Augim, užimtum ir konkurencingum lemiantys veiksniai

Transcription

1 teritorijose, kur eikvojami gamtiniai ištekliai, ypa d l žem s kio, taip pat d l kasybos ir panašios veiklos. Šios teritorijos yra tolygiai pasiskirst visoje ES, ta iau ypa susitelk tam tikrose vietose (1.7 žem lapis). Šiose teritorijose b tina sutvarkyti aplink ir užkirsti keli bet kokiai tolesnei žalai. Ta iau ne mažiau svarbu apsaugoti aplink nuo bet kokio tolesnio žalojimo nat raliose gamtin se ar pusiau nat raliose gamtin se teritorijose, kurias vis labiau braunasi žmogaus veikla arba kurios yra apleidžiamos ir yra vis labiau ardomos arba j gamtiniai ištekliai n ra pakankamai saugomi. Tod l siekiant visoje ES užtikrinti subalansuot pl tr, šie uždaviniai turi b ti neatskiriama ekonomin s pl tros strategijos dalis. Augim, užimtum ir konkurencingum lemiantys veiksniai 2000 m. kov vykusio aukš iausio lygio susitikimo metu ES nusibr ž tiksl tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, sugeban ia užtikrinti subalansuot ir tvar ekonomikos augim, sukuriant daugiau ir geresnes darbo vietas, bei geresn socialin sanglaud. Taigi ES išk l tokius prioritetus: teikti pirmenyb inovacijoms ir mon ms, ypa užmezgant glaudesnius ryšius tarp tyrim institut ir pramon s moni, sudarant palankias s lygas tyrimams ir pl trai, gerinant pri jim prie finans ir skatinant nauj verslo moni k rim si; užtikrinti visapusišk užimtum, pabr žiant poreik išpl sti užimtumo galimybes, didinti produktyvum ir kokyb darbe bei skatinti mokym si vis gyvenim ; užtikrinti traukian i darbo rink, kurioje b t mažesnis nedarbo lygis ir mažesni socialiniai bei regioniniai skirtumai užimtumo prieinamumo poži riu; apjungti Europ, ypa gerinant integracij, taip pat transporto, telekomunikacij ir energetikos sistemas; saugoti aplink, ypa d l to, kad tai skatina inovacijas ir nauj technologij diegim, pvz., energetikos ir transporto sistemose. Europos sanglaudos politika labai prisideda prie ši tiksl gyvendinimo, ypa regionuose su neišnaudotu ekonominiu ir užimtumo potencialu, kur galima realizuoti taikant atitinkamas sanglaudos politikos priemones, taip prisidedant prie bendro ES ekonomikos augimo. Politikos poži riu, siekiant užtikrinti ilgalaik regionin pl tr, nacionaliniame lygyje turi b ti sudarytos palankios s lygos, pvz., augim, užimtum ir stabilum skatinanti makroekonomin aplinka bei mokes i ir reglamentavimo sistema, skatinanti versl ir darbo viet k rim. Regioniniame lygyje turi b ti patenkintos dvi s lyg grup s. Pirmoji yra tinkamo pagrindin s infrastrukt ros (t.y. efektyv s transporto, telekomunikacij ir energetikos tinklai, vandens tiekimo, aplinkosaugos sistemos ir kt.) finansavimo ir atitinkamos kvalifikacijos ir tinkamai apmokytos darbo j gos buvimas. Fizini ir žmogišk j ištekli stiprinimas, taip pat institucin s paramos priemoni tobulinimas ir administracin s strukt ros suk rimas yra ypa svarbu 1 Tikslo regionams ir valstyb ms kandidat ms, kuriose kol kas to labai tr ksta. Antros s lyg grup s, kuri yra tiesiogiai susijusi su žini ekonomikoje svarbiais regioninio konkurencingumo veiksniais, esm yra tai, kad aukštas prioritetas turi b ti teikiamas naujov ms, kad tur t b ti pla iai prieinamos ir efektyviai naudojamos informacijos ir komunikacijos technologijos, taip pat pl tra tur t b ti tvari aplinkosaugos poži riu. Ši s lyg grup daugiausiai susijusi su nematerialiais veiksniais, kurie yra labiau tiesiogiai susij su verslo konkurencingumu nei pirmoji grup. Be kit, jie apima regionin s ekonomikos sugeb jim kurti, skleisti bei naudoti 36 TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

2 žinias ir taip išlaikyti efektyvi regionin inovacij sistem, verslo kult r, skatinan i verslum ir bendradarbiavimo tinkl bei tam tikros veiklos sri i buvim. Šios dvi s lyg grup s yra tarpusavyje susij. Abi grup s turi b ti daugiau ar mažiau integruotos ilgalaik pl tros strategij su aiškiai apibr žtais ir suderintais tikslais bei politiniu sipareigojimu gyvendinimui remti. Tiksliai apibr žtas tikslas ir uždaviniai priklausys nuo išeities pozicijos, konkretaus regiono savybi, vyraujan i aplinkybi, pasirinkto pl tros kelio ir t.t. Žinoma, pl tros eigoje ir kei iantis aplinkyb ms šis tikslas ir uždaviniai keisis. Tod l vieno unikalaus s kmingos regionin s pl tros recepto n ra. Kiekvienas regionas, atsižvelgdamas savo ekonomines, socialines, kult ros ir institucines savybes, turi rasti tinkam savo pl tros politikos variant. Kalbant apie abi šias s lyg grupes, ekonominio rinkos neveiksmingumo atveju gali b ti pateisinamas visuomen s sikišimas. Tai akivaizdu žmogiškojo kapitalo arba transporto ir kitos infrastrukt ros atveju, kai investicijos turi socialin bei finansin poveik ir kai investuotoj d tos l šos ne visada atneša pelno (pvz., darbdaviai, investuojantys savo darbuotoj mokym ). Tas pat pasakytina apie technologines žinias ( knowhow ), prisidedan ias prie visuomen s gerov s k rimo, kadangi j pateikimo daugeliui vartotoj kaštai, palyginti su j k rimo kaštais, yra maži. Taigi, kadangi žini (nauj technologij ir pan.) k r jams tam tikr naujovi diegimas paprastai neatneša daug pelno, pastebima nepakankamo investavimo tendencija. Svarbus ES sanglaudos uždavinys b t pad ti regionams, ypa skurdesniems, konsoliduoti ir vystyti j ekonomin ir užimtumo potencial, atsižvelgiant j santykinius privalumus. Šiuo poži riu regioninio konkurencingumo vystymas priklauso nuo gamybos strukt ros modernizavimo ir diversifikavimo, užtikrinus pakankam fizin s infrastrukt ros ir žmogiškojo kapitalo finansavim. Tai taip pat reiškia žiniomis paremtos ekonomin s veiklos ir inovacij pl tros skatinim. Reikia pabr žti du paskutinius dalykus. Pirma, ypa svarbu vystyti region žmogiškojo kapitalo ir institucines bei administracines galimybes, kadangi nuo to priklauso parama verslui ir valstybin s bei priva ios partneryst s bei vis šios pl tros proceso dalyvi bendradarbiavimo pob dis ir mastas. Šis klausimas pla iau nagrin jamas toliau. Antra siekiant užtikrinti tvari pl tr, ne mažiau svarbu atsižvelgti poreik saugoti aplink. š reikalavim reikia atsižvelgti gyvendinant bet kokias tolesn s pl tros priemones, ypa investicij fizin infrastrukt r atveju, kai ypa didel prieštaravim tarp transporto tinkl finansavimo didinimo ir aplinkos apsaugos tikimyb. Toliau šioje ataskaitoje nagrin jami abiej ši s lyg grupi skirtumai padid jusioje ES. Transporto infrastrukt ra Efektyvi transporto sistema yra b tina regionin s ekonomin s pl tros s lyga, nors vien transporto sistemos patobulinimo nepakaks augimui užtikrinti, iš dalies d l to, kad geresnis susisiekimas su kitomis rinkomis pad s kit region gamintojams patenkinti vietin s rinkos paklaus. Pastar j dešimtmet krovininio ir keleivinio transporto lygis visoje ES15 labai išaugo: krovininis (vertinant tonomis kilometrui) beveik tre daliu, maždaug per pus daugiau nei BVP augimas, keleivinis (keleiviai kilometrui) maždaug 16%. Transporto srautai Vyraujanti keleivinio transporto priemon yra automobilis m. 78% vis kelioni (pagal bendr nuvažiuot kilometr skai i ) ES15 sudar kelion s automobiliu. Ta iau nors šis rodiklis lenkia 1970 m. 74% rodikl, jis yra daug žemesnis už 1990 m. rodikl, kaip ir važiavimo autobusais bei TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 37

