Tarp filosofijos ir poezijos: regimybės pavidalai Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščiuose
|
|
- Bonnie Carson
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 Tarp filosofijos ir poezijos: regimybės pavidalai Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščiuose Tarp filosofijos ir poezijos: regimybės pavidalai Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščiuose Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Naujosios literatūros skyrius Antakalnio g. 6, LT Vilnius Between Philosophy and Poetry: The Forms of Vision in the Diaries of Alfonsas Nyka-Niliūnas Between Philosophy and Poetry: The Forms of Vision in the Diaries of Alfonsas Nyka-Niliūnas Iš Alfonso Nykos-Niliūno raštų (pirmiausiai iš jo dienoraščio fragmentų) matyti, kad poetas ieško filosofiniuose tekstuose argumentų, pateisinančių uždarą, interoceptyvią laikyseną regimojo pasaulio atžvilgiu. Juozo Girniaus ir Antano Maceinos XX amžiaus šeštame dešimtmetyje rašytuose straipsniuose, nagrinėjančiuose žemininkų kūrybos problematiką, buvo įvertintos Nykos-Niliūno pastangos derinti intelektualinę refleksiją su ryškių vizualinių figūrų prisodrinta kultūrvaizdžio poetika. Poeto dienoraščiuose minimi svarbūs kultūros vardai, autoritetai, kurie laikytini fenomenologinio mąstymo In the poetry of Alfonsas Nyka-Niliūnas and even more in the fragments of his diary we may observe the poet s attempts to find philosophical arguments which explain and justify his close, interoceptive position in front of the visual world. In the studies of Juozas Girnius and Antanas Maceina, published in the early 1950s, there were acknowledged this poet s efforts to combine intellectual reflection and poetics of cultural landscape, full of glaring visual figures. Nyka-Niliūnas often cites authoritative figures of culture which are the inspirational source Santrauka Summary apie regimąjį pasaulį atraminiais šaltiniais. Sąmonė ir atmintis poeto tekstuose neretai apibrėžiama vizualinėmis metaforomis kaip šviesai jautri fotonegatyvo plokštelė ar kino ekranas. Nyka-Niliūnas savo svarstymuose nuosekliai laikosi egzistencialistinės minties trajektorijos, jo tekstuose akivaizdi tiesioginio sąlyčio su daiktų pasauliu ir filosofinės refleksijos, fenomenologinės redukcijos sankirta bei prasmingos paralelės. Esminiai žodžiai: poezija, filosofija, egzistencializmas, dienoraštis, regimybė. of his phenomenological thinking. Consciousness and memory in his texts are often described using visual metaphors as the plates of photonegative or the screen of cinema. Nyka-Niliūnas is faithful to the existentialist Weltanschauung, in his notes on vision and illusion there are obvious intersection and significant parallels of the immediate relationships with the world of things and philosophical reflection, phenomenological reduction. Key words: poetry, philosophy, existentialism, diary, vision. Modernistinės literatūros, meno ir apskritai šiuolaikinėje vaizdų visuomenėje veikiančio individo santykis su regimuoju pasauliu daugialypis: vaizdas apžvelgiamas iš kelių perspektyvų, išskaidyta, fragmentuota ir pati suvokianti sąmonė, reginčiojo individualybė. Reginys subjekto akivaizdoje virsta regimybe tuo, kas priklauso optikos sričiai, bet ko dažniausiai negalima patikrinti kitomis juslėmis. Tarp 60
2 žmogus ir žodis 2009 II juslių poetika reginio ir jį apmąstančios fenomenologinės minties susiklosto įtampa: susiduriama tiek su juslinės pagavos, tiek su deskriptyvinio žodyno ribotumu. Poezija ir eseistika, atkreipdama dėmesį į regimybės fenomeną, gali rinktis laisvesnį, metaforišką, tačiau gilesnes semantines plotmes aprėpiantį diskursą. Brėžiamame Nykos-Niliūno filosofinės pasaulėvokos take svarbiausia vieta tenka mąstytojams, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie egzistencialistinių idėjų sklaidos Juozui Girniui, Antanui Maceinai, Martinui Heideggeriui, Karlui Jaspersui. Egzistencialistai, akcentuodami ontologines problemas, savo samprotavimus dažnai iliustruoja poezijos pavyzdžiais, bet tik tiek, kiek jie padeda įteisinti filosofines prielaidas, patvirtina būties problemų reikšmingumą. Keli profesionalūs filosofai (tie patys Girnius, Maceina, taip pat Algis Mickūnas, Tomas Sodeika) yra įdėmiai skaitę ir interpretavę Nykos- Niliūno eilėraščius. Filosofinių idėjų metaforizacijos galimybes, kūno fenomenologijos užuomazgas poeto kūryboje įžvelgė ir tie, kurie ryžosi gilintis į Nykos- Niliūno semantiką: Jurgis Blekaitis, Viktorija Daujotytė, Giedrė Šmitienė. Dažnas kritikas susiduria su vizualinės patirties paradoksais paremtų metaforų ir abstrahuojančio fenomenologinio požiūrio nesuderinamumu. Iškyla juslinės pagavos ir intelektualinės refleksijos koherencijos problema: kaip poetas derina tai, ką pastebi akis, ir tai, kas apmąstoma? Šiame straipsnyje siekiama panagrinėti, kaip fenomenologinės pastabos apie tai, ką fiksuoja tiesioginė patirtis, susisieja su tuo, kas reflektuojama plečiant intelektualinį akiratį, o kita vertus, atskleidžiama, kodėl susidurdamas su egzistencinėmis kategorijomis dienoraščių subjektas negali išsiversti be vaizdinių ir vizualinių simuliakrų. Ilgėliau apsistojama prie regimybės kaip fotografinio negatyvo metaforos ji virsta pasikartojančia izotopija vėlyvojoje Nykos-Niliūno poezijoje, nuolat aktualizuojama ir dienoraštyje. Ji simboliškai apibūdina kultūros artefaktų apsuptyje ir šiuolaikinėje visuomenėje įsigalinčios vaizdų hegemonijos transformuotą vizualinę pagavą. Regimieji ir nematomi fenomenų profiliai Pasaulio aiškinimas vizualinio suvokimo kategorijomis lemia antropocentrinę, humanistinę intelektualinės refleksijos kryptį: kad ir kiek toli nuklystų fenomenus redukuojanti mintis, ji neišvengiamai turi būti sugrąžinta prie išeities taško reginio metais rašytame diplominiame darbe supažindindamas lietuvių akademinę visuomenę su Martino Heideggerio egzistencialistine filosofija ir komentuodamas jo tezę, kad žmogiškoji būtis yra tapati pažinimui, Juozas Girnius teigė, kad šis perėjimas iš gnoseologinės į ontologinę plotmę reiškia antropocentrizmo išvystymą iki pačių paskutiniausiųjų jo išvadų (Girnius, 2001, 13). Taip ne tik pabrėžiamos pasaulio pažinimo pastangos, gnoseologijos strategijos, bet ir jų dėka ryškėja būties pasaulyje, žmogaus ir jį supančių daiktų padėties laike ir erdvėje esminiai kontūrai. Reflektuojančiai sąmonei nepakanka to, kas regima. Edmundo Husserlio fenomenologinėje koncepcijoje griežtai neatskiriama akivaizdybė, įsiveržianti į akiratį, ir spekuliatyvios formos, profiliai (pavidalai, atsiskleidžiantys sąmonėje ne kaip autonomiškos, vientisos figūros, o tik kaip fragmentai, kuris nors mąstymui prieinamas fenomeno lygmuo): suvokimo procese nesąmoningai dalyvauja ne tik matomi, evidentiški, akivaizdūs, bet ir primąstomi, potencialūs, nematomi fenomeno profiliai (Jurgutienė, 2006, 22). Intencionaliai, tam tikra kryptimi angažuotai sąmonei būtina susidurti su pojūčiais (tad ir regėjimo jusle) pažįstamu pasauliu, svarbi ir vaizduotė, kurioje abstrakčios formos virsta potencialiais, vizualinėmis kategorijomis apibūdinamais profiliais. Žemininkų kartos pasaulėvoką reikšmingai veikęs Friedrichas Nietzsche, kultūros istorikų dažnai siejamas su filosofijos ir poezijos paribiu, sureikšmino tyro (atveriančio, atrandančio) ir sudrumsto (linkusio slėptis) žvilgsnio (böse Blick) priešpriešą (Shapiro, 1993, 128), greta regėjimo kaip juslinio suvokimo nuolat pabrėžė metafizinio regėjimo, vizijų raišką, kūrybiškumą žadinančią, estetizuotomis, dekoratyviomis formomis išreiškiamą įtampą tarp regėjimo ir regimybės: Nietzsche atgaivino mene pavojingą dvasinį žaidimą, kai kūrėjas pastatomas ant jo paties aštrios it skustuvo ašmenys regėjimo briaunos, kai prieš jo akis it galingi žaibai blykčioja anapusybės ir šiapusybės, arba, anot jo, gyvuliškumo ir antžmogiškumo susijungimo išlydžiai (Jurgutienė, 1998, 11). Žmogaus žvilgsnis ir pastabus, ir ribotas. Stebėtojas turi susitaikyti su savojo pažinimo reliatyvumu, su tuo, kad jis negali suvokti pasaulio kaip visumos, kad į jo akiratį patenka tik tam tikros regimybės atkarpos, fragmentai. Jis turi tenkintis detalėmis, todėl ir apie pasaulį mąsto kaip apie fenomenų mirgėjimą, žaismą, o ne kaip apie vientisą struktūrą. Egzistencialistų pasaulėžiūrą formavęs Karlas Jaspersas kritikavo ankstesnę Hegelio filosofijos tradiciją, pretendavusią vertinti vienu žvilgsniu aprėpiamą pasaulio atvaizdą kaip idealų atitikmenį, teigdamas, kad visatą įmanoma suvokti tik kaip pavienių detalių mozaiką, sykiu niekada neturint jos prieš akis kaip objektyvios visumos: Visi pasaulio vaizdai yra tik ISSN
