Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Transcription

1 Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m.

2 Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr ESD tarp Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir ūkio subjektų grupės UAB ESTEP Vilnius bei VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Tyrimo ataskaitoje pateikiama autorių nuomonė nebūtinai sutampa su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuomone. Tyrimo ataskaitą patikrino lietuvių kalbos redaktorė Lina Lukšienė. Santrauką anglų kalba patikrino anglų kalbos vertėja Ina Bachova. 2

3 TURINYS LENTELIŲ SĄRAŠAS... 4 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 SANTRAUKA... 5 SUMMARY TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR METODAI ES INICIATYVOS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M NELABAI AKTYVAUS LIETUVOS DALYVAVIMO ES PIETŲ KAIMYNYSTĖS POLITIKOS INICIATYVOSE PRIEŽASTYS AKTYVESNIO LIETUVOS DALYVAVIMO PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M. GALIMYBĖS ES INICIATYVOS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M ES PARAMOS FORMOS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M PRIORITETINĖS PIETŲ KAIMYNYSTĖS VALSTYBĖS IR SRITYS, KURIOSE BŪTŲ PERSPEKTYVU DALYVAUTI ĮGYVENDINANT ES PIETŲ KAIMYNYSTĖS POLITIKOS PRIEMONES MAKROEKONOMINIAI IR DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI PIETŲ KAIMYNYSTĖS VALSTYBĖSE PRIORITETINĖS VALSTYBĖS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE PRIORITETINĖS SRITYS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS PRIEDAS. REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAI PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M PRIEDAS. VIDURŽEMIO JŪROS SĄJUNGOS SEKRETORIATO KOORDINUOJAMI PROJEKTAI PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M PRIEDAS. GERO VALDYMO RODIKLIAI ES KAIMYNYSTĖS ŠALYSE

4 LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Pietų kaimynystės šalyse vartojamos valstybinės ir užsienio kalbos lentelė. Transparency International korupcijos suvokimo indeksas ( m.) lentelė. Regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos Pietų kaimynystėje m lentelė. Lietuvos dalyvavimo Pietų kaimynystėje įgyvendinamuose projektuose SSGG analizė lentelė. Gyventojų skaičius Pietų kaimynystės valstybėse, tūkst lentelė. BVP, tenkantis vienam gyventojui (Eur) lentelė. Nedarbo lygis (proc.) lentelė. Pasaulio banko Doing Business indeksas ( m.) lentelė. Prekybos srautai: ES dalis Pietų kaimynystės šalių prekybos struktūroje lentelė. Lietuvos eksporto apimtis į Pietų kaimynystės šalis ( m.) lentelė. Pietų kaimynystės šalių importo apimtis iš Lietuvos ir kai kurių kaimynių šalių ( m.), mln. JAV dolerių lentelė. Pietų kaimynystės šalių eksporto apimtis į Lietuvą ir kai kurias kaimynes šalis ( m.), mln. JAV dolerių lentelė. The Economist Intelligence Unit demokratijos indeksas lentelė. Freedom House: laisvės pasaulyje indeksas lentelė. Freedom House: interneto laisvės indeksas lentelė. Pasaulinis spaudos laisvės indeksas lentelė. Pasaulinis taikos indeksas lentelė. Prioritetinės Pietų kaimynystės valstybės lentelė. Sritys, į kurias Lietuva galėtų aktyviau įsitraukti Pietų kaimynystės šalyse PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 paveikslas. Tyrimo loginis modelis paveikslas. Dvynių projektus m. laimėjusios ES valstybės narės paveikslas. Sektoriai, kuriuose buvo įgyvendinami vienai EKP šaliai skirti TAIEX projektai paveikslas. Įgyvendinti SIGMA veiksmai m paveikslas. Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato projektų atrankos mechanizmas paveikslas. Europos ir Viduržemio jūros šalių vertybių skirtumai paveikslas. Svarbiausios vertybės Maroke paveikslas. Jordanijos piliečių domėjimasis informacija apie Europos šalis

5 SANTRAUKA Europos kaimynystės politika (toliau EKP) inicijuota 2003 m. kaip naujas santykių su valstybėmis kaimynėmis modelis, numatantis ES bendradarbiavimą su partneriais Rytuose ir Pietuose, siekiant gerovės, saugumo ir stabilumo ES kaimynystėje per įgyvendinamus specifinius politinius ir ekonominius susitarimus, plėtojamą daugiašalį bendradarbiavimą. EKP apima 16 valstybių kaimynių 6 rytines šalis (Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Ukrainą, Moldovą ir Baltarusiją) ir 10 pietinių valstybių (Alžyrą, Egiptą, Izraelį, Jordaniją, Libaną, Libiją, Maroką, Palestinos Autonomiją, Siriją ir Tunisą). Lietuva aktyviai dalyvauja Rytų kaimynystėje įgyvendinamose ES iniciatyvose, o Lietuvos santykiai su Pietų kaimynystės valstybėmis dar nėra tokie glaudūs. Siekiant išsiaiškinti, kokios būtų galimybės Lietuvai aktyviau įsitraukti į Pietų kaimynystėje vykdomus projektus, atliktas tyrimas dėl Lietuvos dalyvavimo įgyvendinant ES Pietų kaimynystės politiką. Šio tyrimo tikslas įvertinti Lietuvos valstybinių institucijų ir organizacijų dalyvavimo įgyvendinant ES Pietų kaimynystės politiką galimybes ir ateities perspektyvas bei tokio dalyvavimo naudą. Siekiant šio tikslo, tyrimui iškelti trys uždaviniai: 1) nustatyti problemas ir priežastis, lemiančias, kodėl Lietuvos institucijos ir organizacijos nedalyvauja Pietų kaimynystės politikai įgyvendinti skirtuose projektuose; 2) identifikuoti Lietuvos institucijų ir organizacijų sukauptą patirtį ir gebėjimus atitinkančias prioritetines sritis, kuriose būtų perspektyviausia dalyvauti įgyvendinant kaimynystės politikos priemones; 3) identifikuoti prioritetines Pietų kaimynystės valstybes, kuriose būtų perspektyviausia dalyvauti įgyvendinant kaimynystės politikos priemones. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, buvo pasirinkti kokybiniai tyrimo metodai: atlikta antrinių informacijos šaltinių analizė ir interviu, analizuotos Lietuvos dalyvavimo Pietų kaimynystės politikoje stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės, rengtos nedidelės atvejo studijos dėl Pietų kaimynystės valstybių ir sričių, į kurias Lietuvai būtų naudinga aktyviau įsitraukti. *** PASIŪLYMAI DĖL PRIORITETINIŲ ES PIETŲ KAIMYNYSTĖS POLITIKOS VALSTYBIŲ Atsižvelgiant į išnagrinėtą informaciją ir argumentus, toliau esančioje lentelėje pateikiamas siūlymas dėl Pietų kaimynystės valstybių, į kurias Lietuvai būtų naudinga įsitraukti. Šalys suskirstytos į tris grupes pagal spalvas: raudona Lietuvai sudėtinga aktyviau dalyvauti; geltona svarstytina, ar Lietuvai aktyviau dalyvauti, tačiau yra tai ribojančių veiksnių; žalia rekomenduojama Lietuvai aktyviau dalyvauti. Analizė rodo, kad šiuo metu Lietuva galėtų aktyviau prisidėti įgyvendinant Pietų kaimynystės politiką Egipte ir Izraelyje. Prioritetinių Pietų kaimynystės valstybių lentelė Sudėtinga aktyviau Svarstytina, ar aktyviau Rekomenduotina dalyvauti dalyvauti aktyviau dalyvauti Libija Marokas Egiptas Sirija Tunisas Izraelis Alžyras Palestina Libanas Jordanija 5

6 PASIŪLYMAI DĖL PRIORITETINIŲ VEIKLOS SRIČIŲ Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Nagrinėjant sritis, kuriose Lietuva galėtų pasidalyti aktualiomis žiniomis ir sukaupta patirtimi su Pietų kaimynystės valstybėmis, atsižvelgta į m. dvišalės ir daugiašalės paramos Pietų kaimynystėje prioritetines sritis, taip pat į tas sritis, kuriose Lietuva įgyvendino projektus m. ir kuriose buvo didžiausias tokių veiklų poreikis, bei į sritis, kuriose Lietuva turi sukaupusi tarptautiniu mastu pripažintos ekspertizės. Identifikuotos prioritetinės sritys yra suderinamos ir su Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetais bei galimybėmis. Šios sritys yra: informacinės technologijos, mobiliosios technologijos, transportas, energetika, finansai, teisingumas ir vidaus reikalai, sveikata, švietimas, veterinarija, aplinkosauga, pilietinė visuomenė. Kodėl reikėtų orientuotis būtent į šias sritis, paaiškinama toliau pateikiamoje lentelėje. Sritis Informacinės technologijos Mobiliosios technologijos Žemės ūkis Transportas Energetika Finansai Teisingumas ir vidaus reikalai Sritys, į kurias Lietuva galėtų aktyviau įsitraukti Pietų kaimynystės šalyse Aprašymas Pietų kaimynystės šalyse šiuo metu daug dėmesio skiriama informacinių technologijų plėtrai viešajame sektoriuje (kuriamos viešosios paslaugos ir duomenų registrai, diegiamos informacinės sistemos), rengiamos elektroninės e. mokslo ir e. valdžios bazės, o Lietuva šioje srityje turi sukaupusi daug patirties (įvairūs viešųjų paslaugų kūrimo projektai įgyvendinti m. tiek ES, tiek nacionalinėmis lėšomis). Kadangi Lietuvos informacinių technologijų sektorius dėl mažos šalies rinkos sukuria mažiau naujų produktų, kurių galėtų pasiūlyti kitoms šalims, Pietų kaimynystės šalims būtų galima siūlyti ne tik naujų produktų, bet ir įsitraukti į jau sukurtų produktų ar paslaugų priežiūrą. Pietų kaimynystės šalyse auga mobiliojo ryšio vartotojų skaičius, todėl šioje srityje Lietuva galėtų siūlyti mobiliųjų technologijų paslaugų (pavyzdžiui, bankininkystės sektoriuje). Daugeliui Pietų kaimynystės šalių itin aktualios tvaraus išteklių naudojimo problemos, taip pat siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą. LR žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra aktyviai dalyvavo įgyvendinant tiek Dvynių projektus, tiek vystomosios pagalbos projektus žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, todėl šią patirtį galėtų panaudoti ir Pietų kaimynystėje. Pietų kaimynystės šalims aktualūs transporto infrastruktūros kūrimo ir tobulinimo projektai (transnacionalinių magistralių plėtra, kelių, geležinkelių ir miesto transporto sistemų ir jūrų transporto jungčių gerinimas ir kt.). Lietuvos kelių tiesimo įmonėms atsiveria galimybių prisidėti vykdant tokius projektus Pietų kaimynystėje. Transporto sektoriuje svarbi ir techninė pagalba šalių partnerių ministerijoms, administruojančioms institucijoms m. LR susisiekimo ministerija padėjo įgyvendinti Dvynių projektus, todėl šią patirtį būtų galima išnaudoti ir Pietų kaimynystėje m. daugiausia dėmesio Pietų kaimynystėje energetikos sektoriuje bus skiriama tvariam energetinių išteklių valdymui, atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo sąlygoms gerinti, vietinių elektros tinklų plėtrai ir integracijai, nes Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionas vis dar nelabai elektrifikuotas. Kadangi Pietų kaimynystėje siekiama panaudoti saulės energiją, įgyvendinamas Viduržemio jūros saulės planas, Lietuvai būtų aktualu prisidėti vykdant būtent saulės energetikos projektus, juolab kad Lietuvoje veikiančios įmonės gamina tarptautiniu mastu konkurencingus ir paklausius saulės energijos modulius ir kt. Daugiausia Dvynių projektų Pietų kaimynystės regione m. buvo vykdoma finansų sektoriuje, nes šioms fiskalinio stabilumo siekiančioms šalims yra svarbūs viešųjų finansų valdymo, finansų sektoriaus reformų klausimai. Šioje srityje yra galimybių aktyviau įsitraukti organizuojant techninės pagalbos ir Dvynių projektus. Paminėtina, kad m. LR finansų ministerija gana aktyviai vykdė Dvynių projektus Rytų kaimynystėje ir Balkanuose (įgyvendinti 4 projektai), tad šia patirtimi būtų galima pasinaudoti ir Pietų kaimynystėje. Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija yra gavusi daug paramos, skirtos reformoms, todėl taip pat galėtų pasidalyti sukaupta patirtimi. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Pietų kaimynystės valstybėms itin aktualus sienų apsaugos klausimas, taip pat teismų nepriklausomumo užtikrinimas, penitenciarinės sistemos reformos. Šioje srityje yra galimybių vykdyti techninės paramos ir Dvynių projektus. Sienos apsaugos srityje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos turi sukaupusi itin aktualios patirties. Tiesa, Lietuvos patirtis daugiau susijusi su nelegaliai per sieną gabenamais kroviniais, o ne su nelegalia migracija, kuri tam tikrais atvejais Pietų kaimynystės šalims yra aktualesnė

7 Sritis Sveikatos sektorius Švietimo sektorius Veterinarija Aplinkosauga Pilietinė visuomenė Aprašymas m. LR muitinės departamentas taip pat dalyvavo įgyvendinant Dvynių projektus. Paminėtina, kad m. 13 proc. Pietų kaimynystėje įgyvendintų projektų buvo teisingumo ir vidaus reikalų srityje (daugiau projektų vykdyta tik finansų sektoriuje). Pietų kaimynystės šalyse sveikatos sektoriuje trūksta infrastruktūrinių projektų, nes ne visiems šių šalių gyventojams pasiekiamos sveikatos paslaugos. Taigi viena pagrindinių investicinių krypčių m. Maroke, Tunise, Libane, Libijoje užtikrinti, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamos. Paminėtina, kad m. sveikatos ir vartotojų apsaugos sektoriuje įgyvendinta 9 proc. visų Dvynių projektų Pietų kaimynystėje, todėl šioje srityje yra potencialas ir Dvynių projektams. Pietų kaimynystės šalyse švietimo sektoriuje reikia infrastruktūrinių projektų, gerinančių švietimo paslaugų prieinamumą, taip pat būtina gerinti švietimo kokybę. Šioje srityje būtų galima pritraukti statybos bendrovių, kurios kurtų švietimo infrastruktūrą (pavyzdžiui, Egipte planuojama finansuoti pradinių mokyklų stiegimą kaimo bendruomenėse; Maroke taip pat bus investuojama į švietimo paslaugų gerinimą), taip pat švietimo sektoriaus atstovų, kurie dirbtų su techninės paramos projektais, ar NVO, kurios gerintų švietimo paslaugų kokybę (pavyzdžiui, Maroke ruošiamasi investuoti į profesinio mokymo ir švietimo sistemų reformas; Libane ir Jordanijoje investicijos bus skirtos darbo rinkos poreikius atitinkančiai darbo jėgai rengti). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sukaupė itin daug naudingos patirties, įgyvendindama Dvynių projektus, todėl būtų galima aktyviau prisidėti prie tokių projektų ir Pietų kaimynystėje. Juolab kad šalims partnerėms itin svarbūs maisto saugos klausimai (pavyzdžiui, didėjant gyventojų skaičiui tokiose šalyse kaip Egiptas). Pietų kaimynystės šalims itin aktualus tvaraus vandens išteklių vartojimo klausimas (Tunisas, Egiptas, Libanas ir kt.), atliekų tvarkymo ir vandenvalos projektai, daug dėmesio skiriama jūrinių išteklių apsaugos ir kovos su klimato kaita klausimams. Šioje srityje atsiveria galimybių aktyviau įsitraukti NVO. Aplinkosaugos srityje taip pat skelbiama ir daug Dvynių projektų, tačiau LR aplinkos ministerija kol kas Dvynių projektuose nedalyvauja m. visose Pietų kaimynystės šalyse ES planuoja finansuoti pilietinės visuomenės stiprinimo projektus. Lietuva šioje srityje turi sukaupusi aktualios patirties. Palestinoje ir Tunise vykdė projektus, kuriais stiprino pilietinę visuomenę. Dėl šios priežasties ir naujuoju programavimo laikotarpiu Lietuvos NVO galėtų tęsti šią veiklą. GALIMOS PRIEMONĖS, KAIP DIDINTI LIETUVOS AKTYVUMĄ PIETŲ KAIMYNYSTĖS ŠALYSE Lietuvos poveikio priemones Pietų kaimynystės politikoje reikėtų stiprinti pradedant rengti programines paramos strategijas ir įgyvendinant planus bei institucinius ir finansinius sprendimus, kurie didintų poveikio galią. Rengiant kaimynystės politikos įgyvendinimo priemones dvišales, bendradarbiavimo abipus sienos ir daugiašales programas svarbūs yra institucijų sprendimai, kurie leistų glaudžiau bendradarbiauti su ES institucijomis ir EKP šalimis partnerėmis. Svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija, derinant ne tik veiksmus, bet ir interesus. Europos Komisijos siekiai, įgyvendinant EKP tikslus, sutampa su Lietuvos, nes abi pusės siekia, kad būtų kuo veiksmingiau išnaudojami turimi ištekliai ir naudojamos sverto poveikį partnerėms turinčios finansinės priemonės. Svarbu bendradarbiauti ir su kita partnere Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kuri, įgyvendinus ES sutartį, perėmė iš Europos Komisijos išorės santykių direktorato (DG Relex) funkcijas bei išteklius ir šiuo metu atsako už politinę Europos kaimynystės politikos priežiūrą, koordinuoja derybas su partneriais ir politikos planavimą. Bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis svarbu, kai ES Tarybos darbo grupėse svarstomos ES Pietų kaimynystės regiono šalių programos ir projektų sąvadai. Taigi, atsižvelgiant į šiuos aspektus, institucinio poveikio priemonės gali būti vykdomos keliomis kryptimis: 1. Valstybės mastu reikia subrandinti bendrą viziją dėl bendradarbiavimo su Pietų kaimynystės regionu nustatyti prioritetines valstybes ir sritis, užtikrinti valdžios institucijų tarpininkavimą tarp NVO ir verslo, skatinti, kad aukštesnio lygio politikos padėtų aktyviau dalyvauti Pietų kaimynystėje. Norint parengti prioritetų sąrašą, rekomenduojama organizuoti valdžios institucijų, verslo ir NVO atstovų diskusiją. 7

8 2. Bendradarbiauti su ES delegacijomis, turinčiomis plačius įgaliojimus informuojant apie partnerių pažangą ir atnaujinant EKP veiksmų planus, jų parengimą ir įsigaliojimą derinant su ES finansinio laikotarpio programavimo ciklu. 3. Bendradarbiauti su EIVT ir Europos Komisijos plėtros, kaimynystės politikos ir vystomosios pagalbos sričių ekspertais, rengiančiais Europos Komisijos sprendimus, ir valstybėmis narėmis, įgyvendinimo komitete tvirtinant Pietų kaimynystės partnerės daugiametės paramos ar bendros veiklos programos (SSF / JP) prioritetus, taip pat skiriant dotacijas (regioninius vokus) ar rengiant orientacines nacionalines ar regionines programas (MIP), tų programų konkrečias priemones bei rezultato rodiklius, rengiantis ir dalyvaujant ES tiriamosiose ar stebėjimo misijose Pietų kaimynystės šalyse ar jų regionuose. 4. Bendradarbiauti su kitų ES valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis (HoMs), pasitelkiant Lietuvos diplomatinių atstovybių kanalus, ypač su didesnę patirtį Pietų kaimynystėje turinčiomis ES valstybėmis narėmis Vokietija, Prancūzija ar Skandinavijos šalimis. Šios šalys turi gilesnę santykių istoriją ir valdo didesnius administracinius bei finansinius vystomosios pagalbos išteklius, įskaitant jų vystomosios pagalbos agentūras (Vokietijoje veikiančios KfW ir GIZ, Prancūzijoje AFD, Skandinavijoje Šiaurės investicijų bankas (NIB), Švedijoje SIDA ar Jungtinėje Karalystėje DFID), turinčias nepriklausomus informacijos kanalus su Pietų kaimynystės šalimis ir tiesiogiai dalyvaujančias koordinuojant paramą ES pietų kaimynams aktyviai veikia ES NIF projektuose, taip pat ES delegacijų vietos bendradarbiavimo grupėse. 5. Įgyvendinant projektus Pietų kaimynystėje, Lietuvai rekomenduojama įsteigti atskirą instituciją (agentūrą, jei imtume analogiją su CPVA, kuri taip pat dalyvauja ir vystomosios pagalbos projektuose), kuri galėtų būti atsakinga už projektų įgyvendinimą ir glaudžius ryšius su analogiškomis institucijomis, taip pat verslo asociacijomis, prekybos rūmais, šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinio sektoriaus organizacijomis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse. 6. Bendradarbiauti su Europos paramos teikėjais Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei Kaimynystės investicijų priemonę (NIF) įgyvendinančiais atstovais, taip pat su tarptautiniais paramos teikėjais Pasaulio banko grupe (WBG), TVF, Tarptautine darbo organizacija (ILO), Jungtinių Tautų (UN, UNIDO, UNCTAD) agentūromis, AfDB, EBPO (OECD, DAC), prekybos rūmų bendradarbiavimo tinklais (pavyzdžiui, kartu su USAID, JICA), tarptautinėmis kompanijomis bei interesų grupėmis, siekiant mobilizuoti paramą, skirtą investiciniams projektams, jų tikslus derinant su Pietų kaimynystės partnerių programiniais ciklais ir nacionaliniais prioritetais, taip pat derinantis prie kitų ES tematinių priemonių (pavyzdžiui, Erasmus, EIDHR, biudžetinė parama MFA, EU2020). 7. Ekonominiu ir politiniu lygiu bendradarbiauti su Pietų kaimynystės partnerių centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, taip pat su nevyriausybiniu sektoriumi, interesų grupėmis ir tyrimų institutais. Svarbu įvertinti iki šiol iki galo neišnaudotas ES makrofinansinės paramos priemonės galimybes įprastai tokia parama šalims tvirtinama su sąlygų paketu, kuris galėtų paremti ES paramos šalims kaimynėms strategines nuostatas ir keltų ne tik ekonominius, bet ir politinius bei socialinius tikslus. Jei, pavyzdžiui, tokia šalis jau turi TVF programą, ji patvirtinus makrofinansinę paramą galėtų būti papildyta būtinomis politinėmis ir socialinėmis reformomis (tam galbūt panaudojant Liuksemburgo grupės formatą). Į dialogą siūloma taip pat įtraukti akademines institucijas, remti Lietuvos ir ES Pietų kaimynystės šalių universitetų bendradarbiavimą, kurti bendrąsias tyrimų programas ir duomenų bazes. 8. Ieškoti partnerių, kurie turi ilgalaikės patirties dirbant su ES Pietų kaimynystės šalimis ir įgyvendinant techninės pagalbos ar investicinius projektus. Pagrindinė ES finansuojamų projektų įgyvendinimo priemonė viešieji pirkimai, per kuriuos ES institucijos sudaro ekspertų grupes, atliekančias jungtinėse sutartyse nustatytas paslaugas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Europos Komisija, organizuodama ES partnerių atranką paslaugų ar techninės pagalbos projektams, siekia (deklaruoja siekį) padėti mažiau patirties vystomosios pagalbos projektuose turinčioms ES valstybėms narėms, joms į partnerius pasiūlydama labiau patyrusias ES valstybes nares. Tokios partnerystės pavyzdžiu galėtų būti Vokietijos ir Lietuvos bendras projektas Egipte, suteikiant 8

9 techninę pagalbą konkurencijos priežiūros srityje. ES kartu vis labiau įtraukia ES delegacijas į bendrųjų programų rengimą. 9. Lietuvos dalyvavimo galimybės Pietų kaimynystėje įgyvendinamuose projektuose nėra iki galo išnaudojamos. Tai galima aiškinti daugeliu priežasčių, tokių kaip kiti politiniai prioritetai, silpna dvišalių santykių su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis istorija, menkai atstovaujama Lietuvai šiame regione, silpni projektų administravimo ištekliai, prancūzų kalbos barjeras, nelabai išmanomos vietos kultūros, sąlyginai aukštas korupcijos lygis regione. Viena esminių priežasčių, kodėl menkiau Lietuva įsitraukia Pietų kaimynystėje, silpni verslo interesai regione, kuriuos lemia tai, kad trūksta informacijos, menkai pažįstama ir įsitraukiama į rinką Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione, neturima partnerių, tai menkai remia valstybė. Siekiant spręsti šias problemas, įsteigus instituciją, kuri įgyvendintų politiką, reikia pradėti aktyviau dirbti su pačiu verslu sukurti nuolat veikiančius vietinius tinklus, kuriems padedant būtų galima verslą informuoti apie atsiveriančias galimybes bendriems projektams, regionuose keliamus ES strateginius tikslus, programavimo naujoves, finansavimo gavimo galimybes. Šioje srityje turėtų aktyviau veikti už Lietuvos prekybos santykių ir investicijų plėtrą atsakingos institucijos, tokios kaip Ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva, pavyzdžiui, kartu su LR užsienio reikalų ministerija ir asocijuotomis verslo struktūromis jos galėtų teikti paslaugas eksportuotojams, ieškantiems verslo partnerių ir rinkų, ar organizuoti parodas ir verslo misijas, kitus renginius, kuriuose pristatytų aktualią informaciją apie verslo galimybes regione. Svarbu išaiškinti dalyvavimo EKP projektuose motyvus ir galimybes, kurios leistų verslui lengviau įsitvirtinti naujose paslaugų, prekių, išteklių ir technologijų rinkose, surasti naujų partnerių, taip pat patiems pritraukti investicijų bei stiprinti bendradarbiavimą su pačių ES valstybių narių verslo partneriais. Kartu siekiant diversifikuoti ir plėsti prekybos santykius EKP regione, rekomenduojama stiprinti ir komercijos atašė veiklą. 10. Techninę paramą kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo projektams, bendradarbiaujant su verslą skatinančiomis institucijomis, galėtų teikti tuo tikslu įsteigta Kaimynystės ir vystomojo bendradarbiavimo projektų valdymo agentūra. Šioje srityje svarbu stiprinti bendradarbiavimą su didesnę kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo investicinių projektų patirtį turinčiomis ES valstybėmis narėmis ir jų atsakingomis institucijomis, tokiomis kaip Šiaurės investicijų bankas (NIB), SIDA, DFID, AFD ar KfW-GIZ. Ieškant partnerių svarbu atkreipti dėmesį tai, kad paraiškas pagal kaimynystės investicijų priemonę (NIF) gali teikti tik tos institucijos, kurios NIF tarybos pripažintos tinkamomis tą daryti, t. y. EIB, ERPB, CEB, NIB (Skandinavijos šalys), AFD (Prancūzija), KfW (Vokietija), taip pat OeEB (Austrija), SIMEST (Italija), SOFID (Portugalija) ir AECID (Ispanija). Pradėti reikėtų nuo artimiausio Skandinavijos regiono institucijų. 11. Reikėtų išnaudoti galimybes pristatyti verslą kultūriniuose renginiuose ir išskirti Lietuvos verslo dalyvavimo pranašumus, palyginti su tradiciniais Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono verslo partneriais. Vienas svarbių privalumų būtų tai, kad Lietuva neturi kolonizacijos patirties. Šalies institucijoms ir verslui tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas naujiems santykiams užmegzti kai kuriose Šiaurės Afrikos šalyse. 12. Dirbant su verslo įmonėmis, daugiau dėmesio galima būtų skirti informacinių technologijų plėtrai viešajame sektoriuje (duomenų registro, viešųjų paslaugų segmentai), mobiliosioms technologijoms (bankų sektoriaus segmentas), atsinaujinančios energetikos technologijoms (saulės energetika, vietinių elektros tinklų plėtra). 13. Reikėtų inicijuoti skirtingų sektorių (verslo, valdžios ir NVO) bendradarbiavimo schemą pirmiausia investuoti į NVO ir verslo bendrų forumų, kultūros renginių, konferencijų organizavimą Pietų kaimynystės valstybėse, į jas pakviesti aukštesnio lygio valdžios sektoriaus atstovų. Turint valdžios institucijų, ambasadų paramą, būtų lengviau į renginius pritraukti Pietų kaimynystės šalių verslo, valdžios atstovų. 14. Bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (pvz.: EMN, JTBA, NISC, GLEN), taip pat remiantis URM duomenų bazėmis, siūloma sudaryti registrą ir kaupti informaciją apie savanorystės tikslais į Pietų kaimynystės šalis išvykstančius (išvykusius) lietuvius skirti tęstinį finansavimą 9

10 Lietuvos pristatymo ir šalies vardo garsinimo veikloms, mokyti savanorius ir įpareigoti juos organizuoti keletą Lietuvos pristatymų ir supažindinti Pietų kaimynystės šalių gyventojus su Lietuvos specifika, į renginius pakviesti vietinio verslo atstovų, informuoti norinčias Lietuvos įmones apie galimybę prisistatyti konkrečiuose miestuose ar regionuose, į kuriuos bus išvykęs savanoris. LR užsienio reikalų ministerija kaupia duomenis apie į užsienį ilgesniam laikui išvykstančius Lietuvos piliečius, kurie savo noru deklaruoja šią informaciją, todėl jiems visiems būtų galima pasiūlyti papildomų veiklų prie savanorystės. 15. Toliau planuojant ir programuojant paramą ES Pietų kaimynystės šalims, reikia atkreipti dėmesį į atliktus vystomosios pagalbos ir išorės pagalbos politikos vertinimus m. vertinimo ataskaitoje politikos poveikio priemonės įvertintos kaip veiksmingos, tačiau esminiai iššūkiai yra susiję su šios politikos projektų įgyvendinimo efektyvumu (skiriami administraciniai ištekliai, darbas su partneriais). Daugiau paramos suteikta socialinės infrastruktūros ir paslaugų sektoriuose, labai pasiteisino geresnio viešojo sektoriaus valdymo bei pilietinės visuomenės paramos projektai, kurie ir toliau bus labiau skatinami. Konstatuota, kad ES parama Pietų kaimynystės šalyse taip pat padėjo glaudžiau bendradarbiauti regione, tačiau pastebėta, kad jos tikslai ne visuomet sutapo su regioninėmis iniciatyvomis ir sulaukdavo mažiau paramos iš regiono valstybių. Atsižvelgiant į tai, buvo pateikta rekomendacijų vystomosios pagalbos politikos tikslams po 2015 metų, pavyzdžiui, dėl kovos su skurdu, žmogaus teisių ir geresnio viešojo sektoriaus valdymo, taip pat klimato kaitos ir kultūros, bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi ir vietos valdžia, paramos privačiam sektoriui. 10

11 SUMMARY The European Neighbourhood Policy (ENP) was launched in 2003 as a new model for relations with neighbouring countries. It provided for cooperation between the EU and its Eastern and Southern partners to ensure prosperity, security and stability in the EU neighbourhood through specific political and economic agreements as well as multilateral cooperation. The ENP covers 16 EU s neighbours: six Eastern countries (Armenia, Azerbaijan, Georgia, Ukraine, Moldova and Belarus) and ten Southern countries (Algeria, Egypt, Israel, Jordan, Lebanon, Libya, Morocco, Palestinian National Authority, Syria and Tunisia). Lithuania is actively involved in EU initiatives in the Eastern neighbourhood, but relations between Lithuania and Southern neighbours are not very close so far. To identify possibilities for Lithuania to get more involved in projects in the Southern neighbourhood, a study was conducted on Lithuania s participation in the implementation of the EU Southern neighbourhood policy. The aim of this study was to look at the possibilities for Lithuanian authorities and organisations to participate in the implementation of the EU Southern neighbourhood policy as well as future prospects and benefits of such participation. To this end, the study had three tasks: 1. identifying issues and reasons of non-participation of Lithuanian authorities and organisations in projects aimed at the implementation of the Southern neighbourhood policy; 2. identifying priority areas that correspond to the experience and capacities of Lithuanian authorities and organisations and that are the most promising for the implementation of neighbourhood policy instruments; 3. identifying priority Southern neighbours with the most prospects for neighbourhood policy instruments. Considering the aim of the study, the selected qualitative research methods included desk research, interviews, analysis of strengths, weaknesses, opportunities and threats of Lithuania s participation in the Southern neighbourhood policy, small-scale case studies on Southern neighbours and areas in which Lithuania should be involved more actively. PROPOSALS REGARDING PRIORITY EU SOUTHERN NEIGHBOURHOOD POLICY COUNTRIES *** In the light of the information and arguments analysed, the table below presents a proposal regarding the Southern neighbouring countries in which Lithuania should work more actively. The countries are divided into three groups by colour (red means that Lithuania s more active participation is difficult; yellow Lithuania should consider more active participation, but there are some constraints; green Lithuania s more active participation is recommended). The analysis shows that Lithuania could be more involved in the implementation of the Southern neighbourhood policy in Egypt and Israel. Priority countries in the Southern neighbourhood More active involvement is difficult More active involvement should be considered More active involvement is recommended Libya Morocco Egypt Syria Tunisia Israel Algeria Palestine Lebanon Jordan 11

12 PROPOSALS REGARDING PRIORITY AREAS FOR ACTION Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Areas in which Lithuania could share its expertise and experience with Southern neighbours were analysed based on priority areas of bilateral and multilateral support in the Southern neighbourhood in , areas in which Lithuania implemented projects in and which had the highest need for such activities, as well as on areas in which Lithuania has internationally recognised expertise. The priority areas identified are also compatible with priorities and opportunities of the Lithuanian development cooperation policy. These areas are information technology, mobile technology, transport, energy, finance, justice and home affairs, health, education, veterinary, environmental protection, and civil society. Reasons why Lithuania should focus on these areas are explained in the table below. Areas in which Lithuania could be more involved in Southern neighbouring countries Area Description Information technology Mobile technology Agriculture Transport Energy Finance Justice and home affairs So far Southern neighbours focus on the development of information technology in the public sector (creation of public services; creation of data registers; deployment of information systems) and the establishment of e-science and e-government frameworks. Lithuania has extensive experience in this field (different public service development projects were implemented in using both EU and national funds). Due to a limited domestic market, Lithuania s information technology sector develops lower quantities of new products which could be offered to other countries. Southern neighbouring countries could therefore be offered not only new products, but also get involved in the maintenance and service of the existing products/services. Southern neighbours have increasing numbers of mobile users, therefore Lithuania could offer mobile technology services in this field (e.g. in the banking sector). Many Southern neighbouring countries face issues related to the sustainable use of resources and the competitiveness of the agricultural sector. The Lithuanian Ministry of Agriculture and the National Paying Agency played an important role in Twinning projects as well as development assistance projects implemented in the fields of agriculture and rural development. This experience could be used in the Southern neighbourhood, too. Southern neighbouring countries are in need for transport infrastructure development and improvement projects (development of translational highways; improvement of roads, railways and urban transport systems; upgrading of marine transport links, etc.). Lithuanian road building companies could contribute to the implementation of such projects in the Southern neighbourhood. The transport sector could also benefit from technical assistance to ministries and administrative institutions of partner countries. From 2017 to 2013 the Lithuanian Ministry of Transport and Communications was participating in the implementation of Twinning projects and therefore could use this experience in the Southern neighbourhood. In the energy sector of the Southern neighbourhood will focus on the sustainable management of energy resources, improving conditions for the use of renewable resources and the development and integration of the local power grid as the Middle East and North Africa region is still insufficiently electrified. The use solar energy in the Southern neighbourhood is promoted through the Mediterranean Solar Plan. Lithuania could benefit from involvement in solar energy projects, especially since Lithuanian companies are producing internationally competitive and marketable solar energy modules and other products. From 2007 to 2013, most of the Twinning projects in the Southern neighbourhood region were implemented in the financial sector. These countries pay special attention to financial management and financial sector reforms to ensure fiscal stability. It is possible to take on a more active role in technical assistance and Twinning projects in this field. It should be mentioned that from 2007 to 2013 the Lithuanian Ministry of Finance was fairly active in the implementation of Twinning projects in the Eastern neighbourhood and the Balkans (four projects were implemented) and therefore could use this experience in the Southern neighbourhood, too. The Lithuanian State Tax Inspectorate has received significant support to implement its reforms and could also share its relevant experience. In the area of justice and home affairs, border security is of high importance in Southern neighbouring countries, as well as ensuring the independence of the judiciary and the penitentiary system reform. It 12

