PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS

Transcription

1 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS ŢEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS Inga Jasinskienė PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS Magistro baigiamasis darbas Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Inţinerija Studijų šaka: Ţemėtvarka Studijų programa: Ţemėtvarka Akademija, 2014

2 Baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 145-PA, 2014 m. geguţės 6 d.) 2 Pirmininkas: mg. Audrius Petkevičius, Ţemės ūkio ministerijos Ţemės ir išteklių politikos departamento direktorius Nariai: 1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas; 2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas; 3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas; 4. Lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas; 5. Lekt. dr. Donatas Rekus, Kauno technologijos universitetas. Mokslinė vadovė: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Recenzentas: doc. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas Instituto direktorė: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Oponentė: doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

3 3 SANTRAUKA Inga JASINSKIENĖ Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų tvarkymas ir naudojimas Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 63 puslapiai, 27 paveikslai, dešimt lentelių, 45 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŢODŢIAI: saugomos teritorijos, rekreacinės teritorijos, gamtos paveldas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų tvarkymą ir naudojimą, aptarti, kuo unikalus šis rajonas. Tyrimo objektas yra Prienų rajono saugomos ir rekreacinės teritorijos. Tyrimo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų infrastruktūros pritaikymą. 2. Aptarti Prienų rajono turizmo galimybes. 3. Atlikti anketinę apklausą, siekiant įvertinti saugomų teritorijų problemas, būklę bei nustatyti saugomų teritorijų rinkimų aktualumą. Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti taikomi literatūros šaltinių analizės, statistinių duomenų analizės ir anketinės apklausos metodai. Siekiant ištirti saugomų ir rekreacinių teritorijų planavimą, saugojimą ir naudojimą, atlikta Prienų rajono saugomų teritorijų analizė, aptarta rekreacinės teritorijos. Pateikiami anketinės apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai: pirmoje dalyje išsamiai išanalizuotos Prienų rajono saugomos teritorijos; antroje dalyje aptartos turizmo galimybės, išanalizuota Prienų rajono dvarų duomenų bazė, nustatyta, kad 70 proc. rajono dvarų nėra naudojami, rekonstruota tik Daugšiagirės buvusi dvaro sodyba, atskleisti rajono unikalūs poţymiai: aukščiausias Lietuvos maumedis, dvikamienis ąţuolas, 46 saugomos teritorijos ir kt.; trečioje dalyje atlikta anketinė apklausa, pagal apklausos duomenis nustatytos saugomų teritorijų problemos, lankymosi prieţastys, nustatyta geriausių saugomų teritorijų rinkimų būtinumas ir vertinimo kriterijai. Pagrindinės išvados: 1. Rajone išskiriamos 46 saugomos teritorijos. Prienų rajono saugomų teritorijų infrastruktūra pritaikyta paţintiniam turizmui ir poilsiui gamtoje, turi būti vykdoma pastovi jos prieţiūra ir tvarkymas.2. Pagrindinės lankymosi prieţastys saugomose teritorijose yra rekreacija ir paţinimas. Saugomų teritorijų plotmėje daugiausia kyla problemų, susijusių su aplinkosauga ir finansavimu. 3. Uţ saugomų teritorijų rinkimų idėją pasisako 81,1 proc. respondentų. Nustatyti vertinimo kriterijai ir kiti proceso rengimui reikalingi elementai.

4 4 SUMMARY Inga JASINSKIENĖ MANAGEMENT AND USE OF PROTECTED AND RECREATIONAL AREAS IN THE DISTRICT OF PRIENAI The final work of University Master Studies: 63 pages, 27 pictures, 10 tables, 45 references, the Lithuanian language. KEY WORDS: protected territories, recreational territories, nature heritage. KEY WORDS: protected territories, recreational territories, nature heritage. The purpose of research is to analyse the clearing and usage of the protected and recreational territories in Prienai district and discuss wherewith this district is unique. The subject of research is protected and recreational territories in Prienai district. The tasks of research: 1. To analyse the infrastructure adjustment of protected and recreational territories in Prienai district. 2. To discuss the tourism facilities in Prienai district. 3. To accomplish the survey seeking to evaluate the problems of protected territories, conditions and identify the relevance of protected territories selection. The methodology of research: Accomplish the research there were used methods of literature sources analysis, statistical data analysis and questionnaire survey analysis. Seeking to investigate the planning, protection and usage of protected and recreational territories, there were accomplished Prienai district protected terrritories analysis, discussed recreational territories. There is presented the results of questionnaire survey protected territories vacationing approach to these territories and possibility to arrange protected territories selection. work; The results of research: There were thoroughly analysed Prienai district protected territories in the first part of In the second part of work, there was discussed tourism facilities, analysed Prienai district basis of estate data, it was revealed, that 70 percent district s estates are not used, only Daugšiagirė place of estate is reconstructed, there are revealed unique district s features: the highest larch in Lithuania, the double trunk oak, 46 protected territories etc.; In the third part of work there is accomplished questionnaire survey, according the data of survey established the problems of protected territories, the reasons of visiting, established the best protected territories selection necessity and evaluation criterions.

5 5 The main conclusions: 1. In the district there are distinguished 46 protected areas for the cognitive tourism and relaxation in the nature, it has to be pursued permanent supervision and clearing. 2. The main vacational approach is recreation and cognition. In the protected territories areas arise problems connected with the environment protection and finance. 3. In the research developed the idea of the best protected territories selection attained affirmative evaluations, in the oppinion of respondents, it is worthy to organise such kind of selections. This idea confirms 81,1 percent respondents. It were established criterions of evaluation and other elements necessary for the organising the process.

6 6 TURINYS SANTRUMPŲ ŢODYNAS... 8 ĮVADAS LITERATŪROS APŢVALGA DARBO TIKSLAS, OBJEKTAS IR METODIKA Darbo tikslas ir uţdaviniai Darbo objektas ir metodika PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS Prienų rajono savivaldybė Prienų rajono saugomos teritorijos Valstybinės saugomos teritorijos Prienų rajone Savivaldybių saugomos teritorijos Prienų rajone Prienų rajono kompleksinės saugomos teritorijos (koncervacinės zonos) NATURA 2000 tinklo teritorijos Prienų rajone Rekreacija ir turizmas SAUGOMŲ TERITORIJŲ VERTINIMAS Saugomų teritorijos visuomenės akimis Saugomų teritorijų rinkimai IŠVADOS IR PASIŪLYMAI LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 64

7 7 SANTRUMPŲ ŢODYNAS BAST Buveinių apsaugai svarbios teritorijos. BP bendrasis planas. ES Europos Sąjunga. GIS geografinės informacinės sistemos. NATURA 2000 ES šalyse esantis saugomų teritorijų tinklas, kuris įkurtas 1992 m., įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas. NŢT Nacionalinė ţemės tarnyba prie Ţemės ūkio ministerijos. PAST Paukščių apsaugai svarbios teritorijos. RP regioninis parkas. ST saugoma teritorija. STVK Saugomų teritorijų valstybės kadastras. VSTT Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

8 8 ĮVADAS Lietuvoje jau turime ne tik pavienes saugomas teritorijas, turime pilnavertę, savitą saugomų teritorijų sistemą, skirtą ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldui, gyvajai, ir negyvajai gamtai išsaugoti. Tik susipaţinus su saugomomis vertybėmis, patyrus neišdildomus įspūdţius, galima tikėtis visuomenės paramos išsaugoti vertybes ateities kartoms (Baškytė, 2004). Temos aktualumas. Saugomos teritorijos neišmatuojamas šalies turtas, tai tarsi kiekvienos valstybės reprezentacinis veidas. Pastebimas augantis rekreacijos poreikis ir saugomų teritorijų lankomumas. Atsiskleidţiantis ţemės tvarkymo temos aktualumas pastebimas saugomų teritorijų plėtroje ir tvarkyme. Svarbu suderinti poilsį gamtoje arba rekreaciją su aplinkos apsauga. Taigi kalbama apie saugomų teritorijų ir rekreacijos suderinamumą. Rekreacijos plėtra sudaro galimybes ir sąlygas paţinti, pamatyti saugomas ir rekreacines teritorijas, taip pat pamatyti ir pajusti gamtos ir kultūros paveldo įvairovę. Idėja sujungti saugomas teritorijas Europoje į vientisą sistemą turi pasaulinės reikšmės tikslą, kuris turi būti pasiektas veikiant nacionaliniu ir lokaliniu lygiu. Integruotos saugomų teritorijų sistemos sėkmė ir efektyvumas priklauso, nuo to kaip tos teritorijos integruotos kiekvienoje šalyje ir kaip saugomų teritorijų politika suderinta su ţemės naudojimo politika, kitų gamtos išteklių naudojimu ir darnia plėtra (International..., 1994). Saugomos teritorijos sulaukia vis didesnio dėmesio ir lankomumo, daugelis tokio tipo Lietuvos teritorijų analizuojamos tam tikrais regionais arba ruoţais, dideliais saugomų teritorijų objektais (pavyzdţiui, etnografiniais regionais, nacionaliniais ir regioniniais parkais ir t. t.). Suvalkijos regionas negali pasigirti nacionaliniu parku, nepaisant to, jis turi nemaţai saugomų teritorijų, tyrimo objektu pasirenkamas Prienų rajonas, kuriame pagrindinis traukos elementas Nemunas. Mokslinis naujumas. Darbo tema Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų tvarkymas ir naudojimas nauja tuo, kad šiame rajone yra nemaţai tokio tipo teritorijų, apie kurias nėra plačiai, o net ir visiškai kalbėta (nėra informacijos). Alternatyva yra ta, kad atskleidţiama saugomų teritorijų būklė, plėtojama rekreacijos ir turizmo temos. Plėtojma saugomų teritorijų rinkimų idėja, tiriama, ar šis procesas reikalingas. Rajono saugomos ir rekreacinės teritorijos nėra daug analizuotos, apie geriausių saugomų teritorijų rinkimus kalbėta pirmą kartą. Teorinė ir praktinė reikšmė. Saugomų teritorijų, kultūros paveldo, rekreacijos temos yra plačios, todėl nuspręsta nagrinėti konkretesne prasme ir regioniniu atţvilgiu, t. y. pasirinkta vienas rajonas ir svarbiausi jo elementai, atspindintys paminėtas temas. Siūlomos

9 9 alternatyvos. Atskleidţiama rajono buvusių dvarų sodybų būklė. Magistrantūros studijų baigiamajame darbe nagrinėjamos Prienų rajono saugomos ir rekreacinės teritorijos, jų tvarkymas, planavimas ir naudojimas. Stengiamasi įrodyti šių teritorijų aktualumas: būtų galima rengti geriausių saugomų teritorijų rinkimus, kuriuose skirtingoms teritorijų rūšims būtų skirta daugiau dėmesio taip būtų plėtojamas paţintinis turizmas ir pritraukiamos investicijos šių teritorijų tvarkymui. Saugomų teritorijų rinkimai analizuoti, kaip finansavimo šaltinis, kaip renginys, projektas. Darbo struktūra. Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro įvadas ir 4 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas, du priedai. Darbo apimtis 63 puslapiai, jame pateikiama 27 paveikslai ir dešimt lentelių. Bibliografinį aprašą sudaro 45 šaltiniai.

10 10 1. LITERATŪROS APŢVALGA Kiekviena teritorija turi ją saugančius teisės aktus ar kitus normatyvinius dokumentus. Saugomos teritorijos pradedamos analizuoti nuo pagrindinių Lietuvos Respublikos teisinės bazės elementų: Konstitucijos, Ţemės įstatymo, ţemės fondo objektų, Saugomų teritorijų įstatymo ir t. t. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos..., 1992) yra pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis Lietuvos politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Jos dėka įtvirtinta demokratinė santvarka, valdţios institucijos, valdţių padalijimo principai. Remiantis šio literatūros šaltinio 4 uoju skyriumi yra apibrėţiamas tautos ūkis ir darbas. Ţemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos ir archeologijos bei kultūros objektai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kiekviena teritorija pradedama analizuoti nuo ţemės. Lietuvos Respublikos ţemės įstatymas (Lietuvos, 2004) yra pamatinis ar tiesiog pagrindinis teisinis dokumentas analizuojantis, nagrinėjantis, reglamentuojantis įvairias teritorijas. Šis įstatymas reglamentuoja ţemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei ţemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Jis yra labai svarbus įgyvendinant ţemės tvarkymo ir administravimo politiką, ţemės santykiai reguliuojami, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti ţemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti ţemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti visa privati, valstybinė ir savivaldybių ţemė sudaro Lietuvos Respublikos ţemės fondą. Pagal pagrindinę ţemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos ţemės fondas skirstomas į: ţemės ūkio paskirties ţemę; miškų ūkio paskirties ţemę; vandens ūkio paskirties ţemę; konservacinės paskirties ţemę; kitos paskirties ţemę. Konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos, tai tokios teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio arba kultūrinio kraštovaizdţio kompleksai bei objektai ir biologinė įvairovė. Šių teritorijų tvarkymas, naudojimas yra itin aktualus dėl vis didėjančios ekologijos temos reikšmės, dėl ţemės naudojimo ir tvarkymo. Įstatymas, nustatantis visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuojantis veiklą jose Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Lietuvos..., 2001).

