TURINYS gegužė Nr. 5(204)

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Size: px
Start display at page:

Download "TURINYS gegužė Nr. 5(204)"

Transcription

1 TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redakcija Gediminas Dubonikas Vaclovas Paulauskas Maketavo Gražina Majauskienė Redakcijos adresas: Laisvės pr. 60 (10 aukštas), Vilnius. El.p.: tel , Faksas Leidžia UAB Mūsų gairės Pasirašyta spaudai SL 971. Formatas 60x84/8. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Kaina 3,49 Lt (su PVM). Spausdino AB Spauda Laisvės pr. 60, Vilnius. Tiražas 1500 egz. Gairės Rūta Baškytė, Vytautas Žeimantas. Saugomos teritorijos: nuomonių ir interesų kryžkelėje 6 Dalia Dvareckytė, Gediminas Dubonikas. Mokykla turi tapti sugyvenimo, o ne patyčių institucija 11 Antanas Krūvelis. Kaip saugoti garbę iš jaunų dienų? 13 Vytenis Paulauskas. Valstybės BVP ir turtuolių pinigai kaip geriau perskirstyti lėšas 15 EUROPOS ROŽĖ Justas Vincas Paleckis. Kas skaldo suvienytąją Europą? 18 Zita Gurmai. Mūsų laisvė nėra konservatorių laisvė 21 Zigmantas Balčytis. Atidžiau vertinkime atominę energetiką 23 ANALIZĖ Algimantas Indriūnas. Nematoma bomba, nusiaubusi Lietuvą 26 IDEOLOGIJOS Gediminas Dubonikas. Šių dienų nacionalizmas: tarp patriotizmo ir nacizmo 34 LIUDIJIMAI Vincas Stanaitis. Duobėtais karo keliais 38 SILUETAI Stasys Stungurys. Ar Vilniuje tebėra A. Sacharovo aikštė? 40 Vilmantas Krikštaponis. Visuomenei nešęs mokslo ir humanizmo šviesą 42 GAIRIŲ PAŠTAS Petras Marcinkevičius. Moralės ir kultūros sankirtose 45 Gediminas Griškevičius. Sielos akimis matantis pasaulį 46 Gabrielė Bytautė. Kodėl didėja bankų paslaugų įkainiai? 46 Albinas Klizas. Nesiteisino, kad yra žemaitis 47 ŠYPSENOS Albertas Skyrelis. Epigramos be programos GEGUŽĖ 1 GAIRĖS

2 POŽIŪRIS Pasiklydę tarp demokratijos Individualizmas, šventa nuosavybė, vienintelė teisinga partija, visko tikslas kuo daugiau pinigų ne visuomenei, o didiesiems. Tokia laisvė verčia bėgti nuo savos valdžios į tuos kraštus, kur būtinosios gėrybės skirstomos žmoniškiau. Vaclovas PAULAUSKAS Labai paprastas yra mūsų kalbėjimas pasižiūrėjus į kalendorių ir statistikos pranešimus: vis laukiame gyvenimo pagerėjimo tai rudenį, tai pavasarį, vienas kito ir valdžios klausinėjam, kada baigsis krizė. Ir štai gera žinia: krizei ateina galas. Kaip ir dera dešiniajai valdžiai, pirmiausiai krizė baigėsi valdininkams, nes jiems jau kyla atlyginimai, visokiausios priemokos. Pensininkai dar turės palaukti. Jie juk toli nuo valdžios. Net įmonėms geriau toms, kurios yra arčiau valdžios: lengviau laimėti konkursus, gauti gerus užsakymus. Gegužės pradžioje paminėjome lietuviškos spaudos šventę, pamatėme, kad ir spaudai geriau, jei ji arčiau valdžios ir paramos iš fondų gausi, ir valdiškos reklamos bus. Lietuvoje jau taip: jeigu yra du vienodi, geresnis tas, kuris arčiau valdžios, arčiau vyraujančios ideologijos, o dar geriau, jei pateksi į valdžią ne tik materialinių gėrybių gali tikėtis, bet ir jokie prokurorai nei teismai tau nebaisūs: renkamos pareigos, suteikiančios neliečiamybę jau tapo tvirta visokiausio plauko pažeidėjų ir nusikaltėlių užuovėja. Neseniai perskaičiau pranešimą spaudoje, kad Kupiškyje ketveriems metams nelaisvės nuteistas bankroto vykdytojas ( valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ), kuris buvo sulaikytas su 12 tūkstančių kyšiu. O štai vilnietis prokuroras, paėmęs 30 tūkstančių vertės kyšį, nuteistas tik pusantrų metų. Bausmės skiriasi, matyt, todėl, kad prasižengęs prokuroras yra valstybės tarnautojas, o bankroto administratorius tėra tik prilygintas. Taigi, žmogeli, žinosi, kad nėra ko lygintis prie tikrų valdininkų. Katras iš dviejų vienodų turi būti geresnis, signalas buvo paduotas jau pirmaisiais nepriklausomybės metais. Ryškiausiai žėrėjo dvi Sąjūdžio asmenybės Kazimiera Prunskienė ir Vytautas Landsbergis. Gintarinė ledi gal net ryškiau spindėjo. Tad, žinoma, negalėjo sutilpti du viename. Ledi buvo diskvalifikuota, apšaukta kagėbiste. Atsirado tokių, kurie ir V. Landsbergio pusėje įžiūrėjo analogiškų neaiškumų. Beveik dvidešimt metų truko bylos. Pagaliau abu švarūs. O kokia nauda visuomenei iš tų bylų ir aiškinimų? Ogi jokios. Kas kaip manė, taip ir tebemano. Vargu, ar ką padės ir internete pradedami skelbti KGB dokumentai. Nesudomino manęs. Žinau, kad nesužinosiu daugiau ko nors esminio, negu radau puikiose Vytauto Skuodžio, Stasio Stungurio, Aleksandro Bendinsko ir kitų disidentų knygose. Genocido svetainėje galėsiu pasitikslinti tik detales, pasmalsauti, ar koks nors man žinomas žmogus nebuvo susijęs su ta kontora. Ir tikrai radau: vienas nelabai žymus poetas metais dirbo operatyviniu įgaliotiniu. Ir kas iš to? Tas poetas jau miręs. Mano požiūris į jo eiles ir į poeziją apskritai nė kiek nepasikeitė. Knygų nedeginsiu. Pažiūriu į skelbiamą KGB vadovybės sąrašą. Jame toksai Jonas Matulaitis iš Marijampolės (ar ne Palaimintojo vyskupo giminaitis pagalvoju), gimęs 1912 metais metais jis buvo Marijampolės batų siuvyklos darbininkas, m. sėdėjo Marijampolės kalėjime už politiką m. baigė vidurinę mokyklą (ko daugiau norėti iš šiaučiaus ) m. atleistas dėl sveikatos būklės. Ko gero, jau bus miręs. Esmingesnių žinių galima rasti Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos II tomo 530 puslapyje. (Tikrai neverta deginti knygų, kad ir tarybinių). Kaip ir tikėjausi, nieko stulbinančio internetinėse publikacijose neradau. Bet ačiū ir už tiek. Vis geriau negu nieko. Svarbu pradžia. Tačiau kol kas tos publikacijos panašios į valdžios aprobuotą glasnost negu į spaudos laisvę ir norą atskleisti visą istorijos tiesą. Pasirinktas skelbti paskutiniųjų dvidešimties tarybinių metų laikotarpis yra pats neįdomiausias bent jau vyresnei kartai, kuri dar atsimena, GAIRĖS GEGUŽĖ

3 ir pinigų diktatūros kaip buvo, o jaunimas gali pasiskaityti kur kas įdomesnių knygų. Ponai, atverkite pokario laikotarpį. Juk jis kaip tik daugiausiai kelia ginčų, yra pats skaudžiausias. Paklokite dokumentus, ir viskas bus aišku. Kodėl bijome tiesos? Vis nenutyla aistros dėl vadinamojo paskutinio partizano Antano Kraujelio. Vis labiau išryškėja jo veikla, kompromituojanti visą partizaninį judėjimą. Gyvenimo pabaigoje jis elgėsi kaip paprastas plėšikas, galvažudys (tokie viešai pateikiami faktai). Seimo pirmininkė, besivažinėdama po Lietuvą, jaunimą vis ragina sekti partizanų pavyzdžiais. Ar sekti Kraujeliu? Latvijoje buvo nuteistas tarybinis partizanas Kononovas. Už nėščių moterų šaudymą jo nepamalonino net Europos teismas. O juk Kononovas tai darė karo metais kovodamas prieš fašizmą, kas Europoje yra ypač vertinama. Tačiau nusikaltimas yra nusikaltimas. Tik ne Lietuvoje. Po teismus tampomas mūsų nepriklausomybei įsitvirtinti padėjęs Marijonas Misiukonis už tai, kad dalyvavo paskutiniojo gaudynėse. Man Kraujelio galas asocijuojasi su Bin Ladeno likvidavimo operacija, kuriai mūsų valdantieji vieningai pritarė. Tuo tarpu M.Misiukoniui byla iškelta vadovaujantis liūdnai pagarsėjusia dvigubo genocido teorija. Visa Europa laikosi nuomonės, kad negalima išplėsti genocido sąvokos, nes taip teisinamas holokaustas ir tikras genocidas. Taip ir norisi sušukti: klokite į internetą visus dokumentus, ką tik turite apie Kraujelio bylą! Matyt, tenai tikrai yra daug nemalonios tiesos valdančiajai partijai, kad taip slepiama. Nesistebiu, jei ir toliau taip sparčiai Seime didės kriminalinis sluoksnis, ateityje ir korupcininkų persekiojimas bus paskelbtas genocidu: o ką gi kyšininkai juk sudaro nemažą socialinį sluoksnį... Minint pilietinio pasipriešinimo dieną gegužės 14-ąją istorikas Egidijus Aleksandravičius teigė: Gyvenant neoliberalinėje demokratijoje visi supranta, kad pasaulėžiūros ir vertybės svarbios, bet jau nebegalima leisti, kad viena kokia nors pasaulėžiūra ar ideologinė orientacija būtų fetišuojama, paversta vienintele, o kitaminčiai, kitamaniai ir kitaip besielgiantieji būtų užkišti už tvorų, žeminami, terorizuojami. Čia yra begalinis diskutavimo, ginčo ir tiesos ieškojimo procesas. Deja, kol kas mūsų visuomenėje spjaudymosi daugiau negu diskusijų nepritariantieji viešpataujančiai ideologijai apšaukiami ne patriotais, svetimos valstybės agentais, komunistais, kagėbistais. Galvokit, ką norite, o aš manau, kad dešinėje yra daug žmonių, tarybiniais metais bendradarbiavusių su KGB. Jie suskubę prisipažinti gavo indulgenciją ir dabar vaizduoja patriotus, už kitus garsiau šūkauja, praeitį smerkia. Jų paslapties saugojimas irgi darymas geresnio iš dviejų vienodų. Jei norime tikros tiesos ir teisybės, tai skelbkime viską be išimčių. Taip padarė kai kurios valstybės ir jos nesugriuvo. Jeigu su KGB būtų bendradarbiavę vien dabartiniai kairieji jų visų pavardės būtų jau seniausiai paskelbtos. Ar prisimenate, kai užėmus KGB pastatą dešinieji tekini tenai lakstė ir po skvernais bylas tampė? Neteisybė ideologijoje neigiamai veikia visą gyvenimą, net ir ekonomiką, kai visas nesėkmes bandoma primityviai pateisinti praeities liekanomis. Kai visokie mafijozai, apsėdę ežerus ir upes puolė sau trobas ręsti, kaltinta...tarybų valdžia, atseit, žmonių neišmokiusi gerbti visuomenės nuosavybę. O juk kaip tik tais laikais individualizmas buvo labiausiai smerkiamas. Atkūrus nepriklausomybę buvo skiepijama neapykanta tam, kas visų, kas kolchozo šventa tik privati nuosavybė. Žmoguje pažadintas žvėris ir dabar kaunasi dėl tos šventos net per korupciją, ryšius ir kyšius. Vos ne kiekvieną dieną Laisvosios rinkos institutas žmonėms į galvą kala, koks blogis yra valdiška, t.y. visuomeninė nuosavybė, kad viską reikia atiduoti į privačias rankas. Tik tuomet būsiąs efektyvus valdymas, bus daugiau pelno pinigų. Tik nepasako, kad tie pinigai atiteks ne visuomenei, o turtingiesiems. Visko tikslas kuo daugiau pinigo, o ne visiems žmonėms teikiamų gėrybių. Todėl žmonėms nieko kito nebelieka kaip pasinaudojus laisve bėgti nuo savos valdžios į tuos kraštus, kur tos būtinosios gėrybės skirstomos žmoniškiau, kur teisingesnė mokesčių politika. Bet kokias kalbas apie mokesčių pertvarką, kuri palengvintų neturtingųjų naštą ir turtinguosius priverstų šiek tiek saikingiau lėbauti, laisvosios rinkos šalininkai sutinka su visa gąsdinimų armada. Vienos vienintelės teisingos tiesos teieškodami, vieną vienintelę teisingą partiją teturėdami, vieną vienintelę visų nesėkmių priežastį tarybinę praeitį težinodami, smarkiai pasiklydome tarp demokratijos ir pinigų, todėl vieno ir kito gerokai trūksta. Laimei, nauji rinkimai jau ne per toliausiai. Kai neliks valdžioje konservatorių, tada krizė baigsis, ne tik valdininkams, bet ir neturtingiesiems GEGUŽĖ 3 GAIRĖS

4 POŽIŪRIS Ar jau atėjo laikas surasti save? Socaildemokratų partiją rinkėjai laiko kairiąja, joje silpnesnioji visuomenės dalis, trokštanti socialinio teisingumo, mato savo interesų gynėją ar bent užtarėją. Tačiau didysis mūsų valstybės politikos paradoksas yra toks, kad partija, laikanti save kairiąja, pasirodė esanti tinkamiausia dešiniajai politikai vykdyti. Prof. Justinas KAROSAS Seimo narys Lietuviškosios socialdemokratijos 115-mečio jubiliejaus paminėjimas tikrai reikalingas, pirmiausia jai pačiai. Jai būtinai reikia prisiminti savo nueitą kelią, kad galėtų patvirtinti savo istorinę tapatybę. Juk socialdemokratinė politika Lietuvoje yra patyrusi tiek sunkių išmėginimų ir padariusi tiek visokių vingių, kad iki šiol kai kas abejoja, ar visa ši politika teisėtai gali būti vadinama vienu ir tuo pačiu socialdemokratijos vardu. Šiose tapatybės paieškose bene pats problematiškiausias dalykas, liudijantis apie mūsų socialdemokratijos išgyventą, o ir dabar dar kažkiek išgyvenamą krizę, yra santykis tarp praeities ir dabarties. Didelė mūsų tautos ir valstybės nelaimė yra ta, kad jų savimonėje dėl susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių praeitis ėmė dominuoti dabarčiai ir ateičiai. Semtis stiprybės iš praeities natūralu, bet nelabai natūralu dabarties politikos tikslus tapatinti su laipsnišku grįžimu prie to, kas kadaise jau buvo pasiekta. Taigi vėl pradėti iš naujo... Minėtas mūsų socialdemokratijos jubiliejus ir yra gera proga apie tai susimąstyti. Lietuvos socialdemokratija (ir kaip politikos kryptis, ir kaip politinė partija) turi gilias ir tvirtas istorines šaknis ir tuo gali didžiuotis. Kas nežino tų iškilių jau prieš gerą šimtmetį pradėjusių reikštis mūsų socialdemokratų, be kurių indėlio sunkiai įsivaizduojamas mūsų valstybės atgimimas ir tapsmas. Galbūt dabartinė mūsų socialdemokratinė politika savo mastu daug kur prašoka anuos pradinius mūsų valstybės savarankiškumo tvirtinimosi laikus, tačiau vienu atžvilgiu anų laikų socialdemokratijos pranašumas yra visai akivaizdus. Anuo metu nebuvo ryškesnio atotrūkio tarp šios pakraipos (beje, kaip ir kitų pakraipų) politikų žodžių ir darbų, tarp vadinamųjų programinių jų nuostatų ir realios veiklos tikslų. Partija telkė daugiausia tam tikros socialinės padėties žmonės, o jos lyderiai vadovavosi savo politiniais įsitikinimais. Socialdemokratinės idėjos prasmė to meto Lietuvoje buvo daugmaž vienodai suprantama. Tai nepriklausomos valstybės atkūrimas, valdžios formavimas demokratiniu būdu, pagarba asmeniniams žmonių įsitikinimams, turtinių skirtumų ribojimas, politinės tautos solidarumo saugojimas priskiriant valstybei socialines funkcijas. Po antrojo nepriklausomybės atkūrimo situacija iš esmės pasikeitė. Atsirado galimybė grįžti prie tarpukaryje jau šiek tiek įsitvirtinusių politinės veiklos formų, pirmiausia prie daugpartinės sistemos. Tos formos geram pusamžiui buvo išguitos emigracijon arba tėvynėje tūnojo kažkur pogrindyje, ir bent jau iš pradžių atrodė, kad jų atgaivinimas naujos valstybės gyvenime neturėtų būti labai sudėtingas. Deja, realybė šių lūkesčių nepateisino: pasirodė, kad atsikuriančios partijos ir jų veikimo būdai nepajėgia nusimesti konformizmo naštos. Partijos, puolusios deklaruoti savo grynuosius principus, savo realioje veikloje pasirodė esančios sunkiai viena nuo kitos atskiriamos, viena į kitą panašios. Matyt, pagrindinė tokio konformizmo priežastis buvo visuomenę apėmęs susižavėjimas dviem lig tol buvusiais uždraustais vaisiais valdžia ir turtu. Abu jie dabar pateko į laisvos veiklos erdvę ir tapo gana besąlygiškais siekiniais. Svarbesnis darėsi pats šių vaisių turėjimas negu jų įgijimo būdas. Partijos pradedamos vertinti ir pagal tai, kokias galimybes jos teikia valdžios įgijimui, todėl politiniai įsitikinimai ir asmeninė pozicija traukėsi į šalutinį planą. Partijas užplūsta šansų ieškantys politiniai pakeleiviai. Dar sunkesnių pada- GAIRĖS GEGUŽĖ

5 rinių turėjo tokiomis sąlygomis neišvengiamas politikos ryšys su praturtėjimu, ta aplinkybė, kad politika daug kam darėsi ne tik pragyvenimo, bet ir gero pragyvenimo priemone. Tokia gana visuotinė politikos formų niveliacija negalėjo nepaliesti ir mūsų socialdemokratijos. Politinėms idėjoms, kaip ir žmonėms, sugrįžti tėvynėn iš emigracijos pasirodė esant daug sunkiau negu būtų galima manyti. Dabartinės socialdemokratijos įsitvirtinimo valstybėje kelias ryški to dalyko iliustracija. Į porą paradoksalių socialdemokratijos idėjos ir praktikos sugrįžimo Lietuvon momentų čia ir norisi atkreipti dėmesį. Iš rytų atėjusi socializmo praktika Lietuvoje buvo palikusi savo gilius pėdsakus. Tai negalėjo nepaliesti ir socializmo autoriteto apskritai, todėl ir vakarų (ar šiaurės) socialdemokratinė politika tuo metu Lietuvoje nebuvo populiari. Tai parodė ir gana kukli vakarietiškos socialdemokratinės partijos atkūrimo Lietuvoje 1989 m. pabaigoje sėkmė: po 1992 m. rinkimų jos turimoms vietoms Seime suskaičiuoti beveik užteko vienos rankos pirštų. Šiame kontekste ypač įdomus tuometinis LDDP fenomenas. Nuostabi yra didžiulė šios partijos sėkmė minėtuose Seimo rinkimuose, bet dar nuostabesnės yra šios sėkmės priežastys. Ši partija negalėjo savęs nelaikyti kairiąja ir negalėjo nesiskaityti su jai gyvybišku būtinumu būti demokratine. Tačiau visuomeninis jos palaikymo motyvas buvo anaiptol ne jos socialdemokratinė politika. Rinkėjai šiai partijai delegavo bankrutavusio socializmo demontavimo uždavinį, nes į valdžią plūstelėję dešinieji demontuotojai juos išgąsdino savo radikalizmu ir ūkinio gyvenimo neišmanymu. Taip ir gimė didysis mūsų valstybės politikos paradoksas: partija, laikanti save kairiąja, pasirodė esanti tinkamiausia dešiniajai politikai vykdyti. Tačiau natūralias ribas pažeidusios valstybinės nuosavybės neefektyvumas, taigi jos privatizavimo reikalas pats savaime nėra socialdemokratinės politikos uždavinys. Socialdemokratinei partijai tokia ekonominės politikos kryptis yra pavojinga, nes įsisiūbavęs privatizavimas neišvengiamai prašoka tokios partijos programinių principų rėmus ir ją demoralizuoja. Pagaliau ir patys šios partijos nariai ne visada pajėgia būti atsparūs asmeninėms privatizavimo pagundoms. Kaip žinom, dabartinė mūsų socialdemokratija yra dviejų buvusių partijų, LSDP ir LDDP, susijungimo rezultatas. Iš pradžių pirmoji iš jų buvo kategoriškai priešiška antrajai: dar savo 1995 m. programoje LSDP įvertino LDDP kaip samdytojų partiją, kaip valdančiąją dešinės orientacijos partiją, neturinčią teisės pretenduoti į socialdemokratinės partijos pavadinimą. Ir vis dėlto neilgai trukus, 2001 m., jų jungtuvės įvyko ir įvyko visai ne dėl to, kad kuri nors iš šių partijų būtų esmingai pasikeitusi. Tačiau abiem pusėms jungtuvės buvo savaip naudingos: viena pusė iš kitos perėmė bendrą partijos pavadinimą, kita kažkiek susitaikė su anksčiau jai nepriimtina politikos kryptimi, bet padidino savo populiarumą. Ar šitas prieš dešimtmetį buvusias jungtuves galima būtų vertinti kaip vakarietiškos socialdemokratijos atsikūrimo dabartinėje mūsų valstybėje laimingą pabaigą? Tiktai pusiau. Tai buvo svarbus etapas naujosios mūsų socialdemokratijos tapsmo kelyje, bet dar jokiu būdu ne pabaiga. Per pastarąjį dešimtmetį kairiąja save laikančios partijos dešinumo grimasų dar buvo nors vežimu vežk. Užtai jau tapo visai aiškus svarbiausias probleminis klausimas: ar ligšiolinis mūsų socialdemokratinės politikos nenuoseklumas, jos negrynumas tai tokia klaida, kurios buvo įmanoma ir nedaryti? Vargu. Juk buvusi kad ir nenuosekli socialdemokratinė politika rinkėjų buvo gana stipriai palaikoma, šios pakraipos partija dažniau būdavo valdžioje negu opozicijoje. Tad ar galėjo tokia partija tapti rūsčiu rinkėjo mokytoju, taigi taip išgryninti savo politikos principus, kad rinkėjas nustotų ją palaikyti? Deja, politikoje taip nebūna. Tai, žinoma, nėra teisinimas, tik aiškinimas. Vadinasi, socialdemokratų partija svyravo kartu su savo rinkėju, tad ir buvusias klaidas jie turi taisyti kartu. Kad jiems tai neblogai sekasi, rodo ir ta nauja praktinio gyvenimo situacija, kuri yra palanki socialdemokratinei politikai atsigauti, jai tvirčiau atsistoti ant savų kojų. Čia galima nurodyti bent tris svarbius tos naujos situacijos momentus. Pirma. Socialdemokratinę politiką žalojęs privatizavimas jau daugmaž priėjo prie pabaigos, ir žmonės jau mato jo rezultatą, taigi ne tik pozityvią, bet ir negatyvią jo pusę. Antra. Socialdemokratinei politikai naudingas yra ir dabartinis ilgesnis pabuvimas opozicijoje, nes tai yra gera proga dešiniąją (ar save tokia laikančią) politiką pamatyti ir įvertinti iš šalies, oponuoti jai. Ir trečia. Kilusi santykių įtampa su pietiniu mūsų kaimynu (manau, kad klysta tie, kurie laiko ją tik atsitiktiniu nesusipratimu) yra paskatinimas mūsų užsienio politikai daugiau orientuotis į šiaurės valstybes, o tai mūsų socialdemokratijai suteiktų gerų impulsų. Šie objektyvūs momentai tai mūsų socialdemokratijos sutvirtėjimo galimybės. Ar sugebės (ir kiek sugebės) socialdemokratai jomis pasinaudoti? Šį klausimą galima adresuoti ir dabartiniam kukliam jubiliejui GEGUŽĖ 5 GAIRĖS

6 AKTUALIJOS Saugomos teritorijos: Ar mes sugebėsime ainiams išsaugoti unikalią Lietuvos gamtą? Turime suderinti valstybės, visuomenės ir privačius interesus, teigia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta BAŠKYTĖ. Su ja kalbasi žurnalistas Vytautas ŽEIMANTAS Gal šį pokalbį pradėkime nuo jubiliejinių motyvų. Šiemet pažymime Lietuvos nacionalinių parkų dvidešimtmetį. Galime tik džiaugtis, kad 1991 m. išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba, paskelbusi nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, iš karto ėmėsi ir aplinkosauginių darbų. Tais pačiais metais buvo įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui buvo suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas. Kaip dabar vystosi nacionaliniai parkai, ar nepakito jų funkcijos, požiūris į juos? metais visi buvome pakilime, patriotizmo, nusiteikimo saugoti vertybes, savo aplinką buvo gerokai daugiau nei šiuo metu. Tuomet netgi judėjimą už šalies nepriklausomybę buvome susieję su aplinkosauga. Nacionaliniai parkai ne veltui vadinami nacionaliniais. Tai kiekvienos šalies pasididžiavimas, labai svarbi šalies įvaizdžio dalis. Negirdėjau nė vieno, kuris sakytų, kad apskritai mums nereikia nacionalinių ar regioninių parkų. Bet kai atsiranda savų interesų, pradedama diskutuoti dėl jų plotų, apsaugos ir naudojimo režimo ir panašių dalykų, tuomet visi tampa specialistais. Vis dar siekiama kuo greičiau ir kuo daugiau pasipelnyti gamtos, jos vertybių sąskaita. Bet ši būsena, manau, labai laikina. Pasidairius po kitas šalis galima teigti, kad nacionaliniai parkai niekuomet nepraras savo vertės ir svarbos. Ji tik didės. Nacionalinių parkų steigimo tikslai ir funkcijos per du dešimtmečius iš esmės nepasikeitė. Keičiasi jie patys ir dėl natūralios raidos (mes ir patys nuolat keičiamės), dėl pakitusios žmonių veiklos, be abejo, ir dėl aktyvios parkų direkcijų veiklos. Nacionaliniuose parkuose įgyvendinami įvairiausi apsaugos ir tvarkymo projektai: tvarkomi, prižiūrimi gamtos ir kultūros paveldo objektai, sukuriama lauko informacinė sistema, įrengiami lankytojų centrai, ekspozicijos ir kita. Švietėjiška nacionalinių parkų direkcijų veikla padeda ne tik atskleisti svarbiausias vertybes, bet ir auklėti jaunąją kartą, neabejingą tikrosioms vertybėms, suvokiančią natūralios gamtos, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, etninio identiteto svarbą kiekvienam mūsų. Direkcijos padeda išlikti per šimtmečius susiklosčiusioms tradicijoms. Nacionaliniai parkai tik dalis saugomų teritorijų. Per nepriklausomybės dvidešimtmetį susiformavo tam tikra saugomų teritorijų sistema. Gairių skaitytojams, manau, būtų įdomu sužinoti kokia ši sistema? Kas joje svarbiausia? Juk čia glaudžiai susipina įvairūs interesai. Visuomet manau, kad visi žino, kokias saugomas teritorijas turime, ir nuolat suvokiu, kad būtina kartoti tuos pačius dalykus ir ne kartą. GAIRĖS GEGUŽĖ

7 nuomonių ir interesų kryžkelėje Iš tiesų džiaugiamės turėdami ne pavienes saugomas teritorijas, o ištisą jų sistemą. Tai suvokta daugiau nei prieš 30 metų. Ir tai suvokta visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Tik taip galima išsaugoti vertybes. Ir kiekviena šalis turi galimybę pasirinkti jai tinkamiausią kelią. Dažniausia saugomų teritorijų sistemai priskiriamos šios saugomų teritorijų rūšys: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai (paminklai), nacionaliniai ir regioniniai (skirtingai vadinami skirtingose šalyse) parkai, biosferos rezervatai ir panašios teritorijos. Lietuvoje turime visas išvardytas saugomų teritorijų rūšis. Visos jos skirtos vertybėms išsaugoti, o skiriasi jos apsaugos ir naudojimo režimu apsaugos laipsniu. Jau seniai pasaulyje kalbama, kad negalima užtikrinti vertybių išsaugojimo atskirose teritorijose, be to, negalima apsiriboti tik vertybių apsauga. Svarbu saugoti ir jų aplinką. Tad prabilta apie įvairiausių apsaugos zonų (pirmiausia buferinės apsaugos zonų) steigimą, o vėliau ir apie ekologinio tinklo (gamtinio karkaso) sukūrimą. Svarbu žinoti, kad šias idėjas pradėjo kelti šalys, suvokę intensyvios plėtros padarinius. Viena iš ekologinio tinklo idėjos pradininkių Olandija. Lietuvoje be išvardytų, dažnai vadinamų ypač saugomomis teritorijomis, dar turime ekologinės apsaugos zonas ir teritorijas, skirtas gamtos ištekliams atkurti. Žinoma, visas teritorijas, kuriose nustatomi vienokie ar kitokie apribojimai, galima pavadinti saugomomis. Galime nevadinti visų šiuo metu esamų apsaugos zonų (kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, dujotiekių, naftotiekių, kurortų, pramonės ir žemės ūkio įmonių ir t.t.) saugomomis teritorijomis, tačiau jos vis tiek reikalingos. Ir pirmiausia pačiam žmogui, jo sveikai aplinkai išlaikyti. Niekas nenori gyventi greta kiaulių fermų, sąvartynų... Svarbiausia ne tik įsteigti saugomas teritorijas, bet ir išsaugoti vertybes, dėl kurių įsteigtos saugomos teritorijos, laikytis teisės aktų reikalavimų. Paskutiniais metais ypač daug kalbama apie žemės savininkų interesus, poreikius. Lietuva, prieš pradėdama žemės reformą (ir ne tik Lietuva, Vokietija ir kitos šalys taip pat), pabandė eiti kryptingai, numatyti teritorijas, reikalingas viešajam interesui, šalies gyventojų poilsiui, vertybėms išsaugoti. Faktiškai visos svarbiausios saugomos teritorijos buvo įsteigtos iki žemės reformos pradžios. Tai buvo padaryta tam, kad visi, kurie susigrąžina žemę, žinotų, kas galima, kas ne vienoje ar kitoje teritorijoje, kitaip sakant, žinotų žaidimo taisykles. Be to, buvo galima rinktis. Jau vykstant žemės reformai būta įvairiausių pakeitimų, net ir esminių. Sugalvojome netgi žemę kilnoti, tuo sukurdami daugybę problemų, neteisybę ir nelygybę. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose iš pradžių buvo galima susigrąžinti žemę tik ten ar greta jų gyvenantiems piliečiams, ir, žinoma, turėtą natūra. Bet greitai žemė pradėjo skraidyti. O kur dar pažeidimai žemės reformos eigoje, paminti vietos gyventojų interesai. Natūralu, kad turintieji žemę, mišką, siekia kuo daugiau naudos gauti. Ne vienas nori pasistatyti namą, vasarnamį arba paprasčiausiai pelningai parduoti. Tuomet nė motais vertybės, biologinė įvairovė. Blogiausia, kad vidutinis žemės sklypo plotas Lietuvoje labai jau mažas vos 3-3,5 ha. O daugelyje vertingiausių teritorijų dar ir mažesnis. Kiekviename sklype leisdami statyti po namą, prarastume ne tik 2011 GEGUŽĖ 7 GAIRĖS

