Regionin gyvendinimo strategija ir veiksm planas Siekiant pagerinti SVV paramos sistem Klaipdos regione

Transcription

1 Regionin gyvendinimo strategija ir veiksm planas Siekiant pagerinti SVV paramos sistem Klaipdos regione Document elaborated within INTERREG IIIC operation Interregional Entrepreneurial Teams 3E0010I E-teams Klaip%da, Bir(elis 2007

2 This document has been produced within the Interregional Entrepreneurial Teams (E-teams) project, co-ordinated by The Karol Adamiecki University of Economics in Katowice, Poland. The project is part-funded by the European Union under the Community Initiative Programme INTERREG IIIC East Zone.

3 Lietuvos moni aplinka +moni, aplinka, konkurencingumas ir inovacijos Dar prieš 15 met buvusi planins ekonomikos šalimi, Lietuva šiandien yra suk7rusi funkcionuojan8i rinkos ekonomikos sistem, kur 70% visos pridtins verts sukuriama priva8iame sektoriuje m. iš ma>daug Lietuvoje veikusi moni 95% sudar akcins bendrovs ir u>darosios akcins bendrovs bei individualios mons. Be to, apie gyventoj, t. y. 10% vis dirban8ij, u>sim individualia komercine veikla pagal verslo liudijimus. Lietuvos moni strukt7roje dominuoja smulkus verslas. Daugiau nei 95% vis registruot ir veikian8i moni turi ma>iau nei 50 darbuotoj. 80% SVD sudaro mikro mons (turin8ios ma>iau nei 10 darbuotoj) m. smulkios ir vidutins mons suk7r beveik 60% visos Lietuvoje sukuriamos pridtins verts. Did>ioji SVD dalis u>siima prekybos, gamybos bei paslaug teikimo veikla m. pabaigoje ir 2000 m. prad>ioje smulki ir vidutini moni skai8ius >enkliai suma>jo, ypa8 prekybos srityje. Ši tendencij lm didjanti darbo jgos kaina bei sugrie>tintas mikro moni veiklos teisinis reguliavimas, taip pat sparti maisto parduotuvi tinkl bei prekybos centr pltra. Tuo pa8iu metu pastebimas sveikintinas SVD skai8iaus didjimas gamybos ir paslaug sektoriuje. Paslaug sektorius ir ateityje sudarys daugiausiai galimybi smulkioms individualioms monms ir verslininkams veikti. SVV konkurencingumas Lietuva, kaip ir daugelis kit šali, tvirtina turinti tinkamai subalansuot makroekonomikos ir mikroekonomikos veiksni sistem, daran8i šal patrauklia tiek u>sienio, tiek vietiniams investuotojams, ieškantiems palanki galimybi savo verslui pltoti. Ta8iau neturdama tokios didels rinkos kaip Kinija, Brazilija ar Lenkija, ir b7dama vis pirma tradicini technologij pramons produkcijos eksportuotoja, Lietuva susiduria su rimtu pavojumi, kad situacija gali pasikeisti priešinga linkme. Pristatant šal investuotojams, tokie tradiciniai privalumai kaip stabili makroekonomikos aplinka, išsilavinusi ir pigi darbo jga bei strategin geografin padtis yra b7tini, ta8iau šiuolaikinje perpildytoje investicij paklausos rinkoje j nepakanka. Gia reikalingos gilesns >valgos šalies konkurencinius pranašumus lemian8ius mikroekonomikos veiksnius. Visos šalys siekia didesns gerovs. Šiuolaikinis kelias gerovh eina per ekonomikos augim. Visuotinai sutariama, kad šiandien ekonomikos augim lemia šalies konkurencingumas tarptautiniu mastu. Siekdama tapti konkurencinga, šalis turi pasiekti bent jau tok pat arba didesn produktyvumo ir inovacij lyg, kok turi kitos lyginamos grups šalys. Lietuva, kurios BVP vienam gyventojui (pagal PGP) 2002 m. sudar 10,015 USD, yra vidutini pajam šalis 1. Jos padtis verslo konkurencingumo BVP vienam gyventojui regresinje kreivje rodo šalies tiksl susieti konkurencingum su gerove. Šios pajam grups šalys orientuojasi investicijas, o augim sieja su verslui palankios aplinkos k7rimu ir moni efektyvumo didinimu. Nors ši ataskaita yra pirmiausiai skirta verslo aplinkos 1 World Economic Forum Global Competitiveness Report 3

