalansuotumas dėl spartaus ekonomikos augimo Rytų Europoje ir Kinijoje bei situacija nekilnojamojo turto rinkoje JAV, paskatino investuotojus atsigręžti į mažiau rizikingą turtą, dėl to padidėjo JAV ir euro zonos skolos VP paklausa ir sumažėjo jų pelningumas. 4 pav. 10 m. vyriausybių obligacijų palūkanų normos Ilgalaikėms palūkanų normoms tebesant žemo lygio, kartu su didėjančiomis pinigų rinkos palūkanų normomis mažėjo ir ilgesnio termino pajamingumo kreivės nuolydis. Nors tai turėtų rodyti rinkos dalyvių lūkesčius, kad ekonominis aktyvumas lėtės ilgu laikotarpiu, tačiau greičiau šis ilgesnio termino pajamingumo kreivės nuolydis paaiškinamas mažėjančiais ilgo laikotarpio rizikos priedais ir išaugusia institucinių investuotojų paklausa ilgo laikotarpio skolos VP.

9 5 pav. Vyriausybių VP pajamingumo kreivės Kylančių rinkų vyriausybių VP pasiūla savo ruožtu mažėjo. Pasinaudodamos palankiomis aplinkybėmis (padidėjusiomis žaliavų kainomis ir pajamomis), nemažai kylančių rinkų išpirko dalį anksčiau išleistų skolos VP. Pagrindinėse pasaulio nuosavybės VP rinkose ir toliau kilo kainos, pradėjusios didėti nuo 2003 m. Akcijų kainų kilimą lėmė palankūs įmonių veiklos rezultatai ir teigiami lūkesčiai dėl ekonomikos augimo perspektyvų. Tolygų nuosavybės VP rinkos augimą 2006 m. gegužės mėn. sutrikdė gana didelė kainų korekcija Europos ir JAV akcijų rinkose. Kainos kritimą iš esmės nulėmė neužtikrintumas dėl JAV ekonomikos augimo ir kilusios pasaulinės naftos kainos. Korekcija rodė, kad dėl sugriežtintos pinigų politikos sumažėjo investuotojų polinkis rizikuoti, o tai savo ruožtu padidino skolos VP patrauklumą investuotojams. 6 pav. Akcijų kainų indeksų kaita ( = 100) 2006 m. pabaigoje tiek Europos, tiek JAV akcijų kainų indeksų metinė grąža buvo teigiama m. pradžioje pasaulio akcijų rinkas paveikė dar viena kainų korekcija, šį kartą nulemta Kinijos, ir rodžiusi investuotojų norą perskirstyti investicijas santykinai mažiau rizikingo turto link. Nors tai gali būti tik laikina techninė rinkų korekcija, kylant palūkanų normoms ir mažėjant likvidžių lėšų apimčiai finansų rinkose, investuotojų noras investuoti į didesnės rizikos VP turėtų sumažėti. Baltijos šalių makroekonominė padėtis 2006 m. Estijos ir Latvijos ekonomikos ir toliau sparčiai augo. Tai paskatino diskusijas apie ilgalaikio augimo tvarumą, ypač atsižvelgiant į padidėjusius ESD ir infliaciją. 7 pav. Pagrindiniai Baltijos šalių ekonomikos rodikliai (pokytis per metus) Sparčią Baltijos šalių ekonominę plėtrą 2006 m. daugiausia lėmė didėjanti vidaus paklausa, finansuojama sparčiai augančių paskolų. Mažos palūkanų normos, optimistiniai ekonomikos dalyvių lūkesčiai lėmė tai, kad visos Baltijos šalys išgyveno verslo ciklo pakilimo laikotarpį. 9

10 10 8 pav. Paskolos privačiam sektoriui Baltijos šalyse Tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje 2006 m. padidėjo ESD. Abiejose valstybėse realiojo eksporto augimo tempas ketvirtąjį ketvirtį labai sumažėjo. Tai gali rodyti tiek mažėjantį tarptautinį konkurencingumą, tiek ir didėjančią vidaus paklausą m. pabaigoje infliacija, daugiausia nulemta brangstančių maisto produktų ir paslaugų, tiek Latvijoje, tiek Estijoje buvo didžiausia tarp ES valstybių narių. Nepaisant padidėjusio išorinio nesubalansuotumo, tarpbankinės palūkanų normos Lietuvoje ir Estijoje tik truputį buvo didesnės už EURIBOR, o Latvijoje šis skirtumas, istoriškai buvęs didesnis dėl skirtingo valiutos kurso režimo ir Latvijos banko politikos, 2007 m. pradžioje padidėjo. 