PROJEKTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS M. STRATEGINIO PLANO PARENGIMAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

Transcription

1 PROJEKTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS M. STRATEGINIO PLANO PARENGIMAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA Biržai, 2015

2 PROJEKTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS M. STRATEGINIO PLANO PARENGIMAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

3 Turinys SANTRAUKA 4 SUMMARY 6 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS GEOGRAFINĖ PADĖTIS GAMTINĖ APLINKA REKREACINĖS TERITORIJOS KULTŪROS PAVELDAS TURIZMO ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS PASLAUGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ TURIZMO PRODUKTŲ ANALIZĖ TURIZMO SEZONIŠKUMO IR JO MAŽINIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS TURIZMO MARŠRUTŲ ANALIZĖ TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS TURIZMO VERSLO POREIKIŲ BEI VERSLO APLINKOS ĮVERTINIMAS TURISTŲ RINKŲ VERTINIMAS TURIZMO SRIČIŲ TIKSLINĖS GRUPĖS IR JŲ POREIKIŲ NUSTATYMAS SU TYRINĖJAMA TERITORIJA SUSIJUSIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU SSGG ANALIZĖ STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI KONKURENCINGIEMS TURIZMO PRODUKTAMS IR PASLAUGOMS BIRŽŲ RAJONE PLĖTOTI TURIZMO MARŠRUTŲ, PASLAUGŲ OBJEKTŲ TINKLUI IŠVYSTYTI VIEŠAJAI TURIZMO INFRASTRUKTŪRAI TURIZMO RINKODAROS PRIEMONĖMS IR VEIKLAI PLĖTOTI TURIZMO INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪRAI GERINTI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS TURIZMO PLĖTROS RAJONE SCENARIJŲ MODELIAVIMAS, ALTERNATYVŲ VIETOS ATŽVILGIU PATEIKIMAS 74 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 3

4 SANTRAUKA

5 SANTRAUKA Biržų rajono savivaldybė išsidėsčiusi šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrities teritorijoje. Rajono geografinė strateginė padėtis nėra labai palanki turizmui plėtoti, kadangi rajonas gana stipriai nutolęs nuo didžiųjų šalies miestų. Biržų rajono teritorija ribojasi su Latvijos Respublika, todėl didžiausia užsienio turistų, apsilankiusių rajone, dalis Latvijos gyventojai. Biržų rajonas pasižymi vaizdingu kraštovaizdžiu. Nors rajono miškingumas ir vandeningumas yra vidutinis Panevėžio apskrityje, tačiau būtent gamtinis rekreacinis ir pažintinis turizmas turėtų būti viena prioritetinių turizmo sričių rajone. Atsižvelgiant į tai, rajonas ypatingą dėmesį turėtų skirti gamtinės aplinkos kokybei gerinti ir pritaikyti turizmui bei rekreacijai. Dar vienas unikalus Biržų kraštovaizdžio reiškinys karstinės įgriuvos. Nors šių įgriuvų randama ir kitose šiaurės Lietuvos savivaldybėse, tačiau Biržų rajonas yra priskiriamas labiausiai sukarstėjusiems rajonams šalyje. Karstiniai reiškiniai yra naudojami, kaip unikalūs turizmo traukos objektai. Rajone išsidėstęs seniausias dirbtinis ežeras Lietuvoje Širvėnos ežeras. Per jį nutiestas ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas. Kaip vieną reikšmingiausių Biržų rajono gamtinio pažintinio reikšmingumo objektų būtų galima įvardinti Biržų regioninį parką. Šiame parke yra susikaupusi gana didelė lankytinų gamtos objektų koncentracija, o parko direkcija vykdo aktyvią turizmo veiklą parko teritorijoje. Biržų kraštas garsus savo kultūros paveldo vertybėmis, tokiomis, kaip Biržų tvirtovė, Astravo dvaro sodyba, Biržų miesto istorinis centras ir kt. Siekiant pritaikyti kultūros paveldo objektus visuomenės lankymui, būtina parengti saugomų objektų specialiuosius planus ir patikslinti teritorijų ribas bei vertingąsias savybes, o taip pat vykdyti tvarkybos bei tolimesnius tyrinėjimo darbus. Vertingų rajono kultūros paveldo objektų pažintinis lankymas galėtų būti derinamas su poilsiu gamtoje ar gamtinių objektų pažintiniu lankymu. Kraštas garsus savo nematerialiuoju paveldu skania rugine duona ir miežiniu alumi. Iki šių dienų Biržų rajone iš kartos į kartą perduodami alaus gaminimo receptai, gyvos ir nemirštančios aludarystės ir duonos kepimo tradicijos. Kultūrinio turizmo prasme viena svarbiausių įstaigų rajone yra Biržų krašto muziejus Sėla. Muziejus įsikūręs Biržų pilies (tvirtovės) rūmuose ir yra pilies komplekso valdytojas. Muziejus yra vienas lankomiausių Panevėžio apskrityje, o taip pat vykdo aktyvią muziejinę, edukacinę, šviečiamąją veiklas. Pagrindinė muziejaus problema besiplečiant veikloms ir valdomo turto apimtims muziejaus etatų skaičius išlieka nepakitęs. Biržų rajone yra teikiamos įvairaus pobūdžio apgyvendinimo paslaugos, nuo ekonominės klasės iki aukštesnės nei ekonominės klasės apgyvendinimo, tačiau didžioji dalis šių įstaigų savo veiklą vykdo Biržų mieste. Rajono kaimiškosiose vietovėse teikiamos kaimo turizmo paslaugos. Kaimo turizmo sodybos įsikūrę vaizdingesnėse rajono vietovėse. Maitinimo paslaugų tinklas rajone yra susikoncentravęs Biržų mieste. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos rajone veiklą vykdo ir plečia įvertinusios paslaugų paklausos apimtis. Tai reiškia, jog paslaugos teikiamos tose vietose, kuriose juntamas didžiausias apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų poreikis. Sportinio turizmo aspektu Biržų rajonas nėra labai patrauklus. Vienas didžiausią sportinio turizmo potencialą turinčių objektų rajone Biržų aerodromas. Tačiau siekiant panaudoti šį sporto objektą turizmo plėtrai, būtina atlikti infrastruktūros modernizavimo darbus. Viena perspektyvesnių turizmo rūšių rajone sveikatinimo turizmas, tačiau siekiant plėtoti šią turizmo rūšį yra svarbu įtraukti Likėnus į kurortinių teritorijų sąrašą. Turistams rajone siūlomos ir kitos pramogos, tokios kaip dviračių, baidarių nuoma, organizuojamos individualios jojimo pamokos, nuomojamos palapinės šventėms ir pan. Išskirtinė rajone siūloma pramoga žaidimas Monteball. Kaip viena iš žaidimo idėjų yra sudominti turistus ir pavienius Mantagailiškio dvaro lankytojus istorine Biržų krašto praeitimi. Viena svarbiausių Biržų rajono problemų nepatenkinama dalies turizmo traukos objektų ir vietovių infrastruktūra, stabdanti turizmo plėtrą rajone ir formuojanti negatyvų turizmo įvaizdį. Siekiant didinti turizmo potencialą rajone, būtina vystyti turizmo infrastruktūrą, siekti glaudesnio viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo. Biržų rajoną, kaip ir visą šalį veikia sezoniškumas, kuris yra viena didžiausių kliūčių siekiant plėtoti turizmą ištisus metus. Siekiant mažinti turizmo veiklų sezoniškumą būtina plėtoti mažiau sezoniškumo veikiamas turizmo rūšis: konferencijų, kaimo, ekologinį, aktyvų, kultūrinį pažintinį ir ekstremalų turizmą. Biržų rajone įkurtas ir veikia pirmasis Lietuvoje turizmo klasteris. Klasteryje dalyvaujančios įmonės kuria bendrą rinkodarą, ruošia, spausdina ir platina reklaminę medžiagą, skelbia informaciją internete, spaudoje, kuria bendrus paslaugų paketus. Dalyvavimas klasterio veikloje prisideda prie rinkodaros išlaidų mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, turistų srautų didinimo. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 5

6 SUMMARY

7 SUMMARY Biržai district municipality is situated in the northern part of Lithuania in the Panevežys County. The region s strategic-geographic location is not very favorable for the development of tourism, since the district is situated quite far from the major cities of the country. Biržai district municipality borders with the Republic of Latvia, so the major part of all foreign tourists visiting Biržai district are Latvian residents. Biržai district is characterized by its picturesque scenery. Although the amount of forests and water sources is average to the Panevežys County, the natural recreational and educational tourism should become one of the priority types of tourism in the region. Thus, the region should appoint specific attention towards the natural environment quality improvement and adaptation for tourism activities and recreation. Another example of the unique Biržai scenery are the karst subsidence area. Although these sinkholes are found in other northern Lithuanian municipalities, but Biržai region is accounted as one of the districts having the most karst in the country. Karst caves are used as a unique tourist attraction object. Biržai region contains the oldest artificial lake in Lithuania, which is called Sirvenos Lake, it also hosts the longest footbridge in Lithuania. The Biržai regional park could be named as one of the most important objects of the districts natural/ educational importance. This park contains a considerably large concentration of natural objects and its direction is implementing active tourism activities in its territory. The Biržai region is famous for its cultural heritage, such as the Biržai castle, Astravo mansion, Biržai city historical center and others. In order to adapt the cultural heritage objects for public visits, protected object specific plans should be prepared, area limits and valuable properties should be clarified, proper management and further research works should be implemented. Educational visits to the local valuable cultural heritage objects can be combined with recreation in natural surroundings or educational visits to natural objects. The region is also famous for its non-material heritage delicious rye bread and barley beer. The Biržai local breweries pass the secret recipes of their tasty beer for generation, the beer brewing and bread-baking traditions are alive and thriving in Biržai district. One of the most important institutions of cultural tourism is the Biržai region museum Sėla, which is founded in the Biržai castle halls and is currently managing the castle complex. This museum is one of the most visited in Panevežys County and is participating in active museum and educational activities. The main problem of the museum is the unchanging number of museum worker s post during the expansion of the volume of assets and various activities. Various housing services are provided in Biržai district, from the economy class to the upper levels of housing, although most of these housing institutions operate in Biržai. The rural areas of the district provide rural tourism services. Rural tourism mansions operate in the most picturesque sites of the district. The catering service network of the district is concentrated in the city of Biržai. Housing and catering activities are offered and developed by businessmen who evaluate the volume of demand, meaning that services are provided in places where the most demand exists. The sport tourism aspect in Biržai is not very attractive. One of such tourism objects in the district, having the largest sports tourism potential, is the Biržai airfield. Although, in order to use these sports objects for tourism development, some infrastructure modernization works should be completed. One of the most perspective types of tourism in the district is the fitness and healthiness tourism, but in order to develop this type of tourism Likėnai should be included in the health-resort territory list. Tourists are offered other attractions, such as bicycle or kayak rent, personal horse-riding lessons, party tent rent and others. There is an exceptional attraction offered in the district the Monteball game. One of the possible ideas to attract tourists and individual visitors is to interest them in the Mantagailiskis mansion history. One of the most important problems of the Biržai region is the unsatisfactory state of a part of the tourism attraction objects and sites, which halts tourism development in the region and forms a negative tourism image of the district. In order to increase the tourism potential in the district tourism infrastructure should be improved and developed and closer cooperation should be established between private and public sectors. Biržai region is affected by seasonality, which is one of the largest obstacles during all-year-long tourism development, just like the rest of the country. In order to decrease the seasonality of tourism activities, authorities need to develop types of tourism that are not season depending: conference, rural, ecologic, active, cultural/educational and extreme tourism. Biržai region hosts the first Lithuanian tourism cluster. The companies, taking part in the cluster, prepare common marketing, prepare, print and distribute advertising materials, provide information on the internet and press collectively; they also prepare collective service packages. Participating in cluster activities contributes to cost reduction, service quality improvement and increasing tourist flows. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 7

8 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS

9 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS 1.1 GEOGRAFINĖ PADĖTIS Biržų rajono savivaldybė išsidėsčiusi šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrities teritorijoje. Savivaldybės teritorija ribojasi su Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonais, o šiaurėje su Latvijos Respublika. Biržų geografinė strateginė padėtis, vertinant susisiekimo galimybes su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, nėra labai palanki. Tai labiausiai į šiaurę nutolusi Panevėžio apskrities savivaldybė. Didžiausias Biržų rajono savivaldybės miestas ir rajono centras yra Biržų miestas, įsikūręs svarbiausių kelių sankirtoje ir turintis patogų susisiekimą su apskrities centru Panevėžio miestu pav. Biržų rajono savivaldybės geografinis išsidėstymas Šaltinis: maps.lt Biržų miestas vidutiniškai nuo sostinės Vilniaus nutolęs ~202 km. Iki Kauno reikėtų važiuoti ~177 km, Panevėžio ~66 km, Šiaulių ~100 km, o Klaipėdos ~257 km. Biržų rajono savivaldybėje yra du miestai: Biržai ir Vabalninkas. Šie miestai yra seniūnijų centrai, o Biržų miestas yra ir savivaldybės administracinis centras. Kiti seniūnijų administraciniai centrai yra rajono kaimiškosiose gyvenamosiose vietovėse. Trys iš jų yra miesteliuose: Nemunėlio Radviliškyje, Pabiržėje ir Papilyje ir du kaimuose: Paceriaukštėje I ir Parovėjoje. Biržų rajono kraštovaizdžio struktūrą sudaro gamtiniai ir antropogeniniai komponentai, kurie tarpusavyje persipindami formuoja Biržų rajono kraštovaizdį, orientuotą į rajono gyventojų, turistų ir verslo subjektų poreikius. Iš gamtinių komponentų kraštovaizdyje vieni svarbiausių yra reljefas, vandens telkiniai, žalieji plotai. Šie komponentai kompleksinėje kraštovaizdžio struktūroje svarbūs fizine-technologine, kompozicineestetine ir ekologine prasmėmis. 1.2 GAMTINĖ APLINKA Pagal fizinį geografinį rajonavimą Biržų rajono savivaldybė yra išsidėsčiusi Lietuvos vidurio žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos Nemunėlio lygumoje). Biržų rajono reljefas įgavęs charakteringų bruožų. Dryžuotas BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 9

10 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS reljefas būdingas pietinei rajono teritorijos daliai, ypač ryškus prie Vabalninko. Reljefas susideda iš daugybės siaurų ir ilgų, lygiagrečiai einančių, smėliu apklotų gūbrių, atskirtų sekliais smėlingais ir padrėkusiais, dažnai akmeningais kloniais. Atskirą geomorfologinį rajoną sudaro Vaškų Saločių ruožas, esantis į šiaurę nuo galinių morenų kalnagūbrio. Tai tobulai lygi moreninė lyguma, apklota sunkiais moliais ir priemoliais. Teritorija pasižymi mažiausiais Lietuvoje kritulių kiekiais ir karbonatingomis uolienomis. Kiek banguota lyguma su nedideliu kalvotu ruožu būdinga teritorijoms prie Likėnų ir Biržų. 2,8; 3% 2,2; 2% 2,4; 2% 1,3; 1% Žemės ūkio naudmenos Miškai 27,9; 28% 63,4; 64% Keliai Užstatyta teritorija Vandens telkiniai Kia žemė pav. Biržų rajono savivaldybės žemės fondo pasiskirstymas (proc.) Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio mėn. duomenimis, Biržų rajono teritorija iš viso užėmė ,20 ha. Iš jų net ,12 ha (arba 63,4 proc.) užėmė žemės ūkio naudmenos. Tai leidžia teigti, jog viena pagrindinių ūkinių komercinių veiklos formų rajone yra žemės ūkis. Tačiau siekiant plėtoti turizmą ir su turizmu susijusias veiklas, rajonui yra svarbesni natūralūs gamtiniai plotai, tokie kaip miškai ir girios, upės ir ežerai m. sausio mėn. duomenimis miškai užėmė 27,9 proc., vandenys 2,2 proc. Biržų rajono teritorijos. Biržų rajono miškingumas ir vandeningumas yra vidutiniškas, jį lyginant su kitomis Panevėžio apskrities savivaldybėmis. Tai reiškia, jog miškingu ir vandeningu kraštovaizdžiu pasižymi daugelis Panevėžio apskrities savivaldybių. Siekiant konkuruoti turizmo srityje su kitomis apskrities savivaldybėmis, o taip pat pritraukti turistus į Biržų rajoną, ypatingą dėmesį reikėtų skirti gamtinės aplinkos kokybei ir pritaikymui turizmui ir rekreacijai. Upių pakrantės turėtų būti sutvarkytos ir prieinamos vandens pramogoms naudoti, upių dugnas turėtų būti išvalytas nuo dumblo, ežerai ir upės pritaikytos pramoginei laivybai, vaizdingesnėse vietose įrengtos apžvalgos aikštelės ir pan ,9 30,4 34,8 31, , ,5 2,2 2,5 3,1 2,6 2,0 2,0 3,7 0 Panevėžio apskr. Biržų r. sav. Kupiškio r. sav. Panevėžio m. sav. Panevėžio r. sav. Pasvalio r. sav. Rokiškio r. sav. Miškingumas Vandeningumas pav. Panevėžio apskrities savivaldybių miškingumas ir vandeningumas (proc.) Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 10 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

11 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS Vandens telkiniai. Didžiausia Biržų rajono upė Nemunėlis, kurios ilgis 191 km., išteka iš Lūšnos ežero šalia Rokiškio. Tai labiausiai vandens turizmui panaudojama upė Biržų rajone. Nors upė ir jos slėnis priskiriamas ypatingos gamtinės vertės ir didelio ekologinio jautrumo gamtiniams objektams, tačiau upėje turizmas nėra ribojamas. Rekomenduojamos plaukimo priemonės baidarės, kanojos arba valtys. Į Nemunėlį įteka Apaščia (ilgis 88 km), kurios didžiausi intakai Agluona (20 km) ir Rovėja (35 km). Apaščios slėnis netoli žiočių įeina į geologinį Nemunėlio Apaščios draustinį. Plaukimas įmanomas visomis plaukimo priemonėmis. Rekomenduojamos baidarės, kajakai, kanojos. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Maršrutas vienas iš įdomiausių šiaurės rytų Lietuvoje. Siekiant pagerinti Agluonos upės kokybę bei patrauklumą vandens turizmui 2008 m. buvo atlikti upės ir jos pakrančių valdymo darbai, šalinant dumblą ir pakrančių augmeniją. Vandens kelionės šia upe tinka pradedantiems turistams, maršrutas šia upe nėra labai įdomus. Rovėjos upe vandens kelionės tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas šia upe nėra labai įdomus. Į Mūšą įteka Tatula (66 km), kurios didžiausi intakai Juodupė (28 km) ir Upytė (29 km). Tatula tinka pradedantiesiems ir turintiems patirtį vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Vienas iš nedaugelio įdomesnių maršrutų šiaurės rytų Lietuvoje. Tuo tarpu Juodupė ir Upytė nėra patraukli vandens turizmui. Vandens turizmo maršrutai šiomis upėmis nėra organizuojami. VANDENS KOKYBĖ APLINKOS ĮVAIROVĖ IR ESTETIŠKUMAS DUMBLĖ- TUMAS IR UŽŽĖLIMAS APLINKOS RAMYBĖ REKREACINIAI VANDENS TELKINIAI ŽUVŲ IŠTEKLIAI PASIEKIA- MUMAS PAKRANČIŲ POBŪDIS IR PATOGUS PRIĖJIMAS SRAUNUMAS pav. Svarbiausi vandens telkinių rekreacinio vertingumo kriterijai Šaltinis: sudaryta UAB Eurointegracijos projektai Be šių didžiausių upių Biržų rajone prateka ir kitos upės bei upeliai, tai Aukštoji ir Žemoji Gervė, Bėnupė, Gavenupis, Nereta, Pyvesa, Ringužė, Serbenta, Vabala, Čeriaukštė ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad šių upių ir upelių vagos nėra pritaikomos vandens turizmui plėtoti, jų turistinis potencialas nėra vertinamas lentelė. Didžiausių Biržų rajono upių turistinis potencialas UPĖ NEMUNĖLIS TURIZMO POTENCIALAS AUKŠTAS APRAŠYMAS Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos. Maršrutas vietomis įdomus. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 11

12 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS UPĖ APAŠČIA AGLUONA TURIZMO POTENCIALAS AUKŠTAS VIDUTINIS APRAŠYMAS Apaščios slėnis netoli žiočių įeina į geologinį Nemunėlio Apaščios draustinį. Plaukimas įmanomas visomis plaukimo priemonėmis; rekomenduojamos baidarės, kajakai, kanojos. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Maršrutas vienas iš įdomiausių šiaurės rytų Lietuvoje. Vandens kelionės tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas šia upe nėra labai įdomus. ROVĖJA VIDUTINIS Vandens kelionės tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas šia upe nėra labai įdomus. TATULA JUODUPĖ AUKŠTAS ŽEMAS Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems ir turintiems patirtį vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Vienas iš nedaugelio įdomesnių maršrutų šiaurės rytų Lietuvoje. Vandens turizmo maršrutai šia upe nepritaikomi. UPYTĖ ŽEMAS Vandens turizmo maršrutai šia upe nepritaikomi. Šaltinis: Ežerai yra svarbūs gamtinės aplinkos komponentai siekiant plėtoti rekreacinę veiklą. Ežerai populiarėja tarp šalies gyventojų, poilsiautojų skaičius šalia jų didėja. Rekreacinės veiklos būdai ir formos priklauso nuo ežero dydžio, tipo ir pan. Biržų rajone telkšo 14 ežerų. Didžiausi iš šių ežerų: Širvėnos (325,4 ha), Kilučių (88,4) ir Ruoliškio (26,7 ha) ežerai. Širvėnos ežeras yra dirbtinis, susiformavęs užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka. Per jį nutiestas ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas. Kiti rekreacijai tinkami ežerai Biržų rajone: Drąseikių, Jonavos, Kirklių, Kojeliškio, Mikeliškių, Mintagailiškių, Naradavos, Nociūnų, Ripeikių, Salų ir Tarosiškių. Rajone yra nemažai kūdrų ir kitokių nedidelių natūralių vandens telkinių. Miškai. Biržų rajone išsidėstę nemažai miškų ir girių. Didžiausią rekreacinę vertę turi miškai, esantys arčiausiai vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių). Miškai be vandens telkinių yra labiausiai lankomi uogavimo, grybavimo, medžioklės sezono metu. Biržų rajone išsidėstę miškai ir girios: Pagojų miškas, Biržų giria, Gikonių miškas, Pariškių miškas, miškas Gruba, Kyliškių miškas, Galvokų šilas, miškas Raudonbalė, Šaltosios Azijos miškas, Kuprių miškas, Lamokų miškas, Volko miškas, miškas Pušynė, Jagaudžių miškas, Daudžgirių miškas, Gulbinų miškas, Kirdonių miškas, Bitiniškių miškas, Jackonių miškas, Kirkilų Kalnų miškas, Didžiosios panemunės miškas, Spingučių miškas, Užušilių miškas, miškas Tabūnas, Medžvalakių miškas, Šilų miškas, miškas Užukalnis, miškas Serbentai, Dirvoniškio miškas, Kadarų miškas, Galvokų šilas m. viduryje VšĮ Biržų miškų urėdija valdė 9 poilsiavietes, kurios išsidėstė viso rajono teritorijoje. Tipinė daugelio poilsiaviečių infrastruktūra stoginė ir laužavietė. Daugelis poilsiaviečių pritaikytos vienos grupės lankytojų poilsiui. Tik prie nedaugelio poilsiaviečių yra įrengta papildoma infrastruktūra, tokia kaip žaidimų aikštelės, pažintiniai takai. 12 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

