SVETIMYBIŲ VARTOJIMO POLINKIAI LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE

Transcription

1 POVILAS RUDZEVIČIUS Lietuvių kalbos institutas SVETIMYBIŲ VARTOJIMO POLINKIAI LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE Kalbos normintojų dėmesys svetimybėms jaučiamas visą bendrinės lietuvių kalbos gyvavimo laiką (istorinę šio klausimo apžvalgą žr. Vaicekauskienė 2000: ; Girčienė 2003: ). Svarstomi ir persvarstomi jų norminimo principai ir kriterijai (Girdenis, Pupkis 1996:1-5; Miliūnaitė 2004:30-54; Vaicekauskienė 2004,: 9-29; Vaicekauskienė : ir kt.), fiksuojami vartosenos faktai, skelbiami ištisi nevartotinų skolinių sąrašai (DKKS; Rudaitienė, Vitkauskas 1998 ir kt.), tiriamas vartotojų požiūris į skolinius ir jų atitikmenis (Girčienė 2004: ) ir 1.1. Norint teikti visuomenei skolinių vartojimo rekomendacijas, pirmiausia reikėtų gerai pažinti pačią vartoseną, jos polinkius (plg. Labutis 2002: 44-45; Miliūnaitė 2002: 46^17; Vaicekauskienė : ir kt.). Tačiau išsamių šios krypties vartosenos tyrimų, galima sakyti, nėra. Nemaža tyrimo galimybių šiuo atžvilgiu teikia Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre kaupiamas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (toliau -Tekstynas), kuris, gal ir netobulai, tačiau atspindi dabartinės rašomosios kalbos 1 polinkius: Tekstyną sudaro nepriklausomybės laikotarpio leidiniai, parinkti taip, kad kuo geriau atspindėtų dabartinę rašytinę lietuvių kalbą: bendroji periodika - respublikinių ir vietinių laikraščių tekstai, ir specialioji periodika, skirta ir bet kokio išsilavinimo skaitytojui, ir specialistui. Likusią tekstyno dalį sudaro grožinė ir kitokia literatūra (mokslinė, populiarioji) bei įvairūs dalykinio pobūdžio dokumentai ir leidiniai" ( Į Tekstynų įtrauktos Seimo stenogramos - tik užrašyta sakytinė vartosena, tačiau šios srities pavyzdžių, renkant duomenis straipsniui, rasta palyginti mažai; be to, Tekstyne tai sudaro tik du procentus, todėl statistikai neturėjo didelės įtakos. 2 VDU tekstynų sudaro (procentais): respublikinė periodika - 23, populiarioji periodika - 18, vietinė periodika - 17, negrožinė literatūra - 11, specializuota literatūra - 8, LR valstybiniai dokumentai - 8, grožinė literatūra - 7, filosofinė literatūra - 3, memuarai - 3, Seimo stenogramos - 2; dabartinė Tekstyno apimtis - daugiau 210