3 Tarp filosofijos ir poezijos: regimybės pavidalai Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščiuose Between Philosophy and Poetry: The Forms of Vision in the Diaries of Alfonsas Nyka-Niliūnas fragmentiniai pažinimo pasauliai, kurie klaidingai laikomi absoliučia pasaulio būtimi. [...] Kiekvienas pasaulio vaizdas yra pasaulio iškarpa; pats pasaulis negali tapti vaizdu (Jaspers, 1998, 84). Taigi turime atskirti regimą vaizdą, kuris tėra blanki vienos akimirkos ir vieno erdvės fragmento kopija, ir pačią daugialypę tikrovę, kurios vienu ypu neaprėpsime. Turime redukuoti reginį į regimybę, nujausdami, kad anapus jos slypi optikos dėsnius peržengianti tikrovė. Pažindami pasaulį jį interpretuojame, aiškiname. Pasak Jasperso, kad ir ką mes pažintume, tai yra tik mūsų interpretacijos spindulys, nukreiptas į būtį, arba tik viena iš interpretacijos galimybių (Jaspers, 1998, 87). Poetinis ar eseistinis-diaristinis diskursas taip pat gali būti tokiu į menamą pasaulio prasmių lauką nukreiptu interpretacijos spinduliu: šviesos ir tamsos, vizualumo plotmės metaforos tiesiogiai nurodo į atpažįstamą tikrovę ir kartu vaizdžiai atkartoja filosofinius egzistencijos aspektus. Nykos-Niliūno dienoraštis sukėlė šurmulį inertiškame Lietuvos kultūros pasaulyje jis gausiai cituojamas kaip subjektyvi ir bekompromisė vieno žmogaus enciklopedija, intelektualinio brendimo, tobulėjimo ir išlikimo dokumentas. Tarp poeto kasdienių skaitinių, kuriuos galima atsekti iš dienoraščio, svarbi vieta tenka filosofinei lektūrai, kartais vertinamai kaip intelektualinė gimnastika, sužadinanti mąstymą. Kita vertus, Nykos-Niliūno vėlyvuosiuose dienoraščio įrašuose galima įžvelgti ir tam tikrą intelektualinį nuovargį, skeptišką nuostabą dėl akademiniuose rašiniuose apie literatūrą įsigalinčio pomėgio tenkintis efektingomis citatomis, žongliruoti garsiomis pavardėmis, besąlygiškai ir nekritiškai remtis filosofijos autoritetais: Mados galia. Dabar sunku net įsivaizduoti tenykščio literatūrologo straipsnį, kurio pirmosiose dviejose trijose pastraipose nebūtų paminėti Heidegger, Foucault, Derrida, Habermas, Bachtinas etc. (Nyka-Niliūnas, 2003, 564; ). Aukštojo modernizmo paradigma ir prometėjiškoji retorika Vertinant Nykos-Niliūno kūrybą iš apibendrintos tipologinės perspektyvos, ji priskirtina klasikiniam arba aukštajam modernizmui, sudariusiam priešpriešą socialiai angažuotam, technologinio progreso idėjomis pasitikinčiam avangardizmui. Aukštajam modernizmui būdingas artimas santykis su egzistencializmo, iracionalizmo srovėmis, įsitvirtinusiomis Vakarų humanitarų diskurse po Antrojo pasaulinio karo, ir tai, ko gero, yra dominuojanti XX amžiaus vidurio Vakarų literatūros kryptis. Pasak šios krypties pasaulėžiūros bruožus aptarusios Ingridos Ruchlevičienės, aukštasis modernizmas (dažniausiai minimi autoritetai: James as Joyce as, Marcelis Proustas, Samuelis Beckettas, Albert as Camus) pabrėžė kiekvieną sąmoningą individą ištinkančią ir visą Vakarų kultūrą kamuojančią egzistencinę krizę, nevengė poetiškų ir vaizdingų apokaliptinių pasaulio nakties, skurdžiojo laiko, žemės sutemų metaforų (kurias Martinas Heideggeris įvedė į savo Būties ir laiko filosofiją), konstatavo žmonių tarpusavio bendravimo sunykimą, civilizacijos chaosą, egzistencijai apibūdinti taikė negatyvias nieko, absurdo, tuštumos sąvokas (Ruchlevičienė, 2005, 80). Pabrėžiamas šios krypties rašytojų intelektualinis angažuotumas, dialoginis, o ne vien konfliktinis santykis su klasika, radikalių avangardo idėjų kritiškas pervertinimas atsižvelgiant į kultūrinę tradiciją, pasikliovimas iracionalistine estetika, kuriai pradžią davė mąstytojai Arthuras Schopenhaueris, Sørenas Kierkegaardas ir Friedrichas Nietzsche, suabejoję mokslo ir Apšvietos išganomąja verte, išryškinę vienišo, maištingo individo tragediją, nesugebėjimą prisitaikyti bedvasėje visuomenėje, pasaulį suvokę kaip destruktyvų, individualiai kūrybinei raiškai nepalankų, klasikinės harmonijos dėsnius pažeidžiantį chaosą (Ruchlevičienė, 2005, 79). Greta aukštojo modernizmo estetikos Nykai-Niliūnui svarbi ir jai iš dalies priešinga neoklasicizmo stilistinė paradigma, išryškėjusi Vakarų Europoje m., išsikvėpus avangardo revoliucijoms. Neoklasicistai siekė reabilituoti klasikines formas, grįžti prie laiko patikrintų simetrijos, saiko ir tvarkos principų, kultūros kaip tolydžios evoliucijos sampratos. Apie egzistencializmą Nykos-Niliūno karta sužinojo iš Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus universitete Antano Maceinos skaitytų paskaitų, kuriose su hermeneutiniu užsidegimu nagrinėta Rainerio Marijos Rilke s poezija, iš kelių vieno eilėraščio eilučių išlukštenant paslėptų prasmių lygmenis, taip pat iš tuo pat metu Juozo Girniaus vesto seminaro, skirto Martino Heideggerio idėjoms. Girnius tarp studentų išpopuliarėjusį Maceiną kiek ironiškai vadino kultūros filosofu, mat jo paskaitoms nereikėdavo specialaus metodologinio pasirengimo (Nyka-Niliūnas, 2003, 421; ). Tuo tarpu paties Girniaus seminare studentus ir gąsdino, ir viliojo intelektualinė įtampa, nuoseklus ir metodiškas gilinimasis į sudėtingus, bet laiko dvasią atliepiančius, nuolatinės grėsmės ir totalaus praradimo (ar būsimojo egzodo) akivaizdoje aktualius tekstus. Kitas žemininkų kartos poetas ir Nykos-Niliūno jaunystės bičiulis Henrikas Nagys, irgi turėjęs galimybę klausytis abiejų filosofų paskaitų, tvirtino, kad 62
4 žmogus ir žodis 2009 II juslių poetika Maceina buvo gerokai literatūriškesnis, savo egzistencinių klausimų gvildenimo metodais artimesnis beletristiniu stiliumi rašiusiam ir nesisteminėmis įžvalgomis garsėjusiam Kierkegaardui. Maceina savo paskaitomis iš tikro populiarino filosofiją. Tuo tarpu Girnius pasižymėjęs bekompromise filosofo laikysena, siekiu ieškoti tikslesnės minties raiškos, taikyti gerai apgalvotas, bet reiškinių gelmę siekiančias kategorijas. Anot Nagio, Girnius niekad negalėdavo nuslysti paviršiumi, iš karto nerdavo gilyn. Taip formuluodavo sakinį, kad jis skroste skrostų (Sverdiolas, 2004, 104). Vis dėlto Girnius taip pat nebuvo vien kruopštus abstrahuotos analizės meistras jis gerai jautė laiko pulsą, išmanė poeziją, nors ir vertino ją vienpusiškai. Poezija jam buvusi svarbi tiek, kiek pateisino intelektualinės avantiūros lūkesčius: anot trumpai jo idėjas vėlyvesniame dienoraštyje referuojančio Nykos-Niliūno, jeigu ji [poezija] nėra gyvenimo arba mirties ekvivalentas, jeigu ji nieko neišgano, nieko neišvaduoja, nėra gimdanti ir neaprėpia būties, ji neturi jokios prasmės (Nyka-Niliūnas, 2003, 418). Toks vertinimas itin reiklus, tačiau akivaizdu, kad filosofas užkrauna poezijai funkcijas, kurioms ji visada linkusi pasipriešinti, nes nėra vien idėjų veidrodis. Prieš tokį griežtą poetikos pajungimą ontologijai ir prieš egzistencialistinės pasaulėžiūros dominavimo pretenzijas protestavo Jonas Aistis, atlikęs išeivijos literatūrinės bendruomenės estetinio autoriteto ir tuo