LIETUVOS KAIMIŠKŲJŲ VIETOVIŲ DEAGRARIZACIJOS VEIKSNIAI IR REZULTATAI

Transcription

1 LIETUVOS KAIMIŠKŲJŲ VIETOVIŲ DEAGRARIZACIJOS VEIKSNIAI IR REZULTATAI Viktorija Jarmaliūnaitė Lietuvos žemės ūkio universitetas Įvadas Daugelis autorių, apžvelgdami ir nagrinėdami kaimo svarbą bei funkcijas, daugiausia dėmesio skiria žemės ūkiui ir jo gaunamai produkcijai, kaip vienam svarbiausių kaimo veiklų uždavinių. Žemės ūkis laikomas vienu iš svarbiausių kūrėju tiek prekinių (privačiųjų), tiek neprekinių (viešųjų) gėrybių. Ne žemės ūkio sektorius (miškininkystė, žvejyba) padeda ūkininkams kurdamas ne tik prekines vertybes, bet ir viešąsias gėrybes. Tačiau nesėkmingos žemės ūkio veiklos atveju sumažėjus žemės ūkio sektoriui, sunyksta ne tik privačiųjų, bet ir viešųjų gėrybių kūrimas, o kaimo vietovė visapusiškai (ekonomiškai, socialiai, kultūriškai) degraduoja. Dauguma autorių sutinka su nuostata, kad kaimo deagrarizacijos yra ilgalaikis ir negrįžtamas procesas. Per pastaruosius metų Lietuvos kaimiškose vietovėse vyko intensyvi deagrarizacija, dėl kurios atskiruose regionuose žymiai sumažėjo žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų, ypač ūkinių junginių žemės ūkio bendrovių. Kai kuriose vietovėse, dažniausiai patraukliose rekreaciniu požiūriu, daugiausia miestiečiai, įsigijo vienkiemius ir įkūrė rezidencines sodybas, pritaikytas ilgalaikiam vasaros ir/ar trumpalaikiam savaitgalio poilsiui. [1] Norėdami nustatyti Lietuvos kaimiškos vietovės deagrarizacijos proceso dėsningumus, jį sąlygojančius veiksnius, deagrarizacijos raiškų kryptis, poveikį demografijos bei žemės naudojimo rodikliams, pagal LŽŪU Ekonomikos katedros parengtą metodiką [1] buvo nagrinėjami rajonai, kurių deagrarizacija vertinama pagal 8 rodiklių duomenis, nustatant kiekvieno iš 43 rajonų vietą (rangą) pagal kiekvieną atskirą rodiklį ir apskaičiuojant bendrą rodiklių rangų sumą pagal visus 8 rodiklius. Didėjanti rangų suma rodė didėjančią agrarizaciją, o mažėjanti deagrarizaciją. Šie rodikliai vienas kitą papildo ir suformuoja kaimo deagrarizacijos vaizdą nusakančią sistemą. 1 4 rodikliai išreiškė žemės naudojimo pobūdį t.y. kokia žemės naudmenų dalis skirta žemės ūkio gamybos poreikiams ir kaip šį galimybė panaudojama. 5 6 rodikliai netiesiogiai rodo gyvulininkystės šakų gamybos potencialą. 7 8 rodikliai išreiškė teritorijos ir gyventojų santykį, pabrėžiant gyventojų tankumą ir struktūrą, kaip svarbiausius elementus formuojančius darbo išteklius. Tyrimo tikslas išsiaiškinti kiek tampriai kaimiškos vietovės deagrarizacija susijusi su tos vietovės žemės kokybe, t.y. jos tinkamumu žemės ūkio produkcijos gamybai. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Atskleisti deagrarizacijos esmę ir dėsningumus; Nustatyti labiausiai ir mažiausiai deagrarizuotus Lietuvos rajonus. Tyrimo objektas deagrarizacijos skirtumai Lietuvos rajonuose. Tyrimo metodai. Iškeltai problemai tirti ir teoriniams rezultatams gauti naudoti šie metodai: sisteminė analizė, kokybinių ir kiekybinių parametrų analizė naudojant koreliacijos ir regresijos, loginių abstrakcijų, loginio modeliavimo ir kt. metodus. Rezultatai Kaimas erdvė, kur funkcionuoja žemės ūkio ir kitų kaimui būdingų verslų (miškininkystės, žvejybos, kaimo amatų, rekreacijos