3 tarpmiestiniais autobusais rodiklis, kuris nukrito iki mažiau nei 9% bendro kelioni rodiklio. Analogiškai padaug jo kelioni oro transportu, nors jos vis dar sudaro 6% viso keleivi kelioni skai- iaus. Kelion s geležinkelio transportu sudaro beveik toki pat dal, tik šiek daugiau nei 6% bendro kelioni skai iaus, nuo 1990 m. beveik nepakito, ta iau lyginant su 1970 m. daugiau nei 10% sumaž jo. Didel, 32% krovininio transporto (ne skaitant j ros) augim 1990-aisiais daugiausiai s lygojo keli transporto pl tra 38%. Dabar apie 75% bendro krovini kiekio vežama keliais, tik 14% vežama geležinkeliais; šis rodiklis tolydžiai krito nuo 30% 1970 metais iki 18% 1990 metais. Visose Sanglaudos šalyse keliais pervežama didesn preki dalis nei likusioje ES dalyje, šis rodiklis svyruoja nuo 85% Ispanijoje iki 98% Graikijoje (nors reik t pažym ti, kad Italijoje ir JK šie skai iai yra panaš s). Taip pat preki gabenimas keliais šiose šalyse kilo grei iau nei likusioje ES dalyje, iš dalies d l didesnio BVP augimo, taip pat, neži rint dideli strukt rini fond investuojam l š transporto tinkl, d l efektyvios alternatyvos nebuvimo. Kalbant apie valstybes kandidates, pereinamuoju laikotarpiu d l BVP maž jimo ir ekonomin s veiklos restrukt rizavimo, atsiskiriant nuo sunkiosios pramon s, Rumunijoje ir Bulgarijoje krovininis transporto apimtys labai nukrito, šiek tiek mažiau Slovakijoje ir Slov nijoje. Daugumoje kit šali, ypa Latvijoje ir Estijoje, šis rodiklis išaugo. Ta iau bendras valstyb se kandidat se pervežam krovini kiekis pagal BVP sudaro tik pus ES lygio m. valstyb se kandidat se beveik pus vis krovini buvo gabenama keli transportu, geležinkeliu transportu 38%, t. y. daug daugiau nei esamoje ES. Ta iau Bulgarijoje ir ekijos Respublikoje keliais pervežam preki dalis beveik siek ES vidurk, tuo tarpu Baltijos šalyse ir Slovakijoje jis sudar tik maždaug tre dal ar mažiau. Ta iau šis santykis spar iai kei iasi, nuo geležinkeli transporto pereinama prie keli transporto. Iš ties vos ketverius metus iki 2000 m. geležinkeliais ir keliais pervežam krovini santykis buvo panašus. Ar ilgai išliks tokia pad tis, priklausys ne tik nuo ekonominio augimo temp, bet ir nuo jo pob džio kiek padid s paslaug poreikis, palyginti su preki poreikiu bei efektyvaus alternatyvaus transporto (geležinkelio ar vandens transporto) buvimo. Panaši duomen apie keleivin transport valstyb se kandidat se n ra, nors apytikrius duomenis apie keli naudojimo augim galima gauti remiantis turim automobili skai iumi ir autobus skai iumi palyginti su gyventoj skai iumi m. automobili skai ius valstyb se kandidat se kartu pa mus palyginti su gyventoj skai iumi išaugo daugiau nei 20%, daugiau nei 50% Latvijoje bei Lietuvoje ir daugiau nei 30% Rumunijoje. Ta iau šis augimas tik šiek tiek lenk augim ES. Taigi 2000 m. turim automobili skai ius palyginti su gyventoj skai iumi sudar tik šiek tiek daugiau nei pus ES vidurkio; ženklus augimas prognozuojamas ateityje, kai padid s pajamos. Santyk tarp pajam vienam gyventojui ir nuosav automobili skai iaus lemia ir kiti veiksniai, pvz., visuomeninio transporto b kl ir atsiskaitymo modeliai. D l to Portugalijoje automobili parkas lenkia ES vidurk ir ypa spar iai did jo pastaraisiais metais. Italijoje šis rodiklis yra aukštesnis nei bet kur kitur ES, tuo tarpu Danijoje jis gerokai atsilieka nuo vidurkio ir yra panašus kaip ekijos Respublikoje. Taigi automobili naudojimo augim valstyb se kandidat se lems ne tik pajamos, bet ir politiniai sprendimai transporto sistemos pl tros poži riu. 38 TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

4 Canarias (E) Guadeloupe Martinique Réunion Guyane (F) Açores (P) Madeira 1.8 Greitkelių tankis, 2001 m. Indeksas, greitkelių km pagal teritorijos plotą ir gyventojų skaičių > 250 duomenų nėra ES15 = 100 LT, LV, EE: NUTS0 Šaltinis: Eurostat km Administracinių sienų asociacija EuroGeographics TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 39