8 AKTUALIJOS gamtos vertybes, bet ir galimybes ekonominei veiklai. Kita vertus, racionaliai galvodami apie galimybes viską galime gražiai sudėlioti, rengdami teritorijų planavimo dokumentus. Gal paanalizuokime vieną konkretų atvejį. Neperseniausiai atsirado žmonių, norėjusių sunaikinti Krekenavos regioninį parką. Kodėl jie to siekė? Kas juos inspiravo? Krekenavos regioninio parko situaciją aš sieju su įžeistomis ambicijomis, nepagrįstais gąsdinimais. Kitaip tiesiog sunku paaiškinti, nes konfliktas kilo tuomet, kai buvo rengiami nauji regioninio parko ribų ir tvarkymo planai. Tai tie dokumentai, kuriuose galima puikiausiai suderinti valstybės, visuomenės ir privačius interesus. Patvirtinus šiuos dokumentus, faktiškai problemų neliko. Tiesa, vis dar yra nepatenkintų dėl kontrolės. Čia reikia atsigręžti į teisės aktus. Jei perdėti reikalavimai, perlenkta lazda, reikia koreguoti, tikslinti pačius teisės aktus, bet kuo čia dėti pareigūnai, vykdantys savo pareigas? Bet kuriuo atveju visuomet galima rasti tinkamą, priimtiną sprendimą, reikia tik kalbėtis, diskutuoti m. Lietuvos Seimas patvirtino naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją. Atrodo, įstatymas tiko visiems. Tačiau 2009 m. keli parlamentarai užregistravo naują šio įstatymo variantą. Kas inspiruoja naujus pokyčius, ko siekiama? Pirmuosius Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus 2007 m. Seimui pateikė Aplinkos ministerija. Visa mūsų teisės aktų sistema vis dar kuriama, tobulinama. Akivaizdu, kad reikia keisti ir saugomose teritorijose veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Netgi tai, ką įsivaizdavo teisės aktų kūrėjai, natūroje įgyvendinama visiškai kitaip. Tad reikia tikslinti, viską reikia surašyti taip, kad visi vienodai suvoktų. Naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė 2008 m. rudenį. Tai buvo išsamiai, sakyčiau, racionaliai peržiūrėtas Saugomų teritorijų įstatymo variantas. Tačiau jis akivaizdžiai netenkino tų, kurių ambicijos saugomose teritorijose gerokai didesnės, nei galima įsivaizduoti, tų, kurie užmiršo, kad žemė saugomose teritorijose buvo grąžinta ribotam tiksliniam naudojimui. Tad pasikeitus Seimo sudėčiai ir pabandyta maksimaliai patenkinti žemės savininkų interesus, girdint tik jų norus, bet nenorint girdėti kitos pusės, užmiršus net ir racionalų protą. Tokia dvasia 2009 m. ir buvo įregistruotas dar vienas šio įstatymo variantas. Juo faktiškai nuneigiama svarbiausių saugomų teritorijų esmė, bandoma atrasti dviratį. Šiuo metu rengiamas dar vienas Saugomų teritorijų įstatymo variantas. Jis rengiamas 2009 m. pateikto įstatymo projekto pagrindu, atsiribojus nuo visuomenės, nuo specialistų, pareigūnų. Dar taip nebuvo, kad įstatymą rengtų tik Seimo nariai. Supratus, kad įstatymas pats savaime nepasirašys, darbo grupė buvo kiek išplėsta. Matyt, dar daug laiko praeis, kol dienos šviesą išvys naujasis Saugomų teritorijų įstatymas, nes šiuo metu klaidžiojama klystkeliais. Tinkamą įstatymo projektą galima parengti tik tuomet, kai dalyvauja visos suinteresuotos pusės, kai įsiklausoma į specialistų nuomonę. Bet kuriuo atveju jis turės būti plačiai išdiskutuotas, nes kalbame apie valstybei, visuomenei svarbiausias teritorijas, negalime užmiršti ir atsakomybės prieš kitas valstybes, pasaulio visuomenę. Ir tai ne šūkiai. Visi esame surišti viena virve. Žinomas gamtosaugininkas V. Bergas dar 1968 m. rašė: Žmogaus elgesys gamtoje tai jo sielos veidrodis. Mokyti žmogų kultūros ilgas ir sunkus darbas. Norint gamtą mylėti reikia ją suprasti... Gamta nebėra niekieno. Visa, kas gamtos sukurta, valstybės, vadinasi, visos liaudies, ir negalima to turto glemžti ir naikinti. Lietuvoje yra saugomos teritorijos, turinčios tarptautinę svarbą. Būtų įdomu sužinoti, kokie tai objektai ir kodėl jie patenka į tarptautinį lygmenį? Pirmiausia reikėtų paminėti teritorijas, objektus, esančius Pasaulio paveldo sąraše. Tai vertingiausios pasaulio svarbos teritori- GAIRĖS GEGUŽĖ

9 Saugomos teritorijos: nuomonių ir interesų kryžkelėje jos: Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės kultūros rezervatas ir Struvės geodezinis lankas. Kodėl būtent jie, o ne kiti atsirado Pasaulio paveldo sąraše? Teikiant įrašyti vietovę į Pasaulio paveldo sąrašą reikia surasti unikalias savybes, atitinkančias specialius tarptautinės konvencijos kriterijus. Vilniaus senamiestis vienas didžiausių Europoje. Jis vis dar išlaikęs tikrąją dvasią, autentiškumą, jame atsispindi miesto kūrimosi istorija. Kuršių nerija gamtos ir žmogaus sąveikos rezultatas ir vyksmas. Dramatiškos miškų kirtimo pasekmės rodo, kas nutinka, kai nepaisoma gamtos intereso, kaip žmogus turi elgtis. Kernavės kultūrinis rezervatas atversta Lietuvos istorijos knyga. Na, o Struvės geodezinis lankas savitas objektas ne tik Lietuvai. Jis eina per dešimt valstybių: nuo Arkties vandenyno iki Juodosios jūros. Ši unikali sistema XIX a. leido gauti patikimus duomenis apie Žemės elipsoido formą ir dydį. Kuo toliau, tuo didesnę svarbą įgauna vandens apsauga. Pagal tarptautinę Ramsaro konvenciją valstybės saugo pasaulinės svarbos šlapynes. Lietuvoje tai: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Tikiuosi, kad visi bent jau girdėjo apie Lietuvoje steigiamas Natura 2000 teritorijas. Tai teritorijos, kuriose saugomos rūšys ar buveinės, svarbios Europos Bendrijai. Pagal ES direktyvas steigiamos paukščių ir buveinių apsaugai svarbios saugomos teritorijos. Jos maksimaliai integruojamos į esamą nacionalinių saugomų teritorijų sistemą joms suteikiamas Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos statusas. Tik tais atvejais, kai esame įsipareigoję išsaugoti buveines ar rūšis, kurios nebuvo saugomos Lietuvoje, steigiamos naujos. Paukščių apsaugai turime 82 specialias saugomas teritorijas, buveinių ir kitų gyvūnų bei augalų apsaugai numatyta įsteigti 406 specialias saugomas teritorijas (apie 10 proc. šalies ploto, įskaitant esamas saugomas teritorijas). Ar tarptautinės svarbos teritorijų sąrašas jau susiformavo, ar galime tikėtis ir tam tikrų pakitimų, jų didėjimo ar mažėjimo linkme. Juk po Vilniaus mero A. Zuoko toleruotų invazijų į Vilniaus senamiestį, UNESCO atstovai jau buvo pradėję atvirai grasinti, kad sostinės senamiestis neteks Pasaulinio paveldo teritorijos statuso. Turėjo, o gal ir turi grėsmių ir kita tarptautinės svarbos saugoma teritorija Kuršių nerija. Jau yra atvejų, kai iš Pasaulio paveldo buvo išbrauktos kelios teritorijos. Bet aš visuomet tikiu sveiku žmogaus protu, nuovokumu, supratimu. Tikrai nemanau, kad Vilniaus senamiestis ar Kuršių nerija būtų išbraukti iš Pasaulio paveldo sąrašo. Vis dar neprarandama vilčių įrašyti į jį Trakus ir jų apylinkes. Na, o vertingų šlapynių Lietuvoje turime daugiau. Yra ketinimų įrašyti dar bent penkias, o gal ir devynias vertingiausias šiuo požiūriu teritorijas. Lietuvoje dar turime užbaigti steigti Natura 2000 teritorijas. Kiekviena valstybė, ketindama tapti ES šalimi, prisiima įsipareigojimus saugoti rūšis ir buveines, saugomas kitose ES šalyse. Lietuva taip pat įsipareigojo atlikti namų darbus. Bet kai reikia juos atlikti, išgirstame įvairiausių nepasitenkinimų... Kartais pasigirsta balsų, teigiančių, kad Lietuvoje yra per daug saugomų teritorijų. Kaip mūsų valstybė atrodo šiuo požiūriu tarp kitų Europos ir pasaulio šalių? Kokios aplinkosaugos perspektyvos užsienyje? Ar ten kalbama apie saugomų teritorijų mažinimą? Pasaulyje saugomos teritorijos užima daugiau nei 11 proc. Žemės rutulio ploto, skaičiuojant su vandenynais. Beje, visur registruojamos, skaičiuojamos, lyginamos ypač saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos monitoringo teritorijos). Saugomų teritorijų plotu tikrai nesame pirmaujantys. Esame pasiekę Europos žemyno vidurkį (15 proc.). Palyginus su Baltijos valstybėmis (Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Vokietija ir Lenkija) užimame vidutinę poziciją. Remiantis 2011 GEGUŽĖ 9 GAIRĖS

10 AKTUALIJOS oficialiais informacijos šaltiniais, Latvijoje saugomos teritorijos sudaro 16,7 proc. šalies teritorijos, Lietuvoje apie 15,6 proc., Estijoje 15,1 proc., Suomijoje apie 9 proc., Švedijoje 10,6 proc., Vokietijoje apie 37 proc., o Lenkijoje apie 32 proc. Dažnokai dalyvauju tarptautiniuose renginiuose, tačiau nė viename jų negirdėjau apie siūlymą mažinti saugomų teritorijų plotus arba naikinti pačias saugomas teritorijas. Daug kalbama apie saugomų teritorijų planavimą, bendruomenių įtraukimą į bendras veiklas, apie saugomų teritorijų teikiamą naudą. Ir vis dar siūloma, prašoma didinti saugomų teritorijų plotus. Žinoma, rengiant naujus saugomų teritorijų ribų planus, galima peržiūrėti jų plotus. Apie nacionalinių ar regioninių parkų, rezervatų ar draustinių panaikinimą būtų galima kalbėti nebent tik tuomet, jei visos juose saugomos vertybės būtų sunaikintos. O civilizuotoje valstybėje (į tokią pretenduojame, save laikome civilizuotais piliečiais, ne laukiniais) tai tiesiog neįmanoma. Neįsivaizduoju šalies be valstybinių miškų ir jais besirūpinančių valstybinių institucijų. Jau ir taip daug ką paaukojome ant privatizacijos laužo, sukūrėme daugybę problemų. Pasirodė, kad nemokėjome protingai, be klaidų įvykdyti žemės reformos. O gal net tai ir neįmanoma? Visiems linkiu suvokti vertybių, saugomų teritorijų svarbą gamtai, visuomenei, valstybei apskritai. Visiems linkiu suvokti, kad esame vieni nuo kitų priklausomi, kad esame atsakingi už tuos, kurie negali savimi pasirūpinti. Labai norėčiau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis globotų, prižiūrėtų kalną, upelį, ežerą, medį, akmenį ar kitą kokią vertybę. Taip ne tik juos išsaugosime, bet ir patys tapsime geresni, laimingesni. Ir, aišku, linkiu pažinti savo nuostabiai gražų ir vertingą kraštą, saugomas teritorijas. Dabar atsiranda žmonių, kurie norėtų miškus ir juos valdančias urėdijas privatizuoti. Šioje diskusijoje dalyvauja ir Gairių žurnalas. Manau, kad jos baigtis negali nerūpėti ir Jums, nes nemaža saugomų teritorijų dalis yra užaugusi miškais. Buvo ir tokių, kurie tikėjosi, kad net ir apsaugos srityje padės privati nuosavybė. Dabar taip mąstančių lyg ir nematyčiau... Nesu prieš privačią nuosavybę apskritai, bet šiuo metu situacija rodo, kad labai jau panorome staigiai praturtėti, pasinaudoti gamtos ištekliais. Tapome didžiuliais, dažnokai piktais egoistais. O kai vyrauja savanaudiški interesai, negalima rizikuoti. Akivaizdu, kad privatininkai tiesiog turi kitokių interesų. Bent jau kol kas norima gauti daug: šiandien, čia ir dabar. Žiupsnelis istorijos Pirmajame nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje šalies šviesuoliai T. Ivanauskas, P. Matulionis, J. Tumas-Vaižgantas ir kiti pradėjo kalbėti apie specialių saugomų teritorijų, pirmiausia rezervatų ir tautos (nacionalinių) parkų, steigimo poreikį, siūlė pirmąsias saugomas teritorijas. Tai buvo XX a. epochą atitinkančios aplinkosaugos idėjos, paremtos gamtinės ir kultūrinės įvairovės, retų objektų išsaugojimo būtinumu. Tuometinė vyriausybė įsteigė pirmąjį mūsų krašte Žuvinto rezervatą (1937 m.). Vilniaus krašte, lenkų okupuotame, Vilniaus universiteto mokslininkų pastangomis buvo paskelbtas pirmasis ornitologinis (Svirkų ežeras) ir botaninis (Alių pelkė) draustiniai. Saugomos teritorijos statusas buvo nustatytas Šeškinės ozui, gamtosauginiai apribojimai įvesti Kalnų parkui, Žaliesiems ežerams ir Rūdninkų giriai m. buvo įsteigtas Lietuvos nacionalinis parkas, apėmęs Ignalinos rajono ežeryną su Švenčionių ir Utenos rajonų pakraščiais (iš viso 30 tūkst. ha). GAIRĖS GEGUŽĖ

11 Mokykla turi tapti sugyvenimo, o ne patyčių institucija Mokykla yra ta vieta, kur ilgus metus ugdomos asmenybės. Tačiau mūsų šalyje situacija mokyklose yra nevienareikšmiška Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal moksleivių patiriamas patyčias, dažnai girdime apie bendraamžių engiamus moksleivius. Plačiau apie tai sutiko papasakoti moksleivių psichologė Dalia DVARECKYTĖ. Specialistę žurnalui Gairės kalbino Gediminas DUBONIKAS. Psichologai, atrodo, pakankamai naujas reiškinys Lietuvos mokyklose. Kaip sekasi šis darbas? Organizuotos psichologinės pagalbos mokyklai pradžia Lietuvoje galima laikyti metus, kai Lietuvos psichologų sąjungos pedagoginės psichologijos sekcijos iniciatyva Lietuvos mokyklose atsirado pirmieji mokyklų psichologai. Taigi dar tik trečias dešimtmetis psichologai bando atrasti savo vietą mokyklose. Mokyklos personalas kartais neteisingai supranta mokyklos psichologo funkcijas ir prašo jo atlikti, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo funkcijas, drausminti bėgiojančius, rūkančius, pamokas praleidinėjančius, prastai besimokančius mokinius. Dažnai psichologo funkcijos persipina su socialinio pedagogo, kuris taip pat atsakingas už mokinių elgesio koregavimą, geros psichologinės atmosferos palaikymą. Psichologo darbas atrodo mistiškas, kadangi jį gaubia ypatinga konfidencialumo aureolė. Vis iškyla klausimų dėl psichologo darbo reglamentavimo, licencijavimo, teisinės sistemos. Tačiau nemažai jau ir žengta į priekį. Dalyje mokyklų vadovybė, prieš priimdama svarbius nutarimus dėl mokinių mokymosi, pasikonsultuoja su mokyklos psichologu. Taigi yra vertinama psichologo nuomonė. Taip pat svarbus dalykas yra pasirenkamųjų psichologijos pamokų įtraukimas į ugdymo procesą. Tai leidžia mokiniams pažinti psichologiją kaip mokslą ir labiau vertinti psichologinės pagalbos svarbą. Žinoma, šias pamokas gali rinktis tik kl. mokiniai, o kiti gali daugiau sužinoti apie psichologo darbą patys atėję pasikonsultuoti arba tiesiog pakalbėti apie tai. Kokios problemos dažniausiai kamuoja moksleivius? Skirtingame amžiuje skirtingos problemos. Kai dirbau su pradinukais, reikėjo padėti jiems prisitaikyti prie mokyklos aplinkos, reikalavimų. Atsirasdavo sunkumų dėl to, kad vaikai neišlaiko dėmesio, nesiorientuoja mokyklos aplinkoje ir dėl to jiems sunkiau mokytis. Mokiniams kartais reikia padėti susidraugauti su kitais mokiniais. Aukštesnėse klasėse mokiniams kartais būna sunku apsispręsti, kokią profesinę kryptį pasirinkti. Mokiniai patiria emocinių sunkumų depresiją, egzaminų baimę. Kai kurie mokiniai prašo padėti pritrūkus mokymosi motyvacijos. Kartais mokiniai pasidalina santykių su priešinga lytimi problemomis, iškylančiais klausimais. Visuose amžiaus tarpsniuose yra patyčių problema. Mokytojai prašo padėti mokiniams labiau susibendrauti tarpusavyje, išgyvendinti susidariusias grupeles. Dažnai mokiniai nesutaria su mokytojais. Prie psichologinių sunkumų prisideda traumuojantys gyvenimo įvykiai, kurie skatina mokinius ieškoti psichologinės pagalbos. Tai gali būti artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos ir kiti įvykiai, kuriuos lydi nemalonūs išgyvenimai. Ar būna taip, kad moksleiviai vengtų kreiptis į mokyklos psichologą? Kol kas mokiniai, iškilus psichologiniams sunkumams, vengia kreiptis į mokyklos psichologą, nes būna susidarę nuostatą, kad į psichologus kreipiasi tik psichai. Todėl mokiniai baiminasi, ką apie juos pagalvos kiti bendraamžiai, jei jie ateis pas psichologą. Kai kuriems būna gėda pasakoti apie savo sunkumus, mano, kad taip parodytų savo silpnumą. Būna ir tokių mokinių, kurie nepasitiki psichologu, mano, jog jis gali praplauti smegenis savo psichologiniais metodais arba gali skaityti jų mintis, o tai irgi kelia baimę. Dėl to turbūt nėra keista, jog vos keli mokiniai per kelias savaites užsuka pas psichologą, neverčiami, sąmoningai, norėdami kažką pakeisti savo gyvenime. Kiti ateina dėl to, kad jų elgesys, emocijos kelia rūpestį tėvams, mokytojams ir yra prašomi susitikti su psichologu. Dažniausiai tokiu atveju mokiniai mano, kad problemų neturi, jas įžvelgia tik kiti. Tada labai sunku padėti, nes klientai yra tėvai, mokytojai, o ne vaikai. Šiaip mokiniams nepatinka konsultuotis, jie mieliau ateina tiesiog pabendrau GEGUŽĖ 11 GAIRĖS

12 AKTUALIJOS ti. Žinoma, bendraudami mokiniai atsiskleidžia, išpasakoja sunkumus, tačiau tuomet sistemingo konsultavimo metodų nelabai pritaikysi. Dar svarbus dalykas yra tai, kad mokiniai iki 16 metų turi gauti tėvų sutikimą dėl konsultavimosi su psichologu. Pasitaikė atvejis, kai vienas berniukas pradinėse klasėse norėjo su manimi pabendrauti, bet jo tėvai turėjo neigiamą nuomonę apie psichologus ir nedavė sutikimo. Kasmet išgirstame apie iš gyvenimo pasitraukusius jaunus žmones. Dažnai tai vyksta dėl mokyklos aplinkoje vykstančių veiksnių. Kas daroma patyčioms stabdyti? Taip, patyčios tarp mokinių dažnai yra viena priežasčių, vedančių jaunus žmones prie savižudybės. Tai yra rimta problema metais Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje mokiniai patiria daugiausiai patyčių. Dėl to šiai problemai spręsti skiriama nemažai dėmesio. Plačiai žinoma yra Olweus patyčių ir kitokio asocialaus elgesio mažinimo programa, kurios esmė yra išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Olweus programą mokyklose padeda įgyvendinti norvegų parengti lietuvių instruktoriai, kurie dirba su mokyklos bendruomene institucijos, klasės bei individualiame lygmenyse. Į programos vykdymą taip pat įtraukiami pedagogai, klasės auklėtojai, specialistai, mokiniai ir jų tėvai. Programą įdiegti vienoje mokykloje trunka 18 mėnesių. Taip pat galima kviestis į mokyklą Vaikų linijoje dirbančius psichologus, kurie seminarus apie patyčias veda tėvams, mokiniams, mokytojams. Mokyklos kviečiamos dalyvauti akcijoje Savaitė be patyčių, visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį į šią problemą bei skatinti pagarbius ir draugiškus santykius. Mokiniai raginami prisijungti prie flashmobo, kurio metu tam tikru laiku mokiniai turės sustoti suformuodami iš savo kūnų šypseną ir ją nufilmuoti ar nufotografuoti. Tai tarsi vienybės ženklas. Vaikų linija ir Paramos vaikams centras kviečia vaikus dalyvauti konkurse Patyčios gali liautis. Dalyviai turi sukurti duotos temos interpretaciją, pasitelkdami tokias menines išraiškas, kaip piešimas, filmų bei dainų kūrimas. Konkursu siekiama skatinti vaikus ieškoti būdų, kaip galima būtų sustabdyti patyčias. Matau, jog mokykloje, kurioje dirbu šiuo metu, patyčios tikrai nėra toleruojamos. Mokytojai, pastebėję patyčias, tuoj pat ieško psichologo, socialinio pedagogo, administracijos pagalbos. Tuomet kalbamasi su mokiniais apie jų klasės atmosferą, galimas patyčių priežastis ir jų šalinimo būdus. Yra nemokamų pagalbos linijų. Ar jos gali atstoti mokyklos psichologą juk jam iš vidaus visada matosi geriau? Manau, kad nemokamos pagalbos linijos labai praverčia, kai mokinys bijo eiti pas psichologą, tačiau nori kam nors išsipasakoti apie savo sunkumus. Ten dirbantys savanoriai yra apmokomi išklausyti, suteikti reikiamos informacijos, palaikyti ryšį su kitu žmogumi, kai jam labai sunku. Tačiau jie negali padėti žmogui išspręsti giluminių problemų, kurios atsirado per ilgesnį gyvenimo laikotarpį. Tam reikia profesionalios psichologo, psichoterapeuto pagalbos. Be abejo, mokykloje dirbantis psichologas gali matyti platesnį kontekstą, kuriame mokinys yra, gali bendrauti su jam dėstančiais mokytojais, administracija. Psichologas gali atkreipti dėmesį į tai, kaip mokiniai bendrauja tarpusavyje per pertraukas, kaip jis elgiasi pamokose, kaip bendrauja su mokytojais. Taip pat matosi, kaip aktyviai mokinys dalyvauja mokyklos veiklose, kas jam yra svarbu. Visa tai padeda geriau suprasti mokinį ir jo problemas. Koks tėvų požiūris? Ar kalbatės su tėvais, raginate juos kreiptis į specialistą? Tėvai įvairiai vertina psichologo teikiamą pagalbą. Vieni jų pasitiki psichologu kaip specialistu, kuris daugiau žino apie žmogaus psichiką, ir stengiasi suprasti, atsižvelgti į specialisto teikiamas rekomendacijas, patys ieško sprendimų. Su tokiais tėvais lengviausia bendrauti. Tačiau kai kurie tėvai tikisi stebuklingų patarimų, kurie išspręs visas jų problemas ir piktinasi, kad jiems patiems tenka kartu su psichologu ieškoti sprendimų, jiems sunku suprasti, kad svarbus yra bendradarbiavimas. Būna tėvų, kurie yra nusistatę prieš psichologus. Kai kuriems atrodo, kad psichologas negali niekuo padėti, nes pats nėra susidūręs su panašia situacija, pavyzdžiui, nėra susituokęs, neturi vaikų, todėl, jų manymu, negalės jų suprasti. Dažnai tėvai įtariai žiūri į psichologo konsultacijas, nes mano, kad jis gali prilipinti neigiamą etiketę jiems ar jų vaikui, susidaryti neigiamą nuomonę apie juos bei ją paskleisti. Todėl dažnai tėvai nėra linkę atskleisti visos tiesos apie šeimyninį gyvenimą, o tai neleidžia suprasti tikrosios problemų atsiradimo priežasties. Kartais per tėvų susirinkimus papasakoju tėvams apie psichologo teikiamą pagalbą, stengiuosi nurodyti, į kokias problemas reiktų atkreipti dėmesį, kaip paruošti vaikus susitikimui su psichologu. Dažnai mokytojai, matydami psichologines problemas, paragina tėvus kreiptis į mokyklos psichologą. Kaip būtų galima paskatinti jaunus žmones konsultuotis su psichologais? Manau, kad svarbiausia yra laužyti susidariusius įvairius stereotipus, mitus apie psichologinę pagalbą. Taip pat labai svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes. Jaunus žmones galima raginti prisidėti prie psichologinę pagalbą teikiančių organizacijų veiklos, pavyzdžiui, Big Brother Big Sister programos, Vaikų ar Jaunimo linijos savanorių. Taip pat galima skatinti mokinius dalyvauti įvairiose akcijose, susijusiose su psichologiniu švietimu, diskutuoti psichologiniais klausimais. Svarbu, kad jauni žmonės suprastų psichologinės pagalbos teikiamą naudą. Galbūt tada ir mūsų šalyje po kelerių metų bus galima pasakyti, kad turėti savo asmeninį psichologą yra prestižas. GAIRĖS GEGUŽĖ

13 Kaip saugoti garbę iš jaunų dienų? Antanas KRŪVELIS Prienų Žiburio gimnazijos pirmos klasės gimnazisto 1935/1936 mokslo metų Pažymių knygelė. Žiūriu į šią su manim vienmetę knygelę, į gimnazijos nuotrauką ant jos viršelio ir apima keisti jausmai. Taip ir norisi prie gimnazijos durų ar prie tvoros vartelių pamatyti bent keletą gimnazistų, žengiančių į šią to meto mokslo šventovę. Be abejo, labai viliojantis noras ir pačiam nepastebėtam užeiti vidun, atsisėsti nuošalioje vietelėje, tapti nematomu ir iš šalies stebėti to meto gimnazijos vyksmą. Pabandyti suvokti žiburiečių gyvenimo pulsą, pajusti vidinę, dvasinę jų bendravimo nuotaiką, jų siekius. Kokios vertybės dominavo gimnzistų tarpusavio santykiuose, kokias gyvenimo normas bei taisykles jiems diegė mokytojai? Ar gimnazija tikrai buvo ta vertybių užuovėja, kurioje buvo formuojami, dėliojami kiekvieno gimnazisto žmogiškieji pilnatvės dėmenys? Ar nepaseno per 75 metus to meto vertybės, gimnazijos gyvenimo normos bei taisyklės? Bet, antra vertus, ar gali tikrosios vertybės pasenti? O kokios vertybės buvo diegiamos to meto gimnazijos gyvenime, gimnazistų tarpusavio bei mokytojų ir mokinių santykiuose, galima susidaryti nuomonę paskaičius Prienų Žiburio gimnazijos mokinių elgesio ir tvarkos taisykles. Neatrodo, kad to laiko mokinių elgesio taisyklės radikaliai skirtųsi nuo šiandieninių. Bet nuojauta kužda, kad tada mokinio taisyklių gimnazistai laikėsi kur kas labiau nei šiandienos mokyklose. Manau, jog tada mokytojai turėjo geresnes galimybes išreikalauti iš mokinių griežčiau laikytis mokinio taisyklių. Mažiau buvo neatsakingo liberalizmo, o daugiau akcentuojamas kiekvieno mokinio pareigos ir atsakomybės suvokimas. Skaitai tas taisykles ir tartum jauti tvarką, susiklausymą, pagarbą vieni kitiems, gal net tam tikrą oficialumą. Tai lyg ir patvirtina to meto gimnazistas Aleksandras Bendinskas, savo prisiminimų knygoje Be pagražinimų teigdamas: Prienų privačioje Žiburio gimnazijoje buvo labai griežta tvarka, kurios reikėjo skrupulingai laikytis. Dabar galima būtų ir paklausti o kam nuo tos tvarkos buvo blogiau? Gal nukentėjo gimnazistų rengimas visaverčiais, atsakingais valstybės piliečiais? Nemanau. Paminėsiu bent dalį to meto Žiburio mokinio taisyklių: 7. Suskambinus pamokai, mokiniai nedelsdami renkasi į klases, be triukšmo sėdasi į savo vietas ir ramiai laukia mokytojo. Įeinantį mokytoją pasisveikina mandagiai atsistodami. 9. Pamokos metu mokiniai ramiai dirba pamokos darbą, neprasimanydami nieko pašalinio, nesikalba ir netrukdo dirbti savo draugams. Norėdamas ką pasakyti, mokinys kreipiasi į mokytoją gražiai pakeldamas ranką, ir pradeda kalbėti tik mokytojo leidžiamas. 12. Mokiniai yra mandagūs... Kalbėdami nekelia balso, nevartoja storžieviškų žodžių ar posakių. Niekad nelaiko rankų kišenėse. 16. Mokiniai ugdo savyje draugiškumą, solidarumą ir apykantą kitiems mokiniams. Atrodo, jog tada šios taisyklės moksleivių buvo suvokiamos kaip savaime suprantamos, kad kitaip ir būti negali. Tikrai tada negalėjo kilti mintis skelbti gimnazijoje tokius ar panašius vajus, kaip nūnai: Savaitė be patyčių ar Blaivi klasė Tai jokiu būdu ne priekaištas šiandieninei mokyklai. Tai pagirtina iniciatyva, nes, kaip rašoma spaudoje, smurtas, patyčios tarp vaikų yra viena iš aktualiausių nūdienos problemų ne tik mokyklai, bet ir visai visuomenei. Bet tie vajai tai bandymas kovoti jau su pasekme. O su šių neigiamų reiškinių ( kiek tragiškų įvykių) priežastimis vienos mokyklos sėkmingai kovoti vargu ar beįstengs. Kodėl? Todėl, kad neigiamai nusiteikusių, dirglių, agresyvių mokinių, atrodo, tik daugės, nes tam yra palanki dirva. Kartais atrodo, jog gyvename 2011 GEGUŽĖ 13 GAIRĖS

14 AKTUALIJOS kažkokioje kreivų veidrodžių karalystėje. Nei karo, nei maro ar kitokių kataklizmų, bet gimstamumas katastrofiškai mažėja, o globos namuose vaikų kasmet daugėja. Prireikė steigti Gyvybės langelius. Vertinu tai teigiamai, bet paaugs žmogus ir būtinai paklaus iš kur aš, kas aš esu? Tai bus skaudūs klausimai ir, visų pirma, jam pačiam. Lietuvoje kasmet be tėvų globos lieka apie 3000 vaikų. Šiuo metu beglobių vaikų šalyje yra per 14 tūkstančių, 2006 m. teigė Respublika. Dabar tie duomenys matyt jau kitokie, nes kaip yra išsireiškęs Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas E. Daujotis, Vaikai ne karvės, juos suskaičiuoti sunkiau jie emigruoja. Taigi taip ir lieka neaišku, kiek vaikų Lietuvoje iš tiesų nelanko mokyklos, kiek netekę tėvų globos. Tokia padėtis ir yra viena iš priežasčių tai agresijos dirvai tarpti. Pateikiu vieną straipsnio antraštę: Agresija, savižudybės ir seksas be meilės tai liūnas, į kurį šėtoniška televizijos ir interneto pramogų industrija stumia mūsų vaikus. (Dalia Jazukevičiūtė, Veidas, 2005 m. Nr.36). Tai antroji blogo, agresyvaus mokinių elgesio priežastis. Trečias pluoštas blogą mokinių elgesį skatinančių veiksnių yra neteisingai, iškreiptai suprastas ir leistas išbujoti liberalizmas ir laisvės suvokimas. Nusižengti linkę mokiniai laisvę ir savo teises, sakyčiau, supranta gana primityviai: Ką noriu tą darau, kaip patinka taip elgiuosi. Labai svarbu, kad mokiniai suvoktų, jog tokios laisvės nėra ir būti negali. Siekimas tokios laisvės tai kelias į nusikaltimus ir laisvės praradimą. Teisingai yra sakoma, jog gyventi visuomenėje ir būti laisvam nuo visuomenės negalima. O tai reiškia, kad kiekvienas turime pareigas ir atsakomybę šalia esančiam žmogui. Svarbu, kad kiekvienas moksleivis kuo tvirčiau įsisąmonintų šią gyvenimo normą. Tokia, nieko neįpareigojančia laisve, galbūt, galėjo vadovautis Robinzonas Kruzas, patekęs į negyvenamą salą, bet irgi tik iki to momento, kol nesutiko Penktadienio. Mano minimoje Žiburio gimnazijoje (apskritai prieškario mokyklose) jaunimui buvo diegiami garbės, garbingumo, savigarbos jausmai (ne garbės troškimo garbėtroškos jausmo). Šitą liudija šios mokinio taisyklės: 23. Mokiniai visur ir visada saugo savo ir gimnazijos garbę. 24.Mokinys gerbia savo tėvus, mokytojus, ir kitus gerbtinus žmones. Atlieka pareigas, kurias jam skiria šeima, mokykla, visuomenė ir valstybė. Kažin, ar šiandien ne per mažai akcentujama tokia vertybė, kaip žmogaus garbė, šeimos, mokyklos, gimto miesto, miestelio ar kaimo geras vardas, kurį gali sukurti tik ten gyvenantys žmonės. Bet ar lengva vaikui, paaugliui gerbti tėvus, kuriuos jis mato vis rečiau ir rečiau. Vis daugėja vaikų, kurių, parėjusių iš mokyklos, nėra kam paklausti: kaip tau šiandien sekėsi mokykloje, ką naujo išmokote?.. Kaip išugdyti vaiko pareigą šeimai, kai nemažėja vadinamųjų asocialių šeimų, kuriose nėra šeiminės šilumos?.. Kaip jaustis vaikams net ir elitinėse šeimose, kai tėvas ar motina gyvena jau su kelinta žmona ar vyru, kai elitui tai jau tampa beveik gyvenimo norma? Vis dažniau galime išgirsti, jog tėvas ar motina teismo keliu prisiteisė teisę susitikti, pasimatyti su savo vaikais. Ar susimąstoma, kaip tokie šeiminiai santykiai veikia paauglio psichlogiją, jo jausmų pasaulį? Antanas Maceina savo veikale Socialinis teisingumas cituoja austrų filosofą J. Mesnerį, kuris teigia:...kai žmogus jau neturi savo židinio, kai ištisi tautos sluoksniai pasidaro klajokliai, kai jaunuomenė netenka tėviškės ir tėvynės, kai jai stinga tvarkingai gyvenančios šeimos globos, tuomet nyksta altorius, religijos ir Bažnyčios supratimas. Šią mintį, manau, galima pratęsti ir pasaulietiniu požiūriu: tada nyksta žmogiškųjų vertybių paisymas, nyksta pagarba žmogui, nesvarbu, kas jis būtų, nelieka nieko švento... Argi J. Mesnerio teiginys netampa būdingas mūsų Tėvynei Lietuvai?.. Ar pajėgs vien mokykla, mokytojai išspręsti opią jaunosios kartos ugdymo problemą? GAIRĖS GEGUŽĖ