9 pav. TALIBOR, RIGIBOR, VILIBOR ir EURIBOR palūkanų normų dinamika nominaliosios palūkanų normos lėmė tai, kad realiosios palūkanų normos paskutiniais metais buvo artimos nuliui arba neigiamos. Tai savo ruožtu skatino tiek nefinansines korporacijas, tiek namų ūkius skolintis ateities pajamų sąskaita. Nemaža paskolų dalis buvo skirta nekilnojamajam turtui įsigyti, o tai prisidėjo prie tolesnio nekilnojamojo turto kainų kilimo. Išaugus ESD ir infliacijai, padidėjo ir ilgalaikių Baltijos šalių vyriausybių VP, denominuotų nacionalinėmis valiutomis, pajamingumo priedai prie atitinkamos trukmės euro zonos vyriausybių VP pajamingumo. Pajamingumo skirtumai tarp Baltijos šalių tapo pastebimesni. Latvijos vyriausybės VP pajamingumo priedų dinamika 2007 m. pradžioje rodė didesnį susirūpinimą šios šalies ekonomikos raidos perspektyvomis. Vertinant išryškėjusio nesubalansuotumo Latvijoje ir Estijoje tolesnės raidos perspektyvas, didžiausia tikimybė, kad, įmonių ir namų ūkių įsiskolinimui pasiekus senųjų ES valstybių narių lygį, paskolų plėtra gerokai sulėtės, o tai savo ruožtu arba mažins ekonomikos augimą arba stabilizuos einamąją sąskaitą. Be to, kylančios palūkanų normos mažins namų ūkių disponuojamąsias pajamas, o kartu ir vartojimo išlaidas bei investicijas. 10 pav. Pajamingumo skirtumai tarp 10 m. Baltijos šalių vyriausybių VP ir atitinkamos trukmės euro zonos vyriausybių VP Kylančios tarpbankinės palūkanų normos nacionaline valiuta neturėjo įtakos įsiskolinimo augimo mažėjimui Latvijoje, nes toliau didėjo skolinimasis užsienio valiuta daugiausia eurais. Padidėjusi infliacija ir mažos Didesnio masto ekonominės korekcijos galimybė, atsižvelgiant į dabartines makroekonomines tendencijas, ir toliau yra nedidelės tikimybės įvykis. Šių veiksnių įtaka Lietuvos ekonomikai daugiausia priklausytų nuo to, kaip užsienio investuotojai vertintų šalies ekonomikos perspektyvas. Viena vertus, padidėjus investuotojų jautrumui rizikai, brangtų skolinimosi išteklių kaina šalies finansų institucijoms, o tai padidintų pasko-

11 lų palūkanų normų maržas ir sumažintų skolinimosi apimtį. Kita vertus, Latvija ir Estija yra svarbios Lietuvos užsienio prekybos partnerės, todėl, jei šių šalių ekonomikos augtų lėčiau, mažėtų Lietuvos eksporto dalis šiose ekonomikose, o tai darytų įtaką į šias šalis eksportuojančių įmonių finansinei padėčiai. Patronuojančių Šiaurės šalių bankų grupių padėtis Penki svarbiausi užsienio (Skandinavijos valstybių) investuotojai valdė didžiąją dalį Baltijos šalių bankų sistemų. Lietuvoje jų valdomi bankai užėmė 87 procentus paskolų rinkos ir uždirbo 82 procentus visos bankų sistemos pelno. Tie patys investuotojai Estijoje praktiškai valdė visą bankų sistemą, o Latvijoje jų dalis buvo kur kas mažesnė dėl gana didelės vietos kapitalo bankų užimamos rinkos dalies. 11 pav. Penkių svarbiausių investuotojų į Lietuvos bankų sistemą rinkos dalis Baltijos šalyse Baltijos šalių bankų dalis jas valdančiose užsienio bankų grupėse buvo santykinai nedidelė m. duomenimis, trijų Baltijos šalių bankų dalis svyravo nuo maždaug 2 procentų (Nordea grupėje) iki 15 procentų (Swedbank grupėje) atitinkamų bankų grupių paskolų portfelio. Kita vertus, dėl didelio pelningumo įtaka patronuojančių bankų pelningumui buvo šiek tiek didesnė. Didžiausia Baltijos šalių bankų dalis (22% grynojo pelno) buvo Swedbank grupėje. Pagrindinių investuotojų į Lietuvos bankų sistemą Švedijos ir Suomijos bankų padėtis 2006 m. toliau tvirtėjo. Per metus Švedijos bankų sistemos nuosavybės grąžos rodiklis ūgtelėjo 1 procentiniu punktu iki šiek tiek daugiau kaip 18 procentų 5. Suomijos bankų sistemos veiklos pelnas per tą patį laikotarpį padidėjo 22 procentais 6. Abiejų šalių bankų sistemose svarbus pelningumo kilimo veiksnys buvo didėjusios grynosios komisinių pajamos dėl kilusių akcijų kainų ir didėjusios prekybos apyvartos VP biržose. Pelningumą didino ir augusios grynosios palūkanų pajamos. Jį skatino sparčiai didėjusios paskolos namų ūkiams ir įmonėms, tačiau šiek tiek slopino mažėjusi skolinimo marža. Abiejų šalių bankų sistemų veiklos efektyvumas taip pat augo, nors bankai ir patyrė didesnes operacinių išlaidų sąnaudas. Pažymėtina, kad, didėjant šių šalių bankų sistemų pajamoms, mažėjo paskolų nuostoliai, o tai darė teigiamą įtaką bankų pelnui, nes anksčiau sudarytų paskolų nuostolių korekcijos suma buvo didesnė negu atidėjiniai naujiems paskolų nuostoliams. Švedijos ir Suomijos bankų kredito plėtra ir toliau buvo sparti m. trečiojo ketvirčio duomenimis, metinis keturių didžiausių Švedijos bankų skolinimas sudarė 11 procentų. Suomijoje PFI suteiktos paskolos per tą patį laikotarpį padidėjo 12 procentų, itin sparčiai augant