Užsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Projekto vadovas doc. dr. Stasys Paulauskas

Transcription

1 Naujadaros bendrov EKSPONENTö Užsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Darnaus judamumo galimyb s Tirti, kaip transporto infrastruktūra turi keistis gaus jant žmonių su specialiaisiais poreikiais Mokslo taikomasis darbas Projekto vadovas doc. dr. Stasys Paulauskas Klaip da 2005

2 2 Turinys SANTRUMPOS... 3 ĮVADAS TRANSPORTO PASLAUGŲ PRIEINAMUMO ŽSP METODOLOGINIAI PRINCIPAI TRANSPORTO PASLAUGŲ PRIEINAMUMO ŽSP TEORINö SAMPRATA IR TOBULINIMO BŪDAI ES IR KITŲ ŠALIŲ PATIRTIES RENGIANT IR ĮGYVENDINANT TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS IR VISUOMENINIO TRANSPORTO PRITAIKYMO ŽSP PLANUS, PROJEKTUS IR PROGRAMAS APŽVALGA ES teisin veikla siekiant gerinti ŽSP naudojimosi TPI galimybes Lietuvos Respublikos patirtis tobulinant ŽSP galimybes naudotis TPI Lietuvos ŽSP galimybių naudotis TPI tobulinimo strateginiai scenarijai ir jų įgyvendinimo sistema REKOMENDACIJOS DöL VISUOMENINIO TPI MODERNIZAVIMO LIETUVOJE VISŲ RŪŠIŲ VISUOMENINIO TPI PRITAIKYMO KELEIVIAMS APTARNAUTI PRIORITETAI, VADOVAUJANTIS EFEKTYVUMO IR RACIONALUMO KRITERIJAIS Bendrieji TPI pritaikymo keleiviams prioritetai TPI modernizavimo specifin s priemon s EKONOMINIS MENAMŲ PRIEMONIŲ PAGRINDIMO MODELIAVIMAS IR KONKRETŪS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO VARIANTAI DARNIOJO SUSISIEKIMO STRATEGINöS SAVIVALDOS SISTEMOS PROJEKTAVIMAS DEMONSTRACINIŲ PROJEKTŲ PAKETO ATRINKIMAS IR PATEIKIMAS SU FINANSAVIMO PAIEŠKOS VARIANTAIS, NUSTAČIUS PRIORITETUS IR ATSAKINGUS VYKDYTOJUS VISŲ RŪŠIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJŲ IR VISUOMENöS MOKYMO TRANSPORTO PASLAUGŲ PRIEINAMUMO GERINIMO BEI SOCIALINöS ATSKIRTIES TRANSPORTE MAŽINIMO KLAUSIMAIS PROGRAMOS KONCEPCIJA IŠVADOS IR SIŪLYMAI LITERATŪRA PRIEDAI... 44

3 3 Santrumpos DS darnus susisiekimas ECTM Europos transporto ministrų konferencija EDF Europos neįgalumo forumas ES Europos Sąjunga GNSS globali satelitin s navigacijos sistema GPS globali pozicionavimo sistema ICT informacijos ir komunikacijos technologijos LR Lietuvos Respublika OJ orientacija ir judamumas TI transporto infrastruktūra TP transporto priemon s TPI transporto priemon s ir infrastruktūra ŽN neįgalieji ŽSP žmon s su specialiaisiais poreikiais

4 4 Įvadas Lietuvos demokratizacijos ir integracijos į Europos Sąjungą procesai sąlygoja lygių galimybių užtikrinimą vis platesniame visuomen s gyvenimo sričių spektre. Ypatingo d mesio nusipelno žmonių su specialiaisiais poreikiais (vyresnio amžiaus, neįgaliųjų ir riboto judamumo) socialin s atskirties problemos sprendimas. Vis dažniau atkreipiamas d mesys į neįgaliuosius, jų integracijos į visuomenę galimybių gerinimą. Transporto priemonių ir transporto infrastruktūros tobulinimo požiūriu, ES teis ir metodologin kultūra išskiria platesnę žmonių su specialiaisiais poreikiais grupę, į kurią įskaitomi ir vyresnio amžiaus bei riboto judamumo asmenys. LR statistikos departamento duomenimis pensinio amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje sparčiai auga ir netrukus kas trečias šalies gyventojas pateks į šią amžiaus grupę (1 pav.) Pensininkų skaičius (metų pabaigoje), tūkst pav. Pensinio amžiaus žmonių skaičiaus dinamika Lietuvoje LR Vyriausyb s 2004 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 737 D l nacionalin s gyventojų sen jimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo pažymima: kad vyresnio amžiaus žmon s būtų aktyvesni, būtina jiems užtikrinti susisiekimo, transporto prieinamumą 2. Vyresnio amžiaus žmonių problemos panašios į neįgaliųjų problemas, nes daugumai jų sunku jud ti. Pagrindiniai pokyčiai ir iššūkiai yra šie: gaus jant vyresnio amžiaus žmonių, daugiau d mesio ir l šų reik s skirti tiek transporto priemon ms, tiek visai aplinkos infrastruktūrai pritaikyti; reik s tirti, kaip transporto infrastruktūra turi keistis, gaus jant žmonių su specialiaisiais poreikiais. TPI požiūriu, ŽSP socialinę atskirtį didina ir galimybes blogina teisin s baz s ir standartų, kurie įtvirtintų privalomą aplinkos pritaikymą visavertei visų žmonių gyvensenai, stoka. Siekiant pad ti riboto judamumo, reg jimo, klausos žmon ms pasinaudoti transporto priemonių paslaugomis ir infrastruktūra, reik s vis daugiau pastangų ir l šų. 1 LR statistikos departamentas. 2 LR Vyriausyb s 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 737 D l nacionalin s gyventojų sen jimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo.

5 5 Problemin situacija Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugiau d mesio skiriama TPI pritaikymui visavertei ŽSP gyvensenai ir veiklai. Parengta ir priimta daugelis teis s aktų, strategijų ir programų, numatančių ŽSP atskirties mažinimą. Pagal kai kuriuos tyrimus ir specialistų vertinimus, specialaus transporto ir jo infrastruktūros, pritaikytų žmon ms su jud jimo negalia, reikia 8,5 9 procentų šalies gyventojų. Keleivių judamumo transporte tyrimai rodo, kad sunkiai juda apie procentų keliaujančiųjų Europoje 3. Lietuvoje visuomenin s kelių, geležinkelio, oro ir vandens transporto priemon s beveik nepritaikytos vyresnio amžiaus žmon ms ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Privažiavimai, stotys, tualetai, aikštel s stotyse ir autobusų stotel se, automobilių kelių struktūriniai elementai (sankryžų, šaligatvių danga, pastatų ir transporto priemonių naudojimo, higienos, ergonominiai ir saugos reikalavimai) irgi nepritaikyti, d l to jais sunku naudotis. Netgi statomų naujų, rekonstruojamų ir eksploatuojamų esamų transporto infrastruktūros objektų aplinka ne visuomet pritaikoma turintiems jud jimo negalią ar vyresnio amžiaus žmon ms. Integracija į ES kuria palankesnes galimybes paspartinti susikaupusių ŽSP galimybių gerinimo problemų sprendimą. Darbo tikslai Pagrindiniai šio mokslinio taikomojo darbo technine užduotimi apibr žti tikslai yra: siekiant pagerinti transporto paslaugų prieinamumą žmon ms su specialiaisiais poreikiais, būtina įvertinti visų rūšių transporto priemonių, transporto infrastruktūros elementų esamą situaciją, jų atitikimą ir pritaikymo žmon ms su specialiaisiais poreikiais galimybes mažinant jų socialinę atskirtį transporto veikloje; gautų tyrimų rezultatų ir apibendrintų išvadų pagrindu parengti rekomendacijas d l visų rūšių visuomeninio transporto ir transporto infrastruktūros pritaikymo Lietuvoje žmon ms su specialiaisiais poreikiais (toliau rekomendacijos). Darbo uždaviniai Pagrindiniai šio mokslinio taikomojo darbo technine užduotimi apibr žti uždaviniai yra: 1. Atlikti Lietuvos ir Europos Sąjungos bei tarptautinių organizacijų norminių dokumentų (teis s aktų, techninių reglamentų, standartų, metodikų, rekomendacijų ir kt.), susijusių su visų rūšių transporto paslaugų prieinamumo žmon ms su specialiaisiais poreikiais gerinimu ir socialin s atskirties transporte mažinimu, visapusišką analizę. 2. Išanalizuoti ES ir kitų šalių patirtį, rengiant ir įgyvendinant visų rūšių transporto infrastruktūros ir visuomeninio transporto pritaikymo žmon ms su specialiaisiais poreikiais planus, projektus ir programas. 3. Rekomendacijose numatyti visų rūšių visuomeninio transporto bei transporto infrastruktūros pritaikymo žmon ms su specialiaisiais poreikiais prioritetus, vadovaujantis efektyvumo ir racionalumo kriterijais. 4. Sumodeliuoti ekonominį menamų priemonių pagrindimą ir pateikti konkrečius priemonių įgyvendinimo sąnaudų skaičiavimo variantus. 5. Atrinkti demonstracinių projektų paketą ir pateikti su finansavimo paieškos variantais, nustačius prioritetus ir atsakingus vykdytojus. 6. Rekomendacijose pateikti visų rūšių transporto darbuotojų ir visuomen s mokymo transporto paslaugų prieinamumo gerinimo bei socialin s atskirties transporte mažinimo klausimais programos koncepciją. 7. Pateikti lakoniškus ir informatyvius teisinio traktavimo išaiškinimus, juos papildyti praktiniais pavyzdžiais. 8. Rekomendacijas parengti vadovaujantis pedagoginiais ir metodiniais pagrindais, laikantis bendrin s lietuvių kalbos normų reikalavimų. 3 LR Vyriausyb s 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 737 D l nacionalin s gyventojų sen jimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo.

6 6 Pagrindinis tyrimo objektas Pagrindinis iš technin s užduoties išplaukiantis tyrimo objektas yra Lietuvos TPI pritaikymo ŽSP tobulinimas. Nagrin jamas laikotarpis nuo Lietuvos Nepriklausomyb s atkūrimo perspektyvoje iki 2010 metų. Pagrindin hipotez Pagrindin iš technin s užduoties išplaukianti tyrimo hipotez teigia, kad Lietuvos TPI pritaikymo ŽSP galimyb s priklauso nuo to, kaip pavyks sukurti ir įgyvendinti šio proceso reguliavimo strategin s savivaldos sistemą, paj gią tinkamai ir laiku parengti ir įteisinti programinius sprendimus, jų organizacinį (steb sena) ir finansinį mechanizmus (tarp jų ES struktūrinių fondų l šas). Šis mokslinis tyrimas kuria palankias suformuotos hipotez s patvirtinimo prielaidas. Pagrindiniai mokslinio tyrimo metodai Tyrimo uždaviniams įgyvendinti numatoma panaudoti šiuos pagrindinius mokslinio tyrimo metodus: 1. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis s aktų, reglamentuojančių TPI pritaikymą ŽSP, analiz. 2. Susipažinimas su Lietuvoje ir ES šalyse naudojamomis bei naudotinomis TPI pritaikymo ŽSP technin mis sistemomis bei jų įranga. 3. ES teis s ir TPI bei ŽSP ekspertų apklausos Lietuvos teis s aktų tobulinimo ir TPI modernizavimo klausimais. 4. TPI pritaikymo ŽSP perspektyvų modeliavimas remiantis strateginių scenarijų metodu. 5. Kiti metodai.

7 7 1. Transporto paslaugų prieinamumo ŽSP metodologiniai principai Siekiant harmonizuoti ŽSP galimybes nuolat naudotis TPI, svarbu gerai išsiaiškinti transporto paslaugų prieinamumo sampratą, sąlygotumus, kokybines raidos tendencijas. ES ir kitose pasaulio šalyse šiuo klausimu jau yra sukauptas tam tikras patyrimas. Tod l žemiau atliekama teorin analiz įgalins parengti palankiausius šios problemos sprendimo būdus Transporto paslaugų prieinamumo ŽSP teorin samprata ir tobulinimo būdai Žmogaus judamumas, galimyb s gerinti nuolat augančių materialiųjų ir dvasinių poreikių tenkinimą tiesiogiai priklauso nuo keleivių transporto priemonių ir jo infrastruktūros prieinamumo. Tod l ES ir Lietuvos transporto vystymo strategin s orientacijos glaudžiai siejamos su keleivių transporto pritaikymu visų socialinių grupių ir galimybių žmon ms. ES šalys toliausiai paženg siekdamos pritaikyti transporto priemones ir jo infrastruktūrą neįgaliesiems. LR transporto veiklos pagrindų įstatymas numato, kad Vyriausyb ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami d l šių paslaugų teikimo nuostoliai vež jams (operatoriams) yra kompensuojami Vyriausyb s ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių 4. Tačiau transporto paslaugų socialinio būtinumo samprata ir lygis priklauso nuo šalies ekonomikos galimybių ir politinių prioritetų. Bet kuriuo atveju, kiekviena šalis privalo kurti lygias galimybes visiems savo piliečiams pasinaudoti viešuoju keleivių transportu. Remiantis rinkodaros terminija, keleivių vežimo transportu paslaugos tai viena iš daugelio paslaugų rūšių, kurios pagrindin funkcija yra susijusi su žmonių did jančiu poreikiu greitai ir saugiai pasiekti norimą geografinę vietą 5. Sparčiai vykstantys globalizacijos procesai sąlygojo transporto paslaugų rinkos augimą. Keleivių vežimas transportu tai asmenų (keleivių) gabenimas transporto priemone iš vienos geografin s vietov s į kitą už tam tikrą kainą, siekiant patenkinti privačius ir viešuosius transporto poreikius. Transporto priemon (TP) 6 bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys, skirtas keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti. Tai viešojo sausumos transporto priemon s: autobusai, mikroautobusai, taksi, troleibusai, tramvajai, traukiniai; vandens transporto keleiviniai, kruiziniai laivai ir keltai; oro transporto l ktuvai. Transporto infrastruktūra (TI) 7 sausumos, oro 8 ir vandens kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių (tarp jų ir pastatų), specialiai įrengtų teritorijų ir įrenginių bei konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti. Tai privažiavimai, stotys, tualetai, aikštel s stotyse ir autobusų stotel se, automobilių kelių struktūriniai elementai (sankryžų, šaligatvių danga, pastatų ir transporto priemonių naudojimo, higienos, ergonominiai ir saugos reikalavimai). Tradiciškai išskiriamos tokios keleivių vežimo transportu charakteristikos: prieinamumas, kaina, greitis, saugumas, patogumas, patikimumas, komfortas, paslaugų kompleksiškumas ir kt. Deja, neteko sutikti tyrimų, kuriais būtų pagrįstas šių charakteristikų prioritetų įvertinimas. Žmon s su specialiais poreikiais (ŽSP) vyresnio amžiaus, neįgalieji ir riboto judamumo 9. Specialiųjų poreikių atsiradimas paprastai susietas su įgimtomis ribotomis žmogaus asmenin mis galimyb mis arba jų pablog jimu (lyginant su normaliomis žmonių galimyb mis), kurios pasireiškia 4 LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ Į S T A T Y M A S. 13 straipsnis. 5 A. Baublys. Keleivių ir krovinių vežimai kelių transportu. Vilnius: Technika, p. 6 Ten pat. 7 LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ Į S T A T Y M A S. 13 straipsnis. 8 oro intarpas pagal Užsakovo atstovų rekomendacijas. Nurodytame dokumente šio žodžio n ra. 9 Pagal techninę užduotį.

8 8 orientacijos ir judamumo (OJ) sumaž jimu. Žmonių orientaciją gali riboti fizin negalia, susieta su pablog jusiu reg jimu, klausa, kalbos sutrikimais. Specialiuosius poreikius taip pat formuoja ir sutrikęs intelektas, kuris neretai apsunkina galimybes susigaudyti ir pasinaudoti transporto informacija. Judamumą lemia žmogaus fizin s organizmo jud jimo galimyb s. Greta racionaliųjų naudojimosi TPI poreikių gali būti išskiriami ir iracionalūs poreikiai, kada atskiri subjektai naudojasi transporto priemone ne poreikiu greitai ir saugiai pasiekti norimą geografinę vietą, bet kitokiais tikslais. Naudojimosi transportu požiūriu, žmon ms su specialiaisiais poreikiais priskirtinos asmenų grup s nurodytos 1 lentel je. 1 lentel. ŽSP grup s ir skirtiniai jų bruožai ŽSP grup TPI prieinamumo stygius Naudojimosi transportu specifiniai poreikiai Vaikai iki 15 metų Nepakankama orientacija ir saugumas Suaugusių žmonių priežiūros ir orientacijos poreikis Gimdyv s Sumaž jęs judamumas S dimų vietų poilsiui, sanitarinių patogumų poreikis Motinos su kūdikiais (su vežim liais) Sumaž jęs judamumas Įrengtų trasų ir s dimų vietų poilsiui, sanitarinių patogumų poreikis Žmon s su negalia (darbingo amžiaus) Sumaž jusi orientacija ir judamumas Įrengtų trasų ir s dimų vietų poilsiui poreikis Pensinio amžiaus žmon s Sumaž jusi orientacija ir judamumas Įrengtų trasų ir s dimų vietų poilsiui poreikis o Žmon s su gyvūn liais Sudaro nepatogumų ir pavojų Atskyrimo nuo kitų keleivių, gyvūn lių o Apsinuodiję narkotikais, alkoholiu, medikamentais ir kitomis medžiagomis asmenys aplinkiniams Sudaro nepatogumų ir pavojų aplinkiniams o Rūkantieji Sudaro nepatogumų ir pavojų aplinkiniams o Vagys, pl šikai, teroristai ir kt. Sudaro nepatogumų ir pavojų aplinkiniams Pirmųjų 5 ŽSP grupių specifiniai poreikiai yra racionalūs, o likusieji 4 iracionalūs. bagažo sekcijos poreikis Sumaž jusi orientacija ir atsakomyb, priežiūros ir kontrol s poreikis Atskyrimo nuo nerūkančiųjų, rūkymo patalpų poreikis Identifikavimo ir nusikalstamų veikų prevencijos poreikis Siekiant spręsti TPI pritaikymo ŽSP problemą pravartu remtis keturiais pagrindiniais horizontaliaisiais ES metodologin s kultūros principais: darnaus vystymosi, lygių galimybių, regionų pl tros ir žinių visuomen s pl tojimo. Lygių galimybių principas ragina siekti, kad ŽSP tur tų tokias pat galimybes pasinaudoti transportu kaip ir kiti žmon s. Tačiau vienų žmonių specifiniai poreikiai neturi trukdyti tenkinti kitų asmenų racionalius poreikius. Darniojo vystymo principas įgalina išskirti tris pagrindines socialin s integracijos kokyb s pakopas ir joms būdingas ŽSP identifikavimo nuostatas bei OJ galimybių atkūrimo būdus: A. Asmeninį; B. Viešąjį ir C(t) Darnųjį. Yra pagrindas teigti, kad istorin je laiko skal je asmeninis, viešasis ir darnusis ŽSP OJ atkūrimo būdai klostosi pagal šio proceso kokybinį raidos modelį (2 pav., 1 formul ). R(t)=A(t)+B(t)+C(t) (1) 2 pav. Kokybinis ŽSP OJ atkūrimo raidos modelis