4 klausimams aptarti, vertt paminti ir kai kuriuos Lietuvos tarptautinio konkurencingumo aspektus. Siekdamos gerovs, šalys perorientuoja savo ekonomik iš ma>omis snaudomis ar vietinmis >aliavomis besiremian8io 7kio unikalios produkcijos ir proces gamyb. Lietuva, be abejo, mato savo ateit turting šali grupje. Inovacijomis pagr stas konkurencingumas tai ta varomoji jga, kuri suteikia Lietuvai did>iausias galimybes patekti turting šali gruph. Pasaulio ekonomikos forumas yra parenghs šalies konkurencinio pranašumo vertinimo sistem, kur didesnis balas reiškia didesnh šalies orientacij unikali produkcij ir procesus. Lietuva u>ima 48 viet pasaulyje, vertinta 3,2 balo 1-7 bal skalje. Tarp ES8 šali tik Slovnija ir Vengrija vertintos geriau nei Lietuva. Pagal inovacinius gebjimus Lietuvos padtis taip pat gera - 37 vieta pasaulyje, vertinta 3,4 balo pagal t pa8i bal skalh, kur didesnis balas reiškia didesnius šalies moni gebjimus vykdyti mokslo tyrimus ir pa8ioms kurti naujus produktus u>uot naudojusis licencijomis ar sekus u>sienio moni pavyzd>iu. Pagrindiniais veiksniais, lemian8iais produktyvumo ir, pla8ija prasme, gebjimo konkuruoti augim, yra laikomi pramons klasteriai. Ma>oms monms iš toki vidutini pajam šali kaip Lietuva yra be galo sunku konkuruoti su jau sitvirtinusiomis rinkoje turting šali monmis kaip lygus su lygiu. Augimo ir gerovs siekian8ios šalys gali pasirinkti klasterius kaip gebjim konkuruoti didinimo priemonh. Tarptautin patirtis rodo, kad klasteriai kuriasi gerjan8ioje verslo aplinkoje. Jie didina esam bei potencial savo moni produktyvum, gerina inovacij galimybes ir skatina bei sudaro galimybes naujoms monms steigtis klasteriuose. Lyginant su kitomis grups šalimis, Lietuvos pasiekimai klasteri k7rimo srityje yra gana geri. Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, pagal klasteri pltr Lietuvos padtis tarp ES8 šali yra geriausia, ji u>ima 34 viet, gavusi 3,3 balo 1-7 bal skalje, kur didesnis balas reiškia didesn ir gilesn klasteri paplitim. Ta8iau atsi>velgiant tradicini technologij eksporto specializacij, šis teigiamas klasteri pltros Lietuvoje vertinimas reiškia, kad klasteriai susiformavo tradicini technologij ma>os pridtins verts pramons šakose, o ne su inovacijomis susijusiuose sektoriuose. Kaune susik7rh tekstils pramons klasteriai tai gerai organizuot, bet ma>os pridtins verts pramons segment pavyzd>iai. SVV Internacionalizacija Pakankamai spar8iais tempais augant Lietuvos ekonomikai, didja eksporto apimtys, ta8iau pasaulio banko atliktais tyrimais esame ma>os pridtins verts preki eksportuotojai. Šalies ekonominis augimas labai priklauso nuo aukštos-kokybs ir aukšt-technologij pramons pltros, todl b7tina remti mokslinius tyrimus ir eksperimentinh pltr, aukšt technologij pramons inkubatorius ir moksl. Deja, dabartin Lietuvos pramons strukt7ra vis dar išlieka nepalanki greitam produktyvumo augimui ir aukštos pridtins verts gamybos pltrai. Nors šalyje daugja inovatyvi moni, ta8iau investicijos tyrimus ir didesns pridtins verts inovacij pltr vis dar labai ma>os. Vis dar per ma>ai dmesio yra skiriama moksliniams tyrimams viešajame ir priva8iajame sektoriuose. Darbo lygis aukštj technologij gamybiniame ir paslaug sektoriuose vis dar išlieka gantinai >emas dl šalies pramons strukt7ros, kuri yra labiau koncentruota tradicines, ma>os pridtins verts, 4

5 pramons šakas. Lietuvos ekonomikos augim vis dar lemia pigi darbo jga ir nedidels pridtins verts produkcijos eksportas. 1 Grafikas. Eksportas-Importas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas/lietuvos statistikos metraštis 2005 Inovacijos Lietuvoje Inovacij politika vienas iš svarbiausi valstybs, regiono, mons ar organizacijos skmingo vystymosi komponent. Lietuvoje inovacij politik formuoja ir gyvendina valstybs ir savivaldos institucijos (LR Seimas, LR Vyriausyb, ministerijos Okio ministerija yra atsakinga u> inovacijas versle; Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga u> inovacij potencialo augim, mokslini tyrim pltr bei dalinai u> mokslo rezultat komercializavim, apskri8i administracijos ir savivaldybs) per vairius teiss aktus strategijas ir programas. Pagrindins inovacij politikos pltros kryptys yra šios: inovacij kult7ros skatinimas, inovacijoms palankios aplinkos k7rimas, mokslo orientavimas inovacij k7rim ir diegim versle. Lietuva turi ambicing plan iki 2015 m. pasiekti labiau išsivys8iusi Europos Sjungos šali ekonomikos lyg netolimoje ateityje m7s šalies >mons turt d>iaugtis aukštu pragyvenimo lygiu, kuris remtsi moderniomis >iniomis, pa>angia ekonomika, o visa tai siejama su inovacijomis. Lietuvos prioritetu tampa inovacijos. Siekiama sukurti >ini visuomenh, pagerinti konkurencinh Lietuvos moni padt u>tikrinant glaudesn mokslo ir verslo staig bendradarbiavim. Deja, >i7rint iš dabartins situacijos ir vertinus Lietuvos galimybes, pasiekti u>sibr>t tiksl tampa sunkiu u>daviniu, kur norint pasiekti reikia radikali permain. 5

6 Pagal Europos Komisijos dokumente European Innovation Scoreboard 2005 paskelbt apibendrint inovacij indeks (SII) 2 Lietuvos inovatyvumas vertinamas 0,27 balais. Pagal š bal Lietuva u>ima tik 24 pozicij tarp 33 valstybi. Lietuva ne>ymiai lenkia tokias šalis kaip Gekija, Lenkija, Slovakija, Latvija ir kelet kit, ta8iau >enkliai atsilieka nuo ES-25, juo labiau nuo ES-15 šali vidurki, kurie siekia atitinkamai 0,42 ir 0,46 bal. Pagal inovatyvum Europos Sjungoje pakli7vame besivejan8i valstybi sraš. Toki Lietuvos situacij lemia ma>os investicijos MTTP. Be to, Lietuva u>ima >emiausias vietas tarp Europos valstybi pagal tokius inovatyvum lemian8ius rodiklius, kaip bendras technologinis lygis, patent skai8ius, interneto vartotoj ir personalini kompiuteri skai8ius, u>sienio technologij licencijavimas. Daugelis Lietuvos moni inovacins veiklos rodikli yra >emesni nei ES-25 vidurkis. Pvz., 2004 m. Lietuvos moni išlaidos inovacinei veiklai sudar 81 proc. ES-25 vidurkio (pagal š rodikl Lietuva u>ima 12 viet), netechnologines inovacijas diegusi moni Lietuvoje buvo ma>iau nei tre8dalis (31 proc.), o tai sudar tik 63 proc. ES-25 vidurkio (pagal š rodikl Lietuva u>ima 16 viet). Lietuvos verslo sektoriuje dirba labai ma>ai mokslo darbuotoj (tyrj). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 m. j buvo 589 3, iš kuri turin8i mokslo laipsn buvo tik 103. Lyginant su bendru šalies mokslo darbuotoj (tyrj) skai8iumi, verslo monse dirbantys tyrjai sudaro tik 6,7 proc. Pagal š rodikl Lietuva yra vienoje iš >emiausi pozicij tarp ES valstybi. Lyginant su bet kuria kita ES valstybe, Lietuvoje mons vykd ma>iausia strateginh reikšmh turin8i inovacij. Šalyje dominuoja adaptacinis inovacins veiklos pob7dis, praktiškai pasireiškiantis kit šali technologij, gamybos metod pritaikymu šalyje. Tai rodo, kad Lietuvoje pagrindine verslo konkurencingumo varomja jga yra adaptacija ir produkt bei paslaug teikimas ma>esnmis kainomis, ta8iau ne originalios inovacins veiklos. Siekiant konkurentabilios ekonomikos, suk7rimo tikslas turi b7ti ne produkt imitacija, bet inovacija. 4 Remiantis 2004 m. EIS (European Innovation Scoreboard) rezultatais, buvo vardinti tokie pagrindiniai tikslai Lietuvos inovacij sistemai: išaugusi mokslo kokyb, atitinkanti pramons reikalavimus; efektyvus bendradarbiavimas tarp tyrim, pltros ir verslo sektoriaus; išaughs investicij lygis viešuosius ir priva8iuosius tyrimus ir pltr; diegta patent kult7ra, kaip b7tina slyga modernios ekonomikos pltrai m. Lisabonos ES Tarybos virš7ni susitikimo išvadoje akcentuojama, jog Europoje moksliniai tyrimai turi b7ti maksimaliai nukreipti inovacijas. Dgyvendinant šias nuostatas, iki 2010 m. ES šali mokslo finansavimas turi priartti prie 3% BVP, o verslo našas turt 2 European Innovation Scoreboard 2005: Comparative analysis of Innovation Performance. Apibendrintas inovacij indeksas (SII) gaunamas perskai)iuojant 18 labiausiai paplitusi statistini rodikli, naudojam inovacij pad-)iai skirtingose šalyse palyginti. Pagal apibendrinto inovacij indekso skai)iavimo metodik/, 0emiausias galimas vertinimas ES-25 šali grup-je yra 0 bal, aukš)iausias 1 balas Pagrindin-je darboviet-je dirban)i asmen skai)ius. 4 Snitka V. Mokslini tyrim, technologij, inovacij politika ir 0ini ekonomikos pl-tra, Nacionalinio plano metmenys. Kaunas: P