2 Straipsnio tikslas yra panagrinėti, kaip rašytinėje vartosenoje funkcionuoja svetimybės ir jų dariniai (toliau - svetimybės): kiek kurių vartojama, ar visi atvejai laikytini lygiaverčiais. Daryta prielaida, kad dalis neteiktinų svetimybių vartojamos tik stilistiškai, kai kurios gal apskritai nyksta iš vartosenos. Kad tyrimas būtų sistemiškesnis, atskaitos tašku imta į 1997 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintą DKKS įtrauktos 144 svetimybės ir jų dariniai ( 3. Rašytinė dabartinės lietuvių kalbos vartosena normintojams vis dar kelia rūpesčių, nors, palyginti su sakytine kalba, ji daug geriau atitinka bendrinės kalbos normas. Tai lemia kelios priežastys: 1) patys kalbos vartotojai labiau stengiasi nedaryti klaidų, kai savo mintis užrašo (beje, tam jie turi ir daugiau laiko, ir galimybių pasitikrinti); 2) užrašyta kalba, kol pasiekia adresatą, dažniausiai dar yra pataisoma kalbos redaktorių (žr. Kniūkšta 2001:127). Tekstyno šaltiniai taip pat yra daugiau ar mažiau redaguoti, tačiau galima rasti ir visiškai neredaguoto teksto - greičiausiai interneto citatų (tiesa, jų labai nedaug). Tai rodo bent du dalykai: 1) rašoma be diakritinių ženklų; 2) internetiniam susirašinėjimui būdingas grafinis emocijų vaizdavimas:...mane Lietuvoje akmenimis užmėtytu :). Taip kad jeigu žmogus su depresija ir bied n as, tai ar ne geriau butisu depresija ir turtingam :); net ir respublikinėje periodikoje būta vieno kito atvejo, kai kalba akivaizdžiai neredaguota: Primigom. Pažadino mental Patikrinę dokumentusprisi***o 4 prie Bliūdo, kad tas miega ant suoliuko užsikėlęs kojas. Taigi negalima teigti, kad visa Tekstyno medžiaga bent kiek paredaguota. Kita vertus, keli pavyzdžiai tikrai neatspindi realios interneto (pusiau rašytinės, pusiau sakytinės) kalbos ypatumų ir, kaip minėta, jie yra statistiškai nereikšmingi. Kokiuose Tekstyno šaltiniuose svetimybės vartojamos dažniausiai, matyti pateiktoje diagramoje (žr. 212 p.). Sunkumų tirti svetimybių vartoseną kelia Tekstyno paieškos ypatumai. Galima pasirinkti tik 30, 70, 150 ar 300 simbolių teksto iškaip 100 mln. žodžių. Tckslynas nuolat pildomas, nėra baigtinis, todėl pažymėtina, kad duomenys iš jo imti 2004 m. antrąjį ir 2005 m. pirmąjį pusmečius. 3 Tirtos tik vadinamosios tradicinės neteiktinos svetimybės ir jų dariniai (žodžiai iš nevartotinų naujųjų svetimybių sąrašo netirti). 4 Cenzūruota aut. - P. R. 211

3 trauką. Viso teksto pamatyti neįmanoma, todėl dažnai būna neaišku, ar tekstas cituojamas; neaiškus būna kontekstas, tekstas gali būti ir pradedamas ne nuo pradžios, ir netikėtai nutraukiamas, pvz.:... meldišku būdu šventino sukaktuves numirėlių savo, dėdami ant kapų nuovakar bliūdus ir raugtines [didelius indus su dangčiu] šiupinio [tokios košės]. Nekrikš... Kaip minėta, Tekstynas atspindi dabartinę rašytinę lietuvių kalbą, tačiau iš tikrųjų kartais labai sunku nustatyti ten pateikiamos vartosenos laiko ir kitokias ribas (plg. Klimavičius 2002: 7-25). Pavyzdžiui, ieškant svetimybių, rasta tarminių, sakytinės vartosenos citatų, senosios literatūros (Kristijono Donelaičio, Mykolo Olševskio ir pan.) tekstų. Jie pateikiami dabartiniuose leidiniuose, bet medžiaga imta iš praeities. Taigi galima sakyti, kad dalis svetimybių, tegul ir nedidelė, dabartinėje rašytinėje vartosenoje funkcionuoja kaip ankstesnes arba dabartinės nebendrinės vartosenos citatos. Diagrama. Dešimties dažniausių svetimybių vartojimas Tekstyno šaltiniuose (procentais) , r 15 13,8 14,8 1\6 10 T^r 5-2,-7-0,4 S e ai 212