pat metu žemininkų kartos didžiausio ideologinio oponento vaidmenį, poleminiuose straipsniuose raginęs nesuplakti medaus ir deguto, t. y. poezijos ir filosofijos. Nagys prisiminė ne vien Girniaus ypatingą susikaupimą, heidegerišką įsigilinimą, bet ir spontanišką maišto, kontrastingo nušvitimo tamsoje momentą, atskleidusį jo santykį jau ne su fenomenologiškai redukuota, o į patirtį tiesiogiai apeliuojančia tikrove. Vieną kartą Girniui skurdžioje karo metų auditorijoje aiškinant egzistencializmo pagrindus užgeso šviesa, ir jis netikėtai nutraukė dėstymą, prakalbo politinėmis temomis, už kurias jam galėjo grėsti gestapo areštas. Staigiai stojusi anonimiška, nuo cenzūruojančio prižiūrėtojo žvilgsnio išlaisvinanti tamsa jam tapo ženklu, kurstančiu maištą, pilietinio nepaklusnumo akciją. Tamsa, prieblanda, kuri Nykos-Niliūno eilėraščiuose vėliau iškils kaip vaizduotę sužadinantis, būties paslaptis atveriantis erdvėlaikis (save atpažįstanti karšta naktis Velazquezo Venera eilėraštyje Išsivadavimo naktis Nyka- Niliūnas, 1996, ), Girniui tapo autentiškos, jokiomis konformistinėmis kaukėmis nedangstomos akistatos su tiesa ir tikrove sąlyga. Tas momentas palieka tokį įspūdį, kad prisimenamas po daugelio metų ir tampa nesuvaidintos, autentiškos pilietinės laikysenos įrodymu, svarbesniu už kadaise stropiai nagrinėtus Heideggerio ar Jasperso tomus 1. Staigi tamsa tą įsimintiną akimirką sužadino išlaisvinančios regimybės pojūtį: kalbant metaforiška Michelio Foucault terminologija, atrodė, jog ištrūkus iš totalitarinio panoptikumo, kur viskas atvira kontroliuojančiam ir represuojančiam žvilgsniui, galima peržengti egzistencinei savivokai svarbią ribą, išsivaduoti iš cenzūros ir pažeminimo. Girnius ne vien būsimųjų žemininkų egzistencialistinės pasaulėžiūros ugdytojas. Į literatūros istoriją jis įėjo kaip įvado Žemės antologijai (1951) autorius. Jo įvadinė studija Žmogaus prasmės žemėje poezija (Trečiajai mūsų poetų kartai atėjus) beveik chrestomatinis dialogo tarp poezijos ir filosofijos pavyzdys. Kritika vėliau priekaištavo Girniui, kad, mėgindamas apibrėžti šios poetų trečiosios kartos (po Maironio ir Aisčio) ideologiją, jis galėjo įtikinamai pasiremti tik Nykos-Niliūno kūrybos pavyzdžiais pastarasis bent jau ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu buvęs artimiausias egzistencializmui savąja žemės simbolikos interpretacija 2, kurioje numatoma tremties, išėjimo izotopija (žemės praradimas egzistencinė ir egzodo riba). Nyka-Niliūnas, kaip ir kiti II pasaulinio karo metais kūrybiškai brendusios kartos poetai, buvo veikiamas Friedricho Nietzsche s ir Stefano George s prometėjiškų įvaizdžių, naudojo patetišką kovos už šviesą vardan tiesos retoriką, kai rašė apie galingus šviesos fontanus, iškylančius virš anemiškos kasdienybės pilkumos, ar tragiškus herojus, žūstančius vardan sutemose įkalintos žmonijos (Girnius, 1991, 50). Girniui svarbiausias sąmoningo apsisprendimo veiklai ir šviesos nešimui momentas, šviesa jo filosofiniame žodyne yra ne regimojo plano, kurį atpažįsta ribota žmogaus juslinė pagava, o metafizinio idealo kategorija. Tačiau pažymėtina, kad filosofas stengiasi apibrėžti poeto idėjų, pasaulėžiūros lygmenį perfrazuodamas Nykos-Niliūno vizualines metaforas (panašiu keliu į Rilke s eilėraščių ontologines paslaptis skverbėsi ir jo autoritetu buvęs Heideggeris). 1 Henriko Nagio prisiminimai, 1991 metais įrašyti Arūno Sverdiolo: Girniaus paskaitose nebūdavo nieko paviršutiniško. Net kai jis tamsoje kalbėjo prieš vokiečių okupaciją, jis kalbėjo kaip filosofas. Buvo visa tai taip pakrauta... Esu jo klausęs apie tai Amerikoje: Ar atsimeni? Sako: Labai gerai atsimenu. Aš tada galėjau viską pasakyti, mane galėjo kišti į kalėjimą ar šaudyti. Jis turėjo begalinę discipliną. Jei jis kalbėjo apie filosofiją, diskutavo, tai jis visas buvo joje (Sverdiolas, 2005, 111). 2 Nykai-Niliūnui žemė greičiau yra laikinė tikrovė, kurion esame nusviesti ir neatplėšiamai prirakinti (Girnius, 1991, 47). ISSN
5 Tarp filosofijos ir poezijos: regimybės pavidalai Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščiuose Between Philosophy and Poetry: The Forms of Vision in the Diaries of Alfonsas Nyka-Niliūnas Atminties vizualizacija: prisiminimai kaip fotografinis negatyvas Prisimindamas Girnių (jo mirties metinių proga) ir dienoraštyje pažymėdamas būdingiausius jo asmenybės bruožus, Nyka-Niliūnas taip pat nesitenkina vien sausu idėjų referavimu, jam svarbus šio mąstytojo ir artimai pažinoto žmogaus vaizdas, pavidalas, išsaugotas atmintyje nepaisant to, kad tenka teisintis dėl vaizduotės nepatikimumo, trūkinėjančios atminties filmo juostelės: Aš jį staiga prisimenu įvairiomis pozomis kaleidoskopiškai besikeičiančios mano sąmonės chaose (Nyka-Niliūnas, 2003, 416); Nes viskas čia užfiksuota taip, kaip išliko mano atminties filmo juostelėje arba fonogramoje (Ten pat, 425). Sąmonė kaleidoskopas, atmintis į neapčiuopiamą regimybę nurodanti kino ar garso juosta: poetui reikalingi kultūros mechanizmai, tarsi protezai, kuriais pratęsiama ir papildoma prigimtinė žmogaus kompetencija. Taip pabrėžiamas ir simuliakrinis prisiminimų pobūdis: atmintis veikia kaip filmavimo aparatas ar šviesai jautri medžiaga, kurioje išsaugomas vaizdas, tad ji neatsiejama nuo žmogaus proto ir išmonės dėka sukonstruotų objektų ir kartu nuo juslinio vaizdų suvokimo. Neveltui XX amžiuje būta tiek daug mėginimų fenomenologiškai interpretuoti vaizduojamąjį meną, formuluoti dailės, kino, fotografijos filosofijos pradmenis. Čekų kilmės mąstytojas Vilémas Flusseris teigė, kad gerose nuotraukose žmogaus dvasia laimi prieš (aparato) programą (Flusser, 2000, 47), t. y. jose įamžinama kažkas daugiau, nei tai, kas savaime patenka į mechanišką, optikos dėsnių valdomą objektyvo taikiklį fotografo požiūrio taškas, individualus matymas, į atvaizdą prasibraunanti jo kondensuota pasaulėžiūra. Apie pasaulio ontologinę dimensiją, atsiveriančią kino ir fotografijos vaizdiniuose, mąstė ir Walteris Benjaminas, ir net patys meninės fotografijos kūrėjai. Fotografija etimologine prasme tai šviesos raštas, ji tiesiogiai susijusi su kalba. Tai vizualusis pranešimas, atliekantis ir estetinę funkciją. Vengrų fotografasavangardistas Laszlo Moholy-Nagy dar prieškariu manė, kad ateities žmogui bus būtinas fotografinis raštingumas, tad reikia steigti švietėjiškas šviesos akademijas, kuriose būtų mokoma perskaityti vaizdus (Cadava, 1997, xxx). Atmintis, vaizduotė, sapnų liguistos vizijos, net slepiamos emocijos Nykos-Niliūno eilėraščiuose ir dienoraštyje neretai projektuojamos šviesai jautrioje, vaizdą sutelkiančioje ir atspindinčioje fotoplokštelėje ar šviesai jautriame kino ekrane. Atmintį siekiama budinti ir gaivinti poetinėmis metaforomis taip, kaip ji budinama vartant nuotraukų albumą. Miręs bičiulis lyrinio subjekto vaizduotėje iškyla kaip Skurdus ekranas mūsų veidmainystės ( Requiem R, IV, Nyka-Niliūnas, 1996, 273); išėjus iš namų akiratį sustingdo Apakintas dagerotipas ( Negrįžk, Ten pat, 348); mokyklinėje fotografijoje pasirodo vaikiški veidai, nepridengti ciniškų grimasų kaukėmis ( Mokyklos fotografija, Ten pat, 360); karo prisiminimų košmare uniformuotos ir personifikuotos mirties apsuptyje šmėkšteli blausūs fotonegatyvų / Veidai ( Karas (po trisdešimties metų), Ten pat, 372); vėlyvojoje poezijoje, kur Atsiminimų skysty plūduriuoja Neišsivystęs laiko gemalas, regimybė pasirodo fragmentiškais, kasdienio nuobodulio iškraipytais pavidalais: Įtrūkusi diena / Ir šaltas riksmo negatyvas / Senam ore ( Taedium vitae, Ten pat, 424). Negatyvas atvirkščias atvaizdas, kuriame galima atpažinti reginius tokius, kokius juos fiksuoja mechaninis fotoaparato objektyvas, besiskiriantis nuo subjektyvios, vertinančios, dažnai iliuzijomis apsigaunančios, tačiau pastabios