7 sudaryti du tre8dalius moksliniams tyrimams skiriam lš. Deja, Lietuva, lyginat su ES šalimis kol kas gerokai atsilieka nuo šio tikslo. 5 Inovacijos yra labai svarbios šalies ekonomikai, konkurencingumui bei toje šalyje gyvenan8i >moni gerovei. Lietuvoje b7tina visomis priemonmis skatinti inovacij pltr, bei u>tikrinti tam palankias slygas. Pa>velgus dabartinh inovacij situacij Lietuvoje bei u>sibr>tus tikslus, tampa aišku, kad reikia aiškios politikos ir strategijos, kad tuos tikslus pasiekti. Inovacijos verslo prioritetas Ypatingas dmesys turi b7ti skirtas smulki ir vidutini moni inovaciniam potencialui. Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra gyvybiškai svarbus Europos ekonomikai. Jam priskiriama du tre8daliai ES BVP ir tiek pat sukurt darbo viet. Todl nenuostabu, kad SVV yra vienas iš pagrindini inovacij politikos komponent. Pasak p. Janez Potocnic, ES mokslo ir tyrim komisaro, SVV da>nai gali geriau išnaudoti atsirandan8ias tyrim galimybes nukreiptas nuolat vykstan8ius socialinius, aplinkos ir ekonominius išš7kius. 6 Gia vien tik ES veiksm neu>tenka, labai svarbu yra ir nacionalinis bei regioninis indliai norint padidinti SVV konkurencingum. Inovacijos yra verslo procesas susijhs su galimybi rinkoje ištyrimu naujiems produktams, paslaugoms ar verslo procesams. Iš tikrj, stiprus konkurencinis spaudimas yra b7tina slyga tam, kad mons pastoviai u>siimtu tyrimais ir inovacijomis. Tai taip pat glaud>iai siejasi su noru rizikuoti ir išbandyti naujas idjas rinkoje, ir 8ia yra b7tinas rizikos kapitalas. Nepakankamas inovacij kiekis yra pagrindin lto Europos augimo prie>astis. B7tina remti specifini sektori inovacijas, klasterius 7, viešsias-priva8isias inovacij partnerystes, inovacij vadyb, pasir7pinti, kad b7t pakankamai inovacij paramos paslaug regioniniu lygiu, o ypa8 transnacionaliniu >ini ir technologij perklimu ir intelektualins ir pramonins nuosavybs vadyba m. atliktas tyrimas 8 parod, kad m. Lietuvoje inovacinh veikl 9 vykd 23,4% vis Lietuvos moni. InovacinH veikl vykdan8iose monse dirbo apie 45% vis darbuotoj. Ši moni apyvarta sudar daugiau kaip push vis moni apyvartos (2002 m. 59,5%, 2004 m. 56,9% vis moni apyvartos), o tai rodo didelh ši moni reikšmh šalies 5 European Scoreboard // prisijungimo laikas: Potocnic J. ES mokslo ir tyrim komisaras. prisijungimo laikas: Klasteriui apibgdinti da0niausiai naudojamas Porterio apibr-0imas:"klasteriai yra geografiškai artimos kompanij ir asocijuot institucij, susijungusi tam tikrose srityse, grup-s, susijusios bendromis technologijomis ir 0iniomis. Jie paprastai egzistuoja apibr-0tose geografin-se teritorijose, kur lengvas susisiekimas, logistika ir kur lengvai prieinama kvalifikuota darbo j-ga. Klasteriai paprastai koncentruojasi regionuose ir kai kada viename mieste". 8 Inovacin-s veiklos pl-tra. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb-s. - Vilnius, Inovacin- veikla - mokslin-s, technologin-s, projektavimo ir kitokios rangos ar technologijos sigijimas, jos ir nauj gamybos organizavimo metod diegimas, siekiant gaminti technologiškai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas) ir tobulinti procesus bei mokslini tyrim ir eksperimentin-s pl-tros darbai, jei jie skirti mon-s veiklos pl-trai ir/ar produkto ar technologinio proceso inovacijai gyvendinti. Inovacin- veikla vykdoma nuo id-jos gimimo iki galutinio rezultato. 7