5 Tinklai Keliai Lyginant vairi šali keli arba geležinkeli infrastrukt ros pl tr reik t atsižvelgti klasifikacijos metod skirtumus. Nors bendras keli tinklo ilgis ES15 liko beveik nepakit s nuo 1991 m., greitkeli ilgis padid jo 27%. Daugelis nauj automagistrali buvo nutiesti Sanglaudos šalyse, ypa Portugalijoje ir Ispanijoje. Neži rint to, bendras keli tinklo tankis 13 Ispanijoje ir Graikijoje vis dar sudaro mažiau nei pus ES15 vidurkio, o Portugalijoje jis taip pat, nors ir nedaug, yra žemiau šio vidurkio. Airijoje, priešingai, jis gerokai lenkia vidurk. 1 Tikslo regionuose kartu pa mus tankis vis dar sudaro apie du tre dalius ES15 vidurkio. Kita vertus, greitkeli tinklas Sanglaudos šalyse padid jo nuo maždaug 80% ES15 vidurkio 1991 m. iki 10% virš vidurkio 2001 m. Ta iau šis augimas buvo labiausiai sutelktas Ispanijoje ir Portugalijoje, o tankis liko daug žemiau Graikijos ir Airijos vidurkio. 1 Ttikslo regionuose bendrai 2001 m. greitkeli tinklo tankis sudar apie 80% ES15 vidurkio, t.y. padid jo, palyginti su maždaug dviem tre daliais vidurkio 1991 m. (1.8 žem lapis). Daugumoje valstybi kandida i keli tankis yra mažesnis nei ES15, o automagistrali tankis vis dar daug mažesnis. Greitkeli tankis ES15 yra maždaug šešis kartus didesnis nei valstyb se kandidat se kartu pa mus, daugiausiai d l to, kad didesn se šalyse automagistrali pagal užimam plot yra labai nedaug. Tod l Lenkijoje 2001 m. vis dar buvo tik 400 km automagistrali, t.y. mažiau nei Lietuvoje ar Slov nijoje (435 km), o Rumunijoje tik 113 km. Estijoje buvo mažiau nei 100 km automagistrali, o Latvijoje visiškai nebuvo. Net ekijos Respublikoje buvo tik šiek tiek daugiau nei 500 km automagistrali, o Vengrijoje apie 450 km. Nors kai kuriose šalyse nauj keli tiesimas vyksta gana spar iai (Lenkijoje per trejus metus nuo 1998 iki 2001 m. automagistrali ilgis padid jo 50%), daugiausiai jie sutelkti apie sostines arba tranzitinius maršrutus vakarus. Taigi Lenkijoje apie 75% automagistrali išsid st tik trijuose regionuose Dolnoslaskie (ribojasi su Vokietija), Opolskie (ribojasi su Dolnoslaskie ir ekijos Respublika bei Mazowieckie (Varšuva)). ekijos Respublikoje automagistral s panašiai sutelktos Stredni-Cechy aplink Prah ir Jihovychod (pietuose, ribojasi su Austrija ir Slovakija). Rumunijoje praktiškai visos automagistral s yra netoli Bukarešto. Bendra keli, išskyrus automagistrales, b kl yra prasta. Beveik visi keliai yra geriausiu atveju dviej juost ir prasti, nes daugel met (nei prieš prasidedant pereinamajam procesui, nei jam prasid jus) neremontuoti. Tai gali paaiškinti didel avarij keliuose skai i, kuris 2001 m. vienam milijonui automobili buvo daug didesnis nei daugelyje ES valstybi nari. Latvijoje šis rodiklis buvo beveik 900 mir i vienam milijonui automobili, Lietuvoje ir Lenkijoje virš 500, o Vengrijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje tik šiek tiek mažiau palyginti su daugiau nei 300 Ispanijoje, Portugalijoje bei Airijoje ir tik apie 150 JK. (Apie Graikij ir Italij duomen n ra.) Kita vertus, šie skai iai yra panaš s kai kuri 1 Tikslo region, ypa Ispanijos, kur Castilla y León ir Castilla-la Mancha regionuose mir i keliuose buvo daugiau nei 600 vienam milijonui automobili, o Extremadura regione virš 450. Geležinkeli infrastrukt ra Bendras ES15 geležinkelio linij ilgis yra maždaug 3% mažesnis nei 1991 m., kadangi linijos buvo uždarytos, ir 10% mažesnis nei 1970 m. Keturiose Sanglaudos šalyse kartu pa mus gele- 40 TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

6 žinkeli tinklo tankis (t.y. pagal paviršiaus plot ir gyventoj skai i ) sudaro tik apie 55% ES vidurkio, nors yra aukštesnis Airijoje (80% vidurkio) nei kitose trijose šalyse. 1 Tikslo regionuose bendrai geležinkeli tankis sudaro apie 75% ES15 vidurkio ir nuo 1991 m. beveik nesikeit. tikriausiai bus naudojamos l šos, kurios gal t b ti skiriamos ne mažiau reikalingam geležinkelio ir visuomeninio transporto gerinimui, kas sumažint per jim prie automobili transporto ir tuo pa iu sumažint su tuo susijusias aplinkosaugos problemas. Pastar j dešimtmet geležinkeli tinklas buvo šiek tiek modernizuojamas, t.y. buvo elektrifikuojama daugiau linij (nuo 40% bendro skai iaus 1991 m. iki 47% 2001 m.), ta iau vienb gio geležinkelio keitimo dvib giu pažanga buvo nedidel (nuo 39% iki 41%). Šie poky iai Sanglaudos šalyse ir 1 Tikslo regionuose buvo labai panaš s kaip ir likusioje ES dalyje, taigi atotr kis tarp pirm j ir pastar j išlieka m. tiek Sanglaudos šalyse, tiek 1 Tikslo regionuose vidutiniškai buvo elektrifikuota apie 40% linij ; Sanglaudos šalyse tik 24% linij buvo dviej b gi, o 1 Tikslo regionuose šiek tiek daugiau nei 13%. Ta iau ši pad tis tarp Sanglaudos šali labai skiriasi. Graikijoje n ra elektrifikuot linij, Airijoje tik 2%, tuo tarpu Portugalijoje m. šis santykis padvigub jo iki daugiau nei 30%. Bendra geležinkeli tinklo pad tis valstyb se kandidat se yra prasta ir atspindi mažas pastar j dešimtme i investicijas. Elektrifikuot ir dvib gi linij skai ius yra žemesnis už ES vidurk, nors yra panašus Sanglaudos šali ir aukštesnis nei 1 Tikslo region. Geležinkeli tinklas bendrai yra pasen s, leistina b gi apkrova yra nepakankama, didel dalis b gi yra seni ir nusid v j, b gi plotis, kaip ir maitinimo šaltiniai, vairiose vietov se skiriasi, kas apsunkina tarpusavio s veik. Tod l maksimalus leistinas greitis paprastai yra km/h, o dideliuose pagrindini linij ruožuose gali b ti tik km/h. Automobili skai iaus did jimas jau lenkia keli tinklo pl tr ir kelia automobili gr stis bei aplinkos tarš. Politikai susiduria su dilema, kad neabejotinai reikalingas keli tinklo gerinimas toliau skatins š automobili skai iaus augim. D l to Nors augant keli transporto naudojimui, traukini naudojimas tiek keleiviams, tiek kroviniams pervežti maž jo, jis vis dar daug didesnis nei ES. Nežinia, ar ilgai. Nauj geležinkelio linij tiesimas arba esam gerinimas yra pagrindin kuriam arba numatom transeuropini tinkl dalis. Ta- iau valstyb se kandidat se pagrindinis d mesys skiriamas nauj keli tiesimui. Tuo pat metu poreikis gerinti ši šali geležinkelio tinkl yra susij s ne tik su naujais ir geresniais ryšiais su ES valstyb mis nar mis. Paskutin mis prognoz mis, 2020 m. ES15 krovininis keli transporto apimtys bus 67% didesn s nei 2000 m. Valstyb se kandidat se šis rodiklis tur t padvigub ti. Taip pat, jei BVP šiose šalyse augs spar iau nei esamose valstyb se nar se (o tai yra b tina konvergencijos dalis), krovininio keli transporto apimtys išaugt dar daugiau. Trump j nuotoli laivyba ir vidaus vandens keliai Atsižvelgiant numatom keli transporto augim artimiausioje ateityje ir su tuo susijus gr s i did jim, tur t b ti skatinama trump j nuotoli j r laivyba ir vandens keli naudojimas, juo labiau, kad šis transportas mažiau teršia aplink, yra daug saugesnis ir naudoja mažiau energijos m. apie 28% vidaus ES15 prekybos buvo naudojamas j r transportas. Per pastar j dešimtmet bendros transporto apimtys Europos uostuose, skaitant tre i sias šalis, išaugo daugiau nei 20%, o konteineri transporto apimtys išaugo daugiau nei du kartus m. Viduržemio j ros konteineri uostuose augimas buvo didesnis nei šiauriniuose uostuose; ia sik r 3 TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 41

