ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Transcription

1 1 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS TVIRTINU: Registracijos Nr. E-02-14/16 LŽŪM Sutartis Nr. MT-16-5 / Pareigos Prorektorius Romualdas Zameckis 2016 m. mėn...d. LIETUVOS VAISIŲ IR DARŽOVIŲ SEKTORIAUS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGINIŲ KRYPČIŲ GALIMYBIŲ STUDIJA 2016 M. GALUTINĖ ATASKAITA Tyrimo vadovas Prof. Dr. Jan Žukovskis Projekto dalyviai Prof. Habil. Dr. J. Ramanauskas, Dr. Darius Kviklys, Dr. Gediminas Radzevičius Akademija, Kauno r. 2016

2 2 Turinys Įvadas Tyrimo objektas ir metodai GO ir kooperatyvai Tyrimo metodika ir metodai Rezultatai Vaisių ir uogų augintojų veiklos analizė Sodininkystės sektoriaus apžvalga Sodininkystės sektoriaus SSGG analizė Potencialių gamintojų organizacijų skaičius sodininkystės sektoriuje Daržovių augintojų veiklos analizė Daržininkystės sektoriaus apžvalga Daržininkystės sektoriaus SSGG analizė Potencialių gamintojų organizacijų skaičius daržovių ir pievagrybių sektoriuje Vaisių ir daržovių augintojų kooperavimosi trikdžiai ir poreikiai Nyderlandų ir Belgijos patirtis plėtojant gamintojų organizacijas sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose Latvijos patirtis plėtojant gamintojų organizacijas daržininkystės sektoriuje Lenkijos patirtis plėtojant gamintojų organizacijas sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose Žemdirbių kooperavimosi trikdžiai ir kūrimosi skatinimo priemonės Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose vystymosi strategines kryptys Lietuvos sodininkystės sektoriaus vystymosi strateginės kryptys Lietuvos daržininkystės sektoriaus vystymosi strateginės kryptys Gamintojų organizacijų sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose kūrimosi ir palaikymo mechanizmas Rekomendacijos dėl sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose žemdirbių strateginių krypčių ir priemonių Strateginės kryptys ir priemonės Strategijos įgyvendinimo priemonių produktyvumo ir rezultatų rodikliai Pasiūlymai dėl aplinkosauginių veiksmų Literatūra Priedai priedas. Strateginio veiklos planavimo detalus rodikliai priedas. Tyrimo rezultatų viešinimas... 68

3 3 LIETUVOS VAISIŲ IR DARŽOVIŲ SEKTORIAUS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGINIŲ KRYPČIŲ GALIMYBIŲ STUDIJA Įvadas Lietuvos žemės ūkyje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems sudėtinga veikti rinkos sąlygomis. Tad norint įgyti konkurencinį pranašumą, valdyti žemės ūkio produkcijos rinkas, gerinti produkcijos kokybę, spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, jiems būtina jungtis į didesnius darinius steigiant gamintojų organizacijas (toliau GO). Deja, tokių organizacijų kaip kooperatyvai plėtra Lietuvoje dėl įvairių priežasčių (Kriščiukaitienė, 2015; Kuliešis, 2010; Pareigienė, 2008; Skulskis, 2014; Vidickienė, 2009) stringa, o įsikūrę kooperatyvai yra maži ir negali konkuruoti rinkoje su akcinėmis bendrovėmis. Lietuvoje GO įteisintos dar 2002 m. LR Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, tačiau iki šiol sukurta tik viena vaisių daržovių ir 4 formalios žuvininkystės GO. Spartesnę GO plėtrą stabdo neišspręstos problemos: psichologinės, ekonominės, organizacinės, teisinės ir kt. Nėra aiškių motyvacinių priemonių, kaip skatinti ūkininkus bendradarbiauti, bendrai vykdyti tam tikras prekybos ar kitas operacijas. Be to, GO kūrimąsi stabdo kooperatyvų dydis, neužtikrinantis reikiamo per juos vykdomos prekybos apyvartos masto, kuris motyvuotų siekti GO numatytos rinkodaros plėtros paramos. Tyrimo problema kokia yra GO raida ES paskirose šalyse ir kokios būtinos priemonės jų spartesniam vystymuisi Lietuvoje? Tyrimo tikslas nustatyti ir pagrįsti Lietuvos vaisių ir daržovių sektoriaus darnaus vystymosi kryptis ir priemones jų įgyvendinimui. Tikslas suponavo šiuos uždavinius: išanalizuoti vaisių ir daržovių sektoriaus būklę; nustatyti vaisių ir daržovių augintojų kooperavimosi trikdžius ir poreikį; parengti rekomendacijas dėl vaisių ir daržovių sektoriaus vystymo įgyvendinimo priemonių. Parengtos žemdirbių gamintojų organizacijų kūrimosi aktyvinimo priemonės. Darbo rezultatus gali panaudoti GO, rengdamos veiklos programas, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pripažindama pavienius juridinius asmenis kaip GO bei vykdydama jų veiklos kontrolę. JEL kodai: Q01, Q13, Q17. Reikšminiai žodžiai: gamintojų organizacija, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), veiksmų programa, finansinė parama.

4 4 1. Tyrimo objektas ir metodai 1.1. GO ir kooperatyvai Nors praktiškai vos ne kiekvienas juridinis asmuo, vienijantis žemės ūkio augintojus, gali siekti GO pripažinimo statuso (Reglamento (EB) Nr. 1234/2007, 1305/2013 ir 1308/2013), atlikti tyrimai Lietuvoje ir užsienio (Cironkienė, 2004; Knecht, 2012; Kuliešis, 2010; Lietuvos vaisių..., 2005; Vaisių..., 2007; Vaznonis, 2007; 2014) byloja, kad GO kūrimasis tiesiogiai susijęs su kooperatyvų plėtra. Pažymėtina, kad Lenkijos taisyklėse Gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų įsisteigimas naujai steigiamai GO suteikiami prioritetai tuo atveju, jei GO pripažinimo siekia kooperatyvas (Rozporządzenie, 2016). Todėl pripažinimo GO geriausiai turėtų siekti jau veikiantys ar naujai besikuriantys žemdirbių kooperatyvai. Taigi, norint aktyvinti GO plėtrą, pirmiausiai būtina plėtoti kooperatyvų veiklą, steigti naujus kooperatyvus. Deja, kooperatyvai Lietuvoje maži, o mažo kooperatyvo, gavusio GO pripažinimą, nariams bus mažai naudos, nes galimos paramos dydis priklauso nuo per organizaciją vykdomos apyvartos. Be to, smulkūs augintojai neturi pakankamai lėšų steigti ir išlaikyti kooperatyvą (sudėtinga visus metus išlaikyti administraciją, patalpas), o dėl mažos kooperatyvo apyvartos jiems neįmanoma užimti tinkamos vietos ir išsilaikyti rinkoje. Taigi kooperatyvų dydis viena priežasčių, kodėl šiuo metu šalyje pripažinta tik viena gamintojų grupė ir visai nėra GO. Taigi, tyrimo objektas yra sodininkystės ir daržininkystės sektorių žemdirbių ūkiai ir kooperatyvai. Jų ir GO aktyvinimui būtina ilgalaikė sektorių strategija, kurioje turi būti numatytos pagrindinės priemonės: produkcijos realizavimas, ūkininkų ir kooperatyvų vadovų mokymai (konsultavimas), paramos gavimo supaprastinimas ir kt. priemonės Tyrimo metodika ir metodai Tyrimo metodika. Darbe atlikta ekonominės literatūros, statistikos ir teisinės dokumentacijos žemės ūkio produkcijos rinkų reguliavimo ir žemdirbių kooperatyvų ir GO klausimais analizė. Taikytas iš dalies standartizuoto interviu metodas su Lietuvos, Belgijos, Latvijos, Lenkijos ir Olandijos bei Italijos kooperatyvų ir GO vadovais bei specialistais. Pokalbiai griežtai neformalizuoti, todėl klausėjo ir respondento pokalbio atmosfera buvo laisvesnė. Kai kurie būtini klausimai iš dalies standartizuoti, numatyti iš anksto. Taip surinkta informacija apie kooperatyvų ir GO kūrimosi bei veiklos patirtį. Be to, susipažinta su šių šalių, taip pat Airijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos parengtomis GO strategijomis. Išanalizavus produkcijos pardavimo tvarką, teikiamą paramą, GO kūrimosi problemas, dokumentų tvarkymą, planavimo, organizavimo, valdymo, kontrolės ir apskaitos tvarką, nustatyti paskirų ES šalių GO steigimosi ir veiklos ypatumai.

5 5 Išnagrinėta gamintojų grupių ir organizacijų pripažinimo ir funkcionavimo tvarka Latvijoje ir Lenkijoje. Tyrimo metu buvo taikomas pusiau standartizuotas interviu su Latvijos kooperatyvų Mūsmāju Dārzeņi ir Baltijas dārzeņi, pripažintų vaisių ir daržovių GG, vadovais ir vyr. buhalteriais. Siekiant sukurti tarp klausėjo ir respondento laisvesnę pokalbio atmosferą, pokalbis nebuvo griežtai formalus. Dalis klausimų buvo standartizuoti, numatyti iš anksto. Išnagrinėtos kooperatyvų ir gamintojų grupių bei organizacijų kūrimosi problemos, dokumentų tvarkymo, planavimo, organizavimo, valdymo, kontrolės bei apskaitos ypatumai, išanalizuota produkcijos pardavimo tvarka, ES ir valstybės teikiama parama. Tyrimo metu taip pat buvo apklausti su šių gamintojų grupių ir organizacijų veikla susipažinę Lietuvos šiltnamių asociacijos įmonių vadovais. GG kūrimosi ir veiklos patirtis Lenkijoje nagrinėta naudojantis Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos ir Nacionalinės kooperacijos tarybos duomenimis ir analitine medžiaga. Atlikus sodininkystės ir daržininkystės sektorių SSGG (SWOT) analizę Lietuvoje, nustatytant atskirus veiksnius: Stiprybė tai sektoriaus vidiniai sugebėjimai. Stiprybę sudaro tai, ką organizacijos gali ir geba padaryti. Stiprybių gali suteikti dideli ištekliai, paprastos ar lanksčios organizacijų struktūros arba veiksmingos valdymo sistemos ir pan. Silpnybės tai taip pat vidiniai sektoriaus bruožai, kurie mažina gebėjimą veikti racionaliai ir sėkmingai. Grėsmės tikėtini įvykiai, kuriems įvykus organizacijoms būtų padaryta didelė žala. Galimybės veiksnių visuma, galinčių duoti organizacijoms realios naudos. Kiekviena sektoriaus organizacija turi turėti paprastus, aiškius ir vienijančius tikslus (Друкер, 2008, Radkevičius, 2009). Tikslai konkretizuoja pasirinktą strategiją, suteikia jai originalumo. Tikslai išreiškia organizacijų siekius. Pavyzdžiui, jeigu tikslai nenumato intensyvaus augimo, tai pasirinkti konkrečios augimo strategijos taip pat negalima netgi ir tuo atveju, kai organizacija turi tam visas prielaidas tiek rinkoje ir šakoje, tiek ir organizacijos potencialą. Atskirų veiksnių tarpusavio įtaką balais įvertino ekspertai. Tam sudaryta matrica, kurioje susikirtimuose matyti SW su OT savybės. Kiekvienos eilutės ir stulpelio galutinis rezultatas (balų suma), rodo atskiro veiksnio reikšmę sektoriaus strategijos formavimo prioritetui: labiausiai teigiamos reikšmės stiprybėms ir galimybėms, o mažiausiai neigiamos silpnybėms ir grėsmėms. Atlikus tokią SSGG (SWOT) analizę (veiksnių kompleksinį įvertinimą), nustatytos strateginės priemonės: SO būtinos veiklos pajėgumo stiprinimui; WO silpnybių įveikimo ir galimybių išnaudojimo priemonės; ST stiprybių išnaudojimo priemonės, taikomos grėsmėms išvengti; WT priemonės minimizuojančios silpnybes grėsmėms išvengti.