11 11 15,71 proc. Lietuvos teritorijos uţima saugomos teritorijos. Jos pasiskirsčiuosios netolygiai kiekvienoje savivaldybėje ar regione skirtingai (1.1 pav.). 1.1 pav. Saugomų teritorijų pasiskirstymas Lietuvoje (Saugomų..., 2013) Saugomos teritorijos Lietuvoje yra skirstomos į keturias kategorijas: koncervacinio prioriteto, ekologinės apsaugos prioriteto, atkuriamos apsaugos prioriteto ir kompleksinės. Saugomų teritorijų sistemą sudaro: 6 valstybiniai rezervatai (3 gamtiniai, 2 kultūriniai, rezervatinė apyrubė); 396 draustiniai (285 valstybiniai draustiniai, 111 savivaldybių draustinių); 564 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (162 geologiniai, 308 botaniniai, 36 geomorfologiniai, 34 hidrogeologiniai, 23 hidrografiniai, zoologinis); 3 atkuriamieji sklypai; 35 valstybiniai parkai (5 nacionalinai parkai, 30 regioninių parkų); biosferos rezervatas 29 biosferos poligonai. Be minėtų įstatymų veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų, jų zonų,

12 12 teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai (įskaitant laikinus reglamentus), apsaugos sutartys. Labai svarbu, kad aplinkosauga saugomose teritorijose būtų suderinta su kraštotvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, kuriame teigiama, kad aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumaţinti neigiamą poveikį aplinkai bei ekologiškiau gaminti. Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsiţvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos sąlygas (Lietuvos..., 2011). Saugomose teritorijose daugiausia dėmesio skiriama unikaliems objektams. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Lietuvos..., 2008) nekilnojamasis kultūros paveldas yra sudėtinė kultūrinio kraštovaizdţio dalis, kurios vertingųjų savybių pobūdis taip pat gali būti pripaţintas reikšmingu. Maţdaug trečdalį Lietuvos teritorijos sudaro miškai. Daugelyje saugomų teritorijų aptinkama ši naudmena, tik skiriasi apribojimai ir veiklos jų teritorijose. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (Lietuvos..., 2001) pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo reţimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes: I grupė, rezervatiniai miškai (valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai); II grupė specialios paskirties miškai (ekosistemų apsaugos miškai: kraštovaizdţio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai; rekreaciniai miškai: miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti sklypai); III grupė apsauginiai miškai (geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai); IV grupė ūkiniai miškai (visi kiti miškai, nepriskirti I III miškų grupėms). Vienas iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Lietuvos..., 2014). siekių yra numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdţio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir paţinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Lietuvos..., 2013) nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos

13 13 kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos uţbaigimo, statinių naudojimo ir prieţiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos prieţiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Saugomų teritorijų valstybės kadastro informacinė sistema sukurta geoinformaciniais pagrindais (pagrindinė šios informacinės sistemos dalis STK duomenų publikavimas internete, naudojant moderniausias GIS technologijas). Atsiranda galimybė perţiūrėti ţemėlapius, atlikti uţklausas pagal saugomų teritorijų pavadinimą, miesto, miestelio, gyvenvietės pavadinimą, savivaldybės pavadinimą bei gauti saugomų teritorijų objekto atributinę informaciją. Pasirinkus konkretų rajoną Prienų rajoną apie jo saugomas ir rekreacines teritorijas yra galimybė kalbėti keliais lygmenimis, naudoti keturis bendruosius planus: Lietuvos Respublikos teritorijos BP, Kauno apskrities teritorijos BP, Prienų miesto BP, Prienų rajono savivaldybės BP. Lietuvos Respublikos teritorijos BP (Lietuvos..., 2002) numatyta rekreacijos ir turizmo teritorinė plėtra. Reikia plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijos specializuotų teritorijų tinklą ir plėtoti infrastruktūrą. Turizmo sektoriuje intensyvinti paţintinio ir kultūrinio turizmo, plėtrą ir stiprinti potencialą; uţtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą bei optimalumą. Reikia išnaudoti poilsio kaimo teritorijoje potencialą atgaivinant ekonomiškai silpnus šalies rajonus; perorientuoti įvaţiuojamąjį turizmą ir, orientuojantis į Vakarų šalis, sukurti atitinkamą rekreacinės infrastruktūros kokybę. Itin svarbus yra valstybės rėmimas rekreacijos sistemos plėtrai. Ekonominiu atţvilgiu reikia pasiekti, kad planuojamu laikotarpiu (iki 2020 m.) bendrosios pajamos iš turizmo išaugtų iki 2,5 karto, o turizmo dalis šalies BVP padidėtų iki 10 proc. Taip pat kitas itin svarbus nagrinėjamam regionui siekis arba saugomų teritorijų plėtros tikslas yra Suvalkijos nacionalinio parko steigimas. Pagal Kauno apskrities teritorijos BP (Kauno..., 2009) saugomos teritorijos uţima apie 13 proc. apskrities teritorijos. Šis rodiklis maţesnis uţ Lietuvos vidurkį. Stiprėja apskrities gyventojų poreikis naudoti saugomomas teritorijas rekreacijai, tai kelia tam tikrą pavojų saugomiems kompleksams, nes daţnai kyla konfliktai tarp poilsiautojų gamtoje ir ţemės savininkų. Dideles plėtros galimybes Prienų miestui teikia gamtos ir kultūros vertybių gausa mieste ir jo apylinkėse (Strateginio.., 2008). Nemuno kilpų regioninis parkas laikomas nacionalinės svarbos arealu, todėl krypstama į didelio potencialo rekreacinių teritorijų arealą.

14 14 Kaip teigiama Prienų rajono savivaldybės BP (Prienų..., 2008) gamtos ir kultūros vertybių sintezė yra būdinga Prienų rajono savivaldybės teritorijos ypatybė. Numatoma išryškinti archeologinį paveldą, sudaryti sąlygas jį tinkamai pritaikyti, prijungti vertingiausius objektus į turistines trasas, sustabdyti agresyvios urbanizacijos skverbimąsi į kultūros vertybių prieigas. Numatoma urbanistiniu poţiūriu vertingų senųjų rajono miestelių Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio įjungimas į turistines trasas ir jų vertybių pristatymas. Visoms rajono teritorijos kultūros vertybėms numatomas tausojamo naudojimo reţimas. Daugelis autorių saugomose teritorijose, kultūros paveldo sferoje iškelia arba analizuoja skirtingus aspektus, vieniems aktualu konkreti teritorija, regionas, rekreacija, kraštovaizdis, apsauga, išsaugojimas ir t. t. Kraštovaizdis. Kraštovaizdţio formavimo, išsaugojimo procese kyla nemaţai problemų. Šiuos procesus analizavo nemaţai autorių: V. Balbierienė (2009), R. Skorupskas (2009), U. Platakytė (2009) aptarė subalansuotos plėtros principus. Autoriai nagrinėjo kultūros paveldo kaitą kaip šiandienos bei ateities aktualią problemą, kurios reguliavimas negali būti atsietas nuo bendros kraštovaizdţio politikos. Autoriai gilinosi į optimalų kraštovaizdį. Kraštovaizdţio tvarkymo ir apsaugos politikoje vienas svarbiausių uţdavinių teisingai numatyti kraštovaizdţio funkcijų pokyčius ir įvertinti jų socialinį tikslingumą, siekiant išsaugoti kraštovaizdţio vertybes ir uţtikrinti darnią jo plėtrą. Subalansuotas kraštovaizdţio naudojimas gali būti uţtikrintas suderinus visų naudojimo rūšių ir funkcijų interesus atskleidţiant regioninius ypatumus ir išlaikant istorinius saitus ir ryšius su paveldu, įvertinus ţmonių reikmes kraštovaizdţio naudojimą ūkio reikmėms (Tarvydienė ir kt., 2008). Apsauga. P. Aleknavičiaus (2008) aprašė saugomomų ir rekreacinių teritorijų ir jų planavimo bei naudojimo aspektus, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų tvarkymą ir planavimą, gamtinių buveinių apsaugą, kraštovaizdţio apsaugos teisinį reglamentavimą. Autoriai S. Navrud ir R. C. Ready (2002) pabrėţė institucijų ir organizacijų misiją. Ja siekiama apsaugoti istoriškai bei kultūriškai svarbius paveldo objektus nuo taršos, klimato kaitos veiksnių. Turizmas. Labai svarbu, kad saugomose teritorijose būtų laikomasi apribojimų, susijusių su įvariomis veiklomis, taip pat racionaliai naudojant gamtinius išteklius šio tipo teritorijose galime prabilti apie turizmo plėtrą. Šiuos aspektus (ūkinės veiklos ir turizmo plėtros galimybes) valstybiniuose parkuose aptarė E. Vaitkevičius (1998). Uţsienio literatūroje taip pat gausu straipsnių nagrinėjančių saugomų teritorijų būklę bei plėtrą. Ashworth ir kt., (2008) literatūroje analizuoja aktualias temas, Europos paveldo išsaugojimo

15 15 reikalingumą, o tai neatsiejama nuo supančios aplinkos. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik poilsiui gamtoje, bet ir paveldo paţinimui. Paveldas. Kultūros paveldas skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį (dvasinį arba ţodinį). Materialiosios kultūros vertybės skirstomos į kilnojamąsias ir nekilnojamąsias. R. Baškytės ir kt. autorių leidinyje (2006) pateikiama nemaţai išsamios informacijos apie Lietuvos saugomų teritorijų sistemą, jos raidą, saugomų teritorijų kategorijas ir rūšis, apie saugomų teritorijų teikiamą naudą, taip pat pristatomos svarbiausios Lietuvos saugomų teritorijų vertybės, atskleidţiama jų svarba Europos ir pasaulio paveldo išsaugojimui. Minėtoje literatūroje galima rasti informaciją apie visus šalies rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus, biosferos stebėsenos poligonus, taip pat NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą ir juose saugomas gamtos vertybes. A. Klimienė, R. Paliulienė ir R. Klimas 2011 m. analizavo saugomų teritorijų vaidmenį visuomenės neformaliajam ekologiniam švietimui ir nustatė, kad saugomų teritorijų lankytojams būtina patraukli, profesionaliai parengta informacija apie vykdomą veiklą, gamtos ir paveldo vertybes, informacinė sistema reikalinga ir lankytojų srautams sureguliuoti. Kultūros paveldo tyrimus Suvalkijos etnoregione atliko V. Karvelytė Balbierienė ir A. Mlinkauskienė (2009). Jų tyrime buvo atskleista, kad nagrinėti statybinio architektūrinio paveldo objektai ir jų aplinka yra labai svarbi atskleidţiant Suvalkijos regiono kraštovaizdţio išskirtinumą. Taip pat ir Adomaitytė (2012), pasisakė apie kraštovaizdţio išskirtinumo bruoţus regioniniu atţvilgiu. Vienas neseniai atsiradusių būdų išsaugoti lietuvių tautinį paveldą yra tradicinių amatų centrų plėtra. Tokie centrai turėtų atstovauti tradicinius interesus, plėtojant tradicinius produktus reikėtų teikti tradicinių amatų mokymo, konsultavimo ir kitas edukacines paslaugas (Rudzikienė ir kt., 2012). Lietuvoje susiformavusi palanki situacija kurti tokius centrus saugomose teritorijose, taip būtų atskleidţiama tam tikro regiono, savivaldybės tradicijos, papročiai, ţemės darbai, ţemės naudojimas ar net maisto gaminimo kultūra. Apibendrinant galima teigti, kad uţsienio ir Lietuvos literatūroje kultūros paveldas, saugomos teritorijos analizuojamos įvairiais aspektais, vykdoma šių teritorijų plėtra kultūrine prasme, bet reikia susimąstyti dėl kultūros paveldo ir saugomų teritorijų naudojimo galimybių bei apribojimų ir pritaikymo turizmui plėtros ateities kartoms.

16 16 2. DARBO TIKSLAS, OBJEKTAS IR METODIKA 2.1. Darbo tikslas ir uţdaviniai Šio baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų tvarkymą ir naudojimą, aptarti, kuo unikalus šis rajonas. Tikslui pasiekti buvo iškelti uţdaviniai: 1. Išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų infrastruktūros pritaikymą. 2. Aptarti Prienų rajono turizmo galimybes. 3. Atlikti anketinę apklausą, siekiant įvertinti saugomų teritorijų problemas, būklę bei nustatyti saugomų teritorijų rinkimų aktualumą Darbo objektas ir metodika Magistrantūros studijų baigiamojo darbo tyrimo objektas yra Prienų rajono saugomos ir rekreacinės teritorijos. Tyrimui atlikti taikomi literatūros šaltinių analizės, statistinių duomenų analizės ir anketinės apklausos metodai. Siekiant ištirti saugomų ir rekreacinių teritorijų planavimą, saugojimą ir naudojimą, atlikta Prienų rajono saugomų teritorijų analizė, aptarta rekreacinės teritorijos. Pateikiami anketinės apklausos rezultatai saugomų teritorijų poilsiautojų poţiūris į šias teritorijas bei galimybė rengti saugomų teritorijų rinkimus. Norint kuo geriau išanalizuoti saugomas teritorijas buvo vykdoma anketinė apklausa, kurios dėka siekiama: geriau išanalizuoti saugomas teritorijas lankytojų atţvilgiu; įrodyti, kad, norint pritraukti lėšų analizuojamų teritorijų tvarkymui bei kultūros paveldo išsaugojimui ir kraštovaizdţio gerinimui, reikalingi saugomų teritorijų rinkimai; nustatyti saugomų teritorijų rinkimų kriterijus. Anketoje pateikiamas testas (su atsakymų variantais) ir atviri klausimai, reikalaujantys asmeninės nuomonės išreiškimo saugomų teritorijų tema. Anketinė apklausa skirta visoms amţiaus grupėms. Buvo stengiamasi, kad apklaustieji būtų iš įvairių Lietuvos regionų, apskričių, rajonų. Tyrime dalyvavo 90 respondentų. Anketoje pateikiama 20 klausimų (1 priedas). Ją sudaro dvi dalys:

17 17 Pirmoji dalis. Duomenys apie respondentus, poţiūris į saugomas teritorijas, lankymosi prieţastys, taip pat daugiau dėmesio skiriama Prienų rajono savivaldybės saugomoms teritorijoms, siekiama atskleisti poţiūrį, paţinimą Lietuvos mastu bei lankiomiausias šio rajono saugomas teritorijas. Anketoje yra iškelti lėšų pritraukimo, problemų klausimai. Norima suţinoti apie renginių organizavimą saugomose teritorijose pritaikymą visuomenės poreikiams. Šią dalį sudaro 12 klausimų. Pirmos dalies anketinės apklausos pabaigoje uţsimenama apie saugomų teritorijų rinkimus, tai tarsi perėjimas į antrąją anketinės apklausos dalį. Antroje dalyje pateikiama 8 klausimai. Analizuojama saugomų teritorijų rinkimų idėja. Šioje dalyje sisteminami duomenys tik tų respondentų, kurie teigiamai vertina saugomų teritorijų rinkimus (73 respondentai), pritaria idėjai. Siekiama nustatyti reikalingus kriterijus saugomų teritorijų rinkimams: pagrindas, laikotarpis, organizatorius, saugomų teritorijų tipas ir t. t. Atlikus anketinę aplausą duomenys analizuojami: pateikiamos diagramos ir kt. Pavyko apklausti 90 respondentų, iš jų 22 vyrai ir 68 moterys. Vidutinis apklaustųjų amţius 29 metai. Respondentai yra iš įvairių Lietuvos miestų (2.1 pav.) pav. Respondentų skaičiaus pasiskirstymas pagal apskritis procentais (sudaryta autorės pagal apklausos duomenis) Apklausoje dalyvavo asmenys iš devynių apskričių. Daugiausia apklausta Kauno apskr. 39 respondentai, o maţiausiai Tauragės apskr. ir Telšių apskr. po tris respndentus. Taip pat vienodas apklaustųjų asmenų skaičius yra Utenos apskr. ir Panevėţio apskr. (po penkis respondentus). Kitose vietovėse bendras respondentų skaičius skyrėsi nedaug: Vilniaus apskr. 11 respondentų, Klaipėdos apskr. 10 apklaustųjų, Marijampolės apskr. apklausoje dalyvavo aštuoni asmenys, o Alytaus apskr. šeši respondentai. Kalbant apie respondentų pasiskirstymą pagal Lietuvos etnografinius regionus, būtų galima teigti, kad daugiausiai apklaustųjų yra iš Aukštatijos ir Suvalkijos regionų.

18 18 Kalbant apie Prienų rajono saugomas teritorijas pasirenkamas jų vertinimas pagal veiklos organizavimą (valstybinės, savivaldybių ir t. t.). Rekreacinės teritorijos aptariamos per turizmo plėtrą ir minėtas saugomas teritorijas. Analizuojama Prienų rajono dvarų duomenų bazė. Lyginami dvarų duomenų bazės duomenys, ir vykta aplankyti Petkeliškių buvusios dvaro sodybos. Atlikta jos analizė. Analizuojama hidrografiniai objektai, keliai, takų sistemos, ţeldinai ir kt. Pateikiamos nuotraukos.

19 19 3. PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS 3.1. Prienų rajono savivaldybė Prienų rajono savivaldybė yra Lietuvos Respublikos pietuose. Remiantis NŢT 2013 m. sausio 1 d. duomenimis (Lietuvos..., 2013) Prienų rajono teritorijos plotas ,05 ha (12,7 proc. Kauno apskrities teritorijos ir 1,6 proc. Lietuvos teritorijos ploto). Savivaldybėje yra 65,2 proc. privačios ţemės (Kauno apskrityje 63,4 proc.). Savivaldybės centras yra Prienų miestas, rajone yra 10 seniūnijų (3.1 pav.). Savivaldybės teritorija šiaurėje ribojasi su Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėmis, rytuose yra riba su Trakų, Birštono savivaldybėmis, pietuose su Alytaus rajono savivaldybe, vakaruose su Marijampolės savivaldybe pav. Prienų rajono išsidėstymas ir seniūnijos (Prienai..., 2014) Remiantis parengtu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (Lietuvos, 2002), Prienų rajonas yra ant dviejų agrarinių teritorijų zonų ribos. Lietuvos agrarinių teritorijų zona, kurioje yra pietinė bei rytinė Prienų rajono dalis, pasiţymi dideliu ţemių panaudojimu ţemės ūkio veikloms vykdyti, maţai jautriais intensyviam ţemės apdirbimui dirvoţemiais, vidutiniškai našiomis ţemėmis. Prienų rajonas priklauso vidurio Lietuvos regionui, kuriame dirvoţemiai yra derlingiausi (jų našumas siekia balų), bet ne visose rajono vietovėse ţemės našumas yra toks aukštas. Rajono ţemės naudmenų našumas yra vienas maţiausias Kauno apskrityje (bendras Prienų rajono ţemės ūkio našumas yra 38,2 balai). Rajone ţemės ūkio naudmenos sudaro 61395,71 ha, t. y. daugiau nei pusę rajono teritorijos. Daugiausia iš jų yra ariamosios ţemės (51212,90 ha), o maţiausiai tik apie 3 proc. sodų (1924,31 ha). Pievos ir natūralios ganyklos sudaro 13,3 proc. (8258,50 ha) Prienų rajono

20 20 teritorijos ţemės ūkio naudmenų. Miškų ţemės uţima 28490,80 ha, keliai uţima 2444,93 ha, uţstatyta teritorija uţima 2628,40 ha, vandenys uţima 2868,58 ha, kita ţemė uţima 5244,63 ha (3.2 pav.). 3.2 pav. Prienų rajono ţemės naudmenų ploto pasiskirstymas 2013 m. sausio 1 d. duomenimis proc. (sudaryta autorės pagal NŢT 2013 m. sausio 1 d. duomenis) Ţemės ūkio naudmenų pasiskirstymas įtakoja strateginius sprendinius, tolimesnę rajono plėtrą. Bendrajame plane (Prienų..., 2012) teritorijos naudojimas planuojamas įvertinant įdėtas lėšas teritorijos įsavinimui bei infrastruktūrai, pritaikant ją konkrečiai ūkinei veiklai bei atsiţvelgiant į aplinkos apsaugą. Norint pasiekti efektyvios ţemės ūkio miškų ūkio plėtros, būtina esminė ir laipsniška ţemės naudojimo pertvarka, padidinant ūkių ţemėvaldas ir sudarant ekonomines sąlygas intensyviai ūkinei veiklai (pastatų statyba, kelių tiesimas, melioracijos sistemų atnaujinimas, modernios technikos naudojimas) bei racionaliam ţemės naudojimui. Racionalus ţemės naudojimas galimas auginant prekinę produkciją, atsiţvelgiant į dirvoţemio savybes geriausiai atitinkančius augalus, o maţiau našiose ţemėse pasėlių struktūrą pritaikant gyvulininkystės vystymui. Ekonomiškai naudinga, kai ţemės ūkio veiklai netikslingose naudoti ţemėse įveisti mišką. Gamtos ištekliai (tai gyvosios ar negyvosios gamtos elementai), kuriuos ţmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms. Šių išteklių naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Prienų rajono savivaldybėje yra nemaţai gamtos išteklių. Jie naudojami įvairiems tikslams. Siekiama tausoti išteklius, skatinama vienus keisti kitais. Kitas siekis yra ne tik saugoti pagrindinius gamtos išteklius (orą, vandenį, ţemę, miškus ir maistą), bet atsiranda ir skatinimai pakartotinai naudoti ir perdirbti mineralus, metalus bei kitas medţiagas. Gamtos išteklių naudojimas ribojamas normatyviniais dokumentais, įstatymais ir kitais teisės aktais. Valstybinis miškotvarkos institutas parengė metų miškotvarkos projektą, pagal kurį bus tvarkomi VĮ Prienų miškų urėdijai priklausantys miškai. Urėdijos teritorijoje

21 21 yra ha miškų (3.3 pav.) ha yra valstybiniai, ha privačių bei skirtų nuosavybės teisių atkūrimui ir 525 ha yra kitų naudotojų. 3.3 pav. VĮ Prienų miškų urėdijos miškų ploto pasikirstymas pagal nuosavybės formas (sudaryta autorės pagal 2014 m. sausio 1 d. VĮ Prienų miškų urėdijos duomenis) Valstybiniai miškai suskirstyti į 8 girininkijas: Balbieriškio, Birštono, Išlauţo, Meškapievio, N.Ūtos, Prienų, Šilavoto ir Verknės. Visi miškai suskirstyti į grupes ir pogrupius. I grupės miškų urėdijos teritorijoje nėra. II grupės miškai uţima 13 proc. Prienų rajono miškų teritorijos, III grupės miškai (4 610 ha) 23 proc. IV grupės miškai sudaro didţiausią dalį ( ha). Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočiai medynai, kurie sudaro 68 proc. (daugiausia pušynai ir eglynai) rajono miškų. Apibendrinant galima teigti, jog Prienų rajonas turtingas gamtos ištekliais, kuriuos galima panaudoti ne tik ţemės ūkio ar miškų ūkio veikloms plėtoti, bet ir rekreacijai. Taip pat rajone yra išteklių, kurių panaudojimas apribojamas ar saugomas Prienų rajono saugomos teritorijos Prienų rajonas gali pasigirti vaizdingomis vietovėmis, graţiu kraštovaizdţiu ir neblogai išvystyta infrastruktūra, saugomų teritorijų gausa. Rajone yra išskirtos 46 teritorijos, priskirtinos saugomoms teritorijoms. Bendras jų uţimamas plotas sudaro 15,46 proc. rajono teritorijos (15934,53 ha). Didţiausią dalį rajone uţima regioniniai parkai, jie sudaro 75,87 proc. rajono saugomų teritorijų. Maţiausiai yra gamtos paveldo objektų, jie sudaro 0,12 proc. Prienų rajono saugomų teritorijų. Draustiniai rajone uţima 4,81 proc. saugomų teritorijų ploto. Ir likusieji biosferos poligonas, kuris uţima 19,2 proc. rajono saugomų teritorijų (3.1 lentelė).

22 lentelė. Saugomų teritorijų sistemos elementai Prienų rajone 2014 m. (sudaryta autorės pagal STVK duomenis, 2014) Eil. ST Plotas Visas plotas, Kiekis Nr. savivaldybėje, ha ha 1 Rezervatai 1 0,00 156,39 Gamtinis 1 0,00 156,39 2 Draustiniai , ,26 Hidrografinis , ,51 Botaniniai 3 344,12 344,12 Zoologiniai 1 1,55 217,12 Botaniniai-zoologiniai 1 412,57 418,96 Pedologiniai 1 1,39 112,29 Telmologiniai 2 58,38 58,38 Gemorfologinis , ,32 Archeologiniai 1 311,65 313,98 Kraštovaizdţio , ,58 3 Gamtos paveldo objektai 8 18,60 18,60 Geologiniai 3 8,15 8,15 Hidrogeologiniai 2 0,03 0,03 Botaniniai 3 10,42 10,42 4 Regioniniai parkai , ,75 5 Biosferos poligonai , ,01 6 Buveinių apsaugai svarbios teritorijos , ,96 7 Paukščių apsaugai svarbios teritorijos , ,25 Iš viso Prienų rajone išskiriamos septynių tipų saugomos teritorijos (rezervatas, draustiniai, gamtos paveldo objektai, RP, biosferos poligonas, BAST, PAST). Pripaţįstant faktą, kad ţmonijos išgyvenimas priklauso nuo plėtros rėţimo palaikymo, kuris turi būti ekonomiškas ir tvarus naudojant atsinaujinančius išteklius, visuomenės susirūpinimas didėja. Tai pasireiškia ir vis didėjančiu dėmesiu aplinkai, įkuriant saugomas teritorijas vietose, kur ţmogus gyvena ir dirba, bet visa veikla plėtojama atsiţvelgiant į natūralios aplinkos poreikius (Lucas, 1992). Dabartiniu metu saugomų teritorijų valdymo sąvoka yra daug platesnė, nei buvo anksčiau, ir apima tiek politinius, teisinius aspektus, tiek teritorijų administravimą, tvarkymą, lankytojų valdymą, teritorijos kontrolę, inspektavimą ir veiklų stebėseną (monitoringą). Valdymo efektyvumui ir veiksmingumui nustatyti yra atliekami vertinimai ar auditai. Išaugus saugomų teritorijų funkcijoms valdymo procese dalyvauja kur kas daugiau veikėjų, kurie yra suinteresuoti teritorijos ir jos išteklių naudojimu (Mierauskas, 2012).