7 iš 8 didžiausi ES konteineri uost (Gioia Tauro, Algeciras, Genuja). Trump j nuotoli laivybos pl tra valstyb se kandidat se, iš kuri septynios turi kranto linijas, gal t pad ti atgaivinti periferini region uostus ir paremti j ekonomin pl tr, taip pat palengvinti transporto problemas, nors tam taip pat reikia pagerinti prieig prie ši uost. Vidaus vandens keliais gabenama apie 4% ES15 gabenam krovini. Neži rint padid jusio j naudojimo, j dalis, lyginant su bendru rodikliu per pastaruosius 10 met, nukrito. Ta iau j reikšm visoje ES labai skiriasi. Pavyzdžiui, Nyderlanduose vandens keliais gabenami didžiuliai krovini kiekiai (43% bendro krovini kiekio), taip pat Vokietijoje ir Belgijoje, o Sanglaudos šalyse jie visiškai nenaudojami. Valstyb se kandidat se šis gabenimo b das iš esm s apsiriboja gabenimu Dunojumi, kuris teka per daugel šali. Ta iau j pl tr varžo rimti sunkumai: per didelis seklumas daugelyje viet, kad gal t b ti gabenami sunk s kroviniai; krovini uostai išsid st pla iau nei Austrijoje ar Vokietijoje ir dažnai neatitinka apkrovos reikalavim. Taigi artimiausioje ateityje turi b ti išspr sti šie pagrindiniai uždaviniai: integruoti ir modernizuoti valstybi kandida i keli bei geležinkelio tinklus, sukuriant efektyvesnius ryšius su esamais valstybi nari tinklais; gerinti ryšius su transeuropiniais tinklais, kad visi regionai gaut iš j maksimalios naudos; gerinti pasienio ir tranzitinius maršrutus, ypa tarp nauj valstybi nari ir tarp j bei esam valstybi nari, kad b t skatinamas ir lengvinamas prekybos tarp j augimas, nuo kurio labai priklauso ilgalaik ekonomin pl tra; vystyti trump j nuotoli laivyb, kuri yra ypa svarbi periferiniuose regionuose, taip pat salose ir tuo pat metu stiprinti ryšius tarp vairi transporto form ; atitinkamai nukreipti ES investicijas, kad b t pereinama nuo keli prie geležinkelio krovininio bei keleivinio transporto, taip pat atitraukiamas transportas nuo perkraut maršrut. parengti atokiausi region pasiekiamumo ir j ryši su Europos žemynu gerinimo strategij, nes tai ne eina transeuropinio transporto tinklo prioritetus. Energetika Galimyb naudoti švarius, patikimus ir konkurencingos kainos elektros energijos šaltinius yra vienas iš svarbi regioninio konkurencingumo veiksni. Ta iau daugelyje valstybi nari pirmin s energijos gamyba labai atsilieka nuo vartojimo. Tai ypa pastebima Sanglaudos šalyse, kurios tik nedidel dal savo energijos poreiki patenkina naudodamos vietinius šaltinius, o 80% ar daugiau suvartojamos energijos importuoja (1.10 grafikas). Jungtin Karalyst ir Danija yra vienintel s ES šalys, kuriose energijos eksportas viršija import. Dauguma valstybi kandida i pa ios apsir pina energija, nors visose energijos importas viršija eksport. Lenkija ir Rumunija importuoja mažiau nei 12% reikalingos energijos. Tuo pat metu kietasis kuras, kuris labiausiai teršia aplink, sudaro beveik 60% valstyb se kandidat se gaminamos pirmin s energijos, tuo tarpu ES15 zonoje tik 13%. Lenkijoje iš kietojo kuro gaminama beveik 90% pirmin s energijos; ekijos Respublikoje apie 85%, Estijoje virš 75%. Branduolin energija, priešingai, sudaro 30% ES pagaminamos pirmin s energijos (virš 80% Belgijoje ir Pranc zijoje), palyginti su 16% valstyb se kandidat se (nors virš 70% Lietuvoje ir Slovakijoje). Energijos suvartojimas skiriasi beveik taip pat ženkliai kaip ir jos gamyba, vis pirma d l ekonomin s veiklos strukt ros, klimato s lyg, normini akt pob džio, socialin s elgsenos ir politi- 42 TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

8 ni sprendim d l mokes i skirtum. Bendras energijos suvartojimas vienam gyventojui valstyb se kandidat se yra panašus Graikijos ir Portugalijos lyg ir daug žemesnis už ES vidurk. Nuo 1995 iki 2001 m. energijos suvartojimas vienam gyventojui Europos S jungoje, ypa Sanglaudos šalyse, augo, kaip ir daugumoje valstybi kandida i, išskyrus Lenkij, Malt, Bulgarij ir Rumunij Bendras energijos suvartojimas šalyje, 1995 ir 2001 m Naftos ekvivalento (TOE) ton vienam gyventojui LU FI SE BE NL FR DE CZ ES15 UK AT IE DK EE SK CY SI EU IT EL HU BG PT LT PL MT LV RO ES15, DE, ES, IT, NL: 2001 m. išankstiniai duomenys Šaltinis: Eurostat, Energijos statistika ( Energy statistics ) ir Nacionalin s s skaitos ES vartojami pirminiai energijos šaltiniai labai skiriasi nuo gamybos šaltini, ypa kalbant apie naft, kurios didžioji dalis yra importuojama ir kurios suvartojimas esamose ir b simose valstyb se nar se ženkliai viršija gamyb (1.12 grafikas). Atsinaujinan i j energijos ištekli (pvz., biomas s, v jo, saul s energijos bei hidroelektros) pl tojimas yra bendras ES politikos tikslas; Komisija nurod siekti, kad atsinaujinan i j energijos ištekli dalis bendrame ES pirmin s energijos vartojimo balanse padid t dvigubai, t.y m. sudaryt iki 12%. Ta iau kol kas d l skirting ši ištekli eksploatavimo galimybi ir priimt susijusi normini akt atsinaujinan i j energijos ištekli vartojimas šalyse yra labai nevienodas m. atsinaujinantieji energijos ištekliai sudar tik 6% bendro ES suvartoto energijos kiekio, t.y. tik šiek tiek daugiau nei 1995 m. J vartojimas valstyb se kandidat se (5% bendro energijos kiekio) buvo tik šiek tiek mažesnis. Ta iau daugelyje išpl stos ES šali šis skai ius buvo žymiai didesnis. Latvijoje bei Švedijoje atsinaujinantieji energijos ištekliai sudar apie 30% arba daugiau, Austrijoje ir Suomijoje virš 20%, Estijoje, Rumunijoje ir Slov nijoje apie 11% bendro suvartoto energijos kiekio, šiek tiek mažiau nei Portugalijoje (14%). Nuo 1995 iki 2001 m. santykinis ši ištekli vartojimas visose valstyb se kandidat se augo, ypa Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. Suomijoje ir Švedijoje šis rodiklis taip pat did jo, o Austrijoje ir Portugalijoje per š laikotarp nukrito. Visi pagrindiniai ES energetikos politikos uždavi Bendro energijos suvartojimo šalyje vienam BVP vienetui pokytis, m. % pokytis PT AT EU CY EL IT BE FR ES15 Šaltinis: Eurostat, Energijos statistika DE CZ FI SK UK NL SE SI DK MT LV BG LU HU IE LT EE RO PL TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 43