6 6 Pateikta matricoje stiprybių ir silpnybių bei galimybių ir grėsmių kombinacija yra būdas išryškinti prioritetus, kurie gali būti naudojami formuojant strategijas. Remiantis šia SSGG matrica, nustatytos strateginės alternatyvos ir pasirinkti atitinkami sprendimai. Tyrimo metodai: internetinių šaltinių, literatūros ir teisės dokumentų analizė, analogijų taikymas, duomenų statistinės analizės metodas. Duomenys rinkti taikant iš dalies standartizuotą (struktūruotą) interviu. Šis metodas pagrįstas tuo, kad dalis klausimų parengta iš anksto ir griežtai apibrėžta, vėliau interviu papildytas kitais klausimais ir atsakymais. Duomenys analizuoti taikant indukcinį samprotavimų metodą. 2. Rezultatai 2.1. Vaisių ir uogų augintojų veiklos analizė Sodininkystės sektoriaus apžvalga Remiantis pasėlių deklaravimo duomenimis 2016 m. Lietuvoje sodai ir uogynai užėmė apie ha. Populiariausias sodo augalas obelys auginamos 4700 ha, šaltalankiai 3750 ha ir juodieji serbentai 2900 ha plote (2 pav.). Šių trijų augalų bendras plotas sudaro per 70 proc. visų sodų ir uogynų ploto. Kiti taip pat svarbūs tradiciniai Lietuvoje augalai braškės ir avietės, atitinkamai užimantys 560 ir 480 ha. Pirmajame plačiausiai auginamų sodo augalų dešimtuke taip pat yra šilauogės ir, kaip labai nekeista, riešutmedžiai ir trešnės. Jeigu šilauogių auginimas yra tikrai perspektyvus verslas, tai trešnių auginimo ateitis dėl nepakankamo daugelio veislių atsparumo žiemojimo sąlygoms arba dėl ypač didelių investicijų priedangoms, būtinoms apsisaugoti nuo kritulių ir paukščių, yra abejotina. Dar keisčiau matyti didelius riešutmedžių plotus įtrauktus į deklaruojamų kultūrų plotus ir gaunančius paramą įvairiomis išmokomis (ekologinio ūkininkavimo, susietosios ir t.t). 2 pav. Sodo augalų, viršijančių 100 ha plotą, auginimas Lietuvoje ha (2016 m deklaravimo duomenys).

7 7 Per pastaruosius tris metus bendras deklaruotų sodų ir uogynų plotas Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 1200 ha (2 ir 3 pav.). Sodinių plotai padidėjo būtent per vienerius 2014 metus ir tai ne dėl naujų sodų ir uogynų spartaus veisimo. Tiesiog nuo 2015 m pradėta mokėti susietoji parama, kuri skiriama ir sodų ir uogynų savininkams. Ši parama neatspindi gamybos, ji skirta ne vien tik gaminantiems prekinę produkciją, todėl į deklaracijas buvo įtraukti visi jau senai apleisti sodai. Stebint pagrindinių sodo augalų dinamiką, būtent naujai deklaruoti sodai nulėmė bendrą ploto didėjimą 2015 m. (3 pav.). 2 pav. Bendro sodų ir uogynų ploto pokytis m. Ryškus uogynų ploto šuolis 2016 m. daugiau negu 3500 ha, yra atsvertas tokio paties dydžio kitų sodų ir uogynų ploto sumažėjimu. Mat, nuo 2016 m. iš šios kategorijos buvo išskirti šaltalankiai ir pradėti deklaruoti atskirai. 3 pav. Sodų ir uogynų ploto pokytis m, ha (pagal deklaravimo duomenis). Sodininkyste ir uogininkyste Lietuvoje verčiasi apie 1800 žemės ūkio subjektų. Tiesa, į šį skaičių patenka ir intensyviai prižiūrimi, ir kiti sodai. Kiti sodai tai privatizuoti suirusių specializuotų bendrovių ar kolūkių sodai. Dalis naujųjų savininkų yra visai ne sodininkai, o jų soduose palikti vaismedžiai tik tam, kad užimtų žemę. Tačiau tie, kurie turi didesnius plotus (bent 40 ties augintojų sodai yra nuo 5 iki 87 ha), juose išaugintus vaisius tiekia į rinką į turgus ar bent perdirbimui (1 lentelė).

8 8 1 lentelė. Ūkių, deklaravusių sodus, skaičius (> 1 ha). Sodo plotas ūkyje, ha Ūkių skaičius, vnt. Bendras sodų plotas, ha Dalis nuo viso ploto šalyje, % > , , , Intensyviai prižiūrimus sodus reikėtų aptarti atskirai. Atmetus deklaruojamus kitus sodus, verslinių sodų plotų lieka ha, kuriuos prižiūri 241 ūkininkas ir bendrovė. Lietuvoje labai didelių sodų (virš 50 ha) yra dvylika, jie sudaro beveik 5 proc. visų sodininkystės ūkių. Tačiau šių stambiausių sodininkystės ūkių sodai užima net 54 proc. visų šalyje intensyviai prižiūrimų sodų ploto. Pridėjus dar 38 sodininkystės ūkius, kuriuose sodo plotas svyruoja nuo 10 iki 50 ha, gauname, kad penkiasdešimčiai ūkių tenka 80 proc. visų Lietuvos verslinių sodų (2 lentelė). 2 lentelė. Žemės ūkio subjektų, intensyviai prižiūrinčių sodus ir uogynus, skaičius, vnt. Sodo ar uogyno plotas ūkyje, ha Ūkių skaičius Bendras sodų ar uogynų plotas, ha Dalis nuo viso ploto šalyje, % Versliniai sodai > , , , Iš viso ūkių 241 Versliniai serbentynai > , , ,5 4, Iš viso ūkių 312 Versliniai braškynai > , ,5 1, ,2 0, Iš viso ūkių 333 Versliniai avietynai >5 1 5, , ,5 1, ,2 0, Iš viso ūkių 233

9 9 Serbentų auginimas labiausiai mechanizuotas iš visų sodo augalų, todėl efektyviausi yra dideli ūkiai, kurie gali pakelti ir laikinas krizes. Panašiai, kaip ir obelų soduose, 72 didieji augintojai turi apie 80 proc. visų šalies serbentynų ploto. Braškių ir aviečių auginime padidėjo vartotojų reikalavimai kokybei, todėl keitėsi auginimo technologijos: beveik visi didesni uogynai šiuo metu yra laistomi, auginami plėvele dengtose lysvėse, daromos didelės investicijos uogų sezonui paankstinti ir pratęsti. Pagal deklaracijų duomenis, braškes ir avietes augino 566 ūkininkai. Tiesa, šiame segmente rinka nusistovėjo lietuviškų uogų paklausa yra kiek didesnė už pasiūlą, todėl kainų šuoliai atskirais sezonais yra mažiau ženklūs negu anksčiau. Didesnių negu 5 ha braškynų ir avietynų yra 10 (9 braškynai ir 1 avietynas). Kadangi uogų auginimu užsiima išimtinai tik ūkininkai, tai didesnių plotų priežiūra ir derliaus skynimas, kur reikia ypač daug sezoninio darbo, šiuo metu tampa problema. Didesni negu 5 ha braškynai sudaro penktadalį visų braškių ploto Lietuvoje, o didžiausią dalį (46 proc.) užima braškynai, kurių plotas ūkyje svyruoja nuo 0,5 iki 1,9 ha. Tokio dydžio ūkių yra net 168, o tai yra daugiau negu pusė visų braškių ūkių. Daugumos avietynų ūkių (101) plotas taip pat svyruoja nuo 0,5 iki 1,9 ha. Tokio dydžio avietynai užima 44 proc. nuo visų šalies avietynų ploto. Panašią ploto dalį užima kiek stambesni, 2,0 4,9 ha, aviečių ūkiai, nors jų tėra tik Sodininkystės sektoriaus SSGG analizė Sodininkystės sektoriaus SSGG analizė pateikta 3 lentelėje. 3 lentelė. Sodininkystės sektoriaus SSGG Stiprybės 80 proc. visų Lietuvos verslinių sodų sudaro ūkiai didesni nei 50 ha. Dideli ūkiai pateikia didelius kiekius vienarūšių vaisių ir Dideli sodininkystės ūkiai kol kas gali savarankiškai išsilaikyti rinkoje. Dideliuose serbentynuose našiai išnaudojama priežiūros ir derliaus nuėmimo technika. Daugiau nei 25 tūkst. t talpos šiuolaikinių saugyklų, kuriuose Išvystyta vaisių ir uogų laikymo obuolius galima išlaikyti ištisus metus. Pakankamai šaldiklių infrastruktūra uogų užšaldymui ir laikymui. Dauguma stipriausių sodininkystės ūkių susikūrė buvusių specializuotų sodininkystės ūkių bazėje, išlaikydami infrastruktūrą, specialistus ir techninę bazę. Palaipsniui vyksta sodų, specializuotos technikos ir saugyklų rekonstrukcija. Vadovai ir Ilgametė patirtis vedantieji specialistai sukaupė didžiulę patirtį, nes dirba sodininkystės versle jau kelis dešimtmečius. Sodininkystės ūkiai diegia naujas auginimo ir laikymo technologijas, remiantis Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Olandijos Naudojimasis mokslo pasiekimais mokslinių įstaigų ir pažangiausių ūkininkų rekomendacijomis. Vaisių ir uogų augintojai pakankamai gerai susipažinę ir su ki-