žmogaus akies. Viena iš prielaidų atminties sužadinimui ir kartu kūnišką patirtį pranokstančiam metafiziniam praregėjimui įsižiūrėjimas į nespalvotas praeities fotografijas: jos atskleisdavo žmogaus asmenybę, kūną ir dvasią ribinėje situacijoje, absoliučiai nuogą ir vieną Apvaizdos ir Būties akivaizdoje (Nyka-Niliūnas, 2003, 391; ). Tai metafizinė regimybė, kurioje tarp kūno ir dvasios nėra vertybinio skirtumo. Nespalvotos fotografijos redukuoja tikrovės vaizdą, prasiskverbdamos iki jos esminių detalių, analogiškai elgiasi ir fenomenologas, redukuodamas kalbine forma išreikštą vaizdą iki apnuoginto, deskriptyvia retorika nepridengto fenomeno apibrėžimo. Nyka- Niliūnas dienoraštyje kelis kartus apmąsto juodai balto ir spalvoto atvaizdų priešpriešą. Senosios fotografijos, kaip ir klasikinė filosofija, atverdavo neregimą metafizikos plotmę, leisdavo įžvelgti fenomenų esmę, netgi turėjo demaskavimo galią. Nespalvota fotografija apnuogina, įsiskverbia ligi giliausių objekto gelmių ir išverčia jį kaip rūbą (Nyka-Niliūnas, 2003; ). Į poeziją, sapnus, pasąmonės užkaborius išstumta metafizinė regimybė senovinėse fotografijose tampa gryna akivaizdybe, išnyksta kliūtys, apsunkinančios intencionalios sąmonės pastangas suvokti reginį. Kita vertus, vis didėjanti distancija tarp regimybės ir reginčiojo apmąstoma su nerimu: piktnaudžiavimas filosofine redukcija atveda prie situacijos, kai sąmonė natūralųjį pasaulį suvokia lyg išblukusį atspindį ekrane kaip kliūtį, permatomą sieną. Užburtas ekrano iliuzijos subjektas apsikrečia pasibodėjimo gyvenimu, taedium vitae dvasia, pasineria į anesteziją, gyvosios gamtos objektus vertina kaip botanikos ar zoologijos sodo 64
6 žmogus ir žodis 2009 II juslių poetika eksponatus: Viskas kaip už permatomos sienos, kaip ekrane negyva, tolima, abejinga (Nyka-Niliūnas, 2002, 384; ). Kultūrvaizdžio poetika Antano Maceinos interpretacijoje Nykos-Niliūno poeziją filosofiniu aspektu svarstė ir Antanas Maceina. Jis straipsnyje Patriotų sukilimas, Arba poetų ginčas su tautybe (1955) peržvelgdamas lietuvių poetinę tradiciją ir išlaikydamas jam Girniaus ironiškai suteiktą kultūros filosofo reputaciją, pripažino Nykos-Niliūno novatoriškumą emigracinės literatūros fone. Ultrapatriotinės kritikos tuo metu aktualizuotą lietuviškumo klausimą Maceina siejo su bendražmogišku ir kartu tautiškai angažuotu būties pergyvenimu, tačiau pirmiausiai įvertino intelektualinės patirties įspaudus, naują subjekto vaizdavimo regimojoje erdvėje perspektyvą: mūsoji poezija, regėjusi žmogų tik gamtovaizdyje, paregėjo jį dabar ir kultūrvaizdyje, nes kultūra žmogui yra lemtingesnis dalykas negu gamta (Maceina, 2004, 326). Kultūrinė aplinka tai erdvė, kurioje Nykos-Niliūno poezijos subjektas jaučiasi patogiai, neatsisakydamas nei individualios savivokos, nei jame glūdinčios, nors kiekviena proga prikišamai nedeklaruojamos tautinės tapatybės. Šiuo požiūriu Nyka-Niliūnas Maceinai ir novatorius, ir klasikas, tęsiantis Aisčio pradėtą poezijos kultūrinimo, intelektualizacijos darbą. Kita vertus, tiek gamtovaizdis, tiek kultūrvaizdis to paties meninio vaizdo atmainos, tad, kitaip nei Girnius, ieškojęs poezijoje idėjų plotmės, vaizdingo egzistencialistinių teorijų patvirtinimo, Maceina buvo linkęs poeziją sieti pirmiausiai su vaizduotės kūrybišku žaismu ir pripažinti literatūros autonomiją intelektualinės ar visuomeninės veiklos atžvilgiu. Šios XX amžiaus šeštame dešimtmetyje Literatūros lankuose paskelbtos Maceinos mintys buvo reikšmingos dar ir dėl to, kad pats filosofas faktiškai priklausė konservatyviųjų katalikų intelektualų, moralizuotojų ir tradicionalistų stovyklai, tačiau įsismarkavus literatūrinių generacijų polemikai ryžtingai stojo jaunųjų pusėn, numatydamas aukštojo modernizmo brandžiausiems atstovams reikšmingą vietą tradicionalistų ginamame klasikos kanone. Poeto dienoraštyje Maceina, su kuriuo Nyka-Niliūnas ypač dažnai susidurdavo pokario Vokietijos stovyklose, apibūdinamas kaip skaisčiai besišypsantis ir ne šio pasaulio reikalais susidomėjęs asketas (Nyka-Niliūnas, 2002, 200; ) ar pernelyg estetiškai (labiau dėl gražios laikysenos, išorinio įspūdžio, regimybės, o ne dėl tvirtų pažiūrų) maištaujantis intelektualas, ypač lyginant su Girniumi, kuris nė nemėgino rimčiau maištauti, laikydamasis konservatyvaus heidegeriško rūpesčio (Sorge) ir ištikimybės imperatyvo 3. Poeto ir filosofo santykis nevienareikšmis: pabrėžiama distancija, atsiribojimas (Maceinos kantrių problemų, kurios neskuba ir gali laukti šimtmečius, gvildenimas Nykai-Niliūnui atrodė vertas atlaidžios pašaipos Nyka-Niliūnas, 2002, 200; ). Tačiau įmanomas ir priartėjimas, dialogo užuomazga: Maceina poetui į knygą atminčiai įrašo savo eilėraščio posmą: Bet ten kažkur manyj, / Kažkur užu tamsos / Užlūžta juodas Tavo kelias... (Nyka-Niliūnas, 2002, 175; ). Tarsi primenama tai, kas vienija dedikacijos autorių ir jos adresatą: jųdviejų tekstai dažnai išsitenka poezijos ir filosofijos sankirtų erdvėje, abiems jiems tamsa įkvepianti metaforų versmė ir regimybės atsivėrimo riba. Filosofijos ir poezijos įtampa Nykos-Niliūno dienoraštyje Iš gausių dienoraščio fragmentų matyti, kad Nyka- Niliūnas filosofijoje ieško poezijos (priešingai nei Girnius, poezijoje pirmiausiai atpažinęs metafizikos plotmę). Iš nuodugniai apmąstytų Heideggerio svarstymų perimama mintis, artima aukštajam modernizmui, nepasitikinčiam avangardo progresyvizmu ir technologijos pažanga: Heidegger: mąstymas ir poezija prieš technikos hegemoniją, kuri yra galutinis visko susvetimėjimas (Entfremdung) (Nyka-Niliūnas, 2002, 560; ). Negana to, Heideggerį Nyka-Niliūnas vadina visa savo esme ir prigimtim poetišku (turbūt prisimindamas jo sugestyvias ir šviesos-tamsos kontrastais įsimenančias metaforas), tuo tarpu Jaspersą antipoetišku (Nyka-Niliūnas, 2003, 566; ). Dažniausiai dienoraštyje cituojami ir minimi vardai: Heraklitas, Platonas, Nietzsche, Jaspersas, Sartre as, Heideggeris. Pastarojo Sein und Zeit, kaip ir Descartes o Samprotavimų apie metodą (Discours de la méthode) nepaleidžiama iš rankų net tada, kai eilėraštyje vietoje kadaise būties harmoniją patyrusio, o vėliau egzilio traumą išgyvenusio subjekto ima rodytis pamėkliška ir anonimiška, Killalusimeno kauke prisidengusi žmogysta, simuliuojanti egzistenciją, tačiau neturinti nei namų, nei vardo, iškritusi iš laiko ir erdvės koordinačių ašies (eilėraštyje Autobiografija 1986, Nyka-Niliūnas, 3 Jis (Maceina) buvo maištingas ir laisvas žmogus, bet daugiau maištingas negu laisvas, ir galėjo maištauti estetiškai, t. y. dėl paties maištingo gesto ir kartu būti klusnus (Nyka-Niliūnas, 2003, 421, ). ISSN