8 7kiui. Be to, pa>ymtina, kad daugiau nei push inovacini moni 10 sudar nedidels mons (nuo 10 iki 49 darbuotoj). Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, esmins Lietuvos verslo aplinkos, taip pat moni veiklos pirmiausia inovacins veiklos problem prie>astys daugiausia sietinos su: 1. apyvartini lš stoka, nepakankamu moni, pirmiausia mikro ir ma> moni, prieinamumu prie finansini, ypa8 rizikos finansavimo, šaltini; 2. per aukšta inovacijos kaina, nes tam reikia naujausi technologij, o daug kur dar tebra naudojamos pasenusios technologijos; 3. ypa8 sunku smulkioms monms, nes rinkoje dominuoja did>iosios mons, su kuriomis sunku konkuruoti, dl j finansini ir kit pajgum; 4. tr7ksta kvalifikuotos darbo jgos. (Ti7rti 6 grafike). Be to dar buvo paminti tokie veiksniai, trukdantys inovacij pltrai Lietuvoje, kaip: 5. kol kas nepakankamai išpltotomis moni k7rimuisi ir verslo pltrai reikiamomis viešosiomis paslaugomis ir j infrastrukt7ra; 6. nepakankamomis pritraukt tiesiogini u>sienio investicij apimtimis; 7. vairi bendros veiklos form (klasteri, partnerys8i ir kt.) skatinimo poreikiu. B7tina pa>ymti, kad inovacij pltrai trukdantys veiksniai ypatingai neigiamai paveikia smulkisias mones. 10 Inovacin- mon- - mon-, kuri savo veikloje dieg- naujus ar reikšmingai patobulintus produktus ir naujus ar reikšmingai patobulintus technologinius procesus. 8

9 2 Grafikas. Veiksniai, trukdantys inovacinei veiklai, proc. nuo vis moni pagal aukšt svarbos laipsn Ma0as vartotoj poreikis inovacinms prekms ar paslaugoms 10,5 11,4 10,8 Rinkoje dominuoja pripa0intos mons 19,8 21,1 23,1 Sunkumai ieškant partneri inovacijoms 5,7 7,8 10,6 Informacijos apie rinkas trkum as 2,7 4,2 6,2 Paslaugos Gamyba Informacijos apie technologijas trkumas 3,6 4,4 3,9 Iš viso Kvalifikuoto personalo trkumas 9,1 12,8 10,7 Per aukšta inovacijos kaina (didels inovacins išlaidos) 23,3 24,2 23,4 Finansavimo iš kit šaltini trkum as 13,6 15,5 18,3 Lš trkumas Js monje ar moni grupje 20,7 24,8 29, Šaltinis: Inovacins veiklos pltra, Statistikos departamentas prie LR Vyriausybs,

10 Kaip rodo 2 grafikas, vienas iš pagrindini vardint išš7ki yra tinkamo ir savalaikio finansavimo u>sitikrinimas tiek pradinje veiklos stadijoje, tiek tolimesniuose vystymosi etapuose. Esant gana spar8iam ekonomikos augimui, Lietuvos moni poreikis išoriniams finansavimo šaltiniams auga. B7tinas rizikos kapitalo fondas, kad b7t galima finansuoti inovacijas, nes investuotojai ir kredito staigos nenoriai finansuoja rizikingus projektus, o inovacijos da>nai tokios ir yra. Daugelyje inovacinh politik formuojan8i dokument, toki, kaip Aukštj technologij pltros programa, Mokslo ir Technologij Baltosios knygos gyvendinimo nuostatos, ir kt., tvirtinta nuostata, kad aukštj technologij pltra ir su jomis susijh mokslo tyrimai ir eksperimentin pltra yra vienas iš esmini prioritet pltojant šalies 7k >ini ekonomikos link. Ta8iau dabartin inovacij situacija versle rodo, kad verslo gebjimai kurti strategines, didelh pridtinh verth generuojan8ias inovacijas yra itin ma>i (3 grafikas). 3 Grafikas. Dmoni inovacins veiklos orientacija Šaltinis: Innobarometer, Grafikas rodo, kad dauguma Lietuvos moni, apie 70%, yra visiškai neinovatyvios ir nekuria pridtinh verth turin8i produkt ar paslaug. Likusios mons, u>siima inovacij 10

11 adaptavimu arba jose vyrauja modifikavimo ir thstini inovacij pob7dis. Lyginant su kitomis ES narmis, Lietuva u>ima paskutinh viet pagal strategini inovacij k7rim. Dauguma inovacij yra orientuotos tiekjus arba rinkos poky8ius. Tokios inovacijos nesukuria monei ilgalaikio pranašumo ar technologinio dominavimo tam tikrose rinkose. Inovacini veikl pasiskirstymas itin nesubalansuotas ir rodo dominuojant adaptyvj inovacins veiklos pob7d. Iš esms inovacin veikla versle vyksta technologij adaptavimo pagrindu, o ne originali >ini k7rimo ar kitur sukurt >ini k7rybišku taikymu. siekiant sukurti pridtinh verth. Tokia inovacins veiklos strukt7ra b7dinga ekonomikos transformacijos laikotarpiui, ta8iau, jei pastarj proces neseka didesnh pridtinh verth kurian8i proces k7rimas, jie nesukuria ilgalaikio strateginio pranašumo ir yra veiksmingi tik vidutins trukms laikotarpyje, t.y. tol, kol šalis, taikydama naujesnes technologijas, vis dar gali konkuruoti pigiais infrastrukt7ros, materialiniais ir darbo jgos ištekliais tarptautiniame kontekste. Tai patvirtina ir darbo jgos produktyvumas pramonje, kuris tesiekia 48 proc. ES vidurkio. Paslaugos, skirtingai nuo technologijomis pagr st verts k7rimo proces, nors ir yra reikšmingos daugelio šali ekonomikos pltrai, savaime nesukuria pagrindo didelh pridtinh verth generuojan8i verslo proces k7rimui, todl >ini, jomis pagr st technologij k7rimas ir pltra pripa> stami kaip šiuolaikins ekonomikos augimo pagrindas. Kaip rodo šalies MTEP veikl intensyvumas ir specifika, tokio >ini ekonomikos formavimo pagrindo šiandien šalyje sukurta nra. 11 Palanki verslo infrastrukt7ra galt b7ti verslumo skatinimo priemon, kurios Lietuvoje ypatingai tr7ksta. Viešj paslaug verslui infrastrukt7rai Lietuvoje pirmiausia priskirtinos vairi tip da>niausiai ne pelno staigos, pvz.: dalyvaujant valstybs ir/ar savivaldybi institucijoms steigti verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai, technologiniai verslo inkubatoriai, mokslo ir technologij parkai, inovacij ir technologij centrai, agent7ros, vykdan8ios su ekonomine pltra, verslo skatinimu, technologij ir inovacij pltojimu susijusias funkcijas. Viešj paslaug verslui turinys, kokyb ir prieinamumas, atitikimas moni, asmen, norin8i pradti versl, poreikiams, yra vienas iš svarbi verslumo lygio ekonomikoje klimo veiksni. Pilnai neišnaudojus šio veiksnio, gali b7ti sunku pasiekti u>sibr>tus verslumo augimo u>davinius. Be to, svarbu gerinti paslaug turin ir apimtis jau veikian8iam, konkurencingumo stiprinimo ir augimo galimybi ieškan8iam verslui. Šalies 7kis kol kas vis dar konkuruoja kašt, o ne intelektiniais ir inovaciniais ištekliais. Tini ekonomika daugeliu atvej apib7dinama kaip nauj, intensyviai generuojam mokslo ir technologins pltros >ini platus taikymas versle ir pramonje, siekiant rinkai pateikti inovatyvius produktus, technologinius sprendimus, aukšt pridtinh verth kurian8ias paslaugas, taip pat taikant naujas verslo organizacijos formas. Menkiausi inovacins veiklos potencial generuoja >emj technologij pramons šakos (tokios, kaip tekstil, maisto ir grim gamyba). Tradicins pramons šakos, skaitant ir vidutinio sudtingumo technologij šakas, yra reikšmingos šalies 7kio strukt7roje, ta8iau paprastai jos koncentruojasi l8iau augan8iose rinkose, kur baziniai technologiniai 11 Jucevi ius R., Jucevi ius G., Kriau ionien M., Šajeva S. Lietuvos ekonominio augimo ir konkurencingumo šaltini (veiksni ) kompleksin studija. KTU Verslo strategijos institutas. Vš( )ini visuomens institutas. Inovacini veikl situacija pramonje ir versle // prisijungimo laikas:

12 sprendimai yra nusistovjh. Nauj mokslo >ini panaudojimo intensyvumas tokiose šakose visuomet yra ma>esnis negu aukštj technologij šakose. Todl šalys, siekdamos pltoti >ini ekonomik, smoningai kelia technologins specializacijos ir mokslo tyrim prioritet pasirinkimo klausim. Vienas ryški inovacins veiklos ypatum Lietuvos versle yra aktyvi sveika ir bendradarbiavimas tarp moni, kai sveikos ir bendradarbiavimas su universitetais yra itin silpnas. Lietuvos moni kooperacijos rodiklis inovacinje veikloje - vienas aukš8iausi ES 25, ir Lietuva 8ia u>ima 4 pozicij, bei 73 proc. viršija ES 25 vidurk. Tai vienintelis rodiklis, pagal kur Lietuva >enkliai pozityviai išsiskiria ES

13 SVV 4taka Klaip%dos regiono ekonominiam augimui Lietuvos ekonomikos augimas ir toliau išlieka vienas spar8iausi Europoje. Per paskutiniuosius metus Lietuvos ekonomik labiausiai stimuliuoja palankiomis slygomis teikiami bank kreditai, ES finansin parama, mokes8i ma>inimas ir darbo u>mokes8io kilimas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausi rodikli, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro 7kio sektoriaus ekonomins veiklos rezultatyvum. BVP yra vis preki ir paslaug, sukurt šalyje per ataskaitin laikotarp, bendroji pridtin vert, apskai8iuota rinkos kainomis. MVD analizei ir regionins pltros strategijai formuoti labai reikšmingi BVP skai8iavimai pagal apskritis. Atskirose apskrityse verslas vystomas netolygiai ir pastebima didel diferenciacija. MVD daugiausia BVP sukuria Vilniaus, Kauno ir Klaipdos apskrityse (4 grafikas). 4 Grafikas. Ma> ir vidutini moni sukurtas bendrasis vidaus produktas pagal apskritis m., mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Pagal MVD sukurt BVP, skai8iuojant vidutiniškai vienam gyventojui, tradiciškai pirmauja Vilniaus, Klaipdos ir Kauno apskritys (5 grafikas). Kit apskri8i MVD sukuriamas BVP vienam gyventojui ma>esnis u> vidutin šalies lyg. Taurags apskrityje šis rodiklis sudar tik 55% šalies vidurkio ir 38% Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui lygio. Tokie >ym7s skirtumai parodo nevienod MVD veiklos rezultatyvum atskirose apskrityse, kuris susijhs su netolygiu ekonominiu ir socialiniu region vystymusi. 13

14 5 Grafikas. Ma> ir vidutini moni sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui pagal apskritis m., Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs MVD sektoriaus analizei svarbus sukuriamos bendrosios pridtins verts rodiklis, kuris skai8iuojamas pagal moni ekonomins veiklos r7šis ir dyd. MVD sukurta bendroji pridtin vert, skai8iuojant gamybos kaštais, m. nuosekliai augo ir padidjo nuo 10,4 mlrd. Lt 2002 m. iki 14,4 mlrd. Lt 2004 m. (6 grafikas). 6 Grafikas. Ma> ir vidutini moni sukurta bendroji pridtin vert m., mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Did>ioji bendrosios pridtins verts dalis šalyje 2004 m. buvo sukurta didelse monse (7 grafikas) m. laikotarpiu didels mons suk7r didesnh dal bendrosios pridtins verts m. ši dalis sudar 42,3% visos sukurtos bendrosios pridtins verts. 14

15 7 Grafikas. Bendroji pridtin vert, sukurta šalyje pagal moni dyd>ius 2004 m. mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Viso šalies 7kio ir MVD sukurtos bendrosios pridtins verts strukt7ra pagal ekonomins veiklos r7šis skiriasi (8 grafikas). Šalies 7kyje 2004 m. daugiausia bendrosios pridtins verts buvo sukurta apdirbamojoje gamyboje (25,7%), didmeninje ir ma>meninje prekyboje (23,1%), transporto, sandliavimo ir ryši veiklose (15,8%), nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veiklose (9,5%). Tuo tarpu MVD daugiausia bendrosios pridtins verts suk7r didmeninje ir ma>meninje prekyboje (23,8%), o apdirbamoji gamyba pagal š rodikl liko antroje vietoje (20,9%), taip pat reikšming indl kuriant bendrj pridtinh verth turjo nekilnojamojo turto, nuomos ir kita verslo veikla u>siiman8ios MVD (14,4%). 8 Grafikas. Bendrosios pridtins verts strukt7ra pagal sujungtas ekonomins veiklos r7šis 2004 m., % 15