10 10 Aukštas specializacijos lygis Sertifikavimas Vaisių ir uogų augintojų asociacijos Individualus marketingas Nėra augintojų kooperatyvų ar gamintojų organizacijų Didelė dalis nepaklausių veislių Prastas vaisių prekinis pateikimas Neįdiegtos tarptautinės kokybės sertifikavimo schemos Sustojusi naujų sodininkystės ūkių plėtra Specializuotų konsultantų trūkumas Didėjantis poreikis saugiems vaisiams ir uogoms. Dėl vietinės produkcijos stygiaus ir jos paklausos, galima sėkminga sodininkystės plėtra. tų ES šalių pasiekimais sodininkystėje. Dažniausiais viename ūkyje arba bendrovėje vyrauja tik vienos genties sodo augalų auginimas (obuolys, serbentai arba braškės), todėl galima tiksliau pritaikyti technologijas, paprasčiau apmokyti darbuotojus ir organizuoti priežiūros ir realizacijos darbus. Daugelyje ūkių vaisių ir uogų auginimas nuolat kontroliuojamas auginimo metu, nes ūkiai sertifikuoti kaip NKP (Nacionalinės kokybės produktas) ar ekologinės produkcijos augintojai. Ūkiai, pateikiantys Lietuvos rinkai per 90 proc. desertinių obuolių, apsijungę į Lietuvos verslinių sodų asociaciją Vaisiai ir uogos. Dauguma serbentų augintojų apsijungę į Pramoninių uogynų augintojų asociaciją. Pagrindinė asociacijų veikla asocijuotų narių interesų atstovavimas valstybinėse institucijose, dalyvavimas ruošiant teisinius aktus. Silpnybės Nesudaromos didesnės partijos vienarūšės produkcijos, nes vaisių produkcijos realizaciją kiekvienas ūkis vykdo atskirai, todėl prekybos tinklai diktuoja dažnai diskriminacines sąlygas. Dalinė kooperacija vykdoma per asociacijas, skelbiant konkursus apsaugos produktų pirkimui. Lietuvoje sodai yra ilgaamžiai, todėl didelę dalį sodų sudaro (apie 30%) seni su nepaklausiomis veislėmis sodai, kuriuose auginama pigi perdirbti skirta žaliavinė produkcija. Dėl žemų kainų ir prekybininkų pageidavimų lietuviški vaisiai parduodami tik antros kokybės klasės, todėl būna prastesnės prekinės išvaizdos ir nerūšiuoti. Iš kitos pusės ūkiuose beveik nėra prekinio vaisių paruošimo infrastruktūros. Nėra sertifikuotų pagal tarptautines kokybės schemas (pvz. GLOBALG.A.P) sodininkystės ūkių, todėl yra uždarytos daugelio ES šalių rinkos. Nauji sodai plečiami vangiai (nuo 2007 kasmet įveisiama nedaugiau kaip po 30 ha sodų), nes reikalingos ypač didelės investicijos, lyginant su kitomis žemės ūkio šakomis, sodų įveisimui ir infrastruktūros sukūrimui (specializuota technika, saugyklos, rūšiavimo linijos). Pastaruoju laikotarpiu nebėra nacionalinės sodininkystės plėtros strategijos, ir aiškios valstybinės paramos sistemos. Oficialių sodininkystės verslo konsultantų Lietuvoje nėra. Konsultuoja tik LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai. Galimybės Lietuvos gamtinės sąlygos leidžia auginti kokybišką produkciją naudojant ženkliai mažiau cheminėmių priemonių prieš ligas ir kenkėjus, negu pietiniuose kraštuose, iš kurių produkcija yra įvežama. Todėl vartotojai ieško lietuviškos produkcijos ir yra pasiruošę mokėti sąlyginai didesnę kainą. Naujai įveistų obelų, ir kitų sodo augalų produkcija gali būti sėkmingai realizuota vietinėje rinkoje, nedidinant konkurencijos šiuo metu rinkai pateikiamiems vaisiams ir uogoms. Lietuvoje išaugintais desertiniais obuoliais aprūpinama iki 30-35% vietinės rinkos poreikio. Slyvų, trešnių, kriaušių Lietuvos vers-

11 11 ES parama Galimybė pateikti rinkai kokybiškus vaisius Galimybė sudaryti didesnes vienarūšės produkcijos partijas Vystyti vaisių ir uogų eksportą Didelis pradinių investicijų poreikis Žemos vaisių kainos. Mažėjančio ES finansavimo perspektyva Siauras pesticidų spektras Besikeičiantis klimatas Saugyklų trūkumas Griežtėjantys reikalavimai vaisių prekiniam paruošimui ir kokybės sertifikatams. liniuose soduose beveik neauginama. Galimybės pasinaudoti ES ir nacionaline parama inovacijoms ir modernizacijai. Sodininkystės sektorius programavimo laikotarpiu yra remiamas didesniu intensyvumu, nei kitos žemės ūkio šakos. Įsirengus modernias rūšiavimo linijas ir atsižvelgiant į rinkos poreikius bei prekybos tinklų pardavimo strategiją, yra galimybė greitai pateikti rinkai kokybiškus vaisius. Naujai veisiamuose soduose vyrauja dvi trys pagrindinės veislės, todėl yra galimybė apjungti kelių augintojų produkciją ir pateikti didesnes vienarūšės produkcijos partijas. Vystyti ne tik žaliavinių vaisių ir uogų eksportą, bet ir sukoncentravus didesnes partijas vienarūšės braškių, serbentų, obuolių produkcijos ir išsprendus tinkamą prekinį paruošima, vystyti eksportą į ES ir Šiaurės Europos šalis. Grėsmės Šiuolaikinio obelų ar kriaušių sodo 1 ha įveisimas (sodinamoji medžiaga, špalierių sistema, aptvėrimas ir darbai) kainuoja per Eur. Nesant tinkamai sureguliuotos paskolų sistemos, tokia padėtis gali sulėtinti sodininkystės plėtrą. Vaisių ir uogų kainos tiesiogiai priklauso nuo kainų Lenkijoje. Nesvarbu didelis ar mažas yra lietuviškų obuolių ar serbentų metinis derlius, kainos vietinėje rinkoje yra proporcingos kainoms Lenkijoje, kurioje vaisių ir uogų pasiūla yra didelė, o jų savikaina dėl mažo PVM ir didelio trąšų bei pesticidų asortimento yra maža. Sodininkystės plėtra gali dar labiau komplikuotis sumažėjus ar nutraukus ES ar nacionalines paramos schemas (Aplinką tausojančios auginimo sistemos taikymas, Susietosios išmokos). Keičiantis gamtinėms sąlygoms ir mažėjant leidžiamų pesticidų spektrui, apsauga nuo ligų ir kenkėjų tampa sudėtingesnė. Kasmet Lietuvoje atsiranda naujų kenkėjų ar padaugėja tradicinių kenkėjų generacijų, didėja ligų pasireiškimo intensyvumas. Pesticidų registracija yra komplikuota, nes apsaugos produktų gamintojai nėra suinteresuoti pateikti produktus ir mokėti už jų registraciją nedidelei Lietuvos sodininkystės rinkai Dažnėjant ilgesniems sausringiems periodams, dažnėjant krušos atvejams, vaisių auginimas tampa labiau rizikingu ir reikalaujantis papildomų investicijų lietinimo sistemų ar apsaugos tinklų nuo krušos įrengimui. Nors esamos vaisių saugyklos yra modernios, tačiau jų yra nepakankamai didesniam nei vidutiniam vaisių derliui sutalpinti. Derliaus metais per 10 tūkst. t vaisių šalyje yra netinkamai sandėliuojami, todėl trumpiau laikosi arba būna skirti tik perdirbimui, tuo būdu sodininkams prarandant galimas pajamas. Neišsprendus vaisų ir uogų prekinio paruošimo ir sertifikavimo, pagal tarptautines kokybės sistemas, Lietuva ne tik negalės vystyti eksporto, bet ir patekti į šalyje veikiančius stambiuosius prekybos tinklus.

12 Didėjantis poreikis saugiems vaisiams ir uogoms Dėl vietinės produkcijos stygiaus ir jos paklausos, galima sėkminga sodininkystės plėtra ES parama Galimybė pateikti rinkai kokybiškus vaisius Galimybė sudaryti didesnes vienarūšės produkcijos partijas Didelis investicijų poreikis Mažėjančio ES finansavimo perspektyva Siauras pesticidų spektras Žemos vaisių kainos Saugyklų trūkumas 12 Atskirų veiksnių sąsaja vaisių ir uogų sektoriuje SSGG pateikta matricoje (4 lentelė). 4 lentelė. Sodininkystės SSGG (SWOT) analizės matrica Galimybės (O) Savybių įtaka Grėsmės (T) Iš viso Ateitis Stiprybės (S) O1 O2 O3 O4 O5 T1 T2 T3 T4 T5 Galimybės (O) S1 Dideli sodininkystės O1 ūkiai S2 Aukštas specializacijos O2 lygis S3 Vaisių ir uogų O3 augintojų asociacijos S4 Sertifikavimas O4 S5 Naudojimasis mokslo pasiekimais O5 Silpnybės (W) Grėsmės, problemos, rizika W1 Nėra augintojų kooperatyvų T1 ar gaminto- jų organizacijų W2 Prastas vaisių T2 prekinis pateikimas W3 Sustojusi naujų sodininkys T3 - - tės ūkių plėtra W4 Didelė dalis T4 nepaklausių veislių W5 Specializuotų T5 konsultantų trūkumas Iš viso poskyris). Iš lentelės duomenų ryškėja sodininkystės sektoriaus vystymosi strateginės kryptys (2.4.1

13 Potencialių gamintojų organizacijų skaičius sodininkystės sektoriuje Lietuvos versliniuose soduose kasmet išauginama apie 30 tūkst. t obuolių, 10 tūkst. t juodųjų serbentų, 3,5 tūkst. t braškių ir 1,6 tūkst. t aviečių. Vadovaujantis vidutinėmis kainomis obuolių realizuojama už 10,5 mln., j. serbentų už 1 mln., braškių už 3,5 mln. ir aviečių už 1,44 mln. eurų. Vien tik pagrindinių sodo augalų produkcijos realizacija siekia per 16 mln. eurų. Apjungus augintojus į gamintojų organizacijas, Lietuvos sodininkystės sektorius galėtų kasmet papildomai pritraukti apie 740 tūkst. Eurų ES paramos. Lietuvos verslinėje sodininkystėje vyrauja stambūs ūkiai, kurie kol sėkmingai veikia vietinėje rinkoje ir yra įdomūs prekybos tinklams. Tiesa, dėl tarpusavio konkurencijos sodininkai negali gauti maksimalios kainos už savo produkciją. Tuo tarpu mažesniųjų sodų savininkai savo produkciją realizuoja turguose arba mažesnėse parduotuvėse. Koordinuotos serbentų uogų realizacijos taip pat nėra. Braškių ir aviečių augintojai dėl uogų laikymosi specifikos realizuoja savo produkciją vietoje arba turguose. Atsižvelgus į šias aplinkybes, galima numatyti šias GO steigimosi galimybes: 1. Jungiasi didieji obuolių augintojai. Gamintojų organizaciją sudarytų narių, o jų realizuojama produkcija užimtų apie 60 proc. desertinių obuolių rinkos. Kadangi šiuose ūkiuose yra sukurta atitinkama vaisių laikymo infrastruktūra, nusistovėję pardavimo kanalai, tokios GO pagrindinė funkcija būtų pardavimo koordinavimas. Šios vaisių GO darbo pobūdis būtų panašus į šiuo metu veikiančios šiltnamių daržininkystės Agrolit GO. 2. Jungiasi vidutiniai ir mažieji obuolių augintojai. GO sudarytų apie narių, o jų realizuojama produkcija užimtų apie 20 proc. desertinių obuolių rinkos. Kadangi daugelyje mažų sodininkystės ūkių nėra tinkamų sąlygų vaisiams laikyti, nėra tinkamo prekinio paruošimo galimybių, tokios GO užduotis būtų įrengti šiuolaikinę vaisių saugyklą su prekinio paruošimo linijomis. GO nariai savo produkciją laikytų viename centre, iš kurio, sukoncentravus produkciją, būtų vykdoma realizacija. 3. Jungiasi perdirbimui skirtų uogų augintojai. Prie juodųjų serbentų augintojų, galėtų jungtis šaltalankio bei kitų perdirbimui skirtų uogų (putino, sausmedžio, aronijos, svarainių) augintojai. Pagrindinis GO tikslas statyti papildomus šaldiklius ir viename centre įrengti uogų valymo ir prekinio paruošimo linijas.