7 Tarp filosofijos ir poezijos: regimybės pavidalai Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščiuose Between Philosophy and Poetry: The Forms of Vision in the Diaries of Alfonsas Nyka-Niliūnas 1996, 414). Mąstytojų knygos išlaiko savo vertę net tokioje groteskiškoje susvetimėjimo situacijoje. Svarstydamas apie tai, kaip klasikiniai filosofai aiškina šviesos ir tamsos kaitos dėsnius, Nyka- Niliūnas stoja poetinės vaizduotės pusėn ir nebijo pasirodyti itin skeptiškas šiuolaikinės ekspansyvios, dominuoti siekiančios regimybės, iš kurios pašalinti simboliai, vertintojas. Senųjų mąstytojų pasaulio pažinimo netobulumas, naivumas, tai, ką šiuolaikinis žmogus vadintų iliuzija, vertinama kaip tiesą pranokstančio grožio, pirmapradžio poetiškumo apraiška: Heraklitas manė, kad saulė vakarą užgesinama ir vėl uždegama rytą. Kaip poetiška! (gal dėl to, kad netiesa) (Nyka-Niliūnas, 2003, 531; ). Atrodytų, neatpažintume Antikos išminčiaus gamtamoksliniuose samprotavimuose vaizdingos metaforos, jei ji neprieštarautų tam, ką žinome šiandien, jei tai nebūtų vien senoviniu tikėjimu paremta regimybė, iliuzija. Tuo tarpu racionalus ir viską ryškiais dienos spinduliais nušviečiantis šiuolaikinis protas, pretenduojantis į šaltu apskaičiavimu grįstą pažinimą, pasirodo esąs vulgarus, kaip ir visas lėkštas kasdienis pasaulis. Tikrovės simuliakrai kvestionuojami kaip neįtikinantis vaidmuo, egzistencinio maskarado kaukė prie šio banalybės triumfo, deja, prisidėjo ir nihilistai intelektualai, išsklaidę prieblandos, paslapties, daugiaprasmio, šifruoto teksto dimensiją: Bene didžiausia intelektualinė tragedija yra pasaulio deaureolizacija suvokimas ir praregėjimas, kuomet tikrovė pasirodo kaip sena aktorė, be grimo, viską degraduojančios dienos šviesos beviltiškai apnuoginta (Nyka-Niliūnas, 2003, 81; ). Dienoraštyje Nyka-Niliūnas kritiškai atsiliepia apie postmodernizmo epochai būdingą nekontroliuojamą informacijos srautą ir vaizdinių antplūdį. Atvira visuotinei apžiūrai (ar pajuokai) vizualioji tikrovė lieka nuskurdinta. Visa tai primena anksčiau minėtų senovinių fotografijų regimybės apnuoginimą, ir kartu tai priešingas reiškinys: praregėjusi, intelekto nuskaidrinta sąmonė, kaip ir ryški dienos šviesa, parodo tuštumą, nusakralina regimuosius pavidalus, priverčia subjektą nusigręžti nuo fizinio pasaulio, tačiau nepasiūlo jokios metafizinės alternatyvos. Vienas didžiausių poezijos novatorių savo pažiūromis pasirodo esąs retroaktyvus, besiorientuojantis į mitinę praeitį, simboline vaizduote garsėjusius tamsiuosius amžius, kai žmogus savo žvilgsniu ir protu pažino nepalyginamai mažiau dalykų, tačiau fenomenologiniu aspektu buvo gerokai arčiau jų autentiškos esmės. Taip pat pasitikima savo būties nereflektuojančiu, tačiau autentiškai gyvenančiu vabalu, kuris mato ir girdi lygiai tiek pat pasaulio, kiek ir mes (Nyka-Niliūnas, 2002; ). Žvilgsnis į poeto dienoraštinius svarstymus išryškina juose glūdinčias fenomenologines intencijas (fenomenologijos sąvoka čia iškyla ne sykį net ir buitiškiausiame atidaus aplinkos stebėjimo kontekste). Atrodo, kad užrašyti ir viešai skelbiami, nors vien sau pačiam iš pradžių taikyti subjektyvūs dienoraščio svarstymai, kaip ir būties eroziją nuolat liudijanti poezija, atskleidžia kalbos bejėgystę prieš neišreiškiamą, anapus gramatiškai sutvarkytos kalbos pasiliekančią patirtį (taip pat ir regimąją). Dienoraštis tampa kauke, už kurios galima ieškoti autentiško poeto veido 4. Čia galima aptikti pirmąsias kurio nors eilėraščio redakcijas, poezijos gimimo liudijimą, tačiau negalima reikalauti iš diaristo visiško dvasinio apsinuoginimo, galutinės fenomenų redukcijos. Išreikšdamas asmenišką ir savarankišką santykį su jutimiškai suvokiama aplinka, dienoraščio subjektas griežtai neskiria sapno, atmintyje išryškėjančių pavienių vaizdų ir tikrų įvykių, tvirtindamas, kad visa tai yra tos pačios patirties pavidalai tiek praėjusi, tiek ką tik išgyventa, tiek galėjusi būti patirta regimybės akimirka. Greta juslinės tiesioginės subjekto patirties, išskleidžiama kultūrinė patirtis, erudicija. Viktorija Daujotytė sąlytį su kito patirtimi (citatas, nuorodas į kitus tekstus, aforistinius apibendrinimus, kurių apstu Nykos-Niliūno dienoraštyje) apibūdina kaip metafizinę, bet taip pat fenomenologinę patirties patirtį, kuriai veikiant pasaulis iškyla kaip į fragmentus išsibarsčiusių įvairių interpretacijų sąšaukų, prasmių ir pėdsakų chiazminio mirgėjimo vieta: Dienoraštis fiksuoja patirties lietimąsi su kitomis patirtimis (bendravimas, skaitymas, žiūrėjimas, klausymas). Sunku atskirti, kas jau patiriama ne kūnu, o virškūniškomis, bet su kūnu ryšių nenutraukusiomis galiomis. Galbūt prasminga kalbėti apie dvigubą ar net keliagubą judesį: matau, kad matau, matau, kad tik matydama(as) matau. Matymas yra fizinis: matymo matymas, juolab matymo matymo matymas metafizinis (Daujotytė, 2003, 119). Tokie sudėtingi, daugiapakopiai pasaulio suvokimo modeliai susidaro dėl to, kad Nykos-Niliūno tekstų subjektas neapleidžia filosofinės perspektyvos, stengiasi regimybėje įžvelgti giliuosius, metafizinius jos lygmenis. 4 Rimvydas Šilbajoris teigė, kad tai yra savotiška kaukė, tekstas, už kurio slėpdamasis jis [t.y. pasakotojas] neišvengiamai ir atsiskleidžia (Šilbajoris, 2004, 154). 66
8 žmogus ir žodis 2009 II juslių poetika Vietoje išvadų Alfonsas Nyka-Niliūnas savo dienoraštyje nuosekliai laikosi egzistencialistinės minties trajektorijos. Jo tekstuose neretai akivaizdi tiesioginio, regimybės jutiminiu pažinimu grįsto sąlyčio su daiktų pasauliu, ir filosofinės refleksijos, fenomenologinės redukcijos sankirta bei prasmingos paralelės. Filosofų traktatuose jis ieško poetinio žodžio užuomazgų, tuo tarpu į supančią kasdienybę žvelgia abstrahuojančiu, kritišku ir stoišku žvilgsniu, pasitikrindamas filosofinių kategorijų galiojimo ribas. Poetas filosofiją vertina kaip punktyrišką, apytiksliai nužymėtą taką, kuriuo žengiant prieinami jam svarbūs, reikšmingi vardai, iš kurių kiekvienas atstovauja savitoms minties mokykloms, integralioms sistemoms 5. Kai kurie kritikai (Šilbajoris) ir aforistinėmis įžvalgomis stebinančiuose dienoraščio fragmentuose įžvelgė intelektualų žaidimą, estetizuotą kaukę. Literatūra Cadava E., 1997, Words of Light. Theses on the Photography of History. Princeton, New Jersey: Princeton University Press. Daujotytė V., 2003, Literatūros fenomenologija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. Flusser V., 2000, Towards a Philosophy of Photography, transl. by A. Mathews. London: Reaktion Books. Girnius J., 2001, Heideggerio egzistencialinės filosofijos pagrindai. Darbai ir dienos 27, Girnius J., 1991, Žmogaus prasmės žemėje poezija (Trečiajai mūsų poezijos kartai atėjus). Žemė. Naujosios lietuvių poezijos antologija, red. K. Bradūnas, II leidimas. Vilnius: Vyturys, Jaspers K., 1998, Filosofijos įvadas, iš vokiečių k. vertė A. Šliogeris. Vilnius: Pradai. Jurgutienė A., 2006, Fenomenologinis, hermeneutinis ir recepcinis teksto interpretavimas. XX amžiaus literatūros teorijos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Jurgutienė A., 1998, Naujasis romantizmas iš pasiilgimo: lietuvių neoromantizmo pradininkų estetinė mintis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Maceina A., 2004, Patriotų sukilimas, Arba poetų kivirčas su tautybe. Raštai 9, sud. A. Rybelis. Vilnius: Margi raštai, Nyka-Niliūnas A., 2002, Dienoraščio fragmentai Vilnius: Baltos lankos. Nyka-Niliūnas A., 2003, Dienoraščio fragmentai Vilnius: Baltos lankos. Nyka-Niliūnas A., 1996, Eilėraščiai Vilnius: Baltos lankos. Ruchlevičienė I., 2005, Vakarietiškos kultūros apsupty (Algirdas Landsbergis). Darbai ir dienos 43, Shapiro G., 1993, In the Shadows of Philosophy: Nietzsche and the Question of Vision. Modernity and the Hegemony of Vision, ed. by D. M. Levin. Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press, Sverdiolas A., 2004, Henrikas Nagys ir filosofai. Metai 12, Šilbajoris R., 2004, Alfonso Nykos-Niliūno Dienoraščio fragmentai tariamasis pokalbis su savimi. Poezijos skaitymai. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, Mano filosofijos ratas (apytikslis): Heraklitas Platonas Epiktetas Marcus Aurelius Augustinas Meister Eckhart Dekartas Spinoza Kant Schopenhauer Kierkegaard Nietzsche Bergson Heidegger, tik ne tokia eilės tvarka (Nyka-Niliūnas, 2003, 152, ). ISSN
75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN
Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of
More informationMoritzo Geigerio fenomenologinė estetika: propedeutika ir esminiai fenomenologinės estetikos bruožai
Moritzo Geigerio fenomenologinė estetika: propedeutika ir esminiai fenomenologinės estetikos bruožai Moritzo Geigerio fenomenologinė estetika: propedeutika ir esminiai fenomenologinės estetikos bruožai
More informationTapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas
KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.