16 A >ems 7kis, med>iokl ir miškininkyst; B >uvininkyst; C kasyba ir karjer eksploatavimas; D apdirbamoji gamyba; E elektros, duj ir vandens tiekimas; F statyba; G didmenin ir ma>menin prekyba, variklini transporto priemoni, motocikl remontas, asmenini ir buitini daikt taisymas; H viešbu8iai ir restoranai; I transportas, sandliavimas ir ryšiai; J finansinis tarpininkavimas; K nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla; L viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas; M švietimas; N sveikatos prie>i7ra ir socialinis darbas; O kita komunalin, socialin ir asmenin aptarnavimo veikla. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs MVD sukurta bendroji pridtin vert 2004 m. spar8iausiai augo didmeninje ir ma>meninje prekyboje (22,9%), transporto, sandliavimo ir ryši (21,9%), viešbu8i ir restoran (17,8%), nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo (12,6%), transporto, sandliavimo ir ryši (6,7%) veiklose. Š augim daugiausia lm didjan8ios gyventoj pajamos ir dl to padidjhs vartojimas, taip pat kredito rinkos suaktyvjimas. Analizuodami MVD sukurtos bendrosios pridtins verts pasiskirstym pagal moni teisines formas 2004 m. pastebime, jog did>iausi MVD bendrosios pridtins verts dal suk7r u>darosios akcins bendrovs (UAB) (77,2%). Reikšmingas ir individuali moni (12,2%) bei akcini bendrovi (AB) (6,3%) vaidmuo kuriant šalies bendrj pridtinh verth. Kit teisini form moni vaidmuo buvo ma>ai reikšmingas. 9 Grafikas. Ma> ir vidutini moni sukurta bendroji pridtin vert pagal moni teisines formas 2004 m., % Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Pateikti duomenys rodo, kad MVD yra pagrindinis ekonomikos vystymosi variklis Lietuvoje. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje MVD vaidmuo stiprs, o Lietuvos ekonomikos augimas 16

17 išliks artimas potencialiam apie 6%. Planuojama, kad artimiausiu metu BVP augim, kaip iki šiol, labiausiai takos ES strukt7rini fond parama bei sugebjimas j tinkamai sisavinti. SVV u(sienio prekyba MVD konkurencingum šalies ekonomikoje atspindi j u>sienio prekybos rodikliai. MVD u>sienio prekybos (eksporto ir importo) lyginamoji dalis ypa8 padidjo m. Tai rodo išaugusi MVD svarb visai šalies ekonomikai. Ta8iau >ymiai ma>esn eksporto, palyginti su importu, lyginamoji dalis rodo, kad MVD galimybs eksportuoti dar yra menkesns nei dideli moni. 10 Grafikas. Ma> ir vidutini moni eksporto ir importo lyginamoji dalis šalies u>sienio prekyboje m., % Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. MVD eksporto apimtys buvo 11,2 mln. Lt ir siek 44,5% viso šalies eksporto, o importo apimtys beveik dvigubai didesns 19,8 mln. Lt arba 60,3% viso šalies importo. Analizuodami MVD u>sienio prekybos apimtis pagal ekonomikos sektorius matome, kad did>iausi dal MVD importo 2004 m. sudar prekybos MVD importuojama produkcija (net 70,9% 2004 m.), o pramons MVD 2004 m. buvo antros pagal importo lyginamj dal (22,6%). Ddomu pastebti tai, jog dideli moni (turin8i daugiau kaip 250 darbuotoj) did>iausia importo lyginamoji dalis 2004 m. teko pramons monms (77,4%). Šios proporcijos parodo, kad didels mons >aliavas, med>iagas ir komplektuojan8ias detales 17

18 gamybai yra linkusios sigyti tiesiogiai iš u>sienio tiekjo, o gamintoj sektoriui priklausan8ios MVD prioritet teikia vietos prekybos moni importuot >aliav sigijimui m. daugiausia eksportavo pramons bei prekybos sektoriui priklausan8ios MVD (atitinkamai 52,1% ir 42,4% MVD eksporte). MVD, u>siiman8ioms paslaug, statybos bei kita ekonomine veikla, teko tik ne>ymi eksporto dalis (atitinkamai 3,5%, 0,6% ir 1,2%). 11 Grafikas. Ma> ir vidutini moni eksporto apimtys pagal ekonomins veiklos r7šis 2004 m., % Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Labai skirtinga atskir ekonomins veiklos r7ši MVD eksporto ir importo lyginamoji dalis šalies 7kyje. Tarp moni, kurios u>siima tabako, naftos produkt, chemikal ir chemijos pramons gamini, radijo, televizijos ir ryši rangos bei aparat7ros gamyba, eksporto ir importo did>ioji dalis tenka didelms monms. Ta8iau yra veiklos r7ši (gumini ir plastikini gamini, staig rangos ir kompiuteri, transporto priemoni, priekab ir puspriekabi gamyba), kuri vykdan8i moni tarpe did>ioji dalis u>sienio prekybos tenka MVD. Apibendrinus statistini duomen analizh, galima teigti, kad pagrindin prekybos sektoriaus moni u>sienio prekybos dalis šalies 7kyje tenka MVD, o pramons sektoriuje daugiausia importuoja ir eksportuoja didels mons. Analizuojant MVD eksporto ir importo strukt7r pagal moni teisines formas galima pastebti, kad 2004 m. daugiausia eksportavo ir importavo UAB (atitinkamai 86,7% ir 90,2%), individualioms monms teko per 6% u>sienio prekybos dalies, o likusi teisini form mons ma>ai dalyvavo u>sienio prekyboje. 18