9 9 Asmeninis OJ galimybių atkūrimas susietas su konkretaus asmens OJ apribojimų pašalinimu, naudojant tuo tikslu socialines ir technines priemones. Socialin s OJ galimybių atkūrimo priemon s numato tam kitų žmonių artimųjų, socialin s rūpybos tarnybų darbuotojų paslaugas. Technin s ŽSP OJ galimybių gerinimo priemon s nukreiptos į kompensacin s technikos pl tojimo sritį. Vartojama neįgaliųjų kompensacin s technikos 10 samprata apima kai kurių technikos priemonių neįgaliųjų vežim lių, protezų, klausos aparatų ir kt. naudojimą OJ kompensavimo tikslais. Atskirties socialin s grup s atstovas čia identifikuojamas bendriniu pavadinimu invalidas t. y. nevalidus neatitinkantis žmogaus fizinio funkcionalumo gamtinių normų. Kiek v liau atsiranda dar išlaikantis negatyvų atspalvį pavadinimas neįgalusis, žmogus su negalia ir kt. Toks negatyvus pavadinimas moraliai ir teisiškai įtvirtina išskirtinę šių asmenų poziciją visuomen je, kurios rūpinimosi jais laipsnį sąlygoja šalies ekonomikos lygis ir humanitarin kultūra. Termino prasm s lietuvių kalba požiūriu kompensacin s technikos terminas keistinas į terminą OJ atkūrimo priemon s. Viešasis OJ atkūrimo būdas reikalauja pritaikyti transporto priemones ir jo infrastruktūrą ŽSP. Šios kokybin s pakopos formavimo veiksniai yra glaudžiai susieti su šalies politine ir ekonomine kultūra, būdinga demokratin ms šalims, gyvuojančioms rinkos ekonomikos santykių pagrindu. Siekiama sutvarkyti transporto priemones ir jų infrastruktūrą taip, kad būtų galima suderinti socialinių paslaugų teikimą su ekonomine nauda. Čia privalumas skiriamas techniniams ir informaciniams sprendimams. Transporto sektoriaus aptarnaujantysis personalas privalo būti pasirengęs suteikti ŽSP reikalingas paslaugas, kurių sąnaudos įskaičiuotos į bendruosius veiklos kaštus. Tod l pagrįstai TPI paslaugų subjektai teis tai pretenduoja į valstyb s kompensacijas, patirtas d l paslaugų ŽSP teikimo. Šioje kokybin je pakopoje atskirties grup s įvardijimui panaudota pozityvi (be neigiamo atspalvio) rinkodaros kategorija specialieji poreikiai. Darnusis (sustainable angl.) OJ atkūrimo būdas numato derinti asmeninį ir viešąjį variantus, siekiant panaikinti socialinę atskirtį. Bet koks atskirties grup s identifikavimas čia netoleruojamas išimami iš apyvartos visi šią socialinę atskirtį žymintys terminai: invalidas, neįgalusis, ŽSP ir kt. Visuomen privalo siekti užtikrinti kiekvieno savo nario poreikių kuo visapusiškesnį tenkinimą, neišskiriant kažkurių socialinių grupių. Darnaus vystymosi metodologijos išskirtinis bruožas yra tas, kad jame vienoda reikšm skiriama ekonominiams, socialiniams ir gamtiniams prioritetams, ypatingą d mesį skiriant atsakomybei ateities kartoms. Čia svarbu užtikrinti asmeninių ir viešųjų kompensavimo priemonių bei jų teisinių, ekonominių, finansinių ir kt. suderinamumą bei sąveikumą. Vienas pagrindinių darniojo varianto ekonominių privalumų yra tas, kad jis įgalina optimizuoti TPI pritaikymo ŽSP kaštus, panaudojant individualų valstyb s biudžeto l šų paskirstymo principą paskui asmenį, kada identifikavus tam tikrą OJ kompensavimo poreikį asmeniui skiriama kompensavimui reikalinga l šų suma, kuria pastarasis gali disponuoti savo nuožiūra. Ilgą laiką nuo mechaninių transporto priemonių atsiradimo jos buvo projektuojamos išskirtinei keleivių grupei, pasižyminčiai geromis OJ savyb mis. Tai ypač būdinga aviacijai ir kosmonautikai, kol tai netapo keleiviniu transportu. Galime pasteb ti tendenciją, kad kiekviena keleivių transporto priemon ilgainiui yra vis geriau pritaikoma įvairių OJ žmonių galimyb ms. Tai pasakytina ir apie keleivių transporto pritaikymą visoms OJ žmonių grup ms apskritai. Transporto pritaikymu vis didesniam keleivių būriui vis labiau rūpinasi ir valstyb. Anksčiau ŽSP problemos buvo paliekamos spręsti jiems patiems, tai pastaruoju metu valstyb s institucijos skiria vis daugiau d mesio ir l šų ŽSP integravimui į visuomenę. Transporto sektoriuje viešojo varianto aktualizacija siejama su visos TPI pritaikymu ŽSP. Be abejon s, racionaliausias ir pažangiausias yra darnusis šios problemos sprendimo variantas, kada siekiama transportą pritaikyti visoms OJ keleivių grup ms. Regionų pl tros principas reikalauja suvienodinti ŽSP naudojimosi TPI galimybes visoje ES erdv je, tiek didmiesčiuose, tiek ir provincijoje. Tam reikia ištyrin ti ir įdiegti ES keleivių transporte naudojamą individualiojo ir viešojo kompensavimo įrangą bei sprendimus. Tai įgalins pasiekti asmeninių ir viešųjų OJ apribojimų kompensavimo priemonių suderinamumą. Žinių visuomen s pl tros principas reikalauja panaudoti holistines modernias informacines sistemas tam, kad ŽSP gal tų geriau pasinaudoti TPI paslaugomis. Pagal darnųjį variantą n ra būtina visas TPI pritaikyti ŽSP. Kiekvienoje transporto sistemoje privalo būti sudarytos galimyb s ŽSP 10 Lietuvos Respublikos socialin s apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 57. D l aprūpinimo kompensacin s technikos priemon mis tvarkos ir kompensacin s technikos priemonių sutrikusią jud jimo funkciją turintiems asmenims nomenklatūros sąrašo patvirtinimo.

10 10 pasinaudoti šiuo transportu pritaikytos trasos. Statybos techninių reikalavimų reglamente pritaikyta trasa aiškinama kaip bekliūtis takas ŽN (žmonių su negalia) kelyje, jungiantis pritaikytus elementus ir erdves. Miesto aplinkoje ŽN pritaikytą trasą sudaro takai, aikšt s, pandusai, liftai, keltuvai, bevariklio transporto infrastruktūra ir kiti elementai 11. Kad ŽSP gal tų pasinaudoti pritaikytomis trasomis orientacijos požiūriu, jiems turi būti lengvai prieinama informacija apie tai, kuriame maršrute ir kokiu laiku ŽSP gali pasinaudoti šia TPI. Praktiniam TPI pritaikymo ŽSP srityje strateginių sprendimų pasirinkimui didžiausią įtaką, viena vertus, turi technikos, IKT (informacijos ir komunikacijos technologijų) pažanga, o kita vertus, valstyb s humanitarin kultūra. Sparti technikos pažanga ir IKT raida lemia vis tobulesn s OJ atkūrimo technikos kūrimą. Orientacijai atkurti sukurta dirbtin akis, ir bendrov IIP Technologies paruoš gamybai elektroninę tinklainę, kuri matomą vaizdą perduoda akies nervui. Žmogaus smegenys nejunta jokio skirtumo tarp tikros ir elektronin s akies. Sukurti ir implantuojami klausos aparatai, kurie sujungiami su klausos nervu. Tsukubos (Japonija) universitete pristatytas 15 kg sveriantis kostiumas, valdomas jį vilkinčio žmogaus raumenų impulsais (3 pav.). Egzoskeletas HAL-5 padeda žmogui pakelti gerokai didesnį svorį arba padeda lipti laiptais neįgaliajam. 2 lentel. OJ atkūrimo radikalių techninių sprendimų raidos prognoz s Metai OJ atkūrimas Reg jimas Sukurta dirbtin akis, ir bendrov IIP Technologies paruoš gamybai elektroninę tinklainę, kuri matomą vaizdą perduoda akies nervui. Žmogaus smegenys nejunta jokio skirtumo tarp tikros ir elektronin s akies 12. Dirbtin s akies implantavimas taps prieinamas Lietuvos reg jimo negalią turintiems žmon ms. Tik tina, kad neregyst s problema iš esm s bus įveikta valstyb s lygmeniu, o taip pat panaudojant Klausa Sukurti ir implantuojami klausos aparatai, kurie sujungiami su klausos nervu. Judamumas Tsukubos (Japonija) universitete pristatytas 15 kg sveriantis kostiumas, valdomas jį vilkinčio žmogaus raumenų impulsais. Egzoskeletas HAL-5 padeda žmogui pakelti gerokai didesnį svorį arba padeda lipti laiptais neįgaliajam. Pasak mokslininkų, naudodamasis tokiais įrenginiais, žmogus netrukus taps antžmogiu 13. Intelektas Bet kurio žmogaus orientacijos geb jimus pagerins GALILEO satelitin s navigacijos pagrindu veikiantis interneto ryšys. Tai judrusis telefonas arba PALM tipo delninis kompiuteris, turintis GPS ir WAP funkcijas. Dirbtin s ausies implantavimas taps prieinamas Lietuvos klausos negalią turintiems žmon ms. Egzoskeletas bus patobulintas, sumaž s jo svoris ir kaina. Jis taps prieinamas atitinkamą judamumo negalią turintiems asmenims metais ši sistema prad s veikti, o iki 2010 metų Lietuva sukurs p sčiųjų GPS ir orientavimosi transporte sistemą. ES fondų l šas. Tik tina, kad kurtumo problema iš esm s bus įveikta valstyb s lygmeniu, taip pat panaudojant ES fondų l šas. Tik tina, kad judamumo problema iš esm s bus įveikta valstyb s lygmeniu, taip pat panaudojant ES fondų l šas. Orientacijos problema bus įveikta valstyb s lygmeniu. 11 Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR :2001 STATINIAI IR TERITORIJOS REIKALAVIMAI ŽMONIŲ SU NEGALIA REIKMöMS Kompiuterija Liepa, Nr p. 13 Ten pat. 40 p.

11 11 3 pav. Žmogus su egzoskeletu Judamumui atkurti vis dažniau naudojami savaeigiai neįgaliųjų vežim liai bei jiems pritaikyti automobiliai (4 pav.). 4 pav. Neįgaliesiems pritaikyti automobiliai Ypatingas orientacijos galimybes žada GNSS GALILEO satelitin s navigacijos sistemos kūrimas. ES šalys susitar iki 2008 išvesti į orbitą aplink Žemę 39 palydovus, kurie GPS pagrindu pad s įgyvendinti labai efektyvią ne tik transporto priemonių, bet ir pavienių žmonių orientaciją. GALILEO numato galimybę pad ti orientuotis ir ŽSP. Numatyta, kad po 3 metų GPS funkciją tur s kiekvienas GSM telefono aparatas. 5 pav. Asmenin satelitin s navigacijos sistema ir jos įranga

12 12 Senyvo amžiaus žmon s nebūtinai turi būti traktuojami kaip neįgalūs. Daugeliui jų būdingas sumaž jęs OJ. Tod l jų orientacijos atkūrimas susietas daugiausia su transporto terminalų orientavimosi sistemų tobulinimu, kuriant vietines aerouostų, stočių judriojo ryšio vedlio sistemas, ko dažnai prireikia visų amžiaus grupių žmon ms. 6 pav. Asmenin s važiuokl s Judamumui gerinti reikia kiek įmanoma mažinti vaikščiojimo poreikį, siekiant visame maršrute nuo į jimo į transporto terminalą iki įlaipinimo į transporto priemonę užtikrinti keleivių transportavimą panaudojant intermodalinę grandinę. Tam reikia išpl toti vidinę elektrinio transporto (6 pav.) pagal iškvietimą sistemą, kur įmanoma įrengti automatines duris, apšvietimą su jutimo davikliais, nutiesti judančius takus, įrengti eskalatorius ir liftus. Tokiais patogumais mielai naudosis ir žmon s, nepriklausantys ŽSP grupei. Reikalavimai pritaikytai trasai tur tų būti padidinti, atsižvelgiant į modernių IKT ir technikos sprendimų raidą. Net ir esant nevisiškai palankiai ekonominei situacijai, brandi humanitarin kultūra, rūpinimasis likimo nuskriaustais šalies piliečiais gali lemti kur kas didesnę paramą, siekiant aprūpinti ŽSP modernia OJ atkūrimo įranga. ES struktūriniai fondai yra atviri pažangioms iniciatyvoms, kurios įgalintų palankiau integruoti ŽSP į visuomen s gyvenimą ES ir kitų šalių patirties rengiant ir įgyvendinant transporto infrastruktūros ir visuomeninio transporto pritaikymo ŽSP planus, projektus ir programas apžvalga Europos Sąjungos šalys turi sukaupusios nemažą patyrimą siekiant pritaikyti TPI žmon ms su specialiaisiais poreikiais. Priimti Europos socialin s apsaugos kodeksas ir Europos socialin chartija aukščiausią humanitarinę kultūrą socialin s integracijos požiūriu įtvirtinantys dokumentai, kurie ratifikuoti ir Lietuvoje ES teisin veikla siekiant gerinti ŽSP naudojimosi TPI galimybes Pagrindiniai organai, siekiantys pl toti ir užtikrinti palankias ŽSP galimybes naudotis TPI, yra Europos transporto ministrų konferencija (ECMT) ir Europos neįgalumo forumas (EDF). Tai kūrybiškai ir aktyviai dirbantys organai, kurių veikloje dalyvauja ir Lietuvos SM atstovai. Šie organai nuolat tyrin ja pažangų patyrimą atskirties transporte mažinimo srityje. Pastaraisiais metais jie pri m daugelį svarbių sprendimų, susietų su TPI prieinamumo didinimu: prieinamumo ir saugumo užtikrinimo nacionaliniu lygmeniu pagrindiniai metmenys ( ); II klas s autobusų pagrindin s taisykl s ( ); skaitymo ir pažinimo sunkumų turinčių žmonių problemos ( ); taksi prieinamumas ( ); transporto sistemos Nuo durų iki durų ( ) ir kt.

13 13 Prieinamumo ir saugumo užtikrinimo nacionaliniu lygmeniu pagrindiniuose metmenyse rekomenduojama šalims nar ms sukurti ir įgyvendinti nuolat veikiančias TPI prieinamumo tobulinimo sistemas, kurias sudarytų: prieinamumo politikos pagrindai; teisin baz ; nacionaliniai valstyb s finansai ir subsidijos; saugumo ir atsakomyb s aspektai; praktikos įvertinimas ir jos tobulinimo skatinimas; nacionalinių konsultavimo ir priežiūros komitetų įsteigimas; Europos komisijos vaidmens įvertinimas; prieinamumo pažangos steb sena. TPI pritaikymo ŽSP požiūriu apibr žti svarbiausi šios sistemos elementai: charakteringi keleivių ŽSP tipai: pablog jusio reg jimo; sumaž jusio girdimumo; sumaž jusio judamumo; aplinkos požiūriu pažeidžiami, alergiški; pažinimo požiūriu pažeidžiami; keleivių informacija: kelion s žem lapis; eismo tvarkaraštis; informacija keleiviui; informacija nustatytu laiku; kelion s informacijos sąveikumas; asmeniškai svarbios informacijos pateikimas; ženklai, piktogramos, ikonos, simboliai, šriftai. Pagal keleivių įlaipinimo išlaipinimo ypatumus yra skiriamos transporto priemon s su slenksčiais ir be slenksčių (3 lentel ). 3 lentel. Susisiekimo priemonių grup s atsižvelgiant į įlaipinimo ir išlaipinimo ypatumus Su slenksčiu Oro L ktuvas / pakilimo takas Vandens Laivas / prieplauka Sausumos Traukinys, platforma Lengvasis geležinkelis tramvajus / gatv kelkraštis (specialusis geležinkelis, funikulierius, istorinis traukinys) Autobusas karieta / gatv s kelkraštis Specialusis (minivenas) / gatv Taksi / gatv Be slenksčio Oro L ktuvas / įsodinimo tiltas (tunelis) Vandens Laivas / prieplauka Sausumos Metro / platforma Tramvajus / platforma Traukinys / platforma Autobusas / pakeliamos autobuso stotel s ECTM pareng metodines priemones, kuriose numatyta, kaip pritaikyti transportą riboto judamumo žmon ms ir kurių pagrindiniuose skyriuose apibr žiama bendroji TPI pritaikymo ŽSP struktūra (4 lentel ) lentel. TPI taikymo reikalavimai Skyrius Parametras Reikalavimai Informacija Aiškumas Visi užrašai turi būti suprantami, parašyti suprantama kalba, tinkamo dydžio raid s ir skaičiai, kad būtų galima iš tolo perskaityti užrašus; jie turi būti apšviesti. Glaustumas Turi būti pateikiama glausta, bet imli informacija, kuri pad tų susiorientuoti net žemesnio raštingumo žmon ms. Girdimoji informacija Žodiniai skelbimai ir pranešimai turi būti pateikiami suprantamomis kalbomis, aiškiai artikuliuojant žodžius ir kartojant juos keletą kartų. Gerai, kai rašytin informacija dar yra ir įgarsinama, naudojant terminaluose elektronines paieškos ir informacijos sistemas. Tiksli ir laiku Informacija privalo būti tiksli ir neklaidinanti. Ji turi būti pateikiama tuo laiku, kada ji reikalinga. Pagrindin informacija Keičiantis patarnavimų struktūrai, neįgaliesiems turi būti nuolat pateikiama apibendrinta nauja informacija apie neįgaliųjų naudojimosi transportu ypatumus ir konkrečiais maršrutais bei patogumus. Keliai ir p sčiųjų takai P sčiųjų takai ir keliai Turi būti be kliūčių, kad jais gal tų naudotis tiek p stieji, tiek asmenys su vežim liais. Danga turi būti neslidi, gerai prižiūrima. Nuolydžiai neturi viršyti 5% (Švedijoje 2,5%). 14 Improving transport for people with mobility handicaps. ECTM

14 14 Kelių sąsajos ir sankryžos P sčiųjų zonos Kelio darbai: duob s ir kaip jas apeiti Lietimo paviršiai Automobilių įstatymas Kelion s Vandens nutek jimo latakai neturi būti gilesni nei 10 cm. Tai charakteringos ŽSP pavojų bei sunkumus keliančios vietos, kurias reikia įrengti kompleksiškai numatant visų rūšių neįgalumą turinčių asmenų poreikius (spalvinimas, rupl tas dangos paviršius, garsiniai signalai, išplatintas takas ir t. t.) Pagrindine jud jimo kryptimi turi būti p sčiųjų aiškūs takai su atitinkamais nuspalvinimais, rupiais paviršiais, priimtinais nuolydžiais ir kt. Kasamų duobių aptvarai turi būti ne žemesni nei 1 m, o plotis ir ilgis 1,2 ir 1,8 metro. Aptvarai turi būti tvirti ir nuspalvinti signalin mis spalvomis. Turi tur ti įdubimus ir iškilimus, nuspalvintas juostas, pagal kurias gal tų orientuotis sumaž jusio reg jimo žmon s. Specialios vietos neįgaliųjų transportui. (Bet n ra vietų ŽSP transportui). Vokietijoje neįgalieji su vežim liais gali pasinaudoti pavojaus telefonais greitkeliuose, jiems yra įrengiamos vietos stov jimo aikštel se, pritaikyti tualetai. Infrastruktūra Į jimas į pastatą Į jimo į pastatą takas turi būti pažym tas signalin mis spalvomis, Pakankamo pločio durys. Stiklin s pertvaros turi būti pažym tos signalin mis spalvomis, Pandusų nuolydis neturi viršyti santykio 1 : 20. Liftų kabinos matmenys ne mažesni kaip 1400 x 2000, durys 1100 mm. Judančiųjų takų nuolydis neturi viršyti santykio 1 : 8. Transporto priemon Naujos transporto paslaugos Privatūs automobiliai Jud jimas pastato viduje Lipimas į transporto priemonę Autobusas ir troleibusas Taksi Traukinys L ktuvas Keltas ir laivas Iškviečiamas individualusis transportas Iškviečiamas bendrojo naudojimo transportas Bendruomen s transportas ir bendrojo naudojimo transporto paslaugos Pritaikymas ir vairavimas Aiškūs p sčiųjų takai. Atskiri stovai ŽN bilietams ir dokumentams tikrinti. Pakankami pravažiavimai su vežim liais. Transporto laukimo vietose turi būti įrengtos s dimosios vietos. Aiški tekstin ir garsin informacija apie transporto atvykimą ir įlaipinimą. Kavin s, tualetai ir kt. infrastruktūra turi būti pritaikyta ŽSP. Čia slenksčio problema, sprendžiama trimis būdais: ŽSP gali palyp ti pats. TP turi nuleidžiamą slenkstį. Pakeliama platforma. Autobusai pažemintomis grindimis Visų stotelių aukštis atitinka autobuso grindų lygį. Nuleidžiamas autobuso pandusas. Pakeliama stotel. Paprastai turi būti tam tikras skaičius taksi, pritaikytų vežti ŽN. Jie turi būti atitinkamai nuspalvinti. Tam tikras įrengtų vagonų skaičius. Vagonai su paplatintu į jimu ir pažemintu laipteliu su liftu. Platformos aukštis turi atitikti laiptelio lygį. Atsižvelgiant į l ktuvo dydį numatomos vietos ŽN. Slenkstis ir visa infrastruktūra turi būti pritaikyta ŽSP. Taksi ir savanoriškos pagalbos transportas Minivenai ŽN su vežim liais pervežti Neįgaliųjų organizacijoms skirtas transportas Privatūs automobiliai yra plačiai pritaikomi pagal ŽSP ypatumus. Daugiau d mesio skiriama papildomoms priemon ms d l saugumo Daugelyje pasaulio šalių susiklost unikalus TPI pritaikymo ŽSP srityje patyrimas. Daugiau iliustracijų apie TPI pritaikymą neįgaliesiems pateikta prieduose. Senos šios veiklos tradicijos Jungtin je Karalyst je, Škotijoje, Airijoje, Švedijoje ir kt. Visoms joms būdinga tai, kad jos viešosios OJ kokyb s lygmenį pasiek anksčiau negu Lietuva ar kitos Rytų Europos šalys. Tod l TPI pritaikymui būdingi sisteminiai bruožai, tačiau informacin s sistemos yra parengtos ir veikia popieriaus bei elektroninių sprendimų pagrindu.