15 Valstybės BVP ir turtuolių pinigai kaip geriau perskirstyti lėšas Vytenis PAULAUSKAS Pasauliniu sunkmečiu labai daug kritikos tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje sulaukė bankai. Lietuvoje bankai buvo kaltinami dėl to, kad jie, atseit, prieš krizę į Lietuvą atvežė per daug pinigų, per daug dosniai juos skolino tiek ūkio subjektams, tiek ir fiziniams asmenims. Prasidėjus krizei bankai buvo apkaltinti tuo, kad jie per daug pinigų išvežė iš Lietuvos, nenoriai juos skolino verslininkams. Tad gal prieš krizę bankams reikėjo mažiau skolinti ir tuomet jos nebūtų buvę? Manau, kad toks požiūris yra labai paviršutiniškas. Bankai tam ir kaupia pinigus, kad juos kam nors skolintų. Investuoja pinigus ten, kur tikisi gauti didžiausią pelną. Investavimas į nekilnojamąjį turtą tuo metu ir buvo pelningiausia veiklos sritis. Negi bankams reikėjo investuoti ne į pelningus, bet į nuostolingus verslus? Bet kur garantija, kad tie nuostolingi verslai ateityje taps pelningais, o pelningi nuostolingais? Juk niekas, net ir aiškiaregiai, tokių dalykų nesugeba numatyti. Žmonių poreikiai pastovus dalykas Kai kurie finansų ekspertai iki krizės aiškino, jog Lietuvos žemės ūkį reikia iš viso likviduoti, nes jis tempia visą Lietuvos ekonomiką žemyn, ir kad reikia investuoti į perspektyvias sritis, pavyzdžiui, į statybas, kur, atseit, sukuriama aukšta pridėtinė vertė. Deja, per krizę visos šios ekspertų prognozės apsivertė aukštyn kojomis paaiškėjo, kad sunkmečiu stabiliausiai išsilaikė tos Lietuvos ūkio šakos, kurios buvo susijusios su žemės ūkiu, maisto pramone. Priežastis labai paprasta net ir krizės sąlygomis žmonės nori valgyti ir valgo. Tuo tarpu visi kiti žmogaus poreikiai gali ir palaukti. Taigi galima padaryti išvadą stabilu ir perspektyvu yra tai, kas susiję su elementariais daugumos žmonių poreikiais. Todėl norint ateityje išvengti didelių finansinio sektoriaus sukrėtimų, ir būtina į tai orientuotis. Reikėtų kiek galima tolygiau perskirstyti valstybėje esamus finansinius išteklius tarp visų visuomenės narių, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų pakankamas pajamas, reikalingas pragyvenimui. Tos pajamos turėtų būti kiek įmanoma pastovesnės, tačiau jos neturėtų būti pernelyg didelės, nes būtent ypač didelės asmenų lėšų sankaupos ir sukelia didžiausias problemas, destabilizuojančias tiek valstybių finansų sistemas, tiek ir visų žmonių gyvenimą. Kokia valdžia mus valdo? Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja tendencija kiek galima labiau mažinti valstybės galias. Atseit, kuo bus mažiau valstybės, tuo bus geriau. Tačiau kaip tik tokia neoliberali strategija sudaro galimybę visoms finansinėms lėšoms koncentruotis nedidelės žmonių grupelės rankose. Ta grupelė žmonių faktiškai perima valdžios, valstybės funkcijas. Susiformuoja turtuolių valdžia, kurios niekas nerenka, tačiau ji savo nuožiūra skirsto didelę dalį valstybėje esamų finansinių išteklių. Ta oligarchų valdžia yra labai savanaudiška ir negailestinga kitiems visuomenės nariams. Lietuvoje per nacionalinį biudžetą perskirstoma 29 proc. visos visuomenės sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad 29 proc. Lietuvos valdo oficialiai demokratiniuose rinkimuose išrinkta visiems žmonėms atstovaujanti valdžia, o 71 proc. valdžios Lietuvoje priklauso privačioms struktūroms, kurios vis labiau koncentruojasi aplink saujelę oligarchų. Savo ruožtu tie oligarchų pinigai patenka į bankus, kurie jais disponuodami taip pat valdo valstybę. Norint išvengti krizių arba bent sušvelninti tų krizių pasekmes, būtina mažinti tą turtuolių-oligarchų, bankininkų valdžią, tą įtaką, kurią jie daro per savo valdomus finansinius išteklius. Tuo tikslu būtina didinti tą bendrojo vidaus produkto dalį, kuri yra perskirstoma per valstybės biudžetą. Taip daugiau galių įgytų žmonių renkama valdžia ir mažėtų šešėlinės turtuolių valdžios įtaka. Dažnai ta žmonių rinkta valdžia yra kritikuojama: ji ir šiokia, ir anokia, nekompetentinga, korumpuota, švaistanti visų mokesčių mokėtojų į valstybės biudžetą surinktas lėšas. Žinoma, valdžia nėra ideali, tačiau ji yra tokia, kokią išrenka 2011 GEGUŽĖ 15 GAIRĖS

16 AKTUALIJOS patys žmonės. Tačiau alternatyva jai yra dar blogesnė tai niekieno praktiškai nekontroliuojama, niekam neatsiskaitanti oligarchų, turtuolių bankininkų valdžia. Todėl keista girdėti politikus sakant, kad reikėtų padaryti taip, kad politikai negalėtų daryti įtakos socialinio draudimo sistemai, kad reikia politikus atriboti nuo valstybinio turto valdymo. Jeigu politikai nevaldys valstybės turto, tai kas jį valdys? Kažkokia neaiškiais pagrindais sukurta grupuotė? Jeigu rūpintis žmonių socialiniu draudimu, pensijomis bus pavesta tik privatininkams (kaip siūlo daryti laisvosios rinkos ekspertai), tai po kokių 20 metų, kai privatūs pensijų fondai turės perimti iš valstybės pensijų mokėjimo naštą, žmonės senatvėje liks be jokio pragyvenimo šaltinio. Atsitiks taip, kaip atsitiko su investiciniais čekiais, kuriuos gavo visi Lietuvos žmonės. Tų čekių pagalba valstybės turtas buvo dalinamas visiems, bet faktiškai jis suplaukė į saujelės aferistų rankas. Praktiškai visos už investicinius čekius privatizuotos įmonės bankrutavo, ir visi žmonių čekiai dingo be pėdsakų, nepalikę jiems nei dividendų, nei kitokių pajamų. Tas pats gali atsitikti ir su privačiais pensijų fondais, į kuriuos žmonės sukiš savo pinigus, o po to nieko iš tų fondų negaus. Jeigu pensininkai negauna normalių pensijų, jie gali pareikalauti iš politikų, kad šie atliktų savo pareigas ir pasirūpintų pensininkais. Tuo labiau, kad tai padaryti nėra labai sudėtinga. Tačiau iš privačių pensijų fondų valdytojų niekas nieko pareikalauti negalės. Privatininkai pasakys mūsų verslas nepavyko, mes bankrutavome ir eisime kurti kito verslo, o jūs darykite, ką norite, gyvenkite, kaip norite. Ir visa tai bus pagal įstatymus ir pagal Konstituciją. Kad viso to neįvyktų, būtina nuosekliai didinti valstybės įtaką valstybės finansų ir tuo pačiu visos valstybės valdyme. Tuo tikslu reikia nuolat didinti per valstybės biudžetą perskirstomo BVP dalį. Turi didėti ir pensijoms skirta BVP dalis nuo 6 proc. iki maždaug proc., taip pat ir kitoms valstybės išlaidoms skirta BVP dalis. Kaip padidinti tą valstybės perskirstomo BVP dalį, jau ne kartą esu rašęs spaudoje, todėl net pabosta kartotis. Deja, niekas manęs negirdi ir nesupranta. O gal taip yra todėl, kad niekam tai visai ir nerūpi? Reikia didinti minimalų atlyginimą Mano siūlomos priemonės yra labai paprastos, nesunkiai įgyvendinamos ir labai efektyvios. Pirmiausia turi būti didinamas minimalus atlyginimas. Šiuo metu jis galėtų siekti net 2000 litų (tiek darbdaviai pajėgtų mokėti). Žinoma, darbdaviai tam prieštarauja. Tačiau jie visada prieštaraus minimalaus atlyginimo didinimui. Jeigu dabar minimalus atlyginimas būtų ne 800, bet tik 400 litų, darbdaviai sakytų, kad jie neturi pinigų ir tiems 400 litų atlyginimams mokėti. Vis dėlto visada, kai minimalus atlyginimas būdavo padidinamas (nors tam ir prieštaraudavo darbdaviai), tai niekada nesukeldavo jokių neigiamų pasekmių ekonomikai. Priešingai, ekonomikos augimas paspartėdavo, nes, padidėjus gyventojų perkamajai galiai, pagerėdavo ir verslo sąlygos šalies vidaus rinkoje. Padidinus minimalų darbo užmokestį, įvyktų pajamų perskirstymas toje BVP dalyje (sudarančioje 71 proc. BVP), kurią valdo privatus kapitalas. Sumažėtų BVP dalis, kurią pasisavina darbdaviai, ir padidėtų ta BVP dalis, kuri atitenka darbuotojams. Padidėjus jų pajamoms būtų daugiau mokesčių surenkama į valstybės ir Sodros biudžetus ir dėl to didėtų valstybės ir Sodros biudžetams tenkanti BVP dalis. Padidinus minimalų atlyginimą būtų galima iki norimo lygio subalansuoti visų visuomenės grupių pajamas. Tą balansą galima pasiekti ir didinant mokesčius. Geriausia, kad būtų didinami tokie mokesčiai, kurių pakeitimas nereikalautų jokių didelių mokesčių sistemos pakeitimų, sudėtingų reformų. Todėl geriausiai tam tiktų pridėtinės vertės mokestis (PVM). Dažnai galima išgirsti sakant, kad PVM didinti negalima, nes jį moka ne darbdaviai, verslininkai, bet pirkėjai. Pirkėjai, vartotojai taip pat, atseit, moka ir akcizus, o dirbantieji fizinių asmenų pajamų ir Sodros mokesčius. Tačiau paklauskite eilinių pirkėjų, kokius mokesčius jie moka valstybei. Manau, kad daugelis jų, absoliuti dauguma, atsakytų taip, kaip į įvairius klausimus atsako televizijos laidos Klausinėlis herojai. Žmonės nežinotų, nei kokius mokesčius valstybei jie moka, nei kokie tų mokesčių tarifai, nei kokia tų mokesčių mokėjimo tvarka. Tai visai suprantama. Mat pirkėjas sumoka pardavėjui tokią kainą, kokios pastarasis reikalauja, visai nežinodamas, iš ko ta kaina susideda ir prieš įstatymą už tos kainos teisingumą jis neatsako. Visai kitokia atsakomybė tenka pardavėjui-verslininkui, kuris už bet kokio mokesčio neteisingą mokėjimą griežtai baudžiamas. Taigi visus tuos vartojimo mokesčius (kuriuos, atseit, sumoka vartotojas) iš tikrųjų sumoka verslininkas iš savo kišenės, pardavęs savo prekes už rinkoje nusistovėjusią kainą. Todėl visi verslininkai įnirtingai ir kovoja prieš bet kokių mokesčių (ir vartojimo mokesčių) didinimą ir prieštarauja minimalios algos didinimui. Jiems atrodo, kad mokesčių didinimo pasekmės bus tokios, kad jiems iš savo kišenės teks sumokėti daugiau pinigų valstybei. Deja, dėl savo trumparegiško požiūrio jie nesugeba suprasti, kad mokesčių ir minimalios algos didinimas padidina vartotojų skaičių ir jų perkamąją galią. Tai savo ruožtu plečia vidaus rinką ir gerina verslo sąlygas. GAIRĖS GEGUŽĖ

17 Valstybės BVP ir turtuolių pinigai kaip geriau perskirstyti lėšas Abejonės dėl progresinių mokesčių Pastaruoju metu socialdemokratai kaip panacėją pateikia progresinių mokesčių idėją. Be abejo, gerai, kad turtinguosius norima apmokestinti ne vien tik simboliniais (kaip iki šiol), bet šiek tiek normalesniais mokesčiais (33 proc. ir 40 proc.). Vis dėlto, kai kurios socialdemokratų nuostatos, susijusios su progresiniais mokesčiais, kelia didelių abejonių. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius yra pasakęs, kad įvedant progresinius mokesčius mokestinė našta nebus didinama. Atseit, įvedus tuos progresinius mokesčius, bus sumažintas pridėtinės vertės mokestis. Tai reiškia, kad BVP perskirstymas po tos socialdemokratų siūlomos reformos liks toks pats (29 ir 71 proc.). Ką turtuoliai, verslininkai praras padidinus fizinių asmenų pajamų mokestį, tą jie atgaus sumažinus PVM. Tad kam daryti tokią reformą, jeigu iš anksto net deklaruojama, kad reformos rezultatas bus nulinis? Nejaugi svarbus tik pats procesas, bet ne galutinis rezultatas? Jeigu bus einama tokiu keliu, tai tos reformos rezultatas bus tik toks, kad paprastiems žmonėms žymiai padidės biurokratinė našta. Ta papildoma biurokratinė našta atsiras todėl, kad norima progresinius mokesčius skaičiuoti ne tik nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, bet ne nuo visų per metus gautų pajamų. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, kiekviena kaimo moterėlė privalės kasmet pildyti pajamų deklaracijas, prognozuoti savo būsimas pajamas, kiekvieną mėnesį mokėti avansinius pajamų mokesčius, po to metų gale tuos mokėjimus koreguoti. Kam reikalingas tas didžiulis beprasmis darbas, popieriaus ir savo nervų gadinimas ir laiko gaišinimas, jeigu rezultatas vis tiek bus nulinis? Panašias biurokratines pinkles jau sukūrė ir konservatoriai, įvedę konservatoriškuosius progresinius mokesčius manipuliuodami neapmokestinamu minimumu. Dėl tokio progresyvumo tie, kurių atlyginimai siekia dešimtis ir šimtus tūkstančių litų, papildomai į valstybės biudžetą sumokėjo vos keliasdešimt litų, bet dėl tokios tvarkos šimtams tūkstančių mokesčių mokėtojų metų gale teko koreguoti savo sumokėtas mokesčių sumas, nes vieni sumokėjo per daug, kiti per mažai. Kodėl socialdemokratai nori kartoti ir dar padauginti tas konservatorių sukurtas nesąmones? Absoliuti dauguma paprastų žmonių pajamas gauna tik iš darbo santykių. Dividendus ir kai kurias kitas pajamas dažniausiai gauna tik turtuoliai. Todėl žymiai paprasčiau būtų atskirai apmokestinti progresiniais mokesčiais atlyginimus ir atskirai dividendus, pastarųjų apmokestinimo tarifus priartinant prie fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifų. Bet labai abejoju, ar kuri nors partija ryšis bent kiek daugiau apmokestinti dividendus. Mat dividendų apmokestinimas dažniausiai yra siejamas su užsienio investicijomis. Tad tuoj visokie verslo lobistai pradės šaukti: padidinus dividendų apmokestinimą užsienio investuotojai pabėgs iš Lietuvos. Dėl visų šių priežasčių racionaliau būtų mažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų kitu būdu didinant minimalų atlyginimą. Tokiu atveju darbdaviai savo gaunamomis pajamomis, pelnu privalėtų dalintis su darbuotojais, kurių indėlio į tą sukurtą pelną darbdaviai paneigti begali, o ne su nedorėle valstybe, kuri, atseit, nori atimti iš vargšo verslininko jo uždirbtus dividendus. Didėjant minimaliam atlyginimui mažėtų darbdavio gaunamas pelnas ir dividendai, o tuo pačiu ir valstybė gautų daugiau pajamų net ir nepadidinusi dividendų apmokestinimo ir neįvesdama progresinių mokesčių. Nors verslininkai ir jų lobistai bankų ekspertai ir labai priešinasi progresinių mokesčių įvedimui, jie teigia, kad sutiktų su progresiniais mokesčiais tik tuo atveju, jeigu būtų įvestos vadinamosios Sodros lubos. Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas televizijos laidoje sakė kalbėjęs su progresinių mokesčių įvedimo iniciatoriais, ir šie, atseit, sutikę su tokiu kompromisu. Jeigu būtų įvesti progresiniai mokesčiai, tai turtingiesiems fizinių asmenų pajamų mokestis padidėtų nuo 21 iki 40 proc., o jeigu būtų numatytos Sodros lubos, tai socialinio draudimo mokestis sumažėtų nuo 34 iki 0 proc.vadinasi, turtingųjų pajamos padidėtų dar 15 proc. Štai koks būtų tokio progresinių mokesčių būdo ekonominis efektas turtingieji dar labiau praturtėtų, neturtėliai dar labiau nuskurstų. Nejaugi mūsų kairiesiems, visų pirma socialdemokratams, pasak prof. J. Karoso ( Gairės, Nr. 4) vis dar lieka neliečiamas tabu: neturtingųjų padėties gerinimas jokiu būdu neturi vykti turtingųjų sąskaita? 2011 GEGUŽĖ 17 GAIRĖS

18 EUROPOS ROŽĖ SPECIALUS ŽURNALO SKYRIUS Rengiamas kartu su Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupe ir Lietuvos socialdemokratų delegacija Jame informuojame apie Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupės ir Lietuvos socialdemokratų delegacijos Europos Parlamente veiklą ir požiūrius į Europos bei Lietuvos aktualijas Kas skaldo suvienytąją Europą? Kad pasiektume socialiai teisingos, išmintingai vairuojamos Europos, ES šalyse į valdžią turi ateiti socialdemokratai, teigia Europos Parlamento narys, Lietuvos socialdemokratų delegacijos socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupėje vadovas Justas Vincas PALECKIS. Pokalbis su juo apie EP socialdemokratų požiūrį į šiandienines Europos problemas. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupė balandžio mėnesį buvo surengusi išvykstamąjį posėdį Graikijos sostinėje Atėnuose. Gal nėra didelė paslaptis, apie ką ten šnekėjotės? Per tris posėdžių dienas diskutavome su Graikijos premjeru, su keturiais vyriausybės ministrais, merais, parlamentarais. Žinoma, turėjome ir atskirų savo posėdžių, kai dirbome kasdieninį parlamentinį darbą. Bet jis Graikijos žemėje, kur dabar susipynė tiek ekonominių, socialinių, politinių mazgų, buvo ypatingas ir naudingesnis, nei paprastai Briuselyje ar Strasbūre. Sveiki atvykę į šalį, kur gimė demokratija, - sakė Graikijos parlamentarai, sutikdami mus, EP socialistus ir demokratus. Tikrajame Akropolyje stūkso uola, kur dar prieš mūsų erą susirinkdavo posėdžiauti seniūnų tarybos nariai. Tai ir buvo Aeropagas, aukščiausia politinė valdžia Atėnuose. Demokratija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia liaudies valdžią. Tradicijos, gimusios Graikijoje, per daugelį amžių keitėsi, valdžia tai priartėdavo, tai nutoldavo nuo liaudies, nuo paprastų žmonių. Atėnuose mūsų frakcijos buvo aiškiai pasakyta: demokratijos nebelieka arba lieka labai mažai, kai tik nedaugelio žmonių rankose sukoncentruojama jėga, turtai, ginklai, GAIRĖS GEGUŽĖ

19 žinios, masinės informacijos priemonės. Europos socialdemokratai su nerimu konstatuoja, kad daugiausia dešiniųjų vyriausybių valdoma Europa atsidūrė itin sunkioje padėtyje. Nepažabotas kapitalizmas reiškia daugumos nuskurdinimą ir turto kaupimą nedaugelio rankose. Dešiniųjų valdomos ES valstybės nesugeba solidariai atsakyti į finansų rinkų atakas. Ryškėja padalinimo linijos tarp ES valstybių. Pirmoji grupė tai Vokietija su Prancūzija, siekiančios kitoms šalims primesti savo valią. Antroji likusios euro zonos valstybės. Trečioji šalys, nepatekusios į euro zoną. Ir pagaliau konservatorių bei liberalų valdoma Jungtinė Karalystė, veikianti atskirai ir ypač siekianti griauti bet kokį solidarumą. Tokią padėtį reikia keisti. Ilgai, atvirai diskutavome su energinguoju Graikijos premjeru, Socialistinio internacionalo pirmininku Georgu Papandreu (mūsų frakcijos lyderis Martinas Šulcas sakė Georgui: Tu ne tik Graikijos, bet ir visų mūsų premjeras ). Pasak G. Papandreu, pagrindinės problemos ir šalies, ir ES, ir pasaulio mastu gyvenimo lygio skirtumai, nelygybė. Taip pat korupcija, nusikalstamumas. Senovės Graikija tikėjo Olimpo dievų valia, dabar pasaulį vis labiau valdo turto dievai. 6 tūkstančiai turtingiausiųjų, nebūdami valdžioje, nerenkami ir nekontroliuojami žmonių, daro didžiulę įtaką įvykių eigai atskirose valstybėse ir visame pasaulyje. 2 proc. pasaulio turtuolių valdo pusę planetos turto, o 10 proc. jau beveik visą, 90 proc. Kokios bėdos dabar vargina Graikiją? Ilgai šios mitų žemės gyventojai buvo įsitikinę, kad rinka išspręs automatiškai visas problemas - tereikia tik kuo mažiau valstybės ir jos įsikišimo į ūkį. Dabar jie suprato, kad tai tik mitas lengvatikiams. Nereguliuojama rinka gali sunaikinti ne tik ekonomiką, bet ir demokratiją. Europos socialistų ir socialdemokratų sambūriuose ne kartą buvo pabrėžta: dėl nereguliuojamos rinkos ir finansinių institucijų savivalės krizė gali aštrėti ir kartotis, jei nebus imtasi ryžtingų priemonių. Visas pasaulis, visi mes matėme, kaip, vaizdžiai tariant, užsiliepsnojo Graikijos valstybės ir jos žmonių namas. Pagrindiniai padegėjai ilgą laiką valdę dešinieji, kurie vykdė super liberalią politiką. Prieš pusantrų metų pralaimėjusi rinkimus konservatorių vyriausybė ne tik įgramzdino šalį į milžiniškas skolas, bet ir falsifikavo statistiką, kad nuslėptų nuo ES tikrąją padėtį. Kai kyla gaisras, ugnį reikia gesinti gelbėti į sunkią finansinę padėtį patekusią šalį. Tačiau paradoksas tas, kad bankai, draudimo bendrovės, reitingų agentūros, pelno troškimo ir godumo apakinti, šioje situacijoje užuot pylę vandens čiurkšlių, į ugnį įpylė žibalo. Finansinės institucijos užuot skolinusios į bėdą patekusiai šaliai su mažesnėmis arba bent jau normaliomis palūkanomis, tiesiog lupikauja, stengiasi išspausti kuo daugiau naudos iš krizę pajutusios valstybės žmonių vargų. Kai Graikijos padėtis vis sunkėjo ir tapo aišku, kad be finansinės pagalbos ji neišsikapstys, prašmatniausiame Niujorko dangoraižio restorane susitiko septynių didžiausių hedžfondų padidintos rizikos fondų bosai ir, sočiai užkandžiaudami bei užsigerdami, nusprendė dar labiau pakurstyti vos įsižiebusią graikišką ugnį. Tai jie sukūrė situaciją, kad Graikija buvo priversta skolintis už nežmoniškus 12 proc. palūkanų, kai kitos valstybės skolinasi už 3-5 proc. Teko drastiškai mažinti socialines išmokas, bedarbių pašalpas, darbo užmokestį, padidinti pensinį amžių. Tam, kad sutaupytų milijardus. O kur tie pinigai, atimti daugiausiai iš vargšų, nugarmėjo? Liūto dalis atiteko į tų pačių nepasotinamų tarptautinių finansinių ryklių gerkles bankams, draudimo bendrovėms, tiems patiems hedžfondams. Panašiai ir Lietuvoje su atimtais iš bedarbių, pensininkų, dirbančiųjų pinigais, nes Lietuva irgi buvo priversta skolintis už dideles palūkanas. Kaip šioje itin sunkioje padėtyje veikia Graikijos socialistų vyriausybė, kad sumažintų sunkmečio nuostolius? Vyriausybė nekerta iš peties, veikia taip, kad kuo mažiau nuskriaustų vargingiausius. Teko nurėžti dalį pensijų - bet tik tiems, kurie gali susiveržti diržus (ir dabar ten pensijos tokios, kad lietuviai gali pavydėti: eurų). Mokesčių reforma siekiama ištraukti į dienos šviesą jų nemokėtojus. Vyriausybė skatina kolektyvines derybas su profsąjungomis, jų stiprinimą. Naujiena: apmokestintos ofšorinės bendrovės. Bet efektas būtų didesnis, jei tai būtų daroma visos Europos mastu. Dabar daug kas abejoja dėl euro tvirtumo. Ne euras silpnas, o vyriausybės silpnos pagrindinėse ES šalyse. Krizė patvirtino, kad, turint bendrą valiutą, reikia daugiau bendrumo ir ekonomikoje, ir politikoje. Nepavyksta įvesti pasaulinį finansinių sandorių mokestį? Pradėkim tai daryti Europoje. Ir tai bus geras pavyzdys pasauliui. Jeigu dešinieji vis dėlto blokuotų to mokesčio įvedimą, socialdemokratai inicijuotų referendumą ir jo pagalba priverstų svarstyti šį klausimą. Jūsų grupei Atėnuose teko kalbėtis ir su Graikijos ministrais. Gal teko aptarti dabar, po revoliucijų Afrikoje, paaštrėjusią migrantų problemą? 2011 GEGUŽĖ 19 GAIRĖS

20 EUROPOS ROŽĖ Susitikome ir su jaunu, įtikinamai savo šalies poziciją pateikusiu Graikijos užsienio reikalų ministru Dimitru Droutsu. Graikija, pasakojo ministras, nepaprastai kenčia dėl nelegalių migrantų antplūdžio. Iš įvairių Afrikos regionų jie sausuma keliauja į Turkiją, o iš ten laivais, laiveliais, per daugybę salų nusikapsto iki žemyninės Graikijos teritorijos. Taip į ES patenka 90 proc. nelegalių migrantų. Ir vis dėl to graikai nepamiršta, kad dar neseniai jie patys būriais traukė į Vakarų Europos šalis, neretai ir nelegaliais keliais. Todėl oficiali politika: taip, atidaryti visų vartų pabėgėliams ir migrantams nereikia, bet ir neužtrenkime jiems prieš nosį, pasistenkime šalinti migracijos priežastis, svetimtaučius integruokime. Jūs Gairėse rašėte apie po Europą klaidžiojančios populizmo šmėklos pavojų ji pasibalnojusi ksenofobiją, rasizmą, kraštutinį nacionalizmą. Kai kuriose ES valstybėse išsitrina riba tarp normalių dešiniųjų partijų ir ekstremistinių, radikalių dešiniųjų. Valstybės, demokratijos institucijos vis mažiau sugeba apsaugoti žmones nuo didėjančių baimių prastėjant socialiniams reikalams, tirpstant darbo vietoms, už skolas netenkant butų, namų. Nieko nėra naujo po saule europiečių tėvai ir seneliai buvo liudininkai, kai vienoje Europos šalyje po neregėtos krizės išniro isteriškas stiprus lyderis, apeliuojantis į rasistinius, nacionalistinius, ksenofobinius jausmus. Tai atvedė kontinentą į katastrofą. Ir ilgiausias taikos periodas Europos istorijoje nėra pats savaime egzistuojantis ir suprantamas reiškinys: nebūna amžinų dalykų, dėl visko reikia kovoti. Jei šiandieninės krizės situacijoje neturėtumėme ES, ko gero, būtume liudininkai ginkluotų konfliktų, o gal ir karų Europoje. Bet štai visai neseniai apdairūs suomiai parlamento rinkimuose stipriai palaikė naują populistinę partiją Tikrieji suomiai. Taip, Tikrieji suomiai sudrebino Europą. Tikrai skambus, iššaukiantis partijos pavadinimas: tai kiti suomiai jau netikri, antrarūšiai; prašosi paralelė su sveiko proto dešiniaisiais pas mus... Bet ne tik dėl pavadinimo partija gerai pasirodė Suomijos parlamento rinkimuose: užėmė trečią vietą ir išsikovojo teisę dalyvauti valdančioje koalicijoje. Tikrieji suomiai - protesto partija. Jie pasisako prieš valdžią, tradicines partijas, siekia pateikti alternatyvą dabartinei politikai. Partijoje yra ir ultraradikalių politikų, ir nuosaikesnių, yra ir linkusių į kairę, į dešinę. Pagrindinė laimėjimo priežastis: populiarus šalyje reikalavimas sustabdyti ES finansinę pagalbą tokioms šalims kaip Graikija, Airija, Portugalija. Jos, esą, švaisto pinigus, nemoka tvarkytis. Štai Suomija, - sako tikrieji, - prieš 20 metų, sugriuvus Tarybų Sąjungai ir praradus jos rinkas, pergyveno irgi labai sunkius laikus. Bet mes, suomiai, išsikapstėme be didesnės pagalbos. (Iš tikrųjų, sakyčiau, ne visai taip. Suomija 1995 m. tapo ES nare. Jai pavyko įveikti krizę sukaupus savo jėgas, tačiau ir naudojantis bendros ES vidaus rinkos privalumais). Tikrieji suomiai norėtų, kad turtingesnės ES šalys numotų ranka į bendrus reikalus: tie, kurie gerai tvarkosi ir privalo gyventi gerai, o kurie to nesugeba, tegul kapstosi ir skęsta patys. Racionalumo tokiame požiūryje yra. Šalims, patekusioms į krizę, reikia padėti, bet ne besąlygiškai. Eurų srautas į bedugnę statinę nepadės. Suomijos socialdemokratai rinkimuose užėmė antrą vietą ir taip pat dalyvaus valdžioje. Jie irgi skeptiškai vertina beribę ir besąlygišką pagalbą. Tačiau, sako jie, jei į krizę patekusios šalys rodys valią reformoms, susitvarkys ūkį, tada reikia padėti. Ši pozicija, galima tikėtis, ir bus paremta Suomijoje. Išeina, kad populizmas kartu su nacionalizmu vis labiau ima reikštis Europos Sąjungoje? Tautiškumas, sveikas nacionalizmas - tai be abejo gerai. Kitas dalykas, kai nacionalizmas karingas, kai pavirsta priešiškumu kitoms tautoms, ypač kai juo užsikrečia didžiosios tautos. Prieš kelis dešimtmečius EP kalbėjęs Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas pasakė iki šiol EP salėse sklandančią, dažnai prisimenamą frazę: Nacionalizmas - tai karas. Pamėginkime prognozuoti. Jei nuo Tikrųjų suomių, kitų populistų laimėjimų kitose šalyse, nuo nacionalizmo įsitvirtinimo pradės byrėti euro zona, skylinėti ir žlugti Europos Sąjunga - geriau bus ar blogiau? Variantai gali būti įvairūs. Bet didžiausia tikimybė, kad grįžtume į XX a. pirmąją pusę, kai viešpatavo stipriojo teisė, kumščio teisė, kai Lietuva neteko Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto, pagaliau valstybingumo. Įsivaizduokime, kad nacionalistinė Lietuva atsiduria nacionalistinių Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, kiek nutolusios nacionalistinės Vokietijos apsuptyje. Visų šių valstybių nacionalistai turi teritorinių pretenzijų Lietuvai - ir ne tik Vilniaus kraštui, Klaipėdos kraštui. Tai juodasis scenarijus. Nemanau, kad jis realus įžvelgiamoje ateityje. Tačiau jeigu svarbiausius reikalus kada nors imtų karingai tvarkyti tikrieji lietuviai kartu su tikraisiais lenkais, rusais, vokiečiais?.. GAIRĖS GEGUŽĖ