13 Area Health sector Education sector Veterinary Environment al protection Civil society Description is possible to get involved in technical assistance and Twinning projects in this field. The State Border Guard Service under the Lithuanian Ministry of the Interior has relevant experience in border security. It should be noted, however, that Lithuania s experience is more related to illegal transportation of goods rather than illegal migration which is in some cases more relevant to Southern neighbouring countries. In , the Lithuanian Customs Department also participated in Twinning projects. It is worth mentioning that in % of the projects implemented in the Southern neighbourhood were related to justice and home affairs (more projects were implemented only in the financial sector). The health sector in Southern neighbouring countries requires infrastructure projects to ensure sufficient availability of health services. Ensuring the availability of health services is identified as one of the key investment areas in in Morocco, Tunisia, Lebanon and Libya. It should be noted that in the health and consumer protection sectors implemented 9% of the Twinning projects in the Southern neighbourhood, meaning that this area has a potential for Twinning projects. The education sector in Southern neighbouring countries is in great need for infrastructure projects to improve the availability of education services as well as for better quality of education. Construction companies could contribute to the development of education infrastructure (for instance, new primary schools for rural communities will be financed in Egypt; investments will be channelled to the improvement of the availability of education services in Morocco). Representatives from the education sector could participate in technical assistance projects or NGOs could help improve the quality of education services (for example, Morocco is planning to invest in reforms of the vocational training and education systems; in Lebanon and Jordan investments will be directed to the training of labour force to meet labour market needs). The State Food and Veterinary Service has extensive valuable experience in the implementation of Twinning projects and therefore it could play a more prominent role in similar projects in the Southern neighbourhood, especially having in mind that food safety issues are of high importance to partner countries (for example, with the increasing population in such countries as Egypt). The issue of sustainable use of water resources (Tunisia, Egypt, Lebanon, etc.) as well as waste management and water treatment projects are very relevant to Southern neighbouring countries. These countries also focus on marine conservation and climate change issues. NGOs could find opportunities to get more involved in this area. Moreover, many Twinning projects are launched in the environmental field, but the Lithuanian Ministry of the Environment does not participate in Twinning projects yet. In the EU plans investing into projects aimed at strengthening the civil society in Southern neighbouring countries. Lithuania has extensive relevant experience in this field. It has also implemented projects aimed at strengthening the civil society in Palestine and Tunisia. Lithuanian NGOs therefore could continue these activities in the new programming period as well. POTENTIAL MEASURES TO INCREASE LITHUANIA S INVOLVEMENT IN SOUTHERN NEIGHBOURS Lithuanian measures in the Southern neighbourhood policy should be reinforced starting from the drafting of programme-based support strategies to implementation plans and institutional and financial solutions that enhance the effects of impact. The development of instruments for the implementation of the neighbourhood policy bilateral, cross-border cooperation and multilateral programmes requires institutional decisions leading towards closer cooperation with EU institutions and ENP partner countries. It is vital to strengthen cooperation with the European Commission and to coordinate with the Commission not only actions, but interests as well. The European Commission and Lithuania share their aims in the implementation of the ENP objectives both parties seek to take full advantage of the available resources and financial measures with the leverage effect on partners. It is also crucial to establish dialogue with another partner the European External Action Service (EEAS) which took over functions and resources from the European Commission s Directorate-General for the External Relations (DG RELEX) after the implementation of the EU Treaty and is now responsible for political supervision of the ENP, coordination of negotiations with partners and policy planning. Contacts with EU Member States play an important role in EU Council working groups when considering programmes and compendiums of projects of EU Southern neighbouring countries. In the light of the aspects above, institutional impact measures could be used in the following areas: 13

14 1. Creating a general vision for cooperation with the Southern neighbourhood region at the national level, i.e. identifying priority countries and areas, ensuring mediation by authorities between NGOs and business, promoting more active involvement of higher-level policy-makers in the Southern neighbourhood. Making a list of priorities could be facilitated by a discussion among representatives from authorities, businesses and NGOs. 2. Maintaining a dialogue with EU delegations with wide powers in relation to the notification about the progress made by partners and updating ENP action plans by coordinating their preparation and coming into force with the programming cycle of an EU financial period. 3. Maintaining a dialogue with experts of enlargement, neighbourhood policy and development assistance from the EEAS and the European Commission when drafting European Commission s decisions, and with Member States when adopting priorities of the multi-annual Single Support Framework or joint programme (SSF/JP) of a Southern neighbourhood partner at the implementation committee, also when allocating subsidies (regional envelopes) or drafting multiannual indicative national/regional programmes (MIP), specific measures and result indicators for these programmes, preparing and participating in EU exploratory or observation missions in Southern neighbouring countries or their regions. 4. Holding a dialogue with European Union Heads of Missions (HoMs) through Lithuanian diplomatic mission channels, in particular with EU Member States with more experience with the Southern neighbourhood Germany, France and Scandinavian countries. These countries have a longer history of relations and manage larger administrative and financial resources of development assistance, including their development assistance agencies (KfW and GIZ in Germany, AFD in France, Nordic Investment Bank (NIB) in Scandinavia, SIDA in Sweden, and DFID in the United Kingdom). They have independent information channels with Southern neighbouring countries and directly participate in the coordination of assistance for EU Southern neighbours, actively taking part in EU NIF projects and local cooperation groups of EU delegations. 5. To implement projects in the Southern neighbourhood, it is recommended that Lithuania establish an individual body (agency, such as Central Project Management Agency, which also participates in development assistance projects), responsible for implementing projects and maintaining close relations with its counterparts, also business associations, chambers of commerce, NGOs in the field in Lithuania and other EU Member States. 6. Maintaining a dialogue with European donors European Investment Bank (EIB), European Bank for Reconstruction and Development (EBRD) and Neighbourhood Investment Facility (NIF), also with international donors World Bank Group (WBG), IMF, International Labour Organisation (ILO), United Nations agencies (UN/UNIDO/UNCTAD), AfDB, OECD (OECF/DAC), cooperation networks of chambers of commerce (e.g. together with USAID, JICA), international companies and interest groups to mobilise support for investment projects by coordinating their objectives with programming cycles and national priorities of Southern neighbourhood partners as well as ensuring consistency with other EU thematic instruments (e.g. Erasmus, EIDHR, budget support MFA, EU2020). 7. Engaging in an economic and political dialogue with central, regional and local authorities of Southern neighbourhood partners as well as with the non-governmental sector, interest groups and research institutes. It is important to evaluate underused capabilities of the EU macro-financial assistance facility. Usually such support to countries is attached to certain terms and conditions, which could support strategic provisions of EU assistance to its neighbours as well as establish political and social objectives. If, for instance, a country already has an IMF programme in place, it could be complemented, after approving macro-financial assistance, by necessary political and social reforms (e.g. by using the Luxembourg group format). Other proposals include adding academic institutions to the dialogue, supporting cooperation between Lithuanian universities and universities from EU Southern neighbours, creating joint research programmes and databases. 8. Finding partners who have long experience in working with EU Southern neighbours and implementing technical assistance or investment projects. The main instrument for the 14

15 implementation of EU-funded projects is public procurement, which is used by EU institutions for the formation of expert groups to provide services under joint contracts. It should also be noted that when organising the selection of EU partners for services or technical assistance projects the European Commission aims (declares the aim of) helping EU Member States that have less experience in development assistance projects by proposing them to partner with more experienced EU Member States. A joint Lithuanian and German project in Egypt could serve as an example of such partnership when providing technical assistance in the field of competition. At the same time the EU is increasingly involving EU delegations in the drafting of joint programmes. 9. Lithuania does not take full advantage of projects implemented in the Southern neighbourhood. It may be explained by a number of reasons, such as other political priorities, weak history of bilateral relations with countries from the Middle East and North Africa region, Lithuania s underrepresentation in this region, limited project administration resources, barrier of the French language, limited knowledge on local cultures, rather high corruption level in the region. One of the main reasons of less active involvement of Lithuania in the Southern neighbourhood is weak business interests in the region due to insufficient information, limited knowledge on and poor involvement in markets in the Middle East and North Africa region, lack of partners, little state support. Once a body for policy implementation is established, dealing with these problems will require more active work with business a permanent presence of local networks which could be used for informing business about opportunities for joint projects, EU strategic objectives in regions, programming innovation and access to funding opportunities. To this end, authorities responsible for the development of Lithuanian trade relations and investment, such as the Ministry of Economy and Enterprise Lithuania, could play a more central role and, for instance, together with the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs and associated business structures provide services to exporters looking for business partners or markets or organise exhibitions, business missions and other functions to present relevant information on business opportunities in the region. It is essential to identify motives and opportunities of participation in ENP projects, helping businesses establish themselves in markets of services, goods, resources and technologies, find new partners as well as attract investments and strengthen cooperation with business partners from EU Member States. Meanwhile trade relations should be expanded in the ENP region through a more active role of commercial attaché. 10. A neighbourhood and development cooperation project management agency in cooperation with business promotion bodies could provide technical assistance to neighbourhood policy and development cooperation projects. Here, it is important to reinforce cooperation with EU Member States that have more experience with neighbourhood policy and development cooperation investment projects and their responsible bodies, such as the Nordic Investment Bank (NIB), SIDA, DFID, AFD or KfW-GIZ. When looking for partners it is important to note that only institutions that are recognised by the NIF Board as eligible may apply for support under the NIF. These institutions include EIB, EBRD, CEB, NIB (Scandinavian countries), AFD (France), KfW (Germany), also OeEB (Austria), SIMEST (Italy), SOFID (Portugal) and AECID (Spain). Thus, it would be reasonable to start with institutions from the closest region, i.e. Scandinavia. 11. Businesses should take advantage of all opportunities to present themselves in cultural events and highlight advantages of Lithuanian businesses compared with traditional business partners from the Middle East and North Africa region. One of the major strengths is the fact that Lithuania has no colonial experience. It should facilitate the establishment of new relations of Lithuanian authorities and businesses with some North African countries. 12. When working with businesses, more attention should be paid to such areas as the development of information technology in the public sector (registers and public services), mobile technology (banking sector) and renewable energy technology (solar energy, development of local power grids). 13. A scheme should be launched for promoting cooperation among different sectors (business, government and NGOs). It should primarily focus on investing into the organisation of joint forums 15

16 for NGOs and business, cultural events and conferences in Southern neighbouring countries, inviting higher-level government representatives to these events. With the support from authorities and embassies, it would be easier to attract business and government representatives from Southern neighbours. 14. Cooperation with NGOs (e.g. EMN, JTBA, NISC, GLEN) and databases of the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs should be used for creating a register and collecting information on Lithuanian people who have visited/are visiting Southern neighbouring countries for volunteering purposes. Continued funding should be allocated to Lithuania s presentation and promotion. Volunteers should be trained and committed to organise a few presentations to introduce Lithuania to the population of the Southern neighbours, invite local business representatives to events, and inform Lithuanian companies about opportunities to present themselves in certain cities or regions. The Lithuanian Ministry of Foreign Affairs stores data about Lithuanian citizens who leave the country for a longer period and voluntarily declare it. This information could be used for offering them to take up additional activities besides volunteering. 15. Further planning and programming support to EU Southern neighbours should also take account of already existing evaluations of development assistance and the external assistance policy. The evaluation report 2013 concluded that policy impact measures were effective, but major challenges were related to the effectiveness of projects implemented under this policy (administrative resources, collaboration with partners). More support was received by social infrastructure and service sectors. Better public sector management and civil society projects proved to be very effective and therefore will be further promoted. It was concluded that that EU support to Southern neighbours also contributed to a closer regional dialogue, but it was noticed that sometimes its objectives were not in line with regional initiatives and received less support from countries in this region. As a result, certain recommendations were provided for objectives of the post-2015 development assistance policy, including fight against poverty, human rights and better public sector management, horizontal approach to climate change and culture, cooperation with the nongovernmental sector and local government, support to the private sector. 16

17 1. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR METODAI Europos kaimynystės politika (toliau EKP) inicijuota 2003 m. kaip naujas santykių su valstybėmis kaimynėmis modelis, numatantis ES bendradarbiavimą su partneriais Rytuose ir Pietuose, siekiant gerovės, saugumo ir stabilumo ES kaimynystėje per įgyvendinamus specifinius politinius ir ekonominius susitarimus, plėtojamą daugiašalį bendradarbiavimą. EKP apima 16 valstybių kaimynių 6 rytines šalis (Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Ukrainą, Moldovą ir Baltarusiją) ir 10 pietinių valstybių (Alžyrą, Egiptą, Izraelį, Jordaniją, Libaną, Libiją, Maroką, Palestinos Autonomiją, Siriją ir Tunisą). Lietuva aktyviai dalyvauja Rytų kaimynystėje įgyvendinamose ES iniciatyvose, o Lietuvos santykiai su Pietų kaimynystės valstybėmis dar nėra tokie glaudūs. Siekiant išsiaiškinti, kokios būtų galimybės Lietuvai aktyviau įsitraukti į Pietų kaimynystėje vykdomus projektus, atliktas tyrimas dėl Lietuvos dalyvavimo įgyvendinant ES Pietų kaimynystės politiką. Tyrimo tikslas įvertinti Lietuvos valstybinių institucijų ir organizacijų dalyvavimo įgyvendinant ES Pietų kaimynystės politiką galimybes ir ateities perspektyvas bei tokio dalyvavimo naudą. Tyrimui keliami trys uždaviniai: 1) nustatyti problemas ir priežastis, lemiančias, kodėl Lietuvos institucijos ir organizacijos nedalyvauja Pietų kaimynystės politikai įgyvendinti skirtuose projektuose; 2) identifikuoti Lietuvos institucijų ir organizacijų sukauptą patirtį ir gebėjimus atitinkančias prioritetines sritis, kuriose būtų perspektyviausia dalyvauti įgyvendinant kaimynystės politikos priemones; 3) identifikuoti prioritetines Pietų kaimynystės valstybes, kuriose būtų perspektyviausia dalyvauti įgyvendinant kaimynystės politikos priemones. Įgyvendinant tyrimo uždavinius, atliekamos tyrimo veiklos: 1) Lietuvos nedalyvavimo Pietų kaimynystės politikai įgyvendinti skirtuose projektuose priežasčių ir problemų analizė; 2) Lietuvos dalyvavimo Pietų kaimynystės politikai įgyvendinti skirtuose projektuose galimybių ir ekonominės naudos analizė; 3) prioritetinių sričių, kuriose būtų galima dalyvauti įgyvendinant Pietų kaimynystės politikos priemones, identifikavimas; 4) prioritetinių valstybių, kuriose būtų galima dalyvauti įgyvendinant Pietų kaimynystės politikos priemones, identifikavimas; 5) pasiūlymų dėl Lietuvos institucijų ir organizacijų dalyvavimo Pietų kaimynystėje įgyvendinamuose projektuose suformulavimas. Tyrimo tikslo, uždavinių, veiklų ir rezultatų tarpusavio sąsajos pateikiamos paveiksle. 17

18 1 paveikslas. Tyrimo loginis modelis Įvertinti Lietuvos valstybinių institucijų ir organizacijų dalyvavimo įgyvendinant Pietų kaimynystės politiką galimybes ir ateities perspektyvas bei tokio dalyvavimo naudą 1. Nustatyti problemas ir priežastis, lemiančias, kodėl Lietuvos institucijos ir organizacijos nedalyvauja Pietų kaimynystės politikai įgyvendinti skirtuose projektuose. 2. Identifikuoti Lietuvos institucijų ir organizacijų sukauptą patirtį ir gebėjimus atitinkančias prioritetines sritis, kuriose būtų perspektyviausia dalyvauti įgyvendinant kaimynystės politikos priemones. 3. Identifikuoti prioritetines Pietų kaimynystės valstybes, kuriose būtų perspektyviausia dalyvauti įgyvendinant kaimynystės politikos priemones. Lietuvos nedalyvavimo Pietų kaimynystės politikos projektuose priežasčių analizė Lietuvos dalyvavimo Pietų kaimynystės politikos projektuose galimybių ir ekonominės naudos analizė Prioritetinių sričių, kuriose būtų galima dalyvauti įgyvendinant Pietų kaimynystės politikos priemones, identifikavimas Prioritetinių valstybių, kuriose būtų galima dalyvauti įgyvendinant Pietų kaimynystės politikos priemones, identifikavimas Įvertintos dalyvavimo įgyvendinant Pietų kaimynystės politiką galimybės. Nustatyta galima ekonominė dalyvavimo įgyvendinant kaimynystės politikos priemones nauda. Pateikti pasiūlymai, kaip skatinti Lietuvos institucijas ir organizacijas aktyviau dalyvauti Pietų kaimynystėje įgyvendinamuose projektuose. Įvardytos prioritetinės sritys ir valstybės, kuriose būtų perspektyviausia dalyvauti įgyvendinant kaimynystės politikos priemones. Pateikti pasiūlymai, kaip skatinti Lietuvos institucijas ir organizacijas aktyviau dalyvauti Pietų kaimynystėje įgyvendinamuose projektuose. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, pasirinktas kokybinis tyrimo metodologinis pagrindas ir taikomi kokybiniai tyrimo metodai. Pirmiausia buvo atliekama antrinių informacijos šaltinių analizė ir interviu, paskui parengta Lietuvos dalyvavimo Pietų kaimynystės politikoje stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes apibendrinanti lentelė (SSGG), parengtos nedidelės atvejo studijos dėl Pietų kaimynystės valstybių ir sričių, į kurias Lietuvai būtų naudinga aktyviau įsitraukti. 18

19 2. ES INICIATYVOS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M. EKP iš esmės vykdoma dvišaliu formatu, t. y. gali būti apibrėžta kaip dvišalių ES ir kiekvienos šalies partnerės santykių politika. Santykiai su pietinėmis kaimynėmis plėtojami remiantis Asociacijos susitarimais. EKP buvo atsisakyta vieno plėtros proceso modelio, tinkančio visiems (angl. one-size-fits-all), ir taikomas diferenciacijos principas. Siekiant sustiprinti turimas EKP priemones bendraujant su pietinėmis kaimynėmis, taip pat buvo sukurta regioniniu pagrindu pagrįsta daugiašalė platforma 2008 m. įsteigta Viduržemio jūros sąjunga, kuri vadovaujasi 1995 m. Barselonos deklaracija ir Barselonos proceso pasiekimais. Ši sąjunga skirta sustiprinti ES ir Viduržemio jūros šalių partnerystę ir paspartinti bendrų projektų įgyvendinimą. Paminėtina, kad projektai vykdomi tokiose srityse kaip ekonomika, aplinkos apsauga, energetika, sveikatos apsauga, migracija ir kultūra. Šioje sąjungoje, be 28 ES valstybių narių, dalyvauja 15 kitų Viduržemio jūros, Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių (Albanija, Alžyras, Bosnija ir Hercegovina, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Mauritanija, Monakas, Juodkalnija, Marokas, Palestinos Autonomija, Sirija (suspenduota), Tunisas ir Turkija) m. spalio 24 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kuriai skirtas finansavimas m. siekė 11,2 mlrd. eurų. Vadovaujantis reglamento reikalavimais, buvo įgyvendinamos: - nacionalinės ir daugiašalės programos, kurios apėmė paramą vienai šaliai partnerei arba kurios yra skirtos dviejų ir daugiau šalių partnerių regioniniam ar tarpregioniniam bendradarbiavimui ir kuriose gali dalyvauti valstybės narės (95 proc. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės lėšų); - tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, kurios apėmė vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau šalių partnerių bendradarbiavimą bei buvo vykdomos regionuose, besiribojančiuose su ES išorės siena (5 proc. lėšų). Prioritetai ir orientacinės sumos pirmiausia buvo numatomos daugiamečių nacionalinių, daugiašalių ir tarpvalstybinių (visam laikotarpiui) strategijų dokumentuose ir orientacinėse daugiametėse programose (trejiems metams). Remiantis šiais dokumentais, buvo priimamos metinės veiklos programos ir bendros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos (dažniausiai metinės), kuriose nurodomos konkrečios detalės, būdai, sumos ir įgyvendinimo kalendorius. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės parama buvo teikiama šioms prioritetinėms sritims: - politinėms reformoms (institucinių ir administracinių pajėgumų pritaikymas ir įgyvendinimas; gero valdymo ir teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms, pilietinės visuomenės dalyvavimo užtikrinimas; daugiakultūrinis dialogas ir kova su sukčiavimu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu); - ekonominėms reformoms (ekonominė plėtra, rinkos ekonomika, mainų intensyvinimas ir reglamentuotas suderinimas su ES bendros naudos srityse, siekiant laipsniškos ekonominės vidaus rinkos integracijos); - socialinėms reformoms (integracija, užimtumas, nediskriminavimas, kova su skurdu); - sektorių, ypač susijusių su bendra nauda, bendradarbiavimo skatinimas (aplinkosauga, darni plėtra, energetika, transportas, telekomunikacijos, sveikatos apsauga, maisto produktų sauga, švietimas ir mokymas, tyrimų ir naujovių diegimas); - regioninės ir vietinės plėtros bei regioninės (Viduržemio jūros šalių) ir subregioninės integracijos skatinimas; - dalyvavimo ES programose ir agentūrose skatinimas. 19

20 Reglamente išskirti subjektai, galintys gauti finansavimą projektams įgyvendinti, taip pat buvo numatytos remiamos priemonių rūšys (programos, projektai ir priemonės), pavyzdžiui, techninės paramos ir tikslinės administracinės bendradarbiavimo priemonės (kurias įgyvendinant dalyvauja valstybių narių ir jų valdžios institucijų siunčiami viešojo sektoriaus ekspertai), investicijos ir su investicijomis susijusi veikla, įnašai Europos investicijų bankui ir kitiems finansiniams tarpininkams, palūkanų normos subsidijų teikimas, draudimas nuo nekomercinės rizikos, nedidelių projektų finansavimas ir kt. Po 2011 m. Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse vykusių įvykių (vadinamojo Arabų pavasario) kilo itin rimtų diskusijų tarp ES šalių dėl tolesnės EKP įgyvendinimo krypties ir bloko santykių su pietinėmis kaimynėmis m. atlikta EKP strateginė peržiūra ir gegužės mėn. paskelbtas komunikatas Naujas atsakas į besikeičiančią kaimynystę 1, kuriame nuspręsta, kad bendradarbiaudama su kaimynais ES turi taikyti diferenciacijos ir daugiau paramos už daugiau reformų (angl. more for more) principus. Buvo atsisakyta universalaus požiūrio į santykius su partneriais ir pereita prie individualaus bendradarbiavimo su kiekviena EKP dalyvaujančia valstybe modelio, t. y. glaudesnių santykių siekiama su tomis šalimis, kurios aktyviau įgyvendina demokratines, ekonomines ir socialines reformas. Buvo pripažintas esminis pilietinės visuomenės vaidmuo siekiant politinių permainų. Atskirai kiekvienai Pietų kaimynystės šaliai m. buvo rengiami nacionaliniai strateginiai dokumentai ir nacionalinės orientacinės programos ( m. ir m.), pagal kurias teikiama dvišalė parama m. dvišalė parama sudarė didžiausią dalį Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės lėšų. Dvišalius veiksmus papildė daugiašalio bendradarbiavimo iniciatyvos, kuriose dalyvaudavo kelios Pietų kaimynystės šalys partnerės, susiduriančios su panašiomis problemomis. Siekiant skatinti daugiašalį bendradarbiavimą, buvo parengtas Regioninės strategijos dokumentas ( m.) ir daugiametės orientacinės programos ( m. ir m.), kuriose buvo numatyti pagrindiniai ES veiklos Pietų kaimynystėje prioritetai ir jiems įgyvendinti reikalingos priemonės 2. Daugiametėje orientacinėje programoje ( m.) kaip pagrindiniai prioritetai buvo išskirti bendradarbiavimas politinėje, teisingumo, saugumo ir migracijos srityje (piliečių apsauga nuo gamtinių ir žmogaus sukeltų katastrofų, ES programos Partnerystė taikos labui įgyvendinimas, teisingumo, saugumo užtikrinimo ir migracijos kontrolės priemonės), tvari ekonominė plėtra (reformų ir investicijų skatinimas, bendradarbiavimas plėtojant infrastruktūrinius tinklus transporto ir energetikos sektoriuose, aplinkosaugos programa, laisvosios prekybos zonos kūrimo priemonės, informacinės visuomenės plėtra ir kt.), socialinė plėtra ir kultūriniai mainai (lyčių lygybė ir pilietinė visuomenė, informacijos ir komunikacijos programa, EUROMED jaunimo iniciatyva, kultūrinio paveldo apsauga ir dialogo tarp kultūrų skatinimas pagal iš Annos Lindh fondo finansuojamus projektus). Daugiametėje orientacinėje programoje ( m.) kaip pagrindiniai prioritetai buvo išskirti parama bendroms regioninėms institucijoms, pasitikėjimo stiprinimo priemonėms ir žiniasklaidos plėtrai (parama Viduržemio jūros sąjungos sekretoriatui, piliečių apsauga, ES programos Partnerystė taikos labui įgyvendinimas, regioninės žiniasklaidos, informavimo ir komunikacijos programa ir kt.), regioninės ekonominės integracijos, investicijų ir teisinės konvergencijos skatinimas (investicijų skatinimas, verslo plėtra ir bendradarbiavimas pramonės srityje, transporto infrastruktūra, parama informacinei visuomenei, parama statistinių duomenų kaupimo sistemoms modernizuoti ir kt.), Viduržemio jūros regiono šalių tvari plėtra (aplinkos ir vandens kokybės gerinimas, energetikos klausimai), socialinės įtraukties ir kultūrinio dialogo skatinimas (lyčių lygybė, kultūrų dialogas ir bendradarbiavimas kultūros srityje, pilietinės visuomenės, įskaitant jaunimo, iniciatyvos). Detalus regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų ir įgyvendintų projektų Pietų kaimynystėje sąrašas pateikiamas ataskaitos 1 priede. 1 European Commission. A New Response to a Changing Neigbourhood. Brussels, , COM(2011) 303 final. 2 European Neigbourhood and Partnership Instrument (ENPI). Regional Strategy Paper ( ) and Regional Indicative Programme ( ) for the Euro-Mediterranean Partnership; European Neigbourhood and Partnership Instrument (ENPI). Regional Indicative Programme ( ) for the Euro-Mediterranean Partnership. 20

21 Dvišalius ir daugiašalius veiksmus papildė tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Pasienio bendradarbiavimui taip pat buvo parengti strateginiai dokumentai ( m.) ir orientacinės programos ( m. ir m.) 3. Vadovaujantis šiais dokumentais, buvo įgyvendinamos trijų tipų programos: sausumos sienos, jūros sienos ir jūros baseino programos (iš viso 15 programų). Viduržemio jūros regione buvo vykdomos 4 programos: Ispanijos ir Maroko jūros sienos programa, CBC Atlanto programa, Italijos ir Tuniso jūros sienos programa bei Viduržemio jūros baseino programa. Faktiškai visose srityse m. ES įgyvendino daugiašalio bendradarbiavimo priemones tarpregionines programas NIF, Dvynių projektus, TAIEX, SIGMA ir kt. Kaimynystės investicinė priemonė (angl. Neighbourhood Investment Facility NIF) yra skirta papildomam finansavimui, kurio lėšomis finansuojami infrastruktūriniai projektai ES kaimynystėje (pavyzdžiui, mokyklų ar darželių statyba), pritraukti m. NIF projektai buvo finansuojami Jordanijoje, Libane, Maroke ir Tunise. ES Dvynių programos tikslas padėti šalims paramos gavėjoms stiprinti savo institucijų gebėjimus, siekiant įgyvendinti ES teisės reikalavimus ar priartėti prie jų. Dvynių projektai yra pagrįsti tiesioginiu žinių perdavimu, t. y. vienos šalies viešojo administravimo institucijos bendradarbiauja su kitos šalies giminingomis institucijomis. Šalis paramos gavėja (šiuo atveju EKP šalis) įsipareigoja vykdyti ir finansuoti reformas, o šalis paramos teikėja padėti siekti konkrečių rezultatų 4. Dvynių projektai gali būti dviejų tipų 5 : - Dvynių projektai (angl. Twinning) ilgalaikiai, trunkantys 1 3 m., įgyvendinami ES šalių konsorciumo. Juose teikiami projektiniai pasiūlymai pristatomi atrankos posėdžiuose, kuriuose turi dalyvauti projekto lyderiai ir konsorciumo šalių ambasadų atstovai. - Supaprastinti (trumpalaikiai) Dvynių projektai (angl. Twinning Light) trumpalaikiai, trunkantys 6 12 mėn., įgyvendinami tik vienos ES šalies paramos teikėjos (negalimas konsorciumas); projekto vykdytojas atrenkamas tik remiantis pateiktu projektinio pasiūlymo dokumentu (nerengiama atrankos posėdžių); tokiems projektams ruošiamasi apie 6 savaites. Aktyviausiai ES Dvynių programoje šalyse kaimynėse m. dalyvavo Prancūzija, Italija ir Ispanija, kurių institucijų ir organizacijų atstovai dažniausiai buvo vadovaujantys partneriai. Lietuvą taip pat galima priskirti prie ES šalyse kaimynėse gana aktyviai veikiančių valstybių narių. Šalies atstovai Dvynių projektuose dažniausiai dalyvavo kaip jaunesnieji partneriai m. Lietuva dalyvavo vykdant 40 Dvynių projektų, kuriems skirta apie 33 mln. eurų 6. Daugiausia Dvynių projektų vykdė Centrinė projektų valdymo agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt. 7 3 European Neigbourhood and Partnership Instrument (ENPI). Cross-Border Cooperation Strategy Paper and Indicative Programme Europos Sąjungos Dvynių programa ir Lietuva. Detalesnė informacija adresu < 5 Detalesnė informacija adresu < 6 Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis: kryptys, tikslai, rezultatai. Detalesnė informacija adresu < 7 Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas 2013 m. 21

22 2 paveikslas. Dvynių projektus m. laimėjusios ES valstybės narės Šaltinis: Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy. Statistical Annex. Brussels, SWD(2014) 98 final. Per pastaruosius 5 m. Dvynių projektuose Lietuva dalyvavo itin sėkmingai šalis laimėdavo maždaug kas antrą Dvynių projektą. Daugiausia projektų Lietuva įgyvendino Vakarų Balkanų valstybėse, šalyse kandidatėse į ES ir ES Rytų kaimynystės valstybėse. Pietų kaimynystės valstybėse Lietuva laimėjo ir kaip jaunesnysis partneris dalyvavo įgyvendinant du Dvynių projektus: - projektas Egipto nekilnojamojo turto mokesčių tarnybos gebėjimų stiprinimas laimėtas 2011 m. Lietuva jame dalyvavo kaip jaunesnioji Olandijos partnerė. Projektą, kuris truko beveik trejus metus, vykdė Valstybės įmonė Registrų centras; - projektas Egipto konkurencijos institucijos gebėjimų ugdymas laimėtas 2014 m. Lietuva jame yra jaunesnioji Vokietijos federalinės ekonomikos ir technologijų ministerijos partnerė. Projekte dalyvauja Konkurencijos taryba. Projekto metu už konkurencijos reguliavimą atsakingos Egipto institucijos susipažins su tarptautiniu mastu pripažinta Vokietijos konkurencijos sistema. Projektą turėtų papildyti Lietuvos patirtis stojant į ES ir kuriant konkurencijos aplinką reglamentuojančią teisinę bazę bei kontrolės instituciją. Daugiašalio bendradarbiavimo programa TAIEX (angl. Technical Assistance and Information Exchange) buvo inicijuota siekiant padėti Vidurio ir Rytų Europos valstybėms perkelti reikiamas ES teisės nuostatas ir pasirengti narystei. Nuo 2006 m. šios programos taikymo apimtis buvo išplėsta įtraukiant ir EKP šalis. Pagal TAIEX teikiama techninė pagalba būna trumpalaikė, o vykdomos programos susijusios su seminarų ir mokymų organizavimu valstybės tarnautojams, studijų vizitais, ekspertų misijomis konkrečioje trečiojoje šalyje dėl teisinės sistemos suderinimo su ES teisės reikalavimais. Ši pagalba būna teikiama prieš vykdant ilgalaikius Dvynių projektus ir siekiant įvertinti, ar konkrečioje srityje yra poreikis keistis gerąja praktika m. daugiausia techninės pagalbos projektų buvo vykdyta vidaus rinkos ir teisingumo, vidaus reikalų srityse. 22

23 3 paveikslas. Sektoriai, kuriuose buvo įgyvendinami vienai EKP šaliai skirti TAIEX projektai Šaltinis: Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy. Statistical Annex. Brussels, SWD(2014) 98 final. SIGMA (angl. Support for the Improvement of Government and Management) priemonė iš pradžių taip pat buvo skirta posovietinio bloko šalims, tačiau nuo 2008 m. jos taikymo sritis buvo išplėsta į EKP valstybes. Jei pirmosios dvi programos daugiau skirtos teisės suderinimo klausimams, tai pagal SIGMA teikiama techninė pagalba valdžios institucijoms stiprinti ir tokioms sritims kaip viešieji pirkimai, viešojo sektoriaus finansinė kontrolė, viešojo sektoriaus etika, kova su korupcija ir kt. tobulinti. Ši priemonė skirta techninei pagalbai trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu teikti. Remiantis oficialiai pateikiamais statistiniais duomenimis apie Pietų kaimynystės šalyse vykdytus veiksmus, matyti, kad daugiausia jų pagal SIGMA priemonę įgyvendinama Egipte, Maroke, Tunise, taip pat Jordanijoje. 4 paveikslas. Įgyvendinti SIGMA veiksmai m. Šaltinis: Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy. Statistical Annex. Brussels, SWD(2014) 98 final. Pietų kaimynystėje vykdomus projektus ir programas administruoja ne tik Europos Komisija, bet ir Viduržemio jūros sąjungos sekretoriatas, įsteigtas 2008 metais. Ši institucija tiesiogiai nefinansuoja projektų įgyvendinimo, tačiau surenka pareiškėjų pateiktus pasiūlymus ir padeda ieškoti finansavimo, bendradarbiauja su projekto vykdytojais įgyvendinant projektus. Sekretoriatas turi sudaręs platų partnerių tinklą (finansinės institucijos, techniniai ekspertai, valdžios pareigūnai), padedantį projektų vykdytojams, kol rengiamas ir vykdomas visas projektas (nuo galutinės projekto versijos parengimo iki finansinio planavimo ir fondų pritraukimo, taip pat techninės pagalbos). Detalesnė informacija, kaip sekretoriatas prisideda vykdant projektus, pateikiama paveiksle. 23