More informationStyle and Harmony of Urban Green Space Landscape
Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted
More informationMenas, medija ir Kitybė
Menas, medija ir Kitybė ISSN 1822-4539 Alegorija kaip kalbėjimas apie kitybę* Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedra Gedimino g. 443 210,
More informationANTANAS MACEINA - KRIKŠČIONIŠKOJO EGZISTENCIALIZMO LIETUVOJE PRADININKAS
Gauta 2003-10-02 JONAS BALČIUS Kultūros, filosofijos ir meno institutas ANTANAS MACEINA - KRIKŠČIONIŠKOJO EGZISTENCIALIZMO LIETUVOJE PRADININKAS Antanas Maceina: The Founder of Christian Existentialism
More informationNerijus Čepulis. Atsklanda. savo permainas. Suvokti tai mąstyti reprezentuojant.
ISSN 1822-4539 Akivaizdaus tapatumo kerai* Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius El. paštas: nerijus.cepulis@ktn.lt Šiuo straipsniu siekiama permąstyti
More informationPašvaistė Numeris skirtas Czesławui Miłoszui
Pašvaistė Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui 2011 / 9 Numeris skirtas Czesławui Miłoszui Turinys Ričardas Šileika. 2005 metų rugpjūčio 10-ąją toks buvo dangus virš Miłoszo gimtinės Czesław Miłosz. Mano
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationKULTŪROS KRIZĖS SAMPRATA OSVALDO SPENGLERIO FILOSOFIJOJE
https://doi.org/10.24101/logos.2017.47 Gauta 2017 04 19 VAIDA ASAKAVIČIŪTĖ Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania KULTŪROS KRIZĖS SAMPRATA
More informationVERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE
KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity
More informationSalomėja Jastrumskytė. Lietuvos kultūros tyrimų institutas. The Assumptions of Modern Synaesthesia Aesthetics and Art Practice.
Gauta 2010 06 10 Salomėja Jastrumskytė Lietuvos kultūros tyrimų institutas MODERNISTINĖS SINESTEZIJOS ESTETIKOS IR MENO PRAKTIKOS PRIELAIDOS The Assumptions of Modern Synaesthesia Aesthetics and Art Practice
More informationVILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS LITUANISTIKOS FAKULTETAS. Aušra Jurgutienė DE KON STRUK CIJA MOKYMO PRIEMONĖ LITERATŪROS TEORIJŲ KURSUI
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS LITUANISTIKOS FAKULTETAS Aušra Jurgutienė DE KON STRUK CIJA MOKYMO PRIEMONĖ LITERATŪROS TEORIJŲ KURSUI Vilnius, 2003 1 Aprobavo VPU Lituanistikos fakulteto Visuotinės
More informationINTELEKTINIŲ INTERESŲ APRĖPTIS KOSTO OSTRAUSKO EPISTOLIKOJE
INTELEKTINIŲ INTERESŲ APRĖPTIS KOSTO OSTRAUSKO EPISTOLIKOJE A SURVEY OF KOSTAS OSTRAUSKAS S INTELLECTUAL INTERESTS IN HIS EPISTOLARY PRODUCTION Maironio lietuvių literatūros muziejus Išeivių skyrius Rotušės
More informationAGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?
8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ
More informationTobulo pasaulio ilgesys
ISSN 1392-0588 DARBAI ir DIENOS 2002.29 Silvija GARŠVAITĖ Tobulo pasaulio ilgesys ŽMOGAUS SĄLYČIAI SU DIEVU MARCELIJAUS MARTINAIČIO POEZIJOJE ĮVADAS Savo ankstesnėse knygose Marcelijus Martinaitis (g.1936)
More information30-jų metų poetų kartos konformizmas ir iliuzijos
COLLOQUIA 37 ISSN 1822-3737 S T R A I P S N I A I DONATA MITAITĖ 30-jų metų poetų kartos konformizmas ir iliuzijos Anotacija: Straipsnyje, remiantis memuarais, archyvine medžiaga, spausdintais tekstais,
More informationMUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės
MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos
More informationKriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo.
Apie Žemę ir Lietuvį Žemės tema ištisus šimtmečius lietuviams buvo viena svarbiausių ir, atrodo, jau seniai jos nesvarstėme su tokiu dideliu nerimu. Jį sukėlė konkreti politinė realija nuo 2014 metų gegužės
More informationLITERATŪRINIO DISKURSO ANALIZĖ ANALYSIS OF LITERARY TEXTS АНАЛИЗ ЛИТЕРАТУРНОГО ДИСКУРСА
LITERATŪRINIO DISKURSO ANALIZĖ ANALYSIS OF LITERARY TEXTS АНАЛИЗ ЛИТЕРАТУРНОГО ДИСКУРСА Gabija BankauskaitėSereikienė Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva EI. pastas: sereikiene@vukhf.lt
More informationEkologinė problema ŽMOGAUS IR GAMTOS SANTYKIŲ PROBLEMOS RAIDA FILOSOFIJOJE
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 2000 58 Ekologinė problema ŽMOGAUS IR GAMTOS SANTYKIŲ PROBLEMOS RAIDA FILOSOFIJOJE Jūratė Mackevičiūtė Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas Saltoniškių 58, LT-2600
More informationTRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU*
Gauta 2011 02 22 Bronislovas Kuzmickas Mykolo Romerio universitetas TRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU* Tradition and Innovation from the Point of View of Modernity and Postmodernity
More informationDalyko (modulio) pavadinimas lietuvių kalba Dalyko (modulio) pavadinimas anglų kalba Kodas
DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas lietuvių kalba Dalyko (modulio) pavadinimas anglų kalba Kodas Mokslo filosofija ir istorija History and Philosophy of Science Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis:
More informationPašvaistė. apie pašaukimą, literatūrą, bajorus, teatrą, kiną, muziką / 6. Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui
Pašvaistė Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui 2009 / 6 apie pašaukimą, literatūrą, bajorus, teatrą, kiną, muziką... 1 Turinys Kęstučio Svėrio nuotrauka Audronė Daugnorienė. Kas pašaukė? 1 Skaistė Budrevičiūtė.
More informationKęstutis K. Girnius. Filosofija
Filosofija Tauta Kęstutis K. Girnius Sunku pateisinti dar vieną straipsnį apie tautą, kai šia tema jau parašyta tūkstančiai straipsnių ir knygų, nuodugniai išnagrinėjusių šį reiškinį iš įvairiausių perspektyvų.