21 Mūsų laisvė nėra Europos konservatorių laisvė Zita GURMAI Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupės narė (Vengrija), Europos moterų socialisčių lyderė Noriu pasidalinti mintimis apie mūsų pagrindines vertybes ir apie skirtumus tarp mūsų, Europos socialdemokratų, vizijos ir Europos dešiniųjų destruktyvių veikimo būdų. Dabar, kai visame žemyne yra jaučiama gili socialinė krizė, skirtumas tarp mūsų ir dešiniųjų kaip niekad yra labai skausmingas ir akivaizdus. Šiuo metu pagrindinis skirtumas tarp mūsų ir dešiniųjų yra dėl griežtos ekonomikos Europos politikos, kuri verčia vyriausybes šiurkščiai apkarpyti biudžetą, ir dėl socialiniai atsakingos Europos, kuri turėtų plėtotis ir kurioje turėtų būti kuriamos darbo vietos. Tai skirtumas tarp Europos, kuriai sąlygas diktuoja nekontroliuojama rinka ir socialinė destrukcija, ir tarp Europos, kuri yra atsakinga už viešuosius finansus ir socialines garantijas. Tai, ką šiuo metu vykdo Europos dešinieji, nėra nei socialiniai atsakinga, nei ekonomiškai patikima. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vykdomi griežti biudžeto apkarpymai neatkūrė vartotojų pasitikėjimo, o jos ekonomika per paskutinį 2010 m. ketvirtį faktiškai sumažėjo. Arba pažvelkime į Rumuniją, kurioje dramatiški, šališki ir neefektyvūs socialiniai sumažinimai krizės naštą užkrovė išskirtinai ant darbuotojų, vaikų ir pensininkų pečių, kurie tikrai nesukėlė šios krizės. Visame žemyne konservatorių vyriausybės dar labiau apsunkina tuos žmones, kuriems ir taip yra sunku verstis. Konservatoriai iš tikrųjų tiki, kad jų griežtos ekonomijos manija yra teisinga ir padės Europai. Be visa to, jų vienintelė programa yra tęsti tai, ką jie daro dabar! Jų vienintelė programa yra palikti likimo valiai sunkioje padėtyje atsidūrusius ir pagelbėti tiems, kurie yra galingi! Europos konservatorių dauguma su savo pasiūlymais eufemistiškai pavadintam Euro projektui ketina eiti ta kryptimi, kuri Europos žmonėms turės skaudžių pasekmių. Ši kryptis yra paremta mažais atlyginimais, nesaugiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis, ilgomis darbo valandomis ir ilgais darbo metais. Ir visa tai yra abejotina paskata augimui. Tai yra kryptis, kuri tuo pat metu prieštarauja naujam ir betarpiškam Europos finansavimui, pavyzdžiui, finansinių sandorių apmokestinimui. Tokios finansinės priemonės skatintų tvirtą Europos augimą. Darosi aišku: dešinieji pasinaudoja dabartine krize, kad mus įtikintų, jog darbo rinkos yra per stipriai reguliuojamos, kad darbuotojai yra per daug apsaugoti, kad mūsų gerovės valstybės per daug kilnios. Pasinaudodami krize, dešinieji Europai primeta liberalios valstybės ideologiją. Mums, Europos socialistams ir socialdemokratams, svarbiausias dalykas yra kaip įmanoma stipriau apginti požiūrį, jog krizę turime sutvarkyti pačiu patikimiausiu ekonomiškai ir socialiniu požiūriu atsakingiausiu būdu. Mes siūlome struktūrines reformas ir investicijas, kurios garantuoja augimą ir naujas darbo vietas. Šie tikslai yra glaudžiai susiję su mūsų vertybėmis. Apibendrinant diskusiją apie tai, kaip tvarkytis su krize, reikia pažymėti didelį ideologinį skirtumą tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Kairiųjų partijos pasisako už laisvę, lygybę, solidarumą ir socialinį teisingumą. Tai yra principai, kuriais mes vadovavomės per pastaruosius 65 metus, kurdami demokratinę, išsivysčiusią ir taikią Europos visuomenę. Šios vertybės įkvėpė mūsų judėjimo dvasią, apibrėžė mūsų politinę tapatybę ir pasirinkimo normas. Mes norime paversti visuomenę visa aprėpiančia ir tvaria, prie kurios kūrimo gali prisidėti kiekvienas ir kurioje kiekvienas turi galimybę tobulėti GEGUŽĖ 21 GAIRĖS

22 EUROPOS ROŽĖ Tačiau mūsų vertybės, kaip žodžiai, yra universalios. Laisvė, lygybė, teisingumas... Matome, jog nesame vieninteliai, kurie šiais principais vadovaujasi. Mums būtinai reikia iš naujo apibrėžti šių žodžių reikšmę, mes turime išsiaiškinti tą žodžių turinį, kurį mes giname. Kodėl? Todėl, kad liberalioji laisvės ir lygybės samprata visiškai skiriasi nuo mūsų. Finansinė ir ekonominė krizė gana skausmingai atskleidė mūsų ir dešiniųjų vertybių skirtumus. Kai kurios mūsų vertybės buvo iškraipytos, konservatoriams ir neoliberaliems judėjimams ėmus jomis piktnaudžiauti. Konservatoriai ir liberalai naudoja šiuos žodžius, tačiau iš tikrųjų jie šiais žodžiais piktnaudžiauja. Taigi, pakartosiu. Mūsų žmogiškosios prigimties suvokimas remiasi empatija, pasitikėjimu, optimizmu ir tikėjimu O konservatorių visuomenės suvokimas dažniausiai nuspalvintas įtarimais, pesimizmu, individualizmu ir baime. Leiskite tai pailiustruoti laisvės pavyzdžiu. Mūsų laisvė nėra Europos konservatorių laisvė. Mūsų laisvė - tai emancipacija ir galių suteikimas. Būdami socialdemokratais, mes norime žmonėms suteikti įrankius, kuriuos turėdami jie galėtų tobulėti ir vystytis, nepriklausomai nuo to, koks yra jų išsilavinimas, kuriai socialinei klasei jie priklauso, ar kokios išorinės jėgos juos veikia. Mūsų laisvė pabrėžia mūsų valią pakeisti ir pagerinti žmonių sąlygas, kad jie būtų tikri, jog patys valdo savo gyvenimus. Laisvė konservatoriams yra verslininko laisvė. Tai verslininkas, kuris turi teisę priimti ir atleisti darbuotojus ypač lanksčiomis sąlygomis - ką siūlo konservatorių pastangas remiančios Europos Komisijos naujojo stabilumo ir vystymosi paktas. Tačiau mes, kairieji, žinome, kad darbuotojai negali būti laisvi, jei jie nuolat patiria priklausomybės ir nesaugumo baimę. Mes taip pat žinome, kad joks verslininkas negali tikėtis ilgalaikės sėkmės, jei jis nekreips dėmesio į darbuotojo gerovę. Tokį patį skirtumą galite pamatyti ir dėl lygybės. Mes žinome, kad kuo didesnė visuomenėje nelygybė, tuo nelaimingesni yra piliečiai. Mes žinome, kad visuomenėse, kuriose vyrauja nelygybė, yra įvykdoma daugiau nusikaltimų, gyventojai dažniau patiria stresą ir dažniau serga. Visuomenėse, kuriose iš esmės vyrauja nelygybė, pasireiškia korupcija, baimė ir nepasitikėjimas. Mes, socialdemokratai, lygybę laikome fundamentaliu ir gaires suteikiančiu principu. Mes nemanome, kad tai yra egalitarizmas, mes pripažįstame, kad kiekvienas žmogus yra savitas ir unikalus. Tačiau iš tikrųjų mes tapsime laisvi ir laimingi tik tada, kai mes savo visuomenėse iš esmės panaikinsime nelygybę. Deja, krizės metu dėl konservatorių kai kurios nelygybės rūšys tik dar daugiau išsiplėtojo ir išaugo. Mūsų lygybės idėja yra paremta gerovės ir galimybių perskirstymu. Konservatorių lygybė yra apibrėžiama pagalba sau pačiam; ji remiasi mintimi, kad kiekvienas turi teisę pagerinti asmeninę padėtį, dažnai visai nepriklausomai nuo pasekmių. Finansų rinkos plotmėje ši individų lygybė atvedė prie gobšumo ir pernelyg didelės rizikos. Pagaliau tai atvedė prie pelno privatizacijos ir kolektyvinės rizikos. Kaip matote, mūsų lygybės samprata neatitinka konservatoriškosios sampratos. Ekonomikos nuosmukis - pagrindinė žmogaus gerovės kliūtis, jis sukuria didelį skurdą. Daugeliu aspektų tai atspindi rinkos ideologijos trūkumus ir pabrėžia ekonomikos finansinių rezultatų apsiskaičiavimui būdingą riziką, kai gerovės kūrimas jau nebesiejamas su produktu ir darbu, o regimas kaip tikslas pats savaime. Būdami socialistai ir socialdemokratai, žinome darbo svarbą. Socialdemokratų judėjimas ir naujieji darbuotojai susikūrė tuo pat metu. Mes manome, kad darbas yra ne tik gamybos ir vystymosi veiksnys, bet ir gyvenimo kokybės, gerovės ir asmeninio tobulėjimo pagrindas. Mūsų vertybės reiškia, kad mes darbą siejame ne tik su pajamomis, tačiau ir su laime, pasitenkinimu, socialiniu ir šeimos gyvenimu. Gerovė ir klestėjimas neturi būti suprantami tik kaip ekonominių resursų kaupimas. Gerovė negali būti matuojama vien BVP dalimi žmogui. Ar mes tikrai klestime, kai mūsų ekonomika žaloja gamtą? Ar mes jaučiamės gerai, kai mūsų finansų rinkos tampa tokios galingos, jog daro įtaką socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir mokslui skiriamiems vyriausybių biudžetams? Ar globalinės išlaisvintos rinkos ir pelno vaikymasis iš tikrųjų visiems atnešė tik gerovę ir pasitenkinimą? Mūsų gerovės idėja skiriasi nuo konservatorių gerovės idėjos. Pagaliau, finansinės ir ekonominės krizės kontekste, mūsų pačių socialinio teisingumo pojūtis mums pasako, jog yra neteisinga, kad tie, kurie nesukėlė krizės, dabar netiesiogiai už ją moka per sumažintas visuomenines išmokas mokslui, sveikatos apsaugai ir pensijoms. Darbuotojai, kuriuos krizė paveikė tiesiogiai, už tai moka dėl įvestų liberalizacijos priemonių. Šios krizės kontekste mūsų teisingumo samprata yra tokia: tie, kurie sukėlė krizę, turi už ją ir mokėti ir iš jos pasimokyti. Be visų kitų, pagrindinis ir teisingas mūsų sprendimas yra finansinių sandorių mokesčio įvedimas. Konservatorių teisingumo samprata apsiriboja kvietimu bankininkams atsisakyti savo pelno metams, o vėliau - verstis kaip įprasta. Mūsų teisingumo idėja nėra jų teisingumo idėja. Kaip tik dėl visų šių priežasčių aš esu tvirtai įsitikinusi socialistė. Mums yra gyvybiškai svarbu susigrąžinti savo prarastas pozicijas, kad parodytume, ką mūsų žodžiai ir vertybės reiškia praktikoje. Esu tikra, kad mes tai padarysime. GAIRĖS GEGUŽĖ

23 Z. Balčytis ragina atidžiau vertinti atominę energetiką Labai svarbu, kad Lietuva turėtų žmonių, kurie galėtų kiek nors lemti ir visos Europos Sąjungos sprendimus. Aš žinau, kad atsakingai dirbamas Europos Parlamente pasitarnausiu Lietuvos labui, sako EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys Zigmantas Balčytis. Sprendimai Lietuvos naudai Pasak Z. Balčyčio, Lietuvos Seime priiminėjami įstatymai labai greitai keičia mūsų visų gyvenimą. O EP sukurti įstatymai svarbūs visoms ES valstybėms, tad trunka ilgiau, kol priimto įstatymo poveikis realiai pasijaučia gyvenime. Z. Balčytis teigia jaučiąs savo darbo svarbą ir Lietuvai, pateikia pavyzdžių, kad EP priimami sprendimai tiesiogiai liečia mūsų šalį. Tai Rail Baltica projektas, kuris sujungs Baltijos šalių geležinkelius su Vakarų Europos šalimis. Šis projektas jau buvo užmirštas, o dabar yra atgaivintas. Kitas svarbus darbas suskystintų dujų terminalas bus statomas Lietuvoje. Nors jau buvo prasidėjęs procesas, kad jis būtų įrengtas Estijoje. Taip pat aš kėliau klausimus dėl perkamų dujų kainos net pats EP pirmininkas prabilo apie tai, kad ne atskiros valstybės tartųsi dėl dujų kainos su Rusija, bet būtų deramasi visos Europos Sąjungos vardu. Tai tik keli pavyzdžiai, bet jie rodo, kad EP galima daug nuveikti Lietuvos labui, sako Z. Balčytis. Kitas svarbus darbas: aš priklausau komitetui, kuris turi parengti ir pateikti EP pasiūlymą dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Jame turi atsispindėti pagrindinės ekonomikos gairės po 2013 metų. Tame pasiūlyme bus numatoma, į kokias sritis Europos Sąjunga turėtų investuoti daugiausiai, todėl Lietuvai labai svarbu įvardinti savo ekonomikos silpnąsias puses ir siekti, kad tos sritys būtų stiprinamos. Daugiau dėmesio atominių elektrinių saugumui Po didelės avarijos Japonijos Fukušimos elektrinėje padidinto dėmesio lauke vėl atsidūrė atominio saugumo tema. Ji svarstoma ir Europos Parlamente. Įvykiai Japonijoje turi būti signalas Europos Sąjungai peržiūrėti savo atominės energetikos strategiją, ypač didelį dėmesį skiriant atominių elektrinių saugumo aspektui, sako Z. Balčytis. Lietuvos socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos delegacijos Europos Parlamente siekė įtraukti pasiūlymus į rezoliuciją dėl atominės energetikos Europoje, kurių tikslas užtikrinti Lietuvos bei visos ES atominį saugumą. Lietuvos europarlamentarai siūlė Europos Komisijai kartu su tarptautinėmis organizacijomis atidžiai stebėti naujų atominių elektrinių prie išorinės ES sienos statybas ir siekti nepriklausomo esamų projektų įvertinimo dėl jų atitikimo tarptautiniams saugumo reikalavimams. Siūlėme finansiniais instrumentais ir mokestinėmis lengvatomis skatinti atsinaujinančią energetiką, kad būtų mažinamas branduoliniu būdu išgautos elektros energijos vartojimas. Mes šią iniciatyvą siū GEGUŽĖ 23 GAIRĖS

24 EUROPOS ROŽĖ lėme išplėsti ir įsipareigoti nepirkti elektros energijos iš galimai nesaugių atominių elektrinių, pastebi Z. Balčytis. Deja, balsavime Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre labai nedidele balsų persvara buvo atmesta rezoliucija dėl branduolinio saugumo. Parlamentaro nuomone, Europos Parlamente ir bendrai Europos Sąjungos lygiu dar nėra aiškios vizijos ir sutarimo, kokia energetikos rūšimi ateityje bus pasikliaujama labiausiai, tenkinant augančius energijos vartojimo poreikius Europoje. Neseniai trims didžiausioms Europos Parlamento politinėms grupėms atstovaujantys Lietuvos europarlamentarai užregistravo rašytinį pareiškimą dėl atominių elektrinių ES kaimynystėje saugumo. Zigmantas Balčytis ir Justas Vincas Paleckis (Europos socialistų ir demokratų frakcija), Leonidas Donskis (Liberalų ir demokratų aljanso Už Europą frakcija), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies frakcija) suvienijo pastangas siekdami platesnio ES institucijų, šalių narių bei tarptautinių organizacijų dėmesio Lietuvai itin aktualiai problemai šalia Lietuvos ir ES sienų planuojamų atominių elektrinių Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje saugumui. Pateiktame rašytiniame pareiškime Lietuvos europarlamentarai pabrėžia, kad tarptautinių saugumo kriterijų neatitinkančių atominių elektrinių statyba šalia ES sienų kelia didelį pavojų ne tik Europos Sąjungos šalims, bet ir visai Europos teritorijai ir yra bendras visos ES rūpestis, kuris privalo sulaukti ne tik šalių narių, bet ir Europos Komisijos dėmesio ir aktyvių pastangų užtikrinant saugumą. Tad europarlamentarai ragina ES ir Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) daryti konstruktyvų spaudimą Baltarusijai bei Rusijai siekiant, kad jos laikytųsi tarptautinių standartų ir bendradarbiautų su tarptautiniais ekspertais visais atominių elektrinių pasirengimo, statybos ir veiklos etapais. Jei per tris mėnesius nuo užregistravimo šiam pareiškimui savo parašais pritars daugiau nei pusė Europos Parlamento narių, jis įsigalios ir taps oficialia Europos Parlamento pozicija, kuri bus perduota Europos Komisijai, Europos Tarybai, Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) bei nacionaliniams ES šalių narių parlamentams. Džiaugiuosi dėl šios bendros skirtingoms politinėms grupėms atstovaujančių europarlamentarų iniciatyvos. Mano nuomone, ji yra labai svarbi ir savalaikė, nes atominio saugumo tema po avarijos Japonijos Fukušimos elektrinėje šiuo metu yra padidinto dėmesio lauke, todėl galima tikėtis sulaukti daugiau ir kitų ES valstybių paramos, sako Z. Balčytis. Anot jo, atominio saugumo tema ES pasienyje aktuali ne tik greta esančioms valstybėms, o visai Europai, nes galimi branduoliniai incidentai Kaliningrade ar Baltarusijoje ilgam sutrikdytų viso regiono raidą ir padarytų didelę negrįžtamą žalą žmonių sveikatai. Tarptautinė teisė nedraudžia statyti AE kad ir visai arti kitų valstybių sienų arba jų sostinių. Lieka arba tarptautinių saugumo standartų sugriežtinimas, ES valstybėms rodant pavyzdį, arba geri, nuoširdūs santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, kurie galėtų padėti koreguoti AE statybų planus (kas link Lietuvos santykių su Baltarusija ir Rusija, tai jie, švelniai tariant, ne visai tokie). Sužlugus ne itin realiems planams pastatyti savo AE per kelis kilometrus nuo Baltarusijos sienos, galėtume įtikinamiau kalbėtis su tarptautine bendruomene, su Rusija ir Baltarusija šiuo delikačiu klausimu. Juk po Fukušimos tik 10 procentų mūsų piliečių teberemia AE statybą Lietuvoje, pažymi europarlamentaras J. Paleckis. Šių keturių Lietuvos atstovų iniciatyva ir surinkus šešiasdešimties europarlamentarų (tarp jų ir visų dvylikos Lietuvos atstovų) parašus, užregistruotas žodinis klausimas Europos Komisijos pirmininkui Žozė Barozui. Jame europarlamentarai teiraujasi, ar Europos Komisija pripažįsta, jog saugumo užtikrinimas ES kaimyninėse šalyse esančiose ar planuojamose atominėse jėgainėse yra bendros ES ir jos narių atsakomybės reikalas bei kokius instrumentus EK ketina naudoti siekdama šalia ES sienų statomų atominių jėgainių saugumo. Tikimasi, kad šis klausimas EK vadovui bus užduotas birželio ar liepos EP plenarinėse sesijose. Galvosopis dėl radioaktyvių atliekų Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo pristatomas pranešimas dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse (Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje) veiksmingumo ir efektyvumo, kuriam Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto oficialiąją nuomonę parengė Z. Balčytis. Stodamos į Europos Sąjungą šios valstybės prisiėmė ekonomiškai ir socialiai sunkius įsipareigojimus uždaryti savo atomines elektrines. Jos neturėjo nei tam reikiamų finansinių resursų nei patirties, sakė Z.Balčytis. Europarlamentaro nuomone, vykstantys elektrinių uždarymo darbai rodo, kad yra daug problemų, kurios susiję ir su finansavimo konkretiems darbams trūkumu, ir su administracinių struktūrų neefektyvumu. Mano nuomone, Europos Komisija turi aktyviau įsitraukti į procesą ir koordinuoti šį darbą, kad būtų GAIRĖS GEGUŽĖ

25 Ar tebegirdime Černobylio tragedijos varpo garsą? Nelaimė Fukušimoje perspėja: reikia rimtai vertinti branduolinę grėsmę užtikrintas saugus ir nustatytus terminus atitinkantis senų branduolinių reaktorių uždarymas bei skirtų lėšų panaudojimo skaidrumas, o valstybės, uždarančios atomines jėgaines, būtų skatinamos plėtoti alternatyviąją energetiką ir sulauktų pagalbos kuriant naujas darbo vietas senų atominių elektrinių apylinkėse. Pirmoji atominė elektrinė buvo pastatyta prieš beveik šešiasdešimt metų, tačiau šiandien vis dar nėra atsakymo į tai, ką daryti su panaudotu branduoliniu kuru. Iki šiol radioaktyviosios atliekos yra tiesiog laidojamos gelžbetonio sarkofaguose po žeme. Europos Parlamente svarstoma direktyva dėl branduolinių atliekų panaudojimo. Į diskusiją įsitraukę mokslininkai teigia, kad radioaktyvios atliekos išliks pavojingos dar mažiausiai 100 tūkst. metų, todėl jų saugojimo scenarijai turi būti ypač patikimi ir ilgalaikiai. Radioaktyvių atliekų turi kiekviena iš 27 ES šalių, nepriklausomai nuo to, ar jos vysto atominę energetiką, ar ne. Todėl, pasak Z. Balčyčio, keliamas klausimas, ar kiekviena šalis turėtų savarankiškai spręsti šią problemą ir turėti vien savo atominių atliekų saugyklas, ar būtų racionaliau atominių atliekų problemą spręsti centralizuotai kurti kelis atliekų saugojimo centrus? Kita problema, kuri ryškėja šioje srityje, yra informacijos apie radioaktyviąją saugą šališkumas. Informacija nėra objektyvi, nes pateikiama arba atominės energetikos pramonėje dirbančių mokslininkų arba aplinkosauginių organizacijų, todėl atstovauja skirtingiems interesams. Akivaizdu, kad situacija dėl radioaktyvių atliekų saugojimo nei Europoje, nei bendrai pasaulyje nėra patenkinama, sako Z. Balčytis. Pavyzdžiui, japonai nenorėjo statyti atominių atliekų saugyklų, nes tikėjosi panaudotą kurą perdirbti, tačiau įvykusi katastrofa jūroje laikytas atliekas pavertė nuodais. Z. Balčyčio nuomone, esant tokiai radioaktyvių medžiagų ir atliekų panaudojimo būklei reikia užtikrinti nešališkus mokslininkų tyrimus ir sukurti nuo atominės energetikos pramonės įmonių nepriklausomą organizaciją, kuri ne tik užtikrintų atliekų saugojimo saugumą, tačiau taip pat rūpintųsi ir atominių elektrinių patikimumu, vykdydama vadinamuosius sukrėtimo testus ir kitus būtinos saugumo priežiūros veiksmus. Z. Balčytis ragina atidžiau vertinti atominę energetiką. Pasak europarlamentaro, dažniausiai akcentuojamas branduolinių jėgainių privalumas yra jų ekologinė švara, tačiau Japonijoje vykstanti branduolinė krizė rodo, kad atominė energetika išlieka potencialiai rizikinga energetikos rūšimi. Nelaimė Fukušimoje parodė, kad per 25 metus, praėjusius nuo Černobylio, pasaulis neišmoko ir rimtai neįvertino branduolinių grėsmių. Mums daug metų buvo teigiama, kad branduolinė energija yra pati švariausia ir saugiausia, tačiau katastrofos atveju jos pasekmės yra pražūtingos ištisoms kartoms. Ši nelaimė yra ir labai aiškus signalas Europos ir Lietuvos energetikos politikos strategijų rengėjams, kad atominė energetika išlieka pavojingas energijos gavybos būdas, tvirtina Z. Balčytis. Žinoma, mums negresia toks stiprus žemės drebėjimas, tačiau negalime visiškai atmesti kitų pavojų, kurie keltų grėsmę atominei jėgainei, kaip pavyzdžiui, karinių veiksmų pavojus ir kitos panašaus lygio grėsmės GEGUŽĖ 25 GAIRĖS

26 ANALIZĖ Nematoma bomba, Laisvosios rinkos teorija, pagrįsta samprotavimais, kad rinkos visada stabilios, kad laisva paklausa ir pasiūla, kaip nematoma ranka, užtikrina visuomenei gerovę, kelia daug abejonių. Apie tai buvo rašoma straipsnių cikle Gairėse (2011, Nr.2,3,,4). Spausdindami paskutinę ciklo dalį, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad krizes lemia ne tik nekontroliuojama rinka ir begalinis pelno troškimas, bet ir mentalitetas. Neoliberalizmo apologetų garbinama viską reguliuojanti nematoma rinkos ranka tampa nematoma bomba, griaunančia žmonių ir valstybių gyvenimus. Algimantas INDRIŪNAS Didžioji depresija ir jos priežastys Įsisiautėjusi ir mus užklupusi 2008 m. pasaulinė finansų krizė pirmiausia amerikiečiams priminė m. Didžiąją depresiją. Praėjusio šimtmečio pradžioje JAV valdžia, tikėdama laisvosios rinkos galia, laikėsi nuošaliai ekonomikos procesų ir į juos nesikišo, valstybė nekontroliavo finansų rinkos. Devynerius metus ( ) šalies ekonomika kilo, stambios verslo korporacijos klestėjo, bet tuo pačiu jos sužlugdė smulkųjį verslą. Didėjo socialinė atskirtis šio laikotarpio pabaigoje vidutinės šeimos pajamos viršūnėje buvo 630 kartų didesnės negu apačioje. 1 Bankininkai ir biržos makleriai įtaigiai skleidė žinias, kad nuolat perkant akcijas po kurio laiko tampama milijonieriumi. Veikiami tokios propagandos, žmonės skolinosi pinigus ir pirko akcijas. Taip JAV buvo investuota 8,5 mlrd. dolerių skolinto kapitalo (tuo metu tai buvo visa JAV cirkuliavusi pinigų masė). Daugelis žmonių bankams įkeisdavo savo turtą, netgi gyvenamuosius būstus, ir gavę paskolą pirko akcijas. Akcijų burbulas neatlaikė ir sprogo 1929 m. spalio 24 d., vadinamąjį juodąjį ketvirtadienį. Tą dieną Niujorko vertybinių popierių biržoje kilo panika, 1 Heilborner R. Didieji ekonomistai. Vilnius: Amžius, P staiga krito akcijų kainos, po to prasidėjo bankrotų virtinė m. krizė apėmė visas ūkio šakas. Daugelis žmonių, pirkę akcijas, kritus jų vertei prarado bankams įkeistus būstus. 2 Ši krizė apėmė beveik visas Vakarų šalis. Didžiosios depresijos smūgį pajuto ir Lietuva, ypač naujakuriai ūkininkai. Didžiosios depresijos atgarsiai Lietuvoje Atverskime praėjusio amžiaus antrojo ir trečiojo dešimtmečio nepriklausomos Lietuvos laikraščių puslapius. Vyko žemės reforma. Bankai siūlė nedidelėmis palūkanomis paskolas besikuriantiems ūkininkams. Nemaža jų dalis ėmė iš banko paskolas paprastai dešimčiai metų m. centneris (50 kg) kviečių kainavo apie 40 litų. Lito kursas buvo 0,10 JAV dolerio (už 1dolerį - 10 litų). Didžiosios depresijos atgarsiai pasireiškė ir Lietuvoje. Nuo 1929 m. iki 1935 m. žemės ūkio produkcijos kainos vidutiniškai krito 3,5 karto, pramonės produkcijos daugiau kaip 46 proc. 3 Atėjus 1935 metams laikui grąžinti bankui paskolą, kviečių centnerio kaina nukrito maždaug iki 8 litų. JAV dolerio vertė nukrito, kiek pamenu, iki 5,40 lito. Ūkininkas, 1925 m. paėmęs iš banko 400 litų paskolą 10 metų, manė, kad pardavęs truputį daugiau 2 Ten pat P. 278, Ūkio krizė m. google /gevask.dtiltai. lt/ls1919. GAIRĖS GEGUŽĖ

27 nusiaubusi Lietuvą negu 10 centnerių kviečių, galės grąžinti paskolą ir palūkanas. Atėjus laikui grąžinti paskolą, jam teko parduoti beveik penkis kartus daugiau kviečių. Tokiomis sąlygomis daugelis smulkių ūkių bankrutavo, buvo parduoti varžytinėse, ir tokie ūkininkai tapo benamiais ir bedarbiais. Tačiau bankininkams m. krizė davė pelną. Bankininkas, 1925 m. pasiskolinęs JAV milijoną dolerių ir parsivežęs į Lietuvą, iškeitė juos į dešimt milijonų litų ir išdalino ūkininkams kaip paskolas. Praėjo dešimt metų, bankininkas susirinko iš ūkininkų 10 milijonų litų (palūkanas laikysime banko uždarbiu) ir, iškeitęs į dolerius, gavo apie 1800 tūkstančių dolerių, nes litas, nežiūrint krizės padarinių, nebuvo devalvuotas. Pastangos išlaikyti stabilų litą reiškė dar ir tai, kad lito kursas devalvuotų valiutų atžvilgiu kilo. Tai buvo naudinga valdininkams, gaunantiems pastovias pajamas, ir bankams, skolinusiems pinigus. Daugumai ūkininkų ir smulkiesiems verslininkams lito stabilumas nebuvo palankus. Faktinis lito kurso kilimas kitų šalių devalvuotų valiutų atžvilgiu mažino eksporto galimybes, nes Lietuvos žemės ūkio produktai užsienyje tapo brangesni. Peršasi išvada, kad to meto valdžia gynė bankininkų interesus ir nesistengė apsaugoti ūkininkų nuo bankrotų. Jeigu litas tuo metu būtų devalvuotas bent tokiu santykiu kaip JAV doleris, krizės padariniai būtų švelnesni ir ūkininkų tragedijų būtų buvę daug mažiau. Galbūt nebūtų buvę neramumų ir nereikėję streikuojančių ūkininkų bausti mirties bausme ir net šaudyti. Vėliau valdžia buvo priversta daryti tam tikrus ūkininkų rėmimo veiksmus tik dėl to, kad 1935 m. Suvalkijoje prasidėję masiniai ūkininkų neramumai išplito ir į kitus Lietuvos regionus. Krizės padarinių ir viešosios opinijos įtakoje Vyriausybė ėmėsi priemonių importui riboti ir eksportui didinti. Kadangi už eksportuojamus žemės ūkio produktus imta gauti mažiau negu savikaina, Vyriausybė, priešingai negu skelbia laisvosios rinkos principai, įvedė grūdų bei gyvulininkystės produktų eksporto priemokas m. už eksportuojamą sviestą buvo primokėta 76,5 mln. Lt, bekonus 44,0 mln. Lt, grūdus 43,2 mln. Lt, kiaušinius 6,9 mln. Lt. O štai spaudoje klaidžiojantis teiginys, kad smetoninės Lietuvos žąsų problema buvo krizės padarinys, yra klaidingas. Tuo metu Lietuvos valdžia per spaudą ir radiją intensyviai ūkininkams piršo mintį auginti žąsis. Ūkininkai, skatinami valdžios propagandos, priaugino daug žąsų, kurias buvo numatyta eksportuoti į Vokietiją. Hitleriui ignoravus draudimą ginkluotis, Tautų Sąjunga įvedė Vokietijai embargą 4. Be to, dėl kai kurių kitų priežasčių pašlijo politiniai Lietuvos ir Vokietijos santykiai, pastaroji ėmėsi ekonominių sankcijų, o m. visiškai liovėsi importuoti iš Lietuvos žemės ūkio produktus, tarp jų ir žąsis. Lietuvos rinkoje susidarė ypač didžiulis šių naminių paukščių perteklius. Vyriausybės nutarimu visi valstybės institucijų bei privačių įstaigų tarnautojai, taip pat pensininkai buvo įpareigoti iki gruodžio 31 d. nupirkti iš ūkininkų tam tikrą kiekį žąsų. Paaštrėjus santykiams su Vokietija, Lietuvos žemės ūkio produktų eksportas buvo orientuotas į Angliją m. ten eksportuota 25 tūkst. tonų bekono. Tačiau po 1932 m. Anglija, spaudžiama nuo krizės nukentėjusių savo kolonijų, pastarųjų naudai įvedė mėsos importo kvotas m. Lietuvos ir Anglijos sutartimi Lietuvos bekono importo metinė kvota buvo sumažinta iki 10 tūkst. tonų. Tai buvo dar vienas smūgis ūkininkams. Vyriausybė, siekdama mažinti neigiamus krizės padarinius Lietuvos ūkiui, be teikiamų priemokų eksportuojamai produkcijai, ėmėsi priemonių tam tikru mastu riboti laisvąją rinką. Finansų srityje valiutinių operacijų kontrolei 1935 m. buvo išleistas užsienio valiutos operacijoms tvarkyti įstatymas. Tam tikru mastu buvo suvaržyta ūkininko gamybos ir žemės naudojimo laisvė. Į nuosavybę pradedama žiūrėti ne kaip į atskiro asmens teisę, bet kaip į visuomeninę prievolę, reikalaujant nuosavybę naudoti geriausiu būdu ne tik atskiro asmens, kaip toleruoja laisvoji rinka, bet ir viso krašto labui. 5 Kaip dabar monopolinės įmonės pelnosi vartotojų sąskaita, taip ir tarpukario Lietuvoje valdžia buvo suteikusi švedams monopolio teisę gaminti ir parduoti degtukus. Jie buvo pardavinėjami po 10 centų už dėžutę. Tuo metu kilogramas sviesto vasarą turguje kainavo apie vieną litą. Vadinasi, ūkininkas, pardavęs kilogramą sviesto, galėjo nusipirkti dešimt degtukų dėžučių. Nepasiturintys žmonės taupumo sumetimais degtuką skeldavo net per pusę. Negana to, pataikaudama švedų monopolininkams, valdžia uždraudė prekiauti ir 4 Embargas valdžios draudimas į kurią nors šalį įvežti arba išvežti prekes, auksą, vertybinius popierius. 5 Žemės ūkio ministerijos metraštis, XX. P GEGUŽĖ 27 GAIRĖS