4 Ieškant DKKS svetimybių, į Tekstyno paieškos lauką buvo įrašoma tariama žodžio šaknis, pvz., ad*al* (adialas, adialo ir pan.). Rastos leksemos grupuotos taip: 1) statistiškai reikšmingi pavyzdžiai; 2) atmestini pavyzdžiai (šie toliau nenagrinėti). Pastarųjų atsirado dėl to, kad ieškant žodžio pagal šaknį Tekstynas atrenka visas panašias leksemas. Taigi reikėjo atmesti tiek dėl ieškos ypatumų (žvaigždutė žodžio gale - komanda ieškoti visų galimų įvestos žodžio pradžios baigmenų, tačiau ji būtina norint rasti visas įmanomas ieškomo svetimžodžio formas, pvz.: deminutyvus, skirtingas linksnių galūnes, padalyvius ir 1.1.) atsiradusias netinkamas leksemas, tiek ir sutampančias formas: tikrinius vardus (vardai, pavardės, vietovardžiai, firmų vardai ir pan.), grafiškai sutampančias formas (homonimus). Iš tyrimo paaiškėjo, kad Tekstyne ieškomos svetimybės vartojimo atžvilgiu nėra lygiavertės. Vienos dažniau vartojamos sąmoningai, stilistiniais sumetimais (motyvuotos), kitos - nežinant (arba nepaisant), kad tai kalbos klaida (nemotyvuotos) 5. Taigi nevienodai pažeidžiamos (kai kuriais atvejais ir visai nepažeidžiamos) kalbos normos. Motyvuotų svetimybių vartojimo atvejų Tekstyne rasta apie 60 proc., nemotyvuotų - apie 40 proc. Nemotyvuotais laikytini dažniausiai neutralaus stiliaus atvejai, kai kalbos vartotojai nesuvokia žodžio kaip svetimybės, t. y. nesąmoningai pažeidžia bendrinės kalbos normas: gražiai tekės per išsikišusį akmenį. Jį galima paleisti per paslėptą šlangą. Jei norite pasijungti prie vandentiekio, geriau tai atliks specialistas; mašinos ir mechanizmai, formų valymo įrengimai, gruntavimo, špakliavimo ir dažymo mašinos; rėmėjų įsteigti prizai. Pirmosios vietos gavo fotoaparatą bei vienakojį štatyvą; spazmolizinį efektą sukelia šių vaistažolių kwpai: zubražolės ir barkūno žolės, kvapiosios garduoklės, h'apiojo šalavijo; 53. Balionėliaipulverizatoriai. 54. <...> 55. Zgutai įvaints. Motyvuotus atvejus tik su išlygomis tegalima vadinti kalbos pažeidimais, jų gali pasitelkti tik tas, kas gerai išmano normas ir jaučia kalbos dvasią. Tikrieji normų pažeidimai yra tie, kurie nesusiję su individualiąja kalba, nėra stilistiškai ar kitaip įprasminti. Juos, kaip 5 Plačiau apie motyvuotus ir nemotyvuotus kalbos pažeidimus žr. Blažinskaitė (2002: 56-57), įprasmintuosius ir neįprasmintuosius - Kniūkšta (2001: ). 213

5 įprasmintųjų nenorminių reiškinių priešpriešą, galėtume vadinti neįprasmintaisiais normų pažeidimais" (Kniūkšta 2001: 133). Taigi motyvuotais laikytini Tekstyne rasti tokie svetimybių vartojimo atvejai: 1) esami arba numanomi (dėl riboto Tekstyno ženklų skaičiaus) ne dabartinės bendrinės vartosenos intarpai: a) tautosakos: vidur prūdo bliūdas plūdo, vidur b liūdo pluta plūdo; Prūdas, prūde bliūdas, bliūde pluta plūduriuoja; ne visi balkiai galvoj (plg. jam vienošulo trūksta); velnio išmislas ir pan.; b) senosios literatūros: Moka mumis Dwase Szwęta wisadosßrdii ir mislii turėti Broma wiecznasties, arba paskutinius dayktus; c) tarminių tekstų: nieko negalėjpadaryc. (...) Anas jiej davė ti tokių tai ar adatų, ar špilkų ir dar ti ko išsiūtjo kostiuman; 2) aktualizuotos svetimybės, kai stilistiniais sumetimais perdaromi ir į kontekstą įterpiami senesnių laikų vartosenos elementai: Vilniaus bokštai ir bromo s, atvertos ing viečnastį"; Ir žuvusių arklių sielos, išleistos iš bromų, atvertų ing viečnastį; 3) dabartinės nenorminės kalbos citatos: a) kai cituojamas ilgesnis tekstas, siekiant išlaikyti kalbos autentiškumą: Archeologas VI. Nagius-Nagevičius: 1909 m. padariau š m o - t ą kasinėjimų; Seime ponas Juškus sako: Apart tos informacijos, kurią jūs turite gavę, noriu paminėti keletą epizo... (kas viename kontekste motyvuota, kitame - nepateisinama); b) kai tik atskiras žodis rašomas kabutėse (kai kuriais atvejais tai daroma tarsi neišsiverčiant be to žodžio, tačiau numanant, kad jis blogas"): du septyniolikmečiai buvo sugauti, automobilių savininkai juos išplakė š langu t e ", kuria berniokai vogė benziną; Iš tų, kurie karą pravaikščiojo su skrybėlėm ir šl i p s a is ". Ypač dažnai su kabutėmis (arba ir be jų) pateikiamos bendrinės kalbos užribyje esančios žargonybės: šukuosena b liūduku"; baranka -vairas; špilka - a) batelio kulnas: bateliai su aukštakulne (3-4-5) pakulne. Tik nesusigundykite špilka ", gal ir tapsite aukštesnė, bet niekas to nepastebės; b) bateliai: apsiauk savo špilkas. Tik pirma nuvalyk kulnus...; britva - motociklas. Tokie svetimybių semantikos perdarai gausiai vartojami tam tikruose kalbos vartojimo lygmenyse, tampa madingi, imami brukti net į televiziją (pvz., britva); c) kai svetimybė vartojama kaip emocinė-ekspresinė stiliaus priemonė (ja dažnai pabrėžiama neigiama ypatybė): Kich'iena saveger- 214

