PAIIS galimų veiklos modelių analizė

Transcription

1 PAIIS galimų veiklos modelių analizė 2 dalis PAIIS alternatyvų analizės ataskaita 2014 gruodis

2 Turinys LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 SANTRAUKA... 6 VARTOJAMOS SĄVOKOS IR TRUMPINIAI REKOMENDUOJAMOS PAIIS FUNKCIJOS IR NAUDOJIMO SCENARIJAI Bendrieji reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Bendrieji techniniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Bendrieji funkciniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Naudojimo scenarijų grupės PAIIS naudojimo scenarijai ir rekomenduojamos funkcijos Bendrųjų duomenų grupės ir jų šaltiniai PAIIS bendrųjų duomenų grupės Duomenų šaltinių aprašymas Integruojamos į PAIIS Priežiūros institucijų IS Duomenų srautai Rekomenduojamų funkcijų naudotojų sąrašas Numatomi PAIIS naudotojai Numatomi vieno langelio naudotojai PAIIS architektūra PAIIS SUKŪRIMO ALTERNATYVOS Alternatyvų aprašymas Alternatyvų sprendžiamos problemos Pirmoji alternatyva Antroji alternatyva Trečioji alternatyva PAIIS alternatyvų bendrųjų funkcionalumų palyginimas FINANSINĖ ANALIZĖ Finansinės analizės metodika ir struktūra Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis Diskonto norma Reikalingų investicijų nustatymas Investicijų likutinės vertės nustatymas Veiklos pajamų ir sąnaudų prognozė Investicijų finansinių rodiklių skaičiavimas Finansavimo šaltinių analizė Finansinio projekto gyvybingumo vertinimas

3 Investicijų kapitalo rodiklių skaičiavimas Galimų PAIIS alternatyvų finansinė analizė PAIIS alternatyvų pagrindinių išlaidų grupės ir jų pagrindimas PAIIS investicijos ir likutinė vertė PAIIS veiklos išlaidos ir pajamos PAIIS finansiniai investicijų grąžos rodikliai Numatomi PAIIS finansavimo šaltiniai PAIIS finansinis gyvybingumas PAIIS finansiniai kapitalo grąžos rodikliai Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas SOCIALINIO EKONOMINIO POVEIKIO VERTINIMAS Finansinių srautų konvertavimas perskaičiuojant rinkos kainas į ekonomines vertes Rinkoje neįvertintos naudos apskaičiavimas Ūkio subjektų kelionės ir apsilankymo Priežiūros institucijoje laiko sutaupymai Priežiūros institucijų darbuotojų darbo laiko sutaupymai IS sistemų išlaikymo sutaupymai Nauda dėl padidėjusio prevencijos masto Galima PAIIS ekonominė žala Mokestis Registrų centrui už teikiamus duomenis Projekto socialiniųekonominių rodiklių apskaičiavimas Alternatyvų palyginimas pagal socialiniusekonominius rodiklius OPTIMALIOS PROJEKTO ĮGYVENDINIMO ALTERNATYVOS PASIRINKIMAS PAIIS alternatyvos parinkimas Potencialūs PAIIS tvarkytojai ir jų palyginamasis vertinimas Vieno langelio Ūkio subjektams parinkimas REKOMENDACIJOS PAIIS VEIKLOS MODELIO ĮGYVENDINIMUI Siūlomas projekto įgyvendinimo planas Rekomendacijos optimalios alternatyvos įgyvendinimui REKOMENDACIJOS TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAMS IŠVADOS PRIEDAI Priedas. Diegėjų apklausa Priedas. Planšečių kainos

4 Lentelių ir paveikslų sąrašas Lentelių sąrašas 1 lentelė. Bendrieji techniniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms lentelė. Bendrieji funkciniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms lentelė. Ūkio subjektų konsultavimo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos lentelė. Ūkio subjektų veiklos patikrinimų scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos lentelė. Informacijos apie Ūkio subjektų veiklą vertinimo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos lentelė. Poveikio priemonių taikymo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos lentelė. Kokybės valdymo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai lentelė. Priežiūros institucijos, kurių IS bus integruojamos į PAIIS lentelė. Numatyti duomenų srautai ir reikalingos integracijos lentelė. Priežiūros institucijų PAIIS naudotojų tipai lentelė. Priežiūros institucijų PAIIS naudotojų skaičius lentelė. Priežiūros institucijų potencialių PAIIS naudotojų skaičius lentelė. Ūkio ministerijos PAIIS naudotojų tipai lentelė. PAIIS funkcinės sritys ir jų pagrindinių funkcionalumų aprašymai lentelė. Bendrasis alternatyvų palyginimas lentelė. Rekomenduojami finansinės analizės laikotarpiai sektoriams lentelė. PAIIS alternatyvų biudžetai, tūkst. su PVM lentelė. PAIIS sukūrimo išlaidų apibendrinimas (tūkst. su PVM) lentelė. Techninės ir programinės įrangos įsigijimo išlaidos, tūkst. su PVM lentelė. Pasiruošimo projekto diegimui ir valdymo paslaugų išlaidos, tūkst. su PVM lentelė. PVG ir PDG darbo užmokestis projekte lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė tūkst. : Alternatyva lentelė. Veiklos pajamos ir išlaidos, tūkst. : Alternatyva lentelė. Veiklos pajamos ir išlaidos, tūkst. : Alternatyva lentelė. Veiklos pajamos ir išlaidos, tūkst. : Alternatyva lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Finansavimo šaltiniai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Finansavimo šaltiniai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Finansavimo šaltiniai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. : Alternatyva lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal finansinius rodiklius lentelė. Ūkio subjektų kelionės ir apsilankymo Priežiūros institucijoje laiko sutaupymai lentelė. Vidutiniai darbo laiko sutaupymai vienam darbuotojui (valandomis) lentelė. Priežiūros institucijų darbuotojų darbo laiko sutaupymai ( per metus) lentelė. Informacinės sistemos, kurių priežiūros veiklai skirtų dalių numatoma atsisakyti lentelė. Alternatyvų teikiamos ekonominėssocialinės naudos apibendrinimas lentelė. Projekto ekonominiaisocialiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto ekonominiaisocialiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva lentelė. Projekto ekonominiaisocialiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva

5 50 lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal socialiniusekonominius rodiklius lentelė. Alternatyvų vertinimo kriterijų aprašymas lentelė. Tvarkytojo vertinimo kriterijų aprašymas lentelė. Vieno langelio informacija pagal duomenų šaltinius lentelė. Numatomas PAIIS kūrimo ir diegimo projekto etapų, veiklų ir užduočių detalizavimas lentelė. Keistinų teisės aktų sąrašas lentelė. Keistini pagrindinių informacijos šaltinių nuostatai Paveikslų sąrašas 1 paveikslas. PAIIS naudojimo scenarijai pagal priežiūros veiklas paveikslas. PAIIS bendrųjų duomenų grupės paveikslas. PAIIS architektūra paveikslas. Alternatyvos ir jų sprendžiamos problemos paveikslas. Duomenų atnaujinimo schema paveikslas. Pirmoji alternatyva duomenys tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo formavimui paveikslas. Pirmosios PAIIS sukūrimo alternatyvos sprendžiamos problemos paveikslas. Antroji alternatyva duomenys tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo formavimui ir vienas langelis Ūkio subjektams paveikslas. Antrosios PAIIS sukūrimo alternatyvos sprendžiamos problemos paveikslas. Trečioji alternatyva pilnas PAIIS funkcionalumas paveikslas. Trečiosios PAIIS sukūrimo alternatyvos sprendžiamos problemos paveikslas. Projekto įgyvendinimo scenarijai paveikslas. Finansinės analizės struktūra paveikslas. Alternatyvų vertinimas pagal kriterijus paveikslas. Galimų PAIIS tvarkytojų vertinimas pagal kriterijus paveikslas. Dvi PAIIS įgyvendinimo dalys paveikslas. Įgyvendinimo plano dalys, etapai ir veiklos, pradėjus PAIIS kūrimą 2015 sausio mėn

6 Santrauka Pirmoje PAIIS galimų veiklos modelių analizės ataskaitos dalyje aprašyta Priežiūros institucijų naudojamų informacinių sistemų esamos situacijos analizė ir identifikuotos su jomis susijusios problemos. Šioje (antroje) ataskaitos dalyje pateikiami galimi sprendimo būdai ir rekomendacijos dėl tinkamiausių alternatyvų pasirinkimo. Pirmiausia aprašomos rekomenduojamos PAIIS funkcijos ir naudojimo scenarijai, tuomet PAIIS sukūrimo alternatyvos, kurios yra lyginamos tarpusavyje finansinės ir socialinėsekonominės analizės dalyse. Remiantis jų rezultatais ir papildomai įvestais kokybiniais kriterijais, atrenkama viena alternatyva ir pateikiamos rekomendacijos jos veiklos modelio įgyvendinimui bei reikalingiems teisės aktų pakeitimams. Siekiant nustatyti pagrindinius PAIIS sukūrimo ir veikimo principus, visų pirma buvo apibrėžti bendrieji techniniai ir funkciniai reikalavimai, kurie yra aktualūs visoms PAIIS kūrimo alternatyvoms, veiklos scenarijams, funkcijoms ir naudotojams. Techniniais reikalavimais aprašyta bendroji sistemos architektūra, sistemos modifikavimas, sauga ir naudotojų autorizavimas, duomenų importo/eksporto galimybės. Funkciniai reikalavimai nustato duomenų pateikimo, apdorojimo ir tikrinimo principus, informacijos ir duomenų dokumentuose atnaujinimą, paskyrų personalizavimą ir kt. Kuriant PAIIS naudojimo scenarijus buvo remtasi Viešojo administravimo įstatyme nurodytomis Priežiūros institucijų priežiūros veiklomis, pagal kurias išskirtos penkios pagrindinės scenarijų grupės: (i) Ūkio subjektų konsultavimas, (ii) Ūkio subjektų veiklos Patikrinimai, (iii) gautos informacijos apie Ūkio subjektų veiklą vertinimas, (iv) poveikio priemonių taikymas bei sukurta papildoma (v) kokybės valdymui skirta scenarijų grupė. Kiekvienas scenarijus yra detalizuojamas aprašant scenarijaus žingsnių tvarką ir nurodant jam numatytas funkcijas, kurios sprendžia esamos situacijos analizės metu identifikuotas problemas. Taip pat prie kiekvienos funkcijos yra nurodomas jos (ne)aktualumas kiekvienos PAIIS kūrimo alternatyvų atveju. Nagrinėjant Priežiūros institucijų veikloje aktualius duomenis, buvo įvertinti tikrinamų Ūkio subjektų identifikacinių duomenų skirtumai ir pagal tai nustatyti duomenų šaltiniai, iš kurių informacija bus pateikiama į PAIIS. Fizinių asmenų, užsiimančių ūkine veikla, pagrindiniai informacijos šaltiniai yra Mokesčių mokėtojų registras (MMR) ir Gyventojų registras, o juridinių asmenų informacijai surinkti numatytos sąsajos su MMR ir Juridinių asmenų registru (JAR). Abiem Ūkio subjektų tipams aktualūs papildomi duomenys bus gaunami iš papildomų sutampančių informacinių šaltinių: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) (arba E. baudos ), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Tais atvejais, kai duomenis galima importuoti iš daugiau nei vieno informacijos šaltinio, ataskaitoje nurodoma jų prioriteto tvarka. Sąsajos tarp PAIIS duomenų mainų dalyvių ir naudotojų informacinių sistemų, duomenų bazių ir registrų yra parodomos duomenų srautų lentelėje. Prie kiekvieno duomenų teikėjo ir gavėjo yra nurodoma perduodamų duomenų rūšis, periodiškumas, perdavimo būdas ir srauto tipas. Aprašomi trys galimi sistemų integracijos lygiai (i) gauti duomenis, (ii) teikti duomenis, (iii) gauti ir teikti duomenis bei nurodoma kuris integracijos būdas yra naudojamas. Taip pat numatyta, kad Priežiūros institucijoms nenurodžius poreikio integruoti jų informacines sistemas su kitomis IS ir (ar) jų informacinių sistemų paskirčiai skiriantis nuo PAIIS (t. y. sistema neturi Ūkio subjektų sąrašo formavimo funkcijos), informacinės sistemos nebus integruojamos su PAIIS, o naudotojams bus suteikiamos prieigos teisės tiesiogiai jungiantis prie naujos informacinės sistemos. Numatomi PAIIS ir PAIIS vieno langelio naudotojai yra priskiriami vienai iš keturių grupių: (i) Priežiūros institucijų darbuotojai, (ii) Ūkio ministerijos atstovai, (iii) Ūkio subjektai ir (iv) viešosios prieigos naudotojai. Priežiūros institucijų numatomų PAIIS naudotojų skaičius siekia , t. y priežiūros funkcijas vykdančių darbuotojų ir priežiūros funkcijų nevykdančių darbuotojų. Ūkio ministerija nurodė poreikį turėti 10 naudotojų prieigų prie naujai kuriamos informacinės sistemos. Potencialių registruotų vieno langelio naudotojų skaičius prilyginamas Lietuvoje registruotų Ūkio subjektų skaičiui, kuris 2014 m. pradžioje siekė (įskaitant ūkininkus). Paskutinei grupei priskiriami viešosios prieigos naudotojai yra laikomi daliniais PAIIS naudotojais, 6