23 23 Saugomos teritorijos Prienų rajone skiriasi veiklos organizavimu, išskiriamos keturių tipų saugomos teritorijos (3.2 lentelė). Rajone yra pavaldţių saugomų teritorijų valstybiniu, savivaldybės mastu lentelė. Prienų rajono saugomų teritorijų pasiskirstymas pagal steigimą ir veiklos organizavimą (sudaryta autorės, remiantis VSTK duomenimis, 2014) Steigimas ir s Eil. veiklos Nr. organizavima Kiekis Saugomos teritorijos ir objektai 1 Valstybiniai 16 Penki draustiniai (Skriaudţių geomorfologinis draustinis, Ąţuolų botanis draustinis, Alšos hidrografinis draustinis, Varnabūdės pedologinis, Rūdgirių telmologinis draustinis); Du regioniai parkai (ARP, NKRP); Balbieriškio miško biosferos poligonas; Aštuoni gamtos paveldo objektai: trys botaniniai: Balbieriškio dvaro dendrologinę vertę turintis parkas, Gojaus miško ąţuolas, Degsnės miško maumedis; trys geologiniai: Šiauliškių akmuo, Balbieriškio atodanga, atodanga Oţkų pečius; du hidrogeologiniai: Ţiupos šaltiniai, Balbieriškio versmės; 2 Savivaldybių 1 Šnipelių zoologinis draustinis; 3 Konservacinės zonos, draustinių: Daukantų geomorfologinis; hidrografiniai: Didţiųjų Nemuno kilpų, Ošvenčios; botaniniai: Degsnės, esančios Drubengio, Verknės (zoologinis); Tartoko telmologinis; kompleksinėse saugomose teritorijose Pelekonių archeologinis; kraštovaizdţio: Kalvių, Mergiškių, Verknės (Auk6tadvario RP ir Nemuno kilpų RP); Mergiškių gamtinis rezervatas; 4 NATURA 2000 teritorijos buveinių apsaugai svarbių teritorijų: Balbieriškio atodanga, Balbieriškio miškas, Mergiškių miškas, Nemuno kilpos, Ošvenčios upė ir jos slėniai, Prienų šilas, Revuonos ištakos, Rūdgirių pelkė, Tartoko pelkė, Verknės upės slėnis,verknės vidurupis; trys paukščių apsaugai svarbios teritorijos: Balbieriškio miškas, Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio, Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių.

24 24 Apibendrinant galima teigti, kad Prienų rajone pagal veiklos organizavimą saugomoje teritorijoje, atsiţvelgiant į teritorijų skaičių, daugiausia yra valstybinių saugomų teritorijų, o maţiausiai yra savivaldybių saugomų teritorijų Valstybinės saugomos teritorijos Prienų rajone Valstybinės saugomos teritorijos Prienų rajone uţima 15932,99 ha ţemės. Penki draustiniai veikia kaip atskiros saugomos teritorijos. Gaila, bet ne apie visus yra galimybė gauti informaciją, trūksta interneto svetainių, arba bent forumų kur būtų galima diskutuoti ar keistis informacija (3.3 lentelė) lentelė. Prienų rajono valstybinės saugomos teritorijos (sudaryta autorės, pagal VSTK duomenis, 2014) Eil. Nr. ST Plotas ha Plotas savivaldybėje ha Apibūdinimas Skriaudţių geomorfologinis 197,51 197,27 Įsteigtas išsaugoti Veiverių moreninio gūbrio fragmentą. draustinis 2 Alšos hidrografinis draustinis 273,59 273,59 Skirtas išsaugoti besalpio slėnio smarkiai vingiuotą Alšios upelio atkarpą. Varnabūdės Įsteigtas natūraliems dirvoţemiams 3 pedologinis 112,29 1,39 saugoti. draustinis 4 Ąţuolų botaninis 267,51 267,51 Įkurtas išsaugoti Pietų Lietuvos ąţuolynų augalijos kompleksą. draustinis 5 Rūdgirių telmologinis draustinis 25,77 25,77 Skirtas išsaugoti vertingą aukštapelkės raistą, EB svarbos natūrali buveinė (degradavusi aukštapelkė), uţtikrinti palankią saugomų rūšių, buveinės apsaugos būklę. 6 Mačiūnų miško 2 kvartale. Išskirtinio Šiauliškių 0,00 0,00 dydţio riedulys. Tipiškas, uniklus akmuo moksliniu poţiūriu.

25 Nemuno kilpų RP, Verknės Atodanga Oţkų 0,15 0,15 kraštovaizdţio draustinis. Gamtos pečius paminklas. Nemuno kilpų RP gamtos paminklas. Tikslas - išsaugoti atodangą, kurioje 8 galima pamatyti visą pleistoceno Balbieriškio 8,00 8,00 pabaigoje buvusiame Simno-Stakliškių atodanga prieledyniniame baseine susiklosčiusių limnoglacialinių nuogulų storymės pjūvį. Nemuno kilpų RP gamtos paminklas. 9 Balbieriškio Versmės trykšta Balbieriškio miestelyje, 0,03 0,03 versmės Prienų rajone, šaltiniuotoje pievoje, Peršėkės upelio slėnio kairėje pusėje. 10 Ţiupos šaltiniai 0,00 0,00 Gamtos paminklas. 11 Balbieriškio dvaro dendrologinę vertę turintis parkas 10,42 10,42 Pagal Prienų rajono teritorijos bendrąjį planą (2008), visas Balbieriškio miestelis patenka į Nemuno kilpų RP buferinę apsaugos zoną. 12 Paprastasis ąţuolas. Aukščio 33,4 Gojaus miško 0,00 0,00 metrų. 14 metrų aukštyje šakojasi į 2 ąţuolas kamienus. 13 Degsnės miško Aukščiausias Lietuvos medis. 0,00 0,00 maumedis Steigimo tikslas: išsaugoti Aukštadvario 14 Aukštadvario 17032, apylinkėse esantį Verknės ir Strėvos 711,04 RP 43 aukštupių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą, kultūros paveldo vertybes. Steigimo tikslas yra išsaugoti unikalų 15 Nemuno kilpų 25349, Didţiųjų Nemuno kilpų ir Punios šilo 11378,21 RP 33 kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.

26 Balbieriškio Steigtas išsaugoti Balbieriškio miško 3060,6 16 miško biosferos 3059,60 ekosistemą, siekiant išlaikyti vidutinio 1 poligonas geni populiaciją teritorijoje. Skriaudţių geomorfologinis draustinis. Tai gamtinis draustinis. Steigimo metai 1992 m. Apie šią saugomą teritoriją informacijos pateikiama labai maţai. Norint indentifikuoti teritoriją reikėtų paminėti, kad draustinis driekiasi šaliai kelio VIA BALTICA. Patenka į Skriaudţių ir Šmurų, Krašteliškių kaimus, gyvenvietes. Skriaudţių geomorfologiniame draustinyje yra nemaţai apribojimų. Reljefo ir dirvoţemio plotmėje draudţiama naikinti, ţaloti reljefo formas bei saugomus objektus taip pat kasti durpes ir eţerų nuosėdas, išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo. Negalima įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, naujus gręţinius naftos ir dujų ţvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones (kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai), aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus. Nėra galimybės rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius. Draudţiama rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kub. metro natūraliai juose esančius akmenis. Hidrografija. Negalima tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų eţerų vandens lygį. Draudţiama atstatyti buvusias uţtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius. Nėra galimybės įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius taip pat sausinti ir keisti į kitas ţemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius; Staybos draustinio teritorijoje yra ribojamos (statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Ţeldinimas. Apţeldinti drauţiama tose vietose, kurios neuţstoja istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas. Draustinyje negalima įrengti išorinės reklamos, išskyrus miestų ir miestelių teritorijose (nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais bei objektais). Ąţuolų botaninis draustinis (3.4 pav.) išsidėstęs Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Balbieriškio miško rytiniame pakraštyje. Įsteigtas 1992 m. Šiame draustinyje reljefas yra lygus, būdingi priemoliai ir moliai. Kalbant apie medţius, vyrauja plačialapių ir

27 27 mišriųjų miškų bendrijos, saugomi brandūs ąţuolynai. Auga 327 rūšių augalai, retesni yra paprastasis kardelis, pelkinė šindra, miškinė varnalėša, triţiedis lipikas, miškinė glaţutė. Vertingos retų augalų bendrijos (Paltanavičius, 2002). 3.4 pav. Ąţuolų alėja Aţuolų botaniniame draustinyje (Ąţuolų, 2014) Ąţuolų botaninio draustinio visa teritorija turi buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusą (NATURA 2000) m. buvo įsteigtas Rūdgirių telmologinis draustinis. Į jo teritoriją pateko keletas privačių ţemės sklypų. Šių sklypų savininkai prarado pajamas dėl tokiose saugomose teritorijose nustatytų veiklos apribojimų. Dėl minėtų prieţasčių vykdomos kompensacijos ES lėšomis. Draustinis tarsi NATURA 2000 tinklo dalis. Šio telmologinio draustinio teritorijoje vyrauja pelkinės buveinės. Norint išvengti pelkių sunaikinimo reikia uţtikrinti pelkėse esančių gamtos vertybių apsaugą. Rūdgirių telmologiniame draustininyje draudţiama vykdyti tam tikros veiklos: kasti naudingąsias iškasenas, sausinti apypelkį, vykdyti kitą veiklą, kuri paţeistų durpių klodą ir terštų pelkę bei jos aplinką. Tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementams išsaugoti buvo įkurtas Alšios hidrografinis draustinis. Šioje saugomoje teritorijoje siekiama išsaugoti Alšios upę, kuri teka Kaišiadorių ir Prienų rajone. Upė yra Verknės dešinysis intakas ir priklauso Nemuno maţųjų intakų baseinui. Alšios upė išteka iš Kaišiadorių rajone telkšančio Švenčiaus eţero, teka į šiaurės vakarus, pietvakarius per Prienų rajoną. Upės ţemupys priskiriamas Alšios hidrografiniam draustiniui (3.5 pav.).

28 pav. Alšios upės fragmentas (Panoraminis, 2014) Nemaţai eţerų yra Alšios baseine, dėl to upė vandeninga ir vasarą. Alšios baseino plotas 137,8 km². Didţioji baseino dalis nesimetriška, nes dauguma intakų yra kairieji (Karvė, Veršiukas, Juodupis, Zelvia, Sulinga, Tauriekėlė, Meduja). Upė turi du dešiniuosius intakus, tai Virkius, Kamainė. Alšios upės pakrantėse nemaţai kaimų: Alšininkai, Ringailiai, Mockonys ir kt. Varnabūdės pedologinis draustinis, jame saugomi natūralūs dirvoţemiai. Tokio tipo valstybinių draustinių Lietuvoje yra tik 11. Varnabūdės miškų masyve, 31-ajame miško kvartale yra archeologinis paminklas (Grabavos pilkapynas), taip apt įsteigtas Varnabūdės pedologinis draustinis. Miške ar greta jo įsikūrusios gyvenvietės: Obelinė, Klevinė, Smalinyčia, Berţinbūdė, Mergašilis, Veselava ir kt. Prienų rajono valstybiniuose draustiniuose saugomi unikalūs elelmentai, tai upės, dirvoţemiai, ąţuolynai, miestelio fragmentai bei kt. Šie draustiniai uţima 765,53 ha. Didţiausais yra Alšios hidrografinis draustinis, o maţiausia teritorija Varnabūdės pedologinio draustinio. Valstybiniai draustiniai sudaro 4,8 proc. valstybinių saugomų teritorijų Prienų rajone. Gamtos paveldo objektai tai atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtiniai kraštovaizdţio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reţimas (Lietuvos..., 2005). Šių objektų skelbimo tikslai yra išsaugoti gamtos paveldo objektus ir kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir paţintiniam turizmui, propaguoti gamtos paveldo objektus. Prienų rajone išskiriami aštuoni gamtos paveldo objektai, kurie uţima 18,6 ha. Pagal gamtos paveldo rūšis aptinkami botaniniai, geologinai ir hidrogeologiniai objektai. Pagal kiekį valstybinių botaninių gamtos paveldo objektų šalyje yra daugiausiai (313). Prienų rajone šio tipo gamtos paveldo objektai uţima didţiausią teritoriją. Jie sudaro 56,03 proc. rajono gamtos paveldo objektų ploto. Didţiausias botaninis gamtos paveldo objektas Balbieriškio dvaro dendrologinę vertę turintis parkas (10,42 ha). Rajono apylinkėse yra

29 29 aukščiausias Lietuvos medis (maumedis). Jo aukštis 46 metrai. Taip pat yra ąţuolas dviem išsišakojusiais kamienais (Gojaus ąţuolas), (3.6 pav.). 3.6 pav. Prienų rajono botaninai gamtos paveldo objektai: Gojaus ąţuolas ir aukščiausias maumedis (Valstybinis..., 2014) Gamtos paveldo hidrogeologiniai objektai: Balbieriškio versmės ir Ţiupos šaltiniai. Jie uţima 0,15 proc. Prienų rajono gamtos paveldo objektų ploto. Didesnį plotą uţima Balbieriškio versmės (3.7 pav.). Jos gamtos paveldo objektu paskelbtos 1985 m. Ţiupos šaltiniai jau 40 metų yra saugomi kaip gamtos paveldas. 3.7 pav. Balbieriškio versmės (Mikalauskas, 2006) Valstybinių geologinių gamtos paveldo objektų Lietuvoje yra 164. Prienų rajone tokio tipo gamtos paveldo objektai yra trys, tai rieduliai (Šiauliškių akmuo) ir atodangos (Balbieriškio ir Oţkų pečius). Minėti gamtos paveldo objektai sudaro 43,82 proc. Prienų rajono gamtos paveldo ploto. Didţiausią geologinių gamtos paveldo objektų plotą, 98,15 proc. uţima Balbieriškio atodanga, likusi geologinių gamtos paveldo objektų dalis Prienų rajone priklauso atodangai Oţkų pečius (3.8 pav.).