15 15 7 pav. Jungtin je Karalyst je naudojami tvirti pavojingų ŽSP darbo vietų aptvarai. 8 pav. Reg jimo negalią turintiems asmenims pritaikyta šviesoforu reguliuojama sankryža. Jungtin Karalyst 9 pav. Pritaikytos stotel s ir laiptų įrengimo pavyzdys. Olandija ECMT (2004) parengtoje studijoje įvardijami pagrindiniai veiksniai, lemiantys viešojo transporto prieinamumą: 1. Vietos valdžios ir viešojo transporto operatorių bendradarbiavimas. 2. Bendravimas su neįgaliaisiais: prieinamumo nustatymas ir įgyvendinima.

16 16 3. Techniniai bruožai. 4. Specializuotos paslaugos. 5. Transporto infrastruktūra. 6. Informacija. 7. Vairuotojų mokymas. 8. Kaštai ir nauda. 9. Ateities planai. Originalią ir techniškai pažangesnę ŽSP orientavimosi sistemą kuria Suomijos transporto ir ryšių specialistai. Čia jau dabar siekiama išpl sti ŽSP orientavimosi galimybes naudojant judriojo ryšio, interneto ir GNSS (Galileo) pažangias satelitin s orientacijos sistemas Lietuvos Respublikos patirtis tobulinant ŽSP galimybes naudotis TPI Lietuvos humanitarin kultūra ir siekimas spręsti socialin s atskirties problemas asmeniniu OJ atkūrimo kokyb s lygiu turi senas tradicijas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. I-352 D l Lietuvos Respublikos invalidų interesų gynimo (Žin., 1990, Nr ) pirmasis teis s aktas, reglamentuojantis žmonių su negalia teisinę pad tį. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pripažino Invalidų teisių deklaraciją, priimtą Jungtinių Tautų Organizacijos Generalin je Asambl joje 1975 m. gruodžio 9 dieną, ir įpareigojo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisiją parengti Lietuvos Respublikos invalidų teisin s pad ties įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seimas 1991 m. lapkričio 28 d. pri m Lietuvos Respublikos invalidų socialin s integracijos įstatymą, kuris reguliuoja neįgaliųjų nustatymą, medicininę, profesinę ir socialinę žmonių su negalia reabilitaciją, aplinkos pritaikymą, ugdymą, mokymą, nustato teisines, ekonomines ir organizacines integracijos į darbo rinką, profesijos įgijimo, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime garantijas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 253 D l Valstybin s invalidų medicinin s, profesin s, socialin s reabilitacijos programos krypčių metams patvirtinimo patvirtintos Valstybin s invalidų medicinin s, profesin s, socialin s reabilitacijos programos kryptys metais. Šie teis s aktai yra pagrindiniai dokumentai, atspindintys Lietuvos žmonių su negalia socialin s integracijos raidą. Žmonių su negalia teisinę pad tį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija, o tam tikras specifines sritis atskiri įstatymai ar įstatymų lydimieji teis s aktai, įtvirtinantys specialias teis s normas. Šiuo metu įvairias žmonių su negalia gyvenimo sritis reglamentuoja apie 70 teis s aktų. Lietuvos Respublikos invalidų socialin s integracijos įstatymo nuostatos įrašytos į svarbiausius teis s aktus, reguliuojančius sveikatos priežiūros, pensijų, kompensacin s technikos skyrimo, transporto lengvatų, darbo santykių, ugdymo, sporto, socialinių paslaugų, laidojimo pašalpų skyrimo, prarastų ind lių kompensavimo, komunalinių paslaugų, mokesčių lengvatų, aplinkos pritaikymo ir kitus klausimus. Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. birželio 23 d. ratifikavo Tarptautin s darbo organizacijos konvenciją Nr. 159 D l (invalidų) profesin s reabilitacijos ir užimtumo (Žin., 1996, Nr ). Kiekviena Tarptautin s darbo organizacijos nar įsipareigojo sudaryti žmogui su negalia galimybę gauti, išsaugoti tinkamą darbą, daryti profesinę karjerą, taip pat siekti tokio žmogaus socialin s integracijos. Sukurta teisin baz pad jo spręsti opiausias žmonių su negalia problemas, tačiau d l objektyvių ir subjektyvių priežasčių (ekonominių priežasčių, žinių ir patirties stokos) ne visas numatytas priemones pavyksta vienodai s kmingai įgyvendinti. Būtina sąlyga atkurti žmogaus su negalia fizinį, dvasinį ir ekonominį savarankiškumą yra fizin s aplinkos pritaikymas. Beveik trečdaliui Lietuvos gyventojų d l jud jimo sunkumų ir ribotų galimybių pasirūpinti savimi reikia pritaikyti fizinę aplinką (žmon s su negalia, motinos su mažais vaikais, pagyvenę asmenys). Fizinę aplinką galima suskirstyti į viešąją aplinką (visuomeninio lankymo ir paslaugų objektų infrastruktūra, darbo aplinka, transportas ir jo infrastruktūra) ir būsto aplinką (gyvenamieji namai, butai ir jų aplinka). Šiam tyrimui yra aktualus transporto viešosios aplinkos pritaikymas. Fizin s aplinkos pritaikymo problemos sprendžiamos valstybiniu lygmeniu Aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 D l STR :2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikm ms

17 17 patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ) patvirtintos statybos normos, patobulinta statinių pri mimo tvarka, išleistas rinkinys Aplinka visiems su aplinkos pritaikymo pavyzdžiais, atitinkančiais tarptautinius standartus. Nuo 1998 metų priimami naudoti tik tokie statomi ir rekonstruojami objektai, kurie pritaikyti žmon ms su negalia. Lietuvos invalidų reikalų tarybos įgalioti atstovai apskrityse konsultuoja projektuojamų objektų statybą ir dalyvauja objektų pri mimo valstybinių komisijų veikloje. Žemiau pateiktame objektų sąraše tiesiogiai su TPI susietos 1, 8 ir 9 pozicijos. ŽMONöMS SU NEGALIA SVARBIŲ OBJEKTŲ SĄRAŠAS (pagal Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką Žin., 1999, Nr ) 1. Susisiekimo infrastruktūros objektai (gatv s, keliai, per jos, šaligatviai, automobilių stov jimo aikštel s ir kt.). 2. Gyvenamieji pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai). 3. Viešbučių pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.). 4. Administraciniai pastatai (bankai, paštas, valstyb s ir savivaldybių įstaigos, ambasados, teismai ir kitų įstaigų bei organizacijų pastatai). 5. Prekybos pastatai (parduotuv s, degalin s, vaistin s, prekybos paviljonai ir kt.). 6. Paslaugų pastatai, skirti paslaugoms teikti bei buitiniam aptarnavimui (pirtys, skalbyklos, kirpyklos, taisyklos, grožio salonai ir kt.). 7. Maitinimo pastatai (valgyklos, restoranai, kavin s, barai bei kt.). 8. Transporto pastatai (oro uostų, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių, muitinių pastatai ir kt.). 9. Garažų pastatai, skirti transporto priemon ms laikyti. 10. Gamybos, pramon s pastatai, kuriuose yra darbo vietos ŽN. 11. Kultūros pastatai (kino teatrai, kultūros namai, klubai, teatrai, bibliotekos, muziejai, parodos, archyvai, planetariumai). 12. Mokslo pastatai, skirti švietimo ir mokslo tikslams (institutai bei mokslo tyrimo įstaigos, bendrojo lavinimo, profesin s ir aukštosios mokyklos, vaikų lopšeliai, darželiai, laboratorijos, observatorijos ir kt.). 13. Gydymo pastatai, kuriuose teikiama gydymo pagalba ir priežiūra sergantiems žmon ms (ligonin s, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, gydyklos, slaugos namai ir kt.). 14. Poilsio pastatai ir teritorijos (kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, parkai, skverai ir kt.). 15. Sporto pastatai (sporto hal s, sal s, teniso kortai, baseinai, čiuožyklos, jachtklubai, stadionai, šaudyklos, maniežai ir kt.). 16. Religiniai pastatai (bažnyčios, cerkv s, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros, vienuolynai, klebonijos). 17. Specialiosios paskirties pastatai (policijos ir gaisrin s tarnybos, tardymo izoliatoriai, blaivyklos, kal jimai, sl ptuv s ir kt.). IV. MIESTŲ, MIESTELIŲ IR KAIMŲ TERITORIJOS 19. Miestų, miestelių ir kaimų (toliau miestai) teritorijos bei visi jų elementai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nesukeltų kliūčių negalią turintiems žmon ms ir nebūtų kaip nors ribojamas jų laisvas gyvenimas, jud jimas ir veikla. ŽN svarbių objektų sąrašas pateiktas šio reglamento A priede. 20. Miesto teritorijoje greta būstų turi būti įrengiami būtini žmonių aptarnavimo objektai. Atstumai iki jų turi užtikrinti ŽN galimybę jais naudotis. 21. Gyvenamojoje teritorijoje, gyvenamuosiuose kvartaluose ir atskiruose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose turi būti suprojektuota ne mažiau kaip 5% butų, tinkamų gyventi ŽN. 22. ŽN pritaikyti būstai turi būti tolygiai išd styti miesto gyvenamojoje teritorijoje. 23. ŽN pritaikyti būstai turi būti įvairaus dydžio, tokie kaip ir kiti miesto teritorijoje esantys būstai. 24. Miesto aplinkoje turi būti įrengiami viešieji sanitariniai mazgai ir taksofonai bei užtikrinta galimyb ŽN jais naudotis. 25. Atstumas nuo būstų, kuriuose įrengti žmonių su negalia butai, iki miesto viešojo keleivių susisiekimo sistemos transporto stotelių turi užtikrinti ŽN realią galimybę jas pasiekti ir būti ne didesnis kaip 500 m. 26. Miesto gatv s, tiltai, viadukai, sankryžos, automobilių stov jimo aukštel s, per jos, aikšt s, takai ir kiti elementai turi būti suprojektuoti taip, kad jie nesudarytų kliūčių ŽN. Bendruosius transporto infrastruktūros objektų reikalavimus nustato techninis reglamentas [17.18]. 27. Miesto ir užmiesčio viešojo keleivių susisiekimo sistemos stotel s, pers dimo ir galiniai punktai turi būti suprojektuoti taip, kad ŽN gal tų be kliūčių savarankiškai naudotis viešojo transporto priemon mis. 28. Bevariklio transporto takai ir kiti infrastruktūros objektai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad jais gal tų naudotis ŽN. Bendruosius bevariklio transporto sistemos reikalavimus nustato Bevariklio transporto įstatymas [17.3]. 29. Visų rūšių įmon se, įstaigose ir organizacijose, kuriose yra daugiau nei 50 darbo vietų, 2% jų turi būti įrengta taip, kad jose gal tų dirbti žmon s su negalia [17.1]. 30. ŽN pritaikyti miesto aplinkos elementai turi būti pažym ti ŽN informacijos ženklu (B priedas). V. PöSČIŲJŲ TAKAI 31. P sčiųjų takai turi būti suprojektuoti taip, kad ŽN gal tų jais laisvai ir saugiai jud ti. 32. Pastato ar statinio sklype turi būti pritaikyta trasa, vedanti nuo patekimo į sklypą iki pagrindinio į jimo į pastatą ar statinį. 33. P sčiųjų tako plotis turi būti ne mažesnis kaip mm. P sčiųjų tako išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:20 (5%). Skersinis p sčiųjų tako nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:30 (3,3%). 34. P sčiųjų takų, esančių pritaikytoje jud jimo trasoje, lygių skirtumai ir nelygumai neturi būti didesni kaip 20 mm. Dangų reikalavimai pateikti 133 p. Jei p sčiųjų jud jimo trasoje tako nuolydis viršija 1:12 (5%) ar nelygumai yra didesni nei 20 mm, turi būti įrengti pandusai, kurių dydžiai nurodyti p. 35. Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%). Panduso juosta turi būti tiesi ir be skersinio nuolydžio. 36. C ir D kategorijų gatv s susikirtimų su p sčiųjų takais vietose turi būti pakeltos į takų lygį [17.18]. 37. Šalia p sčiųjų tako, ne rečiau kaip kas 150 m, turi būti įrengtos ŽN poilsio aikštel s su suoleliais. Šalia ilgo ištisinio pakilimo, artimo didžiausiam leistinam (33 p.), p sčiųjų takų poilsio vietos turi būti įrengiamos ne rečiau kaip kas 60 m. Poilsio vietos turi būti ne mažesnio kaip 1500 mm pločio ir 1500 mm ilgio.

18 P sčiųjų takas turi būti įrengtas ne aukščiau kaip 150 mm virš gatv s važiuojamosios dalies. Jei B ir C kategorijų gatv se [17.18] šaligatvis ir gatv s važiuojamoji dalis įrengti viename lygyje, jų riba turi būti pažym ta skirtingos faktūros ir skirtingos spalvos įsp jamąja juosta. 39. P sčiųjų takuose prieš lygio ar krypties pasikeitimus ir susikirtimų su gatvių važiuojamąja dalimi bei kitomis kliūtimis vietose turi būti įrengti 135 p. nurodytų savybių įsp jamieji paviršiai. 40. Į p sčiųjų takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi ŽN. P sčiųjų takuose sumontuoti objektai (šviestuvai, ženklai, durų uždarymo mechanizmai ir pan.) turi būti ne žemiau kaip 2100 mm virš tako paviršiaus. Ant p sčiųjų takų ar šaligatvių neturi būti dangčių, grotų, trapų ir kitų kliūčių, kyšančių aukščiau ar įleistų giliau kaip 10 mm nuo tako paviršiaus. 41. Tiltų, viadukų ir požeminių per jų p sčiųjų takai ir šaligatviai turi būti tokio pločio, nuolydžio, dangos ir kitų parametrų, kaip nustatyta šiame reglamente. 42. Kai p sčiųjų takų, esančių ant tiltų, viadukų bei požemin se per jose, nuolydis yra didesnis, nei nustatyta šiame reglamente, būtina įrengti p. nustatytų dydžių pandusus arba p. nustatytų dydžių k limo įrenginius. Šalia požeminių per jų laiptų turi būti įrengti šio reglamento p. nustatytų dydžių pandusai arba p. nustatytų dydžių k limo mechanizmai. 43. Tiltų, viadukų ir požeminių per jų p sčiųjų takai, laiptai, pandusai ir kiti elementai turi būti gerai apšviesti tamsiuoju paros metu, o požemin s jų dalys nuolatos. 44. P sčiųjų takai, šaligatviai, laiptai, pandusai turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo ir kad jie neapled tų. 45. P sčiųjų takai, per jos, pandusai, laiptai ir kiti ŽN trasoje esantys elementai turi būti gerai apšviesti tamsiuoju paros metu. VI. AUTOMOBILIŲ STOVöJIMO AIKŠTELöS IR GARAŽAI 46. Visų tipų automobilių stov jimo aikštel se ir garažuose (esančiuose prie pastatų, pavieniuose, požeminiuose ir daugiaaukščiuose) turi būti įrengta tiek ŽN automobilių vietų: 1 vieta, kai aikštel je yra iki 15 vietų; 2 vietos, kai aikštel je yra vietų; 4% vietų, kai aikštel je yra daugiau kaip 50 vietų. 47. Sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros įstaigų automobilių stov jimo aikštel se ŽN automobiliams turi būti pritaikyta 10% vietų, bet ne mažiau kaip viena vieta. 48. Kai automobilių stov jimo vietos įrengiamos prie gyvenamųjų namų, kiekvienam tame name įrengtam ŽN pritaikytam butui turi būti numatoma viena pritaikyta automobilio stov jimo vieta. 49. ŽN automobiliams skirtos stov jimo vietos, esančios prie tam tikrų objektų, turi būti planuojamos arčiausiai prie pagrindinio į jimo į objektą iš visų aikštel je esančių vietų bekliūt je jud jimo trasoje. Autonomin se aikštel se ar garažuose vietos ŽN automobiliams turi būti įrengiamos arčiausiai prie pritaikyto į jimo į aikštelę ar garažą. 50. Tam tikro objekto automobilių stov jimo aukštel je atstumas nuo toliausiai esančios ŽN automobilio stov jimo vietos iki pagrindinio į jimo į objektą neturi būti didesnis nei 60 m. Kai to pasiekti negalima, ne didesniu kaip 30 m atstumu nuo pagrindinio į jimo į objektą turi būti įrengta ne siauresn kaip 2400 mm ŽN išlaipinimo aikštel šalia gatv s ar privažiavimo važiuojamosios dalies. 51. Pritaikyta jud jimo trasa nuo automobilio stov jimo vietos iki pagrindinio į jimo į objektą neturi kirsti gatvių ar privažiavimų važiuojamosios dalies. 52. ŽN automobilių stov jimo vietose turi būti numatyta galimyb jam išlipti iš automobilio, įrengiant greta 1500 mm pločio aikštelę. Ši aikštel gali būti bendra dviem gretimoms automobilių stov jimo vietoms. 53. Važiuojamosios dalies ir takų dangos nuolydis ŽN automobilių stov jimo vietose neturi būti didesnis kaip 1:40 (2,5%) bet kuria kryptimi. 54. Lygių skirtumas tarp automobilių stov jimo vietų ir išlipimo aikštel s ar šaligatvio turi būti nuo 50 iki 150 mm. 55. Automobilių stov jimo vietos ŽN automobiliams turi būti pažym tos ant dangos horizontaliu ŽN informacijos ženklu (B priedas) ir vertikaliu ženklu su tokiu pat simboliu. 56. ŽN automobilių stov jimo vietos turi būti gerai apšviestos tamsiuoju paros metu. 57. ŽN automobilių stov jimo vietų dangų paviršiai turi atitikti 133 p. reikalavimus. X. TERITORIJŲ IR PASTATŲ ELEMENTAI 116. ŽN pritaikytas panduso plotis turi būti ne mažesnis kaip 1200 mm, matuojant atstumą tarp tur klų ir tarp apsauginių bortelių ŽN pritaikyto panduso išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), vienos ištisin s juostos ilgis ne didesnis kaip mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm. Panduso juostos skersinis nuolydis neleidžiamas ŽN pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštel, ne mažesn kaip 1500 x 1500 mm. Kai panduso juosta nekeičia krypties, ne rečiau kaip kas 9000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo turi būti įrengta poilsio aikštel, kurios ilgis būtų ne mažesnis nei mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį. Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje bei apačioje turi būti įrengtas įsp jamasis paviršius (žr. 134 p.). Įsp jamasis paviršius turi būti panduso pločio ir 600 mm ilgio Abiejose panduso juostos ir aikštelių pus se turi būti įrengti ištisiniai tur klai (žr p.). Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, jei jos yra ne prie sienos, turi būti įrengti ne žemesni kaip 50 mm borteliai. Panduso juostų ir aikštelių paviršius turi būti įrengtas iš kietos, šiurkščios, neslidžios medžiagos (žr. 133 p.) ŽN pritaikytų laiptų pakopos turi būti ne žemesn s kaip 75 mm ir ne aukštesn s kaip 150 mm, pakopų plotis turi būti ne mažesnis kaip 300 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio. Nedengtų lauko laiptų pakopos turi būti ne aukštesn s kaip 120 mm ir ne siauresn s kaip 400 mm. Lauko laiptai ir prieigos prie jų turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo ŽN pritaikytų laiptų pakopų briaunos gali būti suapvalintos ne didesniu kaip 15 mm spinduliu. Pakopos turi būti uždaros, kiekvienos jų briauna nuo pagrindo gali išsikišti į priekį ne daugiau kaip per 30 mm. Išilgai kiekvieno laiptatakio ar grup s pakopų, jei jų daugiau kaip trys, būtina įrengti tur klus ( p.) Jei ŽN pritaikytų laiptų aikštel je iš šono yra durys, jos turi būti ne arčiau kaip per 300 mm nuo artimiausios laiptų pakopos briaunos. Prieš duris būtina palikti aikštelę ŽN jud ti (C priedas) ŽN pritaikytose laiptin se, išskyrus butų laiptines, kiekvieno laiptatakio viršuje ir apačioje turi būti įrengti įsp jamieji paviršiai (135 p.). Įsp jamasis paviršius turi būti laptatakio pločio bei 600 mm ilgio, atitraukiant nuo artimiausios pakopos