14 Daržovių augintojų veiklos analizė Daržininkystės sektoriaus apžvalga Lietuvoje vaisių ir daržovių plotai 2016 metais sudarė tik apie 0,2 proc. bendrame žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamame plote. Pareiškėjai deklaravo 5431 ha daržovių. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, daržovių plotai žemės ūkio naudmenų struktūroje sudaro nepagrįstai mažą dalį. Pvz., Vokietijoje daržovių plotai siekia 1,1 proc. nuo visų pasėlių plotų, Lenkijoje 0,8 proc. Žemės ūkyje vykstantys struktūriniai pokyčiai betarpiškai įtakoja vaisių ir daržovių sektorių. Nors ūkių skaičius per pastaruosius 5 metus nuolat mažėjo (vidutiniškai 3 6 proc. kas metai), tačiau pastebima gana ženkli daržovių plotų didėjimo tendencija 28 proc. vien per metų laikotarpį (5 lentelė). Bendro deklaruoto ploto intervalas, ha 5 lentelė. Daržovių plotai ir augintojai ( m.) Paraiškų skaičius, vnt m m. Daržovių plotas, ha Paraiškų skaičius, vnt. Daržovių plotas, ha Pokytis lyginant su 2015 m., % <= , , , , , , , , , , , Virš , , Iš viso Lietuvoje , , Šaltinis: ŽŪIKVC pateikta informacija pagal naujausius pasėlių deklaravimo duomenis Prekinės lauko daržovės daugiausia buvo auginamos ūkiuose, valdančiuose daugiau nei 20 hektarų. Ūkiai iki 10 ha (išskyrus specializuotus daržininkystės ūkius) dažniausiai deklaravo santykinai nedidelius daržovėmis apsodintų laukų plotus, kurių produkcija daugeliu atvejų naudojo savo reikmėms arba nereguliariai tiekė vietinei rinkai. Šie ūkiai didesnės įtakos daržovių rinkai neturi. Vidutinis daržovių plotas ūkiuose (virš 10 ha segmente) padidėjo nuo 0,9 ha iki 1,25 ha t. y. 38 proc. Didžiausias vidutinis daržovių plotų augimas yra ūkiuose, kurių bendras deklaruojamas plotas yra ha intervale 1,82 karto (nuo 1,32 ha iki 2,40 ha). Atskiruose Lietuvos regionuose daržoves auginančių ūkių dydžiai bei atskirų augalų plotai labai skiriasi. Ūkiai daugiausia veikia kaip individualios įmonės. Didžioji dalis ūkių augina daržoves kaip papildomų pajamų šaltinį tradiciniame augalininkystės ūkyje. Yra tik kelios dešimtys

15 15 specializuotų daržininkystės ūkių. Kaip specializuoti daržininkystės ūkiai visų pirma veikia žieminius šiltnamius turintys bei pievagrybius auginantys subjektai. Daugiausia daržovių buvo auginama geriausius dirvožemius turinčiuose savivaldybėse: Kėdainių, Šakių, Radviliškio ir kt. savivaldybėse. Informacija apie didžiausius populiariausių Lietuvoje auginamų daržovių plotus atskirose savivaldybėse pateikta 6 lentelėje. 6 lentelė. Daržovių plotai, ha savivaldybėse (2016 m.) Rajonas Kopūstai Svogūnai Morkos Burokai Kėdainių 247, ,1 41,43 Šiaulių 14, ,1 2,16 Radviliškio 94, ,5 22,08 Kelmės 36,54 0, ,79 Raseinių 12,06 0,14 0,7 0,56 Panevėžio 11, ,0 12,11 Pasvalio 51,03 16,00 47,6 19,36 Telšių 1,17 0 0,2 93,33 Šaltinis: ŽŪIKVC informacija Vidutines pajamos iš vieno vaisių ir daržovių produkcijos hektaro yra daug didesnės, lyginant su tradiciniu augalininkystės ūkiu. Tačiau, tuo pat metu, šiame sektoriuje yra žymiai didesnės vidutinės sąnaudos tenkančios vienam ha daržovių. Daržovių realizacija vykdoma dviem labiausiai paplitusiomis formomis: šviežiam vartojimui arba perdirbimui. Analizuojant metų laikotarpį supirktų daržovių kiekių realizavimo kanalus, pastebima perdirbimui nukreipiamų daržovių kiekio augimo tendencija (nuo 14,3 proc metais iki 27 proc metais.). Tuo pat metu stebima daržovių produkcijos natūrine išraiška stabilizavimosi tendencija metų laikotarpyje (žr. 7 lentelę). Tai rodo, kad nemažai daržovių ūkių yra sukūrę daržovių perdirbimo pajėgumus ir šalia šviežiam vartojimui pateikiamų daržovių rinkai gali pasiūlyti aukštesnės pridėtinės vertės ir ilgesnę vartojimo trukmę turinčių daržovių. Be to, perdirbimo pajėgumus turintys ūkiai natūraliai turi galimybę racionaliau panaudoti žmogiškuosius resursus metų eigoje, sukuria ir išlaiko didesnį darbuotojų skaičių. 7 lentelė. Daržovių supirkimas šviežiam vartojimui ir perdirbimui Daržovės, t iš viso Šviežiam vartojimui, t dalis, proc. 85,7 82,2 79,1 76,3 73,0 Perdirbimui, t dalis, proc. 14,3 17,8 20,9 23,7 27,0 Šaltinis: ŽŪIKVC informacija.

16 16 Taigi, metų laikotarpyje, labiausiai didėjo rinkai tiekiamų burokėlių 2,1 karto; svogūnų 10,5 proc.; šviežių salotų kiekiai 3,26 karto (8 lentelė). Pievagrybių produkcijos realizavimo kiekiai nuo 2012 metų stabilizavosi ir siekė 1,7 tūkst. t per metus. Daržovių sektoriuje svarbiausios kultūros yra su sparčiu plotų didėjimu ( proc. nuo daržovėmis apsodintų plotų), antroje ir trečioje vietoje yra morkos ir svogūnai ( proc. ir atitinkamai 8 proc.). Šiltnamiuose svarbiausias vaidmuo tenka pomidorams, lapinėms salotoms ir agurkams kurių kiekvienas užima maždaug apie 20 proc. ploto. 8 lentelė. Daržovių, pievagrybių supirkimas m., tūkst. t Burokėliai 6,90 10,37 12,01 12,92 14,29 Baltagūžiai kopūstai 11,37 15,29 13,32 13,60 11,98 Agurkai 8,27 6,81 7,89 8,34 9,19 Morkos 8,47 9,84 10,17 11,10 8,86 Svogūnai 5,78 8,33 7,79 6,23 6,32 Pomidorai 4,09 2,36 2,06 2,27 2,20 Salotos 0,36 0,44 0,81 1,07 1,17 Kitos daržovės 2,21 2,21 2,24 1,85 1,71 Daržovių bendras kiekis 47,45 55,64 56,30 57,39 55,72 Pokytis, lyginant su 85,3 117,3 101,2 101,9 97,1 ankstesniais metais Pievagrybiai 1,39 1,71 1,87 1,84 1,74 Pokytis, lyginant su ankstesniais metais 89,1 122,8 109,2 96,7 96,3 Šaltinis: ŽŪIKVC informacija Daržovių pardavimo pajamos metų laikotarpyje išaugo maždaug 19,3% iki 20,4 mln. eurų. Pievagrybių pardavimo pajamos išaugo atitinkamai 25 proc. iki 1,7 mln. eurų. Didžiausią pajamų dalį daržovių struktūroje generavo lapkotinių salierų pardavimai 7,7 mln. Eurų; burokėliai 2,2 mln. Eurų; pomidorai 2 mln. Eurų (neįvertinus perdirbimui parduotų pomidorų vertės), salotos ir cukinijos po 1,9 mln. Eurų (9 lentelė). Didžiausias pardavimo pajamų augimas metų laikotarpyje nustatytas salotų 1,8 karto; ridikėlių 2,15 karto; lapkotinių salierų 1,06 karto. Mažėjo česnakų auginimo generuojamos pajamos (karto). Vaisių ir daržovių rinka pasižymi pardavimo kanalų ir veikėjų įvairove. Ūkininkai savo produkciją realizuoja turgeliuose, pristato savo produkciją didmeninės prekybos tinklams, tiesiai į maisto produktų mažmeninės prekybos tinklus, įskaitant ir mažų kainų tinklus. 9 lentelė. Daržovių ir pievagrybių supirkimas m., tūkst. Eurų

17 Lapkotiniai salierai 5316,9 5995,9 6478,9 7043,7 7789,2 Burokėliai 2184,4 1836,4 2684,5 2247,2 2253,3 Pomidorai 1989,1 2047,1 2197,7 1987,7 2000,1 Salotos 1026,1 1212,7 1622,9 1775,8 1893,4 Cukinijos 2384,1 1937,9 1421,6 1824,9 1862,7 Ridikėliai 601,3 736,7 1078,1 1204,4 1298,0 Česnakai 1500,7 1184,0 1657,7 1223,2 1156,4 Brokoliai 891,0 869,1 966,9 1022,1 975,1 Iš viso 17086, , , , ,9 Pievagrybiai 1987,5 2370,1 2622,1 2610,9 2483,5 Šaltinis: ŽŪIKVC informacija. Pastaba: Pomidorų ir agurkų pardavimo pajamos apima tik šviežiam vartojimui parduotų produktų vertę. Perdirbimui parduotų šių daržovių vertės nėra galimybės nustatyti, nes ŽŪIVKC tokių duomenų negauna dėl šios informacijos konfidencialumo. Lietuvos maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriuje, kaip ir visoje Europoje vyksta koncentracija, įgyvendinami prekybos racionalizavimo procesai. Stiprus konkurencinis spaudimas, ypač tarp maisto mažmeninės prekybos tinklų ir žemų kainų parduotuvių tinklų sąlygoja santykinai mažas maisto produktų kainas, o tuo pačiu ir sąlyginai žemas daržovių produkcijos supirkimo kainas. Aukšta konkurencija maisto mažmeninės prekybos sektoriuje ir žemų kainų parduotuvių tinkluose prekybininkus verčia taikyti įvairias darbo su daržovių tiekėjais strategijas. Nepaisant prekybos tinklų ir mažų kainų parduotuvių tinklų spaudimo, vis plačiu kalbama apie bendras asortimento ir kokybės gerinimo programas, ekologinių produktų ir vietinės kilmės maisto produktų dalies didinimą pardavimuose. Pastaraisiais dešimtmečiais augant dėmesiui gyventojų sveikatai vaisių ir daržovių suvartojimas nežymiai padidėjo (apie 100 kg gyventojui (2015 m.)), ir pagal šį rodiklį Lietuvos vartotojai nežymiai atsilieka nuo išsivysčiusių vakarų Europos šalių daržovių suvartojimo lygio (10 lentelė). 10 lentelė. Vaisių, uogų ir daržovių suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, kg/m. Metai Daržovės Bulvės Vaisiai ir uogos Šaltinis: Statistikos departamento duomenys Šviežios daržovės ir švieži vaisiai ypač populiarūs tarp vyresnio amžiaus vartotojų. Šviežioms daržovėms atiduodamas didesnis prioritetas lyginant su jau perdirbtais produktais. Spren-

