TYRIMO ATASKAITA Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija

Transcription

1 TYRIMO ATASKAITA TYRIMO ATASKAITA Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija 2007 ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS PREVENCIJA

2 EUROPOS SJUNGA Projekt finansuoja Lietuvos Respublika. Projekt iš dalies remia Europos Sjunga. Atlikta ir išleista Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu. Projekt vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sjungos paramos koordinavimo skyrius A. Volano 2/7, LT Vilnius Tel. (5) , (5) Tyrim atliko Vš Viešosios politikos ir vadybos institutas Lukiški g , LT Vilnius Tel. (5) , el. p. Tyrimo vykdytojas prisiima atsakomyb už ataskaitos turin ir kalb. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2007 Tiražas 150 egz. 2

3 TURINYS Anotacija Tyrimo metodologija Tyrimo teorins prielaidos Tyrimo tikslas ir uždaviniai Tyrimo metodika Tyrimo šaltiniai Metodiniai keblumai Ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos svoka, tikslins grups ir mastai Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos terminologijos apžvalga Tikslins grups Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistikos rinkimas ir pasitraukimo mastai Valstybs politikos ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos srityje Aktualiausios ES lygmens politikos Prevencijos politikos požiriu aktualiausios Lietuvos valstybs strategijos ir programos Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos agentai Prevencinio darbo grups mokyklose Mokykl specialiojo ugdymo komisija ir Pedagogins psichologins tarnybos Specialiojo ugdymo komisija Pedagogins psichologins tarnybos Nepilnamei reikal inspekcija Vaiko teisi apsaugos tarnyba Seninijos Alternatyvs bendrojo lavinimo mokykloms prevencijos agentai Jaunimo mokyklos Suaugusij mokyklos Profesins mokyklos Neformalaus ugdymo staigos Dienos centrai Mokyklos nelankymo priežastys Asmeninio pobdžio priežastys ir jas lemiantys struktriniai veiksniai

4 Mokymosi sunkumai ir struktriniai veiksniai Emocinis, psichologinis nesaugumas, nepatenkintas verting emocini ryši poreikis ir mokyklos mikroklimatas gdži stoka ir struktrins prielaidos Socialins ekonomins priežastys ir jas lemiantys struktriniai veiksniai Šeima Darbin veikla Su mokyklomis susij struktriniai veiksniai Kurso kartojimas Mokini šalinimas Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemons Paslaugos, sietinos su asmeninmis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis Prevencins priemons, padedanios išsprsti mokiniams iškylanius sunkumus mokykloje Prevencins priemons, susietos su mokymo organizavimu Priemons, sietinos su socialinmis - ekonominmis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokykl kaip priemons mokyklos nelankymo kontekste Prevencini priemoni veiksmingum ribojantys veiksniai Išvados ir rekomendacijos Literatra Priedas Priedas Priedas

5 Paveiksl srašas 1. paveikslas. Investicij grža vairiuose vis gyvenim trunkanio mokymosi etapuose paveikslas. Mokini, gijusi pagrindin ir vidurin išsilavinim, dalis (procentais) paveikslas. Mokyklos nelankani privalomo mokytis amžiaus vaik skaiius m paveikslas. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai 2005 m paveikslas met jaunimo, anksti pasitraukusio iš švietimo sistemos (negijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokanio) dalis m paveikslas. Už ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos gyvendinim atsaking agent schema paveikslas. Asmeninio pobdžio, socialini ekonomini bei struktrini mokyklos nelankymo priežasi ssajos paveikslas. Asmenini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežasi, su jomis susijusi struktrini veiksni ir priemoni schema paveikslas. Socialini ekonomini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežasi ir jas orientuot priemoni schema paveikslas. Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos mokyklos nelankymo kontekste Lenteli srašas 1. lentel. Lietuvos Respublikos prevencinje politikoje naudojami iškritimo iš švietimo sistemos apibržimai lentel. Mokini, išstojusi iš mokymo staig, skaiius (be perjusi kitas to paties tipo mokyklas) lentel. Profesini mokykl mokini kontingento kitimas lentel. Mokini, kurie mokosi toje paioje klasje antrus metus, skaiius be suaugusij, specialij ir sanatorini mokykl lentel. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyt tyrim, susijusi su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, apžvalga

6 ANOTACIJA Studija Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija buvo parengta 2006 m. rugpjio spalio mnesiais, remiantis paslaug teikimo sutartimi su Švietimo ir mokslo ministerija. Studijos rengjas Vš Viešosios politikos ir vadybos institutas. Tyrimo naudos gavjai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Siekiant gyvendinti ES Atnaujintos Lisabonos strategijos (2005 m.) gaires gyventoj išsilavinimui ir užimtumui didinti, vis pirma, yra svarbu užtikrinti lygias galimybes gyti pagrindines žinias, kompetencijas ir gdžius, kuri reikia norint skmingai integruotis darbo rink. Todl valstybs politika turi kompleksiškai sprsti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas. Iki šiol nedidelis dmesys buvo skirtas viešosios politikos analizei, sisteminiam požiriui ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencij. Šis tyrimas yra skirtas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos analizei, kurios rezultatai padt padidinti prevencins politikos veiksmingum ir teisingum. Tyrimo pabaigoje suformuluojamas pasilymas kaip kompleksiškai sprsti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem, nuosekliai mažinant pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb. Problemos aktualumas Studijos tikslas ir svarbiausi klausimai Lietuvoje intensyviai vykstant visuomens senjimo ir didels dalies gyventoj emigracijos procesams, viena iš valstybs politikos krypi yra vis galini dirbti visuomens nari traukimas darbo rink. Jaunimas šiuo aspektu yra svarbiausias žmogiškj ištekli rezervuaras. Didesnis jaunimo nedarbo lygis, palyginus su vidutiniu gyventoj nedarbo lygiu, rodo, kad dalis jaun žmoni sunkiai integruojasi darbo rink. Viena iš svarbiausi jaunimo nedarbo priežasi yra gdži ir kompetencij trkumas dl ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos. Ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos ženkliai sumažina jaunuoli integracijos galimybes, nes vystantis žini ekonomikai vis mažja darbo pasila žemos kvalifikacijos darbuotojams. Todl ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema šiuo metu yra laikoma vienu svarbiausi sprstin dalyk, norint užtikrinti aukštesn žini, gdži ir kompetencij lyg ir parengti jaunuolius skmingai integracijai žini visuomens darbo rink. Studija yra orientuota ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos analiz. Studijos tikslas yra pateikti rekomendacijas kaip padidinti šios prevencins politikos veiksmingum ir teisingum. Siekiant šio tikslo, reikia atsakyti tokius klausimus: - Kokia yra formuojama Lietuvos valstybs ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin politika? - Kiek esamos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos priemons atitinka ankstyvojo pasitraukimo priežastis? - Kokios valstybs prevencins politikos priemons bt veiksmingesns ir užtikrint lygias galimybes? 6

7 Metodai ir duomenys Studijos žemlapis Šie klausimai nagrinjami, remiantis su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos susijusi statym, sakym bei kit teisini akt analize, duomen apie ankstyvojo pasitraukimo mastus bei taikomas priemones analize, tyrim, nagrinjani ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos priežastis bei prevencij, analize. Analizuojant šiuos dokumentus ir duomenis taip pat remiamasi interviu su ekspertais bei užsienio šali patirtimi. Dl riboto biudžeto ir tyrimo trukms, nebuvo galimybs specialiai šiam tyrimui užsakyti plai ir visa apimani sociologini apklaus ir remiantis jomis atlikti gili kiekybin analiz. vairaus tipo šaltini analiz padeda kompensuoti rizik, kad kai kurie iš ši šaltini nra pakankamai reprezentatyvs. Ši studij sudaro šešios pagrindins dalys. Pirmoji yra skirta tyrimo metodologijai. Joje aptariama tyrimo problema, analizs objektas, pristatomas tyrimo teorinis pagrindas ir aptariami šiame tyrime naudot duomen rinkimo metodai. Antrojoje studijos dalyje aptarta ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos svoka ir terminologiniai sunkumai, pateikti ankstyvojo pasitraukimo tikslins grups statistiniai rodikliai, nusakantys ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mast. Treioji dalis yra skirta nustatyti formuojamos prevencins politikos kryptis. Ketvirtojoje dalyje aptariami ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos agentai (institucijos). Penktojoje dalyje apžvelgiamos ankstyvojo pasitraukimo priežastys, šeštojoje dalyje analizuojamos atitinkamos prevencijos politikos priemons, nustatomos politikos spragos ir veiksmingesns intervencijos galimybs. Pateikiamas Keturi pakop modelis, kompleksiškai sprendžiantis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem. Studijos pabaigoje suformuluotos išvados ir rekomendacijos, ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tobulinimui. Rekomendacijos apima horizontalias ir vertikalias priemones. Vis pirma tai rekomendacijos paiai švietimo sistemai, sietinos su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos apibržimo problema bei pasitraukimo mast matavimu. Taikytinos priemons švietimo sistemoje. Paskutins rekomendacijos lygiagreiai taikomos priemons, lieianios ne švietimo, o kitas sistemas. 7

8 1. TYRIMO METODOLOGIJA Tyrimo problemos pristatymas Lisabonos strategijoje didelis dmesys yra teikiamas išsilavinimo gijimo užtikrinimui, turiniam didžiausi tak ekonomikos augimui ir užimtumui 1. Valstybs investicijos žmogiškuosius išteklius per išsilavinimo lygio klim lemia geresn pasirengim konkuruoti darbo rinkoje ir didesnes galimybes sidarbinti bei kelia valstybs gerovs lyg 2. Veiksmingiausios 3 investicijos yra siejamos su investicijomis vaik švietim kuo ankstesniame amžiuje, ypa labiausiai pažeidžiam asmen atžvilgiu 4. Todl šioje strategijoje išskirtinis dmesys skiriamas jauniems žmonms ir siekiama toki reform, kurios suteikt jiems pirm galimyb gyvenime ir sudaryt slygas reikiamoms kvalifikacijoms, kuri prireiks gyvenime, sigyti 5. Susirpinim jaun žmoni išsilavinimu Europos Sjungoje lemia dideli ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai 6 bei didelis struktrinis jaunimo nedarbo lygis 7. Išsams tyrimai, atlikti ES šalyse, atskleidžia, kad ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos labai apriboja skming jaunuoli integracij darbo rink ir visuomen: nedarbo lygis su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu yra gerokai aukštesnis, anksti pasitraukusieji iš švietimo sistemos paprastai dirba rizikingesnmis darbo slygomis ir gauna mažesnius atlyginimus 8. Prognozuojama, kad ši padtis, reorganizuojantis žini ekonomik, tik sunks: jau 2010m. žmonms, turintiems tik pagrindin mokyklin išsilavinim, bus 1 Bendrasis pranešimas apie Europos Sjungos veikl prieiga per internet: 2 Wosmann L., Schutz, G., Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitin ataskaita Europos Komisijai, 2006, prieiga per internet: 3 Veiksmingum galima nusakyti indlio ir rezultat santykiu vykstant tam tikram procesui. Sistema laikoma veiksminga, kai indlis užtikrina maksimalius rezultatus, Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, Europos Komisijos komunikatas, 2006, prieiga per internet: 4 Ten pat. 5 Bendrasis pranešimas apie Europos Sjungos veikl, prieiga per internet: 6 ES kas šeštas jaunas asmuo nuo 18 iki 24 m. anksti pasitraukia iš švietimo sistemos be jokios kvalifikacijos ar tik su žemesniu nei vidurinis išsilavinimas. Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament Efficiency and equity in European education and training systems, , psl. 69, prieiga per internet: 7 ES jaunimo nedarbo lygis yra 2,3 kartus didesnis nei suaugusij (jaunimo nedarbo lygis 18,5 proc., kai bendras nedarbo lygis 9 proc.), Regional unemployment in the European unijon, Bulgaria and Romania 2005, psl.8, prieiga per internet: 8 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 10 psl. prieiga per internet: %20ES%20Fulham%20Road%22 8

9 skiriama vos 15 proc. nauj darbo viet 9. Žemas išsilavinimo lygis taip pat turi neigiam tak kitiems socialinio gyvenimo aspektams: demokratiniam dalyvavimui, bendruomens krimui, tuo tarpu aukštesnis išsilavinimo lygis pagerina socialin integracij, sanglaud ir traukt, gyvenimo kokyb, individuali ir visuomens sveikat, sumažina nusikalstamum 10. Lietuvoje, siekiant gyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos nuostatas ir sprendžiant jaunimo nedarbo 11 ir emigracijos 12 problemas, viena iš pagrindini valstybs politikos krypi taip pat yra jaunimo išsilavinimo ir kvalifikacij užtikrinimas bei traukimas darbo rink. Viena iš svarbiausi jaunimo nedarbo priežasi yra gdži ir kompetencij trkumas dl ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos. Todl ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema šiuo metu yra laikoma vienu svarbiausi sprstin dalyk, norint užtikrinti aukštesn žini, gdži ir kompetencij lyg ir parengti jaunuolius skmingai integracijai žini visuomens darbo rink. Lietuvoje jaunimo integracijos darbo rink ir visuomen problemos pradtos reflektuoti jau pirmaisiais Nepriklausomybs metais. Nustatytas labai padidjs mokyklos nelankani mokini skaiius dl kritusio gyvenimo lygio, sumažjusio mokymosi prestižo ir sutrikusios privalanij mokytis apskaitos. 13 Nors per paskutin dešimtmet mokini, gijusi pagrindin ir vidurin išsilavinim, dalis, palyginti su 16 ir 18 m. amžiaus gyventoj skaiiumi, padidjo 14, ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos pasekms išlieka labai opios tiek jaunuoliams, patiriantiems socialin atskirt ir sidarbinimo sunkumus, tiek valstybei. Valstybs išlaidos su kiekvienu pasitraukusiu iš švietimo sistemos mokiniu padidja: tenka investuoti socialines pašalpas, integracijos ir papildomo mokymo programas 15. Btina tokia švietimo politika, kuri skatint prevencini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos atžvilgiu priemoni taikym, optimaliai organizuot išsilavinimo gijim, tokiu bdu mažindama švietimo sistemos nuostolius bei piliei socialin atskirt. 9 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.2, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 10 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament Efficiency and equity in European education and training systems, , prieiga per internet: 11 Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis 2005 sudar 15,7 proc., kai bendras nedarbo lygis - 8,3 proc., 12 Dl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus jaunimo: 2005 m. emigrant tarpe met amžiaus jaunimas sudar 16,3 procento, kai met amžiaus 12,9 procento ir met amžiaus 8,8 procento, o 60 met ir vyresnio amžiaus gyventojai tik 2,9 procento, LR Statistikos departamentas, prieiga per internet: m. Statistikos departamento duomenimis nesimok pradins ir pagrindins mokyklos klasse 9 proc. (24 tkst.) mokytis privalani vaik(pranešimas apie Žmogaus socialin raid Lietuvoje, 1995, 53 psl.). 14 Mokini, gijusi pagrindin išsilavinim, dalis palyginti su 16 m. amžiaus gyventoj skaiiumi padidjo nuo 74,5 proc iki 88,5 proc m., atitinkamai mokini, gijusi vidurin išsilavinim, dalis palyginti su 18 m. amžiaus gyventoj skaiiumi padidjo nuo 45,7 proc iki 77 proc m. (Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 23 psl.). 15 Pasaulio banko duomenimis apie 20 proc. vis švietimo lš skiriama kartojantiems kurs ir palikusiems mokykl mokiniams, kuri ateit visuomenei tenka investuoti vliau, Neskmingo mokymosi mastai ir priežastys, 2003, prieiga per internet: 9