19 19 briaunos per vienos pakopos plotį. Įsp jamuosius paviršius būtina įrengti ir lauko laiptų laiptatakių viršuje bei apačioje. ŽN pritaikytų laiptų paviršius turi būti kietas, šiurkštus, neslidus (žr. 133, 134 p.). Jei lauko ar vidaus laiptai yra platesni kaip 2400 mm, kas mm jų pločio būtina įrengti tur klus lygiagrečiai pagrindinei jud jimo laiptais krypčiai ( p.) Aukštis nuo laiptų pakopų ir laiptų aikštelių paviršiaus iki lubų konstrukcijos ar laiptin se pakabintų elementų (šviestuvų, vizualin s informacijos ženklų ir pan.) apatinių briaunų turi būti ne mažesnis kaip 2100 mm ŽN pritaikyto lifto kabina turi būti ne siauresn kaip 1100 mm ir ne mažesnio kaip 1400 mm gylio. Lifto durų anga turi būti ne siauresn kaip 850 mm (136, 137 p.) Priešais liftą turi būti palikta ne mažesn kaip 1500 x 1500 mm laisva aikštel, neskaitant tako pločio. Jei liftas yra tiesiai prieš laiptus, atstumas nuo lifto durų angos iki artimiausios laiptų pakopos briaunos turi būti ne mažesnis kaip 2400 mm. Atstumas tarp liftų, esančių vienas prieš kitą, turi būti ne mažesnis kaip 3000 mm Aukščio skirtumas tarp sustojusio lifto kabinos grindų ir priešais liftą esančios aikštel s grindų turi būti ne didesnis kaip 20 mm. Lifto kabinos grindys turi atitikti 133, 134 p. reikalavimus Lifto iškvietimo ir valdymo mygtukai turi būti sumontuoti mm aukštyje nuo grindų. Mažiausias mygtuko skersmuo 18 mm, mažiausias atstumas tarp mygtukų 15 mm. Ant lifto kabinos sienų 900 mm aukštyje nuo grindų būtina įrengti tur klus. Jų reikalavimai pateikti p. Ant lifto iškvietimo ir valdymo prietaisų esanti informacija bei ženklai turi būti pateikti ir taktiline forma Brailio raštu Tur klai turi būti įrengti dvigubi: viršutiniai tvirtinami mm aukštyje, apatiniai mm aukštyje nuo laiptų pakopų ar panduso juostos plokštumos Tur klai iš vidin s laiptų ar panduso pus s turi būti ištisiniai. Jei tur klai iš laiptų ar panduso išorin s pus s n ra ištisiniai, būtina 300 mm pratęsti juos į viršutinę ir 300 mm į apatinę laiptų ar panduso aikštelę. Tur klai turi būti lygiagretūs su laiptų ar panduso pakilimo plokštuma, o pratęstos jų dalys lygiagrečios su aikštel s paviršiumi (t. y. horizontalios) Tur klų paviršius turi būti lygus, ištisinis ir be išsikišimų. Tur klų stveriamoji konstrukcija turi būti patogi suimti ranka. Tam būtina naudoti mm skersmens elips s, ovalo ar apskritimo formos skerspjūvio tur klus arba ne platesnius kaip 40 mm stačiakampio formos skerspjūvio tur klus. Tur klų galai turi būti suapvalinti ar užlenkti į sienos, atramos ar grindų pusę. Rekomenduojama naudoti medinius, plastiku aptrauktus metalinius, plastikinius ar kitos malonios liesti medžiagos tur klus Tarp tur klo ir sienos paviršiaus turi būti paliktas ne siauresnis kaip mm tarpas. Šiame tarpe neturi būti šiurkščių paviršių, aštrių elementų ar kyšančių konstrukcijų. Tur klai turi būti gerai įtvirtinti: jie neturi klib ti, linkti ar sukin tis aplink savo ašį ŽN jud jimo trasų paviršiai turi būti lygūs, kieti, pakankamai šiurkštūs, neslidūs, neklampūs, iš nebirių (ne sm lio, ne žvyro) ir saikingai riev tų medžiagų. Dangos iš plokščių ar plytelių turi būti lygios, siūl s tarp plytelių ne platesn s nei 15 mm. ŽN pritaikytose trasose ir zonose esančių grotų, dangčių ir pan. kiaurym s negali būti platesn s kaip 15 mm Jei ŽN pritaikytose patalpose tiesiami kilimai ar kilimin s dangos, jie turi būti pakankamai standūs, kieti, vienodos tekstūros, vienodo pūko ilgio, bet ne ilgesnio kaip 13 mm. Kilimai turi būti pritvirtinti prie pagrindo visu plotu ŽN jud jimo trasose įrengiami įsp jamieji paviršiai rekomenduojami tokio reljefo: - lygiagrečių juostelių (4 5 mm aukščio, mm pločio, išd stytų kas mm), skirtų jud jimo krypčiai ar krypties pasikeitimui pažym ti; - apvalių kaubur lių (kaubur lių skersmuo mm, aukštis 4 5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirtų įsp ti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus). Pastatų vidaus įsp jamieji paviršiai nuo gretimų paviršių turi skirtis savo kietumu, tamprumu ar garsu, sklindančiu nuo jų paviršiaus. Ant ŽN jud jimo trasoje ar greta jos esančių kliūčių (stulpų, atramų, medžių kamienų ir kt.) mm aukštyje nuo žem s paviršiaus turi būti įrengiama persp janti ryškios spalvos 150 mm pločio juosta. Prieš tokias kliūtis turi būti įrengiami įsp jamieji paviršiai ŽN pritaikytų durų, jas atidarius, angos bekliūtis plotis, matuojant tarp varčios ir staktos vidaus, turi būti ne mažesnis kaip 850 mm. Jei durys yra dviv r s neautomatin s, varstomosios varčios plotis turi būti toks, kad ją atidarius bekliūtis angos plotis būtų ne mažesnis kaip 850 mm. Slenksčiai ties lauko durimis turi būti įrengiami ne aukštesni nei 20 mm. Durys pastato viduje turi būti be slenksčių. Prie durų, kurios atsidaro ne automatiškai, būtina palikti aikštelę ŽN vežim liui važiuoti (žr. C priedą) Jei lauko duryse įrengiamas langelis, jis turi būti įstiklintas smūgiams atspariu stiklu, o langelio apačia turi būti ne aukščiau kaip 900 mm nuo grindų paviršiaus. Stiklin s lauko durys turi būti iš smūgiams atsparaus stiklo mm aukštyje nuo grindų stiklin durų plokštuma turi būti pažym ta ryškios spalvos juosta. Taip pat turi būti pažym tos stiklin s sienos, vitrinos ir kitokie stiklo elementai, esantys greta durų. Rankenas, užraktus, grandin les ir pan. elementus būtina įtaisyti ne aukščiau kaip 1200 mm nuo grindų paviršiaus Langai sienose turi būti suprojektuoti taip, kad jų stiklo plokštuma būtų mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Langų rankenos turi būti lengvai sukiojamos (iki 20 N j ga). Rekomenduojamos svirtin s rankenos, kurios turi būti įtaisytos ne aukščiau kaip 1300 mm nuo grindų paviršiaus Elektros jungikliai, kištukiniai lizdai, skambučių mygtukai ir kiti valdymo įtaisai, skirti naudotis ŽN, turi būti įrengti ne žemiau kaip 500 mm, ne aukščiau kaip 1300 mm nuo grindų paviršiaus ir ne arčiau kaip 300 mm nuo artimiausio baldo ar vidinio sienos kampo. Vienoje vietoje galima sugrupuoti ne daugiau kaip po du jungiklius ar kištukinius lizdus ŽN pritaikyta taksofono ar bankomato kabina turi būti ne mažesnio kaip 900 mm pločio ir ne mažesnio kaip 1400 mm gylio. Jei taksofonai ar bankomatai yra ne kabinose, prieš ŽFT pritaikytą aparatą būtina palikti ne mažesnio kaip 800 mm pločio ir ne mažesnio nei 1200 mm gylio aikštelę ŽN privažiuoti vežim liu. Taksofono ar bankomato skaičių rinkiklis, ragelis, kortel s įkišimo, monetų įmetimo ir banknotų pa mimo anga turi būti ne aukščiau kaip 1300 mm nuo grindų ar šaligatvio paviršiaus. Taksofono laidas nuo aparato iki ragelio turi būti ne trumpesnis kaip 750 mm ŽN pritaikyti pastatai ir teritorijos, patalpos, elementai ir kiti objektai (takai, automobilių stov jimo vietos, į jimai į pastatus, tualetų kabinos ir kt.) turi būti pažym ti ŽN informaciniu ženklu (žr. B priedą) ŽN informacijos ženklai, nuorodos, užrašai, schemos turi būti įrengti mm nuo grindų ar šaligatvio paviršiaus. Prie durų šie ženklai turi būti kabinami ant sienos iš tos pus s, kur yra durų rankena. Pakabinti ŽN informacijos ženklai neturi sumažinti ŽN jud jimo trasų mažiausių leistinų pločių bei aukščių, manevrams skirtų aikštelių mažiausių plotų ar kitaip kliudyti ŽN ŽN informacijos ženklų, nuorodų, užrašų, schemų raid s, skaičiai, matmenys, piešiniai turi būti kontrastingi (šviesūs tamsiame fone arba atvirkščiai), ženklų paviršius matinis, neblizgus. Šriftas turi būti aiškus ir gerai įskaitomas. Raidžių ir

20 20 skaitmenų, skirtų skaityti iš 10 m atstumo, aukštis turi būti mm, skaitomų iš 20 m atstumo mm, skaitomų iš 40 m mm. ŽN informacijos ženklai turi būti ne mažesni kaip 150 x 150 mm. Ant informacijos ženklų, įrengtų ŽN pasiekiamumo zonoje (79, 138 p.), esanti informacija turi būti pateikta ir taktiline forma Brailio raštu. Plečiantis informacin ms technologijoms ir komunikacijos priemon ms, informacija tampa vienu svarbiausių asmens darbo įrankių, ryšio priemone. Šalyje gyvena apie asmenų, kurie d l negalios negali įprastais būdais priimti ir apdoroti informacijos. Visuomen buvo informuojama apie žmonių su negalia problemas, bet nesirūpinta informacin s aplinkos pritaikymu tokiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje prad to vykdyti informacin s aplinkos pritaikymo neįgaliesiems darbai subtitruojamos pavien s laidos, iš dalies pritaikomos mokyklų programos ir vadov liai, nevyriausybin s organizacijos stengiasi teikti kompensacinę techniką, skirtą informacijos prieinamumui gerinti. Įgyvendinama gestų kalbos vartojimo programa, pagal kurią steigiami gestų kalbos vert jų centrai, reg jimo negalią turintiems asmenims leidžiama literatūra Brailio raštu, įgarsinamos knygos, veikia valstyb s išlaikoma Lietuvos aklųjų biblioteka, profesionaliai teikianti paslaugas žmon ms su reg jimo negalia. Dabartiniu metu neįgaliųjų reikalais Lietuvoje rūpinasi LR darbo ir socialin s apsaugos ministerija bei Lietuvos neįgaliųjų reikalų taryba prie LRV. LR SM sekretorius yra šios tarybos narys. Pagrindiniai veikiantys teis s aktai, susieti su neįgaliųjų socialine integracija: LR konstitucija; Neįgaliųjų socialin s integracijos įstatymas; Transporto privilegijų įstatymas; Kelių priežiūros ir pl tros programos finansavimo įstatymas; Nemotorizuoto transporto įstatymas; Dviračių takų pl tros programa ; Vyriausyb s programa ; Vyriausyb s sprendimas d l specialių mažo judamumo neįgaliesiems pritaikytų transporto priemonių; Vyriausyb s sprendimu patvirtinta Nacionalin žmonių su negalia socialin s integracijos metų programa. Pagal Nacionalinę žmonių su negalia socialin s integracijos metų programą LR SM vykdo šiuos uždavinius: rengia min tų teis s aktų įgyvendinimo projektus; organizuoja mokslinius tyrimus; kaupia statistikos duomenis apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę (kas metai); rengia vyriausyb s programos priemones, susietas su TPI pritaikymu ŽSP; rengia rekomendacijas transporto ir ryšių bendrov ms d l informacijos pritaikymo ŽSP. Kas metai yra atliekami šie darbai: dviračių ir p sčiųjų takų įrengimas apie 1 mln. Lt kas metai; liftų įrengimas geležinkeliuose po 0,2 mln. Lt; pastatų aplinkos pritaikymas neįgaliesiems po 0,5 mln. Lt (tualetų statyba, automatinių durų įrengimas stotyse ir aerouostuose); miestų autobusų parkų atnaujinimas, įsigyjant žemų grindų autobusus; Geltonojo autobuso programos įgyvendinimas; kelių eismo taisykl se ženklu Neįgalieji pažym tose vietose numatytos privilegijos naudotis autotransportu neįgaliesiems; parengta dviračių takų pl tros programa Tačiau vykdomų priemonių akivaizdžiai nepakanka, kad būtų sudarytos galimyb s ir paskatinti ŽSP labiau naudotis susisiekimo sistemos paslaugomis. D l to pralaimi tiek ŽSP, tiek ir keleivių susisiekimo paslaugas teikiančios įmon s, kadangi negauna potencialių gana nemažų pajamų. Tod l visų interesais verta kritiškai įvertinti TPI prieinamumą ŽSP ir, pasinaudojant ES šalyse sukaupta patirtimi, parengti bei įgyvendinti visų rūšių transporto pritaikymo ŽSP priemones. ŽSP grupių identifikavimas įgalino nustatyti, kad specialūs racionalūs naudojimosi transportu poreikiai būdingi kas antram, arba 45%, šalies gyventojų (5 lentel, 10 pav.).

21 21 Vaikai iki 15 metų Gimdyv s ŽSP grup Motinos su kūdikiais (su vežim liais) Žmon s su negalia (darbingo amžiaus) Pensinio amžiaus žmon s 5 lentel. Orientacinis ŽSP skaičius Lietuvoje Naudojimosi transportu specifiniai poreikiai Nepakankama orientacija ir saugumas, suaugusių žmonių priežiūros poreikis Sumaž jęs judamumas, s dimų vietų poilsiui, sanitarinių patogumų poreikis Įrengtų trasų ir s dimų vietų poilsiui, sanitarinių patogumų poreikis Sumaž jusi orientacija ir judamumas, įrengtų trasų ir s dimų vietų poilsiui poreikis Sumaž jusi orientacija ir judamumas, įrengtų trasų ir s dimų vietų poilsiui poreikis Gyvūn lių bagažo sekcijos poreikis Sumaž jusi orientacija ir atsakomyb, priežiūros ir kontrol s poreikis Žmon s su gyvūn liais Apsinuodiję narkotikais, alkoholiu, medikamentais ir kitomis medžiagomis asmenys Rūkantieji Rūkymo patalpų poreikis 57 (44 vyrai ir 13 moterų) Orientacinis skaičius (%) Populiacija 18, , , ( ir ) Iš viso Racionalūs 46, Iš viso Iracionalūs Galima teigti, kad šalies susisiekimo sistema pritaikyta tik pusei Lietuvos gyventojų. Ši išvada yra pakankamas pagrindas kalb ti apie būtinumą iš esm s tobulinti TPI. Ypatingą grupę potencialių keleivių sudaro žmon s su, sąlyginai tariant, neracionaliais poreikiais. Tai keleiviai su gyvūn liais, rūkantieji ir apsinuodiję alkoholiu, narkotin mis medžiagomis ir medikamentais, nusikalt liai, teroristai ir kt. Preliminariais skaičiavimais tokių žmonių šalyje gali būti net 65%. Kaip vert tų spręsti tokių asmenų ir transporto suderinamumo problemas, yra atskiro nagrin jimo reikalaujantis klausimas. Šiame tyrime apsiribojama vien racionalių specialių poreikių žmonių ir TPI sąveikumo problemų nagrin jimu. Vaikai iki 15 metų 18% Gimdyv s ir motinos su kūdikiais (su vežim liais) 4% Darbingo amžiaus žmon s (ne ŽSP) 54% Pensinio amžiaus žmon s (ne ŽN) 20% Žmon s su negalia (darbingo amžiaus) 4% 10 pav. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal ŽSP grup s Beveik kas ketvirtas arba 18,3% šalies gyventojų yra vaikai iki 15 metų amžiaus (6 lentel ). Gimdyv s ir motinos su kūdikiais (su vežim liais) sudaro apie 4% šalies gyventojų.