13 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS ŽELDINIAI MIŠKO APLINKOS ĮVAIROVĖ IR ESTETIŠKU- MAS MIŠKO TANKUMAS APLINKOS RAMYBĖ REKREACINIAI MIŠKAI AUGALIJOS IR GYVŪNIJOS GAUSA TERITORI-JOS PASIEKIA- MUMAS ĮRENGTOS TERITORIJOS pav. Svarbiausi miškų rekreacinio vertingumo kriterijai Šaltinis: sudaryta UAB Eurointegracijos projektai Siekiant didinti Biržų rajono miško poilsiaviečių turistinį patrauklumą svarbu plėsti esamą poilsiaviečių infrastruktūrą, įrengiant stogines ir laužavietes kelioms lankytojų grupėms, papildomą pramogų ir žaidimų infrastruktūrą (tinklinio, vaikų žaidimų aikšteles ir pan.), ypatingą dėmesį skiriant poilsiavietėms, išsidėsčiusioms šalia vandens telkinių, tinkamų maudytis, plaukioti valtimis ar žvejoti. Tokiose poilsiavietės būtina įrengti paplūdimio infrastruktūrą, lieptelius. Prioritetas turėtų būti skiriamas poilsiavietėms, išsidėsčiusioms arčiau Biržų miesto, kaip vienos iš pagrindinių turizmo traukos vietovių Biržų rajone lentelė. VšĮ Biržų miškų urėdijos valdomos poilsiavietės POILSIAVIETĖ TURIZMO POTENCIALAS VIETA INFRASTRUKTŪRA Pagojų miškas, netoli šiauriausio Lietuvos taško. Tvarko Latvelių girininkija. POILSIAVIETĖ,,PAGOJAI AUKŠTAS pritaikyta kelioms lankytojų grupėms; vaizdingas kraštovaizdis; veikianti aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Stoginė; laužavietė; laisvalaikio (supynės ir pan.). infrastruktūra BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 13

14 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS POILSIAVIETĖ TURIZMO POTENCIALAS VIETA INFRASTRUKTŪRA Biržų girios pradžia. Tvarko Latvelių girininkija POISIAVIETĖ LUJĖNAI VIDUTINIS poilsiavietė pritaikyta vienai lankytojų grupei; vietovės kraštovaizdis nėra išsiskiriantis. Nemaža stoginė; laužavietė; žvyruota aikštelė. Biržų giria, šalia Brigiškių k. Tvarko Tamošiūnų girininkija. POILSIAVIETĖ,,BRIGIŠKIAI VIDUTINIS poilsiavietė pritaikyta vienai lankytojų grupei; vietovės kraštovaizdis nėra išsiskiriantis. stoginė; laužavietė. Centrinė Biržų girios dalis. Tvarko Spalviškių girininkija. POILSIAVIETĖ,,VIDUGIRIS AUKŠTAS pritaikyta kelioms lankytojų grupėms; aplinka tinkama judriems žaidimams, aktyviam poilsiui, didesniems renginiams. Stoginės; laužavietė; aktyviam laisvalaikiui pritaikyta aikštelė. 14 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

15 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS POILSIAVIETĖ TURIZMO POTENCIALAS VIETA INFRASTRUKTŪRA Biržų giria, šalia Mantvydiškio k. Tvarko Būginių girininkija. POILSIAVIETĖ,,LINKSMAGIRĖ AUKŠTAS įrengta prie vandens telkinio, tinkamo rekreacijai ir žvejybai. Stoginė; laužavietė. Būginių girininkija. Tvarko Būginių girininkija. POILSIAVIETĖ,,BAUBLYNĖ ŽEMAS pritaikyta vienai lankytojų grupei; išsidėsčiusi atokesnėje vietoje. Stoginė; laužavietė. Būginių girininkija. Tvarko Būginių girininkija. POILSIAVIETĖ,,TRYS KALNELĖ AUKŠTAS išsidėsčiusi netoli nuo Biržų m.; išsidėsčiusi šalia vandens telkinio. Stoginė; laužavietė. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 15

16 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS POILSIAVIETĖ TURIZMO POTENCIALAS VIETA INFRASTRUKTŪRA Vabalninko girininkija. Tvarko Vabalninko girininkija. POILSIAVIETĖ DIEMEDŽIAI AUKŠTAS išsidėsčiusi šalia vandens telkinio. Nedidelė stoginė; laužavietė. Užušilių miškas. Tvarko Biržų girininkija. POILSIAVIETĖ,,UŽUŠILIAI SU PAŽINTINIU TAKU AUKŠTAS pritaikyta rekreaciniam pažintiniam turizmui; laisvalaikio pramogų pasirinkimas. stoginė; laužavietė; įrengta mokomoji klasė po atviru dangumi; aplinka ir įrengimai pritaikyti judriems žaidimams pažintinio tako ilgis 0,6 km. Šaltinis: Saugomos teritorijos. Plėtojant pažintinį rekreacinį turizmą Biržų rajone svarbios saugomos teritorijos. Viena svarbiausių, turizmo traukos požiūriu, saugomų teritorijų Biržų rajone galima laikyti Biržų regioninį parką. Be šio parko rajone taip pat išsidėstę 4 valstybiniai draustiniai (Biržų girios botaninis, Guodžių geomorfologinis, Latvelių botaninis ir Nemunėlio Apaščios geologinis), vienas biosferos poligonas (Biržų girios), 5 gamtos paminklai (Jaronio duobė, Karvės Ola, Smardonės šaltinis, Tabokinės atodanga ir Velniapilio uola) ir 3 valstybiniai gamtos paveldo objektai (Ievos duobė, Lapės Ola ir Sandariškių ąžuolas). Biržų rajonas garsus karstiniais reiškiniais. Nemažoje rajono dalyje po plona, vos kelių metrų storio ledyninių sąvartų danga slūgo gipsiniai dolomitai. Ištirpus gipsams, susidaro tuštumos, virš kurių žemės paviršius lėtai įdumba arba staigiai įgriūva. Dabar tokie karstiniai reiškiniai formuojasi maždaug 80 km2 plote į šiaurę ir vakarus nuo Biržų. Jame yra Karajimiškio, Kirdonių Tatulos ir Kirkilų gamtiniai draustiniai, kuriuose saugomos geologijos mokslui svarbios karstinės įgriuvos. Kirdonių Tatulos draustinyje yra vienintelė Lietuvoje upė, išsigraužusi antrą požeminę vagą. Ketvirtas geologinis draustinis Nemunėlio Apaščios yra rajono šiaurėje. Ten saugomos Nemunėlio ir Apaščios skardžių atodangos. Biržų regioninio parko teritorija iš viso užima ,8 ha ploto. Rekreacinio prioriteto zonai priskiriama 120 ha parko teritorijos (arba 0,8 proc.). Biržų regioninis parkas įsteigtas LR Aukščiausios tarybos Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo. Biržų regioninio parko direkcija vykdo aktyvią veiklą pažintinio turizmo ir rekreacijos srityse. Visą 16 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

17 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS informaciją apie direkcijos veiklą, siūlomus aplankyti turizmo traukos objektus bei teikiamas paslaugas galima rasti parko internetinėje svetainėje adresu Taip pat informacija teikiama Biržų regioninio parko lankytojų centre. Biržų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Rotušės g. 10, Biržuose. Čia pateikiama informacija ne tik apie regioninį parką, bet ir kitas Biržų rajono lankytinas vietas. Lankytojų centre įrengta ekspozicija Prasmengančios žemės kraštas. BIRŽŲ REGIONINIO PARKO DIREKCIJOS TIKSLAI išsaugoti karstinių sufozinių procesų veikiamą kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Biržų piliavietę ir bastioninę tvirtovę, pilies įtvirtinimų sistemą, pastatus ir jų priklausinius, Biržų senamiesčio fragmentus, unikalų Astravo dvaro ir parko ansamblį su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais, Pabiržės architektūrinio ansamblio ir Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdį, Likėnų parką; išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją; atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse; sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam tikrose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje (tvarkymo plane); reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą (tvarkymo planą); vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą pav. Biržų regioninio parko direkcijos tikslai Šaltinis: Biržų regioninis parkas turistams siūlo keliauti dvejais maršrutais: Žemės gelmių muziejus (maršruto atstumas 20 km) ir Prasmengančios žemės kraštas (maršruto atstumas 21 km). Šiuos maršrutus siūloma aplankyti organizuotos ekskursijos metu, pasinaudojant parko gido paslaugomis. Gido paslaugos siūlomos lietuvių ir užsienio kalbomis. Regioniniame parke siūloma pasivaikščioti 3 pažintiniais takais. Smegduobės Barsuko ola geologinis takas suteikia galimybę iš arčiau stebėti karstinius reiškinius. Vaikštant taku prie Kirkilų karstinių ežerėlių galima stebėti ežerėlį bei jam būdingą augmeniją ir gyvūniją. Pažintinis takas Užubalių telmologiniame draustinyje, tai kažkada veikęs durpynas. Šiandien čia daugybės vandens ir sausumos augalų bei gyvūnų rojus m. liepos mėn. atidarytas Kirkilų karstinių ežerėlių apžvalgos bokštas. Bokštas forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis beveik 32 m. 30 m aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas beveik 30 m2. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria 300 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, vaizdas. Rekreacinė veikla regioniniuose parkuose susideda iš daugelio veiklos sričių. Tik lankomi parkai įtvirtina savo buvimą, atlieka socialinę visuomenės švietimo ir auklėjimo funkciją. Taip pat svarbu pažymėti, jog rekreacija, kaip verslas suteikia galimybę gauti pajamų. Rekreacijos priemonių tikslas išsaugoti ir pritaikyti gamtinius objektus, juos panaudojant švietimui, auklėjimui, poilsiui ir pramogoms. 1.3 REKREACINĖS TERITORIJOS Biržų rajono savivaldybėje pagrindinius rekreacinius išteklius sudaro gamtinė aplinka (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai ir kt.), kultūros paveldas (vertingą kultūros paveldą turintys miestai ir miesteliai, kaimai, kitos vietovės, vertingi pavieniai objektai bei gyvosios kultūros reiškiniai), specialiai sukurti ir rekreacijai pritaikyti objektai (poilsio, pramogų ir kt. infrastruktūra). BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 17

18 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS BENDROJI REKREACIJA Tai bendro pobūdžio, jėgas atstatantis (sveikatinantis) žmogaus poilsis gamtoje, nekeliantis papildomų specialių tikslų PAŽINTINĖ REKREACIJA Tai kelionės bei poilsis gamtinėje ar kultūrinėje aplinkoje norint pažinti šią aplinką, jos istoriją, prigimtį, savybes, išplėsti kultūros akiratį SPORTINĖ REKREACIJA Tai aktyvi veikla bei poilsis gamtinėje arba dirbtinėje aplinkoje, siekiant fizinės kultūros tikslų, skirta fiziniam lavinimuisi PRAMOGINĖ REKREACIJA Tai poilsis gamtoje ar tam tikslui pritaikytoje dirbtinėje aplinkoje, dalyvaujant įvairaus pobūdžio pramogose VERSLINĖ REKREACIJA Tai poilsis gamtoje renkant miško gėrybes, medžiojant, žūklaujant GYDOMOJI REKREACIJA Tai poilsis kurortinėje aplinkoje norint atstatyti ar pagerinti sveikatą pav. Rekreacinės veiklos rūšys Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas Kaip nurodomo Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, rajono rekreaciniai ištekliai bei jų savybės formuoja teritorijų bendrąjį rekreacinį potencialą, kuris gali būti priskirtas vienai iš keturių kategorijų: 1. Aukštas; 2. Vidutinis; 3. Gana mažas; 4. Mažas. Pirmajai ir iš dalies antrajai kategorijai priskirtose teritorijose yra galimybė plėtoti nacionalinės reikšmės rekreacines sistemas. Antrosios ir iš dalies pirmosios kategorijos teritorijose yra galimybė plėtoti regioninės reikšmės rekreacines sistemas. Trečiosios ir ketvirtosios kategorijos teritorijose yra galimybė plėtoti daugiausiai lokalinės svarbos rekreacines sistemas. Aukščiausio rango rekreacinė teritorija Biržų rajone Biržų rekreacinis rajonas, apimantis Biržų, Biržų regioninio parko ir Biržų girios rekreacinių resursų arealą bei sudarantis galimybes plėtoti nacionalinės svarbos rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus. Šiame areale siūloma plėtoti pažintinę rekreaciją, gydomąją rekreaciją, poilsį gamtoje, pramoginę rekreaciją bei sportinę rekreaciją. Vidutinio potencialo rekreacinėms teritorijoms priskiriamas Nemunėlio Rovėjos rekreacinis arealas, sudarantis galimybes formuoti rajoninės ir regioninės reikšmės rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus. Šiame areale siūloma plėtoti pažintinę rekreaciją, poilsį gamtoje ir verslinę rekreaciją. Gana mažo potencialo rekreacinėms teritorijoms priskiriami Antašavos Kupreliškio, Čedasų Juodupės arealai, sudarantys galimybes kurti pavienius rajoninės ir vietinės reikšmės rekreacinius objektus. Antašavos Kupreliškio areale siūloma plėtoti poilsį gamtoje ir pažintinę rekreaciją. Čedasų Juodupės areale pažintinę rekreaciją, verslinę rekreaciją ir poilsį gamtoje. Mažo potencialo rekreacinėms teritorijoms priskiriami Pačeriaukštės, Vabalninko Krinčino, Pandėlio Skapiškio arealai, sudarantys galimybes kurti daugiausiai tik pavienius vietinės rekreacinės svarbos objektus. Šiuose arealuose siūloma plėtoti pažintinę rekreaciją ir poilsį gamtoje. 18 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

19 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS AREALAS REKREACINIS POTENCIALAS PLĖTOTINOS VEIKLOS BIRŽŲ NACIONALINĖS SVARBOS PAŽINTINĖ REKREACIJA, GYDOMOJI REKREACIJA, POILSIS GAMTOJE, PRAMOGINĖ REKREACIJA BEI SPORTINĖ REKREACIJA NEMUNĖLIO ROVĖJOS REGIONINĖS SVARBOS PAŽINTINĖ REKREACIJA, POILSIS GAMTOJE, VERSLINĖ REKREACIJA ANTAŠAVOS KUPRELIŠKIO RAJONINĖS VIETINĖS REIKŠMĖS POILSIS GAMTOJE, PAŽINTINĖ REKREACIJA ČEDASŲ JUODUPĖS RAJONINĖS VIETINĖS REIKŠMĖS POILSIS GAMTOJE, PAŽINTINĖ REKREACIJA, VERSLINĖ REKREACIJA PAČERIAUKŠTĖS VIETINĖS REIKŠMĖS PAŽINTINĖ REKREACIJA, POILSIS GAMTOJE VABALNINKO KRINČINO VIETINĖS REIKŠMĖS PAŽINTINĖ REKREACIJA, POILSIS GAMTOJE PANDĖLIO SKAPIŠKIO VIETINĖS REIKŠMĖS PAŽINTINĖ REKREACIJA, POILSIS GAMTOJE Rajono rekreaciniai arealai, turintys rekreacijos ir turizmo galimybes Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas Kurortinės teritorijos perspektyva Biržų rajone sietina su Likėnų galimybėmis siekti kurortinės teritorijos statuso. Likėnų gyvenvietė iš esmės atitinka 2006 m. balandžio 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 350 patvirtino dokumento Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašas, Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašas ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklės reikalavimus. Todėl Biržų rajonas turėtų tikslingai kurti reikalingą specialią kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo bei poilsio infrastruktūrą ir daugiau dėmesio skirti rekreacinės aplinkos tvarkymui. Biržų rajono rekreacinėje sistemoje, kaip rajoninės svarbos turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centrus, tikslinga vystyti seniūnijų centrus Vabalninką, Papilį, Nemunėio Radviliškį bei perspektyvinę kurortinę teritoriją Likėnus. Kaip lokalinio lygmens rekreacinio aptarnavimo centrus perspektyvoje tikslinga vystyti Pučiakalnę (Nemunėlio Radviliškio sen.) ir Kvetkus (Papilio sen.), pasižyminčius gamtiniais rekreaciniais ištekliais ir rekreacinės plėtros galimybėmis. 1.4 KULTŪROS PAVELDAS Biržų rajone yra nemažai reikšmingų kultūros paveldo vertybių sankaupų arealų. Vien nedidelėje Biržų istorinės miesto dalies teritorijoje yra sukoncentruota daugybė svarbių ir įdomių paveldo objektų. Tai Biržų banko statinių kompleksas. Kompleksas pastatytas 1934 m. architekto M. Songaila. Stilius funkcionalizmas. Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis 400 ha ploto vandens telkinys Lietuvoje, suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes. Ežeras saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Biržų tvirtovės kompleksą sudaro rūmai, tiltas, vartų liekanos, parakinės m. atstatytas arsenalo pastatas. Pilis statyta XVI a. II pusėje, perstatyta , restauruota BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 19

20 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS XX a. II pusėje. Stilius renesansas, ankstyvasis barokas. Šiuo metu tvirtovės rūmuose įsikūrusi Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, muziejus Sėla, veikia restoranas. Kompleksą projektavo karo inžinierius Adamas Freitagas ( ), architektas Teofilis Krell Spinovskis, restauravimo architektas Evaldas Purlys. Biržų evangelikų reformatų bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia ir klebonija. Bažnyčia statyta m. architekto Heinrichas Schellis (Heinrich Schell). Stilius neogotika. Klebonija pastatyta XIX a. pabaigoje, restauruota 2003 m. XIX a. vaistinės pastatas išsidėstęs J. Bielinio g. 1, Biržai. Manoma, kad senąją vaistinę įsteigė karo inžinierius ir medicinos mokslų daktaras Adamas Freitagas, pakviestas rekonstruoti Biržų pilį. Taip pat įdomūs ir svarbūs yra: Siaurojo geležinkelio stotis, Biržų pašto pastatas ir pašto kompleksas, J. Janonio aikštė ir paminklas jam, Senosios reformatų kapinės J. Nastopkos gatvėje ir senosios žydų ir karaimų kapinės Latvygalos gatvėje, Jono Dagilio paminklas, Biržų švento Jono Krikštytojo bažnyčios pastatas bei visai šalia Biržų esanti Astravo dvaro sodyba ir parkas. Nemaža kultūros paveldo koncentracija yra saugomoje teritorijoje Biržų regioniniame parke. Savivaldybės teritorijoje yra išsidėstę daug buvusių dvarų fragmentų, kuriuos atitinkamai sutvarkius galima panaudoti kultūriniam turizmui. Kultūros paveldo objektai kartu su gamtos paminklais yra kultūrinio pažintinio turizmo ištekliai. Biržų rajono savivaldybėje kultūros paveldo objektų apsauga realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, visuomenės švietimui ir kultūriniam pažintiniam turizmui plėtoti lentelė. Kultūros paveldo objektų skaičius Panevėžio apskrities savivaldybėse Savivaldybė Kilnojamas Nekilnojamas Iš viso Biržų r. sav Kupiškio r. sav Panevėžio m. sav Panevėžio r. sav Pasvalio r. sav Rokiškio r. sav Panevėžio apskr Šaltinis: Kultūros vertybių registras Biržų rajono savivaldybėje išsidėstę 473 kultūros paveldo objektai arba 19,7 proc. visų Panevėžio apskrities kultūros paveldo objektų. Rajone registruoti 82 kilnojami ir 391 nekilnojamas kultūros paveldo objektai. Daugiausiai kilnojamų ir nekilnojamų kultūros paveldo objektų Panevėžio apskrityje įregistruota Rokiškio rajono savivaldybėje. Materialusis paveldas. Biržų rajono savivaldybės teritorijai būdingiausias yra statinių kompleksų ir statinių paveldas. Būtina svarbiausius statinius ir kompleksus įtraukti į turizmo maršrutus, sudarant sąlygas supažindinti turistus su statinių architektūra, su jais susijusiais įvykiais. Taip pat svarbu piliakalnius įtraukti į turizmo maršrutus, o tai sudarytų sąlygas supažindinti turistus su Lietuvos valstybės istorija. Archeologinės vertybės integruojasi su gamtos vertybėmis ir sudaro gamtinio karkaso ir kultūrinio kraštovaizdžio visumą. Visų kultūros paveldo objektų, esančių saugomose teritorijose tvarkymą ir panaudojimą apsprendžia šių teritorijų apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys ir specialieji planai. Kultūros paveldo objektams, patenkantiems į rekreacinių arealų zoną, panaudojimo prioritetas teikiamas rekreacinei funkcijai, nustačius jų apsaugos zonas. Svarbiausi Biržų rajono savivaldybės kultūros paveldo objektai yra reikšmingi ne tik rajono, šiaurės Lietuvos regiono, bet ir nacionaliniu mastu. Tai Biržų pilis su gynybiniais statiniais, Astravo buvusio dvaro sodyba, Biržų miestas su kultūriniu sluoksniu ir savita urbanistine struktūra. Rajone vyrauja statinių kompleksai: be minėtų objektų tai sakralinių statinių, Papilio, Vabalninko, Kvetku, Kupreliškio, Biržų bažnyčių kompleksai, žymių žmonių tėviškės: B. Dauguviečio, B. Sruogos, P. Kalpoko. Biržų rajone buvo daug dvarų sodybų, tačiau išliko tik sodybų fragmentai, kurių daugumos būklė kritiška. Archeologinis rajono paveldas nėra gausus. Yra tik trys piliakalniai. Reikšmingiausia Biržų miesto senojo miesto vieta. Dauguma senkapių išbraukta iš registro sąrašų. Tačiau verta juos papildomai tyrinėti. Savivaldybės teritorijoje yra susidaręs ryškus ir didžiausią kultūrinį pažintinį potencialą turintis kultūros paveldo vietovių ir objektų sankaupų arealas Biržų miestas su Pabirže ir Vabalninku. Čia susikaupęs statinių kompleksų ir statinių paveldas, saugoma jo planinė struktūra. 20 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

21 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS PILYS Unikalus kultūros paveldo objektas Biržų tvirtovė, reprezentuojantis Biržų rajoną ARCHIELOGINĖS VERTYBĖS Piliakalniai, dvarvietės, kapinynai, senkapiai, Biržų senojo miesto vieta URBANISTINIO PAVELDO TVARKYMO ZONA Biržų miesto istorinis centras SAKRALINIAI STATINIAI IR KOMPLEKSAI Jų tarpe reikia išskirti Kvetkų, Vabalninko, Pabiržės kompleksus BUVUSIŲ DVARŲ SODYBŲ PAVELDAS Buvusi Astravo dvaro sodyba, Butautų, Daudžgirių, Skrebiškio, Didžiosios Panemunės ir kt. buvusių dvarų sodybų fragmentai pav. Kultūros paveldo objektų apsaugos prioriteto zonos Biržų rajono savivaldybėje Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas Siekiant pritaikyti kultūros paveldą turizmui būtina parengti saugomų kultūros paveldo objektų specialiuosius planus, patikslinant teritorijų ribas ir objektų vertingąsias savybes. Biržų miesto istorinės aikštės tvarkyba turėtų būti nukreipta į kultūrinio pažintinio turizmo plėtojimą bei mokslinius tyrinėjimus, išsaugojant bei vystant visas miestui būdingas funkcijas. Piliakalnius, dvarvietes, kapinynus, senkapius, Biržų senojo miesto istorinę vietą reikėtų pritaikyti kultūriniam pažintiniam turizmui, renginiams, atskleidžiantiems vertingą objektų ar vietovių istoriją, etnokultūrą bei vykdyti tolimesnius tyrinėjimus. Sakralinio paveldo objektų pagrindinė paskirtis turėtų išlikti viešasis naudojimas sakraliniais tikslais ir tik kaip papildoma šių objektų paskirtis galėtų būti kultūrinis pažintinis turizmas. Buvusių dvarų sodybos gali būti naudojamos muziejų, švietimo funkcijoms, renginiams, susijusiems su meno, valstybės istorijos, etnokultūros propagavimu, turizmo infrastruktūrai. Kadangi didžioji dalis statinių yra blogos ar avarinės būklės, būtina ieškoti investicijų restauruoti ar atkurti nykstančius statinius. Nematerialus paveldas. Nuo seno Biržų kraštas garsus darbščiais žemdirbiais, aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis, skania rugine duona ir miežiniu alumi. Iki šių dienų Biržų apylinkėse iš kartos į kartą perduodami alaus gaminimo receptai, gyvos ir nemirštančios aludarystės ir duonos kepimo tradicijos. Istoriniai dokumentai liudija, kad kunigaikštis Boguslavas Radvila, nustatydamas naują tvarką ir Magdenburgo teisių galią, taisyklėse Biržų miesto gyventojams nurodė, kad...miestiečiai turi turėti bravorus ir salyklines prie upės ir ten alų daryti, degtinę varyti ir salyklą gaminti saugantis nuo gaisro. Jeigu kiekvienas miestietis negali jų atskirai pasistatyti, tai tuomet keletas turi susidėję tvarkingus bravorus statyti m. L. K. Radvilaitė patvirtino instrukciją, kurioje miestiečiai buvo įpareigoti pastatyti įvairius cechus, tarp jų ir bendrą aludarių, kepėjų, degtindarių ir gyvulių skerdikų metais švedams užgrobus Biržus, sugriovus pilį ir sudeginus miestą, jiems palikus Biržų kraštą biržiečiai po ginčų, ką pirmiausia atstatyti miesto savivaldos simbolį rotušę ar alaus daryklą pasirinko alaus daryklą. 1.5 TURIZMO ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI Pagrindinė Biržų rajone veikianti ir turizmo informacijos sklaida besirūpinanti įstaiga yra Biržų TIC. Kaip vieni patraukliausių turizmo traukos objektų yra Biržų krašto muziejus Sėla ir Biržų regioninis parkas, kuriame yra susitelkę nemaža dalis gamtos objektų bei unikalūs kraštovaizdžio reiškiniai karstinės įgriuvos m. 07 mėn. Biržų TIC iš viso buvo įsteigti 4 etatai. Vienas etatas direktoriaus, vienas vyriausiosios buhalterės, vienas vyresniosios specialistės ir vienas turizmo specialistės. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 21