10 1. 1 Tyrimo teorins prielaidos Pagrindiniai valstybins švietimo politikos principai remiasi veiksmingumo (efektyvumo) ir teisingumo (lygybs) reikalavimais. Mokslin švietimo politikos (taip pat ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos) analiz apima tiek ši princip laikymosi vertinim, tiek santyk tarp j 16. Veiksmingum galima nusakyti indlio ir rezultat santykiu vykstant tam tikram procesui. Sistema yra laikoma veiksminga, jei indlis užtikrina maksimalius rezultatus. Santykinis veiksmingumas švietimo sistemose paprastai vertinamas pagal test ir egzamin rezultatus, o plaiosios visuomens ir visos ekonomikos atžvilgiu pagal privai ir socialin gržos norm 17. Teisingum galima nusakyti kaip individ naudojimosi švietimo ir mokymo paslaugomis mast, vertinant pagal galimybes, prieinamum, slygas ir rezultatus. Teisingose sistemose užtikrinama, kad švietimo ir mokymo rezultatai yra nepriklausomi nuo socialini ir ekonomini aplinkybi bei kit veiksni, galini sudaryti nepalankias slygas švietimo atžvilgiu, taip pat kad užtikrinamos konkreius asmens mokymosi poreikius atspindinios slygos 18. Dažnai manoma, kad politikos veiksmingumo ir teisingumo tikslai yra tarpusavyje nesuderinami. Vis dlto, patirtis rodo, kad žvelgiant iš platesns perspektyvos teisingumas ir veiksmingumas iš ties stiprina ir papildo vienas kit. Neužtikrinant teisingumo principo, visuomen praranda švietimo naud, padidja tiesioginiai ir alternatyvs kaštai valstybei. Šie kaštai yra išmatuojami pajam mokesi praradimu, sveikatos apsaugos, nusikalstamumo ir nusižengim bei socialins paramos kaštais 19. Tokiu bdu, visuomen turt bti suinteresuota kuo ilgiau išlaikyti jaunuolius švietimo sistemoje. Tai yra mažiau nuostolinga nei vlesni sveikatos apsaugos ar socialins paramos kaštai 20. Valstybs intervencijos, kuriomis siekiama sumažinti su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos susijusias išlaidas, 16 Wößmann L., Schütz G. Efficiency and Equity in European Education and Training Systems. Analytical Report for The European Commission, 2006, p Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.2, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 18 Ten pat, p JAV yra paskaiiuota, kad bendrosios išlaidos vienam vidurins mokyklos nebaigusiam aštuoniolikmeiui per vis jo gyvenim sudaro maždaug 450 tkst. USD (arba 350 tkst, EUR). ši sum yra traukiami negauti pajam mokesiai, taip pat išlaidos, susijusios su didesne sveikatos apsaugos paslaug ir valstybs pagalbos paklausa bei didesniu bendru ir nepilnamei nusikalstamumu. Jei Jungtinje Karalystje aukštesnj vidurin išsilavinim turt 1 proc. daugiau vis dirbani gyventoj, neturini jokio išsilavinimo, dl mažesnio nusikalstamumo ir didesni pajam JK per metus gaut maždaug 665 mln. GBP ekonomins naudos. Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.2, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 20 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament Efficiency and equity in European education and training systems, , psl , prieiga per internet: 10

11 gali bti ir teisingos, ir veiksmingos bei gali maksimaliai padidinti reali ir ilgalaik grž. Išdsius investicijas tolygiai per žmogaus gyvenim, investicij žmogiškj kapital grža mažja su asmens amžiumi (pav.1) 21. Didžiausia gržos norma, vertinant pagal vis gyvenim trunkanio mokymosi etapus, yra bdinga ankstyvos intervencijos programoms. Tai ypa veiksminga socialiai nuskriaust asmen atveju 22 : Ankstyvame amžiuje (darželyje, vidurinje ar profesinje mokykloje) investicij grža aukšiausia asmenims iš skurdžios socio-ekonomins aplinkos. Nesiimant valstybs intervencij, investicij grža su amžiumi mažja spariau asmenims iš skurdžios socio-ekonomins aplinkos nei turtingos. Nepakankam investicij ankstyvj mokymsi pasekms didesns išlaidos korekcinms priemonms vlesniuose gyvenimo etapuose. Šios išlaidos apima nusikalstamumo mažinimui, sveikatos stiprinimui, užimtumo didinimui ir kitoms socialins politikos priemonms skirtas išlaidas ir yra kur kas mažiau 21 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.4, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 22 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.4, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 11

12 ekonomiškai naudingos 23. Dmesys ankstyvajai intervencijai yra pagrstas švietimo sinergetiniu efektu: investicijos vien švietimo etap padidina ne tik žinias, gdžius ir kompetencijas per š etap, bet ir sukuria pagrind tolesni gdži ir kompetencij gijimui. Ankstyvame amžiuje investicij švietim grža yra didžiausia, nes jos palengvina vlesn mokymsi, o grža iš intervencij švietim vlyvoje paauglystje ir vyresniame amžiuje yra žemesn, nes šiuo atveju yra solidži mokymosi pagrind trkumas. Ekonomikos terminais, vyresniems žmonms lieka mažiau laiko, per kur pasinaudot vlyvo švietimo rezultatais. Visgi tenka pabržti, kad ankstyvosios intervencijos reikalauja ilgalaiks nuoseklios politikos, nes pozityvius rezultatus (grž) galima gauti tik prajus 20 ar 30 met 24. Be to, vlyvas švietimas yra susijs ir su apsunkintu sertifikavimo procesu. Todl neformalaus švietimo, ypa suteikianio kvalifikacijas, teisinimas yra labai svarbus. Tai labai svarbu stiprinant švietimo sistemos teisingum, nes daug socialiai nuskriaust asmen kompetencij ir gdžius gyja neformalaus ir savaiminio švietimo bdu. Papildom veiksmingum ir teisingum galima užtikrinti, siekiant, kad bet kokio pobdžio mokymasis bt teisintas, taip pašalinant mokymosi proceso aklavietes 25. Suaugusij švietimas yra labai naudingas tiek asmeniui, tiek visuomenei, taiau ankstesni švietimo neskmi ištaisymas yra brangesnis, nei ankstyvosios intervencijos 26. Valstybs intervencijos gali bti suskirstytos pagal skirtingus intervencijos lygius penkis tipus 27 : 1. Individualios pagalbos strategijos (jos reikalauja daugiau kompetencijos ir laiko snaud, taiau yra žymiai veiksmingesns ir labiau užtikrina teisingumo princip nei iniciatyvos mokyklos lygiu, nes suteikia pagalb tiesiogiai tiems, kuriems jos reikia). 2. Mokymo program iniciatyvos (šios programos skirtos ne tik žini perteikimui ir kognityvini gdži lavinimui, bet traukia ir emocin socialini gdži ir elgesio vystym). 3. Mokykl organizaciniai pokyiai (šie pokyiai yra orientuoti vadovavimo gerinim, visos mokyklos bendruomens sitraukim, bendradarbiavimo ir dalyvavimo skatinim). 23 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.4, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 24 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament Efficiency and equity in European education and training systems, , psl. 14, prieiga per internet: 25 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.4, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 26 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament Efficiency and equity in European education and training systems, , psl. 154, prieiga per internet: 27 A research raport Innovation and best practices in schools: review of literature and practice, Department of education, training and youth affairs, 2001, p.4, prieiga per internet: 12

13 4. bendruomen orientuoti silymai (bendradarbiavimas su platesne bendruomene bei švietimo ir socialins apsaugos intervencij suderinimas, kas užtikrina tiek veiksmingum, tiek teisingumo principo gyvendinim. 5. Sisteminiai pokyiai (veiksmingiausi pokyiai yra susij su švietimo infrastruktros gerinimu bei švietimo ir socialins, sveikatos apsaugos, teisingumo sistem veiklos koordinavimu). Kaip viena iš esmini intervencijos krypi ir svarbiausi veiksmingum ir teisingum užtikrinani veiksni taip pat yra vardinama mokytoj parengimo kokyb, j patirtis ir motyvacija, taip pat j naudojami pedagoginiai metodai. Mokytojai, bendradarbiaudami su tvais ir vaik gerovs tarnybomis, gali vaidinti svarbiausi vaidmen, užtikrinant labiausiai socialiai nuskriaustj traukim. Tai ypa veiksminga, jei mokyklose vykdomos nuolat atnaujinamos pedagoginiais tyrimais pagrstos integracijos programos 28. Šios teorins prielaidos yra apibendrintos G. Withers ir J. Russell Intervencijos modelyje 29, kuris pateikia holistin (nefragmentuot) prieig prie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos sprendimo ir traukia tiek prevencij, tiek intervencij 30. Šis modelis apima tiek mokykl ir švietimo sistemos struktrines reformas, tiek sveikatos ir socialins paramos teikim, susiet su mokyklomis. Pagrindiniai prevencijos ir intervencijos program principai, užtikrinantys prevencins politikos veiksmingum ir teisingum, pagal š model yra šie: 1. Program rezultatai turi bti nukreipti tiek individ, tiek bendruomen, neleidžiant susieti problemas tik su individu. 2. Ankstyva prevencija. 3. Orientacija kompleksin problem sprendim, o ne specifini problem šalinim. 4. Atsparumo rizikos veiksniams didinimas per apsaugini veiksni, toki kaip šeimos ir mokyklos suartinimas, stiprinim. 5. Orientacija kompleksinius socialins aplinkos (šeimos, mokyklos, bendraamži, bendruomens) pokyius. 6. Daugiakomponentin strategija, nes vienas komponentas nra veiksmingas, jei pritaikomas atskirai nuo kit. 7. Integruotos paslaugos per glaud bendradarbiavim tarp švietimo, sveikatos, šeimos ir socialins apsaugos specialist. 8. Ankstyvas problem identifikavimas per vaik ir jaunuoli stebjim. 28 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, , psl.4, prieiga per internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf 29 G. Withers ir J. Russell modelis pateiktas ir cituojamas leidinyje A research raport Innovation and best practices in schools: review of literature and practice, Department of education, training and youth affairs, 2001, p.23-24, prieiga per internet: 30 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, psl. 23, prieiga per internet: %20ES%20Fulham%20Road%22 13

14 9. Individualizacija, nes kiekvienas jaunas asmuo turi savo unikali poreiki bei galimybi ir atitinkamai problem, kurios didina ankstyvojo pasitraukimo rizik, rinkin. 10.Pozityvi, skatinanti, atliepianti kultra, užtikrinanti saugumo ir pagarbos pojius. 11.Program planavimas, vystymas ir poveikio vertinimas. 12.Jaunuoli ir j tv/globj dalyvavimas program planavime, vykdyme ir vertinime. 13.Personalo (mokytoj, socialini darbuotoj ir pan.) kokyb yra esminis veiksnys program gyvendinimo skmingumui. 14.Vaik ir jaunimo stiprybi akcentavimas, program gyvendinimo lkesi susiejimas su šiomis stiprybmis, pripažinimu, skmi pabržimu. 15.Mokymosi patirties suteikimas, traukiant tiek moksl žinias, tiek socialinius ir asmeninius gdžius, profesinius gdžius ir siekius, fizinius ir rekreacinius gebjimus per dalyvaujant ir interaktyv mokymsi. 16.Mokymosi proceso sisteminis stebjimas, suteikiantis pagrind toliau planuoti, mokyti ir priimti sprendimus. 17.Atsiskaitomyb apie program pasiekimus jaunuoliams, tvams/globjams, bendruomenei ir vyriausybei. 18.Program trukm turt bti pakankama, kad bt sulaukta pozityvi rezultat, bet nesukelt priklausomybs efekto. 19. Prevencini program tstinumas per vis mokymosi laik kaip kontrastas vienkartiniams veiksmams. 20.Resurs paieška, nes programos tam, kad bt efektyvios, turi bti adekvaiai aprpintos Tyrimo tikslas ir uždaviniai Tyrimo tikslas yra išnagrinti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politik Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas dl šios sistemos stiprinimo. Tyrimo objektas yra ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika Lietuvoje. Bus nagrinjama prevencijos sistema, j sudarantys agentai, j funkcijos, taikomos prevencins priemons bei tarpusavio bendradarbiavimas. Tyrimo uždaviniai: Išanalizuoti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos teisin baz (statymus, sakymus ir kt.). Išanalizuoti ankstyvojo iškritimo prevencin sistem, skirt asmenims iki 18 met, bei asmenims nuo 18 iki 24 nustatyti pagrindinius prevencini priemoni formavimo, taikymo bei koordinavimo agentus. Išanalizuoti, kokios yra ir kaip taikomos ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos intervencijos (prevencins priemons) tikslini grupi atžvilgiu, ir nustatyti, kokias dar tikslines grupes ir joms taikomas prevencines priemones galima išskirti. 14

15 Išanalizuoti šiuo metu vykdomus ir ES SF finansuojamus projektus, skirtus iškritimo iš švietimo sistemos prevencijai. Nustatyti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencins politikos silpnsias ir stiprisias grandis bei pateikti rekomendacijas dl ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tobulinimo. Pateikti rekomendacijas, kaip panaudoti ES SF param ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos stiprinimui Tyrimo metodika Tyrimo metu yra taikomi šie duomen rinkimo bdai: Su ankstyvuoju iškritimu iš švietimo sistemos susijusi statym, sakym bei kit teisini akt analiz. Duomen apie iškritusius iš švietimo sistemos ir jiems taikomas prevencines priemones analiz. ES SF projekt, skirt iškritimo iš švietimo sistemos prevencijai, analiz. Tyrim, nagrinjani ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos priežastis bei prevencij, analiz. Interviu su ekspertais ir suinteresuotomis grupmis Tyrimo šaltiniai Šiame tyrime yra naudojami tiek pirminiai, tiek antriniai informacijos šaltiniai (išsamus aprašymas 1 ir 2 prieduose). Pirminiai šaltiniai: 1. Interviu su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos ekspertais bei suinteresuotomis grupmis, atskleidžiantys esmines ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos Lietuvoje prielaidas, prevencins politikos pagrindinius principus bei numatomas priemones, padeda vertinti jau gyvendinam priemoni veiksmingum bei atskleidžia trkstamas priemones. 2. Pagrindiniai strateginiai ir teisiniai ES ir Lietuvos švietimo politikos dokumentai, atspindintys prevencins politikos formavimo principus. 3. Statistikos duomenys, nusakantys ankstyvojo pasitraukimo rodiklius bei reiškinio mastus. 4. Pažymos dl privalomojo mokymo užtikrinimo, atskleidžianios patikrinimus rezultatus 31, nustatanius kurso kartojimo bei mokini nubyrjimo bkl, taip pat, kaip vykdomas kurso kartojimo, mokini nubyrjimo atvej forminimas ir teisinimas, kaip gyvendinama kurso kartojimo ir mokini nubyrjimo prevencija. 31 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro sakymu Nr. ISAK-1542 Dl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 12 d. sakymo Nr. ISAK-14 Dl valstybins švietimo politikos gyvendinimo 2004 met priežiros tem ir vykdymo termin tvirtinimo pakeitimo. 15