ir kt.) subjektai, neatsisakant ir kaimui nebūdingų verslų introdukcijos; taip pat natūralių išteklių regeneracijos bazė. [2] Kaimiškoji vietovė tai gyvenamoji vietovė, turinti mažiau kaip trys tūkstančius gyventojų, kurioje ne daugiau kaip trečdalis dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse ir kuri nėra įtraukta į miesto statusą turinčių gyvenviečių sąrašą. [5] Lietuvos kaimiškoje vietovėje vyko ir tebevyksta ryški deagrarizacija. Ji pasižymi tuo, kad praeityje dominavusias agrarines veiklas (tiek prekinių žemės ūkio žaliavų ir iš dalies gatavo maisto gamybą, tiek ir tos pačios paskirties gaminių skirtų tolesniam gamybiniam ir šeimos vartojimui) papildo kitos (dažniausiai prekinės)

2 veiklos, tiek susijusios su žemės ūkio produkcijos tolesniu perdirbimu (gilėjimo aspektas), tiek ir kaimiškai vietovei būdingų ar net nebūdingų veiklų skverbimasis (plėtimosi aspektas) [3]. Praeityje deagrarizacija buvo pirmiausia suprantama kaip kaimo gyventojų mažėjimas, tačiau šiuo metu kaimiškos vietovės deagrarizacija traktuojama platesniame kontekste kaip žemės ūkio žaliavinio sektoriaus dalies mažėjimas kaimiškos vietovės ištekliuose, privačiųjų ir viešųjų vertybių kūrime, užimtume, pajamose. Šia kryptimi vyko ir tebevyksta kaimiškos teritorijos struktūrų kiekybiniai ir struktūriniai pokyčiai visose šalyse, tik ne vienu laiku ir nevienodu greičiu. Dėl deagrarizacijos žemės ūkio sistema transformuojasi šiomis kryptimis: 1. Ieškoma žemės ūkio veiklai naujų nišų: imamasi ekologinio ūkininkavimo, pradedami auginti netradiciniai augalai ar gyvuliai, prekinis ūkis susiaurėja iki socialinio, pomėgių tenkinimo ūkio ir pan.); 2. Ryškėja kitų kaimo veiklų (ypač miškų ūkio ir miško pramonės) reikšmė tiek užimtumo, tiek kaime sukuriamų produktų bei paslaugų vertės struktūroje; 3. Gausėja natūralias gamtos gėrybes (grybus, uogas, valgomąsias sraiges ir kt.) pardavimui renkančių asmenų skaičius, susiformavo šių gamtos gėrybių pirminio perdirbimo bei realizavimo institucijų tinklas. Plečiasi kaimo, kaip visos šalies infrastruktūros, funkcija, realizuojama pirmiausia per nacionalinių ir regioninių parkų sistemą, tačiau ryškus infrastruktūrinio tinklo, skirto kaimo gyventojų poreikiams tenkinti (melioracijos, kultūros, sveikatos, ugdymo ir pan.), nykimas; 4. Vis daugiau rekreacinių savybių turinčių kaimo vietovių tampa rezidencinėmis ir t. t. [4] Įvertinus visų aštuonių rodiklių duomenis, nustatant kiekvieno iš 43 rajonų vietą (rangą) pagal kiekvieną atskirą rodiklį ir apskaičiuojant bendrą rodiklių rangų sumą pagal visus aštuonis rodiklius, buvo gauti rezultatai, kurie pateikti lentelėje. Juos įvertinus galima daryti išvadą, kad mažiausiai deagrarizuoti pasirodė Kauno, Jonavos, Kėdainių, Vilkaviškio rajonai, o labiausiai deagrarizuoti Zarasų, Molėtų, Varėnos, Ignalinos rajonai. Žemės ūkio paskirties žemės dalis bendrame plote yra gana reikšmingas rodiklis kaimiškos vietovės deagrarizacijai nustatyti. Dažnai, ne žemės ūkio paskirties žemė būna pramoniniai miškai, rekreaciniai plotai netoli miestų, didelės, netgi nacionalinės reikšmės valstybės globojami plotai, kur sukuriamos kitos privačiosios ir viešosios gėrybės. Didesnę negatyvią reikšmę vertinant deagrarizacija turi plotai, kurie yra