9 niai tiekimo saugumas, vidaus rinkos suformavimas, aplinkosaugini reikalavim integravimas bei atsinaujinan i j energijos ištekli vartojimo propagavimas gali tur ti teigiamos takos sanglaudos procesui. Mažindamos suvartojam energijos kiek vienam produkcijos vienetui ir didindamos atsinaujinan i j energijos ištekli vartojim visos valstyb s nar s gali sumažinti savo priklausomum nuo importuojam ištekli ir taip išvengti potencialaus j ekonomikos pažeidimo d l galim išorinio tiekimo poky i (pvz., staigus naftos kain pakilimas). Tinkamai planuojamas atsinaujinan i j energijos ištekli pl tojimas taip pat gali sumažinti neigiam energijos gamybos poveik aplinkai (nors vis didesn susir pinim kelia hidroelektrini daroma žala aplinkai) ir gali b ti ekonomiškai efektyvi alternatyva, ypa tinkama periferiniams regionams. Kita infrastrukt ra region patrauklumui didinti jais, kai asmenys gali laisvai rinktis, kur dirbti bei gyventi, atsižvelgdami asmeninius norus ir šeimos interesus. Taigi tokia infrastrukt ra tampa svarbia region politikos dalimi, kuria siekiama pritraukti didel s prid tin s vert s, žiniomis paremt veikl. Socialin infrastrukt ra taip pat svarbi norint išlaikyti gyventoj skai i. Skirtingos b st kainos lemia gyventoj gyvenamosios vietos pasirinkim geros mokyklos. Taip pat vaik darželio buvimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar daug moter su mažais vaikais gali siekti darbo karjeros; nuo to dalinai priklauso žemas moter užimtumo lygis, ypa skurdesniuose ES regionuose arba aukštas dalinio užimtumo lygis kituose regionuose 14. Toki patogum užtikrinimas pad t užkirsti keli gyventoj persik limui iš atokesni bei kaimo region, kur darbo viet k rimas moterims b t vienas iš b d paskatinti gyventojus likti. Šiuo poži riu pirmojo miest audito, atlikto 58 Europos miestuose, kurie kartu pa mus sudaro 15% Tur t b ti deramai vertinama socialin s infrastrukt ros, ypa mokykl, aukšt j mokykl ir ligonini, kaip regionin konkurencingum takojan io veiksnio svarba. Kokybiškos socialin s infrastrukt ros j šali gyventoj, rezultatai rodo, kad turtingesni region miestuose yra daugiau vaik darželi vienam gyventojui nei skurdesni region miestuosekreipti buvimas gali takoti sprendimus, kur nu- investicijas ir kurti mones, ypa tais atve- Vyresnio amžiaus žmon ms labai svarbu senstant tur ti galimyb naudotis ger sveikatos prieži ros staig paslaugomis. Dažnai nuo 1.12 Bendro iš kuro išgaunamos energijos suvartojimo to, ar toje vietov je yra prieži ros šalyje sud tis, 2001 m. Atsinaujinantieji staig, priklauso, ar gy- Branduolinis ventojai praleis savo pensijos Gamtin s dujos % bendro kiekio Nafta metus ten, kur vis laik gyveno, 100 Kietasis kuras 100 ar jie persikels kitur. Geros sveikatos prieži ros staigos taip pat yra labai svarbu turizmo regionuose, ypa šiltu kli- matu pasižymin iuose Europos piet regionuose, siekian iuose pritraukti kuo daugiau pensi- 0 0 jinio amžiaus žmoni, kurie atvyksta ils tis ilgiau ar dažniau ir kurie renkasi apsistoji- BE DK DE EL EU FR IE IT LU NL AT PT FI SE UK Šaltinis: DG TREN ES15 BG CY CZ EE HU LT LV MT PL RO SI SK 44 TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

10 mo viet atsižvelgdami teikiam prieži r. Tod l reik t atsižvelgti tai, kad nors ES pietuose gydytoj, slaug ir kito medicininio personalo skai ius vienam gyventojui yra panašus kaip šiauriniuose regionuose, ta iau ligonini lov skai ius pagal gyventoj skai i yra mažesnis. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Pranc zijoje yra 8-9 lovos 1000 gyventoj, Graikijoje turistin se vietov se šis vidurkis yra 5 lovos ir mažiau, Kentriki Ellada ir Peloponnisos mažiau nei 3 lovos, o Sterea Ellada mažiau nei 2 lovos. Panašiai yra Portugalijoje, kur vidurkis yra 4 lovos 1000 gyventoj, bet tik 2½ lovos Alentejo ir 2 Algarve. Ispanijoje vidurkis taip pat yra 4 lovos 1000 gyventoj, Valensijoje ir Andaluc a tik maždaug 3 lovos, o Italijos Campania, Basilicata ir Sicilijos regionuose lov yra mažiau (apie 4 lovas 1000 gyv.) nei šiaur s regionuose (daugiausiai virš 5 lov 1000 gyventoj ). Italijoje šis skirtumas iš dalies atspindi regiono gyventoj pasiskirstym pagal amži ir tai, kad pagyven žmon s, kuri atžvilgiu sveikatos apsaugos sistema turi ypatingus sipareigojimus, sudaro daug mažesn gyventoj dal pietuose nei šiaur je. 15 Kita vertus, šie skai iai ne vertina atotr kio tarp piet ir šiaur s region šiuo poži riu, atsižvelgiant tai, kad gana didel met dal pietini region gyventoj skai i padidina turistai. Valstyb se kandidat se pad tis yra daug palankesn. ia ne tik gydytoj, slaug ir kito medicininio personalo skai ius pagal gyventoj skai ius atitinka ar net lenkia ES15 rodikl, bet ir, išskyrus Kipr (4 lovos 1000 gyventoj ), ligonini lov skai ius taip pat yra santykinai didelis. ekijos Respublikoje yra maždaug 11 lov 1000 gyventoj, daugiau nei praktiškai visuose ES15 regionuose, Lietuvoje ir Latvijoje apie 9, daugiau nei Vokietijoje ar Pranc zijoje, o šalyse, kur šie rodikliai žemiausi, yra 7 lovos vienam gyventojui, t.y. irgi lenkia ES vidurk. Socialin infrastrukt ra ir aplinkos s lygos yra pagrindinis gyvenimo kokyb s bet kuriame regione veiksnys ir yra ne mažiau svarbus nei transporto sistemos ir kitos tradiciškesn s infrastrukt ros formos region konkurencingumui. Žmogiškieji ištekliai 1997 m. patvirtinta Europos užimtumo strategija, regis, prisid jo prie užimtumo atk rimo po ekonomikos nuosmukio laikotarpio m. dirban i j skai ius padid jo 6 mln., o ilgalaikio užimtumo lygis nukrito nuo 4% darbo j gos iki 3%. Ta iau nors ES darbo rinkose pastebima ženkli pažanga, esamose ir b simose valstyb se nar se vis dar liko svarbi strukt rini tr kum. Did janti švietimo reikšm Švietimo lygis didži ja dalimi lemia Europos ekonomikos efektyvum ir konkurencingum 16. Tai taip pat labai svarbu užimtumo galimybi prieinamumo gyventojams poži riu. Tai ne tik jiems prieinam darbo viet skai ius, bet ir, dar svarbiau, galimyb rasti t darb. Aukšt j, t.y. universiteto ar analogišk, išsilavinim turintys gyventojai lengviau randa darb nei turintys aukštesn j išsilavinim, kuriems savo ruožtu papras iau sidarbinti nei tiems, kurie turi tik vidurin s mokyklos išsilavinim. Ši tendencija, kuri tolydi žini ekonomikos pl tra ateityje tik sustiprins, yra labai akivaizdi esamose ES valstyb se nar se, ypa moter atžvilgiu. Ta iau ji dar ryškesn valstyb se kandidat se, tiek vyr, tiek moter atžvilgiu. Nors 2002 m. valstyb se kandidat se kartu pa mus dirbo 86% met vyr su aukštuoju išsilavinimu, aukštesn j išsilavinim turin i gyventoj atveju šis rodiklis buvo 74%, o turin i bendr j vidurin išsilavinim 51%. Kalbant apie moteris, dirbo 79% moter su aukštuoju išsilavinimu, 61% su bendruoju viduriniu išsilavinimu ir 38% su žemesnio lygio išsilavinimu. TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 45

11 46 17,95-22,25 0 >= 26,55 22,25-26,55 duomenų nėra 1250 km < 13,65 13,65-17,95 >= 59, Vidutinis = aukštesnysis vidurinis išsilavinimas ES27 = 47,5 Standartinis nuokrypis = 16,59 duomenų nėra 51,65-59,95 43,35-51,65 35,05-43,35 Aukštas Administracinių sienų asociacija EuroGeographics Aukštas = aukštasis išsilavinimas ES27 = 20,1 Standartinis nuokrypis = 8,57 Bendro gyventojų skaičiaus (25-64 m.) % >= 45,6 Šaltinis: Eurostat Žemas = žemesnysis vidurinis išsilavinimas arba žemesnis ES27 = 32,4 Standartinis nuokrypis = 17,7 < 35,05 Bendro gyventojų skaičiaus (25-64 m.) % Vidutinis duomenų nėra 36,8-45,6 28,0-36,8 19,2-28,0 < 19,2 Bendro gyventojų skaičiaus (25-64 m.) % Žemas 1.9 Įgyto išsilavinimo lygis, 2002 m. 1 dalis. Sanglauda, konkurencingumas, užimtumas ir augimas. Esama situacija ir tendencijos TREýIOJI ATASKAITA APIE EKONOMINĉ IR SOCIALINĉ SANGLAUDĄ