7 kadangi jiems numatyta vienintelė funkcija galimybė susipažinti su Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos publikuojamu viešuoju turiniu. PAIIS architektūra susideda iš keturių pagrindinių funkcinių sričių (i) duomenų mainų posistemio, (ii) PAIIS priežiūros veiklos įrankių, (iii) PAIIS naudotojo sąsajos ir (iv) vieno langelio. Duomenų mainų posistemio paskirtis yra bendrųjų Ūkio subjektų duomenų rinkimas, kaupimas ir teikimas Priežiūros institucijoms siekiant aktualaus ir išsamaus tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo suformavimo. PAIIS priežiūros veiklos įrankių funkcinę sritį sudaro Patikrinimų planavimas, Patikrinimų vykdymas, poveikio priemonių taikymas, Patikrinimų metodologinės informacijos tvarkymas, viešo turinio tvarkymas, apklausų tvarkymas ir stebėsenos ataskaitų generavimas. Priežiūros institucijų naudotojai naudojasi šiais funkcionalumais atlikdami priežiūros veiklas, o Ūkio subjektams sudaromos sąlygos susipažinti su Priežiūros institucijų sugeneruota informacija, teikti reikalingus duomenis ar dalyvauti apklausose. Ūkio ministerijos naudotojai gali ne tik susipažinti su PAIIS esančia informacija, bet ir turi prieigą prie Priežiūros institucijų veiklos ataskaitų bei gali kurti ir tvarkyti apklausas Ūkio subjektams ir Priežiūros institucijoms. Trečioji funkcinė sritis PAIIS naudotojo sąsaja leidžia vidiniams PAIIS naudotojams, t. y. Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos darbuotojams, susikurti savo personalizuotas paskyras ir naudotis PAIIS funkcijomis. Vieno langelio funkcinė sritis yra skirta viešosios prieigos naudotojų prisijungimui prie PAIIS teikiamos informacijos ir registruotų Ūkio subjektų dokumentų bei informacijos teikimui. Nors visos aprašytos funkcinės sritys turi skirtingas naudotojų grupes, tačiau jos yra glaudžiai susijusios ir priklausomos viena nuo kitos. Įvertinus visas esamos situacijos analizės metu identifikuotas problemines sritis, buvo sukurtos trys rekomenduojamos PAIIS sukūrimo alternatyvos, kurios tarpusavyje skiriasi planuojamais realizuoti funkcionalumais ir sprendžiamomis Priežiūros institucijų problemomis. Pirmosios alternatyvos pagrindinis tikslas suteikti Priežiūros institucijoms galimybę greitai ir patogiai gauti visus reikalingus Ūkio subjektų bendruosius duomenis ir efektyviai vykdyti duomenų mainus tarpusavyje per PAIIS duomenų mainų posistemį. Antroji alternatyva papildomai apima Ūkio subjektams skirtų funkcijų sukūrimą t. y. galimybę teikti duomenis ir dokumentus bei gauti reikalingą informaciją per vieną langelį. Trečioji alternatyva apima plačiausią funkcijų aibę, joje šalia pirmosios ir antrosios alternatyvų funkcionalumų taip pat yra numatomas Priežiūros institucijų darbo įrankių, skirtų Patikrinimų planų tvarkymui, įvairių su priežiūra reikalingų dokumentų formų ruošimui ir tvarkymui, pusiau automatiniam dokumentų pildymui ir kitų su priežiūra susijusių veiklų efektyvumo didinimui, sukūrimas. Priklausomai nuo alternatyvos skiriasi Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų su priežiūros veikla susijusių veiksmų automatizavimo lygis pirma alternatyva apima mažiausią skaičių jiems įtaką darančių funkcijų, trečia didžiausią. Siekiant palyginti numatytas PAIIS kūrimo alternatyvas, pateikti objektyvias ir pagrįstas išvadas, buvo atlikta kaštų naudos analizė. Diegėjų apklausa leido įvertinti projekto įgyvendinimui reikalingų investicijų sumą ir metinius PAIIS palaikymo kaštus po projekto įgyvendinimo. Kadangi dažniausiai viešieji investicijų projektai nėra finansiškai atsiperkantys ir jie naudingi tik socialiniuekonominiu aspektu, apskaičiuoti finansiniai rodikliai parodė, kad visos svarstomos alternatyvos yra finansiškai nenaudingos. Mažiausias finansinis nuostolis patiriamas 1 alternatyvos atveju. Ekonominėsocialinė analizė, skirta įvertinti projekto poveikį visuomenei, leido apskaičiuoti naudą, atsirandančią dėl (i) Ūkio subjektų laiko sutaupymų panaikinus poreikį vykti į Priežiūros institucijas ir visus dokumentus tvarkant per PAIIS, (ii) Priežiūros institucijų darbuotojų darbo laiko sutaupymų taikant efektyvesnius darbo metodus ir (iii) Priežiūros institucijų IS išlaikymo kaštų sumažėjimo atsisakius nereikalingų informacinių sistemų. Nustatytas papildomas socialinėsekonominės naudos komponentas nauda valstybei dėl padidėjusio nusikalstamų veikų prevencijos masto kuris nebuvo vertinamas finansine išraiška dėl patikimos informacijos apie prevencijos veiksmų efektą Ūkio subjektų nusižengimų skaičiui trūkumo. Remiantis socialinėsekonominės analizės rezultatais, PAIIS projekto įgyvendinimui turėtų būti pasirinkta 3 alternatyva, generuojanti didžiausią socialinęekonominę naudą. 7