18 18 dimą pirkti pirmiausia lemia prekės išorinės savybės, šviežumas ir išvaizda. Vyresni vartotojai pirmenybę atiduoda vietinės kilmės šviežioms daržovėms. Pastaraisiais metais ypač sparčiai auga virtuvėje iš karto naudoti paruoštų produktų rinka. Šis sektorius pasižymi ypač didele dinamika ir naujovių paieška. Tai patvirtina ir daržovių nukreipiamų perdirbimui dalies didėjimas pardavimuose. Perdirbtų šaldytų daržovių pardavimai pastaraisiais metais nuolat didėjo. Pagrindiniai klientai yra mažmeninės maisto produktais prekybos tinklai (įskaitant mažų kainų parduotuves) ir tinkliniai klientai, pavyzdžiui, restoranai, valgyklos ir pan Daržininkystės sektoriaus SSGG analizė Daržininkystės sektoriaus SSGG analizė pateikta 11 lentelėje. Moderni technika ir išvystyta apdorojimo, laikymo ir perdirbimo infrastruktūra Kompetencija ir profesionalumas Gera ir pastovi produkcijos kokybė Stiprėjanti ūkių specializacija Didėjantys daržininkystės ūkiai Daržovių augintojų kooperatyvai ir asociacijos Nėra nacionalinės daržininkystės plėtros strategijos 2. Silpna rinkodaros sistema 11 lentelė. SSGG rezultatai Stiprybės Naudojama moderni augalų priežiūros ir derliaus nuėmimo technika, išvystyta daržovių laikymo infrastruktūra. Nemaža dalis stambesnių ir ypač specializuotų daržininkystės ūkių sėkmingai pasinaudojo ES struktūrinių fondų teikiama prioritetine parama. Atnaujino techninę bazę, įrangą, techniką, saugyklas, įsirengė modernius šiltnamius. Įrengta nemažai šiuolaikinių saugyklų, kuriuose daržoves galima išlaikyti ištisus metus. Ūkių plėtra pagrįsta šiuolaikinėmis auginimo ir produkcijos paruošimo ir apdorojimo technologijomis. Stambesnių ūkių daržovių augintojai keičiasi patirtimi, kelia kvalifikaciją ne tik šalies mastu bet ir užsienyje. Intensyviai bendradarbiauja su sodininkystės ir daržininkystės institutu tobulinant veisles, gerinant agrotechniką, augalų apsaugą ir pan. Tai leidžia užtikrinti stabiliai gerą tiekiamos rinkai produkcijos kokybę. Ūkiai bendradarbiauja tarpusavyje, keičiasi patirtimi. Daugelis augintojų sertifikuoti kaip NKP (nacionalinės kokybės produktas) ar ekologinės produkcijos augintojai. Tiksliau pritaikomos technologijos, išlaikoma būtina produkcijos įvairovė, taip suformuojant prekybos tinklams reikalingus produkcijos krepšelius. Per metų laikotarpį vidutinis daržininkystės ūkio dydis išaugo daugiau nei 38 proc. Daugėja specializuotų ir monokultūrinių ūkių. Stambesni gamintojai jungiasi į kooperatyvus teritoriniu principu. Formuojasi galimybė pateikti rinkai didesnius kiekius įvairesnio asortimento daržovių, taip formuojant santykiniai stipresnę augintojų derybinę galią. Silpnybės Neaiškūs šio sektoriaus prioritetai, valstybės ir ES fondų paramos kryptys. Dauguma ūkių maži, savo produkcijos pardavimus vykdo individualiai savarankiškai. Nepakankama orientacija į stambesnius prekybos tinklus bei tarptautinę rinką. Nesuformuojamos didesnės vie-

19 3. Mažas ūkių lankstumas Didelės darbo ir energijos sąnaudos Nepakankamas rinkos dalyvių bendradarbiavimas Specializuotų konsultantų ir sistemingų mokymų trūkumas 1. Didėjanti rinkos paklausa Lengvesnis sezoninių darbuotojų įdarbinimas Parama įsikūrimui ir modernizavimui 4. Kooperacijos plėtra Marketingo veiklos gerinimas Santykių su kaimyninėmis rytų šalimis normalizavimasis 19 narūšės produkcijos partijos. Prekybos tinklai turi stipresnę derybinę galią diktuoti produkcijos supirkimo sąlygas, Didelė daržininkystės ūkių pajėgumų įvairovė. Didelė dalis daržovių auginama santykinai mažuose ūkiuose. Maži ir vidutiniai daržininkystės ūkiai neturi pakankamų gamybinių pajėgumų, kad užtikrintų galimybę savalaikiai pateikti rinkai reikiamo kiekio ir reikiamos kokybės produkciją. Dėl fragmentiškos ir nepakankamai išvystytos produkcijos laikymo infrastruktūros, sudėtinga užtikrinti tolygų produkcijos pateikimą metų bėgyje (sezoniškumo sušvelninimo būtinumas). Nėra realios galimybės pasiūlyti vienarūšės daržininkystės produkcijos kiekius didesniems prekybos tinklams ar užsienio rinkoms Nepasiekiamas reikiamas gamybos masto ekonomijos efektas; derliaus nuėmimas ir apdorojimas nepakankamai mechanizuoti. Santykinai maža augintojų dalis apsijungusi daržovių augintojų kooperatyvuose. Nėra gamintojų organizacijų Profesionalių konsultantų tinklas neišvystytas, mokymai vykdomi atsitiktinėmis temomis. Nėra koordinuojančios institucijos. Dalykiškai konsultuoja tik LAMMC sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai. Galimybės Didėjant gyventojų perkamajai galiai (vidutinio darbo užmokesčio lygio didėjimas šalies mastu), gyventojai renkasi sveikesnį maistą ir didesnį dėmesį skiria šviežių vaisių ir daržovių dalies maisto racione didinimui ir ypač saugiems vietinės kilmės vaisiams ir uogoms. Naujasis darbo kodeksas supaprastino sezoninių ir nuolatinių darbuotojų įdarbinimo ir apmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką galimybes. Lankstesnės įdarbinimo sąlygos leidžia racionaliau panaudoti mokos fondą ir taip mažinti produkcijos savikainą. ES ir nacionaline parama inovacijoms ir modernizacijai leidžia kurtis naujiems specializuotiems daržininkystės ūkiams, o jau veikiantiems palengvina galimybes įsigyti modernią derliaus ėmimo, apdorojimo, saugojimo bei paruošimo įrangai techniką bei įrangą, sukuria prielaidas įdiegti modernias produkcijos rūšiavimo ir pakavimo linijas ūkiuose. Naujos technologijos leidžia mechanizuoti ir/ar automatizuoti derliaus apdorojimo ir tvarkymo, prekinio paruošimo procesus, leidžia taupyti energetinius resursus. Tai svarbūs veiksniai mažinant gaminamos produkcijos sąnaudas bei didinant rinkai teikiamos produkcijos konkurencingumą. Apsijungę augintojai turi galimybę pateikti didesnes homogeniškas vienarūšės kokybės produkcijos partijas. Apsijungę į gamintojų organizacijas turi galimybę gauti ES paramą bendriems investiciniams projektams, stiprinantiems gamintojų pozicijas rinkoje. Bendra ir kryptinga šalies mastu vykdoma marketingo politika leidžia aiškiau pozicionuoti daržovių augintojų produkciją Lietuvos ir kaimyninėse rinkose. Darbas su užsienio partneriais gali atverti užsienio rinkas. Rinkos santykių normalizavimasis su rytų šalimis (Rusija, Baltarusija) vėl atvertų anksčiau veikusias daržovių eksporto rinkas. Grėsmės 1. Tolesnė rinkų globalizacija Pasirašius laisvos prekybos sutartį (TTIP) su JAV į Lietuvos rinką

20 Santykinai žemos daržovių produkcijos rinkos kainos Didmeninės prekybos koncentracija 4. Klimato kaitos poveikis Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Mažėjančio ES finansavimo perspektyva gali patekti pigi, kokybiška o taip pat santykinai pigi genetiškai modifikuota produkcija iš JAV ir kitų Amerikos žemyno šalių. Daržovių kainos labai priklauso nuo kaimyninės Lenkijos kainų lygio. Lenkijos daržininkai veikia kooperuotai, nemaža dalis apsijungę į gamintojų organizacijas, turi didesnę derybinę galią perkant trąšas, pesticidus ir pan. Be to, kainų lygį tiesiogiai įtakoja santykinai mažas vidaus rinkos imlumas ir aštri konkurencija tarptautinėje rinkoje. Kitų šalių prekybos tinklų atėjimas į Lietuvos rinką. Tokiuose tinkluose preferencija būtų teikiama kitos šalies analogiškai produkcijai Dažnėjant ilgesniems sausringiems periodams, dažnėjant krušos atvejams, daržovių auginimas tampa labiau rizikingu ir reikalaujantis papildomų investicijų lietinimo sistemų ar apsaugos tinklų nuo krušos įrengimui. Taip didėja gaminamos produkcijos savikaina ir blogėja konkuravimo galimybės Esant aukštam emigracijos kaimo vietovėse mastui, didele problema tampa apsirūpinimas kvalifikuotais specialistais bei sezoniniais darbininkais. Darbo jėgos pasiūlos mažėjimas objektyviai didina darbo jėgos kaštų dalį produkcijos savikainoje. Daržininkystės plėtra gali sulėtėti sumažėjus ar nutraukus ES ir nacionalinės paramos schemas (išmokos, investicinė parama ir pan.). Tai gali esminiai riboti ūkių galimybes įgyvendinti investicinius projektus modernizuojant saugyklas, įsigyjant modernią produktų apdorojimo, saugojimo ir prekinio paruošimo įrangą. Atskirų veiksnių sąsaja daržovių sektoriuje SSGG matricoje (12 lentelė).