skolinimui finansų įmonėms ir draudimo bendrovėms. Bankų sistemų paskolų portfelio kokybė buvo gera, o sumažėję atidėjiniai paskolų nuostoliams ir išaugęs paskolų portfelis lėmė paskolų kokybę rodančių rodiklių gerėjimą. Švedijos bankų nuvertėjusių paskolų portfelis sudarė tik 0,6 procento viso paskolų portfelio. Atitinkamas Suomijos bankų rodiklis sumažėjo iki 0,3 procento. Švedijos centrinio banko vertinimu 7, nei didėjantis paskolų portfelis, nei jų kokybė nekėlė problemų bankų sistemos stabilumui, tačiau pažymėtina, kad padidėjo rizika kai kuriose Švedijos bankų veiklos srityse, susijusiose su sparčiu kredito augimu Baltijos šalyse, skolinimu nekilnojamojo turto veiklai plėsti, įmonėms įsigyti. Suomijos bankas bendrą rizikos situaciją bankų sistemoje taip pat vertino 8 kaip gerą, tačiau atkreipė dėmesį į sumažėjusias paskolų palūkanų normų maržas ir galimą veiklos rezultatų blogėjimą, reikšmingai sulėtėjus kredito augimui, taip pat į struktūrinės likvidumo rizikos padidėjimą dėl išaugusio bankų skolinimosi iš užsienio. Atskirų didžiausių investuotojų į Lietuvos bankų sistemą veiklos rezultatai rodė tvirtą jų finansinę būklę. 5 Financial Stability Report, Sveriges Riksbank, 2006, No Financial Stability Bulletin, Bank of Finland, Financial Stability Report, Sveriges Riksbank, 2006, No Financial Stability Bulletin, Bank of Finland,

12 12 1 lentelė. Svarbiausių užsienio investuotojų į Lietuvos bankų sistemą finansiniai veiklos rezultatai (procentais) Nuosavybės grąžos rodiklis Efektyvumo rodiklis Kapitalo pakankamumo rodiklis SEB grupė 15,8 20,8 65,0 58,0 10,8 11,5 Swedbank grupė 24,6 19,3 48,0 52,0 9,7 9,8 DnB NOR Bank ASA grupė 18,8 19,5 50,8 50,6 10,2 10,0 Sampo Bank grupė 18,5 24,5 61,2 56,5 10,6 11,9 Nordea grupė 18,0 22, ,2 9,8 Šaltiniai: bankų grupių finansinės ataskaitos. Į šalies bankus investavusiems užsienio bankams būdingas didelis veiklos pelningumas ir efektyvumas. Be to, su atsarga vykdomas kapitalo pakankamumo reikalavimas užtikrino, kad aptariamos užsienio bankų grupės turėjo pakankamus rezervus nenumatytiems nuostoliams dengti. Į Lietuvos bankus investavusių užsienio bankų gerą veiklos vertinimą rinkoje rodė ir jų akcijų kainų dinamika. Nuo 2003 m. šių bankų akcijų kainos kilo, o augimo tempai buvo spartesni negu lyginamojo bendro bankų akcijų kainų indekso DJ STOXX 600 BANK. 12 pav. Lietuvoje patronuojančių Skandinavijos bankų akcijų kainų raida ( = 100) Vidaus aplinka Vidaus makroekonominė aplinka Ekonominė aplinka, kurioje veikia namų ūkiai ir nefinansinės įmonės, daro tiesioginę įtaką finansinių paslaugų paklausai ir savo ruožtu bankų ir kitų finansų institucijų veiklos rezultatams m. Lietuvos, palyginti su kitomis ES valstybėmis, ekonomika ir toliau sparčiai augo. Spartus BVP augimas užfiksuotas ir 2007 m. pirmąjį ketvirtį. Kaip ir pastaruosius kelerius metus, sparčią ūkio plėtrą daugiausia lėmė didelė realioji vidaus paklausa, o grynojo eksporto įtaka dėl didelės vidaus paklausos palaikomo importo prekių augimo BVP augimui ir toliau buvo neigiama m. ypač didėjo realiosios namų ūkių vartojimo išlaidos 13,5 procento. Labai augančios namų ūkių vartojimo išlaidos iš dalies susijusios su darbo užmokesčio ir užimtumo didėjimu. Vidaus paklausą taip pat padidino aktyvus gyventojų skolinimasis, palaikomas pakankamai mažų palūkanų normų ir optimistinių savo finansinės ir visos ūkio veiklos vertinimų. Darbo rinkoje taip pat pastebimi dinamiški procesai susiję su dideliu ūkio aktyvumu. 2 lentelė. Svarbiausi makroekonominiai rodikliai (procentais, pokytis per metus) Realusis BVP 10,5 7 7,6 7,5 Vidutinis metinis nedarbo lygis 12,4 11,3 8,3 5,6 Užimtieji 2,3 0,1 2,6 1,7 Darbo jėga 0,7 1,3 0,9 1,2 Darbo našumas 8 7,1 4,4 5,6 Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respub likos Vyriausybės (toliau Statistikos departamentas) ir Lietuvos banko apskaičiavimai. Ūkio plėtrai teigiamą įtaką darė ir sparčiai didėjusios realiosios investicijos, neįskaitant atsargų pokyčio (2006 m. 11,9%). Jas skatino palankios skolinimosi iš bankų sąlygos, didelis įmonių pelningumas, ES struktūrinių fondų parama.