22 1. ESAMŲ TURIZMO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO BEI ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI BEI APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS 2014 m. turistinio sezono metu, birželio 15 d. rugpjūčio 31 d., Biržų TIC dirbo ir savaitgaliais. Biržų tarybos sprendimu buvo pakeistas Biržų TIC darbo laikas I V nuo 8 val. iki 18 val., VI,VII nuo 9 val. iki 14 val. Biržų krašto muziejuje Sėla iš viso yra 46 etatai. Įstaigai vadovauja direktorius, kuris turi 3 pavaduotojus (Direktoriaus pavaduotoją, Direktoriaus pavaduotoją ūkio ir bendriesiems reikalams ir Vyriausiąjį fondų saugotoją). Buhalterinės apskaitos skyriuje įsteigti 4 etatai, Kompiuterių ir duomenų bazių skyriuje 2 etatai, Istorinių tyrimų skyriuje 6,5 etatai, Ryšių su visuomene skyriuje 5 etatai, Fondų apsaugos ir apskaitos skyriuje 12,5 etatai, Ūkio dalies skyriuje 10,5 etatai, Vabalninkų skyriuje 1,5 etatai. Biržų rajono savivaldybė, siekdama išsaugoti kultūrinį paveldą ir puoselėti tradicinių amatų, būdingų Biržų rajonui technologijas, sudaryti sąlygas amatininkams pristatyti ir prekiauti tautinio paveldo produktais, kartu su Biržų krašto muziejumi Sėla įgyvendino projektą Biržų tradicinių amatų centro kūrimas. Planuojama, jog šis centras artimiausiu metu taps Biržų krašto muziejaus Sėla padaliniu. Taip pat iš ES lėšų sutvarkytas muziejaus arsenalo pastatas. Tačiau aktuali muziejui problema žmogiškųjų išteklių (personalo etatų) trūkumas muziejaus veiklai vykdyti. Plečiantis veikloms bei valdomo turto apimtims, personalo etatų skaičius muziejuje išlieka nepakitęs. Biržų regioniniame parke turizmo informacijos sklaidos funkcijas atlieka lankytojų centras. Čia galima gauti visą reikalingą informaciją ne tik apie regioninį parką, bet ir kitas Biržų rajono lankytinas vietas. Biržų regioninio parko lankytojų centre įsteigtas vienas etatas. Lankytojai lankytojų centre priimami darbo dienomis, nustatytomis darbo valandomis. 22 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

23 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS

24 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS 2.1 PASLAUGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS Apgyvendinimo paslaugos. Viena iš turizmo sudėtinių dalių yra apgyvendinimo paslaugos. Apgyvendinimo paslaugos tai juridinių ir fizinių asmenų sudarytos būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuriomis tenkinami turisto nakvynės bei higienos poreikiai. Apgyvendinimo alternatyvų pasirinkimo galimybė, teikiamų paslaugų kokybė ir kompleksiškumas yra svarbūs veiksniai siekiant skatinti turizmo paslaugų plėtrą. Apgyvendinimo paslaugos yra vienas iš svarbiausių turizmo paslaugų komplekso elementų vartotojui, kadangi apgyvendinimo paslaugų pasiūla ir kokybė gali nulemti turisto kelionės trukmę, kitų, susijusių paslaugų ir pramogų pasirinkimą, kelionės maršrutą ir apsisprendimą dar kartą sugrįžti į tą pačią vietovę lentelė. Apgyvendinimo įstaigos Biržų rajone APGYVENDINIMO ĮSTAIGA VIETA KONFERENCIJŲ SALĖ VIEŠBUČIAI, SVEČIŲ NAMAI VIEŠBUTIS TYLA Biržų m. Konferencijų posėdžių kambarys, 30 vietų VIEŠBUTIS AVANTI Biržų m. Konferencijų salė, 50 vietų SVEČIŲ NAMAI HELVEDA Biržų m. VIEŠBUTIS MELDYNAS Vabalninko m. Konferencijų salė, 100 vietų PRIVATUS SEKTORIUS EGLYNO SVEČIŲ NAMAI Biržų m. B. USEVIČIAUS NAMAI Biržų m. J. VIRELIŪNO NAMAI Biržų m. E. ZAKRIO NAKVYNĖS NAMAI Biržų m. A. ŽALDOKO NAMAI Biržų m. KAIMO TURIZMO SODYBOS ALĖS PODĖNIENĖS KAIMO TURIZMO SODYBA Vinkšninių k. Verslo renginių salė, 70 vietų MANTO BARTUŠKEVIČIAUS KAIMO TURIZMO SODYBA Laužadiškių k. Verslo renginių salė, 100 vietų KAIMO TURIZMO SODYBA,,PAS VAIDOTĄ Antupės k. Verslo renginių salė, 100 vietų V. UNDZĖNO KAIMO SODYBA Kašeliškių k.,,sodeliškių DVARO SODYBA Sodeliškių k. Verslo renginių salė, 170 ir iki 30 vietų Šaltinis: Biržų TIC Biržų rajone apgyvendinimo paslaugas teikia įvairaus pobūdžio apgyvendinimo įstaigos: viešbučiai, svečių namai, privatūs apartamentai ir kaimo turizmo sodybos. Vienos ar kitos apgyvendinimo formos pasirinkimas (viešbučio ar apgyvendinimo kaimo turizmo sodyboje ir pan.) priklauso nuo kelionės pobūdžio, turisto poreikių, esamos pasiūlos, tradicijų, ekonominės padėties bei daugelio kitų veiksnių. Didžioji dalis viešbučių, svečių namų ir privataus apgyvendinimo įstaigų yra įsikūrę Biržų mieste, tuo tarpu kaimo turizmo sodybos įsikūrusios ir paslaugas teikia kaimiškosiose rajono vietovėse. Viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos, be apgyvendinimo paslaugų, taip pat siūlo ir salių nuomą bei konferencijų organizavimo paslaugas. Iš viso rajone galima rengti verslo ar konferencijų renginius, skirtus asmenų grupėms. Privataus apgyvendinimo paslaugas teikiantys asmenys daugiausiai orientuojasi vien tik į apgyvendinimo ir papildomas, į privataus turisto poreikius orientuotas, mokamas ir nemokamas paslaugas, tokias, kaip pirtys, paplaukiojimas netoliese esančiame vandens telkinyje, pavėsinės ir pan. 24 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

25 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS 20,1; 20% 79,9; 80% Lietuvos gyventojai Užsieniečiai Visi turistai Lietuvos gyventojai Užsieniečiai Lietuvos ir užsienio turistų dalis Biržų r. apgyvendinimo įstaigose 2014 m. (proc.) Turistų skaičius Biržų r. apgyvendinimo įstaigose m pav. Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose (neįskaitant kaimo turizmo sodybų) apgyvendintų turistų skaičius ir pasiskirstymas pagal atvykimo kryptį (proc.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2014 m. Biržų rajono savivaldybės apgyvendinimo įstaigose (neįskaitant kaimo turizmo sodybų) iš viso buvo apgyvendinti turistai, iš kurių: Lietuvos ir 818 užsienio gyventojai. Lietuvos gyventojai, gyvenę Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose, sudarė 79,9 proc., užsienio gyventojai 20,1 proc. visų svečių m. lyginant su 2012 m., Biržų rajone išaugo bendras apgyvendintų turistų skaičius (15,2 proc.): apgyvendintų Lietuvos turistų skaičius išaugo 18,1 proc., apgyvendintų užsienio turistų skaičius 4,9 proc. Maitinimo paslaugos. Maitinimo paslaugos, kaip ir apgyvendinimas yra svarbi turizmo paslaugų sudėtinė dalis. Išplėtotas maitinimo įstaigų tinklas, europietiškus standartus atitinkanti paslaugų kokybė ir geras maistas, sudaro teigiamą vietovės turistinį įvaizdį ir skatina pajamų iš turizmo augimą. Turizmo požiūriu svarbią reikšmę vaidiną tradicinių patiekalų ir gėrimų gamyba bei pardavimas maitinimo įstaigose. Šie patiekalai yra šalies kultūros dalis. Biržų rajono viešojo maitinimo infrastruktūrą sudaro restoranai, kavinės, barai, valgyklos ir užkandinės. Didžioji dalis rajono maitinimo įstaigų yra įsikūrę Biržų mieste ir vos kelios įstaigos veikia rajono teritorijoje. 1, ,8 0,6 0,7 0,3 PANEVĖŽIO APSKRITIS BIRŽŲ R. SAV. KUPIŠKIO R. SAV. PANEVĖŽIO M. SAV. PANEVĖŽIO R. SAV. PASVALIO R. SAV. ROKIŠKIO R. SAV pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių skaičius iui gyventojų 2013 m. pabaigoje Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Pagal iui Biržų rajono gyventojų tenkantį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių skaičių, rajono savivaldybės rodiklis apskrityje yra vidutinio dydžio. Mažiausias apskrityje maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių skaičius tenka iui Kupiškio rajono gyventojų, didžiausias iui Panevėžio miesto gyventojų. Vidutinis maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių skaičius Biržų rajone leidžia teigti, jog šios paslaugos yra išvystytos pakankamai ir teikiamos patraukliausiose rajono turizmo vietovėse. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 25

26 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS lentelė. Maitinimo įstaigos Biržų rajone MAITINIMO ĮSTAIGA VIETA RESTORANAI RESTORANAS ALAUS KELIAS Rinkuškių k. RESTORANAS AVANTI Biržų m. RESTORANAS PILIES SKLIAUTAI Biržų m. KAVINĖS, PICERIJOS KAVINĖ AVANTI Biržų m. KAVINUKĖ,,BOOKAFE Biržų m. KAVINUKĖ KŲ TUJĖ? Biržų m. KAVINĖ,,MELDYNAS Vabalninko m. PICERIJA Biržų m. PICERIJA Biržų m. KAVINĖ TATULA Biržų m. KAVINĖ,,ŠOKOLADO GAMA Biržų m. UAB BIRŽŲ DUONA FIRMINĖ PARDUOTUVĖ/KAVINUKĖ Biržų m. SUCRE KEPINIŲ NAMAI Biržų m. KITOS MATINIMO ĮSTAIGOS VALGYKLA TRYS LAIPTELIAI Biržų m. VALGYKLA PUŠAITĖ Biržų m. NIJOLĖS KAVINĖ Biržų m. BARAS SENAS RŪSYS Biržų m. BARAS,,KARČIAMA Biržų m. VALGYKLA (DZELZIO IĮ) Biržų m. MB VALGMA Biržų m. RINKUŠKIŲ VALGYKLA Rinkuškių k. Šaltinis: Biržų TIC 2.2 SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS Kultūrinės paslaugos. UNESCO patvirtintame Baltijos šalių Kultūrinio turizmo politikos dokumente kultūrinis turizmas apibrėžiamas, kaip kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau Valstybinis turizmo departamentas) kultūrinį turizmą įvardina, kaip turizmo rūšį, kai keliaujama susipažinti su vietos kultūra (menu, kalba, architektūra, papročiais ir kt.), dalyvauti meno renginiuose. Kultūrinis turizmas svarbus dėl įvairių priežasčių: Kultūrinis turizmas teigiamai veikia ekonominę ir socialinę sritis. Ekonominis ir socialinis turizmo poveikis pasireiškia pajamomis, gaunamomis iš kultūrinio turizmo ir su juo susijusių verslų. Kultūrinis turizmas skatina nustatyti ir sustiprinti identitetą. Tai yra esminis elementas saugant ir skatinant vietinį bei nacionalinį dvasingumą ir pasididžiavimą. 26 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

27 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS Kultūrinis turizmas padeda išsaugoti kultūrinį ir istorinį paveldą. Turizmas papildo kultūrinį ir istorinį paveldą, suteikdamas galimybę išlaikyti gyvas tradicijas, ir finansuoja paveldo apsaugą, o be to, skatina lankytojus domėtis tuo paveldu. Kultūrinis turizmas stiprina bendradarbiavimą. Išsamiau pažindami kitų tautų kultūrą geriau vienas kitą suprantame ir kyla noras bendradarbiauti. Kultūrinis turizmas remia pačią kultūrą. Kultūrinis turizmas kultūrai duoda papildomų pajamų, o tai yra labai svarbi parama pačiai kultūrai. Kultūrinio turizmo prasme viena svarbiausių kultūros įstaigų Biržų rajone yra Biržų krašto muziejus Sėla. Šis muziejus turi padalinį Vabalninkuose. Nuo 2014 m. pavasario Biržų krašto muziejuje Sėla veikia Biržų tvirtovės arsenalo ekspozicija. Muziejaus steigėjas Biržų rajono savivaldybės taryba. Rajone taip pat veikia tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo Konstantino Šakenio memorialinis muziejus, Balio Sruogos gimtinė, rašytojo K. Binkio memorialinė ekspozicija, Sigutės Kiaulėnienės šeimos muziejus, kaimo bendruomenių muziejai (Kirkilų k., Mieliūnų k., Parovėjos k., Šukionių k.) bei vienas mokyklos muziejus Biržų Saulės gimnazijos istorijos muziejus lentelė. Biržų rajone veikiantys muziejai MUZIEJUS TURIZMO POTENCIALAS VEIKLA BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJUS SĖLA BIRŽŲ TVIRTOVĖS ARSENALAS SKYRIUS VABALNINKO TARPUKARIO LIETUVOS VALSTYBĖS IR VISUOMENĖS VEIKĖJO KONSTANTINO ŠAKENIO MEMORIALINIS MUZIEJUS AUKŠTAS ŽEMAS Edukacinės programos: Sudėliok koklį; Seni daiktai prabyla; Senoji popieriaus gamyba; Slaptoji mokykla; Nuo lino iki apdaro; Nusikalk monetą pats; Molinukas; Žaldoko alus; Susitikim prie žibalinės lempos; Knygos grafika; Moters virsmas; Biržų istorija mažiesiems; Biržai Šiaurės karo sūkuryje; Tvirtovės arsenalas; Tvirtovės šturmas Šiaurės karo metu. Ekspozicijos: Proistorė; Etnografija; Biržai ir Radvilos; Biržų tvirtovės arsenalas; Religijos; Biržai XIX a.; Biržai XX a. Parodos Ekskursijos lietuvių ir užsienio kalbomis Kitos paslaugos: galimybė filmuoti ir fotografuoti; prekyba suvenyrais ir leidiniais; gimimo, santuokos, mirties pažymų išrašymas; informacijos apie Biržų krašto istoriją suteikimas; patalpų nuoma; santuokų registravimas pilyje. Darbo laikas reguliarus. Istorijos fotodokumentinė ekspozicija. BALIO SRUOGOS GIMTINĖ ŽEMAS Memorialinė ekspozicija. Rašytojo K. Binkio memorialinė ekspozicija SIGUTĖS KIAULĖNIENĖS ŠEIMOS MUZIEJUS KAIMO BENDRUOMENIŲ MUZIEJAI BIRŽŲ SAULĖS GIMNAZIJOS ISTORIJOS MUZIEJUS ŽEMAS ŽEMAS ŽEMAS ŽEMAS Memorialinė ekspozicija. Ekspozicija. Ekspozicija. Ekspozicija. Renginiai skirti mokyklos bendruomenei. Šaltinis: Biržų krašto muziejus Sėla, Turistiniu požiūriu Biržų rajonui svarbus Biržų krašto muziejus Sėla vykdantis aktyvią muziejinę, edukacinę, šviečiamąją veiklas. Biržų krašto muziejus įsikūręs Biržų pilies (tvirtovės) rūmuose ir yra pilies komplekso valdytojas. Be ekspozicijų, muziejus vykdo aktyvią edukacinę, renginių ir ekskursijų organizavimo veiklą. Muziejus taip pat teikia papildomas paslaugas, tokias kaip gimimo, santuokos, mirties pažymų išdavimas iš muziejuje saugomų rajono bažnyčių metrikų knygų, santuokų registravimas pilyje ir pan. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 27

28 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS 45 Biržų r. sav ,5; 28% 20,9; 21% 28,5; 29% 13,3; 13% 8,9; 9% Kupiškio r. sav. Panevėžio m. sav. Panevėžio r. sav. Pasvalio r. sav. Rokiškio r. sav. 0,0; 0% Lankytojų skaičiaus dalis Panevėžio apskr. muziejuose (proc.) Biržų krašto muziejaus Sėla lankytojų skaičius (tūkst.) pav. Biržų krašto muziejaus Sėla lankytojų skaičius (tūkst.) ir lankytojų skaičiaus dalis, lyginant su visa Panevėžio apskritimi (proc.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Siekiant įvertinti Biržų krašto muziejaus Sėla turistinį patrauklumą regiono mastu, svarbu apžvelgti kitų Panevėžio apskrities muziejų lankomumą. Svarbu pažymėti, kad visose Panevėžio apskrities savivaldybėse veikė po vieną muziejų. Iš viso Panevėžio apskrities muziejuose 2014 m. apsilankė 158 tūkst. lankytojų. Net 45 tūkst. šių lankytojų (arba 28,5 proc. visų lankytojų) apsilankė Biržų krašto muziejuje Sėla. Tokiu pat lankomumu apskrityje pasižymi tik Rokiškio krašto muziejus. Biržų krašto muziejaus Sėla lankomumas m. išaugo net 10 tūkst. lankytojų (t.y. nuo 35 tūkst m. iki 45 tūkst m.). Didžiąją dalį lėšų, veiklos finansavimui, muziejus surenka iš savo vykdomos veiklos m. gido paslaugos Biržų krašto muziejuje Sėla suteiktos 458 turistų grupėms (96 mokiniams ir 362 suaugusiems), iš jų 59 užsienio kalba. 78 grupės naudojosi audiogido paslaugomis. Apibendrinus šią informaciją galima teigti, kad muziejus, nagrinėjamais metais, pritraukė apie 13,0 proc. užsienio turistų. Tik parodas aplankė lankytojas (307 mokiniai ir suaugę). Biržų rajono savivaldybė, siekdama išsaugoti kultūrinį paveldą ir puoselėti tradicinių amatų, būdingų Biržų rajonui, technologijas, sudaryti sąlygas amatininkams pristatyti ir prekiauti tautinio paveldo produktais, kartu su Biržų krašto muziejumi Sėla įgyvendino projektą Biržų tradicinių amatų centro kūrimas. Planuojama, jog šis centras artimiausiu metu taps Biržų krašto muziejaus Sėla padaliniu. Amatų centras galėtų tapti svarbiu Biržus garsinančiu turizmo traukos objektus. Centras apimtų dešimties skirtingų sričių tradicinius amatus: alaus darymą, drožybą, kalvystę, karpymą, kepimą, vilnos, milo vėlimą, maisto ruošimą, margučių marginimą, mezgimą, pynimą. Įkurtame Amatų centre vyktų edukacinės programos, tradiciniai amatininkai (pagal sudarytą grafiką) nuolat mokytų tradicinių amatų meno. Šie amatai būtų ir demonstruojami. Amatų centre taip pat galėtų būti demonstruojami ir kiti Biržų kraštui būdingi amatai. Amatininkams būtų sudaryta galimybė ne tik pristatyti savo amatus, bet ir prekiauti tautinio paveldo produktais. Amatų centro informacijos centre būtų teikiamos konsultacijos ir mokymai amatininkams, informacija lankytojams. Taip pat iš ES lėšų sutvarkytas muziejaus arsenalo pastatas. Atkurtame arsenale numatoma muziejaus Sėla muziejinė edukacinė veikla: senovinių ginklų saugojimas, eksponavimas, restauravimas, nedidelių konferencijų organizavimas, senoviškos kalvystės amato demonstravimas, kitos ekspozicijos. Sporto paslaugos. Remiantis Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės pateikiama informacija, iš viso Biržų rajone yra išsidėstę 16 stadionų, 16 sporto salių, vienas aerodromas, viena šaudykla, 6 krepšinio, 3 tinklinio, 3 futbolo ir 2 teniso aikštelės, 3 universalios dirbtinės dangos sporto aikštelės. Nors Biržų rajoną garsina žymūs sporto žmonės, treneris Povilas Karoblis, sportininkai Žydrūnas Savickas ir Austra Skujytė, tačiau vertinant turizmo plėtros aspektu, sportas neturi ypatingai didelio turistinio potencialo. Kaip nurodoma Biržų rajono verslininkų asociacijos internetinėje svetainėje, esama Biržų rajono sporto infrastruktūra nėra išvystyta bei neužtikrina rajono gyventojų poreikių, ypač jaunimo užimtumo. Daugumos sporto bazių būklė prasta. Rajone trūksta sporto renginių. 28 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

29 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS Kaip vieną iš svarbesnių sporto objektų, kurį modernizavus būtų galima paskatinti turizmo plėtrą rajone, galima būtų įvardinti aerodromą. Parengtoje Biržų aerodromo pritaikymo turizmui ir verslui galimybių studijoje nurodoma, jog šiam tikslui pasiekti pirmiausiai yra būtina sukurti bendradarbiavimo su privačiais subjektai modelį. Taip pat yra būtina atnaujinti aerodromo infrastruktūros objektus bei išplėsti teikiamų paslaugų apimtis. Atnaujinus svarbiausius infrastruktūros objektus, aerodrome būtų sudarytos sąlygos aviacinio turizmo ir verslo plėtrai. Dėl to būtų galima tikėtis padidėjusių aerodromo lankytojų srautų, aviacinio sporto renginių skaičiaus augimo bei didesnio pilotų mokymais susidomėjusių asmenų skaičiaus. Biržų aerodromo teikiamų paslaugų plėtra galėtų teigiamai paveikti aviacijos turizmo populiarumą Biržų rajone bei didintų Biržų aerodromo žinomumą. Kitos pramogos. Biržų rajonas garsus biržietiško alaus tradicijomis. Biržietiškas alus garsus ne tik Lietuvos, bet ir į Biržus atvykstančių užsienio turistų tarpe. Rajone organizuojama net keletas edukacinių programų susijusių su alaus gamybos tradicijomis, tai: edukacinė pramoginė programa Žaldoko alus, ekskursija ir degustavimas UAB Biržų alus darykloje, ekskursija, degustavimas ir programa Rinkuškių alaus darykloje, restorane Alaus kelias, ekskursija ir degustavimas Butautų dvaro bravore. Biržų rajone galima išsinuomoti baidares. Baidarių nuoma siūloma Biržų m., Ločerių k., Nemunėlio Radviliškio mstl. Biržų rajono Drąseikių k. siūlomos individualios jojimo pamokos, turistiniai žygiai į gamtą. UAB Evadinamika Biržuose siūlo dviračių nuomos paslaugas. Biržuose populiaru tampa žaidimas Monteball. Ypač populiaru Monteball žaisti tapo komandomis, švenčiant įvairias įmonių ar asmenines šventes. Monteball įdomus ir tuo, jog nereikalauja išankstinio fizinio pasiruošimo, žaidimas vadinamas intelektualiu, kadangi viena iš žaidimo idėjų yra sudominti turistus ir pavienius dvaro lankytojus istorine Biržų krašto praeitimi. Biržų mieste taip pat galima užsisakyti šiaurietiško ėjimo pamokas, žygius, išsinuomoti inventorių. Taip pat siūloma sumo kostiumų nuoma bei renginiai. Taip pat galima išsinuomoti palapines vestuvėms, jubiliejams bei kitoms šventėms. Dviračių takų infrastruktūra. Važinėjimas dviračiais yra viena populiariausių aktyvaus poilsio praleidimo formų Lietuvoje. Važinėti dviračiu yra sveika, nes važiuodamas dviratininkas aktyviai treniruojasi. Dviračiai neteršia oro ir todėl nedaro jokios žalos aplinkai. Energetiniu požiūriu, dviračiai yra pripažinti kaip ekonomiškiausia susisiekimo priemonė. Biržų rajone yra įrengta vos keletas dviračių takų, labiausiai gyventojų ir turistų pamėgtose vietose. Naujai įrengti ir atidaryti pėsčiųjų dviračių takai yra Pabiržė Likėnai bei prie Širvėnos ežero pietinės pakrantės m. tvarkytas dviračių takas A. Dauguviečio parke. Pėsčiųjų dviračių taką Biržai Pabiržė numatoma rekonstruoti kartu su šios kelio atkarpos rekonstrukcija. Dviračių takas į Rinkiškius įrengtas neapgalvotai, neįvertinus dviratininkų poreikių, susijusių su patogiu ir saugiu susisiekimu. Taip pat reikėtų pratęsti dviračių taką populiariomis kryptimis: Biržai miesto kapinės bei link liepto per ežerą lentelė. Biržų rajono dviračių takai DVIRAČIŲ PĖSČIŲJŲ TAKAS BŪKLĖ PAAIŠKINIMAS PĖSČIŲJŲ DVIRAČIŲ TAKAS PABIRŽĖ LIKĖNAI, ILGIS ~1,1 KM PĖSČIŲJŲ DVIRAČIŲ TAKAS BIRŽAI PABIRŽĖ, ~7 KM PĖSČIŲJŲ DVIRAČIŲ TAKAS ŠIRVĖNOS EŽERO PIETINĖJE PAKRANTĖJE, ILGIS ~2KM DVIRAČIŲ TAKAS BIRŽAI RINKUŠKIAI, ILGIS ~1 KM DVIRAČIŲ TAKAS A. DAUGUVIEČIO PARKE, BIRŽŲ MIESTE, ILGIS ~0,5 0,7 KM GERA Rekonstruotas ir atidarytas 2014 m. BLOGA GERA BLOGA GERA Kol kas įrengta tako atkarpa nuo Biržų iki miesto kapinių (apie 1 km). Likusi pėsčiųjų ir dviračių tako Biržai Pabiržė atkarpa bus tiesiama tada, kai bus pradėta šios kelio atkarpos rekonstrukcija (planuojama 2016 m.). Darbus planuoja Susisiekimo ministerija. Įrengtas ir atidarytas 2014 m. Reikėtų pratęsti dviračių taką link liepto per ežerą. Ten, kur eina takas, dviratininkams draudžiama važiuoti keliu, tačiau pats takas keliose vietose baigiasi laipteliais, tad tenka lipti nuo dviračio ir jį laiptais užsinešti. O pavasarį, rudenį ar šiaip po lietaus kai kurios tako atkarpos užliejamos vandeniu m. parke vykdyti tvarkybos darbai. Šaltinis: Biržų rajono savivaldybės administracija Galimi sprendimo būdai, siekiant pagerinti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą: Pėsčiųjų ir dviračių takai įrengiami siekiant atskirti pėsčiųjų ir dviračių eismą nuo automobilių eismo. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 29