21 Didėjanti paklausa Lengvesnis įdarbinimas ES ir nacionalinė parama Kooperacijos plėtra Kolektyvinis marketingas Eksporto rinkos Globalizacija, kitų šalių konkurencija Mažėjantis ES finansavimas Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Klimato kaitos poveikis Rinkų koncentracija Kainų ir paklausos nestabilumas lentelė. Daržovių sektoriaus SSGG (SWOT) veiksnių įtakos analizės matrica Savybių įtaka Galimybės (O) Grėsmės (T) Šiuo metu Iš viso Ateitis Stiprybės (S) O1 O2 O3 O4 O5 O6 T1 T2 T3 T4 T5 T6 Galimybės (O) S1 Išvystyta techn. bazė ir infrastruktūra O1 S2 Kompetencija O2 S3 Gera kokybė O3 S4 Specializacija O4 S5 Ūkių didėjimas O5 S6 Kooperacija Silpnybės (W) Grėsmės, problemos, rizika W Nėra strategijos T1 1 W 2 Silpna rinkodara T2 W 3 Lankstumo stoka T3 W 4 Didelės sąnaudos T4 W Bendradar T5 5 W 6 biavimo stoka Konsultavimas ir mokymai Iš viso

22 22 Kiekvienos eilutės ir stulpelio galutinis rezultatas (balų suma), rodo atskiro veiksnio reikšmę strategijos formavimo prioritetui: labiausiai teigiamos reikšmės stiprybėms ir galimybėms, o mažiausiai neigiamos silpnybėms ir grėsmėms. Apibendrinant SSGG analizę (veiksnių kompleksinį įvertinimą), įvardintos daržininkystės sektoriaus tolesnės plėtros priemonės. SO būtinos veiklos pajėgumo stiprinimui: tolesnis techninės bazės ir infrastruktūros stiprinimas, siekiant pilniau ir geriau patenkinti augančią paklausą vidaus ir užsienio rinkose, pasinaudojant es teikiamomis paramos schemomis; daržovių augintojų ir konsultantų profesinės kompetencijos didinimas, diegiant inovacijas ir įvaldant kolektyvinio marketingo instrumentus; kooperacijos formų rėmimas įsikuriant ir veikiant, taip sukuriant prielaidas gamybos, produkcijos kokybės gerinimo programų įgyvendinimui formuojant prekybos tinklams reikalingus produkcijos kiekius ir užtikrinant stabilią produkcijos kokybę ir, kas svarbiausia, stiprinant augintojų derybinę galią. WO silpnybių įveikimo ir galimybių išnaudojimo priemonės: rinkodaros stiprinimas, formuojant kolektyvinio marketingo struktūras kooperuotuose dariniuose, pasinaudojant es paramos teikiamais instrumentais; gamybos sąnaudų mažinimas, pasinaudojant lengvesnėmis sezoninių darbuotojų įdarbinimo galimybėmis, profesinėmis konsultacijomis, perimant gerąją kitų gamintojų patirtį; kooperacijos rėmimas, taip stiprinant ūkinių subjektų bendradarbiavimo stiprinimą ir didinant daržovių gamybos programų lankstumą. ST stiprybių išnaudojimo priemonės, taikomos grėsmėms išvengti: prioritetas specializuotų ūkių bei jų kolektyvinių darinių kūrimuisi, leis savalaikiai suformuoti gyvybingas daržovių augintojų struktūras, leidžiančias su santykinai mažomis sąnaudomis gaminti konkurencingą produkciją ir atlaikyti globalios rinkos spaudimą; derybinės pozicijos stiprinimas leis gauti aukštesnes kainas, kas sukurs realias galimybes išlaikyti kvalifikuotus darbininkus ūkiuose bei leis minimizuoti kainų ir paklausos svyravimo netolygumus rinkoje; naujų tausojančių technologijų, laistymo, apsauginių dangų ir pan. sistemų diegimas leis mažinti klimato kaitos poveikį sektoriui ir garantuos stabilias pajamas. WT priemonės minimizuojančios silpnybes grėsmėms išvengti. specializuotų mokymų ir konsultavimo aktyvinimas leis mažinti gaminamos produkcijos savikainą, pagrįs kolektyvinės veiklos ekonominę ir derybinę naudą, leis diegti naujau-

23 23 sias technologijas bei sukurs prielaidas gamybinės infrastruktūros modernizavimui bei gamybinių programų sinchronizavimui rinkos poreikiams. Remiantis šia SSGG matrica, nustatytos strateginės alternatyvos ir pasirinkti atitinkami sprendimai (2.4.2 poskyris) Potencialių gamintojų organizacijų skaičius daržovių ir pievagrybių sektoriuje Deklaruoti 2016 m. daržovių plotai pateikti 13 lentelėje 13 lentelė. Daržovių plotai deklaruoti 2016 m. Savivaldybės pavadinimas Deklaruotas Dalis nuo viso I regionas II regionas plotas ploto, proc. Kėdainių r. sav. 782,84 14,4 782,84 Panevėžio r. sav. 383,06 7,1 383,06 Šiaulių r. sav. 358,01 6,6 358,01 Radviliškio r. sav. 249,75 4,6 249,75 Kelmės r. sav. 179,31 3,3 179,31 Pasvalio r. sav. 152,96 2,8 152,96 Šakių r. sav. 347,63 6,4 347,63 Kauno r. sav. 205,42 3,8 205,42 Jonavos r. sav. 143,08 2,6 143,08 Ignalinos r. sav. 305,21 5,6 Biržų r. sav. 267,11 4,9 Iš viso Lietuvoje 5431, , ,97 Dalis, proc. 24,4 27,2 Nustatant potencialių gamintojų organizacijų kūrimosi perspektyvas, analizuoti trys segmentai: 1. Šiltnamių daržininkystė. Šiame sektoriuje jau susiformavo viena gamintojų organizacija, jungianti didžiąją dalį pomidorų, agurkų, salotų ir kitų šiltnamių daržovių augintojų. Tikimybė, kad šiame segmente formuosis dar viena gamintojų organizacija yra nedidelė. 2. Lauko daržoves auginantys ūkiai. Nemaža šių ūkių yra apsijungę į kooperatyvus, dažniausiai teritoriniu auginamos vyraujančios daržovių rūšies principu. Deklaruotų plotų ir stambiausių augintojų pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje analizė leidžia teigti, kad artimiausiu laiku Lietuvos teritorijoje galėtų formuotis dvi gamintojų organizacijos. Kaip išryškina 13 lentelėje, viena gamintojų grupė galėtų apjungti stambiuosius daržovių augintojus Šiaurės-vidurio Lietuvoje: Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Kelmės, Pasvalio bei šalia jų esančiose savivaldybėse. Ji apjungtų ūkius, kurių plotai sudaro 24,4 proc. nuo visų daržovėmis apsodintų plotų.

24 24 Antra gamintojų organizacija potencialiai galėtų apjungti stambiuosius daržovių augintojus ir jau esančius kooperatyvus Vidurio Lietuvoje: Kėdainių, Šakių, Kauno ir Jonavos bei šalia jų esančiose savivaldybėse. Ji apjungtų ūkius, kurių plotai sudaro 27,2 proc. nuo visų daržovėmis apsodintų plotų. 3. Pievagrybius auginantys ūkiai. Šiame segmente yra nedidelis augintojų skaičius, darantis tikrai nemažą apyvartą. Tikėtina, kad pievagrybių augintojai potencialiai yra suinteresuoti sukurti gamintojų organizaciją. Apibendrinant galima teigti, kad artimiausiu laikotarpiu (per 2 3 metus) Lietuvoje galėtų įsikurti trys potencialiai naujos gamintojų organizacijos Vaisių ir daržovių augintojų kooperavimosi trikdžiai ir poreikiai Nyderlandų ir Belgijos patirtis plėtojant gamintojų organizacijas sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose Apie 90 proc. vaisių ir daržovių augintojų Nyderlanduose ir Belgijoje yra gamintojų organizacijų nariais ir tai yra didžiausi skaičiai visoje ES. Didele dalimi tai nulėmė, kad istoriškai šalių augintojai jungėsi į kooperatyvus, kurie buvo ir yra labai aktyvūs rinkoje. Be to didžioji dalis išaugintų vaisių ir daržovių yra skiriama eksportui, kuriam reikia sudaryti dideles partijas vienarūšės produkcijos ir užtikrinti pastovų tiekimą. Įsigaliojus ES vaisių ir daržovių reglamentui, beveik visi šie kooperatyvai automatiškai buvo pripažinti kaip Gamintojų organizacijos. Iki šiol išliko paradoksali situacija, kai augintojai žino, kad yra kooperatyvo nariais, tačiau kad priklauso GO net nenutuokia. Diskutuojant su GO administracijomis, išaiškėjo, kad jos stengiasi kad kuo daugiau augintojų prisijungtų prie organizacijų, tačiau yra labiau suinteresuotos ne tiek didinti savo narių kiekį ar realizuojamos produkcijos apimtis, kiek mažinti konkurenciją su neorganizuotais augintojais, tuo didinant produkcijos koncentraciją ir įgaunant daugiau derybinių galių su didmenine prekyba. Nyderlandų vaisių ir uogų augintojai pripažįsta, kad gamintojų organizacijų (kooperatyvų) patrauklumas yra glaudžiai susietas su įvairiomis subsidijuojamomis priemonėmis taikomomis tik GO nariams. Skiriamos lėšos produkcijos planavimui, logistikai, prekiniam paruošimui ir pakavimui, saugyklų modernizavimui yra žymiai lengviau įsisavinamos ir yra efektyviau išnaudojamos didesnės organizacijos mastu. Per GO remiama produktų reklama ir inovacijos, taip pat prisideda, kad GO nariai gali gauti didesnę kainą už savo išaugintą produkciją. Viena iš GO patrauklumo didinimo priemonių produkcijos kokybės kontrolės sertifikatai. Pavieniai augintojai patirtų didžiules išlaidas sertifikuodami savą produkciją pagal įvairias

25 25 tarptautines ir nacionalines kokybės kontrolės schemas, tačiau sertifikuojant centralizuotai, didelė dalis išlaidų gali būti padengiama iš ES subsidijų. Taip pat svarbus motyvas GO patrauklumui didinti yra galimybė nusamdyti profesionalius buhalterius, ekonomistus ir pardavimo vadybininkus. Pagal Bunte ir kt. (2011) metais atliktą GO ir augintojų tyrimą, finansinis motyvas yra vienas svarbiausių veiksnių, apsprendžiančių augintojų prisijungimą prie GO ar esamo nario dalyvavimą operacinėse programose. Ypač svarbus veiksnys subsidijos investicijoms į ilgalaikį turtą, kurios vidutiniškai kasmet siekia apie 60 proc. nuo visų subsidijų Nyderlandų GO. Tuo tarpu, Belgijoje investicijoms GO skiria tik apie 25 proc., o labiau finansuoja įvairias veiklas. Tiesa, mažesnės ir vėliau susikūrusios GO, kaip ir Nyderlanduose, paramą daugiausia naudoja investicijoms į ilgalaikį turtą. Kita vertus, gamintojų organizacijų siekis surinkti dideles partijas vienarūšės produkcijos ir parduoti didmena, nėra patrauklus ūkininkams, auginantiems įvairiarūšę produkciją ar mažiau paplitusius vaisius ir daržoves. Šiuo atveju, pasak atlikto tyrimo, tokie ūkininkai yra labiau linkę individualiai prekiauti nišiniais produktais. Augintojų susijungimas į organizacijas, be tiesioginės paramos, leidžia kiekvienam nariui sumažinti individualias išlaidas, nes dideliems užpirkimams (tarai, augalų apsaugos priemonėms, trąšoms, technikai, sodinamajai medžiagai ir t. t.) galioja mąsto ekonomikos dėsniai. Net ir užsakant mokslinius tyrimus, individualus augintojas gali tikėtis paruoštų mokslinių rekomendacijų kokybiškesnių ir pigiau, nes tyrimų finansavimas vyksta per GO ir kaštai proporcingai yra padalijami visiems nariams. Tokiu būdu gali būti vykdomi plačios apimties ir brangiai kainuojantys tyrimai, kokių negalėtų užsakyti ir finansuoti pavieniai ūkininkai. Abiejų šalių GO stengiasi pritraukti užsienio šalių augintojus. Tokiu būdu galima išplėsti rinkas ir / arba pateikti savo rinkai pigesnės ar trūkstamos produkcijos. Pagrindinis skirtumas tarp Belgijos ir Nyderlandų vaisių ir daržovių rinkos organizavimo yra produkcijos pardavimo būdai. Nyderlandai tradiciškai visą prekybą vaisiais ir daržovėmis vykdo per aukcionus. Belgijos GO diversifikuoja savo prekybos kanalus, pereidami prie pardavimų pagal kontraktus ir išankstinius užsakymus. Tokiu būdu, jų nuomone, lengviau yra planuoti gamybos apimtis, pateikimo į rinką atskirų produktų kiekius ir grafiką, lengviau suderinti atskirų augintojų interesus. Parduodant augintojų produkciją per Nyderlanduose veikiančią aukcionų sistemą, sunkiau sureguliuoti produkcijos srautus ar vykdyti įsipareigojimus užsakovams. Be to, aukcionų administracijai tenka didelė atsakomybė realizuoti visų augintojų produkciją laiku, ypač kai prekiaujama greitai gendančiomis uogomis arba daržovėmis.