13 13 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) (pokytis per metus) Investicijoms koncentruojantis užsienio prekybai uždaruose sektoriuose, sparčiai brangstant gamybos sąnaudoms ir didėjant įtampai darbo rinkoje, didėja tikimybė, kad Lietuvos gamintojų konkurencingumas eksporto rinkose mažės. Nors materialinės investicijos į atvirus 9 užsienio prekybai sektorius 2006 m. augo sparčiau negu 2005 m., tačiau daugiau negu du trečdaliai visų materialinių investicijų teko uždariems užsienio prekybai sektoriams (iš jų vienas trečdalis teko nekilnojamojo turto ir statybos sektoriams). Tai, kad didžioji dalis šių investicijų tenka uždariems sektoriams, verčia abejoti, kiek šios investicijos prisidės prie tolesnio tvaraus Lietuvos ekonomikos augimo. 15 pav. Materialinių investicijų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas 2006 m. 13 Vertinant ateities perspektyvas, ekonomikos augimas, Lietuvos banko vertinimu, 2007 m. nesulėtės, o 2007 m. pabaigoje 2008 m. tikėtina, kad Lietuvos ekonomika pereis į ciklo nuolydžio fazę. Prognozuojama, kad lėčiau didėjančios galutinio vartojimo išlaidos ir investicijos bus pagrindiniai veiksniai, darysiantys mažiau teigiamą įtaką ūkio plėtrai. 14 pav. Prognozuojamas realusis BVP 2007 m. ir 2008 m. (pokytis per metus) 2006 m. išaugo ESD. ESD ir BVP santykis padidėjo 3,7 procentinio punkto iki 10,8 procento. Šį padidėjimą nulėmė didėjusios nacionalinės investicijos ir sumažėjęs nacionalinis taupymas (2006 m. taupymo ir BVP santykis sudarė 16,3%, o investicijų ir BVP santykis 27,2%). ESD daugiausia didėjo dėl blogėjusių prekių ir paslaugų balansų. Importas augo, priešingai negu 2005 m., daugiausia dėl didėjusių tarpinio vartojimo (be kuro) ir galutinio vartojimo prekių importo. ESD finansavimo šaltinių struktūra, palyginti su praėjusiais metais, pakito nedaug: grynasis bankų skolinimasis iš užsienio institucijų ir toliau buvo svarbiausias ESD finansavimo šaltinis. 9 Atviras užsienio prekybai sektorius apima žemės ūkio, žuvininkystės, išgaunamosios ir apdirbamosios gamybos bei transporto ir sandėliavimo sektorius, uždaras visus kitus sektorius.

14 14 16 pav. ESD finansavimo šaltiniai (keturių ketvirčių slenkamoji suma, palyginta su BVP) Įvertinus kapitalo sąskaitą (neatlygintinus, daugiausia ES struktūrinių fondų kapitalo, pervedimus), Lietuvos ESD finansavimo poreikis 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo ir sudarė 9,7 procento BVP. TUI Lietuvoje 2006 m. pirmus tris ketvirčius mažėjusios, ketvirtąjį ketvirtį buvo išskirtinai didelės dėl užsienio investuotojų AB Mažeikių nafta įsigijimo, o portfelinių investicijų srautas buvo neigiamas, t. y. daugiau portfelinių investicijų išplaukė iš šalies, negu įplaukė. 17 pav. Prognozuojamas einamosios sąskaitos balansas 2007 m. ir 2008 m. (palyginti su BVP) Vertindamas ateinančių metų ekonomikos perspektyvas, Lietuvos bankas prognozuoja, kad ESD ir toliau bus didelis. Pagrindinė ESD didėjimo pasekmė blogėjantys prekių ir paslaugų balansai. Nuosaikiai stiprėjantis realusis efektyvusis lito kursas, apskaičiuotas pagal VKI (ES15 šalių atžvilgiu), yra vienas iš požymių, kad gali pablogėti šalies eksportuotojų padėtis m. auganti vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, mažino realiąsias palūkanų normas, kurios buvo artimos nuliui ir taip palaikė palankią skolinimosi ir nepalankią taupymui aplinką. Vidutinės metinės infliacijos spartesniam didėjimui 2006 m. iki 3,8 procento didžiausią įtaką darė pasiūlos veiksniai kilusios maisto produktų kainos ir pasaulinė naftos kaina, administruojamųjų kainų pokyčiai. Tačiau išryškėjo ir padidėjusi paklausos veiksnių įtaka infliacijai. 18 pav. Vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal SVKI, kaitos veiksniai (pokytis per metus) Infliacijos rizika tebėra didelė. Dėl administruojamųjų kainų padidinimo 2007 m. infliacija turėtų būti didesnė negu 2006 m., o 2008 m. turėtų sumažėti. Tačiau yra tikimybė, kad bendroji infliacija gali būti didesnė, jei dėl įtampos darbo rinkoje itin sparčiai kiltų darbo užmokestis. 10 Stiprėjantis realusis efektyvusis lito kursas rodo, kad šalies gamintojų prekės, palyginti su užsienio prekybos partnerių prekėmis, tampa santykinai brangesnės negu anksčiau.

