MOKSLINIS TYRIMO DARBAS

Transcription

1 MOKSLINIS TYRIMO DARBAS AKTYVAUS ŽIEMOS POILSIO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS STUDIJA Užsakovas: Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Vykdytojas: VšĮ Turizmo plėtros institutas Vilnius, 2008

2 TURINYS ĮVADAS UŽSIENIO RINKOSE VYRAUJANTYS ŽIEMOS TURIZMO PRODUKTAI IR JŲ KONKURENCINGUMO VERTINIMAS Istorinė žiemos turizmo apžvalga Aktyvaus žiemos poilsio (turizmo) samprata Žiemos turizmo sezono trukmę sąlygojantys faktoriai Žiemos turizmo veiklų sezoniškumą lemiančių veiksnių (įskaitant klimato kaitą) ir jų įtakos turizmo srautų pokyčiams vertinimas Sezoniškumas ir poilsio alternatyvos žiemos kurortuose Pagrindinės žiemos poilsio veiklos ir infrastruktūra Žiemos turistų poreikiai ir keliavimo motyvai Pagrindinės žiemos turizmo traukos vietovės Žiemos turizmo plėtros tendencijos pasaulyje TURIZMO SEKTORIAUS VEIKLOS SEZONIŠKUMO VEIKSNIŲ IR ŽIEMOS AKTYVAUS POILSIO VEIKLŲ LIETUVOJE VERTINIMAS Prognozuojamas klimato kaitos poveikis Lietuvai Lietuvos klimato pokyčiai Turistų srautai Lietuvoje žiemos sezono metu Žiemos turizmo veiklos ir produktai Lietuvoje Esamos žiemos poilsio infrastruktūros vertinimas Žiemos poilsio infrastruktūros plėtros projektai Žiemos turizmo veiklos ir produktai kaimyninėse šalyse AKTYVAUS ŽIEMOS POILSIO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS GALIMYBĖS IR PRIEMONĖS INTENSYVESNEI ŽIEMOS AKTYVAUS POILSIO VEIKLAI SKATINTI SWOT Išvados Priemonės intensyvesnei žiemos aktyvaus poilsio veiklai skatinti...59 LITERATŪROS SĄRAŠAS...60 PRIEDAI

3 ĮVADAS Darbo tikslas nustatyti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros galimybes ir priemones, mažinant turizmo sektoriaus veiklos neigiamą sezoniškumo poveikį. Tyrimų objektas turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumas ir žiemos aktyvaus poilsio veiklų poveikis turizmo sezoniškumui mažinti. Tikslo įgyvendinimui numatyti uždaviniai: 1. Įvertinti turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumo veiksnius ir žiemos aktyvaus poilsio veiklas Lietuvoje: įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumą lemiančius veiksnius (įskaitant klimato kaitos) ir jų įtaką vietinio ir atvykstamojo turizmo srautų dinamikai; įvertinti neturistinio sezono (žiemos) periodo turizmo sektoriaus veiklą (įskaitant teritorinius aspektus) ir priemones leidžiančias spręsti sektoriaus veiklos efektyvumo problemas; atlikti Lietuvos žiemos aktyvaus poilsio veiklų ir produktų analizę bei jų pasiūlos ir paklausos galimybių ir rinkodaros priemonių vertinimą; pateikti Lietuvos ir kaimyninių užsienio rinkų siūlomų žiemos aktyvaus poilsio produktų konkurencingumo vertinimą. 2. Identifikuoti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros galimybes, poreikius ir priemones intensyvesnei žiemos aktyvaus poilsio veiklai skatinti: identifikuoti potencialias aktyvaus žiemos poilsio veiklas ir atitinkamos infrastruktūros poreikius, siekiant mažinti turizmo sektoriui sezoniškumo poveikį, bei galimas alternatyvas; identifikuoti ekonominius (investicijų), technologinius, ir kitus veiksnius bei finansavimo šaltinius, reikalingus įgyvendinant potencialių aktyvaus žiemos poilsio veiklų infrastruktūros plėtrą; nustatyti rinkodaros priemones reikalingas turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumui mažinti; pateikti aktyvaus žiemos poilsio veiklų ir atitinkamos infrastruktūros privalumų, trūkumų, galimybių ir problemų analizę. 3. Nustatyti potencialių aktyvaus žiemos poilsio veiklų plėtros planavimo prioritetus ir priemones turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumui mažinti Lietuvoje: identifikuoti ekonomiškai pagrįstus prioritetus ir planavimo tikslus bei priemones, taip pat reikalingus finansinius išteklius turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumui mažinti; įvertinti galimus turizmo sektoriaus veiklos rezultatus, skatinant vietinį bei atvykstamąjį turizmą ne sezono metu ir plėtojant atitinkamą aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūrą. 3

4 Pirmoje darbo dalyje buvo atliktas išsamus aktyvaus poilsio ir sezoniškumo (įskaitant klimato kaitą) vertinimas. Šioje darbo dalyje nemažai dėmesio skiriama užsienio šalyse vyraujančių žiemos poilsio veiklų analizei, pagrindinių slidinėjimo rinkų ir produktų konkurencingumo vertinimui, tikslinių grupių poreikiams, kadangi Lietuva neturi aktyvaus žiemos poilsio tradicijų, žiemos poilsio infrastruktūra silpnai išvystyta, be to, iki šiol Lietuvoje nėra atlikta jokių tyrimų ar analizių dėl turistų kelionės motyvų į Lietuvą žiemos sezono metu. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos išvados ir apibendrinimai. Antroje darbo dalyje atliekamas turizmo sektoriaus veiklos sezoniškumo veiksnių ir žiemos aktyvaus poilsio veiklų Lietuvoje vertinimas. Žiemos aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtros svarbai atliktas klimato kaitos pokyčių ir poveikio Lietuvai vertinimas. Šios darbo dalies skyriuose analizuojama esamų žiemos aktyvaus poilsio objektų infrastruktūros, įgyvendintų ir inicijuojamų projektų, teikiamų žiemos aktyvaus poilsio paslaugų konkurencingumo vertinimas. Trečioje darbo dalyje pateikiama Stiprybių, Silpnybių, Galimybių ir Grėsmių (SSGG) analizė, išvados ir pasiūlymai. Vykdytojas Turizmo plėtros institutas (toliau Institutas). Mokslinio tyrimo darbo grupė: dr. Aida Mačerinskienė Rasuolė Andrulienė Lina Šemetulskytė Mokslinio tyrimo darbo Aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros studija išeities duomenys mokslinė literatūra (žr. literatūros sąrašą), užsienio šalių žiemos kurortų strategijos ir atlikti rinkos tyrimai, Eurostat o ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statistikos informacija, žiemos turizmo produktų konkurencingumo vertinimas. 4

5 1. UŽSIENIO RINKOSE VYRAUJANTYS ŽIEMOS TURIZMO PRODUKTAI IR JŲ KONKURENCINGUMO VERTINIMAS 1.1. Istorinė žiemos turizmo apžvalga Slidinėjimo, kaip vienos populiariausių žiemos sportinio turizmo veiklų, pradžia pirmiausia asocijuojasi su norvegais, nes būtent Norvegijoje ant uolų buvo rasti raižiniai, kuriuose vaizduojami du slidininkai medžiojantys elnią, siekia 2000 m. pr. Kr. Šiuolaikinio slidinėjimo pradininku laikomas taip pat norvegas Sondre Nordheim (1820 m.). Tame pačiame šimtmetyje datuojamos ir pirmosios žiemos kalnų atostogos St. Moritz (Šveicarija), kai britų aukštesnioji klasė slidinėjimą pavertė madingu žiemos poilsiu m. slidinėjimas buvo įtrauktas (tačiau nepripažintas oficialiu olimpinio sporto renginiu) į Olimpines žaidynes, tai sąlygojo šios sporto šakos populiarumo išaugimą ir žiemos turizmo plėtrą. Iki 1930 m. tik keletas slidinėjimo kurortų teikė slidininkų pakėlimo į aukštikalnes paslaugas m. Kanadoje buvo sukurtas pirmasis mechanizuotas keltuvas, kuris patobulintas paplito ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Europoje m. Sun Valley (Idaho) pirmasis išvystytas ir į turizmą orientuotas slidinėjimo kurortas, kuris vėliau tapo pasaulinės klasės slidinėjimo zonų Šiaurės Amerikoje prototipu m. tai masinio tarptautinio žiemos turizmo plėtros laikotarpis ir antrasis slidinėjimo kurortų plėtros etapas, kuris vyko Prancūzijoje, plėtojant ne tik slidinėjimo, bet ir papildomas paslaugas (apgyvendinimas, maitinimas ir pramogos) m. idėja pradėti gaminti dirbtinį sniegą davė didžiulį impulsą slidinėjimo paslaugų augimui. Ši technologinė plėtra prailgino slidinėjimo sezoną ir suteikė galimybes plėtoti slidinėjimą tose vietovėse, kur sniego yra mažiau nei būtina šiam žiemos sportui praktikuoti m. slidinėjimo rinka subrendo ir slidinėjimo traukos vietovės pradėjo siūlyti ne tik apie produktą, bet ir analizuoti rinką, todėl slidinėjimo zonos pradėtos vystyti kaip turistinės m. sustiprėjo didieji slidinėjimo kurortai, augo jų konkurencija, o mažieji slidinėjimo centrai iš žiemos slidinėjimo rinkos iškrito. Tai sąlygojo būtinybę diversifikuoti žiemos sporto rinką. Kadangi žiemos kurortų lankytojai nuolat ieško įvairovės, atsirado ir išpopuliarėjo tokios žiemos sporto veiklos kaip snieglentės, sniego batai, sniegaeigiai ar sniego riedlentės. Kai kurie žiemos kurortai persiorientavo į žiemos teminius parkus, pritraukiančius daugiau pradedančiųjų praktikuoti tam tikrą žiemos sporto rūšį ir šeimas su mažamečiais vaikais. Žiemos sporto veiklų diversifikacija įtakojo žiemos atostogų paketų turinį, persiorientuojant į siauresnes nišines rinkas. Pvz. aukštikalnių kurortas su išvystyta slidinėjimo, naktinių pramogų infrastruktūra ir terminiais vandenimis orientuojasi į nišinę rinką viengungiai vakarėliai saulė slidinėjimas sveikatingumas savaitgaliais 1. 1 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, p. 5

6 1.2. Aktyvaus žiemos poilsio (turizmo) samprata Turizmas klasifikuojamas ar skirstomas į rūšis pagal tam tikrus kriterijus: kelionės tikslas (rekreacinis, pažintinis, sporto); turizmo srautų intensyvumas (sezoninis, švenčių, savaitgalio); kelionės trukmė; metų laikai (vasaros, žiemos); keliavimo būdas; aktyvumo laipsnis (aktyvus sportinis ir pasyvus); teritorija (regioninis, nacionalinis); renginių specializacija (konferencijos, seminarai, šventės) 2. Turizmo klasifikavimo atveju, kai pagrindinis kriterijus yra metų laikai, dažniausiai išskiriamas vasaros turizmas ir žiemos turizmas, kurie savo ruožtu skirstomi į tam tikras rūšis pagal žemiau išvardintus kriterijus. Žiemos turizmą, kaip ir kitas turizmo rūšis, klasifikuojant pagal motyvacinius faktorius, nurodančius dominuojantį motyvą, paskatinusį turistą leistis į kelionę, galima skirstyti į tokias rūšis: aktyvaus poilsio (sportinis) turizmas; gydomasis / sveikatinimo turizmas; verslo / profesinis turizmas; laisvalaikio ir pramogų turizmas; pažintinis kultūrinis turizmas; kaimo turizmas. Žiemos turizmo samprata galima būtų apibrėžti dvejopai. Pirmiausia, atsižvelgiant į Turizmo įstatyme 3 apibrėžtą turizmo sąvoką ir apsiribojant tik metų laikų kriterijumi, žiemos turizmą galima būtų įvardinti kaip žmonių veiklą žiemos sezono metu, kuri susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus. Aktyvų žiemos poilsį apibrėžtume kaip vieną iš poilsio rūšių žiemos sezono metu gamtoje (atviroje erdvėje), kai pagrindinis kelionės motyvas aktyvus poilsis lauke (angl. outdoor recreation) arba sportinė veikla, kurioms būtinas sniegas. Mokslinėje literatūroje, analizuojant žiemos turizmo rūšis, dažniausiai minimas žiemos sportinis turizmas (angl. sport tourism), kai pagrindinis kelionės tikslas yra pagrįstas aktyvaus ar pasyvaus sporto veikla. Tačiau, kai žiemos sezono metu pagrindinis kelionės Simon Hudson. Winter sport tourism in North America, 4 skyrius. Ritchie, B. W; Adair, D. Sport Tourism Interrelationships, Impacts and Issues, p. 2 Grecevičius, P; Armaitienė, A; Junevičienė, O. Turizmas. Vadovėlis, p. 3 LR Turizmo įstatymas. 6

7 tikslas yra poilsis (atostogos), o sportas ar aktyvi rekreacinė veikla yra antrinis kelionės tikslas, tokia poilsio forma vadinama turistiniu sportu (angl. tourism sport) 4. Vienas populiariausių ir labiausiai išvystytų pasaulyje žiemos sportinio turizmo veiklų ir produktų yra aukštikalnių slidinėjimas (angl. down-hill skiing). Tiek slidinėjimas, reprezentuojantis vieną didžiausių sportinio turizmo segmentų, tiek kitos žiemos turizmo veiklos ypatingos tuo, kad joms vykdyti būtinos atitinkamos klimatinės sąlygos ir gamtiniai rekreaciniai ištekliai. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys žiemos turizmo veiklų specifiką ir įvairovę, yra klimatinės sąlygos (sniegas) ir reljefas 1. Nepaisant to, kai kurioms turizmo veikloms, praktikuojamoms žiemos sezono metu, klimatinės sąlygos nėra lemiančios, pvz. jei vystant žiemos sporto turizmą pagrindinė sąlyga yra pakankama sniego danga, tai gydomojo / sveikatinimo turizmo žiemos sezono metu paklausai daugiau įtakos turės infrastruktūros išvystymas ir marketingas Žiemos turizmo sezono trukmę sąlygojantys faktoriai Literatūros šaltiniuose vieningai nustatyto žiemos sezono periodo nėra. Žiemos sezoną apibrėžiant kaip turistinį ir neturistinį sezoną atsižvelgiama į turizmo srautų žiemos periodu intensyvumą ir klimatines sąlygas, kurios yra būtinos natūralaus sniego dangai susiformuoti ir žiemos poilsio veikloms vykdyti. Tradiciškai žiemos sezonas gali būti apibrėžiamas kaip kalendorinis trijų žiemos mėnesių laikotarpis, t. y. gruodis, sausis ir vasaris, o kiti metų mėnesiai (balandis, gegužė, rugsėjis ir spalis) įvardijami kaip pereinamieji. Dėl klimatinių sąlygų nepastovumo ir su tuo susijusiais oro prognozavimo ypatumais nėra aišku, kokiam turistiniam sezonui priskirti lapkričio ir kovo mėnesius. Pagal klimatines sąlygas, kurios sąlygoja natūralų sniego dangos gylį, būtiną žiemos poilsio veikloms (ypač slidinėjimui) vykdyti, žiemos sezono trukmė apibrėžiama skirtingai: nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. (Suomija, Kanada) 5 ; nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d. (Šveicarija) 6 ; periodas tarp pirmos ir paskutinės dienų, kai nuolatinė sniego danga siekia 2,5 cm 7. Žiemos sezono, kuris būtų tinkamas slidinėjimui, trukmė gali būti apibrėžiama pagal 100-o dienų taisyklę (angl. 100-day rule). Žiemos slidinėjimo kurortuose, kuriuose pagrindinė sportinė veikla yra slidinėjimas, bent 100 dienų būna ne mažiau kaip cm sniego. 4 Hinch, T; Higham, J. Sport tourism development, p. 5 MEK Winter tourism strategy Scott, D; McBoyle G; Mills, Br. Climate change and the skiing industry in southern Ontario (Canada): exploring the importance of snowmaking as a technical adaptation. 6 Burki, R; Abegg, B; Elsasser, H. Climate change and tourism in the Alpine regions of Switzerland, The effects on climate change on recreation and tourism on the Prairies. International Institute for Sustainable Development,

8 Daugelyje Alpių slidinėjimo kurortų žiemos sezono trukmė yra 120 dienų ir sezonas prasideda gruodžio mėnesio pradžioje ir baigiasi apie balandžio mėnesio vidurį 8. Didžioji dalis žiemos turizmo veiklų gali būti vykdomos tik esant pakankamam sniego kiekiui. Natūralaus sniego dangos gylis, tinkamas slidinėjimui, skirstomas į pakankamą (30 cm), gerą (50 cm) ir puikų (75 cm). Žiemos turizmas labiausiai priklauso nuo klimatinių sąlygų, todėl yra labai jautrus žiemoms su sniego deficitu. Taigi, pagrindiniai faktoriai, sąlygojantys žiemos aktyvaus poilsio veiklas, įtakojantys žiemos turizmo industrijos finansinį gyvybingumą, o taip pat ir sąlygojantys sezoniškumo problemas yra klimatinės sąlygos (klimatas ir mikroklimatas, nuo kurių priklauso sniego dangos gylis) ir reljefas (kalnai), ypač aukštikalnių slidinėjimo atveju Žiemos turizmo veiklų sezoniškumą lemiančių veiksnių (įskaitant klimato kaitą) ir jų įtakos turizmo srautų pokyčiams vertinimas Oras ir klimatas labai stipriai įtakoja turizmo sektorių, t.y. išteklius, kurie yra pagrindas daugeliui lauke vykdomų poilsio veiklų, turistinio sezono trukmę ir kokybę. Moksliniais tyrimais 10 yra pagrįstas turizmo ir klimato ryšys, kuris funkcionuoja dvejomis kryptimis: turizmo rinką veikia klimatas ir pats turizmas daro poveikį klimato kaitai, todėl į klimato kaitą pradėta žiūrėti kaip į katalizatorių, skatinantį ir greitinantį struktūrinius pokyčius turizmo sektoriuje 11. Globalinio klimato poveikis žiemos turizmo plėtrai sąlygojo turizmo klimatologijos koncepcijos, tiriančios klimato ir turizmo sąlyčius, atsiradimą. Subalansuotam turizmui plėtoti būtinas nuolatinis klimato sąlygų monitoringas 12. Tarptautiniu mastu pripažinta, kad gamtiniais ištekliais paremtos turizmo veiklos yra jautriausios klimato kaitai 13. Prognozuojama, kad žiemos turizmo rinka labiausiai nukentės nuo kintančių klimato sąlygų, nes tvirta sniego danga yra vienas pagrindinių žiemos turizmo produktų elementų. Tyrimai Kanadoje, Škotijoje ir Europos Alpėse rodo, kad slidinėjimo industrija šiuose regionuose susiduria ir toliau susidurs su nuolat mažėjančiu iškritusio sniego kiekiu ir to pasėkoje trumpėjančiu žiemos sezonu, net ir esant patobulintai dirbtinio sniego gamybai. Klimatologai teigia, kad atšilimo srovė taps dramatiška apie 2020 m. Įvairiose mokslinėse studijose teigiama, kad Alpėse klimatas šyla dvigubai greičiau, nei kitose pasaulio vietose. 8 OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and Developmen. Climate Change in the European Alps Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management, p. 9 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, p. 10 Scott, D; McBoyle, G; Mills, Br. Climate change and the skiing industry in southern Ontario (Canada): exploring the importance of snowmaking as a technical adaptation. 11 Buhalis, D; Costa, C. Tourism Management Dynamics Trends, Management and Tools, p. 12 C. R. de Freitas. Tourism climatology: evaluating environmental information for decision making and business planning in tge recreation and tourism sector K. Tervo. Weather and climate as limiting factors ir winter tourism in polar areas: changing climate and nature-based tourism in Northern Finland. 8