16 Antriniai šaltiniai: 1. 5 Metodiniai keblumai 1. Lietuvoje ir užsienio šalyse atlikti tyrimai, padedantys ištirti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos ir švietimo sistemos struktrini trkum nulemtas mokyklos nelankymo priežastis. Šie tyrimai nustato tv, mokytoj ir pai vaik nusakomas mokykl nelankymo priežastis ir prevencijos galimybes. 2. Projekt, finansuojam iš ES struktrini fond, aprašymai, pateikiantys informacij apie Lietuvos švietimo politikos prioritetus ir gyvendinimo priemones, kurios projekto skms atvejais galt tapti pagrindu švietimo politikos formavimo ir gyvendinimo tobulinimui. Šiame tyrime remiamasi kitais tyrimais, todl analiz riboja jau pateiktos informacijos kiekis, gavimo bdas, šaltinio prieinamumas (pvz.: apie 2006 m. tyrimus yra žinoma tik iš j pristatym konferencijose). Trksta išsami kiekybini tyrim, kurie leist patikrinti kai kurias hipotezes (pvz.: kurso kartojimo ssajas su nubyrjimu). Medžiagoje, kuri mes analizuojame, daugiausiai aptariama vaik iki 16 m. ir besimokani bendrojo lavinimo mokyklose situacija bei jiems taikomos priemons. Apie vyresnius nei 16 m. tyrim beveik nra 32, surinkta tik Eurostato ankstyvo pasitraukimo apibržim atitinkanti statistika, kuri plaiau neanalizuojama. Dauguma projekt, finansuojam iš ES struktrini fond, veiklos yra tik pusjusios, todl sunku vertinti j veiksmingum. Vis projekt veiklos rezultatuose yra numatomas prevencini mechanizm ar modeli sukrimas, taiau šiuo metu toki modeli aprašyta nra, kas apriboja j poveikio švietimo politikai analizs galimybes. 32 Jaunimo mokykl veiksmingumas, 2005, prieiga per internet: %20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc 16

17 2. ANKSTYVASIS PASITRAUKIMAS IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS SVOKA, TIKSLINS GRUPS IR MASTAI Ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos yra siejamas su jaun žmoni konkuravimo galimybi darbo rinkoje, produktyvumo ir gyvenimo lygio sumažjimu bei nematerialiniais nuostoliais mažjaniu pasitenkinimu gyvenimu, mažesnmis sveikatos apsaugos galimybmis, žemesniu vaik gerovs užtikrinimu ir pan. 33. Dideli anksti pasitraukusi iš švietimo jaun žmoni skaiiai neigiamai veikia valstybs ekonomin ir socialin gerov. Valstybs investicijos ši jaunuoli ankstesn švietim nepasiekia tikslo, didja nauj išlaid poreikis dl socialini, bedarbysts ir kit pašalp tokiems jaunuoliams ir j šeimoms. Be to, valstyb patiria žmogiškj ištekli, kvalifikuotos darbo jgos nuostolius. Dl ankstyvojo pasitraukimo ltesnis aukštos kvalifikacijos žmoni skaiiaus didjimas, mažesnis darbo našumas ir produktyvumas, ltesnis nauj žini ir technologij krimas bei naudojimas stabdo valstybs makroekonominius siekius stiprinti žini ekonomik ir konkuruoti globaliame kontekste. Todl ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika ir jos priemoni taikymas tampa vienu iš esmini švietimo politikos prioritet. Siekiant išanalizuoti šiuo metu veikiani ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik, jos teisin baz ir gyvendinamas priemones, kuri pagalba bt mažinami ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai, ir pateikti rekomendacijas dl jos tobulinimo, svarbu apibržti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos svok, ankstyvojo pasitraukimo tikslines grupes bei mastus Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos terminologijos apžvalga Lietuvos Respublikos prevencinje politikoje nra suvienodintos iškritimo iš švietimo sistemos terminologijos. Pats terminas iškrit 34 iš švietimo sistemos yra gantinai problemiškas ne vien kalbos kultros 35, taiau ir prasms atžvilgiu. Jis susijs su asmens neskme. Šiame tyrime siloma naudoti svok pasitraukimas 33 Wosmann L., Schutz, G., Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitin ataskaita Europos Komisijai, 2006, prieiga per internet: 34 iškrit iš švietimo sistemos - tai daugiau vertinys iš angl kalbos - school dropouts. 35 Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialists Aušros Birietiens, ši svoka yra kritikuojama kalbinink, taip ji nra vartojama prevencinje politikoje, sietinoje su mokyklos nelankymu. Naudojamos svokos Mokyklos nelankantis vaikas, prastai lankantis vaikas. 17

18 iš švietimo sistemos 36. Ši svoka yra platesn nei mokyklos nelankantis vaikas, nes apima ir asmenis, turinius daugiau nei 18 m., tuo tarpu svoka mokyklos nelankantis vaikas taikoma vaikams iki 16 met imtinai. Taip pat ankstyvojo pasitraukimo svoka, lyginant su iškritimu, leidžia perkelti dmes nuo neskms situacijos prie asmens poreikio. Svarbu atsižvelgti tai, kad mokyklos nelankymo ar iškritimo prevencijos politikoje nepakankamai išryškinami du skirtingi pasitraukimo iš švietimo sistemos bdai: asmuo gali pats smoningai pasitraukti iš švietimo sistemos, jeigu ji nra pajgi tenkinti jo poreiki, kita vertus asmuo gali bti išmestas iš švietimo sistemos. Išmesti iš mokyklos vaikai taip pat fiksuojami kaip pasitrauk, iškrit ar nelankantys. Šiame tyrime vartojama svok ankstyvasis pasitraukimas - apima taip pat mokyklos nelankym, nes anksti pasitraukiantis iš švietimo sistemos asmuo vis pirma pradeda nelankyti mokyklos. Šiuo metu greta egzistuoja keli skirtingi apibržimai, kuriuose skirtingai formuluojama, koks asmuo laikytinas iškritusiu iš švietimo sistemos (žr. 1. lentel). Problemai apibržti dažniausiai pasitelkiamos šios svokos: Mokyklos nelankantys vaikai ; Prastai lankantys vaikai ; Epizodiškai lankantys vaikai ; Iškrit iš švietimo sistemos ; Anksti pasitrauk iš švietimo sistemos ir pan. Iškritimas iš švietimo sistemos Lietuvoje dažniausiai apibržiamas pagal kelis kriterijus: Amži; Išsilavinimo pakop (t.y. negytas tam tikro išsilavinimo lygio sertifikatas); Praleist pamok skaii. Svarbu pabržti, jog nra vieno apibržimo, kuris apimt visus tris kriterijus. Svarbiausiuose dokumentuose, sietinuose su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika, pagrindinis dmesys skiriamas amžiaus ribai, atsižvelgiant tai, jog Lietuvoje švietimo statymu reglamentuotas privalomas mokymasis iki 16 met. 36 Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos svoka taip pat atliepia anglišk svok early school leavers, naudojam aptarti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas bei prevencijos politik. 18

19 1. lentel. Lietuvos Respublikos prevencinje politikoje naudojami iškritimo iš švietimo sistemos apibržimai. Iškritusiojo iš švietimo sistemos apibržimas Šaltinis Trkumai Iškritusieji iš nuosekliojo mokymosi sistemos asmenys vaikai ir suaugusieji, negij pagrindinio išsilavinimo pažymjimo, taip pat mokiniai ir studentai, iškrit iš profesinio mokymo staig, mokslo ir studij staig ir negij kvalifikacijos, reikalingos patekti darbo rink. Mokyklos nelankantys vaikai tai vaikai, kurie pedagog tarybai pasilius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus savivaldybs švietimo padalinio rašytin sutikim išbraukti iš mokini sraš, taip pat tie, kurie mokyklos turimais duomenimis turt lankyti, bet nelanko. Gairs pareiškjams pagal Lietuvos met bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškj ištekli pltra 2.4 priemon Mokymosi vis gyvenim slyg pltojimas 37, 2 psl. Dl mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/lietuvos Respublikos vyriausybs nutarimas 1997 m. rugpjio 4 d. Nr Nediferencijuojama tarp vairi išsilavinimo pakop. Nesusieta su amžiaus grupmis Neatsiejama mokyklos nelankymas kaip sprstina problema bei pašalinimas iš mokyklos kaip administracinio poveikio priemon. Apibržimas nekonkretus, nenurodoma: Nuo 6-7 iki 16 met amžiaus vaikai ir paaugliai, iškrit iš švietimo sistemos yra laikomi nelankaniais. Lietuvos švietimas , 141 psl. (Leidinyje Lietuvos švietimas skaiiais 2006 jau nebepateikiamas apibržimas, taiau pateikiama statistika iki 16 met 40 ; Lietuvos švietimas skaiiais, 44 psl.) Nesimokantis vaikas tai Pagal vaiko teisi vaikas nuo 7 iki 16 met apsaugos kontroliers (skaitant ir šešiameius, seime silom kuriems tais kalendoriniais savivaldybs teritorijoje kiek pamok praleids asmuo laikomas nelankaniu; kokia ssaja su amžiumi bei mokymo pakopa Dmesys amžiaus grupei, o ne tam tikros pakopos išsilavinimo gijimui. Nenurodoma, pamok vaikas nelankaniu. kiek praleids laikomas Vaiko teisi apsaugos kontroliers silomas apibržimas tiksliausias palyginus su 37 Gairs pareiškjams pagal Lietuvos met Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto žmoniškj ištekli pltra pagal 2.4 priemon Mokymosi vis gyvenim slyg pltojimas, Prieiga per internet: 0priemonei.doc 38 Dl mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo,1997 m. rugpjio 4 d. Nr. 889, Vilnius, Prieiga per internet: 39 Nelankantys mokyklos mokyklinio amžiaus vaikai, Lietuvos švietimas, 2002, prieiga per internet: 40 Lietuvos švietimas skaiiais 2006, Prieiga per internet: 19

20 metais sueina septyneri), neintegruotas n vien iš mokini duomen bazi arba registruotas duomen baz, taiau daugiau kaip vien mnes be pateisinamos priežasties nesimokantis pagal privalomojo programas vaikas. švietimo gyvenani vaik apskaitos tvarkos aprašo projekt, kuris sigaliot nuo 2007 met naudojamais mokyklos nelankymo prevencinje politikoje. Visgi jame taip pat akcentuojamas vaiko amžius, o ne tam tikros išsilavinimo gijimas. pakopos sakyme Dl mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo 41 suformuluotas apibržimas yra abstraktus, tad mokyklose, kuri surinkti duomenys apie iškritusius iš švietimo sistemos asmenis patenka LR Švietimo ir mokslo ministerijos vedam iškritusij iš švietimo sistemos apskait, interpretuojami skirtingai. Tai apsunkina problemos mast ir prielaid supratim metais apskrii viršinink administracij valstybins švietimo priežiros tarnybos patikrino vaik iki 16 met privalomo mokymo užtikrinimo bkl Kazl Rdos, Jonavos, Birž, Šiauli rajon savivaldybse. Tikrinim ataskaitose nurodoma, kad nesant tikslaus apibržimo, kokius vaikus laikyti mokyklos nelankaniais vaikais, mokyklos paios sprendžia, kiek pamok praleidus vaik laikyti nelankaniu 42. Kai kuriose mokyklose nelankymo kriterijumi tampa neatestuot mokini skaiius, kuris neatspindi bendros lankomumo situacijos, tik parodo gilias lankomumo problemas 43. Pvz.: Jonavos rajono mokyklose stebima tokia ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos duomen fiksavimo praktika 44 : mokiniui, per pusmet praleidusiam 30 nepateisint pamok, taikomos poveikio priemons; mokiniai, nelank mokyklos be pateisinamos priežasties dvi savaites ir ilgiau, laikomi nelankaniais mokyklos; 41 Dl mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/lietuvos Respublikos vyriausybs nutarimas 1997 m. rugpjio 4 d. Nr. 889, prieiga per internet: 42 Informacija dl privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldybje, 2006, 2 psl., prieiga per internet: JO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22; Pažyma dl privalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldybje, 2006, 2 psl., prieiga per internet: MO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22; Pažyma dl privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldybs bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 2 4 psl., prieiga per internet: Pažyma dl privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampols apskrities Kazl Rdos savivaldybje, 2006, 2 3 psl., prieiga per internet: 43 Pažyma dl privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldybs bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 3 psl., prieiga per internet: 44 Informacija dl privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldybje, 2006, 2-3 psl., prieiga per internet: JO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22 20

21 mokiniai, praleid 30 pamok per mnes be pateisinamos priežasties laikomi blogai lankaniais mokykl; nelankantis mokinys - rašytas abclin knyg, bet nelankantis mokyklos; epizodiškai lankantis kai mokinys mokykl ateina 3-5 dienas per mnes; blogai lankantis mokinys, kuris per trimestr praleidžia 10 mokslo dien be priežasties. Išsprsti terminologin painiav yra svarbu, kad galtume suvokti ankstyvojo pasitraukimo problemos mastus ir numatyti priemones šiai problemai sprsti. Statistika fiksuoja mažus nelankani vaik skaiius, taiau atlikus patikrinimus savivaldybse aiškja, kad blogai lankani arba vengiani lankyti mokykl mokini skaiius auga. Terminologinis aiškumas ir vieningumas reikalingas tam, kad bt užtikrinama pagalba visiems jos reikalingiems mokiniams. Vieno bendro apibržimo, kur naudot visos su iškritimo prevencija susietos žinybos, poreikis yra sietinas ir su integraciniais Lietuvos Respublikos politikos ES atžvilgiu tikslais bei su btinybe šalims narms teikti išsamius, palyginamus duomenis apie švietimo bkl. Tam reikalingas viening švietimo kokybs rodikli sistemos formavimas 45 (apie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo šiuo metu naudojamus rodiklius žr. šios studijos poskyr Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistika ). Šiuo metu rengiamas valstybins vaik gržinimo mokyklas programos projektas, kuriame pasilyta nauja mokyklos nelankani vaik apibržtis 46. Vaik sugržinimo mokyklas programos projekto bendrosiose nuostatose nurodoma, jog nelankantis mokyklos vaikas tai vaikas, kuris nesimoko pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir yra iki 16 met amžiaus; o nereguliariai mokykl lankantis vaikas tai vaikas, kuris yra mokyklos srašuose ir per tris mnesius praleido daugiau kaip tredal pamok be pateisinamos priežasties. Matyti, kad vlgi yra koncentruojamasi ties privalomojo mokymosi amžiumi, o ne pagrindini žini ir gdži gijim. Be to, programos gyvendinimo ir vertinimo kriterijuose lieka tik mokyklos nelankani vaik skaiius, o nereguliariai mokykl lankani vaik skaiius kaip vertinimo kriterijus lieka nepamintas. Tikslins prevencijos grups susiaurinimas iki 16 met turi trkum dl žemiau nurodyt priežasi: Europos Sjungos švietimo ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinje politikoje dmesys skiriamas visiems asmenims iki 25 met, gijusiems pagrindin išsilavinim ir toliau nesimokantiems. Siekiama, kad jaunas žmogus ugdyt gdžius jo galimybes atitinkaniais bdais ir per švietim integruotsi visuomen. 45 Nacionalins monitoringo sistemos švietimo kokybs rodikli poreiki tyrimas 1 psl., prieiga per internet: 46 Vaik gržinimo mokyklas programos projekto versija, pateikta tyrimo vykdytojams LR Švietimo ir mokslo ministerijos. 21