26 26 Belgijos GO jau pripažįsta, kad net ir jų narių pateikiami produkcijos kiekiai yra per maži didiesiems pirkėjams. Dėl šios priežasties, praktiškai visos Belgijos GO jungiasi į vieną asociaciją LAVA, kad galėtų sukoncentruoti dar didesnius produkcijos kiekius Latvijos patirtis plėtojant gamintojų organizacijas daržininkystės sektoriuje Jei Lietuvoje iki šiol yra tik viena pripažinta GG, tai Latvijoje dar 2007 m. pabaigoje pripažinimą GG gavo dvi kooperatinės bendrovės Mūsmāju Dārzeņi ir Baltijas dārzeņi (Ramanauskas, 2013). Analizė leido nustatyti, kad Latvijos kooperatyvų GG veiklos modeliai yra skirtingi (4 pav.). a) b) Prekybos centras Kooperatyvas Prekybos centras Kooperatyvas n n Kooperatyvo nariai Kooperatyvo nariai Produkcija Produkcija Pinigai Pinigai 4 pav. Latvijos kooperatyvų-gg veiklos modeliai Šaltinis: Žemdirbių gamintojų grupių veiklos ypatumai kaimyninėse šalyse bei patirties priėmimo galimybės. ( ). Lietuvos kaimo tinklas. Užsakovas NMA prie ŽŪM. Nr. MR-11/10/18. Vadovas G. Radzevičius. Kooperatyvo Baltijas dārzeņi veikla organizuota pagal centralizuotą modelį (žr. pav. a variantą). Atsakydama į klausimą, kaip organizuota kooperatyvo veikla, direktorė paaiškino, kad visi kooperatyvo nariai turi savo sandėlius, o vaisių ir daržovių prekinis paruošimas vyksta viename prekybos centre netoli Rygos. Nariai parduoda kooperatyvui savo išaugintus produktus, po to specializuotose kooperatyvo patalpose jie paruošiami prekybai valomi, rūšiuojami, pakuojami ir parduodami vartotojams (prekybos tinklams). Kooperatyvo išlaidos finansuojamos iš produkcijos pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo. Kooperatyvas vienija beveik visus šiltnaminių daržovių augintojus. Ji jungia 17 narių įvairiose Latvijos vietose. Beveik 90 proc. investicijų buvo skirtos prekinio paruošimo centrui, į kurį suvežama didžioji dalis realizuojamos produkcijos. Bendra investicijų vertė daugiau kaip 10 mln. latų (su finansine parama), Nariai einamųjų įnašų nedaro, kooperatyvo pajamos tai skirtumas tarp kainos, už kurią parduodama produkcija, ir kainos, kuri mokama augintojui. Nustatant supirkimo kainą, atsižvel-

27 27 giama į tai, kiek bus išlaidų prekiniam parengimui ir kiek lėšų reikia kooperatyvui išlaikyti. Pelno nesiekiama, taigi nekyla ir jo paskirstymo problemų. Kooperatyvas plečia veiklą, apyvarta kasmet auga 5 10 proc. Priimant naujus narius, siekiama išplėsti produkcijos asortimentą, sušvelninti gamintojų tarpusavio konkurenciją. Orientuojamasi pirmiausia į vietinę rinką, iš esmės valdoma šiltnamių daržovių pasiūla, reguliuojant narių produkcijos auginimą. Siekiama planuoti gamybą, siekiant užtikrinti tolygų produkcijos tiekimą ištisus metus. Kooperatyvo Mūsmāju Dārzeņi veikla organizuota pagal decentralizuotą modelį (žr. pav. b variantą). Nariai pagamintus produktus laiko savo sandėliuose, patys juos rūšiuoja, fasuoja ir parduoda, o rinkodarinį darbą ir realizavimą koordinuoja kooperatyvo administracija. Šiuo atveju kooperatyvas veikia rinkoje kaip GG narių agentas, vedantis derybas su prekybos centrais dėl produkcijos pardavimo kainų, derinantis užsakymų realizavimo sąlygas prekybos centruose renka informaciją apie produktų poreikį, tikslina duomenis apie kooperatyvo narių turimų produktų atsargas bei praneša kur, kokių, kiek ir kada reikia jų pateikti (kooperatyvo vardu ir su jo važtaraščiais). Prekybos centrams atsiskaičius su kooperatyvu, pastarasis atsiskaito su savo nariais. Kooperatyvo išlaidoms padengti nariai moka mokesčius (nustatytą proc. nuo pardavimų pajamų). Kooperatinė bendrovė Mūsmāju Dārzeņi, registruota 2006 m. pabaigoje, sujungė lauko daržovių augintojus prekybos tinklų tiekėjus. Bendrovė minėto projekto metu parengė pripažinimo planą ir 2007 m. rudenį buvo pripažinta gamintojų grupe. Iš pradžių buvo 5 nariai, o dabar yra 10 narių iš įvairių Latvijos vietų. Kiekvienas ūkis turi savo specializaciją. Bendras visų koop. narių dirbamos žemės plotas per 1000 hektarų. Kooperatyvo realizuotoji produkcija per dviejus metus išaugo dvigubai. Narių ūkiuose užauginama ir per GG parduodama daugiau kaip 16 tūkst. t daržovių ir bulvių, kurios ištisus metus pristatomos ne tik Latvijos prekybos centrams (jiems tenka apie 80 proc. pardavimų), bet ir mokykloms, vaikų darželiams, taip pat eksportuojamos. Rinkai tiekiama apie 40 pavadinimų produkcijos. Kooperatyvas yra įdiegęs kelis produkcijos kokybės standartus Global gap ir Beer seed, taip pat ISO9000. Kooperatyvas baigė vykdyti pripažinimo planą, parengė ir pateikė tvirtinti GO veiksmų programą. Į klausimus, kokią GG gauna finansinę paramą ir kaip ji apskaičiuojama, kooperatyvo respondentai atsakė, kad pagal pradinį pripažinimo planą buvo numatyta įgyvendinti investicijos bendrai 3 mln. latų sumai. Vėliau pripažinimo planas buvo kasmet koreguojamas, o faktinės investicijos sudarė apie 4 mln. latų. Iš ES ir valstybės paramos kompensuota 75 proc. šių investicijų vertės. Be to, papildomai gauta parama GG įsikūrimui ir administracinėms išlaidoms. Į klausimą, kokiems tikslams naudojama finansinė parama, buvo atsakyta, kad pasinaudojus teikiama investicine parama GG buvo modernizuoti sandėliai, įsigyta daržovių valymo, plo-

28 28 vimo, pakavimo, skutimo, virimo, plastikinės taros plovimo įranga. Tai leido pateikti paruoštus prekybai, didesnės pridėtinės vertės produktus. Kooperatyvo strategijos ypatybė visos investicijos vykdomos tik narių ūkiuose, nėra centralizuotų sandėlių ir prekinio paruošimo centro. Laikomasi nuomonės, kad tai netikslinga, nes narių ūkiai vienas nuo kito labai nutolę, išsibarstę po visą Latviją. Pateikdamas prekių partiją, narys pats rašo du važtaraščius pagal vieną narys parduoda produkciją kooperatyvui, pagal kitą kooperatyvas parduoda tą patį produkcijos kiekį pirkėjui. Kiekvienas narys turi jam priskirtą važtaraščių numerių seriją. Pažymėtina, kad abiejuose važtaraščiuose kaina nurodoma ta pati, kooperatyvas netaiko kainos maržos ir pajamų iš realizavimo negauna. Kooperatyvo pajinis kapitalas nedidelis 5000 latų. Kadangi pelno nesiekiama, nekyla ir jo paskirstymo problemų. Kooperatyvo išlaikymui užtikrinti nariai kas mėnesį sumoka 3 proc. nuo savo realizacinių pajamų, jo administracinė veikla taip pat finansuojama iš gaunamos paramos. Organizuota kooperatyvo narių veikla palengvino pagamintos produkcijos realizavimą, leido gauti aukštesnes ir pastovesnes pardavimo kainas. Jei už kilogramą daržovių gaunama vienu santimu daugiau, tai, esant dabartinei realizacijos apimčiai, gaunama 160 tūkst. latų papildomų pajamų. Bendradarbiavimas leido sumažinti gamintojų tarpusavio konkurenciją, padėjo pajusti kooperuotos veiklos naudą. Latvijos GG taikomiems modeliams bendra tai, kad abu kooperatyvai nesiekia pelno. Jų tikslas didinti narių pajamas, organizuotai realizuojant produkciją. Abiejų GG vadovai nurodė, kad į kooperatyvą jungiasi stambesnieji ūkiai. Smulkūs ūkiai, nors jiems dalyvavimas kooperatyvuose gyvybiškai reikalingas, jau negali įvykdyti veikiančių GG keliamų reikalavimų. Taigi aiškėja, kad smulkesnieji ūkiai galėtų susijungti bendrai veiklai, jei jiems būtų teikiama papildoma tiek finansinė, tiek konsultacinė parama Lenkijos patirtis plėtojant gamintojų organizacijas sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose Lenkija, tapusi ES nare, sustiprino veiksmus, skatinančius žemdirbių bendrą veiklą ir panaudojo rėmimo mechanizmą agroverslo struktūriniams pokyčiams. Taikomas dviejų rūšių kooperacijos rėmimas: vaisių ir daržovių gamintojų grupių ir organizacijų rėmimas; kitų žemės ūkio produktų gamintojų grupių rėmimas. Gamintojų grupių rėmimas pagal ES galiojančią tvarką pradėtas dar prieš Lenkijai tampant ES nare, 2000 m. priėmus reguliuojančius įstatymus. Parama žemės ūkio produkcijos gamintojų grupėms teikiama 5 metus nuo grupės pripažinimo datos. Ši parama neapmokestinama juridinių asmenų pajamų mokesčiu. Žemės ūkio produkcijos gamintojų grupės neapmokestina-