9 1994, 2000, 2002 ir iš dalies 2003 m. Alpių regione buvo šilčiausia temperatūra per 500 metų laikotarpį. Dabartinėmis klimato sąlygomis 609 iš 666 (arba 91 proc.) Alpių slidinėjimo regionų Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Šveicarijoje įvardijami kaip patikimi natūralaus sniego atžvilgiu. Likusieji 9 proc. jau dabar veikia esant ribinėms sąlygoms. Mokslininkai daro prielaidą, kad dėl klimato kaitos temperatūrai atšilus 1 0 C laipsniu, žiemos kurortų, kuriuose yra patikimas sniego kiekis, skaičius sumažės iki 500, jei 2 0 C laipsniais iki 404, jei 4 0 C laipsniais iki 202. Jautrumas klimato kaitai labiausiai aktualus Alpėse esantiems žiemos turizmo kurortams. Prognozuojama, kad Vokietijoje, temperatūrai atšilus nors 1 0 C laipsniu, slidinėjimo kurortų su patikimu sniego kiekiu sumažės iki 60 proc. (lyginant su dabartine situacija). Praktiškai nei vieno slidinėjimo kurorto su patikima sniego danga neliks Vokietijoje, jei temperatūra šioje šalyje atšils 4 0 C laipsniais. Šveicarija iš 5 Alpių regiono šalių yra mažiausiai jautri klimato atšilimui. Temperatūrai atšilus 1 0 C laipsniu, kurortų su patikima sniego danga sumažės 10 proc., o atšilus 4 0 C laipsniams iki 50 proc. 14. Taigi, pasak meteorologų, slidinėjimo turizmo strategijos šiuo metu turi būti rengiamos ne daugiau kaip 10-iai metų, po to dėl sunkiai prognozuojamo klimato, žiemos metu turizmo veiklų plėtros nėra tikslinga planuoti. Problematiška ne tik tai, kad dėl klimato atšilimo trumpėja žiemos sezonas, bet ir tai, kad žiemos kurortai nebegali užtikrinti slidinėjimui ir kitoms žiemos sporto veikloms reikalingo natūralaus sniego kiekio. Globalinio atšilimo pasėkoje tirpstantis amžinasis įšalas sukelia nesaugumo turistų atžvilgiu problemas: kalnų keltuvų stotys yra amžino įšalo žemėje, įrenginiai tampa nestabilūs, juos būtina tvirtinti. Dėl nuošliaužų ir akmenų kritimo darosi pavojingas kopimas į kalnus, auga ekstremalių situacijų kalnuotose vietovėse skaičius. Daroma prielaida, kad, nepakitus kitiems žiemos turizmą įtakojantiems faktoriams, žiemos turizmas (ypač išskiriant slidinėjimą) ateityje koncentruosis aukštesnės altitudės (aukščiau nei 2000 metrų) arealuose, kur, tikėtina, bus pakankamai sniego. Tačiau aplinkosaugininkai diskutuoja ar galima, esant globaliam klimato atšilimui, žiemos turizmą plėtoti ekologiškai jautriuose kalnų regionuose, esančiuose aukštesnėse altitudėse. Tyrimais buvo įvertinta turistų reakcija į sniego sąlygų pokyčius žiemos turizmo traukos vietovėse:49 proc. turistų pakeis slidinėjimo kurortą į tą, kuriame yra sniego; 32 proc. turistų slidinės mažiau; 4 proc. turistų atsisakys šios poilsio veiklos. Jei žiemos turizmui klimato kaita gali būti negatyvi, tai vasaros sezono turizmui globalinis klimato atšilimas kai kuriose turizmo traukos vietovėse gali sąlygoti pozityvius pokyčius. Daroma prielaida, kad klimato kaita prailgins vasaros sezono periodą, šiltesnis vanduo ir oro temperatūra padidins rekreacijos veiklų, susijusių su plaukimu, populiarumą (nors kita vertus, gali sumažėti vandens išteklių kiekis, ir tai gali komplikuoti plaukimą vandens transporto priemonėmis ir įrenginiais). Nors prognozuojama, kad vasaros sezonas 14 OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and Developmen. Climate Change in the European Alps Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management. OECD Publishing, p. 9

10 prailgės ir atsiras daugiau galimybių lauko poilsio veikloms, tačiau tiksliai nėra aišku kokiose turistinėse traukos vietovėse tai pasireikš. Prognozuojama, kad populiarės tokios veiklos kaip golfas, išvykos į gamtą ir kt. 15 Prognozuojama, kad pasaulyje per dešimtmetį temperatūra atšils 0,2 0,6 0 C laipsniais: Šiaurės Europoje temperatūra turėtų pakilti 0,4 0,8 0 C laipsniais, pakils žiemos ir vasaros temperatūra, vasaros taps geresnės ir tinkamesnės, o žiemos šiltesnės ir drėgnesnės. Europos Alpėse žiemos temperatūra atšils, todėl trumpės slidinėjimo sezonas. Viduržiemio jūros baseine temperatūra pakils 0,3 0,7 0 C laipsniais, todėl vasaros taps per karštos į šias turizmo traukos vietoves bus vykstama vėsesniais, ne vasaros sezono mėnesiais 16. Nors klimato kaitos poveikis aktualus ir Šiaurės Amerikai, tačiau prognozuojama, kad būtent Šiaurės Amerika po metų taps potencialu stipresnei pasaulinei žiemos slidinėjimo rinkai dėl sumažėjusių slidinėjimo galimybių Europoje Sezoniškumas ir poilsio alternatyvos žiemos kurortuose Sezoniškumas turizme (Butler, 1994) aiškinamas kaip pasikartojantis procesas, kuris pasireiškia turistų skaičiumi, jų išlaidomis, pramogų galimybėmis ir turizmo sektoriuje dirbančiųjų užimtumo rodikliu. Pagrindinis sezoniškumo aspektas (Allock, 1994) yra turistų srautai tam tikru sezono periodu. Sezoniškumas yra susijęs su 3 priežastimis: oro sąlygos (temperatūra ar saulėtų dienų skaičius), datos (religinės šventės, laikas, pvz., Kalėdos, Velykos) ir laikas (mokyklinės atostogos, atostogos). Turizmas yra siejamas su gamta, veiklomis lauke, pramogomis, todėl oro sąlygos bei klimatas yra pagrindiniai veiksniai. Sezoniškumo problemas įtakoja masinio turizmo plėtra, o priklausomai nuo didelio turistų srauto spręsti turizmo sezoniškumo problemas darosi vis sunkiau. 1 paveikslas iliustruoja alternatyvius kelionių paketus, reklamą, pristatymą, paskirstymą bei kainų nustatymą ir jų ypatingą vaidmenį, pritraukiant nesezoninius lankytojus. Visiško sezoniškumo išnykimo pasiekti neįmanoma, tačiau jis gali būti smarkiai sumažintas remiantis naujų produktų įvedimu į rinką. Sezoniškumą siūloma spręsti rengiant įvairius festivalius, plėtojant konferencijų turizmą ar miesto pažinimo keliones (city break), stengiantis prisitraukti turistus, nekeliaujančius sezono metu paveiksle pateikiama paklausos ir pasiūlos strategija, skirta pritraukti lankytojus ne sezono metu. 15 The effects on climate change on recreation and tourism on the Prairies, Climate change and tourism. Proceedings of 1 st International Conference on Climate Change and Tourism, Buhalis, D; Costa, C. Tourism Management Dynamics Trends, Management and Tools, p. 18 Koenig, N; Bischoff E.E; Seasonality research: the state of the art. 10

11 1 pav. Turizmo sezoniškumo mechanizmas Šaltinis: Butler & Mao, paveiksle pateiktas modelis apibrėžia generuojančių (kuriančių), gaunančių bei modifikuojančių (apibrėžiančių) procesų sąlygotą sezoniškumo kaitą. PAKLAUSA KLIENTAI Šeimos be vaikų Tolimų nuotolių turistai Pagyvenę žmonės Bendraminčių klubai Iniciatyvūs turistai Konferencijų dalyviai PASIŪLA PRODUKTAI Susiję su sveikata Sportas/ aktyvi veikla Kultūra/ paveldas Speciali domėjimosi sritis Konferencijos Sveikatingumo ir Spa įstaigos ATOSTOGŲ PAKETAI Kainų nustatymas Reklamos kokybė APRIBOJIMAI Mokslo atostogos Darbo atostogos Oro sąlygos Tradicijos Nepakankamas informacijos kiekis Neigiama nuostata APRIBOJIMAI Oro sąlygos Perpildyto kurorto šurmulys Žemos kainos Padidėjusios kainos Kitų pramogų uždarymas 2 pav. Turizmo sezoniškumo paklausos ir pasiūlos elementai Šaltinis: Fitzpatrick Associates, 1993 Pagrindinis žiemos kurortų sezoniškumo faktorius klimatas. Siekiant mažinti sezoniškumą turistinė traukos vietovė turėtų siekti pajamų, o ne apkrovos. 11

12 2006 m. globalinio atšilimo sąlygotoje Alpių konvencijoje (angl. Alpine Convention) deklaruojamas kvietimas plėtoti adaptacines strategijas. Esant klimato atšilimui, rengiamos įvairios žiemos turizmo adaptacinės strategijos, nuo klimato poveikio mažinimo iki visiško turizmo produkto pakeitimo 19 : dirbtinis sniegas, tinkamas slidinėjimo veikloms, bet ne sniegaeigiams; technologinių galimybių tobulinimas; populiarėja aukštesnėse altitudėse esantys slidinėjimo kurortai; žemesnėse altitudėse esantys kurortai per žiemos sezoną diegia alternatyvias slidinėjimui atrakcijas: paslaugų išplėtimas, ledo čiuožyklos, Spa paslaugos; didžiulės investicijos apsaugai nuo lavinų (dėl sniego drėgnumo). Visos žiemos turizmo alternatyvios strategijos skirstomos į technologines ir veiksmo 20. Europos Alpėse iki šiol vyravo technologinės adaptacijos strategijos, kurios skirstomos į: nuokalnių vystymo (angl. slope development); trasų vystymo aukštesnėse altitudėse ir šiaurinėje pusėje esančiose nuokalnėse; ledyno slidinėjimo (angl. glacier skiing); dirbtinio sniego gamybos (labai dideli kaštai ir tik dideli žiemos kurortai yra finansiškai pajėgūs investuoti į dirbtinio sniego gamybą). Strategijos, kuriomis siekiama užtikrinti turizmą Alpių regione Klimato rizikos išvengimas Užtikrinti žiemos sporto turizmą Žiemos sezono produkto diversifikavimas Alternatyvos žiemos sportiniam turizmui Dirbtinis sniegas Slidinėjimo zonų aukštumose išplėtimas Finansinės rizikos ir naudos paskirstymas Laikinos priemonės slidinėjimo vietovėje: - paslaugų gerinimas - Spa ir sveikatingumo paslaugos - nuo sniego nepriklausomos atrakcijos - sportas patalpose - kompensacinės Vasaros turizmo plėtra Slidinėjimo infrastruktūros panaudojimas vasaros metu Sporto alternatyvų pasirinkimas 3 pav. Alpių regiono klimato kaitos adaptacinės strategijos 19 Colin Michael Hall. Tourism, recreation and climate change, p. 20 OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and Developmen. Climate Change in the European Alps Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management, p. 12

13 Strategijos orientuojamos į dirbtinio sniego gamybos technologijų plėtrą, slidinėjimo trasų įrengimą aukštesnėse altitudėse, žiemos turizmo produkto diversifikaciją, taip pat vasaros sezono prailginimą bei žiemos turizmo infrastruktūros pritaikymą vasaros turizmo veikloms 21. Veiksmo adaptacijos strategijos: finansiniai instrumentai (pvz. sniego draudimas (angl. snow insurance ir weather derivative ); finansinė pagalba (pvz. vietinė valdžia investuoja į naujus keltuvus, transporto paslaugas; teikia beprocentes paskolas, daugelis slidinėjimo operatorių siekia, kad valdžia dengtų dirbtinio sniego gamybos kaštus); bendradarbiavimas ir susijungimas (pvz. dviejų kurortų bendras marketingas, įranga ir specialistai; dviejų kurortų apsijungimas siekiant didesnės teritoriniu atžvilgiu turistinės traukos vietovės įvaizdžio); produkto diversifikavimas, kai mažėjant slidinėjančiųjų skaičiui plėtojamos ir kitos su sniegu susijusios veiklos rogutės, sniego batai ar plėtojamos tokios veiklos kaip Spa, sveikatingumo ir sporto klubai, festivaliai, koncertai, parodos, parduotuvės ir restoranai. Atvira niša su sniegu nesusijusioms veikloms sveikatos ir konferencijų turizmui. Tačiau produkto diversifikavimo potencialas neturi būti pervertintas, nes sniegas vaidina svarbiausią vaidmenį, net ir pasirenkant alternatyvias veiklas žiemos sezono metu. Vyrauja nuomonė, kad žiemos industrijai ir ypač slidinėjimui turizmo produkto pakaitalo nėra. turizmas ištisus metus 4 sezonų strategija. Taigi, didžioji dalis Europos ir Šiaurės Amerikos žiemos turizmo kurortų taiko įvairias (aukščiau aptartas) adaptacines strategijas, kurias sąlygojo klimato atšilimas. Pavyzdžiui, Austrijoje dauguma viešbučių įsirengė saunas ir garinius kambarius, plėtoja konferencijų paslaugas, sporto centrai siūlo laipiojimą, kerlingą ar ledo ritulį. Austrijoje žiemos kurortuose gerinamos technologijos (pvz. keltuvai), investuojama į sniego gaminimo įrangą. Tačiau sniego gamybos kaštai yra labai dideli, o kas turėtų dengti šiuos kaštus nėra aišku. Dirbtino sniego gamyba sąlygoja didesnį aplinkos ir finansinių išteklių vartojimą, kai tie patys ištekliai kitų turizmo rūšių galėtų būti naudojami ištisus metus. Manoma, kad žiemos turizmo adaptacinės strategijos neturėtų skatinti kalnų aplinkos degradacijos ir mažinti turizmo kokybę dėl klimato kaitos. Šveicarijoje didesni žiemos turizmo kurortai investuoja į dirbtino sniego gamybą, o slidinėjimo trasos keliamos į aukštesnį aukštį (3000 m). Bankai tiek Šveicarijoje, tiek kituose Alpių regiono žiemos kurortuose teikia paskolas turizmo plėtrai tik tiems slidinėjimo kurortams, kurie yra aukštesnėse altitudėse virš 1500 m aukščio. Prancūzijos žiemos turizmo kurortai orientuojasi į turizmo veiklų diversifikavimą. 21 Probstl, U; Unbehaun, W. Climate Change in Winter Sport a New Approach to Transdisciplinary Research and Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning. 13

14 1 lentelė. Sezoniškumas žiemos turistinės traukos vietovėje 22 Priežastys Pasekmės Išeitys Negatyvios: - ribotos investicijos - maža investicinė grąža - sumažėjusios turizmo išlaidos - perkrovimas ir spūstis - negatyvūs aplinkos padariniai - problemos darbdaviams - sezoninė bedarbystė - priešiškumas turizmui - gyvenimo sąlygų problematika Tiesioginės: - klimatiniai faktoriai - sportiniai sezonai - pasiūlos suvaržymai - sportinės atrakcijos - specialūs renginiai Netiesioginės: - klimatiniai faktoriai - įpročiai / atostogos - socialinis spaudimas ir mados - inercija (iš inercijos atostogauja per piką, kai geras oras ir pan.) Pozityvios: - poilsis, atsipalaidavimas nuo streso, laiko atgavimas - tinkamas laikas infrastruktūros gerinimui ir plėtrai - kai kurie sezoniniai darbai gerai apmokami - tradicinis įdarbinimo modelis - galimybė ekologiniam aplinkos atsistatymui - dirbtinio sniego gamyba - produkto pagerinimas - produkto diversifikacija - dviejų turistinių vietovių kombinacija - rinkos diversifikavimas - 4 sezonų kurortai - festivaliai ir renginiai - kainos diferenciacija ir pajamų valdymas - darbuotojų išsaugojimas - naujų ekonominių veiklų plėtra - sezono užbaigimas ir veiklos tam tikram laikotarpiui nutraukimas 1 lentelėje pateikta informacija parodo įdomų turizmo specialistų požiūrį į sezoniškumą žiemos turistinės traukos vietovėje, apžvelgiant sezoniškumo priežastis, pasekmes ir išeitis. Priežastys skirstomos į dvi grupes: vienos priežastys dažniausiai netiesiogiai sukelia (generuoja) sezoniškumą (pvz. atostogavimo įpročiai ar mados), o kitos tiesiogiai (nusistovėję sportiniai sezonai ar tradiciškai vykstantys tam tikri renginiai). Tačiau tiek vienos, tiek kitos priežastys yra sąlygojamos klimatinių faktorių. Sezoniškumo sukeltos pasekmės gali būti ne tik negatyvios (pvz. ribotos investicijos, sezoninė bedarbystė), bet ir pozityvios (verslininkai gali pailsėti, atnaujinti turizmo infrastruktūrą). Apibendrinant galima teigti, kad žiemos kurortų sezoniškumo problemos sprendžiamos tokiomis priemonėmis kaip: produkto gerinimas, pavyzdžiui, keltuvų atnaujinimas, naujų slidinėjimo trasų aukštesnėse altitudėse plėtojimas, apgyvendinimo infrastruktūros gerinimas. 22 James Higham. Sport Tourism Destinations Issues, Opportunities and Analysis, p. 14

15 produkto diversifikacija ir vasaros turistų pritraukimas į žiemos turizmo traukos vietoves. Pavyzdžiui. slidinėjimo keltuvai pritaikomi kalnų žygių dalyviams ar kalnų dviratininkams. Plėtojamos veiklos: plaukymo baseinai, teniso kortai, išvykos į gamtą su gidais, dviračių nuoma, ledynų slidinėjimas, čiuožyklos. produkto plėtra teritoriniu aspektu 2 turistinių vietovių kurortų kombinacija. Pavyzdžiui, Sierra Nevada Ispanijoje, kur siūlomas slidinėjimas ir Costa del Sol paplūdimiai vasaros poilsiui arba slidžių safari aplankant kelis slidinėjimo kurortus. Tai sezoniškumo neišsprendžia, bet užtikrina teritorinę sklaidą. rinkos diversifikacija, kai orientuojamasi į linkusius keliauti ne sezono metu. Šį segmentą sudaro dažniausiai pagyvenusio amžiaus žmonės, konferencijų dalyviai, jaunos šeimos, bendraminčių klubai ar specialių interesų grupės. Jiems siūlomos sveikatinimo ir Spa paslaugos. festivaliai ir renginiai. Pavyzdžiui, muzikos ir sniego festivaliai, nuotykių lenktynės (pvz. Eco-challenge), golfas, jodinėjimas, nuotykių sportas (pvz. važiavimas šunimis įkinkytomis rogėmis), Šiaurės elnių lenktynės. darbuotojų išsaugojimas, kai darbuotojams suteikiami kvalifikacijos kėlimo kursai ne sezono metu. 4 sezonų kurortai, kai kurortai veikia ištisus metus. naujų ekonominių veiklų plėtra, pvz. turizmo sektoriaus profesinio mokymo įstaigų steigimas ir pan. Oficialios informacijos apie konkrečių turistinių vietovių žiemos turizmo strategijas nėra gausu, tačiau didžioji dalis publikuojamų strategijų yra įvardintos kaip adaptacinės ir yra skirtos klimato kaitos poveikiui mažinti. Pavyzdžiui, Suomija pasirengė MEK žiemos turizmo strategiją m., skirtą vadinamoms sniego vietovėms Laplandijai, šiaurinei Suomijai, rytinei Suomijai ir iš dalies Lakeland vietovėms bei Helsinkiui. Strategijoje apibrėžiama ir trumpai apibūdinamas žiemos turizmo sezonas, strateginiai tikslai, tikslinės šalys (rinkos), konkurencinis pranašumas, pozicionavimas, segmentavimas, produktai, rinkos tyrimas, marketingo komunikacija ir planavimas, pagrindiniai plėtros projektai. Šia strategija siekiama užtikrinti konkurencingų ir pelningų produktų (paslaugų) kūrimą bei jų teikimą žiemos sezono metu. Suomija save pozicionuoja kaip pirmaujančią žiemos atostogų turistinę vietovę, siūlančią išskirtinius potyrius. Strategijoje akcentuojami konkurencingi Suomijos žiemos privalumai: unikali gamta, sniegas, poilsio veiklų įvairovė, Laplandija, Santa Klausas ir Kalėdos. Produktas (paslauga) suskirstomas į tris segmentus, pagrįstus vartotojo pirminiais poreikiais žiemos atostogoms ir Suomijos konkurenciniais pranašumais skirtingų rinkų šalyse. Išskiriami trys segmentai: žiemos sportas (pagrindinis motyvas yra slidinėjimas, renkantis žiemos kurortą svarbūs kriterijai yra pasiekiamumas, kaina, kokybė ir paslaugos); 15