6 bianti vyriausybė stengiasi apsivalyti nuo to b rud o, o mūsų budeliai nenukentėjo; Nekalbant apie visą politinį b rudą "; lenda visoks laisvas ir nepriklausomas brudas; Eikš, brud e! (jau kaip keiksmažodis); žodis brudas vartojamas ir kaip eufemizmas: šito brudo, visokio brudo, tokio brudo, nuo brudovisokio, negersiušito brudo, kai prisipildavome visokio b r u do"; d) dialogai (ypač grožinėje literatūroje): - Taigi čia... - išplėtė akis. -Ei ei!.. Tu!.. Odesos š ule r i! - šūktelėjo įkandin guviojo odesiečio; e) kalbos rekomendacijos, kai nurodoma kokį žodj esant svetimybę ir pateikiama jo taisymų: žodis šniūras netinkamai pavartojamas dar ir šitaip: Žvejai upėje užtaisė šniūrą (=vilksnį, vilksmę). Pagaliau šniūras netinka, kai kalbame apie ežią 6. Svetimybių vartojimo Tekstyne tyrimas rodo, kad aiškiai atskirti motyvuotą ir nemotyvuotą vartojimą 7 ne visada galima ir dėl to, kad patys kalbos vartotojai nevienodai suvokia svetimybių nenormiškumą ir galimas jų funkcijas kalboje. Citavimas tarsi negalint be svetimybės apsieiti - puikus balansavimo ties klaidos ir jau ne klaidos riba pavyzdys. Tokia vartosena yra bene pirmas žingsnis atsisakyti klaidingo vartojimo, nes atsiranda šioks toks sąmoningas suvokimas, kas vartotina, o kas ne. Kabutės rašomos ir kur reikia, ir kur nereikia, jomis imama piktnaudžiauti; tai - bendrinės rašytinės kalbos yda (plg. Marcinkevičienė 1991:18-20) 8. Įdomu, kad svetimybės pavartojamos šalia jų atitikmenų kaip sinonimai. Tačiau vargu ar tai paaiškinama lietuvių kalbos skurdumu: ašginesu vagis, žulikas, melagis, apgavikas, nesąžiningas tarnautojas; geltono lapo dėmė pakeičiama daug intensyvesniu, drebančiu auksiniu plėmu vandenyje; apkalbos ir ple tka i; nešiodamas paskalas ir pletkus; taip keikiamo ir rūgo jamo... 6 Apie pastaruosius du šniūro atitikmenis DKKS net neužsimenama. 7 Motyvuota ir nemotyvuota vartosena galbūt kartais skirta ir netiksliai, ir subjektyviai, nes sunku (jei iš viso įmanoma) nustatyti aiškią šių dalykų ribą, ypač grožinėje literatūroje. Be to, Tekstyno šaltiniai labai įvairūs, todėl reikia atsižvelgti į jų stilių: grožinė literatūra negali būti lyginama su valstybiniais dokumentais ir pan. Galima net daryti išvadą, kad, tiriant išsamiau ir norint gauti patikimesnių rezultatų, kai kurių šaltinių reikėtų atsisakyti. 8 Dažnai kabutes parašo jau tik kalbos redaktoriai, kurie arba puikiai suvokia esant klaidą, tačiau nori išlaikyti autentiškumą ar reikiamą stilių, arba tiesiog apsidraudžia nerasdami (ar net neieškodami) tinkamo pakaito. 215