8 Siekiant išrinkti alternatyvą, kuri būtų optimali ne tik finansiniu ir socialiniuekonominiu požiūriu, bet ir spręstų didžiausią skaičių šiuo metu egzistuojančių tikslinių grupių problemų, šalia finansinių skaičiavimų papildomai buvo nustatyti kokybiniai kriterijai: (i) PAIIS pasiekiamumas, (ii) PAIIS technologijos pažangumas ir (iii) elektroninių paslaugų Ūkio subjektams brandos lygis. Kiekviena alternatyva buvo vertinama balais pagal savo atitikimą šiems kriterijams. Trečioji alternatyva dėl didelio numatytų funkcijų skaičiaus ir pažangaus jų įgyvendinimo surinko didžiausią taškų skaičių, todėl yra laikoma labiausiai atitinkančia Projekto tikslinių grupių poreikius. Apibendrinant finansinės, ekonominėssocialinės analizių bei įvertinimo pagal pasirinktus kriterijus rezultatus, rekomenduojama rinktis trečiąją PAIIS įgyvendinimo alternatyvą. Pasirinktai optimaliai PAIIS alternatyvai sudarytas projekto įgyvendinimo planas, kuris susideda iš penkių pagrindinių etapų: (i) projekto inicijavimas, (ii) pasirengimas diegimui, (iii) sistemos diegimas, (iv) projekto uždarymas ir (v) sistemos replikavimas. Projekto inicijavimo metu turėtų būti parengiamas investicinis projektas (arba projekto pagrindimas), projekto reglamentas, kita susijusi dokumentacija, išrenkamas projekto konsultantas (etapo trukmė 9 mėn.). Rengiantis diegimui, turi būti atliekama Priežiūros institucijų veiklos procesų optimizavimo analizė, parengiamas techninės užduoties projektas, pirkimo sąlygų dokumentai, vertinami gauti pasiūlymai ir sudaroma sutartis su pasirinktu diegėju (etapo trukmė 12 mėn.). Diegimo etape atliekamas PAIIS funkcijų, dokumentų bei formų standartizavimas, techninių ir kitų reikalavimų analizė ir detalizavimas, parengiama PAIIS specifikacija, atliekami projektavimo, konfigūravimo (programavimo) ir testavimo darbai, pasiruošiama PAIIS paleidimui bei atliekama bandomoji eksploatacija (etapo trukmė 12 mėn.). Projekto uždarymo metu patvirtinamas produktų atitikimas reikalavimams, perduodama projekto uždarymo dokumentacija ir numatomas garantinis aptarnavimas bei palaikymas (etapo trukmė 0,5 mėn.). Sistemos replikavimo etape sistema yra diegiama kitose institucijose (etapo trukmė 35,5 mėn). Nors šiuo metu PAIIS tvarkytoju yra numatytas Registrų centras, Priežiūros institucijų informacinių sistemų analizės metu nustatytas dar vienas potencialus PAIIS tvarkytojas Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl to nuspręsta atlikti papildomą vertinimą, kurio metu abi institucijos buvo vertinamos pagal penkis aspektus: (i) kokiuose registruose ir informacinėse sistemose šiuo metu yra kaupiami pagrindiniai Ūkio subjektų duomenys, (ii) kam tapus tvarkytoju būtų reikalingas mažiausias papildomų integracijų skaičius, (iii) koks yra esamų sistemų suderinamumas su PAIIS numatytomis funkcijomis ir kitomis Priežiūros institucijų informacinėmis sistemomis, (iv) kokios yra tvarkytojo IT kompetencijos ir (v) kokia yra tvarkytojo patirtis vykdant Priežiūros procesus. Remiantis analize, VMI, kaip Priežiūros institucija, turinti sukaupusi žinių ir patirties Ūkio subjektų priežiūros srityje, atitiko daugiau kriterijų. Vis dėlto PAIIS tvarkytojo parinkimas yra strateginis valdymo sprendimas valstybėje, todėl jis turi būti priimtas Vyriausybės lygmenyje, numatant tam reikalingą finansavimą. Prieš kuriant vieną langelį Ūkio subjektams, būtina atsižvelgti į šiuo metu jau veikiančias Ūkio subjektų ir Priežiūros institucijų komunikacijos ir informacijos mainų platformas bei įvertinti jų integracijos galimybes. Atsižvelgiant į PAIIS numatytas funkcijas, turėtų būti pasirenkama labiausiai jas atitinkanti sistema ir diegimas turi būti derinamas su šią platformą administruojančia institucija. Šiuo metu nustatyti 2 potencialūs PAIIS vieno langelio teikėjai (i) jungtinis Verslo vartų (administratorius VšĮ Versli Lietuva) ir Elektroninių valdžios vartų (VIISP, administratorius IVPK) portalas ir (ii) ESKIS (administratorius Valstybinė mokesčių inspekcija). Dėl pažangumo, naudojimo patogumo ir atitikimo PAIIS numatytiems funkcionalumams, rekomenduojamas jungtinis Verslo vartų ir Elektroninių valdžios vartų portalas. Kadangi valstybės informacinių sistemų ir Ūkio subjektų duomenų naudojimo tvarka yra reglamentuojama įstatymų, diegiant PAIIS būtina atlikti tam tikrų teisės aktų, valstybės IS nuostatų ir valstybės IS duomenų saugos nuostatų pakeitimus. Rengiant ataskaitą buvo atsižvelgta į galimus teisinės aplinkos apribojimus ir numatyti reikalingi teisės aktų pakeitimai siekiant efektyvaus sistemos veikimo. Apibendrinant šias įžvalgas ataskaitoje pateikiamas keistinų PAIIS informacijos šaltinių ir susijusių Priežiūros institucijų informacinių sistemų nuostatų (įstatų) sąrašas su reikalingų pakeitimų aprašymais. 8