16 nuotykiai (siekiama patirti kažką unikalaus, egzotiško, pvz. Šiaurės pašvaistė, Samių kultūra, išbandyti įvairias veiklas: sniegaeigiai, važiavimas rogėmis, įkinkytomis šunimis, ar kažką ekstremalaus, kaip išgyvenimo safari); specialūs renginiai (Kalėdos, Santa Klausas, Suomijos ledo maratonas). Skandinavijoje prognozuojamas augantis Švedijos ir Norvegijos vaidmuo. Produktams identifikuoti, planuojama skirti lėšų kokybiniams turistų tyrimams atlikti 23. Tuo tarpu National Ski Areas Association (Šiaurės Amerika) pasiūlė modelį strategiją, kaip išlaikyti žiemos turizmo augimo potencialą. Ši strategija orientuota į neslidinėjančius ir į ką tik pradedančius slidinėti. Siekiama, kad neslidinėjantys turistai aplankytų žiemos slidinėjimo kurortus, todėl siekiama kurortus plėtoti taip, kad jie veiktų ištisus metus ir kad slidinėjimas nebūtų vienintelė aktyvaus poilsio veikla. Šiaurės Amerikos kurortai plėtoja: baseinus, čiuožyklas, teniso kortus, dviračių maršrutus. Didelės investicijos skiriamos ir dirbtinio sniego gamybai. 24 Klimato atšilimas ir laisvų teritorijų trūkumas yra pagrindiniai faktoriai, sulėtinę žiemos turizmo plėtrą Europoje ir Šiaurės Amerikoje Pagrindinės žiemos poilsio veiklos ir infrastruktūra Žiemos aktyvaus poilsio veiklas suskirstėme pagal 5 kriterijus: pagal tam tikrai veiklai vykdyti reikalingą infrastruktūrą (kai kuriai aktyviai žiemos poilsio veiklai (pvz., žūklė ant ledo, čiuožimas nuo kalno rogutėmis ar kopimas į kalnus) reikalinga tik minimali infrastruktūra, tuo tarpu aukštikalnių slidinėjimui reikalinga brangi ir specifinė infrastruktūra); pagal aktyvumą (aktyvus (sportinis) ir pasyvus poilsis); pagal veiklos vykdymo vietą (lauko (čiuožimas snieglentėmis ar slidinėjimas) ir vidaus/patalpų (slidinėjimas dengtose slidžių trasose ar ledo ritulys); pagal paplitimą (tradicinės (slidinėjimas, žiemos sporto renginiai, čiuožimas pačiūžomis, kerlingas) ir šiuolaikinės (čiuožimas snieglente, važiavimas sniego dviračiu, ledo skulptūrų kalimas, važiavimas sniegaeigiu)); pagal inventoriaus poreikį (kai inventorius reikalingas (slidinėjimas, čiuožimas su rogėmis ar pačiūžomis) ir kai nereikalingas (žaidimas sniego gniūžtėmis, besmegenio lipdymas ir t.t.)). Reiktų pažymėti, kad slidinėjimas yra populiariausias iš visų žiemos turizmo veiklų. Slidinėjimas yra žiemos turizmo sportas, kuris yra praktikuojamas esant pakankamai sniego ir skirstomas į žiemos ir vasaros. 23 MEK Winter Tourism Strategy Brent W. Ritchie, Daryl Adair. Sport Tourism Interrelationships, Impacts and Issues, psl. 16

17 2 lentelė. Žiemos turizmo veiklos (žr. nuotraukas Prieduose) Aktyvios veiklos, kurioms Pasyvios veiklos būtina infrastruktūra ir gamtiniai ištekliai būtina infrastruktūra infrastruktūra nėra reikalinga Aukštikalnių slidinėjimas Čiuožimas snieglente Leidimasis rogėmis nuo kalno Ekstremalus čiuožimas rogėmis Toboganingas (angl. tobogganing) Telemarkingas (slidinėjimas su posūkiais) Leidimasis rogėmis nuo kalno ant padangų (ang. Tubing) Ekstremalus čiuožimas nuokalne (angl. heli-skiing) Čiuožimas pačiūžomis Ledo ritulys Kerlingas Sniego riedlentės Bobslėjus (ledrogės) Slidinėjimas dengtose slidinėjimo trasose Lygumų slidinėjimas Medžioklė Važiavimas keturračiais sniego automobiliais Važiavimas ant ledo (automobiliu, įrenginiu su burėmis ) Rekreacinės pramogos (sniego gniūžčių kova, besmegenių lipdymas) Keliavimas, alpinizmas Važiavimas sniegaeigiu (propelerinės rogės) Važiavimas arkliais / šunimis įkinkytomis rogėmis Čiuožimas sniego batais (angl. Snow shoes) Ledo skulptūrų kalimas Žvejyba ant ledo Žiemos sporto varžybų ir renginių stebėjimas Žiemos sporto muziejų lankymas Kalbant apie aktyvias žiemos poilsio veiklas, kuriomis sprendžiamos sezoniškumo problemos ir mažinama klimato kaitos įtaka, reiktų išskirti dengtas slidinėjimo trasas, kurioms būtina didelių investicijų reikalaujanti infrastruktūra. Dengtų žiemos centrų biudžetai svyruoja priklausomai nuo to ar tai yra pavienis objektas, ar komplekso sudedamoji dalis. Kitas objekto biudžetą įtakojantis faktorius dengto slidinėjimo centro profilis. Pastaraisiais metais pasaulyje didėja dengtų slidinėjimo centrų skaičius (preliminariai jų galima būtų priskaičiuoti apie 50). Europoje dengtas slidinėjimo trasas turi Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Suomija, Danija, Belgija ir Nyderlandai. Pirmiausia reiktų išskirti Nyderlandus, nes čia yra daugiausia dengtų slidinėjimo trasų ir centrų net 7. Nuo jų nežymiai atsilieka Vokietija ir Jungtinė Karalystė, turinčios po 5 dengtas slidinėjimo trasas. Vokietijoje iš 5 dengtų slidinėjimo centrų išsiskiria Alpin center 17

18 am Tetraeder, kuriame trasų ilgis siekia net 640 m. Jungtinėje Karalystėje nepaisant jau esančių 5 dengtų slidinėjimo trasų, naujai planuojama įrengti dar 3 centrus. 25 Vieno iš jų preliminarus biudžetas apie 1,5 mlrd. Lt. Belgija turi 4 dengtus slidinėjimo centrus. Danija, Prancūzija, Suomija ir Ispanija turi po 1 dengtą slidinėjimo centrą, tačiau kiekvienas iš jų išsiskiria savaip. Pavyzdžiui, Suomijos trasa pritaikyta tik distanciniam slidinėjimui ir trasos ilgis siekia 1,2 km. Naujai planuojamas statyti dengtas žiemos centras Helsinkyje nebus leidimosi nuo kalnų ar distancinio slidinėjimo mėgėjų traukos objektas, nes planuojama, kad bus skirtas tik greitajam nusileidimui. Apskaičiuota, kad šio dengto slidinėjimo centro biudžetas turėtų siekti 103 mln. Lt. Ispanijos centras pats didžiausias Europoje, nes jame yra 5 trasos, iš kurių 2 sudėtingos ir atitinkančios raudonos trasos reikalavimus, 1 vidutinio sudėtingumo, t.y. mėlyna trasa, kitos 2 lengvos arba žalios trasos. Pasauliniu mastu būtina išskirti Japoniją, nes šioje šalyje yra 6 dengti slidinėjimo centrai. Kinijoje bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra po 2 dengtas slidinėjimo trasas. Dubajuje yra pats didžiausias dengtas slidinėjimo centras pasaulyje, jame yra 5 nusileidimo trasos, iš kurių viena juoda. Tai vienintelė tokio sudėtingumo trasa dengtame slidinėjimo centre pasaulyje. JAE nepaisant to, jog turi didžiausią pasaulyje dengtą slidinėjimo centrą su vienintele pasaulyje po stogu esančia juodąja trasa, naujai Dubajuje atidarė dar vieną dengtą slidinėjimo centrą. 4 pav. Slidinėjimo centras Dubajuje Dengtus slidinėjimo centrus galima rasti ir Australijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indijoje, Naujojoje Zelandijoje, PAR bei Singapūre. Vyraujančias pasaulines tendencijas dėl dengtų trasų plėtros pagrindžia ir JAV. Šioje šalyje naujai planuojama įrengti 2 slidinėjimo centrus 26. JAV Teksase planuojamo įrengti dengto slidinėjimo centro preliminarus biudžetas 1,7 mlrd.lt. Dengtų žiemos centrų plėtra planuojama ir Ispanijoje, Pietų Korėjoje, Olandijoje, Suomijoje, Australijoje, Lenkijoje ir Gruzijoje (preliminarus biudžetas apie 2,5 mlrd. Lt). Pavyzdžiui, Lenkijoje planuojamas dengtas slidinėjimo centras Žemutinėje Silezijoje, tapsiantis verslo viešbučių komplekso dalimi in the pipeline Hemel Ski Centre, Hemel Hempstead (opening April 2009) SnOasis, Great Blakenham (provisional planning permission given; opening date 2012) Wycombe SnowDome, High Wycombe (provisional opening date September 2009)

19 1.7. Žiemos turistų poreikiai ir keliavimo motyvai Žiemos turizmo rinka gali būti segmentuojama atsižvelgiant į motyvus, dėl kurių turistas vyksta į kelionę arba nusprendžia pirkti tam tikrą turizmo paslaugą (produktą). Pagrindinis rinkos segmentavimo tikslas atpažinti segmentus, kurie labiausiai suinteresuoti tam tikromis paslaugomis (produktais). Rinkos segmentavimas leidžia suvokti skirtingų grupių poreikius 27. Reiktų pažymėti, kad tiriant žiemos turizmo rinkos segmentus studijų yra atlikta nedaug. Pavyzdžiui, 1996 m. buvo tirti potencialūs Kolorado lygumų slidinėjimo rinkos segmentai, 1998 m. Kanados žiemos turistų segmentai 28. Slidininkai yra vienas didžiausių žiemos sportinio turizmo segmentų ir jų pagrindinis keliavimo motyvas slidinėjimas. Šis segmentas nėra homogeninė grupė, skiriasi demografinėmis ir socio-ekonominėmis charakteristikomis, įgūdžių lygiu ir atsidavimu slidinėjimo sportui. Vyraujantis žiemos sportinio turizmo segmentas vyrai. Remiantis Nacionalinės slidinėjimo vietovių asociacijos (angl. National Ski Areas Association) duomenimis aukštikalnių slidinėjimą Šiaurės Amerikoje daugiausia praktikuoja vyrai (60 proc.), kurie yra vidutiniškai 35 metų amžiaus, turintys koledžo išsilavinimą, dažniausiai dirbantys vadybinį darbą. Be slidinėjimo užsiima tokiomis sportinėmis veiklomis kaip tenisas, dviračiai ar buriavimas. Dvigubai daugiau nei vidutinis žmogus linkę pirkti vyną, investuoti į nekilnojamą turtą ir keliauti į kitas šalis. Kitas žiemos turizmo rinkos segmentas snieglentininkai, didžioji jų dalis taip pat yra vyrai (73 proc.), dažniausiai jauni (beveik 90 proc. yra iki 25 metų amžiaus). Daugelis snieglentininkų yra studentai, taip pat mėgstantys kalnų dviračius ir keliauti kalnuose, mėgsta banglentes, riedlentes ir žaisti video žaidimus. Europos slidinėjimo rinkos segmentas skiriasi nuo Šiaurės Amerikos. Europos slidinėtojai yra jaunesni ir jų pajamos yra mažesnės. Vienas didžiulis skirtumas yra tas, kad Europos žiemos kurortai yra daugiau kosmopolitiški, juose lankosi žiemos turistai iš visų pasaulio šalių. Europos slidininkai vidutiniškai atostogauja 3 sezonus iš 5. Nemažai įdomių studijų yra atlikta apie slidinėjančiųjų ir neslidinėjančiųjų elgseną. Tiriant neslidinėjančiuosius nustatyta, kad 2 pagrindiniai veiksniai, lemiantys slidinėjimo veiklos atsisakymą yra pavojus ir paslaugų kaina (išlaidos). Gilbert ir Hudson (2000) nustatė, kad ekonominiai faktoriai buvo pagrindinė kliūtis neslidinėjantiems, kurie taip pat jie teigė, kad išmokti slidinėti yra sunkiau nei įvaldyti kitas sporto veiklas, taip pat vyravo nuomonė, kad slidinėti yra šalta ir drėgna, pavojinga ir stresiška 29. Anksčiau vyravęs stereotipas, kad slidinėjimas yra elitinis žiemos sportas, reikalaujantis daug pajamų, silpnėja Hinch, T; Higham. Sport tourism development. Channel View Publications, p. 28 Dolnicar, S; Leisch, F. Winter Tourism Segments in Austria Identifying Stable Vacation Styles for Target Marketing Action Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, p. 30 Joy Standeven, Paul de Knop. Sport tourism, p. 19

20 Turistų keliavimo motyvacija apibrėžiama kaip poreikiai ir požiūriai, kurie lenkia asmenį veikti specifinių nukreiptų tikslų atžvilgiu. Skiriamos 6 keliavimo motyvų kategorijos: fiziniai, kultūriniai, emociniai, socialinės padėties ir prestižo, tarpasmeniniai ir tobulėjimo 31. Dažniausiai pagrindinė motyvacija turistui vykstančiam žiemos atostogų yra sportas, labiausiai aukštikalnių slidinėjimas, lygumų slidinėjimas ir snieglentės. Paskutinėje studijoje, atliktoje Leisure Trends Group of Boulder (Kolorado) teigiama, kad žiemos sporto entuziastai yra daugiau įtakojami iškritusio sniego kiekio nei pasaulinių įvykių (pvz. Rugsėjo 11-osios įvykiai), nes turistai kalnuose jaučiasi saugiau nei urbanizuotose turizmo vietovėse 32. Bene informatyviausi ir naujausi tyrimai, nustatant žiemos turistų motyvaciją, žiemos atostogų stilių ir žiemos turistinių traukos vietovių pasirinkimą, buvo atlikti Austrijos mokslininkų. Gamtinių išteklių ir taikomųjų mokslų universitetui 33 (Viena, Austrija) įgyvendinant projektą dėl klimato kaitos poveikio žiemos sportui ir apklausus 388 respondentus Austrijoje buvo nustatyti žiemos turizmo traukos vietovės pasirinkimą įtakojantys faktoriai (5 pav.). 5 pav. Žiemos turizmo traukos vietovės pasirinkimą įtakojantys faktoriai Šis tyrimas parodė, kad turistams, pasirenkantiems žiemos turizmo traukos vietoves, svarbiausia, kad būtų užtikrintas tinkamas sniego kiekis slidinėjimui, kiti su slidinėjimo veikla susiję faktoriai, kaip slidinėjimo vietovės dydis ir prie keltuvų praleidžiamas laikas, kalnai ir nuokalnės, esant poreikiui dirbtinis sniegas. Didelė dalis respondentų kaip svarbų 31 Grecevičius, P; Armaitienė, A; Junevičienė, O; Turizmas. Kauno kolegijos leidybos centras, p. 32 Simon Hudson. Winter sport tourism in North America, 4 skyrius. Brent W. Ritchie, Daryl Adair. Sport Tourism Interrelationships, Impacts and Issues, p. 33 Probstl, U; Unbehaun, W. Climate Change in Winter Sport a New Approach to Transdisciplinary Research and Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning. 20

21 faktorių akcentavo žiemos patyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyti žiemos aktyvaus poilsio motyvai. Respondentai išskyrė jiems svarbiausius motyvus (6 pav.). pav. Žiemos sporto turistų motyvai 6 Svarbiausias turistų motyvas atostogaujant žiemos metu yra aktyvus poilsis ir fizinės veiklos, be to svarbūs ir gamtiniai faktoriai (saulė), socialiniai faktoriai bendravimas su draugaus ir šeimos nariais. Šio tyrimo respondentai nurodė, kad jiems visai nesvarbu kitos, su slidinėjimu nesusijusios veiklos (renginiai ar vakarėliai) bei galimybė išmokti naujų veiklų. Reiktų paminėti Austrijos nacionalinį svečių tyrimą (angl. The Austrian National Guest Survey), kuris atliekamas kas 3 metus Austrijos žiemos turizmo traukos vietovėse. 1997/1998 m. tyrimo duomenis, Austrijoje (išskyrus sostinę) apklausus 3599 respondentų, iš kurių analizei panaudoti 2961 respondentų atsakymai, buvo nustatyti keliavimo motyvai, atostogų veiklos žiemos sezono metu ir žiemos atostogų stiliai lentelėje pateikiami 26 kelionės motyvai ir respondentų pasiskirstymas pagal kelionės motyvą. 3 lentelė. Kelionės motyvai Motyvai Procentinė išraiška Santrauka Atostogų metų noriu pailsėti ir atsigauti 24 % Relaksacija Atostogų metu ieškau komforto ir noriu būti lepinamas 16 % Komfortas Atostogų metu ieškau fizinio spaudimo ir ieškau sportinių užsiėmimų 42 % Sportas Šių atostogų metu ieškau iššūkių ir naujos patirties 18 % Sužadinimas Šių atostogų metu nenoriu viršyti savo suplanuoto biudžeto 22 % Biudžetas 34 Dolnicar, S; Leisch, Fr. Winter Tourism Segments in Austria Identifying Stable Vacation Styles for Target Marketing Action. 21

22 Motyvai Procentinė išraiška Santrauka Per atostogas noriu realizuoti savo kūrybiškumą 8 % Kūrybiškumas Per atostogas ieškau pasilinksminimų įvairovės 21 % Pasilinksminimas Atostogų metu gera kompaniją ir naujas pažįstamų ratas man daug reiškia 23 % Žmonės Atostogų metu ieškau grožio ir sveikatos savo kūnui 18 % Kūnas Šių atostogų metu išskiriu nesuvaržytą savo laiką 48 % Laisvumas Mėgstu pralesti atostogas ten, kur didelis pramogų pasirinkimas 7 % Pramogos Nenoriu rūpintis kainomis ir pinigais 15 % Kainos Atostogų metu domiuosi vietinių gyventojų gyvenimo būdu 21 % Vietiniai Mano atostogos yra susijusios su stipriu potraukiu kalnams, sniegui, saulei 61 % Saulė Atostogų metu ieškau jaukumo ir šeimyninės atmosferos 43 % Jaukumas Per atostogas palanki aplinka yra pagrindinis veiksnys 46 % Aplinka Per atostogas svarbu, kad viskas yra iš anksto suplanuota ir nebereikia niekuo rūpintis 16 % Planas Renkantis atostogas nepaliesta gamta, natūralus kraštovaizdis yra pagrindiniai kriterijai 30 % Gamta Kultūriniai pasiūlymai bei vaizdai buvo lemiamas faktorius 5 % Kultūra Rinkausi tokias atostogas siekdamas pakeisti man įprastą aplinką 36 % Pasikeitimas Rinkdamasis atostogų tikslą išskiriu romantišką ir nostalgišką atmosferas 12 % Romantika Noriu vykti į arti namų esančią vietovę 15 % Arti namų Renkantis atostogų tikslą man svarbūs, kad yra pasiūlymų susijusių su vaikų priežiūra 5 % Vaikai Renkantis atostogų vietą išskiriu saugumą 37 % Saugumas Noriu būti tikras, jog vietovėje yra pakankamai sniego 46 % Pakankamai sniego Noriu patrauklaus slidinėjimo vietovėje 41 % Slidinėjimo vietovė Respondentai, paprašyti nurodyti, kokias veiklas žiemos atostogų Austrijoje metu jie dažniausiai praktikavo, pateikė 7 paveiksle nurodytus atsakymus. 22

23 Slidinėjimas Alpėse Relaksacija Pasivaikščiojimas Apsipirkimas Baseinas / sauna (vidaus patalpose) Lankymasis disko klubuose / baruose Ekskursijos Keliavimas pėsčiomis Įžimių vietų lankymas Rogės Spa Sveikatinimo paslaugos Lygumų slidinėjimas Snieglentės Muziejai, parodos Organizuotos ekskursijos Mėgėjų teatrai Čiuožinėjimas ledu (pačiūžomis) Tenisas Slidžių žygiai Jodinėjimas Teatras, muzika, opera Festivaliai, koncertai pav. Žiemos turistų motyvai Respondentai dažniausiai minėjo, kad žiemos atostogų metu jie slidinėja ir ilsisi, taip pat nurodė kitą veiklą, nesusijusią su populiariausiu žiemos sportu slidinėjimu, tai pasivaikščiojimas ar keliavimas pėsčiomis. Pastebima tai, kad pakankamai nemaža respondentų dalis nurodė, kad žiemos atostogų metu renkasi ir veiklas patalpose (Spa, baseinas ir sauna). 4 lentelėje pateikiami duomenys apie žiemos turistų socialinius, ekonominius, demografinius, elgsenos ir psicho-grafinius kintamuosius. Šiame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas turistų pajamoms, išlaidoms ir jų paskirstymui. 4 lentelė. Bendri kintamieji Kintamasis Vienetai/ Lygiai Vidurkis / proc. Amžius metai 40 Dienos išlaidos asmeniui EUR 75 Mėnesio uždarbis EUR 2258 Kelionės trukmė Dienos 7 Lytis Vyras 59 23

