RAŠTO DARBŲ METODINIAI NURODYMAI

Transcription

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS RAŠTO DARBŲ METODINIAI NURODYMAI MOKOMOJI PRIEMONĖ PATVIRTINTA Komunikacijos fakulteto tarybos 2012 m. vasario 13 d. posėdyje

2 PATVIRTINTA Komunikacijos fakulteto tarybos 2012 m. vasario 13 d. posėdyje protokolo Nr (136) PATIKSLINTA Komunikacijos fakulteto tarybos 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje protokolo Nr (180) Komunikacijos fakulteto tarybos 2016 m. vasario 8 d. posėdyje protokolo Nr (176) Komunikacijos fakulteto tarybos 2014 m. gruodžio 15 d. posėdyje protokolo Nr (160) Komunikacijos fakulteto tarybos 2014 m. spalio 6 d. posėdyje protokolo Nr (158) 1

3 R e n g ė j a i : prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė lekt. dr. Andrius Gudauskas prof. dr. Rimvydas Laužikas doc. dr. Mantas Martišius doc. dr. Renata Matkevičienė lekt. dr. Jurgita Rudžionienė doc. dr. Marija Stonkienė prof. dr. Andrius Vaišnys Rašto darbų metodinių nurodymų atnaujinimo d a r b o g r u p ė (2016 m.) : prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė lekt. dr. Andrius Gudauskas doc. dr. Erika Janiūnienė doc. dr. Deimantas Jastramskis doc. dr. Renata Matkevičienė prof. dr. Remigijus Misiūnas prof. dr. Aušra Navickienė doc. dr. Martynas Petrikas 2

4 TURINYS PRATARMĖ 5 1. BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKŲ RAŠTO DARBAI Mokslinė esė Referatas Projektas Kūrybinio žanro darbas Teminis kūrinys Žurnalistinio žanro kūrinys Teminio kūrinio ir žurnalistinio žanro formatai Praktikos ataskaita BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ RAŠTO DARBAI Kursinis darbas Magistro tiriamasis mokslo darbas Baigiamieji kūrybiniai darbai ir kūrybiniai projektai Baigiamasis kūrybinis darbas Kūrybinis projektas Reikalavimai baigiamajam kūrybiniam darbui ir kūrybiniam projektui Baigiamieji bakalauro ir magistro darbai Baigiamasis bakalauro darbas Baigiamasis magistro darbas Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų rengimas Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų temų pasirinkimas Studento ir darbo vadovo teisės bei pareigos studentui rengiant (rašant) baigiamąjį bakalauro / magistro darbą 59 3

5 Tarpinė baigiamųjų darbų patikra Baigiamojo bakalauro / magistro darbo registravimas (įteikimas) Pasirengimas ginti darbą Viešas baigiamųjų darbų gynimas Baigiamųjų darbų recenzavimas Baigiamųjų darbų vertinimas (10 balų sistema) Baigiamųjų darbų komisijos ataskaita BENDRIEJI REIKALAVIMAI TEKSTUI Rašto darbų kalba Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas Teksto iliustravimas AKADEMINĖ RAŠTO DARBŲ ETIKA BIBLIOGRAFINIS STUDIJŲ RAŠTO DARBO APIPAVIDALINIMAS Naudojimasis kitų asmenų idėjomis, mintimis bei kūrinių dalimis, rengiant mokslinius rašto darbus: reikalavimai citavimui Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui Tekstinės išnašos ir bibliografinių nuorodų sąrašas LITERATŪRA, REKOMENDUOJAMA RAŠANT MOKSLINIUS RAŠTO DARBUS IR PARENKANT MOKSLINIŲ TYRIMŲ METODUS 93 1 priedas. Antraštinio lapo pavyzdys 98 2 priedas. Antraštinio lapo pavyzdys 99 3 priedas. Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų lydraščio forma priedas. Turinio pavyzdys 101 4

6 PRATARMĖ Mokslo darbų rašymas yra būtinas aukštojo mokslo priklausinys, neatsiejama aukštos kvalifikacijos komunikacijos ir informacijos specialistų rengimo proceso dalis. Moksliniais rašto darbais siekiama ugdyti bendrąsias juos rašančio studento kompetencijas (analitinį, loginį mąstymą, gebėjimus referuoti, perfrazuoti, argumentuoti ir kt.) ir specialiąsias kompetencijas, išmokyti juos rašantį studentą būti profesionalų mokslinės komunikacijos dalyvį, išmokyti ne tik kurti, bet ir skleisti naujas idėjas. Šiais darbais, skatinant sprendimų paiešką, sprendžiant mokslines, praktines problemas, naujų idėjų kūrimą, esamų idėjų interpretacijas, įžvalgas, susijusias su mokslo pasiekimų pritaikymu praktikoje, ugdomas studentų kūrybiškumas ir novatoriškumas. Komunikacijos krypčių grupės studijų programų dalykų aprašuose numatytas mokslo darbų mokslinių esė, referatų, tyrimų ir projektų ataskaitų rašymas, žurnalistinių žanrų darbų rašymas ar kūrimas yra mokymo metodas. Šiam metodui būdinga, kad ugdant gebėjimus įmanu atpažinti problemas, įvardyti jas, pasirinkti aktualios problemos pobūdį atitinkantį nagrinėjimo metodų rinkinį; mokant taikyti pasirinktus metodus, galima atrinkti ir kaupti teorinę ir praktinę medžiagą; siekiama teorinių ir praktinių žinių darnos, taikyti teorines dalyko žinias, sprendžiant ne tik mokslines, bet ir praktines problemas; padedami savarankiško analitinio darbo pamatai, formuojami būtini gebėjimai savarankiškai rašyti mokslo darbus. Savarankiškai rengiamais mokslo darbais (kursiniais, mokslo tiriamaisiais, baigiamaisiais bakalauro ir magistro rašto darbais) tikslingai, atsižvelgiant į studento poreikius, gilinamas ir plečiamas komunikacijos bei informacijos lygis, profesinė erudicija, mokslo tiriamojo darbo kompetencijos. 5

7 Baigiamieji mokslo darbai ne tik atskleidžia komunikacijos krypčių grupės studijų programų deklaruojamas kompetencijas, šios mokslo srities mokslinio pažinimo prioritetus, bet ir parodo studijų lygį, įgytą profesinę kompetenciją. Rašydami rašto darbus ir (ar) kurdami vaizdo / garso darbus, gindami savo mokslinį požiūrį, studentai parodo pasirengimą atsakingai, savarankiškai dirbti mokslinės ir praktinės komunikacijos bei informacijos veiklos srityse. Komunikacijos krypčių grupės studijų programose numatytiems rašto, vaizdo / garso darbams rašyti būtina asmeninė studento atsakomybė. Kiekvienas rašantis mokslinį rašto darbą, atliekantis kūrybinę užduotį privalo būti socialiai atsakingas, laikytis mokslinės etikos (tam tikrais atvejais ir specialios profesinės etikos), moralės normų nesisavinti kūrinių, teiginių, minčių autorystės, laikytis kalbinės distancijos, neklastoti duomenų, išlaikyti nešališkumą, neutralumą: taikyti temai, idėjai ne tik pritariančias, bet ir oponuojančias teorijas, analizuoti ir nepalankius skleidžiamai idėjai, hipotezei, prielaidai, pagrindimui ar argumentavimui empirinius duomenis, faktinę medžiagą. Šios mokomosios metodinės priemonės tikslas aptarti bendruosius reikalavimus, keliamus moksliniams ir kūrybiniams Vilniaus universiteto Komunikacijos krypčių grupės studijų programų darbams. Tam tikrų studijų programų mokslinių ir (arba) kūrybinių darbų rengimo, vertinimo ypatybės reglamentuojamos specialiuose Komunikacijos fakulteto tarybos patvirtintuose dokumentuose. Vertinant studentų mokslinius arba kūrybinius rašto / vaizdo / garso darbus ir nustačius, kad jie neatitinka šiuose metodiniuose nurodymuose aptariamų bendrųjų reikalavimų, specialiuose dokumentuose aptariamų specialiųjų reikalavimų, darbai gali būti: grąžinami trūkumams pašalinti (jei tai galima atsižvelgiant į darbo specifiką); vertinami mažesniu balu arba, atsižvelgiant į trūkumus, vertinami neigiamai ar 6

8 nevertinami išvis. Pirmame mokomosios metodinės priemonės skyriuje aptariami bendrieji reikalavimai mokslinių rašto darbų: mokslinių esė, referatų, tyrimų ar projektų ataskaitų, praktikos ataskaitų ir kūrybinio žanro darbų (rašinių arba siužetų), struktūrai, apimčiai, apipavidalinimui, vertinimui. Antrame skyriuje aptariami bendrieji reikalavimai moksliniams rašto kursiniams, mokslo tiriamiesiems, bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams, supažindinama su kursinių, mokslo tiriamųjų darbų, bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų temų pasirinkimo, viešo bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų gynimo tvarka. Šiame skyriuje, aptariant savarankiškumo reikalavimus rašto darbams, paaiškinama studento pareiga rašto darbus rašyti savarankiškai. Trečiame skyriuje supažindinama su reikalavimais rašto darbų kalbai, teksto formatavimui, iliustravimui ir įforminimui. Ketvirtame skyriuje aptariama akademinė mokslinių rašto darbų etika, akademinio sąžiningumo principas, reikalavimai bendrajai mokslinių tyrimų etikai. Penktame skyriuje aiškinami reikalavimai tinkamai cituoti, remiantis Lietuvoje galiojančiais standartais, išdėstyti bibliografiniam studijų darbo apipavidalinimui keliami reikalavimai. Literatūros sąraše nurodoma Lietuvos bibliotekose (Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje) ir žiniatinklyje esama literatūra, naudinga rašant mokslinius rašto darbus, renkantis mokslinių tyrimų metodologiją. Prieduose pateikiama: antraštinio studijų darbo lapo pavyzdys, lydraščio ir turinio pavyzdžių. 7

9 Leidinyje aptariami reikalavimai moksliniams studentų rašto darbams, suderinti su bendraisiais Vilniaus universiteto reikalavimais (studijų, vertinimo etc.). Rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto darbuotojams, pateikusiems pastabų ir pasiūlymų. 8

10 1. BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ DALYKŲ RAŠTO DARBAI Dalyko dėstytojas dalyko studijų tikslams pasiekti šalia kitų užduočių ir atsiskaitymo būdų gali numatyti ir rašto darbo rengimą. Komunikacijos krypčių grupės studijų programose rašto darbai galimi, jeigu jie numatyti dalyko apraše. Studijuojamų dalykų turinio aprašuose dažniausia numatomi tokie rašto ir kūrybinės raiškos darbai (užduotys): Mokslinė esė; Referatas; Projekto ataskaita; Kūrybinio žanro darbas 1. Dėstytojas dalyko apraše gali nurodyti ir kitus rašto / vaizdo / garso darbus, nustatyti reikalavimus jų apimčiai, struktūrai, aprašyti vertinimo sistemą. Darbai gali būti individualūs ir grupiniai. Jei darbas atliekamas grupėje, darbe turi būti nurodytas kiekvieno bendraautorio indėlis. Komunikacijos fakulteto studijų programos komitetas, kuruojantis studijų programą, specialiame dokumente, patvirtintame fakulteto tarybos iki atitinkamo semestro pradžios, gali numatyti specialius studijų programos poreikius atitinkančius reikalavimus visiems ar tik kai kuriems rašto / vaizdo / garso darbams. Dalyko dėstytojas per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos organizuojamos tik seminarais, per seminarą) pateikia / paskirsto studentams visus rašto / 1 Kūrybos komunikacijos (esė, etiudas, filmas, projektas, rašinys, siužetas) ir žurnalistikos (rašinys, siužetas, žanrų sąveiką įrėminantis pasirinktos raiškos ciklas) studijų programose. 9

11 vaizdo / garso darbus (temas), nurodo jų parengimo terminus, šiems darbams keliamus specialius reikalavimus, aptaria studentams teikiamą pagalbą rašant / kuriant šiuos rašto / vaizdo / garso darbus. Darbai privalo būti pateikti dalyko dėstytojui iki jo nurodyto termino. Visi darbai turi būti apipavidalinti laikantis šiuose nurodymuose pateiktų reikalavimų. Savitas studentų rašto darbas yra praktikos ataskaita. Šioje metodinėje priemonėje aptariami tik bendriausi reikalavimai praktikos ataskaitoms, detalius reikalavimus praktikos ataskaitai nustato studijų programos komitetas. Šie reikalavimai nurodomi praktikos apraše. Visi šiame skyriuje aptariami rašto darbai saugomi dalyką dėstančio dėstytojo katedroje / institute 2 šešis mėnesius nuo dalyko įvertinimo dienos Mokslinė esė Mokslinė esė tai nedidelės apimties rašto darbas, kurio esmė dalyko temos, tipinių dalyko problemų, atskiros problemos svarstymas, jos išmanymo atskleidimas, konkrečios problemos interpretavimas ir jos pagrindimas. Esė gali būti įvairių tipų kritinė, dedukcinė, tiriamoji, aprašomoji ir kitokia 3. Mokslinės esė tikslas ugdyti mokslinį mąstymą, gebėjimus, orientuotus į mokslinį argumentavimą. Todėl mokslinėje esė turi būti 2 Remiantis Vilniaus universiteto Studijų pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta Senato komisijos 2012 m. gruodžio 13 d., Nr. SK Išsamiau apie esė tipus esė rašymo svetainėje (angl. Essay Writing Center) interneto adresu 10

12 analizuojama (o ne aprašoma ar aiškinama), vartojamos bendrosios sąvokos, žinomos teorijos, remiamasi moksliniais šaltiniais, pateikiama autoriaus argumentų. Mokslinės esė apimtis. Mokslinės esė apimtį nustato dalyko dėstytojas, tačiau ji negali būti mažesnė kaip ženklų ir didesnė kaip ženklų, įskaitant tarpus (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas ). Tipinė mokslinės esė struktūra: Antraštinis lapas. Įforminamas remiantis 1 priede pateiktu pavyzdžiu (vietoje bakalauro / magistro darbas rašoma mokslinė esė, o žodis vadovas keičiamas į tikrino ). Įvadinė dalis. Joje pristatoma esė analizuojama tema, problemos, konkreti problema ir esminė tezė, kuri bus plėtojama pagrindinėje dalyje. Pagrindinė dalis. Joje pristatoma svarstytina dalyko problema (mokslinė koncepcija), kuri interpretuojama, analizuojama, teiginius pagrindžiant, argumentuojant. Apibendrinimas (išvada). Bibliografinių nuorodų sąrašas. Šioje dalyje, remiantis atitinkamais reikalavimais, pateikiami cituotų, perfrazuotų, referuojamų cituotų ir minimų spausdintinių ir elektroninių dokumentų aprašai (žr. 5.2 poskyrį Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui ). Mokslinės esė vertinimo kriterijai: gebėjimas adekvačiai suprasti autorių poziciją; gebėjimas perfrazuoti ir referuoti; 11