29 29 mos nekilnojamojo turto mokesčiu, jei pastatai ir statiniai naudojami tik grupės narių ūkiuose pagamintų produktų realizavimo veiklai. Įstojus į ES, finansinė parama gamintojų grupėms teikiama iš Kaimo plėtros programos lėšų. Lenkijoje gamintojų grupių nariais gali būti fiziniai asmenys, organizaciniai vienetai, neturintys juridinio asmens teisių, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Grupė turi veikti kaip ūkinis vienetas, turintis juridinio asmens teises. Parama skiriama gamintojų grupių kūrimui ir jų administracinei veiklai palengvinti siekiant: gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją priderinti prie rinkos reikalavimų; bendrai pateikti į rinką prekes, įskaitant pasirengimą pardavimui, pardavimų centralizavimą ir tiekimą didmenininkams; nustatyti bendras informavimo apie gamybą, ypač apie derliaus nuėmimą ir turimas atsargas, taisykles. Pagal Lenkijos Kaimo plėtros plano m. kryptį Žemės ūkio gamintojų grupės pripažintoms grupėms 5 metus buvo teikiama finansinė parama įsikūrimui ir administracinei veiklai bei investicijoms. Rėmimo kvota skaičiuojama procentais nuo parduotos produkcijos, pagamintos narių ūkiuose, vertės. Nuo parduotos produkcijos, neviršijančios 1 mln. eurų, rėmimo norma pirmaisiais ir antraisiais metais yra 5 proc., trečiaisiais 4 proc., ketvirtaisiais 3 proc., penktaisiais 2 proc., nuo parduotos produkcijos, viršijančios 1 mln. eurų rėmimo norma pirmaisiais ir antraisiais metais yra 2,5 proc., trečiaisiais 2 proc., ketvirtaisiais ir penktaisiais 1,5 proc. Bendra paramos suma grupei negali viršyti 100 tūkst. eurų pirmaisiais ir antraisiais, 80 tūkst. eurų trečiaisiais, 60 tūkst. eurų ketvirtaisiais, 50 tūkst. eurų penktaisiais metais. Gamintojų grupės taip pat gali gauti kreditus investiciniams projektams žemės ūkyje, žemės ūkio produkcijos perdirbime ir teikiant žemės ūkio paslaugas. Kreditai gali būti panaudoti ir žemės ūkio ar žuvininkystės produktų perdirbimo bendrovių akcijoms ar pajams pirkti. Gamintojų grupių įsisteigimo rėmimas Lenkijoje bus taikomas ir m. programiniu laikotarpiu, kai tuo tarpu Lietuvoje ši žemdirbių kooperacijos skatinimo priemonė į Kaimo plėtros programą įtraukta pirmą kartą. Reikalavimai paramai gauti pagal metų KPP Lenkijoje naujame programavimo laikotarpyje pasikeitė. Paramą gali gauti naujai įkurti juridiniai asmenys, sudaryti tik iš fizinių asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą, parengę verslo planą 5 metams ir pripažinti gamintojų grupe. Metinės išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal metinę parduotos produkcijos vertę atitinkamai yra: 10, 8, 6, 5 ir 4 proc. (Rozporządzenie, 2016). Palyginus paramos GG įsisteigimui rodiklius, matome, kad paramos dydis ir numatoma jos aprėptis, net ir atsižvelgus į skirtingą šių šalių gyventojų skaičių ir bendrosios žemės ūkio

30 30 produkcijos apimtį, Lenkijoje yra žymiai didesnė nei Lietuvoje (14 lentelė). Numatoma, kad Lenkijoje per m. laikotarpį turėtų naujai įsisteigti 1809 naujos gamintojų grupės, t. y., daugiau nei jų buvo įregistruota per 25 m. laikotarpį. 14 lentelė. Numatomos paramos žemdirbių GG įsisteigimui Lietuvoje ir Lenkijoje m. rodikliai (Lietuvos kaimo..., 2015, Program rozwoju..., 2015) Šalys Viešoji parama GG įsisteigimui (mln. eurų) Numatomas įsisteigti GG skaičius Paramą gavusių valdų skaičius Lietuva 1, Lenkija 403, ES vaisių ir daržovių rinkos tvarkymas pagrįstas gamintojų organizacijų kūrimosi skatinimu ir jų rėmimu. Tai rinkos reguliavimo priemonė, padedanti sukurti stiprią sodininkų ir daržininkų savivaldą, gebančią išspręsti svarbiausias rinkos gamybines ir prekybines problemas, prisiimti atsakomybę už rinkos būklę. Pirmosios tokio tipo organizacijos Europos Bendrijoje susikūrė 1972 m. kaip ilgų ieškojimų surasti efektyvią priemonę laisvosios rinkos sąlygomis suderinti augintojų, perdirbėjų, prekybininkų bei vartotojų interesus rezultatas. Lenkijoje, kaip ir kitose ES šalyse, GO vadovaujasi ES direktyvomis ir anksčiau minėtais įstatymais, kurie reglamentuoja ir kooperatyvų bei GO veiklą: COUNCIL REGULATION (EC) No 2200/96 on the common organization of the marketing fruit and vegetables ir Council Regulation 1698/2005 on support for rural development by the European Agricultural Fund for Rural Development. Pagrindiniai ES reglamentai, nustatantys bendrą vaisių ir daržovių rinkos organizavimą ypatingą vaidmenį šioje rinkoje suteikia tam tikra tvarka pripažintoms ir įregistruotoms gamintojų organizacijoms. Jos yra šio sektoriaus bendrojo rinkos organizavimo pagrindinis elementas. Lenkijoje įstatymiškai vaisių ir daržovių rinkos reglamentavimas įtvirtintas 2003 m. Pagrindiniai gamintojų organizacijoms keliami reikalavimai yra planuoti gamybą ir pritaikyti ją prie paklausos, ypač pagal kiekį ir kokybę, realizuoti organizacijos narių produktus ir koncentruoti pasiūlą, mažinti gamybos kaštus ir stabilizuoti produkcijos kainas, racionaliai naudoti gamtinius išteklius. Lenkijoje, kaip ir kitose valstybėse narėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, kooperacijos pagrindais besitvarkantys vaisių ir daržovių augintojų junginiai gali siekti būti pripažinti gamintojų grupe, kad vėliau ji būtų pripažinta gamintojų organizacija. Tokiai gamintojų grupei taikomas penkerių metų pereinamasis laikotarpis pripažinimo gamintojų organizacija sąlygoms įvykdyti. Siekdama įvykdyti pripažinimo reikalavimus, gamintojų grupė pateikia etapais išdėstytą pripažinimo planą. Preliminariai pripažintos gamintojų grupės gali gauti finansinę paramą įsteigimo ir administravimo išlaidas padengti ir iš dalies kompensuojamus

31 31 kreditus pripažinimo plano vykdymo priemonėms finansuoti. Investicijoms skirta parama iki 2012 m. siekė 75 proc. 50 proc. ES lėšų ir iki 25 proc. iš nacionalinio biudžeto. Gamintojų organizacijoms taikoma kitokia parama tai dalinis finansavimas jų sudaryto veiklos fondo numatytai veiksmų programai vykdyti. Paramos dydis iki 4,1 proc. gamintojų organizacijos rinkoje parduodamos produkcijos vertės. Paramos dydis gali būti padidintas iki 4,6 proc. parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,1 proc. parduodamos produkcijos vertės, naudojama tik krizių prevencijos ir valdymo priemonėms. Be to, Lenkijoje numatyta papildoma nacionalinė pagalba. GO turi galimybę gauti kompensacijas už į rinką nepateiktus vaisius ir daržoves. Parama gali būti skiriama atsiradus rinkoje perteklinės produkcijos. Esant vaisių ir daržovių produkcijos pertekliui, siekdamos, kad minėtos produkcijos kainos nenukristų žemiau nei savikaina, gamintojų organizacijos gali nuspręsti dalies produkcijos netiekti į rinką ir ją išdalyti labdarai ar kitaip panaudoti, tačiau praktiškai šia parama beveik nesinaudojama dėl kompensacijų menkumo. Lenkija turi pripažintų žemdirbių gamintojų grupių kūrimo ir veiklos 15 metų patirtį, kai 2000 m. įsigaliojo gamintojų organizacijų ir grupių kūrimąsi ir veiklą reglamentuojantys įstatymai. Pagal Nacionalinio kaimo tinklo duomenis (15 lentelė) iš pradžių susidomėjimas gamintojų grupių kūrimu buvo mažas m. pagal įstatymą dėl gamintojų grupių susikūrė 8, o 2006 m. 50 gamintojų grupių. Taigi net Lenkijos įstojimas į ES 2004 m. labai nepaspartino gamintojų grupių kūrimosi. Lenkijos autoriai (Wiatrak, 2015) pažymi, kad to priežastimi galėjo būti žemdirbių nepalankumas narystei ES, o taip pat rėmimo kompleksiškumo, ypač konsultacinės paramos, trūkumas. 15 lentelė. Lenkijos žemdirbių gamintojų grupių, įregistruotų pagal įstatymą dėl gamintojų grupių, skaičius (Wiatrak, 2015) Metai Gamintojų grupių skaičius Nuolatinis gamintojų grupių skaičiaus augimas pastebimas, įgyvendinant m. Lenkijos Kaimo plėtros programą m. įregistruota 104, o 2013 m. jau 389 naujos gamintojų grupės m. pabaigoje jau veikė 1383 grupės. Faktiškai iki 2013 m. įregistruotų grupių buvo kiek daugiau, tačiau dalis (apie 5 proc.) buvo išbraukta iš grupių rejestro, nes nevykdė keliamų reikalavimų arba tarp narių kilo nesutarimų dėl veiklos. Visose Lenkijos gamintojų grupėse 2013 m. buvo nariai, vidutiniškai apie 20 narių vienoje grupėje.

32 32 Daugiausia narių jungė tabako gamintojų grupės (11122 nariai), nors buvo tik 11 tokių grupių. Didesnį narių skaičių dar turėjo kiaulininkystės (5038), pieno (4187), javų ir aliejinių kultūrų (2729) ir paukštininkystės (1535) gamintojų grupės. (Pieczyński, 2015) Gamintojų grupių išsidėstymas šalyje yra netolygus (5 pav.). Jis priklauso ne tik nuo žemės ūkio naudmenų kiekio. Daugiausia gamintojų grupių kuriasi tuose regionuose, kur dominuoja prekiniai specializuoti ūkiai. Smulkūs ūkiai menkai suinteresuoti bendra veikla, nes net apsijungę sunkiai gali įvykdyti gamintojų grupėms keliamus gamybos apimties reikalavimus. Išimtis gali būti ten, kur užsiimama darbui imliomis žemės ūkio kryptimis. Taigi žemdirbių organizuotumo lygiui turi įtaką ne ūkių skaičius, o jų dydis ir specializacija pav. Gamintojų grupių skaičius Lenkijos vaivadijose 2014 m. (Pieczyński, 2015) Narių skaičius grupėse labai nevienodas (6 pav.). Didesnį narių skaičių turi tabako augintojų gamintojų grupės, taigi ir vidutinis grupės narių skaičius yra tose vaivadijose, kur auginamas tabakas.

33 (7,5) 905 (11,3) 1926 (15,7) 624 (7,0) 2336 (54,3) 854 (11,9) 5521 (13,0) 781 (10,5) 1630 (12,2) 932 (10,6) 193 (6,7) 276 (7,3) 1002 (52,7) 2898 (161,0) 3436 (78,1) 4276 (129,6) 6 pav. Gamintojų grupių narių skaičius Lenkijos vaivadijose 2014 m. (skliausteliuose vidutinis narių skaičius grupėje, Pieczyński, 2015) Lenkijoje pripažįstama, kad nepaisant rimtos finansinės paramos, gamintojų grupių nėra labai daug. Gamintojų grupių gauta finansinė parama 2008 m. siekė 24,6, 2009 m. 54,6, 2010 m. 67,1, 2011 m. 84,0, o 2012 m. 113,3 mln. zlotų m. laikotarpiu ji išaugo 4,6 karto. Atskira, gana palanki gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų rėmimo tvarka veikia vaisių ir daržovių sektoriuje. Sodininkystė ir daržininkystė yra svarbūs Lenkijos žemės ūkio sektoriai. Vaisių ir daržovių dalis Lenkijos bendrojoje žemės ūkio produkcijoje sudaro 12,6 proc., o bendrojoje augalininkystės produkcijoje 23,7 proc. (16 lentelė).