19 12 Grafikas. Ma> ir vidutini moni eksporto ir importo lyginamoji dalis pagal moni teisines formas 2004 m., % Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Išnagrinkime, kaip pasiskirsth MVD u>sienio prekybos rodikliai apskrityse. Matome, kad apskri8i eksporto ir importo strukt7roje MVD u>ima skirting lyginamj dal. Ypa8 didel ši dalis yra Taurags apskrityje. Daugiau nei pus u>sienio prekybos dalies MVD tenka Marijampols, Šiauli, Kauno ir Vilniaus apskrityse. Ddomi situacija susiklost Telši apskrityje, kurioje MVD eksporto ir importo lyginamoji dalis itin ma>a. Tai nulm AB Ma>eiki nafta veikla ir jos vaidmuo u>sienio prekyboje. 19

20 13 Grafikas. Ma> ir vidutini moni eksporto ir importo lyginamoji dalis apskrityse 2004 m. pab., % Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Išanalizavus 2004 m. MVD eksporto ir importo pasiskirstym pagal apskritis, galima išskirti Vilniaus ir Kauno apskritis. Vilniaus apskrities MVD eksportas sudar 33,5% viso šalies MVD eksporto, o importas 47,3% viso MVD importo, o Kauno apskri8iai teko atitinkamai 22,6% eksporto ir 26,3% importo. 14 Grafikas. Ma> ir vidutini moni eksporto ir importo pasiskirstymas pagal apskritis 2004 m., % Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20

21 Analizuojant pagrindines Lietuvos MVD u>sienio prekybos partneres pastebima, kad 2004 m. dauguma šalies eksportuotoj savo produkcij realizavo ES ir NVS šalyse. Eksporto tendencijos pagal moni dyd>ius šiek tiek skiriasi: vidutins mons daugiau orientavosi ES šalis (70% vidutini moni eksporto), o mikro mons NVS (53% mikro moni eksporto). Pa>ymtina, kad MVD eksporto strukt7roje >ymi dalis teko Latvijai (vidutiniškai 11,97%). Analizuodami MVD importo strukt7r matome, kad did>ioji dalis viso importo 2004 m. buvo iš ES šali (vidutiniškai 76,6%), o importo iš NVS šali dalis kur kas ma>esn. 1 lentel%. Eksportuojan8i ir importuojan8i ma> ir vidutini moni dalis pagal vykdom eksport ir import ir pasaulio šalis 2004 m., % Eksporto lyginamoji dalis iki 9 darbuotoj nuo 10 iki 49 darbuotoj nuo 50 iki 249 darbuotoj iki 9 darbuotoj Importo lyginamoji dalis nuo 10 iki 49 darbuotoj nuo 50 iki 249 darbuotoj Iš viso ES-25: 52,9 58,8 70,0 73,0 76,2 80,7 Estija 6,3 5,9 4,3 3,7 5,5 3,6 Latvija 11,8 13,8 10,3 4,6 4,4 4,7 NVS 38,2 31,3 16,8 15,6 12,1 9,3 JAV 4,1 4,1 3,6 2,0 2,4 0,8 Kitos 4,8 5,8 9,6 9,4 9,3 9,2 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Išanalizavus moni u>sienio prekybos rodiklius akivaizdu, kad did>iajai daliai Lietuvos MVD kol kas pakanka vietins rinkos savo produkcijai realizuoti, todl MVD u>sienio prekybos balansas yra neigiamas, t.y. eksporto apimtys ma>esns u> importo. MVD u>sienio prekybos deficitas yra didesnis u> šalies 7kio u>sienio prekybos deficit, nes did>ij moni didels eksporto apimtys iš dalies kompensuoja neigiam MVD eksporto ir importo skirtum. IŠVADOS: Verslas: ma>as inovatyvumo ir tarptautinio bendradarbiavimo potencialas, nelabai kokybiški, ma>os pridtins verts (nekonkurencingi produktai ir paslaugos). Verslo paramos paslaugos: nepakankamai paramos paslaug, nepakankamai kompetetingi. Nra verslo ir mokslo bendradarbiavimo. 21

22 TIKSLAI: 1. Skatinti moderni bei konkurentabili (sugeban8i konkuruoti ES rinkoje) smulkaus ir vidutinio verslo moni pltr, diegiant inovacijas bei naujas technologijas 1. Strateginis tikslas: Skatinti moderni bei konkurentabili smulkaus ir vidutinio verslo moni pltr, diegiant inovacijas bei naujas technologijas 1 U(davinys: Modernizuoti 4mones diegiant inovacijas bei naujas technologijas Priemon%s Veiksmai Atsakingas vykdytojas Propaguoti inovacijas, didinti verslo moni iniciatyvas inovacij srityje - Informacin kampanija - Seminarai moni vadovams - Finansin ir nefinansin parama inovacini moni steigimui RPA, Verslo paramos institucijos Parengti ir diegti inovacij bei moni investicij mokslinius tyrimus ir technologij pltr skatinimo sistem Ruošti ir gyvendinti bendrus verslo projektus inovacij bei mokslini tyrim rezultat diegimo srityje Skatinti informacini technologij diegim regiono monse Skatinti didelh pridtinh verth sukurian8ios pramons pltr - Parengti inovacij skatinimo program - Parengti inovacij finansavimo schem - Parengti mokslini tyrim ir technologij pltros skatinimo regiono monse galimybi studij RPA - Rengti projektus Verslo paramos verslo mons - Inicijuoti ir gyvendinti informacins visuomens pltros program regione - Teikti param verslo monms, diegian8ioms informacines technologijas - Atlikti pramons pltros regione galimybi studijas - Skatinti nauj didelh pridtinh verth kurian8i moni projektavim ir statyb regione - Remti pramons moni rekonstrukcij bei veiklos diversifikavim - Skatinti pramons moni perklim iš kit region, efektyvi gamybos centr suk7rim Verslo paramos verslo mons Verslo paramos verslo mons 22