7 Yra ir kitų įdomių vienu metu vartojamų dalykų. Žodis pečius, neįtrauktas į DKKS, tame pačiame sakinyje rašomas su kabutėmis, o balkiai - be:...pusę kambario užimantis pečius" iš senovinių koklių, lubų balkiai, šešiarūčiai langeliai su užuolaidėlėm...; arba: lengvas išorinis aprėdą s nuo lietaus, sniego ar ir šilta striukė (ne kurtkė). Iš tokių pavyzdžių matyti, kad vienos neteiktinos svetimybės labiau įsimintos, kitos dar kaip reikiant nesuvoktos ar neįsidėmėtos. Daugiausia (tiek motyvuoto, tiek ir nemotyvuoto vartojimo) Tekstyne rasta šių svetimybių (pateikiama didėjančio dažnio tvarka): liuosas (95), šniūras (95), bliūdas (100), bevelyti (105),pundas (113),prūdas (126), daboti (128), biednas (185), išmislas (208), rėdyti (240). Net 121 (iš 144) tekstyne užfiksuota svetimybė neperžengia penkiasdešimties pavartojimo atvejų ribos. Lentelė. Dešimties dažniausių svetimybių statistiniai duomenys (procentais) Rasta forma RP VP PP SP GL NL M LR FL SS liuosas _ šniūras bliūdas bevelyti pundas prūdas daboti biednas išmislas rėdyti Iš viso: Proc. 7,1 13,8 14,8 14,4 30,2 15,6 2,7 0,4 1 RP - respublikinė periodika; VP - vietinė periodika; PP - populiarioji periodika; SP - specializuota periodika; GL - grožinė literatūra (knygos); NL - negrožinė literatūra (knygos); M - memuarai; LR - LR valstybiniai dokumentai; FL - filosofinės literatūros vertimai; SS - Seimo stenogramos. 216

8 Tik motyvuotai pavartotos šios svetimybės: bakanas, balija, britvonas, chrustai, frizūra, galka, grapkė, gvintas, kaldra, kavotis, kitka, kurtki, norka, pavelyti, prosas, sasiska, špalas, špricas, štatas, tapkė, tormazas, ukolas, vailokai, zelcas. Visiškai (nei motyvuotų, nei nemotyvuotų) Tekstyne nerasta šių DKKS svetimybių: basket(k)ės, benzokolon(k)ė, -a, bravoras, čecholas, fara, geska, lištva, liukras, pianka, pričas, proba, prosai, salka, slaidas, smakas, sortuoti, strausas, tušinti, universumas, žiletė, žiletas. Žinoma, Tekstyno duomenys dar neįrodo, kad svetimybė apskritai nefunkcionuoja dabartinėje rašytinėje vartosenoje, tačiau tai, kad jos nėra Tekstyne, gali rodyti gerokai mažesnį jos paplitimą ir nebeaktualumą. Taigi svetimybes ir jų darinius, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima būtų suskirstyti į tris grupes: 1) nefunkcionuojančios (tai galėtų būti jų nykimo arba sąmoningo vengimo požymis) - 21; 2) tik keletą kartų (1-5 kartus) pavartotos - 50; 3) gausiai (rasta 100 ir daugiau pavyzdžių) vartojamos (sunkiai paveikiamas lygmuo) -10. Svetimybių vartojimo tyrimas Tekstyne parodė, kad 13 proc. DKKS žodžių šioje elektroninėje dabartinės lietuvių kalbos tekstų sankaupoje nevartojama apskritai, 35 proc. pavartota nuo 1 iki 5 kartų, o kiek daugiau kaip pusė (60 proc.) iš jų vartojama motyvuotai. Tačiau, kita vertus, matyti, kad didžiosios klaidos iš vartosenos traukiasi vangiai. Tam įtakos gali turėti tokie reiškiniai, kaip tautosaka, žargonas, sustabarėję posakiai ar, galų gale, efekto siekimas, t. y. motyvuota vartosena, galbūt net toks akivaizdžių klaidų vengimo būdas kaip kabučių rašymas. Atkreiptinas dėmesys į kritinius vartojimo lygmenis: 1) visišką nevartojimą arba labai retą vartojimą, nykimą iš bet kokios (tiek sakytinės, tiek ir rašytinės) vartosenos, ir 2) dažną vartojimą, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepaisoma nei DKKS, nei kalbininkų pastabų, nepripažįstamas klaidos atitikmuo. ŠALTINIAI Gauta Tekstynas - Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas - DKKS - Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas - zodynol.html 217