30 2 PASLAUGŲ, SPORTO IR KITŲ PRAMOGŲ POTENCIALO PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS Pėsčiųjų takų plotis parenkamas, įvertinant pėsčiųjų eismo intensyvumą. Vienos pėsčiųjų eismo juostos minimalus plotis 0,75 m. Vienos dviračių tako eismo juostos plotis 1,5 m. A kategorijos gatvėse dviračių takai neprojektuojami, B tik atskirti nuo važiuojamosios dalies, C atskirti nuo važiuojamosios dalies arba nužymint dviračių juostas važiuojamojoje gatvės dalyje, o D kategorijos dviračių eismas projektuojamas, nužymint dviračių juostas važiuojamojoje gatvės dalyje arba kartu su kitų transporto priemonių eismu. Dviračių stovėjimo vietos yra dviračių tako elementas. Jos išdėstomos taip, kad atitiktų dviratininkų poreikius, būtų gerai matomos ir saugios, būtų patogu į jas įvažiuoti ir išvažiuoti, derėtų prie aplinkos. Dviračių trasos turi būti išskiriamos kelio ženklų, rodyklių pagalba arba papildomai kitu dangos tipu, spalva ar tekstūra. DVIRAČIŲ TURIZMĄ STABDANTYS VEIKSNIAI NEPALANKUS, DAŽNAI DARGANOTAS IR VĖSUS ORAS NEPAKANKAMAI IŠPLĖTOTAS DVIRAČIŲ TAKŲ TINKLAS DVIRAČIŲ SAUGOJIMO VIETŲ IR DVIRAČIŲ LAIKYMO PATALPŲ TRŪKUMAS DVIRATIS LAIKOMAS NEPRESTIŽINE TRANSPORTO PRIEMONE VAŽINĖTI DVIRAČIAIS NESAUGU DĖL ESAMOS KULTŪROS STOKOS, O TAIP PAT BENDROS KRIMINALINĖS SITUACIJOS pav. Dviračių turizmą stabdantys veiksniai Šaltinis: sudaryta UAB Eurointegracijos projektai Dviračio, kaip transporto priemonės ir turistinės pramogos patrauklumą stabdo keletas veiksnių, kurių dalis gali būti išsprendžiama. Tai nepakankamai išplėtotas dviračių takų tinklas, dviračių saugojimo vietų ir patalpų trūkumas, pats dviratis laikomas neprestižine transporto priemone. Išplėtojus dviračių takų infrastruktūrą rajone bei įrengus dviračių saugojimo vietas ar patalpas, važinėjimas dviračiais taps patrauklesnis, o pats dviratis taps viena iš įdomesnių rajono siūlomų pramogų turistams. Aktyvaus poilsio praleidimą važinėjant dviračiais galima susieti su pagrindinių turizmo traukos objektų lankymu (gamtos, kultūros). Dviratį, kaip patrauklų laisvalaikio praleidimo būdą galima aktyviau reklamuoti turizmo informacijos sklaidos vietose ar per turizmo informacijos sklaidos kanalus. 30 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

31 3. TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ

32 3. TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ Biržų rajono turizmo infrastruktūros objektus sudaro: apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos; specialaus apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos; kaimo turizmo paslaugas teikiančios įstaigos; turistinės stovyklos (stovyklavietės); vandens turizmo infrastruktūros objektai; turizmo informacijos paslaugos; pliažai, želdynai ir miško parkų infrastruktūros kompleksai; sportinei bei pramoginei rekreacijai kuriami įvairūs kompleksai bei parkai; muziejai ir pan. Kaip vieni iš pažintiniam turizmui svarbesnių objektų Biržų rajone išskiriami Biržų krašto muziejus Sėla bei Biržų regioninis parkas, kuriame yra didžiausia vertingiausių ir įdomiausių karstinio kraštovaizdžio vietovių ir objektų koncentracija. Taip pat įdomių, su karstiniais ir geologiniais procesais susijusių, kraštovaizdžio objektų yra ir kitose rajone vietovėse, ypač Nemunėlio Apaščios geologiniame draustinyje. Siekiant plėtoti turizmą Biržų rajone, rekomenduojama plėtoti turizmo infrastruktūrą, nukreiptą į gamtinių ir kultūrinių vertybių eksponavimą. Turi būti tvarkomi ir eksponuojami pažintinę vertę turintys gamtiniai bei kultūros paveldo objektai, jų grupės, kompleksai, reiškiniai. Perspektyvinėje kurortinės teritorijos vietovėje (Likėnuose) bei artimoje aplinkoje tikslingas želdynų, miško parkų, viešbučių, svečių namų, turizmo informacijos centrų, turizmo kompleksų, motelių, kempingų, jaunimo nakvynės namų, SPA kompleksų, sporto aikštynų ir kitų panašaus pobūdžio rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas pagal regiono, savivaldybės ar šių teritorijų strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose, Biržų regioninio parko tvarkymo planuose numatytą vystymo programą bei išdėstymą. Esamuose ir numatytuose turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centruose bei jų artimojoje aplinkoje atsižvelgiant į šių centrų svarbą regioninė, rajoninė ar vietinė bei rajono savivaldybės teritorijos bendrajame, strateginiame ar specialiuosiuose planuose numatytas vystymo programas, tikslinga palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus, kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose racionalus yra pliažų, miško parkų, svečių namų, poilsio namų, poilsio kaime (kaimo turizmo), restoranų, kempingų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir palaikymas pagal rajono savivaldybės strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose šioms teritorijoms numatytą vystymo programą, detalius vietovių planus. Taip pat yra rekomenduotina atnaujinti aerodromo infrastruktūros objektus bei išplėsti teikiamų paslaugų apimtis. Atnaujinus svarbiausius infrastruktūros objektus, aerodrome būtų sudarytos sąlygos aviacinio turizmo ir verslo plėtrai. 32 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

33 4. TURIZMO PRODUKTŲ ANALIZĖ

34 4. TURIZMO PRODUKTŲ ANALIZĖ Nagrinėjant turizmo produktus Biržų rajone, svarbu atskirti sąvokas, tokias kaip turizmo paslauga ir turizmo produktas. Turizmo paslauga yra laikoma veikla, kuria tenkinami turizmo paslaugos vartotojų turistinės kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos teikimo, pramogų ir kt. poreikiai. Tuo tarpu turizmo produktas yra prekių ir paslaugų visuma, tenkinanti turisto poreikius kelionės metu. Turizmo produktą sudaro: gamtos ištekliai, kultūros, architektūros ir istorijos įžymybės, technologinės priemonės, kurios gali sudominti turistą ir paskatinti jį keliauti; įranga, kuri pati savaime nėra kelionės motyvas, tačiau be jos iškyla daugybė galimos kelionės keblumų (priskirtinos turistų apgyvendinimo, maitinimo įmonės, sporto ir poilsio inventorius ir kt.; transporto priemonės). Turizmo produktas yra kelių paslaugų rinkinys. Pagrindinis turizmo produktų (paslaugų paketų) teikėjas Biržų rajone yra Asociacija Biržų turizmo klasteris, kuris siūlo jau suformuotus paslaugų paketus verslui, moksleiviams ar draugų grupėms bei lanksčius turizmo paslaugų paketus. Šie turizmo produktai (paslaugų paketai) apima apgyvendinimo, maitinimo, konferencijų, ekskursijų ir pan. paslaugas vienos kelionės metu. 4.1 lentelė. Asociacijos Biržų turizmo klasteris siūlomi turizmo produktai Turizmo produktas Podėnienės kaimo turizmo sodyboje; PASIŪLYMAI VERSLO SEMINARAMS, KONFERENCIJOMS (VIENOS DIENOS) PASIŪLYMAI VERSLO SEMINARAMS, KONFERENCIJOMS (DVIEJŲ DIENŲ) PASIŪLYMAI MOKSLEIVIAMS KOLEKTYVAMS M. ARBA 16+ PASIŪLYMAI KOLEKTYVAMS, DRAUGŲ GRUPĖMS (VIENOS DIENOS) PASIŪLYMAI KOLEKTYVAMS, DRAUGŲ GRUPĖMS (DVIEJŲ DIENŲ) Manto Bartuškevičiaus kaimo turizmo sodyboje Po Vinkšna ; Restorane Alaus kelias ; Viešbutyje Tyla ; Biržų pilyje. Alės Podėnienės kaimo turizmo sodyboje; Manto Bartuškevičiaus kaimo turizmo sodyboje Po Vinkšna ; Viešbutyje Tyla ; Biržų pilyje. Aktyvios vienos dienos atostogos (10+ amžiaus grupei); Įdomus ir turiningas laisvalaikis Biržuose (2 dienų, 16+ amžiaus grupei). Pažintis su Biržais; Nieko rimto; Pamatyk kitaip; Alaus ir vandens keliu; Biržų krašto apžvalga; Diena Lietuvos šiaurės rytuose. Ir pamačiau, ir ragavau, ir dainas biržietiškas dainavau (nakvynė Alės Podėnienės kaimo turizmo sodyboje); Ir pamačiau, ir ragavau, ir dainas biržietiškas dainavau (nakvynė viešbutyje Tyla ). Šaltinis: Biržų TIC Kiekvieną suformuotą paketą sudaro 2 4 klasterio narių paslaugos, sudėliotos taip, kad lankytojai galėtų turiningai praleisti 1 2 dienas pažintinėje viešnagėje Biržuose. Paketus gali įsigyti turistų grupės, kurias sudaro nuo 10 žmonių. Kainos prasideda nuo 17 EUR/žmogui. Pagrindiniai šių turizmo produktų trūkumai yra tie, jog žmonės privalo įsigyti paslaugų paketą, negalėdami vienos paslaugos pakeisti kita ir pan. Paslaugų paketų pardavimu nuo 2013 m. pradžios užsiima 3 klasterio nariai: Biržų TIC, Leporo LT ir Evadinamika. Tokių paslaugų paketų pardavimas nėra didelis. Kaip alternatyva šiems suformuotiems paslaugų paketams yra siūloma lanksti turizmo paslaugų paketų sistema, kuomet žmonės gali užsisakyti tas paslaugas, kurių jiems reikia, o pardavėjai pateikia jiems viso turizmo produkto (paslaugų paketo) kainą. Lankytojui patogu pirkti paketą, nes nereikia gaišti laiko atskirai tariantis, derantis su kiekvienos paslaugos teikėju: su muziejum ar su kaimo turizmo sodyba ir pan. Atsiskaitymas vyksta vieno langelio principu: sumoki už paketą pardavėjui, o jau pardavėjo rūpestis atlikti visą organizacinį darbą. Tokių lanksčių turizmo paslaugų paketų pardavimas yra vykdomas sėkmingai jau ne vienerius metus. 34 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

35 5. TURIZMO SEZONIŠKUMO IR JO MAŽINIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

36 5. TURIZMO SEZONIŠKUMO IR JO MAŽINIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS Sezoniškumas viena pagrindinių Lietuvos turizmo sektoriaus problemų, lemiančių netolygų turistų srautų pasiskirstymą skirtingais metų laikais, ypač spalio balandžio mėnesiais, ne tik kurortuose, bet ir visoje Lietuvoje. Sezoniškumas daro neigiamą poveikį turizmo paslaugų teikėjams, neleidžia optimaliai naudoti turimos infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių. Sezoniškumo įtaka Biržų rajono turizmo rodikliams parodyta 5.2 ir 5.3 paveiksluose. Kaip galima matyti iš Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose ir Biržų TIC apsilankiusių turistų rodiklių, sezoniškumas labiausiai veikia užsienio turistų srautus. Nors Lietuvos turistų srautai rajono apgyvendinimo įstaigose, o taip pat turizmo informacijos centre šaltojo sezono metu taip pat sumažėja, tačiau šis sumažėjimas yra mažesnis, lyginant su užsieniečiais. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjant Lietuvos gyventojų, apsistojusių Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose, srautus, nuo 2012 m. IV ketvirčio stebimas turistų skaičiaus didėjimas. Tai rodo, kad tarp Lietuvos turistų formuojasi pomėgis ilsėtis ir pramogauti šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji metai) ne namuose, o pasirinktoje turizmo traukos vietovėje. Tuo tarpu tarp užsienio turistų šis laikotarpis nėra tiek populiarus. Didžioji dalis užsienio turistų (65 76 proc.), Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję II ir III ketvirčiais. Panašios tendencijos pastebimos ir nagrinėjant lankytojų srautus Biržų TIC. Jei turizmo informacijos centre balandžio rugsėjo mėnesiais apsilankė proc. visų Lietuvos lankytojų (šaltajam sezonui teko proc.), tai užsieniečių dalis, apsilankiusių centre šiuo laikotarpiu, siekė proc. (šaltajam sezonui teko proc.). PRIEMONĖS SEZONIŠKUMUI MAŽINTI RENGINIŲ IR PRAMOGŲ TURIZMO PLĖTRA ŽALIOJO EKOLOGINIO TURIZMO PLĖTRA ŽIEMOS TURIZMO PLĖTRA 5.1 pav. Priemonės turizmo sezoniškumu mažinti Biržų rajone Šaltinis: sudaryta remiantis Lietuvos turizmo metų programa 2014K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K Lietuvos gyventojai Užsieniečiai 5.2 pav. Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų turistų skaičius m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 36 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

37 5. TURIZMO SEZONIŠKUMO IR JO MAŽINIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS 2014K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K Lietuvos gyventojai Užsieniečiai 5.3 pav. Biržų TIC apsilankiusių turistų skaičius m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Kaip nurodomo Lietuvos turizmo plėtros metų programoje, siekiant mažinti turizmo sezoniškumą, būtina kurti viešąją infrastruktūrą ir aktyviai remti projektus, kurie paslaugų įvairove prisideda prie sezoniškumo mažinimo: skatinti viešbučius aktyviau kurti visus metus veikiančius SPA centrus; plėtoti paslaugas, patrauklias turistams ne tik per vasaros sezoną; kaimo turizmo sodybose skatinti teikti ir plėtoti specializuotas paslaugas. Viena kultūrinio turizmo rūšių renginių ir pramogų turizmas. Tai laisvalaikio poreikių tenkinimas pramogaujant tam tikslui skirtuose objektuose (teminiuose parkuose), dalyvaujant masiniuose sporto ar kultūriniuose renginiuose. Pramogų turizmo produktų plėtra viena veiksmingiausių priemonių turizmo vietovių konkurencingumui didinti, sezoniškumui mažinti, kelionės trukmei pailginti ir paslaugų verslo sąlygoms gerinti. Siekiant mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą, tikslinga inicijuoti ir remti kulinarinio paveldo, etnokultūros regionų tradicijų, tradicinių amatų plėtrą ir edukacinių, taip pat gamtos pažinimo programų kūrimą. Kaimo turizmas yra viena iš žaliojo (ekologinio) turizmo rūšių, kai kuriuose regionuose aktyviai prisidedančių prie ekologinio turizmo produktų kūrimo. Biržų rajone žaliojo (ekologinio) turizmo veikla aktyviausia Biržų regioniniame parke, kuriame be kitų objektų, galima stebėti unikalius karstinio kraštovaizdžio reiškinius. Specializuotų kaimo turizmo paslaugų teikimas pagrindinis uždavinys siekiant didinti kaimo turizmo paslaugų konkurencingumą. Yra 10 pagrindinių kaimo turizmo sodybų specializacijų: ramaus poilsio, pažintinio poilsio, aktyvaus laisvalaikio, poilsio su šeima, kulinarinio paveldo, gamtą tausojančios sodybos, sveikatingumo sodybos, šeimos švenčių, verslo renginių, agroturizmo sodybos. Svarbu skatinti kaimo turizmo sodybose senuosius amatus. Kaimo turizmo sektoriuje iš užsienio atvykstančių turistų kasmet daugėja, todėl būtina daug dėmesio skirti užsienio kalbų mokymui ir tiesioginio pardavimo ir rinkodaros įgūdžių ugdymui. Kaimo turizmo paslauga dėl verslo specifikos ir mažos apimties kelionių organizatoriams ir agentūroms nepatrauklus produktas, bet turi didelį potencialą tarp individualių turistų. Siekiant skatinti kaimo turizmo ir žaliojo (ekologinio) turizmo paslaugų eksportą, būtina remti ir tobulinti esamų elektroninių kaimo turizmo populiarinimo kanalų efektyvinimą, sklaidą tarptautinėse rinkose ir paslaugų pardavimo modulių diegimą. Žiemos turizmas (slidinėjimas, čiuožinėjimas, kinkiniai, žygiai) vienas tinkamiausių būdų, kaip spręsti sezoniškumo problemą. Būtina skatinti steigti ir plėtoti žiemos pramogas teikiančius verslo subjektus (pvz.: ledo ritulio arenos, lygumų slidinėjimo tunelio statyba ir kita), kurti ir plėtoti lygumų slidinėjimo trasas. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 37

38 6. TURIZMO MARŠRUTŲ ANALIZĖ

39 6. TURIZMO MARŠRUTŲ ANALIZĖ Informaciją apie maršrutus, kuriais siūloma keliauti po Biržų kraštą pateikia Biržų TIC ir Biržų regioninio parko direkcija. Informacija apie Biržų regioninio parko maršrutus pateikta studijos 1.2 skyriuje. Biržų TIC siūlomi kelionių maršrutai: Nuo Vabalninko iki Butautų : Vabalninkas Biržai Pabiržė Likėnai Karajimiškis Biržai. Maršrutu siūloma keliauti automobiliu. Pažintis su Biržais : Biržai Astravas Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis Kirkilų kraštovaizdžio draustinis Pabiržė Likėnai. Siūloma keliauti automobiliu, dviračiu. Pakeliaukime po Nemunėlio Radviliškį : siūloma aplankyti geologinius, architektūrinius, istorinius ir kitus lankytinus objektus. Siūloma keliauti automobiliu. Biržų medinė sakralinė architektūra : Biržai, Geidžiūnų Angelų sargų bažnyčia, Deikiškių šv. Elenos koplyčia, Jasiuliškių šv. Antano koplyčia, Šukionių šv. Mato koplyčia, Ančiškių šv. Jokūbo koplyčia, Lebeniškių šv. Nikandro cerkvė, Lamokėlių šv. Jurgio koplyčia, Dilių švč. Jėzaus širdies koplyčia, Kupreliškio šv. Mykolo. arkangelo bažnyčia, Kvetkų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Biržai. Siūloma keliauti automobiliu. Šiauriausias Lietuvos taškas : siūloma aplankyti gamtos objektus, bažnyčias, muziejus, istorines vietas, pakeliauti Nemunėlio upe, praleisti laisvalaikį gamtoje ar kaimo turizmo sodyboje. Siūloma keliauti automobiliu. Biržai Likėnai Butautai Kirkilai Biržai. Siūloma keliauti automobiliu. Biržai Nemunėlio Radviliškis Drąseikiai Biržai. Siūloma keliauti automobiliu. Dalis Biržų TIC pateikiamų maršrutų siūlo didelį lankytinų objektų skaičių, tačiau Biržų TIC puslapyje nėra nurodoma, kaip patogiausiai lankyti objektus (t.y. nuo kokio objekto pradėti kelionę ir kaip geriausiai ją užbaigti). Taip pat nėra pateikiamas maršruto ilgis bei dienų skaičius, per kurį būtų galima aplankyti visus maršrute nurodytus objektus. Sudarant kelių dienų maršrutus, būtų tikslinga įvardinti galimas nakvynės ir maitinimo vietas. Taip pat rekomenduojama dalį maršrutų formuoti pagal teminį pobūdį, pvz.: Istorinės Biržų krašto vietos, Biržų krašto gamtos keliu Žymių Biržų krašto žmonių gyvenimo keliu ir pan. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir Panevėžio apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatytos nuostatos, susijusios su nacionalinės ir regioninės svarbos turizmo trasų (autoturizmo, dviračių ir vandens turizmo) kūrimu bei plėtojimu. Šios nuostatos taip pat yra perkeltos į Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Turizmo plėtojimui svarbiausi regioninės ir nacionalinės reikšmės turizmo maršrutai. Biržų rajono savivaldybe praeina šie regioninės ir nacionalinės reikšmės autoturizmo, dviračių turizmo ir vandens turizmo maršrutai: autoturizmo maršrutai: Panevėžio apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane siūlomas regioninis maršrutas Panevėžio regiono žiedas, jungiantis apskrities savivaldybių ir turizmo centrus, leidžiantis susipažinti su vaizdingiausiomis, gamtos ir kultūros vertybėmis išsiskiriančiomis teritorijomis, esamais valstybiniais parkais. Biržų rajone ši trasa praeina maršrutu: Papilys Kvetkai Pučiakalnė Nemunėlio Radviliškis Germaniškis Juostaviečiai Kirkilai Biržai Pabiržė (Likėnai). Numatoma didįjį trasos žiedą, pagal keliaujančiųjų pasirinkimą, leidžianti sutrumpinti atkarpa (Panevėžys Vabalninkas Kučgalys), drauge sudarant galimybę aplankyti Žaliosios girios biosferos poligoną. Autoturizmo maršrutas,,vidurio Lietuvos parkų žiedas per Panevėžio apskrities teritoriją einančio regioninio maršruto atkarpa. Biržų rajone ši trasa praeina maršrutu: Pabiržė Biržai Germaniškis Nemunėlio Radviliškis Pučiakalnė Kvetkai Papilys Kupreliškis. Panevėžio apskrities vakarine, pietine ir pietrytine dalimis eina net keturios Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyto nacionalinio reprezentacinio kultūrinio autoturizmo maršruto,,lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys atkarpos. Vienos iš šių atkarpų tąsa Pabiržė. dviračių turizmo maršrutai: Per Panevėžio apskrities centrinę dalį suplanuota tranzitinės paskirties tarptautinės svarbos dviračių turizmo trasa. Šios trasos kelias Biržų rajone: Vabalninkas Biržai Pačeriaukštė Germaniškis. Dviračių turizmo maršrutas Šiaurės Aukštaitijos žiedas regioninio dviračių turizmo maršruto BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 39

