LIETUVOS MIŠKAI IR ŽVĖRYS

Transcription

1 LIETUVOS MIŠKAI IR ŽVĖRYS Olgirda Belova LAMMC Miškų institutas LAMMC MIŠKŲ INSTITUTAS INSTITUTE OF FORESTRY Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry

2 Miškas Žvėrys Medžioklė Laukinė gyvūnija - žvėrys - sudaro mūsų gamtinio paveldo mokslinę, estetinė, kultūrinę, rekreacinę, ekonominę ir savitą vertybę, kurią svarbu išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms. Kartu miškas tai daugelio jų namai, o gamtinių buveinių išsaugojimas yra vienas iš esminių gairių, išsaugojant gyvūniją.

3 Aplinkosaugos ir gamtos išteklių tvaraus naudojimo funkcijoms įgyvendinti labai svarbu turėti Šią kaitą sukelia objektyvią informaciją apie aplinkoje vykstančius pokyčius, iš jų žvėrių išteklių gausos kaitą. ne tik natūralūs pokyčiai gamtoje, bet ir žmogaus veikla, iš jos ir medžioklė Puikia žinome, kad Baltų genčių svarbią gyvenimo dalį sudarė žvėrių medžiojimas. Medžioklė buvo žmonių išgyvenimo pagrindas, teikianti ne tik maistą, bet ir tenkindavusi kitus poreikius. Lietuvos teritorijoje gyvenantys žvėrys buvo protėvių svarbiais gamtameldystės objektais, ritualų pagrindu, leido geriau suprasti juos, turėjo praktinės reikšmės, sąsajos kurių išliko iki mūsų dienų...

4 Istorijos vingiuose nyko vienos žvėrių rūšis ir klestėjo kitos, keitėsi ir medžioklės supratimas, teisiniai pagrindai, žmogus vis labiau keitė aplinką -žvėrių namus - savo poreikiams tenkinti, kartu vystėsi ir tobulėjo su gamtos išteklių - miško ir žvėrių išteklių naudojimu susijusios mokslo šakos

5 Žvėrys yra palyginti paslankūs žmogiškiesiems veiksniams, tuo tarpu tebelieka konservatyvūs gamtiniams veiksniams, prie kurių prisitaikė evoliucijos eigoje. Ne išimtis yra ir pagrindiniai stambieji medžiojamieji žvėrys elniniai ir šernai, kurie puikiai prisitaikė gyventi pakeistoje aplinkoje ir naudotis jos privalumais. Nereguliuojamos tarpstančios žvėrių populiacijos užima joms palankiausias buveines, vartojimas tebeauga = = ir aplinka ima skursti, plinta ligos, blogėja ir pačių gyvūnų būklė. Kai žvėrių gyvenamoji aplinka staiga pasikeičia, pirmiausia prarandama kokybė, toliau blogėjant sąlygoms = sutrikdoma paslanki pusiausvyra gamtoje. Miškininkavimas gi, veikdamas gyvūnų maisto išteklius ir nepriklausomus nuo jų mitybos prieglobsčio pasirinkimo motyvus, paveikia žvėrių 1) buveinių kokybę, 2) tankį, struktūrą ir dinamiką, 3) jų daromos miškui žalos prielaidas, bei 4) tos žalos apimtį.

6 Todėl svarbu žinoti žvėrių buveinių tinkamumą, pasirinkti jų daromų miškų ūkiui nuostolių tinkamus mažinimo būdus, įvertinant vietovės svarbiausius limituojančius veiksnius, žinoti žvėrių vietinių populiacijų tankį, rodantį gyvenamųjų sąlygų palankumą, parodyti jo indikatorinę reikšmę. Neabejotina, kad žvėrių išteklių racionalus naudojimas priklauso nuo medžioklės būklės Kai gyvūnų tankis pernelyg didelis, miškas netenka stabilumo ir savireguliacijos gebėjimo. Taipogi akivaizdu, jog nūdienos sąlygomis gyvūnų natūralios reguliacijos apologija yra klaidinga, ir nepalygintina su praeities situacija, kai buvo gausu plėšrūnų jų gausos natūralaus reguliatoriaus. Kartu pabrėžtina, kad, nors ir peikiami elniniai žvėrys ar bebrai, šių tikrųjų augalėdžių nebuvimas ar visiškas išeliminavimas ir atitinkamos dalies augalinės masės nesuvartojimas = sukeltų ekosistemos netvarumą (nevyktų miško biomasės kompensacinis prieaugis). Tai yra laukinių gyvūnų išteklių tvaraus naudojimo - medžiojimo laidas.