23 2 U(davinys: Kelti verslo 4moni, darbuotoj, kvalifikacijc, administracini, geb%jim, ugdymas 4mon%se Priemon%s Veiksmai Atsakingas vykdytojas Verslo moni darbuotoj mokymai - Organizuoti verslo moni darbuotoj mokymus - Parengti subsidijuojamas verslo moni darbuotoj mokymo programas, jas gyvendinti - Formuoti ir tobulinti darbuotoj profesinius g7d>ius RPA, Verslo paramos mokymo darbo bir>os, profesinio rengimo centrai Parengti ir gyvendinti verslo moni darbuotoj kompiuterinio raštingumo ir informacini technologij valdymo gebjim ugdymo programas Eksporto importo specialist rengimo centro pltra Verslo srities specialist rengimo bei verslo mokym pltra Verslumo ugdymo program diegimas ir jaun moni k7rimosi rmimas Inicijuoti ir kartu su verslo subjektais realizuoti >mogiškj ištekli pltros programas - Parengti ir teikti bendrus projektus informacini verslo moni darbuotoj technologij sisavinimo ir kompiuterinio raštingumo didinimo srityse - Vykdyti regiono verslo moni darbuotoj mokymus - Eksporto importo vadybinink rengimo gerinimas, veiklos pltra - Ddiegti aukštj neuniversitetini studij programas, pltoti profesinio mokymo program verslo sri8iai pasi7l - Pltoti ir gerinti nuotolinio mokymosi paslaugas: studij aukštosiose mokyklose, profesinio rengimo moduli, neformalaus švietimo kurs pasi7l ir kokybh - Diegti verslumo ugdymo programas ir vykdyti mokymus - Skatinti ir remti jaunimo iniciatyvas, steigiant verslo mones; sudaryti palankias slygas pradti savo versl, bebaigiant mokymosi staig - Analizuoti verslo poreikius darbo ištekli bei darbo jgos formavimo srityje - Parengti ir teikti projektus verslo moni darbuotoj profesini g7d>i tobulinimo, bendrj gebjim formavimo ir vystymo srityse - Teikti techninh ir konsultacinh pagalb didinant regiono mokymo institucij gebjim rengti ir gyvendinti projektus >mogiškj ištekli pltros srityje Verslo paramos mokymo institucijos Verslo paramos mokymo institucijos Verslo paramos mokymo institucijos Verslo paramos mokymo institucijos Verslo paramos institucijos 23

24 Didinti verslo ir švietimo bei mokymo staig partnerysts vaidmen - Palaikant glaud>ius kontaktus su teritorinmis darbo bir>omis, analizuoti esamus verslo poreikius ir numatyti verslo ateities poreikius - Inicijuoti bendrus savivaldybi, VIC ir švietimo skyri projektus, siekiant išplsti regiono verslinink galimybes naudotis švietimo ir mokymo staig informacinmis technologijomis - Remti ir inicijuoti nauj mokymo form ir program suk7rim ir diegim, tobulinti verslo profesinio mokymo ir perkvalifikavimo sistem. - Diegti distancinio suaugusij mokymo programas - Remti mokymo institucij iniciatyvas smulkaus ir vidutinio verslo technologij rangos ir profesini-technini program tobulinimo srityje, siekiant pilnai patenkinti esamus ir b7simus verslo poreikius bei reikalavimus darbo jgai - Siekiant koordinuoti veiksmus, si7lyti švietimo staigoms sudaryti bendr veiksm plan bei pasirašyti sutartis dl specialist, atitinkan8i rinkos poreikius, su regiono savivaldybmis - Remti moni siun8iam b7simj specialiststudijas - Skatinti nauj moni, teikian8i mokymo, perkvalifikavimo ir konsultavimo paslaugas SVV monms, atsiradim - Organizuoti geriausi diplomini darb konkursus verslo ir regiono pltros tematika Verslo paramos švietimo ir mokymo institucijos 3 U(davinys: Diegti konkurencingumc didinandias priemones verslo 4mon%se Priemon%s Veiksmai Atsakingas vykdytojas Paramos verslo pltrai inicijavimas ir gyvendinimas, taikant subsidij verslo monms schemas - Taikyti verslo paramos schemas, siekiant didinti IAE regiono SVV subjekt konkurencingum bei skatinant kurti naujas darbo vietas - Taikyti verslo aplink regione gerinan8ias priemones RPA, verslo paramos Savivaldybs Standart diegimas ir gamini - Parama monms, inicijuojan8ioms ir gyvendinan8ioms standart diegimo ir Verslo paramos 24

25 bei paslaug sertifikavimas gamini bei paslaug sertifikavimo projektus verslo mons 4 U(davinys: Skatinti 4moni, kooperacijc, ugdyti smulkaus ir vidutinio verslo bei dideli, 4moni, bendradarbiavimc Priemon%s Veiksmai Atsakingas vykdytojas Verslo moni veiklos internacionalizacija, informacin sklaida - Inicijuoti ir organizuoti verslinink misijas šalyje ir u>sienyje vykstan8ias parodas, numatant dalinio išlaid kompensavimo mechanizm; - Inicijuoti ir organizuoti verslinink dalyvavim tiek šalyje, tiek u>sienyje vykstan8iose partneri paieškos misijose bei kontakt mugse, numatant dalinio išlaid kompensavimo mechanizm Verslo paramos verslo asocijuotos strukt7ros, verslo mons Skatinti smulkaus ir vidutinio verslo bei šalies stambi moni bendradarbiavim Parengti smulkaus ir vidutinio verslo bei dideli moni bendradarbiavimo program - Atrinkti programos dalyvius, u>tikrinti informacijos apie program skleidim - Organizuoti bendradarbiavim skatinan8ius renginius (informaciniai renginiai, mokymai, kontakt mugs ir pan.) Verslo paramos verslo asocijuotos strukt7ros, verslo mons 25

26 INTERREG IIIC East operation Interregional Entrepreneurial Teams 3E0010I E-teams aims at creating European platform with sustainable regional and interregional organisational structures for SMEs support with a specific focus on internationalisation. Duration: - September 2004 December 2007 Lead Partner: - The Karol Adamiecki University of Economics in Katowice, Slaskie, Poland Project Partners: - Bautzen Innovation Center, Sachsen, Germany - Coventry University Enterprises Ltd., West Midlands, UK - Incubator of New Enterprises of Chania, Kriti, Greece - Institute Pedro Nunes, Centro, Portugal - Klaipeda Regional Development Agency, Lithuania - Södertörns högskola University College, Stockholm, Sweden - Terrassa City Council, Catalunya, Spain - University of Girona Technological Trampoline, Catalunya, Spain - University of Oulu, Pohjois-Suomi, Finland The material reflects the author's views. Managing Authority of the Community Initiative Programme INTERREG IIIC East Zone is not liable for any use that may be made of the information contained. 26