22 22 6 lentel. Lietuvos gyventojų skaičiaus dinamika pagal amžių ir lytį (%) Amžiaus grup s Iš viso Iš viso Vyrai Moterys Iki 15 21,9 18,3 20,1 16, ,7 61,7 64,3 59, ,2 5,3 4,8 5,8 65 ir daugiau 12,2 14,7 10,8 18, Nors darbingo amžiaus neįgalieji sudaro tik apie 4% šalies gyventojų, tačiau jų socialin s atskirties problemos yra ypač skaudžios ir reikalauja didesnio d mesio iš visuomen s pus s. Pagal gyventojų surašymo duomenis ir sunkios bei vidutin s negalių pasiskirstymo statistiką I neįgalumo grupę turi 32,7 tūkst., II 160,5 tūkst., o III 55,2 tūkst. šalies gyventojų. Iš jų darbingo amžiaus atitinkamai 35%, 49,3% ir 70% (7 lentel ). 7 lentel. ŽN pasiskirstymas atsižvelgiant į neįgalumo grupę Neįgalumo grup Asmenų skaičius Iš jų darbingo amžiaus asmenų skaičius Darbingo amžiaus asmenų % nuo visų I II ,3 III Iš viso Lietuvoje kasmet nustatoma vidutiniškai apie naujų neįgaliųjų atvejų. Iš jų apie 66% sudaro vidutinio sunkumo ir sunkios negalios asmenys. Iš jų vidutiniškai 2/3 sudaro darbingo amžiaus asmenys t. y. apie asmenų per metus. Pagal LR SADM duomenis, 2002 metais neįgalumo pensijas gavo žmon s. Per metus jų padaug jo 4,1%. Pirmos grup s neįgalumas susietas su šiais susirgimais: jungiamojo audinio ir skeleto raumenų susirgimai 17,1%; kraujotakos sistemos susirgimai 27,3%; traumos, apsinuodijimai ar kiti išor s poveikiai 14,8%. fiziniai ar kiti negalavimai 8,1%. 8 lentel. ŽN su negalia pasiskirstymas atsižvelgiant į negalios pobūdį Negalios pobūdis Asmenų % nuo visų šalies III D l ligos ar I grup II grup skaičius gyventojų skaičiaus grup suluošinimo Fizin (vidaus organų) , Fizin (jud jimo) , ,5 Proto /psichikos susirgimas* ,6 Regos , Proto / sutrikusio intelekto ,2 Vyrauja Vyrauja Klausos , * I II gr. neįgalumą d l šizofrenijos tur jo asmenys. Didžiausią ŽN dalį 3,3% šalies gyventojų sudaro asmenys, turintys fizinę vidaus organų negalią, kuri tiesioginio sąryšio su OJ neturi (8 lentel, 11 pav.). Aktualūs susisiekimo sistemos tobulinimo požiūriu yra 3,2% ŽN šalies gyventojų. Iš jų didžiausią dalį 1,8% sudaro fizinę jud jimo negalią turintys asmenys. Proto / psichikos sutrikimai būdingi 0,6%, pablog jęs reg jimas 0,4%, proto / sutrikusio intelekto negalia pasižymi 0,2%, o klausos problemomis 0,2% šalies gyventojų. Pagal 2001 metų gyventojų surašymo duomenis, ŽN yra gana tolygiai pasiskirstę pagal apskritis (9 lentel ). Daugiau nei kas antras jų yra darbingo amžiaus.

23 23 Regos; 0,4% Klausos; 0,2% Proto; 0,8% Fizin (jud jimo); 1,8% Fizin (vidaus organų); 3,3% 11 pav. Žmonių su negalia pasiskirstymas pagal negalios pobūdį tarp visų šalies gyventojų 9 lentel. Neįgaliųjų pasiskirstymas pagal apskritis* Apskritys Iš viso Per 16 m. Darbingo amžiaus % Vilniaus ,91 Kauno ,18 Šiaulių ,42 Panev žio ,86 Klaip dos ,51 Marijampol s ,83 Utenos ,76 Alytaus ,45 Telšių ,13 Taurag s ,77 Viso ,26 * pagal 2001 m. gyventojų surašymo duomenis Skaičiuojant 1000 gyventojų ŽN dalimi pirmauja Alytaus, Pakruojo ir Šakių savivaldyb s (10 lentel ). 10 lentel. Neįgaliųjų pasiskirstymas pagal savivaldybes Miestas/rajonas Neįgaliųjų skaičius 1000 gyventojų Alytaus savivaldyb je 135 Pakruojo 127 Šakių 126 Anykščių 123 Rokiškio 122 Kauno miesto 118 Prienų 118 Panev žio rajono 116 Var nos 113 Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. Lietuvoje dirbo tik 10% neįgaliųjų. Tai gana žemas ŽN darbingumo lygis, palyginus su sveikaisiais ir kitomis Europos Sąjungos valstyb mis. Suprantama, kad tam turi įtakos ir TPI pritaikymo ŽN laipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirbančių neįgaliųjų pensininkų padaug jo nuo 24,0 tūkst m. pradžioje iki 28,7 tūkst m. pradžioje 15. Dirbo kas septintas neįgalusis pensininkas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2004 m. buvo įregistruota 9,8 tūkst. neįgalių bedarbių, tai 1,9 tūkst. daugiau nei 2003 m. Jie sudar 5% visų įregistruotų bedarbių. Per metus įsidarbino 2,7 tūkst. (2003 m. 2 tūkst.) neįgalių bedarbių, arba 2,1% (2003 m. 1,6%) visų įsidarbinusių asmenų. D l nedidelio užimtumo ir ribotų galimybių gauti darbo pajamas neįgaliųjų ekonomin pad tis labai priklauso nuo socialinių išmokų pensijų ir pašalpų m. Lietuvoje buvo 202,3 tūkst. valstybinio socialinio draudimo neįgaliųjų pensininkų, kurie metų pabaigoje gaudavo vidutiniškai 345 litų pensiją. 15 Neįgaliųjų socialin integracija 2004 m. informacija. Valstybinis statistikos departamentas m. liepos 26 d.

24 24 Pirmos grup s neįgaliesiems vidutiniškai buvo mokama 434 litų, antrosios 381, trečiosios 192 litų neįgaliųjų pensijos. Palyginti su 2003 m. IV ketvirčiu, valstybinio socialinio draudimo neįgaliųjų pensija padid jo vidutiniškai 44 litais, o nuo 2000 m. 68 litais m. socialin s paslaugos namuose buvo teikiamos 4,7 tūkst. neįgaliųjų. Per metus namuose globojamų neįgaliųjų padaug jo 0,4 tūkst. Apie du trečdalius (69%) namuose globojamų neįgaliųjų gyveno miestuose. Be to, 24,6 tūkst. (2003 m. 23,2 tūkst.) neįgaliųjų savivaldyb s suteik transporto, 2,1 tūkst. vertimo ženklų kalba paslaugas. Pagal nustatytą tvarką ŽN Lietuvoje yra aprūpinami tradicine orientacijos ir judamumo kompensacine technika 16. Orientacijai pagerinti naudojami klausos aparatai, akiniai, lazdel s. Judamumui kompensuoti naudojamos vaikščiojimo priemon s, neįgaliųjų rankiniai ir motorizuoti vežim liai. Technin s pagalbos neįgaliesiems centro duomenimis, 2004 m. sutrikusios jud jimo funkcijos neįgaliesiems suteikta 18,1 tūkst. (2003 m. 16,5 tūkst.) įvairių technin s pagalbos priemonių. Pus jų (52%) sudar viena ranka valdomos vaikščiojimo priemon s, 12 procentų vaikščiojimo priemonių priedai, 11 procentų neįgaliųjų vežim liai. Palyginti su 2000 m., neįgaliesiems suteiktų technin s pagalbos priemonių skaičius išaugo 62%, o per 2004 m. 10%. Invalidų reikalų tarybos duomenimis, 2004 m. neįgaliems asmenims buvo pritaikyti 249 būstai ir patenkinta 20% būstų pritaikymo poreikio (2003 m. atitinkamai 290 ir 18%). Pastaraisiais metais transporto pl tros požiūriu vis dažniau pastebimas gyventojų amžiaus trukm s ir pensinio amžiaus žmonių skaičiaus did jimas bei jų siekimas daugiau naudotis viešojo transporto paslaugomis. Tai bendra pasaulio ir Europos šalių demografin tendencija (priedai). Ji būdinga ir Lietuvai metais pensinio amžiaus asmenys Lietuvoje sudar apie 940 tūkst. arba 27,2% šalies gyventojų (11 lentel ). 11 lentel. Pensininkai ir pensijos Pensininkų skaičius 895,1 902,7 907,5 917,2 927,6 941,1 933,7 942,4 945,8 939,9 2 (metų pabaigoje), tūkst. 1 Išlaidos pensijoms, 1555,4 2177,3 2671,7 3231,3 3538,5 3586,1 3553,4 3650,6 3873,8 4213,9 2 mln. Lt. 1 Išlaidos pensijoms, 6,1 6,7 6,8 7,3 8,2 7,8 7,3 7,0 6,8 6,7 2 palyginti su BVP, % 1 Vidutinis metinis valstybinio 656,8 655,3 651,0 648,0 644,6 644,5 636,9 625,4 610,8 602,5 socialinio draudimo senatv s pensininkų skaičius, tūkst. Vidutin senatv s 151,0 192,4 242,6 287,8 310,2 312,5 317,6 323,1 340,5 371,6 pensija, Lt. 3 Vidutinis metinis valstybinio 139,2 147,0 152,2 158,8 165,9 173,6 181,1 188,0 196,3 202,3 socialinio draudimo neįgaliųjų pensininkų skaičius, tūkst. Vidutin neįgaliųjų pensija, Lt. 139,3 176,8 221,9 260,9 278,9 279,6 277,7 282,2 296,8 325,6 1 Duomenys perskaičiuoti pagal ESSPROS metodiką. 2 Išankstiniai duomenys m. nedirbančio pensininko. Lietuvoje žmon s ilgiau gyvena ir, pasiekę pensinį amžių yra linkę keliauti tai be abejo, pozityvus reiškinys. Viešojo transporto sistemai jis kelia naujus uždavinius, susietus su būtinumu prisitaikyti prie šios vis did jančios grup s specialiųjų poreikių. Tod l darnaus susisiekimo galimybių užtikrinimo procesas Lietuvos transporto sistemoje vyksta jau nebe pirmi metai. Vis daugiau d mesio skiriama autobusų, troleibusų, traukinių, laivų, l ktuvų, taip pat stočių ir stotelių pritaikymui žmon ms su negalia. Did ja žemų grindų autobusų skaičius Vilniaus, Kauno, Klaip dos autobusų parkuose. Vilniaus interneto keleivių informavimo sistemoje pažym ti maršrutai, kuriais kursuoja žemų grindų autobusai ir troleibusai. Vilniaus troleibusų parke vykdomas pilotinis neįgalių keleivių informavimo stotel se projektas. Stotyse įrengiami pritaikyti neįgaliesiems WC. Plečiamas specialių automobilių, pritaikytų neįgaliesiems vežti skaičius, kas metai apskričių neįgaliųjų asociacijoms nuperkama po 10 tokių transporto priemonių. Siekiant nustatyti TPI pritaikymo ŽSP laipsnį šalyje, buvo apklausti Vilniaus, Kauno, Klaip dos, Šiaulių, Panev žio, Alytaus, Utenos, Telšių ir Taurag s viešojo keleivių transporto paslaugas 16 Lietuvos Respublikos Socialin s apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-238 patvirtintas NEĮGALIŲJŲ APRŪPINIMO TECHNINöS PAGALBOS PRIEMONöMIS IR ŠIŲ PRIEMONIŲ ĮSIGIJIMO IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAŠAS. 17

25 25 teikiančių įmonių vadovai. Pagal jų atsakymus buvo nustatyta, kad šis procesas Lietuvoje nevyksta taip sparčiai kaip kitose ES šalyse. Jo eiga dažnai susieta su atskirų miestų ir rajonų savivaldybių bei transporto įmonių vadovų iniciatyva ir supratimu. TPI netolygiai pritaikomas ŽSP didžiuosiuose miestuose ir rajonuose. Pagal apibendrintus apklausos duomenis galima spręsti, kad tik menka dalis viešojo autotransporto maršrutų yra pritaikyti ŽSP. Tuo pat metu galima įžvelgti dažnai formalų ir demonstracinį požiūrį į TPI pritaikymu ŽSP, kada m gstama nurodyti kaip privalumą atskirų susisiekimo maršrutų elementų pritaikytų autobusų, stočių bei stotelių skaičių. Apibendrintais duomenimis, apie 27% autobusų ir 7% stotelių yra visiškai ar iš dalies pritaikyti žmon ms su specialiaisiais poreikiais. Apklausiamieji pažym jo, kad dalis autobusų yra žemagrindžiai, o autobusų stotelių grindinys yra paaukštintas siekiant sudaryti galimybę įvažiuoti į autobusą asmeniui su neįgaliųjų vežim liu. Kai kuriose stotyse įrengti pandusai, jose yra pritaikyti neįgaliesiems WC. Labiausiai ŽSP pritaikytas Vilniaus viešasis keleivių transportas. Čia 11-oje iš 19-os Vilniaus troleibuso maršrutų kursuoja žemagrindžiai troleibusai, pritaikyti neįgaliesiems. Jiems pritaikyti 25 iš 78 sostin s autobuso maršrutų, kuriuose įrengti žemagrindžiai autobusai. Interneto svetain je šie maršrutai pažym ti geltona spalva. Yra galimyb SMS žinut mis gauti išvykimo laiko iš atskirų stotelių tvarkaraštį. Išbandyta ir įdiegta garsin informavimo sistema, troleibusui atvykus į stotelę. Kauno autobusų stoties duomenimis, Kauno miesto viešojo transporto maršrutai iš esm s visi pritaikyti ŽSP, jei sutampa jų važiavimo tikslu vietov s atžvilgiu. Specialių maršrutų, skirtų ŽSP, pvz., į pensionatus, sporto kompleksus ir pan., n ra. Transporto priemonių, specialiai parengtų įkelti ar iškelti (su įrengtais liftais ar kita spec. įranga) vežim lius, bendrov neturi. Abi eksploatuojamos Kauno ir Nidos autobusų stotys turi įrengtus įvažiavimus vežim liams. Daugiau specialių priemonių n ra. Visos tarpmiestinių autobusų stotel s paaukštintos ir tam tikra prasme gali būti vadinamos iš dalies pritaikytos. Patekimas iki jų užmiesčio keliu, esant gausiam transporto eismui, n ra pritaikytas. N ra prasm s kalb ti apie stotelių pritaikymą, jeigu į jas atvažiuoja nepritaikyti autobusai. Klaip dos miesto viešojo transporto informacinę sistemą sudaro stotelių ženklai (220 vnt.), cilindrai su autobusų tvarkaraščiais (320 vnt.), maršrutų schemos stotelių paviljonuose (40 vnt.), interneto svetain, kurioje galima matyti autobusų tvarkaraščius atskirose stotel se, autobusų maršrutus, darbo ir poilsio dienų grafikus, bilietų kainas, susipažinti su teis s aktais, reglamentuojančiais keleivinį transportą, siųsti pasiūlymus ir skundus, pasiskaičiuoti savo transporto išlaidas skaičiuokle. Įdiegta nemokama karštoji linija ( ), kuria keleiviai gali pranešti savo nusiskundimus d l tvarkaraščių laikymosi, sužinoti tvarkaraščius ir pan. Klaip doje keleivių informacin sistema n ra pritaikyta žmon ms su specialiaisiais poreikiais metais planuojama keleivius informuoti (interneto svetain je ir stotel se esančiuose cilindruose su tvarkaraščiais), kokiu laiku važiuoja žemagrindžiai ir pailginti autobusai. Šių autobusų tvarkaraščiai bus pažym ti kita spalva. Taip pat įgyvendinus E-bilieto projektą, autobusuose bus įrengta garso įranga (vidiniai ir išoriniai garsiakalbiai), pranešantys autobuso numerį ir stotel s pavadinimą. Šiauliuose iš 95 autobusų 12 pritaikyti ŽSP. Panev žyje pritaikytas vienas iš 16 maršrutų ir 33 iš 68 autobusų. Taurag je pritaikyti 2 iš 68 autobusų. Kita TPI šiuose miestuose nepritaikyta ŽSP. Utenoje nepritaikytas n vienas iš 67 maršrutų. Pritaikyti 2 iš 44 autobusų, iš dalies pritaikyta stotis ir 15 iš 264 stotelių. Marijampol je keleivių informacin sistema ŽSP yra pritaikyta tik iš dalies: yra garsin ir vaizdo informacija autobusų stotyje, tačiau nepritaikyti tualetai, kai kur trūksta specialių įvažiavimų su neįgaliųjų vežim liais. Garsin informacija skelbiama. Pritaikyti 5 iš 32 maršrutų, 5 iš 40 autobusų, iš dalies pritaikyta stotis ir apie 30 iš 150 stotelių. Alytaus keleivių informacin sistema ir autobusai pritaikyta didžiajai daliai keleivių, tačiau žmon ms, turintiems reg jimo problemų, nepritaikyta, o autobusų stotis ŽSP pritaikyta iš dalies. Telšiuose informacija apie autobusų eismą pateikta: autobusų stotyje yra pakabinti tvarkaraščiai ir maršrutų schemos, autobusų stoties peronuose maršrutų krypčių pavadinimai ir atvykstančių bei išvykstančių autobusų tvarkaraščiai, teikiama garsin informacija apie autobusų eismą, informaciją telefonu teikia dispečer s, autobusų eismo tvarkaraščiai pateikti interneto puslapyje. Tiksliniu būdu ŽSP informacija n ra pritaikyta. Pritaikyti 6 iš 54 maršrutų, 9 iš 41 autobuso, iš dalies stotis ir 55 iš 200 stotelių. Panaši situacija ir geležinkelio, vandens bei oro viešajame transporte bei bendroje Lietuvos keleivių susisiekimo multimodalin je sistemose. Pirmiausia trūksta operatyvios ir visiems prieinamos