24 5 paveikslas. Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato projektų atrankos mechanizmas Šaltinis: Kaip pateikti projektą // Viduržemio jūros sąjungos projektai vykdomi transporto, atsinaujinančios energijos išteklių, vandens, aplinkos apsaugos, švietimo ir mobilumo, tyrimų, socialinių reikalų, moterų lygių galimybių skatinimo, užimtumo skatinimo ir verslo plėtros srityse. Kvietimai teikti paraiškas projektams skelbiami Viduržemio jūros sąjungos interneto svetainėje, kurioje taip pat nustatyti ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti pateikiama paraiška. Detalus Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato koordinuotų projektų sąrašas pateikiamas 2 priede m. parama bendradarbiavimui tarp ES ir Viduržemio jūros šalių skatinti buvo teikiama iš Annos Lindh fondo. Šis fondas 42 valstybių 2004 m. įkurta tarptautinė ir tarpvalstybinė institucija, atsakinga už tarpkultūrinius projektus tarp Europos ir Viduržemio jūros regionų. Fondą sudaro sekretoriatas ir Europos Viduržemio jūros regiono institucijų ir organizacijų tinklas, vienijantis 42 nacionalinius tinklus ir daugiau nei 4 tūkst. narių 8. Fondo projektai įgyvendinami šiose srityse: švietimo ir jaunimo; kultūros ir meno; miestų ir migracijos; vertybių, religijos ir dvasingumo; žiniasklaidos; taikos ir sambūvio. Fondas taip pat atlieka tyrimus apie Viduržemio jūros šalių valdžios vykdomą politiką, demokratines reformas ir kt. bei teikia pasiūlymus įvairių šalių valdžios atstovams. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. Lietuvoje nacionalinio tinklo koordinavimo funkcijas įgyvendina Lietuvos pramonininkų konfederacija (koordinavimo kadencija 3 metai). Koordinatoriumi ši organizacija tapo siekdama sustiprinti fondo veiklas. Lietuvos nacionalinį tinklą šiuo metu sudaro 88 nariai (universitetai, NVO, švietimo įstaigos, UNESCO komisija, darbdavių organizacijos ir kt.), o narių skaičius ypač išaugo 2014 m. pabaigoje, pradėjus aktyviau bendradarbiauti su Kultūros ministerija, aktyviau įsitraukus Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Lietuva taip pat aktyviai dalyvavo įgyvendinant projektus su Viduržemio jūros šalimis. Pavyzdžiui, 2011 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Jordanijos tinklu įgyvendino projektą, kurio metu siekė supažindinti Lietuvos atstovus su arabų kultūra, informavo, kaip paruošti ir adaptuoti darbo vietą Pietų kaimynystės šalyse 9. Annos Lindh fondo lėšomis Lietuvoje finansuojamas tradicinis renginys Arabų kultūros dienos. Nuo 2006 m. Lietuva įgyvendina dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus Pietų kaimynystės šalyse, taip pat Mauritanijoje m. iš viso buvo įgyvendinti 8 projektai Tunise, Palestinoje, Libane, 8 Detalesnė informacija adresu < 9 Interviu su Annos Lindh fondo nacionalinio tinklo koordinatoriumi rezultatai (2015 m. kovo 4 d.). 24

25 Mauritanijoje, taip pat informuota visuomenė (4 projektai), siekiant supažindinti lietuvius su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis 10. Libanas m. vykdytas projektas Libano vaikų, nukentėjusių per Izraelio ir Libano karinį konfliktą, reabilitacinis gydymas. Projektą įgyvendino Lietuvių ir libaniečių bendruomenė. Mauritanija m. vykdytas projektas Mauritanijos IEZ kartografavimas žvejybos tikslams (galimybių studija, programos parengimas). Projektą įgyvendino Žuvininkystės departamentas prie LR žemės ūkio ministerijos. Palestina m. vykdytas projektas Demokratinių rinkimų organizavimo bei pilietinės visuomenės ugdymo studijų vizitas Palestinos nacionalinės administracijos politinių partijų ir institucijų atstovams. Projektą įgyvendino Lietuvos žurnalistikos centras, siekdamas supažindinti Palestinos rinkimų stebėtojus su Lietuvoje veikiančia rinkimų sistema m. vykdytas projektas Bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Palestinos stiprinimas ir plėtra. Projektą įgyvendino Lietuvoje veikiantis kultūros centras In Actio kartu su partneriu Palestinoje Alternatyvios informacijos centras m. įgyvendintas projektas Bendros LT-PS.NET veiklos, kurį vykdė kultūros centras In Actio. Projektu buvo siekiama prisidėti prie Palestinos pilietinės visuomenės vystymosi ir žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo m. vykdytas projektas Jaunimo pilietiškumo stiprinimas per neformalųjį ugdymą. Projektą įgyvendino asociacija Nematerialaus turto fondas. Tunisas m. vykdytas projektas Tuniso politikos mokykla, kurį įgyvendino asociacija Parliamentary Forum for Democracy. Projektu buvo siekiama įkurti tarptautinį mokymo tinklą, kuris paskatintų jaunuosius Tuniso lyderius dalyvauti politikoje m. įgyvendintas projektas Demokratinių institucijų gebėjimų stiprinimas Tunise (Tuniso politikos mokykla), kurį taip pat vykdė asociacija Parliamentary Forum for Democracy. Projektas buvo skirtas demokratijos vertybėms skleisti ir gebėjimams stiprinti, organizuojant jaunųjų Tuniso politikų mokymus Tunise. Apibendrinant galima teigti, kad m. Lietuva ES iniciatyvose Pietų kaimynystės šalyse dalyvavo ne itin aktyviai. Lietuva buvo įsitraukusi vykdant 2 Dvynių projektus Egipte, taip pat vykdė dvišalius vystomosios pagalbos projektus Libane, Mauritanijoje, Palestinoje, Tunise, dalyvavo Annos Lindh fondo veikloje. 10 Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas. Detalesnė informacija adresu < 25

26 3. NEPAKANKAMAI AKTYVAUS LIETUVOS DALYVAVIMO ES PIETŲ KAIMYNYSTĖS POLITIKOS INICIATYVOSE PRIEŽASTYS m. Lietuva itin aktyviai veikė Rytų kaimynystės valstybėse (Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Azerbaidžane, Armėnijoje), o Pietų kaimynystės šalyse įgyvendintų projektų skaičius buvo mažesnis. Siekiant paskatinti aktyviau Lietuvą prisidėti ir šiame regione, pirmiausia aktualu išskirti esmines problemas, su kuriomis susiduria šalies verslo sektoriaus atstovai, viešosios institucijos, NVO, siekiančios aktyviau dalyvauti Pietų kaimynystėje. Aiškiai apibrėžtas kylančias problemas galima keisti į galimybes. Vienas pagrindinių veiksnių, trukdančių Lietuvai aktyviau veikti Pietų kaimynystėje, yra nepakankamas šiam regionui teikiamas prioritetas politinėje darbotvarkėje. Dvišalių santykių su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis patirtis nedidelė, be to, šiame žemyne itin mažas veikiančių Lietuvos ambasadų skaičius. Apibendrinus surinktus duomenis, galima išskirti pagrindines problemas, dėl kurių ribotai aktyviau veikiama Pietų kaimynystėje Kiti politiniai prioritetai, menkai atstovaujama Lietuvai Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione. Dėl geografinių, kultūrinių, geopolitinių ir ekonominių priežasčių labiau orientuojamasi į Rytų kaimynystės šalis. Verslo sektoriaus atstovai pažįsta šiose šalyse veikiančias rinkas, yra išplėtota prekyba, o viešųjų institucijų darbuotojai pažįsta viešąjį sektorių. Taigi, egzistuoja bendradarbiavimo istorija. Be to, Artimųjų Rytų šalyse veikia tik dvi Lietuvos diplomatinės atstovybės (Lietuvos ambasada Egipte ir Izraelyje), taip pat paskirtas atstovas Ramaloje, tačiau Šiaurės Afrikoje Lietuvos atstovybių nėra. Užsienio šalyse esančių ambasadų palaikymas ir įsitraukimas itin svarbus tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus, pavyzdžiui, Dvynių, projektams. Atstovas iš ambasados paprastai turi atvykti pristatyti ilgalaikio Dvynių projekto, tačiau Lietuvos atveju taip ne visuomet būna, o didelės ES šalys narės į projektų pristatymus dažniausiai atvyksta didelėmis grupėmis. - Pietų kaimynystėje dominuoja didžiosios ES valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija), taip pat Skandinavijos valstybės. Lietuvos verslo įmonės ar organizacijos šiame regione neturi įdirbio, taip pat negali pasiūlyti išskirtinės kvalifikacijos. Valstybių senbuvių įmonės ar organizacijos jau turi konsorciumus, su kuriais nuolat dalyvauja panašiuose projektuose. - Nelabai išmanoma kultūra ir kultūriniai skirtumai. Daugelis Pietų kaimynystėje esančių valstybių yra musulmoniškos, jų gyvenimo būdas ir kultūra skiriasi nuo europietiškos, o norint sėkmingai bendradarbiauti, itin svarbus neformalus bendravimas (pavyzdžiui, didžiąją dalį laiko per susitikimus aptariami šeimos, draugų, pažįstamų klausimai, o per likusį laiką greitai sutvarkomi verslo reikalai). Remiantis tyrimų rezultatais, Viduržemio jūros šalyse svarbiausia vertybe laikomas solidarumas šeimai, taip pat pabrėžiama religinių įsitikinimų svarba, paklusnumas. Europos šalyse solidarumas šeimai taip pat vertinamas, tačiau akcentuojama pagarba kitoms kultūroms, nepriklausomumas. Viduržemio jūros šalių partnerių elgesys yra principingas, kategoriškas ir gana tiesmukas, o diplomatiškomis priemonėmis įpratusiems veikti lietuviams toks bendradarbiavimo būdas ne visuomet suprantamas, priimtinas ar lengvai perimamas. 11 Interviu Centrinėje projektų valdymo agentūroje rezultatai (2015 m. vasario 25 d.); interviu su verslo sektoriaus atstovu rezultatai (2015 m. vasario 27 d.); interviu su Annos Lindh nacionalinio tinklo koordinatoriumi rezultatai (2015 m. kovo 4 d.); interviu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovu rezultatai (2015 m. kovo 9 d.); interviu su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje atstovu, atsakingu už Europos kaimynystės politikos Pietų kaimynystės šalis (2015 m. vasario 2 d.); interviu su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje atstovais, atsakingais už vystomąjį bendradarbiavimą (2015 m. vasario 3 d.). 26

27 6 paveikslas. Europos ir Viduržemio jūros šalių vertybių skirtumai Šaltinis: An Inititative of Anna Lindh Foundation EUROMED. The Anna Lindh Report 2014: Intercultural Trends and Social Change in the Euro-Mediterranean Region. - Nepalaikomi asmeniniai ryšiai. Pietų kaimynystės šalys nepažįsta Baltijos valstybių ir turi mažai informacijos, todėl sudėtinga užmegzti asmeninius ryšius su Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių verslo, NVO atstovais. Šiose valstybėse itin svarbios rekomendacijos, nes renkamasi plėtoti verslą ar įgyvendinti projektus su tais Europos valstybių piliečiais, kurie jau turi pažįstamų arabų pasaulyje ir gali gauti rekomendaciją. - Nedideli verslo interesai Pietų kaimynystės šalyse. Po Rusijos krizės Lietuvos verslas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir prekybos srautai į arabų šalis išaugo. Dėl krizės NVS regione lietuviškos kilmės prekių eksportas (be mineralinių produktų) į NVS rinkas 2014 m. susitraukė 158 mln. Eur, tačiau eksportas į naujas rinkas Aziją, Šiaurės ir Pietų Ameriką, Persijos įlanką, Afriką išaugo 176 mln. eurų. Palyginti su ankstesniais metais, lietuviškos kilmės prekių (be naftos) eksportas 2014 m. labiausiai augo į Afriką apie 78 proc. 12 Vis dėlto pagal prekybos apimtį, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvos ryšiai su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionu kol kas tik plėtojami. Lietuvos eksporto struktūroje (be naftos produktų) didelę dalį užima maisto produktai, o Šiaurės Afrikos šalys pačios gamina pirminio sektoriaus produkciją, todėl atvežtiniams gaminiams šiose rinkose konkuruoti būtų sudėtinga. Taigi verslo interesai nagrinėjamame regione dar tik plėtojami, įmonės kol kas atsargiai žengia į šias mažai žinomas rinkas. - Trukdžiai įsitvirtinti Lietuvai Pietų kaimynystės šalių rinkose. Verslo galimybes įsitvirtinti Pietų kaimynystės šalių rinkose riboja trukdžiai, susiję su pasiūlos kiekiu, įmonių kvalifikacija, reagavimu į besikeičiančius reikalavimus, keliamus produkcijai ir paslaugoms. Norint patekti į didesnių ES Pietų kaimynystės šalių rinkas, reikia užtikrinti didelę pasiūlą. Lietuvos įmonių gamybos apimtis nėra didelė, palyginti su poreikiu tose šalyse, todėl šioms valstybėms iš karto apsimoka ieškoti tokių tiekėjų, kurie 12 Inga Razmaitė, Lietuvos eksporto struktūroje didėja Azijos dalis. Verslo žinios, 2015 m. vasario 12 d. 27

28 galėtų patenkinti esamą (didelį) poreikį. Nors Lietuva turi eksportavimo į dideles rinkas patirties (Rusija, Ukraina, Indija, Kinija), tačiau pačios įmonės pripažįsta, kad naujas rinkas norėtų išbandyti mažesne apimtimi, o tai mažiau patrauklu didesnėms Pietų kaimynystės šalims. Be to, įmonėms apsimokėtų jungtis siekiant patekti į nepažintas rinkas, o tai ne visoms Lietuvos įmonėms yra patrauklu. Kita vertus, Lietuvos įmonės pirmiausia gali išmėginti mažesnių Pietų kaimynystės šalių rinkas, kurioms pakaktų mažesnės apimties. Lietuvos įmonių kvalifikacija ir siūlomi gaminiai taip pat ne visuomet yra patrauklūs Pietų kaimynystės šalims (pavyzdžiui, siekiant patekti į Izraelio rinką, taikomi labai aukšti reikalavimai tiek informacinių technologijų, tiek maisto sektoriaus, tiek kitoms įmonėms, be to, šioje šalyje labai greitai priimami sprendimai, todėl Lietuvos įmonės nespėja taip greitai pasiruošti ir laiku teikti paslaugų ar tiekti produktų). - Trūksta žinių apie ES projektus Pietų kaimynystėje ir gebėjimų parengti paraiškas. Verslas nelabai informuotas apie galimybes dalyvauti ES finansuojamuose projektuose ir dažniausiai neturi laiko bei žmogiškųjų išteklių surinkti šias žinias (šioms veikloms įmonėse reikia specialaus etato). Verslas dažniausiai nesusipažinęs su Europos Komisijos direktoratų interneto svetainėse ir kituose šaltiniuose skelbiama informacija. Viešosios institucijos ar organizacijos, galinčios dalyvauti Dvynių projektuose, taip pat ne visuomet turi pakankamai informacijos apie šiuos projektus. Paminėtina, kad svarbi ne tik informacija apie Pietų kaimynystėje vykdomus projektus, bet ir realūs mechanizmai, kurie leistų dalyvauti tuose projektuose (gebėjimai parengti paraišką ar valstybės pagalba ją rengiant, pakankamos finansinės lėšos ir pan.). Konsultantų (ekspertų), galinčių padėti parengti paraiškas dalyvauti ES projektuose Pietų kaimynystėje, trūksta, o Lietuvos verslas nėra pajėgus pats parengti tokias paraiškas (kitaip nei ES struktūrinės paramos lėšų atveju, kur įdirbis jau padarytas). - Politinės rizikos Pietų kaimynystės šalyse (ypač Sirijoje, Libane, Jordanijoje, Libijoje). Dėl politinės situacijos kai kuriose Pietų kaimynystės valstybėse nėra patrauklu įgyvendinti verslo projektus. Didžiųjų valstybių narių verslininkams, vykstantiems į tas šalis, garantuojama apsauga, o Lietuvos verslo atstovams garantuojama apsauga yra kur kas menkesnė. - Kalbos barjeras. Norint dirbti su Šiaurės Afrikos regionu, reikia mokėti prancūzų kalbą (anglų kalbos dažniausiai nepakanka), susiduriama su vertimo problemomis, išauga dokumentų vertimo kaina, be to, bendraujant per vertėją sunku užmegzti glaudesnius santykius. Artimuosiuose Rytuose aktuali arabų kalba, tačiau sudėtinga tai, kad nėra bendros arabų kalbos ir skirtingose šalyse vartojami skirtingi tos kalbos variantai. Prancūzų kalba yra aktualiausia siekiant bendradarbiauti su Alžyru, Maroku, Libanu ir Tunisu, nors pastarojoje šalyje gana daug žmonių moka ir anglų kalbą. 1 lentelė. Pietų kaimynystės šalyse vartojamos valstybinės ir užsienio kalbos Valstybė Valstybinė kalba Populiariausios užsienio kalbos Alžyras Arabų, berberų Prancūzų Egiptas Arabų Anglų, prancūzų Izraelis Hebrajų, arabų Rusų, anglų Jordanija Arabų Anglų, rusų, prancūzų Libanas Arabų Prancūzų, anglų Libija Arabų, berberų Anglų, prancūzų, italų Marokas Arabų, berberų Prancūzų, ispanų, anglų Palestina Arabų Hebrajų, anglų Sirija Arabų Anglų, prancūzų, armėnų, turkų Tunisas Arabų Prancūzų, anglų - Aukštas šalių partnerių korupcijos lygis. Skaičiuojama, kad projektų biudžetai dėl jos gali išaugti iki 50 proc. Įgyvendinant projektus patirtos išlaidos gali būti aprašomos gana abstrakčiai, pavyzdžiui, siekiant padengti valiutos kursų skirtumus. Remiantis pateikiamais duomenimis, dauguma iš Pietų kaimynystės valstybių apibrėžiamos kaip gana korumpuotos (prasčiausi rodikliai 2014 m. užfiksuoti Libijoje, Sirijoje ir Libane), o geriausia padėtis 2014 m. buvo Izraelyje ir Jordanijoje. 28

29 2 lentelė. Transparency International korupcijos suvokimo indeksas ( m.) Valstybė 2012 m m m. Vieta (1 174) Balas* Vieta (1 177) Balas* Vieta (1 175) Balas* Alžyras Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Libija Marokas Palestina Sirija Tunisas * 0 labai korumpuota valstybė, 100 labai skaidri valstybė. Šaltinis: Neužtikrinamas institucijų ar organizacijų dalyvavimo projektuose tęstinumas. Projektams (ypač NVO) skiriami finansiniai ištekliai nėra dideli (be to, NVO labai priklauso nuo iš fondų gaunamo finansavimo), todėl vykdomi trumpalaikiai projektai, kurių veiklos pasibaigus finansavimui netęsiamos. Vykdant Dvynių projektus, taip pat ne visuomet užtikrinamas institucijų dalyvavimo tęstinumas. Jei sudalyvaujama viename projekte, o paskui kelerius metus nedalyvaujama, prarandamos referencijos ir projektus laimėti būna sudėtingiau. - Didelės logistikos išlaidos, palyginti su šalimis, kurių rinkose Lietuva geriau įsitvirtinusi. Nors geografiniu atstumu Pietų kaimynystės šalys nėra daug toliau nei kai kurios ES šalys narės ar Rytų partnerystės šalys, lyginant kelionių į Rytų partnerystės šalis laiko ir finansinius kaštus, matyti, kad vykstant į daugumą Pietų kaimynystės šalių išlaidos yra didesnės (iš Lietuvos tėra vienas tiesioginis skrydis į šias valstybes į Izraelį). Šias išlaidas reikia dengti iš projekto lėšų, o NVO, kurios priklausomos nuo projektinio finansavimo, didelės išlaidos neatrodo patraukliai. - Žinių apie Pietų kaimynystės šalis trūkumas ir nepasitikėjimas. Baltijos valstybėse turima mažai informacijos ir palyginti mažai domimasi Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis, paplitę neigiami stereotipai apie Pietų kaimynystės valstybes, žiniasklaidoje akcentuojama negatyvi informacija ir nepristatomi pozityvūs laimėjimai. Remiantis atliktos Europos valstybių ir Viduržemio jūros valstybių gyventojų apklausos duomenimis, europiečiams Viduržemio jūros regionas dažniausiai asocijuojasi su Italija, taip pat Graikija, Ispanija ir Prancūzija. Viduržemio jūros šalių gyventojams šis regionas pirmiausia asocijuojasi su Egiptu, Maroku ir Turkija. Europiečiai kur kas dažniau nei Viduržemio jūros šalių piliečiai regioną siejo su nesaugumu ir nestabilumu (78 proc. apklaustų europiečių ir 71 proc. Viduržemio jūros šalių gyventojų) 13. Šis regionas taip pat siejamas su migracijos problema. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvai aktyviau dalyvauti Pietų kaimynystėje trukdo tai, jog prioritetas teikiamas kitiems geografiniams regionams, menkai pažįstamos Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys ir jų kultūros, kalbiniai skirtumai, neturima įdirbio šiame regione bei menkos galimybės konkuruoti su Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose aktyviai veikiančiomis didžiosiomis ES valstybėmis narėmis. Aktyviau prisidėti taip pat trukdo nedideli verslo interesai šiame regione ir politinės rizikos Pietų kaimynystės šalyse. 13 An Inititative of Anna Lindh Foundation EUROMED. The Anna Lindh Report 2014: Intercultural Trends and Social Change in the Euro-Mediterranean Region. 29

30 4. AKTYVESNIO LIETUVOS DALYVAVIMO PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M. GALIMYBĖS 4.1. ES INICIATYVOS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M m. kovo 11 d. patvirtintas naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/ , įsteigiantis Europos kaimynystės priemonę. Šiame reglamente numatyti strateginiai ES tikslai Rytų ir Pietų kaimynystėje, kuriems įgyvendinti skirtas finansavimas siekia 15,4 mlrd. eurų. Europos kaimynystės politikos priemonės lėšos m. bus skiriamos trijų tipų programoms įgyvendinti: - dvišalėms programoms, pagal kurias teikiama ES parama vienai šaliai partnerei (iki 80 proc. Europos kaimynystės priemonės lėšų); - daugiašalėms programoms, pagal kurias teikiama parama siekiant spręsti kelioms šalims ar visoms šalims partnerėms aktualias problemas (iki 35 proc. lėšų); - pasienio bendradarbiavimo programoms, pagal kurias remiamas bendradarbiavimas tarp ES valstybių narių ir šalių partnerių (ar Rusijos Federacijos) prie ES išorinės sienos, kurios atkarpą konkrečios šalys dalijasi (iki 5 proc. lėšų). Europos kaimynystės priemonė pakeitė m. taikytą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Buvo išlaikyta ta pati finansavimo struktūra (dvišalės, daugiašalės ir pasienio bendradarbiavimo programos), tačiau, atsižvelgiant į 2011 m. atliktos Europos kaimynystės politikos peržiūros rezultatus, buvo ir pakeitimų. Pavyzdžiui, sustiprintas diferenciacijos principo taikymas, orientuojantis į šalių partnerių veiksmus ir už aktyvesnes reformas suteikiant didesnių privilegijų, pakeista geografinė finansinės priemonės apimtis (daugiau nefinansuojamos dvišalės programos su Rusija, tačiau lėšos skiriamos regioninėms ir pasienio bendradarbiavimo programoms), supaprastintas programavimo procesas, pagerintas ES ir nacionalinių programų koordinavimas, pakoreguotos pasienio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo sąlygos ir kt. 15 Reglamente iškelti šeši Europos kaimynystės priemonės tikslai: 1) skatinti žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, teisės viršenybę, lygybę, demokratiją, gerą valdymą, kovą su korupcija, stiprinti institucinius gebėjimus ir plėtoti pilietinę visuomenę, įtraukiant socialinius partnerius; 2) siekti integracijos į ES vidaus rinką, skatinti sektorinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, teisės sistemos suderinimą su ES teise ir tarptautiniais standartais, pagerinti institucinę sandarą ir skatinti investicijas; 3) sudaryti sąlygas geresniam žmonių mobilumui ir legaliai migracijai, skatinti žmonių tarpusavio kontaktus (ypač švietimo, kultūros, profesinių ir sportinių veiklų); 4) mažinti skurdą (per privataus sektoriaus plėtrą) ir socialinę atskirtį, skatinti gebėjimų stiprinimą mokslo, technologijų, tyrimų ir inovacijų srityse, skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaimo plėtrą, viešąją sveikatą, remti aplinkos apsaugą, klimato kaitos mažinimą; 5) didinti pasitikėjimą gerais kaimyniniais santykiais ir imtis kitų priemonių, padedančių didinti saugumą ir spręsti konfliktus; 6) plėtoti regioninį, tarpregioninį ir kaimynių šalių bendradarbiavimą, taip pat ir pasienio bendradarbiavimą. 14 Regulation (EU) No 232/2014 of the European Parliament and the Council of 11 March 2014, establishing a European Neighbourhood Instrument. 15 Detalesnė informacija adresu < 30

31 Reglamento priede išskirtos prioritetinės sritys, kurios bus remiamos įgyvendinant dvišales, daugiašales ir pasienio bendradarbiavimo programas. Apibendrinant galima įvardyti šiuos Europos kaimynystės priemonės prioritetus: 1) smulkiojo verslo skatinimas; 2) žmogaus teisės ir demokratija; 3) pilietinės bendruomenės plėtra; 4) kova su klimato kaita; 5) lengvesnis žmonių mobilumas; 6) energetinis bendradarbiavimas; 7) lyčių lygybės skatinimas; 8) ekonominė ir kaimo plėtra; 9) žmonių tarpusavio kontaktai; 10) transporto ryšiai; 11) jaunimo išsilavinimo ir užimtumo skatinimas; 12) tausojantis gamtinių išteklių naudojimas. Vadovaujantis reglamento reikalavimais, didžioji asignavimų suma skirta dvišalėms programoms įgyvendinti. Prireikus kiekvienai šaliai turi būti parengti išsamūs programavimo dokumentai, įskaitant strategiją ir daugiametę orientacinę programą. Pagrindinės dvišalių programų Pietų kaimynystės šalims nuostatos detaliau nagrinėjamos šios ataskaitos 5 skyriuje. Daugiašalėms programoms įgyvendinti taip pat turi būti parengti programiniai dokumentai, įskaitant strategiją ir daugiametę orientacinę programą. Regioniniam bendradarbiavimui ir daugiašalėms programoms Pietų kaimynystėje įgyvendinti 2014 m. parengtas Regioninės strategijos Pietuose dokumentas m. ir Daugiametė orientacinė programa m. 16 Regioninis bendradarbiavimas papildys dvišalius veiksmus, kurie yra vykdomi pagal programinius dokumentus dėl dvišalio ES ir konkrečios šalies partnerės bendradarbiavimo. Regioninės strategijos dokumente buvo atlikta esamos situacijos Pietų kaimynystėje analizė ir identifikuoti aktualūs iššūkiai, numatytos valstybių kaimynių bendradarbiavimo su ES gairės, išskirtos praėjusio programavimo laikotarpio pamokos, įvardyti bendradarbiavimo tikslai m. ir suplanuoti veiksmai, kurių turėtų būti imamasi. Pagrindiniai iššūkiai regionui šiuo metu yra susiję su pilietiniu karu Sirijoje, darančiu neigiamą įtaką ir kaimynėms šalims (ypač Libanui ir Jordanijai). Reaguodama į krizę Sirijoje, ES skyrė beveik 3 mlrd. Eur paramą (humanitarinę pagalbą ir vystomąją pagalbą), iš kurių 1,3 mlrd. Eur buvo valstybių narių surinktos lėšos, o 540 mln. Eur skirta iš Europos kaimynystės priemonės. Daugiametėje orientacinėje programoje m. išskirti keturi regioninio bendradarbiavimo strateginiai tikslai, kurių m. bus siekiama Pietų kaimynystėje, ir numatytos veiklos bei konkrečios programos, kurių įgyvendinimas turėtų padėti siekti tikslų. 3 lentelė. Regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos Pietų kaimynystėje m. Strateginis tikslas Skatinti bendradarbiavimą, siekiant laisvės, demokratijos ir saugumo Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) Intervencijų sritys: 1. Parama demokratijai stiprinti, geram valdymui, teisės viršenybei įtvirtinti ir teisingumo sistemos reformoms; 2. Žiniasklaidos bendradarbiavimo plėtra; 3. Parama regioninio dialogo plėtrai, skatinant keistis gerąja praktika, gebėjimų stiprinimą migracijos, mobilumo, teisingumo, policijos, saugumo ir piliečių apsaugos srityse; 4. Parama konfliktams užkirsti, valdyti ar spręsti, vadovaujantis anksčiau taikytos stabilumo užtikrinimo priemonės praktika; parama pasitikėjimui stiprinti per pilietinės visuomenės ir diplomatijos veiksmus, remiamus pagal ES programą Partnerystė taikos labui (angl. EU 16 Programming of the European Neighbourhood Instrument (ENI) Regional South Strategy Paper ( ) and Multiannual Indicative Programme ( ). 31

32 Strateginis tikslas Plėtoti bendradarbiavimą, siekiant įtraukiančio ir tvaraus ekonomikos augimo Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) Partnership for Peace). Programos (finansinės priemonės): 1. TAEIX teikiama techninė pagalba dažniausiai būna trumpalaikė ir susijusi su seminarų bei mokymų organizavimu valstybės tarnautojams, studijų vizitais, ekspertų misijomis konkrečioje trečiojoje šalyje dėl teisinės sistemos suderinimo su ES teisės reikalavimais. Ši pagalba teikiama prieš įgyvendinant ilgalaikius Dvynių projektus ir siekiant įvertinti, ar konkrečioje srityje yra poreikis keistis gerąja praktika bei inicijuoti Dvynių projektą. 2. SIGMA teikiama techninė pagalba viešajam sektoriui stiprinti ir tokioms sritims kaip viešieji pirkimai, viešojo sektoriaus finansinė kontrolė, viešojo sektoriaus etika, kova su korupcija ir kt. tobulinti. Organizuojami seminarai ir mokymai viešojo sektoriaus institucijų darbuotojams. 3. Pagalbinė taikos ir stabilumo užtikrinimo priemonė (angl. Instrument Contributing to Stability and Peace) teikiama parama skubiems trumpalaikiams veiksmams, kuriais siekiama atsakyti į krizines ar į beprasidedančias krizines situacijas, kartu teikiant ir ES humanitarinę pagalbą; teikiama ilgalaikė parama organizacijų, kurios dalyvauja kovojant su kilusia krize ir užtikrinant taiką, gebėjimams stiprinti. Paprastai už priemonės veiklų įgyvendinimą yra atsakingos ES delegacijos, veikiančios konkrečiose trečiosiose šalyse. 4. ES programa Partnerystė taikos labui (angl. EU Partnership for Peace) remiamos vietinės ir tarptautinės pilietinės visuomenės iniciatyvos, kuriomis skatinama taika ir tolerancija Artimųjų Rytų regione. Programą administruoja ES techninės pagalbos tarnybos biuras Vakarų Krante ir Gazos Ruože, taip pat ES delegacija Izraelyje ir ES delegacija Jordanijoje. Kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami kas metus ar kas dvejus metus, o dalyvauti konkursuose gali tik ne pelno siekiančios nevyriausybinės organizacijos iš Viduržemio jūros šalių partnerių, ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės narių ar ES plėtros procese dalyvaujančių valstybių. Intervencijų sritys: Parama privačiam verslui ir užimtumui skatinti: 1. Regioninės prekybos integracija ir reguliacinė (institucinė) sanglauda, įskaitant ir tolesnę paramą Agadiro susitarimui bei infrastruktūros plėtrai (standartizavimo, metrologijos, akreditavimo, atitikties vertinimo); 2. Privataus sektoriaus plėtra ir geresnės įsidarbinimo galimybės jaunimui, moterims, investicinio klimato gerinimas, parama SVV plėtrai ir priėjimo prie finansavimo šaltinių gerinimas; inovacijų, kūrybiškumo ir technologinės plėtros skatinimas; 3. Socialinė ir ekonominė bei politinė analizė; egzistuojančio politinio dialogo plėtojimas, keitimasis gerąja praktika ir gebėjimų stiprinimas (ypač prekybos, investicinio klimato, statistikos, energetikos ir klimato kaitos, transporto, informacinės visuomenės, kultūros ir kūrybiškumo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, mėlynosios ekonomikos ir aplinkos srityse); reguliacinis bendradarbiavimas ir pramoninis bendradarbiavimas sektoriuose, kuriuose turima bendrų interesų (turizmas, tekstilė, amatai). Parama sektorių bendradarbiavimui: 1. Energetika: rinkų integracija, energijos tiekimo šaltinių diversifikavimas ir saugumo užtikrinimas; energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, įskaitant prisidėjimą prie Viduržemio jūros regiono saulės energijos plano (angl. Mediterranean Solar Plan) įgyvendinimo bei energetikos sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo; 2. Transportas: reguliacinė ir fizinė Viduržemio transporto tinklų plėtra ir jų sąsajos su transeuropiniu transporto tinklu, įvertinant visas transporto priemones ir atsižvelgiant į regioninį transporto veiksmų planą m.; 3. Informacinė visuomenė: suderintos ir draugiškesnės investicijoms elektroninių komunikacijų aplinkos kūrimas; 4. Aplinka: parama vandentvarkai, jūrų ir pakrančių aplinkos apsauga, Horizontas 2020 veiksmų plano dėl Viduržemio jūros užterštumo mažinimo įgyvendinimas, tvaraus vartojimo ir gamybos skatinimas; tvarios žvejybos plėtra; 5. Bendra žinių ir inovacijų erdvė bei žmogiškojo kapitalo plėtra (ypač jaunimo užimtumo srityje): švietimas (formalusis ir neformalusis), profesinis mokymas turizmo, kultūros ir kūrybos, tyrimų ir inovacijų srityse; atotrūkio tarp tyrimų ir inovacijų mažinimas; tyrimų 32