degradavę, eroduoti, ar kitaip pažeisti, taip pat tokie plotai, kurie neturi jokios paskirties arba nėra dirbami. Vertinant žemės kokybės įtaką žemės naudojimui labai svarbus rodiklis, kuris buvo pasirinktas, yra pasėlių (apsėtų ir apsodintų) žemės ūkio naudmenose. Šio rodiklio kitimo tendencija ir ryšys su žemės kokybės balu pavaizduotas 1 paveiksle. % 100,0 80,0 60,0 y = 0,0102x 2 + 0,5742x + 28,914 R 2 = 0, ,0 20,0 0,0 31,1 33,2 34,1 35,7 36,6 37,5 38,0 39,1 40,2 41,1 42,7 45,5 47,5 50,0 52,0 Žemės kokybės balai Informacijos šaltinis 2003 m. žemės ūkio surašymo duomenys 1 pav. Apsėtų ir apsodintų plotų dalies žemės ūkio naudmenose ryšys su žemės kokybe Lietuvoje

3 Rango Nr. Lietuvos kaimo rajonų rangavimo pagal atskirus požymius rezultatai Rajonai 1. Žemės ūkio paskirties žemių dalis bendrame plote 2. Apsėtų ir apsodintų žemės ūkio naudmeno se 3. Prekinių augalų visame apsėtame ir apsodintam e plote 4. Apsėtų ir apsodintų bendrame plote 5. Melžiamųj ų karvių skaičius tenkantis 100 ha bendro ploto 6. Kitų gyvulių, perskaičiuo tų į sutartinius, skaičius tenkantis 100 ha bendro ploto 7. Gyventojų tankumas (skaičius 1 km 2 teritorijos) 8. Darbingo amžiaus gyventojų dalis, proc. 1. Kauno r Jonavos r., Kėdainių r Vilkaviškio r Radviliškio r Šiaulių r Pasvalio r Panevėžio r Jurbarko r Kaišiadorių r Plungės r Šilalės r Utenos r Šalčininkų r Švenčionių r Rokiškio r Ignalinos r Molėtų r Varėnos r Zarasų r Informacijos šaltiniai: Skaičiavimams naudoti 2001 m. gyventojų surašymo, 2003 m. žemės ūkio surašymo ir kiti LŽŪU Ekonomikos katedroje sukaupti duomenys. Rangų suma

4 Kuo geresnė žemės ūkio naudmenų kokybė, tuo didesnė jų dalis panaudojama intensyviausiu būdu, nes gerose žemėse garantuojama efektyvesnė gamyba: pasiekiamas didesnis darbo našumas, didesnis pelningumas. Mes nustatėme, kad kintant žemės kokybei, kinta ir pasėlių struktūra. Pokyčio kriterijumi buvo pasirinkta prekinių augalų 1 pasėlių visame apsėtame ir apsodintame plote. Tiriamose rajonuose šį ryšį išreiškia formulė: y = 0,0011x 2 + 0,6401x + 55,406. Ryšio grafinis vaizdas ir parametrai pateikti 2 paveiksle. Išanalizavus tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad našesnėse žemėse didėja prekinių augalų dalis. Mažesnio našumo žemėse dominuoja mišrios paskirties kultūriniai augalai. Tai miežiai, įvairūs mišiniai pašarams, taip pat žemės ūkio produkcija, kuri suvartojama ūkininko šeimos poreikiams, dalis produkcijos sunaudojama, kaip pašarai gyvuliams. Ir tik nedidelė dalis parduodama. Įvertinus gyvulių tankumo ir žemės kokybės ryšio rodiklius, buvo nustatytas atvirkštinė tendencija geresnėse žemėse ploto vienetui laikoma mažiau gyvulių negu blogesnėse. Tai rodo, kad ekonominės sąlygos (ypač kainos) gerose žemėse palankesnės prekinių augalų, negu gyvulių auginimui Blogesnėse kur augalininkystė neefektyvi, žemdirbys neturi kito pasirinkimo, kaip plėtoti gyvulininkystę, sunaudojančią mažiau reiklius sąlygoms augalininkystės produktus. % 100,0 80,0 60,0 40,0 20,0 y = 0,0011x 2 + 0,6401x + 55,406 R 2 = 0,5964 0,0 31,1 33,2 34,1 35,7 36,6 37,5 38,0 39,1 40,2 41,1 42,7 45,5 47,5 50,0 52,0 Žemės kokybės balai Informacijos šaltinis 2003 m. žemės ūkio surašymo duomenys 2 pav. Prekinių augalų plotų dalies visame apsėtame ir apsodintame plote ryšys su žemės kokybe Lietuvoje Išvados 1. Deagrarizacija pasižymi tuo, kad praeityje dominavusias agrarines veiklas papildo veiklos, tiek susijusios su žemės ūkio produkcijos tolesniu perdirbimu, tiek ir naujų kaimo vietovei būdingų ar net nebūdingų veiklų skverbimusi. 