26 26 informacijos apie galimybes pasinaudoti įvairių rūšių transporto paslaugomis, kad saugiai, greitai, pigiai ir patogiai galima būtų pasiekti pageidaujamą geografinį tašką. Tik visos keleivių susisiekimo sistemos ir maršrutų pritaikymas turi prasmę kaip sudarantis galimybę ŽSP juo pasinaudoti. Praktiškai dar nenaudojamas pritaikytų takų terminalų prieigose ir terminaluose, transporto priemonių viduje žym jimas ryškia spalva, jų įrengimas naudojant rupaus paviršiaus dangas. Atsižvelgiant į Lietuvos TPI pritaikymo ŽSP raidą ir siekiant įdiegti geriausią ES patyrimą, tikslinga vengti pavienių mažai reikšmingų šios veiklos akcijų, bet įgyvendinti pažangiausius strategin s vadybos ir moderniausios technikos bei ITC sprendimus pagal darnųjį OJ atkūrimo modelį Lietuvos ŽSP galimybių naudotis TPI tobulinimo strateginiai scenarijai ir jų įgyvendinimo sistema Apžvelgus TPI prieinamumo sampratą ir tobulinimo būdus, galima apibr žti šios veiklos nacionalin s strategijos galimų sprendimų ribas pagal tris scenarijus: A status quo esamos būkl s scenarijus, pagal kurį laikoma, kad valstyb s ir savivaldybių d mesys šiai problemai yra pakankamas ir tod l nieko nereikia iš esm s keisti. Įstatymų pakanka. Neįgaliųjų interesams atstovauja neįgaliųjų draugijos, kurios yra paj gios inicijuoti reikiamų teis s aktų keitimą. L šų jos taip pat gali pritraukti iš įvairių fondų bei valstyb s biudžeto. B modernusis orientacijos į naujausius technikos laim jimus scenarijus, siekimas pirmiausia sukurti darnią, į asmenį orientuotą, ŽSP OJ radikalaus tobulinimo sistemą. Šiuo atveju kuriama nacionalin tikslin TPI atskirties mažinimo strategija ir jos įgyvendinimo mechanizmai: a) teisinis; b) organizacinis ir c) finansinis. Ši veikla įteisinama įstatymu. Jos įgyvendinimu rūpinasi tarpžinybin taryba. Finansai telkiami iš ES struktūrinių fondų, valstyb s biudžeto ir susisiekimo paslaugas teikiančių įmonių l šų. Parengiama ir įgyvendinama plati fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų programa, kuria siekiama kiekvienam ŽSP rasti palankiausią socialin s atskirties transporto atžvilgiu mažinimo būdą. Vykdoma nuolatin virtuali šios veiklos tobulinimo steb sena. C nuosaikusis dirbtinai nespartinant įvykių siekiama, kad kiekviena žinyba ir ministerija teiks siūlymus ir stengsis atliepti ES reikalavimams, kurdama vis geresnes galimybes ŽSP naudotis TPI. Susiklosčiusioje situacijoje scenarijaus pasirinkimą lemia išskirtinai politiniai motyvai. Status quo, kaip ir nuosaikusis, scenarijus nieko neįpareigoja ir jie abu gali būti priimtini. Modernusis scenarijus yra ambicingas, ryškus, žadantis Lietuvai palankiai išsiskirti iš kitų ES šalių. Deja, jo pagrindinis trūkumas jis sunkiai suderinamas su žinybiniu funkcijų pasiskirstymu ir tod l gali būti nepriimtinas atskiroms žinyboms. Tačiau ES darniojo vystymo metodologin kultūra reikalauja ryžtingesnių žingsnių ir sąmoningo seno mąstymo bei požiūrių keitimo naujais Darnaus susisiekimo, Transportas visiems sisteminiais kokybiniais modeliais. Naujadaros patirtis liudija, kad nepakanka vien išmatuoti ir pozicionuoti problemą bei ją sąlygojančius veiksnius. Kur kas sud tingiau yra užtikrinti racionalų ir darnų TPI taikymo ŽSP harmonizavimo procesą. Šiuo požiūriu pasiteisina strategin s savivaldos metodas, jau daugelį metų taikomas naujadaros baruose 18. Strategin s savivaldos metodas tai kompleksin procedūra, su kurios pagalba yra modeliuojami, prognozuojami, planuojami ir valdomi raidos procesai. Jis susieja ilgalaikį strateginį ir operatyvųjį valdymą su socialin s organizacijos savivaldos ciklo įgyvendinimu. Strategin s savivaldos metodas paremtas žmogaus savivaldos principų taikymu. Jis operuoja dviem pagrindiniais reprodukciniais ciklais: strateginiu ir funkciniu (12 pav.). Strateginis ciklas yra ilgesn s trukm s. Funkcinis ciklas sukasi trumpesniais ratais strateginio ciklo viduje. Gnoseologine prasme abu šie ciklai yra panašūs, tačiau sprendžia skirtingus uždavinius. Pirmasis yra ilgalaikis ir pagal sud tį gali būti pavadintas metodologine programavimo dalimi. Jis nenutrūkstamai sprendžia veiklos programavimo teorinius bei metodologinius uždavinius: 18 Paulauskas S. Tikslin programin savivalda kaip strategin s vadybos metodas / Tarptautin konferencija Regionų pl tra. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas

27 27 1. Savivaldos dalyko analiz tai numatyto valdyti proceso sisteminis skaidymas, siekiant nustatyti dalinio ir bendrojo prieštaravimo priežasties pasekm s ryšių struktūrą. 2. Raidos proceso modeliavimas siekimas išreikšti valdomą procesą grafiniais trendais, teikiant privalumą kokybiniams-laikiniams dialektinio santykio modeliams. 3. Monitoringo metodikos rengimas tai rengimas valdomo proceso momentin s diagnostikos metodikos, taikomos pakartotiniams matavimams visą proceso valdymo laikotarpį. 4. Ilgalaikis prognozavimas valdomo proceso tikslinių parametrų būkl s tolimosios perspektyvos numatymas. 5. Poveikio priemonių įvertinimas eksperimentiniu būdu nustatomi numatomų proceso valdymo veiksnių galimybių ribos ir stiprumas. 6. Tikslų nustatymas ekstrapoliacin procedūra, kuria nustatomos pagrindinių valdomo proceso parametrų reikšm s valdymo laikotarpio pabaigoje. 12 pav. Strategin s savivaldos struktūra Antrasis, arba funkcinis, ciklas yra daug trumpesnis, jis apima kartotinio dydžio laiko intervalus ir susideda iš šių etapų: 7. Proceso būkl s diagnostika valdymo ciklo pradžioje momentin s diagnostikos instrumentarijumi išmatuojama proceso būkl kiekvienų metų pradžioje. 8. Proceso būkl s įvertinimas tai procedūra, kurios metu diagnostinio matavimo rezultatai palyginami su analogiškų parametrų ilgalaikių tikslų reikšm mis.

28 28 9. Proceso būkl s prognozavimas ciklo pabaigoje ekstrapoliacija nustatomas tik tinas intervalas, kuriame tur tų atsidurti valdomas parametras metų pabaigoje, neįvertinant tikslinio poveikio valdomam procesui. 10. Proceso būkl s planavimas ciklo pabaigoje, įvertinant poveikį valdomų parametrų reikšmių nustatymas ciklo pabaigoje, įvertinant tikslinį poveikį jiems. Greta to sudaroma poveikio priemonių visuma, įvertinant kiekvieno veiksnio įtraukimo vietą ir laiką. 11. Sprendimo pri mimas tai savivaldos procedūra, kurios metu kompetentingas ir atsakingas savivaldos organas (taryba) nagrin ja, svarsto, tikslina planinius rodiklius bei poveikio jiems programą ir priima sprendimą d l jų įgyvendinimo. 12. Vykdymas poveikis procesui valdymo ciklo laikotarpiu procedūra, kurios metu atsakingi vykdymo organai, tarnybos, asmenys organizuoja numatytų poveikio priemonių įgyvendinimą pagal patvirtintą programą. 13. Vykdymo kontrol procedūra, kurios metu visą valdymo ciklo laikotarpį valdymo programą rengusi institucija (pl tros tarnyba, konsultacin firma ar kt.) vykdo monitoringą stebi poveikio priemonių įgyvendinimą, rengia ir teikia siūlymus sprendimą pri musiam organui, kaip pagerinti poveikio efektyvumą. Programos reng jai, remdamiesi praktiniais jos įgyvendinimo ypatumais, tikslina ir tobulina šios programos rengimo metodologin s dalies klausimus. Kuriant TPI pritaikymo ŽSP strategin s savivaldos sistemą reikia tur ti omenyje, kad vis did sianti ŽSP socialin grup n ra tapati ŽN populiacijai ir atitinkamai jos susiklosčiusiai gana stambiai ir veiksniai savivaldos sistemai. Čia veikia teisinis ŽN socialin s integracijos mechanizmas, suformuotas organizacinis mechanizmas (Invalidų reikalų komitetas prie LRV, neįgaliųjų asociacijos ir kt.), taip pat finansinis mechanizmas, užtikrinantis šios veiklos projektų finansavimą. Apskritai nagrin tinas klausimas, ar prijungti ŽSP problemų sprendimą prie ŽN, ar kurti atsietą TPI pritaikymo ŽSP savivaldos sistemą. Did jant ŽSP populiacijai, apimančiai pusę šalies gyventojų, jau tampa nepagrįsta jų išskirti į kažkokią specialią grupę. Pagal darniojo OJ atkūrimo kokybinę pakopą art jame prie sampratos to, kad ŽSP n ra atskira žmonių grup, o jai būdingas problemas reikia priimti kaip natūralią realybę. Rengiant strateginius ir normatyvinius dokumentus kiekviename jų turi būti orientuojamasi ne vien į nepriekaištingai sveiką, judrų ir gebantį puikiai orientuotis asmenį, į tokį, kuriam daugiau nei 50% būdingos OJ problemos. Strategin s savivaldos sistemos kūrimas numato harmonizuojamo proceso modelio, jo kokybinių indikatorių sistemos ir steb senos įrankių sudarymą. Pagal virtualiojo modeliavimo metodologiją kiekvienas kokybinis naujadaros procesas yra modeliuojamas kaip formos (Kf), turinio (Kc) ir jų prieštaros vienov (13 pav.). Tyrimo objekto atžvilgiu Kf tai TPI pritaikymo ŽSP institucinių nuostatų formalizavimo kokybinis šuolis. Kc tai faktinis šių nuostatų įgyvendinimo kokybinis šuolis. H prieštaros raidos rezonansinis sinusoidinis procesas, atspindintis naujov s kritinio aprobavimo eigą. 13 pav. Virtualus naujadaros proceso modelis

29 29 Naujadaros procesui harmonizuoti sukuriama virtuali interneto pagrindu veikianti steb senos sistema, kuria remiantis galima labai efektyviai spręsti TPI ir ŽSP sąveikumo užtikrinimo uždavinius. Į šio tyrimo uždavinius neįeina detalus strategin s savivaldos ir virtualiosios steb senos įrankių parengimas, tačiau sistemin s rekomendacijos parengiamos tolesniuose skyriuose.

30 30 2. Rekomendacijos d l visuomeninio TPI modernizavimo Lietuvoje ES metodologin s kultūros veikiama Lietuvos transporto sistema diegia darniojo susisiekimo sampratą, kultūrą ir jos įgyvendinimo principus. Iš atlikto tyrimo išplaukianti pagrindin rekomendacija susieta su požiūrio į keleivius keitimu, atsisakant nuo kažkokių remtinų socialinių grupių išskyrimo ir joms specialių galimybių pasinaudoti TPI kūrimu. TPI turi būti projektuojamos ir įrengiamos taip, kad visų amžiaus ir OJ specifinių grupių keleiviai tur tų vienodas galimybes pasinaudoti transporto paslaugomis. Tai Darniojo susisiekimo arba Susisiekimo visiems kokybin pakopa. Tod l šio tyrimo objekte išskirta ŽSP samprata turi būti integruota į sampratą keleiviai Visų rūšių visuomeninio TPI pritaikymo keleiviams aptarnauti prioritetai, vadovaujantis efektyvumo ir racionalumo kriterijais TPI pritaikymo keleiviams aptarnauti efektyvumas apibr žiamas kaip vienodų galimybių pasinaudoti TPI sudarymas mažiausiomis materialiomis (technikos priemon s, pinigin s l šos) ir laiko sąnaudomis. Racionalumo kriterijus atspindi šio proceso protingumą ir atsižvelgia į suinteresuotų pusių pastangas bei atsakomybę, siekiant užtikrinti visiems keleiviams vienodas galimybes pasinaudoti TPI. TPI ir keleivių sąveikumo harmonizavimo procese dalyvauja trys veikiančiosios grup s: 1. TPI operatoriai, privalantys teikti visų OJ savybių keleiviams kokybiškas paslaugas. 2. Keleiviai, pasižymintys skirtingomis OJ galimyb mis. 3. Valstyb, siekianti užtikrinti darnų susisiekimą. Pagrindiniai transporto sistemos elementai, kuriuose išryšk ja skirtingų OJ keleivių sąveikumo su TPI problemos, yra: 1. Transporto terminalas galin stotis, kurioje keleiviai įlaipinami į transporto priemonę arba išlaipinami iš jos. 2. Tarpin stotel, kurioje keleivis išlipa ar įlipa į transporto priemonę. 3. Transporto priemon, kurioje keleivis tam tikrą laiką vyksta nustatytu maršrutu. TPI modernizavimas numato terminalų, tarpinių stotelių ir transporto priemonių tobulinimą, įgalinantį įvairių OJ keleiviams vienodai s kmingai pasinaudoti transporto paslaugomis Bendrieji TPI pritaikymo keleiviams prioritetai Bendruosius TPI pritaikymo keleiviams aptarnauti prioritetus sąlygoja atskirų keleivių sumaž jusio OJ atkūrimo poreikiai: 1. Orientacijos atkūrimas reikalauja tobulinti naudojimosi TPI informacijos sistemas; 2. Judamumo atkūrimas numato pritaikyti keleivių trasas. Pagrindinis bendrasis TPI pritaikymo keleiviams aptarnauti prioritetas reikalauja, kad TPI valdytojai užtikrintų kiekvienam potencialiam ir faktiniam keleiviui vienodas galimybes pasinaudoti TPI: 1. Užtikrinti informacijos apie visas TPI paslaugų teikimo ciklo grandis pateikimą realiu laiku priimtinomis priemon mis: a. apie nacionalinę intermodalinę keleivių transporto sistemą ir skirtingų transporto rūšių galimybes; b. apie nacionalines atskirų transporto rūšių sistemas ir jų galimybes. 2. Užtikrinti keleivių judamumą pasirinktais maršrutais: a. pritaikytų trasų rengimą terminaluose, kuriomis visi keleiviai be kliūčių gal tų jud ti:

31 31 i. visame kelyje nuo atvykimo į terminalą (išlipimo iš išorinio transporto priemon s) iki įlaipinimo į transporto priemonę neturi būti laiptelių arba turi būti įrengti pandusai, liftai, automatin s durys, trasa su rupiu paviršiumi, pažym ta ryškia spalva, išilgai visos trasos turi būti ryški nurodanti vaizdin ir gerai girdima, suprantama garsin informacija; ii. prieinama iš anksto arba į jime į terminalą užsakoma informacin palyda (palydovas, vidin s navigacijos sistemos pultas, satelitin s navigacijos prieinamumas, navigacijos judriuoju ryšiu prieinamumas ir kt.); b. prisiimti rūpestį, kad visi keleiviai gal tų vienodai laiku bei patogiai patekti į transporto priemones ir įsikurti pritaikytose s dimose vietose: i. įrengti judančius takus, eskalatorius ir liftus, pritaikytus įvairių OJ galimybių keleiviams; ii. galimybę iš anksto užsisakius arba terminale pasinaudoti rankine, patarnaujant palydovui ar terminalo darbuotojui, bei motorizuota individualia transporto priemone ar vežim liu keleiviui bei bagažui; iii. užtikrinti keleivių patekimą į transporto priemonę ir pasinaudojimą sanitarin mis ir asmens higienos paslaugomis (WC) kelion s metu. Bendrieji TPI modernizavimo prioritetai: 1. Užtikrinti orientacijos TPI galimybes: a. interneto svetain se, lankstinukuose ir brošiūrose pateikti transporto eismo grafikus, terminalų planus su pažym tais maršrutais, paslaugų teikimo punktais, vežimo paslaugomis bei informacija apie jų pritaikymą skirtingo OJ keleiviams; b. užtikrinti vaizdinę, garsinę informaciją arba žinutę į registruoto keleivio judriojo ryšio telefoną apie transporto priemonių atvykimą (išvykimą), keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) pradžią (pabaigą) ir kt.; c. suteikti terminalo arba satelitin s navigacijos sistemos paslaugas registruotiems keleiviams. 2. Užtikrinti judamumo galimybes: a. įrengti terminaluose ir tarpin se stotel se pritaikytus takus su automatin mis durimis, be laiptelių arba su pandusais, liftais, rupiu paviršiumi, pažym tus ryškia spalva ir specialiais ženklais; b. aprūpinti terminalus keleivio ir bagažo rankiniais arba motorizuotais vežim liais, numatant galimybę iškviesti palydovą, kuris lyd tų (vežtų) keleivį terminalu iki įsodinimo (po išsodinimo) į (iš) transporto priemonę ir jos viduje pritaikytą vietą; c. transporto priemones aprūpinti pandusais ar keltuvais, kad keleiviai su vežim liais arba ramentais gal tų patekti į jas; d. darniojo tako prieigose ir transporto priemon se (išskyrus trumpalaikių kelionių transportą) įrengti darnius WC; e. įrengti pritaikytas trasas transporto priemon se nuo įsodinimo trapo iki pritaikytos kelionei vietos, numatant porankius ir vežim lių tvirtinimo įrangą TPI modernizavimo specifin s priemon s Greta bendrųjų TPI modernizavimo prioritetų pažym tini skirtingų transporto rūšių modernizavimo specifiniai atvejai. Specifiniai autotransporto TPI modernizavimo atvejai susieti su poreikiu parengti ir įteisinti tipinius OJ požiūriu projektus: 1. Darni viešojo automobilių transporto stotel. 2. Darni kelių sankryža. 3. Darnus skirtingų lygių p sčiųjų per jimas. 4. Darnus šaligatvis. 5. Darnus kelkraštis. Specifiniai geležinkelio TPI modernizavimo atvejai susieti su šiomis svarbiomis priemon mis: 1. Skirtingų lygių p sčiųjų per jimas per b gius. 2. Bent vieno vagono traukinyje aprūpinimas keltuvu, darnia vidaus trasa ir darniomis kelion s vietomis.

32 32 Specifiniai vandens transporto modernizavimo atvejai susieti su darnios kajut s su porankiais ir darnaus WC įrengimu laivuose ir keltuose. Specifiniai oro transporto modernizavimo atvejai susieti su: 1. Savaeigių keltuvų keleiviams su vežim liais pakelti į l ktuvo bortą įsigijimu. 2. Specialių vietų, aprūpintų keleivių persodinimo iš vežim lio į kr slą įrangos įrengimu Ekonominis menamų priemonių pagrindimo modeliavimas ir konkretūs priemonių įgyvendinimo sąnaudų skaičiavimo variantai ES metodologin s kultūros įdiegimas ir telekomunikacijos priemonių pažanga kuria galimybes sistemiškai formuoti šalyje darniojo susisiekimo kultūrą. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad keleivių OJ požiūriu darniojo susisiekimo kokyb s pasiekimas artimiausiais metais yra gana realus ir nereikalauja pernelyg didelių sąnaudų. Skaičiuojant tiesiogiai su transporto sistema susietų sąnaudų poreikį, šalies keleivių TPI pritaikymo skirtingo OFJ keleiviams kaštai sudarytų apie 4,2 mln. Lt (12 lentel ). Iš jų darnios orientacijos priemon ms įgyvendinti prireiktų apie 2 mln. Lt, o judamumo 2,3 mln. Lt. 12 lentel. OJ požiūriu darniojo susisiekimo įgyvendinimo menamos priemon s Susisiekimo sistemos elementas 1. OJ požiūriu darni susisiekimo sistema 1.1. Darnios orientacijos priemon s Lietuvos keleivių susisiekimo virtuali informacijos sistema Registruotų keleivių individualaus informavimo sistema Keleivių susisiekimo palydovin navigacijos sistema 1.2. Darnaus judamumo priemon s Darnus terminalas* Elektrin važiuokl Darnus takas terminale Funkcijos Informacijos apie įvairių rūšių transporto maršrutus bei jų prieinamumą teikimas ir susisiekimo variantų pagal užklausas modeliavimas Registruotiems keleiviams siunčiamos SMS apie TP atvykimą, registraciją, įlaipinimo pradžią, išvykimą, pasikeitimus ir kt. Keleivio palyda transporto sistemos ir terminalų GIS žem lapių pagrindu Fiziniai TPI įrenginiai, užtikrinantys visų keleivių vienodas OJ galimybes Galin stotis, užtikrinanti vienodas keleivių OJ galimybes Savaeig elektrin vienviet ar dviviet važiuokl, skirta riboto judamumo asmenims keliauti terminalu Rupaus paviršiaus, ryškia spalva ir specialiais ženklais pažym ta juosta, skirta ribotos OJ keleiviams Vieneto kaina, Lt Taikymo vietos Kiekis Bendra kaina, Lt Lietuva Lietuva Lietuva Vilniaus ir Kauno oro uostai, geležinkelio ir autobusų stotys, Klaip dos geležinkelio ir autobusų stotys, kruizinių laivų terminalas, Palangos oro uostas 2200 Vilniaus ir Kauno oro uostai, geležinkelio ir autobusų stotys, Klaip dos geležinkelio ir autobusų stotys, kruizinių laivų terminalas, Palangos oro uostas 750 Oro uostai ir prieplaukos, geležinkelio ir autobusų stotys, vidutiniškai 20 m ilgio