15 19 pav. Prognozuojama vidutinė metinė infliacija pagal SVKI 2007 m. ir 2008 m. (pokytis per metus) Dėl padidėjusios infliacijos tiek indėlių, tiek paskolų realiosios palūkanų normos, kredito institucijoms nedidinant palūkanų normų maržų, 2006 m. antrąjį pusmetį mažėjo. 20 pav. Infliacija, realiosios paskolų ir indėlių palūkanų normos paskolas, kurių palūkanų normų nustatytas trumpas pradinis fiksavimo laikotarpis, iš esmės nepadidėjo virš atitinkamo laikotarpio VILIBOR normos. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl paskolų eurais paklausa nebuvo didelė, netgi priešingai, paskelbus apie euro įvedimo atidėjimą, sumažėjo. Padidėjus paskolų litais paklausai ir didėjant bankų sistemos įsipareigojimams eurais daliai, bankų sistemos atvira balanso pozicija eurais trumpėjo. Minėtos priežastys paskatino bankus 2007 m. pradžioje didinti tarpbankinę palūkanų litais normą (ji lėmė paskolų litais palūkanų normų didėjimą), sumažinti paskolų litais patrauklumą, padidinti paskolų eurais paklausą ir taip pailginti poziciją eurais. Didelis ekonominis aktyvumas ir likvidumas, mažų palūkanų normų aplinka darė spaudimą akcijų ir nekilnojamojo turto kainoms m. pinigų kiekis Lietuvoje augo sparčiau negu nominalusis šalies BVP. Pinigai P3, vienas iš ekonomikos likvidumo rodiklių, 2006 m. išaugo 23 procentais, o P3 metinio srauto ir metinio nominaliojo BVP pokyčio santykis buvo beveik 67 procentai. 21 pav. P3 ir BVP (pokytis per metus) 15 Tarpbankinių palūkanų normų skirtumai (iš dalies dėl euro įvedimo lūkesčių) tarp atitinkamo laikotarpio EURIBOR ir VILIBOR normų mažėjo (pvz., 3 mėn. VILIBOR ir EURIBOR vidutinis palūkanų normų skirtumas sumažėjo nuo 0,24 proc. p m. iki 0,03 proc. p m.). Dėl to skolinimosi sąnaudos besiskolinantiesiems litais, turintiems 2006 m. VVPB akcijų kainos toliau kilo, nors, palyginti su 2005 m., ne taip sparčiai m., palyginti su 2005 m., OMXV indekso vertė, nepaisant kainų kritimo nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, augo 10 procentų, o nuo 2006 m. pradžios iki 2007 m. kovo pabaigos 9 procentais.

16 16 22 pav. Baltijos šalių akcijų kainų indeksų dinamika ( = 100) daug, bet sumažėjo (sprendžiant pagal sudarytų sandorių kainas, jos krito 3%, pagal pasiūlos kainas apie 1%). Antrojoje metų pusėje būsto kainos beveik nepasikeitė, o tai gana ryškiai kontrastavo su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Latvija (Lietuvoje metinis būsto kainų augimo tempas 2006 m. buvo 29%, Latvijoje 69%, Estijoje 37%). 23 pav. Būsto sandorių ir kainų dinamika Pasaulinės finansų rinkų tendencijos ir prastesni, negu tikėtasi, kai kurių Lietuvos įmonių rezultatai, palyginti su 2005 m., darė neigiamą įtaką akcijų kainoms. Vertinant pagal akcijų kainos ir pelno akcijai santykį (toliau P/E), Lietuvos oficialiojo sąrašo bendrovių rodiklis 2006 m. pabaigoje buvo lygus 16 procentų (2005 m. 23%). Palyginimui 2006 m. pabaigoje Latvijos ir Estijos akcijų rinkų P/E buvo atitinkamai 37 ir 29 procentai. Nekilnojamojo turto rinkoje dėl augančios pasiūlos 2006 m. kainos kilo lėčiau. Rinkos dinamika ateityje priklausys nuo gyventojų lūkesčių, pasiūlos veiksnių ir komercinių bankų taikomų paskolų sąlygų pokyčių. Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai, be fundamentalių veiksnių pokyčių, praėjusiais metais didelę įtaką darė lūkesčiai. Viltys, susijusios su galimu prisijungimu prie euro zonos nuo 2007 m. pradžios, nulėmė itin didelį kainų augimą 2005 m. pabaigoje ir 2006 m. pradžioje. Būsto kainų augimas, oficialios statistikos 11 duomenimis, 2005 m. pabaigoje buvo pats didžiausias per visą stebėjimų (nuo 1998 m.) laikotarpį per 2005 m. ketvirtąjį ketvirtį kainos pakilo 27 procentais ir buvo 64 procentais didesnės negu prieš metus. Remiantis pasiūlos kainomis 12, būsto kainų augimo tempai pasiekė didžiausią reikšmę 2006 m. vasario mėn. (77% metinis būsto kainų augimas). Informacija, kad euro įvedimo data gali būti atidėta ir vėlesnis šios informacijos pasitvirtinimas pakeitė rinkos dalyvių elgseną. Tiek pasiūlos kainos, tiek ir faktiškai įvykdytų sandorių kainos 2006 m. antrąjį ketvirtį, nors ir ne- 11 Oficialios statistikos kainos apskaičiuotos Lietuvos banko pagal VšĮ Registrų centras pateiktus duomenis. Ši statistika rodo kainas, užfiksuotas įvykdytuose sandoriuose. 