30 pac. Atodanga Oţkų pečius atodanga (Valstybinis..., 2014) Gamtos paveldo objektus draudţiama ţaloti, naikinti taip pat kasti, arti ţemę, perkelti į kitą vietą riedulius (išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu ar naudojimu) bei statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu bei tvarkymu. Regioniai parkai Prienų rajone uţima didţiausią dalį rajono saugomų teritorijų (75,87 proc.). Analizuojamoje teritorijoje yra dvi šio tipo saugomos teritorijos, Auštadvario RP ir Nemuno klipų RP dalys. Didesnė dalis saugomų teritorijų ploto yra Nemuno kilpų RP. Nemuno kilpų RP. Apie 70 proc. RP ploto uţima miškai: Punios šilas su rezervatu, Prienų šilas, Siponių miškai ir kt. Šioje saugomoje teritorijoje yra 18 draustinių, daug vertingų istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Parkas patenka į tris rajonus (Birštono, Prienų r. ir Alytaus r.). Nemuno kilpų RP suskirstytas į funkcinio prioriteto zonas: konservacinio prioriteto zona sudaro 43,1 proc. (rezervatai 451 ha ir draustiniai ha), ekologinės apsaugos prioriteto zona uţima 35,5 proc., rekreacinio prioriteto zoną sudaro 4,4 proc., miškų ūkio zonos uţima 10,6 proc., išskirta ţemės ūkio zona uţima 4,8 proc., gyvenamosios zonos sudaro 1,5 proc., kito prioriteto zonos uţima 0,1 proc. RP teritorijos. Nemuno kilpų RP vyraujančios dirvodarinės uolienos yra moreniniai priemoliai ir smėliai (vakarinėje ir šiaurės rytinėje parko dalyje), fliuvioglacialiniai smėliai (Nemuno slėnyje ţemiau Birštono, ţemiau Daukantų dubumos, aukščiau Balbieriškio), ledyniniai priemoliai ir priesmėliai (Prienų kilpoje. Balbieriškio kilpos šiaurinėje dalyje), limnoglacialiniai moliai ir priemoliai (Verknės apyslėnyje, vakarinėje Daukantų dubumos dalyje), (Nemuno..., 2014). Remiantis 2014 m. sausio 1 d. valstybinės saugomų terteritorijų tarnybos duomenimis greita ekonominių socialinių sąlygų kaita, įtakoja saugomų teritorijų būklę, iškelia naujas problemas. Daugiausia problemų kelia privačios ţemės nuosavybės atsiradimas saugomose teritorijose ir patirties sureguliuoti privačių asmenų veiklą stoka. Dauguma naujųjų ţemės

31 31 savininkų turi vienintelį interesą pasistatyti gyvenamąjį namą, vasarnamį ar kuo skubiau iškirsti mišką. Pagrindinės Lietuvos saugomų teritorijų sistemos problemos: teritorinio planavimo dokumentų trūkumas, nepakankamas veiklos saugomose teritorijose finansavimas, ţemės privatizavimo proceso reguliavimas, neuţtikrinamas nustatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo reţimas, nepakankamas rekreacinės infrastruktūros formavimas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, nepalankus saugomų teritorijų įvaizdis, kompensacijų uţ apribojimus sistemos nebuvimas, neuţbaigta formuoti kultūrinių saugomų teritorijų, pirmiausia istorinių nacionalinių parkų sistema (Problemos..., 2014). Nemuno kilpų RP pastebimos problemos, susijusios su infrastruktūra, finansavimo trūkumu, kelių būkle ir kt., (3.9 pav.). 3.9 pav. Nemuno kilpų RP infrastruktūros problemos (autorės nuotraukos, 2014) Finansavimo šaltiniai nėra itin dideli, kad būtų galimybė uţtikrinti ir įgyvendinti visus RP keliamus tikslus ir uţdavinius. Dėl lėšų trūkumo nėra galimybės atlikti visus tvarkymo

32 32 darbus ar įgyvendinti apsaugos reglamentus. Nepaisant minėtų argumentų šioje saugomoje teritorijoje yra ką aplankyti, susipaţinti su Suvalkijos regiono gamta. Finansavimo šaltiniai nėra itin dideli, kad būtų galimybė uţtikrinti ir įgyvendinti visus RP keliamus tikslus ir uţdavinius. Dėl lėšų trūkumo nėra galimybės atlikti visus tvarkymo darbus ar įgyvendinti apsaugos reglamentus. Nepaisant minėtų argumentų šioje saugomoje teritorijoje yra ką aplankyti, susipaţinti su Suvalkijos regiono gamta. Labai svarbu, kad saugoma teritorija būtų pritaikyta turistams, t. y. būtų informacinių stendų, šiukšliadėţių, apšvietimo sistema, poilsio zonai skirtų elementų suoliukų ir t. t. Nemuno kilpų RP yra nemaţai maţosios architektūros elementų (3.10 pav.) pav. Maţosios architektūros elementai Nemuno kilpų RP (autorės nuotraukos, 2014) Šioje saugomoje teritorijoje nemaţai minėtų elementų, bet ne visų būklė yra gera. Suoliukai aplūţę, daţai nusilupinėję, lauko šviestuvams taip pat reikalingi daţymo darbai. Nevisos šiukšliadėţės matomose vietose. Apţeldinimo atţvilgiu, vazonai, skirti gėlėms sodinti nėra itin suderinti su kitais maţosios architektūros elementais. Nemuno kilpų RP aptinkmos gamtos vertybės (Nemunas, jo kilpos, Verknė, natūralūs upelių slėniai su unikaliais atragiais, dubumomis, gūbriais, išskirtinis Škėvonių gūbrys, atodangomis: Balbieriškio, Škėvonių ir Siponių ir t. t.); kultūros paveldo vertybės (senovinių gyvenviečių vietos, pilkapiai ir senkapiai, 21 piliakalnis, liaudies meistrų architektūros

33 33 kūriniai: Prienų, Nemajūnų, Balbieriškio medinės baţnyčios, liaudies meistrų skulptūros); muziejus (Punios šilo, Prienų krašto, Birštono kurorto istorijos muziejus). Nemuno kilpų RP tvarkymui lėšų skiriama iš ES struktūrinių fondų. Tvarkymo projektų rezultatai daugiausiai susiję su RP infrastruktūros pritaikymu rekreacijai arba saugomų teritorijų informacijos sklaida (3.4 lentelė) lentelė m. projektai, atlikti Nemuno kilpų RP (sudaryta autorės pagal Nemuno kilpų RP duomenis, 2014) Eil. Nr. PROJEKTAI LAIKOTARPIS FINANSAVIMAS TIKSLAI Tartoko pelkės tvarkymo darbai 2012 m. spalio 18 d. pasirašyta projekto Saugomų teritorijų tvarkymas (III etapas) ES struktūrinių fondų ir valstybės biudţeto lėšomis sudaryti sąlygas visuomenei susipaţinti su saugomomis vertybėmis, lankytis ST nedarant ţalos aplinkai; sudaryti prielaidas NATURA 2000 tinklo teritorijų būklei gerinti. 2 sukurti tinkamą Paverknių Paverknių piliakalnio archeologinio piliakalnio darbai baigti komplekso lankymo tvarkymo 2013 m. infrastruktūrą, atverti darbai su gruodţio mėn. piliakalnį vizualinei apţvalgai archeologiniais ir išryškinti jo gynybines tyrimais funkcijas. išsaugoti ir pritaikyti lankymui gamtos paminklą, 3 supaţindinti RP lankytojus su Balbieriškio darbai baigti geomorfologiniu objektu, atodangos 2013 m. birţelio uţtikrinti lankytojų saugumą tvarkymo mėn. sukuriant sąlygas lankytojams darbai saugiai pasigroţėti atsiveriančia įspūdinga panorama. 4 Valstybinių m. Danijos aplinkos įsteigti lankytojų centrą

34 34 parkų institucinis vystymas apsaugos agentūra (DANCEE) ir Nac. biudţetas Birštone; įrengti gamtos mokyklą; išleisti turistinį ţemėlapį; įrengti trumpalaikio poilsio vietas; įrengti apţvalgos aikštelę prie Balbieriškio atodangos Nemuno salos regioninės 5 ties Prienais aplinkos centras biologinės įvairovės 2001 m. tvarkomieji Lietuvos biuras/ išsaugojimas. darbai Nac. biudţetas Kertinių miško 6 buveinių Švedijos aplinkos atlikti kertinių miško buveinių m. inventorizacija apsaugos agentūra inventorizaciją RP. Lietuvoje 7 ST tvarkymas ES struktūrinių Nemuno kilpų RP lankytojų m. ir prieţiūra fondų lėšos centro Prienuose įrengimas. 8 ST steigimo ir parengti Nemuno tarp planavimo ES struktūrinių Pelėšiškių ir Balbieriškio dokumentų fondų lėšos gamtotvarkos planą. parengimas Apibendrinat galima teigti, kad bendradarbiavimo dėka su kitomis valstybėmis buvo pasiekta teigiamų rezultatų saugomų teritorijų plėtroje, vystoma NATURA 2000 teritorijų plėtra Nemuno kilpų RP, taip pat buvo sukurta edukaciniams ir rekreaciniams tikslams skirti objektai. Lietuva prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Tik dalis Aukštadvario RP patenka į Prienų rajoną. RP šiame rajone uţima 4,17 proc. viso parko teritorijos. Parkas yra pietrytinėje Lietuvos dalyje, 40 km nuo Vilniaus, pagal administracinį suskirstymą priklauso Vilniaus ir Kauno apskritims, Trakų, Kaišiadorių, Prienų rajonų savivaldybėms. Rytų-vakarų kryptimi parką kerta magistralinis kelias Vilnius- Marijampolė. Saugomoje teritorijoje yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų. Pagal ţemės naudmenas RP daugiausia paplitę miškai, jie sudaro apie 51 proc. ţemės naudmenų ploto. Remiantis 2014 m. sausio 1 d. Aukštadvario RP duomenimis yra išskirtos funkcinio prioriteto zonos: koncervacinė uţima 10707,49 ha, ekologinė uţima 3932,69 ha, rekreacinė 1474,29 ha, ūkinė 692,64 ha, gyvenamoji 225,32 ha. Parko prioritetas yra bendrasis ir

35 35 paţintinis turizmas. Rekreacinę sistemą sudaro: įţymios lankytinos parko vietos bei objektai, turistiniai keliai, takai ir kt. Parko rekreacinę teritorinę sistemą lemia lankytinų vietų išsidėstymas ir parko teritorijos infrastruktūra. Šioje saugomoje teritorijoje plėtojamas autoturizmas, dviratininkų ir pėsčiųjų (slidţių) bei vandens turizmas; agroturizmas ir paţintinis lankymas. Aukštadvario RP yra 15 draustinių (Antakmenių hidrografinis, Spindţiaus kraštovaizdţio, Mošos archeologininis, Tabaliukų hidrografinis, Verknės kraštovaizdţio, Verniejaus hidrografinis, Verknės botaninis-zoologinis, Verknės aukštupio kraštovaizdţio, Strėvos aukštupio kraštovaizdţio, Vilkokšnio kraštovaizdţio, Saloviškių kraštovaizdţio draustinis, Skrebio botaninis, Strėvos ištakų hidrografinis, Mergiškių kraštovaizdţio, Aukštadvario urbanistinis). Į Prienų rajoną patenka trys draustiniai, tai Mergiškių kraštovaizdţio, Verknės botaninis-zoologinis ir Verknės kraštovaizdţio draustiniai (3.5 lentelė) lentelė. Prienų rajono konservacinio prioriteto saugomų teritorijų pasiskirstymas Aukštadvario RP procentais (sudaryta autorės, pagal Aukštadvario RP duomenis, 2014) FUNKCINIO PRIORITETO ZONA SAUGOMA TERITORIJA PLOTAS (proc.) Prienų rajone Mergiškių kraštovaizdţio draustinis 2,78 Konservacinio prioriteto Verknės kraštovaizdţio zona draustinis 2,32 Verknės botaniniszoologinis draustinis 2,46 Apibendrinant galima teigti, kad į Aukštadvario RP patenka trys Prienų rajono saugomos teritorijos, kurios sudaro 7,56 proc. Aukštadvario RP konservacino prioriteto zonos. Balbieriškio miško biosferos poligonas sudaro 0,11 proc. visų saugomų teritorijų ploto ir 0,05 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos. Šis poligonas įsteigtas 2004 m. Biosferos stebėsenos teritorijose, kur yra rezervatai draudţiama ūkinė veikla. Biosferos monitoringo teritorijose, kur yra draustiniai taikomi jų nustatytos veiklos reglamentai. Dalis Balbieriškio miško biosferos poligono turi Buveinių ir Paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusą. Šis biosferos poligonas sudaro 19,2 proc. Prienų rajono saugomų teritorijų ploto.