33 Strateginis tikslas Skatinti bendradarbiavimą tarp žmonių Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) infrastruktūros plėtra, parama klasteriams, viešojo ir privataus sektoriaus subjektų gebėjimų stiprinimas; 6. Klimato kaita: mažai anglies dvideginio išmetančių technologijų plėtra, neigiamų klimato kaitos pasekmių regionui mažinimas; 7. Bendradarbiavimas jūrininkystės srityje: integruotos jūrininkystės politikos įgyvendinimas. Programos (finansinės priemonės): 1. TAEIX teikiama techninė pagalba dažniausiai būna trumpalaikė ir susijusi su seminarų bei mokymų organizavimu valstybės tarnautojams, studijų vizitais, ekspertų misijomis konkrečioje trečiojoje šalyje dėl teisinės sistemos suderinimo su ES teisės reikalavimais. Ši pagalba teikiama prieš įgyvendinant ilgalaikius Dvynių projektus ir siekiant įvertinti, ar konkrečioje srityje yra poreikis keistis gerąja praktika bei inicijuoti Dvynių projektą. 2. Kaimynystės investicinė priemonė (angl. Neighbourhood Investment Facility) finansinis mechanizmas, skirtas papildomam finansavimui ES kaimynystėje esančiose šalyse įgyvendinamiems infrastruktūriniams projektams transporto, energetikos, aplinkos apsaugos ir socialiniame (pavyzdžiui, mokyklų ir ligoninių statyba) sektoriuose pritraukti. Ši priemonė taip pat teikia paramą privačiam sektoriui, pavyzdžiui, per rizikos kapitalo operacijas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Finansinė priemonė suderina Europos Komisijos ir valstybių narių teikiamas subsidijas, Europos viešųjų finansinių institucijų paskolas ir valstybių partnerių įnašus. Siekiant gauti kaimynystės investicinės priemonės paramą, projektas turi būti pateiktas patikimų Europos finansinių institucijų sąrašui priklausančios institucijos. 3. Horizontas 2020 tematinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, skirta strategijoje Europa 2020 numatytai pavyzdinei iniciatyvai Inovacijų sąjunga įgyvendinti. Pagal programą bus investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas, finansuojant inovacijų diegimą pramonės srityje ir pagrindines technologijas, didinant finansavimo galimybes ir remiant SVV įmones. Be to, lėšų bus skirta aktualioms problemoms šešiose pagrindinėse srityse spręsti (sveikatos, demografinių pokyčių, transporto, maisto tiekimo užtikrinimo ir tvaraus žemės ūkio, jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų, energetikos, veiksmų klimato kaitos srityje ir kt.). Intervencijų sritys: 1. Parama pilietinei visuomenei, pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimams stiprinti, pilietinės visuomenės tinklams ir dialogui regioniniu lygiu pagal Pilietinės visuomenės priemonę (angl. Civil Society Instrument); 2. Parama regioniniam keitimuisi gerąja praktika, kovojant su moterų diskriminacija, moterų galios stiprinimas; 3. Parama regioniniam keitimuisi gerąja praktika, skatinant socialinį dialogą (įskaitant klimato kaitos ir aplinkos klausimus); 4. Jaunimo dialogo ir mainų skatinimas, jaunimo organizacijų gebėjimų stiprinimas, įskaitant ir paramą pagal Erasmus+ ; 5. Regioninio kultūrinio bendradarbiavimo ir tarpkultūrinio dialogo skatinimas, įskaitant ir paramą iš Annos Lindh fondo. Programos (finansinės priemonės): 1. Annos Lindh fondas įsteigtas 2005 m. ES ir Viduržemio jūros partnerystėje dalyvaujančių šalių vyriausybių kaip tarpvyriausybinė institucija, kurios funkcijos skatinti regiono žmonių kultūrinį dialogą ir abipusę pagarbą. Fondo veikloje dalyvauja daugiau nei 3 tūkst. pilietinės visuomenės organizacijų, veikla finansuojama ES ir Viduržemio jūros sąjungos narių. 2. Erasmus+ nauja m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa, kurios tikslas gerinti įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, modernizuoti švietimo, mokymo ir jaunimo sričių veiklą. Pagal ją bus remiama švietimo, mokymo ir jaunimo institucijų bei organizacijų tarptautinė partnerystė (stažuotės, studijų mainai, savanorystė ir pan.), siekiant gerinti švietimo įstaigų ir darbo rinkos bendradarbiavimą ir spręsti Europoje kylančią reikiamų įgūdžių trūkumo problemą. 3. Pilietinės visuomenės organizacijų ir valdžios institucijų programa ( m.) 33

34 Strateginis tikslas Remti regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) (angl. Civil Society Organisations and Local Authorities Programme) turėtų prisidėti prie vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų keitimosi patirtimi, gebėjimų stiprinimo šalyse partnerėse. 4. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (angl. European Instrument for Democracy and Human Rights) įsteigta 2006 m., siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises ES nepriklausančiose valstybėse (pavyzdžiui, stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, užtikrinant žmogaus teises ir skatinant demokratines reformas). Intervencijų sritys: 1. Parama Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato veikloms; 2. Parama bendradarbiavimui su kitomis regioninėmis organizacijomis, įskaitant Arabų valstybių lygą; 3. Parama iniciatyvoms Magrebe įgyvendinti, remiantis 2012 m. gruodžio 18 d. komunikatu Parama glaudesniam bendradarbiavimui ir regioninei integracijai Magrebe: Alžyre, Mauritanijoje, Libijoje, Maroke, Tunise. Programos (finansinės priemonės): 1. TAEIX teikiama techninė pagalba dažniausiai būna trumpalaikė ir susijusi su seminarų bei mokymų organizavimu valstybės tarnautojams, studijų vizitais, ekspertų misijomis konkrečioje trečiojoje šalyje dėl teisinės sistemos suderinimo su ES teisės reikalavimais. Ši pagalba teikiama prieš įgyvendinant ilgalaikius Dvynių projektus ir siekiant įvertinti, ar konkrečioje srityje yra poreikis keistis gerąja praktika bei inicijuoti Dvynių projektą. 2. SIGMA teikiama techninė pagalba viešajam sektoriui stiprinti ir tokioms sritims kaip viešieji pirkimai, viešojo sektoriaus finansinė kontrolė, viešojo sektoriaus etika, kova su korupcija ir kt. tobulinti. Organizuojami seminarai ir mokymai viešojo sektoriaus institucijų darbuotojams m. taip pat bus teikiama daugiašalė skėtinė parama, kurios tikslas papildomai finansuoti tas Pietų kaimynystės šalis partneres, kurios sėkmingiau įgyvendins demokratines reformas. Ši parama papildys dvišales ir regionines programas. Paramos suma daugiašalei skėtinei programai m. sieks 1,4 mlrd. eurų 17. Numatytos trys prioritetinės investicijų sritys: - Partnerystės, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir integracijos, skatinimas (55 proc. lėšų) per Kaimynystės investicinę priemonę (NIF) teikiamas finansavimas (tikslinės dotacijos) dideliems investiciniams projektams ir papildomai pritraukiama paskolų iš Europos finansinių institucijų ar rizikos kapitalo iš privataus sektoriaus. Parama bus teikiama vadovaujantis NIF strateginėmis gairėmis 18. Projektais bus siekiama trijų strateginių tikslų: (1) sukurti geresnes energetikos ir transporto jungtis, gerinant energijos naudojimo efektyvumą; (2) kovoti su klimato kaita; (3) plėtoti smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, socialinį sektorių ir vietinę infrastruktūrą. Tikimasi, kad didesnės investicijos į viešąją infrastruktūrą ir gamybos sektorius, darbo vietų kūrimą padės mažinti skurdą Pietų kaimynystės šalyse ir aktyviau integruotis į ES vidaus rinką m. NIF priemonei bus skirta 595 mln. eurų Partnerystės tarp žmonių skatinimas (40 proc. lėšų) Erasmus+ programos įgyvendinimas ES kaimynystėje, siekiant diegti tarptautinius aukštojo mokslo standartus, paskatinti studentų ir dėstytojų mainus, gerinti aukštojo mokslo sistemų kokybę m. Erasmus+ programai įgyvendinti bus skirta 400 mln. Eur, iš kurių Pietų kaimynystės šalims 209 mln. eurų. 17 Strategic Priorities and Multi-annual Indicative Programme (MIP) European Neighbourhood-wide measures under ENI. Detalesnė informacija adresu < 18 Neighbourhood Investment Facility. Startegic Orientations Detalesnė informacija adresu < m. NIF priemonės lėšomis suteikta tikslinių dotacijų už 753 mln. Eur ir pritraukta 8,1 mlrd. Eur iš Europos finansinių institucijų. 34

35 - Gebėjimų stiprinimas EKP šalyse (5 proc. lėšų) ES kaimynystėje esančių šalių partnerių reguliacinės bazės suderinamumo su ES normomis ir standartais skatinimas, viešojo valdymo sistemų tobulinimas. Dauguma veiklų finansuojamos pagal dvišales ar regionines programas, tačiau techninė pagalba gali būti teikiama ir pagal daugiašales programas, pavyzdžiui, TAIEX ar SIGMA m. TAIEX programai ir viešojo valdymo sistemoms tobulinti bus skirta 37 mln. eurų. Dvišales ir daugiašales iniciatyvas m., kaip ir praėjusiu programavimo laikotarpiu, papildys pasienio bendradarbiavimo programos, kurių skaičius siekia 13 (buvo atšauktos dvi Ispanijos ir Maroko pasienio bendradarbiavimo programos). Pasienio bendradarbiavimo programoms skiriama 5 proc. Europos kaimynystės priemonės lėšų ES PARAMOS FORMOS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M m., kaip ir praėjusiu programavimo laikotarpiu, ES derina skirtingus paramos šalims kaimynėms tipus. ES teikia finansavimą subsidijų forma, remdama projektus ar organizacijas, taip pat skelbiami viešieji pirkimai ir sudaromos sutartys, teikiama tiesioginė parama remiamų valstybių biudžetui ar remiami konkretūs sektoriai 20. ES paramos, skirtos Pietų kaimynystėje įgyvendinamiems projektams, formos: - Biudžetinė parama. Kaip viena iš biudžetinės finansinės paramos dalių yra makrofinansinė parama, teikiama šalims kandidatėms ar potencialioms kandidatėms, EKP dalyvaujančioms šalims, siekiančioms spręsti mokėjimo balanso krizes (parama teikiama užsienio valiutos rezervams gerinti, viešųjų finansų valdymui ir mokesčių sistemai stiprinti, investiciniam klimatui pagerinti ir kt.). Siekiant gauti šią paramą, reikia atitikti ne tik makroekonominio ir finansinio stabilumo kriterijus, bet ir pagarbos žmogaus teisėms ar efektyviai funkcionuojančių demokratinių institucijų reikalavimus. Parama teikiama vidutinių ar ilgalaikių paskolų bei tikslinių dotacijų forma, jei šalis turi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programą m. Pietų kaimynystės šalims skirta 13 proc. visos makrofinansinės paramos 21. Po 2011 m. Arabų pavasario Pietų kaimynystės šalims skirta makrofinansinės paramos dalis padidėjo, o 2014 m. buvo patvirtintos programos Jordanijai ir Tunisui. Jordanijai skirta 180 mln. Eur parama paskolomis, o Tunisui 300 mln. Eur parama paskolomis. Paminėtina, kad dėl makrofinansinės paramos skyrimo sprendžiama pagal įprastinę teisėkūros procedūrą, kai pasiūlymą turi pateikti Europos Komisija, o jam pritarti turi Europos Parlamentas ir ES Taryba. - Tikslinės dotacijos ir kvietimai teikti paraiškas (angl. grants). Dotacija ar kvietimas teikti paraiškas (angl. call for proposals) yra viešas perkančiosios organizacijos kvietimas pareiškėjams, kurie galėtų įgyvendinti specifinius veiksmus pagal konkrečią ES programą. Subsidijos yra tiesioginiai mokėjimai iš ES biudžeto ar iš Europos plėtros fondo, kurie skiriami ES išorinės pagalbos programas įgyvendinančioms organizacijoms. Subsidijos esmė kompensuoti projekto vykdytojo patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. Be to, projekto vykdytojas dažniausiai turi prisidėti nuosavu indėliu. - Paslaugų sutartys parama per viešuosius pirkimus. Pirkimų konkursai (angl. calls for tender) yra skelbiami Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros generalinio direktorato (DG DEVCO) svetainėje, siekiant sulaukti paraiškų iš subjektų, kurie gali pasiūlyti specifinių paslaugų ar prekių už atitinkamą kainą. Taikant viešojo pirkimo procedūras, atrenkamas vienas laimėtojas, su kuriuo sudaroma paslaugų sutartis. 20 Detalesnė informacija adresu < 21 Macro-Financial Assistance to non-european Countries. Detalesnė informacija adresu < 35

36 - Finansavimo priemonės skirtos geografinėms ir teminėms programoms įgyvendinti. Šių priemonių lėšomis ES finansinė parama teikiama įgyvendinant daugiametes programas, kurios apima individualias šalis, sektorius ar regionus. a) Tematinės priemonės: 1) Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (angl. European Instrument for Democracy and Human Rights EIDHR) teikiama parama demokratijai, teisės viršenybei užtikrinti bei žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms apsaugoti; 2) Stabilumo ir taikos priemonė (angl. Instrument for Stability and Peace) teikiama parama šalims partnerėms, kovojančioms su beprasidedančia ar jau vykstančia krize (trumpalaikis komponentas) arba užtikrinančioms stabilumą šiose šalyse (ilgalaikis komponentas); 3) Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (angl. Instrument for Nuclear Safety Cooperation INSC) teikiama parama branduolinio saugumo standartams užtikrinti, apsaugai nuo radiacijos bei efektyvių branduolinės saugos principų sklaidai už ES ribų. b) Geografinės priemonės: 1) Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (angl. Instrument for Development Cooperation) finansuojamas bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis ir su regionais, pavyzdžiui, Lotynų Amerika, Azija, Vidurio Azija, Artimaisiais Rytais ir Pietų Afrika; 2) Europos plėtros fondas (angl. European Development Fund EDF) teikiama parama 79 šalims partnerėms ir užjūrio teritorijoms; 3) Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (angl. Instrument for Pre-accession Assistance IPA) teikiama parama prie ES prisijungti besiruošiančioms valstybėms; 4) Europos kaimynystės priemonė teikiama parama Pietų ir Rytų kaimynystės šalims. - Preliminariosios sutartys (angl. framework contracts) sudaromos tam tikrai grupei paslaugų įsigyti viešųjų pirkimų būdu, pagal kurias įgyvendinama ne viena, o kelios užduotys, kurių finansinė vertė ne visuomet aiški ir kurios nebūtinai visos gali būti įsigytos m. preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl trumpalaikių techninės pagalbos užduočių, susijusių su projektų šalyse partnerėse įgyvendinimu m. pagal preliminariąją sutartį buvo atrenkami ekspertai (įmonės) specifinėms Europos Komisijos užduotims įgyvendinti m. pagal audito preliminariąją sutartį profesionalios audito įmonės teikė audito paslaugas, vertindamos programas, kurios įgyvendinamos Europos plėtros fondo ar ES biudžeto lėšomis m. verslo sektoriaus atstovai ir NVO gali teikti paraiškas Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato koordinuojamiems projektams. Informacija apie tikslines dotacijas atskirose Pietų kaimynystės šalyse ir kvietimai teikti paraiškas skelbiami ES delegacijų Pietų kaimynystės šalyse interneto svetainėse m. parama projektams Viduržemio jūros regione įgyvendinti yra teikiama iš Annos Lindh fondo Skiriamos tikslinės dotacijos (angl. grants) pareiškėjams, įgyvendinantiems fondo tikslus atitinkančius projektus. Pirmiausia paskelbiamas kvietimas teikti paraiškas (angl. call for proposals), kuriame projektus įgyvendinti norinčios organizacijos pateikia savo projektinius pasiūlymus. Pareiškėjais gali būti tik tos institucijos ar organizacijos, kurios yra nacionalinių tinklų nariai. 22 DEVCO svetainėje pateikiami konsorciumų, su kuriais sudarytos tokios sutartys, sąrašai. Atskirų sektorių Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti ES projektuose išorinės pagalbos srityje, galėtų pasiūlyti atitinkamą savo ekspertizę ir mėginti užmegzti ryšius su šiomis įmonėmis. 23 Detalesnė informacija adresu < 24 Detalesnė informacija adresu < 25 Granted Projects. Detalesnė informacija adresu < 36

37 - Fondo lėšomis finansuojami tik daugiašaliai projektai, įgyvendinant formulę (mažiausiai viena šalis partnerė turi būti Viduržemio jūros šalis, o kita šalis partnerė mažiausiai viena Europos valstybė). - Kiekvienam kvietimui nustatytas maksimalus finansinis vokas su didžiausiomis ir mažiausiomis paramos sumomis 26. Taip pat nurodomas planuojamas finansuoti projektų skaičius ir paramos intensyvumas (pavyzdžiui, 2012 ir 2013 m. kvietimuose paramos intensyvumas siekė 80 proc.). Kvietime taip pat pateikiama informacija, kokia turi būti projektų įgyvendinimo trukmė. - Nacionalinių tinklų koordinatoriai atsakingi už finansavimo tvarkos paaiškinimą tinklo nariams, kai pasirodo kvietimas teikti paraiškas. Paminėtina, kad m. daugiausia Annos Lindh fondo finansuojamų projektų kaip pagrindiniai iniciatoriai įgyvendino Prancūzija, Italija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, taip pat Ispanija, Portugalija, Nyderlandai, Belgija, Švedija 27. Europos išorės reikalų tarnybos atstovai taip pat pastebi 28, kad įgyvendinant ES finansuojamus projektus Pietų kaimynystėje aktyviausiai veikia didžiosios ir labiau patyrusios valstybės narės Prancūzija, Vokietija, taip pat Jungtinė Karalystė, Švedija. Visos didžiosios šalys turi atskiras vystomosios pagalbos agentūras, pavyzdžiui, Prancūzijos vystomosios pagalbos agentūra (angl. French Agency for Development AFD), Vokietijos KfW bankų grupė (vok. KfW Bankengruppe), Jungtinės Karalystės tarptautinės vystomosios pagalbos departamentas (angl. Department for International Development DFID), Švedijos tarptautinės vystomosios pagalbos agentūra (angl. Swedish International Development Agency SIDA) 29. Šios institucijos yra nepriklausomos ir dirba naudodamos savo priemones bei bendradarbiaudamos su ES per Kaimynystės investicinę priemonę (NIF), taip pat su Europos investiciniu banku (EIB), Šiaurės investicijų banku (NIB), verslo asociacijomis (pramonės, paslaugų). Siekiant, kad Lietuva aktyviau įsitrauktų į Pietų kaimynystėje vykdomus projektus, būtina užmegzti santykius su šiose šalyse veikiančiais didžiaisiais operatoriais. Europos Komisija teikia pagalbą šioje srityje didelį įdirbį Pietų kaimynystėje turinčioms valstybėms narėms kaip partnerėms siūlo mažiau patirties turinčias šalis ir siunčia kvietimus dalyvauti projektuose. Kaip viena iš šiuo metu vykstančios EKP peržiūros priemonių minimas decentralizacijos principas, numatantis aktyvesnį mažiau patyrusių ir Pietų kaimynystės regione aktyvesnių valstybių narių bendradarbiavimą. Paskutinė EKP peržiūra buvo vykdyta 2011 m., tačiau nuo to laiko ES kaimynystės šalyse užfiksuota daug pokyčių m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė bendrą konsultacijų dokumentą 30 viešosioms konsultacijoms, kurios tęsis iki 2015 m. birželio mėn. Vieni iš esminių konsultacijose nagrinėjamų klausimų yra susiję su keturiomis prioritetinėmis sritimis: (1) diferenciacija (naujų bendradarbiavimo formų paieška, nes ne visos šalys partnerės yra vienodai suinteresuotos reformomis); (2) dėmesio sutelkimas (būtinybė išskirti konkrečias sritis, kuriose ES ir partnerių interesai būtų tvirčiausi); (3) lankstesnės EKP įgyvendinimo priemonės; (4) atsakomybė ir matomumas (būtina, kad šalys partnerės prisiimtų daugiau atsakomybės už EKP tikslų įgyvendinimą). Remdamasi konsultacijų rezultatais, Europos Komisija suformuluos pasiūlymus dėl EKP ateities, o 2015 m. pabaigoje turėtų būti parengtas komunikatas, išskiriantis esmines veiklos kryptis. 26 Buvo skelbti iš viso keturi kvietimai (2009, 2010, 2012 ir 2013 m.) m. kvietimo finansinis vokas siekė 800 tūkst. Eur, 2012 m. kvietimo 1,350 mln. Eur, 2010 m. kvietimo 500 tūkst. eurų. 27 Detalesnė informacija adresu < 28 Interviu su Europos išorės reikalų tarnybos atstovais rezultatai (2015 m. vasario 3 d.). 29 Detalesnė informacija adresais: < < < < 30 Europos Komisija. Bendras konsultacijų dokumentas Naujos Europos kaimynystės politikos link. Briuselis, , JOIN(2015) 6 final. Detalesnė informacija adresu < 37

38 Aktyvesnio Lietuvos įsitraukimo į Pietų kaimynystėje vykdomus projektus problemas ir galimybes galima suklasifikuoti stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių lentelėje. 4 lentelė. Lietuvos dalyvavimo Pietų kaimynystėje įgyvendinamuose projektuose SSGG analizė Stiprybės - Techninės pagalbos projektų įgyvendinimo patirtis, ypač sėkmingas Dvynių projektų įgyvendinimas. - Reformų patirtis, ruošiantis stoti į ES ir siekiant įgyvendinti ES reikalavimus. - Neturima kolonizacijos patirties, o tokias šalis, jei projektai įgyvendinami viešajame sektoriuje, Afrikos valstybės su šia patirtimi įsileidžia lengviau 31. Galimybės - Bendradarbiauti su Europos Komisija ir Europos išorinių veiksmų tarnyba, ES delegacijomis Pietų kaimynystės šalyse. - Bendradarbiauti su kitų valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis, nepriklausomomis vystomosios pagalbos agentūromis. - Bendradarbiauti su Pietų kaimynystės šalių partnerių centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis. - Ieškoti partnerių, kurie dalyvautų viešuosiuose pirkimuose, nes pagrindinis ES finansuojamų projektų atrankos mechanizmas viešieji pirkimai. - Dalyvauti projektuose kaip jaunesniajam partneriui. - Toliau dalyvauti Annos Lindh fondo projektuose ir išnaudoti užmegztus bendradarbiavimo ryšius su Egiptu, Izraeliu. - Aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes, veikiančias Pietų kaimynystės šalyse. - Pritaikyti Dvynių projektų patirtį Pietų kaimynystėje. - Inicijuoti skirtingų sektorių (verslo, valdžios ir NVO) bendradarbiavimo schemą. - Pasitelkti kultūrinius renginius kaip Lietuvos pristatymo Pietų kaimynystės verslo ir valdžios atstovams kanalą. - Plėtoti rinkas (paslaugų ir pramonės srityse). - Perduoti prioritetinių sričių (informacinės ir mobiliosios technologijos, energetika, transportas, finansai, teisingumas ir vidaus reikalai, pilietinė visuomenė ir kt.) patirtį. - Toliau prižiūrėti perduotas technologijas. Silpnybės - Menkai diplomatiškai atstovaujama Lietuvai Pietų kaimynystės valstybėse. - Nedideli verslo interesai Pietų kaimynystės šalyse. - Trūksta žinių apie ES projektus Pietų kaimynystėje ir gebėjimų parengti paraiškas. - Nelabai išmanomi kultūriniai skirtumai. - Neturima asmeninių ryšių, trumpa bendradarbiavimo su Pietų kaimynystės šalimis istorija. - Kalbos barjeras (Šiaurės Afrikos regiono šalyse svarbi prancūzų kalba). Grėsmės - Lietuva nacionalinį prioritetą teikia ir aktyviau dalyvauja kituose regionuose įgyvendinamuose projektuose. - Pietų kaimynystėje vykdomuose projektuose dominuoja didžiosios ES valstybės narės, taip pat Skandinavijos valstybės. - Politinės rizikos Pietų kaimynystės šalyse (ypač Sirijoje, Libijoje, Jordanijoje, Libane). - Aukštas šalių partnerių korupcijos lygis. - Žinių apie Pietų kaimynystės šalis trūkumas ir nepasitikėjimas. 31 Interviu su Annos Lindh nacionalinio tinklo koordinatoriumi rezultatai (2015 m. kovo 4 d.); interviu su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje atstovais, atsakingais už vystomąjį bendradarbiavimą (2015 m. vasario 3 d.). 38

39 5. PRIORITETINĖS PIETŲ KAIMYNYSTĖS VALSTYBĖS IR SRITYS, KURIOSE BŪTŲ PERSPEKTYVU DALYVAUTI ĮGYVENDINANT ES PIETŲ KAIMYNYSTĖS POLITIKOS PRIEMONES 5.1. MAKROEKONOMINIAI IR DEMOGRAFINIAI RODIKLIAI PIETŲ KAIMYNYSTĖS VALSTYBĖSE Pietų kaimynystės politikoje dalyvauja 10 Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių, todėl siekiant identifikuoti prioritetines šalis, kuriose Lietuva turėtų daugiausia interesų ir realių galimybių įsitraukti į vykdomus projektus, aktualu trumpai apžvelgti demografinius ir makroekonominius rodiklius, taip pat identifikuoti prekybos srautus, aptarti verslumo ir demokratinius indeksus. Remiantis statistiniais duomenimis, matyti, kad didžiausias gyventojų skaičius tarp Pietų kaimynystės valstybių yra Egipte (beveik 85 mln. asmenų). Paminėtina, kad Egiptas jauna visuomenė: 32 proc. gyventojų yra jaunesni nei 14 m., 18 proc. gyventojų m., 38 proc. gyventojų m., 7 proc. gyventojų m., o likusieji vyresni nei 65 m. Šioje šalyje itin didelė rinka, taigi yra įvairių veiklos galimybių. 5 lentelė. Gyventojų skaičius Pietų kaimynystės valstybėse, tūkst. Valstybė 2001 m m. Alžyras Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Libija - - Marokas Palestina Sirija - - Tunisas Šaltinis: EUROSTAT Vertinant ekonominės gerovės potencialą šalyse, matyti, kad jis didžiausias Izraelyje, kur vienam gyventojui tenkantis vidaus produktas siekia daugiau nei 26 tūkst. eurų. Tarp Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių gana didelis BVP vienam gyventojui tenka Alžyre, Tunise ir Maroke. Mažiausias vienam gyventojui tenkantis vidaus produktas yra Egipte ir Palestinoje. 6 lentelė. BVP, tenkantis vienam gyventojui (Eur) Valstybė 2008 m m m m m m. Alžyras Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Libija Marokas Palestina Sirija Tunisas Šaltinis: EUROSTAT 39

40 Aukštas nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo, išlieka viena svarbiausių problemų Pietų kaimynystės valstybėse 32. Didžiausias nedarbo lygis tarp dešimties šalių 2013 m. buvo Palestinoje ir Libane (atitinkamai 24,5 ir 20 proc.), o mažiausias Izraelyje ir Maroke (atitinkamai 6,4 ir 8,9 proc.). 7 lentelė. Nedarbo lygis (proc.) Valstybė 2008 m m m m m m. Alžyras 11,3 10, ,9 9,8 Egiptas 8,7 9, ,3 13,4 Izraelis 6,2 7,7 6,8 5,7 6,9 6,4 Jordanija 13,1 12,9 12,5 12,9 12,2 12,7 Libanas - 6, Libija Marokas 9,6 9,1 9,1 8,9 9 8,9 Palestina 26,9 24,7 23,9 21,1 23,2 24,5 Sirija 10,9 8,1 8, Tunisas 14,2 13, ,3 17,6 15,9 Šaltinis: EUROSTAT Pasaulio bankas, analizuodamas galimybes pradėti verslą konkrečiose valstybėse, šalis vertina pagal skalę nuo 1 iki 189, kur pirmoji vieta reiškia palankiausią aplinką verslui, o paskutinė pačią nepalankiausią. Remiantis paskutiniais skelbiamais duomenimis, palankiausios sąlygos verslui buvo Izraelyje, Tunise ir Maroke. Nepalankiausia aplinka kurti ir plėtoti verslą yra Libijoje (šalis užima priešpaskutinę vietą skelbiamame reitinge), Sirijoje ir Alžyre. 8 lentelė. Pasaulio banko Doing Business indeksas ( m.) Valstybė 2012 m m m. Alžyras Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Libija Marokas Palestina (Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas) Sirija Tunisas Šaltinis: Vertinant Pietų kaimynystės šalių prekybos apimtį su ES, matyti, kad daugiausia į ES eksportuoja Tunisas, Marokas ir Alžyras. Importo iš ES dalis šių šalių prekybos struktūroje taip pat yra didžiausia. Palyginti su kitomis Pietų kaimynystės valstybėmis, šių šalių prekybos ryšiai su ES yra aktyviausi. Mažiausia ES dalis yra Palestinos prekybos struktūroje. Libano prekybos ryšiai su ES taip pat yra ne tokie aktyvūs, palyginti su kitomis šalimis. 32 Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy in Regional Report: A Partnership for Democracy and Shared Prosperity with the Southern Mediterranean Partners. 40

41 9 lentelė. Prekybos srautai: ES dalis Pietų kaimynystės šalių prekybos struktūroje Valstybė ES dalis Pietų kaimynystės šalies importe (proc.) ES dalis Pietų kaimynystės šalies eksporte (proc.) 2009 m m m m m m m m. Alžyras 53 51,2 52,2 52,3 51,7 49,1 50,8 55,2 Egiptas 33 32,4 29,3 29,5 28,2 29,9 30,7 27,9 Izraelis 32,4 48,6 34,6 30, ,5 27,7 27,1 Jordanija 21, ,6 17,5 3 3,7 4,7 - Libanas 38,5 36,1 36,3 39, ,1 11,9 9,9 Libija Marokas 52,4 49,2 48,3 46,4 66,2 59,9 57,6 57,4 Palestina 9,7 9,3 10,5 10 0,9 1,3 1,5 1,8 Sirija 17,9 25, ,9 40,5 - - Tunisas 62,8 61,2 57,7 53,5 73,8 73,3 76,4 71,4 Šaltinis: EUROSTAT Nagrinėjant Lietuvos prekybos su Pietų kaimynystės šalimis apimtį, matyti, kad Lietuva daugiausia eksportuoja į Alžyrą ir Egiptą. Eksportas į Egiptą itin išaugo būtent 2014 m., kai kilus NVS krizei buvo ieškoma naujų prekybos rinkų. Taip pat gana didelė Lietuvos eksporto dalis, palyginti su kitomis Pietų kaimynystės valstybėmis, tenka Izraeliui ir Marokui. Mažiausiai Lietuva eksportuoja į Siriją, Tunisą ir Jordaniją. 10 lentelė. Lietuvos eksporto apimtis į Pietų kaimynystės šalis ( m.) Valstybė Eksporto vertė (mln. Eur) Importo vertė (mln. Eur) 2012 m m m m m m. Alžyras 0,8 100,66 70, ,6 Egiptas 41,5 38,23 68,8 11,1 8,3 78 Izraelis 26,9 27,32 23,4 15,4 10,8 43,9 Jordanija 1,7 11,32 3,8 0,1 0,1 3,9 Libanas 1,1 2,02 5,6 0,2 0 5,8 Libija 15,5 1,74 8, ,7 Marokas 2 9,25 16,9 57,8 56,4 72,7 Palestina ,1 Sirija 0,4 0,14 0,5 0,3 0,2 0,6 Tunisas 2,7 1,12 1,4 0,2 0,2 1,5 Šaltinis: Vertinant tiek pagal eksporto, tiek pagal importo apimtį, didžiausias Lietuvos prekybos partneris ES Pietų kaimynystėje, 2014 m. duomenimis, buvo Egiptas (38 vieta iš 194 valstybių, 0,15 proc. visos prekybos), toliau yra Marokas (39 iš 194; 0,14 proc.), Alžyras (40 iš 194; 0,14 proc.). Lyginant Lietuvos ir jos artimų kaimynių prekybos su Pietų kaimynystės šalimis apimtį, matyti, kad Pietų kaimynystės šalių prekyba (tiek importas, tiek eksportas) su Lenkija buvo gerokai intensyvesnė nei su Lietuva ar kitomis kaimynėmis. Importas iš Vengrijos taip pat buvo didesnis nei iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos, tačiau daugiau eksportavo į Vengriją tik Izraelis. Kalbant apie Baltijos valstybes, Pietų kaimynystės šalių prekyba intensyviausia buvo būtent su Lietuva, o pati neintensyviausia su Estija. 41

42 11 lentelė. Pietų kaimynystės šalių importo apimtis iš Lietuvos ir kai kurių kaimynių šalių ( m.), mln. JAV dolerių LIETUVA Estija Latvija Lenkija Vengrija Šalis Alžyras , Izraelis Egiptas Marokas ,6 3, Tunisas 6,1 2,0-2,8 2, Jordanija 1,3 1,5 2,8 2,5 3,9 2,8 5,4 3 2, Libanas 3,3 3, , Palestina 0 0-0,2 0,1-0,1 0, ,4 5,8 - Sirija Libija Šaltinis: UN Comtrade database: 12 lentelė. Pietų kaimynystės šalių eksporto apimtis į Lietuvą ir kai kurias kaimynes šalis ( m.), mln. JAV dolerių LIETUVA Estija Latvija Lenkija Vengrija Šalis Alžyras , Izraelis Egiptas ,6 3,4 3,3 7, , Marokas ,3 8, Tunisas 4,4 1,9-2,5 1,8-0, Jordanija 0,2 0,1 2,2 0, ,1 0,5 0,3 0,5 6,7 5,6 3,3 Libanas 0,4 0,4-0, ,2-3,6 2,2-0,2 0,5 - Palestina ,1 1, Sirija Libija Šaltinis: UN Comtrade database: Vertinant ne tik makroekonominius parametrus, bet ir šalies demokratiškumo lygį apibūdinančius rodiklius, matyti, kad demokratiškumo rodikliai Pietų kaimynystės valstybėse 2014 m., palyginti su 2012 m. statistika, suprastėjo. Praėjusiais metais 6 iš 10 šalių buvo apibūdinamos kaip autoritarinės (Alžyras, Egiptas, Jordanija, Libija, Marokas, Sirija). Galima teigti, kad per dvejus metus padėtis suprastėjo Egipte, Libijoje ir Maroke m. tik dvi šalys Izraelis ir Tunisas buvo apibrėžtos kaip tokios, kuriose demokratija veikia su trūkumais. Libanas ir Palestina buvo apibūdinti kaip mišrūs režimai. 13 lentelė. The Economist Intelligence Unit demokratijos indeksas Valstybė 2012 m m. Vieta Režimas Vieta Režimas Alžyras 118 Autoritarinis 117 Autoritarinis Egiptas 109 Mišrus 138 Autoritarinis Izraelis 37 Demokratija su trūkumais 36 Demokratija su trūkumais Jordanija 121 Autoritarinis 121 Autoritarinis Libanas 99 Mišrus 98 Mišrus Libija 95 Mišrus 119 Autoritarinis Marokas 115 Mišrus 116 Autoritarinis Palestina 103 Mišrus 106 Mišrus Sirija 164 Autoritarinis 163 Autoritarinis Tunisas 90 Mišrus 70 Demokratija su trūkumais 42