9 Vartojamos sąvokos ir trumpiniai DB DVS ES EGDV EVGN EVRK2 FGDV FVGN IS IVPK JAR Konsolidavimo planas LIS LR MAIS MMR NTR PAIIS Patikrinimas Priežiūros institucija, PI PDG PVG RC Ūkio ŪS subjektas, Vienas langelis Duomenų bazė Dokumentų valdymo sistema Europos sąjunga Ekonominė grynoji dabartinė vertė Ekonominė vidinė grąžos norma Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rūšių, egzistuojančių šalies ūkyje, rinkinys, kurio klasifikavimo vienetas yra veiklos rūšis. Finansinė grynoji dabartinė vertė Finansinė vidinė grąžos norma Informacinė sistema Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos Juridinių asmenų registras Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planas Licencijų informacinė sistema Lietuvos Respublika Mokesčių apskaitos informacinė sistema Mokesčių mokėtojų registras Nekilnojamojo turto kadastras ir registras Priežiūrą atliekančių institucijų informacinė sistema Ūkio subjekto veiklos patikrinimas teisės aktų reglamentuoti viešojo administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla Ūkio subjektų veiklos priežiūros veiklas, aprašytas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, vykdančios institucijos Projekto darbo grupė Projekto valdymo grupė Registrų centras Fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai PAIIS dalis, skirta keistis informacija tarp Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų. Ūkio subjektai, prisijungę prie savo paskyros viename langelyje, gali teikti užklausas, duomenis ir dokumentus Priežiūros institucijoms, taip pat gauti atsakymus, užklausas ir kitą aktualią informaciją iš Priežiūros institucijų 9

10 VĮ VšĮ VMI Valstybės įmonė Viešoji įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Priežiūros dokumentai Priežiūros dokumentai yra Priežiūros institucijų atliekant priežiūros funkcijas kuriami, tvarkomi ir naudojami dokumentai. Šie dokumentai skirtingose Priežiūros institucijose gali skirtis priklausomai nuo veiklos srities ir pobūdžio bei vykdomų priežiūros veiklų. Toliau aprašomi keli pagrindiniai Priežiūros dokumentai, aktualūs daugeliui Priežiūros institucijų tikrintinų ūkio subjektų sąrašas, patikrinimų planas, pavedimas atlikti patikrinimą, patikrinimo aktas. Tikrintinų ūkio subjektų sąrašas Tikrintinų ūkio subjektų sąrašas tai ūkio subjektų, vykdančių Priežiūros institucijos kompetencijos sričiai priskiriamą veiklą, sąrašas, kuriuo remiasi Priežiūros institucijos formuodamos savo patikrinimų planus. Tikrintinų ūkio subjektų sąraše nurodoma bendroji ūkio subjektų informacija (juridinio / fizinio asmens kodas, registracijos adresas, veiklos adresai ir pavadinimai, turimos licencijos ir pan.). Bendroji Ūkio subjektų informacija Tai yra duomenys, charakterizuojantys bendruosius Ūkio subjektų bruožus, naudojami jų identifikavimui (pvz., juridinio ar fizinio asmens kodas, registracijos ir veiklos adresas, veiklos pradžios data, kontaktinė informacija). Šios duomenų kategorijos išskirtinis bruožas yra tai, kad ji yra aktuali visoms Priežiūros institucijoms t. y. skirtingų sričių Priežiūros institucijos, tikrindamos skirtingus Ūkio subjekto veiklos aspektus, naudosis ta pačia bendrąja Ūkio subjektų informacija. Specifiniai Ūkio subjektų duomenys Tai yra duomenys, tiesiogiai susiję su Ūkio subjekto charakteristikomis, kurias apibūdinanti informacija naudojama atliekant tam tikros priežiūros srities priežiūros veiklas (pvz., maitinimo įstaigai išduotos licencijos, naudojamų cheminių medžiagų ataskaitos), tačiau yra specifiniai tik tai priežiūros sričiai. Priežiūros institucijų priskyrimas priežiūros sritims pateiktas pirmoje ataskaitos dalyje, skyriuje 2 Tyrimas. Veiklos duomenys Tai duomenys, kurie yra institucijos vykdomų priežiūros veiklų rezultatas arba yra tiesiogiai susiję su šiuo rezultatu, toliau naudojami atliekant priežiūros veiklas. Šie duomenys dažniausiai yra aktualūs tik pačiai institucijai ar jai giminingos priežiūros srities institucijoms, tačiau tam tikrais atvejais (pvz., atliekant rizikos vertinimą, kai kaip vienas iš kriterijų nurodomas užfiksuoti Ūkio subjekto įvykdyti nusižengimai) gali būti aktualūs ir kitoms, net ir priežiūros veiklų nevykdančioms, institucijoms. Dažniausi veiklos duomenys yra Ūkio subjektų Patikrinimų rezultatai, užfiksuoti Patikrinimo aktuose, poveikio priemonių paskyrimas bei vykdymas ir pan. Patikrinimo planas Patikrinimų planas yra tam tikru laikotarpiu planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašas, kuriuo vadovaujantis atliekami planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai. Pavedimas atlikti patikrinimą Pavedimas atlikti patikrinimą yra Priežiūros institucijos vadovo (ar įgalioto asmens) patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma : dokumento surašymo data ir registracijos numeris; paskirtų tikrintojų pareigos, vardai ir pavardės; patikrinimo rūšis (planinis, neplaninis, pakartotinis); 10