More informationEuropos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas
Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai
More informationMigrantų tapatybių ir kasdienio gyvenimo konstravimas šiuolaikiniame lietuvių ir britų moterų romane
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2017, nr. 1 2 (23 24) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) https://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.23-24.12 Justė POVILAITIENĖ t Migrantų
More informationLietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje
Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje Romualdas OZOLAS Pranešimas, skaitytas konferencijoje Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis
More informationHERMENEUTINĖ TEKSTO INTERPRETACIJA. ATVEJO ANALIZĖ
ISSN 2029-7033. Vertimo studijos. 2016. 9 DOI: https://doi.org/10.15388/vertstud.2016.9.10433 HERMENEUTINĖ TEKSTO INTERPRETACIJA. ATVEJO ANALIZĖ Kristina Abromavičiūtė, Ligija Kaminskienė Vilniaus universitetas
More informationĮkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti
Grafomanija #2 / vasara 2011 Sandra Bernotaitė straipsniai iš www.grafomanija.com Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Dieviškasis teatras Dievas, matydamas, kaip beviltiškai visi nuobodžiauja septintąją pasaulio
More information> ASMENYBĖ PSL. 8 9/ Arbatėlė su R. Keturakiu: poeto gyvenimo ir kūrybos fragmentai. Vytauti Magni
LAISVĖ IR ATSAKOMYBĖ: PSL. 1 6/ >MOKSLAS PSL. 7/ > ASMENYBĖ PSL. 8 9/ > KULTŪROS ALĖJA PSL. 12 13/ > UVM INTERNATIONAL PSL. 11 12/ Mūsų gyvenime; Žiniasklaidoje; Versle. PMDF konferencija Nepriklausomos
More informationEKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI
ISSN 1392-l 12ti. PROHLEMOS. 2004 65 Kultūros filosofija EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra
More informationSubjektas. Šiuolaikinės filosofijos ypatingas dėmc5ys subjektui dažniausiai iiejamas
1 FILOSOFUOS ISTORIJOS IR PA11NIMOTEORUOS KLAUSIMAI B. LONERGANAS Subjektas Tam tikra pwme būtų galima teigti, kad kiekvienas iš mosų gyvena savo pasaulyje. Šis pasaulis visuomet esti ribotas ir jo ribas
More informationCAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas)
cover_lt:layout 1 5/25/2007 11:19 PM Page 1 ŠMC INTERVIU/CAC INTERVIU 7-8 / 2007 vasara Numerio redaktor2: Mai Abu ElDahab* Redaktoriai: Linara Dovydaitytė, Simon Rees Numerio dizainas: Will Holder (dizainerio
More informationMIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004
MIESTŲ PRAEITIS, 1 MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 REDAKCINĖ KOLEGIJA Agnė ČIVILYTĖ (Lietuvos istorijos institutas) Eimantas MEILUS (Lietuvos istorijos institutas) Rimvydas PETRAUSKAS (Vilniaus Universitetas)
More informationRytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai
Ž M O G U S F O L K L O R I N Ė J E T R A D I C I J O J E Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai L I N A B Ū G I E N Ė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Anotacija:
More informationRedaktorius Juozas Vaišnys, S. J. Redakcijos nariai: Bruno Markaitis, S. J. ir Anicetas Tamošaitis, S. J.
T U R I N Y S ROŽĖS IR SPYGLIAI Redaktorius... 161 "ŽEMĖS ŽYDINTI GIESMĖ" A. Grauslys... 162 RELIGIJA IR PRIETARAI Dr. P. Celiešius... 166 BENDRINIS ŽMOGAUS PAŠAUKIMAS B. Markaitis, S. J.... 169 ŽMOGAUS
More information4 klasės mokinių pasaulio pažinimo srities mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas
Nacionalinio egzaminų centro projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003) Mokymai vertinimo
More informationBAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI
L ISSN 1392-1274. TEISE 2005 54 BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI Romualdas Drakšas aus universiteto Teisės fakulteto audžiamosios teisės katedros docentas s cialinių mokslų daktaras Saulėtekio
More informationTOMAS KAÈERAUSKAS. Vilniaus Gedimino technikos universitetas KALBA IR KULTÛRA. Language and Culture SUMMARY
Gauta 2006-05-04 Vilniaus Gedimino technikos universitetas KALBA IR KULTÛRA Language and Culture SUMMARY The author analyses the role of the language in culture from the perspective of existential phenomenology.
More informationDu politiniai. Oscar Miłosz
66 Oscar Miłosz Du politiniai mesianizmai (De u x messianismes po l i t i q u e s, 1927) Reikšminga Oskaro MILAŠIAUS (Oscar Miłosz, 1877 1939) kūrybos dalis yra jo politiniai rašiniai, publikuoti 1918
More informationSu rimto juokdario kauke
ISSN 1392-0588 DARBAI ir DIENOS 2003.33 Laura BARZDAITIENĖ Su rimto juokdario kauke JUOZO ERLICKO RETORINĖ KOMUNIKACIJA Iš pradžių nebuvo nieko. Žodis atsirado vėliau. O dabar, kai žmonija turi jau ir
More informationVILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA FILOSOFIJA
VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA JONAS ČIURLIONIS FILOSOFIJA (ANTIKA NAUJIEJI LAIKAI (R. Descartes)) 2003 VILNIUS 1 PRATARMĖ Šie filosofijos konspektai yra tiek neuniversitetinių, tiek ir universitetinių
More informationAntikos pedagoginių idėjų recepcija dabarties edukacinėse erdvėse
Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 3, p. 278 285, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Antikos pedagoginių idėjų recepcija dabarties edukacinėse erdvėse VILIJA GRINCEVIČIENĖ Vilniaus Gedimino technikos
More informationIš chaoso į harmoniją
Iš chaoso į harmoniją Michaelis Laitmanas Iš chaoso į harmoniją UDK 141 La-155 Versta iš: Michael Laitman, From Chaos to Harmony, Laitman Kabbalah Publishers, Toronto, Canada ISBN 978-9955-9935-4-4 Original
More informationKULTŪRINIO SĄMONINGUMO KOMPETENCIJA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PERSPEKTYVOJE
ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2014, 1 (5) DOI: http://dx.doi.org/10.15181/andragogy.v5i0.967 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę KULTŪRINIO
More informationKOVAS / MARCH / XIII / NO. 3
Š I A M E N U M E R Y J E : Reklama, kritika ir savikritika Tikėjimo abejonės Apie pasakas ir vaiko vaizduotę Didysis nerimas Gašlumą kelią leidiniai KOVAS / MARCH / XIII / NO. 3 TURINYS REKLAMA, KRITIKA
More informationMariaus Katiliškio proza: meniniai monistinės pasaulėvokos kontūrai
C o l l o q u i a 34 ISSN 1822-3737 S t r a i p s n i a i R i t a T ū t l y t ė Mariaus Katiliškio proza: meniniai monistinės pasaulėvokos kontūrai Anotacija: XX a. pradžios Europos moderniame mene naujai
More informationPRAMOGOS KAIP KOMUNIKACIJOS FORMA: SAMPRATA IR SOCIALINĖS FUNKCIJOS
6 SANTALKA: Filosofija, Komunikacija 2013, t. 21, nr. 1. ISSN 2029-6320 print/2029-6339 online PRAMOGOS KAIP KOMUNIKACIJOS FORMA: SAMPRATA IR SOCIALINĖS FUNKCIJOS Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos
More informationDorinio ugdymo modulių programų kl. (III IV gimnazijos) klasėms įgyvendinimo metodinė medžiaga
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Kazys Varnelis. Rex Drobė, aliejus; 170x170. Kęstučio Stoškaus reprod.
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras)
More informationEmpatiškoji kultūrinio kraštovaizdžio versija: folklorinis aspektas
k u l t ū r i n i o k r a š t o v a i z d ž i o a k i r a č i a i B. Stundžienė. EMPATIŠKOJI KULTŪRINIO KRAŠTOVAIZDŽIO VERSIJA... Empatiškoji kultūrinio kraštovaizdžio versija: folklorinis aspektas B R
More informationRecenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė
Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje
More informationKinijos versmė ir mes
Kinijos versmė ir mes Liudviko GIEDRAIČIO interviu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektoriumi Vyčiu SILIUMI Kinija nuo amžių išskirtinai milžiniška, žmonių gausi šalis, tačiau gal dėl menkos
More informationLAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas.
AR JIE BESUPRANTAMI MUMS? Redaktorius 38 STABAI IR TIESA B. Markaitis, S. J. 39 BAŽNYČIOS VIENYBĖ PO II VAT. SUSIRIN. Kard. Suenens 42 EILĖRAŠČIAI Marija Saulaitytė 47 ATEISTAI A. Tamošaitis, S. J. 48
More informationPSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI
72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.