12 Pasiūlos kainos tai kainos, kuriomis pardavėjai siūlo parduoti būstą, apskaičiuotos Lietuvos banko pagal nekilnojamojo turto agentūros Oberhaus duomenis. Nominaliosios gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos, kaip rodo pasaulinė praktika, mažai lanksčios kritimo atžvilgiu. Šis nelankstumas paaiškinamas dviem veiksniais: mažu šios rinkos likvidumu ir savininkų bei skolintojų nenoru patirti nuostolių. Būsto pardavimas jo savininkui yra susijęs su įvairiomis papildomomis sąnaudomis, kurios neegzistuoja ar kurių svarba yra gerokai mažesnė finansų rinkose, t. y. įvairūs mokesčiai, sunkumai rasti pirkėją (priešingai negu finansų rinkose, sudarant nekilnojamojo turto sandorį, svarbi yra ne tik kaina, bet ir individualios būsto charakteristikos). Įkeisto nekilnojamojo turto pardavimas skolintojams taip pat susijęs su papildomomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis. Siekdami to išvengti, bankai dažnai linkę atidėti mokėjimą (Lietuvoje daugelio bankų sudaromose sutartyse numatyta galimybė paskolos būstui įsigyti pagrindinės sumos mokėjimą atidėti iki 2 3 m.), ar prailginti paskolos terminą. Dėl šių priežasčių būsto rinkos korekcija dažniau pasireiškia mažesniu sandorių skaičiumi. Tokia nedidelė korekcija įvyko 2006 m. Lietuvoje, kai buvo sudaryta 14 procentų mažiau sandorių negu 2005 m. Korekcija, kaip ir prieš tai buvęs kainų augimo paspartėjimas, buvo nulemta ne tiek fundamentalių veiksnių, kiek lūkesčių. Atidėjus euro įvedimą, pasikeitė rinkos dalyvių lūkesčiai: dalis gyventojų tikėjosi, kad būsto kainos mažės, todėl atidėjo pirkimą, o tai savo ruožtu toliau mažino sandorių skaičių ir darė neigiamą spaudimą būsto kainoms.

17 Nedidelė būsto rinkos korekcija užtikrino, kad ankstesniais metais ryškėję nesubalansuotumai šioje rinkoje 2006 m. nebedidėjo. Sulėtėjus metiniam būsto kainų kilimui, o gyventojų pajamoms ir toliau sparčiai didėjant, ankstesniais metais stebėtas atotrūkis tarp būsto kainų ir gyventojų pajamų augimo tempų 2006 m. išnyko. Dar vienas rodiklis, rodantis, kad dėl lėčiau kylančių kainų būsto rinkos nesubalansuotumai mažėjo, yra laikas, per kurį dviejų asmenų šeima gali įsigyti vidutinį būstą. Vidutinio būsto 13 įsigijimo terminas, būstui apmokėti skiriant visas šeimos pajamas, 2006 m. pabaigoje, palyginti su 2005 m. pabaiga, sutrumpėjo puse metų. Jis vis dar buvo ilgas (7,9 m.), palyginti su euro zonos šalimis 14, tačiau santykinai daug didesnės pajamų dalies skyrimas būsto įsigijimui naujosiose ES šalyse, kuriose siekiama greičiau apsirūpinti būstu ir tikimasi pajamų augimo ateityje, yra įprastas reiškinys intarpas. Kokybinių veiksnių įtaka būsto kainų dinamikai Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse būsto kainos kilo daugiausia iš visų ES šalių. Nors dažniausiai pagrindinis šio augimo veiksnys yra didėjančios gyventojų pajamos ir paskolų plėtra, nemažą įtaką tam daro kokybiniai pokyčiai. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad, augant gyventojų pajamoms, didėja aukštesnės kokybės prekių, įskaitant ir būstą, paklausa. Lietuvoje parduotų naujų, modernių būstų dalis, palyginti su visais sandoriais, padidėjo nuo 11,7 procento (2005 m.) iki 13,3 procento (2006 m.). Nemaža dalis gyventojų, gerėjant jų finansinei padėčiai, atnaujino turimus būstus, o tai didino senesnių būstų vertę. Be to, kokybiniai skirtumai, palyginti su ankstesniais metais, galėjo atsirasti ir dėl gerėjančios tam tikrų miesto rajonų aplinkos kokybės, pavyzdžiui, dėl infrastruktūros, užtikrinto saugumo, aplinkos sutvarkymo ir pan. Tokie pokyčiai turi didelę įtaką būsto pirkėjų vertinimui, tačiau jie nėra eliminuojami skaičiuojant būsto kainų infliaciją. Antras svarbus veiksnys, lemiantis būsto kainų pokyčius, nors iš esmės nesusijęs nei su fundamentaliais veiksniais, nei su spekuliacine veikla, yra paklausos geografinis pasi skirstymas. Dėl didžiausio gyventojų skaičiaus ir aukštesnio pajamų lygio 1 būsto paklausa paprastai pirmiausia didėja šalių sostinėse, o vėliau persikelia į mažesnius miestus ir periferiją. Kadangi būsto kainų lygis mažesniuose miestuose (išskyrus kurortines vietoves) yra žemesnis negu sostinėje, didesnis periferijoje įvykdomų sandorių skaičius lemia santykinį kainos mažėjimą arba lėtesnį kilimą. Šios tendencijos 2006 m. stebėtos ir Lietuvoje, kai paklausa Vilniaus mieste pamažu buvo užpildyta, o kituose miestuose Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose didėjant pajamoms ir kartu galimybėms įpirkti būstą, sandorių skaičius didėjo. Trečia, rinkai bręstant pamažu pereinama nuo turtingiausių klientų prie mažesnes pajamas uždirbančių gyventojų būsto reikmių, t. y. gausėja ekonominės klasės būstų pasiūla. Didėjant šio tipo sandorių skaičiui, vidutinė būsto kaina, kaip ir geografinės plėtros atveju, mažėja ar kyla lėčiau. 24 pav. Būsto kainų augimas Baltijos šalyse (per metus) 1 Didesnės pajamos užtikrina skolininko mokumą, todėl šiai klientų grupei yra lengviau prieinami kreditai. 13 Skaičiavimui naudota 60 kvadratinių metrų būsto pasiūlos kaina. 14 Pavyzdžiui, Vokietijoje dviejų asmenų šeimai norint įsigyti standartinį butą reikėtų paaukoti 1,5 metų atlyginimą.