36 Savivaldybių saugomos teritorijos Prienų rajone Savivaldybių saugomos teritorijos Prienų rajone uţima 1,55 ha ţemės. Rajone yra tik viena pagal veiklos organizavimą savivaldybių saugoma teritorija Šnipelių zoologinis draustinis, kuris įsteigtas 1988 m. Į Prienų apylinkes patenka nedidelė dalis šios saugomos teritorijos, tik 0,71 proc. Šnipelių zoologinio draustinio teritorijos. Tai entomologinis draustinis, Lietuvoje tokio tipo savivaldybių draustinis yra tik vienas. Draustinis skirtas retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms bei buveinėms saugoti. Šį draustinį galima priskirti prie rajono unikalumo poţymių Prienų rajono kompleksinės saugomos teritorijos (konservacinės zonos) Mergiškių gamtinis rezervatas priklauso Aukštadvario RP. Rezervate draudţiama bet kokia ūkinė veikla, tai koncervacinio prioriteto grieţtos apsaugos zona. Šią zoną sudaro rezervatiniai miškai. Gamtinis rezervatas buvo steigtas, siekant išsaugoti skroblinio liepyno fragmentus, Lietuvos plačialapių miškų etaloną, saugomų augalų populiacijas ir įvairias gyvūnijos rūšis. Šioje saugomoje teritorijoe lankytis leidţiama mokslo, tiriamaisiais ir paţintiniais tikslais (reikia suderiti su saugomos teritorijos direkcija). Rezervatas yra Europos Bendrijos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 dalis, saugomos skroblynų natūralios buveinės. Į Prienų rajono kompleksines saugomas teritorijas patenka 14 draustinių, jie uţima 6504,62 ha. Trys draustiniai priskiriami Aukštadvario RP. 11 draustinių patenka į Nemuno kilpų RP teritrojią (3.6 lentelė) lentelė. Kompleksinės saugomos teritorijos (konservacinės zonos) Prienų rajone (sudaryta autorės, pagal STVK duomenis, 2014) EIL. NR. RP DRAUSTINIAI PLOTAS ha Daukantų geomorfologinis, Didţiųjų Nemuno kilpų hidrografinis, Ošvenčios hidrografinis, Degsnės 1 Nemuno botaninis, Drubengio botaninis, Tartoko telmologinis, kilpų Pelekonių archeologinis, Kalvių kraštovaizdţio, Naravų 5793,88 kaimo kraštovaizdţio, Prienų Šilo kraštovaizdţio, Verknės kraštovaizdţio 2 Aukštadvario Verknės botaninis-zoologinis, Mergiškių kraštovaizdţio, Verknės kraštovaizdţio 710,74

37 37 Prienų rajono kompleksinių saugomų teritorijų (koncervacinėse zonose), esantys draustinai patenka į rajono RP. Jie uţima daugiau nei pusę, 54,03 proc., Prienų RP ploto NATURA 2000 teritorijos Prienų rajone Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Prienų rajone uţima 2754,40 ha. Pagal objektus būtų galima išskirti: atodangą, upes, jos slėnius, vidurupius, ištakas, kilpas, miškus ir t. t. Didţiausia rajono Buveinė yra Balbieriškio miškas (528, 74 ha), o maţiausią teritoriją turi Mergiškių miškas. Pastebima, kad nepaisant Buveinių apsaugai svarbių teritorijų kiekio, jų uţimamas plotas yra gan didelis. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Prienų rajone uţima 3166,32 ha. Išskiriama apie 100 ha Nemuno teritorijos ir Balbieriškio miško 3059,61 ha plotas m. buvo rengiama nemaţai NATURA 2000 teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonių. Pradėtas rengti Nemuno kilpų RP tvarkymo planas, išskiriami darbų objektai Prienų rajone PAST (Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių, Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio, BAST (Balbieriškio atodanga, Prienų šilas, Ošvenčios upė ir jos slėniai, Revuonos ištakos, Verknės upės slėnis, Nemuno kilpos, Tartoko pelkė, Punios šilas). Kitos apsaugos priemonės ir darbai buvo vykdomi Verknės vidurupyje, pievų ir pelkių privačios nuosavybės ţemėje, Aukštadvario RP teritorijoje. Atlikta dalies pievų ir šlapynių šienavimas (rūšių turtinguose briedgaurynuose, melvenynuose, šienaujamose mezofitų pievose, nekalkinguose šaltiniuose ir šaltiniuotose pelkėse. Darbai atlikti ţemės savininkų lėšomis. Sutvarkytas plotas yra 2,10 ha (Valstybinis..., 2014). Apibendrinat galima teigti, kad Prienų rajone NATURA 2000 tinklo Paukščių apsaugai skirtų teritorijų plotas yra didesnis nei Buveinių apsaugai skirtų teritorijų plotas, bet lyginant pagal teritorijų kiekį Paukščių apsaugai skirtų teritorijų yra maţiau Rekreacija ir turizmas Rekreacija ir turizmas analizuojami gamtinio karkaso pagrindu, taip pat nepamirštamas kultūros paveldas bei kiti lankytojus traukiantys objektai. Daroma prielaida, kad pagrindinės rekreacinės zonos Prienų apylinkėse aptinkamos Nemuno pakrantėse. Visas gamtinio pobūdţio saugomas teritorijas bei kitas ekologiškai svarbias teritorijas, garantuojančias bendrąjį kraštovaizdţio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia gamtinis karkasas. Prienų rajono teritorijos gamtinis karkasas (3.11 pav.) yra neatsiejama Lietuvos gamtinio karkaso dalis. Ši dalis svarbi įvairiais lygmenimis (savivaldybės ir Lietuvos mastu) formuoja bendrąją erdvinę politiką.

38 pav. Gamtinis karkasas Prienų rajone (Lietuvos..., 2002) Prienų rajono teritorijos gamtinio karkaso teritorinę sudėtį sudaro: 1) geoekologinės takoskyros (jos driekiasi Prienų rajono savivaldybės vakarinės teritorijos dalyje, regioninės reikšmės geoekologinių takoskyrų rajone nėra, rajoninės reikšmės takoskyros apima Veiverių ir Naujosios Ūtos seniūnijų dalis.); 2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai (šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms sistemoms. Prienų rajono savivaldybės teritorijos centrinėje ir rytinėje dalyse, Prienų šilo, Meškapievių ir Mačiūnų, Degsnės, Balbieriškio, Bačkininkų miškų plotuose bei šiaurrytinėje Stakliškių seniūnijos dalyje nusidriekę stambūs regioninės svarbos vidinio stabilizavimo arealai.); 3) migraciniai koridoriai (Rajono teritorijos centrinėje dalyje tekančios Nemuno upės slėnis formuoja regioninės svarbos, o Verknės, Jiesios, Šventupės ir kitų upių ir upelių slėniai rajoninės ir vietinės reikšmės migracijos koridorius. Labai svarbu, kad kraštovaizdţio natūralumas, palaikymas ir stiprinimas.). Paţintinis turizmas Prienų rajone apima gamtinius, landšafto ir kultūros paveldo objektus. Teritorijų planavimui svarbiausi Prienų rajono savivaldybės kultūros paveldo objektai yra reikšmingi ne tik rajono, Vidurio Lietuvos regiono, bet ir nacionaliniu mastu (piliakalniai). Reikšmingiausiais laikomi į Lietuvos Respublikos registrą įrašyti teritoriniai paveldo objektai, pasiţymintys menine ar kraštovaizdine verte (archeologiniai objektai: piliakalniai, statinių kompleksai, statiniai ir t. t.). Prienų rajono savivaldybė pasiţymi reikšmingu moksliniams tyrinėjimams archeologijos paveldu (Nemuno, Verknės upių slėniai). Prienų rajono savivaldybės bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje detalizuojama Lietuvos Respublikos, Kauno apskrities teritorijų bendruosiuose planuose numatytos nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema

39 39 bei kryptys. Bendrojo plano tikslas yra uţtikrinti kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje savivaldybės raidoje, integruojant jį į kultūrinio kraštovaizdţio teritorinę apsaugą. Kultūros paveldo teritorijų apsaugos uţtikrinimui numatyta plėtoti saugomų objektų tinkamą panaudojimą, uţtikrinantį kultūros vertybių išlikimą (Prienų..., 2009). Prienų rajone yra 250 saugotinų kultūros paveldo objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą: 38 kilnojamieji objektai, nekilnojamųjų yra 212. Kilnojamųjų objektų pagrindą sudaro sakraliniai daiktai: tai įvairūs paveikslai, altorėliai, ţvakidės ir kiti šventi daiktai. Daugiausia jų įregistruota 2002 m. Nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus sudaro: 58 kompleksą sudarantys objektai (septyni statiniai, 37 vietos ir t. t.); 39 kompleksai; 60 pavienių objektų (du kiti nekilnojamieji daiktai paminkliniai akmenys, 11 statinių, 47 vietos); vietovė Prienų karinis miestelis ir kt. Pastaruoju metu turizmas tapo viena svarbiausių ekonomikos sričių pasaulyje. Daugeliu atvejų turizmas valstybėms yra naudingas. Skatinamas uţimtumas, privataus verslo augimas ir infrastruktūros plėtra. Turizmo sektoriaus plėtra ypatingai pageidautina silpniau išsivysčiusiuose regionuose. Turizmo išplitimas visame pasaulyje verčia konkuruoti atskirus regionus, siekiant pritraukti daugiau turistų. Dėl šios prieţasties kiekvienas regionas turi pasirinkti turizmo formą, kuri leistų įgyti pranašumą. Lietuvos, o ypač jos kaimiškųjų regionų turizmo konkurencingumo srityje, labai svarbų vaidmenį atlieka istorinė praeitis ir išlikęs kultūrinis paveldas bei natūrali gamta (Dapkus, 2008). Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Lietuvos..., 2002) pagal arealų patrauklumo kategorijas Prienų rajonas priskiriamas didelio potencialo regioninės svarbos rekreacijos rajonams, kuriuose skatintinas plėtoti poilsis gamtoje bei paţintinis turizmas. Visa Nemuno slėnio juosta (Druskininkai-Kaunas-Nemuno delta) išskirta kaip viena svarbiausių vietos ir uţsienio turizmo zonų. Ši zona turizmo plėtrai svarbi ir tuo, kad yra 100 km atstumu nuo pagrindinių turizmo centrų, didţiųjų miestų ir turi didelę turistinę trauką. Pagrindiniai Prienų rajono, kaip palankaus turizmo vystymui regiono prioritetai: patogi geografinė padėtis, geras rajono pasiekiamumas, kultūrinių bei natūralių gamtinių turizmo išteklių gausa, kaimo turizmo, aviaturizmo vystymas, didelis rekreacinis potencialas (vaizdingos vietovės, Nemuno upė ir Nemuno kilpų RP), palankios sąlygos vandens turizmui vystyti.

40 40 Analizuojant šį rajoną labai svarbu, ką rajonas gali pasiūlyti turizmo prasme, arba kodėl verta rinktis aplankyti Prienų rajoną (stiprybės, galimybės) ir kokia plėtra jam dar reikalinga (silpnybės, grėsmės) (3.7 lentelė). 3.7 lentelė. Prienų rajono turizmo sektoriaus SSGG (sudaryta autorės, pagal Prienų rajono turizmo studiją ) Gausu istorinio paveldo kultūros vertybių. 46 saugomos teritorijos (Nemuno kilpų RP, NATURA 2000). Yra penki valstybinės reikšmės eţerai ir penki STIPRYBĖS tvenkiniai. Stakliškių apylinkėse aptinkami mineralinio vandens ištekliai. Yra 11 muziejų. Maţi nusikalstatmumo rodikliai. Nedidelė aplinkos tarša. Nėra priskiriamas kurortinio tipo teritorijai. Lietuvos dvarų duomenų bazėje neatnaujinti Prienų rajono dvarų duomenys. Turistai traukia į Birštono kurortą. Muziejai pasiekiami tik iš anksto susitarus nepatogus lankymosi laikas. Maţėjantis gyventojų skaičius: maţiau darbo jėgos ir pasiūlos. SILPNYBĖS Apgyvendinimo įstaigų įvairovė nėra plati. Trūksta kompleksines paslaugas teikiančių įmonių. Nėra tradicinius rajono patiekalus gaminančių įmonių. Nėra didesnių sporto arenų, salių. Maţa informacijos sklaida. Trūksta renginių, atskleidţiančių rajono unikalumą. Nėra kelionių agentūros, sunku gauti gido paslaugas. Pagrindinai susisiekimo elementai: vandens kelias, aerodromas, automobilių keliai ir geleţinkelio linija. Dviračių turizmo trasos. Miškuose saugomos 165 kertinės miško buveinės ir į Raudonąją knygą įrašytos 11 retųjų paukščių GALIMYBĖS rūšys, 20 induočių augalų, 2 retosios samanos ir 2 retosios kerpės, tarp (pateikiama, ką rekreacinių objektų aptinkamos 4 poilsiavietės, 2 paţintiniai ir 1 rekreacinis galima takas, bei gamtos paminklas yra Didysis Gojaus ąţuolas, stambiausias medis aplankyti, Lietuvoje. 46 m aukščiausias maumedis šalyje. Uţsienio ir Lietuvos turistų pamatyti, trauka. Suvalkijos nacionalinio parko steigimas. Turizmo maršrutų įvairumas paslaugos ir t.t) (piliakalnių, baţnyčių ir kt.). Kempingas, kaimo turizmo sodybos, Visuomenės harmonizavimo parkas. Maitinimo paslaugas teikia 29 įmonės. Saugomose teritorijose galima rengti renginius. Konkurencingumas didesnių ir kurortinių miestų konkurencija. Neigiamas poţiūris į kultūros paveldą dėl neatliktų tvarkymo ar rekonstravimo darbų. GRĖSMĖS Paveldo nykimas ir saugomų teritorijų būklės blogėjimas dėl finsavimo šaltinių trūkumo.