More informationKai užsidaro durys, atsiveria langas. Naujiena! Du viename: psl. Kaina tik 1,90 / Nr. 80
Naujiena! Du viename: Kaina tik 1,90 / 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. 80 Ar dar verta važiuot į Airiją, ar jau laikas krautis lagaminus namo? Teisinės konsultacijos: apie vertėjo paslaugas Sveikata: Atostogos
More informationMIRTIS KAIP AMŽINYBĖS PROJEKCIJA LEONARDO ANDRIEKAUS POEZIJOJE
Gauta 2012 04 27 DAINIUS SOBECKIS Vytauto Didžiojo universitetas MIRTIS KAIP AMŽINYBĖS PROJEKCIJA LEONARDO ANDRIEKAUS POEZIJOJE Death as a Projection of Eternity in Leonardas Andriekus Poetry SUMMARY The
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Ray BARTKUS. Pusiausvyra (Žmogaus gimimas) Pasakos be galo. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationTURINYS gegužė Nr. 5(204)
TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis
More informationŠIANDIENĖ AMATININKO IR LIAUDIES MENININKO SAMPRATA TRADICIJOS KONTEKSTE ASTA VENSKIENĖ
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 36. VILNIUS, 2012. ISSN 1392-0502 ŠIANDIENĖ AMATININKO IR LIAUDIES MENININKO SAMPRATA TRADICIJOS KONTEKSTE ASTA VENSKIENĖ Priskirdami žmones tam tikroms
More informationREIKI UPE GILYN Į SAVE
Diana Mockevičienė REIKI UPE GILYN Į SAVE KAUNAS 2006 Nešamos tolyn keturių galingų srovių tėkmės, Stipriai apribotos neišvengiamų trumpų evoliucijos grandinių, Pagautos ir įkalintos geležiniame susireikšminimo
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno w žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė (muzika) 2 62 38
More informationKūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje
Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 3, p. 203 212, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Kūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje Jūratė
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationNETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS DAILĖS KATEDRA NETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ Technologijos ir
More informationN{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus
N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,
More informationTAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS
ISSN 1392-1274. Teisė 2008 67 TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS Eduard Mažul Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros doktorantas Saulėtekio
More informationLIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS ETIKOS KATEDRA. Šarūnė Garlienė
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS ETIKOS KATEDRA Šarūnė Garlienė EKOLOGINĖS ETIKOS SAMPRATA IR DIDAKTIKA Č. KALENDOS FILOSOFIJOJE Magistro darbas Darbo vadovas: Lekt. M. Ruzas Vilnius
More informationPapasakok savo istoriją prieš kamerą! Video kūrimas kartu socialinę atskirtį patiriančių, neįgalių ar kitaip pažeidžiamų asmenų grupėse
1 VISTA projektas video kūrimas kartu ir socialinių įgūdžių formavimo metodo naudojimas apmokant socialiai pažeidžiamus suaugusiuosius (Projektas Nr.. 517865-LLP-1-IT-GRUNDTVIG_GMP) Papasakok savo istoriją
More informationLietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.
More informationTvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį
Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių
More informationVALDOVAS KRISTUS 325 Anicetas Tamošaitis, S.J. KARALIAUS UGNYS TURI DEGTI 328 Iš Sibiro
VALDOVAS KRISTUS 325 Anicetas Tamošaitis, S.J. KARALIAUS UGNYS TURI DEGTI 328 Iš Sibiro AR NEKRIKŠČIONIS GALI BŪTI IŠGANYTAS? 330 Juozas Vaišnys, S.J. SIRENŲ VILIONĖS 332 Anicetas Tamošaitis, S.J. KAS
More informationIRVIN D. YALOM ŽIŪRĖTI Į SAULĘ. kaip įveikti mirties baimę
IRVIN D. YALOM ŽIŪRĖTI Į SAULĘ kaip įveikti mirties baimę IRVIN D. YALOM Žiūrėti į saulę Kaip įveikti mirties baimę Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė Vilnius, 2016 UDK 159.942 Ia-02 Versta iš:
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING IN VYTAUTAS
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė (muzika) 2 62 38
More informationGENERATIONES. Edition 17
lie Kurt Lüscher, Andreas Hoff, Gil Viry & Eric Widmer, Mariano Sánchez, Giovanni Lamura & Marta Renzi, Andrzej Klimczuk, Paulo de Salles Oliveira, Ágnes Neményi, Enikő Veress, Cecilia Bjursell & Ann-Kristin
More informationTŪRINIS OBJEKTAS RATO MAGIJA
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TAIKOMOSIOS DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ KATEDRA Vaida Baltušytė Dailės (odos) magistro studijų studentė TŪRINIS OBJEKTAS RATO MAGIJA Magistro darbas Mokslinis darbo vadovas:
More informationLAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas Jaunimo metai, nr. 4.
PAVASARIŠKI KONTRASTAI Juozas Vaišnys, S. J. 111 NERIMAS BAŽNYČIOJE A. Rubikas 112 LIETUVOS LAISVES ATEITIS Dr. Jonas Grinius 115 NUO KAUNO IKI VOKIETIJOS Br. Petras Kleinotas, S. J. 119 DAIL. ANTANO PETRIKONIO
More informationASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas
ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas Kaunas, 2008 Autoriai:
More informationĮ SVEIKĄ GYVENSENĄ IR SKAIDRIĄ BŪTĮ VYDŪNO KELIU
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Sveikatos mokslų fakultetas Į SVEIKĄ GYVENSENĄ IR SKAIDRIĄ BŪTĮ VYDŪNO KELIU Respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos programa ir medžiaga Klaipėda, 2009 UDK 1(474.6)(06)
More informationKULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Rengia. Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra)
Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė (muzika) 2 62 38
More informationSAVAS MIESTAS: ASMENS SAVASTIES ASPEKTAS Utena Alfonso Nykos-Niliûno kûryboje
ISSN 0258 0802. LITERATÛRA 2006 48(1) SAVAS MIESTAS: ASMENS SAVASTIES ASPEKTAS Utena Alfonso Nykos-Niliûno kûryboje Giedrë Ðmitienë Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas Alfonso Nykos-Niliûno poezijoje
More informationAgnė Lastakauskienė APMĄSTYK IR VEIK! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese
Agnė Lastakauskienė APMĄSTYK IR VEIK! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese Agnė Lastakauskienė APMĄSTYK IR VEIK! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese ISBN 978-609-95660-6-1
More informationTURINYS gegužė Nr. 5(214)
TURINYS 2012 gegužė Nr. 5(214) GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redakcija Gediminas
More informationBŪDINGIAUSIOS RAŠYBOS KLAIDOS MOKINIŲ RAŠINIUOSE IR TINKLARAŠČIUOSE
AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas BŪDINGIAUSIOS RAŠYBOS KLAIDOS MOKINIŲ RAŠINIUOSE IR TINKLARAŠČIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: rašinys, rašyba, rašybos klaida, raštingumas, tinklaraštis. ĮVADAS
More informationBŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich. DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius
POKALBIS SU KARDINOLU 289 Mindaugas Barysas BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich SUGRĮŽĘS PERRAŠYK TESTAMENTĄ 293 Algirdas Nakas DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius
More informationKūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012
Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas
More informationPsichologinės migracijos pasekmės šeimai
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio
More informationXIX A. PAB. XX A. PIRMOSIOS PUSĖS MODERNIOJI LITERATŪRA
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS Gabija Bankauskaitė-Sereikienė XIX A. PAB. XX A. PIRMOSIOS PUSĖS MODERNIOJI LITERATŪRA (metodinė mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams) Kaunas,
More informationJaunų žmonių grąžinimas į visuomenę
Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi
More informationlaiðkai bièiuliams Dievas yra draugas
laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas 2013 ruduo-þiema Vyskupo tarnystë Kur dvasios vadovai Magis Šv. Ignacas rašo Dvasines pratybas globojant Švč. Mergelei Marijai Maloningoji Jėzaus Motina, mūsų Motina
More informationSCENINIS KOSTIUMAS KAIP ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA AUKŠTŲJŲ STUDIJŲ FAKULTETAS KOSTIUMO DIZAINO KATEDRA Marius Vepšta SCENINIS KOSTIUMAS KAIP ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ Baigiamasis magistro studijų tiriamasis teorinis darbas
More informationPOKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME
POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai
More information4 p. Akiratyje asmenybių emocinis krūvis. Kaina 1,35 Eur (4,66 Lt) Eugenijus SURVILA.,,Žiema. Nr. 24 (960)
Nr. 24 (960) 2015 m. gruodžio 17 2016 m. sausio 6 d. Kaina 1,35 Eur (4,66 Lt) Akiratyje asmenybių emocinis krūvis Eugenijus SURVILA.,,Žiema. 4 p. 2 www.nemunas.net. 2015 m. gruodžio 17 2016 m. sausio 6
More informationASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo
More informationEmocijos kaip objektas lietuvių dainų tyrinėjimuose
I Š N A U J Ų T Y R I N Ė J I M Ų M. Liugaitė-Černiauskienė. Baladė apie baudžiamą dukterį... Emocijos kaip objektas lietuvių dainų tyrinėjimuose J u r g a S a d a u s k i e n ė Lietuvių literatūros ir
More informationreliginės ir tautinės kultūros žurnalas
ANAPUSINIS PASAULIS IR AŠ 325 Algirdas Paliokas, SJ MAIRONIS 330 Aldona Ruseckaitė BAUSMĖ IŠ MEILĖS 333 Chiara Lubich ŽMOGAUS TEOLOGIJA (IV) 334 Vytautas Bagdanavičius, MIC TIKYBOS IR ETIKOS DĖSTYMAS MOKYKLOSE
More informationXVI STUDENTŲ LITUANISTŲ KONFERENCIJOS LAIMEI, MAIRONIS
XVI studentų lituanistų konferencijos Laimei, Maironis apžvalga 2012-ųjų gegužę Vilniaus universitete vyko studentų lituanistų konferencija Laimei, Maironis, skirta, kaip nurodo konferencijos pavadinimas,
More information