18 m. pradžioje būsto rinkoje kainos vėl pradėjo kilti (kaip rodo 2007 m. pirmojo ketvirčio pasiūlos kainų duomenys, nuo metų pradžios būsto kainos padidėjo 11%). Atsigavimui iš esmės darė įtaką tai, kad būsto paklausą lemiantys veiksniai ir toliau buvo palankūs. Apsirūpinimas būstu tiek kiekybine, tiek ir kokybine prasme (plačiau žr. 2 intarpą) Lietuvoje buvo vienas iš mažiausių ES, todėl, didėjant gyventojų pajamoms (neto darbo užmokestis per metus padidėjo 26%), būsto paklausa turėtų būti tvari. Skolinimosi sąlygos 2006 m. pakito nedaug naujų paskolų būstui įsigyti nominaliosios palūkanų normos kilo, tačiau realiosios naujų paskolų palūkanų normos dėl didėjančios infliacijos 2006 m. svyravo apie nulį. Kiti paskolų būstui įsigyti standartai (paskolų būstui įsigyti terminas, paskolos ir užstato santykis) šiek tiek švelnėjo (plačiau apie skolinimo sąlygas žr. 4 intarpą). Gyventojų lūkesčiai, sprendžiant pagal esamos ir būsimos finansinės padėties vertinimo rodiklius 15, toliau gerėjo, o būsto rinkos perspektyvos buvo vertinamos palankiai. 25 pav. Lūkesčių apie būsto kainų pokyčius per būsimus 12 mėn. pasiskirstymas (2007 m. kovo mėn.) Būsto pasiūla 2006 m. išaugo. Nors esminių pokyčių statybų reguliavimo srityje, kurioje dar egzistuoja nemažai kliūčių naujoms statyboms, neįvyko, tačiau dėl didelio pelno daugiau dalyvių įžengė į šią rinką ir naujų būstų pasiūla 2006 m. padidėjo 22 procentais. Ypač sparčiai didėjo būsto pasiūla daugiabučiuose. Tebesitęsiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas gerino galimybes plėsti gyvenamajai statybai tinkamos žemės fondą, nors kai kuriuose rajonuose, ypač Vilniaus, dėl administracinių kliūčių ir teisinių ginčų tebebuvo problemų m., palyginti su 2005 m., statybos leidimų skai- 15 Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai, 2006 m. čius padidėjo iki 7,5 tūkst. vienetų, arba 41 procentu. Tiek statybų leidimų skaičius, tiek ir didesnės galimybės disponuoti žeme rodo, kad 2007 m. būsto pasiūla turėtų didėti. Nedaug kylant palūkanų normoms, artimiausiu metu didesnė (30 ar daugiau procentų) būsto kainų korekcija tebėra nedidelės tikimybės įvykis. Nedidelės realiųjų 16 būsto kainų korekcijos (10 20%) tikimybė didėjant būsto pasiūlai, o paklausai tebesant stabiliai, taip pat dėl didėjančių kokybės reikalavimų, kurie mažina paklausą atskiruose būsto rinkos segmentuose, augančio namų ūkių įsiskolinimo ir išaugusių skolos aptarnavimo sąnaudų padidėjo. Sparti įmonių plėtra lėmė komercinių patalpų paklausą. Ypač padidėjo geros kokybės biurų paklausa, todėl šioje rinkoje situacija tapo įtempta ir metų pabaigoje aukštesnės kokybės biurų užimtumas sudarė 99 procentus 17. Biurų kainos per metus pakilo 44 procentais, o jų nuomos kaina beveik ketvirtadaliu. Daugelis įmonių įsigijo naujus sandėlius, taip pat didėjo sandėlių nuomos rinka. Dėl didelės gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausos statybų bendrovės koncentravosi gyvenamųjų pastatų segmente ir sumažino investicijas į komercinės paskirties pastatų statybą m. Vilniuje naujų biurų pasiūla (23 tūkst. m²) buvo gerokai mažesnė negu 2005 m. (37 tūkst. m²). Dar viena lėtesnio pasiūlos augimo priežastis buvo ilgas laikas tarp komercinės paskirties pastatų projektų pradžios ir pabaigos. Vidutinė biurų projektų vykdymo trukmė buvo 3 4 metai 18. Tokiam dideliam atotrūkiui tarp projekto pradžios ir jo užbaigimo darė įtaką projektų derinimo procedūros ir kiti administraciniai suvaržymai. Ilgas projektų vykdymo laikas problema, egzistuojanti ne tik komercinės, bet ir būsto statybos rinkoje. Tai didina skolininkų rizikingumą, nes gali pasikeisti rinkos konjunktūra, o teisingai nenumačius rinkos poreikių, gali atsirasti investicijų perviršis. Kredito rizikos požiūriu komercinės paskirties pastatai yra blogesnės kokybės užstatas negu gyvenamosios paskirties būstai. Kadangi komercinės paskirties pastatai dažniausiai yra pagrindinis statybos ar nekilnojamojo turto bendrovių verslas, pernelyg didelė pasiūla ar staiga sumažėjusi paklausa gali nulemti šių įmonių bankrotą. Taigi didėjanti koncentracija nekilnojamojo turto sektoriuje (plačiau žr. skyrelį Įmonių skolos rizikos vertinimas ), kai pasiūla sparčiai didėja, o naujų projektų statybos laikas ilgėja, rodo augančią riziką. 16 Įvertinant BVP defliatoriaus pokyčius. 17 Nekilnojamojo turto agentūra Oberhaus. 18 Ten pat.