13 gebėjimas aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis, argumentuoti ir apibendrinti; esė apimtis (gebėjimas dirbti su moksline literatūra); akademinės kalbos mokėjimo lygis; rašto kalbos kultūros lygis; mokėjimas įforminti tekstą, cituoti, sudaryti bibliografinių nuorodų sąrašą. Mokslinės esė vertinimas. Mokslinės esė vertinimo sistemą dalyko dėstytojas pateikia per pirmą paskaitą. Šis rašto darbas gali būti vertinamas pažymiu (10 balų sistema), jam vertinti gali būti taikoma ir papildomų balų ar kitokia, dalyką dėstančio dėstytojo pasirinkta sistema Referatas Referatas nedidelės apimties rašto darbas, kurio esmė objektyvi studijuojamo dalyko temos, koncepcijų ar požiūrio tam tikru klausimu mokslinės literatūros analizė. Asmeninė (subjektyvi) referento nuomonė gali būti išdėstyta referato pabaigoje. Referato tikslas nuodugnesnės tam tikrų studijuojamo dalyko temų studijos, gilesnis studijuojamo dalyko problematikos pažinimas, gebėjimų analizuoti dalyko literatūrą, šaltinius ugdymas, perfrazavimo ir referavimo, teksto kompresijos gebėjimų ugdymas, bendrųjų mokslinių tyrimų gebėjimų, loginio mąstymo ugdymas, kalbos mokslinio stiliaus lavinimas. Referato apimtis. Referato apimtį nustato dalyko dėstytojas, tačiau ji negali būti mažesnė nei ženklų ir didesnė nei ženklų, įskaitant 12

14 tarpus (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas ). Tipinė referato struktūra: Antraštinis lapas. Įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede (vietoje bakalauro / magistro darbas rašoma referatas, o žodis vadovas keičiamas tikrino ). Referato turinys. Pratarmė. Šioje dalyje pristatomas temos aktualumas, suformuluojamas referato tikslas, apibendrintai apibūdinami naudoti šaltiniai. Pagrindinė dalis. Joje atskleidžiama referato tema (aptariamos pagrindinės mokslinėje literatūroje esamos koncepcijos ir (ar) požiūriai; analizuojama tam tikra koncepcija ir pan.). Pagrindinę referato dalį patariama suskirstyti ne daugiau kaip į du ar tris skyrius. Apibendrinimas (išvados, pasiūlymai). Bibliografinių nuorodų sąrašas. Šioje dalyje remiantis atitinkamais reikalavimais pateikiami cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų spausdintinių bei elektroninių dokumentų aprašai (žr. 5.2 poskyrį Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui ). Referato vertinimo kriterijai: gebėjimas adekvačiai suprasti autorių poziciją; gebėjimas perfrazuoti ir referuoti; gebėjimas aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis, argumentuoti ir apibendrinti; gebėjimas dirbti su moksline literatūra; akademinės kalbos mokėjimo lygis; rašto kalbos kultūros lygis; 13

15 mokėjimas įforminti tekstą, cituoti, sudaryti bibliografinių nuorodų sąrašą. Referato vertinimas. Referato vertinimo sistemą dalyko dėstytojas pristato per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos organizuojamos tik seminarų forma, per seminarą). Šis rašto darbas gali būti vertinamas pažymiu (10 balų sistema), jam vertinti gali būti taikoma ir papildomų balų ar kitokia, dalyką dėstančio dėstytojo pasirinkta sistema Projektas Projektas tai individualiai ar dirbant grupėje atliekama užduotis, kuri atskleidžia studento gebėjimus per dalyko studijas įgytas teorines žinias pritaikyti praktinės veiklos analizei. Praktinės veiklos tyrimas tai tyrimo strategija, orientuota į veiklos ištyrimą bei sprendimų ir rekomendacijų pateikimą veiklos tobulinimui. Veiklos tyrimo analizei gali būti naudojami kokybiniai ir kiekybiniai socialinių tyrimų metodai. Projekto rezultatas tai atliktos praktinės veiklos analizės ataskaita. Projekto ataskaitos apimtis. Ją nustato dalyko dėstytojas, tačiau projekto ataskaitos apimtis negali būti mažesnė kaip ženklų ir didesnė kaip ženklų su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas ). Projekto ataskaitos (toliau ataskaitos) struktūra. 14

16 Antraštinis lapas. Įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede (vietoje bakalauro / magistro darbas rašoma projekto ataskaita, o žodis vadovas keičiamas tikrino ). Ataskaitos turinys. Pratarmė. Projekto ataskaitos pratarmėje nurodomas projektinės veiklos objektas, projekto tikslas, uždaviniai, pristatoma projekto metodika, projekto grupė (jeigu ji yra), aptariamas projekto grupės narių indėlis vykdant projektą, nurodomas projekto vykdymo laikas, pristatoma projektinė veikla ir projekto eiga. Pagrindinė dalis. Joje supažindinama su projekto vykdymu. Šioje dalyje gali būti pateikiama projektui svarbi teorinė medžiaga, analizuojami empiriniai duomenys, aptariama vykdant projektą pastebėta teorijos ir praktikos neatitiktis, koreliacijos. Pagrindinės dalies struktūrą lemia projekto savitumas. Apibendrinimas. Skelbiamos projekto išvados, teikiama pasiūlymų. Bibliografinių nuorodų sąrašas. Šioje dalyje, remiantis atitinkamais reikalavimais, pateikiami cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų spausdintinių bei elektroninių dokumentų aprašai (žr. 5.2 poskyrį Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui ). Priedai. Pateikiamos tyrimo anketos (ar kita medžiaga), vaizdinė projekto medžiaga. Projekto ataskaitos vertinimo kriterijai: gebėjimas taikyti teorines žinias praktikoje; gebėjimas parinkti ir taikyti mokslinio tyrimo metodus; gebėjimas aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis, argumentuoti ir apibendrinti; 15

17 gebėjimas formuluoti išvadas ir siūlymus; akademinės kalbos mokėjimo lygis, rašto kalbos kultūros lygis; mokėjimas įforminti tekstą, cituoti, sudaryti bibliografinių nuorodų sąrašą; gebėjimai pristatyti projektą. Projekto ataskaitos vertinimas. Projekto ataskaitos vertinimo sistemą dalyko dėstytojas pristato per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos organizuojamos tik seminarų forma, per seminarą) arba skelbdamas projekto užduotį. Šis rašto darbas gali būti vertinamas pažymiu (10 balų sistema), jam vertinti gali būti taikoma ir papildomų balų ar kitokia, dalyko dėstytojo pasirinkta sistema Kūrybinio žanro darbas Kūrybinio žanro darbas tai originalus autorinis studento (-ų) darbas, kuriamas vadovaujantis suderinta užduotimi / tema Kūrybos komunikacijos ir Žurnalistikos krypties studijų programose. Atitinkamas kūrybinio žanro darbų skirstymas apibūdinamas ir poskyriuose, o baigiamajam kūrybiniam darbui / projektui keliami formalieji reikalavimai apibrėžti 2.3 poskyryje bei dalyko apraše. 16

18 Teminis kūrinys (Kūrybos komunikacijos studijų programos studentams) Teminis kūrinys tai originalus, apibrėžto žanro darbas, pateikiamas raštu, vaizdo / garso ar menine raiška (pvz., etiudas), kuriame atskleidžiama suformuluota tema, atitinkanti studijų programos siekinius ir dėstytojo nustatytus dalyko vertinimo kriterijus. Teminio kūrinio tikslas ugdyti kūrybiškumą, siejant kultūros teorijos ir praktikos žinias. Reikalavimai kūrinio apimčiai formuluojami atitinkamo dalyko apraše. Kūrinio vertinimo kriterijai: gebėjimas naudoti šaltinius ir apdoroti tinkamą informaciją; gebėjimas rasti ir pateikti naują kūrybinį sprendimą; žanro kriterijų atitiktis; kitų darbui atlikti suformuluotų kriterijų atitiktis Žurnalistinio žanro kūrinys (Žurnalistikos krypties studijų programų studentams) Žurnalistinio žanro kūrinys originalus, autorinis, raštu, vaizdo ir (ar) garso būdu pateikiamas darbas, kuriame atskleidžiama visuomenei reikšminga, aktuali tema (reiškinys / asmenybė) ir kurio apimtis, trukmė, turinys bei tikslas atitinka profesionaliosios žurnalistikos kriterijus. Žurnalistinio žanro kūrinio tikslas ugdyti gebėjimus praktiškai taikyti teorines žurnalistikos žinias, rinkti ir apdoroti informaciją, ugdyti kūrybiškumą 17

19 (kūrybinius gebėjimus). Reikalavimai žurnalistinio žanro kūrinio imčiai ir struktūrai atliekant tokio pobūdžio darbus formuluojami dalyko apraše. Žurnalistinio žanro kūrinio vertinimo kriterijai: gebėjimas rasti šaltinius ir surinkti informaciją; gebėjimas apdoroti informaciją; kūrybiškumas pateikiant siužetą arba kitą pasirinktos žanro raiškos darbą; žanro kriterijų atitiktis; kitų darbui atlikti suformuluotų žurnalistinio meistriškumo kriterijų atitiktis. Žurnalistinio žanro kūrinio vertinimo sistemą dalyko dėstytojas pristato per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos organizuojamos tik seminarų forma, per seminarą) arba pateikdamas žurnalistinio žanro kūrinio užduotį. Šis darbas gali būti vertinamas pažymiu (10 balų sistema), jam vertinti gali būti taikoma ir papildomų balų ar kitokia, dalyko dėstytojo pasirinkta sistema Teminio kūrinio ir žurnalistinio žanro formatai Garso kūriniai pateikiami vienu iš šių formatų: Wav (windows waveform); mp3 (128 kbps ir geresnės kokybės); audio cd. Vaizdo kūriniai pateikiami vienu iš šių formatų, jei studijų programos komitetas, tvirtindamas temą, nenurodo kitaip: mpeg-2 Microsoft AVI arba DV AVI Mpeg-2 DVD WMV (Windows Media Video) ir kt. Daugiaterpės raiškos kūriniai gali būti pateikiami: naršyklei tinkamu formatu (HTML su susijusiomis rinkmenomis); darbui pasirinktos programos 18

20 bylose (interaktyvios PPT ar kitos skaidrės ir pan.); internete, nurodžius adresą ir prisijungimo / peržiūros informaciją. Vertinant kūrybinio žanro darbą atsižvelgiama į šiuos gebėjimus: pasirinkti objektą ir temą, pagrįsti idėjos pasirinkimą; atskleisti kūrybiškumą ir temos aktualumą, įdomumą, naujumą; plėtoti temą naudojant dramaturgijos ir auditorijos dėmesio skatinimo priemones (struktūra, pavadinimas, tarpiniai pavadinimai); mintis reikšti turtinga ir taisyklinga kalba; parengti optimalios apimties kūrinį; pasirinkti tinkamą raišką ir efektyviai išnaudoti jos galimybes; pasirinkti tinkamą žanrą ir efektyviai išnaudoti jo galimybes; pasirinkti tinkamą sklaidos kanalą ir efektyviai išnaudoti jo galimybes Praktikos ataskaita Praktikos ataskaita rašto darbas, kuriame pristatoma ir aptariama studijų programoje numatyta ir studento atlikta praktika, aprašoma savarankiškai atlikta, apraše numatyta praktikos užduotis ir praktikos vietos vadovo skirta užduotis (jeigu ji buvo skirta). Praktikos ataskaitos tikslas ugdyti gebėjimą teorines žinias taikyti praktiškai, tobulinti įgūdžius aprašyti atliktas užduotis, darbus, mokslinių žinių reikalaujančius problemų sprendimus ir gebėjimus rašyti ataskaitas Praktikos kaip privalomos sudedamosios mokymo proceso dalies vertinimo pagrindą sudaro praktikos ataskaitos vertinimas. 19

21 Praktikos ataskaitos apimtis priklauso nuo praktikos kreditų, ji nurodoma praktikos dalyko apraše. Jame taip pat nurodoma praktikos ataskaitos struktūra ir kiti reikalavimai praktikos ataskaitai. Praktikos ataskaitos vertinimo kriterijai pateikiami Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto komunikacijos krypčių studijų programų praktikos nuostatuose ( i.docx) ir praktikos dalyko apraše 20

22 2. BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ RAŠTO DARBAI Komunikacijos krypčių grupės studijų programose numatyta, kad studentai studijų laikotarpiu turi rašyti kelių tipų rašto darbus: 1. Bakalauro studijų programų: kursinius darbus, kūrybinius projektus, baigiamuosius kūrybinius darbus, baigiamąjį bakalauro darbą. 2. Magistrantūros studijų programų: mokslo tiriamuosius darbus, baigiamąjį magistro darbą Kursinis darbas Kursinis darbas savarankiškas, analitinio pobūdžio mokslo tiriamasis darbas raštu komunikacijos ir informacijos mokslų tematika, skirtas aktualioms mokslinėms ir praktinėms problemoms nagrinėti. Kursiniai darbai gali būti istoriografiniai, teoriniai, taikomieji ir mišrūs. Istoriografiniuose darbuose analizuojamas tyrimo objekto atsiradimas, raida, tiriami raidos dėsningumai. Teoriniuose darbuose aktuali problema nagrinėjama teoriniu lygmeniu. Taikomuosiuose darbuose tiriama ir sprendžiama aktuali praktikos 21

23 problema, juose privalo būti teorinė arba metodologinė dalys. Bibliografijos rodyklių sudarymas priskiriamas taikomiesiems darbams. Mišriuose darbuose tyrimo objektas analizuojamas keliais skirtingais aspektais. Kursinio darbo tikslas išplėsti ir pagilinti tam tikrų komunikacijos ir informacijos mokslų sričių, dalykų žinias, ugdyti mokslinio darbo įgūdžius. Kursinio darbo apimtis. Kursinio darbo apimtis ženklų su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas ). Tipinė kursinio darbo struktūra: Antraštinis lapas; Referato lapas; Turinys; Santrumpų sąrašas (jei būtinas); Įvadas; Pagrindinė dalis; Išvados; Bibliografinių nuorodų sąrašas; Priedai (jei būtini). Reikalavimai struktūrinėms kursinio darbo dalims: Antraštinis lapas įforminamas pagal pavyzdį, pateikiamą 1 priede (vietoje žodžių bakalauro / magistro darbas rašoma kursinis darbas ). 22

24 Referato lape pateikiamas bibliografinis kursinio darbo aprašas (lygia greta nurodomas jo pavadinimas anglų kalba), keturi pagrindiniai žodžiai (lietuvių, anglų kalbomis) ir kursinio darbo santrauka (lygiagretus tekstas lietuvių ir anglų kalbomis). Santraukos tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis (rekomenduojama santrauką rašyti anglų kalba) apimtis kiekvienos atskirai iki 1000 ženklų. Turinyje detaliai atskleidžiama darbo struktūra, pristatomas darbo dalių antraščių sąrašas ir nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės dalys skyriai, poskyriai, paragrafai turi turėti pavadinimus (antraštes), jas būtina pažymėti turinyje. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėjamos problemos esmę, struktūrinės dalies turinį. Pavadinimuose santrumpos nevartojamos. Struktūrinės kursinio darbo dalys skyriai, poskyriai ir paragrafai numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą). Santrumpų sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių nuorodų sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet nenumeruojami. Santrumpų sąraše pateikiamos darbe vartojamos santrumpos (sutartiniai ženklai, simboliai, vienetai ir terminai), jos iššifruojamos. Santrumpos užsienio kalba paaiškinamos originalo ir lietuvių kalbomis. Santrumpų sąrašo gali nebūti, jei jų mažiau kaip 20 ir kiekviena iš jų tekste pakartota mažiau kaip tris kartus. Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą. Įvade pristatoma darbo tema, aptariamas ir pagrindžiamas darbo Aprašo pavyzdys: Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: kursinis darbas / Vardenis Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Vilnius, p. (spaudos ženklai juose): lent. Santr. Angl. Bibliogr.: lap (36 pavad.). 23