12 Panaš s, tik ryškesni skirtumai pasteb ti regioniniame lygyje. Atotr kis tarp gyventoj su aukštuoju ir žemesniu išsilavinimu užimtumo lygio paprastai yra didesnis regionuose, kuriuose bendras užimtumo lygis yra santykinai žemas, nei regionuose, kur jis yra aukštesnis. Taigi žemo užimtumo lygio region gyventojams su žemesniu išsilavinimu yra sunkiau rasti darb nei gyventojams su aukštuoju išsilavinimu. Švietimo lygis valstyb se kandidat se neatsilieka nuo esam ES valstybi nari Paskutiniais duomenimis (2002 m.), apie 78% m. valstybi nari gyventoj turi ne žemesn nei aukštesn j išsilavinim. Šis santykis svyruoja nuo šiek tiek daugiau nei 70% Bulgarijoje bei Rumunijoje iki daugiau nei 85% ekijos Respublikoje, t.y. gerokai viršija ES vidurk (64%) ir dar labiau lenkia esam 1 Tikslo region vidurk (tik apie 40% tokiuose regionuose Ispanijoje bei Italijoje ir 20% Portugalijoje). Vienintel išimtis yra naujieji Vokietijos teritoriniai dariniai (Länder), kuriuose šis rodiklis viršija 90%, t.y. yra aukštesnis nei likusioje šalies dalyje ir panašesnis valstybi kandida i nei ES, atspindintis j bendr pastar j dešimtme i istorij (1.9 žem lapis). Ta iau nežinia, ar aukštesnysis vidurinis išsilavinimas bei pradinis profesinis lavinimas valstyb se kandidat se tinkamai paruošia jaunim pagal darbo rinkos poreikius arba prisitaikyti prie rinkos poky i. Pavyzdžiui, ši šali mokymo programa ir mokymo strukt ra neatrodo gerai pritaikyta šiuolaikinei ekonomikai. Tik su keliomis išimtimis, j tarptautini gimtosios kalbos ir matematinio raštingumo test rezultatai paprastai b na gana prasti. mažiau pagal aukštojo išsilavinimo lyg Gyventoj, gaunan i aukšt j išsilavinim, dalis ES 1 Tikslo regionuose yra nedidel. Visose šalyse, išskyrus Vokietij, kur naujuosiuose Länder išsilavinimo lygis yra ypa aukštas, aukšt j universitetin arba jam prilygint išsilavinim turin i gyventoj vidurkis 1 Tikslo regionuose yra žemesnis nei kituose regionuose. Graikijoje ir Portugalijoje, kur visi regionai turi 1 Tikslo region status, šis rodiklis atsilieka nuo ES vidurkio. Taip pat, nors bendrai išsilavinimo lygis auga, kadangi didesn jaunimo dalis turi aukšt j išsilavinim nei vyresnio amžiaus gyventojai, ta iau atotr kis tarp 1 Tikslo ir kit region nepanaikintas. Daugelyje valstybi kandida i santykinis darbingo amžiaus gyventoj su aukštuoju išsilavinimu skai ius taip pat mažas. Iš viso tik 14% met gyventoj turi universitetin ar jam prilygint išsilavinim, t.y. gerokai mažiau nei ES vidurkis (22%). Tik Estijos ir Lietuvos rodikliai lenk ES vidurk. ekijos Respublikoje ir Slovakijoje, taip pat Lenkijoje ir Rumunijoje ši dalis sudar tik apie 10 12%. Ta iau šis rodiklis vis tiek yra aukštesnis nei Portugalijoje arba Italijos 1 Tikslo regionuose. Daugumoje valstybi kandida i, išskyrus tris Baltijos šalis, m. moter su viduriniu išsilavinimu buvo mažesn nei vyr, bet daugelyje šali daugiau moter tur jo aukšt j išsilavinim. ES šios amžiaus grup s moter išsilavinimas paprastai b na žemesnis nei vyr (išskyrus Portugalij ), ta iau ši pad tis spar iai kei iasi, nes daug daugiau jaunesnio amžiaus moter nei vyr gij vidurin išsilavinim t sia mokslus aukštosiose mokyklose. Nors laikui b gant aukšt j išsilavinim gyjan i gyventoj skai ius valstyb se kandidat se augo, universitetin ar jam prilyginam išsilavinim turin i m. gyventoj skai ius (17%) vis dar yra daug mažesnis nei ES (27%). Išsilavinimo gijimo lygis vairiuose valstybi kandida i ir ES regionuose skiriasi. Bendrai šis lygis vidutiniškai yra daug aukštesnis sostini regionuose nei likusioje šalies dalyje ir iš dalies aukštesnis turtingesniuose nei skurdesniuose regionuose. TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 47

13 Skurdesniuose regionuose didesnis mokyklos nebaigian i žmoni skai ius 1 tikslo regionuose daug daugiau gyventoj nei kitose ES dalyse nutraukia mokslus gij tik pagrindin išsilavinim m. 1 Tikslo regionuose apie 26% m. gyventoj tur jo tik pagrindin išsilavinim ir daugiau nebesimok, t. y. du kartus daugiau nei 1 Tikslo statuso neturin iuose regionuose. Nors daugelis j dirbo, jiems senstant ir did jant išsilavinimo reikalavimams, žiniomis paremtoje ekonomikoje jiems bus vis sunkiau rasti darbo. Tod l toki gyventoj dalies mažinimas 1 Tikslo regionuose gali labai pad ti ne tik sumažinti užimtumo skirtumus tarp region, bet ir pagerinti j vystymosi perspektyvas 17 (A1.8 žem lapis). Daugumoje valstybi kandida i gyventoj, nutraukusi moksl ir iškritusi iš švietimo sistemos akira io, dalis yra daug mažesn nei ES15. Tik Bulgarijoje, Latvijoje ir Rumunijoje m. gyventoj, turin i tik pagrindin išsilavinim ir daugiau nebesimokan i, skai ius lenkia ES vidurk (visose trijose šalyse apie 20% ar šiek tiek daugiau), nors net j 1 Tikslo regionuose šis rodiklis vis dar atsiliko nuo vidurkio. Vengrijoje šis rodiklis yra apie 12%, Lenkijoje 8%, o ekijos Respublikoje, Slovakijoje ir Slov nijoje tik apie 5%. Paskutiniais duomenimis 18, santykinis moksl t sian i dirban i j skai ius Sanglaudos šalyse, išskyrus Airij, yra daug mažesnis nei likusioje ES dalyje. Ispanijoje 1990 m. šis rodiklis siek tik apie 25%, palyginti su 40% ES vidurkiu, Portugalijoje jis sudar 17%, o Graikijoje tik 15%. (Reikia pažym ti, kad šie skai iai apima tik moni ekonomik, ta iau neapima viešojo administravimo, komunalini paslaug ir žem s kio.) (1.13 grafikas). Valstyb se kandidat se nuolatinis mokymasis, atsižvelgiant ekonomikos restrukt rizavim ir akivaizd pradinio išsilavinimo bei mokymo sistemos ribotum, yra ypa svarbus. Neži rint santykinai didel s vidurin išsilavinim gyjan ios jaunimo dalies, dauguma j mokosi tam tikroje profesin je srityje, kuri ateityje, kei iantis kvalifikacijos poreikiams, neb tinai bus ilg laik paklausi rinkoje. Ta iau daugumoje atvej nuolatinio mokymosi lygis valstyb se kandidat se labai atsilieka nuo ES lygio m. vidutiniškai tik 17% gyventoj, dirban i mon se, buvo organizuojamas koks nors profesinis mokymas; šis rodiklis yra per pus mažesnis nei ES, ta iau panašus Portugalijos ir šiek tieka aukštesnis už Graikijos. Tik ekijos Respublikoje gyventoj, kuriems organizuojamas mokymas, nors ir nedaug (42%), viršijo ES vidur- Mokymasis vis gyvenim Darbo j gos bei moni galimyb s prisitaikyti prie besikei- ian i rinkos aplinkybi yra pagrindinis regioninio konkurencingumo veiksnys. Tod l g džiams atnaujinti ir gerinti turi b ti sudarytos galimyb s mokytis. Tod l nuolatinis profesinis mokymasis yra vienodai svarbus tiek individualios karjeros, tiek ekonomikos konkurencingumo poži riu Nuolatinio (t stinio) profesinio mokymo dalyvi skai ius, 1999 m darbuotoj % mon se SE DK FI UK FR CZ BE IE NL LU DE SI AT IT EU EE PT PL EL BG HU LV LT RO * PL = tik Pomorskie regionas Šaltinis: Eurostat, Antroji ataskaita apie t stin profesin mokym mon se ( Second Survey of continuing vocational training in enterprises (CVTS2)) TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