7 Reikia atsižvelgti, kad evoliucijos eigoje žvėrys-vartotojai yra prisitaikę ne tik nesunaikinti savo mitybos šaltinių su šaknimis, bet netgi gali didinti savo aukų gerovę Žvėrių mityboje itin ženkli pakartotina mityba tais pačiai medeliais, pvz. = jau anksčiau skabytų pušų šoniniais ūgliais I ir II amž. kl. pušies želdiniuose, pasirenkant 6-15 m. amž. medelius, = paliekant nuo ankstesnės mitybos tuo pačiu augalu praeitais laikotarpiais išsišakojusį viršūninį ūglį. Dėl minėtos pakartotinos mitybos tam tikra mėgstama žvėrių rūšis (šiuo atveju pušis) iš vyresnio amžiaus želdinių kai kuriuose miškuose praktiškai išeliminuota

8 Nūdienos Europos šalių visuomenė tikisi iš miško ne tik medienos produkcijos, bet ir nekomercinių funkcijų kaip apsauginės, gydomosios ir rekreacinės. Biologinės įvairovės išsaugojimas tapo neatsiejama miškininkavimo dalis. Miškų ūkio priemonės tampa svarbiausiomis, kontroliuojant laukinių gyvūnų daromą žalą, tačiau jos vienos negali darniai išspręsti medžiojamųjų žvėrių valdymo problemų. Todėl svarbi tampa būtent žvėrių gausos kontrolė ir reguliavimas - medžioklė, sumedžiotinų žvėrių atranka, kuri turi remtis ne vien tik žvėrių būsimomis trofinėmis savybėmis, bet ir jų kitais svarbiais išoriniais rodikliais, siekiant pagerinti šių gyvūnų bendrijos kokybę.

9 Yra būtinas sutarimas ir visų suinteresuotųjų institucijų indėlis miškininkų, medžiotojų, ūkininkų, turizmo, aplinkosaugininkų, apskričių planavimo ir vietos savivaldybių bei mokslininkų. Skatintinos administracinio (sisteminio) pobūdžio priemonės, jungiančios žvėrių daromos žalos rajonavimą, įstatyminės bazės tobulinimą; buveinių sąlygų tobulinimo ir apsaugos priemones, iš jų - miškininkavimą, atsižvelgiant į plotų talpos didinimą, - priemonių taikymo savalaikiškumą; - medžioklė ūkio tobulinimo priemones, iš jų žvėrių žiemojimo vietų priežiūrą, medžiojimo režimą ir kt. Siekiant valdyti gyvūnų elgesį bei jų sąveiką su mišku, problemos sprendimo pagrindu tampa moksliniai tyrimai. Tuo tarpu rezultatų įgyvendinimas jau priklauso nuo suinteresuotų institucijų minėto sutarimo ir sąveikos

10 NŪDIENA... Šių dienų medžioklėtyroje būtina atsižvelgti į žvėrių populiacijų kokybinius rodiklius (struktūrą pagal lytį ir amžių), žvėrių galimą naudą aplinkai, jų apskaitos būdų parinkimą, kt. Ypatingas dėmesys skirtinas žvėrių vietinių populiacijų ekologiniam rezervui, t.y. populiacijos gebėjimui kompensuoti natūralų arba žmogaus veiklos sukeltą mirtingumą, intensyviau besiveisiant, kas nepažeidžia populiacijos optimalios struktūros ir nesukelia gyvūnų pernelyg didelės fiziologinės įtampos. Šis rezervas lemia žvėrių ištekių naudojimo (sumedžiojimo) normas, ir jo dydis priklauso nuo gyvenamųjų sąlygų ypatumų bei nuo populiacijos gausos kaitos tarpsnio.