25 aktualumas, nurodomas kursinio darbo tikslas ir uždaviniai, darbe naudoti tyrimo metodai, apibendrintai aptariama literatūra, atskleidžiama darbo struktūra. Rekomenduojama įvado apimtis 5 10 proc. kursinio darbo apimties. Pagrindinėje dalyje nuosekliai dėstoma ir analizuojama sukaupta medžiaga. Ši struktūrinė dalis skaidoma į skyrius ir poskyrius. Skyrių apimtis turi būti proporcinga (negali labai skirtis), poskyrių apimtis pakankama (negalimi puslapio ar mažesnės apimties poskyriai). Skyriai ir poskyriai turi būti svarbūs temai atskleisti. Išvadose formuluojamos svarbiausios darbo išvados, pateikiama rekomendacijų ir pasiūlymų, numatomos tolesnės temos tyrimo perspektyvos. Išvadose neturi būti pateikta darbo santrauka. Privaloma, kad išvados sietųsi su darbo tikslu, uždaviniais. Rekomenduojama išvadų apimtis 5 10 proc. kursinio darbo apimties. Bibliografinių nuorodų sąraše, remiantis atitinkamais reikalavimais, pateikiami bibliografiniai cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų spausdintinių, rankraštinių ir elektroninių dokumentų, mokslinės literatūros aprašai (žr. 5.2 poskyrį Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui ). Rašant kursinį darbą privalu remtis teoriniais autorių (ne mažiau kaip dešimties) tekstais, pageidaujama nurodyti temos požiūriu svarbiausią mokslinę literatūrą. Prieduose pateikiamos lentelės, schemos ir kita papildoma medžiaga. Kursinio darbo vertinimo kriterijai: darbas su moksline literatūra (literatūros ir šaltinių pasirinkimo, panaudojimo kokybė), perfrazavimo ir referavimo tikslumas; temos analizės logiškumas (tinkamai parinkta darbo struktūra, aiškus ir nuoseklus minčių dėstymas, apibendrinimas bei išvados); 24

26 bendra akademinė rašto kultūra darbe (sąvokų ir kategorijų vartojimo tikslumas, bendras akademinės kalbos lygis); tinkamas citavimas, bibliografinių nuorodų sąrašo sudarymas; rašto darbo kalbos kultūros lygis; teksto įforminimas. Kursinio darbo rengimas. Kursinių darbų temų sąrašas tvirtinamas ne vėliau kaip birželio mėnesį Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetų posėdžiuose ir studentams viešai skelbiamas iki rugsėjo 15 dienos. Studentas gali rašyti kursinį darbą ir savo pasiūlyta tema, tačiau tokiu atveju iki rugsėjo 15 dienos ji turi būti suderinta su kursinio darbo vadovu. Trečiame kurse rekomenduojama rinktis tokią kursinio darbo temą, kurią galima būtų tęsti rašant baigiamąjį bakalauro darbą. Kursinio darbo temą studentas turi pasirinkti iki spalio 1 dienos. Tema laikoma pasirinkta, kai studentas ją pasižymi informacinėje Vilniaus universiteto studijų sistemoje. Studentas, rašantis darbą paties pasiūlyta tema, turi parašyti prašymą ir iki spalio 1 dienos įteikti jį Studijų skyriui. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas kursinio darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui. Kursinio darbo tema gali būti tikslinama likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki darbo įteikimo (ar pateikimo, įkėlimo į VU informacinę sistemą) termino. Temą tikslinantys (ar norintys tai padaryti) studentai turi parašyti prašymą dėl temos keitimo ir įteikti jį Studijų skyriui. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas kursinio darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui. Prašymo forma pateikiama fakulteto internetinėje svetainėje ymas_del_kursinio_darbo_ doc 25

27 Asmenys, siekiantys atnaujinti studijas, t. y. grįžtantys studijuoti po akademinių atostogų ar norintys tęsti pavasario semestre sustabdytas studijas, per dvi savaites nuo semestro pradžios turi pasirinkti ir su darbo vadovu suderinti kursinio darbo temą bei įteikti prašymą Studijų skyriui. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui. Sutikęs vadovauti kursiniam darbui darbo vadovas su studentu aptaria kalendorinį kursinio darbo rašymo planą. Rekomenduojama kursinio darbo rašymo procesą suskirstyti į tokius etapus: Literatūros pasirinkta tema paieška ir skaitymas. Darbo tikslo ir uždavinių formulavimas; darbo plano sudarymas. Įvado rašymas. Pagrindinės dalies (skyrių, poskyrių) rašymas; įvado koregavimas. Išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų rengimas, bibliografinių nuorodų sąrašo sudarymas. Viso teksto taisymas ir redagavimas. Kursinį darbą studentas rengia ir rašo savarankiškai, laikydamasis mokslinės etikos reikalavimų (žr. 4 skyrių Akademinė rašto darbų etika ). Rašydamas kursinį darbą studentas privalo laikytis su kursinio darbo vadovu suderinto kalendorinio kursinio darbo rašymo plano, reguliariai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) konsultuotis su darbo vadovu jo priėmimo Vilniaus universitete valandomis. Darbo vadovui sutikus, galimos konsultacijos e. paštu (kursinio darbo vadovo nurodytu dažnumu, nurodytomis dienomis). Nuolatinės konsultacijos būtinos, nes jos ne tik skatina kursinį darbą rašyti nuosekliai, bet ir gerina kursinio darbo rašymo kokybę, turi įtaką formuojantis mokslinio darbo rašymo įgūdžiams, be to, kursinio darbo vadovui leidžia įvertinti, ar darbas 26

28 rašomas savarankiškai. Per pirmą konsultaciją su kursinio darbo vadovu studentas aptaria studento perskaitytą literatūrą kursinio darbo tema. Per kitas konsultacijas aptariamas studento siūlomas kursinio darbo tikslas, uždaviniai, darbo planas, per tolesnes konsultacijas studentas informuoja kursinio darbo vadovą apie kursinio darbo rašymo eigą ir iškilusias problemas, pateikia darbo tekstą (skyriais ar poskyriais). Pateiktą kursinio darbo tekstą kursinio darbo vadovas perskaito ir pastabas bei nurodymus pateikia ne vėliau kaip per dvi savaites nuo kursinio darbo teksto pateikimo. Kursinio darbo vadovo ir studento bendravimui dėl kursinio darbo tobulinti gali būti pasitelktos Vilniaus universiteto ETD sistemos teikiamos galimybės (aplikacija Dialogas ). Vienas parašyto, tinkamai įforminto ir įrišto kursinio darbo egzempliorius darbo vadovui įteikiamas įvertinti ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos pavasario semestre (ir ne vėliau kaip iki gruodžio 21 dienos rudens semestre). Tą patį kursinį darbą (tekstą) iki birželio 1 dienos (rudens semestre iki gruodžio 21 dienos) studentas privalo įvesti į Vilniaus universiteto ETD (elektroninių tezių ir disertacijų) sistemą. Tą kursinį darbą, kuris yra pateiktas ETD sistemoje, pavasario semestre birželio 1 dieną (rudens semestre gruodžio 21 dieną) kursinio darbo vadovas įvertina pažymiu. Jei kursinis darbas pateikiamas egzaminų perlaikymo laikotarpiu, pavasario semestre iki rugsėjo 1 dienos, (rudens semestre iki vasario 4 dienos) jis turi būti įteiktas kursinio darbo vadovui ir įvestas į informacinę Vilniaus universiteto sistemą:. Jei studentas nesilaiko kalendorinio kursinio darbo rašymo plano, ignoruoja darbo vadovo pastabas ir siūlymus, kursinis darbas vertinamas tik tada, kai yra apginamas. Darbo vadovui kreipusis, kursinio darbo gynimo datą skelbia ir komisiją sudaro studijų programos komiteto pirmininkas. Kursinio 27

29 darbo gynimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų asmenų, dirbančių Komunikacijos fakultete. Studentui neatvykus į gynimą, kursinis darbas nevertinamas. Kursinio darbo vertinimas. Kursinis darbas vertinamas pažymiu iki paskutinės semestro, per kurį jis rašytas, sesijos dienos. Kursinis darbas vertinamas dešimties balų sistema: teigiamai (skaitmenine išraiška 5 10 balų) vertinami savarankiški, struktūros reikalavimus atitinkantys, turinio trūkumų neturintys darbai; neigiamai (skaitmenine išraiška 1 4 balais) vertinami kompiliuoti, esminių turinio trūkumų turintys, struktūros reikalavimų neatitinkantys darbai. Vertinant studijų rezultatus, plagijuoti ar kitu būdu nesąžiningai parengti darbai laikomi akademiniu nesąžiningumu ir nevertinami Magistro tiriamasis mokslo darbas Magistro tiriamasis mokslo darbas nuosekli magistrantūros studijų programoje numatyto tiriamojo mokslo darbo dalis, savarankiškas analitinio pobūdžio tiriamasis mokslo darbas, kuriame tiriama pasirinkta konkreti, mokslinė ar praktinė komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šakos, dalyko problema. Priklausomai nuo studijų trukmės magistrantai rašo du arba tris tiriamuosius mokslo darbus (toliau tekste tiriamasis mokslo darbas). Tiriamųjų mokslo darbų rašymas nuoseklus baigiamojo magistro darbo rengimo etapas, todėl antro ir kitų semestrų tiriamųjų mokslo darbų temos turi atitikti preliminarią baigiamojo magistro darbo temą. Jų tęstinumas ir sąsajumas su baigiamuoju magistro darbu lemia šių darbų pobūdį jie negali būti 28

30 taikomieji (išskyrus metodinius darbus). Tiriamieji mokslo darbai gali būti istoriografiniai, teoriniai, metodologiniai. Istoriografiniuose tiriamuosiuose mokslo darbuose analizuojama, vertinama visa svarbiausia istorinė medžiaga, susijusi su konkrečia komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šaka, dalyku, moksline ar praktine problema (šaltiniai ir istoriografija), pateikiami nauji, studento savarankiškai surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys arba naujai interpretuojami tiriamos šakos, dalyko, problemos, objekto raidos dėsningumai, priežastys ir kt. Teoriniuose tiriamuosiuose mokslo darbuose aptariama, analizuojama ir vertinama visa svarbiausia mokslinė literatūra, susijusi su konkrečia komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šaka, dalyku, moksline ar praktine problema, apžvelgiamos svarbiausios mokslinės koncepcijos, siūloma nauja mokslinių teorijų, koncepcijų, konstrukcijų, modelių ir kt. interpretacija, teorija papildoma naujų duomenų arba pateikiami nauji, savarankiškai studento surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys, atliekama antrinė duomenų analizė (teoriniai empiriniai darbai). Metodologiniuose tiriamuosiuose mokslo darbuose aptariama, analizuojama ir vertinama bendra konkrečios komunikacijos ir informacijos mokslų šakos mokslinio pažinimo proceso metodologija; mokslinė literatūra ir šaltiniai, susiję su moksliniais mokslinės ar praktinės problemos tyrimo metodais, technika; analizuojamas konkrečios komunikacijos ir informacijos mokslų šakos mokslinio pažinimo procesas, atskiri jo elementai, etapai ir kt.; analizuojami ir vertinami svarbiausi moksliniai tyrimai, jų metodologija; siūloma naujų tyrimo metodų, žinomi metodai pritaikomi naujai, jie interpretuojami; mokslinės teorijos, koncepcijos, modeliai, pritaikius mokslinio 29

31 tyrimo metodus, papildomi naujų duomenų, šie duomenys naujai interpretuojami; pateikiami nauji, studento savarankiškai surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys, gauti pritaikius žinomus ar naujus mokslinio tyrimo metodus, ir pan. Tiriamojo mokslo darbo tikslas plėsti ir gilinti tam tikrų komunikacijos ir informacijos mokslų šakų, sričių, dalykų žinias, ugdyti gebėjimus vertinti atitinkamos krypties mokslo darbus, spręsti teorinio ir praktinio pobūdžio mokslines problemas, atlikti tam tikrų informacijos ir komunikacijos mokslų sričių mokslinius tyrimus. Tiriamojo mokslo darbo apimtis. Tiriamojo mokslo darbo apimtis ženklų su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas ). Tipinė tiriamojo mokslo darbo struktūra: Antraštinis lapas; Referato lapas; Turinys; Santrumpų sąrašas (jei būtinas); Įvadas; Pagrindinė dalis; Išvados; Bibliografinių nuorodų sąrašas; Priedai (jei būtini). Reikalavimai struktūrinėms tiriamojo mokslo darbo dalims: Antraštinis lapas įforminamas pagal 1 priede pateiktą pavyzdį (vietoje antraštės bakalauro / magistro darbas rašoma magistro tiriamasis mokslo 30

32 darbas ). Referato lape pateikiamas bibliografinis darbo aprašas (greta nurodomas jo pavadinimas anglų kalba), penki pagrindiniai žodžiai (lietuvių, anglų kalbomis) ir tiriamojo mokslo darbo anotacija (lygiagretus tekstas lietuvių ir anglų kalbomis). Santraukos apimtis tiek lietuvių, tiek užsienio kalba (rekomenduojama santrauką rašyti anglų kalba) kiekvienos atskirai iki 1000 ženklų. Turinyje detaliai atspindėta darbo struktūra pateikiamas darbo dalių antraščių sąrašas, nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės dalys skyriai, poskyriai, paragrafai turi turėti pavadinimus (antraštes), juos būtina įtraukti į turinį. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėjamos problemos esmę, struktūrinės dalies turinį. Pavadinimuose santrumpos nevartojamos. Struktūrinės tiriamojo mokslo darbo dalys skyriai, poskyriai ir paragrafai numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą). Santrumpų sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių nuorodų sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet nenumeruojami. Santrumpų sąraše pateikiamos darbe vartojamos santrumpos (sutartiniai ženklai, simboliai, vienetai ir terminai), jos iššifruojamos. Santrumpos užsienio kalba paaiškinamos originalo ir lietuvių kalbomis. Santrumpų sąrašo gali nebūti, jei iš viso jų mažiau kaip 20 ir kiekviena iš jų tekste pakartota mažiau kaip tris kartus. Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą. Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: tiriamasis mokslo darbas / Vardenis Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Vilnius, p. (spaudos ženklai juose): lent. Santr. Angl. Bibliogr.: lap (36 pavad.). 31

33 Įvade supažindinama su darbe analizuojama moksline problema, apibūdinamas nagrinėjamos temos aktualumas, pristatomas tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, nurodomi mokslinio tyrimo metodai, apibendrintai aptariama literatūra, atskleidžiama darbo struktūra. Pagrindinėje dalyje, atsižvelgiant į įvade suformuluotus uždavinius, dėstoma sukaupta medžiaga. Ši struktūrinė dalis skaidoma į skyrius, poskyrius, paragrafus. Kiekvienas skyrius baigiamas apibendrinimu. Išvadose, nekartojant skyrių apibendrinimų, formuluojamos svarbiausios darbo išvados. Jos turi būti paremtos nagrinėta medžiaga, suformuluotos glaustai, nenutolstant nuo darbo įvade iškeltų uždavinių. Bibliografinių nuorodų sąraše, laikantis atitinkamų reikalavimų, pateikiami bibliografiniai cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų spausdintinių, rankraštinių bei elektroninių dokumentų mokslinės literatūros aprašai (žr. 5.2 poskyrį Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui ). Prieduose pateikiama vertinga pagalbinė, darbą papildanti medžiaga (svarbių šaltinių publikacijos, direktyviniai ir norminiai dokumentai, išsamios lentelės, iliustracijos, anketų pavyzdžiai, apklausos medžiaga ir pan.). Tiriamojo mokslo darbo vertinimo kriterijai: teorinių, empirinių ir metodologinių tiriamojo objekto komponentų struktūrinimas, analizės išsamumas; svarbiausios mokslinės literatūros, šaltinių (jei būtina) analizė, referavimas, perfrazavimas, interpretavimas; išsami tiriamojo objekto analizė, tyrimo duomenų interpretavimas, logiškai nuoseklių, savarankiškai prieitų, duomenimis, gautais atlikus mokslinę tiriamojo objekto analizę, pagrįstų nagrinėjamos temos išvadų formulavimas; 32