24 Kintamasis Vienetai/ Lygiai Vidurkis / proc. Ankstesnės atostogos Austrijoje Niekada 2 Vieną kartą 5 Tikslas pakartotinai apsilankyti Austrijoje Apgyvendinimas Kelionė kartu su Informacijos šaltiniai Du kartus ir daugiau 93 Neabejotinai 36 Tikriausiai 27 Tikriausiai ne 19 Neabejotinai ne 18 Viešbutis 57 Nakvynė ir pusryčiai (B&B) 13 Apartamentai 17 Vienvietis kambarys 10 Vienvietis kambarys sodyboje 3 Partneriu 69 Šeima 44 Draugais 36 Kelionė grupe 5 Brošiūra 8 Skelbimai spaudoje 2 Kelionių agentūros katalogas 8 Draugai ir giminės 30 Kelionių agentai 9 Turizmo informacijos centrai 10 Internetas 4 Informacija nereikalinga 36 Tyrimo metu buvo žiemos turistų veiklos buvo suskirstytos į 6 tipus: Tipas 1 (62 %) slidininkai: didžiausia ir heterogeninė grupė. Didelis dalyvavimo žiemos sporto veiklose laipsnis, žemas kultūrinio turizmo interesas, tačiau mėgsta pasivaikščioti, siekia relaksuotis, lankosi vidaus baseinuose, vakarais lankosi disko klubuose ir baruose, eina apsipirkti. Tipas 2 (17 %) sveikatos turistai: priešingybė tipiškam Austrijos žiemos turistui. Neužsiima aukštikalnių slidinėjimu, tačiau daug laiko skiria Spa ir sveikatinimui. Teikiama pirmenybė ramioms ir relaksuojančioms veikloms, pvz. lygumų slidinėjimas, pasivaikščiojimai, keliavimas pėsčiomis. Tipas 3 (11 %) superaktyvūs: labai homogeniška grupė ir šio tipo turistai sako, kad jie daro viską, kas siūloma, nes yra superaktyvūs. Tipas 4 (5%) kultūriniai turistai: įžymių vietų, muziejų, parodų lankymas, teatrai, operos ir apsipirkimai. Pasivaikščiojimai labiausiai charakterizuoja šį žiemos turisto tipą. Tipas 5 (5%) čiuožimas snieglentėmis ir naktinis gyvenimas: labai maža ir ypatingai homogeniška grupė, turinti labai aiškų planą žiemos atostogoms: dieną čiuožimas su snieglente, naktį ėjimas į klubus ir barus. Šio tyrimo metu identifikuoti 2 pagrindiniai žiemos turistų veiklos tipai tai slidininkai ir sveikatos turistai, kurie sudarė 80 procentų visų respondentų. 24

25 5 lentelė. Žiemos turistų motyvai Tipas 1 10 % Traukos vietovės paieškos Tipas 2 22 % Gryna relaksacija Ši mažas grupė charakterizuojama kaip grupė turinti labai įdomią atostogų motyvaciją. Tik 3 svarbiausi kintamieji: saulė, pakankamai sniego ir slidinėjimo vietovės patrauklumas. Sportas nevaidina pagrindinės rolės. Nelabai galvoja apie sportą. Siekia relaksacijos neužterštoje, gražioje gamtoje. Tai nedidelė grupė, kurios motyvai nėra labai homogeniški, bet pagrindinė tendencija relaksacija yra ryški. Tipas 3 4 % Be motyvų Maža grupė. Tipas 4 38 % Aktyvios linksmybės (angl. active fun) Sportas pagrindinis vaidmuo. Pageidaujama pakankamai sniego ir atraktyvios slidinėjimo vietovės. Taip pat svarbu saulė, nepažeistos apylinkės, sutikti žmones, linksmai praleisti laiką. Tipas 5 10 % Sporto fanai Moto sportas ir saulė. Tipas 6 3 % Biudžetiniai keliautojai Svarbiausia jiems neviršyti suplanuoto biudžeto. Todėl atostogoms renkasi vietovę arti namų. Jiems svarbu saulė, sniegas ir gamta. Tipas 7 3 % Kultūros fanai Dominuojantys motyvai kultūra ir saugumas. Pastebėta, kad kelionės motyvai ir atostogų elgsena yra priklausomi vienas nuo kito. Tyrimo metu identifikuoti 5 atostogų stiliai: 1 atostogų stilius (veiklos tipas 1 ir motyvo tipas 4) / Linksmybės ir sniegas (31%): šis atostogų tipas gali būti pavadintas masine rinka. 2 atostogų stilius (veiklos tipas 2 ir motyvo tipas 2)/ Relaksacija ir sveikata (10%): pagrindiniai atostogų tikslai atsipalaiduoti, mėgautis sveikatinimo ir kūno priežiūros procedūromis. Šios grupės atstovų amžius 10 metų vyresni nei bendrai paėmus žiemos turistų vidutinį amžių. Mėnesio pajamos mažos, tačiau, kaip parodė tyrimas, tai neveikia dienos išlaidų. 3 atostogų stilius (veiklos tipas 4 ir motyvo tipas 2) / Saikingas kultūrinis turistas (3%): akivaizdus motyvas aplankant Austriją kultūra. Be muziejų, parodų, teatrų, operų lankymo taip pat eina pasivaikščioti ir kažkiek laiko skiria apsipirkimui. Apsistojimo laikas tipiškas kultūriniam turistui trumpas. Apsistoja viešbučiuose, keliauja su partneriais (dažniau nei kiti). Marketingo komunikacijos priemonė šiai grupei žiniasklaida. 4 atostogų stilius (veiklos tipas 4 ir motyvo tipas 7) / Grynas kultūrinis turistas (1%): pagrindinis motyvas kultūra. Disponuoja aukštomis mėnesio pajamomis. Austrijoje apsistoja labai trumpam laikui, moterų daugiau (tik 42 proc. vyrų), keliauja su partneriais ar šeima, parodo ryškų ketinimą grįžti į Austriją. Didžioji dalis (90 proc.) apsistoja viešbučiuose. Geriausiai šią grupę gali pasiekti kelionių agentai. 5 atostogų stilius (veiklos tipas 5 ir motyvo tipas 4) / Pramogos, sniegas, snieglentės ir disko klubai (3%): tai grupė, kuriai galima pasiūlyti pritaikytą produktą. Veiksmas ir linksmybės (angl. fun) yra šio nišos segmento moto. Dienos skirtos snieglentėms, naktys klubams ir barams. Tikslas per visas atostogas pasilinksminti ir 25

26 papramogauti. Amžiaus vidurkis 23 metai. 82 proc. yra vyrai ir keliauja su draugais, pagrindinis jų informacijos šaltinis draugai ir artimieji, tik 33 proc. apsistoja viešbučiuose, dienos išlaidos yra žemesnės už vidurkį. Tyrimo metu respondentų pasiskirstymas pagal atostogų stilių ir pasiskirstymas pagal amžių, išlaidas ir pajamas pateikiami Priedo 2 lentelėje. Respondentų atsakymų, nurodant žiemos kelionės motyvus, pasiskirstymas pateiktas 6 lentelėje. 6 lentelė. Atostogų motyvai Motyvų teiginiai Respondentų atsakymai (proc.) Kalnai, saulė ir sniegas 61 Lengvumas (angl. free and easy going) 48 Nepaliesta aplinka 46 Pakankamai sniego 46 Jaukumas ir šeimyniška atmosfera 43 Nori sportuoti 42 Atraktyvi slidinėjimo vietovė 41 Yra siūloma vaikų priežiūra 37 Pakeisti įprastinę aplinką 36 Nori pailsėti ir atsipalaiduoti 24 Gera kompanija, siekis susipažinti su žmonėmis 23 Nenori viršyti planuoto atostogų biudžeto 22 Linksma, pramogos 21 Domisi vietinių gyventojų gyvenimo būdu 21 Sveikata, kūno priežiūra 18 Pokyčiai, speciali patirtis (excite) 18 Viskas suorganizuota, nereikia niekuo rūpintis 16 Nori komforto ir pasilepinti 16 Nenori galvoti apie pinigus ir kainas 15 Būti netoli namų 15 Romantiška ir nostalginė atmosfera 12 Nori realizuoti savo kūrybingumą 8 Žiemos turizmo veiklose naudojamos ne atskiros išteklių rūšys, o jų junginiai ar kompleksai tai sniegas, saulė ir kalnai tai dažniausi turistų pageidaujami žiemos turizmo komponentai. Nacionalinis svečių tyrimas, atliktas Austrijoje, parodė, kad visi potencialūs rinkos segmentai (psichografiniai, elgsenos ar kombinuoti) yra pagrįsti ir naudingi, o baziniai kintamieji reikšmingai skirtingi tarp grupių. Be labai bendro atostogų stiliaus, reprezentuojančio trečdalį visų turistų, buvo nustatyti keturi maži segmentai. Tai sudaro galimybes nišiniam marketingui vykdyti. Įdomi turistų grupė, reprezentuojanti mažą nišinį 26

27 segmentą jauni, linkę pramogauti ir aktyviai ilsėtis. Nors šios grupės atstovų pajamos mažos, tačiau tokie turistai linkę grįžti ir atsivežti savo draugus. Įdomu ir tai, kad jei Šveicarijoje 1980 m. didžioji dalis žiemos turistų buvo slidininkai, tai 2005 m.: 65 proc. lankytojų buvo žiemos keliautojai (angl. winter hikers); 15 proc. užsiimantys toboganingu (leidimasis nuo kalno rogėmis, gali leistis keli žmonės, todėl tinka šeimoms, draugų grupėms); ir tik 20 proc. slidinėjantys. Italijoje, 48 proc. slidinėjimo kurortuose nei slidinėja, nei čiuožia su snieglentėmis, o į Prancūzijos žiemos slidinėjimo kurortus vienas iš keturių atvykusiųjų taipogi neslidinėjo. Visų žiemos kurortų tikslas didinti moterų skaičių žiemos kurortuose. Taigi, neslidinėjantys poilsiautojai reprezentuoja svarbią ir augančią rinkos dalį slidinėjimo kurortuose. Apžvelgus žiemos turizmo segmentų tyrimus, siekiant išsiaiškinti žiemos turistų keliavimo motyvus, atostogų stilius, turistų demografines ir socio-ekonomines charakteristikas, pastebėta: Slidininkai yra vienas didžiausių žiemos sportinio turizmo segmentų, kurių pagrindinis keliavimo motyvas žiemos sezono metu yra slidinėjimas aukštikalnėse ir snieglentės. Vyraujantis žiemos sportinio turizmo segmentas vyrai, todėl moterys įvardijamos kaip dar neišnaudotas žiemos turizmo rinkos nišinis segmentas. Nustatyti du pagrindiniai veiksniai, lemiantys slidinėjimo veiklos atsisakymą, tai pavojus (dėl atšilimo) ir ekonominiai faktoriai (išlaidos). Anksčiau vyravęs stereotipas, kad slidinėjimas yra elitinis žiemos sportas, reikalaujantis pajamų, silpnėja. Turistams, pasirenkantiems žiemos turizmo traukos vietoves, svarbiausia, kad būtų užtikrintas tinkamas sniego kiekis slidinėjimui ir kiti su slidinėjimo veikla susiję faktoriai, t. y. slidinėjimo vietovės dydis ir laikas, praleidžiamas prie keltuvų, kalnai ir nuokalnės, esant poreikiui ir dirbtinis sniegas. Kiti dažnai minimi žiemos sezono turistų motyvai atostogaujant tai aktyvus poilsis, relaksacija, bendravimas su draugais ir šeimos nariais, atraktyvi turistinė vietovė ir natūrali gamta. Sniegas, saulė ir kalnai yra dažniausi minimi ir žiemos turistų pageidaujami svarbiausieji motyvai. Dalis turistų, atostogaujančių žiemos sezono metu žiemos slidinėjimo kurortuose visiškai neslidinėja. Tokie turistai renkasi Spa / sveikatinimo paslaugas, siekia pabūti natūralioje gamtoje, pasivaikščioti, tam tikra turistų dalis turi didžiulį kultūrinio pažinimo motyvą. Taigi, neslidinėjantys reprezentuoja svarbią ir augančią rinkos dalį slidinėjimo kurortuose. Tyrimai parodė turistų reakciją į sniego sąlygų pokyčius žiemos turizmo traukos vietovėse: 49 proc. turistų pakeistų slidinėjimo kurortą į tą, kur yra sniego, 32 proc. turistų mažiau slidinėtų ir 4 proc. turistų atsisakytų tokios poilsio veiklos. 27

28 1.8. Pagrindinės žiemos turizmo traukos vietovės Dabartinė slidinėjimo rinka įvertinta 70 mln. slidininkų paplitimu visame pasaulyje. Šiame skaičiuje 77 proc. sudaro aukštikalnių slidininkai, 16 proc. snieglentininkai ir likusiąją dalį sudaro lygumų slidininkai. Europoje skaičiuojama apie 30 mln. slidininkų, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje apie 20 mln. slidininkų ir snieglentininkų, Japonijoje 14 mln. Daugiau nei 1 mln. amerikiečių nors kartą buvo išvykę slidinėjimo atostogų, iš kurių 400 tūkst. Europoje. Japonų, slidinėjančių už šalies ribų, skaičius siekia 50 tūkst., iš kurių apie 7,5 tūkst. aplankė Europą ir šis skaičius nuolat auga. Slidinėjimo kurortų ir slidinėjimo apsilankymų pasaulyje skaičiai pateikti Priedo 1 lentelėje. Pagrindinės slidinėjimo rinkos yra Europa ir Amerika, tačiau ji auga Rytų Europoje, Korėjoje ir Pietų Azijoje. Pagal paskutiniuosius Mountain International Oponion Survey (MINOS) tyrimus, atliktus slidinėjimo kurortuose Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, nustatyta, kad slidininkų skaičius Europoje mažėja, nors slidinėjimo dienų skaičius išaugo. Spėjama, kad atostogaujantys slidininkai iš Šiaurės Europos šalių (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Skandinavija, reprezentuojančios pusę Europos Alpių šalių slidinėjimo rinkos) slidinėja daug rečiau 35. Pasaulyje yra apie 6 tūkst. slidinėjimo kurortų 78 šalyse, iš kurių apie 4 tūkst. Europoje, apie 800 Šiaurės Amerikoje ir apie 500 Azijoje. Likusieji slidinėjimo centrai yra Australijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Europoje populiariausi žiemos turizmo kurortai yra Alpių kalnuose: Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Austrijoje ir Vokietijoje, taip pat Slovėnijoje. Didieji žiemos kurortai turi privalumų yra finansiškai pajėgūs investuoti į moderniausias technologijas (keltuvus, dirbtinio sniego gamybą). Didžiųjų žiemos slidinėjimo kurortų operatoriai valdo ne tik keltuvų infrastruktūrą, slidinėjimo ir kitų žiemos sporto veiklų įrangos nuomos punktus, bet ir viešbučius, restoranus, parduotuves, pramogų centrus, konferencijų centrus, Spa centrus kas suteikia finansinį stabilumą ne žiemos sezono metu. Europos žiemos sporto rinka skirstoma į 2 dalis: Pietų Europos šalys (Austrija, Šveicarija), pietinė Vokietija ir Prancūzija, šiaurės Italija reprezentuoja apie pusę žiemos turizmo rinkos. Minėtų šalių gyventojai gali lengvai pasiekti Alpes, todėl pagrindinis segmentas yra slidininkų klubai ir studentai. Likusioji Europos rinkos pusė šiaurinė, kurios didžioji dalis yra atostogų rinka. Slidininkai iš šiaurinių šalių vidutiniškai nuo 7 iki 15 dienų skiria slidinėjimo atostogoms. Austrijai atitenka 47 proc. (daugiausia turistų iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos), Prancūzijai 14 proc., Šveicarijai ir Italijai po 11 proc. Europos žiemos sporto turizmo rinkos. Eurostat as pateikia nakvynių skaičių viešbučiuose ir panašaus apgyvendinimo įstaigose pagal šalis žiemos sezono metu m. Ispanijoje žiemos sezono metu viešbučiuose ir 35 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism. Haworth Press, p. 28

29 panašaus apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinta 18,8 proc. visose Europos šalyse apgyvendintų turistų, Italijoje 14,8 proc., Austrijoje 12,5 proc., Prancūzijoje 10,8 proc., Jungtinėje Karalystėje 10,4 proc. Visose šiose šalyse buvo apgyvendinti 67 proc. visų Europos apgyvendinimo įstaigose apsigyvenusių turistų. Norvegija Jungtinė Karalystė Švedija Suomija Slovakija Slovėnija Rumunija Portugalija Lenkija Austrija Olandija Malta Vengrija Liuksemburgas Lietuva Latvija Kipras Italija Prancūzija Ispanija Graikija Airija Estija Vokietija Danija Čekija Bulgarija Belgija pav. Turistų (ne rezidentų) nakvynių skaičius viešbučiuose ir panašaus apgyvendinimo įstaigose pagal šalis žiemos sezono metu 36 Žiemos turizmo kurortai pagal teritorinį paplitimą skirstomi į nacionalinius (šalies gyventojai), regioninius (kertama viena ar kelios šalys) ir tarptautinius (pritraukia turistus iš viso pasaulio). Slidinėjimo kurortai gali būti skirstomi į savaitgalio, kur nuvykti pakanka 36 Winter season tourism trends Eurostat Data in focus. 20/

30 dviejų valandų ir žiemos atostogų kurortai, kurie yra išsidėstę tolimesnėse vietose, dažniausiai kalnuose, ir pasižymi pastovaus sniego sąlygomis 37. Žiemos turizmo kurortų nedidelis atstumas nuo vasaros kurortų ar kitų atrakcijų yra didžiulis privalumas, kadangi vasaros sezonas tampa vis svarbesnis žiemos sporto kurortams, o savaitgalio žiemos kurortams svarbus yra atstumas iki urbanizuotų teritorijų 38. Populiariausių Europoje esančių žiemos turizmo kurortų trumpa apžvalga 39 : Prancūzija. Šalis, kurioje driekiasi ne tik Alpių, bet ir Pirėnų kalnai, turi kuo pasigirti žiemos sporto srityje. Prancūzijoje slidinėjimo kurortų tiek daug ir įvairių. Vienas iš efektingiausių Meribel, dar vadinamas Trijų slėnių širdimi, kuris dėl savo populiarumo ir aukščiausio infrastruktūros lygio priklauso geriausiems pasaulio kurortams. Prancūzijos žiemos kurotuose yra skirtingų trasų ir modernių keltuvų, todėl trasos yra skirtos tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams. Kurortai labai įvairūs: nuo šaltų tokie kaip Flaire iki labai jaukių, senų ir savitų kaip Megève ar Chatel. Šveicarija. Jaukios vietovės, puikus aptarnavimas ir galiausiai viską užgožiantis nepakartojamas kalnų pojūtis štai ko turistai važiuoja į Šveicarijos kalnų kurortus. Populiariausi yra Graubünden regiono kurortai St Moritz, Davos, Klosters, Laax ar Lenzerheide. Beje, St Moritz ir Gstaad žinomiausios kurorto vietovės. Šveicarijos žiemos kurotuose yra moderniausios kalnų sporto technologijos ir puikios snieguotos trasos. Italija. Dėl Italijoje esančios trasų įvairovės negalima vienareikšmiškai įvertinti jų teikiamus privalumus ir esamus trūkumus. Kartais teigiama, kad tam tikri Italijos slidinėjimo kurortai turėtų susirūpinti savo trasų ir įrenginių atnaujinimu, kitu atveju jie praras kokybiško žiemos sporto vardą. Nepaisant to, Italija sulaukia ne tik vietinių, bet ir daugybės pasaulio kalnų sporto mėgėjų dėmesio. Keli iš populiariausių kurortų Nortina d'ampezzo, Livigno, Madonna di Campiglio. Ispanija. Dauguma, pasirenkančių Ispaniją kaip žiemos atostogų bei slidinėjimo tašką, tikisi rasti saulę ir švelnų orą. Ispanijos teritorijoje Val d Aran slėnyje esantis Baqueira-Beret tai didžiausias, vietinių mėgstamas ir garsiausias slidinėjimo kurortas Pirėnų kalnyne. Sierra Nevada, esantis Ispanijos pietuose, dažniausiai minimas kaip švelnaus klimato kurortas. Andora. Puikiai sutvarkytos ir nuolat prižiūrimos trasos, geros slidinėjimo mokyklos, modernūs ir puikiai veikiantys keltuvai, beveik garantuotas sniegas. Andora maža šalis, todėl galima spėti išbandyti net kelias iš 6 įrengtų trasų: Arcalis, Arinsal, Andorra la Vella, Pal. Pasca de la Casa ar Soldeu. Viena nuo kitos menkai nutolusios trasos apjungtos į slidinėjimo regionus. Par Arinsal slidinėjimo regionas jungia Arinsalio ir Palu vietoves - apima metrus vertikalios slidinėjimo erdvės. Grand Valira keltuvais sujungtos vietovės (Pase de la Kasa, Grau Roige, Soldeu ir El Tartaro) sudarančios vieną slidinėjimo regioną, kuriame Thomas Hinch, James E. S. Higham. Sport tourism development, p. 38 Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism, p