33 Darnus WC Sanitarinis mazgas, pritaikytas skirtingos OJ keleiviams Darnus vagonas Vagonas su keltuvu, darniu taku ir darnia kelion s vieta Darnus autobusas Darnus troleibusas viduje Žemų grindų autobusas arba autobusas su keltuvu (nuleidžiamu pandusu), porankiais ir darnia kelion s vieta viduje Troleibusas su keltuvu arba nuleidžiamu pandusu, parankiais ir pritaikyta kelion s vieta viduje Darni stotel Rupaus paviršiaus, pažym ta ryškiomis spalvomis ir specialiais ženklais, paaukštinta iki žemų grindų autobuso ar troleibuso grindų lygio aikštel Darni skirtingų lygių per ja Darni kelių sankryža Dvipusiai požeminiai ar antžeminiai per jimai su mechanizuotais pandusais, rupaus paviršiaus takais, pažym tais ryškia spalva ir specialiais ženklais Šviesoforo reguliuojama, rupaus paviršiaus, pažym ta ryškiomis spalvomis, specialiais ženklais ir garsiniais signalais kelių susikirtimo vieta Darnus orlaivis L ktuvas su darniu taku, darniomis kelion s vietomis ir darniu WC Darnus laivas Keleivinis laivas, keltas su pakeliamu trapu, darniais takais ir darniomis kajut mis ar darniu WC 200 Oro uostai ir prieplaukos, geležinkelio ir autobusų stotys, Keleiviniai traukiniai Miestų ir rajonų vidaus ir tarpmiestiniai autobusai 800 Vilniaus ir Kauno miestų troleibusai 250 Miesto, priemiestin s, tarpmiestinių autobusų stotel s Didžiuosiuose miestuose Miestuose ir rajonuose Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostai Jūrų ir upių laivai, keltai Darni kajut Laivo kajut su porankiais ir darniu WC 300 Jūriniai keltai * darniojo terminalo įrengimo kaštai sumuojami, sudedant darniųjų važiuoklių, darniųjų takų ir darniųjų WC įrengimo kaštus. Pateikti lentel je kaštai yra orientaciniai, nenumatytos įrenginių eksploatavimo sąnaudos. Į šią kainą taip pat neįskaičiuotos sąnaudos, susietos su miestų gatvių ir šalikelių pritaikymu skirtingų OJ galimybių individualiems keleiviams. D l labai didelio bendro šalies gatvių šaligatvių ir kelkraščių ilgio bendri skaičiavimai čia negali būti taikomi. Savivaldyb s tur tų savarankiškai nustatyti tokias trasas ir pasirūpinti jų modernizavimu. Atsižvelgus į tai, kad LR susisiekimo ministerija kas metai skiria beveik po 2 mln. Lt TPI pritaikyti žmon ms su OJ sutrikimais, taip pat panaudojus ES struktūrinių fondų bei savivaldybių ir susisiekimo paslaugas teikiančių įmonių l šas, kas metai būtų galima skirti TPI modernizavimui tokio dydžio sumą, kokia numatyta visam laikotarpiui iki 2015 metų. Darniojo susisiekimo kultūros įdiegimas reikalauja peržiūr ti valstyb s kompensacijų už transporto įmonių teikimas keleiviams lengvatas tvarką. Juk gabenimo operatoriai neišnaudoja savo verslo pajamų pl tros galimybių, kadangi jų paslaugos prieinamos tik pusei šalies gyventojų. TPI modernizavimo kaštai yra kur kas mažesni nei pajamos, kurias gali užsitikrinti sau vež jai, išpl tę savo paslaugų vartotojų ratą. Darnios orientacijos priemon ms įgyvendinti palankias galimybes kuria sparti mobiliojo telefoninio ryšio ir palydovin s navigacijos raida. Jau artimiausiais metais Lietuvą pasieks 3G mobiliojo telefoninio ryšio technologijos, kurios įgalins labai pagerinti transporto operatorių ir keleivių informacinį sąveikumą, siekiant pagerinti transporto prieinamumą ir paslaugų kokybę. ES planai nuo 2008 metų įgyvendinti GALILEO palydovin s navigacijos sistemą įgalins žymiai pagerinti kiekvieno keleivio fizinę orientaciją transporto sistemoje.

34 34 Tolesn s ŽSP integracijos į susisiekimo sistemas kokybin s pakopos verta laukti po 2013 metų, kada bus prad tos plačiai taikyti individualios OJ atkūrimo priemon s dirbtin akis, dirbtin ausis, egzoskeletas ir kt. Tod l nacionalinio keleivių TPI modernizavimą verta planuoti dviem pagrindiniais etapais: 1. Darnios OJ susisiekimo kokyb s įgyvendinimo m.; 2. Radikalių OJ atkūrimo technologijų panaudojimo m. Pirmajam etapui įgyvendinti palankias galimybes kuria ES struktūrinių fondų parama metų BPD verta numatyti darnios OJ susisiekimo kokyb s įgyvendinimo priemonių ir pasirengimo radikalių OJ atkūrimo technologijų taikymui finansavimą Darniojo susisiekimo strategin s savivaldos sistemos projektavimas Siekiant užtikrinti OJ požiūriu darniojo susisiekimo kokyb s įgyvendinimą, tikslinga pasinaudoti strategin s savivaldos metodologija ir įrankiais. Tam būtina suformuoti darniojo susisiekimo kokyb s indikatorius, jų raidos steb jimo metodiką, organizacinį ir finansinį harmonizavimo mechanizmus. Darniojo susisiekimo raidos procesas modeliuojamas kaip natūralus kokybinis šuolis jo formos K dsf (t), turinio K dst (t) ir prieštaravimo tarp jų H ds (t) vienov je (11 pav.). Darniojo susisiekimo formą K dsf (t) sudaro institucin s nuostatos tuo laipsniu, kuriuo jos yra įtvirtinamos kaip privaloma įgyvendinti programa. Valstyb turi galutinai apsispręsti d l darniojo susisiekimo sistemos įgyvendinimo ir įtvirtinti tai teis s dokumentais. Tai gali būti padaryta parengus ir patvirtinus darniojo susisiekimo įgyvendinimo tikslinę programą, jos organizacinį ir finansinį mechanizmus. Darniojo susisiekimo kokyb s turinys K dst (t) atspindi darniojo susisiekimo kokyb s įgyvendinimo laipsnį. Jo tikslin reikšm yra lygi vienetui, ją siūlome pasiekti iki 2015 metų, kada visos susisiekimo priemon s ir infrastruktūra bus pritaikyta visų, OJ požiūriu, asmenų poreikiams. Darniojo susisiekimo turinio kokyb s indikatorius apskaičiuojamas kaip atskirų transporto rūšių šios kokyb s indikatorių reikšmių vidurkis (2). kur: K dst n 1 ( t) = K ( t) (2), dst i n i= 1 n susisiekimo rūšių kiekis; K dsti(t) konkrečios transporto rūšies darniojo susisiekimo kokyb (0 1). Kiekvienos transporto rūšies darniojo susisiekimo kokyb s indikatorius skaičiuojamas pagal analogišką formulę (1), tik parametras n nurodo pritaikytų OJ požiūriu maršrutų dalį. Kad visos susisiekimo sistemos mastu būtų įgyvendinta darniojo susisiekimo kokyb, būtina siekti, kad įgyvendinti tokią kokybę kiekvienoje atskiroje transporto šakoje. LR susisiekimo ministerijai tikslinga parengti Darniojo susisiekimo kokyb s įgyvendinimo priemonių planą ir užtikrinti jo įgyvendinimą. Tam reikia suformuoti nuolatinį komitetą, kurį sudarytų visų suinteresuotų grupių atstovai: susisiekimo ministerijos ir transporto įmonių, įvairių socialin s atskirties grupių interesus išreiškiančių organizacijų atstovų ir mokslininkų. Jie rūpintųsi numatytų priemonių įgyvendinimu, vykdytų steb seną. Priemonių įgyvendinimui finansuoti verta pasitelkti ES struktūrinių fondų, valstyb s, savivaldybių ir transporto įmonių l šas. Kadangi darniojo susisiekimo kokyb s id ja yra pakankamai nauja Lietuvos susisiekimo sistemai, tai dar anksti kalb ti apie konkrečios formalizuotos strategijos ir tikslinių rodiklių reikšmių planavimą. Pagal naujadaros virtualųjį modelį, bet kuri nauja institucin nuostata savo kelyje patiria kritinio vertinimo ir atmetimo laikotarpius. Tod l tyrimo užduotyje buvo teisingai pasirinktos dvi nuosaikaus įtraukimo į transporto sistemos veiklą priemonių grup s: keleto demonstracinių projektų atrinkimas ir įgyvendinimas; visų rūšių transporto darbuotojų ir visuomen s mokymo transporto paslaugų prieinamumo gerinimo bei socialin s atskirties transporte mažinimo klausimai.

35 Demonstracinių projektų paketo atrinkimas ir pateikimas su finansavimo paieškos variantais, nustačius prioritetus ir atsakingus vykdytojus Siekiant paspartinti Darniojo susisiekimo kultūros pl trą Lietuvos transporto sistemoje svarbu parodyti deramus pavyzdžius ir paskatinti keleivių vežimo operatorius bei sumaž jusios OJ asmenis naudotis transporto paslaugomis. Šiuo tikslu verta įgyvendinti daugelį demonstracinių projektų. Atrenkant demonstracinius projektus siekiama ne vien suteikti žinių apie galimus darnius atskirų susisiekimo grandžių (autobuso, vagono, stotel s, sankryžos ir kt.) pritaikymo ŽN privalumus. Šiais privalumais šiandien jau mažai kas abejoja. Svarbu įgyvendinti tokius projektus, kurie įgalintų patenkinti praktinius vartotojų susisiekimo poreikius ir įgalintų akivaizdžiai parodyti jų ekonominę naudą susisiekimo paslaugas teikiančioms įmon ms. Tod l atrinkti keturi esminiai demonstraciniai projektai (13 lentel ): Lietuvos keleivių susisiekimo virtuali informacijos sistema; Vilniaus darnus oro uostas; darnus geležinkelio maršrutas Vilnius Klaip da ; darnus autobuso maršrutas Vilnius Palanga. 13 lentel. Demonstraciniai Lietuvos susisiekimo modernizavimo projektai Pavadinimas Pagrindimas Prioritetai Vykdytojas Lietuvos keleivių susisiekimo virtuali informacijos sistema Vilniaus darnus oro uostas Darnus geležinkelis Vilnius Klaip da Darnus autobuso maršrutas Vilnius Palanga Būtina sąlyga išpl sti ŽSP keliones šalies mastu Kelias į Europą pirmiausia veda per oro uostą. Daugelyje Europos šalių TPI yra geriau pritaikyti keleiviams. Tod l Vilniaus oro uosto modernizavimas OJ požiūriu atvers galimybes Europos keleivių srautui did ti Socialin s atskirties požiūriu labai svarbu sudaryti galimybes visiems Lietuvos gyventojams nuvykti į pajūrį, o pajūrio gyventojams į sostinę Daug ribotos OJ sostin s žmonių privalo tur ti galimybę pasim gauti pajūriu Informacijos apie įvairių rūšių transporto maršrutus bei jų prieinamumą OJ požiūriu pateikimas ir susisiekimo variantų pagal užklausas modeliavimas Visiškai modernizuoti Vilniaus oro uostą OJ galimybių užtikrinimo požiūriu, įdiegiant bendras ir specifines priemones Greitąjį traukinį Vilnius Klaip da, taip pat Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaip dos geležinkelio stotis visiškai modernizuoti OJ galimybių požiūriu Modernizuotą Vilniaus autobusų stotį modernizuotais autobusais susieti su modernizuota Palangos autobusų stotimi. Palangoje įrengti motorizuotų važiuoklių parką, kad riboto OJ keleiviai gal tų nuvykti nuo autobusų stoties iki jūros LR susisiekimo ministerija AB Vilniaus oro uostas AB Lietuvos geležinkeliai Vilniaus savivaldyb ; Palangos savivaldyb L šų poreikis, L šų šaltiniai tūkst. Lt 850 ES struktūriniai fondai; LR biudžeto l šos 50 ES struktūriniai fondai; AB Vilniaus oro uostas l šos 100 ES struktūriniai fondai; AB Lietuvos geležinkeliai l šos 80 ES struktūriniai fondai; Vilniaus savivaldyb ; Palangos savivaldyb Laukiamas rezultatas Iki 2010 metų Lietuvos keleivių srautas padid tų 10% Iki 2010 metų Europos keleivių srautas padid tų 10% Įgalins įgyti teigiamą patyrimą d l geležinkelių modernizavimo OJ požiūriu; Padidins geležinkelio keleivių srautą Padarys labai teigiamą poveikį propaguojant transporto atskirties mažinimą; Padidins autobusais keliaujančių vyresnio amžiaus žmonių skaičių Kad skirtingo judamumo asmenys gal tų prad ti planuoti keliones, pirmiausia reikia užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti visa reikalinga intermodalinio transporto grandine prieinamumą. Tam jau dabar ir artimiausiais metais vis geresnes galimybes sudarys interneto portalų

36 36 ir judriojo ryšio operatorių teikiama virtuali informacija. Pasinaudojus struktūrinių fondų parama LR susisiekimo ministerija gal tų nesunkiai inicijuoti tokios sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą. Lietuvos keleivių susisiekimą su Europos ir pasaulio šalimis bei užsienio keleivių atvykimą į mūsų šalį didžia dalimi lemia oro transportas. Tod l labai svarbu yra modernizuoti pirmiausia Vilniaus aerouostą visų keleivių grupių OJ atžvilgiu. Darnus oro uostas (Sustainable airport) tai ne vien palanki humanitarine prasme etiket, bet ir puiki rinkodaros priemon, įgalinanti padidinti uosto patrauklumą, keleivių srautus ir aišku pelną. Vidaus susisiekimą sąlygoja vidiniai nacionaliniai autobusų ir geležinkelio maršrutai, jungiantys Rytinę ir Vakarinę šalies dalis. Tod l geležinkelio maršruto Vilnius Klaip da ir autobusų linijos Vilnius Palanga pritaikymo ŽSP demonstraciniai projektai sudarytų pagrindą visai vidaus geležinkelių ir autobusų susisiekimo sistemai įgyvendinti. Prad ti verta nuo vieno traukinio (įrengiant vieną pritaikytą vagoną) ir vieno autobuso maršruto. Pirmiausia reikia modernizuoti galinius Klaip dos ir Vilniaus terminalus. Toliau tikslinga pritaikyti tarpinius didžiųjų miestų terminalus ir didinti pritaikytų riedmenų skaičių. Šių uždavinių įgyvendinimas pareikalaus suderintų tikslinių LR susisiekimo ministerijos ir regioninių apskričių, bei vietos savivaldos miestų ir rajonų savivaldybių pastangų. Yra pagrindas teigti, kad vadovaujantis vaidmuo čia tur tų tekti Susisiekimo ministerijai, kuri turi sutelkusi kvalifikuotas ES susisiekimo kultūros įgyvendinimo, struktūrinių fondų pagalbos pritraukimo ir projektų įgyvendinimo paj gas bei patyrimą. Miestų ir rajonų savivaldyb s tokių paj gų turi gerokai mažiau. Tod l susisiekimo ministerija tur tų numatyti metų BPD TPI pritaikymo ŽSP tikslus ir finansavimo galimybes. Vietos savivaldos institucijoms patartina į savo strateginius planus įtraukti TPI pritaikymo ŽSP uždavinius ir veiksmus. Susisiekimo ministerijos tur tų pasirūpinti šio proceso raidos harmonizavimu Visų rūšių transporto darbuotojų ir visuomen s mokymo transporto paslaugų prieinamumo gerinimo bei socialin s atskirties transporte mažinimo klausimais programos koncepcija Viena būtinų darnaus susisiekimo kokyb s įgyvendinimo priemonių yra visų rūšių transporto darbuotojų ir visuomen s mokymas, apr piantis skirtingo bendrojo lavinimo lygmenis, personalo mokymo tikslus, ugdymo turinį bei jo organizavimą. Bendrasis lavinimas Pradedant bendrojo lavinimo mokykla ir v liau aukštojo mokslo lygmeniu pagrindinis tikslas turi būti natūralios pozityvios nuostatos ir tolerancijos skirtingų funkcinių galimybių asmenų atžvilgiu didinimas. Profesinio mokymo įstaigose, kolegijose ir universitetuose, ypač, rengiant projektuotojus, turi būti labai gerai išaiškinama transporto aplinkos, pastatų, infrastruktūros ir priemonių pritaikymo visiems keleiviams svarba. Aukštasis mokslas turi būti orientuojamas į tai, kad visas paslaugų sektorius būtų orientuotas pirmiausia į vartotojų poreikių visapusiškesnį ir geresnį tenkinimą. Darbuotojų mokymo tikslai 1. Lavinti aiškų darbuotojų supratimą apie transporto prieinamumą ir įvairius jį sąlygojančius veiksnius. Ypač svarbu, kad transporto darbuotojai gerai žinotų: funkcinių geb jimų ir skirtingų funkcinių galimybių keleivių grupių ypatybes; kasdienes skirtingų keleivių galimybių gerinimo priemones; principo susisiekimas visiems reikšmingumą. 2. Gerinti darbuotojų ir klientų sąveikumo geb jimus. Mokymo turinys Praktikos lygmeniu darbuotojų profesinių geb jimų ugdymas ir praktinis mokymas turi apr pti šias sritis: teis (pagrindin s teis s ir aprūpinimo žinios); skirtingos sumaž jusios orientacijos ir judamumo formos, funkcijos ir jų pasireiškimo dažnumas;

37 37 keleivių baim s; keleivių paramos poreikio nustatymas; sąveikumo ir bendradarbiavimo su ŽN būdai: - iniciatyva ir bendravimas; - santūrus elgesys; - kantrumas; - patikimumas; - patarnavimo būdai; vienodas d mesys visiems keleiviams kasdieniame darbe; išskirtinių situacijų valdymas. Mokymo organizavimas Įvairiose organizacijose mokyti reikia pirmiausia: valdymo personalą (organizacijos įsipareigojimai ir nuostatos); darbuotojus (profesinis mokymas, supažindinimas su darbu, kvalifikacijos tobulinimas). Mokymai turi apr pti šias pakopas: Mokytojai pagrindin s žinios (aplinkos ir veiklos struktūros sąlygotos kliūtys, skirtingos sumaž jusios orientacijos ir judamumo formos ir įvairių vartotojų grupių reikm s, judamumo ir patogumo gerinimo būdai, principas projektavimas visiems ; praktinis lygmuo, kuriame studentai gali susitikti su įvairių ŽN grupių atstovais ir bandyti pažvelgti į situaciją iš jų pad ties, pavyzdžiui, keliauti neįgaliųjų vežim liu arba užsid jus akinius su dioptrijomis. Tuo pat metu jie išmoks naudotis įvairia pagalba; įvairūs virtualūs ir kompiuterizuoti simuliatoriai ir treniruokliai. vartotojų mokymas (vartotojų kursai, virtualios interneto saviugdos sistemos). Mokytojais gali dirbti: Mokymo vieta darnaus vystymosi ir Susisiekimo visiems metodologiją per mę d stytojai; skirtingų sumaž jusios orientacijos ir judamumo galimybių asmenys arba jų atstovai, kurie gali įnešti praktinį ind lį į mokymą ir tuo pat metu suteikti dalyviams galimybių praktiškai susitikti su neįgaliais asmenimis; mokytojai iš organizacijų, per kurias mokymo turinys gali būti integruotas į šių organizacijų praktinę veiklą bei į kitus mokymus. Pagrindin s žinios gali būti skleidžiamos didel se darbuotojų grup se įmonių ir organizacijų nuosavose ir kitose patalpose. Praktinius mokymus verta organizuoti mažomis grup mis ir kuo autentiškesn mis situacijomis, pavyzdžiui, transporto terminaluose. Šiuolaikin interneto ir judriojo ryšio pl tra kuria galimybes organizuoti virtualius mokymus ir savimoką, įgyvendinus tokios saviugdos stimulų visumą. Mokymo medžiaga ir metodin s priemon s brošiūros ir praktiniai pagrindinių žinių sklaidos vadovai; mokymo aprūpinimo ir v lesn s peržiūros vadov liai; vaizdo medžiaga; virtualūs treniruokliai ir egzaminatoriai; metodin s priemon s (pvz. akiniai su dioptrijomis, neįgaliųjų vežim liai ir kt.); turimos organizacijoje asistavimo priemon s (elektrin s važiuokl s, vežim liai ir kt.) ir jų naudojimo instrukcijos. Mokymo planavimas ir pasirengimas jiems planavimas mokymų, kuriuose dalyvauja neįgaliųjų organizacijos atstovai. mokymo medžiagos planavimas: - parengti pritaikytą viešajam transportui pagrindinį vadovą, pateikiantį svarbiausią informaciją apie sumaž jusį kai kurių keleivių judamumą ir funkcijas;