43 Šaltinis: Nagrinėjant laisvės indekso kaitą Pietų kaimynystės valstybėse, matyti, kad m. pozityvių pokyčių buvo Tunise, nes 2015 m. šalis įvardyta kaip laisva. Toks pats buvo ir Izraelio statusas. Kaip nelaisvos šalys įvardytos Alžyras, Egiptas, Jordanija, Palestina ir Sirija. 14 lentelė. Freedom House: laisvės pasaulyje indeksas Valstybė 2012 m m m m. Balas* Statusas Balas* Statusas Balas* Statusas Balas* Statusas Alžyras 5,5 Nelaisvas 5,5 Nelaisvas 5,5 Nelaisvas - - Egiptas 5,5 Nelaisvas 5 Iš dalies laisvas 5,5 Nelaisvas 5,5 Nelaisvas Izraelis 1,5 Laisvas 1,5 Laisvas 1,5 Laisvas 1,5 Laisvas Jordanija 5,5 Nelaisva 5,5 Nelaisva 5,5 Nelaisva - - Libanas 4,5 Iš dalies laisvas 4,5 Iš dalies laisvas 4,5 Iš dalies laisvas - - Libija 6,5 Nelaisva 4,5 Iš dalies laisva 4,5 Iš dalies laisva - - Marokas 4,5 Iš dalies laisvas 4,5 Iš dalies laisvas 4,5 Iš dalies laisvas - - Palestina Vakarų 5,5 Nelaisvas 5,5 Nelaisvas 5,5 Nelaisvas 5,5 - Krantas Gazos 6 Nelaisvas 6 Nelaisvas 6,5 Nelaisvas 6,5 Nelaisvas Ruožas Sirija 7 Nelaisva 7 Nelaisva 7 Nelaisva 7 Nelaisva Tunisas 3,5 Iš dalies laisvas 3,5 Iš dalies laisvas 3 Iš dalies laisvas 2 Laisvas * 1 labai laisva (-as), 7 labai nelaisva (-as). Šaltinis: Vertinant galimybes Pietų kaimynystės šalyse laisvai naudotis internetu, matyti, kad kaip visiškai interneto laisvę ribojanti šalis yra įvardijama Sirija. Visos kitos valstybės nurodomos kaip iš dalies laisvos. Alžyras, Izraelis ir Palestina neteikia duomenų apie naudojimąsi internetu. 15 lentelė. Freedom House: interneto laisvės indeksas Valstybė 2012 m m m. Balas* Statusas Balas* Statusas Balas* Statusas Alžyras Egiptas 59 Iš dalies laisvas 60 Iš dalies laisvas 60 Iš dalies laisvas Izraelis Jordanija 45 Iš dalies laisva 46 Iš dalies laisva 48 Iš dalies laisva Libanas Iš dalies laisvas 47 Iš dalies laisvas Libija 43 Iš dalies laisva 45 Iš dalies laisva 48 Iš dalies laisva Marokas Iš dalies laisvas 44 Iš dalies laisvas Palestina Sirija 83 Nelaisva 85 Nelaisva 88 Nelaisva Tunisas 46 Iš dalies laisvas 41 Iš dalies laisvas 39 Iš dalies laisvas * 0 30 laisva (-as), iš dalies laisva (-as), nelaisva (-as). Šaltinis: Nagrinėjant spaudos laisvės padėtį Pietų kaimynystės šalyse, matyti, kad faktiškai visos valstybės priskiriamos tokioms šalims, kuriose spaudos laisvė yra ribojama. Per pastaruosius metus spaudos padėtis 43

44 pagerėjo Egipte, Libijoje, Maroke ir Palestinoje, tačiau suprastėjo Alžyre, Izraelyje, Jordanijoje, Libane ir Tunise. 16 lentelė. Pasaulinis spaudos laisvės indeksas Valstybė 2011 / 2012 m m. Pokytis Vieta (1 179) Vieta (1 179) Alžyras Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Libija Marokas Palestina Sirija Tunisas Šaltinis: Vertinant šalis pagal karo grėsmės rodiklius, matyti, kad 2014 m. kaip taikiausios šalys Pietų kaimynystėje įvardytos Jordanija, Marokas ir Tunisas. Sirija, kurioje vyksta pilietinis karas, užėmė paskutinę vietą tarp visų 162 analizuotų valstybių. Taip pat gana prastai pagal šį rodiklį buvo įvertintas Izraelis, Libanas ir Egiptas. Remiantis pateiktais duomenimis, galima teigti, kad beveik visose Pietų kaimynystės valstybėse yra gana didelės politinės rizikos ir neužtikrinama taika. 17 lentelė. Pasaulinis taikos indeksas Valstybė 2012 m m m. Vieta Balas Vieta Balas Vieta Balas (1 158) (1 162) (1 162) Alžyras Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Libija Marokas Palestina Sirija Tunisas Šaltinis: PRIORITETINĖS VALSTYBĖS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE Vertinant pagal makroekonominius rodiklius, Pietų kaimynystės šalys atrodo gana gerai (ypač Izraelis, Tunisas ir Marokas), tačiau demokratijos padėtis regione yra komplikuota, nes tik dvi šalys Izraelis ir Tunisas apibrėžiamos kaip demokratijos, veikiančios su trūkumais. Visose kitose valstybėse veikia autoritariniai ar mišrūs režimai. Daugelyje valstybių ribojama spaudos ir interneto laisvė, o pagal pasaulinį taikos indeksą aukštesnes vietas užima tik Jordanija, Marokas ir Tunisas. Likusios šalys vertinamos kaip susiduriančios su didelėmis politinėmis rizikomis, o Sirija, kurioje vyksta pilietinis karas, pagal taikos indeksą užima paskutinę vietą tarp visų vertintų pasaulio valstybių. 44

45 Nagrinėjant Europos valstybių sąveiką su Pietų kaimynystės šalimis, reikia pasakyti, kad Europos šalių gyventojai su Viduržemio jūros šalių piliečiais susiduria kur kas dažniau nei pastarieji. Europiečiai dažniausiai bendrauja su Viduržemio jūros šalių gyventojais verslo ar darbo reikalais (35 proc.) arba per keliones (37 proc.). Viduržemio jūros šalių piliečiai nurodė, kad jie su europiečiais dažniausiai bendrauja verslo reikalais (33 proc.) 33. Paminėtina, kad europiečiai yra labiau suinteresuoti gauti informacijos apie Viduržemio jūros šalis (jų gyvenimo būdą, ekonomines sąlygas, politinius pokyčius, religines praktikas ir pan.), o Viduržemio jūros šalių gyventojai mažiau domisi įvykiais Europoje. Nagrinėjant Lietuvos sąveikos su Pietų kaimynystės valstybėmis galimybes, aktualu atskirai aptarti reformų įgyvendinimo padėtį šiose šalyse ir išskirti esminius privalumus ir trūkumus, galinčius padėti ar apsunkinti Lietuvai bendradarbiauti su konkrečia valstybe. Atsižvelgiant į ekonominio ir politinio bendradarbiavimo istoriją, Lietuvai palankiausia aktyviai stiprinti savo ryšius su Egiptu, taip pat verta papildomai išnagrinėti būdus, kurie leistų akyviau įsitraukti Izraelyje ir Tunise. EGIPTAS Egiptas yra rimčiausias Pietų kaimynystės partneris, su kuriuo Lietuva turi bendradarbiavimo ryšių tiek kultūros ir švietimo, tiek ekonominėje srityse (pavyzdžiui, įgyvendinami projektai su Egipto Aleksandrijos biblioteka 34, įvykdyti du Dvynių projektai, Lietuvos eksportas į Egiptą yra vienas iš didžiausių, palyginti su kitomis Pietų kaimynystės šalimis 35 ). Egipte veikia ir Lietuvos diplomatinė atstovybė. Egiptas yra didžiausia pagal gyventojų skaičių Šiaurės Afrikos valstybė, turinti beveik 90 mln. gyventojų ir per metus sukurianti didžiausią bendrąjį vidaus produktą, siekiantį apie 300 mlrd. eurų. Egiptas nusileidžia regiono lyderėms (Tunisui, Alžyrui ir Marokui) pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, kuris tesudaro tik apie eurą. Ekonomikos augimas labai sulėtėjo po 2011 m. revoliucijos, tačiau atsigaunant investicijoms bei Egiptui pradėjus įgyvendinti struktūrines reformas (energetikos, mokesčių, darbo santykių srityse) tikimasi, kad jau 2015 m. šis augimas padvigubės ir sieks apie 4,7 proc. Geriau surenkami mokesčiai padės mažinti biudžeto deficitą, o tikslingai paskirstytos papildomos investicijos, priėmus investicijų apsaugos teisės aktus, turėtų pagerinti infrastruktūros paslaugų kokybę. TVF 36 duomenimis, metinis Egipto ekonomikos augimas, kuris sudaro apie 2 proc. BVP, yra nepakankamas labai didėjant šalies gyventojų skaičiui. Po 2011 m. revoliucijos ekonominio nuosmukio dar neatsigavo daugeliui gyventojų darbo vietas garantuojantys turizmo ir statybų sektoriai, išlieka aukštas skurdo lygis. Sumažėjus investicijoms ir pajamoms iš turizmo, šalies fiskalinis deficitas kasmet viršija 10 proc. ir be kreditavimo iš išorės dengiamas vidaus skola, dėl kurios sparčiau nuvertėja gyventojų pajamos. Pasak TVF, kainų augimą galėtų sustabdyti didesnės pastangos konsoliduojant šalies biudžetą. Nors Egipto bankų sektorius dėl stiprių startinių pozicijų išlieka likvidus, pelningas ir atsparus išoriniams šokams ir turintis tvarų paskolų portfelį, tačiau Egiptui rekomenduojama tęsti fiskalinės drausmės priemones ir šalies deficitą nuosekliai mažinti iki 8 proc. per metus, taip pat imtis mažinti ir valstybės skolą. TVF pasveikino šalies pastangas reformuojant energetikos sektorių ir atnaujinant infrastruktūrą, taip pat palankiai įvertino kovos su skurdu priemones. Per pastaruosius metus Egiptas pradėjo energijos išteklių subsidijų reformą, tačiau, remiantis TVF, Egiptas taip pat turėtų dėti daugiau pastangų didinti mokestines pajamas ir įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčio reformą. TVF taip pat konstatavo, kad ekonominė padėtis šalyje išlieka sudėtinga dėl rizikos, susijusios su regioniniu ir šalies vidaus saugumu. 33 An Inititative of Anna Lindh Foundation EUROMED. The Anna Lindh Report 2014: Intercultural Trends and Social Change in the Euro-Mediterranean Region. 34 Interviu su Annos Lindh fondo nacionalinio tinklo koordinatoriumi (2015 m. kovo 4 d.). 35 Lietuvos statistikos departamento duomenys. VšĮ Versli Lietuva duomenys. Detalesnė informacija adresu < m. vasario 11 d. TVF valdybos pranešimas spaudai po konsultacijų su Egiptu. Detalesnė informacija adresu < 45

46 Investuotojų forumo duomenimis 37, Egipto darbo rinka yra santykinai jauna (apie 65 proc. dirbančių žmonių yra jaunesni nei 30 metų), sparčiai auga naujųjų vartotojų skaičius (po milijoną kasmet). Pagrindiniai investuotojai Egipte JAV (IBM, Kellogg ), Jungtinė Karalystė (BP, Vodafone ), Persijos įlankos regiono šalys, Kinija, kurios pastaraisiais metais ypač suaktyvino investicijas į infrastruktūros plėtrą statybų ir energetikos sektoriuose. Kinija jau yra investavusi apie 5,5 mlrd. Eur, JAE pažadėjo 2015 m. investuoti dar 4 mlrd. JAV dolerių. BP į dujų gavybos projektus siekia investuoti iki 10 mlrd. JAV dolerių. Persijos įlankos regiono šalys ketina kurti investicijų fondą, kuriam pirmaisiais įnašais siekiama pritraukti dar iki 10 mlrd. JAV dolerių. Egiptas taip pat nestokoja ambicijų įgyvendinti naujus nekilnojamojo turto projektus naujajam miestui kitoje Sueco kanalo pusėje, kuris prilygtų naujajam Kairui, dėlioja planus 10 metų investicijų pritraukimo strategijai nekilnojamajam turtui plėtoti. Didelis dėmesys Egiptui teiktinas ne tik dėl ekonominių aspektų, bet ir dėl reikšmingų politinių priežasčių. Ši stipri, auganti regiono valstybė nevengia rodyti draugiškų santykių su Rusija, todėl siekiant apriboti Rusijos galimybes daryti įtaką šiai šaliai itin svarbu, kad ES išlaikytų dėmesį ir paramą Egiptui. Vertinant pagal Lietuvos prekybos santykius 38, didžiausias Lietuvos prekybos partneris pagal bendrąją eksporto ir importo apimtį ES Pietų kaimynystėje, 2014 m. duomenimis, buvo Egiptas (78 mln. Eur, 38 vieta iš 194 valstybių, 0,15 proc. visos prekybos). Lietuvos prekyba su Egiptu nėra labai diversifikuota joje dominuoja žemės ūkio produktai m. daugiau nei pusę viso Lietuvos eksporto sudarė javai (63,8 proc.). Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai sudarė ketvirtadalį (26,7 proc.). Trečia pagal dydį kategorija valgomosios daržovės tesudarė 2,5 proc. Daugiausia importuojami valgomieji vaisiai ir riešutai, citrusų vaisių žievelės ir luobos (77 proc. viso importo), antra pagal dydį kategorija vilna, švelniavilnių ar šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai, ašutų verpalai ir audiniai (5,9 proc.), plastikai ar jų dirbiniai (3,4 proc.). Lietuvos prekybos balansas su Egiptu teigiamas Lietuva eksportuoja apie šešis kartus daugiau produkcijos nei importuoja. Vertinant gero valdymo rodiklius 39, Egiptas, skirtingai nuo ekonominių rodiklių, nėra tarp pirmaujančių ES Pietų kaimynystės šalių. Egiptas atsilieka nuo regionų lyderių (Maroko, Alžyro, Tuniso), vertinant pagal žodžio, rinkimų ar žiniasklaidos laisvę, ir galėtų būti lyginamas su tokios valstybėmis kaip Baltarusija ar Azerbaidžanas. Vertinant politinį stabilumą, Egipto rodikliai yra dar žemesni ir gerokai nusileidžia kaimynams, įskaitant ir ES Rytų kaimynystės šalis, kur išimtimi dabar galėtų būti nebent Ukraina. Geresnio valdymo srityje, teikiant viešąsias paslaugas ar planuojant politinius veiksmus, Egiptas taip pat turi daugiau erdvės tobulėti ir nusileidžia Pietų kaimynystės lyderiams. Egipto padėtis yra geresnė reguliuojant verslą, čia jis galėtų būti tapatinamas su regiono lyderiais ir lyginamas su ES Rytų kaimynystės šalimis Azerbaidžanu ir Ukraina, tačiau gerokai nusileidžiantis Gruzijai. Įstatymų viršenybės, kaip ir kovos su korupcija, srityje ES Pietų kaimynystės šalys bendrai atrodo geriau nei šalys ES Rytų kaimynystėje. Egiptas šioje srityje taip pat ne išimtis, tačiau ir čia galėtų būti lyginamas su Baltarusija ar Azerbaidžanu. Detalesnė informacija apie gero valdymo rodiklius Pietų kaimynystėje pateikiama 3 priede. Apibendrinant galima teigti, kad Egiptas daugiausia turi ekonominio, prekybos, investicijų, taip pat techninės paramos potencialo. Egiptas Šiaurės Afrikos regionui taip pat yra svarbus geopolitiniu ir diplomatinių santykių požiūriais, nors šalis iš tarptautinės bendruomenės sulaukia daug kritikos dėl nepagarbos žmogaus teisėms ar dėl brutalaus susidorojimo su opozicija. Egiptas, prisistatydamas pasaulio bendruomenei (ypač investuotojams) 40, akcentuoja ekonominį ir investicijų potencialą, sutinka, kad būtina imtis struktūrinių reformų paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui, verslo aplinkos gerinimo, mokesčių, energetikos subsidijų srityse. Šalis susiduria su tokiais iššūkiais kaip didelis skurdo lygis, sumažėjusios 37 Egypt the Future ekonominės plėtros konferencija, 2015 m. kovo d. Detalesnė informacija adresu < 38 Lietuvos statistikos departamentas, Eksportas, importas pagal valstybes 2014 m. Detalesnė informacija adresu < 39 Worlwide Governance Indicators. Detalesnė informacija adresu < 40 Egipto investicinio klimato ir investavimo galimybių pristatymas. Detalesnė informacija adresu < 46

47 pajamos iš turizmo, silpna pradinio švietimo grandis, didėjanti socialinė atskirtis, labai išaugęs biudžeto deficitas ar neišnaudojamas energetikos sektoriaus potencialas. Atsižvelgdama į šias problemas, Egipto Vyriausybė yra viena iš nedaugelio ES Pietų kaimynystės partnerių, rodančių iniciatyvą bendradarbiauti su ES. Vis dėlto šie ketinimai dar turi virsti konkrečias veiksmais ne tik ekonomikos reformų, bet ir demokratijos bei pagarbos žmogaus teisėms srityse. Egipto Vyriausybė, daugiausia dėmesio skirdama investicijoms pritraukti, taip pat puikiai supranta, kad viena iš esminių sąlygų yra demokratinis režimas, pastangos užtikrinti žmogaus teises ir laikytis įstatymų, pavyzdžiui, užbaigti konstitucijos įgyvendinimo procesą. Galima teigti, kad Egipte, nepaisant opoziciniams judėjimams skirtų valdžios represijų, yra minimalios sąlygos stiprinti pilietinę visuomenę. Pavyzdžiui, Egipte yra stiprūs socialiniai tinklai šalyje įregistruotas apie 81 mln. mobiliųjų telefonų, toliau investuojama į mobilųjį internetą ( Vodafone, Jungtinė Karalystė). Egipte veikia Lietuvos diplomatinė atstovybė, atstovaujanti daliai Artimųjų Rytų regiono šalių. Be to, Egiptas dėl savo regioninės ekonominės ir politinės galios būtų palanki vieta ieškoti partnerių, stiprinti bendradarbiavimą su regiono paramos teikėjais, o tai taip pat padėtų įsitvirtinti regione įgyjant naujos patirties. Paramos Egiptui projektuose svarbu atsižvelgti tiek į paties Egipto poreikius, tiek į ES paramos strategiją, tiek į regione aktyvių ES valstybių narių paramos prioritetus m. populiariausi paramos Egiptui projektai buvo vykdomi šiose srityse 41 : migracijos srautų valdymas, turizmas, gamtos išteklių valdymas, saulės energetika ir energetikos rinkos sureguliavimas, parama pilietinėms iniciatyvoms, laisvoji prekyba, pradinis švietimas, statybų sektoriaus technologijos. Rengiant Pietų kaimynystės partnerių paramos strategijas ir programas, Lietuvai rekomenduojama daugiau dėmesio skirti geresnio viešojo sektoriaus valdymo, taip pat pilietinę visuomenę remiančioms iniciatyvoms m. ES paramos Egiptui strategijoje 42 (SSF) rašoma apie žmogaus teisių pažeidimus per 2014 m. Egipto prezidento rinkimus, masinius susidorojimus su opozicija, žurnalistų įkalinimus ir teismų skiriamas kolektyvines mirties bausmes m. dviem nutartimis teismas mirties bausmę skyrė daugiau nei musulmonų brolijos rėmėjų. ES paramos strategijoje konstatuojama, kad Egiptas yra svarbus ES prekybos partneris Viduržemio jūros regione pritraukiant didesnių ES investicijų, tačiau pažymima, kad Egiptas turėtų sutelkti dėmesį į Asociacijos sutarties įgyvendinimą, taip pat baigti visa apimančios laisvosios prekybos sutarties įgyvendinimo poveikio vertinimą. ES nustatė šias paramos Egiptui sritis: - Horizontaliosios priemonės siekiama stiprinti administracinius gebėjimus, įgyvendinant Asociacijos sutarties įsipareigojimus, ypač teisėkūroje, teikti paramą pilietinei visuomenei, dirbančiai su regioniniais ir socialiniais partneriais bei teikiančiai viešąsias paslaugas (10 proc. visų priemonių paramos). - Skurdo mažinimas, socialinė ir ekonominė regionų plėtra bei socialinė apsauga (40 proc. paramos) siekiama sumažinti vykdomų ekonominių reformų pasekmes pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms, didinti švietimo paslaugų kokybę, įgyvendinti kovos su nedarbu priemones, skirtas jaunimui ir moterims, suvienodinti teikiamas socialines garantijas. - Geresnis valdymas ir verslui palanki aplinka (20 proc. paramos) siekiama modernizuoti teismus ir viešojo sektoriaus administravimą, remiama žmogaus teisių apsauga, nacionalinė moterų taryba, motinystė ir vaiko priežiūra, stiprinama šių teisių įgyvendinimo priežiūra. Remiamos kovos su korupcija priemonės, t. y. siekiama supaprastinti procedūras, panaikinti įstatymų galią turinčių teisės aktų spragas, taip pat teikiama parama arbitražo teismams, prokuratūrai, audito tarnybai, 41 Europos kaimynystės politikos portalas. Detalesnė informacija adresu < m. ES paramos Egiptui strategija. Detalesnė informacija adresu < 47

48 nacionaliniam kovos su korupcija komitetui, nevyriausybinio sektoriaus organizacijoms, rinkimų priežiūros institucijoms. Remiamos ekonominės reformos, gerinama verslo ir investicijų aplinka, sudaromos geresnės sąlygos plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą (SVV). - Aplinkosauga ir geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimas (40 proc. paramos) remiama darni plėtra, atliekų tvarkymo ir vandenvalos sektoriai (kartu su KfW 43, AFD 44 ), energetikos suvartojimo efektyvumas ir generavimo šaltinių įvairovė, ekologinės SVV inovacijos, teikiama parama Viduržemio jūros ekosistemai ir instituciniams gebėjimams stiprinti (kartu su EIB, taip pat ES programomis MeHSIP, SWIM, SWITCH). Atsižvelgiant į tai, Lietuva prioritetinėmis Egipte galėtų laikyti šias veiklos sritis: - Pradinių mokyklų steigimas kaimo bendruomenėse ir mokytojų mokymai; bendruomenių raštingumo didinimas; regionų socialinė ir ekonominė plėtra. Rodikliai: per metus bus įsteigta naujų pradinių mokyklų, 2019 metais 80 proc. naujai įsteigtų pradinių mokyklų mokytojų bus dalyvavę bent vienuose ES finansuotuose mokymuose. Partneriai ir rezultatai: Švietimo ministerija ir jos pateikiama statistika, UNICEF pateikiamos ataskaitos ir studijos (pradžia 2014 m.). - Ilgalaikio ekonominio aktyvumo užtikrinimas regionuose per socialinę įtrauktį ir darbo vietų kūrimą; socialinės atskirties mažinimas remiant ekonomines veiklas regionuose; regionų socialinė ir ekonominė plėtra. Rodikliai: ES finansuojamų regioninių socialinės įtraukties ir užimtumo didinimo projektų skaičius (bus detalizuota veiksmų planuose), projektuose dalyvavusiųjų skaičius. Partneriai ir rezultatai: regionų statistika, projektų įgyvendinimo ataskaitos (pradžia 2015 m.). - Moterų užimtumo ir darbo įgūdžių didinimas, verslumo ir įsisteigusiųjų skatinimas; regionų socialinė ir ekonominė plėtra. Rodikliai: patvirtintų užimtumo didinimo planų ir priemonių skaičius (bus detalizuota veiksmų planuose). Partneriai ir rezultatai: regionų statistika, projektų įgyvendinimo ataskaitos (pradžia 2015 m.). - Sąlygų moterims naudotis viešosiomis paslaugomis, taip pat dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir viešajame valdyme sudarymas; geresnis valdymas, didesnis skaidrumas ir geresnė verslo aplinka. Rodikliai: identifikacinių kortelių, išduotų moterims, skaičius (bus detalizuota veiksmų planuose). Partneriai ir rezultatai: piliečių registracijos biuro statistika (pradžia 2015 m.). - Didesni ekonominiai atliekų tvarkymo pajėgumai regionuose; geresnis atliekų tvarkymas ir vandenvala regionuose bei didesnis ekonominis aktyvumas; aplinkosauga ir geresnė gyvenimo kokybė. Rodikliai: Vyriausybės patvirtintos sektoriaus valdymo strategijos, mokymų ir iniciatyvų, didinančių atliekų tvarkymo pajėgumus, skaičius, mokymai darbo vietoje, techninė pagalba, seminarai (bus detalizuota veiksmų planuose). Rezultatai: nacionalinė statistika (CAPMAS), Vyriausybės spaudos pranešimai, projektų įgyvendinimo ataskaitos (pradžia 2014 m.). - Didesnis atsinaujinančios energijos ir energiją taupančių technologijų naudojimas; švari energetika; aplinkosauga ir geresnė gyvenimo kokybė. Rodikliai: nacionaliniam tinklui pateiktų papildomų MW kiekis iš atsinaujinančios energijos šaltinių, sutaupytų MW skaičius įdiegus efektyvios energetikos priemones (bus detalizuota veiksmų planuose). Partneriai ir rezultatai: Vyriausybė, Energetikos ministerija, Efektyvios energetikos centras, ataskaitos dėl atsinaujinančios energetikos (pradžia m.). 43 Vokietijos KfW vystomosios pagalbos bankas. Detalesnė informacija adresu < 44 Prancūzijos vystomosios pagalbos agentūra. Detalesnė informacija adresu < 48

49 Siūlomi partneriai ir poveikio priemonės Egipte: Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime - Bendradarbiavimas su Egipte veikiančiais paramos teikėjais būtų pagrindinė poveikio priemonė Lietuvai sėkmingai įsitraukti į Pietų kaimynystės ir vystomosios pagalbos projektų įgyvendinimą Egipte. - Socialinės ir ekonominės plėtros srityje (bendruomenės mokyklos, socialinė įtrauktis, moterų verslumas) nėra formaliai veikiančio paramos teikėjų tarpusavio koordinacijos mechanizmo, todėl rekomenduojama išnaudoti ES delegacijos, taip pat atskirų ES politikos priemonių ( Erasmus+, Horizon 2020, DG NEAR, DG DEVCO, DG ECHO, DG EMPL, DG AGRI, DG ENER, DG CLIMA, DG RTD, DG TRADE) valdomų tinklų, vietoje reziduojančių ES diplomatinių atstovų (HoMs), tarptautinių paramos teikėjų (Pasaulio banko, Tarptautinės darbo organizacijos), taip pat tarptautinių partnerių ir interesų grupių ekspertinių tinklų teikiamas galimybes. Lygiagrečiai per diplomatinę atstovybę būtų tikslinga inicijuoti ateinančių į regioną šalių tinklą, kuriame būtų dalijamasi atskirų projektų įgyvendinimo praktika, kontaktais, programinio ciklo dokumentais, ataskaitomis, ieškoma partnerių, organizuojami susitikimai, konferencijos ar seminarai. - Geresnio valdymo srityje (moterų pilietinės teisės 45 ) paramos teikėjai savo veiklą koordinuoja vystomosios pagalbos partnerių grupėje (DPG) su pogrupiais, skirtais demokratijai valdyti ir kovoti su korupcija. Abiem grupėms kartu su pagrindiniais partneriais (UNICEF, WEF, UNDOC, WB) vadovauja ES delegacija. Ši grupė glaudžiai bendradarbiauja su politinį kriterijų įgyvendinančiomis Egipto institucijomis (NCCM, NCW, NCHR). ES taip pat bendradarbiauja su ES valstybių narių vystomosios pagalbos agentūromis. Siekiant gerinti verslo aplinką, bendradarbiaujama su savivaldos institucijomis, vietiniais tyrimų institutais ir verslo asociacijomis. Pavyzdžiui, SVV plėtros skatinimo grupei kartu pirmininkauja Vokietijos ambasada ir JAV vystomosios pagalbos agentūra (USAID). Aktyvesnis bendradarbiavimas su išvardytais partneriais padėtų Lietuvai aktyviau įsitraukti įgyvendinant ES kaimynystės politikos geresnio valdymo projektus. - Aplinkosaugos srityje (atliekų tvarkymas) paramos teikėjai savo veiklą koordinuoja vystomosios pagalbos grupės specialiajame pogrupyje, skirtame aplinkosaugai ir energetikai. Egiptui rengiant nacionalinę programą ir ruošiantis ją įgyvendinti atliekų tvarkymo ir vandenvalos srityse, DPG pogrupis, kuriam pirmininkauja ES delegacija kartu su KfW, glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos, Prancūzijos, kitų tarptautinių paramos teikėjų vystomosios pagalbos agentūromis, finansų institucijomis (GIZ 46, AFD, EIB, WB, SDC 47 ). Nuolat kontaktuojama su Egipto aplinkosaugos, vandens išteklių ir vandenvalos ministerijomis bei aplinkosaugos agentūra. - DPG pogrupiui energetikos srityje (atsinaujinantys ištekliai) kartu pirmininkauja Vokietijos ir Prancūzijos vystomosios pagalbos agentūros (KfW, AFD). Glaudžiai bendradarbiaujama su elektros energetikos, energijos išteklių, aplinkosaugos ministerijomis. Daugelį projektų atsinaujinančių energijos išteklių srityje ES kartu finansuoja su KfW, AFD, EIB paramos teikėjais (pavyzdžiui, vėjo energetikos srityje Gabal El Zeit Wind Farm 48 ) m. kovo 5 d. Europos Komisijos pranešimas spaudai. Detalesnė informacija adresu < 46 Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit (GIZ) GmbH. Detalesnė informacija adresu < 47 Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra. Detalesnė informacija adresu < 48 Pasaulio banko kartu su Gamesa (Ispanija) vėjo jėgainių projektas Egipte. Detalesnė informacija adresu < 49

50 MAROKAS Po Arabų pavasario Marokas priskiriamas prie tų Pietų kaimynystės šalių, kurios sėkmingiau įgyvendina reformas ir labiau artėja prie europietiškų standartų (2013 m. pasirašyta Mobilumo partnerystė, baigiamos derybos dėl išsamios ir visapusiškos prekybos susitarimo su ES DCFTA 49 ). Tiesa, 2011 m. priimtoje konstitucijoje numatytas reformas įgyvendinti kol kas vėluojama, tačiau teigiami postūmių matyti. Per pastaruosius metus Maroko gyventojų sąveika su europiečiais išaugo, nes 2009 m. maždaug 38 proc. apklaustų marokiečių nurodė bendravę su europiečiais, o 2012 m. tokių žmonių jau buvo 57 proc. Per pastaruosius metus Maroke išaugo tradiciškai europietiškomis laikomų vertybių svarba ir atitinkamai sumažėjo su Viduržemio jūros šalimis siejamų vertybių reikšmė m. apklausoje šalies gyventojai kaip esmines vertybes įvardijo nepriklausomybę ir pagarbą kitoms kultūroms, o tik paskui minėjo tradiciškai su islamiškomis šalimis siejamą religinių įsitikinimų svarbą ir solidarumą šeimai paveikslas. Svarbiausios vertybės Maroke Šaltinis: An Inititative of Anna Lindh Foundation EUROMED. The Anna Lindh Report 2014: Intercultural Trends and Social Change in the Euro-Mediterranean Region. Vertinant pagal makroekonominius rodiklius, reikia pasakyti, kad Marokas, palyginti su kitomis Pietų kaimynystės šalimis, atrodo gana gerai. Šalyje fiksuojamas gana didelis BVP vienam gyventojui, santykinai žemas nedarbo lygis, palankios sąlygos pradėti ir plėtoti verslą. Maroko prekybos srautai su ES yra dideli, pavyzdžiui, ES dalis Maroko eksporto rinkoje sudaro apie 57 proc., o importo 46 proc. Per pastaruosius metus Maroke suprastėjo demokratijos padėtis, pagal Freedom House skaičiuojamą laisvės pasaulyje indeksą šalis apibūdinama kaip iš dalies laisva. 49 European Commision. Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy in Regional report: A Partnership for Democracy and Shared Prosperity with the Southern Mediterranean Partners. 50 An Inititative of Anna Lindh Foundation EUROMED. The Anna Lindh Report 2014: Intercultural Trends and Social Change in the Euro-Mediterranean Region. 50

51 Nagrinėjant Lietuvos prekybos su Maroku srautus, pabrėžtina, kad Marokas yra antroje vietoje (po Egipto) tarp Pietų kaimynystės valstybių, o 2014 m. Lietuvos importo ir eksporto apimtis į Maroką siekė 72,7 mln. Eur, t. y. 0,14 proc. visos Lietuvos prekybos. Marokas užėmė 39 vietą 194 šalių, su kuriomis Lietuva prekiavo. Prekybos su Maroku dinamika eksporto srityje yra panaši į Egipto, čia vyrauja žemės ūkio produktų eksportas (javai ir pieno produktai 69,2 proc.), tačiau importuojama iš esmės tik viena prekių kategorija druska, siera, žemės ir akmenys, tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas, sudaranti 92,5 proc. viso Lietuvos importo iš Maroko. Marokas Lietuvai galėtų būti patraukli šalis aktyviau bendradarbiauti ir įsitraukti Pietų kaimynystėje. Vertinant pagal prekybos apimtį ir prekių kategorijas, Marokas nedaug atsilieka nuo Egipto (importo srityje iš Egipto ir Maroko atitinkamai 32 ir 23, eksporto 42 ir 23 prekių kategorijos). Iš Maroko importuojamų prekių vertė yra didesnė, tačiau vyrauja tik vienos kategorijos prekės, kurios sudaro net 92,5 proc. viso Lietuvos importo 51. Abiem atvejais tenka pridurti, kad tiek Maroko, tiek Egipto prekyba su Lietuva nelabai išplėtota, todėl reikėtų imtis tolesnių žingsnių ją skatinti. Be to, Marokas yra ne toks aktyvus dirbdamas su užsienio investuotojais ir daugiau dėmesio skiria stabilumui išlaikyti, o ne ekonominiams pokyčiams skatinti. Lietuvos privalumas, siekiant įsitraukti Maroke, yra tas, kad neturime kolonizacijos patirties, tačiau bendradarbiauti būtų sunku, nes šalyje vartojama prancūzų kalba m. ES paramos Marokui strategijoje 53 (SSF) išskiriamos trys prioritetinės intervencijų sritys, į kurias reikėtų orientuotis ir Lietuvai: - pagrindinių socialinių paslaugų (sveikatos, švietimo, vandens, sanitarinių) gerinimas (potencialas infrastruktūriniams projektams); - parama demokratiniam valdymui, teisės viršenybei ir mobilumui (potencialas techninės paramos projektams, įgyvendinant reformas); - darbo vietų kūrimas, tvarus ir įtraukus augimas (teikiama parama SVV kurti ir plėtoti, profesinio mokymo ir švietimo sistemų reformoms, aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms versle diegti, todėl šiose srityse atsiveria galimybių techninės paramos projektams, taip pat bendradarbiauti NVO). TUNISAS Šiuo metu Tunisas yra viena iš sėkmingiausiai reformas įgyvendinančių ir atvirų Pietų kaimynystės valstybių m. pasirašyta Mobilumo partnerystė, taip pat baigtas įgyvendinti konstitucinių reformų kelio žemėlapis ir priimta demokratiniais principais pagrįsta šalies konstitucija. Paminėtina, kad ši konstitucija laikoma moderniausia visame arabų regione (suteikiamos lygios teisės moterims ir siekiama užtikrinti universalius pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus). Demokratijos padėtis Tunise pastaraisiais metais pagerėjo, o šalis (kartu su Izraeliu) buvo apibrėžta kaip tokia, kurioje veikia demokratija su trūkumais. Pagal Freedom House indeksą Tunisas vertinamas taip pat geriau 2015 m. šalis buvo priskirta laisvų valstybių grupei. Tunisas (kartu su Jordanija ir Maroku) taip pat pristatomas kaip viena iš taikiausių Pietų kaimynystės valstybių. Viliamasi, kad Tunisas artimiausiu metu pradės derybas su ES dėl išsamios ir visapusiškos prekybos susitarimo. Vertinant pagal makroekonominius rodiklius, Tunisas taip pat atrodo gana stabiliai. Tunise, palyginti su kitomis Pietų kaimynystės valstybėmis, yra vienos palankiausių sąlygų pradėti verslą, vienam gyventojui tenkantis BVP taip pat yra gana didelis. Tuniso prekybos ryšiai su ES yra itin išplėtoti, nes ES dalis Tuniso eksporto struktūroje 2013 m. sudarė net apie 70 proc., o importo daugiau nei 53 proc. (daugiausia iš visų Pietų kaimynystės valstybių). Lietuvos prekybos ir ekonominiai santykiai su Tunisu nėra išplėtoti m. 51 LR statistikos departamento informacija. 52 Interviu su Annos Lindh fondo nacionalinio tinklo koordinatoriumi (2015 m. kovo 4 d.) m. ES paramos Marokui strategija. Detalesnė informacija adresu < 51