41 41 Prienų rajonas pakankamai stiprus plėtoti turizmo verslus, yra nemaţai unikalių objektų, patraukli gamta, taip pat viena iš stiprybių yra ta, kad yra nemaţai muziejų, bet čia kyla ir silnybės dėl darbo laiko. Rajone reikėtų plėtoti Suvalkijos nacionalinio parko steigimo idėją. Infrastruktūra išvystyta neblogai, nes galima keliauti automobiliu, dviračiu, rinktis aviaturizmo arba vandens pramogas. Kalbant apie grėsmes reikia išskirti konkurencingumą, kita grėsmė yra susijusi su paveldo nykimu dėl finansavimo, vietos bendruomenių iniciatyvų stokos. Kaimynystėje esantis Birštono kurortas pritraukia pagrindinius į regioną atvykstančių turistų srautus (gerai išvystyta turizmo infrastruktūra: sanatorijos, maitinimo įstaigos, renginių organizavimo paslaugos ir kt.), todėl Prienų rajonas tampa aktyviai turistų ir poilsiautojų lankomu. Norint išsaugoti įvairius kraštovaizdţio elementus, kurie pritaikyti rekreacijai ir turizmui, rajone daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai, ekologijai, saugomoms teritorijoms ir kitų svarbių kraštovaizdţio komponentų apsaugai, naudojimui bei tam tikriems apribojimams. Kraštovaizdţio elementų išsaugojimui yra susiformavusi dėkinga apsaugos sistema yra normatyvinių dokumentų, įstatymų duomenų bazė. Jų prieinamumas ir sklaida verčia nepamiršti, kad reikia saugoti kraštovaizdį ir primena apie problemas šioje srityje. Labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į Lietuvos Respublikos kraštovaizdţio politikos kryptis, gaires, nutarimus ir siekius, jais vadovaujantis saugoti krštovaizdį Buvusios dvarų sodybos Prienų rajone Daugelis buvusių dvarų Lietuvoje jau seniai yra išnykę, dvarviečių vietą geriausiu atveju teţymi griuvėsiai, daţnai tik parkų, sodų ir ţeldinių likučiai. Jau įvykusį procesą puikiai mena tai, kad dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje kaip kultūros vertybės įstatymais yra saugomi 579 dvarai. Jų likimas šiuo metu yra viena opiausių Lietuvos paveldosaugos problemų. Likusios dvarvietės neturi jokio kultūros vertybės statuso. Paţeidţiamiausios yra realių šeimininkų neturinčios arba jau seniai apleistos dvarvietės (Ţalnierius, 2012). Vystant paţintinį turizmą labai svarbu, kokius objektus rajone galima pasiūlyti aplankyti. Kalbant apie rekreacinių teritorijų struktūros pritaikymą poilsiui, reikia atkreipti dėmesį į kultūros paveldo objektus, buvusias dvarų sodybas. Galima būtų išskirti Prienų rajono buvusių dvarų sistemą, kurią sudaro: Balbieriškio, Rodomislės, Jiezno, Daugšiagirės, Patalmusio, Pagirmuonių, Prienų, Petkeliškių, Jundeliškių, Lielionių buvusios dvarų sodybos. Prienų apylinkėse yra 10 išlikusių dvarų sodybų arba jų statinių (2 priedas).

42 42 Pastebima, kad daugiausia Prienų rajono dvarais domėtasi 2003 m., (3,12 pav.), 2011 m. ir 2012 m. Apmaudu, bet dauguma buvusių dvarų sodybų yra prastos būklės. Apie 70 proc. rajono dvarų nėra naudojami. a) b) c) 3.12 pav. Prienų rajono dvarai: Lielionių dvaras (a), Balbieriškio dvaro liekanos (b), Jiezno dvaras (c), (Lietuvos..., 2014) Balbieriškio buvusio dvaro sodybos išlikusios tik liekanos. Nepaisant to, Lietuvos dvarų duomenų bazėje pateikiami duomenys apie šio dvaro buvimo faktą. Jiezno dvaras naudojamas kultūros namų funkcijai. Prienų rajone keletas dvarų pertvarkyti ir yra arba buvo naudojami komerciniams tikslams (3.13 pav.). Vienas dvaras gerai sutvarkytas ir veikia kaip konditerijos gamykla Daugšiagirės buvusi dvaro sodyba pav. Daugšiagirės buvusi dvaro sodyba, 2011, (Daugšiagirės, 2014)

43 43 Dvaras apnykęs, bet rūmai ir ūkinis pastatas rekonstruoti, šalia pastatytas naujas pastatas Valdovų rūmai, skirti verslui. Daukšiagirės dvaras pastatytas XIX a. antroje pusėje. Dvaras šiuo metu privatus ir restauruotas savininkų. Buvusią dvaro sodybą supa išlikęs parkas su hidrografiniais objektais: tvenkinių sistema. Prienų dvaras taip pat buvo naudojamas komerciniams tikslams, atliko Revuonos viešbučio funkcijas (3.14 pav.). Dvaras yra prie pat Nemuno, tačiau jo veikla sustabdyta. Ir šiuo metu dvarui reikalingi tvarkymo darbai pav. Prienų dvaras 2011, (Prienai, 2014 ) Plačiau analizuoti pasirinkta Petkeliškių dvaro buvusi sodyba. Palyginimui naudojama Lietuvos dvarų duomenų bazės duomenys (2003 m.) ir autorės (2014 m.) surinkti duomenys. Visų pirma kalbama apie pagrindinį objektą, t. y. Petkeliškių dvaro pagrindinį pastatą (3.15 pav.). a) b) 3.15 pav. Petkeliškių dvaras 2003 m. (a) ir 2014 m. (b), (Lietuvos, 2014; autorės nuotraukos, 2014) Petkeliškių dvaro išvaizda m.laikotarpiu maţai pakito. Šiuo metu jame gyvenama. Rekonstravimo atţvilgiu pakeista dalis gyvenamo namo stogo. Petkeliškių dvaras yra geroje vietoje, netoli VIA BALTICA kelio, maţdaug uţ 0,5 km. Tai pagrindinis

44 44 prioritetas, kuris svarbus lankytojams. Šalia dvaro yra įsikūrę nemaţai komercinėmis veiklomis uţsiimančių įmonių, net trys: automobilių ardymo firma, euro padėklų įmonė bei medienos apdirbimo cechas. Dvare gausu augalijos, bet pagrindą sudaro liepos. Yra nemaţas sodas, pavasarį ţydi alyvos (3.16 pav.) pav. Petkeliškių buvusios dvaro sodybos augalija (autorės nuotraukos, 2014) Dvaro parkui reikalingi tvarkymo darbai. Reikia genėti medţius, sutvarkyti pakeles ir pan. Buvusios dvaro sodybos pakraščiai apaugę nedideliais krūmynais. Lietuvoje daugiausia rekreacijai tinkamų vietovių yra šalia upių, eţerų. Tai pat ir Petkeliškių dvare esantys hidrografiniai objektai yra lankomi vietinių ţvejų. Yra dar daug prieţasčių, dėl kurių buvusi dvaro sodyba turėtų būti lankytina. Petkeliškių buvusioje dvaro sodyboje aptinkami trys vandens telkiniai (3.17 pav.), jie skiriasi formomis ir dydţiu, bet puikiai įsilieja į supantį kraštovaizdį.

45 pav. Petkeliškių dvaro hidrografiniai objektai (autorės nuotraukos, 2014) Hidrografinių objektų būklei pagerinti reikalingi tvarkymo darbai. Reiktų valyti tvenkinius, sutvarkyti nors dalį pakrančių. Jeigu paţvelgtume į parko ankstesnius laikotarpius (bent penkis metus atgal) vandens telkiniai buvo mėgstami vietinių gyventojų ne tik ţvejybos reikmėms, bet ir poilsio atţvilgiu. Sprendţiant iš kelio ir takų sistemos būklės Petkeliškių parkas yra nemaţai lankomas (3.18 pav.) pav. Petkeliškių parko infrastruktūros objektų, kelių, takų būklė (autorės nuotraukos, 2014) Takų sistema išsiraizgiusi įvairiose sodybos vietose. Numintų takų yra nemaţai. Petkeliškių buvusios dvaro sodybos pastatai nėra patrauklūs, dauguma jų apleisti, todėl

46 46 daroma prielaida, kad ši teritorija lankoma rekreaciniais ir kartu paţintiniais tikslais dėl čia esančių patrauklių kraštovaizdţio elementų. Šio dvaro sodybos teritorijoje esama sakralinių objektų (3.19 pav.) 3.19 pav. Šventas paveikslas Petkeliškių dvaro sodybos teritorijoje (autorės nuotrauka, 2014) Petkeliškių dvaro sodyboje išlikę nemaţai dvaro gyvavimo laikotarpio apraiškų: augalijos, sakralinių elementų, pastatų. Buvusiai dvaro sodybai reikalingi įvairūs tvarkymo darbai. Seno parko renovaciją reiktų pradėti nuo elementarių jo tvarkymo ir prieţiūros darbų. Vykdant šiuos darbus, pagrindinį dėmesį reikia skirti parko erdvinės struktūros atkūrimui, kas ir sudaro parko, kaip kraštovaizdţio architektūros meno kūrinio, esmę. Gerai priţiūrimi parkai, išsaugodami daugiau ar maţiau ryškius autentiškumo bruoţus, išgyvena metų. Kiekviena karta į juos įneša kaţką savo, pritaikydama savo poreikiams ir interesams bei savo laikmečio dvasiai (Januškevičius, 2010). Buvusios dvaro sodybos teritorija turėtų būti labiau tvarkoma ir priţiūrima, tuomet ji sulauktų nemaţai lankytojų iš šalia esančių įmonių bei kitų rajono apylinkių ir t. t. Petkeliškių dvaro pagrindinis tvarkymo tikslas turėtų būti dvaro teritorijos pritaikymas rekreacijos tikslams. Prienų rajono buvusių dvarų sodybų pastatų būklė yra prasta, net 70 proc. dvarų yra nenaudojami, nepaisant to jų aplinka yra patraukli ir infrastruktūra pritaikyta rekreacijai. Kita problema yra ta, kad Lietuvos dvarų duomenų bazėje yra pateikti duomenys apie dvarus, bet jie neatitinka tikrosios dvarų būklės, nes yra tokių dvarų, kurie sunykę, turistai klaidinami

47 47 (nuvykę neberanda dvarų). Reikia atlikti dvarų duomenų bazės atnaujinimo darbus, nes šiuo metu informacijos pagrindą sudaro 2003 m. duomenys. Apibendrinant galima teigti, kad Prienų rajonas patrauklus kultūros paveldu, gali pasigirti lankytinais objektais, taip pat rajone išskirta 15,46 proc. saugomų teritorijų, išlikę 10 buvusių dvarų sodybų. Pagrindinai rekreacijos arealai driekiasi Nemuno pakrantėmis, kur nemaţai turizmo plėtros objektų sudaro kaimo turizmo sodybos. Saugomų teritorijų infrastruktūra pritaikyta paţintiniam turizmui ir poilsiui gamtoje. Rajonas unikalus minėtais objektais, būtina išskirti į jį patenkantį vietintelį Lietuvoje savivaldybių draustinį taip pat turi išskirtinio dydţio riedulį, dviem kamienais augantį ąţuolą, aukščiausią Lietuvos maumedį bei kt.

48 48 4. SAUGOMŲ TERITORIJŲ VERTINIMAS 4.1. Saugomos teritorijos visuomenės akimis Atliktas tyrimas, norint nustatyti saugomų teritorijų rinkimų būtinumą, aktualumą ir saugomų teritorijų būklę. Parengta anketinė apklausa. Dţiugu, kad visi (90) respondentai teigė, jog ţino kas yra saugomos teritorijos, daroma prielaida, kad ši tema aktuali. Jeigu kalbėtume apie saugomų teritorijų tipus, reiktų paminėti, kad respondentams sunku pasirinkti vieną tipą, t. y. regioninį parką ar draustinį ir t. t. Visa tai tik įrodo šių teritorijų išskirtinumą ir unikalumą. Analizuojant saugomų teritorijų tipus buvo vertinta, kokio tipo saugomos teritorijos labiausiai patinka lankytojams. Daugiausia dėmesio skiriama regioniniams ir nacionaliniams parkams, o maţiausiai rezervatams (4.1 lentelė). 4.1 lentelė. Respondentų atsakymai apie labiausiai patinkančias saugomas teritorijas (sudaryta autorės pagal apklausos duomenis) ST tipas Respondentai sk. proc. Regioniniai parkai 42 46,7 Nacionaliniai parkai 30 33,3 Draustiniai 12 13,3 Rezervatai 1 1,1 Gamtos paminklai 4 4,4 Kita 1 1,1 Saugomų teritorijų lankomumas itin svarbus turizmo sektoriui, jo plėtrai. Svarbu, kad lankytojų srautai būtų tinkamai nukreipiami. Reikalingi stendai ar kiti informacijos šaltiniai, nes aktualu, ką galima pamatyti, ar kokią paslaugą gauti tam tikroje saugomoje teritorijoje, todėl toliau analizuojama lankymosi tikslai arba prieţastys saugomose teritorijose. Būtų galima išskirti keletą prioritetų, tikslų ar prieţasčių, dėl kurių pasirenkamos tam tikros saugomos teritorijos (4.1 pav.).