11 tikrinamo ūkio subjekto pavadinimas, adresas; patikrinimo tikslas; laikotarpis, per kurį bus atliekamas patikrinimas. Patikrinimo kontrolinis klausimynas Kontrolinis klausimynas yra dokumentas, sudarytas iš kontrolinių klausimų, atspindinčių svarbiausius teisės aktų reikalavimus ūkio subjektams. Pagal šiuos klausimus Priežiūros institucijos ūkio subjektų patikrinimų metu įvertina, ar ūkio subjektai atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo kontroliniai klausimynai pridedami prie patikrinimo akto kaip patikrinimo rezultatus fiksuojantis dokumentas. Patikrinimo aktas Patikrinimo aktas yra Priežiūros institucijos vadovo (ar įgalioto asmens) tvirtinamas patikrinimo atlikimą užfiksuojantis dokumentas, kuriame nurodoma: ūkio subjekto pavadinimas; ūkio subjekto veiklos tikrinimo data; tikrintojų pareigos, vardai, pavardės; dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės; kiti svarbūs duomenys; pridedamas patikrinimo kontrolinis klausimynas, kuriame užfiksuoti patikrinimo rezultatai. 11

12 1. Rekomenduojamos PAIIS funkcijos ir naudojimo scenarijai Šiame skyriuje aprašomi bendrieji techniniai ir funkciniai reikalavimai, kurie yra aktualūs visoms PAIIS kūrimo alternatyvoms. Tuomet pateikiamos PAIIS naudojimo scenarijų grupės ir jiems priskirti naudojimo scenarijai. Kiekvienas naudojimo scenarijus yra detalizuojamas nurodant žingsnių seką ir priskirtas funkcijas Bendrieji reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Bendrieji reikalavimai yra skirti nurodyti pagrindinius PAIIS sukūrimo ir veikimo principus. Reikalavimai yra suskirstyti į dvi grupes: (i) techniniai ir (ii) funkciniai. Techniniai reikalavimai skirti apibrėžti bendrąją sistemos architektūrą, sistemos modifikavimą, saugą ir naudotojų autorizavimą, duomenų importą/eksportą. Funkciniai reikalavimai nustato duomenų pateikimo, apdorojimo ir tikrinimo principus, informacijos ir duomenų dokumentuose atnaujinimą, paskyrų personalizavimą ir kt. Tiek techniniai, tiek ir funkciniai reikalavimai yra būtini visiems PAIIS veiklos scenarijams, funkcijoms ir naudotojams Bendrieji techniniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Šiame poskyryje aprašomi bendrieji techniniai reikalavimai PAIIS funkcionalumui, būtini naudojimo scenarijams priskirtų funkcijų įgyvendinimui ir papildantys jas. 1 lentelė. Bendrieji techniniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Reikalavimų grupė Sistemos architektūra Sistemos modifikavimas Sauga ir PAIIS naudotojų autorizavimas Bendrasis techninis reikalavimas Visos sistemos dalys turi būti tarpusavyje integruotos. Visi informacijos pasikeitimai vienoje dalyje turi atsispindėti susijusiose dalyse be papildomų sistemos naudotojų veiksmų (klasifikatorių ar kitų, visose sistemos dalyse naudojamų duomenų apsikeitimai turi vykti realiu laiku). Sistema turi būti suprojektuota ir realizuota taip, kad būtų lanksti modifikuojant realizavus funkcionalumo pakeitimus vienoje ar keliose funkcinėse srityse, pakeitimai neturi būti visos sistemos perkūrimo priežastis. Sistema turi būti atvira naujo funkcionalumo (pvz., naujų formų, ataskaitų, funkcijų) kūrimui ir esamo modifikavimui. Vienos iš numatomų funkcionalumo kūrimo ir modifikavimo krypčių yra rizikos vertinimas ir Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo rodiklių skaičiavimas bei analizė. Įgyvendinus papildomus funkcionalumus galintį atsirasti papildomų duomenų poreikį (pvz., rizikų vertinimo metodikoje naudojami ŪS rizikingumui apskaičiuoti rodikliai) numatoma patenkinti realizavus integracijas su šių duomenų šaltiniais. Siekiant užtikrinti, kad plėtra bus įgyvendinama, būtina nuo pat PAIIS dizaino ir projektavimo etapų orientuotis į lanksčių funkcijų įgyvendinimą, pvz., ataskaitos generuojamos pagal šablonus, kuriuos sukurti gali patys naudotojai, o ne baigtinį skaičių kartu su sistema sukurtų šablonų. Šablonų kūrimas turi būti prieinamas vidutinio kompiuterinio raštingumo naudotojams. Šalbonų kūrimas turi būti galimas be specialių programavimo žinių. Sistemos autorizavimo mechanizmas turi būti realizuotas remiantis vaidmenų modeliu (angl. rolebased model). Sistemoje turi būti galimybė registruoti naujus naudotojų vaidmenis (angl. role). 12