31 keltuvų ir 100 trasų. Arcalisa slidinėjimo kurortas, kuris be trasų silpnesnių įgūdžių slidininkams-mėgėjams siūlo ir laisvojo slidinėjimo erdvių bei sraigtasparninį slidinėjimą. Profesionalus ar azarto mėgėjus traukia ne trasa - El Kubilu šlaitas, susiaurėjantis iki tarpeklio ir pasibaigiantis serpentinu. Saugumą garantuoja nuolat prižiūrimas ir valomas šlaitas, kuris visuomet storai padengtas sniegu. Austrija. Austrija puikiai išnaudoja savo vieną iš didžiausių geografinių privalumų beveik visą šalies teritoriją apimančios Alpės leidžia šiai šaliai užimti pirmaujančią poziciją tarp Europos žiemos sporto traukos centrų. Austrijoje trasų daugybė ir beveik kiekviena iš jų verta dėmesio. Vienas iš patraukliausių kurortų Kitzbuehel tai pasaulio slalomo čempionatų trasa Streif ir snieglentininkų rojus. Kitos populiarios slidinėjimo vietovės Ischgl, Mayrhofen, Innsbruck. Dauguma slidinėjimo kurortų turi net kelių lygių trasas, pritaikytas įvairaus lygio slidžių ir snieglenčių mėgėjams. Kai kuriose šalies vietovėse siūlomas slidžių safari ilgas maršrutas, nuolatinis judėjimas, nesikartojanti trasa (Zillertal Arena), kitur galima rasti gydomųjų karštų versmių (Bad Gastein). Vokietija. Gramich Partenkicher pagrindinis Vokietijos Alpių žiemos sporto kurortas, lengvai pasiekiamas iš Miuncheno. Oberstdorf ieškantiems saulės šilta užuovėja tarp septynių Alpių kalnyno slėnių, ir norintiems pabėgti nuo transporto. Reit im Winkl kurortas tai galimybė Steinplatte plynaukšte iš Vokietijos nušliuožti į Austrijos teritoriją. Daugiausia pramogų ir traukos centrų siūlo Garmisch kurortas: senoviniai vienuolynai ar karališkos pilys. Linksmybėms ir pramogoms ledo stadionas, baseinas, teniso kortai, teatras, kazino, muziejai, kavinės, restoranai ir parduotuvės. Čekija. Keli pagrindiniai slidinėjimo kurortai Špindleruv Mlýn, Harrachov, Pec Pod Snezkou, Zelezna Rhuda. Vienas populiariausių Špindleruv Mlýn garsėja slidinėjimo trasų skaičiumi ir ilgiu bei puikia jų priežiūra. Pakankamas keltuvų skaičius ir pralaidumas. Tikro sniego yra ne visuomet, bet kurortas gerai aprūpintas sniego patrankomis. Nemažai trasų net ir sutemus pritaikytos tęsti dienos pramogas iki vėlyvo vakaro. Labiausiai Čekijos trasos pritaikytos tiems, kurie mėgaujasi kalnų sportu. Įrengtos ilgos trasos (apie 80 km) galimybė šliuožti lyguminėmis slidėmis; speciali trasa, kuria galima leistis pripučiamomis padangomis. Čekijoje yra malonių žiemos turizmo pramogų: Krakonošėje pasivažinėjimas arkliais kinkytomis rogutėmis, Špindleruv Mlýn kurorte vyksta įvairių žiemos sporto šakų varžybos. Slovakija. Visoje Slovakijos teritorijoje išsidėstę daugybę slidinėjimo kurortų. Vieni iš populiariausių - Štrbské Pleso, Drienica, Jasná, Plejsy, Tatranska Lomnica. Kalnų slidinėjimo galimybės visų kategorijų slidininkams tiek slidžių, tiek snieglenčių mėgėjams. Bulgarija. Tai paskutiniu metu itin sėkmingai savo slidinėjimo trasas ir aptarnavimo sistemą atnaujinusi šalis: naujai įrengti keltuvai, prabangūs viešbučiai ir natūralus gamtos grožis. Pagrindiniai kurortai Bansko, Borovets ir Pamporovo. Bansko siūlo mėgautis neseniai įrengtais ir greitais keltuvais bei kitomis įvairiomis pritaikytomis technologinėmis naujovėmis (pvz., informaciją pateikiančiais monitoriais keltuvų stotelės platformose). 31

32 Dauguma trasų pritaikytos pradedantiems ir vidutinių įgūdžių slidinėtojams. Bulgarija vis dar negali pasigirti aktyvumu, siūlant papildomas paslaugas ir pramogas turistams. Švedija. Åre, Sälen ir Idre Fjäll tai didžiausi Švedijos slidinėjimo kurortai. Kaip ir kitose Skandinavijos šalyse populiarus cross-country slidinėjimas aplankant įvairias šalies vietoves ir besimėgaujant nepakartojamais vaizdais. Pradedantiems labiausiai tiks Sälen, o pažengusiems Åre kurortas. Beje, Švedijos slidinėjimo mokykla viena iš labiausiai vertinamų pasaulyje, ypač vaikų programa. Žiemos sezono metu dienos trumpos, o šaltis ne itin malonus. Švedijos kurortai jaukūs ir gyvybingi: nuo tradiciniais atributais prekiaujančių parduotuvių iki naktinio gyvenimo šurmulio Žiemos turizmo plėtros tendencijos pasaulyje Infrastruktūra: 1. Dėl globalaus klimato atšilimo slidinėjimo kurortai, esantys žemesnėse altitudėse, sutrumpėjus žiemos sezonui, persiorientuoja į turizmo veiklas, nepriklausomas nuo sniego. 2. Kurortai, esantys aukštesnėse altitudėse, didesniame aukštyje įrenginėja naujas slidinėjimo trasas, investuoja į dirbtinio sniego gamybos (prie 30 laipsnių pliusinės temperatūros) ir į modernias technologijas (galingesnius ir greitesnius keltuvus, kompiuterizuotas keltuvų bilietų sistemas). 3. Dėl aplinkosauginių reikalavimų siekiant sumažinti intensyvų gamtinių išteklių vartojimą žiemos sporto veikloms, įrengiamos požeminės keltuvų sistemos Alpėse (Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Škotijoje), skatinama aplinkai draugiško turizmo plėtra. 4. Nepaisant to, kad Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ir Europoje mažėja slidinėjimo ir čiuožimo snieglentėmis populiarumas ir toliau investuojama į nekilnojamą turtą kurortuose, statomos dengtos slidinėjimo trasos. Paslaugos / produktai: 5. Plečiama žiemos kurortų produktų pasiūla, kuriami žiemos teminiai parkai, pritraukiantys vis daugiau pradedančiųjų ir šeimų. Įsivyrauja strategija, kad slidinėjimo kurortai neturi ignoruoti neslidinėjančių poilsiautojų vykstančių žiemos atostogų į kalnus, nes jų skaičius nuolat auga. Neslidinėjantys poilsiautojai reprezentuoja svarbią ir augančią rinkos dalį slidinėjimo kurortuose. 6. Žiemos kurortai vystyto veiklas, nepriklausomas nuo klimato, kad galėtų veikti ištisus metus. Kombinuojamos poilsio paslaugos, pramogos ir žiemos sporto veiklos, vystomas konferencijų, Spa ir sveikatingumo turizmo rūšys. 7. Nors vartotojų įpročiai keičiasi, tačiau manoma, kad populiaresnis išliks aukštikalnių, o ne lygumų slidinėjimas. 32

33 Marketingas: 8. Slidinėjimo atostogos ir kitos žiemos sezono kelionės vis dažniau užsakomos individualiai internetu. 9. Marketingas perorientuojamas taip, kad būtų paneigtas susiformavęs stereotipas, dėl kurio neslidinėjantys nesirenka žiemos sporto veiklų: slidinėjimas yra pavojingas ir slidinėjimui reikia specialių žinių, būtent dėl šio stereotipo moterys mažiau renkasi slidinėjimą. Pagrindinės žiemos poilsio rinkos: 10. Prognozuojama, kad žiemos turizmo rinka labiausiai nukentės nuo kintančių klimato sąlygų, nes tvirta sniego danga yra vienas pagrindinių žiemos turizmo produktų elementų. 11. Prognozuojama, kad Šiaurės Amerika po metų taps potencialu stipresnei pasaulinei žiemos slidinėjimo rinkai dėl sumažėjusių slidinėjimo galimybių Europoje. 12. Prognozuojama, kad vasaros sezono turizmui globalinis klimato atšilimas kai kuriose turizmo traukos vietovėse gali sąlygoti pozityvius pokyčius. Daroma prielaida, kad klimato kaita prailgins vasaros sezono periodą, sudarys daugiau galimybių lauko rekreacijos veikloms. 33

34 2. TURIZMO SEKTORIAUS VEIKLOS SEZONIŠKUMO VEIKSNIŲ IR ŽIEMOS AKTYVAUS POILSIO VEIKLŲ LIETUVOJE VERTINIMAS 2.1. Prognozuojamas klimato kaitos poveikis Lietuvai Pastaraisiais dešimtmečiais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystimuisi. Žmonių ūkinė veikla didina atmosferos šiluminę taršą: didėjančios šiltnamio efektą stiprinančių dujų koncentracijos stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės globalios oro temperatūros kilimui. Tačiau temperatūros kilimas įvairiose Žemės rutulio vietose vyksta nevienodu intensyvumu: tropikų platumose lėčiau, o vidutinėse ir poliarinėse platumose sparčiau. Tarpvyriausybinės Klimato kaitos komisijos (TKKK angl. IPCC) ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje (IPCC, 2007) pažymima, kad nuo XX a. pradžios globali oro temperatūra pakilo 0,7 C, Europoje apie 1 C. Be to, dėl intensyvesnio vandens apytakos rato ir sustiprėjusios atmosferos cirkuliacijos vidutinėse ir aukštose platumose atšilimą lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžino įšalo, sezoninės sniego dangos ir jūrų ledų plotai metais Jungtinių technologijų centro prie Europos Komisijos padalinys Ateities technologinių studijų institutas inicijavo projektą: Klimato kaitos įtaka ES sektorių ekonomikai. Projekto vaizdinėje medžiagoje pateikiami bei metai, iliustruojantys palankių klimatinių sąlygų turizmui kaitą Europos žemėlapyje. Klimatinės sąlygos suskirstytos į penkias kategorijas: nepriekaištingas, labai geras, geras, priimtinas ir negaliojantis. Nepriekaištingos sąlygos turizmui m. laikotarpyje buvo priskirtos pietų Balkanų, Apeninų, Galipolio, Istrijos, Peloponeso, Pirėnų bei rytų Skandinavijos pusiasalių šalims. Labai geros sąlygos centrinėje Europoje bei šiaurės vakarų Europos dalyje. Tuo tarpu m. laikotarpiu situacija jau iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų metų, nes nepriekaištingas sąlygas turizmui turėsiantys regionai koncentruojasi Baltijos jūros areale, tame tarpe ir Lietuvos pajūryje, geras sąlygas šiaurės vakarų bei šiaurės rytų regionai. Nepalankiausia padėtis bus regionuose, kurie m. minėti kaip šalys esančios nepriekaištingos turizmui (9 pav.). 34

35 9 pav. Klimato kaitos įtaka turizmui Prognozuojama, kad vasaros sezono turizmui globalinis klimato atšilimas kai kuriose turizmo traukos vietovėse gali sąlygoti pozityvius pokyčius, nes klimato kaita prailgins vasaros sezono periodą ir sudarys daugiau galimybių lauko poilsio (rekreacijos) veikloms Lietuvos klimato pokyčiai Pasaulio klimato klasifikacijose didžiosios Lietuvos dalies klimatas apibūdinamas kaip vidutiniškai šaltas, su snieginga žiema. Kritulių iškrinta pakankamai visais metų laikais, gausesni jie šiltuoju laikotarpiu 40. Paties šalčiausio mėnesio vidutinė oro temperatūra žemesnė už -3 C, o paties šilčiausio neviršija 22 C. Ne mažiau kaip 4 mėnesius vidutinė temperatūra yra aukštesnė negu 10 C. Toks klimatas būdingas vidurinei Rytų Europos daliai. Vakarinio Lietuvos pakraščio ir Kuršių nerijos klimatas nusakomas kaip vidutiniškai šiltas, nes vidutinė šalčiausio mėnesio oro temperatūra aukštesnė už -3 C. Šis klimato tipas vyrauja Vakarų Europoje. Vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje m. lyginant su m. pakilo 0,7 1 C, tai rodo spartų klimato šiltėjimą. Atšilimo tendencijos ryškiausios Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. 40 Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida. Aplinkos apsaugos agentūra, Internetinė prieiga: Vilnius

36 Taigi pastarųjų 16 metų ( m.) vidutinė metinė oro temperatūra visoje Lietuvos teritorijoje perkopė 6 C ribą ir siekia 6,5 7,9 C. Analizuojant įvairių mėnesių temperatūros pokyčius nustatyta, kad m. vidutinė oro temperatūra beveik visais mėnesiais buvo didesnė nei m. Atvėso visoje Lietuvoje tik lapkričio mėn. (0,1 1,0 C), pajūryje dar ir spalio mėn. bei gruodžio mėn. (0,1 0,8 C), o Žemaičių aukštumoje atvėso gegužės, spalio ir lapkričio mėn. (0,1 C). Labiausiai oro temperatūra pakilo sausio, vasario, balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (1,3 2,5 C). 10 pav. Vidutinė mėnesių temperatūra ir m. Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Speiguotų dienų Lietuvoje pastebimai sumažėjo: jeigu m. Rytų Lietuvoje jų per žiemą pasitaikydavo vidutiniškai po 12 15, tai pastaraisiais metais tik po 8 9 per sezoną. Pajūryje speigų tikimybė sumažėjo iki 0,5 per žiemą, t. y. vidutiniškai speigai tikėtini tik kas antri metai. Nustatyta, jog šie karščių ir speigų tikimybės pasikeitimai daugiausiai susiję su anticikloninių procesų dažnesniu pasikartojimu vasarą ir retesniu žiemą. Lietuvos teritorijoje einant iš vakarų į rytus didėja klimato kontinentalumas: auga temperatūros metinė ir paros amplitudės, šaltesnės darosi žiemos, ilgiau išsilaiko sniego danga, sausėja oras. Pavyzdžiui, vidutinė metinė temperatūros amplitudė pajūryje yra 18,5 19,5 C, o rytuose išauga iki 22 C. Kai kuriais metais (kai šalta žiema ir karšta vasara) ši temperatūros amplitudė gali viršyti 30 C. 36

37 7 lentelė. Šiltojo (balandžio spalio mėn.) ir šaltojo (lapkričio kovo mėn.) sezonų kritulių kiekis (mm) ir m. Laikotarpis Klaipėda Kaunas Vilnius Šiltasis Šaltasis Šiltasis Šaltasis Šiltasis Šaltasis m m Pokytis, proc Įvairių mėnesių kritulių kiekis m. lyginant su m. pakito nevienodai: visoje Lietuvoje kritulių sumažėjo rugsėjį, lapkritį ir gruodį, o padaugėjo sausį, vasarį ir spalį. Ilgiausiai sniego danga laikosi Šiaurės ir Rytų Lietuvoje bei Žemaičių aukštumoje (vidutiniškai dienų), pajūryje 60 70, o likusioje teritorijos dalyje dienų. Daugiausiai dienų sniegas laikėsi gilią 1995/1996 m. žiemą dienas, o šiltomis žiemomis 1974/1975 ir 1989/1990 m. žiemomis snieguotų dienų, pavyzdžiui, pajūryje būta tik Šylant klimatui dienų su sniego danga Lietuvoje mažėja, sniego danga darosi nepastovesnė. Lyginant ir m. vidutinį dienų skaičių su sniego danga nustatyta, kad jis sumažėjo 4 10 dienų. Tačiau per žiemą susidarantis maksimalus sniego dangos storis 0,8 2 cm padidėjo. Tai susiję su pastaraisiais metais didėjančiu šaltojo laikotarpio kritulių kiekiu ir dažnesniu gausaus sniego pasikartojimu. Storiausia sniego danga buvo susidariusi 1996 m. vasarį kovą ji daug kur siekė 50 cm, o Lazdijuose net 72 cm. 11 pav. Vidutinis dienų skaičius su sniego danga ir m. Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Lietuvoje vidutinių dienų skaičius su sniego danga mažėja ir m. laikotarpiu Vilniaus mieste siekė beveik 100 dienų, tuo tarpu pajūryje tik

38 2.3. Turistų srautai Lietuvoje žiemos sezono metu Analizuojant turistų srautus apgyvendinimo įstaigose, matyti, kad Lietuvoje sezoniškumas išryškėja lapkričio gegužės mėnesiais (12 pav.). Turistų srautai per šiuos 6 mėnesius sudaro tik 36 proc. visų turistų per metus V VI VII VIII IX X XI XII I II III IV 12 pav. Apgyvendinta svečių visose apgyvendinimo įstaigose pagal mėnesius 2007 m. Sezoniškumo problema Lietuvoje išlieka aktuali, dėl siūlomų turizmo produktų žemo konkurencingumo, neišplėtoto turizmo paslaugų asortimento ar rinkodaros stokos. Lietuvos turizmo sektorius susiduria su sezoniškumo problemomis, tačiau žiemos aktyvaus poilsio veiklų plėtra, atsižvelgiant į tai, kad yra stipriai įtakojama klimato kaitos problemų ir nėra tinkamų gamtinių išteklių, neturi galimybių tapti viena iš prioritetinių priemonių siekiant mažinti sezoniškumą ir padidinti pajamas iš turizmo žiemos sezono metu. Aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtra reikalauja didžiulių investicijų plėtojant su aktyviu poilsiu susijusius konkurencingus turizmo produktus, skirtus žiemos aktyvaus žiemos poilsio mėgėjams, tačiau dėl klimato kaitos pasekmių (trumpėjant veikos laikotarpiui), augant eksploatavimo kaštams, bei neužtikrinant pakankamo poilsiautojų srauto, investicijos į šiuos objektus sunkiai atsipirktų. Todėl investicijos turėtų būti nukreiptos tik į ištisus metus naudojamus objektus (dviračių ir pėsčiųjų takai, baseinai, teniso kortai, čiuožyklos, dengtos slidinėjimo trasos ir kita). Taip pat būtina pastebėti, kad aktyvų žiemos poilsį, kaip turizmo produktą / veiklą, galima laikyti tik tokiais atvejais, kai tai yra susiję nakvynės paslaugų vartojimu arba išvyka trunkančia ilgiau kaip parą. Kitais atvejais tai yra vietos gyventojų ar lankytojų laisvalaikio praleidimo forma. 38

39 Remiantis studijos analize, žiemos sezono įtaka turizmui pateikiama 13 paveiksle. žiema pavasaris vasara ruduo pav. Žiemos įataka turizmui Lietuvoje VšĮ Turizmo plėtros institutas atlikdamas šį mokslinį tyrimo darbą, papildomai išsiuntė raštus slidinėjimo trasų valdytojams dėl informacijos apie 2007/2008 m. žiemos sezono metu apsilankiusių aktyvaus poilsio lankytojų srautus (pagal parduotų bilietų skaičių). Raštai buvo išsiųsti : Lietuvos žiemos sporto centrui; Birštono turizmo informacijos centrui; Šešupės euroregiono turizmo informacijos centrui; Anykščių turizmo informacijos centrui; Vilkaviškio rajono slidininkų kubui; UAB Liepkalnio kalnų slidinėjimo trasa ; ir kitiems privatiems asmenims. Iš viso buvo gauti 5 atsakymai, kuriuose beveik visi pažymėjo, kad 2007/2008 m. žiemos sezonas buvo labai nepalankus vystyti žiemos aktyvaus poilsio veiklas, nes žiema buvo šilta ir dienų su sniego danga buvo itin mažai, todėl lankytojų srautas praėjusiais metais buvo negausus. 8 lentelė. Lankytojų skaičius 2007/2008 m. žiemos sezono metu pagal objektus Miestas / rajonas Objekto pavadinimas Lankytojų skaičius Ignalina Lietuvos žiemos sporto centras 963 Šakių rajonas Kriukų slidinėjimo trasa 20 Anykščiai Kalnų slidinėjimo centras Kalita 6600 Vilkaviškio rajono slidininkų kubo Vištyčio slidinėjimo trasa 2007/2008 m. žiemos sezono metu iš viso neveikė. Tuo tarpu privačių slidinėjimo trasų valdytojai atsisakė pateikti informaciją arba buvo nepasiekiami. UAB "Žiemos Trasa" (Liepkalnio slidinėjimo trasa) 39