22 Vaiko teisi konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18 met. Kurs kartojantys ( antrameiavimo treiameiavimo situacija) asmenys sulauk 16 met, taiau negij pagrindinio išsilavinimo nebelaikomi prevencins politikos objektais. Profesins ir kitos mokyklos, suteikianios pagrindin ir/ar vidurin išsilavinim. Daugelis profesinio mokymo program reikalauja pagrindinio mokslo atestato. Profesinse ir jaunimo mokyklose daugelis mokini, besimokani pagal pagrindinio išsilavinimo program, yra vyresni nei 16 m. Šioje studijoje ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos siejamas su dviem amžiaus grupmis, ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu: Vaikai nuo 6 7 iki 18 met, kuriems gresia iškritimas (bent vien mnes nesimoko) arba jie jau yra iškrit iš švietimo sistemos. Jaunuoliai nuo 18 iki 24 met imtinai, turintys žemesn nei vidurinis išsilavinimas ir toliau nesimokantys Tikslins grups Toliau bus akcentuojama, jog kiekvienas vaikas, besimokantis mokykloje ir dar nepatiriantis didesni sunkum, yra prevencins politikos objektas. Aukšiau išskirtos grups pasirinktos, siekiant pabržti, jog prevencin politika neturt apsiriboti vaikais iki 16 m. Nors ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikoje nra tiksliai suformuluot kriterij, kuriais remiantis asmuo yra priskiriamas ankstyvojo pasitraukimo rizikos grupei, mokykl veikloje 47 ryškja tendencija mokyklos nelankym sieti su prevenciniais, rizikos grups vaikais. Identifikavus mokinius, priskirtinus rizikos grupei, juos nukreipiamas prevencinis darbas 48. Dažniausiai rizikos grupei priskiriamos tokios grups: Vaikai ir jaunuoliai, padar nusikaltimus ar teiss pažeidimus, teisti, nelankantys mokyklos, link valkatauti, turintys psichologini problem. ia priskyrimo rizikos grupei indikatoriumi tampa elgesio problemos. Vaikai ir jaunuoliai, kurie gyvena šeimose apibržiamose kaip problemins ir/ar socialins 47 Remiantis patikrinim ataskaitose teikiama informacija. 48 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyrjimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij, 2005, 7 psl., prieiga per internet: Pasak Sietuvos vidurins mokyklos socialins pedagogs Danguols Janušiens, prevencinis vaikas kiekvienas vaikas, taiau daugiausiai dirbama su jau problem turiniais vaikais, jie vadinami prevenciniais. Mokyklos nelankani vaik, eksperts nuomone, negalima vertinti kaip vienalyts grups. 22

23 rizikos (beje, atskirai skaiiuojami vaikai augantys probleminse ir atskirai asocialiose šeimose) 49. ia indikatorius socialin aplinka. Vaikai ir jaunuoliai, turintys specialij poreiki - turintys koki nors gimt ar gyt sveikatos sutrikim 50, kurie tampa vaik priskyrimo rizikos grupei indikatoriumi. Mokyklos nelankani vaik sugrupavimas tik pagal mintas rizikos grupes nra tinkamas. Ekspertini interviu metu išaiškjo 51, kad mokyklos nelankantys vaikai nesudaro viening pagal socialines demografines ar psichologines charakteristikas grupi, mokykl lankyti nustoja ir pasituriniose šeimose augantys vaikai. Taip pat svarbu atsižvelgti tai, jog šeimos, kurioje auga vaikas normalumas yra santykin kokyb. Pasikeitus socialinei situacijai, šeima gali peržengti menam normalumo nenormalumo rib. Tai, jog nra vientiso, tipiško vengianio lankyti mokykl vaiko paveikslo, t.y., jog nelankym lemia individualus priežasi kompleksas, pabržiama ir 2005 matais atliktame tyrime Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai (Civinskas ir kiti, 2006, 18). Specialij poreiki vaik taip pat negalima vienareikšmiškai vardinti kaip rizikos grups tik dl to, kad jie turi koki nors gimt ar gyt sveikatos sutrikim 52. Specialij poreiki turintys mokiniai mokslo metais sudar 10,4 proc. vis bendrojo lavinimo mokykl mokini. J šiek tiek padaugjo, palyginus su m. (9,6 proc.) m. tik 12,7 proc. specialij poreiki turini mokini moksi specialiosiose ar sanatorinse mokyklose, likusieji yra integruoti bendrojo ugdymo klases 53. Specialieji ugdimosi poreikiai nebtinai yra tikroji ar vienintel mokyklos nelankymo priežastis. Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialists Aušros Birietiens, vaikas, turintis specialij ugdimosi poreiki gali nelankyti mokyklos todl, jog jo neleidžia tvai arba gyvena skurdžioje socialinje aplinkoje. Neretai specialij poreiki turini mokini grup patenka ir j neturintys, bet su elgesio ir emocij sutrikimais ir kilusieji iš skurdžios socialins aplinkos 54. Tokiu bdu, rizikai pasitraukti iš švietimo sistemos prielaidas sudaro ne tiek patys sveikatos 49 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyrjimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij, 2005, psl., prieiga per internet: Nurodoma: Visose tikrintose mokyklose sudaryti rizikos grups mokini, delikventiško elgesio mokini bei problemini šeim srašai. Rizikos grups mokini elgesys yra stebimas ir stengiamasi kiek galima daugiau su šiais mokiniais dirbti individualiai. 50 Lietuvos švietimas skaiiais 2006, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl Negalima skirstyti normali nenormali šeima, - teigia Sietuvos vidurins mokyklos socialin pedagog Danguol Janušien, - normalumo riba yra trapi. Pasak Policijos jaunimo klubo eksperts Tatjanos erniavskiens, nemažai problem patiria ir turtingos šeimos. Mokyklos nelankymas nra vien socialiai remtinose šeimose augani vaik ir jaunuoli problema. Šiandienai normali šeima, rytoj jie išsiskyr. Ir jau nenormali šeima. O kas kenia? Vaikai. Ir ne kiekvienas vaikas gali tai išgyventi. Pasak nepilnamei reikal inspektors Nomedos Cibarauskiens, kai matai nepriežir, šeimos kontrols stok, apleistum lengviausias variantas. Yra pakankamai atvej, kai vaikas nelanko mokyklos, o šeima ms vis klasikiniu požiriu normali. 52 Teigiama, kad apie 10 proc. vaik raida vairiose šalyse yra sutrikusi (Ališauskas, cituojamas Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, psl.36.). 53 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 60 psl. 54 Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, psl

24 sutrikimai, kiek nepakankamas mokykl pritaikymas specialij poreiki turintiems vaikams, nepakankamos mokytoj kompetencijos dirbti su jais bei netiksli ar nesavalaik diagnostika. Todl, svarbu akcentuoti tai, kad prevencins priemons turt bti taikomos ne skirstant vaikus grupmis pagal tam tikr jiems priskirt požym auga asocialioje šeimoje, yra link nusikalsti ar turi specialij poreiki, o sukurti toki aplink bei formuoti pagalbos sistem, jog kuo anksiau bt identifikuotos mokiniui kylanios problemos, galinios paskatinti mokyklos nelankym. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos siejimo su rizikos grups vaikais praktika turi kelet kit esmini trkum: Vaikai priskiriami konkreiai grupei kaip prevenciniai 55 nra individualizuojamas vaiko patiriam sunkum pobdis. Vaikai yra vardijami kaip esmingai besiskiriantys nuo kit vaik ir traktuojami kaip grup, ir tokiu bdu tarsi izoliuojami nuo bendraamži grups metais atliktame, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytame tyrime Delinkventai Lietuvos mokyklose nustatyta, jog mokiniai link nebendrauti su tais, kurie laikomi delinkventais 56. Atsižvelgiant tai, jog pripažinimas bendraamži grupje labai svarbus vaiko psichologiniam saugumui tokia praktika gali turti neigiam pasekmi 57. Iš darbo su prevenciniais vaikais praktikos 58 ryškja, kad dažnai pati švietimo sistema nra pritaikyta vairi poreiki vaikams (pvz.: vaikas yra links praktin mokymsi, o toki orientacij atitinkanios dualinio mokymo sistemos ar bent tam tikr mokymo metod nra). Anksti pasitraukusi iš švietimo sistemos ir rizikos grups mokini tapatinimas yra bdingas ne vien Lietuvos situacijai. Studijoje Europos Sjungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusij mokyklos mokini skaii apžvalga mokymosi sunkumai susiejami su blogu elgesiu, jame taip pat diferencijuojami paliekanij švietimo sistem tipai pagal rizikos grupes 59 : 55 Svarbu atsižvelgti tai, kad, kaip jau minta, šis apibržimas yra abstraktus, nra iki galo aišku, pagal kokius požymius vaikas yra vardijamas kaip prevencinis, kita vertus užuot vardijus ar priskyrus vaik tam tikrai grupei, vertt padti sprsti jam kylanius sunkumus. 56 Delinkventai Lietuvos mokyklose, 2004, 47 psl., prieiga per internet: 57 Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialists Aušros Birietiens, sunku nustatyti rib, nuo kurios vaikas tampa probleminiu, todl dirbti reikia su visa grupe vaik, neišskiriant vieno j kaip nusiženglio. Atskyrim, kaip sukeliant problem vardija ir Senamiesio vidurins mokyklos psicholog Zofija Salietis. 58 Socialiniai pedagogai su rizikos grups mokiniais dirba individualiai, veda socialini ir gyvenimo gdži užsimimus, organizuoja grupinius užsimimus. Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyrjimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij, 2005, 7 psl., prieiga per internet: 59 Europos Sjungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusij mokyklos mokini skaii apžvalga, prieiga per internet: 24

25 Jauni žmons iš asociali šeim, kuriems stinga socialini gdži; Nepriklausomi krybingi jauni žmons, dažniausiai iš pasiturini šeim, kurie atmeta akademin struktr; praktin veikl orientuoti jauni žmons, paprastai besidomintys nekvalifikuotu darbu. Šis tipas siejamas su mokymosi sunkumais bei blogu elgesiu; Tautini mažum atstovai, sunkiai besiintegruojantys mokyklos aplink; Kritinse situacijose (pvz.: nštumo atveju) esantys asmenys, kuri tvai mažai domisi vaiko pasiekimais mokykloje. Viename naujausi tarptautini tyrim, analizavusiame ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos (vartojamas terminas early school leavers) situacij Europoje bei 4 ne Europos šalyse (JAV, Kanadoje, Australijoje bei Japonijoje) atsisakoma tokios tikslini grupi tipologijos. ia pateikiami šeši anksti pasitraukusi ( iškritusi ) iš švietimo sistemos asmen tipai 60 : Pozityvs paliekantieji. Pasitrauk iš švietimo sistemos, nes pasirenka profesin karjer, sidarbinant arba amato mokymsi (pameistryst). Savalaikiai paliekantieji. Darbas pasirenkamas kaip pirmenyb mokyklos atžvilgiu. Tokiems gali reikti antros galimybs gržti mokytis. Numatomi, bsimi paliekantieji, kurie nort palikti mokykl, taiau stokoja galimybi, k pasirinkti be mokyklos. J situacij gali pagerinti geresni mokytojo mokinio santykiai, suderintas mokymo planas. Su aplinkybmis susij paliekantieji. Palieka mokymsi ne dl mokymosi tiksl ar problem, o dl šeimos poreiki. Novatoriška prieiga, lankstus lankymas, galimyb derinti darb ir moksl gali padti juos išlaikyti. Netek noro, nusivyl paliekantieji. Blogi mokymosi pasiekimai. Blogai mokosi ir praranda susidomjim. Gali padti lankstesn mokyklos politika, mokymosi programa. Atitol, susvetimj paliekantieji. Gali padti užimtumas bendruomenje, programos po pamok. Toks pasitraukianij iš švietimo sistemos skirstymas yra orientuotas ne grups požym (pvz.: auga asocialioje šeimoje), o konkretaus vaiko poreikius. Perkeliant dmes nuo grups 60 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 57 psl. prieiga per internet: %20ES%20Fulham%20Road%22 25

26 požymi prie konkretaus vaiko nelankymo priežasi ir poreiki, prevencin politika galt bti efektyvesn. 61 Lietuvos ir užsienio šali tyrimai atskleidžia, kad mokyklas paliekani vaik negalima vienareikšmiškai tapatinti tik su rizikos grups vaikais 62, todl prevencins priemons turt bti skirtos ne tiek pagal rizikos grupes, kiek pagal skirtingas mokyklos nelankymo priežastis bei asmens poreikius, siekiant formuoti efektyvi iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politik ir mažinti iškritimo iš švietimo sistemos mastus Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistikos rinkimas ir pasitraukimo mastai Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastas yra vienas reikšming švietimo sistemos kokybs ir veiksmingumo rodikli, sietinas su lygi galimybi mokytis užtikrinimu visiems vaikams Pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus šiuo metu galima nustatyti pagal penkis rodiklius. Duomen rinkimas pagal šiuos rodiklius nra išsamiai reglamentuotas, t.y. ne visi šie rodikliai yra renkami oficialioje statistikoje. Rodikliai: bendrus pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo gijimo rodiklius, iškritusi ir/ar išstojani iš vairi švietimo staig rodiklius, nereguliariai lankani mokini skaii vairiose švietimo staigose, kurs kartojani mokini skaii vairiose švietimo staigose, vyresni nei 18 m. jaunuoli, neturini pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo ir toliau nesimokani rodiklius. Tai, jog ne visi šie rodikliai yra šiuo metu skaiiuojami, riboja galimyb vertinti prevencins politikos gyvendinimo apimtis Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo gijimo rodikliai Bendriausi informacij apie mokini mokymosi skmingum ir ankstyvj pasitraukim iš švietimo sistemos galima gauti analizuojant, kuri mokini dalis gijo pagrindin ir vidurin išsilavinim. Tai, jog mažja vidurin išsilavinim gijusi mokini dalis, skatina atkreipia dmes tai, kad didja jaunuoli, negijusi viduriniojo išsilavinimo skaiius. Tarp ši jaunuoli gali bti ir toliau 61 Kadangi dl trkstamos medžiagos negalima pasiremti palyginamaisiais tyrimais, efektyvumo prielaida keliama kaip hipotez. Taiau išdstyt požir patvirtina kalbinti ekspertai bei užsienio literatros analiz. (Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005 bei Asociacijos Naujos jungtys pateikiamos Europos Sjungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusij mokyklos mokini skaii apžvalgos medžiaga). 62 Neatmetant prielaidos, jog socialini gdži stoka bei tai, jog mokykla, kaip bus nurodyta toliau, stokoja efektyvumo kaip toki gdži teikja, gali tapti svarbiu mokyklos nelankymo veiksniu. 26

27 netsiani mokslo asmen. Negij viduriniojo išsilavinimo ir netsiantys mokslo asmenys, kaip jau minta yra laikomi anksti pasitraukusiais iš švietimo sistemos. 2 pav. Mokini, gijusi pagrindin ir vidurin išsilavinim, dalis (procentais) 63 Kaip matyti iš 2 paveikslo, jei mokini, gijusi pagrindin išsilavinim, palyginti su 16 m. amžiaus gyventoj skaiiumi, 1995 m. buvo tik 74,5 proc., tai 2005 m., šis rodiklis siek 88,5 proc. Šis rodiklis kiek žemesnis nei 2004 metais, taiau situacijos pablogjimo priežastys lieka nežinomos. LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidinyje Lietuva. Švietimas regionuose yra pateikiamos tik spjimas, kad mažjanti pagrindin išsilavinim gyjani mokini dalis gali byloti apie pagrindinio ugdymo problemas: ugdymo turinio neprieinamum daliai mokini, ugdymo turinio ir mokini gebjim, polinki bei poreiki neatitikim 64. Nagrinjant vidurinio išsilavinimo gijim matyti, kad 2005 m. 77 proc. jaunuoli gijo vidurin išsilavinim, palyginti su 18 met amžiaus gyventoj skaiiumi. Šis skirtumas nereiškia, kad tiek procent paliko vidurines ar kitas, suteikianias vidurin išsilavinim, mokyklas. Šis skirtumas traukia ir nebaigusius pagrindinio mokslo, ir po pagrindinio išsilavinimo baigimo toliau nebesimokiusius, ir pasitraukusius iš vidurins mokyklos. Be to, dalis jaunuoli, vedus 12 met vidurin išsilavinim, š išsilavinim gyja tik bdami 19 m. Taigi tiek pagrindinio, tiek vidurinio išsilavinimo gijimo rodikliai tik labai netiksliai ir bendrais bruožais nusako ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus Mokyklos nelankymo rodikliai Žymiai tiksliau ankstyvo pasitraukimo mastus galt atskleisti tiesioginiai mokyklos nelankymo (ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos) rodikliai. Duomenis apie mokyklos nelankanius 63 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl

28 vaikus Lietuvoje pateikia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs bei Švietimo ir mokslo ministerijos Socialins politikos departamentas. Skiriasi ši institucij skaiiavimo metodikos, todl pateikiami duomenys taip pat skiriasi. Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos vykdymo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. rugpjio 4 d. nutarimas Nr.889 Dl mokyklinio amžiaus vaik iki 16 m. apskaitos tvarkos patvirtinimo. Mokyklos nelankaniais vaikais vardinami mokiniai, kurie pedagog tarybai pasilius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus savivaldybs švietimo padalinio (steigjo) rašytin sutikim išbraukti iš mokini sraš, taip pat tie, kurie, mokyklos turimais duomenimis turt lankyti mokykl, bet nelanko. Minta tvarka nustato mokyklinio amžiaus vaik nuo 7 iki 16 met apskaitos organizavim ir kontrol. Siekiant tvarkos gyvendinimo, numatyti Gyventoj registro tvarkytojo, bendrojo lavinimo mokykl, savivaldybi administracij padalini (Švietimo skyri, Vaiko teisi apsaugos tarnyb, seninij), pirmins sveikatos priežiros staig, apskrii viršinink administracij, Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos vykdymo tvark, per pastaruosius penkerius metus mokyklos nelank vaik m. spalio 1 d. mokyklos nelankani mokini skaiius siek 631 vaik, iš j 97 buvo negals (žr. pav. 3). š skaii neeina vaikai iki 16 m., kurie nereguliariai lanko mokykl bei vyresni nei 16 m. vaikai ir jaunuoliai pav. Mokyklos nelankani privalomo mokytis amžiaus vaik skaiius m Bendras skaiius Nelankantys dl kit priežasi Nelankantys dl negals Pagal šiuos duomenis, nuo 2000 m. nelankani privalomo mokytis amžiaus vaik skaiius iki 2004 m. mažjo, o 2005 m. padidjo. Tam tak daugiausiai padaro mokyklos nelankani dl kit 65 Vaik sugržinimo mokyklas programos projektas Lietuvos švietimas skaiiais 2006, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl

29 priežasi (nurodomos priežastys: nenori mokytis, konfliktuoja su mokytojais, nori dirbti, yra iš asociali šeim ir kt.) vaik skaiiaus padidjimas, nes nelankani mokyklos dl negals skaiius ir toliau mažja nuo m. iki m. Preliminariais duomenimis 2006 m. 67, mokyklos nelank 257 mokiniai, iš kuri 57 dl negals. Kai jau buvo minta skyriuje Tikslins grups, vieningos terminologijos trkumas, renkant statistik apie mokyklos nelankanius vaikus, veria abejoti ši duomen patikimumu. Kitas tiesioginis ankstyvojo pasitraukimo rodiklis yra pateikiamas LR Švietimo ministerijos leidinyje Lietuva. Švietimas regionuose 68 ir rodo išstojusi iš bendrojo lavinimo mokykl mokini skaiiaus dal, palyginti su bendru mokini skaiiumi mokslo met pradžioje m. šalies vidurkis buvo 3 proc., o savivaldybse šis rodiklis stipriai skiriasi nuo 1 proc. Lazdij (43 mokiniai) ir Molt (40 mokini) rajon savivaldybse iki 5,2 proc. Kauno miesto (2865 mokiniai) savivaldybse. Nepateikiant išstojimo priežasi, hipotetiškai teigiama, kad didjanti išstojani iš mokyklos mokini dalis gali bti signalas, kad vis didesnei mokini daliai bendrojo lavinimo turinys yra sunkai prieinamas: neatitinka j polinki, gebjim, socialins šeimos slygos tampa klitimi skmingai mokytis mokykloje 69. Siekiant tai patikrinti yra reikalingas duomen skirtingais metais palyginimas, kuris nepateikiamas, taip pat, svarbu žinoti išstojimo priežastis, kurios nra užfiksuotos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs savo leidinyje taip pat pateikia išstojusi iš švietimo sistemos vaik skaiiaus rodiklius bei suteikia galimyb juos palyginti (žr. 2. lentel). 2. lentel. Mokini, išstojusi iš mokymo staig, skaiius (be perjusi kitas to paties tipo mokyklas) 70 Mokslo metai Per mokslo metus išstojo mokini Nubyrjimo procentas Dienins bendrojo lavinimo mokyklos , , , , ,2 Profesins mokyklos , , ,5 67 Šie oficials duomenys pateikti tyrimo eksperts Biretiens. 68 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl Švietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.26 29

30 , , ,6 Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, didžiausias išstojusi iš dienini bendrojo lavinimo mokykl mokini skaiius buvo mokslo metais (6706). Vliau daugiau kaip tkstaniu sumažjo, taiau m. vl stipriai pakilo (6560). Duomenys neišskirstyti švietimo lygmenimis (pradinis, pagrindinis, vidurinis). Išskirstymas švietimo lygmenimis padt adekvaiau suprasti pasitraukimo iš švietimo sistemos tendencijas. Žinant, iš koki mokymosi pakop pasitraukia didžiausias mokini skaiius, galima bt adekvaiau orientuoti prevencines priemones. Nagrinjant ankstyvojo pasitraukimo statistik labai svarbu žinoti ne tik pasitraukimo iš bendrojo lavinimo mokykl mastus, bet ir iš kit formalaus švietimo staig, suteikiani pagrindin ir vidurin išsilavinim lentelje pateiktas išstojusij iš profesini mokykl skaiius, kuris iki met vis didjo ir pasiek 14,6 nubyrjimo procent (6750). Atsižvelgiant didelius pasitraukimo iš profesini mokykl mastus, svarbu jas orientuoti prevencines priemones, taiau profesinms mokykloms šiuo atžvilgiu kol kas skiriama mažiau dmesio nei bendrojo lavinimo mokykloms. Dažnai tai siejama su nuomone, kad jaunuoliai palieka profesines mokyklas ir pradeda dirbti, tad šis pasitraukimas nra grsmingas. Visgi anksti iš profesinio parengimo pasitrauks asmuo negyja formalaus kompetencij pripažinimo, be to, jo kompetencij lygis lieka žemas, kas apriboja profesins karjeros skmingum bei sumažina švietimo politikos veiksmingum. Profesini mokykl atžvilgiu, Statistikos departamento leidinyje yra pateikti profesini mokykl kontingento kitimo duomenys, bent iš dalies atspindintys išstojimo priežastis (žr. 3. lentel). 3. lentel. Profesini mokykl mokini kontingento kitimas Iš viso moksi per mokslo metus Išvyko iš profesini mokykl per mokslo metus dl nepažangumo Procentas išvykusi dl nepažangumo iš vis besimokani Procentas išvykusi dl nepažangumo iš vis išvykusi mokslo met bgyje ,3 5,7 6,0 36,8 44,8 41,9 Palikti kartoti kurso Procentas palikti kartoti kurso palyginti su visu mokini skaiiumi mokslo met pabaigoje 1,1 1,2 1,0 71 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.72 30

31 Pagal pateiktus 3. lentelje duomenis, išstojani (arba išvykstani ) mokini skaii sudaro išstojantys dl nepažangumo ir dl kit priežasi. Dl nepažangumo išstojani mokini dalis m. sudar 6 proc. vis besimokani arba 41,9 proc. vis išvykusi. Kitos priežastys taip ir lieka neaiškios -ar buv mokiniai pradeda dirbti, ar išvyksta užsien. Be to, palieiamos tik profesins mokyklos - nra traukta statistikos apie jaunimo ir suaugusij mokyklas. Treias statistikos apie mokyklos nelankanius vaikus šaltinis yra Savivaldybi administracij Švietimo skyri Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai pateikti duomenys. Pagal šiuos duomenis, 2005 m. gegužs 1 d. nelankani ir vengiani lankyti mokykl yra 2294 mokyklinio amžiaus vaikai 72. Iš j penktadalis nepradjo lankyti mokyklos arba nra registruoti jokioje mokykloje, kitas penktadalis nustojo lankyti ir didžij dal sudaro vengiantys lankyti ir/ nereguliariai lankantys (žr. 4 pav.). 4 pav. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai 2005 m. Nustojo lankyti; 454; 20% Nepradjo lankyti; 175; 8% Su negalia; 116; 5% Neregistruoti jokioje mokykloje; 12; 1% Vengia lankyti/nereguli ariai lankantys; 1537; 66% Apibendrinus Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai pateikt informacij ir sulyginus j su Statistikos departamento skelbiamais bei Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais duomenimis, atsiskleidžia šiuo metu galiojanio mokyklinio amžiaus vaik apskaitos teisinio reglamentavimo netobulumas. Iki šiol nra patikimo ir efektyvaus mechanizmo, leidžianio surinkti tikslius duomenis apie tai, kiek privalomojo mokyklinio amžiaus vaik nuo 6-7 iki 16 met nelanko bendrojo lavinimo mokykl. Mokyklos nelankantys vaikai ir jaunuoliai, kurie nra gij pagrindinio išsilavinimo, ir turi daugiau nei 16 m. iš viso nepatenka mokyklos nelankani mokini apskait. Pagrindins problemos, apsunkinanios LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ir kit suinteresuot ankstyvojo pasitraukimo mastais institucij) privalomojo mokyklinio amžiaus vaik apskaitos 72 Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankanius ir vengianius lankyti mokykl mokyklinio amžiaus vaikus, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos , prieiga per internet: 31

32 veiksmingum yra susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimu ir gyventoj migracija 73. Dl nevykdomo LR gyvenamosios vietos deklaravimo statymo, negalima išvykusi su tvais užsien vaik apskaita, nežinoma, kiek j yra išvyk, kiek iš j lanko ugdymo staigas. Dalis išvykusi užsien mokini mokykl srašuose fiksuojami kaip lankantys mokykl, nes nra teisinio pagrindo juos išbraukti iš mokykl sraš. Gyvenamosios vietos taip pat nedeklaruoja ir Lietuvoje gyvenamj viet pakeit asmenys, nežinoma, kurioje savivaldybje gyvena j vaikai. Be to, seninijos neturi vis duomen apie savo teritorijoje gyvenanius vaikus, nes gyventoj gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij šiuo metu vykdo migracijos tarnybos. Todl, seninijos negali atlikti Vietos savivaldos statymo 31 straipsniu jiems pavestos funkcijos - rinkti ir savivaldybs administracijos direktoriui teikti duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaik apskaitai. Be to, mokyklinio amžiaus vaik apskaitai trukdo minto statymo nuostata, kad tarp asmen, kuriems nereikia iš naujo deklaruoti gyvenamosios vietos, yra mokiniai ir studentai j mokymosi laikotarpiu Nereguliaraus mokykl lankymo rodikliai Norint tobulinti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik, neužtenka žinoti iškritusi ar išstojusi iš švietimo sistemos vaik ir jaunuoli skaii, nes tai labiau lieia postvencij nei prevencij. Ypa svarbu žinoti vaik, kurie gali pasitraukti iš švietimo sistemos skaii. Tai vaikai, kurie lanko nereguliariai, vengia lankyti mokykl. Tokiems vaikams svarbu taikyti prevencins politikos priemones, siekiant išvengti pasitraukimo. Pasitraukimo rizikos mastus iš dalies leidžia nustatyti savivaldybi Švietimo skyri pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigai informacija apie nereguliariai lankanius vaikus, taip pat kurs kartojani mokini skaiius. Kaip jau minta, pagal šiuo metu galiojant teisin reglamentavim, apskait (tiek LR Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek Statistikos departamento) nepatenka tie mokyklinio amžiaus vaikai, kurie vengia lankyti mokykl, t.y. epizodiškai, nereguliariai lankantys mokykl mokiniai. Duomen rinkimo tvarkoje nra tiksliai apibržta, kas yra nelankantis ir kas yra blogai lankantis vaikas. Dl tikslaus apibržimo nebuvimo mokyklos gali nepateikti duomen, kad mokinys yra nelankantis, nes laikys j blogai lankaniu. Tai iškreipia problem fiksavimo apimtis. Kai nra tiksli kriterij, mokyklos juos nusistato paios ir dauguma mokykl nusistato skirtingus kriterijus. 75 Iš savivaldybi Švietimo skyri pateiktos Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigai informacijos matyti, kad nereguliariai lankani ar vengiani lankyti mokykl grups mokiniai sudaro didžiausi dal, 66 proc. bendro mokyklos nelankani vaik skaiiaus. Nutrks, sporadiškas (nenuoseklus) mokymosi procesas 73 LR Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei, Ten pat. 75 Tai ryškja iš analizuot savivaldybse atlikt privalomojo mokymo užtikrinimo patikrinim. 32

33 turi neigiam poveik vaik žini kokybei bei mokymosi motyvacijai. Tai gali nulemti ankstyvj pasitraukim iš švietimo sistemos Kurs kartojani mokini rodikliai Kurs kartojani mokini skaiius yra ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo rizikos rodiklis. Remiantis užsienio tyrimais bei Lietuvos moksliniais ankstyvojo pasitraukimo tyrinjimais, galima teigti, kad kurso kartojimas padidina pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb 76. Šis rodiklis Lietuvoje nuo 0,6 proc., palyginti su vis mokini skaiiumi, m. padidjo iki 0,8 proc m. ir mokslo metais (žr. 4. lentel) lentel. Mokini, kurie mokosi toje paioje klasje antrus metus, skaiius be suaugusij, specialij ir sanatorini mokykl Mokosi toje paioje klasje antrus metus Palyginti su vis mokini skaiiumi (procentais) Iš viso ,6 0,8 0,8 1-4 klass ,7 0,7 0, klass ir 1-2 gimnazijos klas klass ir 3-4 gimnazijos klas ,7 1,0 0, ,1 0,2 0,4 Bendras kurs kartojani mokini skaiius auga, taiau netolygiai skirtingose apskrii savivaldybse. Daugiausiai 9-10 klasse (be gimnazij 1-2 klasi) mokiniai kurs kartoja Joniškio, Jonavos, Kdaini rajon savivaldybse (virš 2 proc. vis mokini) 78. Nagrinjant kaip kurs kartojantys mokiniai pasiskirsto pagal klases, išaiškja, kad daugiausiai mokini kurs kartoja pagrindinje bendrojo lavinimo programoje, 5 10 klasje. Taiau pradinio ugdymo programoje kurs kartojani vaik skaiius taip pat yra didelis, nors m. šis rodiklis (0,6 proc.) sumažjo, palyginti su m. (0,7 proc.). Pagal mokykl vidaus audito duomenis pagrindins ir vidurins mokyklos, nurodydamos kurso kartojimo priežastis dažniausiai minjo nepakankam mokini mokymosi motyvacij, mokini 76 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, prieiga per internet: %20ES%20Fulham%20Road%22 77 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, psl Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl

34 atsakomyb ir aktyvum mokantis. 79. Ketvirtojoje tyrimo dalyje atkreipiamas dmesys, jog nurodytos priežastys gali bti susijusios su gilesnmis priežastimis. Pvz.: mokinys gali stokoti mokymosi motyvacijos, kai jam yra per sunku mokytis, trksta dmesio šeimoje arba jis nesutaria su mokytoja. Tinkamas savalaikis pagalbos teikimas galt bti alternatyvi priemon Vyresni nei 16 m. jaunuoli, neturini pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo ir toliau nesimokani rodikliai Vyresni nei 16 m. vaik ir jaunuoli ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklius atspindi tik kurso kartojimo rodikliai bei met jaunimo, anksti pasitraukusio iš švietimo sistemos (negijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokanio) dalis, skaiiuojama pagal Eurostato kriterij. Pagal Eurostato kriterij surinkti duomenys rodo, jog ankstyvojo met jaunimo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai Lietuvoje gana stabiliai mažja jei 2000 m. jie siek 16,7 proc., tai 2005 m. 9,2 proc. (žr. 5 pav.). 5 pav met jaunimo, anksti pasitraukusio iš švietimo sistemos (negijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokanio) dalis m Lietuva ES 25 Lyginant su kitomis Europos valstybmis šis rodiklis nra labai aukštas - ES vidurkis 2005 m. yra 15,2 proc., taiau panašaus kultrinio ir ekonominio lygio šali rodikliai yra daugiau nei du kartus žemesni (Lenkija - 5,5 proc., Slovnija 4,3 proc., ekija - 6,4 proc.) 81. Nors Eurostato rodiklis leidžia išmatuoti šalies bkl jaunuoli nuo 18 iki 25 met pasitraukimo iš švietimo sistemos atžvilgiu, tyrimo Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers ataskaitoje pateikiama šio rodiklio kritika. 79 Ten pat, psl Eurostato duomenys, Ten pat. 34

35 Nurodomi techniniai rinkimo, metodologiniai ir reprezentatyvumo trkumai 82 : matuodamas vidurinio išsilavinimo negijusi asmen skaii, neteikia informacijos apie nubyrjim iš profesini mokykl; yra renkamas ne pagal mokykl registrus, o tyrim bdu; neteikia informacijos apie gržusius mokytis asmenis; nenustato kiek yra nauj pasitraukusij; homogeniškai traktuoja iškrentanius; nenustato, kokio amžiaus iš kokios pakopos asmenys pasitraukia. Tyrimo atlikjai silo, kalbant apie anksti paliekanius švietimo sistem (early school leavers), atsižvelgti kelias charakteristikas: Pamok praleidimas; Išmesti mokiniai ir jaunuoliai; Nesugebantys gyti minimalios kvalifikacijos; Nepratsiantys mokslo per tam tikr laik; Nepatenkantys darbo rink per tam tikr laiko tarp. Lietuvoje pagal Eurostato rodikl surinkti duomenys praktiškai vieninteliai (be kurso kartojimo duomen) atspindi vyresni nei 16 m. asmen situacij ankstyvojo iškritimo atžvilgiu. Taiau šis rodiklis nra susietas su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencine politika bei šiuo metu fiksuojamais ankstyvojo pasitraukimo apimties rodikliais. Šio tyrimo metu taip pat nebuvo rasta gilesns Eurostato rodiklio Lietuvoje analizs ar išsami tyrim susijusi su vyresni nei 16 m. asmen pasitraukimo iš švietimo sistemos situacija. Išnagrinjus šiuo metu renkamus duomenis, galima daryti išvadas apie renkam ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistik: Ši statistika daugiausiai apima duomenis apie privalomojo mokytis amžiaus 7-16 met vaikus, kurie nustojo lankyti mokykl ar dl sunkios negalios negali lankyti bendrojo lavinimo švietimo staig. Šie duomenys nekritiškai susieja iš mokyklos pašalintus ir pasitraukusius vaikus. Tokiu bdu neišlaikomas švietimo politikos tiksl nuoseklumas ir apsunkinamas prevencijos politikos formavimas. Duomenys apie mokyklinio amžiaus vaikus, nepradjusius lankyti mokyklos, neregistruotus jokioje mokykloje, išvykusius kit mokykl (mokini srautus), vengianius lankyti mokykl 82 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, psl. prieiga per internet: %20ES%20Fulham%20Road%22? 35

36 (epizodiškai, nereguliariai lankanius) nra tiksls arba visiškai nerenkami 83. Visiškai iškrinta iš statistikos akiraio vaikai nuo 16 iki 18 met. Tai iškreipia informacij apie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus ir galimas priežastis. Apsunkina tendencij nustatym (iš koki mokymosi pakop daugiausiai pasitraukia, ar sugržta ir kiek sugržta, nori sugržti švietimo sistem). Nra sistemingai renkami duomenys apie nereguliariai lankanius vaikus. Nereguliariai lankantys vaikai ir yra tie, kuriems reikt skirti daugiausiai dmesio, nes tai, jog vaikas pradjo praleidinti pamokas rodo, kad užsimezg problema. Be to, nra aišku, kokius vaikus laikyti nereguliariai lankaniais, kokius nelankaniais - nra praleist pamok skaiiaus ar kito kriterijaus. Nereguliariai lankani (dar vartojamos svokos blogai lankantys, vengiantys lankyti ) vaik skaiius leist nustatyti tikruosius nelankomumo mastus šalyje. Šie duomenys neparodo, kiek vaik iš ties iškrito ar pasitrauk iš švietimo sistemos, o kiek buvo pašalinti. Keliant veiksmingos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos klausim tokia situacija, kai vien rodikl sudedami pašalinti ir pasitrauk mokiniai, yra neadekvati švietimo tikslams bei nepadeda prevencins politikos formavimui. Kyla apskritai tiksl nuoseklumo klausimas, kai vienas švietimo politikos sieki yra sudaryti galimybes visiems gyti išsilavinim ir kad kuo daugiau j pabaigt, tuo tarpu kaip priemon panaudojamas pašalinimas, ir apie problemos mastus yra sprendžiama iš to, kiek pašalinta. Lietuvoje fiksuojamas Eurostato ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklis nra giliau analizuojamas ir susiejamas su prevencine pasitraukimo politika. Nors Lietuvoje renkami duomenys nevisiškai atspindi ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus, taiau nereguliaraus mokyklos lankymo bei kurso kartojimo rodikliai, kurie bent iš dalies nusako iškritimo grsm, veria atkreipti išskirtin dmes ankstyvojo iškritimo prevencij. Švietimo ir mokslo ministerija, gyvendindama LR švietimo statymo 59 straipsnio 4 punkt, yra parengusi Savivaldybs teritorijoje gyvenani vaik apskaitos tvarkos projekt 84. Pagal š projekt, seninijoms nuo 2007 m. sausio 1 d. pradjus gyvendinti gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij, yra numatoma tobulinti savivaldybi teritorijoje gyvenani vaik apskaitos tvark. Šioje tvarkoje nesimokanio vaiko svoka apibržiama taip: tai nuo 7 iki 16 m. (skaitant ir šešiameius, kuriems tais kalendoriniais metais sueina septyneri), neregistruotas n vien iš mokini duomen bazi arba registruotas duomen baz, taiau daugiau kaip vien mnes be pateisinamos priežasties nesimokantis pagal privalomojo švietimo programas vaikas. Šis apibržimas tikslesnis nei iki šiol naudotas, traukiami mokyklas nepatenkantys vaikai, kurie ligi šiol 83 Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankanius ir vengianius lankyti mokykl mokyklinio amžiaus vaikus, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos LR Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei,

37 buvo už prevencins politikos dmesio rib. Taip pat vestas kiekybinis kriterijus praleist pamok skaiius leisiantis nustatyti, kok vaik laikyti nelankaniu. Ligšiolinje iškritimo, mokyklos nelankymo terminologijoje tai nebuvo konkretizuota. Vis dlto, išlieka trkumai, kurie leidžia kelti hipotez, kad ir ši nauja tvarka neleis visiškai nustatyti mokyklos nelankymo mast. Pastebtos silpnos naujos apskaitos tvarkos puss: Apskaita vl susiejama su vaiko amžiumi, o ne su pagrindini kvalifikacij gijimu. Negalima bus nustatyti vis vaik, kuriems reikt pagalbos arba sužinoti, kodl ir koks kiekis nebaigia pagrindinio išsilavinimo, kokioje pakopoje daugiausiai pasitraukia. Vaikai, turintys 16 m. ir daugiau, bet dl kurso kartojimo ar mokymosi pertraukos, besimokantys pagal pagrindinio išsilavinimo program apskait vl nepateks. Ypa tai aktualu profesinms ir jaunimo mokykloms, kuriose dauguma mokini, besimokani pagal pagrindinio išsilavinimo programas, yra vyresni nei 16 m. Yra numatytas vieno mnesio be pateisinamos priežasties nesimokymo terminas, pagal kur vaikas jau turi bti trauktas kaip nesimokantis. Tai turt bent iš dalies atspindti nereguliariai mokykl lankani vaik skaii. Trksta konkrei mokyklos pareigojimo termin nusakymo, kada ir kokiu bdu jos turi apie tokius nereguliariai lankanius vaikus pranešti savivaldybi švietimo padaliniams. Naujoje tvarkoje detaliau nurodomos priežastys, traukiamos mokykloje patiriamos neskms, mokyklos konteksto veiksniai, kurie yra vieni svarbiausi mokyklos nelankymo kontekste. Taiau ir naujojoje tvarkoje nurodomos priežastys yra daugiau orientuojamos vaik ( jo problemas - socialines, psichologines, mokykloje patiriamas neskmes, priklausomybes ir nusikalstam), o ne situacij bei vaiko poreikius. Taigi, nors apskaitos tvarka ir patobulinta, taiau galima daryti prielaid, kad duomenys, kurie bt naudingi prevencins politikos formavimui ir toliau bus nepakankami. Kit šali anksti pasitraukiani iš švietimo sistemos asmen apskaitos tvarka Anksti paliekani (early school leavers, dropouts) registravimo sistema kitose šalyse (pvz.: Olandijoje, Airijoje, Italijoje) yra orientuota ne tiek amži kaip Lietuvoje, kiek pagrindini kvalifikacij gijim. Tokios registravimo sistemos esm yra ta, kad surašomi asmenys, negij pagrindini kompetencij ir stengiamasi padti jiems gržti švietimo sistem. 37

38 Pavyzdžiui, Olandijoje 85 kiekvienas vaikas ar jaunuolis iki 23 met, negijs pagrindini kompetencij 86, laikomas anksti pasitraukusiu iš švietimo sistemos. Ugdymo staigos turi informuoti savivaldybes apie asmenis iki 23 met, negijusius pagrindini kompetencij ir praleidusius mnes užsimim. Tokios registracijos tikslas yra ne tik vesti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistik, bet padti vaikams ir jaunuoliams gržti švietimo sistem. Registro metu nustatoma, kurie jaunuoliai bando sugržti švietimo sistem ir jie yra konsultuojami, nukreipiami, jiems sudaromos galimybs gržti. Apibendrinus galima teigti, kad vienas didžiausi trukdym veiksmingai ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikai yra amžiaus ribos fiksavimas iki 16 m. Toks požiris daugiau sietinas su kontrole, negu su švietimo tikslais. Pagrindinis dmesys turt bti skiriamas ne amžiui, o pagrindini gdži, kvalifikacijos gijimui. Toki gdži gijimo kriterijus sietinas su pagrindinio išsilavinimo gijimu, pasirengimu integruotis darbo rink ir visuomen. Požiris, kad statistika neturt apsiriboti informacijos apie vaikus iki 16 met rinkimu, nebtinai yra sietinas su privalomojo mokymosi iki 18 met vedimu. Renkant statistik apie vyresnius nei 16 m. iš švietimo sistemos pasitraukianius asmenis, bt pagilintas išsilavinimo mast ir pasitraukimo priežasi suvokimas. Tokia praktika bt naudinga dl keleto priežasi. Vis pirma, galima bt išsiaiškinti šalinimo iš mokykl situacij: ar taikomos tokios priemons kaip šalinimas asmenims, kuriems yra daugiau nei 16 met ir jie nra gij net pagrindinio išsilavinimo. Taip pat bt galima padti užtikrinti, jog kuo daugiau asmen gyt pagrindin išsilavinim. Amžiaus rib išpltimas neturt bti sietinas su išaugania kontrole, kai privalomas mokymasis išpleiamas iki 18 met. Pagrindinis dmesys turt bti ne tiek kontrolei, kiek pagalbos teikimui ir asmen poreiki tenkinimui, jog kuo didesniam kiekiui asmen bt padta gyti išsilavinim, svarb tolesnms j mokymosi ir sidarbinimo bei gyvenimo kokybs perspektyvoms. 85 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 59 psl., prieiga per internet: %20ES%20Fulham%20Road%22 86 Pagrindins kompetencijos ES politikoje yra aptariami Europos Bendrij Komisijos pateiktame pasilyme Europos parlamento ir tarybos rekomendacija dl bendrj vis gyvenim trunkanio mokymosi gebjim. Pagrindins kompetencijos dar apibržiamos kaip bendrieji gebjimai tai asmenin pasitenkinim, socialin integracij, aktyv pilietiškum ir užimtum skatinantys gebjimai. Bendrj gebjim samprata yra sietina ir su galimybe mokytis vis gyvenim, suaugusij švietimu. Tai, kad iki 16 met vaikas buvo išlaikytas mokykloje dar nereiškia, jog jis gijo pagrindines kompetencijas. Mintame pasilyme pateikiamuose vis gyvenim trunkanio mokymosi gebjim metmenyse nurodomi šie pagrindiniai gebjimai: Bendravimas gimtja kalba; bendravimas užsienio kalbomis; matematiniai gebjimai ir pagrindiniai gebjimai mokslo ir technologij srityse; skaitmeninis raštingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkultriniai, socialiniai ir pilietiniai gebjimai; verslumas ir kultrin išraiška. 38

39 3. VALSTYBS POLITIKOS ANKSTYVOJO IŠKRITIMO IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS SRITYJE Šioje dalyje aptariamos aktualiausios valstybs politikos, turinios tiesiogins ar netiesiogins takos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemai sprsti. Pagrindins politikos susijusios su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija yra švietimo ir socialins apsaugos politikos, nes kaip tik j numatom priemoni kompleksas gali užtikrinti prevencijos veiksmingumo ir teisingumo princip gyvendinim. Pirmiausia nagrinjamos svarbiausios ES politikos, kuri pagrindiniai principai yra perkeliami valstybi nari nacionalines politikas. Toliau pristatomos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos požiriu reikšmingiausios Lietuvos valstybs strategijos, programos bei gairs Aktualiausios ES lygmens politikos 2004 m. gegužs 1 d. Lietuvai tapus ES nare, tam tikros ES politikos tiesiogiai veikia su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem spendimu susijusius Lietuvos švietimo ir socialins apsaugos politik pokyius bei priemoni pasirinkim. Pagrindiniai ES švietimo ir socialins politikos principai yra nusakyti Europos Tarybos 2000 met Lisabonos susitikime suformuluotoje Lisabonos strategijoje. Ši strategija yra nukreipta ES tolesnio vystymosi tikslus iki 2010 met padaryti Europos Sjung konkurencingiausia ir dinamiškiausia žini ekonomika pasaulyje, galinia išlaikyti tvar ekonomikos augim, sukurti daugiau ir geresni darbo viet ir pasiekti didesn socialin sanglaud 87. Atliekant pustos Lisabonos strategijos vertinim, 2004 m. kovo d. Europos Vadov Taryba nutar atnaujinti Lisabonos strategij ekonominje, socialinje ir aplinkos apsaugos srityse, atsižvelgiant tai, kad pažangos buvo pasiekta tik iš dalies. Tarp priežasi atnaujinti Lisabonos strategij minima: nauji išškiai, susijusi su ltu demografiniu augimu ir visuomens senjimu; sudtingos ekonomins slygos ir visuotin konkurencija, šali nari politikos koordinavimo sunkumai, susikertantys prioritetai. Todl 2005 metais Europos Bendrij Komisija paskelb Atnaujint Lisabonos strategij88. Atnaujintoje Lisabonos strategijoje sukonkretinami tikslai ir priemons tam, kad Europos veiksmai bt tikslingesni, bt sutelkta parama pokyiams bei supaprastintas Lisabonos strategijos gyvendinimo valdymas prieiga: raport/lt/2005/rg57.htm; prieiga:

40 Su švietimu ir socialine apsauga labiausiai yra susijs Atnaujintos Lisabonos strategijos 3 darbo viet užtikrinimo uždavinys, kuris apima šiuos aspektus: darbinti daugiau žmoni ir modernizuoti socialins apsaugos sistemas; Gerinti darbuotoj ir moni galimybes prisitaikyti bei didinti darbo rink lankstum; Daugiau investuoti žmogiškj kapital, skatinant geresn išsilavinim ir kvalifikacijas. Šioje strategijoje išskirtinis dmesys skiriamas jauniems žmonms, kaip Europos ateiiai. Strategijoje yra reikalaujama, kad silomos reformos suteikt jiems pirm galimyb gyvenime ir sudaryt slygas reikiamoms kvalifikacijoms, kuri prireiks gyvenime, sigyti 89, kadangi tarp Europos jaunimo vis dar didelis struktrinis nedarbas ir dideli mokslo nebaigusi jaun žmoni skaiiai. Tokie reikalavimai Atnaujintoje Lisabonos strategijoje yra inspiruoti Europos jaunimo pakto 90, kuriame pagrindinis dmesys skiriamas jaunimo kvalifikacij užtikrinimui ir nedarbo sumažinimui. Europos jaunimo pakto akcentai švietimo ir socialins apsaugos politik atžvilgiu: Skatinti sudaryti bendr pagrindini gdži baz; Užtikrinti, kad jaunimo žinios atitikt žiniomis paremtos ekonomikos poreikius; Dti pastangas sprendžiant mokyklos nebaigimo problem; Stengtis padidinti jaunimo užimtum; Teikti pirmenyb pažeidžiamiausio jaunimo, ypa skurstanio, padties pagerinimui ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama išvengti mokymo neskmi. Nacionaliniame lygmenyje atnaujinta Lisabonos strategija (o kartu ir Europos užimtumo strategija) nuo 2005 met gyvendinama Nacionalini reform program pagrindu. Kiekviena išsipltusios Europos šalis turjo parengti savo trej met trukms nacionalin Lisabonos strategij ir numatyti prioritetus, atsižvelgdama šalies specifik. Po pirmojo 3 met laikotarpio planai bus peržirimi ir atnaujinami. Siekiant užtikrinti Lisabonos strategijos gyvendinimo darn bei gerosios patirties permim iš šali, nacionalins reform programos rengiamos Europos komisijos paruošto integruotj ekonomikos augimo ir darbo viet krimo gairi m. paketo bei pasilytos struktros (angl. Common Outline) pagrindu. Taiau yra pabržiama, kad nacionalins reform programos turi remtis konkreios šalies poreikiais, esama situacija bei nacionaliniais prioritetais Lisabonos strategijos srityse. Integruotose ekonomikos augimo ir darbo viet krimo gairse m. pasilytoji struktra susideda iš 3 dali: 89 prieiga prieiga

41 1. Makroekonomini prioritet; 2. Makroekonomini prioritet; 3. Užimtumo didinimo prioritet. Treioji, su jaunimu labiau susijusi, struktros dalis Užimtumo didinimo prioritetai pakeit anksiau rengtus Nacionalinius veiksm planus (angl. NAP Employment) bei sustiprino Lisabonos strategijoje dmes užimtumo didinimo svarbai. Ši užimtumo didinimo prioritet gyvendinimui buvo sukurtos Integruotos užimtumo gairs 91, kurios atspinddamos Lisabonos dienotvark, skatina valstybes nares siekti trij svarbiausi ir tarpusavyje susijusi tiksl: visiško užimtumo, darbo kokybs ir našumo, socialins sanglaudos ir traukimo. Taip pat nurodoma, kad siekiant ši tiksl, lygios galimybs ir lyi lygyb yra btini. Gair Nr. 23: Išplsti ir padidinti investicijas žmoniškj kapital. Šioje gairje atkreipiamas dmesys tai, kad daugeliui žmoni nepavyksta patekti darbo rink arba joje išsilaikyti dl gdži stokos arba dl gdži ir darbo rinkos neatitikties. ia taip pat akcentuojamos jaunimo problemos, pabržiama aukštesni išsilavinimo lygi bei btin svarbiausij gebjim (laikantis Europos jaunimo pakto) gijimo svarba: sukuriant imli švietimo ir mokymo politik bei imantis veiksm siekiant žymiai palengvinti galimyb gauti pagrindin, profesin, vidurin ir aukštj išsilavinim, skaitant gamybin praktik ir verslumo mokym; žymiai sumažinti nebaigusij vidurins mokyklos skaii; sukuriant mokyklose, monse, valdžios institucijose ir namuose visiems prieinamo mokymosi vis gyvenim strategijas, skaitant atitinkamas paskatas ir išlaid pasidalijimo mechanizmus, siekiant skatinti nepertraukiam dirbanij, ypa žemos kvalifikacijos, dalyvavim tstiniame mokymesi ir darbo vietoje organizuojamame mokyme. Gair Nr.24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems gebjim reikalavimams. Šioje gairje kreipiamas dmesys švietimo sistemos prieinamum, pasiekiamum ir gebjim reaguoti kintanius poreikius didinant ir užtikrinant švietimo ir mokymo patrauklum, atvirum ir kokybs standartus, pleiant švietimo ir mokymosi galimybi pasil, užtikrinant lanksius mokymosi modelius bei gerinant veiksming kvalifikacij pripažinim ir neformalaus bei savarankiško mokymosi teisinim. Integruotos užimtumo gairs ( m.) yra papildytos su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tikslais: 91 prieiga

42 Siekti, kad iki 2010 m. ES vidutiniškai bt ne daugiau kaip 10 proc. nubyrani ir anksti mokykl paliekani jaunuoli; Iki 2010 m. mažiausiai 85 proc. 22 mei Europos Sjungoje turt bti gij aukštesn vidurin išsilavinim Prevencijos politikos požiriu aktualiausios Lietuvos valstybs strategijos ir programos Lietuvos Nacionalins Lisabonos strategijos gyvendinimo programa Lietuvoje tokia Nacionalin Lisabonos strategijos gyvendinimo programa patvirtinta 2005 met lapkriio 22 dien 92. Ši programa bus realizuota met valstybs biudžeto ir ES struktrins paramos Lietuvai lšomis, tiek dabartinje, tiek ir bsimoje finansinje perspektyvoje m. Kaip ir Atnaujintoje Lisabonos strategijoje su švietimo ir socialins politikos tikslais ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu yra susijs Lietuvos Nacionalins Lisabonos strategijos gyvendinimo programos užimtumo prioritetas, apjungiantis tiek užimtumo, tiek švietimo ir socialins apsaugos priemones. Šios politikos tikslas mažinti struktrin nedarb daugiau investuojant žmones (atitinka gaires Nr. 23, 24): 1. Restruktrizuoti švietimo, pasibaigus privalomajam mokymui, sistem; 2. Pltoti pagalb mokiniams ir mokytojams; 3. Didinti mokytoj ir dstytoj kompetencij. Programoje iškelti uždaviniai, skirti gyvendinti tikslams, yra siauresni, nei rekomenduojama Atnaujintoje Lisabonos strategijoje. Ypa tai svarbu 3-jo tikslo atžvilgiu, nes yra deklaruojamas siekis restruktrizuoti t švietimo sistemos dal, kuri prasideda tik pasibaigus privalomajam mokymui. Privalomas mokymas Lietuvoje pagal Švietimo statym yra reglamentuotas susietai su jaunuoli amžiumi - iki 16 m. Kaip jau aptarta ankstesnse dalyse, šis amžiaus apribojimas yra perkeliamas ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik ir iškritusij apskait. Tai sumažina galimybes užtikrinti veiksmingumo ir teisingumo principus ankstyvojo pasitraukimo prevencijoje. Šiuo atžvilgiu ir naujausiame Lietuvos strateginiame dokumente nra laikomasi Atnaujintos Lisabonos strategijos iškelto uždavinio palengvinti galimyb gauti pagrindin, profesin, vidurin ir aukštj išsilavinim, skaitant gamybin praktik ir verslumo mokym. Šalia iškelt tiksl ir uždavini Nacionalinje Lisabonos strategijos gyvendinimo programoje yra pateikiamos šio strateginio dokumento ssajos (priemonse yra pabržiamas poreikis

43 gyvendinti kitas strategijas ir programas) su kitais Lietuvos strateginiais dokumentais ir juose suformuluotomis priemonmis. Šie strateginiai dokumentai yra Lietuvos Respublikos met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plano gyvendinimo m. priemons, Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategijoje ir jos gyvendinimo veiksm planas. Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategija 2004 Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategijoje ir jos gyvendinimo veiksm plane, patvirtintuose 2004 m., yra orientuojamasi ES politikos prioritetus. Šioje strategijoje pabržiama, kad nyksta nekvalifikuoti arba mažai kvalifikuoti darbai, dl spartaus žini ekonomikos vystymosi tampa visiškai nebemanoma jauniems žmonms iki 25 met gyti gebjim ir kvalifikacij rinkin visam gyvenimui. Todl turi keistis požiris švietim - žini perteikimo akcentavim turt keisti mokymosi, sprendimo primimo gdži lavinimas. Atkreipiamas dmesys tai, kad svarbu švietimo metodologijoje remtis ne mokymu, bet mokymosi gebjim ugdymu. Mokymo turinys turi bti mažiau akademiškas, daugiau orientuotas kompetencij ugdym. Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategijoje ir jos gyvendinimo veiksm plane išdstyta nuostata, jog btina didinti mokymosi poreik ir plsti pasil tiems, kurie iš švietimo sistemos gavo mažiausiai. Mokymasis turi tapti prieinamesnis. Turi bti sudarytos galimybs visiems gyti kokybišk išsilavinim. Tuo tarpu ankstyvojo pasitraukimo prevencijos politikoje formuluojama nuostata, kad turi bti sudarytos slygos antrojo šanso galimybs asmenims iki 16 m., kurie negijo pagrindinio išsilavinimo. Taigi, šioje strategijoje antrojo šanso galimybs taip pat yra numatomos tik asmenims iki 16 m. Tokia prevencins politikos nuostata sudaro prielaid, jog 17 m. sulauk jaunuoliai nebra reikšmingi prevencins politikos objektai, kad jiems nra skirta antrojo šanso galimyb. Toks antrojo šanso pririšimas prie 16 m. yra gana dirbtinis ir neatliepia ES politikos, skirtos visai jaunimo grupei iki 25 m. Valstybin švietimo strategija m. Valstybins švietimo strategijos m., patvirtintos 2003 m., nuostatose teigiama, kad atsižvelgiant visuomenei tenkanius dabarties išškius ir Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje apibržtus žini visuomens, saugios visuomens ir konkurencingos ekonomikos prioritetus, švietimui tenka ši misija: padti asmeniui suvokti šiuolaikin pasaul, gyti kultrin bei socialin kompetencij, bti savarankiškam, veikliam ir atsakingam, trokštaniam ir gebaniam nuolat mokytis, kurti savo ir bendruomens gyvenim; padti asmeniui gyti profesin kvalifikacij, atitinkani šiuolaikin technologij, kultros ir asmenini gebjim lyg, sudaryti slygas mokytis vis gyvenim nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujos kompetencijos ir kvalifikacijos, kuri reikia jo profesinei karjerai. 43

44 Šioje strategijoje pateikiamos gyvendinimo priemons numato švietimo decentralizacij, finansavimo užtikrinim, mokykl kaip mokymosi bendruomeni savarankiškumo išpltim, atsakomyb už ugdymo kokyb, formalaus ir neformalaus švietimo jungim, rizikos vaikams skirtos pedagogins ir socialins programos, ir daug kit priemoni, atitinkani progresyviausius švietimo politikos principus. tvirtinama nuostata, kad švietimo politika turi buti koordinuojama kartu su kitomis valstybs politikos sritimis, pavyzdžiui, teigiama, kad pinigin parama šeimai turi bti siejama su tv pareiga rpintis savo vaik ugdymu. Dauguma šioje strategijoje numatyt priemoni, jei bt gyvendintos, reikšmingai prisidt prie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos ir padt pasiekti vien pagrindini strategijos siekini, kad ne mažiau kaip 95 proc. vaik gyt pagrindin išsilavinim ir ne mažiau kaip 95 proc. vaik, gijusi pagrindin išsilavinim, mokytsi toliau ir gyt vidurin išsilavinim arba vidurin išsilavinim ir darbo rinkoje paklausi profesin kvalifikacij. LR Švietimo statymas (2003 m. redakcija) Naujojoje Švietimo statymo redakcijoje, patvirtintoje 2003 m., siekiama tvirtinti Valstybins švietimo strategijos ir Mokymosi vis gyvenim strategijos nuostatas. Taiau kai kurios švietimo politikos veiksmingum apribojanios nuostatos išlieka. Pavyzdžiui, šiame statyme tvirtinamos privalomo mokymosi amžiaus ribos nuo 7 met (arba nuo 6 met, jei tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai) iki 16 met. Tarptautini tyrim rezultatai leidžia daryti prielaid, kad vienas iš mokymosi skms ir ankstyvojo pasitraukimo prevencijos veiksni yra ankstyva mokymosi starto pradžia. Todl tokia vlyva vaik ugdymo pradžia Lietuvoje gali turti neigiam tak j mokymosi skmei ir ankstyvojo pasitraukimo prevencijai. Kaip alternatyva mokykloms ankstyvajame ugdyme yra pateikiamas ikimokyklinis ugdymas, taiau šio ugdymo paslaugos nra prieinamos visiems pageidaujantiems. Ypa trksta ir mažja 93 ikimokyklinio ugdymo paslaug kaimo vietovse, kur vaikams iš skurdžios socialins aplinkos ypa bt tikslinga anksiau pradti ugdyti mokymosi, atsakomybs ir kit mokykloje adaptuotis reikaling gdži. Be to, nra pakankama ikimokyklinio ugdymo kokyb. Tokiu bdu nra užtikrinamas ankstyvojo ugdymo principas, ypa svarbus socialiai pažeidžiam vaik atžvilgiu. Tai sumažina tiek šios politikos veiksmingum, tiek teisingum. Šiame statyme taip pat yra nustatoma vyriausybs ir savivaldybi atsakomyb už mokyklos nelankani vaik masto, ugdymosi poreiki nustatym. Tuo tarpu mokyklos privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, švietimo program vykdym. Šiuo atveju, mokyklos turi mažiau pareigojim ankstyvojo pasitraukimo prevencijos atžvilgiu, nors kaip tik jos tiesiogiai susiduria su šia problema ir gali geriausiai nustatyti ugdymosi poreikius. Tokiu bdu, šiame 93 Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategija, 2004, psl