13 Vieno langelio naudotojų autorizavimas Duomenų importavimas / eksportavimas Gaunamų ir siunčiamų duomenų kiekio apskaičiavimas Sistemoje turi būti galimybė suskirstyti naudotojus į atskirus vaidmenis su skirtingomis prieigos teisėmis prie atskirų sistemos objektų ar jų dalių (pvz., lentelių ar konkrečių lentelės įrašų), sistemos programinių vienetų (pvz., formų, ataskaitų, procedūrų ir kt.) ar jų dalių (pvz., formos mygtukas, laukas). Sistemos naudotojas turi galėti peržiūrėti tik tokią informaciją ir naudotis tik tokiomis funkcijomis, kurios yra nustatytos prieigos teisėmis (pvz., ataskaitoje gali būti pateikti tik tokie rezultatai, kuriuos naudotojas gali peržiūrėti; jei naudotojas nori peržiūrėti ir kitą informaciją, sistema turi pranešti, kad naudotojas neturi teisių peržiūrėti tam tikrų duomenų ar kitais būdais apriboti informacijos peržiūrą). Sistemoje turi būti galimybė įgaliojimus turinčiam sistemos naudotojui apibrėžti ir keisti vaidmeniui priskirtas prieigos teises. Sistemoje turi būti galimybė vienam naudotojui priskirti daug vaidmenų. Sistema neturėtų reikalauti, kad naudotojas, norėdamas pasinaudoti funkcijomis, priskirtomis skirtingiems vaidmenims, turėtų prisijungti prie sistemos kitu naudotojo vardu arba nurodyti kitą vaidmenį. Sistemoje turi būti galimybė prisijungti prie vieno langelio naudojantis saugiomis autorizavimo priemonėmis įskaitant elektroninį parašą, elektroninės bankininkystės prisijungimą, asmens tapatybės kortelę, bet jais neapsiribojant. Sistema turi turėti galimybę gauti (ar teikti) duomenis iš kitų (ar kitoms) sistemų (oms) automatiniu būdu, naudojant sistemų integraciją ir duomenų rinkmenas. Sistemoje turi būti galimybė duomenų importą ar eksportą vykdyti automatiškai iš anksto nustatytu periodiškumu (pvz., kiekvieną ketvirtį, kiekvieną savaitę) arba pagal poreikį. Sistemoje turi būti galimybė duomenų importo ar eksporto procesus inicijuoti tiek automatiniu būdu, tiek rankiniu būdu. Sistemoje turi būti galimybė importuoti ir eksportuoti duomenis.csv,.xml,.xlsx ir kitais formatais, kurie bus suderinti sistemos kūrimo ir diegimo projekto metu. Sistemoje turi būti galimybė įkelti dokumentus.pdf,.docx, grafiniais ir video formatais, kurie bus suderinti sistemos kūrimo ir diegimo projekto metu. Sistema turi turėti duomenų skaičiuoklę, kurios skaičiavimo metodika turi būti suderinta su pagrindinių duomenų tiekėjų skaičiavimo metodikomis. Sistemoje, įskaišant bet neapsiribojant, turi būti fiksuojami tokie gaunami duomenys ir duomenų kiekis: įrašų skaičius, tipas, šaltinis (sistema ar registras), perdavimo laikas, užklausos iniciatorius. Turi būti galimybė formuoti automatines ataskaitas, kuriose atsispindėtų skaičiuoklėje fiksuojama informacija. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti ataskaitas su apibendrintais (agreguotais) rezultatais pagal duomenų skaičiuoklės fiksuojamą informaciją Bendrieji funkciniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Šiame poskyryje aprašomi bendrieji funkciniai reikalavimai PAIIS funkcionalumui, būtini naudojimo scenarijams priskirtų funkcijų įgyvendinimui ir papildantys jas. 2 lentelė. Bendrieji funkciniai reikalavimai rekomenduojamoms PAIIS funkcijoms Reikalavimų grupė Duomenų pateikimo ir apdorojimo Bendrasis funkcinis reikalavimas Sistemoje turi būti registruojami duomenų pakeitimai, juos atlikę naudotojai ir pakeitimų atlikimo data bei laikas. Sistemos naudotojas turi galėti lengvai peržiūrėti konkrečių duomenų keitimo 13