40 6. TURIZMO MARŠRUTŲ ANALIZĖ atkarpa, apimanti didžiąją Panevėžio apskrities teritorijos dalį. Ši trasa Biržų rajone praeina: Pabiržė Biržai Pačeriaukštė Germaniškis Nemunėlio Radviliškis Pučiakalnė Parovėja Papilys. Trasa jungia visus apskrities savivaldybių centrus ir leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis, gamtos ir kultūros vertybėmis išsiskiriančiomis teritorijomis. Taip pat numatyta bendrąjį maršruto žiedą, pagal dviratininkų pasirinkimą, leidžianti sutrumpinti atkarpa (Kupiškis Alizava Vabalninkas Biržai). Regioninį dviračių turizmo maršrutą Šiaurės Aukštaitijos žiedas numatoma tiesti kuo mažiau dubliuojant nacionalinių dviračių trasų tinklą. vandens turizmo maršrutai: regioninės svarbos Nemunėlio vandens kelias, skirtas ribotam ir reguliuojamam (dėl šios upės ir jos slėnio ypač didelės gamtinės vertės ir didelio ekologinio jautrumo) vandens turizmui baidarėmis / kanojomis arba valtimis. Formuojant naujus maršrutus Panevėžio apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja į turizmo, pirmiausia dviračių, maršrutus įtraukti labiausiai į šiaurę nutolusio Lietuvos taško (Biržų rajono savivaldybė) pažintinį lankymą. 40 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

41 7. TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS

42 7. TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS Biržų TIC įsikūręs ir veiklą vykdo adresu J. Janonio g. 2, Biržai. Taip pat informacija apie Biržų miesto turizmo traukos objektus teikiama Biržų TIC interneto svetainėje Biržų TIC internetinėje svetainėje informacija pateikiama lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir latvių kalbomis. Svetainė suskirstyta į 7 pagrindines skiltis, kuriose galima rasti visą aktualią informaciją apie Biržus: Biržai, Lankytinos vietos, Laisvalaikis, Maitinimas, Apgyvendinimas, Naudinga informacija ir Įvairios paslaugos. Skiltyje Biržai pateikiama bendra informacija apie Biržų kraštą, lankytinas vietas ir objektus, informacija apie žymius rajono žmones, nurodoma, kaip galima pasiekti Biržus. Taip pat skiltyje talpinama interaktyvi programa Biržai 360. Interaktyvioje programoje galima vizualiai apžvelgti žymiausius Biržų krašto turizmo traukos objektus, tačiau programos trūkumas yra tas, kad visa informacija pateikiama tik lietuvių kalba. Ateityje, atsiradus finansavimui, planuojama išplėsti programoje naudojamų objektų bei kalbų skaičių. Skiltyje Lankytinos vietos pateikiama detali informacija apie rajono turizmo traukos vietoves bei objektus. Skiltyje Laisvalaikis pateikiama informacija apie laisvalaikio praleidimo galimybes Biržų rajone. Skiltyje Maitinimas pateikiama informacija apie rajone veikiančius restoranus, kavines, picerijas. Skiltyje Apgyvendinimas galima rasti informaciją apie viešbučius, svečių namus, kaimo turizmo sodybas, apgyvendinimą, kurį teikia privataus sektoriaus subjektai, o taip pat informaciją apie stovyklavietes ir poilsiavietes. Skiltyje Naudinga informacija pateikiami naudingi adresai ir telefonai, autobusų tvarkaraščiai, vaistinių, degalinių ir autoservisų adresai, suvenyrų ar firminių parduotuvių adresai. Skiltyje Įvairios paslaugos pateikiama informacija apie konferencijų organizavimo galimybes rajone, gido paslaugas teikiantys subjektai bei asmenys, pasiūlymai verslo seminarams, konferencijoms. Biržų TIC neturi savo mobiliosios programėlės, skirtos rajono turistams, tačiau tokią programėlę turi Biržų regioninis parkas. Tam, kad kiekvienai įstaigai, veikiančiai turizmo srityje, nereikėtų kurti atskirų mobiliųjų programėlių, rekomenduojama bendradarbiauti su Biržų regioniniu parku, atnaujinant bei talpinant rajonui aktualią turizmo informaciją. Mobilioji programėlė turėtų būti platinama ne tik Biržų regioninio parko lankytojų centre, Biržų TIC bei play.google internetiniame puslapyje, bet ir visose įstaigose, pradedant viešbučiais, baigiant autoservisais. Biržų TIC puslapyje yra patalpintas žemėlapis, su pažymėtomis lankytinomis vietomis ir objektais, tačiau žemėlapyje nėra pateikiama informacija koks tai yra objektas ar vieta ir jos trumpas apibūdinimas. Kadangi Biržų TIC yra įgyvendinęs projektą, iš kurio lėšų buvo pastatyti du infoterminalai (prie Biržų TIC pastato ir Pabiržėje), o šiems terminalams parengti specialūs turizmo žemėlapiai lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, šiais žemėlapiais planuojama atnaujinti ir Biržų TIC internetinę svetainę. Taip pat pažymėtina, kad infoterminalo poreikis dar būtų jaučiamas Vabalninkuose ir Nemunėlio Radviliškyje, kur apsilanko reikšmingesni turistų srautai. Infoterminalams įrengti būtų reikalinga apie 23 tūkst. eurų. Taip pat Biržų TIC neturi parengtų ir internetu parsisiųsti pritaikytų audiogidų. Dėl finansavimo stokos nėra galimybės parengti informacinio, Biržų kraštą pristatančio filmo. PRIVALUMAI TRŪKUMAI SVETAINĖJE PATEIKIAMA LANKYTOJAMS AKTUALI INFORMACIJA INFORMACIJA SVETAINĖJE PRIEINAMA KELIOMIS KALBOMIS SVETAINĖJE TALPINAMI INTERAKTYVŪS ŽEMĖLAPIAI, PROGRAMĖLĖ BIRŽAI 360 SVETAINĖ NEPRITAIKYTA ŽMONIŲ SU NEGALIA POREIKIAMS INTERAKTYVŪS RINKODARINIAI PRODUKTAI PATEIKIAMI TIK LIETUVIŲ KALBA NEPAKANKAMA RINKODARINIŲ PRIEMONIŲ ĮVAIROVĖ (NESUKURTA PROGRAMĖLĖ MOBILIESIEMS TELEFONAMS, AUDIOGIDAI, FILMAS APIE KRAŠTĄ, NEPATALPINTI INFORMACINIAI LEIDINIAI IR PAN.) NEPAKANKAMAS BENDRADARBIAVIMAS SU BIRŽŲ REGIONINIU PARKU VYKDANT RINKODARINĘ VEIKLĄ 7.1 pav. Informacijos sklaidos Biržų TIC internetinėje svetainėje įvertinimas Šaltinis: sudaryta UAB Eurointegracijos projektai 42 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

43 7. TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS Lietuvos gyventojai Užsieniečiai pav. Biržų TIC apsilankiusių turistų skaičius Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2014 m. Biržų TIC iš viso apsilankė Lietuvos gyventojai m. apsilankiusių turistų skaičius centre kito netolygiai: 2013 m. lyginant su 2012 m. stebimas augimas, tačiau 2014 m. lyginant su 2013 m. sumažėjimas. Nagrinėjant užsienio lankytojų skaičių, apsilankiusių Biržų TIC, m. pastebimas tolygus turistų skaičiaus mažėjimas (37,3 proc.). Tai rodo, jog rajone mažėja užsienio turistų skaičius. Biržų regioninio parko direkcija vykdo aktyvią veiklą pažintinio turizmo ir rekreacijos srityse. Visą informaciją apie direkcijos veiklą, siūlomus aplankyti turizmo traukos objektus bei teikiamas paslaugas galima rasti parko internetinėje svetainėje adresu Informacija svetainėje pateikiama lietuvių, anglų ir latvių kalbomis. Nors svetainėje informacija ir pateikiama dvejomis užsienio kalbomis, tačiau ne visos skiltys lankytojams šiomis kalbomis yra prieinamos (pvz. skiltys Maitinimas, Nakvynė ). Internetinė svetainėje nėra pritaikyta žmonėms su negalia. Informaciniai žemėlapiai apie regioninio parko lankomus objektus anglų ir latvių kalba platinami Biržų regioninio parko lankytojų centre m. pavasarį pasinaudojant ES finansavimo programa INTEREG buvo sukurta mobili programėlė anglų ir latvių kalba. PRIVALUMAI TRŪKUMAI SVETAINĖJE PATEIKIAMA LANKYTOJAMS AKTUALI INFORMACIJA SVETAINĖJE TALPINAMI INTERAKTYVŪS ŽEMĖLAPIAI, PARENGTA MOBILIOJI PROGRAMĖLĖ SUKURTAS PARKO PRODUKTO ŽENKLAS SVETAINĖ NĖRA PATRAUKLI VIZUALINIU POŽIŪRIU NE VISA INFORMACIJA SVETAINĖJE PRIEINAMA UŽSIENIO KALBOMIS SVETAINĖ NEPRITAIKYTA ŽMONIŲ SU NEGALIA POREIKIAMS NEPAKANKAMA SUKURTO PRODUKTO ŽENKLO SKLAIDA NEPAKANKAMAS BENDRADARBIAVIMAS SU BIRŽŲ TIC VYKDANT RINKODARINĘ VEIKLĄ 7.3 pav. Informacijos sklaidos Biržų regioninio parko internetinėje svetainėje įvertinimas Šaltinis: sudaryta UAB Eurointegracijos projektai BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 43

44 8. TURIZMO VERSLO POREIKIŲ BEI VERSLO APLINKOS ĮVERTINIMAS

45 8. TURIZMO VERSLO POREIKIŲ BEI VERSLO APLINKOS ĮVERTINIMAS 2015 m. pradžioje Biržų rajone veikė 376 ūkio subjektai (arba 19,0 proc. mažiau negu 2012 m.). Atitinkamai ūkio subjektų, užsiimančių su turizmu susijusiomis veiklomis, rajone veikė 29 (arba 43,1 proc. mažiau negu 2012 m.). Su turizmu susiję ūkio subjektai 2015 m. sudarė 7,7 proc. visų Biržų rajone veikusių ūkio subjektų ir jų dalis m. tolygiai mažėjo. Didžiausia dalis ūkio subjektų (29,5 proc.) Biržų rajone, 2015 m. pradžioje, užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. 11,4 proc. įmonių rajone užsiėmė apdirbamąja gamyba, 6,6 proc. švietimu, 6,1 proc. kita aptarnavimo veikla KITA APTARNAVIMO VEIKLA 6,1 376 ŠVIETIMAS 6,6 SU TURIZMO VEIKLA SUSIJUSIOS ĮMONĖS 7, DIDMENINĖ IR MAŽMENINĖ PREKYBA; VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR MOTOCIKLŲ REMONTAS 29, Visos įmonės Su turizmo veikla susijusios įmonės APDIRBAMOJI GAMYBA 11, Biržų r. veikiančių įmonių, susijusių su turizmo veikla*, skaičius Biržų rajone dominuojančių įmonių dalis 2015 m. (proc.) 8.1 pav. Biržų rajone veikiantys ūkio subjektai *Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2013 m. į Biržų rajoną buvo pritraukta 19,835 mln. EUR materialinių investicijų (arba 5,1 proc. mažiau negu 2011 m.). Materialinės investicijos m. rajone sudarė 0,3 0,4 proc. visų Lietuvos ir 6,3 8,0 proc. visų Panevėžio apskrities materialinių investicijų. Tiesioginės užsienio investicijos 2013 m. Biržų rajone siekė 9,32 mln. EUR (arba buvo 25,1 proc. didesnės negu 2011 m.) m. į Biržų rajono savivaldybę pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 0,1 proc. visų Lietuvos ir 3,2 3,6 proc. visų Panevėžio apskrities tiesioginių užsienio investicijų. 9,32 20,891 19,835 7,45 8,38 16, Materialinės investicijos (mln. EUR) Tiesioginės užsienio investicijos (mln. EUR) 8.2 pav. Materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos Biržų rajone Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 45

46 8. TURIZMO VERSLO POREIKIŲ BEI VERSLO APLINKOS ĮVERTINIMAS Veikiančių ūkio subjektų (taip pat ir su turizmo veikla susijusių) skaičiaus mažėjimas, santykinai nedidelės į Biržų rajoną pritrauktos materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos rodo, kad rajono aplinka nėra patraukli verslui plėtoti, o taip pat investuotojams investuoti. Tai gali būti susiję su prastu Biržų įvaizdžiu, viešosios infrastruktūros trūkumais, nepakankamu verslo ir investuotojų skatinimu ir pan. Kaip nurodoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinime, Biržų rajone trūksta žemės sklypų su parengtais detaliaisiais planais, o nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifas, kaip ir verslo liudijimo kaina dar galėtų mažėti. Asociacija Biržų turizmo klasteris buvo įkurta 2012 m. gruodžio 18 d. Tai pirmasis turizmo klasteris Lietuvoje. Pagrindinis klasterio tikslas iki 2015 m. du kartus padidinti (lyginant su 2012 m.) turistų srautą ir sukurti skirtingo profilio vartotojams patrauklius paslaugų paketus, skirtus moksleiviams, draugų grupėms, darbo kolektyvams, verslo seminarams ir konferencijoms, remiantis išskirtinių laisvalaikio pramogų ir pažintinio turizmo principais. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiama informacija, pirmasis klasterio tikslo siekis nebuvo pasiektas, nes lyginant 2014 m. su 2012 m., Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose apsistojusių svečių skaičius išaugo 18,1 proc., tuo tarpu Biržų TIC apsilankiusių turistų skaičius sumažėjo 10,4 proc. Nepaisant šių rodiklių, klasterio veikla yra svarbi siekiant bendrų tikslų. Klasteryje dalyvaujančios įmonės kuria bendrą rinkodarą, ruošia, spausdina ir platina reklaminę medžiagą, skelbia informaciją internete, spaudoje, kuria bendrus paslaugų paketus. Dalyvavimas klasterio veikloje prisideda prie rinkodaros išlaidų mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, turistų srauto didinimo m. ir 2014 m. Biržų turizmo klasteris dalyvavo tarptautinėje turizmo, laisvalaikio ir sporto parodoje ADVENTUR bei tarptautinėje specializuotoje turizmo ir laisvalaikio parodoje Balttour m. kovo 15 d. asociacijos atstovai dalyvavo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos organizuotame Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginyje Atsigaivink Lietuvoje Stokholme, Švedijoje. Pagrindiniai Biržų rajono verslininkų asociacijos pateikiami rajono viešosios infrastruktūros trūkumai: Daugumos Biržų mokyklų pastatai renovuoti, tačiau aplinka nėra sutvarkyta. Taip pat ne visur atlikti vidaus apdailos ir inžinerinių tinklų atnaujinimo darbai. Lopšelių darželių pastatai ir aplinka prastos būklės, kai kur pakeista tik dalis pastatų langų. Labai prastos būklės yra Biržų rajono sporto mokyklos pastatas, o aplinka taip pat netvarkyta. Šalia ugdymo įstaigų reikia tvarkyti takus, aikšteles, privažiavimus. Esama sporto infrastruktūra nėra išvystyta bei neužtikrina gyventojų poreikių, ypač jaunimo užimtumo. Daugumos sporto bazių būklė prasta. Trūksta sporto renginių. Dalis reprezentacinių rajono teritorijų nesutvarkytos ir nepritaikytos lankymui. Svarbiausių reprezentacinių teritorijų vystymas, patrauklios aplinkos kūrimas, didina vietos gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, skatina atvykstamąjį turizmą. Nors gatvių infrastruktūra gerai išplėtota, tačiau susiduriama su parkavimo problema, susidėvėjusia gatvių ir kiemų danga. Mieste dauguma pėsčiųjų takų ir šaligatvių nudėvėti, juos būtina atnaujinti ar įrengti naujus. Gatvės nėra pritaikytos dviračių eismui trūksta dviračių takų. Siekiant pagerinti gyvenamąją aplinką, verslo patrauklumą, didinti turistų srautus reikėtų padidinti ar įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles prie pagrindinių aptarnavimo, paslaugų bei prekybos įstaigų, turistų traukos objektų. Didžioji dalis Biržų mieste veikiančių paslaugų ir prekybos įstaigų yra įsikūrusios centrinėje miesto dalyje. Daroma prielaida, kad sutvarkius miesto viešąsias erdves padidėtų vietos gyventojų bei svečių skaičius, todėl išaugtų teikiamų paslaugų apimtis, miestas pajustų ekonominę naudą. Svarbiausios gyventojų ir verslo aptarnavimo įstaigos yra išsidėsčiusios Biržų miesto centre. Šios įstaigos yra gausiai lankomos gyventojų ir verslo atstovų, todėl svarbu užtikrinti, kad jos teiktų ne tik aukštos kokybės paslaugas, bet ir būtų teikiamos patrauklioje, sutvarkytoje aplinkoje, kurias būtų paprasta pasiekti transportu, įstaigos turėtų pakankamai automobilių parkavimo vietų. Taip pat tikslinga investuoti į įstaigų, kuriose teikiamos viešosios paslaugos, infrastruktūros būklės gerinimą. 46 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

47 9. TURISTŲ RINKŲ VERTINIMAS

48 9. TURISTŲ RINKŲ VERTINIMAS 2014 m. Biržų TIC iš viso apsilankė turistai, iš kurių: Lietuvos ir 381 užsienio gyventojai. Atitinkamai Lietuvos gyventojai sudarė 93,2 proc. Biržų TIC lankytojų, o užsienio turistai 6,8 proc. visų lankytojų. Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose 2014 m. buvo apgyvendinti turistai, iš kurių: Lietuvos gyventojai ir 818 užsieniečiai. Atitinkamai Biržų rajono apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinti 79,9 proc. Lietuvos ir 20,1 proc. užsienio gyventojai. Atsižvelgiant į pateiktą statistinę informaciją, galima matyti, jog didžiąją dalį Biržų rajono turizmo rinkos sudaro Lietuvos gyventojai ir tik santykinai nedidelę užsienio turistai. 6,8 20,1 93,2 79,9 Lietuvos gyventojai Užseniečiai Lietuvos gyventojai Užseniečiai Biržų TIC apsilankiusių turistų pasiskirstymas pagal tautybę (proc.) Biržų r. apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų turistų skaičiaus pasiskirstymas pagal tautybę (proc.) 9.1 pav. Biržų rajone apsilankiusių turistų pasiskirstymas pagal tautybę (proc.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Teikiant paslaugas bei vykdant rinkodarinę veiklą pirmiausiai reikėtų orientuotis į didžiausią rinkos segmentą užimančių turistų grupę Lietuvos gyventojus. Nagrinėjant informaciją, rodančią iš kokių šalių į Biržų rajoną atvyksta daugiausiai užsienio turistų, galima teigti, jog svarbiausia rajonui užsienio rinka yra Latvija. Iš šios šalies į Biržų rajoną 2014 m. atvyko 169 turistai arba 43,7 proc. visų atvykusių užsieniečių. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, jog Biržų rajono savivaldybė ribojasi su Latvijos Respublika. Biržai latviams yra patogiai pasiekiami sausumos transportu. Atsižvelgiant į tai, vykdant rinkodarinę veiklą, turistinius leidinius ir informaciją rajone rekomenduojama pateikti latvių ir rusų kalbomis (didelė dalis Latvijos piliečių kalba rusų kalba). Kitos svarbesnės užsienio rinkos (remiantis apsilankiusiųjų skaičiumi Biržų TIC): Vokietija (55 turistai arba 14,2 proc. visų užsieniečių), Estija (26 turistai arba 6,7 proc. visų užsieniečių) ir Prancūzija (20 turistų arba 5,2 proc. visų užsieniečių). Atitinkamai, kaip viena iš turizmo rinkodarinių ir informacinių kalbų galėtų būti naudojama vokiečių kalba. Anglų kalba yra naudotina, kaip tarptautinė, kurią naudoja ar supranta didžioji dalis užsienio turistų. 48 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

49 9. TURISTŲ RINKŲ VERTINIMAS VOKIETIJA ŠVEICARIJA ŠVEDIJA SUOMIJA SLOVAKIJA RUSIJA RUMUNIJA PRANCŪZIJA PORTUGALIJA NORVEGIJA NYDERLANDAI LENKIJA LATVIJA KANADA JUNGTINĖS VALSTIJOS JUNGTINĖ KARALYSTĖ ITALIJA ISPANIJA GRAIKIJA ESTIJA ČEKIJA BELGIJA AUSTRIJA AUSTRALIJA, OKEANIJA IR KT. AMERIKA AFRIKA 1,6 3,6 1,0 0,5 2,6 0,3 5,2 0,3 0,5 1,3 3,6 0,5 2,6 0,8 0,3 0,8 0,5 6,7 1,0 0,5 0,8 2,6 4,1 0,5 14,2 43,7 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0 9.2 pav. Biržų TIC apsilankiusių turistų dalis, pagal šalis (proc.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 49

50 10. TURIZMO SRIČIŲ TIKSLINĖS GRUPĖS IR JŲ POREIKIŲ NUSTATYMAS

51 10. TURIZMO SRIČIŲ TIKSLINĖS GRUPĖS IR JŲ POREIKIŲ NUSTATYMAS Pagrindinės turizmo tikslinės grupės yra: individualūs keliautojai, keliautojai keliaujantys organizuotomis grupėmis, keliaujančios šeimos, jaunimas, vyresnio amžiaus keliautojai, o taip pat verslo turistai. Dažniausi individualių keliautojų poreikiai yra pažintiniai pramoginiai. Šie turistai siekia ne tik susipažinti su krašto istorija, lankytinais gamtos ir kultūros objektais bei vietovėmis, tačiau ir patirti pramogų, susipažinti su naujais žmonėmis. Šie keliautojai renkasi ekonominės klasės apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas, kempingus. Asmenys, keliaujantys organizuotomis grupėmis renkasi paslaugas, siūlomas kelionių organizatoriaus. Organizuotos grupės kelionė iš anksto yra tiksliai suplanuota. Dažniausiai renkamasi aukštesnės nei ekonominė klasės apgyvendinimo bei maitinimo įstaigos. Šeimos dažniausiai siekia rekreacinio pažintinio poilsio. Šios tikslinės grupės poreikis yra ne tik pažinti krašto lankytinus objektus bei vietas, tačiau ir pailsėti. Čia yra svarbus vaikų poreikių tenkinimas, t.y. pramogos, edukacinės programos vaikams ir pan. Kaip viena iš ypač tinkamų poilsio formų šeimoms kaimo turizmo sodybos ir jose siūlomos veiklos. BIRŽŲ RAJONO TURIZMO TIKSLINĖS GRUPĖS INDIVIDUALŪS KELIAUTOJAI JAUNIMAS ORGANIZUOTOMIS GRUPĖMIS KELIAUJANTYS TURISTAI VYRESNIO AMŽIAUS TURISTAI ŠEIMOS VERSLO TURISTAI 10.1 pav. Pagrindinės tikslinės turistų grupės Biržų rajone Šaltinis: sudaryta UAB Eurointegracijos projektai Jaunimo tikslas yra ne tik pakeliauti bei susipažinti su krašto žymiais objektais ir vietomis, tačiau ir užsiimti aktyviu laisvalaikiu. Jaunimo poreikiai taip pat susiję su renginiais, naujomis pažintimis. Jaunimas dažnai renkasi ekonominį apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų tinklą. Vyresnio amžiaus turistams aktualus poilsinis, pažintinis kultūrinis ar gamtinis turizmas, Potencialą Likėnuose turi sveikatingumo turizmas. Šie turistai renkasi ramesnį poilsį. Dažniausiai renkamasi aukštesnės nei ekonominės klasės apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos. Patrauklesnė turizmo forma šiai tikslinei grupei galėtų būti kaimo turizmas. Verslo turistai į kraštą atvyksta verslo tikslais: dalyvauti susitikimuose, seminaruose ar konferencijose. Paprastai po verslo renginio, gali būti pasirenkama pramoginė kelionė, edukacinė programa ir panaši laisvalaikio praleidimo forma. Dažniausia verslo kelionė trunka 2 3 dienas. REKREACINIAI POREIKIAI POILSIO POREIKIAI ASMENINIAI POREIKIAI SOCIALINIAI POREIKIAI PAŽINIMO POREIKIAI PRAMOGOS IŠVENGTI RUTINOS ŠEIMA DRAUGAI GAMTA LINKSMYBĖS IŠVENGTI RŪPESČIŲ VAIKAI NAUJOS PAŽINTYS KULTŪRA BŪTI SU ŠEIMA REKREACIJA IŠVENGTI KASDIENINĖS APLINKOS DRAUGAI SAUGUMAS NAUJOS ŽINIOS NAUJOS VIETOS PAILSĖTI NEKASDIENINĖ VEIKLA ATSIPALAI- DUOTI VIETOVĖS ĮVAIZDIS GALIMYBĖ BENDRAUTI PAŽINIMAS 10.2 pav. Turistų kelionės poreikiai Šaltinis: sudaryta UAB Eurointegracijos projektai BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 51