28 ANALIZĖ naudotis žiebtuvėliais, kad žmonės būtų priversti pirkti degtukus. Už naudojimąsi žiebtuvėliais buvo nustatytos piniginės baudos. Švedų monopolininkai net krizės metu krovėsi pelnus. Galima drąsiai teigti, kad nuo krizės, kaip to meto, taip ir dabartinės, priešingai laisvosios rinkos apologetų skleidžiamai nuomonei, daugiausiai nukenčia mažiausias pajamas gaunantys žmonės, o turčiai tam tikrais atvejais net išlošia. Didžiosios depresijos gydymo receptas Skaitytojams verta priminti, kad prasidėjus Didžiajai depresijai JAV nedarbas pasiekė 24,9 proc., pramonės produkcija sumažėjo beveik per pusę, BVP krito net 32,6 proc. Investicijos, 1929 m. sudariusios 16,2 mlrd. dolerių, 1932 m. nukrito iki varganų 340 mln. Reikalai nesitaisė, kol ketvirtus metus siautėjant krizei JAV prezidentas F. Ruzveltas paskelbė Naująjį kursą (New Deal). Jis atitiko britų ekonomisto J. Keinso (Keynes) ekonominę teoriją, kuri skelbė, jog norint, kad ekonomika klestėtų, būtinos investicijos, o kai verslo firmos neįstengia investuoti ir plėsti gamybos, tos naštos turi imtis vyriausybė. Vykdant naujojo kurso programą įstatymais buvo įvesta griežta valstybės kontrolė bankams ir biržai, komercinė bankininkystė atribota nuo investicinės. Buvo realizuotos ir kitos priemonės, tarp jų indėlių draudimas, sąžiningos konkurencijos taisyklės pramonėje ir prekyboje, teisingesnis pelno paskirstymas tarp visų visuomenės sluoksnių, darbo laiko apribojimas, minimalus darbo užmokestis, vaikų darbo uždraudimas, socialinio draudimo sistema, teisė burtis į profsąjungas ir sudarinėti kolektyvines sutartis su įmonininkais, viešųjų darbų programa. Valstybė skyrė dideles lėšas, J. Keinso patarimu net biudžeto deficito sąskaita, ekonomikai atgaivinti. Vienas po kito buvo pradėti realizuoti kelių, užtvankų, aerouostų, prieplaukų, gyvenamųjų namų statybų projektai. 6 Valstybės įsikišimo į šalies ūkį dėka JAV ekonomika buvo atgaivinta. J. Keinsas tokią ekonominę sistemą pavadino valdomuoju kapitalizmu. 7 Įgyvendinus valdomojo kapitalizmo principus, praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio viduryje JAV, taip pat daugumoje Vakarų šalių krizė buvo įveikta ir žmonių gyvenimas tapo normalus. Pažymėtina, kad mažiausiai krizę pajutusi pirmoji iš jos išsikapstė Švedija, kurios ekonomika dar iki krizės buvo tvarkoma valdomojo kapitalizmo pagrindais, vadinasi, ne pagal laisvosios rinkos principus. Pasibaigus Didžiajai depresijai vyravo nuomonė, kad klasikinio liberalizmo, išaukštinusio laisvosios rinkos dominavimą ekonomikoje, era pasibaigė. M. 6 Heilbroner R. Didieji ekonomistai. Vilnius: Amžius, P Ten pat, P. 309 Drunga rašo, kad per tą pusšimtį metų po Didžiosios depresijos, kai galiojo skaidri finansų reguliacija, Amerika nepatyrė nei vienos rimtos bankų krizės, nei vieno akcijų rinkos sukrėtimo. 8 Socialiai orientuotos rinkos gimimas Socialiai orientuotos rinkos idėjos susiformavo pokario metais Vakarų Vokietijoje, vaduojantis iš fašistinio režimo sukurtos centralizuotos planavimo ekonomikos. Teorinius pagrindus socialiai orientuotai rinkai ir patį jos pavadinimą 1946 m. sukūrė Miunsterio ir Kelno universitetų ekonomikos profesorius A. Muler-Armakas. Jo pagrindinė nuostata buvo ta, kad ekonomika, kurioje konkurencija atliktų reguliuojamąjį vaidmenį, visada turi tarnauti žmogui. 9 Socialiai orientuotos rinkos idėjų realizavimas yra Liudviko Erhardo (Ludwig Erhard) nuopelnas, kuris, būdamas Ekonomikos administracijos direktoriumi, sąjungininkams nurodžius vykdyti pinigų reformą, žengė drąsų žingsnį, įgyvendindamas socialinės rinkos ekonomiką. Tik jo stiprių įsitikinimų ir atkaklaus principingumo dėka socialinės rinkos ekonomikai pavyko prasiskinti kelią. 10 A. Muler-Armackas rašė: Būtų beprasmiška stipriausių socialinių ir pakitusių kultūrinių įsitikinimų laikotarpiui vėl pasiūlyti liberalizmo ekonominę ideologiją. Šiandien mes turime blaiviai teigti: abi alternatyvos, tarp kurių iki šiol judėjo rinkos ekonomika, grynai liberali rinkos ekonomika ir valdoma ekonomika, iš vidaus susidėvėjusios, ir mums svarbiausia yra sukurti naują trečiąją formą, kuri nebūtų miglotas mišinys, šalių kompromisas, o mūsų dabarčiai pritaikyta visų įžvalgumo galimybių sintezė. Norėdami apibrėžti šią trečiąją ekonominę formą, mes kalbame apie socialinės rinkos ekonomiką. Tai reiškia, kad rinkos ekonomika mums atrodo būtina kaip būsimos ekonominės santvarkos pamatinis rėmas, tačiau tai neturėtų būti likimo valiai palikta liberali rinkos ekonomika, o sąmoningai valdoma, būtent socialiai valdoma, rinkos ekonomika. 11 Socialiai orientuotos politikos svarbiausias siekis yra žmonių gyvenimo kokybės gerinimas švietimo ir kultūros, gyventojų materialinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityse. Konkrečiai: pragyvenimo minimumo užtikrinimas apmokėjimo už darbą, senatvės ir kitų pensijų bei pašalpų pavidalu, ligos bei negalios atvejais, apribotas darbo laikas, naktinis ir kenksmingas darbas, poilsio die- 8 Drunga M. Laisvajai rinkai reikia padorių žmonių. Bernardinai.lt, Muller Armack Alfred, Müller-Armack Alfred. Socialinės rinkos ekonomikos pagrindai ir atsiradimas (I). Bernardinai.lt Ten pat. GAIRĖS GEGUŽĖ

29 Nematoma bomba, nusiaubusi Lietuvą nos, teisė į ankstyvą išėjimą į pensiją, santykių tarp darbdavių ir darbuotojų reguliavimas. Ir dar svarbus socialiai orientuotos rinkos bruožas progresinė pajamų mokesčio sistema, kuri egzistuoja visose ES valstybėse senbuvėse. Karo sugriauta Vakarų Vokietija, pradėjusi savo ekonominį gyvenimą tvarkyti pagal socialiai orientuotos rinkos principus, per palyginti trumpą laiką ne tik atsistojo ant kojų, bet ir užtikrino vieną aukščiausių gyvenimo lygių pasaulyje. Keičiantis aplinkos veiksniams, visų pirma, demografiniams procesams, iškilo būtinybė tobulinti socialiai orientuotos rinkos principus. Šiuo metu Vokietijos ūkis tvarkomas laikantis tokių principų: efektyvi kainų sistema, pinigų vertę stabilizuojanti pinigų politika, atvira rinka, privati nuosavybė, sutarčių laisvė, pastovi ekonominė politika. Be šių laikomasi keturių reguliavimo principų: monopolijų priežiūra, pajamų perskirstymas, išorės efektų reguliavimas, minimali kainų kontrolė. 12 Nežiūrint visų pertvarkymų Vokietijos socialinės išlaidos yra vienos didžiausių pasaulyje. Regina Paliulytė, išnagrinėjusi Vokietijos ūkio ypatybes, konstatuoja: Vakarų Europos valstybių, tarp jų ir Vokietijos, nueitas kelias patvirtina, kad valstybės reguliavimas turi teigiamą socialinį poveikį 13 Laisvosios rinkos atgimimas Baigiantis II pasauliniam karui, F. Hayekas knygoje Kelias į vergovę (1944) 14, negailestingai kritikuodamas socializmą, ragino grįžti prie pamatinių liberalizmo nuostatų apribotos valdžios ir orientacijos ne į visuomenę, o į individą. Jis valstybės konstituciją laikė atgyvena, atmetė socialinio teisingumo idealą, laikydamas jį neįgyvendinama iliuzija esant rinkos ekonomikai. Taip pat svarstė rinkos dėsnių stabilumo problemą ir neskirdamas valdomojo kapitalizmo, kurį propagavo M. Keinsas, nuo socializmo, kritikavo ekonominę valdomojo kapitalizmo politiką. Tokių tikslų siekdamas F. Hayekas dar 1947 m. balandžio 10 d. sukvietė pasaulio autoritetus K. Poperį, L. Miesesą, M. Fridmaną, V. Lipmaną ir S. Madariagą, kurie ekonomikos politikoje kaip dogmą paskelbė būtinumą radikaliai mažinti valstybinį verslo reguliavimą laisvos rinkos naudai, paremtą totaliu pelno principo įsigalėjimu. Neveltui ši diena vadinama neoliberalizmo gimtadieniu Paliulytė R. Socialinis rinkos ūkis: nuo gerovės visiems prie galimybių visiems. Ekonomikos teorija ir praktika, 2004, Nr. 4, Ekonomikos teorija ir praktika. P Ten pat. P Hayek F. A. von: Kelias į vergovę. Vilnius: Lietuvos laisvos rinkos institutas, Kurnitzky H. Necivilizuota civilizacija: kaip visuomenė praranda savo ateitį. Vilnius: Dialogo kultūros institutas, P.14. Tačiau grįžimas į laisvosios rinkos ekonomiką Vakaruose prasidėjo daug vėliau praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje, kai privačių kompanijų kartelis OPEC 16 (prieš kurio galią valstybės bejėgės jo neveikia jokie antimonopoliniai ir antikarteliniai įstatymai) nutarė nebetiekti naftos toms valstybėms, kurios palaiko Izraelį kare su Egiptu ir Sirija. Naftos kaina iškart šoktelėjo keturiskart nuo 3 iki 12 JAV dolerių už barelį. Tai sukėlė ekonominę krizę, kuria pasinaudoję valdomojo kapitalizmo oponentai savo vyriausybių politikos nesklandumus ir klaidas, susijusias su infliacijos didėjimu ir biurokratijos ekspansija, suvertė keinsiškosios politikos netobulumams, ėmė kritikuoti ir smerkti valdomąjį kapitalizmą, remti neoliberalią ekonomikos politiką bei propaguoti individo laisvę, laisvąją rinką, pelno siekį. Šios praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio krizės sąlygomis M. Tetčer, tapusi Didžiosios Britanijos premjere, pradėjo toleruoti šalies gyvenimą pagal laisvosios rinkos principus. Matyt, jos politikai įtaką padarė F. Hayeko, su kuriuo ji susitiko 1975 metais,. skelbiamos idėjos. M. Tetčer, geležinė neoliberalizmo ledi, paskelbusi There is no such thing as a society (Nėra tokio dalyko kaip visuomenė) 17, ėmėsi liberalių ekonomikos reformų. Jos iniciatyva Didžiojoje Britanijoje buvo sumažinta valstybės įtaka šalies ekonomikai, išplėtota privatizacija, vadinasi, atsisakyta valdomojo kapitalizmo principų ir atgaivintas laisvosios rinkos kapitalizmas. Jį istorikai pavadino remarkizuotu kapitalizmu 18. Kiek vėliau JAV prezidentas R. Reiganas, matyt, paveiktas M. Fridmano idėjų, sudarė sąlygas laisvajai rinkai atgimti JAV. Ši tendencija paplito ir kai kuriose kitose valstybėse, Laisvosios rinkos sugrįžimas, plečiant valstybinio ekonomikos sektoriaus privatizavimą ir ribojant valstybės išlaidas, iš esmės įgyvendinant neoliberalizmo politiką, trumpuoju laikotarpiu pagyvino kapitalistinių šalių, pirmiausia Didžiosios Britanijos, JAV ir kai kurių kitų, ekonomiką, tačiau kartu su laisvąja rinka į pasaulį grįžo ir ekonominių krizių era. Krizių grandinė Devintajame-dešimtajame dešimtmečiuose beveik visose Lotynų Amerikos šalyse nugalėjo dešiniosios liberalios politinės jėgos, kurios arba autoritariniu, arba demokratiniu būdu įgyvendino laisvosios rinkos modelį ir sumažino valstybinį reguliavimą. Neoliberalių reformų pradžioje atrodė, kad jo pa- 16 OPEC - naftą eksportuojančių šalių organizacija 17 Kurnitzky H. Necivilizuota civilizacija: kaip visuomenė praranda savo ateitį. Vilnius: Dialogo kultūros institutas, P Fulcher J. Kapitalizmas: labai trumpas įvadas. Vilnius: Eugrimas, P. 76, 2011 GEGUŽĖ 29 GAIRĖS

30 ANALIZĖ siteisino. Tačiau nebuvo įveiktas nestabilumas. Dėl to kilo krizė Lotynų Amerikoje 1997 m. ir vietinės krizės: Meksikoje m. ir Argentinoje m. Tose šalyse eksporto bumas neskatino eksportuojamų prekių diversifikavimo, pajamos iš mokesčių išaugo nepakankamai. Socialine prasme paskutinieji du praėjusio amžiaus dešimtmečiai reiškė dar labiau išaugusią socialinę nelygybę, nedarbą ir skurdą. Skurde 2002 m. gyveno 44 proc. regiono gyventojų. Pajamų pasiskirstymas buvo labai regresyvus 20 proc. regiono gyventojų teko 60 proc. pajamų, o 20 proc. skurdžiausiųjų tik 3 proc. pajamų. Paskutinieji du praėjusio amžiaus dešimtmečiai neatnešė ekonominio augimo, nors Lotynų Amerikos šalyse įsitvirtinę rinkos fundamentalistai labiausiai to siekė. BVP augimas m. sudarė tik po 0,5 proc. per metus, kas, aišku, niekaip negalėjo išvesti šių šalių bent į pakenčiamą ekonominį lygį. Tačiau tai, kas įvyko Argentinoje metais, jau su niekuo palyginti negalima. Šalis visiškai bankrutavo. Skurde atsidūrė 60 proc. gyventojų, nedarbas siekė 25 proc., vidutinis atlyginimas vos viršijo 100 dolerių per mėnesį, dėl bankų krizės buvo prarasti arba užšaldyti daugelio gyventojų indėliai, šalis ir jos gyventojų dauguma tapo nemokūs. Visoje Lotynų Amerikoje, išskyrus Čilės reformos sėkmę pirmaisiais metais, privačių pensijų fondai, užuot pagerinę makroekonominę situaciją ar bent stabilizavę situaciją, ją dar labiau pablogino m. gruodžio 20 d. žlugo bene ambicingiausias pasaulinės laisvosios rinkos eksperimentas, kai Meksikoje buvo paskelbta nacionalinės valiutos devalvacija. Jos bankams patikėję JAV investuotojai prarado apie 30 mlrd. JAV dolerių. Iki metų pabaigos Meksikos ekonomika prarado apie 250 tūkst. darbo vietų, infliacija pasiekė 50 proc. Per Meksiką nusirito verslo ir bankų griūties banga. 20 Rusija, pradėjusi pertvarkyti centralizuotą planinę ekonomiką į rinkos santykius šoko metodu, patyrė krizę 1998 m. Pirmuosius pasaulinės finansinės krizės požymius parodė 1997 m. prasidėjusi Azijos tigrų krizė, kuri apėmė Tailandą, Indoneziją, Malaiziją, Pietų Korėją. Kiek vėliau JAV kilo Enron ir WorldCom skandalai, dėl kurių nukentėjo daug niekuo nekaltų žmonių. Lietuvos žmonės pirmuosius kapitalizmo laisvosios rinkos nestabilumo požymius pajuto per paskutinį praėjusio šimtmečio dešimtmetį Lietuvą ištikusią bankų griūtį. Tačiau ši finansinė krizė turėjo lokalinį pobūdį ir įtakos laisvosios rinkos fundamentalizmo 19 Guogis A. Neo-liberalaus modelio žlugimas Lotynų Amerikoje. Bernardinai.lt, Gray J. Apgaulinga viltis: globalaus kapitalizmo iliuzija.- Vilnius:Vaga, P. 50. Pasaulinė globalinė krizė parodė, kad atėjo laikas pertvarkyti kapitalizmo sistemą raidai nepadarė. Nukentėjo tik Lietuvos žmonės m. krizė krėtė Korėjos ekonomiką, bet ji dėka vyriausybės veiksmų, remiančių šalyje pagamintos produkcijos eksportą, ir dėka kitų priemonių greitai atsigavo. Tik laisvosios finansų rinkos sąlygomis galima buvo įvykdyti tokią aferą, kurią realizavo Nasdaq fondų biržos tarybos pirmininkas B. Madofas. Jis, pasinaudodamas Ponzi 21 arba finansų piramidės schema, premijas mokėjo už naujų investuotojų suradimą, o lėšas premijoms ir palūkanoms, ankščiau sudariusiems asmenims sutartis, ėmė iš naujų investicijų. Nuo šios aferos nukentėjo apie 3 mln. žmonių, padaryta žala daugiau kaip 65 mlrd. JAV dolerių. Teismas jį nuteisė kalėti 150 metų. 22 Krizės neaplenkė ir Lietuvos žemės. Priskaičiuojama, kad per nepriklausomybės metus pastaroji krizė (prasidėjusi 2008 m.) jau penktoji 23. Išėjimo iš 2008 metų krizės patirtis Turime pabrėžti, kad tokiu atveju, kai valstybė nesiima priemonių krizės padariniams sušvelninti ir jų priežastims naikinti, o viskas paliekama savai- 21 Ponzi schema tai investavimo struktūra, kai investuotojams palūkanos išmokamos pinigais, gautais iš kitų investuotojų, o ne tikrų pelnų. Jos pavadinimas kilo nuo Charlio Ponzi, sukūrusio šią techniką trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 22 Maduff B Kučinskaitė J. Lietuvos krizių istorija.- Veidas, 2008, Nr. 52, p GAIRĖS GEGUŽĖ

31 Nematoma bomba, nusiaubusi Lietuvą miniam šalies ekonomikos sureguliavimui laisvosios rinkos dėka, šalies ekonomikos grįžimas į normalias vėžes trunka labai ilgai. Per m. Didžiąją depresiją JAV, trejus metus laukusios, jog laisvoji rinka viską sutvarkys, ir pamačiusios, kad reikalai nesitaiso, ėmėsi radikalių ekonomikos reguliavimo priemonių ir palyginti greitai šalies ekonomika atsigavo. Prasidėjus 2008 m. pasaulinei finansų krizei, daugelis mokslininkų siūlė prisiminti Didžiosios depresijos pamokas ir jos patirtį panaudoti ekonominio gyvenimo normalizavimui. Nors nuo Didžiosios depresijos pradžios buvo praėję devyniasdešimt metų ir dėl visur besiskverbiančios globalizacijos pasaulis pasikeitė ir kopijuoti veiksmus, panaudotus tų metų krizei įveikti, buvo netikslinga, bet dauguma valstybių, kurias daugiau ar mažiau palietė ši krizė, nelaukė, kol nematoma laisvosios rinkos ranka sureguliuos ekonomiką, ėmėsi ryžtingų žingsnių, didelių injekcijų vartojimui didinti. Tikriausiai tai buvo viena pagrindinių sąlygų, kad krizės drastiškas plitimas buvo pristabdytas. Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius B. Gruževskis tvirtina: Jei patyrinėsime, kokios priemonės įvairiose šalyse padėjo sustabdyti krizę, pamatysime, kad tai valstybės vaidmens didinimas valstybinės investicijos į bankų sistemą, kontrolės perėmimas valstybės naudai 24 Prasidėjus 2008 m. krizei per kelias dienas centriniai bankai įvairiose pasaulio šalyse pinigų rinką papildė daugiau nei 326 mlrd. dolerių. Bankams pavyko normalizuoti padėtį pinigų rinkose bei numušti tarpbankinių paskolų palūkanas. Netrukus po injekcijų atsigavimo ženklus parodė ir daugelis finansų rinkų. Didžiausią injekciją 207,5 mlrd. eurų padarė Europos Centrinis bankas, siekdamas tarpbankinių paskolų palūkanas numušti iki artimų bazinei palūkanų normai, kuri eurozonoje tuo metu buvo 4 proc. Mažesnes injekcijas atliko ir JAV, Kanados, Šveicarijos, Japonijos, Singapūro centriniai bankai. 25 Nobelio premijos laureatas, ekonomistas P. Krugmanas teigė, kad reikia kuo greičiau įgyvendinti biudžetinio stimulo planą. Reikia ne valstybinius mokesčius mažinti, o didinti valstybės išlaidas teikti pagalbą miestams, miesteliams ir kaimo savivaldybėms, didinti bedarbių pašalpas ir jas gaunančiųjų ratą, plėsti darbo jėgos reikalaujančius viešuosius darbus. Pasak P. Krugmano, federacijos valdžia turės įsikišti daug didesnėmis išlaidomis ir daug didesnės paramos suteikimu tiems, kuriems jos reikia, kad smukimas būtų pristabdytas dalinai arba sustabdy- 24 Saukienė I. B. Gruževskis: valstybės nekontroliuojama rinka nelaimė visuomenei. Delfi.lt, Kodėl Amerikoje kilo finansų krizė tas visai. Sumos čia bus didžiulės, tačiau vyriausybė turi nugalėti ją kaustantį deficitą ir veikti greitai, kad atlaikytų potvynį. 26 Vokietijos ekonomikos gaivinimui A. Merkel vyriausybė 2009 m. skyrė 81 mlrd. eurų (279 mlrd. litų). Vokietijos gyventojai, atsisakę senų automobilių, gavo iš valstybės po 2500 eurų paramą naujam pirkti. Panašiai elgėsi ir Prancūzija. Jos vyriausybė ėmėsi ryžtingų antikrizinių veiksmų. Ekonomikai gaivinti skyrė 30 mlrd. eurų, automobilių parko atnaujinimui po 1000 eurų mašinai. Buvo įgyvendintos ir kitos priemonės, bet ne pagal laisvosios rinkos dūdelę, todėl šiandien, nors makroekonomikos lygyje dar pastebimas netolimos praeities šešėlis, Prancūzijos gyventojai krizės jau nebejaučia. Japonija ekonomikai gaivinti skyrė 25 trilijonus jenų. JAV buvo paskelbta, kad ekonomikai gaivinti skiriama 700 milijardų dolerių. 27 Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius, Nobelio premijos laureatas J. Stiglitzas ragino kelti mokesčius, ypač daugiau uždirbantiems amerikiečiams, ir išmintingai naudoti visus savo išteklius. Pasak jo, Amerikos lėšos eikvojamos pirmiausia kariniame sektoriuje, kur išlaidavimas tiesiog nežabotas. Kuriama ginkluotė, kuri neveiksminga, prieš priešus, kurių nėra. 28 Iš tikrųjų karinių išlaidų, nors jų dėka sukuriamos darbo vietos, negalima priskirti prie reprodukuojančių, ypač taikos metu. Naujos ginkluotės kūrimui ir įsigijimui išleidžiamos milžiniškos lėšos. Po kurio laiko ta ginkluotė moraliai pasensta, reikia naujos. Tai verčia daryti potencialių priešininkų toks pat elgesys. Todėl tarpvyriausybinius susitarimus dėl ginkluočių ribojimo ar mažinimo tenka laikyti labai svarbia žmonių gerovės prielaida. J. Stiglitzas siūlo išeitį iš krizės ne taupant, o racionaliai išlaidaujant. 29 Pagal jį, susidarius krizinei situacijai pinigus reikia leisti, bet labai protingai. Tam reikia panaudoti santaupas, tačiau valstybėms reikia surasti balansą tarp taupymo ir investavimo. Didėjanti valstybės skola ir biudžeto deficitas gali būti pateisintas darant ilgalaikes investicijas, kurios skatina ekonomikos augimą. Ne kiekvienas projektas tampa aukso gysla, bet visuotinai pripažinta, kad investicijos į infrastruktūrą, švietimą ateityje atsiperka. Garsus ekonomistas A. Aslundas Petersono ekonomikos institute Vašingtone pareiškė:...blogiausia, kad žmonės išleidžia mažiau tų pinigų, kuriuos jie turi. Iš baimės prasidėjo taupymo metas. Ypač Lietuvoje ir Latvijoje. Čia ekonomika smuko būtent dėl 26 Drunga M. JAV ekonomistai apie kovą su ūkio nuosmukiu Vėliau ši suma buvo sumažinta iki 500 milijardų dolerių. 28 Stankevičiūtė R. Receptas nuo krizės: leisti, o ne taupyti. Lietuvos rytas, , p Ten pat. P GEGUŽĖ 31 GAIRĖS

32 ANALIZĖ sumažėjusio vartojimo šalies viduje, o ne smukusio eksporto...manau, kad laikas lietuviams nusiraminti ir grįžti prie normalių vartojimo įpročių, tuomet vėl ims kilti bendrasis vidaus produktas. 30 Net garsusis laisvosios rinkos kapitalizmo idėjų gynėjas F. Fukuyama pripažino: finansų krizė apnuogino problemą ir vaizdžiai parodė, ką iš tikrųjų reiškia nematomos rankos arba kraštutinių liberalių ekonomikos idėjų propagavimas.... Prieš dvidešimt metų manėme taip gerai išmokę valdyti rinką, kad daugiau nebebus jokių krizių. Paaiškėjo, kad nemokame. 31 Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy, kuris į šį postą atėjo kaip dešiniųjų atstovas ir jo jokiu būdu negalima priskirti kairiųjų kompanijai, savo kalboje, pasakytoje 2008 m. rugsėjo 25 d., pareiškė: Rinkos, kuriai negalėjo prieštarauti jokia taisyklė, joks politinis įsikišimas, visagalybės idėja buvo beprotiška idėja....sistema pagilino nelygybę, sugniuždė viduriniąsias klases ir skatino spekuliaciją nekilnojamojo turto, žaliavų, žemės ūkio produktų rinkose. Jo nuomone, Finansinė krizė ne kapitalizmo krizė. Tai krizė sistemos, kuri nutolo nuo pačių pagrindinių kapitalizmo vertybių, kuri išdavė kapitalizmą... Baigta su autoreguliavimu, išsprendžiančiu visas problemas... baigta su rinka, kuri visada teisi. Atsakomybė turi būti išieškota, o tie, kurie atsakingi už šią katastrofą, - nubausti bent jau finansiškai....taigi reikia reglamentuoti bankus ir sureguliuoti sistemą....pasistengti, kad daugiau nė viena finansinė institucija, nė vienas fondas negalėtų išvengti reguliavimo organų kontrolės. 32 P. Krugmanas siūlo: greitai įvesti gerokai platesnį finansų reguliavimą, kad panaši krizė nepasikartotų. Jeigu finansinės institucijos prašosi gelbėjamos kaip bankai, jas reikia reguliuoti kaip bankus, keliant sąlygas dėl kapitalo ir taikant joms priežiūrą. 33 Aišku, įvesti gerokai platesnį finansų reguliavimą reiškia tai, kad finansų rinka neturi veikti pagal laisvosios rinkos principus. Žymus Anglijos ekonomikos profesorius J. Grayus savo knygoje Apgaulinga viltis rašo: Neoliberalai teigia, kad laisvoji rinka yra natūrali ekonominio gyvenimo forma, atsiradusi valstybės valdyme spontaniškai mažėjant vyriausybės vaidmeniui. Istoriškai tokia primityvi ideologija niekad nėra turėjusi jokio pagrindo ir išbandyta Jelcino Rusijoje akivaizdžiai 30 Stankevičiūtė R. Garsus ekonomistas ragina jau drąsiau leisti pinigus. Lietuvos rytas, Rinkos pulsas, , p Spurga S. Fukuyamos pranašystės žlugimas. - Lietuvos žinios, Tulono Zenitas. Ketvirtadienis Drunga M. JAV ekonomistai apie kovą su ūkio nuosmukiu sužlugo. Laisvoji rinka yra ne ekonomikos natūralios evoliucijos, o valstybės galios dirbtinai sukurtas produktas. Be to, jis pažymi, kad Nesirūpindama jokiomis socialinėmis garantijomis, šoko terapijos politika šalyje sužlugdė didžiąją profesionalios vidutiniosios klasės dalį. 34 Žinomas filosofas, religijos tyrinėtojas, architektas H. Krnitzky rašo: Visuomenė yra subjektas, rinka jos pragyvenimo šaltinis, tarpininkas. Jei rinka neribojama, santykis apsiverčia: neribojama laisva rinka užvaldo visuomenę ir ją sugriauna tarsi gamtos jėga. Jei šiai rinkai nepastatomos užtvankos, ji gali nuplauti ištisas civilizacijas. 35 Žinoma, kad laisvosios rinkos idėjinis gynėjas ir propaguotojas yra neoliberalizmas. Apie jį H. Kurnitzky taip sprendžia: Pagrindinė neoliberalizmo idėja atsikratyti varginančios valstybės bei visuomenės priežiūros ir pelno siekimo principą padaryti vienintele ūkinės veiklos taisykle ir motyvu. 36 Prof. R. Lazutka, nagrinėdamas bankų vaidmenį, teigia: Anot George Soros, finansinis kapitalas, vietoje to, kad būtų prižiūrimas ir reguliuojamas, rinkos fundamentalistų pats pasodinamas į vairuotojo kėdę. Lietuvoje tai labiau teisinga negu bet kur kitur. Finansų rinkas prižiūrinčios institucijos pirmiausia imasi ginti diskredituotus privačius pensijų fondus, vietoje to, kad gintų jų klientus. Net šiandien, kai jūsų pensijų, investicinių fondų ar draudimo sąskaitose neliko bent trečdalio vertės, klientai toliau viliojami melu. Reikia įrodymų? Pavartykite bankuose platinamus lankstinukus. Juose pilna patikinimų, kad jūsų pinigai investuojami saugiai ir nenuvertės. Šios melagingos klientų vilionės valstybinėms finansų rinkos priežiūros institucijoms nerūpi. Rūpi nuraminti visuomenę, kad valstybės privalomai surinkti pinigai toliau plauktų į tarpininkų kišenes. 37 Svarbu pažymėti, kad Estijoje svarbiausiomis M. Laaro reformų pasekmėmis, šalia pakankamai skaidrios privatizacijos bei paprastos ir aiškios vieno mokesčių tarifo sistemos, tapo griežtas bankų įstatymas, kurio dėka Estija vienintelė iš posovietinių šalių išvengė bankų krizės. 38 B. Gruževskis teigia, jog socialinės rinkos teorija skelbia, kad nekontroliuojama rinka yra žala visuo- 34 Gray J. Apgaulinga viltis: globalaus kapitalizmo iliuzija.- Vilnius:Vaga, P Kurnitzky H. Necivilizuota civilizacija: kaip visuomenė praranda savo ateitį. Vilnius: Dialogo kultūros institutas, P Ten pat. P Lazutka R. Pirmieji į Lietuvos ekonomikos gelbėtojų eilę stos vaikai. - Delfi.lt, Bačiulis A. Brazauskas: šviesioji ir tamsioji pusė. Veidas, 2010, Nr. 27, p. 27. GAIRĖS GEGUŽĖ