49 pav. Lankymosi prieţastys saugomose teritorijose procentais (sudaryta autorės pagal apklausos duomenis) Ţmogus nuo kasdieninės ruošos, rūpesčių ar įtemptų darbo reikalų nori pabėgti į gamtą, o tai neatsiejama nuo rekreacijos. 39 respondentai pagrindine lankymosi prieţastimi pasirinko rekreaciją. Nuo pat maţų dienų mokomasi, stebima aplinka, taip ir saugomose teritorijose dauguma lankytojų nori paţinti savo kraštą ar kitų regionų gamtą bei unikalius objektus. Daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų (32 respondentai) lankymosi prieţastimi įvardino paţinimą. Kitas lankymosi tikslas smalsumas (10 respondentų). Keturi asmenys teigė, kad nesilanko saugomose teritorijose, o trims respondentams saugoma teritorija yra darbo vieta. Keletas respondentų (du respondentai) pasirinko kitas prieţastis. Išanalizavus apklausos duomenis, nustatyta, kad pagrindiniai lankymosi tikslai arba prieţastys saugomose teritorijose yra rekreacija ir paţinimas. Plėtojant saugomų teritorijų temą Lietuvos etnografinių regionų atţvilgiu respondentams labiausiai patinkantis yra Aukštatijos regionas. Daugiau nei pusė respondentų, 55, 6 proc., teigė, kad Aukštatijos saugomos teritorijos labiausiai mėgiamos (4.2 pav.). 4.2 pav. Respondentų atsakymų skaičius pagal patraukliausias saugomas teritorijas regionuose (sudaryta autorės pagal apklausos duomenis)

50 50 Daroma prielaida, kad tai lemia šalies sostinės saugomų teritorijų plėtra, finansavimo rodikliai, bei aplinkinių miestų įtaka, Kernavės, Trakų apylinkės. Taip pat pastebima, jog informacinė sklaida, internetinė erdvė, reklama gali prisidėti prie šio regiono pasirinkimo, nes daţniau minimi saugomų teritorijų pavadinimai, lankomi objektai, turizmo ir rekreacijos galimybės, taip pat kviečiama į organizuojamus renginius saugomose teritorijose. 24,4 proc. respondentų pasirinko Ţemaitijos regiono saugomas teritorijas, o 11, 1 proc. Dzūkijos saugomas teritorijas ir 8,9 proc. respondentų patinka Suvalkijos saugomos teritorijos. Manoma, kad minėtiems pasirinkimams įtakos galėjo turėti nacionaliniai parkai, tai tarsi reprezentacinis regiono rodiklis, o būtent maţiausius rodiklius turintis Suvalkijos regionas savo nacionalinio parko neturi. Taip pat tai susiejama su anksčiau analizuotais saugomų teritorijų tipais, nes nacionalinai parkai Lietuvoje sulaukia daugiau lankytojų dėmesio lyginant su kitomis saugomomis teritorijomis. Kadangi Suvalkijos regionas neturi nacionalinio parko, tai jis analizuojamas truputėlį plačiau. Gilinamasi, kaip vertinamos saugomos teritorijos Suvalkijoje, ar jos sulaukia lankytojų. Analizuojamas konkretus rajonas. Šiame skyriuje jis analizuojamas tik pagal apklausos duomenis. 74 respondentai pasisakė ţinantys apie Suvalkijos saugomas teritorijas, skiriasi tik informacijos kiekiai, t. y. vieni ţino pakankamai, kiti labai daug ir pan., (4.3 pav.). 17,8 proc. respondentų neigiamai atsakė apie Suvalkijos saugomų teritorijų ţinomumą. 4.3 pav. Respondentų atsakymų skaičius apie Suvalkijos regiono saugomų teritorijų ţinomumą (sudaryta autorės pagal apklausos duomenis) Palankiai vertinamas klausimas apie Suvalkijos saugomų teritorijų ţinomumą, nes neatsirado respondentų, kuriems šio regiono saugomos teritorijos būtų neįdomios. Tai tarsi pagrindas analizuoti šių teritorijų plėtrą. Apie 56 proc. respondentų aplankė Prienų rajono saugomas teritorijas, tai padarė 50 respondentų. Lankomiausias šiame rajone Nemuno kilpų RP, iš teigusių, kad aplankė Prienų

51 51 rajono saugomas teritorijas, tai padarė 78 proc. respondentų. Kitos lankomos vietos: Balbieriškio atodanga, Prienų miškai, Nemuno pakrantės, Aukštadvario regioninis parkas, Prienų karpynai ir t. t. Įvardinti, kas patinka ir nepatinka saugomose teritorijose, gana sudėtinga, tai reiktų daryti nagrinėjant atskirus atvejus ir konkrečias saugomas teritorijas. Pavyzdţiui, Prienų rajone lankant saugomas teritorijas patinka kaimo turizmo sodybos ir rekreacijos plėtra šalia Nemuno, vaizdingi objektai, kraštovaizdis, išskiriamas Nemunas kaip traukos šaltinis. Jeigu plėtoti temą apie saugomų teritorijų trūkumus ar apie tai, kas nepatinka lankytojams, reikėtų uţsiminti apie įvardintą prastą kelių būklę, taip pat informacijos stendų trūkumą, lankomų vietų ţemėlapį, nepagarbą poilsiautojų šiukšlinimo atţvilgiu. Saugomų teritorijų plotmėje yra nemaţai problemų. Jų kyla finansavimo srityje (trūksta lėšų teritorijų tvarkymui ir apsaugai), kraštotvarkos srityje (nepakankamas teritorijos planavimo dokumentų rengimo, privatizavimo proceso sureguliavimas), aplinkosaugoje (trūksta lėšų aplinkos apsaugai uţtikrinti), dėl lankytojų srautų ir gamtosaugoje (nepakankamas rekreacinės sistemos formavimas, gana sudėtingas procesas, neigiamo saugomų teritorijų įvaizdţio formavimo aspektai) bei darbe su bendruomenėmis (informacijos trūkumas, nepakankamas darbo uţmokestis). Apklausos metu buvo analizuojama, su kuo susijusios saugomų teritorijų problemos (4.2 lentelė), kalbama daugiau platesne prasme, ieškomos konkrečios sritys. Manoma, kad daugiausiai problemų kyla finansavimo ir aplinkosaugos srityse. 4.2 lentelė. Saugomų teritorijų problemų kilimo sritys (sudaryta autorės pagal apklausos duomenis) Analizuojama sritis sk. Respondentai proc. Aplinkosauga Keliai Kraštotvarka Finasavimas Lankytojai/poilsiautojai Kita (darbas su bendruomenėmis) 1 1 Reikėtų išanalizuoti bent vienos problemos sprendimo būdus. Tolimesni darbai vyko su saugomų teritorijų finansavimo procesu. Finansavimas darbe nagrinėjamas keliais aspektais, kaip sritis, kurioje kyla problemos, kaip konkretus procesas.

52 52 Analizuojant finansavimą, lėšų skyrimas saugomų teritorijų tvarkymui yra gan sudėtingas ir ilgas procesas, nes ne visuomet pavyksta išnaudoti ir įsisavinti lėšas iš ES fondų. 73 respondentai teigė, kad nepakankamai lėšų yra skiriama šių teritorijų tvarkymui, likusieji, 19 proc. respondentų mano, kad šioms teritorijoms pakanka lėšų. Renginių organizavimas saugomoje teritorijoje galėtų pritraukti tam tikras pinigines įplaukas, taip pat tai gali būti ir kita naudingas motyvas papildomos veiklos organizavimas bei kito sektoriaus uţimtumas, skatinamas saugomų teritorijų direkcijų, bendruomenių, renginių organizatorių bendradarbiavimas ir uţimtumas. Pasisako 45 respondentai. Augant rekreacijos poreikiui ir didėjant lankytojų srautams itin svarbus lėšų pritraukimas ir pasiūlymai, kaip visa tai būtų galima padaryti: renginių organizavimas, uţsienio turistų trauka, apmokestinamas lankymasis, regioninė plėtra, bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis ir kt., (4.4 pav.). 4.4 pav. Lėšų pritraukimas saugomose teritorijose procentais (sudaryta autorės pagal anketos duomenis) Remiantis 2014 m. balandţio 20 d. Turizmo departamento duomenimis atvykstamo turizmo į Lietuvą rodikliai tik auga. Ne visuomet turistams pasiūlomos aplankyti maţesnės saugomos teritorijos, taip pat teritorijos maţesniuose miestuose ar jų apylinkėse, todėl verta suklusti, kad tai yra tarsi napanaudotos lėšų pritraukimo galimybės. Uţ uţsienio turistų trauką teigiamai pasisako 53 respondentai. Jeigu pasirinktume, kad reikia apmokestinti saugomų teritorijų lankymą (tarkim tų, kurios neapmokestintos), tai gali tapti arba problema arba tinkamu rodikliu, pritraukiančiu lėšas. Lankytojai suţinoję, kad vietovės yra mokamos, gali susimąstyti ar verta aplankyti, bet iš kitos pusės verta, nes uţ ką mokama, tas vertinga arba įdomu ir naudinga. Pritaria apmokestinimui 20 respondentų.

53 53 ST rinkimų organizavimas visų pirma ir yra kalbama apie šią idėją dėl materialios pusės, tai pagrindinis motyvas, kodėl tai reiktų pradėti daryti. Iš tikrųjų, tai rinkimai, kurie gali būti svarstytini ne vienerius metus ir vertinama tiek skeptiškai, tiek teigiamai, bet galų gale prieinama prie jų organizacinės naudos saugomoms teritorijoms. Suprantama, tai pareikalautų daugelio ţmonių darbo ir laiko sąnaudų, kad būtų nuspręsta, kaip visa tai įgyvendinti, tačiau viso to įgyvendinimas palaipsniui duotų teigiamus rezultatus. 35 respondentai vertina teigiamai. Čia saugomų teritorijų rinkimai vertinami kaip lėšų pritraukimo šaltinis. Regioninė plėtra, bendradarbiavimas, tiek miestų, tiek savivaldybių, tiek saugomų teritorijų direkcijų gali pritraukti papildomus lankytojus, taip pat nukreipti uţsienio turistus lankytinų objektų keliais. Lietuvoje susiformavęs gana negatyvus poţiūris ar nuomonė, nes savivaldybės nėra linkusios bendradarbiauti būtent dėl lėšų pasiskirstymo klausimo, tačiau nepaisant šio poţiūro atsirastų naudos kelioms bendradarbiaujančioms vietovėms. 36 respondentai mano, kad reikalingas bendradarbiavimas. Vienas respondentas mano, kad lankytojams neturėtų rūpėti lėšų pritraukimo klausimai, problemos. Apie 75 proc. apklaustųjų asmenų teigiamai vertina renginių organizavimą saugomose teritorijose, manoma, kad tai turėtų būti derinama su administracijomis ir kitomis institucijomis, apie renginių organizavimą reikėtų teikti daugiau informacijos, išvystyti sklaidą. Pasisakoma, uţ tokius renginius, kurie neprieštarautų saugomų teritorijų tikslams ir uţdaviniams. Likusieji, 16 respondentų renginius saugomose teritorijose vertina nepalankiai Geriausių saugomų teritorijų rinkimai Šių dienų gamtos ir kultūros vertybės mena apie senąsiais tradicijas, lietuvių šaknis ir praeitį. Panaudojant gamtos turtus ir pritaikant kultūros paveldą turizmo ištekliais rekreacijos plėtrai galima atrasti nišas, dėl kurių kiltų ekonominė situacija šalyje, bei mentaliteto, išprusimo, išsimokslinimo, akiračio švietos lygmenys. Tačiau išteklius norint paversti ar pritaikyti turizmo sferai, kurioje dominuotų saugomos teritorijos reikalinga piniginės sąnaudos, lėšos minėtų teritorijų plėtrai ir gerinimui, kraštovaizdţio graţinimui ir tausojimui. Siūloma rengti saugomų teritorijų rinkimus (rinkimai analizuojami kaip projektas, renginys). Iš 90 respondentų uţ tokius rinkimus pasisakė teigiamai 81,1 proc. asmenų (73 respondentai), kadangi tai yra gerokai daugiau nei pusė, būtų aktualu kalbėti apie šių rinkimų ne tik idėją, bet ir įgyvendinimą. Toliau tyrime arba anketinėje apklausosje dalyvauja, tik 73 respondentai tai asmenys pasisakę uţ saugomų teritorijų rinkimus. Jie sprendţia kokiu pagrindu, laikotarpiu galėtų vykti rinkimai bei analizuoja reikalingus kriterijus.

54 54 Rinkimai pradedami analizuoti nuo laikotarpio arba periodo, kas kokiu galėtų vykti, t. y. pateikiami keli atsakymo variantai: kasmet, du metai, trys metai, daugiau nei penki metai (4.5 pav.). Tarsi suteikiama kadencija tam tikrai saugomai teritorijai, kuriai skiriama daugiau dėmesio. 4.5 pav. Respondentų atsakymai apie saugomos teritorijos periodą procentais (sudaryta autorės pagal anketos duomenis) Daugiausia respondentų teigia, kad aktualu rinkimus renkti kasmet (pasisako 36 respondentai), truputėlį maţiau respondentų mano, kad du ir trys metai yra optimaliausias variantas saugomos teritorijos plėtrai, paţinimui ir t. t., (attinkamai 17 ir 15 respondentų). Kalbant apie ilgesnį laikotarpį, daugiau nei penkis metus svarbu paminėti, kad tam pritaria tik penkti asmenys. Kiekvienu metų laiku gamta ypatinga, vis keičiasi jos vaizdai, kraštovaizdţio fonas ir spalvos bei elementai. Darbe nemaţai materlaus paveldo apraiškų, todėl nepamirštamas ir dvasinis paveldas. Kiekvienas respondentas pagal savas vertybes vertina koks metų laikas tinkamiausias projektui vykdyti. Remiantis respondentų nuomone vasara būtų tobuliausias laikas. Šiam teiginiui pritaria 79 proc. respondentų (58 asmenys). Pastebimos tendencijos, kad daugiausia tvarkymo darbų saugomose teritorijos stengiamasi atliti šiuo metų laiku bei apsilanko didţiausi lankytojų srautai. Dėl šių prieţasčių daroma prielaida, kad vertinatieji pasirinko tinkamaiausią metų laiką saugomos teritorijos charakteristikoms pateikti, atskleisti ir analizuoti. Maţiausiai norinčių saugomų teritorijų rinkimus organizuoti šaltuoju periodu ţiemą (du respondentai). Tam įtakos gali turėti kraštovaizdţio ar gamtos sąstingis bei didesni darbų kiekiai skirti saugomų teritorijų popierizmui, projektų rengimui, grafinių vaizdų pateikimui. Pavasario laikotarpis patiko devyniems respondentams, tai laikotarpis, kai saugomose teritorijose irgi plušama, stebimi ţiemos padariniai, pagal veiklos organizavimą tvarkomos teritorijos. Keturi apklaustieji pasirinko rudenį, tai metų laikas, kai saugomą teritoriją daţnai