52 11. SU TYRINĖJAMA TERITORIJA SUSIJUSIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU

53 11. SU TYRINĖJAMA TERITORIJA SUSIJUSIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU 2002 m. spalio 29 d. LR Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Planas yra privalomas formuojant regioninę politiką, rengiant ūkio šakų plėtros strategijas ir programas bei teritorijų planavimo dokumentų projektus. Šiame plane išskiriama, kad rekreacinių teritorijų diferencijavimas, naudojimas ir kryptys bei tvarkymas priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: 1) gamtinės aplinkos išteklių turtingumo, 2) kultūros paveldo turtingumo, 3) esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio, 4) vietos gyventojų ekonominių galimybių, 5) aplinkos sveikumo, 6) aplinkos ekologinio atsparumo, 7) socialinės aplinkos saugumo, 8) rekreacinio aptarnavimo tradicijų. Pagal šiuos veiksnius Lietuvoje išskirta 40 rekreacinių išteklių arealų, kurių ribas daugiausiai lemia rekreacinis gamtinės bei kultūrinės aplinkos turtingumas. Rekreacinių išteklių arealai, pagal arealų patrauklumą ir rekreacinės veiklos potencialą skirstomi į: labai didelio ir didelio potencialo arealus (nacionalinės svarbos); vidutinio potencialo arealus (regioninės reikšmės) ir gana mažo ir mažo potencialo arealus (lokalinės svarbos). Biržų Pasvalio rekreacinis arealas priskiriamas vidutinio potencialo (regioninės reikšmės) arealams. Rekreacinio aptarnavimo centrai, užimantys svarbią vietą rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje, skirstomi pagal reikšmę (nacionalinės ir regioninės svarbos) bei pagal specializaciją (bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje, kurortinio gydymo). Dauguma šalyje numatytų plėtoti rekreacinio aptarnavimo centrų yra polifunkcinio pobūdžio ir jungia 2 3 rekreacinės specializacijos kryptis. Gydomosios (sanatorinės) rekreacijos plėtojimo tikslu yra numatoma išplėsti kurortinių vietovių tinklą įtraukiant į jį vietoves, turinčias šiam tikslui didelį gamtinių kurortologinių išteklių potencialą. Į šį tinklą numatoma įtraukti Likėnus. Taip pat plane numatoma plėtoti mažesnius civilinius ir sportinius aerodromus, kuriems priskiriamas ir Biržų aerodromas. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas buvo priimtas 1998 m. kovo 19 d. LR Seimo nutarimu Nr. VIII Šis įstatymas nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Įstatymas reglamentuoja savivaldybių kompetenciją turizmo srityje: skatinti turizmo verslą kaip darbo vietų kūrimo ir gyventojų užimtumo priemonę; vadovaujantis Lietuvos turizmo plėtros programos nuostatomis, rengti, tvirtinti ir įgyvendinti savivaldybės turizmo plėtros programas (strategijas) arba savivaldybės turizmo ir rekreacijos schemas ir projektus; rengti ir įgyvendinti viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros projektus; steigti savivaldybių turizmo informacijos centrus; planuoti ir įgyvendinti priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai šiose teritorijose plėtoti, tvarkyti rekreacinių teritorijų apskaitą, tvirtinti rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus; atlikti savivaldybės teritorijoje esančių turizmo išteklių ir paslaugų rinkotyrą ir rinkodarą; įstatymų nustatyta tvarka su turizmo paslaugų teikėjais juridiniais ir fiziniais asmenimis sudaryti sutartis dėl rekreacinių išteklių naudojimo (nuomos) turizmui ir poilsiui, kontroliuoti šių sutarčių vykdymą; planuoti ir organizuoti vaikų ir jaunimo stovyklų veiklą, nustatyti šioms stovykloms taikomus reikalavimus ir kontroliuoti jų vykdymą m. rugsėjo 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr buvo patvirtinta Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Strategijoje įvardinami Lietuvos turizmo trūkumai: trumpas turistinis sezonas, lėtai kuriama infrastruktūra sezoniškumo poveikiui mažinti; nepakankamas kultūros paveldo ir gamtinių teritorijų pritaikymas lankymui; dideli neorganizuotų turistų (poilsiautojų) srautai rekreacinėse vietovėse; per maža laisvalaikio veiklos įvairovė ir jos diversifikavimas pagal turistų pajamų lygį; silpnoka turizmo informacijos sklaida ir rinkodara; neišplėtota sveikatingumo paslaugų pasiūla ir aktyvaus poilsio (vandens turizmo, dviračių turizmo) viešoji infrastruktūra; per mažai išplėtotas turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų sektorius; kvalifikuotų darbuotojų stygius ir mažas turizmo sektoriaus vidutinis darbo užmokestis; didelė turizmo paslaugų koncentracija didžiuosiuose miestuose ir periferinių vietovių atsilikimas; planavimo netolygumai; per menkai turizmui naudojamos kurortų ir kurortinių teritorijų, rekreacinių vietovių galimybės. Strategijoje numatomi veiksmai, kuriuos planuojama įgyvendinti iki 2020 m. Aktualios su turizmo plėtra susijusios priemonės, įvardintos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, pateikiamos žemiau esančioje lentelėje. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 53

54 11. SU TYRINĖJAMA TERITORIJA SUSIJUSIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU 11.1 lentelė. Turizmo plėtros priemonės įvardintos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje 1. Ilgalaikiai tikslai išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą 1. Ilgalaikiai tikslai sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinkai transporto sistemą, daugiau naudojančią alternatyvių degalų, sumažinti transporto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių vežimui 1. Ilgalaikiai tikslai įgyvendinti darnaus vystymosi principus, planuojant ir vykdant teritorinę turizmo plėtrą, įgyvendinant turizmo infrastruktūros projektus nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis 1.3. Užtikrinti rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, padidinti saugomų teritorijų atvirumą visuomenei, skleisti informaciją apie saugomų teritorijų svarbą ir tikslus 1.2. Plėtoti aplinką mažiau teršiantį ir mažesnį poveikį žmonių sveikatai turintį transportą, ypač geležinkelių ir jūrų transportą, multimodalines (daugiarūšes) ir intermodalines (įvairiarūšes) transporto sistemas 1.1. Didinti turizmo paslaugų apimtį ir įvairovę, plėtoti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą, geriau naudoti šalies regionų gamtos ir kultūros savitumą, etnokultūros vertybes 1.2. Tobulinti šalies turizmo ir rekreacijos valdymo, planavimo ir rėmimo sistemą, teikti pirmenybę kultūrinio, ekologinio, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo plėtrai, skatinti šią veiklą, pirmiausia remti projektus, užtikrinančius aplinkos kokybės išsaugojimą, racionalų rekreacinių išteklių naudojimą 1.3. Sukurti moksliškai pagrįstas turizmo išteklių tyrimo, rinkos stebėsenos, žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemas, leisiančias veiksmingai plėtoti turizmo sektorių ir aktyviai formuoti Lietuvos patrauklios turizmui valstybės įvaizdį 1.4. Inicijuoti projektus, kurie didintų kultūros, komunikacijos, sveikatinimo, kitų paslaugų ir pramogų pasiūlą 1.5. Skatinti ir visokeriopai remti dviračių ir vandens turizmo viešosios infrastruktūros plėtrą, didinti informacijos sklaidą Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė Transportas Turizmas Organizuoti valstybiniuose parkuose pažintinio turizmo (pėsčiųjų, dviračių, vandens, automobilių, žirginio ir kitokio) takų ir trasų įrengimą, sukurti pažintinio turizmo takų sistemą, organizuoti ekologinio švietimo kampanijas Plėsti vandens kelių tinklą ir reikalingą vandens turizmui viešąją infrastruktūrą Skatinti rekreacijos ir turizmo paslaugų infrastruktūros plėtrą tenkinti didėjančius vietinio ir atvykstamojo turizmo poreikius, poilsiautojų ir turistų lūkesčius, išsaugoti teritorijų rekreacinio ir ekologinio potencialo kokybę Inicijuoti kultūros paveldo objektų (dvarų, malūnų, kitų objektų) naudojimo turizmo reikmėms ir turistinių maršrutų viešosios infrastruktūros sukūrimo projektus Inicijuoti nacionalinės reikšmės kultūrinio turizmo, aktyvaus poilsio (dviračių, vandens turizmo trasų) viešosios infrastruktūros sukūrimo projektus Sukurti ir įdiegti turizmo paslaugų kokybės, rinkodaros priemonių veiksmingumo stebėsenos sistemą Tobulinti į vartotoją orientuotą nacionalinę turizmo informacinę sistemą Įgyvendinti kurortų ir kurortinių teritorijų kultūrines priemones sezoniškumui mažinti Skatinti atviro ir uždaro tipo sporto ir poilsio infrastruktūros (golfo laukai, hipodromai ir kita) plėtrą Skatinti apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros plėtrą, pirmenybę teikti ekonominės klasės viešbučių ir kempingų tinklui turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse Parengti nacionalinių dviračių turizmo trasų specialiuosius planus, infrastruktūros plėtros projektus, skatinti jų įgyvendinimą Inicijuoti nacionalinių vandens turizmo trasų ir jų infrastruktūros plėtros projektus, skatinti jų įgyvendinimą Rengti visuomenės informavimo priemones dviračių turizmui skatinti Aplinkos ministerija Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau Valstybinis turizmo departamentas) Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo apsaugos departamentas Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo apsaugos departamentas Valstybinis turizmo departamentas, Aplinkos ministerija Valstybinis turizmo departamentas Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės Ūkio ministerija Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės, Aplinkos ministerija Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, savivaldybės, Aplinkos ministerija Valstybinis turizmo departamentas 54 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

55 11. SU TYRINĖJAMA TERITORIJA SUSIJUSIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU 2. Trumpalaikiai tikslai sukurti geros kokybės kultūrinio, aktyvaus poilsio, sveikatingumo, kaimo turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, sistemingai ugdyti žmogiškųjų išteklių gebėjimus, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą 1. Ilgalaikiai tikslai užtikrinti tolygų šalies teritorinį vystymąsi, palankias socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje Lietuvos teritorijoje 2.3. Skleisti šalyje ir užsienyje informaciją apie Lietuvos poilsio ir turizmo galimybes, kaupti informaciją apie šalies gamtos ir kultūros vertybes 1.3. Užtikrinti palankias kaimo ir miesto sąveikos ir partnerystės sąlygas Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė Teritorijų vystymasis Propaguoti ir skatinti kurortinių sveikatinimo ir SPA paslaugų plėtrą perspektyvią turizmo, gyventojų sveikatinimo ir užimtumo kurortuose ir kurortinėse teritorijose didinimo priemonę Skatinti aplinkos ir kultūros paveldo objektų pritaikymą turizmo ir rekreacijos reikmėms Šaltinis: Nacionalinė darnaus vystymosi strategija Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Kultūros ministerija 2012 m. gegužės 15 d. Seimo nutarimu Nr. XI-2015 buvo patvirtinta Lietuvos pažangos strategija Lietuva Strategijoje apibrėžiama valstybės vizija, raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas. Strategijoje išskiriamos pagrindinės pažangos sritys, kuriose turi vykti pokyčiai: sumani visuomenė; sumani ekonomika; sumanus valdymas. Lietuvos pažangos strategijai Lietuva 2030 įgyvendinti 2012 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr patvirtinta metų nacionalinės pažangos programa. Programoje, atsižvelgiant į ES politines nuostatas, aprašomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys bei numatomos ES finansinės paramos panaudojimo galimybės įgyvendinant ilgalaikius valstybės prioritetus. Programoje išskirti 5 vertikalieji prioritetai: visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra; veikli ir solidari visuomenė; ekonominiam augimui palanki aplinka; į aukštą pridėtinę vertę orientuota integrali ekonomika; visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas. Taip pat išskiriami 3 horizontalieji prioritetai, apimantys sritis, kurioms būdingos kompleksinės problemos ir kurių negalima išspręsti pasitelkus vienos ar kelių sektorinių politikų priemones: Kultūra; Regioninė plėtra; Sveikata visiems. Programoje daugiausiai dėmesio skiriama kultūrinio bei pažintinio turizmo ir turizmo infrastruktūros plėtrai lentelė. Nacionalinės pažangos programos tikslai, uždaviniai ir prioritetinės kryptys susijusios su turizmo plėtra TIKSLAS UŽDAVINYS PRIORITETINĖS KRYPTYS 3.2. Sukurti tvarią ir efektyvią ekonominę infrastruktūrą 3 prioriteto Ekonominiam augimui palanki aplinka tikslai ir uždaviniai Bendrasis tikslas: Sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas Plėtoti turizmo infrastruktūrą, įskaitant kultūros ir gamtos paveldą plėtoti kultūrinio, sveikatos, dalykinio ir aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūrą ir paslaugas; skatinti kaimo turizmo plėtrą; įgyvendinti turizmo rinkodaros priemones. 6 prioriteto Kultūra (Programos horizontalusis prioritetas) tikslai ir uždaviniai Bendrasis tikslas: Stiprinti visuomenės tapatybę, kultūringumą, plėtojant konkurencingas kultūros paslaugas visoje Lietuvoje 6.1. Stiprinti visuomenės kultūrinę tapatybę, didinti visuomenės kūrybingumą, bendruomeniškumą ir pilietiškumą Išsaugoti ir aktualizuoti kultūros paveldą, pritaikyti jį visuomenės ugdymo, jos kultūrinės tapatybės stiprinimo, kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams kompleksiškai tirti ir konservuoti / restauruoti kultūros paveldą (pasitelkiant ir konservavimo / restauravimo centrus), plėtoti kultūros paveldo infrastruktūrą ją išsaugant ir aktualizuojant; teikti paramą iniciatyvoms, ugdančioms tausaus vietos, nacionalinės ir pasaulinės reikšmės Lietuvos kultūros objektų naudojimo savimonę ir kultūrinį aktualizavimą; BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 55

56 11. SU TYRINĖJAMA TERITORIJA SUSIJUSIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU TIKSLAS UŽDAVINYS PRIORITETINĖS KRYPTYS plėtoti dokumentinio ir kultūros paveldo prieinamumą elektroninėje erdvėje, skaitmeninti ir saugoti meno ir kultūrinio turinio produktus, kurti skaitmeniniu turiniu grindžiamas e. paslaugas bei sprendimus; 6.1. Stiprinti visuomenės kultūrinę tapatybę, didinti visuomenės kūrybingumą, bendruomeniškumą ir pilietiškumą 7.1. Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą Išsaugoti ir aktualizuoti kultūros paveldą, pritaikyti jį visuomenės ugdymo, jos kultūrinės tapatybės stiprinimo, kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams įtvirtinti Lietuvos valstybingumo ir Europos vienijimosi atminties vietas pilietinėje atmintyje; teikti paramą tradicinių amatų veikloms; teikti paramą iniciatyvoms prižiūrėti, aktualizuoti ir propaguoti vietos (kaimo, regiono) kultūrinės atminties objektus (įskaitant etnografinių kaimų atgaivinimą); įtraukti vietos bendruomenes ir privačių kultūros paveldo objektų savininkus į kultūros paveldo objektų priežiūrą, tvarkymą ir efektyvų pritaikymą kultūrinėms ir socialinėms reikmėms; skatinti kultūrinio turizmo infrastruktūros plėtrą. 7 prioriteto Regioninė plėtra (Programos horizontalusis prioritetas) tikslai ir uždaviniai Bendrasis tikslas: Užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą Modernizuoti bazinę, vietos bendruomenėms svarbią infrastruktūrą, diegti aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones vystyti turizmo infrastruktūrą ir vykdyti rinkodarą; kurti ir plėtoti judėjimo, sveikatingumo, sporto, žaidimų infrastruktūrą (aikštynai, salės, baseinai, sporto įranga ir kita); Šaltinis: m. nacionalinė pažangos programa 2014 m. kovo 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 238 patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros metų programa. Programoje nurodoma, jog didinant turizmo sektoriaus konkurencingumą, svarbu siekti, kad turistų lankomi objektai ir paslaugos būtų pritaikytos įvairioms lankytojų grupėms (neįgaliesiems, šeimoms su vaikais, senyvo amžiaus asmenims ir pan.). Taip pat pabrėžiama, jog Lietuvoje turėtų būti pradedama vykdyti turizmo sektoriaus stebėsena. Tai leistų objektyviau vertinti tiek pavienių turizmo sektorių, tiek visos turizmo veiklos rezultatus m. atliktas Lietuvos turizmo įvaizdžio tyrimas parodė, kad Lietuva nėra plačiai žinoma užsienyje. Todėl siekiant didinti Lietuvos žinomumą yra būtina vykdyti priemones, pristatančias bei garsinančias šalį. Taip pat yra būti formuoti Lietuvos, kaip saugios ir svetingos šalies įvaizdį. Programoje pabrėžiama viešosios ir privačios partnerystės svarba, įgyvendinant turizmo sektoriaus projektus, tačiau nurodoma, jog šiuo metu Lietuvoje privatus ir viešasis sektoriai bendradarbiauja per mažai. Kaip vienas iš vykstančių bendradarbiavimo pavyzdžių pateikiamas Biržų turizmo klasteris. Kaip vienas didžiausių turizmo plėtros trukdžių Lietuvoje, programoje įvardijamas sezoniškumas, kurio problemą yra būtina spręsti metų programoje akcentuojama sveikatos, verslo, žaliojo (ekologinio) bei kultūrinio turizmo plėtra prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose (Vilniaus regionas, Pajūrio regionas, Nemuno žemupio regionas, Pietų Dzūkijos regionas, Rytų Aukštaitijos regionas, Žemaitijos aukštumų regionas). Biržų rajonas programoje neįvardijamas, kaip patenkantis į prioritetinius turizmo plėtros regionus lentelė. Nacionalinės turizmo plėtros metų programos tikslai ir uždaviniai susiję su turizmo plėtra TIKSLAS 1 TIKSLAS PLĖTOTI TURIZMO INFRASTRUKTŪRĄ IR GERINTI PASLAUGŲ KOKYBĘ 2 TIKSLAS DIDINTI LIETUVOS, KAIP TURISTINĖS VALSTYBĖS, ŽINOMUMĄ IR GERINTI JOS ĮVAIZDĮ 3 TIKSLAS MAŽINTI TURIZMO PASLAUGŲ SEZONIŠKUMĄ UŽDAVINIAI 1 uždavinys plėtoti kultūrinio turizmo, verslo turizmo, sveikatos turizmo ir žaliojo (ekologinio) turizmo viešąją ir privačią infrastruktūrą prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose; 2 uždavinys plėtoti patrauklius turistinius maršrutus; 3 uždavinys gerinti Lietuvos pasiekiamumą; 4 uždavinys tobulinti turizmo sektoriuje dirbančių specialistų kompetenciją ir gerinti turizmo srities verslumo įgūdžius; 5 uždavinys skatinti turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų, turistinių vietovių akreditaciją ir (arba) sertifikavimą. 1 uždavinys skatinti kurti ir įgyvendinti elektroninės rinkodaros projektus; 2 uždavinys vykdyti kompleksinę rinkodarą prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose; 3 uždavinys diegti Lietuvoje turizmo objektų informacinės ženklinimo sistemos priemones; 4 uždavinys bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, įgyvendinant bendrus tarptautinius turizmo rinkodaros projektus. 1 uždavinys didinti kultūrinių renginių ir pramogų pasiūlą neturistinio sezono metu; 2 uždavinys didinti ir plėsti kaimo turizmo paslaugų pasiūlą ne tik turistinio sezono metu; 3 uždavinys didinti aktyvaus žiemos poilsio turizmo paslaugų pasiūlą. Šaltinis: Nacionalinė turizmo plėtros metų programa 56 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

57 11. SU TYRINĖJAMA TERITORIJA SUSIJUSIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas Biržų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T-277. Biržų miesto teritorijos bendrasis planas patvirtintas Biržų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-127. Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniuose Biržai išskiriami ne tik kaip regioninis centras, bet ir rekreacinis aptarnavimo centras (kartu su kurortinio gydymo centru Likėnais) puoselėjant kultūros paveldą, organizuojant kultūrinį turizmą. Biržų rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane akcentuojamas rekreacinių teritorinių sistemų formavimas bei tarpusavio susiejimas, kurortinės teritorijos statuso Likėnams siekimas, rekreacinio aptarnavimo centrų formavimas bei nustatytų rekreacinio funkcinio prioritetų zonų rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas ir naudojimo intensyvumo didinimas. Taip pat akcentuojama rekreacinės ir pažintinės infrastruktūros plėtra rajone ir kultūros paveldo objektų pritaikymas lankymui. Biržų miesto teritorijos bendrajame plane akcentuojamas maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų lygio palaikymas, prioritetas teikiamas aukštesnio lygio maitinimo įstaigoms. Plane nurodomas Biržų kempingo teritorijos rezervavimas kaip rekreacinių objektų paskirties, o taip pat aviacijos sąlygų gerinimas Biržų aerodrome, jį išbraukiant iš Biržų miesto teritorijos ribų (teritorijos ribų koregavimas). Plane siūloma tvarkyti bei lankymui pritaikyti kultūros paveldo objektus, o taip pat šiam tikslui siekti pritraukti privačias lėšas. Taip pat akcentuojamas sportinės pramoginės rekreacijos objektų kūrimas bei palaikymas lentelė. Biržų rajono savivaldybės ir Biržų miesto teritorijų bendrųjų planų pagrindinės nuostatos, susijusios su turizmo plėtra DOKUMENTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS BIRŽŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS DOKUMENTO NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU TURIZMO PLĖTRA Formuojant rekreacinių teritorijų sistemą: Pirmaeilis funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Biržų ir Nemunėlio Rovėjos rekreaciniuose resursiniuose arealuose. Kurortinės teritorijos statuso Likėnams siekimas. Numatytų naujų turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centrų formavimas. Nustatytų rekreacinio funkcinio prioriteto zonų rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas, pritaikymas poilsiui ir naudojimo intensyvinimas. Vystant rekreacijos ir turizmo infrastruktūra: Išnaudojant karstinio regiono specifiką vystyti pažintinį turizmą, reprezentuojantį rajoną regiono, šalies ar net tarptautiniu mastu. Biržų regioninio parko pažintinio turizmo infrastruktūros kūrimas. Numatytų dviračių turizmo trasų ir jų infrastruktūros formavimas. Nemunėlio vandens turizmo trasos pritaikymas naudojimui. Poilsio kaime (kaimo turizmo) plėtojimas numatytose rekreacinio funkcinio prioriteto zonose. Vystant kultūros paveldo objektų infrastruktūrą: Svarbiausių kultūros paveldo vietovių, kompleksų ir pavienių objektų naudojimas viešajai paskirčiai bei kultūriniam turizmui, pirmenybę teikiant autentiškumo išsaugojimui. Biržų mieste netiesioginėmis priemonėmis, turi būti palaikomas esamas viešojo maitinimo, apgyvendinimo ir kitas paslaugas teikiančių privačių įstaigų tinklas, skatinama tokių įstaigų plėtra, ypač aukštesnio lygio maitinimo įstaigų. Konkretūs privačių, turistus aptarnaujančių įstaigų plėtros sprendiniai, turintys teritorinę dimensiją, Biržų miesto bendruoju planu nenumatomi. Tokių įstaigų plėtra galima bet kokioje teritorijoje (mišraus užstatymo, rekreacinėje, pramonės ir verslo ir kt.), jei tai leidžia šiuo bendruoju planu nustatyti teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai. Apgyvendinimo, maitinimo kitų paslaugas turistams teikiančių įstaigų plėtra turėtų būti sprendžiama žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais ir/ar techniniais projektais. Biržų kempingo (baigto įrengti 2014 m.) teritoriją adresu J. Basanavičiaus g. 69A būtina numatyti (rezervuoti) kaip rekreacinių objektų teritoriją skirtą šio objekto veiklai vykdyti. Gerinant aviacijos plėtros sąlygas, siūloma koreguoti Biržų miesto administracines ribas, taip, kad į jas nepatektų Biržų aerodromo teritorija. Skatinti naudotis šio aerodromo teikiamomis paslaugomis plėtojant turizmo produktus Biržų mieste. Biržų aerodrome numatoma plėtoti sportinė aviaciją bei aviacinį turizmą. Sprendiniai numato koncentruotis į jau esančių LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kultūros paveldo vietovių, kompleksų ir pavienių objektų saugojimą ir tvarkymą, ypač atsakingai ir apgalvotai įtraukti į saugomų tarpą naujus kompleksus ar pavienius objektus. Svarbiausių kultūros paveldo vietovių, kompleksų ir pavienių objektų naudojimas viešajai paskirčiai bei kultūriniam turizmui, pirmenybę teikiant autentiškumo išsaugojimui. Siaurojo geležinkelio atkarpos Panevėžys Biržai panaudojimas susisiekimo reikmėms nenumatomas. Geležinkelis yra įtrauktas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą ir saugomas kaip kultūros paveldas. Sutvarkius geležinkelio infrastruktūrą, jis galėtų būti naudojamas pažintiniam turizmui. Būtina pritraukti investuotojus, norinčius pritaikyti kultūros vertybes šiandieniniam naudojimui kultūrinėms, rekreacijos, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikmėms, taip pat investuotojus, norinčius įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galinčius restauruoti, atkurti kultūros paveldo vertybes. Biržų mieste turi būti vykdomas optimalus sporto aikštelių ir panašios infrastruktūros (sportinės pramoginės rekreacijos) objektų kūrimas bei palaikymas, atsižvelgiant į savivaldybės strateginiuose planuose numatytą plėtrą. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 57