11 Per daugelį dešimtmečių Lietuvos miškų moksle ir medžioklėtyroje išspręsta nemažai klausimų, susijusių su medžiojamųjų gyvūnų naudojimu ir mišku kaip jų gyvenamąja aplinka, o augalėdžių žvėrių ir miško sumedėjusios augalijos sąveikos periodinio stebėjimo (monitoringo) tinklas skirtingų gamtinių regionų Lietuvos miškuose leidžia sekti šios sąveikos kaitą siekiant išlaikyti paslankią ekologinę pusiausvyrą tarp žvėrių ir miško augalijos šių kintančių pagrindinių miško sudedamųjų dalių Pastaruoju laikmečiu žvėrims tenka nemažai išbandymų bei iššūkių, juolab atsižvelgiant į orų neįprastumą, nepastovumą, kas dar labiau paveikia jų mitybos ir pasiskirstymo sąlygas. Klimato veiksniai visada buvo vieni iš esminių limituojančių veiksnių, veikiančių žvėrių rūšių išgyvenimą ir jų aplinkos integralumą. Tuo tarpu skirtingų rūšių gyvūnams, jų amžiaus grupėms skirtingais metų laikais vienokio ar kitokio atskiro veiksnio ar veiksnių komplekso limituojanti reikšmė nevienoda. Štai augalėdžių žvėrių poveikį miškui kas labai svarbu ne vien tik miškininkams lemia tokie limituojantys veiksniai kaip oro temperatūrų kintamumas ir sniego dangos būklė bei išsilaikymas Klimatio veiksniai suteikia galimybę prognozuoti žvėrių poveikį miškui ir jų gausą vidutiniškai su 7,1-14,9% paklaida.

12 Atrodytų, kad šiltos žiemos turėtų palankiai veikti miško žvėris, iš jų augalėdžius, o taip pat sėklaėdžius bei plėšriuosius. Juk = -žvėrių judėjimo netrikdo sniego danga, - negresia persišaldymo ligos, kurioms ypač jautrios stirnos Žvėrys netrikdomi gali maitintis vietose, kurios sunkiai prieinamos įprastinių žiemų sąlygomis (pvz., stirnos, taurieji elniai pamiškių laukuose, želmenyse). Plėšrūnai išeikvoja mažiau energijos grobio paieškoms. Tuo tarpu = prisnigus, atvirose vietose žvėrių judėjimas apsunkintas dėl puraus sniego, ir ėdalo paieškos gali prilygti nuliui. Dėl to sniegingomis žiemomis šie žvėrys pasitraukia į vietas su plonesne sniego danga. Tuomet užsibūna medynuose, kur sniegas tankesnis (be to, vyresnio amžiaus, brandžiuose medynuose sniegas yra tankesnis negu kirtavietėse ir jaunuolynuose).

13 Išgyvenimas priklauso ne tik nuo sniego dangos, maisto prieinamumo, bet ir nuo žvėrių mitybos sąlygų rudenį (štai sveiki elniai gali netekti 30-40% kūno masės, pasiektos rudenį ) Elniai, kurie vasarą ir rudenį maitinosi skurdžiose biotopuose, žiemoja būdami mažesnio svorio. Šių žvėrių veisimosi potencialas yra mažesnis, ir didesnė jų žūties žiemą galimybė. Bet tuomet žvėrys gali kompensuoti praradimus vasarą, kai dėl pakankamos drėgmės patelės ir jaunikliai turi palankesnes išgyvenimui, vystymuisi sąlygas. Deja, orų anomalijos skirtingais metų laikais ir ekstremalūs įvykiai, kaip pvz., vasaros sausros, mažina arba atima šią natūralios kompensacijos galimybę.