34 į mokslinę komunikaciją orientuoti gebėjimai (darbo pristatymas ir pateiktis, teiginių gynimas 4 ). Tiriamojo mokslo darbo rengimas. Tiriamųjų mokslo darbų temų sąrašas Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetų posėdžiuose tvirtinamas ne vėliau kaip birželio mėnesį ir iki rugsėjo 15 dienos viešai skelbiamas studentams. Studentas gali (rekomenduojama) tiriamąjį mokslo darbą rašyti savo pasiūlyta tema, tačiau tokiu atveju tema rudens semestre iki rugsėjo 15 dienos (pavasario semestre iki vasario 15 dienos) turi būti suderinta su darbo vadovu. Jei studijų programos komiteto posėdyje priimamas sprendimas, kad baigiamųjų magistro ir tiriamųjų mokslo darbų temas renkasi (siūlo) patys studentai, šio Komunikacijos komiteto posėdžio protokolo išrašas rudens semestre studentams viešai skelbiamas iki rugsėjo 15 dienos (pavasario semestre iki vasario 15 dienos). Antro ir kitų semestrų mokslo tiriamųjų darbų temos turi atitikti preliminarią magistro darbo temą. Tiriamųjų mokslo darbų temos ir užduotys iki spalio 1 dienos / kovo 1 d. (2-ame semestre numatytų tiriamųjų mokslo darbų) turi būti suderintos su tiriamojo mokslo darbo vadovu. Tema laikoma suderinta, kai studijų programos komiteto pirmininko vardu parašomas prašymas. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas vadovo sutikimas vadovauti darbui. Rašydamas tiriamąjį mokslo darbą studentas privalo laikytis su darbo vadovu suderinto kalendorinio darbo rašymo plano, reguliariai (ne rečiau kaip 4 Kai darbas yra ginamas. Prašymo forma pateikiama internetinėje fakulteto svetainėje adresu mas_del_mtd_ doc.doc). 33

35 kartą per mėnesį) konsultuotis su darbo vadovu jo priėmimo Vilniaus universitete valandomis. Nuolatinės konsultacijos būtinos, nes jos ne tik skatina tiriamąjį mokslo darbą rašyti nuosekliai, gerina rašymo kokybę, bet ir leidžia darbo vadovui įvertinti, ar darbą studentas rašo savarankiškai. Per konsultacijas studentas turi informuoti vadovą apie tiriamojo darbo rašymo eigą ir iškilusias problemas, pateikti darbo tekstą (skyriais ar poskyriais). Per konsultacijas vadovas perskaito pateiktą tiriamojo mokslo darbo tekstą ir ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai buvo pateiktas darbo tekstas, pateikia pastabų bei duoda nurodymų savo priėmimo Vilniaus universitete valandomis. Vienas parašyto, tinkamai įforminto ir įrišto mokslo tiriamojo darbo egzempliorius darbo vadovui įteikiamas paskirtu laiku. Tiriamasis mokslo darbas darbo vadovui įteikiamas ir į informacinę Vilniaus universiteto sistemą įrašomas: per žiemos egzaminų sesiją ne vėliau kaip gruodžio 21 dieną, per pavasario sesiją ne vėliau kaip birželio 1 dieną, perlaikymų laikotarpiu ne vėliau kaip iki kito semestro pradžios (rugsėjo 1 d. / vasario 4 d.). Jei tiriamasis mokslo darbas pateikiamas egzaminų perlaikymo laikotarpiu, jis turi būti įteiktas kursinio darbo vadovui ir iki rugsėjo 1 dienos pavasario semestre įvestas į informacinę Vilniaus universiteto sistemą (rudens semestre iki vasario 4 dienos). Jei studentas nesilaiko kalendorinio tiriamojo mokslo darbo plano, ignoruoja darbo vadovo pastabas ir pasiūlymus, darbas vertinamas tik apgintas. Tiriamųjų mokslo darbų gynimo datą skelbia ir komisiją sudaro studijų programos komiteto pirmininkas, kreipusis darbo vadovui. Kursinio darbo 34

36 gynimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų asmenų, dirbančių Komunikacijos fakultete. Studentui į gynimą neatvykus darbas nevertinamas. Tiriamojo mokslo darbo vertinimas. Kiekviename semestre magistro tiriamasis mokslo darbas vertinamas dešimties balų sistema, atsižvelgiant į tiriamojo mokslo darbo turinio kokybę, reikalavimų atitikimą, pristatymą ir gynimą (esant poreikiui): teigiamai (skaitmenine išraiška 5 10 balų) vertinami savarankiški, originalūs, kokybiško turinio (atitinka tyrimo užduotį, nėra dalykinių klaidų ir kt.), struktūros reikalavimus atitinkantys darbai; neigiamai (skaitmenine išraiška 1 4 balais) vertinami akivaizdžių dalykinių klaidų turintys ar suformuluotos užduoties, struktūros reikalavimų neatitinkantys darbai. Vertinant studijų rezultatus plagijuoti ar kitu būdu nesąžiningai parengti darbai laikomi akademiniu nesąžiningumu ir nevertinami Baigiamieji kūrybiniai darbai ir kūrybiniai projektai Baigiamasis kūrybinis darbas Baigiamasis kūrybinis darbas yra dokumentinis programoje suformuluotų kūrybinių gebėjimų įrodymas. Reikalavimai baigiamajam kūrybiniam darbui ir pageidaujama apimtis nurodoma dalyko apraše. Vertinama vadovaujantis jame įvardytais kriterijais (baigiamojo kūrybinio darbo ataskaitos recenzuojamos). 35

37 Kūrybinis projektas Kūrybinis projektas yra Kūrybos komunikacijos bakalauro studijų programoje įgytų kūrybos komunikacijos gebėjimų įrodymas. Kūrybiniam projektui įgyvendinti keliami reikalavimai formuluojami studijų dalyko apraše. Kūrybinio projekto ataskaita recenzuojama ir vertinama, pasibaigus gynimo procedūrai. Kūrybos komunikacijos bakalauro studijų programos kūrybinių projektų temų sąrašas skelbiamas V semestrą, studentai temas renkasi iki VI semestro pradžios. Galutinė kūrybinio projekto temos formuluotė tvirtinama ne vėliau kaip iki kovo 1 d Reikalavimai baigiamajam kūrybiniam darbui ir kūrybiniam projektui Studijų programos komitetas specialiuosius reikalavimus dalyko apraše tvirtina vadovaudamasis programos tikslu ir šiuo dokumentu. Čia pateikiami bendrieji reikalavimai. Rašto raiška (žurnalistikos žanras raštu arba dokumentinės publicistikos žanrai): minimali apimtis 60 tūkst. spaudos ženklų. Scenarijaus kaip kūrinio pasirinkta tema imtį nustato studijų programos komitetas, tvirtindamas kūrybinę temą. Garso raiška (radijo žurnalistikos arba radijo dokumentikos žanrai): minimali apimtis 20 minučių. 36

38 Vaizdo ir garso raiška (TV žurnalistikos, dokumentinio arba vaidybinio kino žanrai): minimali žurnalistikos kūrinio apimtis 15 minučių, kino kūrinio min. Optimalią scenos kūrinio trukmę, atsižvelgdamas į žanrą ir įgyvendinimo idėją (etiudas, pjesė, pan.; atlikėjų skaičius), nustato studijų programos komitetas. Statiško vaizdo (fotografijos) raiška: minimali apimtis 60 nuotraukų; parodos arba vaizdo projekto per plenerą optimaliai, atsižvelgiant į idėjos pagrindimą. Daugiaterpė raiška (vientisas skaitmeninis kūrinys, susidedantis iš tarpusavyje susijusių teksto, garso, statiško ar judančio vaizdo raiškos elementų, sudarančių vienalytį chronologinės sekos ar interaktyviai valdomą pasakojimą): kūrinių apimtis skaičiuojama pagal formulę: 1) darbe naudotos pasirinktos raiškos daugtaškių vietoje įrašoma kūrybinio darbo raiškos apimtis, kuri dalijama iš nustatytos minimalios apimties; 2) sudėtas rezultatas dauginamas iš 100. Gauta suma neturi būti mažesnė kaip 100 procentų. Rašto raiška (R)... tūkst. ženklų su tarpais / 60 + Garso raiška (G)... minučių / 20 + Vaizdo ir garso raiška (V)... minučių / 15 + Statiško vaizdo (fotografija) raiška (F)... fotografijų / 60 X 100 =? Darbo ataskaitos struktūra: Antraštinis lapas įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 2 priede. Baigiamojo kūrybinio darbo / kūrybinio projekto lydraštis įforminamas pagal baigiamojo darbo lydraščio pavyzdį. 37

39 Referato lape pateikiama informacija apie darbo apimtį, išvardijami temos ypatumai, nurodoma kūrybos vieta, kur darbas atliktas (savarankiškai ar su bendraautoriais, kuriuos privalu įvardyti), kūrybinė grupė, pridedama santrauka anglų kalba (jei darbas rengtas keliose užsienio šalyse, tų šalių kalbomis). Įvade (kurio apimtis 2 3 puslapiai) paaiškinami temos pasirinkimo motyvai, supažindinama, kokie tikslai ir uždaviniai kelti, įvardijamas adresatas, žanras, raiška, atskleidžiamas darbo turinys, nurodoma struktūra, apimtis (užpildoma daugiaterpių kūrinių apimties skaičiavimo formulė), informuojama, kur ir kokiomis techninėmis priemonėmis darbas atliktas, kokia buvo kūrybinė grupė; įrašoma, ar darbas buvo pateiktas viešai (publikuotas, parodytas). Turinyje pateikiami rašto darbai, garso, vaizdo ir garso raiškos darbų scenarijai (courier šriftu; 12 pkt.), scenarijų planai arba iššifruoti tekstai, komunikacijos planai, daugiaterpės raiškos darbų atspaudai, iliustracijos. Priedai: laikmenose pateikiami tekstai, vaizdo, garso įrašai. Ant laikmenos nurodomas autoriaus vardas ir pavardė. Santraukoje užsienio kalba pristatomas darbo pavadinimas, nurodomas autoriaus vardas ir pavardė; santraukos turinio apimtis iki 3000 ženklų. Vertinant baigiamąjį kūrybinį darbą / kūrybinį projektą atsižvelgiama į šiuos gebėjimus: pasirinkti objektą ir temą, pagrįsti idėjos pasirinkimą; atskleisti kūrybiškumą ir temos aktualumą, įdomumą, naujumą; Kūrybos komunikacijos studijų programos studentams 38

40 plėtoti temą pasitelkus dramaturgijos ir auditorijos dėmesio skatinimo priemones (struktūra, pavadinimas, tarpiniai pavadinimai); reikšti mintis turtinga ir taisyklinga kalba; parengti optimalios apimties kūrinį; pasirinkti tinkamą raišką ir efektyviai išnaudoti jos galimybes; pasirinkti tinkamą žanrą ir efektyviai išnaudoti jo galimybes; pasirinkti tinkamą sklaidos kanalą ir efektyviai išnaudoti jo galimybes Baigiamieji bakalauro ir magistro darbai Baigiamieji moksliniai rašto darbai bakalauro ir magistro darbai rašomi paskutiniais studijų metais. Į baigiamąjį rašto darbą gali būti integruoti autoriaus savarankiškai rengti kursiniai ir mokslo tiriamieji darbai (jie gali sudaryti ne daugiau kaip 40 %). Bakalauro ir magistro darbai ginami viešai, jų vertinimo pagrindą sudaro viešai ginti pateiktas darbo tekstas. Baigiamojo darbo vertinimą lemia ne tik ginti pateiktas baigiamasis darbas, bet ir darbo autoriaus gebėjimas per gynimą pateikti pagrindinius darbo teiginius, paaiškinti ir pagrįsti darbo metodiką, kompetentingai atsakyti į komisijos narių klausimus. Komunikacijos fakultete siekiama, kad baigiamieji moksliniai rašto darbai būtų ne aprašomieji, kur atpasakojamos žinios, o analitiniai, kuriuose jos interpretuojamos. Baigiamiesiems moksliniams darbams parašyti reikia per visas studijas įgytų žinių, juose atsiskleidžia studijuojant įgyti mokslinio darbo įgūdžiai, bendrosios ir specialiosios kompetencijos, todėl Komunikacijos fakultete 39

41 skiriama daug dėmesio, kad baigiamieji darbai būtų parengti tikrai savarankiškai. Savarankiškumą rašant baigiamuosius mokslinius darbus siekiama užtikrinti ir reglamentuojant baigiamojo darbo vadovo ir darbą rašančio studento teises bei pareigas, siekiant baigiamojo darbo vadovo kaip konsultanto, patarėjo statuso Baigiamasis bakalauro darbas Baigiamasis bakalauro darbas kvalifikacinis pirmosios studijų pakopos studento savarankiškai parengtas ir įformintas mokslinis rašto darbas vienos iš komunikacijos ir informacijos mokslo šakų tematika. Rekomenduojama, kad baigiamojo bakalauro darbo (toliau tekste bakalauro darbo) tema atitiktų studijų kryptį. Bakalauro darbai gali būti: istoriografiniai, teoriniai, taikomieji, mišrūs. Istoriografiniuose darbuose analizuojamas tyrimo objekto atsiradimas, raida, tiriami raidos dėsningumai. Šiuose darbuose turi būti nurodytas socialinis tyrimo objekto kontekstas, atskleista tyrimo objekto pažinimo chronologija, paisoma tęstinumo logikos. Istoriografiniuose darbuose gali būti pateikiama istoriografinė tiriamojo objekto apžvalga, vertinama svarbiausia istorinės tyrimo objekto medžiagos (šaltinių ir istoriografijos) apimtis ir kokybė, referuojami svarbiausi temos šaltiniai, analizuojami konceptualūs istoriniai tyrimo objekto raidos, pažinimo aspektai ir pan. Teoriniuose darbuose aktuali mokslinė ar praktinė problema nagrinėjama teoriniu lygmeniu. Šiuose darbuose turi būti struktūrintas tiriamasis objektas, pateikiama, aptariama, analizuojama jo tyrimui skirta mokslinė literatūra, kitų tyrėjų atlikti moksliniai objekto tyrimai, būtina nuosekliai pateikti analizuojamą 40