40 pateikė žodinę informaciją, kad esant geroms slidinėjimo sąlygoms darbo dienomis sulaukia lankytojų, savaitgaliais Žiemos turizmo veiklos ir produktai Lietuvoje Paprastai į turistinės kelionės sampratą įeina kelionė už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, trunkant ne trumpiau kaip parą (arba 24 val.), bet neilgiau metus, nepriklausomai kokiu būdu yra vartojamos kelionės metu paslaugos. Vadovaujantis LR Turizmo įstatymu ir praktikoje naudojama turizmo samprata žiemos turizmo produktą ir jo sampratą galima apibrėžti kaip kompleksą paslaugų ir (ar) veiklą apimančių: kelionę (vežimo paslauga); apgyvendinimą ( nakvynės, maitinimo paslauga); kelionės pagrindinis tikslą (aktyvus, pasyvus poilsis ir pan.). Žiemos turizmo veiklos ir produktai nėra tapačios kategorijos, tačiau abiem atvejais tai turi būti susiję žiemos laikotarpiu ir turizmu. Turzimo veikla galima ir kaip turizmo produkto sudėtinė dalis (dažniausiai apibendrinant patį produktą) ir kaip savarankiška veikla. Šios studijos atveju žiemos turizmo veikloms tikslinga priskirti visa tai, kas susiję su žiemos periodo klimato pasireiškimo ypatumais sniegu, ledu ir atitinkamomis veiklmomis slidinėjimu, čiuožinėjimu ar su tai susijusiais renginiais. Tačiau tai nereiškia, kad šios veiklos yra galimos tik žiemą, - turint atitinkamą infrastruktūrą tai galima praktikuoti ir kitais metų laikais. Kitas svarbus žiemos turizmo veiklų, o labiau paties produkto aspektas paties turizmo veiksnys, kurio samprata pateikta aukščiau, ir esminė sąlyga turi būti turistui kelionė. Priešingu atveju, bus tik vietos gyventojų ar atvykusių lankytojų laisvalaikio propagavimo ir praleidimo formos. Todėl darykime išvadą, kad žiemos aktyvaus poilsio produktas gali būti vertinams ir kaip turizmo objektas, ir kaip vietos gyventojų laisvalaikio praleidimo priemonės. Norint atsakyti ar žiemos aktyvaus poilsio produktai Lietuvoje yra ir ar gali būti patrauklūs turizmui reikia analizuoti tik tokių produktų kūrimo aplinką, galimybes ir jų kokybės bei vartojimo sąlygas. Nesant atliktų žiemos aktyvaus poilsio tyrimų, surinkta informacija leidžia pateikti analizę infrastruktūros bei vartojimo požiūriu Esamos žiemos poilsio infrastruktūros vertinimas Lietuvoje atsiranda vis daugiau žiemos sporto (ypač slidinėjimo) mėgėjų. Visgi mūsų šalyje slidinėjimo tradicijos nėra įsitvirtinusios, o sąlygos vystyti žiemos sportą nėra itin palankios: nėra aukštų kalnų, žiemos sezonas ne visuomet džiugina sniegu, o temperatūra dažnai per šilta, kad jis išsilaikytų ilgiau. 40

41 Didžiojoje Lietuvos dalyje plyti aukštumos, tačiau aukščiausi jų taškai kalvos nesiekia net 300 metrų. Aukščiausia Lietuvos kalnas Aukštojas, kurio aukštis 293,85 metai 41. Tokiame reljefo kontekste Lietuvoje visgi yra 8-10 slidinėjimui žiemą skirtų vietovių, kuriuose šiai dienai slidinėjimo paslaugos teikiamos šešiuose Lietuvos miestuose (rajonuose): Vilniuje (Liepkalnis ir Rokantiškės), Ignalinoje, Anykščiuose, Birštone, Vilkaviškyje ir kt. Pradedantiems slidininkams ar tiesiog patriotams tai puiki galimybė pasimėgauti žiemos sportu Lietuvoje. Tačiau dauguma aktyvesnių kalnų sporto mėgėjų bei profesionalų dažniausiai vyksta į kitas šalis patirti tikrąją kalnų dvasią ir įkvėpti gaivaus azarto gūsio. Lietuvoje slidinėjimo trasų nėra daug ir tik kelios jų privačios. Siekiant įvertinti šių paslaugų konkurencingumą, išanalizavome objektų infrastruktūrą, teikiamas paslaugas bei jų kainas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad internetiniame puslapyje pateikiamos 7 Lietuvoje esančios slidinėjimo trasos, tačiau pateikiama informacija yra nesusisteminta ir neišsami. Tuo tarpu kelionių agentūros, turistams siūlančios Lietuvos slidinėjimo produktus, yra tik dvi tai Kelionių akademija ir Kelrodis. Viešosios įstaigos Vilniaus slidinėjimo sporto centro steigėjai yra Vilniaus savivaldybė, Lietuvos ir Austrijos slidininkų federacija 42. Žiemos trasa kompleksas yra Liepkalnyje (Vilnius), kuriame yra 5 slidinėjimo trasos, veikia 3 keltuvai, yra 2 sniego mašinos ir instruktoriai 43. Papildomai siūloma nemokama lygumų slidinėjimo trasa, kuria gali naudotis visi norintieji. Komplekse nuomojamos snieglentės, veikia kavinė. Internetinėje svetainėje pateikiama keltuvų ir slidinėjimo trasų schema (14 pav.) Internetinė prieiga: 43 Internetinė prieiga: 41

42 14 pav. Liepkalnio Žiemos trasos keltuvų ir slidinėjimo trasų schema Žiemos trasa atstovų teigimu, centro veikla trunka apie 2 mėnesius, mašinomis gaminti dirbtinį sniegą yra nuostolinga, nes vanduo iš vandentiekio brangus, todėl slidinėjimo trasų veikla yra finansiškai nuostolinga 44. Žmonių čia sulaukiama sausio pabaigoje, o vėliau lankytojų sumažėja, nes jie išvyksta slidinėti kalnus. Todėl šios slidinėjimo trasos yra skirtos daugiau slidinėjimo įgūdžių tobulinimui prieš rengiantis atostogoms į tikrus slidinėjimo kurortus Italijos ar Austrijos Alpėse. Lietuvos žiemos sporto centras (Ignalina) 45. Aktyviam poilsiui žiemą čia įrengtos 4 kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais. Viena kalnų slidinėjimo trasa su pakėlėju skirta vaikams ir pradedantiesiems, kuriuos instruktuoja ir moko slidinėti instruktoriai. Slidinėjimo trasos ruošiamos su specialia mašina. Žiemos sporto centre yra distancinio slidinėjimo trasų, sniego gaminimo mašinų (deja, jos gamina sniegą tik tuomet, kai oro temperatūra minusinė). Papildomai galima išsinuomoti pačiūžas ir čiuožinėti ant greta esančio ežero, taip pat leistis guminėmis rogėmis specialia joms skirta trasa. Veikia kavinė, sauna, nakvoti galima šalia esančiuose viešbučiuose. Nors savaitgaliais šis centras pritraukia itin daug žiemos sporto mėgėjų, vis dėlto žiemos sporto centrų darbuotojai finansiniu stabilumu ir pajamomis nesidžiaugia dėl sunkiai prognozuojamos žiemos bei trumpas sezono Internetinė prieiga: 46 Internetinė prieiga: 42

43 Kalnų slidinėjimo centras Kalita (Anykščiai) yra įsikūręs Kalitos kalno šlaite, kurio ilgis 250 m, aukščio skirtumas 40 m. Anykščių miesto savivaldybė į žiemos slidinėjimo trasas, dirbtinio sniego gamybos įrangą ir keltuvus per dvejus metus investavo apie 1 mln. litų 47. Anykščiuose slidinėjimo entuziastus į kalną kelia iš Austrijos parsivežtas naujas keltuvas. Iki kalno yra atvestas vandentiekis, kanalizacija, pastatytas slidžių nuomos punktas, įrengta terasa slidininkams, automobilių stovėjimo aikštelė 48. Šiame centre siūlomos instruktorių paslaugos ir slidinėjimo inventoriaus (slidžių ir snieglenčių komplektai) nuoma. Lygumų slidinėjimo mėgėjams parengtos 3 ir 5 km ilgio trasos, vingiuojančios nuostabiais šilų kloniais ties Liudiškių kalva. Šis centras patrauklus tuo, kad yra įrengtas kurortinėje vietoje, be to, šalia trasos yra baseinas, kavinės ir viešbučiai. Birštono 49 kalnas (aukštis apie 40 m) yra netoli miesto centro, šalia Vytauto kalno ir sanatorijos Versmė. Birštono miesto savivaldybės iniciatyva ir lėšomis įrengta kalnų slidinėjimo trasa, pradėjo veikti metų žiemą. Birštono kalnų slidinėjimo centre veikia keltuvas, kuriuo galima pakilti į 2 trasas, viena iš jų yra lėkštesnė, kita statesnė, tinkanti labiau patyrusiems slidininkams. Esant pakankamos slidinėjimui tinkamos sniego dangos trūkumui, slidininkams pagelbėja sniego patrankos. Sulaukus trijų laipsnių šalčio pradedamas gaminti sniegas su sniego patrankomis. Tikrai geros kokybės trasai tenka jomis dar prigaminti ir suslėgti nuo pusės metro iki metro storio sniego dangą. Todėl čia yra pakankamai geros sąlygos slidinėti, kai suformuojamas storas sniego dangos sluoksnis (iš natūralaus ir pagaminto sniego patranka). 47 Internetinė prieiga: 48 Internetinė prieiga: 49 Birštono turizmo informacijos centras 43

44 Vilkaviškio rajone, Pakalnių kaime 50 (Vištyčio ežero pakrantėje) esanti slidinėjimo trasa yra ant dviejų maždaug 400 m atstumu esančių kalvų. Čia įrengta po dvi trasas, kurių ilgis nuo 100 iki 400 m. Dvi trasos skirtosios profesionalams, kitos dvi naujokams. Veikia 2 keltuvai pirmoms dviems trasoms skirtas įprastinis, kitoms dviems trosas su kabliu, kuriuo keltis ne taip patogu. Slidinėjimo trasos veikia savaitgaliais (tačiau darbo dienai jas reikia užsisakyti). Vilkaviškio slidinėjimo trasą prižiūri keli slidinėjimo entuziastai. Už paslidinėjimą surinktos lėšos panaudojamos keltuvui bei elektrai. Rokantiškėse 51 (Vilnius) veikia 3 slidinėjimo trasos, iš kurių viena pagrindinė ir jos ilgis apie 170 m. Rokantiškių kalną prižiūri slidininkai mėgėjai, susibūrę į grupelę. Slidinėjimo trasa yra apšviesta, veikia keltuvas. Šakių rajone, Ilguvos kaime (Panemunių regioniniame parke) yra slidinėjimo trasos su keltuvu. Nusileidimo trasos ilgis apie 200 m. Kalvarijos savivaldybėje, Juodšilių kaime yra slidinėjimo trasos ir keltuvai. Ant gana nedidelės kalvos yra įrengti 2 nusileidimo takai, veikia ir keltuvas. Slidinėjimo inventorius nenuomojamas. 9 lentelė. Slidinėjimo trasų infrastruktūra ir paslaugos (2007/2008 m. Ziemos sezonas) Vietovė Trasų skaičius Keltuvų skaičius Sniego mašina ( patranka ) Instruktorius Keltuvo kaina Inventoriau s nuomos kaina 25 Lt/val. 42 Lt/5 val. 6 Lt/val. 30 Lt/d. Liepkalnio Žiemos trasa Lt/1 val. 36 Lt/5 val. Lietuvos žiemos sporto Lt/val. centras 35 Lt/d. Kalnų slidinėjimo centras Lt/d Lt/val. Kalita Birštono kalnas Lt/kartas nuo 7 Lt/val. Vištyčio slidinėjimo trasa Lt/d. - Slidinėjimo trasa Rokantiškėse Panemunių regioniniame parke esanti slidinėjimo trasa Juodšilių kaimo slidinėjimo trasa Lt/d Lt/d Lt/d Lt/d Internetinė prieiga: 51 Internetinė prieiga: 44

45 Apibendrinimas: Labiausiai išplėtota Lietuvoje slidinėjimo infrastruktūra yra Liepkalnio Žiemos trasa ir Lietuvos žiemos sporto centras. Šiuose žiemos slidinėjimo centruose yra po 4-5 trasas, joms aptarnauti skirtus keltuvus ir sniego patrankas. Slidinėjimo trasos įrengtos patraukliose turizmo vietovėse: kurortuose / kurortinėse teritorijose (Birštonas, Ignalina, Anykščiai). Lietuvos slidinėjimo centrai yra vietinės reikšmės, nes yra skirti daugiau vietos gyventojų laisvalaikiui ir poilsiui. Užsienio (ir kaimyninių šalių) slidinėjimo centrai išskiriasi ne tik modernia įranga, bet siūlomų turizmo produktų kompleksiškumu (apgyvendinimas, maitinimas, aktyvios poilsio paslaugos, pramogos, Spa ir t.t.), todėl Lietuvos žiemos poilsio vietovės nėra konkurencingos, nes veikla nėra pelninga, žiemos centrai plėtrai ir modernizavimui stokoja investicijų. Be to, Lietuvoje nėra suformuotas žiemos turizmo produktas. Lietuvoje be slidinėjimo centrų yra ir kitų aktyvaus žiemos poilsio veiklų, pavyzdžiui, čiuožyklos, kurios yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 10 lentelė. Čiuožyklose teikiamos poilsio paslaugos Miestas Objekto pavadinimas Vilnius Kaunas Pačiūžų nuoma Instruktoriaus paslaugos Akropolis ledo arena + + ištisus metus Utenos pramogų arena + + ištisus metus Darbo laikas per metus Ledo arena + + rugsėjo-birželio mėn. Akropolis ledo arena + + ištisus metus Klaipėda Akropolis + + ištisus metus Šiauliai Bruklinas ledo arena + + ištisus metus Panevėžys Babilonas ledo arena + + ištisus metus Mažeikiai Ledo arena + + spalio-balandžio mėn. Elektrėnai Ledo arena + + rugsėjo-gegužės mėn. Ledo arenos yra skirtos gyventojų aktyviam poilsiui ir vietos turizmui. Dėl vasaros sezono metu sumažėjusių lankytijų, kai kurios čiuožyklos veika ištisus metus, išskyrus tris keturis vasaros mėnesius. 45

46 Kiti žiemos pramogų Lietuvoje pavyzdžiai 52 : Šiaulių rajonas: nuo Bubių kaimo Kurtuvėnų regioniniame parke prasideda 2 ir 7 km ilgio trasos per miškus. Slidžių nuomos nėra, tačiau visi jas turintys ir norintys gali paslidinėti specialiai jiems paruoštais keliais. O Talšos ir Salduvės parkuose kartais rengiamos slidinėjimo varžybos, kuriose gali dalyvauti visi norintieji. Elektrėnai: golfo laukuose žiemos metu planuojama įrengti lygumų slidinėjimo trasas. Druskininkai: Turizmo informacijos centre nuomojamos slidės, kuriomis slidinėti rekomenduojama miesto dviračių takais Žiemos poilsio infrastruktūros plėtros projektai Lietuvoje žiemos aktyvaus poilsio infrastruktūra yra silpnai išplėtota, todėl savivaldybės inicijuoja įvairius projektus ir dažniausiai juos teikia ES paramai gauti. Įgyvendinti projektai Alytaus miesto savivaldybės administracija įgyvendino projektą Aktyvaus turizmo infrastruktūros kūrimas: slidinėjimo trasų įrengimas Alytaus mieste 53. Pagrindinis projekto tikslas skatinti atvykstamąjį turizmą Alytaus mieste ir rajone, sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui, plečiant pramogų kompleksą skirtą laisvalaikio praleidimui bei mažinant sezoniškumo problemas. Darbų pabaiga 2008-jų gegužė. Įrengtos 2 vienos technologiškai moderniausių ir didžiausių slidinėjimo trasų Lietuvoje, įrengtas privažiavimas prie trasų (žvyro danga); automobilių stovėjimo aikštelė (žvyro danga); išorės elektros tinklai; nutiesti vandentiekio tinklai; pastatytas vandens rezervuaras; įrengtas slidinėjimo trasų ir automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimas; įsigyta sniego patranka; įrengtas keltuvas. Bendra projekto vertė 2,2 mln. Lt., iš jų 1,9 mln. Lt finansuojama ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis 54, likusią dalį finansuoja Alytaus miesto savivaldybės indėlis. Inicijuojami projektai Pirmiausia reiktų išskirti Druskininkų savivaldybės inicijuojamą projektą Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga įrengimas 55. Slidinėjimo trasų, kurios savo mastu ir apimtimi būtų vienos iš geriausių visoje Europoje, projekto nacionalinė svarba yra grindžiama šiais aspektais: kurorto ir šalies unikalumo kūrimu, motyvuotu

47 turistų srautų valdymu ateityje. Druskininkų savivaldybės atstovų teigimu, tokia trasa būtų pirmoji Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje 56. Baltijos regione dengtų ar su sintetine sniego danga slidinėjimo trasų nėra, o artimiausias tokio tipo turizmo objektas Lenkijoje, Tatrų kalnuose. Slidinėjimo trasas numatoma įrengti kairėje Nemuno pusėje, prie Baltašiškės girininkijos, t.y. apie 0,5 km nuo Druskininkų kurorto. Numatyta įrengti dvi slidinėjimo trasas: dengtą slidinėjimo trasą pastato viduje, kuri veiktų visus metus, ilgis siektų apie 400 m, plotis 70 m, kalno aukštis 66 metrai. Trasos danga būtų padengiama sniego patrankų, temperatūra šioje trasoje nuo 0 C iki 3 C laipsnių; atvirą slidinėjimo trasą, kuri veiktų žiemos sezono metu, būtų apie m ilgio ir apie 50 m pločio, sniegu būtų padengiama sniego patrankos pagal poreikį. Manytume, kad atviros slidinėjimo tarsos įrengimas Drsukininkuose, atsižvelgiant į tikslingumą ir eksploatacijos išlaidas, būtų rizikingas. Šiuo metu yra rengiamas techninis slidinėjimo trasų projektas, kurį planuojama baigti 2009 m. kovo 31 d. Projekto vertė siekia 154 mln. Lt. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2010 m. 57 Antras svarbus aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros projektas naujos slidinėjimo trasos įrengimas Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujo pramogų ir prekybos centro statybas Vilniuje. Gariūnų ir Titnago gatvių sankirtoje (Vilkpėdės seniūnija), maždaug 2,5 hektarų plote iškils daugiafunkcinis centras su dirbtinio sniego slidinėjimo trasomis. Gariūnų ir Titnago gatvių sankirtoje numatomas kvadratinių metrų bendro ploto pastatų kompleksas su vietų automobilių statymo aikštele. Projekto plėtotojai tvirtina, kad naujasis kompleksas bus daugiau pramogų, nei prekybos, o sklypo reljefas itin palankus slidinėjimo trasoms įrengti. Projekto iniciatorė UAB Avi valda čia planuoja pakloti kvadratinių metrų ploto trasas su dirbtinio sniego danga. Trasos inžinerinio įrenginio konstrukcijos aukštis siektų iki 35 metrų. Vienu metu tokiose trasose galės pramogauti apie 350 žmonių 58. Į visą objektą planuojama investuoti apie 300 mln. litų, iš jų - 35 mln. litų, skaičiuojama, galėtų kainuoti slidinėjimo trasa. Komplekso statybas tikimasi baigti 2010m 59. Kupiškio rajono savivaldybės administracija inicijuoja projektą Slidinėjimo trasos Kupiškio rajone įrengimas, preliminari projekto vertė 2,6 mln. Lt