9 LITERATŪRA Blažinskaitė D. 2002: Stilistiškai motyvuoti reklamos kalbos nukrypimai nuo normų. - Bendrinės kalbos ribos [Jono Jablonskio konferencija]. Pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Girčienė J. 2003: Leksikos gryninimo polinkiai bendrinės lietuvių kalbos istorijoje. -Archivum Lithuanicum 5, 391^410. Girčienė J. 2004: Naujųjų skolinių ir jų atitikmenų konkurencija sakytinėje vartosenoje. - Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Girdenis A., Pupkis A. 1996: Kalbos norminimo principai. - Gimtoji kalba 8,1-5. Klimavičius J. 2002: Lietuvių bendrinė kalba: ribos ir beribiškumas, sistema, norma ir kodifikacija. - Terminologija 9, Kniūkšta 2001: Kalbos vartosena ir tvarkyba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Labutis V. 2002: Būtinybė tirti dabartinę kalbos būklę.-bendrinės kalbos ribos [Jono Jablonskio konferencija]. Pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Marcinkevičienė R. 1991: Kabutės: būtinybė ar balastas. - Gimtoji kalba 8, Miliūnaitė R. 2002: Nauji kalbos reiškiniai: natūralioji ir dirbtinė atranka. - Bendrinės kalbos ribos [Jono Jablonskio konferencija]. Pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Miliūnaitė R. 2004: Skolinių vertės motyvacija. - Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Rudaitienė V.,Vitkauskas V. 1998: Vakarų kalbų naujieji skoliniai, Vilnius: Enciklopedija. Vaicekauskienė L. 2000: Lietuvių kalbos leksikos gryninimo tradicija ir dabartinės tendencijos. - Acta Linguistica Lithuanica (Lietuvių kalbotyros klausimai) 42, Vaicekauskienė L. 2004,: Teorinės svetimžodžių norminimo prielaidos. - Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vaicekauskienė L : Naujųjų svetimžodžių norminimo politika Lietuvoje m. - Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas,

10 TENDENCIES OF USING LOAN WORDS IN THE CORPUS OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summary An attempt has been made to investigate the usage of loan words in the corpus of the Lithuanian language available at Vytautas Magnus University. The paper sets out to identify major tendencies of gross mistakes (loan words) occurring in modern written Lithuanian: the total number of mistakes, preferences and priorities. There was an assumption made that part of loan words are used exclusively for stylistic purposes or are becoming extinct. It has been identified that 13 per cent of the gross mistakes enumerated in the List of Gross Mistakes of the Lithuanian Language have not been included into the electronic version of the text, 35 per cent have been used sporadically, from 1 to 5 times, whereas the use of over half of them (60 per cent) has been motivated. On the other hand, it is quite obvious that some gross mistakes tend to be ousted, but the process is very slow. Major influence might have been exerted by motivated use (referring to folklore, quotations of jargon, setexpressions or just for the purpose of a particular effect), avoiding obvious mistakes by writing inverted commas. More attention should be given to critical usage levels: 1) absence or rare usage, gradual disappearance from spoken as well as written usage; 2) frequent usage, when the List of Gross Mistakes is ignored, so is the advice of linguists as well as a correct equivalent. 219