58 12. SSGG ANALIZĖ

59 12. SSGG ANALIZĖ STIPRYBĖS SILPNYBĖS Nors rajonas nutolęs nuo didžiųjų šalies miestų, tačiau ribojasi su Latvijos Respublika. Dėl to rajone sulaukiama turistų iš Latvijos. Rajonui būdingas vaizdingas kraštovaizdis ir nors vandeningumu bei miškingumu pasižymį daugelis Panevėžio apskrities savivaldybių, gamtinė aplinka išlieka viena svarbiausių turizmo plėtros krypčių Biržų rajone. Rajonas išsiskiria unikaliais karstiniais reiškiniais. Nors karstinių įgriūvu galima rasti ir kitose savivaldybėse, Biržų rajonas labiausiai sukarstėjęs rajonas Lietuvoje. Išskirtinių kultūros paveldo objektų gausa bei išsidėstymas rajone. Biržų tvirtovė, Astravos dvaro sodyba ir kt. žinomi bei lankomi objektai. Gilios Biržų krašto tradicijos išlikusios iki šių dienų. Biržai svetingas kraštas garsus savo kulinariniu paveldu. Biržietiško alaus edukacinės ir degustavimo programos, duonos kepimo edukacinės programos yra lankomos tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Biržų krašto muziejus Sėla vienas lankomiausių apskrityje. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukia Biržų regioninio parko direkcijos veikla bei pats parkas. Rajone yra išplėtotas apgyvendinimo paslaugų pasirinkimas, t.y. nuo aukštesnės klasės iki ekonominės klasės apgyvendinimo įstaigų. Kaimiškosiose vietovėse, dėl patrauklios gamtinės aplinkos, įsikūrę nemažai kaimo turizmo sodybų. Augantis svečių skaičius rajono apgyvendinimo įstaigose. Investicinių projektų įgyvendinimas, atnaujinant ir plečiant turizmo viešąją infrastruktūrą, gerinant rinkodarinę veiklą ir plėtojant informacinę infrastruktūrą. Įkurtas ir veikiantis pirmasis Lietuvoje turizmo klasteris, suteikiantis galimybę plėtoti bei pristatyti turizmo veiklą. Rajono geografinė strateginė padėtis nėra labai palanki turizmo plėtrai. Rajonas ganėtinai smarkiai nutolęs nuo visų didžiųjų šalies miestų. Nepatenkinama dalies turizmo traukos objektų ir turizmo traukos vietovių infrastruktūra. Tai stabdo turizmo plėtrą rajone bei formuoja negatyvų turizmo įvaizdį. Nepakankamai efektyvi rajono informacijos sklaidos sistema. Trūksta informacijos pateikimo skirtingais rinkodaros kanalais ir informacijos keliomis užsienio kalbomis. Informacinių žemėlapių, turistinių informacinių stendų ir tinkamai išplėtotos turizmo informacinės infrastruktūros (ženklinimas, kelių nuorodos, teritorijų schemos ir pan.) trūkumas. Mažėjantis apsilankiusiųjų skaičius Biržų TIC. Silpnas pakelės infrastruktūros išvystymas automobilių stovėjimo aikštelių, tualetų, atokvėpio aikštelių, kempingų, pakelės kavinių ir kt. trūkumas. Nepakankamas bendradarbiavimas tarp Biržų TIC ir Biržų regioninio parko direkcijos, ypatingai turizmo rinkodaros srityje. Personalo etatų trūkumas Biržų krašto muziejuje Sėla. Nepatenkinama dalies kitos, tiesiogiai su turizmo veikla nesietinos, viešojo naudojimo (viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų ir pan.) infrastruktūros būklė. GALIMYBĖS GRĖSMĖS Biržų rajono, kaip patrauklaus turizmui, įvaizdžio plėtojimas, aktyvesnė rinkodarinė veikla ir turizmo informacijos sklaida. ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų platesnis panaudojimas turizmo plėtrai. Turizmo potencialo didinimas, vystant turizmo infrastruktūrą. Viešojo ir privataus sektoriaus glaudesnis bendradarbiavimas gerinant rajono estetinį vaizdą formuojančią infrastruktūrą. Turizmo sezoniškumą mažinančių turizmo krypčių vystymas: konferencijų, kaimo, ekologinis, aktyvus, kultūrinis pažintinis, ekstremalus turizmas. Platesnis turizmo traukos objektų (gamtinių teritorijų, rekreacinių zonų, kultūrinio turizmo objektų) pritaikymas turizmui ir su turizmu susijusioms veikloms. Kurortinės vietovės statuso Likėnams suteikimas bei sveikatinimo turizmo plėtra. Bendradarbiavimo stiprinimas tarp Biržų TIC ir Biržų regioninio parko direkcijos kuriant ir plėtojant bendras rinkodaros priemones. Didelė konkurencija su kitomis Panevėžio apskrities savivaldybėmis turizmo ir rekreacijos srityje. Teisinis reglamentavimas, apribojantis gamtinių kultūrinių išteklių panaudojimo rekreacijai ir turizmo plėtrai galimybes. Riboti rajono finansiniai ištekliai riboja turizmo plėtrą Biržų rajone. Savivaldybė savo biudžeto lėšomis nepajėgia gerinti turizmo objektų ir informacinės infrastruktūros. Spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas rajone, mažėjantys kvalifikuotos darbo jėgos ištekliai, o taip pat turizmo plėtros potencialas. Viešosios infrastruktūros trūkumas ir nepakankamas patrauklumas, lemiantis turisto pasirinkimą pakartotinai atvykti į rajoną. Turizmo sezoniškumas, ypatingai jaučiamas vertinant užsienio turistų srautų pokyčius. Nepakankama turizmo produktų ir paslaugų pasiūla sezoniškumui mažinti. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 59

60 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

61 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Siekiant sėkmingai plėtoti turizmą Biržų rajone siūloma plėtoti tas turizmo rūšis, kurios yra susiformavusios rajone ir kurios galėtų labiausiai prisidėti prie turizmo sezoniškumo mažinimo. Tai galėtų būti konferencijų, kaimo, ekologinis, aktyvus, kultūrinis pažintinis, ekstremalus turizmas. Taip pat būtina gerinti Biržų rajono turizmo traukos objektų infrastruktūros būklę ir objektų pasiekiamumą, bendrą, rajono estetinį vaizdą formuojančią, viešąją infrastruktūrą. Siekiant didinti rajono žinomumą, svarbu įgyvendinti įvairias rinkodarines priemones, stiprinti bendradarbiavimą su kitų šalies savivaldybių turizmo informacijos centrais, privataus sektoriaus subjektais. TURIZMO SEZONIŠKUMO MAŽINIMAS INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS ŽINOMUMO IR PATRAUKLUMO DIDINIMAS 13.1 pav. Biržų rajono turizmo plėtros kryptys Biržų rajono savivaldybės turizmo plėtros studijoje identifikuotos svarbiausios plėtros kryptys: turizmo sezoniškumo mažinimas; infrastruktūros gerinimas; žinomumo ir patrauklumo didinimas. Plėtros kryptis studijoje dalinamos į tikslus, o tikslai į uždavinius. Kiekvienas uždavinys susideda iš vienos ar daugiau priemonių. 1 PLĖTROS KRYPTIS. TURIZMO SEZONIŠKUMO MAŽINIMAS 1.1 TIKSLAS SIEKTI TURISTŲ SKAIČIAUS AUGIMO ŠALTOJO SEZONO METU UŽDAVINYS SKATINTI MAŽAI SEZONIŠKUMO VEIKIAMŲ TURIZMO RŪŠIŲ PLĖTRĄ 2 PLĖTROS KRYPTIS. INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS 2.1 TIKSLAS KURTI MODERNIĄ, GYVENTOJŲ IR SVEČIŲ POREIKIUS ATITINKANČIĄ RAJONO APLINKĄ UŽDAVINYS GERINTI IR PLĖSTI TURIZMO TRAUKOS OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ INFRASTRUKTŪRĄ UŽDAVINYS ATNAUJINTI IR PLĖSTI TURIZMO INFORMACINĘ INFRASTRUKTŪRĄ 3 PLĖTROS KRYPTIS. ŽINOMUMO IR PATRAUKLUMO DIDINIMAS 3.1 TIKSLAS FORMUOTI PATRAUKLAUS TURIZMUI RAJONO ĮVAIZDĮ uždavinys ĮGYVENDINTI ESAMAS IR KURTI NAUJAS TURIZMO RINKODAROS PRIEMONES 13.1 KONKURENCINGIEMS TURIZMO PRODUKTAMS IR PASLAUGOMS BIRŽŲ RAJONE PLĖTOTI Turizmo produktai. Turizmo produktų (arba paslaugų paketų) formavimu Biržų rajone užsiima Asociacija Biržų turizmo klasteris. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 61

62 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI PROBLEMA NEPAKANKAMAS TURIZMO PRODUKTŲ PARDAVIMAS GALIMI SPRENDIMO BŪDAI Veiklos orientavimas į lanksčių turizmo produktų (paslaugų paketų) pardavimą Aktyvus rinkodarinių priemonių, skatinančių turizmo produktų pardavimą, taikymas Bendradarbiavimo stiprinimas su kitų savivaldybių turizmo informacijos centrais, kelionių organizatoriais Biržų turizmo klasteris siūlo vienos ar kelių dienų jau suformuotus turizmo paslaugų paketus, skirtus 10 žmonių ir didesnėms grupėms bei lanksčius turizmo paslaugų paketus. Jau suformuotų turizmo paslaugų paketų pardavimai yra nedideli, tuo tarpu lanksčių turizmo paslaugų paketų pardavimai yra vykdomi sėkmingai. Parduodant lanksčius turizmo paslaugų paketus vartotojams, išklausoma vartotojų poreikių ir suformuojamas turizmo paslaugų paketas pagal individualius poreikius. Galima daryti išvadą, kad Asociacijos Biržų turizmo klasteris suformuoti turizmo paslaugų paketai yra nekonkurencingi, o siekiant skatinti turizmą rajone siūloma orientuotis į lanksčių turizmo paslaugų paketų aktyvesnį pardavimą (ypatingai šaltojo sezono metu). Į šių turizmo paslaugų paketų pardavimą turėtų būti nukreiptos visos rinkodarinės priemonės (straipsniai spaudoje, pasiūlymų pateikimas verslo asociacijoms ir pan.). Taip pat, siekiant padidinti turizmo paslaugų paketų pardavimą, tokius paketus siūloma pardavinėti ne tik pasitelkiant klasterio narius, tačiau ir kitus Lietuvoje žinomus kelionių organizatorius, tokius kaip UAB Guliverio kelionės, UAB Topturas ir pan. Siekiant padidinti informacijos sklaidą apie siūlomus turizmo paslaugų paketus taip pat siūloma stiprinti bendradarbiavimą su kitų savivaldybių turizmo informaciniais centrais, kurie galėtų informuoti į savivaldybes atvykstančius turistus apie galimybę aplankyti ir Biržų kraštą. Turizmo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad viena aktualiausių Biržų rajono, kaip ir visos Lietuvos turizmo problemų yra sezoniškumas, siūloma plėtoti sezoniškumą mažinančias turizmo kryptis: konferencijų, kaimo, ekologinį, aktyvaus poilsio, kultūrinį pažintinį, ekstremalų turizmą. PROBLEMA NEIGIAMA TURIZMO SEZONIŠKUMO ĮTAKA GALIMI SPRENDIMO BŪDAI Turizmo rūšių, mažai veikiamų sezoniškumo, plėtojimas Turizmo traukos objektų ir vietovių bei kitos rajono viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtra Aktyvus rinkodarinių priemonių taikymas bei bendradarbiavimo stiprinimas su kitais turizmo informaciniais centrais, siekiant paskatinti turizmo paslaugų pardavimus Kultūros, laisvalaikio ir kitų renginių turizmas generuoja socialinę ekonominę naudą. Šalyje gerai žinomų ar net tarptautinių kultūros, laisvalaikio ir kitų renginių organizavimas gali pritraukti į Biržų rajoną turistus, 62 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

63 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI kurie čia atvyktų tik dėl tokių renginių ir kitu atveju nebūtų atvykę į Biržus. Kultūros, laisvalaikio ir kitų renginių turizmas yra mažai sezoniškumo veikiama turizmo rūšis, todėl gali pritraukti į rajoną turistus ištisus metus. Atsižvelgiant į tai, siūloma Biržų rajone aktyviai organizuoti įvairius renginius, ypatingai siekiant tarptautinio lygmens renginių organizavimo. Biržų rajonas, dėl mažesnio mokesčio už konferencijų salių nuomą, patrauklaus kraštovaizdžio ir iki šių dienų išlikusio tautinio paveldo tradicijų, gali konkuruoti nedidelių konferencijų organizavimo srityje su daugeliu Lietuvos savivaldybių. Dalykinis ir konferencinis turizmas yra viena mažiausiai sezoniškumo įtakojamų turizmo paslaugų. Konferencijų turizmą siūloma derinti su gamtinių ir kultūrinių objektų, edukacinių programų lankymu. Svarbu, kad objektai būti tinkamai sutvarkyti, ne tik pačius objektus pritaikant lankymui, tačiau ir įrengiant pakelės ir kitą rajono viešąją infrastruktūrą. Kaimo turizmas yra patraukli veikla plėtoti Biržų rajone. Biržai pasižymi gana natūraliu ir patraukliu kraštovaizdžiu. Gamtinė aplinka yra viena pagrindinių turizmo plėtros krypčių rajone. Siekiant paskatinti kaimo turizmo verslą ir pasitelkus šią turizmo rūšį mažinti sezoniškumą rajone, siūloma skatinti verslininkus orientuotis į tas veiklas, kurias jie gali daryti geriausiai. Siūloma specializuoti sodybas į tas sritis, kurios geografiniu, gamtiniu ar praktiniu atžvilgiu yra palankiausios. Pavyzdžiui, jeigu sodyba įsikūrusi ramioje, gražioje gamtinėje aplinkoje, sodyba galėtų būti orientuota į ramų poilsį gamtoje. Jei teikiama pirties paslauga, ji galėtų būti teikiama su pirtininku, pirties arbatomis ir pan. Lietuvoje yra keletas sodybų, kurios sugeba pirties paslaugomis klientus užimti iki 7 valandų. Tai turėtų tapti daugiau pramogine programa nei vien paprasta paslauga. Atsižvelgiant į konferencijų ir kaimo turizmo sektorių konkurencingumą, būtina daug dėmesio skirti užsienio kalbų mokymui ir tiesioginio pardavimo ir rinkodaros įgūdžių ugdymui. Siekiant skatinti konferencijų ir kaimo turizmo paslaugų eksportą, siūloma remti ir tobulinti esamų elektroninių konferencijų ir kaimo turizmo populiarinimo kanalų efektyvinimą, sklaidą tarptautinėse rinkose ir paslaugų pardavimo modulių diegimą. Siekiant pritraukti į Biržų kraštą didesnius turistų srautus, konferencijų ir kaimo turizmo paslaugų pardavimams siūloma taikyti tuos pačius rinkodarinius principus, kaip ir paslaugų paketams (straipsniai spaudoje, pasiūlymai verslo asociacijoms, bendradarbiavimas su kitų savivaldybių turizmo informaciniais centrais, turizmo parodos Lietuvoje ir užsienyje). Siekiant mažinti turizmo sezoniškumą taip pat siūloma plėtoti aktyvaus ar ekstremalaus turizmo rūšis, ypatingai orientuotas į žiemos sezoną. Bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui siūloma skatinti steigti ir plėtoti žiemos pramogas teikiančius verslo subjektus (pvz.: ledo ritulio arenos, lygumų slidinėjimo tunelio statyba ir kita), kurti ir plėtoti lygumų slidinėjimo trasas. Nors žiemos pramogų veiklomis konkuruoti su svarbiausia Biržams užsienio rinka Latvija nebus lengva, tačiau žiemos pramogų plėtra galėtų pritraukti daugiau vietinių lankytojų. Kaip gerosios praktikos pavyzdį, plėtojant žiemos turizmo pramogas galima paminėti Latviją. Nors Latvijos kraštovaizdis nepasižymi kalnuotumu, tačiau šioje šalyje veikia daugia kaip 30 slidinėjimo trasų, prie kiekvienos jų įkurti viešbučiai, kavinės, inventoriaus nuomos punktai, siūlomos įvairios paslaugos. Ant neaukštų kalvų įrengtos trasos snieglenčių, slidžių ir rogučių mėgėjams. Trasos nuolat valomos, įrengtos modernios laiko skaičiavimo sistemos, o kai nesninga, sniegas gaminamas dirbtiniu būdu. Latviai panaudoja trasas ir vasaros sezono metu TURIZMO MARŠRUTŲ, PASLAUGŲ OBJEKTŲ TINKLUI IŠVYSTYTI Turizmo maršrutus, kuriais siūloma keliauti po Biržų kraštą pateikia Biržų TIC. Tačiau iškyla problema, jog Biržų TIC pateikiami maršrutai apima gana didelį lankytinų objektų skaičių. Nėra skelbiami maršrutų žemėlapiai, o taip pat pateikiama informacija, kaip patogiausia aplankyti objektus bei kiek laiko užtruktų apvažiuoti visą maršrutą. Sudarant kelių dienų maršrutus, būtų siūloma įvardinti galimas nakvynės ir maitinimo vietas. Taip pat siūloma dalį maršrutų formuoti pagal teminį pobūdį, pvz.: Istorinės Biržų krašto vietos, Biržų krašto gamtos keliu Žymių Biržų krašto žmonių gyvenimo keliu ir pan. Dalis maršrutų Biržų rajone planuojama, kaip regioninių ar nacionalinių maršrutų dalis. Visgi modernėjant šiuolaikinėms technologijoms yra siūloma sukurti interaktyvų žemėlapį programą, kurioje būtų galima susiplanuoti kelionės maršrutą pačiam keliautojui. Tokioje programoje turėtų būti galima pasirinkti turistą dominančius objektus (pvz.: gamtos, kultūros, architektūriniai objektai ir pan. ar kelias objektų grupes), pagal kuriuos pati programa nubraižytų tinkamiausią kelionės maršrutą automobiliu, dviračiu BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 63

64 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ar pėsčiomis (priklausomai nuo naudotojo pasirinkimo). Programos vartotojui turėtų būti suteikta galimybė pačiam iš programos parinktų objektų pašalinti vieną ar kitą objektą, taip sutrumpinant maršrutą ar numatomų aplankyti objektų sąrašą. Taip pat programoje turėtų būti galima užsidėti nuorodas į maršrute esančias apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas. Užėjus ant žemėlapyje pažymėto objekto turėtų būti galima rasti trumpą informaciją apie objektą. Programa turėtų būti prieinama vartotojams lietuvių, latvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Tokia programa neatlygintinai galėtų būti platinama Biržų TIC, Biržų regioniniame parke ir visose įstaigose, pradedant viešbučiais, baigiant autoservisais. PROBLEMA NEPAKANKAMAS TURIZMO MARŠRUTŲ IŠVYSTYMAS GALIMI SPRENDIMO BŪDAI Galimybė susikurti maršrutus pagal turisto individualius poreikius, panaudojant interaktyvias programas Maršrutų populiarinimas, panaudojant įvairias rinkodarines priemones Turizmo traukos objektų, pakelės viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtojimas Siekiant užtikrinti, kad maršrutai būtų populiarūs, o turistai norėtų jais keliauti yra būtina tvarkyti į maršruto planavimo interaktyvų žemėlapį programą įtrauktus objektus, o taip pat rūpintis pakelės infrastruktūros plėtojimu. Prie turizmo traukos objektų ir vietovių turi būti patogu privažiuoti, turi būti sutvarkytos ir įrengtos pakankamo dydžio automobilių stovėjimo aikštelės, viešieji tualetai. Vaizdingesnėse vietose įrengto apžvalgos ir poilsio aikštelės. Maršrutai skirti dviratininkams, turėtų būti suplanuoti dviračių takais arba tik saugiomis važiuoti kelio atkarpomis. 64 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

65 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI pav. Turizmo maršrutų planavimui skirto interaktyvaus žemėlapio pavyzdys Šaltinis: BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 65

66 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 13.3 VIEŠAJAI TURIZMO INFRASTRUKTŪRAI Atsižvelgiant į Biržų rajono geografinį išsidėstymą, kraštovaizdžio bei turizmo išteklių pobūdį, rajone siūloma orientuotis į gamtinį rekreacinį ir pažintinį bei kultūrinį pažintinį turizmą. Taip pat siekiant mažinti turizmo sezoniškumą, siūloma aktyviau plėtoti mažai sezoniškumo veikiamas turizmo rūšis. PROBLEMA NEIŠPLĖTOTA TURIZMO TRAUKOS OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ INFRASTRUKTŪRA GALIMI SPRENDIMO BŪDAI Turizmo traukos objektų ir vietovių infrastruktūros gerinimas ir plėtra Viešosios susisiekimo ir kitos pakelės infrastruktūros gerinimas ir plėtra Kitos, tiesiogiai su turizmu nesietinos, viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtra Perspektyvinėje kurortinės teritorijos vietovėje (Likėnuose) bei artimoje aplinkoje tikslingas želdynų, miško parkų, viešbučių, svečių namų, turizmo informacijos centrų, turizmo kompleksų, motelių, kempingų, jaunimo nakvynės namų, SPA kompleksų, sporto aikštynų ir kitų panašaus pobūdžio rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas pagal regiono, savivaldybės ar šių teritorijų strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose, Biržų regioninio parko tvarkymo planuose numatytą vystymo programą bei išdėstymą. Esamuose ir numatytuose turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centruose bei jų artimojoje aplinkoje atsižvelgiant į šių centrų svarbą regioninė, rajoninė ar vietinė bei rajono savivaldybės teritorijos bendrajame, strateginiame ar specialiuosiuose planuose numatytas vystymo programas, tikslinga palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus, kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose tikslingas yra pliažų, miško parkų, svečių namų, poilsio namų, poilsio kaime (kaimo turizmo), restoranų, kempingų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir palaikymas pagal rajono savivaldybės strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose šioms teritorijoms numatytą vystymo programą, detalius vietovių planus. Siekiant gerinti susisiekimo sąlygas rajone rekomenduojama plėtoti viešąją susisiekimo infrastruktūrą. Ypatingai didelis dėmesys turėtų būti skiriamas privažiavimams prie turizmo traukos objektų ar vietovių, įrengiant reikiamo dydžio automobilių stovėjimo aikšteles. Taip pat svarbu plėtoti rajono pakelės infrastruktūrą, t.y. rajone turėtų būti įrengiamos poilsio aikštelės, vaizdingose vietose apžvalgos aikštelės. Prie turizmo traukos objektų ir vietovių, o taip pat šalia poilsio ar apžvalgos aikštelių turėtų veikti viešieji tualetai. Kadangi rajone susiduriama su dviračių takų infrastruktūros trūkumais, siūloma plėtoti dviračių takus. Dviračių takų infrastruktūra turėtų ne tik tenkinti rajono gyventojų saugaus susisiekimo poreikius, tačiau ir sudaryti sąlygas formuoti turizmo maršrutus skirtus dviratininkams, aplankant svarbiausius gamtinės aplinkos ir kultūros traukos objektus. Taip pat yra rekomenduojama atnaujinti aerodromo infrastruktūros objektus bei išplėsti teikiamų paslaugų apimtis. Atnaujinus svarbiausius infrastruktūros objektus, aerodrome būtų sudarytos sąlygos aviacinio turizmo ir verslo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad rajono įvaizdį ir turistinį patrauklumą formuoja bendras rajono viešosios infrastruktūros išvystymo lygis, rekomenduojama tvarkyti ir su turizmu tiesiogiai nesietiną viešųjų objektų infrastruktūrą, tokią, kaip švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas ir jų aplinką bei pan. 66 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