38 38 - mokymo paketai turi būti parengti skirtingo viešojo transporto rūšims, pavyzdžiui, vadovų, vadov lių, vaizdo medžiagos ar virtualių interneto įrankių pavidalu; - testai, virtualūs egzaminatoriai, pratybų organizavimo metodikos ir kt. Mokymo pl tra ir koordinavimas mokytojų mokymai; mokytojų registro sudarymas; informacijos sklaida internete; organizacinis bendradarbiavimas. Turi būti sudaryti aiškūs patarnavimo geb jimų vartotojų atžvilgiu ugdymo standartai skirtingoms transporto rūšims, įskaitant prieinamumo ir kelionių galimybių gerinimo sąsajas. Kokyb s standartas turi tapti pagrindine įmonių ir organizacijų kokyb s valdymo sistemų dalimi. Transporto darbuotojų ir vartotojų virtualių saviugdos ir sertifikavimo sistemų kūrimas ir įgyvendinimas Siekiant paspartinti susisiekimo prieinamumą, verta pasinaudoti šiuolaikin mis interneto teikiamomis virtualios saviugdos galimyb mis ir pasiekti, kad pirmiausia visi transporto darbuotojai sparčiai įsisavintų Susisiekimo visiems kultūrą, o paskui ir vartotojai susipažintų su susisiekimo sistemos pasirengimu teikti paslaugas visų funkcionalumo grupių vartotojams. Šiam tikslui įgyvendinti tikslinga pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, sukurti ir įgyvendinti Transporto darbuotojų ir vartotojų virtualią saviugdos ir sertifikavimo sistemą. Tuo tikslu būtų sukurti ir nacionalin je virtualioje susisiekimo informacijos sistemos interneto svetain je skelbiami virtualūs treniruokliai ir egzaminatoriai, su kurių pagalba visi pageidaujantys transporto darbuotojai ir vartotojai gal tų savarankiškai išmokti saviugdos dalykų Darnus susisiekimas, Susisiekimas visiems medžiagą ir gauti atitinkamą sertifikatą. Kadangi darniojo susisiekimo kultūros įdiegimas yra ne vien kilnumo gestas, jis išplečia transporto įmonių paslaugų vartotojų būrį ir gerina jų verslo galimybes, tai šios įmon s yra suinteresuotos skatinti savo darbuotojų darniojo susisiekimo kultūros saviugdą. Sertifikuoti darbuotojai tur tų būti skatinami įvairiomis materialinio ir moralinio skatinimo formomis. Įgiję darniojo susisiekimo vartotojo sertifikatą asmenys papildytų transporto įmonių klientų gretas, neštų joms didesnį pelną ir tod l tur tų būti skatinami suteikiant jiems patarnavimų kainos lengvatų.

39 39 Išvados ir siūlymai Išsami įvairių keleivių grupių galimybių pasinaudoti šalies susisiekimo sistemos paslaugomis analiz įgalino padaryti šias pagrindines išvadas: 1. D l darnaus vystymosi metodologin s kultūros pl tros Europos šalys vis daugiau d mesio skiria gyventojų socialin s atskirties mažinimui, lygių galimybių sudarymui, regionų bei informacijos ir komunikacijos technologijų pl tojimui. Anksčiau transportas buvo pritaikytas įvairiapusiškai sveikiems asmenims, o dabar ir gabenimo rinkos pl tros sumetimais siekiama pl toti darniojo susisiekimo ir transporto visiems požiūrius. Pagal juos transportas privalo būti prieinamas visų sveikatos ir amžiaus grupių žmon ms. 2. Orientacijos, judamumo ir viešojo transporto pasiekiamumo požiūriais beveik kas antras Lietuvos gyventojas gali būti charakterizuojamas kaip žmogus su specialiaisiais poreikiais. Jiems priskiriami vaikai iki 15 metų, gimdyv s, motinos su kūdikiais, darbingo amžiaus žmon s su negalia, pensininkai. Did jant gyvenimo trukmei daug ja pensinio amžiaus žmonių, kurių materialin pad tis įgalina keliauti ir naudotis viešojo transporto paslaugomis. 3. Lietuvos integracija į ES kuria palankias galimybes didinti susisiekimo pasiekiamumą vis didesniam šalies gyventojų skaičiui bei gerinti transporto įmonių veiklos rezultatus. Priimta daugelis teis s aktų ir programų, nukreiptų į geresnį transporto priemonių ir jų infrastruktūros pritaikymą žmon ms su negalia ir specialiaisiais poreikiais. LR susisiekimo ministerija kas metai šiems tikslams skiria daugiau nei 1,7 mln. Lt. 4. Vis daugiau d mesio skiriama autobusų, troleibusų, traukinių, taip pat stotims ir stotel ms pritaikyti žmon ms su negalia. Did ja žemų grindų autobusų skaičius Vilniaus, Kauno, Klaip dos autobusų parkuose. Vilniaus interneto keleivių informavimo sistemoje pažym ti maršrutai, kuriais kursuoja žemų grindų autobusai ir troleibusai. Vilniaus troleibusų parke vykdomas pilotinis neįgalių keleivių informavimo stotel se projektas. Stotyse įrengiami pritaikyti neįgaliesiems WC. Plečiamas specialių automobilių, pritaikytų neįgaliesiems vežti, skaičius ir kt. 5. Tačiau atskirų susisiekimo sistemos grandžių modernizavimas dar nesprendžia keleivių judamumo užtikrinimo uždavinių. Nesant vieningos transporto informacijos sistemos, kurioje būtų nurodytos transporto priemonių bei jų maršrutų prieinamumas visoms keleivių grup ms, žmon ms su negalia ir vyresnio amžiaus žmon s negali planuoti kelionių tinkamais ir pritaikytais sau maršrutais. 6. Lietuvoje n ra pilnai įrengtų susisiekimo maršrutų, kuriais gal tų pasinaudoti ribotos OJ asmenys. N ra n vieno visiškai pritaikyto įvairioms keleivių grup ms transporto terminalo. D l šios priežasties ir vež jai praranda vis did jančią klientų gabenimo rinką. 7. Siekiant įgyvendinti Darniojo susisiekimo principą, nacionalin je susisiekimo sistemoje būtina taikyti kompleksinį tikslinį požiūrį. Orientuojantis į BPD metų ES struktūrinių fondų paramą, tikslinga iki 2015 metų visiškai įgyvendinti Susisiekimas visiems principą ir suteikti Lietuvos susisiekimo sistemai Darniojo susisiekimo OJ požiūriu kokybę. Tikimasi, kad po 10 metų bus pasiektas masinis žmonių OJ atkūrimo individualių priemonių prieinamumas ir tada TPI pritaikymas jiems praras aktualumą, kadangi kiekvienas žmogus gal s naudotis susisiekimo priemon mis neatsižvelgiant į jų taikymo laipsnį. 8. Darniojo susisiekimo kultūros įdiegimas reikalauja peržiūr ti valstyb s kompensacijų už transporto įmonių teikiamas keleiviams lengvatas tvarką. Juk vežimo operatoriai neišnaudoja savo verslo pajamų pl tros galimybių, kadangi jų paslaugos prieinamos tik pusei šalies gyventojų. TPI modernizavimo kaštai yra kur kas mažesni už pajamas, kurias gali užsitikrinti sau vež jai, išpl tę savo paslaugų vartotojų būrį ŽSP sąskaita. 9. Kadangi darniojo susisiekimo kokyb s id ja yra pakankamai nauja Lietuvos susisiekimo sistemai, tai dar anksti kalb ti apie konkrečios formalizuotos strategijos ir tikslinių rodiklių reikšmių planavimą. Pagal naujadaros virtualųjį modelį bet kuri nauja institucin nuostata savo kelyje patiria kritinio vertinimo ir atmetimo laikotarpius. Tod l pirminiai šio darbo uždaviniai susieti su keleto demonstracinių projektų atrinkimu bei visų rūšių transporto darbuotojų ir visuomen s mokymo transporto paslaugų prieinamumo gerinimo bei socialin s atskirties transporte mažinimo klausimais pasiūlymu.

40 LR susisiekimo ministerijai tikslinga parengti Darniojo susisiekimo kokyb s įgyvendinimo priemonių planą ir užtikrinti jo įgyvendinimą. Tam reikia suformuoti nuolatinį komitetą, kurį sudarytų visų suinteresuotų grupių atstovai: susisiekimo ministerijos ir transporto įmonių, įvairių socialin s atskirties grupių interesus išreiškiančių organizacijų atstovų ir mokslininkų. Jie rūpintųsi numatytų priemonių įgyvendinimu, vykdytų steb seną. Priemonių įgyvendinimui finansuoti verta pasitelkti ES struktūrinių fondų, valstyb s, savivaldybių ir transporto įmonių l šas.

41 41 Literatūra 1. 03/07/2002 Commission consultation paper on airline contracts with passengers /07/2002 Commission proposals on an integrated European railway area /07/2002 New Commission proposals on marintime transport /01/2002 Commission proposal for a Regulation establishing common rules for compensation and assistance to air passengers /05/2003 Improved access to private means of transport for people with disabilities /03/2003 EDF invited to participate in the European Mobility Week /07/2003 Commission to reinforce road safety with new technical standards for motor vehicles /01/2004 Air Passenger Rights European Commission staff working paper on rights of passengers with reduced mobility /5/2003 ECMT-EDF access and inclusion award for transport services and infrastructure - report of the jury is available metų Lietuvos valstybin s reikšm s kelių priežiūros ir pl tros programa /04/ th Anniversary of the ECMT - Grenoble and Nurnberg winners of the ECMT- EDF Access and Inclusion Awards /1/2002 Announcement : ECAC Air Passenger Commitments Ceremony (Strasbourg, 14/2/2002) /09/2002 European Commission s position on EU internal market rules challenged by the European Court of Justice /09/2002 European Mobility Week official kick off event: what about accessibility? /10/2002 FFO - Successful campaign in Norway forced airline to accept wheelchair users /10/2002 MARITIME TRANSPORT: In favour of greater stability of ships carrying passengers /12/2002 Accessibility = theme of 2003 European Mobility Week. 18. Air passengers' rights - EDF Executive Committee member refused boarding flight from Amsterdam to Strasbourg (4 April 2000) in earlier news. 19. Air Passengers' Rights Charter. 20. Air Transport Word: The Word Airline Report. Washington: Penton Media, July, p. 21. Airline Passenger Service Commitment. 22. Airport Voluntary Commitment on Air Passenger Service. 23. Alamdari F., Black G.I. Passengers Choice of Airline under Competition: the Use of the Logit Model // Transport 24. Ar brangu pervežti dviratį traukiniais? Parengta dvirinfo pagal Vokietijos geležinkelių leidinį TRAUKINYS&DVIRATIS. Dviratis tolimojo susisiekimo transporte Iš vokiečių kalbos vert V. Milončiut Baublys A. Keleivių ir krovinių vežimai kelių transportu. Vilnius: Technika, p. 26. Baublys A. Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu. Vilnius: Technika, p. 27. Baublys A. Transporto sistema. Vilnius: Technika, p. 28. Blinkevičiūt V. Visuomen tiesia ranką neįgaliesiems. Lietuvos žinios Priedas: Aš esu. 12 p. 29. Buses and Coaches Council adopts a common position (6 October 2000) earlier news. 30. Buses and Coaches Directive Vote in favour of amendments on accessibility issues (standard reference wheelchair and boarding aid) (14 February 2001). 31. Commission Communication on Air Passengers' Rights (COM(2000)365final). 32. Commission Communication on Common Transport Policy. 33. Commission welcomes first step to improve air passengers rights and promises further measures (10 May 2001). 34. Conventional Rail Directive - adopted by Parliament Plenary (13 February 2001). 35. COST 335 Final report COST 335 Passengers Accessibility of Heavy Rail Systems Documents prior to the year 2000, can be obtained on request to the EDF Secretariat.

42 ECAC policy statement in the field of aviation facilitation (TEXT) (rules on assistance to persons with reduced mobiltiy of the European Civil Aviation Conference the European civil aviation body). 38. ECMT-EDF - access and inclusion award for transport services and infrastructure - report of the jury (pdf). 39. ECMT-EDF - access and inclusion award for transport services and infrastructure - report of the jury. CEMT/CS(2003)21/FINAL. Conférence Européenne des Ministres des Transports. European Conference of Ministers of Transport 10-May EDF 00/18 Accessible Access to Urban Areas EDF Contribution to EU Clean Urban Transport EN: PDF Text only. 41. EDF 00/2 EDF response on Air Passengers' Rights EN: PDF Text only 42. EDF 00/27 EDF Position on the Bus and Coach Directive EN : PDF / Text only. 43. EDF 04/08 Response to the European Commission Staff Working Paper: Rights of people with reduced mobility when travelling by air EN (PDF - Text Only) 44. EDF 99/7 Access and Mobility for disabled people, an EDF response to EU Common Transport Policy. 45. EDF01/11 EDF response to the European Commission White Paper European Transport Policy for 2010 (PDF / Text only - only available in English). 46. EP Adopted text in co-decision procedure of Directive relating to special provisions for vehicles used for the carriage of passengers comprising more than eight seats in addition to the driver's seat, and amending Directives 70/156/EEC and 97/27/EC (Download here in English (Word)). 47. EP adopts conciliation committee text on Bus and Coach Directive (3/10/2001). 48. EP approves Commission's approach to improving air passenger rights by calling for legislation (6/9/2001). 49. EP Resolution A5-0249/2001 Air passengers in the European Union (6/9/2001). 50. ES Direktyvos d l vienodo požiūrio įdarbinant ir užtikrinant užimtumą analiz. Europos forumas neįgalumo klausimais (EDF). EDF 01/ m. liepos m n European Commission adopts White Paper on Transport (6/9/2001). 52. European disability forum Europos socialin chartija (pataisyta). 54. Europos socialin s apsaugos kodeksas. 55. Hazard J. Transportation: Management, Economics, Policy. Cambridge: Cornell Maritime Press, p. 56. Improving transport for people with mobility handicaps. ECTM Invalidumo nustatymo ir socialin s apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcija JAV kliūčių architektūroje ir transporte atitikimo taryba. Amerikiečių su negalia aktas. Pastatų ir statinių pritaikymo rekomendacijos dalies priedas, Federalinis registras/56 tomas, Nr.14/1991. (U.S. Architectural & Transportation Barriers Compliance Board. Americans with Disabilities Act (ADA). Accessibility Guidelines for Buildings and Facilities. Appendix to Part 1191, Federal Register/vol.56, No.14/1991). 59. Kindurys V. Paslaugų marketingas: teorija ir praktika. Vilnius: VU leidykla, p. 60. Lengvatos ir jas reglamentuojantys teis s aktai (2004 m.) Lietuvos neįgaliųjų forumas Lietuvos Respublikos m. nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas (NAP) Lietuvos Respublikos darbo kodeksas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strategija LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ Į S T A T Y M A S LR AM LR invalidų socialin s integracijos įstatymas. 68. LR lygių galimybių įs ta ty m as m. lapkričio18 d. Nr. IX Vilnius LR neigaliųjų socialin s integracijos įstatymas (įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 1d.).

43 LR SADM įsakymas m. balandžio 30 d. Nr. A1-114 D l neįgaliųjų aprūpinimo technin s pagalbos priemon mis m. strategijos 2004 m. balandžio 28 d. 71. LR statybos įstatymas Milan J. Comparison of the Quality of Rail and Air Networks in West, Central and Eastern Europe // Transport 73. Neįgaliųjų poreikio kompensacinei technikai planavimo ir regioninio paskirstymo metodikų parengimas. Darbo ir socialinių tyrimų institutas Neįgaliųjų socialin s integracijos programų finansavimo metodai bei šių programų įgyvendinimo efektyvumas. sveikatos ekonomikos centro 2001 metais atliktas mokslinis tyrimas Nurodymai vietos valdžios institucijoms d l politikos neįgalumo klausimais planavimo. DARBOTVARKö 22. Švedijos patirtis. 76. Parking Policy Measures (COST 342) Policy, Vol. 4, No. 2. Cambridge: Pergamon, p. 77. Pranulis V. Marketingo tyrimai. Vilnius: Kronta, p. 78. Reviews, Vol. 12, No p Smičius A. Europos aviacijos rinkos vystymosi tendencijos // Transportas, P Specialiųjų poreikių nustatymo metodikos projekto parengimas ir rekomendaciniai pasiūlymai specialiųjų poreikių nustatymo ir specialiosios pagalbos priemonių taikymo tvarkai parengti. Darbo ir socialinių tyrimų institutas Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR :2001 STATINIAI IR TERITORIJOS. REIKALAVIMAI ŽMONIŲ SU NEGALIA REIKMöMS Stauskis G., Aksomitas D. Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos interneto tinklapis Aplinka visiems Vilnius, Stauskis G., Paliukas Č. Aplinka visiems. Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bei aplinka, pritaikyti žmon ms su fiziniais trūkumais. Iliustruotas rekomendacijų albumas. Vilnius: Architektūra, p., iliustr. 84. Tarptautin standartų organizacija (TSO). Techninis pranešimas ISO/TR 9527:1994(E) Pastatų statyba Žmonių su negalia poreikiai pastatuose projektavimo rekomendacijos. (International Organization of Standardization (ISO). Technical Report ISO/TR 9527:1994(E) Building construction Needs of the Disabled People in Buildings Design Guidelines). 85. The Commission adopts Communication "Towards a Barrier Free Europe for people with disabilities" (16 May 2000) in earlier news 86. The Recommendation on the EU Parking Card for disabled people can be found at: Universal Access Website on Disability issues Universal Access Website on Disability issues This website is the result of an initiative of the European Disability Forum and the Norwegian company FunkWeb Ltd. The aim is to provide information on any issues on Universal Access and the Information Society affecting disabled people. 89. Urban buses to be fitted with a ramp or a lift: EU Conciliation Committee finally reaches a compromise on Buses and Coach Directive (26/6/2001). 90. Urbanskien R., Vaitkien R., Clottey B. Rinkos tyrimai ir analiz. Kaunas: Technologija, p. 91. Vengrien B. Paslaugų ekonomika. Vilnius: VU leidykla, p. 92. Vilniaus miesto automobilių stov jimo vietų nustatymo laikinoji metodika (*)

44 44 Priedai

45 45 Vyresnių nei 80 metų asmenų skaičiaus dinamikos prognoz

46 46

47 47