45 statyme, mokykloms suteikiama mažiau atsakomybs, bet kartu mažiau autonomijos nustatyti mokymo program turin ir mokymo metodus. Tai, pagal užsienio šali tyrimus, sumažina švietimo politikos, taip pat ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos veiksmingum. Lietuvos Respublikos met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm planas 2004 metais Lietuva pareng savo m. Nacionalin kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plan, remdamasi ES Nicos bendraisiais kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslais 94 : 1) palengvinti visiems susirasti darb ir naudotis ištekliais, teismis, prekmis ir paslaugomis (ypa socialine apsauga, bstu ir pagrindinmis paslaugomis, sveikatos priežira, švietimu, teisingumu, kultra, sportu ir laisvalaikiu); 2) užkirsti keli socialins atskirties pavojui (ypa užtikrinti siskolinimo, atskirties nuo mokyklos ir benamysts prevencij); 3) padti labiausiai pažeidžiamiems (ypa vaikams ir tiems žmonms, kurie patiria specifines integracijos problemas); 4) mobilizuoti visas su tuo susijusias institucijas (viešj administracij, verslo atstovus, socialinius partnerius, NVO, socialini paslaug tiekjus, visus pilieius ir paius patirianius skurd žmones). Kaip matyti šiuose tiksluose yra ypa pabržiama, jog labai svarbu kovoti su mokyklos nebaigimo tendencijomis ir panaikinti jaun žmoni socialin atskirt, padedant sidarbinti ir naudotis visomis paslaugomis, tarp j švietimo). Kaip ir Lisabonos strategijoje yra akcentuojama užimtumo ir švietimo svarba kovojant su socialine atskirtimi. Nacionaliniame veiksm plane Lietuva vardina savo sipareigojimus imtis visapusišk vairias sritis (užimtum, švietim, sveikatos apsaug, socialin apsaug ir kt.) apimani veiksm silpniausi gyventoj grupi padiai pagerinti, j galimybms padidinti bei j skurdui ir socialinei atskiriai sumažinti. Vienas svarbiausi Europos Sjungos socialins traukties politikos prioritet yra minimas švietimui ir profesiniam mokymui nepalanki slyg šalinimas. Labiausiai pabržiama: Ankstyvo pasitraukimo iš oficialios švietimo ir profesinio mokymo sistemos prevencija; Švietimo ir profesinio mokymo prieinamumo socialiai nepalanki slyg paveiktoms grupms didinimas ir j integravimas bendro aprpinimo sistem; Nuolatinio mokymosi visiems skatinimas; Btinyb daugiau ir veiksmingiau investuoti žmogiškj kapital

46 Formuluojant juos remiamasi dviem pagrindinm nuostatom: 1. Kuriant socialins aprpties visuomen turi bti užtikrinamos vienodos galimybs visiems. Socialinio teisingumo bus siekiama visose srityse atveriant daugiau galimybi kiekvienam naudotis šalies ekonominiais ir kultriniais pasiekimais, sudarant slygas saugoti ir stiprinti sveikat, mokytis, tobulti ir dirbti. Bus vadovaujamasi nuostata, kad kiekvieno asmens traukimas ekonomines, socialines bei kultrines veiklas kartu yra ir visos viešosios politikos tikslas, ir priemon, kuri padidina visuomens išteklius šiam tikslui pasiekti. Šiandienos išlaidos atskirties mažinimui yra investicija ilgalaik gerovs augim. 2. Planuojant ir gyvendinant visas kovos su socialine atskirtimi priemones turi bti laikomasi lyi lygybs principo. Lietuvos Respublikos met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plano gyvendinimo m. priemonse, patvirtintose 2005 m., numatyta imtis priemoni, kurios padt koordinuoti veiksmus ir politik, skirt kovai su skurdu aktyvinti ir socialinei atskiriai mažinti. Vienas reikšmingiausi ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu Nacionalinio veiksm plano ilgalaiki tiksl yra socialini paslaug pltojimas ir j prieinamumo didinimas. Juo siekiama išpltoti pažangias, ypa nestacionarias, socialini paslaug teikimo formas, užtikrinti paslaug kokyb, pagalbos tstinum ir visapusiškum. Taip pat siekiama, kad socialins paslaugos pagal poreikius vienodai bt prieinamos visoms socialinms grupms, t.y. moterims, vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, kurie patiria smurt šeimoje, taip pat rizikos grupms (narkomanams, alkoholikams, buvusiems kaliniams, prekybos žmonmis aukoms ir kt.). Pabržiama, kad socialins paslaugos turi bti teikiamos kompleksiškai, neatsiejant asmens nuo šeimos ir derinant socialines paslaugas su pinigine socialine parama bei kitomis socialins apsaugos formomis, sveikatos priežiros, švietimo sistemos paslaugomis. Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialins apsaugos ir socialins aprpties strategijas ( ) Lietuvos Respublikos Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plano gyvendinimas numatytas iki 2006 m. Šiuo metu yra rengiamas Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialins apsaugos ir socialins aprpties strategijas, kuriame yra suformuluojami pagrindiniai kovos su skurdu ir socialine atskirtimi principai m. laikotarpiui. Nacionaliniame pranešimas apie Lietuvos socialins apsaugos ir socialins aprpties strategijas ( ) numatyta, kad socialin politika, susijusi su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, bus atnaujinama taip, kad: bt beslygiškai užtikrinamos pagrindins vaik ir jaunimo teiss visaveriam gyvenimui ir kokybiškam išsimokslinimui; 46

47 bt sudaryta kuo daugiau galimybi socialin atskirt patekusiems asmenims gržti visavert gyvenim; bt nuosekliai ir sistemingai sprendžiamos lyi lygybs problemos visose srityse, užtikrinant tiek kiekybinius, tiek kokybinius moter ir vyr padties pokyius. Šiame pranešime taip pat yra tiesiogiai vardinama ankstyvojo pasitraukimo problema ir pateikiamos dvi pagrindins naujojo etapo mokyklos nelankymo prevencins priemons: 1. Paruošti kompleksin, plat priemoni spektr apimani, Mokyklos nelankani vaik susigržinimo mokyklas program, kuri leist užtikrinti, kad asmen, gijusi bent vidurin išsilavinim, dalis sudaryt nors 90 proc. vis to amžiaus jaunuoli. 2. Vykdyti Vaik ir jaunimo socializacijos program 95. š dokument (kaip ir Švietimo strategij) jau yra traukiama ES nuostata užtikrinti ne tik pagrindinio, bet ir vidurinio išsilavinimo gijim. Taiau šiame pranešime nra numatyta, kokiomis priemonmis bus to siekiama ir kokius teisinius pakeitimus yra btina atlikti kituose svarbiausiuose LR teisiniuose aktuose. Visgi, toks principas atveria didesnes galimybes veiksmingiau sprsti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas. Vaik ir jaunimo socializacijos programa Vaik ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta 2004 m., numatyta iki 2014 m. Jos paskirtis užtikrinti vaik ir jaunimo iki 18 m. gerov, socialins partnerysts pagrindu kuriant ir gyvendinant kryptingas užimtumo, prevencijos ir edukacines programas (strategijas), slygojanias skming vaik ir jaunimo socializacij, ugdanias j kultrin brand, pilietiškum, socialinius gdžius, saviraišk, gebjimus ir polinkius, padedanias sudaryti geresnes socialines ir edukacines ugdymosi slygas. Šios programos prioritetai, tikslai ir uždaviniai yra nukreipti socialinio ugdymo gerinim šeimoje ir švietimo staigose, socialini, edukacini ir teisini kompetencij didinim, socialins, pedagogins, psichologins ir kitos pagalbos užtikrinim, saugios ir sveikos ugdymo aplinkos krim, specialist rengim ir j kvalifikacijos tobulinim, bendruomens traukim problem sprendim. Atskiras dmesys yra skiriamas vaik ir jaunimo neformaliojo švietimo teisins normins bazs ir finansavimo sukrimui. Šiems tikslams pasiekti yra numatytos gyvendinimo priemons, kurios turt gerokai palengvinti ir ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencij. Visgi, kai kuriems uždaviniams vykdyti yra numatytos tik jau esamos, bet nepakankamos, priemons

48 Pavyzdžiui, vienam iš svarbiausi ankstyvojo pasitraukimo prevencijos atžvilgiu uždaviniui pltoti aktyvi socialin param socialin atskirt patiriantiems vaikams, sudaryti jiems socialins integracijos visuomenje galimybes - yra numatomos priemons tik tobulinti mokini nemokamo maitinimo organizavim bei aprpinim btiniausiomis ugdymo priemonmis prasidedant naujiems mokslo metams. Vaik sugržinimo mokyklas gairs 96 Pagal Vaik ir jaunimo socializacijos program yra parengtos ir 2005 m. patvirtintos Vaik sugržinimo mokyklas gairs. Šios gairs šiuo metu yra svarbiausias ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politinis dokumentas. Taiau suformuluotas gairi tikslas kurti vaik sugržinimo mokyklas sistem, mažinant nesimokani pagal privalomojo švietimo programas vaik skaii taip pat susiaurina ankstyvojo pasitraukimo prevencijos taikym tik vaikams iki 16 m. Nekritiškas yra ir situacijos analizje pateikiamas mokyklos nelankani vaik skaiiaus, kuris pateikiamas pagal 1997 m. apskaitos tvark surinktus duomenis, jau kritikuotos mažjimo tendencijos pristatymas. Nepaisant ši apribojim, kuri žala jau buvo pabržiama ankstesnse studijos dalyse, šiose gairse yra tvirtinami labai svarbs ankstyvojo pasitraukimo principai. Esminis principas yra tas, kad mokyklos nelankymas yra kompleksinis, daugiaveiksmis reiškinys, reikalaujantis skirting žinyb ir kvalifikacij specialist kompetencijos ir bendro požirio. Be to, nusakomos ne su vien nelankaniu mokyklos asmens sutrikimais susijusios nelankymo priežastys, bet ir nepatenkinam socialini-ekonomini slyg, laiku nesuteiktos pedagogins, psichologins pagalbos, nepakankamos pedagog kompetencijos dirbti su nesimokaniais, praleidinjaniais pamokas mokiniais, toki vaik poreiki nežinojimo, netinkam nuostat ir požirio tokius vaikus priežastys. Gairi gyvendinimo pagrindins kryptys apima: Valstybs ir savivaldybi institucij, staig, asociacij, nevyriausybini organizacij bei visuomens bendradarbiavimo skatinim; Tv atsakomybs už privalom savo vaik mokymsi didinim derinant materialin param su socialinmis paslaugomis šeimai; Ugdymo form ir metod vairovs skatinimas vairi ugdymo poreiki turintiems vaikams, pritaikant mokymosi aplink; Pagalbos teikim vaikams ir šeimos koordinavim ir pagalbos prieinamumo didinimas; Žmogiškj ištekli darbui su rizikos grups, speciali ugdimosi poreiki turiniais vaikais telkimas ir specialist kompetencij tobulinimas. 96 Vaik sugržinimo mokyklas gairs, patvirtintos LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 14 d. sakymu Nr. ISAK

49 Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje formuojama ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos politika, ypa m. priimti strateginiai dokumentai, yra grindžiama progresyviais prevencijos politikos principais, nustatytais tarptautini tyrim ir daugeliu atveju atitinka antrojoje studijos dalyje pristatyto Intervencijos modelio nuostatas. Pagrindinis trkumas, mažinantis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos veiksmingum, yra daugelio prevencijos priemoni taikymo apribojimas privalomojo mokymosi laikotarpiui vaikams iki 16 m. Tai nereiškia, kad turt bti pratsiamas mokymasis iki 18 met, taiau tai neturt bti trukdžiu registruoti ir rinkti duomenis apie pasitraukusius iš švietimo sistemos vyresnius jaunuolius ir jaunuoles bei taikyti j atžvilgiu prevencines priemones. Toks gana dirbtinis prevencijos taikymo apribojimas mažina prevencins politikos veiksmingum bei teisingum. 49

50 4. ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS PREVENCIJOS AGENTAI Tam, kad ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija bt veiksminga, svarbu pripažinti ssaj, susietumo tarp prevencini program, platesnio bendruomens tinklo, pagalb teikiani institucij, mokykl ir tv svarb. Svarbiausias vaidmuo deleguojamas mokyklai, taiau prevencinje politikoje (teiss aktuose) numatomas bendradarbiavimas tarp suinteresuot šali. Daroma prielaida, kad n viena suinteresuot institucij neturi vis resurs mokyklos nelankymo problem sprendimui, turt bti tarpžinybin, tarpinstitucin prieiga. 97 Tam btina užtikrinti aukšt politikos gyvendinimo koordinavimo laipsn. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema yra kompleksin, todl apima daug prevencin politik gyvendinani institucij. Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento specialists Aušros Biritiens, už prevencij atsakingos institucijos apima tris pavaldumo lygius: Mokyklos; Savivaldyb, kurioje vaikas gyvena; Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už politikos formavim (programos, apskaitos tvarkos). Šioje studijoje labiau orientuojamasi prevencij gyvendinanias institucijas - prevencijos agentus. 6 paveiksle yra pateikta ši agent tarpusavio ssaj schema. Dalis institucij yra daugiau susijusios su švietimo sistema bendrojo lavinimo mokyklos, jaunimo mokyklos, profesins mokyklos, specialiosios mokyklos, dalis neformaliojo švietimo staig ir panašiai. Kitos institucijos yra susijusios su sveikatos apsaugos sistema darbui su specialij poreiki ir žaling priklausomybi turinia rizikos grupe, teistvarkos sistema darbui su teistvarkos pažeidimais charakterizuojama rizikos grupe ir socialins apsaugos sistema darbui su socialins rizikos šeimomis bei socialiai pažeidžiama rizikos grupe. Tokiu bdu schemoje siekiama atspindti vis tinkl tarpusavyje susijusi institucij, kurios yra atsakingos už ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencins politikos gyvendinim. Kadangi tiriama problema susijusi su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos, schemoje užfiksuoti prevencijos agentai ir j tarpusavio ssajos nuo vaiko patekimo švietimo sistem momento 97 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 58 psl., prieiga per internet: %20ES%20Fulham%20Road%22 50

51 - nuo bendrojo lavinimo mokyklos pirmosios klass. Šiame tyrime atsiribojama nuo toki svarbi ankstyvos prevencijos agent kaip ikimokyklins staigos, kurios yra labai svarbios ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos kontekste. Pasak ekspert, ankstyviausias prevencijos etapas turi prasidti prieš vaikui patenkant mokyklas. Taip pat schemoje atsiribojama nuo specifini atvej, kai vaikai išvis nepatenka švietimo sistem. Tai nereiškia, kad j atžvilgiu neturi bti imtasi atitinkam priemoni, taiau jos yra kiek kitokio pobdžio nei ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencins priemons. Taip pat yra netrauktas toks prevencins politikos gyvendinimo agentas kaip šeima. Jos indlis yra svarbus visais prevencijos etapais, ir ssajos, idealiu atveju, turt bti su visais kitais prevencijos agentais. Netraukiamos strategij formuojanios institucijos kaip Švietimo ir mokslo ministerija bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. 51

52 52