33 Nematoma bomba, nusiaubusi Lietuvą menės gerovei pradedant darbuotojų išnaudojimu, baigiant karteliniais susitarimais. Žmogų nuo jo paties nuodėmingumo turėtų saugoti valstybė, todėl jos vaidmuo verslui turėtų didėti. 39 K. Jaskelevičius, nagrinėdamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įtaką šalies politikai, rašo: Instituto mutacijos ėmė ryškėti po 1995 m., kai jo specialistai ėmė vis atviriau ignoruoti visuomenės socialines problemas ir tarnauti verslo, o vėliau tik stambaus verslo ir turtingųjų piliečių interesams. Tai buvo net didžiuojamasi. Štai ką apie pasiekimus šioje srityje skelbia internetinis LLRI puslapis:...pastangos Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius kartojasi nuolat nuo 1995 m., tačiau kantraus instituto darbo dėka iki šiol šis sumanymas nėra realizuotas. Galima spėti, kad šis kantrus darbas vyksta ne tik viešų diskusijų forma. Taigi dabar nors žinoma, kam šalies piliečiai turėtų būti dėkingi, kad valstybė nesugeba įdiegti socialiniu požiūriu pažangios progresinės mokesčių sistemos, kuri galioja visose Europos valstybėse. 40 Laisvosios rinkos padariniai pasauliui Laisvosios rinkos variklis neribotas pelno siekimas - jau privedė ir toliau veda prie miškų iškirtimo ir derlingų žemių pavertimo dykumomis, vandenynų žuvų išteklių sunaikinimo iki tokio laipsnio, kad normalaus jų atsistatymo teks laukti daugiau kaip šimtą metų, o galbūt ir neteks sulaukti. Iškastinio kuro besaikis vartojimas jau ištirpdė trečdalį ledynų ir, atrodo, proceso nebegalima sustabdyti. Visi šie ir daugybė panašių faktų įrodo, kad laisvosios rinkos varomoji jėga pelno siekimas veikia pragaištingai viso pasaulio žmonijai. Gyvenimas įrodė, kad žvejybos, pramonės ir daugeliui kitų sričių negalima leisti veikti pagal laisvosios rinkos principus, todėl valstybių bendrijos mėgina imtis žygių įvesti kvotas ar kitas priemones gamtos naikinimui pristabdyti. Tačiau tai nelabai joms sekasi. Antai, Kioto protokolas, valstybės vadovų pasirašytas 1997 m. gruodį, numatantis šiltnamio efektą sukeliančių pramoninių dujų išmetimą sumažinti 5,2 procento, įsigaliojo tik 2005 m. vasario 16 d. Šį protokolą ratifikavo beveik visos šalys, net Rusija, išskyrus JAV. Šios šalies buvęs prezidentas G. Bušas ne kartą yra pareiškęs, kad JAV neatsisakys laisvosios rinkos. V. Rubavičius rašo: Dabartinę aplinkos būklę pripažįstant bloga ir įvairiomis priemonėmis taisytina, tenka svarstyti ir visos ekonominės sistemos modelio klausimą juk 39 Saukienė I. B. Gruževskis: valstybės nekontroliuojama rinka nelaimė visuomenei. Delfi.lt, Jaskelevičius K. Valstybės atėmimas: politika, ekonomika, kaimas, miškai. Vilnius: Petro ofsetas, P aplinką skurdina ir teršia laisvąja rinka paremta ekonominė sistema. 41 Laikas susiprasti ir pasmerkti nuomonę Tegu žlunga pasaulis, bet mes netrukdysime korporacijoms siekti pelno. Laisvosios rinkos idėjų sukeltos nuolat besikartojančios finansų ir ekonominės krizės kaip praeityje, taip ir dabar daugumai atneša didelius nuostolius, nedaugeliui kitų - didžiulius pelnus. Įsivyravus 2008 m. finansų krizei, pasaulinės reikšmės dienraštis International Herald Tribune rašė: Finansų krizė gali duoti pradžią naujai reguliavimo erai. 42 Vadinasi, laisvosios rinkos era baigiasi. Čia verta paminėti V. Rubavičiaus išsakytą mintį: Dera prisiminti... gerokai pamirštą, o vadinamosios laisvosios rinkos žynių nepaliaujamai trinamą iš žmonių atminties tiesą, kad kapitalizmo sistema yra istorinis darinys, tad jam būdingi esminiai daugelio civilizacijų išgyventi dalykai: susiklostymas, brendimas, stagnacija ir žlugimas. Žlugimas arba sistemos persitvarkymas. 43 Todėl galima drąsiai prognozuoti, kad atėjo laikas laisvosios rinkos kapitalizmui persiorientuoti į socialiai orientuotos rinkos kapitalizmą, dažnai vadinamą valdomuoju kapitalizmu 44. Matyt, reikia sutikti su F. Fukuyama, kuris teigė, kad Visur kalbama apie politikų, bankininkų, ekonomistų atsakomybę už krizę.... Tikrai yra pagrindo manyti, kad problemą sukėlė ne nusikalstami veiksmai ir net ne kompetencijos stoka, kaip atrodė iš pradžių, o veikiau mentalitetas. 45 Skaitytojas, manau, suvokia, kas tokį pragaištingą visuomenei ir tautai mentalitetą formuoja, ir kiekvieno pareiga savo srityje daryti tai, kas žmones daro laimingus. Prisiminkime, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio trečioji dalis nustato, kad Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. 46 Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja reguliuoti rinką ir laisvosios, nereguliuojamos rinkos būti negali. Vadinasi, kelias, tenkinantis Konstitucijos reikalavimus, socialiai orientuota rinka. Todėl, kaip centralizuotai planuojamos ekonomikos, taip ir laisvosios rinkos propagandą Lietuvoje galima laikyti artimą antikonstitucinei veiklai. 41 Rubavičius V. Lietuva: korupcinė demokratija. Kaunas: Iš arti, P Calmes J. Financial crisis may give rise to new era reguliation. - International Herald Tribune, Rubavičius V. Lietuva: korupcinė demokratija. Kaunas: Iš arti, P Fulcher J. Kapitalizmas: labai trumpas įvadas. Vilnius: Eugrimas, P Zakowskis J. Pokalbis su F.Fukuyama. Vienos istorijos pabaiga. Bernardinai.lt, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume GEGUŽĖ 33 GAIRĖS

34 IDEOLOGIJOS Šių dienų nacionalizmas: Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau diskutuojama, kokia tautiškumo, nacionalizmo reikšmė šių dienų Lietuvoje. Dažnai ne tik eiliniams piliečiams, bet ir ekspertams sunku identifikuoti tikruosius patriotus, atskirti juos nuo neonacių judėjimų. Todėl Gairės pabandė pažvelgti į nacionalizmo reiškinį ir jo pakraipas. Gediminas DUBONIKAS Nacionalistinės partijos Europoje stiprėja Paprastai žmonės prijaučia skirtingoms ideologijoms, pasaulėžiūroms. Nacionalizmas ne išimtis. Bene plačiausią spektrą nacionalizmas buvo įgavęs tarpukario Europoje. Tuo metu kone kiekvienoje valstybėje reikšmingą, o kartais ir lemiamą įtaką turėdavo nacionalistinės pakraipos partijos. Lietuvoje tautininkai buvo valdžioje nuo 1926 iki 1940 m. Antrojo pasaulinio karo audros sujaukė Europą. A. Hitlerio vadovaujama Vokietija ir B. Musolinio valdyta Italija karą pralaimėjo. Šių šalių, ypač Vokietijos, nacionalsocialistų vykdytos represijos ir žiaurumai sukėlė Europos šalių pasibaisėjimą nacionalistinėmis politinėmis ideologijomis. Prie nacionalistinių idėjų nykimo prisidėjo ir komunizmo plitimas ne tik TSRS teritorijose, bet ir tokiose šalyse, kaip Prancūzija. Vis dėlto jau keletą dešimtmečių matome nacionalizmo atgimimą Europoje. Galime skirti dvi nacionalizmo šakas. Pirmoji yra nacionalistinės pakraipos partijos. Antroji neonacių ideologiją propaguojantys neformalūs judėjimai, daugiausiai paplitę tam tikrose jaunimo grupėse. Pasak politologo Lauro Bielinio, akivaizdu, kad pastaruoju metu nacionalizmo ideologija Eu- ropoje vėl sustiprėjo: Nacionalistinės partijos laimi vis daugiau balsų. Tai vyksta Vakarų Europoje, o pastaruoju metu ir Skandinavijos šalyse. Negalima teigti, kad jos ima dominuoti Europos politiniame kontekste. Dažnai jų įtaka nėra tokia didelė, kaip manoma. Juk politinės daugumos formavime dažniausiai kooperuojasi kelios partijos. Tačiau ažiotažas dėl kraštutinių dešiniųjų politikų pergalių dažnai būna labai didelis. Nors kraštutiniai dešinieji stiprėja, L. Bielinis nemano, kad Europai reikėtų nerimauti. Europiečiai stipriai nukentėjo nuo nacių. Kraštutinių dešiniųjų pergalės gali įbaugini Senojo žemyno gyventojus ir jie pasirinks kitas partijas. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kodėl kraštutiniai dešinieji pasiekia gerus rezultatus. Akivaizdu, kad Europoje yra daug problemų, kurių nesugeba išspręsti tradicinės politinės partijos. Begalė atvykusių dirbti užsieniečių (ypač iš musulmoniškų šalių), nenorinčių ar nesugebančių integruotis, verčia nerimauti europiečius. Kadangi tradicinės partijos neturi konkrečių pasiūlymų, žmonės vis dažniau renkasi kraštutinių dešiniųjų siūlomas idėjas, kurios yra konkrečios pavyzdžiui, riboti migraciją, sakė ekspertas. Nacionalizmas Lietuvoje Mūsų šalyje nacionalistinę pakraipą propaguoja tiek politiniai, tiek ir nepolitiniai judėjimai. Ilgą laiką tauta nacionalistine laikė TS-LKD (konservatorius). Tačiau akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau ši partija praranda ideologinį atspalvį. Siekiant postų ar naudos TS-LKD atrodo nebegalioja jokie principai. Todėl šios partijos, kaip nacionalistinės, plačiau nenagrinėsime, net ir tuo atžvilgiu, jei konservatorių partijoje veikiantys tautininkai dažnai pasireiškia kaip aktyvūs nacionalistai. Kalbant apie kitas politines partijas, kurias galime įvardinti kaip nacionalistinės pakraipos, reikia pabrėžti, kad tokių partijų Lietuvos politikos padangėje lieka vis mažiau. Štai viena tokių partijų jaunalietuviai. Jų atstovas S. Buškevičius buvo išrinktas į parlamentą, šiuo metu jie turi nemažą įtaką Kauno taryboje. Tačiau Kaunu jaunalietuvių įtaka ir apsiriboja m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga turėjo savo atstovą (Rimantą Smetoną) Seime. Buvo ir daugiau bandymų kurti nacionalistines partijas. Tam tikrų nacionalistinės partijos bruožų turėjo ir gan populiari Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vėliau įsijungusi į konservatorių gretas. Konservatoriai 2008 m. priglaudė ir G. Songailą su bendraminčiais tautininkais. Kaip ir kitų srovių atstovai, nacionalistai nesutarė tarpusavyje, rungėsi dėl postų ir įtakos. O ir visuomenėje didelio populiarumo nacionalizmą propaguojančios GAIRĖS GEGUŽĖ

35 tarp patriotizmo ir nacizmo partijos nesulaukė. Greta rimtų politikų (nors kartais nevengiančių ekscesų), po nacionalizmo vėliava būrėsi ir kontroversiškos asmenybės visų pirma M. Murza. Nacionalistinės pakraipos politinių partijų kontekste M. Murza akivaizdžiausiai propagavo jau ne tik patriotines, bet ir į nacistines panašias idėjas, naudojo ir tebenaudoja panašią į nacių atributiką. Be politinių partijų, nacionalistines idėjas remiantys žmonės būrėsi ir visuomeniniais pagrindais m. atsinaujino Lietuvių tautinio jaunimo lyga. Susikuria ir Lietuvių tautinis centras. Šios visuomeninės organizacijos dažniausiai vykdo įvairias akcijas, renginius. Patriotai atmeta kritiką Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) pirmininkas Julius Panka, atsakydamas į žurnalo klausimą, kuo skiriasi patriotizmas, tautiškumas ir nacizmas, pastaruoju metu vis labiau pastebimas Lietuvos patriotais save laikančių, tačiau hitlerinės Vokietijos idėjų ir atributikos nevengiančių neonacių, sakė, kad tautiškumas šių dienų Lietuvoje yra šaltinis, turintis maitinti valstybės šaknis. Atsakysiu labai paprastai, patriotizmas - tai meilė ir ištikimybė savo Tėvynei. Tautiškumas tai meilė savo tautai gerbiant kitas tautas ir pripažįstant, kad kiekviena tauta yra vertybė. Nacizmas, fašizmas ir šovinizmas yra iš esmės priešingos ideologijos tautiškumui, nes jos remiasi neapykanta kitoms tautos, savo tautos išaukštinimu, nuvertinant kitas tautas. O tautiškumas remiasi meile savo tautai ir pagarba kitoms tautoms, Gairėms sakė J. Panka. Paklaustas, kodėl tautiškai nusiteikusio jaunimo ir jų organizacijos renginiuose galime pamatyti nemažai neonacių subkultūrai priskiriamų žmonių, dažnai atvirai reiškiančių susižavėjimą hitlerine Vokietija, skanduojančių rasistinius, šovinistinius ir antisemitinius šūkius, J. Panka sakė renginiuose nepastebėjęs neonacių jaunimo. Jei žmogus ateina į renginį, mes neklausinėjam jo pažiūrų ir panašiai, svarbiausia, kad žmogus į renginį ateitų su tautine atributika ir gera nuotaika Mes renginiuose nedarom segregacijos, mūsų eitynės, stovyklos ir akcijos atviros visiems žmonėms, kad ir kokios būtų jų pažiūros ar plaukų spalva, kokiai jaunimo subkultūrai jie atstovautų. Kiek žinau, nacizmas ir bolševizmas yra Lietuvos respublikoje draudžiamos ideologijos, todėl manau, kad naciais, neonaciais, bolševikais ar neobolševikais turėtų susidomėti teisėsauga ir su jokiu patriotizmu tai negali būti lyginama ar siejama, įsitikinęs vienas iš aktyviausių tautiškų renginių organizatorių J. Panka. Net atmetus viešąją pasaulio nuomonę, lietuvis negali gerbti nacionalsocialistinės Vokietijos už tai, kad jie atplėšė mūsų Klaipėdos kraštą, išžudė tūkstančius mūsų piliečių ir tautiečių. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga kasmet gegužės antroje pusėje rengia minėjimus Panerių memoriale, padėdama gėlių ant nacių sušaudytų Vietinės rinktinės karių kapo, pagerbiama Krizės nualintoje Europoje vis labiau reiškiasi nacionalizmas 2011 GEGUŽĖ 35 GAIRĖS

36 IDEOLOGIJOS Socialdemokratų partija sako griežtą NE fašistinių jėgų apraiškoms Lietuvoje nacių nužudyta lietuvininko E. Jagomasto šeima, kuri nukentėjo už savo tautiškumą ir ištikimybę lietuvybei, sakė LTJS atstovas. Jau kelinti metai nacionalistai Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga rengia eitynes m. jų dalyviai atvirai skandavo antisemitinius ir tautinę neapykantą kurstančius šūkius. Šiemet Nepriklausomybės dieną kovo 11-ąją surengtose eitynėse buvo skanduojamas šūkis Lietuva lietuviams. Organizatoriai tikino, kad šūkis nėra nukreiptas prieš kitataučius, o sąvoka lietuviai apima visus, besilaikančius įstatymų, nepriklausomai nuo tautybės. Šios eitynės sukėlė daug diskusijų. Kai kas jas pavadino neonacistinėmis. Labai gerai, kad yra diskusijos, kad išsakomos įvairios nuomonės. Šias diskusijas vertinu kaip labai gerą ženklą - kad vis dėlto žmonės ir politikai susirūpinę, kad nacionalizmo ir tokio agresyvaus nacionalizmo, daigai neužaugtų ir kad Lietuva netaptų valstybe, kurią linksniuotų visas pasaulis. Iš tiesų tautiškumą ir patriotizmą būtina ugdyti, skatinti, ir labai džiaugiuosi, kad tokie jausmai išlieka, bet rasizmas ir neapykanta kitaip manantiems ar kitokiems neturi būti dominuojanti Lietuvos politinėje erdvėje, - tąkart žurnalistams sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, istorinė atmintis, skausmas, kurį atnešė ir rasizmo, ir tautinės neapykantos sukelti karai, neturi būti užmiršti, ir mes neturime toleruoti tokių reiškinių. Vienas jaunimo eisenos organizatorių, Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas Čekutis (beje, valstybės tarnautojas) teigia, kad eisenoje skanduojamas šūkis: Lietuva lietuviams yra konstitucinis ir nieko nediskriminuoja. Kovo 11-ąją kartu su visa Lietuva šventėme Nepriklausomybės atgavimo šventę. Tačiau šventinę nuotaiką aptemdė kasmet vis aršėjančios neonacistinių jėgų eitynės Vilniuje. Anksčiau save patriotiniu vadinęs jaunimas šįkart jau atvirai nešėsi užrašus skinheads ir įvairią fašistinę simboliką, skandavo rasistinius ir ksenofobinius šūkius Lietuva lietuviams, Už Lietuvą, tautą ir rasę. Mitinge kalbą sakė ir atvirai fašistuojantis Vokietijos pilietis. Eisenos dalyviai jau nebepasitenkino dainomis, bet ir atvirai reiškė grasinimus taikaus pasipriešinimo dalyviams. Socialdemokratų partija ragina dar kartą prisiminti, kad Lietuvos nepriklausomybę iškovojo ir paskelbė POLITINĖ TAUTA, tai reiškia ne kraujo ir žemės retorika grįsta, bet politiniu sąmoningumu ir pilietiniu patriotizmu grįsta tauta, kurioje vienodai svarbią vietą užima įvairių tautybių, religinių įsitikinimų bei skirtingų pažiūrų žmonės. Tik rodydami pagarbą mūsų skirtumams galime išugdyti solidarų pilietinį patriotizmą. LSDP griežtai smerkia fašistinių jėgų apraiškas. Dalyvaudami savo valstybės politinėje erdvėje skelbiame demokratines vertybes, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse sutartyse. LSDP informacijos centras, Intelektualai mato pavojų visuomenei Prieš šimtmetį toks šūkis išreiškė tautos savarankiškumo siekį, šiandien priešiškumą bendrapiliečiams. Neatsitiktinai prieš trejetą metų to paties jaunimo eisenoje jis buvo skanduojamas kartu su šūkiu Žydai lauk, mano literatūrologas Darius Kuolys. Jam užkliuvo ir rėksminga vokiečių nacionalisto kalba prie buvusių KGB rūmų, kuriuose Vokietijai okupavus Lietuvą, buvo kalinami ir kankinami naciams nepaklusę lietuviai ir lenkai, siunčiami į koncentracijos stovyklas ir Panerių duobes. Pasak D.Kuolio, suteikęs žodį vokiečių neonaciui Kovo 11-ąją, R. Čekutis išsityčiojo iš lietuvių šviesuomenės karo metais sudėtos aukos. Ekonomistas, visuomenininkas ir anarchistų judėjimo atstovas Darius Pocevičius Gairėms teigė, kad tarp nacionalizmo ir nacizmo yra mažas atstumas. Manau, kad dešiniųjų politikų stiprėjimas Vakarų Europoje yra pavojingas reiškinys. Tarp nacionalizmo ir nacizmo yra plona linija. Niekas negali pasakyti, kad nacionalistines idėjas skelbiančios Europos partijos netaps nacistinėmis sakė D. Pocevičius. Intelektualas mano, kad Lietuvos nacionalistai stengiasi Vakarų kolegų programas perrašyti ir pritaikyti Lietuvoje. Vis dėlto, Lietuvoje beveik nėra atvykėlių iš užsienio, todėl Vakarų politikų sėkme mūsų nacionalistams remtis sudėtinga, sakė D. Pocevičius. Paklaustas, ką mano apie kraštutinius dešiniuosius ir ypač neonacius, D. Pocevičius patikino, kad šiame judėjime įžvelgia pavojų demokratijai. Visuomeninių akcijų iniciatorius prisiminė ir Hitlerio gimtadienio proga sostinėje iškabintas hitlerinės Vokietijos butaforines vėliavas bei išpuolį prieš kairiuosius intelektualus, kai įsiveržę matyt neonacių ideologijai prijaučiantys jaunuoliai į antifašis- GAIRĖS GEGUŽĖ

37 Šių dienų nacionalizmas: tarp patriotizmo ir nacizmo tinį filmą žiūrėjusius žmones metė dūmines granatas. Manau, kad tokie išpuoliai parodo, jog neonacių pavojų reikia vertinti rimtai. Su jais raginsime kovoti tik intelektualinėmis priemonėmis, o ne smurtu, kuris yra jų ideologijos dalis, sakė D. Pocevičius. Tomas Misiūnas Delfi tvirtino, kad vertinant visuomenės polinkį į dešinįjį radikalizmą Lietuva nėra išimtis Rytų ir Centrinėje Europoje. Autoriaus nuomone, reikia tikėtis, kad tas polinkis taip ir liks nerealizuotas. Tačiau, jo nuomone, pastarųjų metų tendencijos ima atrodyti vis labiau keliančios susirūpinimą. Nacionalistinių vertybių pagrindu besiradikalizuojančios (radikalizuojamos?) jėgos samplaikoje su dominuojančiu nepasitikėjimu valstybės institucijomis ir politiniais lyderiais gali sąlygoti visos sistemos destabilizavimą ir pasitarnauti ne Lietuvos labui. Nacionalizmas užpildo ideologinę nišą Parlamentaras pastebėjo, kad pagrindiniai argumentai, kuriais politologai ir kiti ekspertai aiškina kraštutinių dešiniųjų partijų ir neformalių, dažnai fašistuojančių jaunimo organizacijų populiarumą, nėra visai tikslūs. Nors dauguma analitikų kraštutinių dešiniųjų išpopuliarėjimą aiškina atvykstančių iš kitų regionų azijiečių ar juodaodžių, dažnai musulmonų srauto individualistai, siekiantys naudos tik sau. Politikas teigė matąs bandymus mūsų šalyje manipuliuoti tautiniais jausmais, juos uzurpuoti. Konservatoriai tarsi siekia sau pasisavinti tokias universalias vertybes, kaip meilė Tėvynei. Taip pat tauta nuolat gąsdinama rusų baime. Akivaizdu, kad tai tik politiniai žaidimai, siekiant išlaikyti rinkėjus, mano V. Andriukaitis. Seimo narys, vienas LSDP vadovų Vytenis Andriukaitis žurnalui sakė, kad kraštutinių dešiniųjų pozicijų stiprėjimas, ypač Europos šalyse, yra visiškai logiškas. Akivaizdu, kad Šaltojo karo metu dešiniųjų politikų ryškesnis vaidmuo nebuvo pastebimas. Antrojo pasaulinio karo baisumai, pokario situacija, o ir socializmo, netgi sovietinio, populiarumas Europos visuomenėse neleido išpopuliarėti kraštutiniams dešiniesiems. Tarybų Sąjungoje buvęs socializmas, kuris, reikia nebijoti to pripažinti, skelbė išties humaniškas tautų draugystės, lygybės, kosmopolitizmo idėjas, žavėjo dalį Vakarų pasaulio visuomenės. Todėl žmonės ir nerėmė kraštutinių dešiniųjų. Žlugus sovietinei sistemai, po Šaltojo karo Europos visuomenėje vis labiau populiarėjo radikalesni dešinieji, sakė V. Andriukaitis. Kur nuveda kraštutinis nacionalizmas, rodo nacistinės Vokietijos pavyzdys: milijonai žmonių sudeginta koncentracijos stovyklose, nužudyta įvairiose Europos šalyse problemomis ir socioekonominiais pastarojo laikmečio sunkumais Europoje, aš matau ir jau minėtą po sovietinio socializmo žlugimo atsiradusią nišą. Juk ES atvykėlių iš kitų regionų daugėja jau penkis dešimtmečius, o ekonominis kilimas Europą lydėjo beveik visą pokarį. Tai reiškia, kad susilpnėjus socialistinių idėjų populiarumui, į jų vietą skverbiasi kraštutinės dešiniosios ideologijos, mano V. Andriukaitis. Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, V. Andriukaitis sakė pastebintis, kad mūsų šalyje nacionalizmas persipynęs su individualizmu: Žmonės dažnai yra nusiteikę kitaminčių atžvilgiu, neigiamai vertina atvykėlius, tačiau yra ir dideli Paklaustas, kokia galėtų būti atsvara kraštutinių dešiniųjų srovių ir neformalių grupių plitimui Europoje (iš dalies ir Lietuvoje), V. Andriukaitis pabrėžė demokratiškojo socializmo galimybę paveikti visuomenę. Socialdemokratija galėtų stiprinti savo pozicijas ne tik ekonomikos srityje. Ši politinė ideologija turi būti plėtojama ir visuomenės gyvenime, sociokultūrinėje sferoje. Socialdemokratinės vertybės pagarba žmogui, kitaminčių priėmimas, solidarumas turi tapti visuomenės bendravimo pagrindu. Tai būtų tarsi atsvara kraštutiniams dešiniesiems, sakė V. Andriukaitis GEGUŽĖ 37 GAIRĖS

38 LIUDIJIMAI Duobėtais karo keliais Redakcija gavo dovanų žurnalo bičiulio vilkaviškiečio Modesto Vizgirdos sudarytą knygą Mes matėme karą. Surinkti Vilkaviškio krašto žmonių prisiminimai parodo, kaip mūsų krašto gyventojus palietė Antrojo pasaulinio karo veiksmai, kaip slenkant frontui degė mūsų kaimai, griuvo miestai, žuvo ne tik kariai, bet ir vietiniai civiliai gyventojai. M. Vizgirdai talkino žmona Julija, projektą leidybai parengė Žaliosios kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Nikliauzienė, o leidybą parėmė Vilkaviškio rajono savivaldybė ir Seimo narys Algirdas Butkevičius. Iš šios knygos parinkome kiek sutrumpinę Vinco Stanaičio pasakojimą, tikėdamiesi, kad jis bus įdomus mūsų žurnalo skaitytojams ir tinka minint 66-ąsias karo pabaigos metines. Vincas STANAITIS Giedrios buvo 1944-ųjų rugpjūčio dienos ir naktys. Rytuose naktimis vis daugėjo gaisrų pašvaisčių. Degė Vilkaviškis. Netolimų kanonadų garsas virpino langų stiklus, siaubas stingdė širdis. Degė Alvitas. Kaimynai su viskuo, ką galima pasiimti į vežimus, prisirišę prie jų galvijus, patraukė pas gimines Žemaitijos link. Mes, būti niausius daiktus sukrovę į vežimus ir palikę juos už kluono, lindėjome atokiau už savo sodybos iškastame daržovių rūsyje. Nuo aplink krentančių bombų drebėjo rūsio sienos, nuo lubų biro žemės. Atrodė, jog atėjo paskutinė gyvenimo akimirka. Tru putį aprimus mūšiui, pravėriau rūsio dureles. O Viešpatie! Atvira liepsna dega visos keturios mūsų sodybos trobos! Neseniai į kluoną suvežti kviečiai, rugiai ir viskas, kas užgyventa per kelias gimi nės kartas... Aplink kaip išprotėję bėgioja prieš tai iš tvarto išleisti paukščiai, avys, kiaulės ir nesitraukia nuo gaisro. Net nejutau, kaip uždariau dureles, kad nepamatytų šio siaubingo vaizdo kaip silkės statinėje susispaudę vienuolika artimųjų. Tuoj dureles iš lauko atplėšė vokiečių kareivių vyresnysis, kaip šuniu lodamas, piktais, trumpais, kapotais žodžiais mus ap šaukdamas, ir vis į Vakarus rodė ranka. Prasidėjo begalinis, sunkus ir pavojingas tremtinių kelias. Į frontą Išmaltais karo keliais, kratydamiesi vežime ant ryšulių, vis tolom nuo tėviškės. Vieno lėktuvo antskrydžio metu bėgom į šalis, gulėm į aukštas pelkių žoles. Šokdama per griovį, senutė mama griūdama išsinarino per riešus abi rankas. Tuoj jos sutino, nė ma žiausio ryšulėlio negalėjo panešti. Už Eitkūnų vokiečiai atėmė arklius. Dalį ryšulių teko dėtis ant nugaros, o su likusiu turtu prisiėjo atsisveikinti. Septynmetis sū nus, skaudamomis kojomis, sunkiai einantys seneliai tėvai dar eina, bet dukrą vos ketverių - nei pavesti, nei ilgai panešti negali. Į be galinę pabėgėlių koloną įsiliejom kaip tikri ubagėliai. Nesvetingoj germanų žemėj lėktuvų bombos retino mūsų koloną. Nuoširdžiai piktinomės: Kaip galima šitaip naikinti civilius žmones? Trum pam pristabdytas frontas davė mums galimybę prievarta tarnauti vokiečių ūkininkams laukų darbuose, bet neilgai. Griaudėdamas ir grasindamas frontas vėl vijosi mus. Jaunus ir vyresnius vyrus at skyrė nuo šeimų ir varė apkasų kasti. Dukra klykdama, apkabinus mane, nepaleido, bet įpykęs vokiečių kareivis atplėšė ją. Įspyręs man į užpakalį, įstūmė į būrį jau atskirtųjų. Po vieno rusų puolimo pasijutom jau be ereliuotų karinių viršininkų. Teritoriją užėmė Rau donoji armija. Dabar mus mobilizuoja į kitą vergiją. Aš be jokių dokumentų, man ėjo keturiasdešimt antri metai. Tarybiniam gydy tojui rodau šviečiančią plikę, kad esu per senas kariauti, kad jau ne daug augmenijos ant galvos belikę, kur man su jaunuoliais. Niekas neklausė: milinę ant pečių, pilotę ant plikės ir pirmyn. Nakvodami po šaltu rudens dangumi, nenusiaudami per mirkusių batų, pūslėtom kojom, pusalkaniai per parą nueidavom daugiau nei aš tuoniasdešimt kilometrų. Virtuvė mus ne visada pasivydavo, maitinomės tik sausu daviniu. Dabar pažinau paprastų Rusijos sūnų nesavanaudį geraširdiškumą. Vieno vokiečių lėktuvų antskrydžio metu netekau kelionmaišio. Patys turėdami tik vos vos sau, karei viai davė man savo maisto dalį, kaip savo širdį į delną įdėjo....be jokio atokvėpio ginėm vokiečius grobikus vis artyn prie jų legendinio Berlyno. GAIRĖS GEGUŽĖ

39 Nespėjusius pasitraukti civilius - senius, moteris - mūsų ka riai nepajėgė gerbti kaip žmonių pavidalą turinčius padarus. Mote ris nesigėdino prievartauti vis sakydami: O ką jūsų vyrai, sūnūs, broliai darė su mūsų moterimis? Nežabotas išpuikusių arijų elge sys atsigręžė prieš juos pačius. Oderis nusidažė raudonai Kančių, kraujo, mirties mariomis atsiyrė 1945-ųjų kovo mė nuo. Jau pusmetis, kai nieko nežinojau apie savo šeimą: ar gyvi, ar sveiki, kur yra. Baisios mintys subėgdavo į galvą ilgiau pamąsčius. Ir pats nežinojau, kur mano kauleliai baltuos... Po kruvinų, regis nesibaigiančių mūšių priartėjome prie Vo kietijos gražuolės upės Oderio. Platus, ištvinęs, rytais dar plaukdavo ižo salelės. Užmaskuotais blindažais, tikrom neįveikiamom ugnies užtvarom nusėti abudu upės krantai. Lėktuvai, sunkioji artilerija, draskė blindažų pakaušius po trupinėlį. Bet tie vis spjaudė mirtį sėjančią ugnį ir nenorėjo pasiduoti. Nepaprastai galingų tvirtovių apjuostas Oderis neprisileido mūsų daugelį parų. Pagaliau, prisidengdami dar ilga kovo naktimi, montavome pontoninius tiltus. Apyaušriu tarp daugybės bendražygių ant linguojančio, perpildyto tilto užlipau ir aš. Tuoj mus surado prožektorių šluotos, ir kulkų spiečiai, granatų sprogimai daugelį mūsų šlavė į vandenį. Į ledinį vandenį panirau iki pažastų, buvom dar visai netoli kranto. Na ir prasidėjo! Kad tik būtume mažiau matomi, lenkėmės gilyn į srovę. Mirtinas šaltis stingdė judesius, baisi gėla skverbėsi iki kau lų. Kai kurie, nors ir lengvai sužeisti, bet nepajėgdami atsilaikyti prieš srovę, kniubo į vandenį ir nebeiškildavo. Net specialiai apmo kyti sanitariniai šunys vilko į krantą sužeistuosius, bet ir jie galėjo išgelbėti tik mažą dalelę skęstančių. Upės srovė iš aukštupio nešė daug jau sustingusių karių kūnų. Švintant pamatėm, jog vanduo nu sidažęs raudonai. Apkurtinti nesiliaujančios kanonados, negirdėjome jokių ko mandų, tik nenugalimas noras - instinktas - bet kokia kaina išlipti į išsvajotąjį krantą, kuris mus pasitiko uraganiška ugnimi. Nuostabu, tiesiog neįtikėtina, kad tarp šitiek švino dar liko gyvųjų. Gal ir tiesa, jog kare nušauti žmogų reikia tiek kulkų, kiek jis pats sveria. Žūtbūtiniai mūšiai Berlyne Ardydami gatvių grindinį, rausėme gilias tranšėjas kadaise išpuoselėtose Berlyno gatvėse. Iš visų namų kiaurymių, iš gretimų griuvėsių spjaudė ir spjaudė neužgesinama ugnimi. Pats pragaras atsivėrė, o jo dvasia, kvatodama įvairiais pabūklais, sėjo mirtį neradusiems priedangos kareiviams. Priekyje manęs šliaužęs karys taikėsi įšokti į rūsį per žemėje išmuštą langelį, bet dirstelėjo ir labai išsigandęs paknops tomis nubėgo. Kitas taip pat nesiryžo. Prišliaužiau ir aš. O siaube! Ankštame rūsyje eilėmis tankiai sustatytose kėdėse, atsilošę kiek leido kėdžių atramos, užvertę galvas, išsprogusiomis akimis, išsi žioję sėdėjo sustingę negyvi civiliai vokiečiai. Visi vienoda kūno padėtimi, ta pačia siaubo iškreipta veido išraiška. O jau kvapelis... Ar čia tikrovė, ar dar vienas košmariškas sapnas nesibaigiančio žiauriojo karo kelyje? Kas tai? Ar artimas labai stiprus sprogimas, oro srovės smūgis, ar labai greitai veikiančios dujos šiai kolektyvinei mirčiai pasiuntė visai to nesitikėjusius žmones? Reikia pripažinti, kad vokiečiai narsiai gynė savo sostinę. Šalia kareivio jaunuolio apkasuose, bunkeriuose, tranšėjose drąsiai kovėsi paaugliai ir senoliai, vadinami folksšturmu. Gražuolis didžiulis Berlynas diena po dienos virto milžiniška gaisraviete. Fugasinių ir padegamų bombų uždegti daugiaaukščiai mūri niai namai griūdami degė, plikos sienos liepsnodamos uždegdavo ir kitas. Gatvėse nuo kurtinančių sprogimų drebėjo žemė, smūgių ban gos lyg skersvėjai kėlė ir nešiojo šiukšles, mūsų kepures. Sparčiai retėjo mūsų gretos. Žuvo (jau kelintas) mūsų kuopos vadas, geri, nuoširdūs pragarišką ugnį, ledinį vandenį kartu perėję fronto draugai. Merdėjo sužeistieji ir priešų pusėje, ir mūsų. Amžinybės sparnai supo stingstančiuosius. Kartu su kitais iš tranšėjos iššokau ir aš. Savisaugos jausmas nugali pareigos jausmą. Staigiai pasisukdamas slėpiausi už namo kampo. Pajutau lyg kas būtų stipriai sumušęs kairiąją ranką. Toks bukas, maudžiantis skausmas. Ranka tirpo. Iš rankovės be sustojimo tekėjo kraujas. Darėsi silpna ir šleikštu. Pasidariau viskam abejingas. Ligoninė mus pasitiko ne ką geresniu vaizdu kaip mūšio lau kas. Ant laikinų narų, pasieniais ant čiužinių blaškėsi, šaukė, deja vo kai kurie net iki akių subintuoti kariai. Dažnoms operacijoms neužteko narkozės. Nuo skausmo gelbėdavo medicininiu spiritu, jį sugirdydami. Aptarnaujantis personalas tiesiog griuvo iš nuovargio. Vis dar užskrisdavo lėktuvai - dažnas oro pavojus. Tada tai sumaiš tis. Sužeistieji išnešami iš palatų. Vokiečiai nepaisė tarptautinio susitarimo nebombarduoti raudonais kryžiais pažymėtų objektų, pikiruodami pliekdavo visus iš eilės. Dejuodavo nepakeliamus skausmus kenčiančios sužeistos sanitarės, savo sveikata ir gyvybe rizikavusios fronte, tvarsčiusios žaizdas, nešusios karius iš mūšio lauko. Man kulkos iš rankos neišėmė. Kaip brangią relikviją ją savo kūne nešiojuosi ir dabar. Išvargintos begalinių žygių, per daugelį savaičių nenuautos kojos sutino, išsipūtė, ant padų išryškėjo viole tinės pūslės. Netekęs daug kraujo, vežamas vis toliau nuo fronto, gy džiausi daugiau kaip mėnesį. Jau buvau paruoštas vėl į pirmąsias linijas, bet atėjo seniai laukta, išsvajota žinia: Pergalė! Baigėsi karas. Aš, tiek kartų išbuvęs, rodos, beviltiškiausioje padėtyje, vis dėlto grįžau, o abu tėvai ir sūnus mirė Vokietijoje. Ten jie ir palai doti. Kiti artimieji, su kuriais kartu apleidome namus ir Lietuvą, pateko į Vakarų valstybių užimtą Vokietijos dalį ir iš ten negrįžo. Tik vėlų 1947 metų rudenį, praėjus beveik trejiems metams nuo karo pabaigos, sugrįžo žmona ir dukrelė GEGUŽĖ 39 GAIRĖS