42 teorinę informaciją, savarankiškai atlikti ir aprašyti mokslinį tyrimą, privalu aptarti ir interpretuoti tyrimo duomenis ir pan. Teoriniuose darbuose apibrėžiamos, analizuojamos teorijos, aptariama teorijų istorija, sąsajos, pristatomos teorinės diskusijos. Taikomuosiuose darbuose tiriama ir sprendžiama aktuali praktinė problema. Taikomuosiuose darbuose privalo būti teorinė arba metodologinė dalys. Šiuose darbuose pristatoma tiriama praktinė problema ir pagrindžiamas jos aktualumas, pateikiama, aptariama, analizuojama šios ar panašių, analogiškų praktinių problemų tyrimui skirta mokslinė literatūra, nagrinėjami galimi moksliniai šios problemos sprendimo būdai, savarankiškai atliekamas ir aprašomas mokslinis tyrimas, aptariami ir interpretuojami tyrimo duomenys ir pan. Mišriuose darbuose tyrimo objektas analizuojamas keliais skirtingais aspektais. Bakalauro darbo tikslas išplėsti ir pagilinti atskirų komunikacijos ir informacijos mokslų sričių, šakų, dalykų žinias, suteikti galimybę studijuojant įgytas žinias taikyti praktikoje, ugdyti gebėjimus dirbti analitinį mokslinį darbą, gebėjimus vertinti (pristatyti, analizuoti) kitų tyrėjų atliktus mokslinius darbus vienos iš komunikacijos ir informacijos mokslo šakų tematika, taip pat gebėjimus savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus, taikyti ir modifikuoti tyrimo metodus, formuoti mokslinio teksto organizavimo ir struktūrinimo, tyrimų aprašymo įgūdžius, tobulinti į mokslinę komunikaciją orientuotus gebėjimus. Bakalauro darbo apimtis nuo iki ženklų su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas ). Mažesnės apimties darbų ginti neleidžiama. 41

43 Tipinė bakalauro darbo struktūra: Antraštinis lapas; Bakalauro darbo lydraštis; Referato lapas; Turinys; Santrumpų sąrašas (jei būtinas); Įvadas; Pagrindinė dalis; Išvados; Bibliografinių nuorodų sąrašas; Priedai (jei būtini). Struktūrinių bakalauro darbo dalių reikalavimai: Antraštinis lapas įforminamas pagal 1 priede pateiktą pavyzdį. Bakalauro darbo lydraštis įforminamas pagal 3 priede pateiktą pavyzdį. Referato lape pateikiamas bibliografinis bakalauro darbo aprašas, pagrindiniai žodžiai (svarbumo tvarka) ir santraukos (lietuvių ir užsienio kalbomis). Santraukos lietuvių arba užsienio kalba (rekomenduojama rašyti anglų kalba) apimtis kiekvienos atskirai iki 3000 ženklų. Santraukoje anglų kalba turi būti: bakalauro darbo pavadinimas, autoriaus vardas ir pavardė, žodis santrauka (angl. Summary) bei glausta Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: bakalauro darbas / Vardenis Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Vilnius, p. (spaudos ženklai juose): lent. Santr. Angl. Bibliogr.: lap (36 pavad.). 42

44 bakalauro darbo apžvalga, atspindinti temos aktualumą, darbo tikslą ir uždavinius, metodus bei rezultatus. Turinyje detaliai atspindima darbo struktūra, pristatomas darbo dalių antraščių sąrašas ir nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės dalys skyriai, poskyriai, paragrafai turi turėti pavadinimus (antraštes), kuriuos būtina įtraukti į turinį. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėjamos problemos esmę, struktūrinės dalies turinį. Pavadinimuose santrumpos nevartojamos. Struktūrinės bakalauro darbo dalys skyriai, poskyriai ir paragrafai numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą). Santrumpų sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių nuorodų sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet nenumeruojami. Santrumpų sąraše pateikiamos darbe vartojamos santrumpos (sutartiniai ženklai, simboliai, vienetai ir terminai), jos iššifruojamos. Santrumpos užsienio kalba paaiškinamos originalo ir lietuvių kalbomis. Santrumpų sąrašo gali nebūti, jei iš viso jų mažiau kaip 20 ir kiekviena iš jų tekste pavartota mažiau kaip po tris kartus. Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą. Įvade pagrindžiamas pasirinktos temos aktualumas, pristatomas mokslinio darbo tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, atskleidžiama darbo struktūra, nurodomi mokslinio tyrimo metodai ir būdai, apibendrintai aptariama pagrindinė tyrimo literatūra (autoriai), apibūdinama teorinė ir praktinė darbo reikšmė. Įvadui skiriama apie 5 10 proc. bakalauro darbo apimties. Pagrindžiant pasirinktos temos aktualumą nurodoma mokslinio tyrimo problema ir apžvelgiama visa su tema susijusi problematika, aptariamas mokslinio tyrimo objekto pažinimo lygis, konstatuojamas ir argumentuojamas nepakankamas žinių lygis pasirinktam tyrimo objektui pažinti ar aktualiam 43

45 praktikos poreikiui patenkinti, pabrėžiamas mokslo, praktikos poreikis tikslingam tyrimo objekto pažinimui, tyrimui. Baigiamuosiuose pirmosios pakopos studijų rašto darbuose, remiantis informacijos ir komunikacijos mokslų srities sąvokomis, kitų mokslų sąvokomis ir metodais, tiriamos šių mokslų ar jų disciplinų problemos. Problema teorinis ar praktinis uždavinys, kurį reikia tirti, spręsti. Apibrėžiant mokslinio tyrimo problemą formuluojamas vienas ar keletas susijusių klausimų, į kuriuos norima atsakyti moksliniu tyrimu. Įvardijant problemą pabrėžiama, kas moksle yra nežinoma. Rašto darbe turi būti formuluojama netriviali, ne tariamai mokslinė konkretaus mokslinio tyrimo problema. Su problema glaudžiai susijęs darbo objektas aiškiai apibrėžtas, konkretus tiriamas reiškinys, tiriamas objektas (tai, kas tiriama, į ką nukreiptas pažinimo procesas). Nurodant darbo objektą atskleidžiama, kokie objektai, reiškiniai, procesai, faktai ar jų ryšiai bus tiriami. Viename moksliniame tyrime turi būti įvardytas vienas darbo objektas. Darbo objektas nurodomas atskiroje eilutėje Formuluojant darbo tikslą būtina jį susieti su darbo tema ir problema. Darbo tikslas parodo viso darbo kryptingumą, tikėtiną rezultatą analizuojamos problemos sprendimą, naujų duomenų pateikimą. Darbo tikslas turi būti nurodytas atskiroje eilutėje. Darbo uždaviniai atskleidžia būdus, kuriais bus siekiama tikslo, tai tikslo siekimo priemonės. Darbo uždaviniai apibūdina mokslinės problemos sprendimo paieškos logiką, mokslinio tyrimo tikslo siekimo etapus, nuoseklumą. Tyrimo tikslas ir uždaviniai turi būti susiję loginės subordinacijos santykiu (uždavinys negali būti bendresnis už tikslą). Neturėtų būti formuluojami su darbo tema 44

46 nesusiję, siekiant tikslo neaktualūs uždaviniai. Darbo uždaviniai turėtų būti išskiriami atskirose eilutėse, jie gali būti numeruojami. Aptariant darbo struktūrą trumpai pristatomas darbo skyrių turinys, apibendrinami atskiruose skyriuose nagrinėjami klausimai. Apibūdinant mokslinio tyrimo metodus pristatoma baigiamojo bakalauro darbo kaip mokslinio tyrimo metodologija: aptariami informacijai rinkti ir vertinti naudoti metodai, teoriniai ir / ar empiriniai tyrimo metodai, referuojami svarbiausi analizuoti nagrinėjamai problematikai skirti šaltiniai ar moksliniai darbai, literatūra. Rašant mokslinius darbus svarbu pasirinkti tokius metodus, kurie būtų tinkami nagrinėjant ir sprendžiant problemą. Kiekviename rašto darbe teorija ir tyrimo metodika yra problemos sprendimo priemonės. Rekomenduojama baigiamuosiuose darbuose naudoti įvairius teorinius metodus. Pavyzdžiui, dedukciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai iš kelių teisingų teiginių (prielaidų) formuluojamas naujas teiginys), indukciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai kartojantis požymiams daroma išvada apie tokių požymių turinčio objekto priskyrimą konkrečiai objektų klasei), analogiją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai sutapus dviems objekto požymiams daroma išvada ir apie kitų objektų požymių sutapimą), ekstrapoliaciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai vienos objekto dalies tyrimo išvados taikomos siekiant paaiškinti kitą objekto dalį), palyginimą (samprotavimą, pagrįstą logika, kai gretinant du objektus išskiriami jų panašumai ir skirtumai) ir kt. Renkantis empirinius mokslinio tyrimo metodus būtina įvertinti faktinės medžiagos šaltinius (nuomones, elgesį, veiklą ir jos rezultatus ar kt.) ir, atsižvelgiant į konkretaus tyrimo tikslą, aplinkybes ir tyrėjo galimybes, tikslingai parinkti tyrimo metodus, strateginį tyrimo tipą ir numatyti tyrimo trukmę. Parenkant empirinius mokslinio tyrimo metodus svarbu įvertinti tyrimo 45

47 validumą (tinkamumą to, kas matuojama), objektyvumą (ar tyrėjas nedaro įtakos tyrimo procedūrai ir rezultatams), patikimumą (tyrimo tikslumo laipsnį), reprezentatyvumą (tikimybe paremtą imties duomenų ekstrapoliacijos į generalinę aibę argumentavimą) ir kt. Baigiamuosiuose rašto darbuose gali būti naudojami įvairūs kokybiniai ir kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai, pavyzdžiui, atvejo studija, etnografija, turinio analizė (tekstų, nuotraukų ir pan. turinio tyrimas), interviu, tikslinė diskusijų (fokusuota) grupė, anketavimas, dokumentų analizė, stebėjimas, eksperimentas, quasi eksperimentas, sociometrija, statistiniai metodai ir kt. Aptariant teorinę, praktinę darbo reikšmę išryškinamas praktinis darbo pritaikomumas, informuojama apie tyrimo rezultatų, išvadų patikrą praktikoje. Pagrindinėje dalyje, atsižvelgiant į suformuluotus uždavinius ir bakalauro darbo pobūdį, pateikiama, aptariama ir analizuojama istorinė, teorinė ar faktinė medžiaga. Ši struktūrinė dalis skaidoma į skyrius, poskyrius ir paragrafus (paprastai bakalauro darbe yra trys skyriai, kurie skaidomi į 2 3 poskyrius). Skyrių apimtis turi būti proporcinga (neturėtų labai skirtis), poskyrių pakankama, negalimi mažos apimties (puslapio ar mažesni) poskyriai. Skyriai ir poskyriai turi būti svarbūs atskleidžiant temą. Darbo autoriaus atliktas tyrimas ir jo rezultatai aprašomi atskirame baigiamojo bakalauro darbo skyriuje, argumentuojant autoriaus tyrimo sąsają su teorine ar metodologine darbo dalimis. Pirmame šio skyriaus poskyryje pristatomas autoriaus atlikto tyrimo tipas (pvz., žvalgomasis, aprašomasis, analitinis ir kt., skerspjūvio, išilginis ir kt., kiekybinis, kokybinis ir kt.), tyrimo problema, objektas, dalykas, nurodomas tyrimo tikslas, uždaviniai, pateikiamos pagrindinės tyrimo sąvokos, jų interpretacijos (esant poreikiui), pristatomos tyrimo hipotezės (esant poreikiui), pateikiamas tyrimo metodas (argumentuojamas jo pasirinkimas, tinkamumas), pagrindžiamas tyrimo objekto 46

48 pasirinkimas aptariamas atrankos metodas, imtis (tyrimo aibė), reprezentatyvumas ir kt., nurodomas tyrimo atlikimo laikas, trukmė. Aprašant tyrimo rezultatus, atliekant kiekybinę ir kokybinę duomenų analizę, rekomenduojama naudoti vaizdinio teksto priemones (lenteles, diagramas ir kt.). Tyrimo rezultatai turi būti interpretuojami, vertinamas jų santykis su teorija, formuluojamos tyrimo išvados ir teikiama pasiūlymų. Tyrimo medžiaga (anketos, stenogramos ir pan.) pateikiama darbo prieduose. Išvadose pateikiamos originalios išvados, rekomendacijos ir pasiūlymai. Išvados turi sietis su darbo tikslu, būti paremtos nagrinėjama medžiaga, autoriaus atliktu tyrimu (jeigu jis buvo aprašomas darbe), glaustai suformuluotos ir išdėstytos nuosekliame rišliame tekste. Jų apimtis turėtų būti apie 5 proc. bakalauro darbo apimties. Išvadas reikėtų pateikti atskiromis pastraipomis, jos gali būti numeruojamos. Bibliografinių nuorodų sąraše, remiantis atitinkamais reikalavimais, pateikiami bibliografiniai cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų spausdintinių, rankraštinių bei elektroninių dokumentų, mokslinės literatūros aprašai (žr. 5.2 poskyrį Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui ). Prieduose pateikiama darbą papildanti ir praturtinanti medžiaga (svarbių šaltinių publikacijos, direktyviniai dokumentai, išsamios didelės apimties lentelės, iliustracijos, anketų pavyzdžiai, apklausų medžiaga ir pan.). Baigiamojo bakalauro darbo vertinimo kriterijai: mokslinio tyrimo aktualumas, praktinė nauda (jeigu ji galima), teorinis lygis; kryptingas kvalifikuotas šaltinių (jei reikia) ir mokslinės literatūros pasirinkimas, referavimas, perfrazavimas, interpretavimas; tikslinga mokslinė tiriamojo objekto analizė pasirinktu aspektu (darbo turinio ir temos atitiktis, darbo tikslo ir uždavinių formulavimas, 47

49 uždavinių tinkamumas siekiant tikslo, atskleidžiant temą); teksto organizavimas ir struktūrinimas (darbo tikslo siekimas, uždavinių įgyvendinimas, darbo struktūros optimalumas); mokslinio tyrimo atlikimas ir aprašymas, tyrimo duomenų interpretavimas (tinkama teorinė temos analizė, darbo autoriaus atlikto tyrimo sąsajos su teorine dalimi, tyrimo tikslo, uždavinių įgyvendinimas, tinkamos tyrimo metodikos parinkimas, tyrimo metodikos pagrindimas, aprašymas, taikymas, tyrimo vykdymo aprašymas, pagrįstos tyrimo išvados); su darbo tikslu susijusių, logiškai nuoseklių, darbo medžiaga pagrįstų nagrinėjamos temos išvadų formulavimas ir gebėjimas formuluoti įžvalgas taikomuoju požiūriu; į mokslinę komunikaciją orientuoti gebėjimai (darbo esmės pateikimas, teiginių gynimas, taisyklinga akademinė kalba, tinkama terminija). Baigiamojo bakalauro darbo rengimas ir vertinimas aptariamas skyriuje Baigiamasis magistro darbas Baigiamasis magistro darbas (toliau magistro darbas) kvalifikacinis, analitinio pobūdžio, savarankiškai parengtas, originalus mokslinis konkrečios komunikacijos ir informacijos krypties mokslo šakos darbas. Magistro darbai gali būti istoriografiniai, teoriniai, metodologiniai. Istoriografiniuose magistro darbuose analizuojama, vertinama visa svarbiausia, su konkrečia komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šaka, dalyku, moksline ar praktine problema susijusi istorinė medžiaga (šaltiniai ir 48