14 Prasčiausiai prisitaikiusios prie giliasniegių bei permainingų žiemų stirnos. Tačiau klimato kaitos sąlygomis ekstremalių reiškinių dažnėja, o į aplinkos nestabilumą, klimatinių veiksnių permainingumą, iš jų į netipiškus, anomalius orus žvėrys atsako pasiskirstymo, mitybos, populiacinių rodiklių pokyčiais, atitinkamai keičiasi ir jų poveikis miškui. Dėl dažnų atodrėkių žvėrys priversti kaitalioti paros aktyvumą, mitybos ir poilsio vietas, labiau plinta epizootijos, invazijos. Kadangi klimato šiltėjimas skatina žvėrių veisimąsi ir jauniklių išgyvenimą palankiu vasaros laikotarpiu, žvėrių gausėja (akivaizdus pavyzdys - stirnos), tuo tarpu, daugėjant kontaktų tarp žvėrių, auga užsikrėtimo grėsmė, blogėja epidemiologinė situacija. Štai daug kur stirnų tankis ėmė viršyti net ekologinį, bet akivaizdus dviejų atšiauresnių žiemų poveikis, kai po praėjusio atšiauraus žiemos sezono (pvz. 2008/2009 m.) silpnesnių žvėrių kritimas siekia 20%

15 Skirtingų rūšių žvėrių gausos ir jų daromų miškui pažeidimų ryšiai nevienodi. Štai stirnos silpniau susijusios su pažeidimų plotu negu briedis. stirnų pasiskirstymas paskutiniuoju metu tampa tolygesnis skirtinguose miško ir su jais besiribuojančiuose laukuose, pievose ir jų poveikis miško augalijai labiau išsisklaido. Tuo tarpu, šiltėjant žiemoms bei dažnėjant žiemos anomalijoms briedžiai labiau telkiasi jiems palankaus mikroklimato buveinėse dėl šių žvėrių jautrumo šiluminiam stresui (+5 C žiemą) per atšilimus ir pasklinda palankios mitybos vietose (pušų želdiniai), o jų poveikis miškui akivaizdesnis. Tauriųjų elnių gausos sąsaja su pažeidimų plotu nėra raiški. Pagal oficialią statistiką, jų gausėjo nuo m. iki ųjų ir ųjų laikotarpiu. Pažeidimų plotas per pastarąjį dešimtmetį keitėsi neženkliai, tuo tarpu yra sumažėjęs palyginti su 1990 m. Galime kalbėti apie pažeidimų potencialaus didėjimo tendenciją tolesnio klimato šiltėjimo kontekste. Pažeidimų ploto priklausomybė nuo oro temperatūrų kaitos yra teigiama, bet nelabai ženkli. Tuo tarpu priklausomybė pažeidimų nuo temperatūrų ir žvėrių gausos yra tiesioginė ir ženkli Ir tai akivaizdu, kadangi gausėjant gyvūnams, suminis mitybos poreikis didėja.

16 Pažeidimų ploto kaita, ha Pažeidimai Pažeidimų ploto daugiametė kaita šalyje, m.

17 Jei kadaise medžioklė buvo vienintelis būdas žmogui išgyventi, prasimaitinti (medžioklė dėl išgyvenimo); Vėliau daliai visuomenės ji tapo gyvenimo būdu, turinčiu ir dvasinių aspektų, o ilgainiui, besivystant žemdirbystei (žemdirbystės epochoje), medžioklė tapo papildomo maisto šaltiniu ir tarnavo žmogui, siekiant apsaugoti savo turtą nuo žvėrių daromos žalos. Bet nūdienos medžioklė mažiau sietina vien tik su maisto šaltiniu (nors ji jau prarado šitokį pobūdį medžioti dėl išlikimo)

18 Tai turėtų būti ir yra svarbus socialinio gyvenimo komponentas, kontaktas su gamta, turintis ekologinę, estetinę, ekonominę reikšmę, istorinių tradicijų palaikymu ir puoselėjimu. Jau ne vieną dešimtmetį yra gyvos žinomo medžioklėtyros kūrėjo amerikiečių mokslininko miškininko, gamtininko, rašytojo filosofo Aldo Leopoldo, kuris savo žymiuose veikaluose pabrėždavo etikos reikšmę ir kurio gyvenimo credo buvo rekreacinė medžioklė. Taigi, nors tai atrodytų paradoksalu suderinti gamtosaugines nuostatas ir medžiokle, tai anaiptol nėra nauja. Skirtinguose istorijos etapuose nemažai miškų išsaugota būtent medžiotojų (prisiminkim didikų saugomus miškus). Aldo Leopoldo etikos ir medžioklės darnos idėjos yra gyvos daugelyje šalių

19 Ačiū už dėmesį