52 Lietuvos eksportas į Tunisą siekė vos 1,4 mln. Eur ir buvo vienas iš mažiausių, palyginti su kitomis Pietų kaimynystės šalimis. Analizuojant Lietuvos bendradarbiavimo su Tunisu patirtį, galima teigti, kad pagrindinė sąveikos sritis yra turizmas. Be to, Lietuva Tunise 2012 m. ir 2013 m. įgyvendino du vystomojo bendradarbiavimo projektus, skirtus pilietinei visuomenei skatinti, demokratijos vertybėms skleisti, demokratinių institucijų gebėjimams stiprinti. Dėl palankaus politinio ir ekonominio klimato tiek verslas, tiek NVO būtų suinteresuotos glaudžiau bendradarbiauti ir tai daryti būtų lengviau, nes daug Tuniso gyventojų kalba angliškai m. Lietuva turėtų aktyviau orientuotis į prioritetines ES mastu išskirtas projektų Tunise įgyvendinimo sritis m. ES paramos Tunisui strategijoje 54 (SSF) išskirtos trys prioritetinės intervencijų sritys: - socialinės ir ekonominės reformos, skatinančios įtraukų augimą, konkurencingumą ir integraciją (potencialas techninės paramos projektams, gerinant viešųjų finansų valdymą ir ekonominės politikos formavimą, taip pat potencialas NVO bendradarbiavimo projektams, gerinant socialinių partnerių gebėjimus dalyvauti politikos formavimo procese); - demokratijos stiprinimas (gerinamas rinkimų procesas, skatinama nepriklausoma žiniasklaida ir užtikrinama spaudos laisvė, vykdomos teisingumo sektoriaus reformos, stiprinami pilietinės visuomenės gebėjimai, didinimas moterų vaidmuo visuomenėje); - tvari regioninė ir vietos plėtra (gerinamos pagrindinės paslaugos, vykdomi aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita projektai, siekiama Tuniso gamtinių išteklių apsaugos). ALŽYRAS Politinės reformos Alžyre vyksta gana lėtai, o demokratinė padėtis šalyje per pastaruosius metus nepasikeitė. Alžyras apibūdinamas kaip autoritarinė valstybė. Pagal Freedom House laisvės pasaulyje indeksą vertinama kaip nelaisva šalis. Dalis vietinių NVO ir faktiškai visos tarptautinės NVO susiduria su privalomos registracijos problemomis. Kai kurių tarptautinių NVO nariai net kelerius metus negali gauti vizų įvažiuoti į Alžyrą, todėl jiems sunkiau bendradarbiauti su vietinėmis organizacijomis 55. Vertinant pagal ekonominius rodiklius, Alžyrą galima priskirti prie sėkmingai besivystančių Šiaurės Afrikos šalių. Alžyre fiksuojamas didžiausias regione BVP, tenkantis vienam gyventojui, o maža užsienio skola suteikia šaliai finansinio stabilumo ir atsparumo išorės šokams. Alžyro prekybos ryšiai su ES yra gana stiprūs, nes ES dalis šalies importo ir eksporto rinkose sudaro maždaug 50 proc. Vis dėlto, remiantis Pasaulio banko duomenimis, Alžyre yra nepalankios sąlygos kurti ir plėtoti verslą. Analizuojant Lietuvos prekybos su Alžyru apimtį, matyti, kad 2014 m. šis rodiklis siekė 70,6 mln. Eur ir sudarė 0,14 proc. visos Lietuvos prekybos. Intensyvesni Lietuvos prekybos ryšiai buvo tik su Egiptu ir Maroku. Vis dėlto Lietuvos prekyba su Alžyru yra nediversifikuota, nes Lietuva eksportuoja iš esmės tik tabaką ir perdirbtus tabako pakaitalus (91,5 proc. viso eksporto) ir nieko neimportuoja m. ES paramos Alžyrui strategijoje 56 (SSF) numatyta įgyvendinti intervencijas trijuose sektoriuose, į kuriuos Lietuvai būtų galima orientuotis: - teisingumo sistemos reforma ir piliečių dalyvavimas; - darbo rinka ir užimtumas; - ekonomikos diversifikacija ir valdymas m. ES paramos Tunisui strategija. Detalesnė informacija adresu < 55 ENP Package Algeria. Detalesnė informacija adresu < m. ES paramos Alžyrui strategija. Detalesnė informacija adresu < 52

53 Naujuoju laikotarpiu parama bus skiriama NVO, siekiant, kad jos iš paramos gavėjų taptų aktyviais proceso dalyviais ir dalyvautų įgyvendinant dvišales programas. Aktyviau Lietuvai dalyvauti Alžyre vykdomuose projektuose sudėtinga dėl nelabai išplėtotų prekybos ir diplomatinių santykių, taip pat šalyje vartojama prancūzų kalba. LIBIJA Nors po 2011 m. revoliucijos Libijoje pasirodė teigiamų reformų ženklų, demokratijos padėtis 2014 m., palyginti su 2012 m., labai suprastėjo, kai vėl dideliu mastu atnaujinti kariniai veiksmai. Libijos režimas buvo įvardytas kaip autoritarinis. Politinė padėtis šalyje labai nestabili, neužtikrinamas saugumas. Libija tapo pagrindine tranzito šalimi ekonominiams migrantams ir pabėgėliams, neužtikrinama efektyvi sienų kontrolė. Valstybėje itin aktuali ir nelabai užtikrinamų žmogaus teisių problema. Saugumo srityje esminiai prioritetai yra susiję su įstatymo viršenybės užtikrinimu ir profesionalių teisėsaugos institucijų įkūrimu, nacionalinio saugumo struktūros sukūrimu, valstybinių saugumo institucijų įkūrimu, sienų kontrole ir valdymu, ginklų kontrole, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu 57. Dėl tokios sudėtingos padėties šalyje verslo klimatas itin neigiamas. Pasaulio banko vertinimu, 2014 m. Libija užėmė 188 vietą iš 189 vertintų šalių pagal pradėti verslą sudaromas sąlygas. Libijos ekonomika yra labai nediversifikuota, nes dauguma biudžeto pajamų gaunama iš naftos, o didžioji dalis šalies gyventojų dirba viešajame sektoriuje. Libijos prekybos ryšiai su ES itin glaudūs (ES yra vienas pagrindinių finansinės ir techninės paramos teikėjų šioje Šiaurės Afrikos šalyje bei pagrindinis šalies prekybos partneris), tačiau esamomis sąlygomis bendradarbiauti su šia šalimi beveik neįmanoma m. Libijos strategijos dokumente / Daugiametėje orientacinėje programoje 58 numatyti trys prioritetiniai sektoriai, kurie turėtų būti finansuojami: - demokratinis valdymas (siekiama remti perėjimo prie demokratinio režimo procesą, kuris turėtų prasidėti rengiant ir priimant naują konstituciją; siekiama skatinti gerą valdymą ir remti atsakingas institucijas, pavyzdžiui, parlamentą, teisėsaugos institucijas, gerinti viešųjų finansų valdymo sistemą, Vyriausiosios nacionalinės rinkimų komisijos, savivaldos institucijų veiklą); - jaunimo pilietinio aktyvumo ir socialinės bei ekonominės integracijos skatinimas (remiamas aktyvus pilietinis įsitraukimas, prevenciniai veiksmai, siekiant užkirsti kelią jaunimui įsitraukti į nelegalią veiklą, išsilavinimo gerinimas ir gebėjimų stiprinimas, užimtumo politikos įgyvendinimas, jaunimo smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas); - sveikata (ES jau teikia techninę paramą, skirtą sveikatos paslaugų kokybei gerinti, strateginiam planavimui, sveikatos sektoriui finansuoti, neįgaliųjų fizinei reabilitacijai); - papildoma parama gebėjimams stiprinti (teikiama techninė parama, stiprinant tarpvyriausybinių koordinavimo institucijų gebėjimus); - parama pilietinei visuomenei (Libijos pilietinės visuomenės organizacijų, kurios dar tik pradeda savo nepriklausomą veiklą, gebėjimų stiprinimas). Vis dėlto dėl šalyje besitęsiančio konflikto šią programą šiuo metu įgyvendinti gana sudėtinga, dalis prioritetų ne tokie aktualūs, pirmiausia norint stabilizuoti padėtį Libijoje. Dėl politinių rizikų Lietuvos verslas, NVO ar viešosios institucijos nesuinteresuotos aktyviau įsitraukti įgyvendinant projektus Libijoje. Aktyviau Lietuva dalyvauti galėtų nebent teikdama humanitarinę pagalbą. 57 ENP Package Libya. Detalesnė informacija adresu < 58 Country Startegy Paper/Multi-Annual Indicative Programme Libya Detalesnė informacija adresu < 53

54 IZRAELIS Izraelis ekonomiškai stipriausia Pietų kaimynystės valstybė, kurioje vienam gyventojui tenkantis BVP siekia daugiau nei 26 tūkst. Eur, čia palankiausios sąlygos pradėti verslą. Izraelis yra viena iš dviejų Pietų kaimynystės šalių (kita Tunisas), kuriose veikiantis režimas apibūdinamas kaip demokratija su trūkumais. Pagal Freedom House indeksą Izraelis įvardijamas kaip laisva šalis, nors spaudos laisvė šalyje pastaraisiais metais sumažėjo. Vertinant pagal taikos indeksą, Izraelio padėtis yra prastesnė (2014 m. šalis užėmė 149 vietą iš 162 analizuotų valstybių). Lyginant Lietuvos prekybos srautus su pagrindinėmis Pietų kaimynystės regiono partnerėmis, galima konstatuoti, kad labiausiai išplėtotą ir gana diversifikuotą prekybą Lietuva turi su Izraeliu. Lietuva daugiausia importuoja chemijos produktus (56,4 proc.), taip pat elektros mašinas ir įrenginius (8,2 proc.), optikos, matavimo, medicinos prietaisus (7 proc.). Lietuvos eksportas yra labiau diversifikuotas daugiausia eksportuojama farmacijos produktų (22 proc.), baldų ir patalynės reikmenų (12,6 proc.), pieno (8,1 proc.) ir maisto (7,8 proc.) produktų. Lietuvos ir Izraelio tarpusavio prekyboje didesnė prekių dalis yra priskiriama aukštesnę pridėtinę vertę turinčioms kategorijoms, o nuo 2013 m. didelę eksportuojamų prekių dalį sudaro biotechnologijų gaminiai, lazeriai, kitų aukštųjų technologijų produktai. Lietuvą su Izraeliu sieja istoriniai ir kultūriniai ryšiai (per ten gyventi išvykusius litvakus), Tel Avive veikia Lietuvos Respublikos ambasada Izraelio Valstybėje 59. Paminėtina, kad 2015 m. kovo mėn. Vilniuje taip pat oficialiai atidaryta pirmoji Izraelio ambasada Lietuvoje. Izraelio ir Lietuvos santykiai šiuo metu yra itin geri ne tik dėl augančios prekybos apimties, bet ir dėl didėjančio turistų iš Izraelio srauto, kuris 2014 m. faktiškai padvigubėjo, aktyviau bendradarbiaujama mokslinių tyrimų srityje. Didžiausias įdirbis yra padarytas būtent aukštųjų technologijų sektoriuje, kuris Izraelyje yra itin išplėtotas 60. Plečiant rinkas šioje šalyje galbūt galėtų pagelbėti ir gausesnė išeivių iš Lietuvos bendruomenė Izraelyje. Atsižvelgdami į didelį Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo potencialą (ypač aukštųjų technologijų srityje), studijos rengėjai rekomenduotų skirti atskirą dėmesį šalių tarpusavio santykių plėtros galimybėms. Siekiant šio tikslo, būtų naudinga atlikti atskirą tyrimą, nesusijusį su Lietuvos dalyvavimo ES Pietų kaimynystės politikoje tema. LIBANAS Dėl pilietinio karo Sirijoje Libanas susiduria su politinėmis, saugumo ir pabėgėlių problemomis, todėl ES parama daugiausia teikiama šiems klausimams spręsti (saugumas, socialinių paslaugų užtikrinimas, pabėgėlių ir jų šeimų narių gyvenimo sąlygų gerinimas) 61. Nepaisant politinio nestabilumo, Libano makroekonominiai rodikliai yra gana geri. Vertinant pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, Libane šis rodiklis yra didžiausias tarp Artimųjų Rytų valstybių 8 tūkst. Eur ir nusileidžia tik Izraeliui, kur BVP vienam gyventojui siekia net 26 tūkst. eurų. Libano prekybos ryšiai su ES nėra labai aktyvūs, nes 2013 m. ES dalis šalies eksporto rinkoje sudarė apie 10 proc., o importo apie 39 proc. Lietuvos prekybos ryšiai su Libanu yra mažiau išplėtoti, o 2014 m. Lietuvos eksporto ir importo apimtis į Libaną siekė 5,8 mln. Eur (85 vieta tarp 194 šalių, su kuriomis Lietuva prekiavo; 0,001 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos) m. ES paramos Libanui strategijoje 62 (SSF) numatytos trys prioritetinės sritys, kurioms bus skiriamas finansavimas: 59 Lietuvos Respublikos ambasada Izraelio Valstybėje. Detalesnė informacija adresu < 60 Interviu su Sauliumi Kolyta, Lietuvos ambasados Tel Avive komercijos atašė, rezultatai. Cituota iš: Eglė Markevičienė, Kaip niekada geri santykiai. Verslo žinios, 2015 m. vasario 18 d. 61 European Commission. Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy in Lebano. Progress in 2013 and Recommendations for Action. Detalesnė informacija adresu < m. ES paramos Libanui strategija. Detalesnė informacija adresu < 54

55 - teisingumo ir teisėsaugos sistemos reforma (užtikrinti teismų nepriklausomumą, stiprinti gebėjimus, užtikrinti efektyvią sienų apsaugą, penitenciarinės sistemos reforma; potencialas techninei paramai ir Dvynių projektams); - socialinės sanglaudos, tvarios plėtros skatinimas ir pažeidžiamų visuomenės grupių apsauga (gerinti pagrindinių viešųjų paslaugų vandens, atliekų, sanitarijos, energijos, telekomunikacijų infrastruktūrą, užtikrinti teikiamas sveikatos paslaugas, aplinkos ir finansavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, stiprinti švietimo sektorių, siekiant ruošti darbo rinkai reikiamus specialistus, gerinti darbo sąlygas, socialinę apsaugą, stiprinant Nacionalinio socialinės apsaugos fondo gebėjimus); - tvarus energetinių ir gamtinių išteklių valdymas (užtikrinti energijos tiekimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti žaliosios energetikos plėtrą, gerinti gamtinių išteklių apsaugą, stiprinti atitinkamų institucijų gebėjimus, skatinti konkurencingą žemės ūkio sektorių ir tvarią kaimo plėtrą). JORDANIJA Pastaraisiais metais Jordanijos Karalystėje stebimas itin spartus ekonomikos ir privataus sektoriaus augimas, naujų verslų kūrimas ir modernizacija. Dėl šios priežasties Jordanijos gyventojai labiausiai domisi ekonominėmis sąlygomis Europoje (71 proc. respondentų). Jordanijos piliečiai įsitikinę, kad Viduržemio jūros šalių ir Europos valstybių bendradarbiavimas Jordanijoje turėtų prisidėti prie kultūrinės įvairovės bei prie inovacijų ir verslo plėtros. Dauguma apklaustų šalies piliečių teigė, kad pagrindinis jų sąveikos su europiečiais kanalas buvo verslo ar darbo reikalai (36 proc.). Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad besiplėtojanti Jordanijos ekonomika, augantis privatus sektorius ir gerėjanti verslo kultūra atveria galimybes europiečiams bendradarbiauti su šia Artimųjų Rytų šalimi verslo srityje. Be to, sudaromos palankesnės sąlygos kurti pilietinės visuomenės organizacijas ir bendradarbiauti su atitinkamomis europietiškomis organizacijomis 63. Vis dėlto tarptautinis verslo aplinkos Jordanijoje vertinimas kol kas nėra toks palankus, nes pagal Pasaulio banko skaičiuojamą Doing Business indeksą Jordanija 2014 m. užėmė 117 vietą iš 189 vertintų valstybių. 8 paveikslas. Jordanijos piliečių domėjimasis informacija apie Europos šalis Šaltinis: An Inititative of Anna Lindh Foundation EUROMED. The Anna Lindh Report 2014: Intercultural Trends and Social Change in the Euro-Mediterranean Region. 63 An Inititative of Anna Lindh Foundation EUROMED. The Anna Lindh Report 2014: Intercultural Trends and Social Change in the Euro-Mediterranean Region. 55

56 Vertinant pagal demokratijos rodiklius, Jordanija pripažįstama kaip autoritarinis režimas, tačiau šalis įgyvendina inkrementines reformas. Pavyzdžiui, 2011 m. po gyventojų protestų šalyje priimta pataisyta konstitucija, numatanti galių sustiprinimą demokratinėms institucijoms. Freedom House reitinge 2014 m. Jordanija įvardijama kaip nelaisva šalis. Per pastaruosius metus šalyje suprastėjo spaudos ir interneto laisvės padėtis. Nuo 2011 m., kai prasidėjo Sirijos krizė, Jordanija susiduria su dideliais pabėgėlių srautais, šalyje taip pat yra pabėgėlių iš Irako, Palestinos. Eikvojami Jordanijos gamtiniai ištekliai (ypač vanduo), milžiniškas spaudimas tenka švietimo ir sveikatos sistemoms bei ekonomikai 64. Jordanijos ekonomika yra viena iš mažiausių regione, be to, dėl ribotų gamtinių išteklių ji priklauso nuo išorinės pagalbos. Jordanijos ir ES prekybos ryšiai plėtojami gana aktyviai. Pavyzdžiui, 2012 m. ES buvo vienas iš pagrindinių Jordanijos importo partnerių (po Saudo Arabijos). Tikimasi, kad Jordanija netrukus pradės derybas dėl išsamios ir visapusiškos prekybos susitarimo su ES. Lietuvos ir Jordanijos prekybos ryšiai nėra aktyvūs, 2014 m. Lietuvos eksporto ir importo į Jordaniją apimtis siekė 3,9 mln. eurų. Jordanija užėmė 95 vietą tarp 194 Lietuvos prekybos partnerių. Lietuvos diplomatiniai ir ekonominiai santykiai su šia Artimųjų Rytų šalimi nėra labai išplėtoti. Bendradarbiauti būtų lengva, nes daugelis Jordanijos gyventojų moka anglų kalbą. Palanku tai, kad Jordanija turi ryšių su Persijos įlankos šalių regionu, o tai dar labiau plečia galimo bendradarbiavimo geografiją. Ne taip palanku tai, kad dėl Sirijos krizės ir didelių pabėgėlių srautų Jordanijoje gana nestabili aplinka m. ES paramos Jordanijai strategijoje 65 (SSF) numatytos trys prioritetinės sritys, kurioms bus skiriama daugiausia dėmesio: - teisės viršenybės užtikrinimas, viešojo sektoriaus atskaitomybės didinimas (remiamas demokratijos stiprinimas, žmogaus teisių užtikrinimas, aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, finansinės reformos, siekiant fiskalinio stabilumo, teismų nepriklausomumo didinimas, pagrindinių viešųjų paslaugų teikimo gerinimas; potencialas techninės paramos ir Dvynių projektams); - užimtumas ir privataus sektoriaus plėtra (paramos paslaugos verslui, verslumo skatinimas, inovacijų diegimas, Jordanijos gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas, darbo rinkos poreikius atitinkančios darbo jėgos ruošimas, smulkiojo ir vidutinio verslo patekimo į rinką palengvinimas); - atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos efektyvumas (institucinės, teisinės ir fiskalinės reformos, siekiant žalinimo tikslų, tvarios gamybos ir vartojimo skatinimas). SIRIJA 2011 m. kilus konfliktui Sirijoje ir užfiksavus smurto protrūkių bei žmogaus teisių pažeidimų, ES nusprendė suspenduoti dvišalį bendradarbiavimą ir įšaldyti derybas dėl Asociacijos sutarties. Šalyje kilus humanitarinei katastrofai, ES teikia tiesioginę pagalbą Sirijos gyventojams (humanitarinę pagalbą) ir kaimynėms šalims 66. Kilus pilietiniam karui, Sirijos demokratiniai rodikliai itin suprastėjo: Sirija apibrėžiama kaip autoritarinis režimas, nelaisva šalis, kurioje varžoma spaudos ir interneto laisvė m. pagal taikos indeksą Sirija užėmė paskutinę vietą iš 162 vertintų valstybių. Dėl kilusio konflikto Sirijos narystė Annos Lindh fondo veikloje taip pat buvo sustabdyta. Šiuo metu daugiausia NVO užtikrina mokymosi procesą Sirijos vaikams, tarptautinių gydytojų organizacijų atstovai teikia pagalbą sužeistiesiems 67. Lietuvos galimybės įsitraukti Sirijoje mažos, nebent teikiant humanitarinę pagalbą. 64 European Commission. Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy in Jordan. Progress in 2013 and Recommendations for Action. Detalesnė informacija adresu < m. ES paramos Jordanijai strategija. Detalesnė informacija adresu < 66 ENP Package Syria. Detalesnė informacija adresu < 67 Interviu su Annos Lindh fondo nacionalinio tinklo koordinatoriumi rezultatai (2015 m. kovo 4 d.). 56

57 PALESTINA 2013 m. žengtas svarbus žingsnis plėtojant ES ir Palestinos dvišalius santykius įsigaliojo EKP veiksmų planas, kuriame Palestina įsipareigojo sukurti institucijas, užtikrinančias įstatymo viršenybę ir žmogaus teises, o ES teikti paramą šioms reformoms įgyvendinti. Izraelio įvykdyta okupacija ir apribojimai trukdo plėtotis Palestinos ekonomikai ir yra didžiausia kliūtis reformoms (ypač siekiant užtikrinti Palestinos finansinį stabilumą). Verslo klimatas šalyje vis blogėja dėl Izraelio įvestų įvažiavimo į teritoriją apribojimų, neužtikrinama nuomonės išraiškos laisvė, tęsiamas smurtas prieš moteris 68. Palestinoje 2013 m. užfiksuotas didžiausias nedarbo lygis tarp visų Pietų kaimynystės šalių, taip pat vienas iš mažiausių BVP, tenkančių vienam gyventojui (mažesnis buvo tik Egipte). Pagal Freedom House indeksą šalis apibūdinama kaip nelaisva. ES yra didžiausia vystomosios pagalbos teikėja Palestinoje, o šios pagalbos finansinė apimtis kasmet siekia maždaug 480 mln. eurų. ES parama iš biudžeto skiriama kaip tiesioginė ir netiesioginė finansinė pagalba Palestinai, humanitarinė pagalba ir parama pabėgėliams iš Palestinos per UNRWA Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose. Didžioji paramos suma skiriama per ES PEGASE mechanizmą (tiesioginė finansinė parama Palestinai) m. ES paramos Palestinai strategijoje 69 (SSF) nurodoma, kad ES toliau teiks paramą Palestinai per PEGASE programą, rems Rytų Jeruzalės miestą ir JTO Paramos ir darbo agentūrą Palestinos pabėgėliams. Specialus dėmesys bus skiriamas Gazos Ruožo padėčiai. Strategijoje numatyti trys prioritetiniai sektoriai, kuriems ruošiamasi skirti finansavimą: - parama vietos ir nacionalinei valdžiai; - parama privačiam sektoriui ir tvariai ekonominei plėtrai; - parama vandens ištekliams užtikrinti ir žemės plėtrai. Lietuvos prekybos ir diplomatiniai santykiai su Palestina nėra intensyvūs m. Lietuvos eksporto ir importo į Palestiną apimtis siekė 0,1 mln. Eur ir Palestina užėmė 160 vietą tarp 194 Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Paminėtina, kad nuo 2013 m. Lietuva yra paskyrusi diplomatinį atstovą Palestinai, kuris reziduoja Ramaloje. Lietuva Palestinoje yra įgyvendinusi 4 vystomosios pagalbos projektus, susijusius su demokratinių rinkimų organizavimo ir pilietinės visuomenės aktyvesnio įsitraukimo patirties perdavimu (2009 m. projektas Demokratinių rinkimų organizavimo bei pilietinės visuomenės ugdymo studijų vizitas Palestinos nacionalinės administracijos politinių partijų ir institucijų atstovams ), Lietuvos ir Palestinos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo skatinimu, Palestinos NVO gebėjimų stiprinimu (2010 m. projektas Bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Palestinos stiprinimas ir plėtra, 2011 m. projektas Bendros LT-PS.NET veiklos ), jaunimo pilietiškumo ugdymu (2012 m. projektas Jaunimo pilietiškumo stiprinimas per neformalųjį ugdymą ). Atsižvelgiant į sukauptą patirtį, Lietuvai būtų aktualiausia orientuotis į m. ES paramos Palestinai strategijoje išskirtą pirmąją paramos kryptį, tačiau taip pat svarstytina ir antroji paramos kryptis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva santykiams su Palestina yra paskyrusi atskirą atstovą, kuris galėtų palengvinti užmegzti santykius su privataus sektoriaus atstovais. 68 European Commission. Joint Staff Working Document. Implementation of the European Neighbourhood Policy in Palestine Progress in 2013 and recommendations for action. Detalesnė informacija adresu < 69 Single Support Framework : The EU and Palestine sign new multi-annual programming document. Detalesnė informacija adresu < framework_ssf_en.pdf>. 57

58 APIBENDRINIMAS Apibendrinant surinktus duomenis, galima parengti Pietų kaimynystės valstybių, su kuriomis Lietuvai būtų naudinga bendradarbiauti, lentelę. Joje šalys žymimos trimis spalvomis: raudona aktyviau dalyvauti sudėtinga; geltona svarstytina, ar dalyvauti aktyviau, tačiau yra tai ribojančių veiksnių; žalia rekomenduojama dalyvauti aktyviau. Aktyviau dalyvauti sudėtinga 18 lentelė. Prioritetinės Pietų kaimynystės valstybės Svarstytina, ar aktyviau dalyvauti Libija Marokas Egiptas Sirija Tunisas Izraelis Alžyras Palestina Libanas Jordanija 5.3. PRIORITETINĖS SRITYS PIETŲ KAIMYNYSTĖJE Rekomenduotina aktyviau dalyvauti Nagrinėjant sritis, kuriose Lietuva galėtų pasidalyti aktualiomis žiniomis ir sukaupta patirtimi su Pietų kaimynystės valstybėmis, svarbu atsižvelgti į m. išskirtas dvišalės ir daugiašalės paramos Pietų kaimynystėje prioritetines sritis, taip pat į tas sritis, kuriose Lietuva įgyvendino projektus m. ir kuriose buvo didžiausias tokių veiklų poreikis, bei į sritis, kuriose Lietuva turi sukaupusi tarptautiniu mastu pripažintos ekspertizės. Be to, identifikuotos prioritetinės sritys yra suderinamos ir su Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetais bei galimybėmis. 19 lentelė. Sritys, į kurias Lietuva galėtų aktyviau įsitraukti Pietų kaimynystės šalyse Sritis Informacinės technologijos Mobiliosios technologijos Žemės ūkis Transportas Energetika Aprašymas Pietų kaimynystės šalyse šiuo metu daug dėmesio skiriama informacinių technologijų plėtrai viešajame sektoriuje (kuriamos viešosios paslaugos ir duomenų registrai, diegiamos informacinės sistemos), rengiamos elektroninės e. mokslo ir e. valdžios bazės, o Lietuva šioje srityje turi sukaupusi daug patirties (įvairūs viešųjų paslaugų kūrimo projektai įgyvendinti m. tiek ES, tiek nacionalinėmis lėšomis). Kadangi Lietuvos informacinių technologijų sektorius dėl mažos šalies rinkos sukuria mažiau naujų produktų, kurių galėtų pasiūlyti kitoms šalims, Pietų kaimynystės šalims būtų galima siūlyti ne tik naujų produktų, bet ir įsitraukti į jau sukurtų produktų ar paslaugų priežiūrą. Pietų kaimynystės šalyse auga mobiliojo ryšio vartotojų skaičius, todėl šioje srityje Lietuva galėtų siūlyti mobiliųjų technologijų paslaugų (pavyzdžiui, bankininkystės sektoriuje). Daugeliui Pietų kaimynystės šalių itin aktualios tvaraus išteklių naudojimo problemos, taip pat siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą. LR žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra aktyviai dalyvavo įgyvendinant tiek Dvynių projektus, tiek vystomosios pagalbos projektus žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, todėl šią patirtį galėtų panaudoti ir Pietų kaimynystėje. Pietų kaimynystės šalims aktualūs transporto infrastruktūros kūrimo ir tobulinimo projektai (transnacionalinių magistralių plėtra, kelių, geležinkelių ir miesto transporto sistemų ir jūrų transporto jungčių gerinimas ir kt.). Lietuvos kelių tiesimo įmonėms atsiveria galimybių prisidėti vykdant tokius projektus Pietų kaimynystėje. Transporto sektoriuje svarbi ir techninė pagalba šalių partnerių ministerijoms, administruojančioms institucijoms m. LR susisiekimo ministerija padėjo įgyvendinti Dvynių projektus, todėl šią patirtį būtų galima išnaudoti ir Pietų kaimynystėje m. daugiausia dėmesio Pietų kaimynystėje energetikos sektoriuje bus skiriama tvariam energetinių išteklių valdymui, atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo sąlygoms gerinti, vietinių elektros tinklų plėtrai ir integracijai, nes Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionas vis dar nelabai elektrifikuotas. Kadangi Pietų kaimynystėje siekiama panaudoti saulės energiją, įgyvendinamas 58

59 Sritis Finansai Teisingumas ir vidaus reikalai Sveikatos sektorius Švietimo sektorius Veterinarija Aplinkosauga Pilietinė visuomenė Aprašymas Viduržemio jūros saulės planas, Lietuvai būtų aktualu prisidėti vykdant būtent saulės energetikos projektus, juolab kad Lietuvoje veikiančios įmonės gamina tarptautiniu mastu konkurencingus ir paklausius saulės energijos modulius ir kt. Daugiausia Dvynių projektų Pietų kaimynystės regione m. buvo vykdoma finansų sektoriuje, nes šioms fiskalinio stabilumo siekiančioms šalims yra svarbūs viešųjų finansų valdymo, finansų sektoriaus reformų klausimai. Šioje srityje yra galimybių aktyviau įsitraukti organizuojant techninės pagalbos ir Dvynių projektus. Paminėtina, kad m. LR finansų ministerija gana aktyviai vykdė Dvynių projektus Rytų kaimynystėje ir Balkanuose (įgyvendinti 4 projektai), tad šia patirtimi būtų galima pasinaudoti ir Pietų kaimynystėje. Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija yra gavusi daug paramos, skirtos reformoms, todėl taip pat galėtų pasidalyti sukaupta patirtimi. Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Pietų kaimynystės valstybėms itin aktualus sienų apsaugos klausimas, taip pat teismų nepriklausomumo užtikrinimas, penitenciarinės sistemos reformos. Šioje srityje yra galimybių vykdyti techninės paramos ir Dvynių projektus. Sienos apsaugos srityje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos turi sukaupusi itin aktualios patirties. Tiesa, Lietuvos patirtis daugiau susijusi su nelegaliai per sieną gabenamais kroviniais, o ne su nelegalia migracija, kuri tam tikrais atvejais Pietų kaimynystės šalims yra aktualesnė m. LR muitinės departamentas taip pat dalyvavo įgyvendinant Dvynių projektus. Paminėtina, kad m. 13 proc. Pietų kaimynystėje įgyvendintų projektų buvo teisingumo ir vidaus reikalų srityje (daugiau projektų vykdyta tik finansų sektoriuje). Pietų kaimynystės šalyse sveikatos sektoriuje trūksta infrastruktūrinių projektų, nes ne visiems šių šalių gyventojams pasiekiamos sveikatos paslaugos. Taigi viena pagrindinių investicinių krypčių m. Maroke, Tunise, Libane, Libijoje užtikrinti, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamos. Paminėtina, kad m. sveikatos ir vartotojų apsaugos sektoriuje įgyvendinta 9 proc. visų Dvynių projektų Pietų kaimynystėje, todėl šioje srityje yra potencialas ir Dvynių projektams. Pietų kaimynystės šalyse švietimo sektoriuje reikia infrastruktūrinių projektų, gerinančių švietimo paslaugų prieinamumą, taip pat būtina gerinti švietimo kokybę. Šioje srityje būtų galima pritraukti statybos bendrovių, kurios kurtų švietimo infrastruktūrą (pavyzdžiui, Egipte planuojama finansuoti pradinių mokyklų stiegimą kaimo bendruomenėse; Maroke taip pat bus investuojama į švietimo paslaugų gerinimą), taip pat švietimo sektoriaus atstovų, kurie dirbtų su techninės paramos projektais, ar NVO, kurios gerintų švietimo paslaugų kokybę (pavyzdžiui, Maroke ruošiamasi investuoti į profesinio mokymo ir švietimo sistemų reformas; Libane ir Jordanijoje investicijos bus skirtos darbo rinkos poreikius atitinkančiai darbo jėgai rengti). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sukaupė itin daug naudingos patirties, įgyvendindama Dvynių projektus, todėl būtų galima aktyviau prisidėti prie tokių projektų ir Pietų kaimynystėje. Juolab kad šalims partnerėms itin svarbūs maisto saugos klausimai (pavyzdžiui, didėjant gyventojų skaičiui tokiose šalyse kaip Egiptas). Pietų kaimynystės šalims itin aktualus tvaraus vandens išteklių vartojimo klausimas (Tunisas, Egiptas, Libanas ir kt.), atliekų tvarkymo ir vandenvalos projektai, daug dėmesio skiriama jūrinių išteklių apsaugos ir kovos su klimato kaita klausimams. Šioje srityje atsiveria galimybių aktyviau įsitraukti NVO. Aplinkosaugos srityje taip pat skelbiama ir daug Dvynių projektų, tačiau LR aplinkos ministerija kol kas Dvynių projektuose nedalyvauja m. visose Pietų kaimynystės šalyse ES planuoja finansuoti pilietinės visuomenės stiprinimo projektus. Lietuva šioje srityje turi sukaupusi aktualios patirties. Palestinoje ir Tunise vykdė projektus, kuriais stiprino pilietinę visuomenę. Dėl šios priežasties ir naujuoju programavimo laikotarpiu Lietuvos NVO galėtų tęsti šią veiklą. 59