40 SILUETAI Ar Vilniuje tebėra A. Sacharovo aikštė? Gegužę Nobelio taikos premijos laureatui akademikui Andrejui Sacharovui sukaktų 90 metų. Deja, jau dvidešimt antri metai, kai jo nėra tarp mūsų ir tik jo atminimas, jo prasmingi žodžiai ir darbai primena tą sudėtingą laikotarpį, kurio esminių problemų sprendimas vis dar kamuoja visus. Stasys STUNGURYS Mums, lietuviams, A. Sacharovas ypač artimas ir dėl to, kad rėmė mūsų laisvės ir nepriklausomybės siekius, kad atkakliai gynė persekiojamus gulaguose ir kalėjimuose tautiečius. A. Sacharovas gimė Maskvoje 1921 m. gegužės 21 d. inteligentų šeimoje. Jau nuo XVIII a. keletas jo protėvių kartų buvo šventikai. Pirmasis iš šio dvasininkų luomo pasitraukė jo senelis Ivanas, tapęs advokatu bei mokęsis dar literatūros ir visuomenės mokslų. Jo tėvas Dmitrijus buvo fizikos dėstytojas, žinomų mokslo populiarinimo knygų bei vadovėlių autorius. Apie savo vaiko dienas A. Sacharovas rašė: Mano vaikystė praėjo dideliame komunaliniame name, kur, beje, daugelį kambarių užimdavo kiti mūsų giminaičiai ir tik dalį pašaliniai žmonės. Namuose viešpatavo tradicinė didelės, tvirtos šeimos dvasia, nuolatinė pagarba darbui, glaudžiam bendravimui, meilė literatūrai ir mokslui. Mano tėvas gerai skambino Šopeną, Grigą, Bethoveną, Skriabiną m. A. Sacharovas su pagyrimu baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Maskvos universiteto Fizikos fakultetą, kurį su pagyrimu baigė jau karo metais m. rugsėjį buvo paskirtas į netoli Volgos esančią karinę įmonę kaip turintis akivaizdžių inžinieriaus konstruktoriaus gebėjimų m. jis tapo TSRS MA Fizikos instituto aspirantu. Apie jo gebėjimus galima spręsti vien iš to fakto, kad jau 1953 m. buvo išrinktas tikruoju TSRS MA nariu. Jis įsitraukia į atominės bombos kūrimo projektą, vadovauja vandenilinės bombos kūrimui. Nors ir turėdamas puikias sąlygas siekti tolesnės mokslinės karjeros, A. Sacharovas nenutolo nuo žmogiškųjų problemų. Šeštajame dešimtmetyje jį jaudino branduolinių bandymų biologinės pasekmės, jis įsitraukė į aktyvią kovą dėl jų uždraudimo ar bent apribojimo. Jo bendramintis buvo ir garsus tarybinis akademikas I. Kurčiatovas. Į politikos ir visuomenės gyvenimą A. Sacharovas atėjo po ilgų ir sunkių apmąstymų, gerai supratęs, kad mokslas neišgelbės dabarties pasaulio nuo prieštaravimų ir net susinaikinimo, jei nebus kontroliuojamas dorų, atsakomybę jaučiančių žmonių, jei valstybės vadovai panaudos branduolinį ginklą. Dėl to net kilo konfliktas su TSKP generaliniu sekretoriumi N. Chruščiovu m. pasirodo pirmieji A. Sacharovo laiškai, ginantys represuotuosius, tarp jų ir lietuvius politinius kalinius m. jis parašo pirmąjį straipsnį Samprotavimai apie pažangą, taikų sambūvį ir intelektinę laisvę. Po šio straipsnio išspausdinimo mokslininkas buvo nušalintas nuo slaptųjų mokslinių tyrimų ir neteko tarybinės nomenklatūros privilegijų m. A. Sacharovas suartėja su mokslininkais V. Čalidze, A. Tverdochlebovu, I. Šafarevičiumi ir G. Podjapolskiu, įkuria Žmogaus teisių komitetą, kuris tampa aktyviu žmogaus teisių gynėju šalyje m. Frankfurte išeina jo knyga A. Sacharovas kovoje už taiką, 1976 m. Niujorke Mano šalis ir pasaulis bei 1978 m. ten pat Nerimas ir viltis. Jo knyga Mano šalis ir pasaulis savo samprotavimais buvo artima ir Lietuvos būklei, todėl nedelsdamas išverčiau į lietuvių kalbą ir ji paties autoriaus buvo perduota į Vakarus, kur ją spausdino išeivijos Aidai bei kiti informacijos šaltiniai. Lietuvoje jai buvo skirtas antras Perspektyvų numeris. A. Sacharovas lietuviams buvo kur kas artimesnis savo europietiška demokratine mąstysena nei rašytojas Aleksandras Solženycinas, kuris pasaulio išgelbėtoja laikė pravoslaviją bei slavianofiliją, nors jo komunizmo sistemos ir gulagų kritika neturėjo sau lygių. Daugelis A. Sacharovo minčių buvo labai artimos Lietuvos žmonėms, gyvenantiems tos pačios antidemokratinės sistemos sąlygomis: Visuomenei turi būti svetimas mesianizmas, jos kelio išskirtinumas, ypatingas jos pasirinkto kelio vertingumas.< > Dabar dar labiau, nei anksčiau, atrodo, kad vienintelė tikro žmogiškųjų vertybių, nevaldomų permainų ir tragiškų sukrėtimų chaose išsaugojimo garantija yra žmogaus įsitikinimų laisvė, jo moralinis nusiteikimas siekti gėrio.< > Mūsų visuomenė užsikrėtusi apatija, veidmainybe, miesčioniš- GAIRĖS GEGUŽĖ

41 ku egoizmu, užslėptu žiaurumu. Dauguma jos aukščiausio sluoksnio atstovų partinio valstybinio valdymo aparato labiausiai turtėjančių inteligentijos sluoksnių tvirtai laikosi savo regimų ir slaptų privilegijų ir labai abejingi žmogaus teisių pažeidimams, pažangos interesams, žmonijos saugumui ir ateičiai. Kiti, sielos gilumoje susirūpinę, negali sau leisti jokios minties laisvės ir pasmerkti kamuojančiai nesantaikai pačių su savimi, nacionalinės nelaimės mastą įgavo girtavimas Skaudu, kad šios A. Sacharovo iškeltos visuomenės ydos būdingos ir šiandien ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai, galbūt net dar stambesniu mastu. Landsbergizmas atvėrė kelią ne tik intelektinei prastuomenei, bet ir paprasčiausiems aferistams, kurie kelia grėsmę ne tik pačios sistemos dar didesnei degradacijai, bet ir tautos egzistencijai. Per 21 nepriklausomybės metus nė vienos pagirtinos partijos, nė vieno tikrai gerbtino prezidento. Tad vėl kyla klausimas: kaip grįžti į 1988 ar 1989 metus, kaip įtikinti visuomenę, kad būtinas naujas sąjūdis, kurio priekyje stotų tikri idealistai. Samprotaujant apie Rusijos ir Lietuvos disidentinius judėjimus, galima daryti bendrą išvadą, jog jie buvo nepakankamai išplėtoti, negausūs, nors Rusija ir turėjo gana šviesių asmenybių. Stipraus biurokratinio sluoksnio jie buvo nuslopinti ar nustumti į šalį. Sąjūdžiui pritrūko tikrų, intelektinių vadovų, o Rusijai vien A. Sacharovo netektis, dar kelių šviesių asmenybių tiesiog fizinis pašalinimas iš gyvenimo leido suklestėti putinizmui, su kuriuo Lietuva vargu ar kada ras protingo bendravimo kelią, nors ir būtų valdoma gabių ir sąžiningų vadovų. Mūsų pasipriešinimo istorijai reikšmingas A. Sacharovo atvykimo į Vilnių 1975 m. gruodžio 9 d. faktas, kai čia, Aukščiausiajame teisme, buvo teisiamas jo bendramintis biologijos mokslų daktaras Sergejus Kovaliovas, kaltinamas už pagalbą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai. Atvykę A. Sacharovo pasitikti geležinkelio stotyje vilniečiai disidentai buvo saugumo sulaikyti, jų gėlių puokštė numesta į šiukšlyną. Pats akademikas turėjo šalti prie teismo rūmų, kai tą dieną (1975 m. gruodžio 11 d.) Oslo mieste jam turėjo būti įteikta Nobelio taikos premija. Mokslininkui disidentui nebuvo leista išvykti į tas iškilmes. Ten premiją atsiėmė A. Sacharovo žmona Jelena Boner, skaitė jo paties parašytą paskaitą. A. Sacharovas tąkart mielai pasinaudojo vilniečių disidentų ir buvusių politinių kalinių Viktoro Petkaus bei monsinjoro Kazimiero Vasiliausko vaišingumu, praleido čia vieną gražiausių savo gyvenimo dienų. Ar nevertėtų tą istorinį įvykį įamžinti memorialine lenta? Juk tokių gražių ir taurių žmonių bendravimo, tikros draugystės pavyzdžių ne tiek daug gyvenime būna, tad kodėl juos turime nutylėti, būti abejingi savo istorijai m. pasmerkęs TSRS invaziją į Afganistaną, A. Sacharovas perpildo nomenklatūros kantrybės taurę jis ištremiamas į Gorkį (dabar Nižnyj Novgorodas), iš kur jam leidžiama grįžti tik 1986 m., prasidėjus Gorbačiovo perestroikai. Mirė jis 1989 m m. gegužę man teko disidentų grupės vardu rašyti sveikinimo laišką A. Sacharovui jo 60-mečio proga. Laiške buvo ir tokios eilutės: Jūsų asmenyje mes regime vieną žymiausių atstovų tos rusų tautos dalies, kuri visada drąsiai gynė dvasines vertybes ir, nepaisydama persekiojimų, puoselėjo žmoniškumą, laisvę ir taurumą. Laiškas, kurį pasirašė B. Burauskaitė, V. Smolkinas, E. Finkelšteinas, J. Volungevičius, N. Sadūnaitė, A. Svarinskas, K. Vasiliauskas, A. Žilinskas, Z. Vanagaitė ir kiti, adresatui buvo įteiktas per pogrindžio kurjerį m. kovą, kai TSRS kariškiai dar buvo užėmę Spaudos rūmus Vilniuje, šalia jų esanti aikštė buvo pavadinta A. Sacharovo vardu. Spaudos rūmai tada simboli- Sacharovo premija 1988 m. Europos Parlamentas įsteigė A. Sacharovo premiją. Ji kasmet teikiama už demokratijos ir laisvės įtvirtinimą kovojantiems žmogaus teisių gynėjams. Premija siekiama atkreipti pasaulio dėmesį į opiausias žmogaus teisių problemas. Tai labiausiai žinoma EP iniciatyva, skirta paremti žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje: kartu su premija įteikiamas 50 tūkst. eurų čekis suteikia ir finansinį užnugarį. zavo ir tikrąją spaudos laisvę ir iš čia buvo skelbiami laisvės ir nepriklausomybės idealai. Aikštėje buvo pastatytas koplytstulpis. Jis sutrūnijo, taip ir neliko jokio aikštės žymens. Šiuo metu pasaulyje yra keturios aikštės, kurioms suteiktas vieno ryškiausių disidentinio judėjimo prieš totalitarinę sistemą veikėjų ir organizatorių, kovotojo žmogaus teises akademiko A. Sacharovo vardas Sankt Peterburge, Vašingtone, Tel-Avive ir Vilniuje. Deja, mūsų sostinėje tai tik apleistas vejos plotas Laisvės prospekte, kurį netgi ketinama privačiai nusavinti. Prisiminkime tą didįjį humanistą, kurio vardas puošia ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos istoriją GEGUŽĖ 41 GAIRĖS

42 SILUETAI Visuomenei nešęs mokslo ir humanizmo šviesą Mokslo entuziastas, fizikos mokslų patriarchas. Pirmasis oficialus Lietuvos valstybės atstovas Anglijoje, Steigiamojo Seimo narys. Laisvamaniškos pasaulėžiūros visuomenininkas, profesorius, universiteto rektorius. Šis mokslo ąžuolas buvo Vincas Čepinskis. Progą prisiminti jį, nueitą gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus suteikia jo 140-osios gimimo metinės. Vilmantas KRIKŠTAPONIS Šiaurės Lietuvos lygumose, netoli Latvijos pasienio, Dargaičių kaime (dabartiniame Joniškio rajone), 1871 m. gegužės 3 d., ūkininkų Vinco ir Natalijos Čepinskių šeimoje gimė pirmasis sūnus, kuriam tėvai suteikė Vinco vardą. Po to šeimoje gimė dar 12 vaikų. Tėvai, matydami berniuko domėjimąsi viskuo, didelius gabumus ir gerą atmintį, nutarė jį leisti į mokslus. Čepinskiai nevertė savo sūnaus Vinco stoti, kaip tais laikais buvo įprasta, į kunigų seminariją, leisdami pačiam pagalvoti ir pasirinkti mokytis ten, kur jis norės. Vincas labai mėgo gamtos mokslus, tad nutarė juos studijoti Peterburgo universitete. Čia jis įgijo chemiko specialybę m. V. Čepinskis pradėjo dirbti laborantu pas talentingą rusų mokslininką prof. D. Mendelejevą jo vadovaujamuose Rusijos matų ir saikų rūmuose. Profesoriui iškart krito į akis tvarkingas, gabus ir pareigingas jaunuolis. D. Mendelejevas supažindino jį su savo artimo bičiulio, literatūros istoriko ir pažangaus žurnalisto V. Koršo šeima. Čia V. Čepinskis artimai susipažino ir pamilo Koršų dukrą Mariją ir po metų trukusios draugystės ją vedė m. V. Čepinskis iš Peterburgo išvyko į Šveicariją, kur Ciuricho politechnikos institute trejetą metų lankė elektrodinamikos, elektromagnetizmo ir elektrotechnikos paskaitas. Savo žinias taip pat gilino Getingeno ir Leipcigo fizikinės chemijos institutuose m. V. Čepinskis su šeima apsigyveno Liepojoje. Čia miesto komercinėje mokykloje dėstė fiziką ir chemiją. Mirus mokyklos direktoriui, V. Čepinskis 1904 m. buvo paskirtas į jo vietą ir kartu vadovavo Technikos draugijai. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, V. Čepinskis iš Liepojos su šeima pasitraukė į Rusiją. Jo politinius įsitikinimus suformavo Peterburgo liberaliosios rusų inteligentijos idėjos. Studijų pradžioje laikęsis marksistinių, nors ir ne ortodoksinių pažiūrų, V. Čepinskis vėliau nustojo žavėtis proletarine romantika: Aš esu šalininkas reformų, šalininkas permainų parlamentiniu keliu, geruoju, gražiai, ir esu priešininkas revoliucijos m. spalio revoliucijos V. Čepinskis nepalaikė, teigdamas, kad proletarinė revoliucija Rusijoje žlugs, ir bolševizmas bus likviduotas. Jo nuomone, ideali valstybinė santvarka parlamentinė demokratija, vedanti į socializmą, į Bažnyčios propaguotą, bet taip ir nepasiektą pax mundi. V. Čepinskis, ilgėdamasis tėvynės ir manydamas, kad savo žiniomis ir darbu gali būti naudingas jai, 1918 m. rudenį su šeima atvyko į Vilnių. Greitai įsijungė į nepriklausomos Lietuvos atkuriamąjį darbą: buvo paskirtas pirmojo Lietuvos Ministrų kabineto Švietimo ministerijos aukštųjų mokyklų skyriaus vedėju, rūpinosi Vilniaus universiteto atkūrimu m. jis buvo įpareigotas kurį laiką dirbti diplomatinį darbą vadovavo nepaprastajai Lietuvos delegacijai, vedusiai derybas su Anglijos vyriausybe dėl Lietuvos pripažinimo de facto ir de jure, tvarkiusiai kitus abiejų valstybių tarpusavio reikalus. Prof. Z. Žemaičio pakviestas, V. Čepinskis grįžo organizuoti Lietuvos universiteto pirmtako Aukštųjų kursų. V. Čepinskis netruko įsitraukti ir į aktyvią politinę veiklą. Nuo 1919 m. jis vienas iš aktyvesnių Lietuvos socialdemokratų partijos narių, ypač ryškiai savo politines pažiūras atskleidęs Steigiamajame Seime, į kurį jis buvo išrinktas. Jis labai karštai palaikė visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų idėją, siūlė rinkti Seimą kas dvejus metus. GAIRĖS GEGUŽĖ

43 V. Čepinskis kategoriškai prieštaravo Prezidento institucijos įtvirtinimui Lietuvoje, mirties bausmės įvedimui, spaudos cenzūrai, bet kokioms privilegijoms, aklam paklusnumui autoritetams, klerikalizmo, fašizmo ir bolševizmo įsigalėjimui Lietuvoje. Knygoje Lietuvos socialdemokratai Respublikos Seimuose G. Mitrulevičius, pristatydamas V. Čepinskį, rašo, kad jis Steigiamajame Seime buvo LSDP frakcijos narys, dirbo laikinosios bei nuolatinės Lietuvos konstitucijų rengimo komisijose, pristatė alternatyvų savo ir kitų socialdemokratų parengtą laikinosios konstitucijos projektą, kuris tačiau Seimo daugumos balsais buvo atmestas. Nepaisant to, V. Čepinskis ir toliau, tiek svarstant laikinosios, tiek nuolatinės konstitucijos projektus, atkakliai gynė savo ir apskritai socialdemokratų konstitucines nuostatas. Kaip rašo G. Mitrulevičius, V. Čepinskis kartu su kitais LSDP frakcijos Seimo nariais teikė interpeliacijas vyriausybei ar atskiriems jos nariams dėl įvairių antidemokratinių apraiškų Lietuvos politiniame gyvenime pavyzdžiui, darbininkų judėjimo veikėjų areštų, areštuotųjų mušimo bei trukdymų darbininkams švęsti gegužės 1-ąją. Taip pat jis siūlė daug įstatymų pataisų, siekiančių sumažinti biurokratinį valstybės valdymo aparatą, palaikė pastangas išplėsti moterų teises. Steigiamajame Seime kalbėjo gerokai daugiau nei 100 kartų. Anot istorikės V. Daugirdaitės- Sruogienės, Steigiamajame Seime V. Čepinskis išsiskyrė kaip didelis eruditas, tikras pozityvizmo amžiaus atstovas, humanistas giliąja prasme, tolerantas. V. Čepinskis buvo vienas įžymiausių Lietuvoje aukštojo mokslo organizatorių. Jis tapo vienu pirmųjų Lietuvos Aukštųjų kursų dėstytojų. Šis darbas reikalavo nemažai ištvermės ir pasiaukojimo. Kursai buvo menkai finansuojami vyriausybės, maniusios, kad Lietuvai reikia gaspadorių, o ne apsišvietusių žmonių. Trūko patalpų, lėšų, mokymo priemonių. V. Čepinskio rūpesčiu kursuose buvo įkurtas fizikos kabinetas, sukaupęs būtiniausią aparatūrą studentų mokymui. V. Čepinskis kartu su būsimaisiais profesoriais F. Butkevičiumi, P. Jodele, P. Juodakiu, Vl. Lašu, A. Purėnu, J. Šimkumi, Z. Žemaičiu ir kitais padėjo pamatus Lietuvos universitetui, vėlesniais metais pavadintam Vytauto Didžiojo vardu. Čia nuo 1922 m. jis dirbo Gamtos-matematikos fakulteto Fizikos ir fizinės chemijos katedros vedėju. Įgijęs profesoriaus vardą, V. Čepinskis šešerius metus Vincas Čepinskis buvo universiteto rektorius. Jo pastangų dėka universitetas gavo gana plačią autonomiją, netapo siaura katalikiška mokslo įstaiga. Jis rašė: Be minties laisvės, be laisvų santykių vidujiniame gyvenime, nebus universiteto. V. Čepinskio teigimu, aukštoji mokykla turėtų rengti ne tik specialistus, bet ir piliečius su rimtu bendru išsilavinimu, suprantančius savo atsakingumą prieš tautą ir žmoniją ( ), sugebančius savarankiškai galvoti, nepasiduodant isteriškiems šūkiams m. birželio-gruodžio mėnesiais, kai Seimo rinkimuose daugumą vietų laimėjusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija sudarė bendrą koalicinį Ministrų kabinetą. V. Čepinskis ėjo Švietimo ministro ir beveik visą tą laiką Ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. V. Čepinskis skaudžiai išgyveno tai, kad Lietuvos mokyklose, valdant krikščionims demokratams, buvo be galo apgailėtina gamtos mokslų padėtis, kad įsigalėjęs klasikinis mokyklos modelis artimas scholastikai, kad mokymas nepakankamai siejamas su praktika. Jis siūlė apsvarstyti, kokia reforma reikalinga, kad gavęs humanistinį auklėjimą jaunimas mokėtų ne tik sakyti gražias kalbas, bet ir gražiai veikti. Nelengva anuometinėje Lietuvoje V. Čepinskiui buvo savo siekius įgyvendinti. Nesuinteresuoti fizikos, matematikos ir apskritai gamtos mokslais, neišvengiamai skatinusiais materializmo ir laisvamanybės idėjų plitimą krašte, valdžios įtaką turėję klerikalai nepalankiai žiūrėjo į Gamtos-matematikos fakultetą, ne kartą ban GEGUŽĖ 43 GAIRĖS

44 SILUETAI dydami įvesti griežtą kontrolę, susiaurinti jį ar net visai uždaryti, motyvuojant finansiniais sunkumais. V. Čepinskio buvo daug prisidėta, kad šito neįvyktų. Jo pastangų dėka Aleksote buvo pastatyti nauji gražūs ir erdvūs Fizikos-chemijos rūmai (šį pastatą 1944 m. vasarą besitraukdami hitleriniai okupantai susprogdino). Profesorius pasižymėjo nepaprasta erudicija, oratoriaus gebėjimais. Jo asmenybės žavesys atsiskleisdavo paskaitose. Į jas užsirašydavo iki 400 studentų ne tiktai iš Gamtos-matematikos, bet ir iš kitų fakultetų. V. Čepinskis pateikdavo ne sausas mokslo žinias, bet tam tikros pasaulėžiūros fizikos mokymą, pasak jo mokinio akad. P. Slavėno, čepinskišką fiziką. Niekada ir niekam nepiršdavo savo pažiūrų, o skatino studentus savarankiškai mąstyti. V. Čepinskis džiaugdavosi jaunųjų bendradarbių ir mažiausiais laimėjimais labiau negu savo asmenine sėkme. Ypač daug dėmesio jis skyrė jaunųjų mokslininkų atrankai, stengėsi juos palikti dirbti fakultete ar išsiųsti stažuotis į užsienį. Spektroskopiniais tyrimais jis sudomino A. Žvironą, į kosminių spindulių tyrinėjimus nukreipė K. Baršauską, atomo tyrinėjimu paskatino užsiimti A. Jucį, o dalykiški patarimai turėjo rimtos įtakos A. Puodžiukyno mokslinei veiklai. Čia pirmuosius savo, kaip mokslininko, žingsnius pradėjo ilgametis Lietuvos Mokslų akademijos prezidentas bei Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius J. Matulis. V. Čepinskis padėjo jam pasirinkti mokslinio darbo kryptį fotochemijos srityje, išsiuntė į mokslinę stažuotę Leipcigo universitete. Pedagoginiu žygdarbiu galima pavadinti V. Čepinskio per kelerius metus parašytus du daugiatomius fizikos vadovėlius. Tuo metu ta tema lietuviškų vadovėlių nebuvo, o užsienietiškais galėjo naudotis tik maža dalis mokančių užsienio kalbą studentų. Tai labai sunkino akademinį darbą. V. Čepinskio parengto Fizikos paskaitų vadovėlio septynios dalys išėjo m. Vadovėlyje pateikta ir autoriaus sukurtų lietuviškų fizikos terminų jie praturtino lietuviškos fizikinės terminologijos fondą. V. Čepinskis nemaža prisidėjo prie krašto kultūros kėlimo. Pabuvęs daugelyje užsienio šalių, susipažinęs su mokslo laimėjimais, jis stengėsi kas geresnio ir naujesnio įgyvendinti ir Lietuvoje. V. Čepinskis kovojo už platesnę mokslo žinių bei mokslinės pasaulėžiūros populiarizaciją. Profesorius viena svarbiausių socialinių ir ekonominių sunkumų priežasčių laikė intelektinį skurdą, tai, kad platieji visuomenės sluoksniai nesugeba aiškiai ir moksliškai mąstyti. Mūsų piliečiai turi dar menką supratimą apie gyvosios ir negyvosios gamtos jėgas, be kurių neįmanomas būtiniausių žmogaus gyvenimo reikalų patenkinimas. Nuo žmogaus sugebėjimo tomis jėgomis naudotis pareina jo visuomeninio gyvenimo struktūra, o tasai sugebėjimas pareina nuo moksliško gamtos ir gyvenimo pažinimo laipsnio, rašė V. Čepinskis. V. Čepinskis visą savo gyvenimą buvo laisvamanis, savo paskaitose ir rašiniuose pabrėždamas materialistinį pasaulio pradą, kovojo už bažnyčios atskyrimą nuo valstybės ir mokyklos. Tačiau jis pagarbiai vertino ir kai kuriuos Biblijos teiginius, dažnai remdamasis Kristaus žodžiais, žavėjosi jo skelbtu mokslu, ypač socialinio teisingumo, moralės, sąžinės laisvės klausimais, pripažino krikščionybės vaidmenį žmonijos kultūros ir švietimo raidoje. Jis visada stengdavosi pabrėžti skirtumą tarp religijos, krikščionybės ir jo vadinamos kuniginės religijos, kaip dėstomo dalyko mokyklose ar prievartinės jėgos visuomenėje. V. Čepinskis nematė neperžengiamos bedugnės tarp krikščionybės ir socializmo: Socializmas yra visuomenės mokslo šaka apie ypatingą visuomenės gyvenimo sutvarkymą, dedant pamatan žmonių brolybę ir meilę, kaip to reikalauja gyvas, neiškreiptas Kristaus mokslas. ( ) Socializmas pripažįsta tikėjimui pilną laisvę, kiek tik tas tikėjimas nėra naudojamas žmonių sielai ir kūnui pavergti. Todėl pilnai galima suderinti religinius ir socialinius nusistatymus. Per visą savo gyvenimą V. Čepinskis buvo pareigingas, principingas ir tiesus žmogus. Niekam nesilankstė ir niekam nepataikavo. Jis daug padėdavo neturtingiems studentams ir savo giminėms, šelpdavo materialiai ir už tai niekada sau nesiekdamas garbės ar materialinės naudos. V. Čepinskio pasaulėžiūra nesusilpnėjo ir sunkiai ligai jį užgulus. Kada sveikata visai nusilpo, katalikų dvasininkai ne kartą bandė profesorių atvesti į tikrą kelią, norėdami palaužti tvirtą jo valią. Jį, ligos patale gulintį, lankydavo aukšti katalikų bažnyčios dvasininkai, aiškindami V. Čepinskiui apie amžinąjį gyvenimą ir kitus dalykus, jo laukiančius po mirties. Jūsų ekscelencija, aš daug anksčiau už jus tai patirsiu ir sužinosiu, yra ten ar ne koks gyvenimas. Leiskite man pasilikti prie manųjų įsitikinimų, atkirto kartą V. Čepinskis jį lankiusiam arkivyskupui J. Skvireckui. Nepaprastai mylėjęs mokslą ir knygas, V. Čepinskis 1940 m. rugpjūčio 22 d.ankstų rytą ir mirė su knyga rankose. Vykdant jo priešmirtinį pageidavimą, palaikai buvo sudeginti universiteto Medicinos rūmų krematoriume ir urna su pelenais padėta šių rūmų anatomikume. Ir tik 1961 m. rudenį ši urna buvo palaidota Petrašiūnų kapinėse. GAIRĖS GEGUŽĖ

45 Moralės ir kultūros sankirtose Petras MARCINKEVIČIUS Kapitalistinės sistemos šeimininkai negailėjo ir negaili lėšų, kad būtų kuo labiau deformuota kultūra, nutylint visa tai, kas kultūroje yra svarbiausia. Daug kam suprantama, kad svarbiausias kultūros kūrėjas yra žmogus, tačiau daug kas nenori suprasti, kad tikrą humanistinę kultūrą gali sukurti tik aukštos moralės žmogus. Būtina parašyti vadovėlius mokiniams pagal jų amžių, kas ne kas, bet vaikai turi žinoti, kad kultūros ir istorijos esmę sudaro moralė tų žmonių, kurie kuria istoriją ir kultūrą, kurie kultūrą ir istoriją vertina ir viešina. Jeigu kūrėjas ir jo talkininkai yra žemos moralės, tai ir jų sukurta kultūra ir valstybės istorija, laikui bėgant, netenka vertės ir darosi visiems sunki našta. Apie moralę, svarbiausią kultūros dalį, būtina sukurti populiarų leidinį, kad motina, tėvas ir kiti šeimos nariai žinotų, kaip šį turtą jie gali perduoti savo palikuonims. Visais būdais valdžios institucijų ir jų aplinkos veikėjai siekia, kad vaikai nesužinotų, kaip jie iš tėvų ir motinų atėmė teises vienodai su visais vadovauti ir kartu su visais kurti valdymo kultūrą, nes veikėjai, kurių moralė degradavusi, visada geidžia, kad kiti žmonės būtų jų valios nuolankiais vykdytojais. Valdymo kultūra pasieks žmonišką išraišką tik tada, kada bus įgyvendintas demokratinis - rotacinis valdymas, kai visi žmonės turės galimybę dalyvauti valdyme ir šią valdymo formą tobulinti. Dėl labai didelio socialinio neteisingumo, nesibaigiančių krizių, daug kas suprato, kad prasti reikalai ir su gamybos priemonių, ypač finansų, nuosavybės kultūra. Nagrinėjant šią problemą paaiškės, kad privati gamybos priemonių, ypač finansų nuosavybė, yra ne kas kita, kaip miško gyventojų egoistinė kultūra, labai žemos moralės veikėjų pritaikyta žmonių ir valstybės gyvenime, todėl atsirado tokie santykiai, kurie žemina daugumos valstybės gyventojų, ypač moterų ir vaikų, orumą. Tik įgyvendinus grupinę gamybos priemonių ir valstybinę finansų nuosavybės kultūrą galima panaikinti socialinį neteisingumą. Vietoj nesibaigiančių krizių kultūros, atsirastų žmoniška demokratinio planinio ūkio, be krizių, skurdo, nedarbo ir kito blogio kultūra. Neužtenka turėti žmonišką valdymo ir gamybos priemonių nuosavybės kultūrą, dar reikia, kad būtų įgyvendinta ir būtų veiksminga kūrybos kultūra, kad kiekvienas žmogus galėtų realizuoti savo kūrybines galias, ypač tobulinant valdymą, gamybos priemones, jų panaudojimą ir buitį. Tam būtina sukurti daug aukštesnės kultūros įstatymų sistemą ir atitinkamas programas. Siekiant išlaisvinti žmonių kūrybines jėgas, teks atsižvelgti į tai, kad yra labai kūrybingų žmonių, idėjų generatorių, ir yra žmonių, kurie dėl savo psichologijos ypatumų įvairiais būdais stengiasi sutrukdyti ne tik naujovių kūrimą, bet ir jų įdiegimą į gyvenimą. Kultūra yra ypatingai sudėtingas gyvenimo reiškinys. Anksčiau buvo teigiama, kad žmoguje viskas turi būti gražu: kalba, elgesys, drabužiai. Tačiau nelaimė yra ta, kad žmogus gali elgtis taip, kaip nesielgia nė vienas žemės gyvūnas jis sugeba tobulai meluoti, veidmainiauti, apgaudinėti savo artimą. Štai susitikimuose su rinkėjais dauguma kandidatų labai gražiai kalba, gražiai rengiasi ir elgiasi. Atvažiuoja su įžymiais menininkais, kurie stebina rinkėjus gražia vokaline ir instrumentine muzika, neregėtais šokėjų ir akrobatų pasirodymais. O gyvenime visa tai virsta į šimtų tūkstančių žmonių nedarbą, skurdą, emigraciją ir kitą blogį. Tai, kad valstybę ištiko gili socialinė krizė, rodo, jog nuo 1989 metų vykdytų reformų kultūrą kūrė labai žemos moralės veikėjai, nes jų melas ir veidmainystė ėmė ypač aiškėti paskutiniais metais. Kodėl kultūra vieniems daro teigiamą poveikį, o kitiems neigiamą? Yra sukurta įvairiausios vokalinės ir instrumentinės muzikos, vaizduojamojo meno, architektūros šedevrų, skelbiamos aplinkos ir buities tvarkymo rekomendacijos, yra daug kitų kultūros reiškinių, tačiau kodėl visa tai neapsaugojo žmonių, ypač tų, kurie turėjo galimybę naudotis tariamais kultūros lobiais, nuo moralės degradacijos? Kodėl aukštiems valstybės veikėjams kultūros šedevrai nepadarė jokios įtakos, kad jie elgtųsi kaip žmonės, nes jie įgyvendino tokią reformų kultūrą, nuo kurios kenčia daugumas valstybės gyventojų? Matome, kad moralės ir kultūros santykiuose kyla daugiau klausimų negu atsakymų, todėl jaunimui teks ateityje spręsti dar labai daug sudėtingų moralės ir kultūros klausimų GEGUŽĖ 45 GAIRĖS