50 istoriografija) arba pateikiami nauji, studento savarankiškai surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys, arba naujai interpretuojami tiriamos šakos, dalyko, problemos, objekto raidos dėsningumai, priežastingumas ir kt. Teoriniuose magistro darbuose aptariama, analizuojama ir vertinama visa svarbiausia mokslinė literatūra, susijusi su konkrečia komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šaka, dalyku, moksline ar praktine problema, apžvelgiamos svarbiausios mokslinės koncepcijos, siūloma nauja mokslinių teorijų, koncepcijų, konstrukcijų, modelių ir kt. interpretacija, teorija papildoma naujų duomenų arba pateikiami nauji, savarankiškai studento surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys, atliekama antrinė duomenų analizė (teoriniai empiriniai darbai). Metodologiniuose magistro darbuose aptariama, analizuojama ir vertinama konkrečios komunikacijos ir informacijos mokslų šakos mokslinio pažinimo proceso (bendroji) metodologija; mokslinė literatūra ir šaltiniai, susiję su moksliniais mokslinės ar praktinės problemos tyrimo metodais, technika; analizuojamas konkrečios komunikacijos ir informacijos mokslų šakos mokslinio pažinimo procesas, atskiri jo elementai, etapai ir kt.; analizuojami ir vertinami svarbiausi moksliniai tyrimai, jų metodologija; siūloma naujų tyrimo metodų, žinomi metodai pritaikomi naujai, jie interpretuojami; mokslinės teorijos, koncepcijos, modeliai, pristatant mokslinio tyrimo metodus, techniką, papildomi naujų duomenų, naujai interpretuojami; pateikiami nauji, savarankiškai studento surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys, gauti pritaikius žinomus ar naujus mokslinio tyrimo metodus, ir kt. Magistro darbas negali būti aprašomasis, apžvalginis. Jis turi būti analitinis, pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Tyrimai gali būti atliekami siekiant skirtingų tikslų: naudojami norint papildyti komunikacijos ir informacijos krypties mokslo žinias (baziniai tyrimai) arba gali 49

51 padėti atsakyti į klausimus, kurių kyla praktinėje veikloje (taikomieji tyrimai). Magistro darbas turi atitikti dabartinį mokslo lygį, jam keliamas privalomas naujumo reikalavimas (jame turi būti tiriami nauji veiksniai, reiškiniai, dėsningumai, žinomi teiginiai apibendrinami taikant kitas mokslines pozicijas, žvelgiant iš kito mokslinės žiūros taško ir pan.). Magistro darbo individualios mokslinės studijos tyrimo objektas turi būti susijęs su konkrečios komunikacijos ir informacijos krypties mokslo šakos teorija ir praktika, todėl rekomenduojama, kad magistro darbo tema atitiktų studijų programą, kurioje studijavo magistro darbą rašantis studentas. Magistro darbas rengiamas sistemingai, visus studijų metus magistrantui dirbant mokslo tiriamąjį darbą (kiekvieną semestrą rašant tiriamuosius mokslo darbus). Magistro darbo tikslas išplėsti ir pagilinti atskirų komunikacijos ir informacijos mokslų šakų, sričių, dalykų žinias, ugdyti gebėjimus savarankiškai ieškoti mokslinės literatūros, šaltinių, ugdyti gebėjimus vertinti atitinkamos krypties mokslo darbus, spręsti tiek teorinio, tiek praktinio pobūdžio mokslines problemas, atlikti atskirų informacijos ir komunikacijos mokslų sričių mokslinius tyrimus, tinkamai juos aprašyti, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas, ugdyti gebėjimus, orientuotus į mokslinę diskusiją, argumentaciją, komunikaciją. Magistro darbo apimtis nuo iki ženklų apimties su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas ). Mažesnės apimties darbų ginti neleidžiama. Magistro darbo struktūra: Antraštinis lapas; Magistro darbo lydraštis; 50

52 Referato lapas; Turinys; Santrumpų sąrašas; Įvadas; Pagrindinė dalis; Išvados; Bibliografinių nuorodų sąrašas; Priedai (jei būtini). Magistro darbo struktūrinėms dalims keliami reikalavimai: Antraštinis lapas įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Magistro darbo lydraštis įforminamas pagal pavyzdį, pateikiamą 3 priede. Referato lape pateikiamas bibliografinis magistro darbo aprašas, pagrindiniai žodžiai (svarbos tvarka) ir santraukos (lietuvių ir užsienio kalbomis). Santraukos apimtis lietuvių arba anglų kalba kiekvienos atskirai iki 3000 ženklų. Santraukoje užsienio kalba turi būti: magistro darbo pavadinimas, autoriaus vardas ir pavardė, žodis santrauka ir glausta magistro darbo apžvalga, kuri atskleistų jo aktualumą, tyrimo objektą, tikslą ir uždavinius, metodus ir gautus rezultatus. Rekomenduojama santrauką rašyti anglų kalba. Turinyje detaliai atspindėta darbo struktūra, pateikiamas darbo dalių Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: magistro darbas / Vardenis Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Vilnius, p. (spaudos ženklai juose): lent. Santr. Angl. Bibliogr.: lap (36 pavad.). 51

53 antraščių sąrašas, nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės dalys skyriai, poskyriai, paragrafai turi turėti pavadinimus (antraštes), kuriuos būtina įtraukti į turinį. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėjamos problemos esmę, struktūrinės dalies turinį. Pavadinime santrumpos nevartojamos. Struktūrinės magistro darbo dalys skyriai, poskyriai ir paragrafai numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą). Santrumpų sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių nuorodų sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet nenumeruojami. Santrumpų sąraše pateikiamos darbe vartojamos santrumpos (sutartiniai ženklai, simboliai, vienetai ir terminai), jos iššifruojamos. Santrumpos užsienio kalba paaiškinamos originalo ir lietuvių kalbomis. Santrumpų sąrašo gali nebūti, jei iš viso jų mažiau kaip 20 ir (ar) kiekviena iš jų tekste pakartota mažiau kaip tris kartus. Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą. Įvade pristatoma sprendžiama mokslinė problema, pagrindžiamas darbo temos aktualumas, naujumas, aptariama temos istoriografija, mokslinio tyrimo objektas, tikslas, uždaviniai, nurodomi mokslinio tyrimo metodai, atskleidžiama magistro darbo struktūra, apibūdinama mokslinė ir praktinė jo vertė. Pagrindžiant darbo temos ir tyrimo aktualumą aptariama temos problematika, pristatoma šio mokslinio tyrimo problema, tyrimo objekto pažinimo lygis, mokslo, praktikos poreikis, būtinas tikslingai siekiant pažinti mokslinio tyrimo objektą ir jį ištirti. Baigiamuosiuose antrosios pakopos komunikacijos studijų darbuose, remiantis informacijos ir komunikacijos mokslų srities sąvokomis, kitų mokslų sąvokomis ir metodais, tiriamos šių mokslų ar jų disciplinų problemos. Problemos pagrindžia mokslinio tyrimo būtinybę, parodo mokslinio tyrimo 52

54 aktualumą, naudą. Mokslinio tyrimo aktualumas gali būti vertinamas skirtingais aspektais: socialiniu, praktiniu, tyrimų krypties ir kt. Darbo temos ir tyrimo naujumą rodo teorinis temos problematikos pažinimo lygis, praktinis aktualumas. Pristatant temos istoriografiją nurodomi svarbiausi mokslo darbai, skirti temai nagrinėti, referuojama jų esmė. Jei tiesiogiai su magistro darbo tema susijusių mokslo darbų nėra, aptariami labiausia su tema susiję mokslo darbai. Apibūdinant viso magistro darbo kaip mokslinio tyrimo metodus pristatoma mokslinio tyrimo metodologija paaiškinamas tyrimo metodikos pasirinkimas, aptariami metodai, skirti informacijai rinkti ir vertinti, teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai, supažindinama su svarbiausiais analizuotais, nagrinėjamai problematikai skirtais šaltiniais ar moksliniais darbais. Rašant rašto darbus svarbu pasirinkti tokius metodus, kurie būtų tinkami konkrečiai problemai nagrinėti ir spręsti. Kiekviename rašto darbe teorija ir tyrimo metodika yra problemos sprendimo priemonės. Rekomenduojama baigiamuosiuose rašto darbuose naudoti įvairius teorinius metodus. Pavyzdžiui, dedukciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai iš kelių teisingų teiginių (prielaidų) formuluojamas naujas teiginys), indukciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai kartojantis požymiams daroma išvada apie tokių požymių turinčio objekto priskyrimą konkrečiai objektų klasei), analogiją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai sutapus dviems objekto požymiams daroma išvada ir apie kitų objektų požymių sutapimą), ekstrapoliaciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai vienos objekto dalies tyrimo išvados taikomos siekiant paaiškinti kitą objekto dalį), palyginimą (samprotavimą, pagrįstą logika, kai gretinant du objektus išskiriami jų panašumai ir skirtumai) ir kt. Renkantis empirinius mokslinio tyrimo metodus būtina įvertinti faktinės medžiagos šaltinius (nuomones, elgesį, veiklą ir jos rezultatus ar kt.) ir, 53

55 atsižvelgus į konkretaus tyrimo tikslą, aplinkybes ir tyrėjo galimybes, tikslingai parinkti tyrimo metodus, strateginį tyrimo tipą ir tyrimo trukmę. Parenkant empirinius mokslinio tyrimo metodus svarbu įvertinti tyrimo validumą (tinkamumą to, kas matuojama), objektyvumą (ar tyrėjas nedaro įtakos tyrimo procedūrai ir rezultatams), patikimumą (tyrimo tikslumo laipsnį), reprezentatyvumą (tikimybe paremtos imties duomenų ekstrapoliacijos į generalinę aibę argumentavimą). Baigiamuosiuose darbuose gali būti naudojami įvairūs kokybiniai ir kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai; pavyzdžiui, atvejo studija, etnografija, turinio analizė (tekstų, nuotraukų ir pan. turinio tyrimas), interviu, tikslinė diskusijų (fokusuota) grupė, anketavimas, dokumentų analizė, stebėjimas, eksperimentas, kvazieksperimentas, sociometrija, statistiniai metodai ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atvejo analizei turi būti taikomas ne vienas, o keli tyrimo metodai. Aptariant darbo struktūrą trumpai pristatomas darbo skyrių turinys, apibendrinama atskiruose skyriuose nagrinėjama problematika. Pristatant teorinę ir praktinę darbo reikšmę išryškinamas darbo naujumas, praktinis pritaikomumas, informuojama apie tyrimo rezultatų, išvadų patikrą praktikoje. Pagrindinėje dalyje, atsižvelgiant į suformuluotus uždavinius, dėstoma ir analizuojama istorinė, teorinė ir faktinė medžiaga. Pagrindinė darbo dalis skaidoma į skyrius, poskyrius ir paragrafus. Skyrius baigiamas trumpu apibendrinimu. Pagrindinėje magistro darbo dalyje pateikiamas mokslinis analizuojamos problemos ištirtumas (aptariami svarbiausi Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų darbai pasirinkta tema, jei tokių nėra, labiausia susijusia tema ar temomis). Darbo autoriaus atliktas tyrimas ir jo rezultatai turi būti aprašomi atskirame magistro darbo skyriuje, argumentuojant autoriaus tyrimo sąsajas su 54

56 teorine ar metodologine darbo dalimis. Pirmame šio skyriaus poskyryje pristatomas autoriaus atliekamo tyrimo tipas (pvz., žvalgomasis, aprašomasis, analitinis ir kt., skerspjūvio, išilginis ir kt., kiekybinis, kokybinis ir kt.), tyrimo problema, objektas, dalykas, nurodomas tyrimo tikslas, uždaviniai, pateikiamos pagrindinės tyrimo sąvokos, jų interpretacijos (esant poreikiui), pristatomos tyrimo hipotezės (esant poreikiui), argumentuojamas tyrimo metodas, jo pasirinkimas, tinkamumas, pagrindžiamas tyrimo objekto pasirinkimas: aptariamas atrankos metodas, imtis (tyrimo aibė), reprezentatyvumas ir kt., nurodomas tyrimo vykdymo laikas, trukmė. Rekomenduojama aprašant tyrimo rezultatus, atliekant kiekybinę ir kokybinę duomenų analizę naudoti vaizdinio teksto kūrimo priemones (lenteles, diagramas ir kt.). Tyrimo rezultatai turi būti interpretuojami, vertinamas jų santykis su teorija, formuluojamos tyrimo išvados ir siūlymai. Tyrimo medžiaga (anketos, stenogramos ir pan.) pateikiama darbo prieduose. Išvadose, nekartojant skyrių apibendrinimų, formuluojamos originalios darbo išvados ir rekomendacijos. Išvados turi būti paremtos nagrinėta medžiaga, autoriaus atlikto tyrimo duomenimis, suformuluotos atsižvelgiant į darbo įvade iškeltą tikslą ir uždavinius. Bibliografinių nuorodų sąraše, remiantis atitinkamais reikalavimais, pateikiami bibliografiniai cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų spausdintinių, rankraštinių bei elektroninių dokumentų, mokslinės literatūros aprašai (žr. 5.2 poskyrį Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui ). Prieduose pateikiama darbą papildanti ir praturtinanti medžiaga (pvz., anketų pavyzdžiai, išsamios lentelės, iliustracijos ir pan.). 55

57 Magistro darbo vertinimo kriterijai: mokslinio tyrimo naujumas; mokslinio tyrimo aktualumas, teorinis lygis, praktinė nauda (jeigu galima); mokslinės literatūros pasirinkimas ir analizė, referavimas, perfrazavimas, interpretavimas; tiriamojo objekto analizė pasirinktu aspektu (darbo turinio ir temos atitiktis, darbo tikslo ir uždavinių formulavimas, uždavinių tinkamumas tikslui pasiekti ir temai atskleisti, darbo tikslo siekimas, uždavinių įgyvendinimas); teksto organizavimas ir struktūrinimas (pvz., darbo struktūros optimalumas); mokslinio tyrimo atlikimas ir aprašymas, tyrimo duomenų interpretavimas (darbo autoriaus atliekamo tyrimo sąsajos su teorine dalimi, tyrimo tikslo, uždavinių įgyvendinimas, tinkamos tyrimo metodikos parinkimas, tyrimo metodikos pagrindimas, aprašymas, taikymas, tyrimo eigos aprašymas, tyrimo išvadų pagrįstumas); išvadų (susijusių su darbo tikslu, logiškai nuoseklių, pagrįstų darbo medžiaga) ir įžvalgų taikomąja prasme formulavimas; į mokslinę komunikaciją orientuoti gebėjimai (darbo esmės pateikimas, teiginių gynimas, taisyklinga akademinė kalba, tinkama terminija). Magistro darbo rengimas ir vertinimas aptariamas skyriuje Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų rengimas 56

58 Šiame skyriuje aptariama baigiamųjų bakalauro, magistro darbų temų pasirinkimo, keitimo tvarka, datos, baigiamojo bakalauro, magistro darbo autoriaus ir darbo vadovo teisės bei pareigos rašant darbą, apibūdinama baigiamojo darbo įteikimo procedūra, viešo gynimo tvarka, pristatoma šių darbų vertinimo sistema Baigiamųjų bakalauro ir magistro darboų temos pasirinkimas Bakalauro ir magistro darbų temų sąrašas Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetų posėdžiuose tvirtinamas rugpjūčio mėnesį ir iki rugsėjo 15 dienos viešai skelbiamas studentams. Studentas gali rašyti bakalauro bei magistro darbą ir savo paties pasiūlyta tema, tačiau tokiu atveju tema iki rugsėjo 15 dienos (pavasario semestre iki vasario 15 dienos) turi būti suderinta su darbo vadovu. Datą, iki kurios darbo temą turi pasirinkti ištęstinių bakalauro ir magistro studijų programų studentai, nustato studijų programų komitetai ir ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki jos informuoja studentus (informacinėje Vilniaus universiteto studijų sistemoje, e. paštu, pranešimu skelbimų lentoje ar kitais būdais). Bakalauro ir magistro darbo temą studentas turi pasirinkti iki spalio 1 dienos. Tema laikoma pasirinkta, kai studentas ją pažymi informacinėje Vilniaus universiteto studijų sistemoje arba kai studijų programos komiteto pirmininko vardu parašomas prašymas. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui. Prašyme nurodoma: tema; 57