14 k. Kitose valstyb se kandidat se, išskyrus Slov nij (32%), ši dalis nesiek 20%. Taigi šiose šalyse b tina vystyti nuolatin (t stin ) mokym ir sudaryti kuo platesnes galimybes mokytis vis gyvenim. Pagrindinis sunkumas tam pasiekti reikaling l š radimas. Moter dalyvavimas darbo rinkoje Moter galimyb s prisid ti prie ekonomin s veiklos ES dar n ra visiškai išnaudotos. Nors Nyderlanduose, JK, Austrijoje ir šiaur s šalyse moter užimtumo lygis jau lenkia Lisabonos susitikimo metu nubr žt siektin 60% lyg, Ispanijoje, Graikijoje ir Italijoje jis yra gerokai žemesnis. Moterims už t pat darb mokama mažiau nei vyrams m. buv s 16% ly i uždarbio skirtumas išliko. Ly i segregacija darbo rinkoje išlieka: žymiai daugiau vyr nei moter užima vadovaujan ias pareigas. Darbo susitarimai yra pagrindinis žem moter dalyvavimo lyg lemiantis veiksnys. Be to, beveik tre dalis dirban i moter dirba dalin darb, palyginti su mažiau nei 5% vyr ; dauguma moter dirba dalin darb d l to, kad tr ksta ikimokyklini vaik ugdymo staig. Pereinamojo laikotarpio pradžioje visose naujose valstyb se nar se moter dalyvavimas darbo rinkoje ženkliai sumaž jo m. Kipre ir Slov nijoje moter užimtumo lygis buvo šiek tiek mažesnis už Lisabonoje nubr žt lyg, tuo tarpu Lenkijoje šis rodiklis siek tik 47%, o Maltoje tik 32%. Imigracija ir tre i j šali pilie i integracija Atsižvelgiant artimiausioje ateityje numatom darbingo amžiaus gyventoj skai iaus maž jim ES ir darbo j gos tr kum daugelyje sri i, imigracijos reikšm padid jo. S kminga imigrant integracija yra svarbi tiek socialin s sanglaudos, tiek ekonomikos efektyvumo poži riu, ypa Temper s ir Lisabonos darbotvarki kontekste. Išliekan ios aukšto nedarbo lygio ir ne ES pilie i, kuri daugelis yra imigrantai iš tre i j šali, ta iau dalis j yra ES gimusi imigrant vaikai, ne traukimo darbo rink problemos rodo, kad turi b ti dedamos didesn s pastangos integracijai užtikrinti. Kuriant politik, siekian i pagerinti iš tre i j šali ir etnini mažum ES imigruojan i žmoni integracij visuomen, b tina atsižvelgti ne tik ekonominius bei socialinius aspektus, bet ir kult rin s bei religin s vairov s, pilietyb s bei politini teisi aspektus. Taip pat regioniniu ir vietiniu lygiu reikia atsižvelgti imigrant antpl džio pasekmes. Nors vairi šali prioritetai skiriasi, integracijos politika turi b ti ilgalaik ir atitikti konkre ius atitinkam grupi poreikius. Reikalinga ne tik didesn atitinkamos politikos visuose lygiuose sanglauda, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas tarp valstyb s institucij ir socialini partneri, s mokslini tyrim bendruomene, vietiniais paslaug teik jais, nevyriausybin mis organizacijomis ir vis pirma su pa iais imigrantais. Nedarbo prevencija ir aktyvi darbo rinkos politika Norint išnaudoti vis ES darbo j gos potencial, labai svarbu yra prevencin s priemon s ir aktyvi darbo rinkos politika. Daugelyje valstybi nari buvo dedamos pastangos siekiant užtikrinti, kad visiems darbo netekusiems gyventojams iš karto b t teikiama pagalba ir konsultacijos, susijusios su darbo paieška. Iš ties auga individualizuotos pagalbos reikšm, programos darosi efektyvesn s išsiaiškinami darbo ieškan i asmen poreikiai ir pirmenyb teikiama ne bendroms, o individualizuotoms priemon ms. Taip pat imamasi priemoni, užtikrinan i, kad 6 m nesius, o vyresni nei 24 met 12 m nesi nerandantis darbo jaunimas tur t galimybes mokytis, gyti darbo patirties ar kit darbui reikaling g dži. Ta iau, palyginti su bedarbiais registruotais gyventojais, per mažai d mesio skiriama neveikliesiems gyventojams, kas gali ypa riboti moter galimybes naudotis darbo rinkos programomis. TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 49

15 Taip pat išlieka aktyvios darbo rinkos politikos efektyvumo skirtumai tarp vairi ES dali, ši politika turi b ti ypa stiprinama regionuose, kuriems b dingas aukštas nedarbo lygis ir restrukt rizavimo b tinyb. Tai taip pat taikytina naujoms valstyb ms nar s, kuri išlaidos aktyviai politikai palyginti su j aukštu nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygiu yra žemos, net lyginant su Graikija ir Portugalija, kur šios išlaidos yra mažiausios. Ateityje, siekiant pasiekti Lisabonoje nubr žtus užimtumo tikslus ir didinti produktyvum, turi b ti vykdyti šie uždaviniai: gerinti darbuotoj ir moni galimybes prisitaikyti, padedant jiems numatyti, skatinti ir išnaudoti poky ius; didinti darbo j gos dalyvavim ir sudaryti visiems realias galimybes dirbti, ypa atsižvelgiant numatom darbingo amžiaus žmoni skai iaus maž jim, griaunant kli tis dalyvauti darbo rinkoje, didinant darbinimo galimybes ir užkertant keli nedarbui, didinant darbo susitarim patrauklum ir užtikrinant, kad dirbti apsimok t ; daugiau ir efektyviau investuoti žmogišk j kapital, užtikrinant, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai gal t gyti ir gilinti savo kvalifikacij, kad gal t toliau dirbti ir progresuoti, taip pat kelti gyjamo išsilavinimo lyg ir nuolatin žmoni dalyvavim profesiniuose mokymuose, kad mokymasis vis gyvenim tapt tikrove. Inovacijos ir žini ekonomika Žinios ir galimyb jomis naudotis tapo išsivys iusi ekonomik, pvz., ES, augimo varom ja j ga. Technologijos ( know-how ) ir intelektinis kapitalas, daug labiau nei gamtiniai ištekliai ar galimyb eksploatuoti gausi ir pigi darbo j g, tapo pagrindiniais ekonomin konkurencingum lemian- iais veiksniais, kadangi b tent j d ka ekonomikos ne tik gali didinti savo produkcijos efektyvum, bet ir kurti naujus produktus. Taigi inovacijos yra raktas konkurencingumo išlaikym ir stiprinim, kas savo ruožtu labai svarbu siekiant tvarios ekonomin s pl tros. Ta- iau vairiuose ES regionuose inovacij galimyb s skiriasi, o padid jusioje ES šie skirtumai bus dar ryškesni. Tai atspindi tokius pat didelius galimybi naudotis žiniomis ir optimaliai jomis pasinaudoti skirtumus. Jei ši skirtum nepavyks sumažinti, gyvendinti Lisabonos tiksl paversti ES dinamiškiausia žini ekonomika pasaulyje bus sunku arba net ne manoma. Inovacij skirtumus siekiantys sumažinti politikai susiduria su sunkumu vertinant juos s lygojan- ius veiksnius ir j poveik konkurencingumui. Esami rodikliai yra daliniai, juos reik t papildyti platesne kokybine informacija apie region s lygas, vairias inovacij veikloje dalyvaujan ias šalis tyrim institutus, mones bei valstybines institucijas ir j tarpusavio santykius. Kai kurie iš ši rodikli aprašyti toliau. Jie tik patvirtina santykin valstybi kandida i region, skaitant 1 tikslo regionus, tr kum mast. Visa tyrim ir pl tros bei moderni technologij veikla sutelkta centriniuose esamos ES regionuose m. tik 8 esamos ES regionai sudar daugiau nei ketvirt bendr ES tyrim ir pl tros išlaid, o 30 region sudar maždaug pus bendr išlaid. Kaip galima buvo tik tis, panašiai sutelkta patent veikla, kuri iš dalies gali b ti laikoma inovacij rezultat rodikliu, pus vis moderni technologij pritaikymo b d buvo pateikta ES patent biurui patentuoti tik 13 centrini region (A1.9 žem lapis). Dar labiau skiriasi region verslo tyrim ir pl tros išlaidos; šis rodiklis turb t yra svarbiausias vertinant potencial inovacini priemoni ind l didinant konkurencingum. Nors vidutin s moni išlaidos tyrimams ir pl trai Vokietijoje sudar 1,7% BVP, Suomijoje 2,2%, o Švedijoje 2,7%, visuose Portugalijos ir Graikijos regionuose, išsky- 50 TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