48 VšĮ Vilniaus slidinėjimo sporto centras inicijuoja projektą Aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūros plėtros projektas Liepkalnyje, preliminari projekto vertė 27,1 mln. Lt. Apibendrinimas: 2 projektai atitinka vyraujančias klimato kaitos tendencijas ir skirti pritraukti vietos bei kaimyninių šalių turistus, be to esantys šalia patrauklių turistinių vietovių, tokių kaip Druskininkai (sveikatinimo kurortas) ir Vilnius (Lietuvos sostinė), kuriose yra išplėtotos apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir renginių paslaugos. Kiti projektai iš esmės yra skirti vietos gyventojams, be to, investicijos į šiuos objektus yra labai rizikingos, atsižvelgiant į klimato kaitos pokyčius Lietuvoje. Įvertinant riziką, Lietuvoje aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros projektus reikėtų plėtoti dvejomis kryptimis: nacionaliniu lygmeniu plėtoti tik tarptautiniu lygmeniu konkurencingų ir klimato kaitos neįtakojamų turizmo objektų įrengimą (uždaros slidinėjimo tarsos). Kadangi pastarieji objektai būtų patrauklūs turistams ir konkurencingi kaimyniniu šalių atžvilgiu; vietiniu lygmeniu galima palaikyti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros, kuriai reikalingos minimalios investicijos, plėtrą, nes tokios veilos yra stipriai įtakojamos klimato kaitos. Tuo tikslu prioritetus tikslinga orientuoti į dviračių ir pėsčiųjų trasų panaudojimą žiemos aktyviam poilsiui organizuoti. Nacionaliniu lygmeniu planuojant investicijas į aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūrą lauke reiktų įvertinti riziką, kad objektas bus nekonkurencingas tarptautiniu mastu dėl Lietuvos reljefo bei klimato ir bus orientuotas tik į Lietuvos ar vietos gyventojų rinką. Uždarų slidinėjimo trasų objektams rizika nepritraukti pakankamo turistų srauto ir gauti nepakankamai pajamų atsiranda dėl to, kad slidinėjimo turistų poreikiai ir pagrindiniai jų kelionės motyvai asocijuojasi su natūralia gamta ir žiemos pojūčiais. Todėl kiekviename aktyvaus žiemos poilsio plėtros projekte turi būti realiai apskaičiuoti turistų srautai, pajamų ir sąnaudų balansas, atsiperkamumas, įvertinta rizika ir t.t. Tačiau iš kitos pusės bendros klimato atšilimo tendencijos ir žiemos aktyvaus poilsio kurortų potencialo mažėjimas sudaro palankesnes sąlygas uždarų slidinėjimo trasų plėtojimui ir jų pretendavimui į atsilaisvinusią šios rinkos dalį Žiemos turizmo veiklos ir produktai kaimyninėse šalyse Šiame skyriuje analizuojamos kaimyninių šalių žiemos turizmo produktai (Latvija, Baltarusija ir Lenkija). Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos reljefas yra artimesnis Latvijai ir Baltarusijai, o nuo Lenkijos labai skiriasi. Slidinėjimo vietovių patrauklumas vertinamas atsižvelgiant į sekančius kriterijus (žr. Priedo 3 lentelę): trasų skaičius pagal sudėtingumą; 48

49 slidinėjimo kurortų kalnų trasų aukštis; distancinės trasos ir jų skaičius; kitos su slidinėjimu susijusios pramogos; įrangos nuoma; instruktoriaus paslaugos; keltuvų skaičius; trasos paruošimui skirti retrekai; trasos paruošimui skirtos sniego patrankos; maitinimo paslaugos; apgyvendinimo paslaugos. Latvija Dažnai žiemos sporto aistruoliui ir verslininkui pavyzdys yra Latvija, nes kaimyninėje šalyje žiemos aktyvaus poilsio infrastruktūra ir paslaugos yra labiau išplėtotos. Tenka pripažinti, kad kaimyninėje šalyje visai kitos slidinėjimo tradicijos, patirtis žiemos sporto bazės ir trasos. Taip pat pažymėtina, kad Latvijos geografinė padėtis yra palankesnė žiemos klimato požiūriu nei Lietuvos. Nors kaimyninėje šalyje kalneliai ne didesni nei Lietuvoje, Latvijoje veikia daugiau kaip 30 slidinėjimo trasų, prie kiekvienos jų įkurti viešbučiai, kavinės, inventoriaus nuomos punktai, siūlomos įvairios pramogos. Ant palyginti neaukšto kalno įrengtos trasos snieglenčių, slidžių ar rogučių mėgėjams. Trasos nuolat valomos, įrengtos modernios laiko skaičiavimo sistemos, o kai nesninga, sniegas gaminamas sniego patrankomis. Latviai panaudoja trasas ir šiltuoju metų laiku. Vasarą ant jų įrengia griovius, kuriais teka vanduo. Rogutės su ratukais grioviu nugabena žemyn nuo kalno. 15 pav. Slidinėjimo centrų gausa Latvijoje Pavyzdžiui, Latvijos centre, Vidzemės regione, esantį Madonos rajoną latviai vadina pačia sniegingiausia šalies vieta, nes sniego danga čia laikosi apie 140 dienų per metus ir kartais siekia iki 1 metro storio. Kitoks nei visoje Latvijoje mikroklimatas susiformuoja dėl unikalaus reljefo 60. Šiame rajone plyti didžiausias šalies ežeras Lubanas ir stūkso aukščiausios šalies kalvos, kurių lyderė Gaizinkalnio (Gaidžio kalnas) kalva virš jūros yra iškilusi net 312 metrų. Kalnų slidinėjimo mėgėjai į Madoną iš visos Latvijos važiuodavo jau sovietmečiu, tačiau šalies verslininkų milijoninės investicijos pastaraisiais metais miškuose esančias 60 Internetinė prieiga: 49

50 kalvas pavertė žiemos pramogų centrais, todėl po truputį šį regioną atranda ir užsieniečiai: rusai, vokiečiai, lietuviai. Aktyviausiai Madonoje žiemą pramogauja vietos turistai atvykę iš Rygos, kurie kitaip nei į netoli šalies sostinės veikiančias Siguldos ir Cėsių kalvų slidinėjimo trasas, į esančias Madonoje jie išsiruošia visam savaitgaliui. Todėl nakvynės vietos arčiausiai slidinėjimo centrų užsakytos kelioms savaitėms į priekį, o dauguma trasų apšviestos ir savaitgaliais veikia iki 24-3 valandos nakties. Madonos turizmo informacijos centro atstovų teigimu, rajono teritorijoje yra įrengtos 26 apšviečiamos kalvų slidinėjimo trasos ir veikia 19 keltuvų. Čia yra specialiai snieglentininkams, lygumų slidininkams ir biatlonininkams įrengtų trasų. 39 rajono nakvynės vietos vienu metu gali priimti daugiau kaip 1100 žmonių. Madonos kalvų šeimininkai siūlo išsinuomoti ir lygumų slides, rogutes arba gumines padangas, o į kalvos viršų šiuo transportu užtemps specialiai šioms priemonėms pritaikyti keltuvai. Beveik visi didesni Latvijos slidinėjimo centrai yra įsigiję sniego patrankas ir trasų lyginimo mašinas retrakus. Slidinėjimo inventoriaus komplekto nuomos įkainiai valandai šiame regione svyruoja nuo 3 iki 5 latų (Ls), dienai Ls. Keltuvų paslaugos valandai atsieina 2,50-3 Ls, dienai Ls. Didesniuose slidinėjimo centruose paslaugas siūlo slidinėjimo instruktoriai, kurių darbo valanda atsieina 5 Ls. Madonos miestelyje vyksta orientavimosi slidėmis pasaulio taurės varžybos ir veteranų čempionatai. Įdomu ir tai, kad slidinėjimo centre pavasarį vyksta masinis renginys, kurio metu rengiamas tradicinis karnavalas, kuriame sulaukiama iki 2000 dalyvių. Kaukėmis pasipuošę svečiai į renginio teritoriją įleidžiami nemokamai, o viduje jų laukia ne tik šventiškai papuoštos slidinėjimo trasos, bet ir daug varžybų. Kaimyninėje Latvijoje slidinėjimo trasų pasiūla yra itin didelė, jos pritaikytos skirtingam poilsiautojų skoniui. Daugiausia slidinėjimo trasų yra Mažkalni, Milzkalns ir Riekštukalns centruose. Pateiksime keletą Latvijoje vystomų slidinėjimo centrų veiklos pavyzdžių: Žagarkalnio slidinėjimo centas. Įrengtos 5 trasos: Žagarkalnio trasa ilgiausia iš trasų ( m). Ji padalyta į trasą Žagarkalnis 1 ir trasą Žagarkalnis 2. Tai populiariausia trasa, nes ji ilgiausia ir pasižymi įdomiu savitu reljefu. Trasos viršūnėje yra didelė mašinų stovėjimo aikštelė, kavinė, nuomos punktas ir išorinė kasa. Visos komplekso trasos sujungtos tarpusavyje. Žagarkalnio trasa turi 4 keltuvus. Cyrulkalnio trasa (ilgis 180 m). Beveik stačiausia bazėje viršūnė yra pačiame bazės centre, kuriame yra inventoriaus parduotuvė, viena iš kavinių ir vienas nuomos punktas. Trasa tiesiogiai sujungta su snieglenčių parku. Cyrulkalnio trasoje yra 2 keltuvai. Snieglenčių parką sudaro trys pagrindinės zonos Big air" ir Borderkross", centrinė parko dalis ir miško parkas. Trasoje yra du keltuvai. Mokyklinė trasa (ilgis 200 m), lėkštas nusileidimas su tolygiu reljefu. Trasa puikiai tinka pradedantiesiems ir vaikams. Nuolat budi instruktoriai, kurie ne tik rūpinasi 50

51 saugumu, bet ir moko pradedančiuosius. Du liftai dalina trasą į dvi vienodo pločio dalis. Mokyklinės trasos papėdė jungiasi su snieglenčių parku, per kurį keltuvais galima patekti į kitas trasas. Rogių trasa Viessman" (ilgis 100 m). Lėkštas nusileidimas, viršūnė sujungta su mokykline trasa. Rogių trasa skirta čiuožti rogutėmis ir panašiu inventoriumi. Slidininkai ir snieglentininkai į šią trasą neleidžiami, joje nėra keltuvų, todėl čiuožinėti rogutėmis saugu. Slidinėjimo centras Zviedru cepure" ( Švedų kepurė") siūlo šias paslaugas: kavinė; inventoriaus nuoma; namukai nakvynei; automobilių stovėjimo aikštelė; trasa Nr. 1 yra 300 m ilgio; trasa Nr m ilgio; trasa Nr m ilgio; vaikiškas (mokomasis) kalnas su keltuvu 50 m ilgio; didysis keltuvas galingumas 655 žm./val.; mažasis keltuvas - galingumas 470 žm./val.; keltuvas Doppermayer", galingumas 1100 žm./val.; papildomas keltuvas, galingumas žm./val. Latvijos slidinėjimo centrai turi ką pasiūlyti ir distancinio slidinėjimo mėgėjams. Šiuo metu šalyje yra apie 10 trasų. Rogutėmis gali pasimėgauti tik Andrekalni lankytojai, nes paslaugą teikia tik šis centras, Snow-tubing trasų 11 (Baili, Eglukalns, Gaizinkalns, Jekaba Grava, Lemberga hute, Lido kalns, Makiškalns, Mažesers, Reina Trase bei Reku kalns). Dūjas, Mežezers, Reina trase centrai siūlo čiuožyklų paslaugas, Reina trase halfpipe o 61, Dūjas centras sniego motociklų Kone visuose centruose, teikiančiuose kitokias leidimosi nuo kalnų paslaugas nei kalnų slidinėjimas, ryškėja bendras bruožas. Čiuožyklų, snow-tubing, rogučių ar motociklų paslaugos teikiamos centruose, kurių kalnų aukštis yra nedidelis, iki 40 metrų, arba centras turi 6 8 trasas. Daugiausia žiemos aktyvaus sporto pramogų siūlo Reina trase. Šis slidinėjimo centras teikia, kalnų bei distancinio slidinėjimo, čiuožyklos, snow-tubing ir half-pipe o paslaugas. 16 pav. Snow-tubing as 61 Slidinėjimas su snieglente iš sniego padaryta rampa 17 pav. Half-pipe o trasa 51

52 Trasų paruošimas yra labai svarbus, nes tai gerina slidinėjimo kokybę. Priežiūrai reikalingos sniego patrankos, gaminančios dirbtinį sniegą bei retrekai 62, lyginantys trasas. Beveik visi centrai turi sniego patrankas ir retrekus. Tokių centrų Latvijoje yra 11 iš 40. Įrangos nuomos paslaugas teikia 33 slidinėjimo centrai, 16 instruktoriaus paslaugas. Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikia 18 žiemos slidinėjimo centrų. Bobslėjus Siguldoje turi senas tradicijas, nes dar XIX a. pab. vietinis dvarininkas Kropotnikas savo dvare pastatė 900 m ilgio bobslėjaus trasą su vienu posūkiu. Dabartinė trasa yra 1420 m ilgio bei 120 m aukščio skirtumo ir su sportiniais bobslėjais galima pasiekti net 125 km/val. greitį. Šią pramogą galima stebėti net ir vasarą specialios rogės ant ratukų nė kiek nesumažina aštrių pojūčių. Trasa pritaikyta ir ne profesionalams, bet ir turistams. Ne profesionalai gali išvystyti iki 100 km/h greitį. Informacija apie Latvijos žiemos kurortų trasas bei teikiamas paslaugas prieinama internetu. Latviškoje internetinėje svetainėje pristatoma 40 slidinėjimo centrų, pateikiami žemėlapiai, trasų nuotraukos, trasų techniniai parametrai (keltuvų skaičius, trasų aukštis, ilgis), teikiamų paslaugų aprašymas. Apibendrinimas: Kaimyninėje Latvijoje veikia daugiau kaip 30 slidinėjimo centrų, tuo tarpu Lietuvoje gerai įrengtų analogiškų centrų nėra. Latvijos geografinė padėtis yra geresnė, nes ji labiau nutolusi į šiaurę, todėl žiemos ten ilgesnės ir neigiama temperatūra būna ilgesnį laikotarpį. Latvijoje veikia daugiau kaip 30 slidinėjimo centrų ir prie kiekvienos jų įkurti viešbučiai, kavinės, inventoriaus nuomos punktai, kitos pramogos. Taigi Latvijoje yra sukurti ir siūlomi aktyvaus žiemos poilsio turizmo produktai. Jei Latvijoje slidinėjimas vis dėl to yra verslas, tai Lietuvoje, slidinėjimo versle, daugiausia dalyvauja viešosios įstaigos ir prie finansavimo prisideda savivaldybės ar sporto organizacijos. Lietuvių nenoras investuoti yra susijęs su negreitai atsiperkančiomis investicijomis, nes dėl trumpų žiemų Lietuvoje slidinėjimo verslas nėra pelningas. Baltarusija Baltarusijoje šiuo metu yra tik du slidinėjimo centrai, tačiau atsižvelgiant į reljefą tai nėra stebėtina, nes šalyje plyti lygumos, o aukščiausias Baltarusijos taškas Dzeržinskio kalnas (346 m). Centras Logoysk (30 km nuo sostinės Minsko rajono šiaurėje) žiemos sezono metu 62 Sniegą lyginantys traktoriai 52

53 gali pasiūlyti 6 leidimosi nuo kalno trasas, kurių 4 ypatingai pritaikytos ir snieglentininkams, veikia keltuvai. Trasos buvo atnaujintos 2004 m., todėl yra pakankamai kokybiškos ir atitinkančios europinius slidžių ir snieglenčių mėgėjų aptarnavimo standartus. Centre yra skirtingo sudėtingumo lygio trasų. Vienas iš privalumų-išskirtinumų: naktinis slidinėjimas apšviesta trasa naktimis traukia kalnų sporto mėgėjus, ieškančius neįprastų įspūdžių. Pagrindinę trasą aptarnauja 4 keltuvai. Centre veikia slidinėjimo mokykla, teikiamos instruktorių paslaugos, nuomojama slidinėjimo įranga. Galimos maitinimo bei apgyvendinimo paslaugos, veikia mašinų nuomos punktas. Greta esančioje aikštelėje įrengti 4 tramplinai. Įrengta snow-tubing trasa 63. Šios apylinkės privalumas vietinis kalvotas kraštovaizdis. Laikotarpis žiemos sporto mėgėjams: nuo gruodžio iki kovo mėnesio. Silychi centre yra 3 trasos, į kurias kelia 4 keltuvai. Trasų aukštis apie 100 metrų, bendras ilgis 2,5 km. Suteikiamos instruktoriaus, įrangos nuomos, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos. Lenkija Lenkijos reljefas yra labai įvairus, šalies teritorijoje išsidėstę aukštieji Tatrai paįvairina Lenkijos kraštovaizdį ir visi 11 šalies kalnų priklauso būtent aukštiesiems Tatrams. Aukščiausias Lenkijos kalnas Rysy (2499 m). Žiemos sezonas čia suvokiamas kitaip nei Baltarusijoje, Latvijoje ar Lietuvoje. Žiemos sezono metu pagrindiniai slidininkų traukos centrai yra išsidėstę pietinėje šalies dalyje. Skiers Lounge 64 duomenimis, Lenkijoje šiuo metu yra 29 trasos. Jų aukštis svyruoja nuo 389 m ( Ustron/ Czantoria ) iki 1964 m ( Zakopane ). Visos Lenkijos trasos turi keltuvus. Daugiausia keltuvų (22) yra Duszniki Zdroj/ zieleniec. Lenkijos miestai ir miesteliai, esantys pietinėje, kalnuotoje šalies dalyje, žiemą specializuojasi žiemos sporto veiklose dėl savo tinkamo reljefo, todėl pagrindą visų aktyvių žiemos turizmo sričių sudaro leidimasis nuo kalnų slidėmis ar snieglente bei distancinis slidinėjimas. Visi slidinėjimo kurortai teikia maitinimo, apgyvendinimo paslaugas, nuomos ar instruktorių paslaugas. Zakopane geriausias kurortas Lenkijos pietuose Tatrų įlankoje tarp aukščiausių Lenkijos Rysy kalnų (2.499 m). Šioje vietovėje yra net trys slidinėjimo rajonai. Galima rasti gana gerai paruoštų trasų su skirtingo sudėtingumo šlaitais. Laikotarpis žiemos sporto mėgėjams: nuo lapkričio pabaigos iki kovo/balandžio mėnesių. Jei neužtenka slidinėjimo trasų, yra galimybių rasti kitų smagių žiemos pramogų (čiuožti su rogėmis, padangų kameromis ir pan.), Lenkijos kurortai dažnai siūlo gydomąsias paslaugas. 63 Leidimasis nuo kalno ant pripučiamo rato 64 Prieiga per internetą 53

54 Lietuviška internetinė svetainė išskiria 10 Lenkijoje esančių slidinėjimo kurortų: Bialka Tatrzanka, Bukowina Tatrzanska, Karpac, Krynica, Szczawnica, Szczyrk, Szklarska Poreba, Zakopane, Zieleniec, Wisla. Svetainėje patalpinta informacija apie trasas, jų sudėtingumą, keltuvus, kainas. Pateikiamos centrų nuotraukos, trasų žemėlapiai, centrų internetinės svetainės. Tarptautiniuose internetiniuose puslapiuose, skirtuose slidininkams, beveik visuose pateikiama informacija apie Lenkijoje esančius žiemos poilsio (slidinėjimo) centrus ir juose teikiamas paslaugas. 54