59 vadovo pareigos, mokslo laipsnis, vardas, pavardė. Darbų temas siūlo fakulteto studijų programų dėstytojai. Studentas taip pat turi teisę pasiūlyti temą. Rekomenduojama antrosios pakopos baigiamojo darbo temą siūlyti pačiam studentui. Studijų programą kuruojančio studijų programos komiteto posėdžio sprendimu, nurodymas temą siūlyti pačiam antrosios pakopos studijų studentui gali būti privalomas visiems atitinkamos antrosios pakopos studijų programos studentams. Studento siūloma tema turi būti aiškiai suformuluota, pagrįstas jos aktualumas ir nurodytas mokslinio tyrimo tikslas. Tema turi būti suderinta su darbo vadovu. Ji svarstoma atitinkamos studijų programos komitete ir tvirtinama posėdyje. Studentas, laiku nepasirinkęs baigiamojo darbo temos, pateikia prašymą, kuriame nurodomos suvėluotą kreipimąsi pateisinančios priežastys bei su vadovu suderinta baigiamojo darbo tema, yra parašu patvirtintas baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti baigiamajam darbui, ir adresuoja jį studijų programos komiteto pirmininkui. Asmenys, atnaujinantys studijas (t. y. grįžtantys studijuoti po akademinių atostogų ar tęsiantys sustabdytas studijas), per dvi savaites nuo semestro pradžios turi pasirinkti ir su darbo vadovu suderinti baigiamojo darbo temą bei įteikti prašymą Studijų skyriui. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui. Temą tikslinantys (arba norintys tai padaryti) studentai turi parašyti prašymą dėl temos keitimo ir įteikti jį Studijų skyriui. Šiame prašyme taip pat turi būti parašu patvirtintas baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui. 58

60 Studento ir darbo vadovo teisės bei pareigos studentui rengiant (rašant) baigiamąjį bakalauro / magistro darbą Ne vėliau kaip per mėnesį nuo baigiamojo bakalauro / magistro darbo temos pasirinkimo turi įvykti pirma konsultacija su darbo vadovu. Darbo vadovas g a l i rekomenduoti svarbiausią mokslinę literatūrą ar šaltinius. Baigiamąjį darbą rašantis studentas turi pademonstruoti gebėjimus atlikti mokslinės literatūros ir šaltinių paiešką. Per pirmas konsultacijas su darbo vadovu privalu aptarti, apsvarstyti baigiamojo darbo hipotezę, gali būti ginami baigiamojo magistro darbo teiginiai, derinamas tyrimo tikslas, uždaviniai. Hipotezės ar ginamų teiginių, tyrimo tikslo, uždavinių baigiamajame darbe darbo vadovas neformuluoja juos baigiamąjį darbą rašantis studentas apibrėžia pats ir pateikia darbo vadovui. Su darbo vadovu aptariami ir darbo metodai. Su baigiamojo darbo vadovu suderinus tyrimo tikslą, uždavinius, mokslinę literatūrą, tyrimo metodiką, įvardijus preliminarius skyrius ir jų pavadinimus, aptariama darbo struktūra. Aptarus šiuos klausimus, pradedama studijuoti, analizuoti reikiama mokslinė literatūra, kaupiami reikalingi šaltiniai, jų medžiaga, rašomas baigiamasis darbas. Rašydamas baigiamąjį darbą studentas privalo laikytis su darbo vadovu suderinto kalendorinio baigiamojo darbo rašymo plano, reguliariai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) konsultuotis su darbo vadovu jo priėmimo Vilniaus universitete laiku (konsultacijų reguliarumą darbo vadovui rekomenduojama fiksuoti kalendoriniame rašto darbo rašymo plane). Baigiamojo darbo vadovui sutikus, galimos konsultacijos el. paštu. Nuolatinės konsultacijos būtinos, nes jos ne tik skatina mokslinį darbą rašyti nuosekliai, bet ir gerina darbo kokybę, 59

61 tobulina rašymo įgūdžius, be to, vadovui leidžia įvertinti, ar darbas rašomas savarankiškai. Jei baigiamąjį darbą rašantis studentas nesilaiko su darbo vadovu suderinto kalendorinio baigiamojo darbo rašymo plano, nesikonsultuoja su juo, darbo vadovas gali neleisti ginti baigiamojo darbo. Baigiamojo darbo vadovas, derindamas kalendorinį baigiamojo darbo rašymo planą, baigiamąjį darbą rengiančiam studentui rezervuoja priėmimo laiką. Per konsultacijas šiuo laiku darbo vadovas studentą konsultuoja, atsako į klausimus, susijusius su baigiamojo darbo rašymu, diskutuoja baigiamojo darbo klausimais, pateikia pastabų. Į vadovo pastabas rekomenduojama atsižvelgti. Konsultuodamasis su darbo vadovu studentas turi jį informuoti apie darbo rašymo eigą ir iškilusias problemas, pateikti darbo tekstą (skyriais ar poskyriais). Savo pastabas, rekomendacijas bei nurodymus, kaip tobulinti darbą, darbo vadovas išsako ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai buvo pateiktas darbo tekstas. Baigiamojo darbo vadovo vadovavimas baigiamajam darbui baigiasi studentui įteikus (įregistravus) baigiamąjį darbą. Baigiamąjį darbą studentas rašo savarankiškai. Rašto darbas laikomas parengtu nesavarankiškai, jeigu jis visas arba iš dalies parašytas kito autoriaus (perrašius kito autoriaus darbą ar jo dalį ir nepateikus nuorodų, taip pat konkrečiu atveju viršijus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo leidžiamas citavimo ribas), rašto darbe pažeidžiamos kitų autorių asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, visas darbas arba jo dalis buvo panaudota kitam dalykui vertinti šiame ar kituose universitetuose. Vadinasi: baigiamasis darbas turi būti parašytas paties studento. Todėl dėl baigiamojo darbo ar jo dalies rašymo su kitais asmenimis negali būti sudaromos jokios sutartys; 60

62 negalima baigiamojo darbo rengti su kitais autoriais (negalima baigiamojo darbo bendraautorystė). Baigiamojo darbo vadovas, studentą dėl baigiamojo darbo kilusiais klausimais konsultavę asmenys nėra baigiamojo darbo bendraautoriai; baigiamajame darbe negali būti naudojamasi kito autoriaus darbu ar kokia nors jo dalimi, nepateikiant nuorodų. Jei perrašytas kito autoriaus darbas ar jo dalis, kito asmens kūrinys (ar jo dalis) be nuorodų yra pateikiamas kaip savo, šis pažeidimas vadinamas plagiatu (žr. 4 skyrių Akademinė rašto darbų etika ir 5 skyriaus 5.1 poskyrį Reikalavimai citavimui ) Tarpinė baigiamųjų darbų patikra Studijų programų komitetai per posėdžius gali numatyti vieną ar kelias baigiamųjų darbų rengimo patikros datas. Šios datos baigiamųjų darbų rengimo patikros tvarka nustatomos posėdžio sprendimu ir skelbiamos internetinėje Komunikacijos fakulteto svetainėje Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų registravimas (įteikimas) Gynimui parengtas, įrištas darbas (2 egz.) ir jo kopija elektroninėje laikmenoje (kurioje užrašomas baigiamojo darbo pavadinimas, baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavardė, studijų programa ir baigiamojo darbo parašymo metai) įteikiami KF studijų skyriui. Gynimui parengtas darbas iki darbo registracijos turi būti įkeltas į informacinę Vilniaus universiteto studijų sistemą. Į duomenų bazę įrašomi uždarame posėdyje ginamo darbo metaduomenys ir 61

63 santrauka. Į duomenų bazę neįrašytų darbų ginti neleidžiama. Baigiamieji magistro / bakalauro darbai registruojami gynimui ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki pirmos atitinkamos studijų programos baigiamųjų darbų gynimo dienos. Darbą įteikus Studijų skyriui, pastarojo darbuotojas įteiktame darbe fiksuoja įteikimo datą, registruoja darbą bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų registracijos žurnale. Kai baigiamasis darbas užregistruojamas ginti, jo lydraštyje darbo vadovas įrašo informaciją apie sprendimą leisti arba neleisti ginti darbo ir pasirašo. Darbo vadovas, prieš priimdamas sprendimą leisti ginti baigiamąjį darbą ar ne, privalo peržiūrėti Vilniaus universiteto elektroninės plagiato patikros sistemos ataskaitą. Apie sprendimą leisti ginti darbą ar neleisti to daryti Studijų skyriaus darbuotojas per 10 dienų nuo darbo užregistravimo informuoja studentą e. paštu. Jeigu baigiamojo darbo vadovas nesutinka, kad darbas parengtas tinkamai, yra gintinas, studentas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo informavimo apie baigiamojo darbo vadovo sprendimą neleisti ginti darbo dienos turi teisę kreiptis į baigiamųjų darbų gynimo komisiją su prašymu leisti ginti darbą, kuriame raštu išdėstyti motyvai. Studento prašymas svarstomas pirmame baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdyje. Baigiamojo darbo vadovas privalo dalyvauti baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdyje, kuriame svarstomas studento, kuriam neleista ginti baigiamojo darbo, prašymas. Apsvarsčiusi motyvuotą studento prašymą, baigiamojo darbo vadovo argumentus, baigiamųjų darbų gynimo komisija nusprendžia, ar studentui leidžiama ginti darbą. Jei komisija priima sprendimą leisti ginti darbą, studijų programos pirmininkas komisijos pirmininko teikimu skiria recenzentą ir 62

64 informuoja studentą apie jo baigiamojo darbo gynimo datą ir laiką. Šį sprendimą arba sprendimą neleisti ginti baigiamojo darbo komisija fiksuoja protokole, kurio vienas egzempliorius pridedamas prie baigiamųjų darbų gynimo komisijos ataskaitos Komunikacijos fakulteto tarybai, kitas saugomas fakulteto studijų skyriuje nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkas apie baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimą leisti viešai ginti darbą (tokiu atveju kartu nurodoma gynimo data) / neleisti viešai ginti darbo studentą informuoja žodžiu. Baigiamojo darbo lydraštyje greta darbo vadovo sprendimo leisti ginti darbą, esant argumentuotam poreikiui, pažymima, kad darbo gynimas bus neviešas. Žymą apie neviešą darbo gynimą studijų programos komiteto pirmininkas vizuoja antraštiniame darbo lape Pasirengimas ginti darbą Baigiamuosius darbus studentai gali ginti, kai įvykdo visą studijų programą. Ar studijų programa įvykdyta, sprendžia akademinių reikalų prodekanas ir studijų programos komiteto pirmininkas. Leidimas ginti darbą forminamas Komunikacijos fakulteto dekano įsakymu. Darbai ginami egzaminų sesijos laikotarpiu. Baigiamieji darbai ginami baigiamųjų darbų gynimo komisijoje. Baigiamųjų darbų gynimo komisijos sudėtis, baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis, baigiamųjų darbų gynimo vieta viešai skelbiama ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pirmo baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžio. Baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštį sudaro baigiamųjų darbų gynimo komisijos pirmininkas, tvirtina fakulteto dekanas. 63

65 Baigiamųjų darbų gynimo laikas gali būti keičiamas dėl svarbių priežasčių studentui įteikus prašymą, baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimu Viešas baigiamųjų darbų gynimas Baigiamojo darbo gynimas yra viešas ir vyksta Vilniaus universiteto rektoriaus įsakymu skirtos baigiamųjų darbų gynimo komisijos (toliau tekste komisija) posėdyje. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto baigiamųjų darbų komisija vadovaujasi šiais metodiniais nurodymais, Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarka (patvirtinta VU Senato komisijos 2005 m. birželio 2 d. posėdyje, protokolas Nr. SK ). Baigiamųjų darbų gynimas teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Gynimui vadovauja komisijos pirmininkas. Studijų skyriaus darbuotojas atlieka atitinkamos studijų programos baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžių sekretoriaus funkcijas: gynimo dieną komisijos pirmininkui pateikia tą dieną ginamus baigiamuosius darbus, recenzentų atsiliepimus ir įvertinimus; rašo komisijos posėdžių protokolus ir protokolų išrašus; atlieka kitas su baigiamųjų darbų gynimu susijusias funkcijas, vykdo komisijos pirmininko pavedimus. Studijų programos komitetui priėmus atitinkamą sprendimą, baigiamasis darbas, kurio rezultatai neviešintini, ginamas uždarame baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdyje. Tokio darbo gynimui komisija skelbia uždarą posėdžio dalį. Uždaras baigiamojo darbo gynimas organizuojamas remiantis 64

66 Tvarka. Komisijos pirmininkas skiria darbo oponentus komisijos narius. Oponentas, susipažinęs su darbu, skelbia pastabas gynimo posėdyje. Baigiamųjų darbų gynimo komisija, nustačiusi, kad baigiamasis darbas parengtas nesavarankiškai, plagijuotas ar neatitinka minimalios apimties reikalavimų, jo ginti neleidžia. Apie tokį komisijos sprendimą baigiamojo darbo autorius asmeniškai informuojamas numatytą jo baigiamojo darbo gynimo dieną, iki viešo darbo gynimo pradžios. Dėl plagiato nustatymo baigiamajame darbe į komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys, galintys pateikti įrodymų, kad baigiamasis darbas rašytas nesavarankiškai. Baigiamųjų darbų komisijos sprendimas neleisti ginti nesavarankiškai parengto, plagijuoto baigiamojo darbo įrašomas protokole, kurio vienas egzempliorius pridedamas prie baigiamųjų darbų gynimo komisijos ataskaitos Komunikacijos fakulteto tarybai, kitas saugomas fakultete nustatyta tvarka. Komisijos sprendimai viešinami šių baigiamųjų darbų viešo gynimo posėdyje. Atitinkamų studijų programų baigiamųjų darbų gynimo komisijos pirmininkui gali būti teikiami ir papildomi dokumentai (posėdžio protokolo išrašai, kuriuose išvardyti ginti neleidžiami baigiamieji darbai, pridedamos šių darbų tarpinio vertinimo lentelės ir kt.). Viešas baigiamųjų darbų gynimas pradedamas komisijos pirmininkui pristačius baigiamųjų darbų gynimo komisiją, supažindinus su baigiamųjų darbų gynimo tvarka ir paskelbus gynimo posėdžio pradžią. Baigiamąjį darbą iliustruojančios skaidrės turi būti parengtos kokybiškai (jose neturi būti daug teksto, smulkaus šrifto, vienoje skaidrėje geriau nepateikti kelių schemų, lentelių ir pan.). Viršijus baigiamojo darbo esmei perteikti skirtą laiką, komisijos pirmininkas, davęs įspėjamąją pastabą, turi teisę nutraukti darbo pristatymą. 65

67 Darbo autoriui pristačius darbą, komisijos nariai jam gali užduoti klausimų, susijusių su paskelbta informacija. Toliau yra perskaitoma darbo recenzija. Darbo autorius atsako į recenzento pastabas bei klausimus. Komisijos pirmininkas suteikia žodį oponentui, kuris pateikia klausimų ir pastabų. Kai į šias pastabas atsakoma, žodis gali būti suteiktas darbo vadovui. Baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimas priimamas uždarame komisijos posėdyje. Paskelbtas šis sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka neskundžiamas. Baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžio protokolas dėl kvalifikacinio laipsnio suteikimo Vilniaus universitete nustatyta forma rengiamas dviem egzemplioriais. Abu egzemplioriai ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, pasibaigus visų tos studijų programos baigiamųjų darbų gynimui, pateikiami fakulteto Studijų skyriui. Baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžio protokolą dėl kvalifikacinio laipsnio suteikimo pasirašo gynimo komisijos pirmininkas. Įvertinimą bei darbo prieigos statusą į Vilniaus universiteto duomenų bazę ir (ar) žiniaraštį ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po gynimo įrašo komisijos pirmininkas. Baigiamųjų darbų gynimo žiniaraštis fakulteto Studijų skyriui pateikiamas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną pasibaigus visų tos studijų programos baigiamųjų darbų gynimui. Antraštiniame baigiamojo darbo lape komisijos pirmininkas įrašo pažymį ir pasirašo. Įvertinus darbą, nustatomi jo saugojimo elektroninėje Lietuvos studijų baigiamųjų darbų ir disertacijų duomenų bazėje (elaba) ir prieigos statusai. Ginti pateikti baigiamieji darbai fakultete saugomi 5 metus. Baigiamųjų darbų gynimo komisija darbą grąžina Studijų skyriui. Uždarame gynimo posėdyje apgintas darbas saugomas institucijoje, kuri pageidavo uždaro gynimo, o universitete saugoma tokio darbo santrauka. 66