60 6. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Naujuoju programavimo laikotarpiu siekiama, kad Europos kaimynystės politikos parama būtų skiriama šalims pagal jų tikruosius poreikius ir toms sritims, kuriose tokia parama turėtų didžiausią poveikį. EKP vadovaujasi diferenciacijos, kryptingumo, lankstumo ir matomumo principais. EKP priemonės tampa vis panašesnės į ES vystomosios pagalbos priemones, nors šių dviejų politikų tikslai ir prioritetai šiek tiek skiriasi: vystomosios pagalbos parama skirta skurdui mažinti ir demokratijos vertybėms bei institucijoms stiprinti pasaulyje mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse, o EKP parama skiriama stabilumui ES kaimynėse stiprinti, paskatų principu prioritetas teikiamas ir reformos įgyvendinamos tvarios demokratijos, žmogaus teisių ir geresnės valdysenos srityse. EKP susiduria su regioniniais iššūkiais, o esminis šios politikos siekis ES kaimynystėje sukurti stabilių demokratijų žiedą kol kas neįgyvendintas. ES pasyviai stebint, Arabų pavasario metu atsivėrusios galimybės liko neišnaudotos ir tik dar labiau paryškino politikos įgyvendinimo spragas Pietų kaimynystės regione. Atsargiai įgyvendinama konstitucinė reforma Tunise, trapus stabilumas Maroke ir Alžyre, politinių oponentų persekiojimas Egipte, žlugusi valstybė Libijoje, nuo 2011 m. trunkantis pilietinis karas Sirijoje ar sparčiai regione plintantys teroristinių organizacijų židiniai verčia iš esmės persvarstyti Vakarų šalių pastangas regione. ES deklaruojami diferenciacijos, kryptingumo, lankstumo ar matomumo principai buvo sunkiai suderinami ir prastai įgyvendinami demokratijos ir žmogaus teisių, geresnės valdysenos ir reformų, ekonominės plėtros ir investicijų, migracijos ir saugumo srityse. Europos kaimynystės priemonės finansavimas m. sieks net 15,4 mlrd. eurų, o tai reikalauja dar kritiškiau vertinti paramos sąlygas, laikytis visa apimančio požiūrio su kitomis ES tematinėmis programomis, įskaitant makrofinansinę paramą (MFA), ir siūlyti stipresnę įgyvendinimo priežiūrą bei paskatomis grįstas glaudesnes sąsajas su vykdomomis reformomis, ypač tvarios demokratijos, žmogaus teisių ir geresnės valdysenos srityse. Pažanga šiose srityse turėtų būti lemiantis veiksnys, svarstant tolesnę biudžetinę paramą ar priimant sprendimus dėl naujų investicijų. Į tuos klausimus bus siekiama atsakyti 2015 m. rudenį, pasibaigus konsultacijoms 70 su ES kaimynių šalių ir ES bei jos valstybių narių, nevyriausybinio sektoriaus, interesų grupių partneriais. Lietuvos poveikio priemones Pietų kaimynystėje reikėtų stiprinti pradedant rengti programines paramos strategijas ir įgyvendinant planus bei institucinius ir finansinius sprendimus, kurie didintų poveikio galią. Rengiant kaimynystės politikos įgyvendinimo priemones dvišales, bendradarbiavimo abipus sienos ir daugiašales programas 71 svarbūs institucijų sprendimai, kurie leistų glaudžiau bendradarbiauti su ES institucijomis ir EKP šalimis partnerėmis. Svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija, derinant ne tik veiksmus, bet ir interesus. Europos Komisijos siekiai, įgyvendinant EKP 72 tikslus, sutampa su Lietuvos, nes abi pusės siekia, kad būtų kuo veiksmingiau išnaudojami turimi ištekliai ir naudojamos sverto poveikį partnerėms turinčios finansinės priemonės. Europos Komisijai suteikti EKP įgyvendinimo įgaliojimai tvirtinti bendras veiklos programas ir vertinti, ar šios programos atitinka politikos tikslus, programavimo dokumentus ir įgyvendinimo taisykles. Europos kaimynystės priemonės komitetas, kuriam pirmininkauja Europos Komisija, užtikrina, kad kaimynystės politika būtų įgyvendinama vienodomis sąlygomis su visomis partnerėmis. Komitetą sudaro valstybių narių atstovai, kontroliuojantys, kaip Europos Komisija priima m. kovo 4 d. spaudos pranešimas Naujos Europos kaimynystės politikos link. ES pradeda konsultacijas dėl būsimų santykių su kaimyninėmis šalimis. Detalesnė informacija adresu < Bendras konsultacijų dokumentas Nauja Europos kaimynystės politika. Detalesnė informacija adresu < 71 Nuorodos Europos kaimynystės priemonės įgyvendinimui ( ). Detalesnė informacija adresu < m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė; 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai. 60

61 įgyvendinimo aktus, o surinkę reikiamą balsų skaičių gali nagrinėjamą klausimą perduoti svarstyti ES Tarybai. Svarbu bendradarbiauti ir su kitu partneriu Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kuri, įgyvendinus ES sutartį, perėmė iš Europos Komisijos išorės santykių direktorato (DG Relex) funkcijas bei išteklius ir šiuo metu atsako už politinę Europos kaimynystės politikos priežiūrą, koordinuoja derybas su partneriais ir politikos planavimą. EIVT yra valstybių narių kontroliuojama priemonė, nepaisant to, kad jos faktinis vadovas yra Europos Komisijos vicepirmininkas. Svarbiausias veiksnys šioje srityje būtų ne institucinis pavaldumas, o kompetencijų pasidalijimas tarp valstybių narių ir ES institucijų, žinant, kad užsienio politika iš esmės lieka valstybių narių rankose. Tačiau šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad įgyvendinimo klausimais EIVT turi dirbti kartu su Europos Komisija ir jos komisarais bei direktoratais, atsakingais už kaimyninius, prekybos ar vystomosios pagalbos klausimus. Bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis svarbu, kai ES Tarybos darbo grupėse svarstomos ES Pietų kaimynystės regiono šalių programos ir projektų sąvadai. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, institucinio poveikio priemonės gali būti vykdomos keliomis kryptimis: 1. Valstybės mastu reikia subrandinti bendrą viziją dėl bendradarbiavimo su Pietų kaimynystės regionu nustatyti prioritetines valstybes ir sritis, užtikrinti valdžios institucijų tarpininkavimą tarp NVO ir verslo, skatinti, kad aukštesnio lygio politikos padėtų aktyviau dalyvauti Pietų kaimynystėje. Norint parengti prioritetų sąrašą, rekomenduojama organizuoti valdžios institucijų, verslo ir NVO atstovų diskusiją. 2. Bendradarbiauti su ES delegacijomis, turinčiomis plačius įgaliojimus 73 informuojant apie partnerių pažangą ir atnaujinant EKP veiksmų planus, jų parengimą ir įsigaliojimą derinant su ES finansinio laikotarpio programavimo ciklu. 3. Bendradarbiauti su EIVT ir Europos Komisijos plėtros, kaimynystės politikos ir vystomosios pagalbos sričių ekspertais, rengiančiais Europos Komisijos sprendimus, ir valstybėmis narėmis, įgyvendinimo komitete tvirtinant Pietų kaimynystės partnerės daugiametės paramos ar bendros veiklos programos (SSF / JP) prioritetus, taip pat skiriant dotacijas (regioninius vokus) ar rengiant orientacines nacionalines ar regionines programas (MIP), tų programų konkrečias priemones bei rezultato rodiklius, rengiantis ir dalyvaujant ES tiriamosiose ar stebėjimo 74 misijose Pietų kaimynystės šalyse ar jų regionuose. 4. Bendradarbiauti su kitų ES valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis (HoMs), pasitelkiant Lietuvos diplomatinių atstovybių kanalus, ypač su didesnę patirtį Pietų kaimynystėje turinčiomis ES valstybėmis narėmis Vokietija, Prancūzija ar Skandinavijos šalimis. Šios šalys turi gilesnę santykių istoriją ir valdo didesnius administracinius bei finansinius vystomosios pagalbos išteklius, įskaitant jų vystomosios pagalbos agentūras (Vokietijoje veikiančios KfW ir GIZ, Prancūzijoje AFD, Skandinavijoje Šiaurės investicijų bankas (NIB), Švedijoje SIDA ar Jungtinėje Karalystėje DFID), turinčias nepriklausomus informacijos kanalus su Pietų kaimynystės šalimis ir tiesiogiai dalyvaujančias koordinuojant paramą ES pietų kaimynams aktyviai veikia ES NIF projektuose, taip pat ES delegacijų vietos bendradarbiavimo grupėse. 5. Įgyvendinant projektus Pietų kaimynystėje, Lietuvai rekomenduojama įsteigti atskirą instituciją (agentūrą, jei imtume analogiją su CPVA, kuri taip pat dalyvauja ir vystomosios pagalbos projektuose), kuri galėtų būti atsakinga už projektų įgyvendinimą ir glaudžius ryšius su analogiškomis institucijomis, taip pat verslo asociacijomis, prekybos rūmais, šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinio sektoriaus organizacijomis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse. 73 Šiuo metu svarstoma HoMs labiau įtraukti į Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo priežiūrą, jiems deleguojant dalį EKP priežiūros funkcijų. 74 Pavyzdžiui, dvi ES rinkimų stebėjimo ekspertų misijos Egipte: a) 2014 metų referendumas dėl naujosios Konstitucijos, b) 2014 metų Egipto prezidento rinkimai. Egipto parlamento rinkimai vyko 2015 metų kovo ir balandžio mėn. 61

62 6. Bendradarbiauti su Europos paramos teikėjais Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei Kaimynystės investicijų priemonę (NIF) įgyvendinančiais atstovais, taip pat su tarptautiniais paramos teikėjais Pasaulio banko grupe (WBG), TVF, Tarptautine darbo organizacija (ILO), Jungtinių Tautų (UN, UNIDO, UNCTAD) agentūromis, AfDB 75, EBPO (OECD, DAC), prekybos rūmų bendradarbiavimo tinklais (pavyzdžiui, kartu su USAID, JICA), tarptautinėmis kompanijomis bei interesų grupėmis, siekiant mobilizuoti paramą, skirtą investiciniams projektams, jų tikslus derinant su Pietų kaimynystės partnerių programiniais ciklais ir nacionaliniais prioritetais, taip pat derinantis prie kitų ES tematinių priemonių (pavyzdžiui, Erasmus, EIDHR, biudžetinė parama MFA, EU2020). 7. Ekonominiu ir politiniu lygiu bendradarbiauti su Pietų kaimynystės partnerių centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, taip pat su nevyriausybiniu sektoriumi, interesų grupėmis ir tyrimų institutais. Svarbu įvertinti iki šiol iki galo neišnaudotas ES makrofinansinės paramos priemonės galimybes įprastai tokia parama šalims tvirtinama su sąlygų paketu, kuris galėtų paremti ES paramos šalims kaimynėms strategines nuostatas ir keltų ne tik ekonominius, bet ir politinius bei socialinius tikslus. Jei, pavyzdžiui, tokia šalis jau turi TVF programą, ji patvirtinus makrofinansinę paramą galėtų būti papildyta būtinomis politinėmis ir socialinėmis reformomis (tam galbūt panaudojant Liuksemburgo grupės formatą). Į dialogą siūloma taip pat įtraukti akademines institucijas, remti Lietuvos ir ES Pietų kaimynystės šalių universitetų bendradarbiavimą, kurti bendrąsias tyrimų programas ir duomenų bazes. 8. Ieškoti partnerių, kurie turi ilgalaikės patirties dirbant su ES Pietų kaimynystės šalimis ir įgyvendinant techninės pagalbos ar investicinius projektus. Pagrindinė ES finansuojamų projektų įgyvendinimo priemonė viešieji pirkimai, per kuriuos ES institucijos sudaro ekspertų grupes, atliekančias jungtinėse sutartyse nustatytas paslaugas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Europos Komisija, organizuodama ES partnerių atranką paslaugų ar techninės pagalbos projektams, siekia (deklaruoja siekį) padėti mažiau patirties vystomosios pagalbos projektuose turinčioms ES valstybėms narėms, joms į partnerius pasiūlydama labiau patyrusias ES valstybes nares. Tokios partnerystės pavyzdžiu galėtų būti Vokietijos ir Lietuvos bendras projektas Egipte, suteikiant techninę pagalbą konkurencijos priežiūros srityje. ES kartu vis labiau įtraukia ES delegacijas į bendrųjų programų rengimą Lietuvos dalyvavimo galimybės Pietų kaimynystėje įgyvendinamuose projektuose nėra iki galo išnaudojamos. Tai galima aiškinti daugeliu priežasčių, tokių kaip kiti politiniai prioritetai, silpna dvišalių santykių su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis istorija, menkai atstovaujama Lietuvai šiame regione, silpni projektų administravimo ištekliai, prancūzų kalbos barjeras, nelabai išmanomos vietos kultūros, sąlyginai aukštas korupcijos lygis regione. Viena esminių priežasčių, kodėl menkiau Lietuva įsitraukia Pietų kaimynystėje, silpni verslo interesai regione, kuriuos lemia tai, kad trūksta informacijos, menkai pažįstama ir įsitraukiama į rinką Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione, neturima partnerių, tai menkai remia valstybė. Siekiant spręsti šias problemas, įsteigus instituciją, kuri įgyvendintų politiką, reikia pradėti aktyviau dirbti su pačiu verslu sukurti nuolat veikiančius vietinius tinklus, kuriems padedant būtų galima verslą informuoti apie atsiveriančias galimybes bendriems projektams, regionuose keliamus ES strateginius tikslus, programavimo naujoves, finansavimo gavimo galimybes. Šioje srityje turėtų aktyviau veikti už Lietuvos prekybos santykių ir investicijų plėtrą atsakingos institucijos, tokios kaip Ūkio ministerija ir VšĮ Versli Lietuva, pavyzdžiui, kartu su LR užsienio reikalų ministerija ir asocijuotomis verslo struktūromis jos galėtų teikti paslaugas eksportuotojams, ieškantiems verslo partnerių ir rinkų, ar organizuoti parodas ir verslo misijas, kitus renginius, kuriuose pristatytų aktualią informaciją apie verslo galimybes regione. Svarbu išaiškinti dalyvavimo EKP projektuose motyvus ir galimybes, kurios leistų verslui lengviau įsitvirtinti naujose paslaugų, prekių, išteklių ir technologijų rinkose, surasti naujų partnerių, taip pat patiems pritraukti investicijų bei stiprinti bendradarbiavimą su pačių ES valstybių 75 Afrikos vystomasis bankas. Detalesnė informacija adresu < 76 Pavyzdys būtų Marokas, kur ES, siekdama stiprinti bendradarbiavimą su Maroku, iniciavo bendrosios programos rengimą ir įtraukė ir vietoje veikiančių ES valstybių narių diplomatines atstovybes. 62

63 narių verslo partneriais. Kartu siekiant diversifikuoti ir plėsti prekybos santykius EKP regione, rekomenduojama stiprinti ir komercijos atašė veiklą. 10. Techninę paramą kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo projektams, bendradarbiaujant su verslą skatinančiomis institucijomis, galėtų teikti tuo tikslu įsteigta Kaimynystės ir vystomojo bendradarbiavimo projektų valdymo agentūra. Šioje srityje svarbu stiprinti bendradarbiavimą su didesnę kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo investicinių projektų patirtį turinčiomis ES valstybėmis narėmis ir jų atsakingomis institucijomis, tokiomis kaip Šiaurės investicijų bankas (NIB), SIDA, DFID, AFD ar KfW-GIZ. Ieškant partnerių svarbu atkreipti dėmesį tai, kad paraiškas pagal kaimynystės investicijų priemonę (NIF) gali teikti tik tos institucijos, kurios NIF tarybos pripažintos tinkamomis tą daryti, t. y. EIB, ERPB, CEB 77, NIB (Skandinavijos šalys), AFD (Prancūzija), KfW 78 (Vokietija), taip pat OeEB 79 (Austrija), SIMEST 80 (Italija), SOFID 81 (Portugalija) ir AECID 82 (Ispanija). Pradėti reikėtų nuo artimiausio Skandinavijos regiono institucijų. 11. Reikėtų išnaudoti galimybes pristatyti verslą kultūriniuose renginiuose ir išskirti Lietuvos verslo dalyvavimo pranašumus, palyginti su tradiciniais Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono verslo partneriais. Vienas svarbių privalumų būtų tai, kad Lietuva neturi kolonizacijos patirties. Šalies institucijoms ir verslui tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas naujiems santykiams užmegzti kai kuriose Šiaurės Afrikos šalyse. 12. Dirbant su verslo įmonėmis, daugiau dėmesio galima būtų skirti informacinių technologijų plėtrai viešajame sektoriuje (duomenų registro, viešųjų paslaugų segmentai), mobiliosioms technologijoms (bankų sektoriaus segmentas), atsinaujinančios energetikos technologijoms (saulės energetika, vietinių elektros tinklų plėtra). 13. Reikėtų inicijuoti skirtingų sektorių (verslo, valdžios ir NVO) bendradarbiavimo schemą pirmiausia investuoti į NVO ir verslo bendrų forumų, kultūros renginių, konferencijų organizavimą Pietų kaimynystės valstybėse, į jas pakviesti aukštesnio lygio valdžios sektoriaus atstovų. Turint valdžios institucijų, ambasadų paramą, būtų lengviau į renginius pritraukti Pietų kaimynystės šalių verslo, valdžios atstovų. 14. Bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (pvz.: EMN 83, JTBA 84, NISC 85, GLEN 86 ), taip pat remiantis URM duomenų bazėmis, siūloma sudaryti registrą ir kaupti informaciją apie savanorystės tikslais į Pietų kaimynystės šalis išvykstančius (išvykusius) lietuvius skirti tęstinį finansavimą Lietuvos pristatymo ir šalies vardo garsinimo veikloms, mokyti savanorius ir įpareigoti juos organizuoti keletą Lietuvos pristatymų ir supažindinti Pietų kaimynystės šalių gyventojus su Lietuvos specifika, į renginius pakviesti vietinio verslo atstovų, informuoti norinčias Lietuvos įmones apie galimybę prisistatyti konkrečiuose miestuose ar regionuose, į kuriuos bus išvykęs savanoris. LR užsienio reikalų ministerija kaupia duomenis apie į užsienį ilgesniam laikui išvykstančius Lietuvos piliečius, kurie savo noru deklaruoja šią informaciją, todėl jiems visiems būtų galima pasiūlyti papildomų veiklų prie savanorystės

64 15. Toliau planuojant ir programuojant paramą ES Pietų kaimynystės šalims, reikia atkreipti dėmesį į atliktus vystomosios pagalbos ir išorės pagalbos politikos vertinimus m. vertinimo ataskaitoje 87 politikos poveikio priemonės įvertintos kaip veiksmingos, tačiau esminiai iššūkiai yra susiję su šios politikos projektų įgyvendinimo efektyvumu (skiriami administraciniai ištekliai, darbas su partneriais). Daugiau paramos suteikta socialinės infrastruktūros ir paslaugų sektoriuose, labai pasiteisino geresnio viešojo sektoriaus valdymo bei pilietinės visuomenės paramos projektai, kurie ir toliau bus labiau skatinami. Konstatuota, kad ES parama Pietų kaimynystės šalyse taip pat padėjo glaudžiau bendradarbiauti regione, tačiau pastebėta, kad jos tikslai ne visuomet sutapo su regioninėmis iniciatyvomis ir sulaukdavo mažiau paramos iš regiono valstybių. Atsižvelgiant į tai, buvo pateikta rekomendacijų vystomosios pagalbos politikos tikslams po 2015 metų, pavyzdžiui, dėl kovos su skurdu, žmogaus teisių ir geresnio viešojo sektoriaus valdymo, taip pat klimato kaitos ir kultūros, bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi ir vietos valdžia, paramos privačiam sektoriui m. metinė Europos Sąjungos vystymosi ir išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2013 m. ataskaita, Europos komisija, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Detalesnė informacija adresu < 64

65 1 PRIEDAS. REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAI PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M. Regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos Pietų kaimynystėje m. Prioritetas Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) DAUGIAMETĖ ORIENTACINĖ PROGRAMA ( M.) Bendradarbiavimas politinėje, teisingumo, 1. Pasitikėjimo stiprinimo priemonės, kuriomis skatinama: a) apsaugoti piliečius nuo gamtinių ir žmogaus sukeltų katastrofų: saugumo ir Įgyvendinama ilgalaikė ( m.) EUROMED programa, skirta prevencijai, migracijos srityse pasiruošimui ir atsakui į gamtines ir žmonių sukeltas katastrofas (angl. Programme for the Prevention, Preparednes and Response to Natural and Man-made Disasters PPRD), kuria siekiama rizikos prevencijos, suvaldyti, pasiruošti galimoms katastrofoms (planuoti prieš katastrofas), pasiruošti nelaimei, sugrįžti į normalų gyvenimą. Veiklos: seminarai, mokymo sesijos ir dirbtuvės, keičiamasi ekspertais, stiprinamas subregioninis bendradarbiavimas, techninė pagalba, tiesioginė pagalba (jei reikia), kuriami nacionaliniai piliečių apsaugos tinklai, vyksta simuliaciniai mokymai. b) Partnerystė taikos labui: Įgyvendinama ES programa Partnerystės taikos labui (angl. EU Partnership for Peace), kuria siekiama skatinti taiką Artimųjų Rytų regione. 2. Teisingumo, saugumo užtikrinimo ir migracijos kontrolės priemonės siekiama skatinti bendradarbiavimą migracijos srautų reguliavimo srityje pagal šią programą skatinami teisėsaugos institucijų kontaktai, mokymai ir pagalba. Tvari plėtra ekonominė 3. Politikos analizė siekiama skatinti Viduržemio jūros šalių užsienio politikos institutų ir ekonominių tyrimų institucijų tinklų plėtrą. 1. Reformų ir investicijų skatinimas siekiama pritraukti užsienio investuotojų į Viduržemio jūros šalis. 2. Bendradarbiavimas plėtojant infrastruktūrinius tinklus transporto ir energetikos sektoriuose infrastruktūriniai projektai regione finansuojami pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą (angl. Facility for Euro-Mediterranean Investment and Partnership FEMIP). a) Energetikos sektoriuje siekiama Magrebo šalių dujų rinkos integracijos į ES dujų rinką ir galbūt išplėsti Energetikos bendrijos sutartį į Magrebo šalis; sukurti Mašreko dujų ir elektros energijos rinką ir sujungti su ES, Balkanų ir kitų šalių kandidačių rinkomis; Izraelio ir Palestinos elektros ir dujų rinkų integracijos bei šios rinkos integracijos į Mašreko elektros ir dujų rinką; energijos paklausos valdymo ir tvarios plėtros (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas); Libijos energetikos rinkos integracijos su kaimynių šalių rinkomis; sąsajų Pietų Pietų kryptimi. b) Transporto sektoriuje siekiama transnacionalinių magistralių plėtros (Magrebo ir Mašreko greitkeliai), jūrų uostų kelių tinklo plėtros (techninė pagalba diegiant pažangias IR uostų valdymo sistemas, pavyzdžiui, muitinės procedūrų supaprastinimas, krovinių transportavimas), teikiama techninė pagalba įgyvendinant jūrinius saugumo ir aviacijos saugumo reikalavimus Viduržemio jūros šalyse, remiamos subregioninės iniciatyvos, susijusios su transporto sektoriumi. 3. Laisvosios prekybos zonos kūrimo ir Pietų Pietų regioninės ekonominės integracijos skatinimo priemonės tai tęstinė parama Agadiro susitarimuiįgyvendinti: stiprinami sekretoriato instituciniai gebėjimai, atliekamos tolesnes analizės dėl prekybos potencialo; parama prekybos režimo liberalizavimo 65

66 Prioritetas Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) veiksmams regioniniu, subregioniniu ar dvišaliu lygiu tarp partnerių, kurie yra pasirašę laisvosios prekybos susitarimus ar dėl jų derasi; parama privačiam sektoriui ir verslo asociacijoms, siekiančioms pasinaudoti laisvosios prekybos privalumais, ieškančioms prekybos su ES šalimis galimybių (renginių organizavimas kontaktams užmegzti). 4. Aplinkosaugos programa įgyvendinamos Viduržemio jūros užterštumo mažinimo iniciatyvos: pirmiausia identifikuojamos užterštumo mažinimo priemonės, paskui pritraukiamas finansavimas (infrastruktūriniai darbai daugiausia finansuojami per paskolas), įgyvendina NVO, kurios yra pagrindiniai aplinkosaugos politikos veikėjai gebėjimų stiprinimo priemones regione (siekiant NVO parengti tinkamai įgyvendinti projektus). 5. Techninė parama ir rizikos kapitalas FEMIP teikiama techninė parama rengiant ir įgyvendinant projektus, siekiant pagerinti privataus sektoriaus aplinką, įkuriamas rizikos kapitalo fondas. Už projektus ir rizikos kapitalo administravimą bus atsakingas Europos investicijų bankas. Socialinė plėtra ir kultūriniai mainai 6. Informacinės visuomenės plėtra daugiausia dėmesio skiriama e. mokslo ir e. kultūros klausimams, teikiama parama Viduržemio jūros šalių elektroninėms komunikacijoms suderinti su ES sistema, remiamas keitimasis patirtimi e. mokslo ir e. valdžios srityse, teikiama parama EUMEDCONNECT 2 iniciatyvai (ilgalaikė parama tyrimų ir švietimo tinklams regione), techninė parama reguliatorių gebėjimams stiprinti, stebimos Viduržemio jūros šalių e. komunikacijų rinkos. 1. Lyčių lygybė ir pilietinė visuomenė aktyvios pilietybės skatinimas, lygybės tarp vyrų ir moterų propagavimas, moterų vaidmens pripažinimo stiprinimas. 2. Informacijos ir komunikacijos programa II daugiausia dėmesio skiriama partnerystei tarp ES ir įvairių Viduržemio jūros šalių žiniasklaidos priemonių skatinti, profesiniams gebėjimams stiprinti (skaitmeninės ir spausdintos žiniasklaidos srityje), žiniasklaidos nepriklausomumui, neutralumui ir lyčių lygybei skatinti. Pagrindinės įgyvendinamos veiklos: rengiami bendri ES šalių žiniasklaidos projektai su Pietų kaimynystės valstybėmis, bendradarbiaujama su Viduržemio jūros transliuotojų korporacijomis, stiprinami vietiniai ir regioniniai gebėjimai informacijos ir komunikacijos sektoriuje, organizuojami seminarai ir konferencijos. 3. EUROMED jaunimo iniciatyva siekiama skatinti skirtingų Viduržemio jūros šalių jaunimo dialogą: vykdomi jaunimo mainai, remiama savanorystė (individualiai ar grupėmis), jaunimo tyrėjų misijos. 4. Dialogas tarp kultūrų ir kultūrinio paveldo apsauga siekiama skatinti dialogą tarp skirtingų kultūrų, įgyvendinant EUROMED paveldo (angl. EUROMED Heritage) ir paramos Annos Lindh fondui programas. Pagal pirmąją programą daugiausia dėmesio skiriama instituciniams gebėjimams stiprinti ir reformoms (teisinių ir institucinių strategijų parengimas, tarnautojų mobilumas, mokymai), pilietinės visuomenės organizacijų aktyvesniam įsitraukimui į tarpkultūrinį dialogą skatinti, mokymams ir švietimui kultūros srityje; parama kultūriniams sektoriams išsaugoti ir atkurti, žinomumui didinti, kultūros turizmo kokybei gerinti. Įgyvendinant projektus pagal antrąją programą teikiamas prioritetas jaunimui, o pagrindinės projektų sritys yra švietimo, kultūros, mokslo ir komunikacijų, žmogaus teisių, tvarios plėtros, moterų teisių užtikrinimo. DAUGIAMETĖ ORIENTACINĖ PROGRAMA ( M.) Parama bendroms regioninėms institucijoms, pasitikėjimo 1. Parama Viduržemio jūros sąjungos sekretoriatui siekiama sukurti ir remti jungtinį sekretoriatą, kuris būtų pagrindinė projektų įgyvendinimo institucija. 2. Piliečių apsauga remiamasi ankstesne patirtimi šioje srityje (ypač PPRD programos 66

67 Prioritetas stiprinimo priemonėms žiniasklaidos plėtrai Regioninės ekonominės integracijos, investicijų teisinės konvergencijos skatinimas ir ir Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) įgyvendinimo), o pagrindinės vykdomos veiklos susijusios su technine pagalba, informacijos mainais, praktiniais seminarais, ekspertų keitimusi. 3. Partnerystė taikos labui tęsiama praėjusio laikotarpio veikla, skatinamas pasitikėjimo stiprinimas, aktyvesnis pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas taikos procese. 4. Informavimo ir mokymo seminarai Viduržemio jūros šalių diplomatams kas dvejus metus organizuojami informavimo ir mokymo seminarai, į kuriuos kviečiama politinio, akademinio sluoksnio atstovų, žinomų pilietinės visuomenės veikėjų, supažindinančių su Viduržemio jūros sąjungos veikla, taip pat dirbama grupėse, vyksta simuliacijos, siekiant dalyviams suteikti reikiamų derybų gebėjimų ir dirbti įvairiose kultūrose. 5. Regioninės žiniasklaidos, informavimo ir komunikacijos programa II siekiama gerinti ES ir jos vykdomų politikų žinomumą ir matomumą Pietų kaimynystėje, bendradarbiauti su žiniasklaidos priemonėmis šalyse partnerėse, gerinti žiniasklaidos pranešimų kokybę, skatinti žiniasklaidos tinklų plėtrą, prisidėti stiprinant išraiškos laisvę, gerinti darbo sąlygas žurnalistams. 1. Investicijų skatinimas, verslo plėtra ir bendradarbiavimas pramonės srityje siekiama identifikuoti kliūtis, trukdančias pritraukti TUI į Pietų kaimynystės šalis, ir didinti TUI srautą; siekiama skatinti SVV plėtrą ir konkurencingumą, prekybą ir prekybos diversifikaciją regione; siekiama skatinti Pietų kaimynystės valstybių teisinį suderinimą su ES šalimis, pavyzdžiui, finansinių paslaugų, audito ir atskaitomybės, viešųjų pirkimų, muitų, konkurencijos srityse. Šioje srityje buvo įgyvendinamos dvi pagrindinės programos Invest in MED ir FEMISE, taip pat vykdomos TAIEX ir FEMIP remiamos veiklos. Buvo organizuojami regioniniai renginiai, skatinantys investicijas ir pramoninį bendradarbiavimą, kontaktams užmegzti, teikiama privataus sektoriaus darbuotojų ilgalaikiams ar trumpalaikiams mainams, organizuojami mokymai ir praktiniai seminarai. Pramoninio bendradarbiavimo srityje keičiamasi patirtimi prekybos supaprastinimo, inovacijų ir technologijų perdavimo, energetinio efektyvumo ir kitose srityse. Ekonominių tyrimų srityje buvo vykdomos FEMISE (ES ir Viduržemio jūros šalių tinklas, kurį sudaro 37 šalių atstovai) veiklos. 2. Transporto infrastruktūra siekiama pritraukti papildomą finansavimą integruotai ir tvariai transporto sistemai sukurti Pietų kaimynystėje. Transporto infrastruktūros veiklos buvo vykdomos įgyvendinant regionines techninės paramos programas po EUROMED transporto programos (angl. EUROMED Transport Programme) skėčiu, o esant galimybių, projektai buvo finansuojami Kaimynystės investicinio priemonės (NIF) lėšomis. 3. Parama informacinei visuomenei siekiama sukurti suderintą ir investicijoms palankią aplinką elektroninių komunikacijų sektoriuje, užtikrinti ilgalaikį sukurtos tinklų infrastruktūros tvarumą. Buvo teikiama parama EUMEDCONNECT3 iniciatyvai, siekiant toliau vykdyti Pietų kaimynystės šalių nacionalinių tyrimų ir švietimo tinklų jungčių su ES tinklu projektus, ypatingą dėmesį skiriant e. mokslo ir e. mokymosi veikloms. 4. Parama FEMIP teikiama parama tiek techninės pagalbos projektams, tiek skolinimo operacijoms. 5. Statistika siekiama pagerinti statistinių duomenų rinkimo sistemose kaupiamų duomenų palyginamumą, skatinti regioninį dialogą statistiniais klausimais ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam bendradarbiavimui statistikos srityje. Įgyvendinama programa MEDSTAT (EUROMED Statistics Programme), pagal kurią teikiama parama regioniniams ir subregioniniams mokymams statistikos klausimais, tobulinama metaduomenų sistema, konsultuojama statistinių duomenų rinkimo ir pateikimo prioritetiniuose 67

68 Prioritetas Viduržemio jūros regiono šalių tvari plėtra Socialinės įtraukties ir kultūrinio dialogo skatinimas Intervencijų sritys ir programos (finansinės priemonės) sektoriuose srityje, plėtojamos naujų sektorių (sveikatos statistikos, verslo statistikos) programos. 1. Aplinka ir vanduo pagal programą Horizontas 2020 toliau remiama vandens užterštumą mažinanti veikla ir įgyvendinama Viduržemio jūros vandens strategija, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos apsaugos infrastruktūros projektams vykdyti. 2. Energetika siekiama energijos rinkų integracijos, įgyvendinti bendrus energetikos projektus ir skatinti tvarius energijos naudojimo išteklius. Įgyvendinami Magrebo ir Mašreko energijos rinkų integracijai skirti projektai (MED-EMIP EUROMED Energy Market Integration Programme, MEDREG EUROMED Energy Regulators Programme), taip pat bendradarbiavimui energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimui skirti projektai (MED-ENEC EUROMED Energy Efficiency and Renewable Energy Programme). 1. Lyčių lygybė siekiama skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, moterų ir vyrų lygybę. Iki 2011 m. šioje srityje buvo įgyvendinama programa Lyčių lygybės skatinimas tarp vyrų ir moterų Viduržemio jūros regione (EGEP). Vadovaujantis sukaupta patirtimi, techninė parama teikiama viešosios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms partnerėse šalyse, dirbantiems moterų teisių užtikrinimo srityje. Teikiama techninė parama vyriausybėms, formuluojančioms ir įgyvendinančioms lyčių politiką bei keičiančioms teisinį reguliavimą šioje srityje; parama pilietinės visuomenės organizacijų, dirbančių lyčių lygybės srityje, stiprinami darbuotojų gebėjimai ir organizuojami mokymai. 2. Kultūrų dialogas ir bendradarbiavimas kultūros srityje siekiama toliau remti Annos Lindh fondo vykdomus projektus (pagal 3 metų programą) audiovizualinėje, paveldo, jaunimo mainų srityse. Teikiant paramą per regioninius mechanizmus lėšų skiriama viešojo sektoriaus institucijų ir kultūros sektoriuje veikiančių subjektų gebėjimams stiprinti šalyse partnerėse (techninė parama nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms formuluojant ir įgyvendinant politiką kultūros srityje; parama kultūros sektoriaus darbuotojų gebėjimams stiprinti; skatinami kultūriniai mainai ir šiame sektoriuje dirbančių veikėjų bendradarbiavimas). 3. Pilietinės visuomenės (įskaitant jaunimo) iniciatyvos siekiama remti pilietinę visuomenę ir jaunimą, skatinti demokratiškesnes diskusijas regioniniu lygiu. Europos Komisija šioje srityje finansavo keturis EUROMED jaunimo programos (angl. EUROMED Youth Programme) etapus, rėmė jaunimo mainus, savanorystę, taip pat Aktyvaus jaunimo programą (angl. Youth in Action), pagal kurią finansuojami jaunimo mainai, transnacionalinė savanorių tarnyba, jaunų žmonių mokymo ir tinklų kūrimo projektai. Atsižvelgiant į regioninėje strategijoje ir daugiametėse orientacinėse programose įvardytus prioritetus ir numatytas įgyvendinti programas, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės lėšomis m. buvo įgyvendinami regioniniai projektai pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų; kultūros ir žiniasklaidos; ekonomikos ir prekybos; švietimo, mokymų ir tyrimų; energetikos; aplinkos ir klimato kaitos; lyčių klausimų, informacinės visuomenės; teisingumo, laisvės ir saugumo; mobilumo ir migracijos; politinio dialogo; transporto; jaunimo srityse Detalesnė informacija apie projektus Pietų kaimynystėje adresu < 68