55 3. AKTYVAUS ŽIEMOS POILSIO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS GALIMYBĖS IR PRIEMONĖS INTENSYVESNEI ŽIEMOS AKTYVAUS POILSIO VEIKLAI SKATINTI 3.1. SWOT Stiprybės Lietuva turi rinkos potencialą orientuotis į žiemos aktyvaus poilsio turizmo produktus Valstybės turizmo politikoje akcentuojami Lietuvos turizmo sezoniškumo mažinimo tikslai Veikianti žiemos poilsio infrastruktūra (atviros slidinėjimo trasos) turi vietinės valdžios palaikymą Lietuvoje reljefo galimybės sudaro galimybes plėtoti žiemos aktvaus poilsio veiklas, orientuotas į vidaus rinkos poreikius Galimybės Dėl globalinio atšilimo kylančių problemų dengtų slidinėjimo trasų populiarumas ir paklausa turi augti bei pasiteisinti ekonomiškai Kai slidinėjimui galimybės ribotos, reikėtų orientuotis ir kreipti investicijas į kitas aktyvias poilsio veiklas, kurios nėra priklausomos nuo klimato (dviračių turizmas, baseinai, čiuožyklos, teniso kortai ir kt.) ir numatyti galimybes pėsčiųjų, dviračių trasų infrastruktūrą panaudoti ir žiemos aktyviam sportui Įrengiama dviračių takų infrastruktūra galėtų būti pritaikyta lyguminėms (distancinėms) slidinėjimo trasoms Įvertinant kaimyninių šalių privataus verslo patirtį, plėtoti vietinės reikšmės žiemos turizmo centrus Turizmo paslaugų teikėjai turi galimybes plėtoti žiemos aktyvaus poilsio veiklas, kurioms nereikalinga infrastruktūra Silpnybės Lietuva neturi pagrindinių žiemos turizmo veiklų specifiką ir įvairovę lemiančių faktorių reljefo (kalnų) ir pastovią sniego dangą užtikrinančio klimato, todėl neturi galimybių plėtoti populiariausių žiemos poilsio veiklų lauke aukštikalnių slidinėjimo Lietuva neturi galimybių pritraukti pagrindinio žiemos poilsio segmento, kurio pagrindiniai ir stabilūs motyvai saulė, sniegas, kalnai, natūralios žiemos pojūtis, natūrali gamta ir kt. Lietuvoje esančių slidinėjimo trasų infrastruktūra yra silpnai išvystyta, nesiūlomi turizmo produktai Aktyvaus žiemos turizmo infrastruktūros plėtros projektus dažniausiai įgyvendina viešasis sektorius, o privatus sektorius net ir mažuose ar vietinės reikšmės projektuose stokoja iniciatyvos Neplėtojama slidinėjimo infrastruktūra kalvotose vietovėse (kraštovaizdžio draustiniuose) Grėsmės Su žiemos poilsio plėtra susiję projektai inicijuojami, neįvertinant darnios plėtros principų ir klimato kaitos procesų Intensyvus žiemos turizmo sezono trumpėjimas ir sniego trūkumas Dengtos slidinėjimo trasos netaps tarptautinių turistų pagrindiniu slidinėjimo tikslu Infrastruktūros ir paslaugų projektai, kuriais plėtojamos žiemos poilsio veiklos lauke, turi atsipirkti mažiau nei per 10 metų, nes vėliau objektai dėl klimato kaitos gali būti nebenaudojami 55

56 Žiemos sezono metu konkuruoti tarptautinėse rinkose, siūlant Spa, sveikatingumo, sporto, konferencijų, kultūrinių renginių ir kitus, sezoniškumą mažinančius, produktus 56

57 3.2. Išvados 1. Remiantis moksline literatūra ir užsienio rinkose vyraujančių žiemos turizmo produktų analize žiemos turizmo sampratą galimabūtų apibrėžti dvejopai: žiemos turizmas kai pagrindinis turistinės kelionės tikslas yra pasyvi ar aktyvi veikla žiemą; aktyvus žiemos poilsis viena iš poilsio rūšių žiemos sezono metu gamtoje (atviroje erdvėje). 2. Remiantis studijos analize, žiemos sezono įtaka turizmui apima ilguoju laikotarpiu lapkritį balandį, trumpuoju laikotarpiu gruodį vasarį. 3. Lietuvos turizmo politikoje nacionaliniu lygmeniu aktyvaus žiemos turizmo plėtra yra neperspektyvi dėl šios pagrindinės priežasties aktyvaus žiemos turizmo mėgėjai visuomet prioritetą teikia sniegui, saulei, kalnams, t.y. atviroms slidinėjimo trasoms aukštikalnėse, todėl Lietuvos turizmo produktai negali būti orientuojami į šią vartotojų grupę. 4. Dėl studijoje išanalizuotų šiltėjančio klimato tendencijų įtakojančių ne tik Lietuvos, bet ir Europos turizmo sektorių, nacionaliniu lygmeniu prioritetinėmis veiklomis laikyti sezono įtakos mažinimo priemones, tuo tarpu žiemos turizmo infrastruktūros plėtrą orientuoti tik į vietinius turistus (lankytojus) arba geresnes gyventojų laisvalaikio galimybes, pritraukiant privačias investicijas ar vietinius verslus. 5. Žiemos sezono metu reikėtų skatinti klimatinėms Lietuvos sąlygoms nejautrių turizmo paslaugų plėtrą pasyvių (SPA, konferencijų, kultūrinių renginių organizavimo ir pan.) ir aktyvių (lyguminį slidinėjimą, čiuožimą ir pan.). 6. Įvertinant globalinius atšilimo veiksnius ir pasaulines prognozes, Lietuvoje tikslinga skatinti aktyvaus poilsio veiklas, tinkamas mūsų klimatinėmis sąlygomis, žiemos sezono metu: kur būtina infrastruktūra (čiuožimas pačiūžomis, ledo ritulys, kerlingas, sniego riedlentės, slidinėjimas dengtose trasose ir pan.); nereikalinga speciali infrastruktūra (lygumų slidinėjimas, važiavimas sniego automobiliais, važiavimas ant ledo, važiavimas sniegaeigiais, čiuožimas sniego batais ir pan. ), išskyrus Vakarų Lietuvą, kur dienų su sniego danga yra žymiai mažiau nei kitose Lietuvos dalyse). 7. Žiemos turizmo sezono metu, naudojant užsienio šalių patirtį, sezoniškumo įtaką mažinti taikant šias priemones: kuriant ir siūlant 4 sezonų kurortus ir kurortines teritorijas; organizuojant festivalius ir renginius; sezoniškumo pasekmes vertinti pozityviai (verslui poilsis nuo streso ir įtampos, kurortams ir kitoms turistų gausiai lankomoms teritorijoms poilsis 57

58 nuo pernelyg gausaus turistų ir lankytojų srauto, panaudojant žiemos laikotarpį infrastruktūros gerinimui, plėtrai ir pan.). 8. Nacionaliniu mastu stiprinti vietinio verslo galimybes populiarinti aktyvų žiemos poilsį: atlikti turizmo tyrimą Dėl turizmo produktų kokybės ir kelionės motyvų vertinimo žiemos sezono metu atvykstančiųjų ir vietinių turistų poreikiams nustatyti; organizuoti mokymus ir didinti gebėjimus pagrįstus tyrimų rezultatais, verslininkams dėl sezoniškumo įtakos mažinimo priemonių galimybių turizmo sektoriuje. 9. Privatus verslas iki šiol neužpildo susidariusios nišos, kurioje jau sparčiai dominuoja Latvijos verslininkai. Lietuvos verslas turėtų siūlyti aktyvaus žiemos poilsio galimybes skatinančias priemones sukurtuose arba statomuose turistiniuose kompleksuose ar turistinėse traukos vietovese, kurios mažintų sezono neigiamą įtaką ir būtų patrauklūs vietiniams turistams: kartu su turizmo paslaugų plėtra remti vaikščiojimo, lyguminio slidinėjimo, pasivažinėjimo dviračiais viešosios infrastruktūros plėtrą, esančius apgyvendinimo, poilsio ir sporto kompleksus papildyti rodelio ar slidinėjimo trasomis, kurios suteiktų turistams daugiau galimybių aktyviai praleisti savaitgalį bei pritrauktų vietinius turistus ir lankytojus, labiau išnaudoti pėsčiųjų ir dviračių trasų infrastruktūrą aktyviam žiemos poilsiui organizuoti. 10. Kad investicijos į žiemos slidinėjimo trasas ekonomiškai atsipirktų, savivaldybės turėtų skatinti privatų verslą šalia slidinėjimo trasų investuoti į turizmo paslaugų (apgyvendinimas ir maitinimas) infrastruktūrą bei kitas paslaugas (pavyzdžiui, pirtys, SPA ar pramogos), kurias galima būtų teikti kai nėra tinkamų salygų slidinėti ir ne žiemos sezono metu. 58

59 3.3. Priemonės intensyvesnei žiemos aktyvaus poilsio veiklai skatinti Uždaviniai Priemonės pavadinimas Atsakingi vykdytojai Vykdymo terminas 1. Plėtoti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūrą 2. Stiprinti Lietuvos turizmo produktų konkurencingumą 3. Plėtoti turizmo produktų rinkodarą sezoniškumui mažinti 1.1. Dengtos slidinėjimo trasos įrengimas 1.2. Įrengti ir pritaikyti pėsčiųjų ir dviračių trasas lyguminiam (distanciniam) slidinėjimui 1.3. Spręsti slidinėjimo trasų įrengimo klausimus kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose ir vietovėse, patraukliose kalnų slidinėjimo turistams 2.1. Žiemos sezono metu atlikti atvykstamojo turizmo tyrimą Dėl turizmo produktų kokybės ir kelionės motyvų vertinimo žiemos sezono metu 2.2. Stiprinti vietinio verslo gebėjimus išnaudojant žiemos sezono galimybes 3.1. Aktyvaus žiemos poilsio produktų pristatymas (dengta slidinėjimo trasa, lyguminės slidinėjimo trasos ir kt.) 3.2. Alternatyvių žiemos aktyviam poilsiui turizmo produktų pristatymas (Spa, sveikatinimo, konferencijų turizmo produktai, kaimo turizmas, kultūriniai renginiai ir kt.) Savivaldybės Kurortų ir kurortinių vietovių savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės

60 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Brent W. Ritchie, Daryl Adair. Sport Tourism Interrelationships, Impacts and Issues. Channel View Publications, ISBN , psl. (Simon Hudson. Winter sport tourism in North America. 4 chapter) 2. Godfrey Baldacchino. Extreme Tourism Lessons from the World's Cold Water Islands. Elsevier, ISBN , psl. 3. Marina Novelei. Niche Tourism Contemporary Issues, Trends and Cases. Butterworth- Heinemann, ISBN X, psl. 4. Valene L. Smith, William R. Eadington. Tourism Alternatives Potentials and Problems in the Development of Tourism. University of Pennsylvania Press, ISBN , psl. 5. James Higham. Sport Tourism Destinations Issues, Opportunities and Analysis. Butterworth-Heinemann, ISBN , psl. 6. Thomas Hinch, James E. S. Higham. Sport tourism development. Channel View Publications, ISBN , psl. 7. Colin Michael Hall. Tourism, recreation and climate change. Channel View Publications, ISBN , psl. 8. Clare A. Gunn, Turgut Var. Tourism Planning Basics, Concepts, Cases. Routledge, ISBN , psl. 9. Dimitrios Buhalis, Carlos Costa. Tourism Management Dynamics Trends, Management and Tools. Butterworth-Heinemann, ISBN , psl. 10. Mike Weed, Chris Bull. Sports Tourism Participants, Policy and Providers. Butterworth-Heinemann, ISBN , psl. 11. Joy Standeven, Paul de Knop. Sport tourism. Human Kinetics, ISBN , psl. 12. Tom Baum, Svend Lundtorp. Seasonality in Tourism. Elsevier, ISBN , psl. 13. M.F. Price, C.A. Galbraith. Mountains of Northern Europe Conservation, Management, People and Nature. The Stationery Office, ISBN , psl. 60

61 14. OECD Publishing, Shardul Agrawala, Organisation for Economic Co-operation and Developmen. Climate Change in the European Alps Adapting Winter Tourism and Natural Hazards Management. OECD Publishing, ISBN , psl. 15. Simon Hudson. Sport and Adventure Tourism. Haworth Press, ISBN , psl. 16. GRECEVIČIUS, Petras.; ARMAITIENĖ, Aušrinė.; JUNEVIČIENĖ, Onutė.; et al. Turizmas. Vadovėlis. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2002, 318 p. ISBN Straipsniai, kita informacija internete 17. JONSSON, Erika; SIEVINEN, Mika. Swedes Image of Helsinki as a Winter Destination. Positioning Helsinki Winter Brand in the Swedish Market. Master Thesis, No. 2003:32. Graduate Business School. School of Economics and Commercial Law. Göteborg University. Printed by Elanders Novum. ISSN X. [žiūrėta 2008 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą < 18. Global warming poses Threarts to Ski Resorts in the Alps Burki, R; Abegg, B; Elsasser, H. Climate change and tourism in the Alpine regions of Switzerland Geografical Institute, University of Zurich. 20. Climate change impacts: winter tourism adaptation strategies. Prancūzijos Alpės The effects of Climate change on recreation and tourism on the Prairies. A status report. International institute for sustainale development Probstl, Ulrike.; Unbehaun, Wiebke. Climate Change in Winter Sport a New Approach to Transdisciplinary Research and Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning. 23. Dolnicar, Sara.; Leisch, Friedrich. Winter Tourism Segments in Austria Identifying Stable Vacation Styles for Target Marketing Action MEK Winter Tourism Strategy Wisconsin Department of Tourism. Winter Leisure Marketing Campaign Summary 26. Brijesh Thapa. Trends and issues in select winter recreation activities: alpine skiing and snowboarding. 61

62 27. Daniel Scott, Geoff McBoyle, Brian Mills. Climate change and the skiing industry in southern Ontario (Canada): exploring the importance of snowmaking as a technical adaptation. 28. C. R. de Freitas. Tourism climatology: evaluating environmental information for decision making and business planning in tge recreation and tourism sector K. Tervo. Weather and climate as limiting factors ir winter tourism in polar areas: changing climate and nature-based tourism in Northern Finland. Knyga A. Matzarakis, C. R. de Freitas. D. Scott. Development in tourism climatology Daniel Scott. Climate change and tourism in the mountain regions of North America. 1 st International Conference on Climate Change and Tourism. Djerba, Tunisia, Climate change and tourism. Proceedings of 1 st International Conference on Climate Change and Tourism. Djerba, Tunisia, The effects on climate change on recreation and tourism on the Prairies. International Institute for Sustainable Development

63 PRIEDAI 1 lentelė. Slidinėjimo paplitimas pasaulyje Šalis Kurortai Keltuvai Slidininkų apsilankymai (mln.) Japonija 460 3, Prancūzija 390 4, JAV 503 2, Austrija 604 3, Italija 341 2, Šveicarija 288 1, Kanada 284 1, Vokietija 491 1, Švedija Norvegija Čekija 174 1, Ispanija Australija Suomija Lenkija Pietų Korėja Andora Naujoji Zelandija Rusija Čilė Argentina Bulgarija Iranas Graikija Turkija Lebanonas Slovakija 322 * * Slovėnija 55 * * Serbija 19 * * Kinija 100 * * Likęs Pasaulis 900 * * Iš viso 6,000 25, ,6 * nežinoma 63

64 2 lentelė. Bendrieji kintamieji pagal atostogų stilius Atostogų stilius 1 Kintamieji Vienetai/ Lygiai % arba mediana Atostogų stilius 2 % arba mediana Atostogų stilius 3 % arba mediana Atostogų stilius 4 % arba mediana Atostogų stilius 5 % arba mediana Atostogų stilius 6 % arba mediana Amžius Metai <0.001 Dienos išlaidos EUR <0.001 vienam žmogui Mėnesio užmokestis EUR <0.001 Kelionės trukmė Dienos <0.001 Lytis Vyriška <0.001 Ankstesnės atostogos Tikslas pakartotinai apsilankyti Niekada <0.001 Vieną kartą Du kartus ir daugiau Neabejotinai Tikriausiai Tikriausiai ne Apgyvendinimas Kompanija Informacijos šaltiniai Neabejotinai ne Viešbutis <0.001 Nakvynė ir pusryčiai (B&B) Apartamentai Vienvietis kambarys Vienvietis kambarys sodyboje Partneris <0.001 Šeima <0.001 Draugai <0.001 Kelionė grupe <0.001 Brošiūra Skelbimai <0.001 spaudoje Kelionių <0.001 agentūros katalogas Draugai ir giminės Kelionių agentai Vietiniai/regioni niai turizmo informacijos centrai Internetas Informacija <0.001 nereikalinga 64

65 3 lentelė. Alpių regiono adaptacijos strategijos sąlygotos klimato kaitos 65 Šalis Baltarusija Latvija Lenkija Kurorto pavadini-mas Trasų skaičius Trasų ilgis nuo iki Keltu-vai Distancinės slidinėjimo trasos Kitos pramogos Sniego patranka Sniego traktoriai Įrangos nuoma Instruktorius Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos Logoysk Silichy Andrekalni Rogutės + + +A Baili -( Snow-tubing A/M m) Bauskas trase -(65) Briežkalns 3 (30) M Cigorinš 5 (50) A/M Dūjas 1 (28) Čiuožykla/snie A/M go motociklai Eglukalns 3(9-39) Snow-tubing A Gaizinkalns 3(60) Snow-tubing A/M Golgats 4(70) M Jekaba grava 5(35-45) Snow-tubing M Jura kalns 1(30) M Kakiškalns 2(20-80) Kamparkalns 2(25-45) A/M Karli 2(45) A/M Kauku kalns 5(73) Kordes trase 2(30-84) Laču kalni 4(35) M Lemberga 4(41) Snow-tubing M hūte Lido kalns 1(50) Snow-tubing A/M Liepinkalns 1(43) Ligatnes kalns 1(50) Makiškalns 2(33) Snow-tubing A/M Mežezers 7(70) Čiuožykla A/M /Snow-tubing Mežkalni 8(46) A/M Milzkalns 8(45) M Ozolkalns 4(80) ??? + + M Parsteigumkal 2(40) M ns Ramkalni 2(27) M Reina trase 6(25-35) Čiuožykla, A/M snow-tubing Halfpaipas 100 Reku kalns 4(60) ? Snow-tubing A/M Riekstukalns 8(42-47) M Sara kalns 3(25-30) A/M Sauleskalns 4(64) A/M Siguldas trase 2(85) M Smecersils Vina kalns Žagarkalns 6(25-35) ? A/M Žiperkalns 1(54) M/A Zviedru 2(45) M/A cepure Zakopane 16 ( A/M ) Zakopane/ 6 (823 (1-) km 6 A/M Gubalowka 1122) Zakopane/Pol 2 2 A/M ana Szymoszkowa Jelesnia/ pilko (Korbielow) Szczyrk/ czyrna Solisko Szczyrk/ skrzyczne (Cos) 13 ( ) 11 ( ) 4 ( ) (4-7) km (2-15) km 11 A/M 13 A/M 14 km 5 A/M 65 Probstl, Ulrike; Unbehaun, Wiebke. Climate Change in Winter Sport a New Approach to Transdisciplinary Research and Implementation. Institute of Landscape Development, Recreation and Conservation Planning. 65

66 Lietuva Krynica/ 8 8 A/M jaworzyna Krynicka Krynica/ azotyslotwiny Male Ciche 8 (600 4 km 8 850) Ustrzyki Dolne gromadzyn 8 6 km 4 Szklarska poreba/ szrenica 7 ( ) Karpacz/ kopa 5 ( ) Malastow/ garlice Szczavnica/ palenica 5 ( ) 5 ( ) Arlamov 4 ( ) Kluszowce/ wdzar ( Czorsztyn) Ustron/ czantoria 4 ( ) 4 ( ) Wisla/ stozek 4 ( ) Zawoja/ masorny Gron Dziwiszow/ lysa Gora 4 ( ) 4 ( ) km 5 1- km 5 1- km 2 1- km km km 3 3 km 6 Wisla/ soszow 3 ( km 4 886) Ustrzyki Zdroj/ zieleniec Bialka Tatrzanska/ kotelnica Bialczanska Biala Tatrzanska/ bania Laskowa Kamionna Rzeczka Piwniczna: wierchomla Duszniki Zdroj/ zieleniec Vilnius M Liepkalnis Vilnius 3 (170) Rokantiškės Anykščiai Kalita 2 (40) M Birštonas 2 (40) Ignalinos žiemos sporto centras 4? A/M Vilkaviškis Vištytis 5 (20-48) A/M Molėtai 1(200) Anykščiai 1(30) Akmenynų trasa Šakių rajonas Kriukai 1(35) Vilkaviškis 1 (30) Vigrelis informacija Lenkija 66

67 Kalnų slidinėjimas (angl. alpine skiing) Lygumų slidinėjimas (angl. cross country skiing) Čiuožimas su snieglente (angl. snowboard) 67

68 Ledo ritulys (angl. ice hockey) Dailusis čiuožimas (angl. figure skating) 68

69 Čiuožimas pačiūžomis (angl. ice skating) Žiemos sporto žaidimas, dažniausiai žaidžia moterys, čiuožiant ledu pačiūžomis reikia pataikyti nustumti žiedą į priešininko tinklą (ang. ringette) 69

70 Čiuožimas su snieglente (ang. snowboarding) Važiavimas sniego dviračiu (ang. snowbiking) 70

71 Slidinėjimas, pasikinkius šunis (ang. skijoring with dogs) Ėjimas sniego batais (ang. snowshoe) 71

72 Telemarkingas (angl. telemark skiing) Važiavimas rogėmis (ang. sledding) 72

73 Bobslėjus (ang. bobsleigh, bobsled or bobsledge) Važiavimas šunimis įkinkytomis rogėmis (dogsled racing) 73

74 Buriavimas ar plaukimas ledu (ang. ice boating or ice sailing) Važiavimas rogėmis (angl. tobogganing) 74

75 Mėtymasis sniego gniūžtėmis Sniego senio lipdymas 75

76 Ledo maudynės (angl. ice swimming) Poledinė žūklė 76

77 Biatlonas 77