68 Baigiamųjų darbų recenzavimas Baigiamųjų darbų recenzentus skiria atitinkamą studijų programą kuruojančio studijų programos komiteto pirmininkas. Baigiamąjį studento darbą recenzentui perduoda Studijų skyrius. Raštišką atsiliepimą apie darbą (recenziją) likus vienai darbo dienai iki numatytos baigiamųjų darbų gynimo datos baigiamojo darbo autoriui įteikia gynimo komisijos sekretorius,. Recenzentas, nustatęs, kad baigiamasis darbas parengtas nesavarankiškai, plagijuotas ar neatitinka nustatytų reikalavimų minimaliai apimčiai, raštu (pateikdamas argumentų) informuoja apie tai baigiamųjų darbų gynimo komisiją Baigiamųjų darbų vertinimas (10 balų sistema) Baigiamąjį darbą komisija vertina pažymiu uždarame posėdyje, dalyvaujant tik komisijos nariams, prireikus ir posėdžio sekretoriui. Jei komisijos narys yra baigiamojo darbo vadovas arba recenzentas, jis negali pasišalinti iš baigiamojo darbo svarstymo posėdžio: komisijai aptariant ir vertinant jo vadovautą ar recenzuotą baigiamąjį darbą, kaip komisijos narys jis nedalyvauja. Per pirmą posėdį baigiamųjų darbų gynimo komisijos nariai aptaria baigiamųjų darbų vertinimo sistemą. Rekomenduojama vertinti baigiamąjį darbą, jo gynimą, baigiamojo darbo autoriaus atsakymus į recenzento, komisijos narių, kitų, viešai ginant baigiamąjį darbą dalyvaujančių asmenų klausimus, 67

69 atsižvelgti į recenzento ir oponento siūlomą darbo įvertinimą, argumentuotą baigiamojo darbo vadovo įvertinimą. Galutiniam baigiamojo darbo įvertinimui turi pritarti visa komisija. Komisija pritaria balsuodama, sprendimas priimamas remiantis paprasta balsų dauguma. Komisijos sprendimu, jos nariai siūlomus įvertinimus (pažymius) posėdyje gali pateikti raštu (balsuodami slaptai). Jeigu vieno komisijos nario įvertinimas žymiai skiriasi nuo kitų narių siūlomų įvertinimų, tas narys, paprašytas komisijos pirmininko, turi argumentuoti savo siūlomą įvertinimą (komisijai nusprendus, raštu ar žodžiu). Jei komisijos narių nuomonės dėl baigiamojo darbo įvertinimo pasiskirsto po lygiai, baigiamojo darbo įvertinimą lemia komisijos pirmininko siūlomas įvertinimas Baigiamųjų darbų komisijos ataskaita Baigiamųjų darbų gynimo komisijos pirmininkas rašo ataskaitą, kurią pristato Komunikacijos fakulteto tarybos posėdyje. Ataskaitą sudaro dvi dalys: konstatuojamoji ir apibendrinamoji. Prie ataskaitos pridedami (jei yra) komisijos sprendimo dėl motyvuoto studento prašymo leisti ginti baigiamąjį darbą (kai darbo vadovas neleido jo ginti) protokolas ir komisijos sprendimo neleisti ginti nesavarankiškai parengto baigiamojo darbo protokolas. Konstatuojamojoje ataskaitos dalyje pateikiama informacija apie komisijos darbo trukmę ir komisijos narių dalyvavimą jos darbe, skelbiama darbų gynimo statistika (kiek darbų apginta, mokslinė darbų tematika, darbų įvertinimai, įvertinimų vidurkis, vadovavimo statistika, recenzavimo statistika). Konstatuojamojoje baigiamųjų darbų gynimo komisijos ataskaitos dalyje nurodomi ir baigiamųjų darbų, kurie buvo pateikti gynimui per 68

70 nustatytą terminą, bet nebuvo ginti, pavadinimai, jų autoriai, vadovai, nurodomos ir studentų, kurie baigiamuosius darbus užregistravo, bet nepateikė jų viešai ginti, pavardės. Apibendrinamojoje dalyje rašomos pastabos ir baigiamųjų darbų vadovams, recenzentams pateikiama pasiūlymų bei rekomendacijų dėl baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo procedūrų. 69

71 3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TEKSTUI 3.1. Rašto darbų kalba Studijų rašto darbas (toliau tekste rašto darbas) turi būti parašytas taisyklinga valstybine kalba. Vilniaus universiteto studijų nuostatuose nurodomais studijų užsienio kalba atvejais rašto darbai gali būti pateikiami ir užsienio kalba. Terminai, valstybių, jų sostinių pavadinimai ir kiti asmenvardžiai, užsienio asmenų pavardės, firmų vardai, medžiagų, gaminių ir normatyvinių dokumentų žymenys ir t. t. rašomi atsižvelgiant į galiojančius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus. Rašto darbuose reikia vengti tarptautinių žodžių, esant galimybei juos keisti lietuviškais atitikmenimis. Jei užsienio kalba vartojamų terminų lietuviški atitikmenys nėra paplitę arba darbo autorius pateikia jų vertimus, lenktiniuose skliaustuose, greta lietuviškų terminų turi būti nurodomi termino atitikmenys užsienio kalba 5. Rašto darbe turi būti vartojamos lietuviškos kabutės ( ), taisyklingai rašomi trumpieji ir ilgieji brūkšniai. Kai dažnai tenka kartoti ilgus pavadinimus ar terminus, galima vartoti jų 5 Dėl termino vartojimo ir (ar) kūrimo prireikus galima konsultuotis su darbo vadovu, kitais nagrinėjamos srities specialistais, kurie gali pasiūlyti terminą, taip pat aptarti termino tinkamumą vartoti su terminologijos specialistu. Tuo atveju naujo termino įvedimą galima derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Ši pastaba galioja ir svarstant bei tvirtinant baigiamųjų bakalauro bei magistro darbų temas. 70

72 santrumpas. Pirmą kartą rašomas visas pavadinimas, o greta skliaustuose nurodoma santrumpa, pavyzdžiui, informacinės technologijos (toliau tekste IT). Taip pat bet kuriame darbe pirmą kartą būtina parašyti visą asmenvardį, pilną pareigybės pavadinimą, vėliau galima vartoti ir sutrumpintą jų formą: Vardenis Pavardenis, Medžiagų technologijos instituto (MTI) vadybininkas (kitur darbe V. Pavardenis, MTI vadybininkas, ir pan.). Tačiau Lietuvos Respublika netrumpinama LR, nes oficialios tokios santrumpos valstybė neturi 6. Rašto darbų kalba turi būti rišli, nuosekli ir aiški. Reikia vengti kalbėjimo publicistiniu stiliumi, mintis reikšti mokslinio stiliaus kalba. Privalu ištaisyti gramatikos, stiliaus, korektūros klaidas Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas Rašto darbo tekstą privalu išspausdinti kokybiškai. Rašto darbai turi būti: Susegti į aplanką (referatai, projektų ataskaitos, kūrybiniai projektai, teminiai kūriniai, žurnalistinio žanro kūriniai, praktikos ataskaitos, kursiniai, mokslo tiriamieji darbai, baigiamieji kūrybiniai darbai). Draudžiama atskirus puslapius dėti į įmautes. Įrišti su spirale (projektų, tyrimų, praktikos ataskaitos, kursiniai, mokslo tiriamieji darbai, baigiamieji bakalauro darbai, vienas baigiamojo magistro darbo egzempliorius). Vidinėje baigiamojo bakalauro darbo paskutinio lapo pusėje turi būti įklijuotas vokas, skirtas 6 Trys Lietuvos valstybės pareigybės visada rašomos didžiąja raide, kadangi yra vienintelės: Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas. 71

73 darbo recenzijai, kitiems atsiliepimams. Vienas baigiamojo magistro darbo egzempliorius įrišamas į kietus viršelius. Vidinėje baigiamojo magistro darbo paskutinio lapo pusėje turi būti įklijuotas vokas, skirtas darbo recenzijai ir kitiems atsiliepimams. Tekstas spausdinamas A4 formato lapuose Times New Roman 12 pt šriftu ir 1,5 tarpo tarp eilučių atstumu. Autoriaus pavardė ir darbo pavadinimas antraštiniame lape rašomas Times New Roman 14 pt šriftu, pavadinimas paryškinamas (žr. 1 priedą). Išnašų teksto dydis 10 pt, tarpai tarp išnašų eilučių viengubi (single). Tarpai tarp žodžių tekste turi būti viengubi, tarpai tarp teksto simbolių įprasto dydžio (0 pt). Viso rašto darbo teksto lygiuotė abipusė (išskyrus antraštinį lapą). Tekste atskirus žodžius galima išskirti, paryškinti, pabraukti. Tekste neturėtų būti daug skirtingų būdų išskirti žodžius. Pirma kiekvienos struktūrinės rašto darbo dalies pastraipa pradedama rašyti nuo kairiojo puslapio krašto, eilutę atitraukiant 1 cm. Puslapyje, kur rašomas tekstas, iš kraštų paliekamos tuščios paraštės: kairėje pusėje 30 mm; dešinėje 10 mm; viršuje 20 mm; apačioje 20 mm. Teksto puslapiai numeruojami ištisai, pradedant nuo antraštinio lapo (antraštinis lapas ir turinio puslapiai nenumeruojami) ir baigiant priedais. Puslapio numeriai arabiškais skaitmenimis rašomi teksto apačioje, dešinėje tuščios paraštės pusėje. Nei taškas, nei brūkšneliai nerašomi. Puslapio numerių šrifto dydis 10 pt. Pagrindinės darbo dalies tekstas skaidomas į skyrius, poskyrius ir 72

74 paragrafus, jei reikia, ir į punktus. Šios teksto dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis (prie smulkesniųjų iš dešinės prirašomi nauji skaitmenys), pavyzdžiui: 1.1, 1.2, 1.2.1, Kiekviena darbo dalis pradedama naujame lape. Skyriai ir poskyriai pradedami tame pačiame lape. Skyrių pavadinimai numeruojami, nekeliami, rašomi didžiosiomis raidėmis, paryškinami, nustatoma centrinė teksto lygiuotė. Po jų taškas nerašomas. Poskyrių ir smulkesnių struktūrinių dalių, išskyrus pirmąją, pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, teksto lygiuotė tokia pati. Dalių pavadinimai (taip pat žodžiai TURINYS, ĮVADAS, IŠVADOS, BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS) rašomi viena eilute žemiau, nei prasideda lapo paraštė, o skyrių, poskyrių ir kitų smulkesnių struktūrinių dalių pavadinimai iš teksto, esančio iki ir po jų, išskiriami vienos eilutės tarpeliais. Priedai įvardijami ir spausdinami atskiruose lapuose Teksto iliustravimas Medžiagai apibendrinti, iliustruoti rašto darbuose rekomenduojama naudoti lenteles ir paveikslus. Paveikslai tai visa grafinė, fotografinė, kartografinė ar kita iliustracinė vaizdinė medžiaga. Visos lentelės ir iliustracinė medžiaga turi turėti pavadinimus ir numerius, lentelių, kitų skirtingų rūšių iliustracinės medžiagos numeracija turi būti atskira. Iliustracinės medžiagos pavadinimai, numeriai visais atvejais rašomi mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją, kuri turi būti didžioji), virš iliustracinės medžiagos (lentelės ar paveikslo), lapo viduryje. Iliustracinės medžiagos pavadinimo dalis yra iliustracinės medžiagos numeris, 73

75 po jo rašomas taškas ir tos medžiagos pavadinimas. Po iliustracinės medžiagos pavadinimo taškas nerašomas. Lentelėse ir paveiksluose naudojami šriftai, jų dydis gali skirtis nuo rašto darbo tekste naudojamo šrifto. Lentelės ir paveikslai turėtų būti kompaktiški ir neužimti daugiau kaip vieno puslapio. Didesnės lentelės ar paveikslai turi būti pateikiami kaip priedai. Prie kiekvienos lentelės ir paveikslo nurodomas autorius ir šaltinis (jei reikia). Jei lentelę ar paveikslą sudarė pats autorius, turi būti nuoroda į literatūrą, šaltinius, kuriais remiantis sudarytos šios iliustracijos. Visų lentelių ir paveikslų, prie kurių nėra nuorodų, autoriumi laikomas rašto darbo autorius. Visa iliustracinė rašto darbo medžiaga tekste turi būti aptariama, analizuojama (ne aprašinėjama), į ją turi būti pateiktos nuorodos. Nuorodos pateikiamos lenktiniuose skliaustuose. Rekomenduojama lenteles ar paveikslus pateikti iš karto po nuoroda, tačiau jei puslapyje nėra užtektinai vietos arba lieka maždaug trečdalis tuščio puslapio, lentelė ar paveikslas gali būti pateikiami ir kitame rašto darbo puslapyje. Pavyzdys: Kiekvienas asmuo, e. mokslo kūrinio naudotojas, siekiantis atviros prieigos prie e. mokslo kūrinio, t. y. įgyti teisę kopijuoti, platinti kūrinį, naudoti išvestiniams kūriniams kurti ir platinti, turėtų gauti e. mokslo kūrinio autoriaus ar kito autorių teisių subjekto sutikimą (leidimą). Tokia teisinė sistema padėtų formuoti tinkamą mokslinės informacijos vartotojų kūrybinių intencijų pagrindą, užtikrintų naujų informacijos produktų verslo modelių teisėtumą (1 paveikslas). 74

76 Informacijos sisteminimas naudojant lenteles. Rašto darbuose siekiant sisteminti informaciją rekomenduojama naudoti lenteles. Lentelės tinka informacijai, kuri geriau suvokiama eilučių ir stulpelių formatu, pateikti. Lentelių forma, pobūdis priklauso nuo jose pateikiamų duomenų į lentelių langelius gali būti įrašomi skaitmenys, simboliai, tekstas. Lentelėje skiriami: antraštiniai langeliai; duomenų langeliai. Rekomenduojama antraštinius langelius atskirti vaizdžiai (išryškinti juose esantį tekstą arba įrėminti naudojant storesnes linijas, arba pasitelkti spalvinį foną). Kiekviename antraštiniame ir duomenų langelyje tekstas pradedamas didžiąja raide. Užrašai antraštiniuose lentelės langeliuose paprasti, aiškūs ir trumpi. Į antraštinius lentelės langelius įrašyti sutartiniai raidiniai ženklai turi būti paaiškinti po lentele (lentelės išnašose) arba tekste, kuriame aptariama analizuojama lentelė. Skaitmenys, simboliai ir tekstas visuose lentelių langeliuose išdėstomas vienodai (vienodai lygiuojant, vienodu eilėtarpiu, šriftu ir kt.) 75