2. Mažesnio našumo žemėse mažėja intensyvios gamybos plotų (ariamosios žemės, pasėlių), gausėja daugiamečių žolių dalis, kinta pasėlių struktūra vietoje prekinių augalų, skirtų rinkai, daugiau auginama pašarinių augalų, taip pat savo šeimos poreikiams skirtų augalų. 3. Pagal 8 rodiklius surangavus tirtuosius rajonus ir susumavus rangų rodiklius, juos surikiavau pagal deagrarizacijos laipsnį, nustatėme, kad mažiausiai deagrarizuoti Kauno, Jonavos, Kėdainių, Vilkaviškio rajonai, o labiausiai deagrarizuoti Zarasų, Molėtų, Varėnos, Ignalinos rajonai. Literatūros sąrašas 1. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos modeliavimas 2005/ Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius, Treinys M. Lietuvos šiuolaikinio daugiafunkcinio kaimo perspektyvos// Mokslas integruotai kaimo plėtrai Lietuvai tapus ES nare konferencijos medžiaga. Vilnius Mano atveju prekiniais (pagal dominuojančią paskirtį) laikomi šie augalai: kviečiai, rugiai, rapsai, linai, cukriniai runkeliai, laiko daržovės).

5 3. Douve, van der Ploeg J.; Roep, D Multifunctionality and rural development: the actual situation in Europe, Multifunctional Agriculture. A New Paradigm for European Agriculture and Rural Development. Ed. by G. van Huylenbroeck, G. Durand. ASHGATE. 4. Treinys M. ir kt. Lietuvos kaimo deagrarizacijos ir daugiafunkci6kumo sąsajos// Žemės ūkio mokslai Nr. 1 (priedas) 5. Projekto Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra konkurso sąlygų dokumentas. Vilnius, 2006 Factor s and result s of deagrarization in Lithuanian rural areas Summary Consistent patterns of deagrarization process in Lithuanian countryside, factors that make influence on them, tendencies and effect of deagrarization on demography and land use indicators are analyzed in this article. 43 regions were chosen to be analyzed. Their deagrarization is indicated according to the data of 8 indicators, ranking 43 regions in accordance to each individual indicator and calculating the general sum of ranks of region indicators accordingly to all 8 indicators. Rising sum of ranks showed rising agrarization, whereas, decreasing sum of ranks revealed deagrarization. After the research was done, it can be claimed that in the land of lower productivity areas of intensive production (ploughland, land in crop) decrease, the part of perennial grass increase, the structure of crops changes instead of marketable plants, intended for market, more feeding plants are being raised as well as plants intended for one s own family demands. In addition, after ranking the regions, analyzed according to 8 indicators and summing the indicators of ranks, and ranking them according to the level of deagrarization, it was established, that the least deagrarized are Kaunas, Jonava, Kėdainiai and Vilkaviškis regions, whereas the most agrarized are Zarasai, Molėtai, Varėna and Ignalina regions. Mokslinio darbo vadovas: prof. m. dr. M. Treinys (Lietuvos žemės ūkio universitetas)