67 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 13.4 TURIZMO RINKODAROS PRIEMONĖMS IR VEIKLAI PLĖTOTI Siekiant skatinti turizmo plėtrą Biržų rajone yra būtina išlaikyti taikomas ir kurti naujas rinkodarines priemones. Modernėjant technologijoms bei paslaugoms persikeliant į internetinę erdvę, prioritetas turėtų būti teikiamas interaktyvioms rinkodarinėms priemonėms. PROBLEMA INTERAKTYVIŲ RINKODAROS PRIEMONIŲ TRŪKUMAS GALIMI SPRENDIMO BŪDAI Interaktyvių turizmo programėlių, žemėlapių parengimas ir platinimas, infoterminalų įrengimas Interneto svetainių atnaujinimas Platesnis užsienio kalbų naudojimas rinkodarinėje veikloje Biržų regioninis parkas turi mobiliąją programėlę skirtą rajono turistams. Tam, kad Biržų TIC nereikėtų kurti atskiros programėlės, siūloma stiprinti bendradarbiavimą su Biržų regioniniu parku atnaujinant bei talpinant informaciją apie Biržų kraštą. Taip pat siūloma tokią programėlę platinti ne tik Biržų regioninio parko internetiniame puslapyje bei play.google, tačiau ir Biržų TIC internetiniame puslapyje bei visose įstaigose, pradedant viešbučiais, baigiant autoservisais. Taip pat siūloma plėsti užsienio kalbų, kuriomis galima naudoti programėlę, skaičių (sukurti programėlę rusų ir vokiečių kalbomis). Šiuo metu Biržų rajone yra įrengti du infoterminalai: prie Biržų TIC pastato ir Pabiržėje. Atsižvelgiant į turistų srautus bei vietovių patrauklumą siūloma tokius infoterminalus taip pat įrengti Vabalninkuose ir Nemunėlio Radviliškyje. Siekiant sudaryti sąlygas turistams savarankiškai keliauti rajone, siūloma parengti ir sudaryti galimybę neatlygintinai parsisiųsti audiogidus su informacija apie svarbiausius rajono gamtos ir kultūros paveldo objektus. Tokie audiogidai taip pat turėtų būti parengti ne tik lietuvių, tačiau ir latvių, rusų, anglų bei vokiečių kalbomis. Audiogidai galėtų būti platinami visose turizmo paslaugas teikiančiose įstaigose. Biržų TIC interneto svetainę siūloma pritaikyti žmonių su negalia poreikiams. Svetainėje talpinti informacinius leidinius, bukletus, kuriuos leidžia bei platina Biržų TIC. Taip pat siūloma atnaujinti Biržų regioninio parko internetinę svetainę, didinant jos vizualinį patrauklumą bei pritaikant žmonių su negalia poreikiams. Svetainėje siūlomą visą informaciją talpinti latvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Atsižvelgiant į tai, kad Biržų rajone nėra sukurto Biržus reprezentuojančio filmo, siūloma tokį filmą sukurti. Toks filmas galėtų būti talpinamas ne tik turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje, tačiau ir pristatomas turizmo parodų metu. Taip pat siūloma išlaikyti bei didinti tradicinių rinkodaros priemonių apimtis, tokių kaip: dalyvavimas turizmo parodose, straipsnių, reportažų platinimas žiniasklaidoje, leidinių, bukletų, fotoalbumų leidyba, renginių organizavimas ir pan. Siekiant paskatinti turizmo paslaugų ir produktų pardavimus, siūloma siųsti informacinius pasiūlymus verslo asociacijoms, stiprinti bendradarbiavimą su kitų šalies savivaldybių turizmo informaciniais centrais. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 67

68 13. STUDIJOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 13.5 TURIZMO INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪRAI GERINTI Biržų rajone jaučiamas kelio ženklų ir nuorodų į lankytinus objektus trūkumas. Ypač svarbu įrengti kelio ženklus prie pagrindinių lankytinų objektų. Plėtojantis turizmo paslaugoms ir objektams, kelio ženklus ir nuorodas reikia nuolat atnaujinti ir naujai įrengti vietose, kuriose jų nėra. Rajone taip pat jaučiamas informacinių stendų trūkumas, ypač prie įvažiavimų į miestus, miestelius, prie svarbiausių turizmo objektų. Siūloma įrengti informacinius stendus, juose pateikiant informaciją apie lankytinus objektus, paslaugas, kurias turistas gali gauti vietovėje. PROBLEMA INTERAKTYVIŲ RINKODAROS PRIEMONIŲ TRŪKUMAS GALIMI SPRENDIMO BŪDAI Interaktyvių turizmo programėlių, žemėlapių parengimas ir platinimas, infoterminalų įrengimas Interneto svetainių atnaujinimas Platesnis užsienio kalbų naudojimas rinkodarinėje veikloje Siekiant plėtoti turizmą rajone siūloma naujai įrengti ir atnaujinti turizmo informacinę infrastruktūrą prie įvažiavimų į Biržų rajono miestus ir miestelius, prie svarbiausių turizmo traukos objektų. Informaciniuose stenduose pateikti informaciją apie turizmo traukos objektus, rajono žemėlapius, kuriuose būtų galima matyti, kaip pasiekti rajono turizmo traukos objektus. Stenduose taip pat rekomenduojama pateikti informaciją apie turizmo paslaugas, kurias galima gauti vietovėje. Taip pat siūloma ženklinti Biržų rajone įrengtus ir turizmui pritaikytus maršrutus. 68 BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

69 14. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS

70 14. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Priemonė Pasiekimo indikatorius Įgyvendinimo laikas (metai) Atsakinga institucija Lėšų poreikis, tūkst. EUR Savivaldybės biudžeto lėšos Finansavimo šaltiniai, tūkst. EUR Nacionalinio biudžeto lėšos ES fondai, kita užsienio valstybių parama Privačios ir kitos lėšos 1 TURIZMO SEZONIŠKUMO MAŽINIMAS 1.1 Siekti turistų skaičiaus augimo šaltojo sezono metu Skatinti mažai sezoniškumo veikiamų turizmo rūšių plėtrą Didinti rajone organizuojamų nacionalinių ir tarptautinių kultūrinių, laisvalaikio ir kitų renginių skaičių Viešinti rajone vykstančius renginius ir šventes Remti ir tobulinti esamų elektroninių konferencijų ir kaimo turizmo populiarinimo kanalų efektyvinimą, sklaidą tarptautinėse rinkose ir paslaugų pardavimo modulių diegimą Skatinti ekstremalių ir žiemos pramogų paslaugų plėtrą Inicijuoti ir skatinti sveikatingumo turizmo plėtrą planuojamoje Likėnų kurortinėje teritorijoje Parengti interaktyvų žemėlapį programą turizmo maršrutams kurti Remti Biržų regioninio parko iniciatyvas turizmo plėtros srityje Didinti turizmo srities žmogiškųjų išteklių kompetenciją Suorganizuotų tarptautinių ir nacionalinių renginių skaičius Nuolat atnaujinamas renginių sąrašas ir aprašas lietuvių ir užsienio kalbomis; renginių sąrašas publikuojamas BRSA, TIC internetiniame tinklapyje ir kituose Lietuvos renginių viešinimo tinklapiuose Konferencijų ir kaimo turizmo paslaugų populiarinimo kanalų skaičius; sukurtas ir veikiantis paslaugų pardavimo modulis Įgyvendintų paslaugų plėtros projektų skaičius Inicijuotų, parengtų ir įgyvendintų priemonių planuojamoje Likėnų kurortinėje teritorijoje skaičius Parengta ir veikianti programa lietuvių, latvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis Paremtų Biržų regioninio parko iniciatyvų skaičius Profesinę kompetenciją kėlusių darbuotojų skaičius; Biržų krašto muziejuje Sėla naujai įsteigtų etatų skaičius Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau BRSA) Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC, Biržų kultūros centras, Biržų krašto muziejus Sėla BRSA Kultūros ir sporto, Kanceliarijos skyriai, Biržų TIC, Biržų krašto muziejus Sėla BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC, privatūs investuotojai BRSA Kultūros ir sporto skyrius, privatūs investuotojai BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Architektūros ir urbanistikos, Vietinio ūkio skyriai, Pabiržės seniūnija, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninės filailas Likėnų reabilitacijos ligoninė, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų regioninis parkas BRSA Kultūros ir sporto, Teisės ir personalo skyriai, Biržų TIC, Biržų krašto muziejus Sėla BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

71 14. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Priemonė Pasiekimo indikatorius Įgyvendinimo laikas (metai) Atsakinga institucija Lėšų poreikis, tūkst. EUR Savivaldybės biudžeto lėšos Finansavimo šaltiniai, tūkst. EUR Nacionalinio biudžeto lėšos ES fondai, kita užsienio valstybių parama Privačios ir kitos lėšos 2 NFRASTRUKTŪROS GERINIMAS 2.1 Kurti modernią, gyventojų ir svečių poreikius atitinkančią rajono aplinką Gerinti ir plėsti turizmo traukos objektų ir vietovių infrastruktūrą Inicijuoti saugomų kultūros paveldo objektų specialiųjų planų rengimą; teritorijų ribų ir objektų vertingųjų savybių patikslinimą Tvarkyti, atkurti Biržų pilies komplekso statinius bei gynybinius įrenginius Atlikti Biržų miesto istorinėje dalyje esančių paveldo objektų tvarkybos darbus Tvarkyti ir visuomenės lankymui, įrengiant reikiamą turizmo infrastruktūrą, pritaikyti rajono piliakalnius ir dvarvietes Tvarkyti ir visuomenės lankymui, didinant potencialių lankytojų informuotumą apie galimus aplankyti objektus bei kuriant specialius turistinius maršrutus, pritaikyti rajono religinės paskirties objektus Tvarkyti, visuomenės lankymui ir renginiams pritaikyti rajono dvarus bei dvarų parkų teritorijas (savivaldybės nuosavybės teise valdomų buvusių dvarų sodybų tvarkyba bei parama fiziniams ir juridiniams asmenis, tvarkantiems apleistas buvusias dvarų sodybas) Atlikti pėsčiųjų tilto per Širvėnos ežerą remonto (atnaujinimo) darbus Pritaikyti siaurojo geležinkelio kompleksą visuomenės lankymui ir turizmui Parengtų saugomų kultūros paveldo objektų specialiųjų planų skaičius; teritorijų ir objektų, kuriems patikslintos ribos ir vertingosios savybės, skaičius Sutvarkytų, atkurtų statinių ir gynybinių įrenginių skaičius Sutvarkytų ir lankymui pritaikytų Biržų miesto istorinėje dalyje esančių paveldo objektų skaičius Visuomenės lankymui pritaikytų objektų skaičius Sutvarkyti ir visuomenės lankymui pritaikyti Biržų rajone esantys istoriškai vertingi sakralinių pastatų kompleksai Visuomenės lankymui ir renginiams pritaikyti buvusių dvarų sodybų kompleksai: Astravo dvaro sodyba, Butautų, Mantagailiškio buvusių dvarų sodybos Atnaujintas, suremontuotas pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą Sutvarkytas ir lankymui pritaikytas siaurojo geležinkelio kompleksas BRSA Kultūros ir sporto, Architektūros ir urbanistikos skyriai BRSA Kultūros ir sporto, Vietinio ūkio, Ekonomikos ir investicijų skyriai, Biržų krašto muziejus Sėla BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai, parapijos BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio, Architektūros ir urbanistikos skyriai, privatūs investuotojai BRSA Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 71

72 14. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Priemonė Pasiekimo indikatorius Įgyvendinimo laikas (metai) Atsakinga institucija Atlikti statinio J. Bielinio g., Biržų m. (buvusios vaistinės) tvarkybos darbus, pritaikant statinį visuomenės poreikiams Įrengti rekreacijos bei poilsio infrastruktūros objektus Gerinti vandens telkinių būklę bei vandens turizmo infrastruktūrą Plėtoti rajono rekreacinių teritorijų infrastruktūrą Plėtoti rajono susisiekimo ir pakelės infrastruktūrą Išplėsti pėsčiųjų ir dviračių taką aplink Širvėnos ežerą Plėsti saugomų teritorijų turizmo ir rekreacinę infrastruktūrą Inicijuoti Biržų aerodromo pritaikymą verslo bei turizmo reikmėms Atlikti statinio J. Bielinio g., Biržų m. (buvusios vaistinės) tvarkybos darbai Įrengtų paplūdimių, apžvalgos aikštelių, pramogų ir sporto aikštelių skaičius Išvalytų vandens telkinių skaičius ir pakrančių plotas (ha); įrengtų vandens turizmo infrastruktūros (liepteliai, prieplaukos ir kt.) skaičius Įgyvendintų infrastruktūros plėtos projektų skaičius nacionalinės ir regioninės svarbos rekreacinėse teritorijose Atnaujintų ir naujai įrengtų privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių, poilsio aikštelių, viešųjų tualetų ir pan. skaičius Naujai įrengto pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis (km) Įrengtų objektų skaičius Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje, Kirkilų karstinių ežerėlių teritorijoje Iniciatyvų, numatančių Biržų aerodromo pritaikymą verslo bei turizmo reikmėms, skaičius BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai, privatūs investuotojai BRSA Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Kultūros ir sporto, Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai BRSA Ekonomikos ir investicijų, Vietinio ūkio skyriai, privatūs investuotojai Atnaujinti ir plėsti turizmo informacinę infrastruktūrą Įrengti bei atnaujinti turizmo informacinę infrastruktūrą Ženklinti rajone įrengtus ir turizmui pritaikytus maršrutus Įrengtų kelio ženklų, nuorodų, informacinių stendų skaičius; turizmo informacija pateikiama keliomis užsienio kalbomis Maršrutų, kuriuose įrengta informacinė infrastruktūra, skaičius BRSA Kultūros ir sporto, Vietinio ūkio skyriai, seniūnijos BRSA Kultūros ir sporto, Vietinio ūkio skyriai, seniūnijos Lėšų poreikis, tūkst. EUR Savivaldybės biudžeto lėšos Finansavimo šaltiniai, tūkst. EUR Nacionalinio biudžeto lėšos ES fondai, kita užsienio valstybių parama Privačios ir kitos lėšos BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

73 14. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Priemonė Pasiekimo indikatorius Įgyvendinimo laikas (metai) Atsakinga institucija Lėšų poreikis, tūkst. EUR Savivaldybės biudžeto lėšos Finansavimo šaltiniai, tūkst. EUR Nacionalinio biudžeto lėšos ES fondai, kita užsienio valstybių parama Privačios ir kitos lėšos 3 ŽINOMUMO IR PATRAUKLUMO DIDINIMAS 3.1 Formuoti patrauklaus turizmui rajono įvaizdį Įgyvendinti esamas ir kurti naujas turizmo rinkodaros priemones Stiprinti bendradarbiavimą tarp Biržų TIC ir Biržų regioninio parko Įrengti naujus turizmo infoterminalus rajone Parengti ir platinti audiogidus skirtus svarbiausiems rajono turizmo traukos objektams Įgyvendintų bendrų rinkodarinių priemonių skaičius Įrengti infoterminalai Vabalninkuose ir Nemunėlio Radviliškyje Parengti ir nemokamai platinami audiogidai lietuvių, latvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis Atnaujinti Biržų TIC internetinę svetainę Atnaujinta internetinė svetainė Talpinti leidinius, bukletus, fotoalbumus ir kitą medžiagą Biržų TIC internetinėje svetainėje Sukurti ir platinti Biržų kraštą pristatantį filmą Bendradarbiauti su kitų šalies savivaldybių privataus ir viešojo sektoriaus subjektais Dalyvauti turizmo parodose, konferencijose, seminaruose ir kituose su turizmo veikla susijusiuose renginiuose Išlaikyti ir didinti turizmo informacijos leidinių leidybos apimtis Skleisti informaciją Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, informaciniuose portaluose Biržų TIC internetinėje svetainėje talpinama visa centre nemokamai platinama informacinė medžiaga Sukurtas ir platinamas filmas Kelionių organizatorių ir turizmo informacijos centrų, su kuriais bendradarbiaujama, skaičius Renginių, kuriuose dalyvauta, skaičius Leidžiamų turizmo informacijos leidinių skaičius Informacinių straipsnių, išplatintų Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, informaciniuose portaluose, skaičius BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC, Biržų regioninis parkas BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC Biržų TIC BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC, Biržų krašto muziejus Sėla, Asociacija Biržų turizmo klasteris BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC, Biržų krašto muziejus Sėla, Asociacija Biržų turizmo klasteris BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC, Biržų krašto muziejus Sėla BRSA Kultūros ir sporto skyrius, Biržų TIC, Biržų krašto muziejus Sėla, Biržų regioninis parkas, Asociacija Biržų turizmo klasteris BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 73

74 15. TURIZMO PLĖTROS RAJONE SCENARIJŲ MODELIAVIMAS, ALTERNATYVŲ VIETOS ATŽVILGIU PATEIKIMAS

75 15. TURIZMO PLĖTROS RAJONE SCENARIJŲ MODELIAVIMAS, ALTERNATYVŲ VIETOS ATŽVILGIU PATEIKIMAS Atsižvelgiant į tai, kad Biržų rajono savivaldybės, o taip pat ES ir kitų tarptautinių fondų skiriamos lėšos yra ribotos ir jų nepakanka visiems turizmo plėtros projektams įgyvendinti, būtina nusimatyti prioritetus ties svarbiausiais planuojamais darbais. Siūloma pirmiausiai investuoti į didelį turistinį potencialą turinčius turizmo teritorinius arealus, o mažo potencialo turizmo teritorijų arealuose plėtoti tik būtiniausią infrastruktūrą. 1 scenarijus. Alternatyvos Intensyviai plėtoti nacionalinės ir regioninės reikšmės rekreacinius arealus įgyvendinimas Šio scenarijaus atveju pirmiausiai būtų plėtojami nacionalinės ir regioninės svarbos rekreaciniai arealai, t.y. Biržų ir Nemunėlio Rovėjos. Šie arealai pasižymi turtingais gamtinės aplinkos rekreaciniais ištekliais. Biržų rekreacinis arealas taip pat pasižymi kultūrinės aplinkos turtingumu. Teritorijų aplinka yra vidutiniškai sveika, t.y. teritorijose gali pasitaikyti nedidelių oro ar vandens taršos židinių. Šie rekreaciniai arealai yra tinkami vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui. Taip pat pagal šį scenarijaus modelį būtų plėtojama Likėnų teritorija. Tačiau siekiant turizmo plėtros Likėnuose yra būtina šią teritoriją įtraukti į kurortinių teritorijų sąrašus. Perspektyvinėje kurortinės teritorijos vietovėje (Likėnuose) bei artimoje aplinkoje tikslingas želdynų, miško parkų, viešbučių, svečių namų, turizmo informacijos centrų, turizmo kompleksų, motelių, kempingų, jaunimo nakvynės namų, SPA kompleksų, sporto aikštynų ir kitų panašaus pobūdžio rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas pagal regiono, savivaldybės ar šių teritorijų strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose, Biržų regioninio parko tvarkymo planuose numatytą vystymo programą bei išdėstymą. Esamuose ir numatytuose nacionalinės ir regioninės svarbos rekreaciniuose arealuose atsižvelgiant į rajono savivaldybės teritorijos bendrajame, strateginiame ar specialiuosiuose planuose numatytas vystymo programas, tikslinga palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus, kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus. 2 scenarijus. Alternatyvos Intensyviai plėtoti rajoninės vietinės ir vietinės reikšmės rekreacinius arealus, darant prielaidą, jog nacionalinės ir regioninės reikšmės arealai turizmo aspektu yra išvystyti pakankamai įgyvendinimas Šio scenarijaus atveju pirmiausiai būtų investuojama į rajoninės vietinės ir vietinės reikšmės rekreacinius arealus, t.y. Antašavos Kupreliškio, Čedasų Juodupės, Pačeriaukštės, Vabalninko Krinčino, Pandėlio Skapiškio. Šie arealai pasižymi mažu gamtinės aplinkos išteklių turtingumu. Pačeriaukštės, Vabalninko Krinčino, Antašavos Kupreliškio arealai pasižymi turtinga kultūrine aplinka, Pandėlio Skapiškio, Čedasų Juodupės arealai neturtinga kultūrine aplinka. Teritorijos pasižymi vidutinišku rekreacinės aplinkos sveikumu. Antašavos Kupreliškio, Čedasų Juodupės rekreaciniai arealai tinkami vidutiniam, Pačeriaukštės, Vabalninko Krinčino, Pandėlio Skapiškio arealai mažo intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui. Esamuose ir numatytuose rajoninės vietinės, vietinės svarbos rekreaciniuose arealuose atsižvelgiant į rajono savivaldybės teritorijos bendrajame, strateginiame ar specialiuosiuose planuose numatytas vystymo programas, tikslinga kurti tik pavienius vietinės rekreacinės svarbos objektus lentelė. Biržų rajono turizmo infrastruktūros plėtros alternatyvų vertinimas Kriterijus Gamtinės aplinkos išteklių turtingumas Kultūros paveldo turtingumas Rekreacinės aplinkos sveikumas Rekreacinės aplinkos ekologinis atsparumas I ALTERNATYVA Intensyviai plėtoti nacionalinės ir regioninės reikšmės rekreacinius arealus Didelis arba vidutinis gamtinės aplinkos rekreacinių išteklių turtingumas Biržų rekreacinis arealas pasižymi turtinga kultūrine aplinka; Nemunėlio Rovėjos arealas neturtinga kultūrine aplinka Teritorijos pasižymi vidutinišku rekreacinės aplinkos sveikumu: yra nedidelių vandens ar oro taršos židinių, nemažai drėgnų vietų Vidutinis: tinkamas vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui Balai II ALTERNATYVA Intensyviai plėtoti rajoninės vietinės ir vietinės reikšmės rekreacinius arealus, darant prielaidą, jog nacionalinės ir regioninės reikšmės arealai turizmo aspektu yra išvystyti pakankamai 10 Mažas gamtinės aplinkos rekreacinių išteklių turtingumas Pačeriaukštės, Vabalninko Krinčino, Antašavos Kupreliškio rekreaciniai arealai pasižymi turtinga kultūrine aplinka; Pandėlio Skapiškio, Čedasų Juodupės arealai neturtinga kultūrine aplinka Teritorijos pasižymi vidutinišku rekreacinės aplinkos sveikumu: yra nedidelių vandens ar oro taršos židinių, nemažai drėgnų vietų Antašavos Kupreliškio, Čedasų Juodupės rekreaciniai arealai: vidutinis, tinkamas vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui; Pačeriaukštės, Vabalninko Krinčino, Pandėlio Skapiškio: mažas, tinkamas nedidelio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui Iš viso 33 Iš viso 20 Išvada. Pirmiausiai siūloma investuoti į nacionalinio ir regioninio lygmens rekreacinių arealų, o taip pat Likėnų kurortinės teritorijos turizmo infrastruktūros plėtrą. Rajoninės vietinės ir vietinės reikšmės rekreaciniuose arealuose siūloma kurti tik pavienius vietinės rekreacinės svarbos objektus. Balai BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA 75

76