69 Regioninio bendradarbiavimo projektai Pietų kaimynystėje m. Projektas Dalyvaujančios šalys Aprašymas PILIETINĖ VISUOMENĖ IR VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS EUROMED programa, skirta Alžyras, Egiptas, Mažinamas regiono šalių pažeidžiamumas gamtinėms prevencijai, pasiruošimui ir Izraelis, Jordanija, ir žmonių sukeltoms katastrofoms, taip pat socialinės, atsakui į gamtines ir žmonių Libanas, Libija, ekonominės ir aplinkosaugos išlaidos, susijusios su sukeltas katastrofas (angl. Marokas, Palestina, tokiais įvykiais, skatinama tvari plėtra ir prisitaikyti Programme for the Prevention, Sirija, Tunisas prie klimato kaitos. Preparednes and Response to Natural and Man-made Disasters PPRD) Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų Pilietinės visuomenės kaimynystės priemonė (angl. Neighbourhood Civil Society Facility) Metai: m. Biudžetas: 2011 m. 26,4 mln. eurų Rytams ir Pietums, m. 22 mln. eurų Pietums Paramos partnerystei, reformoms ir įtraukiam augimui programa (angl. Support for Partnership, Reforms and Inclusive Growth SPRING) Metai: m. Biudžetas: 350 mln. eurų Tvarios miestų plėtros demonstraciniai projektai Pietūs (angl. Sustainable Urban Desmonstration Projects SUDeP) Metai: m. Biudžetas: 10,5 mln. eurų TRESMED 4 Pilietinės visuomenės dialogas Metai: m. Biudžetas: 1,5 mln. eurų KULTŪRA IR ŽINIASKLAIDA Annos Lindh fondas tarpkultūriniam dialogui skatinti Metai: m. (trečias etapas) Biudžetas: 10 mln. eurų (ES indėlis); 6 mln. eurų (valstybių Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldova, Ukraina Egiptas, Jordanija, Marokas ir Tunisas Alžyras, Izraelis, Libanas, Marokas, Tunisas Egiptas, Jordanija, Libija, Palestina, Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldova, Ukraina 43 šalys (Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, ES šalys narės ir likusios Didinamas pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimas reformose ir demokratiniuose pokyčiuose, kurie vyksta ES kaimynystėje: identifikuojami aktyvūs pilietinės visuomenės veikėjai ir jų gebėjimai, teikiama parama gebėjimams stiprinti (mokymams, seminarams, keitimuisi gerąja praktika, ad hoc paramai teikti ir kt.), remiamos daugiašalės konsultacijos tarp ES ir šalių partnerių, įtraukiant ir pilietinės visuomenės organizacijas ir kt. Remiamos demokratinės, socialinės ir ekonominės reformos Pietų kaimynystėje, institucijų stiprinimas (pavyzdžiui, darbo rinkos institucijų), jaunimo problemų sprendimas, Dvynių projektai ir gebėjimų stiprinimas ekonominės veiklos srityse, pilotinės programos, parengtos pagal ES sanglaudos ir kaimo plėtros politikų pavyzdį ir kt. Pagal programą teikiama parama paskirstoma atsižvelgiant į individualius kiekvienos šalies poreikius, demokratinių reformų spartą. Parama Pietų kaimynystės šalims, įgyvendinančioms veiklą, kuri įtraukta į jų tvarios energetikos veiksmų ar panašius vietos valdžios planus, kuriais siekiama tvarios miestų plėtros. Didinamas socialinių ir ekonominių partnerių vaidmuo ir jų indėlis Viduržemio jūros sąjungos veikloje: organizuojami mokymai, studijų vizitai, seminarai, keičiamasi praktika, skatinama tinklų kūrimo veikla. Tobulinamos žinios, skatinama abipusė pagarba ir tarpkultūrinis dialogas tarp Viduržemio jūros regiono šalių. Tinkle dalyvauja daugiau nei pilietinės visuomenės organizacijų iš 43 šalių. Teikiama parama pilietinės visuomenės organizacijų veiklai šiose srityse: kultūra ir kūrybingumas; švietimas ir tarpkultūrinis mokymasis; miestai ir piliečių erdvės; žiniasklaida ir 69

70 Projektas Dalyvaujančios šalys Aprašymas narių indėlis) Viduržemio jūros sąjungos narės) EUROMED Audiovisual III Metai: m. Biudžetas: 11 mln. eurų Žiniasklaida ir kultūra Viduržemio regiono plėtrai Metai: m. Biudžetas: 17 mln. eurų Regioninės programa Metai: m. Biudžetas: 14 mln. eurų komunikacijos Parama Europos demokratijos fondui (angl. Support to the European Endowment for Democracy) Metai: m. Biudžetas: 6 mln. eurų EKONOMIKA IR PREKYBA Viduržemio jūros prekybos ir investicijų palengvinimo mechanizmas (angl. Euro- Mediterranean Trade and Investment Facilitation Mechanism Euro-Med TIFM) Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys, Rusija Rytų ir Pietų kaimynystėje dalyvaujančios šalys Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libija, Marokas, Palestina, Tunisas ir Turkija viešoji nuomonė. Organizuojami seminarai ir mokymai, skatinantys tarpkultūrinį dialogą, skelbiami kvietimai teikti projektus (ilgalaikiams, trumpalaikiams ir tematiniams) ir kt. Skatinamas tarpkultūrinis dialogas ir kultūrinė įvairovė: teikiama parama kino ir audiovizualiniams gebėjimams stiprinti Viduržemio jūros šalyse, siekiama regiono filmų ir audiovizualinės pramonių integracijos. Kuriamas filmų platinimo regione tinklas, mokomi šiame sektoriuje dirbantys žmonės, transliuotojai skatinami skelbti audiovizualinį turinį, teikiama pagalba suderinant teisinius reikalavimus ir kt. Siekiama prisidėti prie demokratinių procesų skatinimo ir ekonominės, socialinės regiono plėtros, skatinant regioninį bendradarbiavimą žiniasklaidos ir kultūros srityse. Pagal programą remiamas žiniasklaidos nepriklausomumo didinimas, žurnalistų mokymai, skatinamos kultūrinės reformos ir stiprinami kultūros sektoriaus darbuotojų gebėjimai, siekiama pritraukti investicijų į šį sektorių bei stiprinami verslo gebėjimai. Siekiama padidinti visuomenės žinomumą apie ES ir kaimynystės erdvėje įgyvendinamą politiką. Pagal programą remiami trys projektai: informacijos paramos kampanija, žurnalistų mokymas ir tinklaveika, nuomonės apklausos ir žiniasklaidos stebėsena. Teikiama parama Europos demokratijos fondui, skatinančiam demokratizaciją ir tvarią demokratiją šalyse, kurios patiria politinio perėjimo procesą ar mėgina įdiegti demokratijos principus. Parama teikiama žurnalistams, blogų kūrėjams, neregistruotoms nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, politiniams veikėjams ir kt. organizacijoms, kurios veikia gana neapibrėžtoje politinėje aplinkoje. Bendra ES ir Tarptautinio prekybos centro iniciatyva, kurią įgyvendinant siekiama pagerinti ekonominius ryšius tarp ES ir Pietų kaimynystės šalių. Metai: m. EUROMED Invest (ES parama verslui ir investicijų partnerystei Viduržemio jūros sajungoje) Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų FEMISE socialiniai ir ekonominiai tyrimai Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libija, Marokas, Palestina, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Skatinamas privatus verslas ir investicijos Viduržemio jūros šalių regione, siekiant prisidėti prie tvarios ekonominės plėtros. Skatinami socialinių ir ekonominių klausimų tyrimai, teikiant paramą Viduržemio jūros šalių partnerių tyrimų institutams (remiamas ekonominių tyrimų 70

71 Projektas Dalyvaujančios šalys Aprašymas Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Turkija (iki 2009 m. spalio mėn.) kt.). Metai: m. Biudžetas: 4,9 mln. eurų ( m. MEDA lėšos), 4 mln. eurų ( m. EKPI lėšos) Investicijų saugumo Viduržemio jūros regione paramos programa (angl. Investment Security in the Mediterranean Support Programme) Metai: m. Biudžetas: 1,5 mln. eurų MEDSTAT III bendradarbiavimas statistikos srityje Metai: m. Biudžetas: 7 mln. eurų Privataus sektoriaus plėtra Viduržemio jūros šalyse Metai: m. Biudžetas: 12 mln. eurų Parama FEMIP Metai: m. Biudžetas: 32 mln. eurų per metus ŠVIETIMAS, MOKYMAI, TYRIMAI GEMM: įsidarbinimo galimybių Viduržemio jūros šalyse gerinimas (angl. Governance for Employability in the Mediterranean) Metai: 2013 m. sausis 2015 m. gruodis Biudžetas: 2 mln. eurų Personalo ES ir EKP darbams parengimas Metai: m. Biudžetas: 2 mln. eurų ENERGETIKA Švaresnė energija Viduržemio jūros šalių miestų išsaugojimas Metai: m. Biudžetas: 4,4 mln. eurų Alžyras, Izraelis, Libanas, Marokas, Tunisas Egiptas, Jordanija, Libija, Palestina, Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libija, Marokas, Palestina, Tunisas Rytų ir Pietų kaimynystės šalys Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas institutų tinklas, organizuojami akademikų mainai, seminarai, vykdomi tyrimai prioritetiniais ES ir Viduržemio jūros šalių bendradarbiavimo klausimais ir Siekiama padidinti privačias investicijas į infrastruktūrą Viduržemio jūros šalyse: teikiamos konsultacinės paslaugos Pietų kaimynystės šalių vyriausybėms, kad šios sumažintų specifinių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo riziką, skatinamas viešojo ir privataus sektorių dialogas teisinio reguliavimo supaprastinimo srityje ir informuojama potencialius investuotojus apie rizikos mažinimo priemones. Stiprinami Viduržemio jūros šalių atsakingų institucijų gebėjimai aktualiai statistikai rinkti, jai atnaujinti. Daugiausia dėmesio skiriama šešiems prioritetiniams teminiams sektoriams: žemės ūkio, energetikos, migracijos, socialinės statistikos, transporto ir mokėjimų balanso. Skatinamas privatus verslas, daugiausia dėmesio skiriant SVV subjektų steigimuisi Pietų kaimynystėje. Parama teikiama trim lygiais: makrolygiu (SVV aplinkos gerinimas), mezolygiu (institucijų, teikiančių paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, stiprinimas) ir mikrolygiu (parama regioniniams klasteriams, finansuojant pilotines iniciatyvas šioje srityje). Finansuojama FEMIP priemonė, skatinanti tvarią Viduržemio jūros šalių regiono plėtrą per investicijas į infrastruktūrą ir privataus sektoriaus augimą. Projektą įgyvendina Europos mokymų fondas (angl. European Training Foundation ETF). Siekiama gerinti profesinio mokymo ir švietimo sistemų paslaugų kokybę, dirbančių žmonių gebėjimus ir padidinti jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes. Organizuojami iš šalių partnerių atrinktų valstybės tarnautojų mokymai, siekiant gerinti jų profesinius įgūdžius ir žinias apie ES ir EKP. Projektą administruoja Europos koledžas (organizuojama 12 profesinių mokymo seminarų). Stiprinami vietos valdžios institucijų gebėjimai kurti ir įgyvendinti tvarias vietos politikas (organizuojami regioniniai tinklaveikos renginiai ir seminarai, teikiama tiesioginė ekspertinė pagalba, rengiami vietos valdžios institucijų atstovų mokymai ir keičiamasi gerąja praktika, teikiama pagalba rengiant tvarių vietos plėtros politikų veiksmų planus ir kt.). Projektą įgyvendina įmonių konsorciumas: Human Dynamics (HD), Austrija; Centre for European Policy Studies (CEPS), Belgija; Pescares, Italija; ICCS-NTUA, Graikija; 71

72 Projektas Dalyvaujančios šalys Aprašymas Associated Consulting Engineers (ACE), Libanas; The Assembly of European Regions (AER), Prancūzija. EAMGM II ES ir Arabų Mašreko šalių dujų rinkos projektas (angl. Euro-Arab Mashreq Gas Market Project) Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų (ES dalis) MED-NEC II Energijos vartojimo efektyvumas statybų sektoriuje Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų MED-REG II Energetikos reguliatoriai Metai: m. Biudžetas: 1,1 mln. eurų Sąlygų gerinimas įgyvendinant Viduržemio jūros saulės planą Metai: m. Biudžetas: 4,6 mln. eurų APLINKA IR KLIMATO KAITA Klimato kaitos problemų sprendimas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione Metai: m. Biudžetas: 1,5 mln. eurų (ES indėlis, o bendras biudžetas siekė 4,5 mln. eurų) Parama klimato kaitos pasekmių sušvelninimui ir prisitaikymui prie jų Pietų kaimynystėje Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų Viduržemio jūros jūrinių ir pakrantės saugomų teritorijų tinklas (MedPAN) Metai: m. Biudžetas: 3,6 mln. eurų (ES dalis) EKPI bendra aplinkosaugos informacinė sistema (angl. Shared Environmental Information System SEIS) Metai: m. Biudžetas: 5,7 mln. eurų Egiptas, Irakas, Jordanija, Libanas, Sirija, Turkija Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Turkija Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Iranas, Jemenas, Džibutis Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Libanas, Libija, Marokas, Sirija, Palestina, Tunisas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija, Turkija Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Rytų kaimynystės šalys, Rusija Teikiama parama integruotos dujų rinkos plėtrai, siekiant sukurti regioninę dujų rinką ir paspartinti jos integraciją su ES dujų rinka (remiamas energetikos sektoriaus teisinės bazės suderinimas šalyse partnerėse, techninių standartų suvienodinimas ir kt.). Skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir saulės energijos naudojimas statybų sektoriuje: stiprinami administraciniai gebėjimai, įgyvendinamos finansinės ir ekonominės priemonės bei pilotinius projektai. Teikiama parama moderniai ir efektyviai energetikos reguliatorių sistemai Viduržemio jūros šalyse partnerėse kurti ir bendradarbiavimui su ES energetikos reguliatoriais skatinti. Gerinamos atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo sąlygos Viduržemio jūros šalyse (teisinės ir reguliacinės bazės suderinimas, keitimasis žiniomis ir gebėjimų stiprinimas, tvarios energetikos politikos plėtra, parama investicijoms). Skatinama tvari plėtra, integruojant klimato kaitos klausimus į skirtingų sektorių politikos planavimo dokumentus (vandens, žemės ūkio, energetikos, socialinius). Teikiama parama Pietų kaimynystės šalims pereiti prie mažesnių anglies dvideginio kiekių išmetimo technologijų, skatinamas regioninis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, stiprinami gebėjimai kovos su klimato kaitos padariniais srityje (organizuojami mokymai ir susitikimai, ekspertų diskusijos, studijų vizitai ir pan.). Parama šalims, siekiančioms išplėsti ir tinkamai valdyti Viduržemio jūros jūrines ir pakrantės saugomas teritorijas (techninė parama, mokymai ir mainų programos, elektroninės gebėjimų stiprinimo platformos įkūrimas, siekiant skatinti keitimąsi informacija apie turizmą; veiksmų nustatant naujas saugomas teritorijas identifikavimas ir tokių teritorijų kūrimo galimybių demonstravimas ir kt.). Modernizuojamas ir supaprastinamas duomenų rinkimas ir keitimasis jais, siekiant efektyviau įgyvendinti aplinkosaugos politiką. Į projektą įsitraukusios nacionalinės aplinkosaugos ir statistikos organizacijos, atsakingos už su aplinkosauga susijusios informacijos rinkimą, stiprinami jų gebėjimai (duomenų rinkimo, stebėsenos, paskelbimo srityje), teikiama ilgalaikė pagalba bendradarbiauti su šalimis 72

73 Projektas Dalyvaujančios šalys Aprašymas partnerėmis. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Europos aplinkosaugos agentūra. Horizontas 2020 gebėjimų stiprinimas / Viduržemio jūros aplinkosaugos programa (H2020 CB / MEP) Metai: m. Biudžetas: 9,2 mln. eurų Integruota jūrų politika Viduržemio jūros šalims (angl. Integrated Maritime Policy for the Mediterranean IMP-MED) Metai: m. Biudžetas: 2,9 mln. eurų SAFEMED III Jūrų saugumas ir užterštumo prevencija Metai: / 2016 m. Biudžetas: 3 mln. eurų Viduržemio jūros šalių socialinis ir ekonominis pajėgumas susidoroti su klimato kaitos pasekmėmis Metai: m. Biudžetas: 1,4 mln. eurų (ES dalis) Tvarus vandens išteklių valdymas ir Viduržemio jūros užterštumo prevencija Metai: m. Biudžetas: 22 mln. eurų SWITCH-Med: perėjimas prie tvaraus vartojimo ir gamybos Viduržemio jūros šalyse Metai: m. Biudžetas: 20 mln. eurų LYČIŲ KLAUSIMAI Žingsnis į priekį moterų aktyvesnio įsitraukimo srityje (angl. Spring Forward for Women) Metai: m. Biudžetas: 7 mln. eurų (ES dalis) ir 1,2 mln. eurų (JT biudžetas) INFORMACINĖ VISUOMENĖ Regioninė programa, skirta Viduržemio jūros šalių bendradarbiavimui informacinės visuomenės srityje EUMEDRegNet II Alžyras, Egiptas, Libanas, Libija, Marokas, Sirija, Palestina, Tunisas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija, Turkija Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Egiptas, Jordanija, Libanas, Marokas, Palestina Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Izraelis, Libanas, Palestina, Tunisas Egiptas, Jordanija, Marokas, Sirija, Teikiama parama Horizontas 2020 iniciatyvai, skirtai Viduržemio jūros užterštumui mažinti, įgyvendinti: stiprinami atsakingų institucijų gebėjimai iniciatyvai vykdyti (organizuojami mokymai, studijų vizitai, konsultacijos), esminės aplinkosaugos problemos integruojamos į sektorines politikas. Vykdoma veikla regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygiu siekiant pagerinti jūrų politikos įgyvendinimą Viduržemio jūros šalyse. Šalims partnerėms taip pat teikiama parama: organizuojami vizitai ir supažindinama pareigūnus su ES šalyse taikomais principais ir kt. Skatinama bendradarbiauti jūrų saugumo ir užterštumo iš laivų prevencijos srityje: teikiama techninė pagalba, organizuojami mokymai ir seminarai. Stiprinami Viduržemio jūros šalių planavimo gebėjimai ir informuojama apie kovos su klimato kaitos pasekmėmis metodus, organizuojama bendra ES ir šalių partnerių mokymo veikla, planavimo procedūros ir kt. Skatinamas tvarus vandens išteklių valdymas keičiantis gerąja praktika regione ir remiant Viduržemio jūros užterštumo mažinimo iniciatyvos įgyvendinimą. Skatinamas Viduržemio jūros šalių perėjimas prie tvaraus vartojimo ir gamybos, žalioji ekonomika, atrenkami ir įgyvendinami demonstraciniai projektai. Skatinama moteris dalyvauti ekonomikoje ir viešajame gyvenime. Gerinant politinio dalyvavimo galimybes, stiprinami pilietinės visuomenės organizacijų ir valdžios institucijų, partijų gebėjimai įgyvendinant lyčių politiką. Skatinama moteris įsitraukti į ekonomiką, teikiama parama neturtingoms moterims, kurios turi verslo idėją, bet neturi reikiamų įgūdžių ar finansinių išteklių jai įgyvendinti. Taip pat remiamas keitimasis patirtimi ir informacija moterų aktyvesnio dalyvavimo srityje. Remiamas ES ir Viduržemio jūros šalių partnerių bendradarbiavimas informacinės visuomenės srityje, siekiama užtikrinti sukurtos e. tinklo infrastruktūros tvarumą. 73

74 Projektas Dalyvaujančios šalys Aprašymas Metai: m. Biudžetas: 3,7 mln. eurų (ES indėlis iš 9,5 mln. eurų biudžeto) TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS EUROMED Justice III Alžyras, Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų EUROMED Police III Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų Demokratinių reformų skatinimas Pietų kaimynystėje Metai: m. Biudžetas: 4,8 mln. eurų MOBILUMAS IR MIGRACIJA Pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas, užtikrinant migrantų teises Viduržemio jūros regione Metai: m. Biudžetas: 1,1 mln. eurų (80 proc. ES dalis) Euro-Med Migration III Metai: m. Biudžetas: 5 mln. eurų TRANSPORTAS Euromed Aviation II Metai: m. Biudžetas: 4 mln. eurų EUROMED kelių, geležinkelių ir miesto transporto regioninė programa Metai: m. Biudžetas: 4 mln. eurų Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Tunisas ir Marokas Alžyras, Libija, Tunisas Egiptas, Marokas, Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Remiama Viduržemio jūros šalių teisės sistemos modernizacija, teisinių procedūrų supaprastinimas, siekiama, kad teisinės paslaugos būtų prieinamos, skatinama bendradarbiauti civilinėse ir baudžiamosiose bylose (rengiami mokymai, organizuojami studijų vizitai, įkurtos darbo grupės ir pan.). Skatinamas ES ir Viduržemio jūros šalių policijos bendradarbiavimas: organizuojami policijos, muitinės ir saugumo tarnybų susitikimai, stiprinamas tarptautinis policijos bendradarbiavimas, rengiamos informacinės sesijos policijos pareigūnams ir pan. Teikiama parama valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir jaunimo aktyvistams, įgyvendinantiems demokratines reformas (vertinami poreikiai, siekiant nustatyti teisės sistemos nepriklausomumui ir kovai su korupcija būtinas institucines struktūras; teikiamos konsultacijos institucijoms, organizuomi seminarai, studijų vizitai; vykdomi pilietinės visuomenės organizacijų mokymai, stiprinami gebėjimai ir kt.). Stiprinant pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus, įsteigta regioninė darbo grupė migracijos klausimais, organizuojami subregioniniai susitikimai, rengiamos politinės diskusijos migracijos klausimais, rengiami informacinio pobūdžio leidiniai ir kt. Siekiama stiprinti bendradarbiavimą migracijos srityje, teikti pagalbą šalims partnerėms, kovojančioms su nelegalia migracija (organizuojami specifiniai susitikimai, mokymų sesijos ir ekspertų misijos, stiprinami šalių partnerių atsakingų institucijų gebėjimai, propaguojami legalios migracijos kanalai). Skatinama kurti bendrą ES ir Viduržemio jūros šalių aviacijos erdvę, siekiant tolesnės šalių partnerių oro erdvės integracijos į ES oro erdvę. Remiamas šalių partnerių teisinės bazės derinimas su ES acquis aviacijos srityje. Gerinamas kelių, geležinkelių ir miesto transporto sistemos Viduržemio jūros šalyse efektyvumas ir saugumas, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai (remiamas Regioninio transporto veiksmų plano įgyvendinimas, siekiant sukurti panašias sąlygas kroviniams gabenti per sieną kelių transportu, kelių transporto ir miesto transporto sistemos reformoms vykdyti). EUROMED palydovinė navigacija: Alžyras, Egiptas, Teikiama techninė pagalba ir kuriama infrastruktūra, 74

75 GNSS II Projektas Dalyvaujančios šalys Aprašymas Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Metai: m. Biudžetas: 2,1 mln. eurų (sutartis su Medusa konsorciumu), 0,8 mln. eurų (sutartis su Eurocontrol konsorciumu), 1,6 mln. eurų (sutartis su Europos kosmoso agentūra) Viduržemio jūros keliai jūrų transporto jungtys Metai: m. Biudžetas: 9 mln. eurų Geležinkelių, kelių ir miesto transportas Kelių saugumo programa Metai: m. Biudžetas: 1 mln. eurų JAUNIMAS EUROMED Youth IV Metai: m. Biudžetas: 11 mln. eurų Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas siekiant skatinti globalios navigacijos palydovinės sistemos paslaugų teikimą Viduržemio jūros regione. Siekiama gerinti jūrų transporto jungtis tarp ES ir Viduržemio jūros šalių, padėti šalims partnerėms įgyvendinti jūrų transporto ir oro uostų tobulinimo veiklą, vykdyti pilotinius projektus, prisidedančius prie jūrų transporto efektyvumo didinimo, teikti techninę pagalbą ministerijoms, uostus administruojančioms organizacijoms, muitinės pareigūnams ir kt. Siekiama mažinti keliuose įvykstančiose nelaimėse mirštančių ir sužeistų asmenų skaičių Viduržemio jūros šalyse (rengiama regioninė saugumo strategija, įsteigiama kelių saugumo klausimus nagrinėjanti institucija, organizuojami seminarai ir keitimasis gerąja praktika apie duomenų kaupimo sistemas bei pagrindinius saugumą keliuose mažinančius veiksnius, atliekamos atvejo studijos). Remiamas Viduržemio jūros šalių jaunimo organizacijų ir jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose, įgyvendinant organizacijų projektus, atrinktus paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Remiami trijų tipų projektai, pagal kuriuos organizuojami jaunimo mainai, savanorystės veikla bei mokymai ir skatinama tinklaveika. 75

76 2 PRIEDAS. VIDURŽEMIO JŪROS SĄJUNGOS SEKRETORIATO KOORDINUOJAMI PROJEKTAI PIETŲ KAIMYNYSTĖJE M. Projektas Projekto vykdytojas Aprašymas VERSLO PLĖTRA Finansinės įtraukties Europos centrinis Teikiama parama (techninė pagalba ir gebėjimų stiprinimo skatinimas, teikiant mobilias bankas priemonės) Jordanijos ir Maroko centriniams bankams, finansines paslaugas Pietų ir siekiant pagerinti finansinių paslaugų prieinamumą Rytų Viduržemio jūros šalyse Viduržemio jūros šalių gyventojams, parengti reikiamą teisinę bazę, išplėtoti mažmeninių atsiskaitymų Metai: 2014 m. liepa sprendimus, pavyzdžiui, mobiliąsias finansines paslaugas. Regioninės platformos įkūrimas kultūrinių ir kūrybinių industrijų bei klasterių plėtrai Viduržemio jūros pietinėse šalyse Metai: 2014 m. birželis Viduržemio jūros sąjungos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių centro plėtra Metai: 2013 m. vasaris Viduržemio jūros iniciatyva, skirta darbo vietoms kurti (Med4Jobs) Metai: 2013 m. spalis Kartos verslininkas Metai: 2014 m. sausis Metai: 2013 m. kovas Trans-Magrebo greitkelio centrinės dalies užbaigimas Jungtinių pramoninės organizacija Tautų plėtros Italijos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Milano pramonės rūmai (PROMOS) Viduržemio jūros sąjungos sekretoriatas (iniciatorius) INJAZ Al-Arab Siekiama skatinti verslininkų bendradarbiavimą, atskleisti kultūrinių ir kūrybinių industrijų potencialą, sukurti naujų užimtumo galimybių ir skatinti verslo plėtrą. Pasirenkami aštuoni kultūriniai ir kūrybiniai klasteriai bei identifikuojama, su kokiais iššūkiais jie susiduria, organizuojamos dirbtuvės, kuriose dalijamasi patirtimi sprendžiant šias problemas. Siekiama sukurti efektyviai veikiantį Viduržemio jūros sąjungoje dalyvaujančių šalių verslininkų, institucijų ir investuotojų tinklą ir remti labai mažas, mažas ir vidutines įmones esminiais jų veiklos etapais (startuolio, plėtros ir internacionalizacijos). Įkūrus tokį centrą, viena iš svarbiausių jo funkcijų bus verslo internacionalizavimo paslaugos, t. y. organizuojami verslo įvykiai, rinkos tyrimai ir kt. Projektas įgyvendinamas keturiose prioritetinėse šalyse: Maroke, Tunise, Egipte ir Jordanijoje. Pavyzdinė iniciatyva, kuria siekiama padidinti Viduržemio jūros šalių jaunimo ir moterų užimtumą, sumažinti atotrūkį tarp darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, skatinti verslumą ir privataus sektoriaus plėtrą. Pirmasis projektas, vykdomas pagal Viduržemio jūros iniciatyvą darbo vietoms kurti. Siekiama stiprinti verslininkystės įgūdžius: organizuojami jaunimo iš Alžyro, Egipto, Libano, Jordanijos, Maroko, Palestinos ir Tuniso mokymai bei stiprinami jų gebėjimai. TRANSPORTAS IR URBANISTINĖ PLĖTRA Imbabos vietovės Giza Governorate Projektas vykdomas pagal Urbanistinių projektų modernizavimo projektas finansavimo iniciatyvą (angl. Urban Projects Finance Inititative UPFI). Juo siekiama vienos iš labiausiai Metai: 2014 m. birželis apgyvendintų Egipto teritorijų integracijos su Kairo miestu: norima aprūpinti šios srities gyventojus bazinėmis paslaugomis ir išplėtoti infrastruktūrą (medicinos centrų, mokyklų, sporto ir žaliųjų erdvių, pėsčiųjų susisiekimo ir kelių). Jordanijos geležinkelių tinklas Jordanijos transporto Siekiama Jordanijos geležinkelio tinklo integracijos į ministerija regioninę geležinkelio sistemą (nutiestos geležinkelio Metai: 2012 m. vasaris ENERGETIKA Tafilos vėjo jėgainė Vakarų Viduržemio jūros šalių transporto grupė atšakos tarp uosto ir fosfato kasyklos). Siekiama nutiesti transporto koridorių (greitkelį) iš Agadiro (Marokas) į Ras Jedir (Libija). Projektas turėtų pagerinti susisiekimo sąlygas ir užbaigti trūkstamas grandis Alžyrą, Maroką ir Tunisą jungiančiame greitkelyje. Jordan Wind Project Siekiama skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą ir 76

77 Projektas Projekto vykdytojas Aprašymas Metai: 2014 m. rugsėjis Company PSC (JWPC) privačias investicijas į atsinaujinančios energijos sektorių. Nauja jėgainė turėtų patenkinti 3 proc. nacionalinio elektros poreikio. VANDUO IR APLINKA BlueGreen Med-CS Konsorciumas, kurį Siekiama skatinti Viduržemio jūros sąjungos šalių pilietinės sudaro Viduržemio visuomenės organizacijų, besirūpinančių aplinkosauga ir Metai: 2014 m. rugpjūtis jūros šalių tvariu vandens išteklių naudojimu, bendradarbiavimą. bendradarbiavimo Vykdoma gebėjimų stiprinimo programa ir teikiamos centras (IUCN-Med), mažos subsidijos, kurios naudojamos organizacijų narių Viduržemio jūros šalių žinioms gerinti. Projektas vykdomas Albanijoje, Alžyre, vandens institutas Libane, Maroke ir Tunise. (IME), Viduržemio jūros šalių aplinkosaugos, kultūros ir tvarios plėtros informavimo tarnyba (MIO-ECSDE) ir kt. Post Rio+20 : parama tvaraus Europos vartojimo ir gamybos bei rekonstrukcijos ir resursų efektyvumo modeliams plėtros bankas, diegti Viduržemio jūros šalyse Jungtinių Tautų pramonės plėtros Metai: 2014 m. liepa organizacija Viduržemio jūros šalių vandens GWP-Med ir Europos sektoriaus valdymas ir ekonominio finansavimas bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Metai: 2013 m. kovas AUKŠTASIS IŠSILAVINIMAS IR ŠVIETIMAS Aukštasis išsilavinimas maisto Tarptautinis saugos ir kaimo plėtros srityje Viduržemio jūros šalių agronominių studijų Metai: 2013 m. kovas centras (CIHEAM) Viduržemio jūros sąjungos Maroko karalystės universitetas Feze Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir Metai: 2012 m. spalis vadovų mokymų ministerija SOCIALINIAI IR PILIETINIAI REIKALAI Atsakingų piliečių auginimas Kompanija Ideaborn pilietinio ugdymo diegimas, siekiant išvengti smurto mokyklose (ypač prieš moteris ir vaikus) Siekiama pagerinti priėjimą prie finansavimo šaltinių mažoms ir vidutinėms įmonėms, nusprendusioms įgyvendinti tvaraus vartojimo ir gamybos bei efektyvesnio resursų naudojimo metodologijas. Projektas vykdomas Egipte, Jordanijoje, Maroke ir Tunise. Siekiama atlikti šalių vandens sektorių analizę, nustatyti silpnąsias vietas ir mobilizuoti finansinius išteklius (per viešąją ir privačią partnerystę), pritraukti investicijų Viduržemio jūros šalių vandens sektoriaus plėtrai. Siekiama gerinti Viduržemio jūros šalių bendradarbiavimą maisto saugos ir kaimo plėtros srityje, gerinti CIHEAM siūlomų kursų kokybę. Siekiama įsteigti universitetą, kuriame galėtų mokytis apie 6 tūkst. studentų iš viso regiono. Siekiama mažinti smurtą prieš moteris ir mergaites mokyklose, įgyvendinant atnaujintas pilietinio ugdymo programas Maroke, Tunise ir Egipte. Metai: 2014 m. birželis Galių suteikimo moterims plėtra Metai: 2013 m. kovas Sėkmės įgūdžiai moterų įsidarbinimo įgūdžiai Metai: 2012 m. spalis Viduržemio sąjungos fondas AMIDEAST jūros Moterų Siekiama didinti moterų vaidmenį Viduržemio jūros sąjungos šalyse, plėtojant inovatyvias priemones: įkurti lyčių institutą elektroninėje erdvėje, dalijimosi gerąja praktika laboratoriją ir akademikų bei mokslininkų tinklą. Siekiama nedirbančioms ir mažai išsilavinusioms moterims suteikti įgūdžių, kurių reikia darbo rinkoje dalyvauti (anglų kalbos mokymai, darbo paieškos įgūdžių ugdymas ir konsultavimas, profesinių gebėjimų stiprinimas, kompiuterinio raštingumo ir verslumo įgūdžių ugdymas). 77

78 3 PRIEDAS. GERO VALDYMO RODIKLIAI ES KAIMYNYSTĖS ŠALYSE 78