19 2 intarpas. Būsto kainų dinamiką VRE šalyse lemiantys veiksniai Būsto kainų kilimas pastaraisiais metais buvo pasaulinis fenomenas, tačiau proceso sparta naujosiose ES valstybėse ryškiai skyrėsi nuo daugelio senųjų ES valstybių bei JAV. Senosiose ES valstybėse būsto kainos procentų pakilo per dešimtmetį, o kai kuriose naujosiose ES valstybėse šis procesas truko tik dvejus trejus metus. Šį skirtumą teoriškai paaiškina tai, kad, sparčiai augant ekonomikai ir gyventojų pajamoms, prekės, kuriomis nėra prekiaujama tarptautiniu mastu (būstas šiuo atveju yra tipinė prekė, kurios negalima importuoti ), brangsta. Be spartaus ekonomikos augimo prie didesnio negu senosiose ES valstybėse nekilnojamojo turto bumo daug prisidėjo užsienio bankų atėjimas į naujųjų šalių rinkas, struktūriškai pakeitęs paskolų prieinamumą. VRE pirkti nekilnojamąjį turtą skatino tiek pastarajam penkmečiui būdingi bendri pasaulio ekonomikos bruožai mažų palūkanų normų aplinka, gausus likvidumas, investuotojų prioritetų pokyčiai (dėl nusivylimo investicijomis į VP rinkas investicijos į nekilnojamąjį turtą tapo patrauklios ne tik pavieniams, bet ir instituciniams investuotojams), tiek ir gyventojų lūkesčiai, kad ateityje sparčiai didės pajamos ir priartės prie senųjų ES valstybių vidurkio. Iš 27 pav. matyti, kad būsto kainos daugiausia kilo tose šalyse, kuriose namų ūkių disponuojamosios pajamos didėjo sparčiausiai pav. Būsto kainos 1 ir disponuojamosios pajamos ES valstybėse (tūkst. eurų) 27 pav. Būsto kainų ir disponuojamųjų pajamų pokyčiai ES valstybėse (procentai, pokytis m.) 1 Internetinis portalas Global Property Guide, ( Išskirtinė naujųjų VRE šalių ypatybė yra nepakankama naujo būsto pasiūla. Dėl centralizuoto planavimo ypatybių daugelio šių šalių būsto pasiūla labai atsiliko nuo paklausos, ypač Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje 1. Baltijos valstybėse atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos ypač padidėjo praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, nes ekonomikos perorientavimas lėmė planinių statybų nutraukimą ir didelį statybų apimties sumažėjimą m. vidutinis apsirūpinimas būstu naujosiose ES valstybėse buvo daug mažesnis negu senosiose ES narėse. Pastarosiose vidutinis būsto gyvenamasis plotas buvo 84 m², tipinis būstas turėjo 4,4 kambario, o naujosiose ES valstybėse (išskyrus Kiprą ir Maltą) atitinkamai 58 m² ir 3,2 kambario 2. Nors situacija VRE šalyse gerėja, tikėtina, kad pasiūla atsiliks ilgesnį laikotarpį: naujausi duomenys rodo, kad naujai pradėtų statybų ir gyventojų skaičiaus santykis dešimtyje naujųjų ES valstybių buvo beveik dvigubai mažesnis negu ES15. Pasiūlai didėti labiausiai trukdo administraciniai barjerai, infrastruktūros nebuvimas, dėl emigracijos atsiradęs kvalifikuotų statybos sektoriaus darbuotojų trūkumas ir kiti veiksniai. Nors teoriškai žemės pasiūla daugelyje naujųjų ES valstybių pakankamai didelė, praktiškai ji yra suvaržyta. Dar vienas svarbus aspektas yra ryškūs naujųjų ir senųjų ES valstybių būstų kokybiniai skirtumai. VRE šalyse dominuoja standartiniai blokiniai daugiabučiai, kuriems būdinga prasta garso ir šilumos izoliacija, tipinis išplanavimas. Galimybės juos rekonstruoti yra ribotos, todėl naujos statybos būstų paklausa yra itin didelė. 1 RICS European Housing Review, 2005, p Ten pat.