16 rus Lisabon, Atik ir Pelopponisos, šis rodiklis sudar mažiau nei vien dešimt j šio skai iaus, t.y. mažiau nei 0,2% regiono BVP. ES 1 tikslo regionuose bendrai moni išlaidos sudar mažiau nei 0,3% BVP, t.y. tik šiek tiek daugiau nei penktadal vidutinio ES lygio (1,3%) (1.10 žem lapis). Vyriausyb s išlaidos tyrimams ir pl trai tarp region yra daug panašesn s. Ta iau 1999 m. šis rodiklis pagal BVP vis dar buvo šiek tiek mažesnis 1 Tikslo regionuose nei kituose regionuose (nuo 0,15% Ispanijoje bei Graikijoje ir 0,21% Portugalijoje, palyginti su 1999 m. 0,27% ES vidurkiu; tod l tai nekompensuoja didžiulio skirtumo tarp moni išlaid masto. Tai didži ja dalimi taip pat taikytina išlaidoms aukštajam mokslui, kuris 1 Tikslo regionuose buvo beveik toks pat kaip kituose regionuose (apie 0,4% BVP). Nors m. moni išlaidos tyrimams ir pl trai 1 Tikslo regionuose šiek tiek augo, šis rodiklis pagal BVP šiek tiek atsiliko nuo augimo 1 Tikslo regionuose (nors procentine išraiška išlaidos daugiau augo pirmuosiuose nei pastaruosiuose regionuose). Tuo pat metu vyriausyb s išlaidos pagal BVP 1 Tikslo regionuose išaugo, o kituose regionuose nukrito. valstyb s parama didina atotr k tarp valstybi nari Taip pat svarbu pabr žti skirtingo lygio param, kuri valstyb s nar s teikia mon ms kaip valstybin param tyrimams ir pl trai 19. Turtingesniuose regionuose, su keliomis išimtimis, vyriausyb s teikia žymiai didesn param moni išlaidoms nei skurdesniuose regionuose. Paskutiniais duomenimis, paramos lygis svyravo nuo gerokai virš 300 EUR vienam gamyboje dirban iam gyventojui Suomijoje bei Austrijoje iki vos 28 EUR Portugalijoje ir 12 EUR Graikijoje. (A1.9 lentel ). Mažas moni dydis taip pat riboja silpnesni region inovacin potencial Silpnesniuose regionuose sik rusios mon s izoliuojamos nuo geriausi tarptautini tyrim ir pl tros tinkl bei tyrim centr, kurian i naujas technologijas 20. Šiuose regionuose mažoms ir vidutinio dydžio mon ms yra ypa sunku gauti naujausios informacijos apie pažangiausias technologijas ir j naudojim bei susisiekti su kit region tinkamais partneriais. Kaip parod paskutiniai empiriniai Ekonominio bendradarbiavimo ir pl tros organizacijos (EBPO) tyrimai, nauj produkt k rimas daugiausiai yra kolektyvinis procesas, kuriame reikalinga moni tarpusavio s veika bei moni ir tyrim institut s veika, kas ir sudaro regionin žini baz.silpnesniuose regionuose sik rusioms mon ms dažnai sud tinga užmegzti ir palaikyti ryš su kitomis mon mis bei tyrim institutais, tod lnaujov s juose diegiamos l iau nei kituoseregionuose 21. Tyrim ir pl tros veikla, ypa gamyboje, skiriasi priklausomai nuo mon s dydžio. Regionai, kuriuose užimtumas gamybos sektoriuje labiau sutelktas mažose mon se, vyraujantys ES pietuose, paprastai pasižymi žemu išlaid tyrimams ir pl trai lygiu m. užimtumo dalis gamybos sektoriuje ir mon se su mažiau nei 50 darbuotoj Portugalijoje siek 47%, Ispanijoje 53%, Italijoje 56% (apie Graikij duomen n ra), palyginti su tik 27% likusioje ES dalyje. Remiantis skai iavimais 22, šiose šalyse užimtumo mažose mon se dalis yra net didesn silpnesniuose regionuose virš 60% piet Italijos 1 Tikslo regionuose, 65% Ispanijos. Šie moni dydžio skirtumai tarp region taip pat ryšk s likusioje ES dalyje. Pvz., naujosiose Vokietijos žem se nedidel s mon s sudaro tre dal gamybos sektoriaus užimtumo, palyginti su 20% likusioje šalies dalyje. TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 51

17 52 0 >= 1,22 duomenų nėra Šaltinis: Eurostat 0,66-1,22 0,41-0,66 0,16-0,41 >= 1,95 DE, EL, FR, PT, SE, UK: 1999 AT: 1998 UK: NUTS1 BE, IE, SE, RO: NUTS0 ES27 = 1,86 < 0,16 regiono BVP % km DE, EL, FR, PT, SE: 1999 AT: 1998 BE, UK: NUTS1 IE, RO: NUTS0 ES27 = 1,21 Verslo sektoriaus išlaidos duomenų nėra 1,15-1,95 0,82-1,15 0,52-0,82 < 0,52 regiono BVP % Bendros išlaidos 1.10 Išlaidos tyrimams ir plėtrai, 2000 m. duomenų nėra >= 0,81 0,52-0,81 0,36-0,52 0,21-0,36 < 0,21 regiono BVP % Administracinių sienų asociacija EuroGeographics DE, EL, FR, PT, SE, UK: 1999 AT: 1998 UK: NUTS1 BE, IE, SE, RO: NUTS0 ES27 = 0,65 Valstybės išlaidos ir išlaidos aukštajam išsilavinimui 1 dalis. Sanglauda, konkurencingumas, užimtumas ir augimas. Esama situacija ir tendencijos TREýIOJI ATASKAITA APIE EKONOMINĉ IR SOCIALINĉ SANGLAUDĄ