46 GAIRIŲ PAŠTAS Sielos akimis matantis pasaulį Gediminas GRIŠKEVIČIUS Palanga Sunki žiema... Ne dėl žiemos! Kad širdyse nėr šilumos. Nebežinai, ką, kuo paremti Per agresyvią SIELOS TREMTĮ....mes išgyvenam skaudų metą, Kai Neregys geriausiai mato; Kai kas žmonių likimais žaidžia, Teisybei išsižiot neleidžia.... ir net Pavasaris nustebęs Kad žmonėse ištirpo... LABAS. Kiekvieną darbo dieną, tiksliai septintą valandą ryto, šviesiais drabužiais pasirėdęs Palangos neregys Pranas Napaleonas Masalskis iš namų Medvalakyje ramiai ir išdidžiai įveikinėja visas iki jo darbo vietos Kretingos gatvėje esančias sankryžas. Baimės jausmas jam visą gyvenimą svetimas, nes būtent sunkumai šį vyrą užgrūdino. Taip užgrūdino, kad savosios sielos akimis jis mato daug daugiau, negu keliasdešimt reginčiųjų. Jam svetimos bet kokios nesažiningųjų klastos metų kovo 8-oji Afganistano kare, Kabulo prieigose, atėmė iš energingo Žemaitijos agronomo akių šviesą, bet suteikė pavydėtinos dvasios stiprybės. Dievų valia jis išmoko nepasiduoti jokiam ištižimui, todėl nedviprasmiškai pats smerkia bet kokio lygmens niekšelius, bailius, pavyduolius, svetimų pinigų skaičiuotojus. Šis vyras nevynioja žodžių į vatą. Prieš dvejus metus susitikau Napaleoną netikėtai nusiminusį. Net džiūstanti ašara ženklino skruostą. Jis neslėpė nuoskaudos: Tu įsivaizduoji, kaip ligoninėje man skaudžiai į dūšią smeigė dvi bendradarbės? Vyriausiasis man leido valanda anksčiau išeiti į savo masažo kabinetą Kretingos gatvėje. Jis suprato mane, našlį, kad aš privalau daug dirbti, šimtus vasarotojų nugarų išmasažuoti, pinigų uždirbti, kad užtikrinčiau savo vaikų lavinimą. Grįžtu smagus iš vyriausiojo gydytojo, o ta viena bendradarbė ir sako: Kaip gerai, Pranai, kad tu nematai visokių privilegijų gauni, iš darbo anksčiau išleidžia, o mes iki vakaro turim sėdėti... Garbės žodis, pasiutau. Bet nedaug tepasakiau kolegėms : Pabūtumėt neregio vietoje bent dieną, greitai kelnes prikrautumėt... Egoizmas užmuša žmonių švelnumą. Pavydas, godulys. Daug kam visko mažai. Pinigų daugėja, o žmogiškumo mažėja. Daugiausia neteisybių yra kelyje į teisybę. Pašlijusi moralinė sveikata... Netekęs regėjimo, Vilniuje dvejus metus sėmiausi medicinos žinių ir tapau diplomuotu masažuotoju, ir šį darbą myliu taip pat, kaip jaunystėje savo agronomiją, - pasakojo Pranas Napaleonas. Jokio darbo nebijo šis vyras, nes vargas jį augino, o vargo augintieji yra stiprūs, kaip lietuviški ąžuolai: išlepėlis, vargo nematęs, verkia, kad sopulys ant užpakalio negyja, o regėjimo netekęs žmogus eina, dirba, juokiasi, dainuoja, - štai ir suprask tą mūsų visaip tragikomišką (ir atvirkščiai!) gyvenimą... Mano dvasia užgrūdinta jau vaikystėje. Mažą mane motina paliko ligoninėje. O Vilimiškėje prie Palangos gyveno nuostabūs žmonės Ona ir Augustinas Kupriai. Darbštūs ir geraširdžiai žmonės, mano antrieji tėvai. Jiems ačiū už viską, ką turiu šiandien. Jie išaugino net dešimt visai svetimų vaikų, ar tai lengva? Jie mylėjo mus visus, jie išmokė mus darbų, išmokė mus neverkšlenant patiems užsidirbti duoną. Neverkšlenant! Todėl man, ir regėjimo netekus, buvo gal kiek lengviau, negu kitiems panašaus likimo broliams: tėvelių Kuprių dėka ačiū Jiems! aš buvau ir esu užsigrūdinęs fiziškai ir dvasiškai. Darbštus žmogus niekada neprapulsi ir neverksi, tik reikia norėti dirbti. Laukiu pavasario, vasaros, kai galima nuoširdžiai padirbėti sode, kai dažniau gali nueiti iki jūros, miško. Mišką myliu nuo vaikystės. Gamta daugelį ligų išgydo, nuramina nervus. Nepatikėsi: jei reikia, aš ir malkas galiu sukapoti! sakė N. Masalskis. O jau linksmumas to vyro! Pasak rašytojo Juozo Baltušio, gerai parištą liežuvį turi Napalys, - kai apsakys įdomesnį jaunų dienų nuotykį lūši vietoje. Juokai stiprina visą gyvenimą, tad nebijokime bėdų paversti anekdotais. Ir nebadykim špygom dangaus, kol turim galimybių gražiai gyventi. Kodėl didėja bankų paslaugų įkainiai? Gabrielė BYTAUTĖ Vilnius Lietuvoje žmogus, norintis susimokėti už komunalines paslaugas banke, kasmet moka vis brangiau ir brangiau. Žinoma, elektronine bankininkyste besinaudojantys gyventojai moka palyginti mažiau, bet ne visi pagyvenę žmones gali naudotis kompiuteriais. Todėl yra teisi Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, sakydama kad bankų paslaugomis besinaudojančių gyventojų lėšos tirpsta kaip pavasario sniegas. Norėdama gauti informacijos apie įkainių pokyčius dar šių metų vasarį kreipiausi į GAIRĖS GEGUŽĖ

47 Lietuvos bankų asociaciją. Tik po keleto mėnesių gavau asociacijos prezidento Stasio Kropo atsakymą, jog duomenys man nebus pateikti, nes nėra tinkamų pajėgų atlikti tyrimą. Tuomet bandžiau ieškoti atsakymo Lietuvos banke. Paaiškėjo, jog 2008 m. skandinaviškų bankų įkainiai pakilo apie 36 proc. Naudojantis elektronine bankininkyste ir pervedant lėšas į kitą banką, ši paslauga nuo 0,8 lito pakilo iki 1,4 lito. Pabrango bankų kredito kortelių aptarnavimas ir kitos paslaugos, sako B.Vėsaitė. Anot parlamentarės, panašu, kad bankai piktnaudžiauja oligopoline padėtimi ir, didindami įkainius, tikisi atsiimti per krizę neuždirbtą pelno dalį, nors sunkmečiu jie neatliko pagrindinės funkcijos neskolino verslui. Didėjant šalies rizikai, siekiant išlaikyti akcininkų reikalaujamą pelningumą, yra peržiūrimas bankų produktų ir paslaugų pelningumas, jų teikimo sąnaudos. Gal Skandinavijos bankai traktuoja Lietuvą kaip bananų respubliką? Palyginus Skandinavijos šalyse egzistuojančius vidutinius įkainius ir vidutinę algą su Lietuvoje esančiais įkainiais, akivaizdu, kad mūsų gyventojams taikomi įkainiai tikrai gerokai didesni. Bankams nerūpi pensininkai, kurie dažniau atsiskaito grynais pinigais jie sumoka keturiskart: už pinigų išėmimą, už mokėtojo kortelės aptarnavimą per metus, už lėšų įrašymą į gavėjo sąskaitą, už gavėjo sąskaitos aptarnavimą. Manyčiau, kad ir Sodra, ir Lukoil as, iškėlę mokėjimo kortelių aptarnavimo klausimą, yra teisūs, nes žmonės yra nelygiaverčiai kovoje su bankais. Deja, bankų teikiamų paslaugų įkainiai nėra reguliuojami jokiais teisės aktais, teigia B.Vėsaitė. Seimo narė atkreipia dėmesį į Latvijos bankų sektoriaus patirtį m. visi Latvijoje esantys bankai pakėlė savo paslaugų įkainius, dėl to Latvijos centrinis bankas kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Ši nustatė, jog bankai vadovavosi karteliniu susitarimu, todėl buvo nubausti piniginėmis baudomis. Ar nederėtų ir mums kreiptis į savo Konkurencijos tarybą, kad ši išsklaidytų abejones dėl bankų kartelinio susitarimo, mano parlamentarė. Be bankų neišsiversime, bet ar jie išgyventų be mūsų lėšų? Turėtų egzistuoti civilizuotas bendravimas. Nesiteisino, kad yra žemaitis... Albinas KLIZAS Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Tikrai šįkart neapsikenčiau ir sėdau prie kompiuterio rašyti. Pirmajame naujosios savivaldybės Tarybos posėdyje, kuris vyko iškilmingoje aplinkoje Kultūros centre, pirmiausia kalbėjo ir posėdį vedė rinkimų komisijos pirmininkas, dažnai tardamas žodį reglamentas. Vis ištęsdamas garsą a, ir visi kiti dalyvaudami diskusijose, ypač vyrai, kaip papūgos kartojo reglamentas. Bandžiau pirmininkui patarti kartu su Tarybos nariu Andriumi Adomaičiu, bet pirmininkas tądien buvo įsitempęs ir numojo ranka: Et, esu žemaitis. Dažnai į panašias geranoriškas kalbininkų pastabas ranka numoja ir valdžios vyrai ir šiaip platesnė visuomenė. Net Seimo nariai nemoka deramai kirčiuoti žodžio parlamentas. Buvusi Gargždų Vaivorykštės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Stefanija Čeledinienė sakytų: Tai beviltški žmonės. Tačiau ar galima tokį valdžios vyrų požiūrį į savo gimtąją kalbą pateisinti, juk duoną kasdieninę uždirba vartaliodami liežuvį, todėl nuolaidų neturėtų jokių. Juk ir mūsų rajone yra žmonių, kurie nėra kalbos specialistai, o kalba visai sklandžiai, kreipia daugiau dėmesio į savo kalbą. Pamenu, dar anais laikais vyko sesija ir tylom replikavau aukštam svečiui iš Vilniaus dėl žodžių reglamentas, parlamentas netaisyklingo kirčiavimo.. Po sesijos mane pasikvietė tuometis rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Damijonas Karečka ir paprašė: Albinai, atnešk man lietuvių kalbos žodyną. Aš su svečiu susilažinome, kaip kirčiuoti tuos žodžius. Jis galvoja, kad mes, kaimiečiai, nieko nemokame. Tąsyk pirmininkas laimėjo lažybas. Kaip jis džiaugėsi, ir man šis įspūdis išliko iki šių dienų rajono vadovas, iki kraujo ūkininkas, domėjosi kalba ir niekad neteisino savęs, kad jis yra žemaitis. Sveikinu savivaldybės kalbos tvarkytoją Daivą Beliokaitę, kuri teikia vertingus pasiūlymus dėl linksnių vartojimų ir kitų kalbos negerovių. Jai reikia padėti, pro ausis nepraleisti netaisyklingai tariamų žodžių, šleivų sakinių konstrukcijų ir nesišaipyti iš pateiktų pastabų. Juk esame lietuviai, todėl ginkime kalbą nuo besibraunančių anglicizmų, svetimybių. Ir valdžios žmonės turi kantriai budėti gimtosios kalbos sargyboje GEGUŽĖ 47 GAIRĖS

Nacionalinių parkų kelias, arba Kaip kurti Lietuvos kraštovaizdžio altoriai

Nacionalinių parkų kelias, arba Kaip kurti Lietuvos kraštovaizdžio altoriai Nacionalinių parkų kelias, arba Kaip kurti Lietuvos kraštovaizdžio altoriai Pokalbis su profesoriumi Pauliumi Kavaliausku Lietuvoje turime penkis nacionalinius parkus: Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos,

More information

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas

ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas Kaunas, 2008 Autoriai:

More information

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų

More information

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.

More information

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams 2010 Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra Projektas finansuojamas

More information

KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ?

KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? Integruoto socialinio ugdymo gairės 9-10 klasėms: ekonomika, etika, pilietiškumas PARENGĖ: Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas Prof. Dr.

More information

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI 72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.

More information

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS?

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kokia istorijos mokymo vieta Europos ir Lietuvos mokyklose? Kokia istorijos pamokų kokybė šiandienos

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS

PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS ŢEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS Inga Jasinskienė PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS

More information

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012 Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas

More information

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai

More information

Ne pelno organizacijos ir jų reglamentavimas. I. Ne pelno organizacijų samprata ir reglamentavimo pagrindai

Ne pelno organizacijos ir jų reglamentavimas. I. Ne pelno organizacijų samprata ir reglamentavimo pagrindai Ne pelno organizacijos ir jų reglamentavimas Turinys Įvadas I. Ne pelno organizacijų samprata ir reglamentavimo pagrindai 1. Ne pelno organizacijų užvadinimo problema 2. Filantropinė veikla ir ne pelno

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en)

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) 9534/15 ENV 382 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

More information

MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS

MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ 2011, gruodis Nr. 12 (62) ISSN 1822-4156 MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai:

More information

Kalbos mokymosi metodologija T- kit as

Kalbos mokymosi metodologija T- kit as T- kit as Sveiki atvykę į T-kitÿų seriją Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate: ką reiškia? Mes galime pasiūlyti mažiausiai du atsakymus. Pirmasis yra toks pat paprastas, kaip ir visa angliška šio termino

More information

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity

More information

GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI

GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas,

More information

Du politiniai. Oscar Miłosz

Du politiniai. Oscar Miłosz 66 Oscar Miłosz Du politiniai mesianizmai (De u x messianismes po l i t i q u e s, 1927) Reikšminga Oskaro MILAŠIAUS (Oscar Miłosz, 1877 1939) kūrybos dalis yra jo politiniai rašiniai, publikuoti 1918

More information

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS

More information

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu?

Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? /Pav./ /Pav./ Omaura nuo O iki A Svarbi produktyvaus mokymosi dalis profesinis orientavimas IPLE/ROC seminaras Hilversume 2008 m. sausio 21 23 d. 1 Ugdymas turi

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

> ASMENYBĖ PSL. 8 9/ Arbatėlė su R. Keturakiu: poeto gyvenimo ir kūrybos fragmentai. Vytauti Magni

> ASMENYBĖ PSL. 8 9/ Arbatėlė su R. Keturakiu: poeto gyvenimo ir kūrybos fragmentai. Vytauti Magni LAISVĖ IR ATSAKOMYBĖ: PSL. 1 6/ >MOKSLAS PSL. 7/ > ASMENYBĖ PSL. 8 9/ > KULTŪROS ALĖJA PSL. 12 13/ > UVM INTERNATIONAL PSL. 11 12/ Mūsų gyvenime; Žiniasklaidoje; Versle. PMDF konferencija Nepriklausomos

More information

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

Aistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas

Aistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA Specialiosios pedagogikos (specializacija logopedija) studijų programa, IV kursas Aistė Bartkutė

More information

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės 2016 m. balandžio 13 d. EMA/389923/2016 Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo 1. Pagrindiniai principai Pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 20 straipsnį arba

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.: Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA 3 KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA Jau žinome, kad ekologija yra mokslas tiriantis santykius tarp gyvų organizmų ir jų aplinkos. Įvairiais aspektais tiriami ir analizuojami sudėtingi tarpusavio ryšiai tarp

More information

ISSN PEDAGOGIKA Eduardas Balčytis

ISSN PEDAGOGIKA Eduardas Balčytis ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002.64 Eduardas Balčytis K O M P L E K S I N I O M U Z I K I N I O U G D Y M O V - X K L A S Ė S E S I S T E M O S P R I N C I P A I Anotacija. Straipsnyje aptariama keletas

More information

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Serija: Intelektinė nuosavybė verslui Numeris: 3 KURIANT ATEITĮ Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Intelektinė nuosavybė verslui seriją sudarantys PINO leidiniai anglų kalba: Prekių ženklo

More information

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Rengia. Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra)

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Rengia. Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

STATISTINĖ ATASKAITA

STATISTINĖ ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Utenos Saulės gimnazijos mokinių ir jų tėvų nuomonės apie mokyklos veiklą tyrimas (Apklausos laikas 2010 m. rugsėjo

More information

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Dizaino vadybos magistrantūros programa Magistro baigiamasis darbas Dizaino edukacijos galimybės

More information

Konsultavimas Europos S jungos strukt rin s paramos administravimo procesuose Lietuvoje

Konsultavimas Europos S jungos strukt rin s paramos administravimo procesuose Lietuvoje ISSN 1392-1142 ORGANIZACIJ VADYBA: SISTEMINIAI TYRIMAI 2012.62 Remigijus CIVINSKAS Erika LAURUŠONYT Konsultavimas Europos S jungos strukt rin s paramos administravimo procesuose Lietuvoje Straipsnyje nagrinėjamas

More information

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS. Lietuvos mokslininkų sąjungos taryboje

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS. Lietuvos mokslininkų sąjungos taryboje 2016 m. birželio 17 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Mokslo Lietuva Nr. 11 (565) Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOJE

More information

ŠIAME NUMERYJE rugsėjis Nr. 7(226)

ŠIAME NUMERYJE rugsėjis Nr. 7(226) ŠIAME NUMERYJE 2013 rugsėjis Nr. 7(226) GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redaktoriaus

More information

Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS

Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS NVO VAIKAMS KONFEDERACIJA VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS Vilnius, 2014 Viešojo, privataus ir NVO sektorių

More information

Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas

Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2004 12 Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas Lijana Gvaldaitė Edukologijos doktorantė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Didlaukio

More information

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI Sektorių bendradarbiavimą reglamentuojančių teisės aktų studija ir rekomendacijos NVO tarybų reglamentavimui

More information

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ SUKŪRIMAS SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001 BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

More information

PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE

PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo užsakovas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo ATASKAITA Tyrimo grupės vadovė: prof.habil.dr. Palmira

More information

VAGYS MATO KITAIP. NUTEISTŲJŲ APKLAUSOS REZULTATAI 2009 m. spalis. Lietuvos draudimas

VAGYS MATO KITAIP. NUTEISTŲJŲ APKLAUSOS REZULTATAI 2009 m. spalis. Lietuvos draudimas VAGYS MATO KITAIP NUTEISTŲJŲ APKLAUSOS REZULTATAI 2009 m. spalis Lietuvos draudimas This report is solely for the use of LD. No part of it may be circulated, quoted, or reproduced for distribution outside

More information

LAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas.

LAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas. AR JIE BESUPRANTAMI MUMS? Redaktorius 38 STABAI IR TIESA B. Markaitis, S. J. 39 BAŽNYČIOS VIENYBĖ PO II VAT. SUSIRIN. Kard. Suenens 42 EILĖRAŠČIAI Marija Saulaitytė 47 ATEISTAI A. Tamošaitis, S. J. 48

More information

Darnios Lietuvos Vyriausybės programa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa

Darnios Lietuvos Vyriausybės programa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa Darnios Lietuvos Vyriausybės programa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programa 2016-09-12 1 Turinys Preambulė...5 1. Darnus žmogus...6 1.1. Šeimos puoselėjimas...6 1.1.1.

More information

LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA

LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA NEPRIKLAUSOMO PRIEŽIŪROS MECHANIZMO: LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA 2014 2015 Karolis Granickas NPM Nepriklausomas Tyrėjas Pirmoji tarpinė ataskaita First Progress Report: Lithuania INDEPENDENT REPORTING MECHANISM

More information

13070/17 aa/st 1 DGE 1A

13070/17 aa/st 1 DGE 1A Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. spalio 13 d. (OR. en) 13070/17 ENV 830 DEVGEN 225 ONU 131 POSĖDŽIO REZULTATAI nuo: Tarybos generalinio sekretoriato data: 2017 m. spalio 13 d. kam: Delegacijoms

More information

Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu

Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu Rasa GENIENĖ Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija Giedra S. Konarskio g. 49, Vilnius Tel. 85 2 33 28 20 El. paštas: rasaralyte@gmail.com

More information

LIETUVOJE PRIEIGA PRIE FINANSŲ PRIEIGA PRIE RINKŲ GALIMYBĖ RASTI VERSLO PARTNERIŲ PAGRINDINIS NAUDOS GAVĖJAS NACIONALINĖ.

LIETUVOJE PRIEIGA PRIE FINANSŲ PRIEIGA PRIE RINKŲ GALIMYBĖ RASTI VERSLO PARTNERIŲ PAGRINDINIS NAUDOS GAVĖJAS NACIONALINĖ. EU OPEN FOR BUSINS PARAMOS LIETUVOJE SCHEMOS SCHEMA (LIETUVIŲ K.) SCHEMA (VALSTYBINĖ KALBA) INVEGA INVEGA UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) yra finansų institucija, kurią įsteigė Lietuvos Vyriausybė,

More information

EuroPsy. Europos psichologijos sertifikatas. EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai , liepa

EuroPsy. Europos psichologijos sertifikatas. EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai , liepa EuroPsy Europos psichologijos sertifikatas EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai www.europsy-efpa.eu 2011, liepa 1 Turinys Įžanga...3 1. EFPA EuroPsy nuostatai, Europos psichologijos sertifikatas...7 A Sekcija

More information

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Europos Komisija ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS

Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002. 57 Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS Santrauka. Mokinių ugdymo sėkmė mokymo procese priklauso nuo daugelio dalykų: mokymo turinio,

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

m. spalio 6 d. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino šio pranešimo priede pateiktą išvadų projekto tekstą.

m. spalio 6 d. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino šio pranešimo priede pateiktą išvadų projekto tekstą. Conseil UE Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. spalio 6 d. (OR. en) 12862/17 PRANEŠIMAS nuo: kam: Tarybos generalinio sekretoriato Tarybai LIMITE ENV 802 DEVGEN 215 ONU 125 Ankstesnio dokumento

More information

BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich. DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius

BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich. DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius POKALBIS SU KARDINOLU 289 Mindaugas Barysas BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich SUGRĮŽĘS PERRAŠYK TESTAMENTĄ 293 Algirdas Nakas DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius

More information

Kamuolys rūpėjo nuo mažens psl. Deividas Kvostas. Moteris, kurią nešioja ant rankų. Išsiugdykime pasitikėjimą savimi

Kamuolys rūpėjo nuo mažens psl. Deividas Kvostas. Moteris, kurią nešioja ant rankų. Išsiugdykime pasitikėjimą savimi 2011 m. balandis Nr. 86 Moteris, kurią nešioja ant rankų Manęs klausinėjo, kodėl grįžau PSICHOLOGIJOS PAMOKĖLĖS: Išsiugdykime pasitikėjimą savimi Vieta, kur į sielą grįžta ramybė Deividas Kvostas Kamuolys

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr.

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr. 2015 metų balandžio 16 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Mokslo Lietuva Nr. 7 (539) Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį VILNIAUS UNIVERSITETE

More information

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką GEOGRAFIJA. 2010. T. 46. Nr. 1. P. 33 42 Lietuvos mokslų akademija, 2010 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką

More information

naudotis, kad jis galėtų medžiagą papildyti ir taip kurti savo asmeninę mokytojo knygą.

naudotis, kad jis galėtų medžiagą papildyti ir taip kurti savo asmeninę mokytojo knygą. š ktonas L e i d y k l ų Š v i e s a i r A l m a l i t t e r a n e m o k a m a s l a i k r a š t i s m o k y k l o s b e n d r u o m e n e i 2012 LAPKRITIS, Nr. 16 Sveiki! Šis Šoktono numeris išeina lapkričio

More information

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai

More information

30-jų metų poetų kartos konformizmas ir iliuzijos

30-jų metų poetų kartos konformizmas ir iliuzijos COLLOQUIA 37 ISSN 1822-3737 S T R A I P S N I A I DONATA MITAITĖ 30-jų metų poetų kartos konformizmas ir iliuzijos Anotacija: Straipsnyje, remiantis memuarais, archyvine medžiaga, spausdintais tekstais,

More information

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI 2016-2020 M. PLANAS Pagrindiniai veiklos rodikliai Investicijų pritraukimo ir išteklių sutelkimo ekonominiam proveržiui 2016 2020 m.

More information

SANTUOKOS NUTRAUKIMO SĄLYGOS

SANTUOKOS NUTRAUKIMO SĄLYGOS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA AURELIJA JUŠKEVIČIŪTĖ (Teisės studijų programa, civilinės teisės specializacija, dieninės studijos) SANTUOKOS NUTRAUKIMO

More information

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE Aurelija Jakubė, Aurimas Juozaitis Metodinės rekomendacijos Log in www.ects.cr.vu.lt Aurelija Jakubė Aurimas M. Juozaitis BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

More information

REIKI UPE GILYN Į SAVE

REIKI UPE GILYN Į SAVE Diana Mockevičienė REIKI UPE GILYN Į SAVE KAUNAS 2006 Nešamos tolyn keturių galingų srovių tėkmės, Stipriai apribotos neišvengiamų trumpų evoliucijos grandinių, Pagautos ir įkalintos geležiniame susireikšminimo

More information

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija Anotacija. Kalbos žmones jungia ir išskiria. Vis plačiau atsiveriantys vartai į besivienijančią Europą, į bendravimą ir bendradarbiavimą

More information

BENDRADARBIAVIMO IR ORGANIZACINöS KULTŪROS SKATINIMAS MOKYKLOJE

BENDRADARBIAVIMO IR ORGANIZACINöS KULTŪROS SKATINIMAS MOKYKLOJE MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS STRATEGINIO VALDYMO IR POLITIKOS FAKULTETAS VALDYMO TEORIJOS KATEDRA VILMA KRIAUČIŪNIENö Veiklos audito studijų programa BENDRADARBIAVIMO IR ORGANIZACINöS KULTŪROS SKATINIMAS

More information

Tekstas neredaguotas Medžiagą parengė Nijolė Grybovienė. Pažinimo ir asmeninės kompetencijų ugdymo pavyzdžiai

Tekstas neredaguotas Medžiagą parengė Nijolė Grybovienė. Pažinimo ir asmeninės kompetencijų ugdymo pavyzdžiai 2013-05-01 Tekstas neredaguotas Medžiagą parengė Nijolė Grybovienė Pažinimo ir asmeninės kompetencijų ugdymo pavyzdžiai Klasė: 9 10 Tema: Antrojo pasaulinio karo nusikaltimai žmogiškumui MOKYMOSI UŽDAVINIAI:

More information

216 T a u t o s a k o s d a r b a i X L I I I

216 T a u t o s a k o s d a r b a i X L I I I 216 T a u t o s a k o s d a r b a i X L I I I judant nereikėtų pamiršti. Ji ne tiktai filosofiniu požiūriu pagrindžia dar D. Saukos nurodytą būtinybę tautosaką interpretuoti antropologiškai, pripažįstant

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Paulius Čelkis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011

More information

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje EUROPOS KOMISIJA Bendrijos moksliniai tyrimai idėjos bendradarbiavimas žmonės euratomas pajėgumai Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kišeninis žinynas pradedantiesiems

More information

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt K. ŠEŠELGIO SKAITYMAI 2016 K. ŠEŠELGIS' READINGS 2016 2016 8(1): 112 122 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.873

More information

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU ISSN 1392-1274. TEISE 2005 55 MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU Eimantas Grakauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės

More information

EuroPsy. Europos psichologijos sertifikatas. EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai , liepa

EuroPsy. Europos psichologijos sertifikatas. EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai , liepa EuroPsy Europos psichologijos sertifikatas EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai www.europsy-efpa.eu 2015, liepa Turinys Įžanga... 3 1. EFPA EuroPsy nuostatai, Europos psichologijos sertifikatas... 7 A Sekcija

More information

Kęstutis K. Girnius. Filosofija

Kęstutis K. Girnius. Filosofija Filosofija Tauta Kęstutis K. Girnius Sunku pateisinti dar vieną straipsnį apie tautą, kai šia tema jau parašyta tūkstančiai straipsnių ir knygų, nuodugniai išnagrinėjusių šį reiškinį iš įvairiausių perspektyvų.

More information

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinė švietimo 2013 2022 metų strategija (toliau Strategija)

More information

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29) ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė

More information

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 03 07 COM(2013) 123 final ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos LT LT TURINYS ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos...

More information

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Rengia: Giedra Katilauskienė Kristina Sutkutė Raimonda Siaurusaitytė Recenzuoja: Eglė Šalnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas) Gintaras

More information

Marškinėliai ir kostiumai Kūrybinio verslo vadovas

Marškinėliai ir kostiumai Kūrybinio verslo vadovas Antrasis leidimas su nauja įžanga Marškinėliai ir kostiumai Kūrybinio verslo vadovas Davidas Parrishas Jungtinės Karalystės parlamento nario Shauno Woodwardo, Kūrybinių industrijų ir turizmo ministro,

More information

GLOBALIZACIJOS PROCESŲ ĮTAKA EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOMS

GLOBALIZACIJOS PROCESŲ ĮTAKA EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOMS MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt VERSLAS XXI AMŽIUJE BUSINESS IN XXI CENTURY 2016 8(2): 221 229 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.906

More information

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Lina Miltenienė BENDRADARBIAVIMO MODELIO KONSTRAVIMAS TENKINANT SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, edukologija (07 S) Šiauliai, 2005 Disertacija

More information

TOTALITARIZMO FENOMENAS MODERNIAME PASAULYJE Aušra Vaicekauskaitė Kolpingo kolegija

TOTALITARIZMO FENOMENAS MODERNIAME PASAULYJE Aušra Vaicekauskaitė Kolpingo kolegija 1. Rinktiniai raštai, N.Makiavelis: konstruktyvios politologijos ištakos, 1992, Mintis 2. Politologija, Gediminas Vitkus, Vilnius, 1997, Danielius 3. Studijuojantiems politologija, Gediminas Vitkus, 1990,

More information

Agnė Lastakauskienė APMĄSTYK IR VEIK! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese

Agnė Lastakauskienė APMĄSTYK IR VEIK! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese Agnė Lastakauskienė APMĄSTYK IR VEIK! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese Agnė Lastakauskienė APMĄSTYK IR VEIK! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese ISBN 978-609-95660-6-1

More information

VILNIAUS 1MOTERŲ NAMAI

VILNIAUS 1MOTERŲ NAMAI METODINĖS REKOMENDACIJOS SPECIALIZUOTOS PAGALBOS CENTRŲ DABUOTOJAMS, SAVANORIAMS BEI APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMĄ ĮGYVENDINANČIŲ INSTITUCIJŲ DARBUOTOJAMS IR SPECIALISTAMS VILNIAUS 1MOTERŲ

More information

VILNIAUS 1MOTERŲ NAMAI

VILNIAUS 1MOTERŲ NAMAI METODINĖS REKOMENDACIJOS SPECIALIZUOTOS PAGALBOS CENTRŲ DABUOTOJAMS, SAVANORIAMS BEI APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMĄ ĮGYVENDINANČIŲ INSTITUCIJŲ DARBUOTOJAMS IR SPECIALISTAMS VILNIAUS 1MOTERŲ

More information