14 principai Duomenų tikrinimas Pranešimai ir prenumeratos Priežiūros institucijos apibrėžimas PAIIS Paskyrų personalizavimas istoriją (tiek ekraninėje formoje, tiek ataskaitoje). Sistemoje saugant pakeistus duomenis, turi būti išsaugoma nauja duomenų versija. Sistemos naudotojas turi galėti atsispausdinti peržiūrimus duomenis (pvz., naudotojui išfiltravus Ūkio subjektų sąrašą pagal EVRK2 veiklos rūšis turi būti galimybė atsispausdinti visą išfiltruotą Ūkio subjektų sąrašą). Sistemoje turi būti galimybė rūšiuoti duomenis pagal pasirinktus parametrus (parametrai turės būti suderinti sistemos kūrimo ir diegimo Projekto metu). Duomenys, susidedantys iš lietuviškų rašmenų, turi būti rūšiuojami pagal lietuvišką abėcėlę. Sistema pagal nustatytas taisykles turi automatiškai patikrinti įvedamų ar importuojamų duomenų loginį teisingumą (pvz., ar įvestas juridinio asmens kodas egzistuoja) ir formato korektiškumą. Jei įvestuose ar importuotuose duomenyse yra klaidų, sistema tokius įrašus turi pažymėti kaip klaidingus ir prie kiekvieno klaidingo įrašo turi būti pateiktas išsamus klaidos (ų) apibūdinimas (pvz., pateikiamas aprašymas nusakantis klaidos šaltinį; aprašymas pateikiamas pilnais sakiniais). Sistemoje turi būti priemonės siųsti sistemos kūrimo ir diegimo metu suderintų rūšių elektroninius informacinius pranešimus naudotojams (pvz., informacinius pranešimus apie reikiamus patvirtinti duomenis, neigiamus pranešimus apie nepatvirtintus duomenis ir pan. į naudotojų el. paštą ir į jų paskyrą). Pranešimai siunčiami elektroniniais pranešimais PAIIS ir viename langelyje, el. paštu, trumposiomis SMS žinutėmis, automatizuotais skambučiais, laiškais ir kitais būdais, kurie bus suderinti sistemos kūrimo ir diegimo projekto metu. Sistema turi sudaryti galimybę naudotojams PAIIS formuoti tikslinių adresatų grupes ir siųsti joms pranešimus. Sistema turi pateikti įspėjamuosius sistemos pranešimus Priežiūros institucijoms tais atvejais, kai per numatytą laikotarpį (pvz., savaitę, mėnesį) tą patį Ūkio subjektą planuoja tikrinti daugiau nei nustatytas skaičius Priežiūros institucijų, taip pat tais atvejais, kai ruošiamuose dokumentuose įtariamos klaidos (pvz., neužpildyti kai kurie laukai, ranka įvesti Ūkio subjekto duomenys), kai vienu metu Ūkio subjekto paskyrą redaguoja daugiau nei vienas PAIIS naudotojas ir kitais atvejais, kurie bus suderinti sistemos kūrimo ir diegimo projekto metu. Sistemoje turi būti galimybė Ūkio subjektams prenumeruoti Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos skelbiamas naujienas ir informaciją per RSS naujienų srautus ir el. paštu. Sistema turi suteikti galimybę Priežiūros institucijai tvarkyti PAIIS apibrėžtą savo institucijos erdvę atskirai nuo kitų priežiūros institucijų. Aprašant erdvę tvarkomi tokie duomenys kaip organizacinė struktūra, detalizuojami institucijos departamentai, skyriai ir kiti padaliniai, jų tarpusavio hierarchija ir jiems priklausantys darbuotojai, institucijos veiklos informacija, darbuotojų ir už atskiras sritis atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys. Priežiūros funkcijas atliekančių darbuotojų kompetencijos sritys (jeigu jos yra nurodomos), pasirenkamos pagal klasifikatorių ir kitą informaciją reikalingą PAIIS funkcijoms. Sistema turi sudaryti galimybę kurti atskirą paskyrą institucijos specialistui ir palaikyti personalizuotas (pagal naudotoją ir jo vaidmenį) darbo sritis. Paskyroje Priežiūros institucijos darbuotojas turi galimybę personalizuoti savo darbo erdvę (pvz., įtraukti dažniausiai naudojamas funkcijas, ataskaitas, nuorodas į kitas sistemos ar išorines vietas), formuoti savo darbo kalendorių su 14

15 Duomenų mainai per sąsajas Informacijos ir duomenų dokumentuose atnaujinimas Dokumentų tvarkymo taisyklės Prieigos mobilumas Patikrinimais ir susitikimais, pagal kuriuos vertinamas užimtumas. Ūkio subjektų atstovai gali viename langelyje kurti savo paskyras, kurias gali personalizuoti, pasirinkdami, kurių priežiūros institucijų teikiamą informaciją, kurių sričių naujienas ir pan. nori gauti. Sistema turi sudaryti galimybę Priežiūros institucijai gauti visus priežiūros veiklai reikalingus bendruosius Ūkio subjekto duomenis iš PAIIS bendrųjų duomenų bazės (informacijos priėjimas apribojamas pagal įgaliojimus). Sistema turi sudaryti galimybę realizuoti duomenų apsikeitimo sąsajas. Priežiūros institucijoms tarpusavyje per PAIIS duomenų mainų posistemį keistis įvairiais specifiniais veiklos ir kitos informacijos kategorijos (žr. Vartojamos sąvokos ir trumpiniai) priežiūros veiklai reikalingais duomenimis. Sistemoje dalis duomenų formuojamuose dokumentuose (pvz., pavedimas atlikti Patikrinimą, pranešimas Ūkio subjektui, Patikrinime naudojamas kontrolinis klausimynas, Patikrinimo aktas) turi būti užpildomi automatiškai (pvz., duomenų pateikimo data, Patikrinimo data). Kuri dalis duomenų formose pildoma automatiškai bus suderinta sistemos kūrimo ir diegimo projekto metu. Dokumentai ir duomenys PAIIS turi būti talpinami ir tvarkomi sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, institucijoms neperžengiant kompetencijų ribų bei atsižvelgiant į skyriuje 7 Rekomendacijos teisės aktų pakeitimams įvardintus teisės aktus. Pabrėžtina laikytis valstybinėms informacinėms sistemoms keliamų reikalavimų, kurie išdėstyti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme bei LR Vyriausybės nutarime dėl Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose. Numatoma, kad PAIIS sudarys galimybę prisijungti naudojant tiek stacionarius, tiek mobilius įrenginius tiek darbo vietoje, tiek ne darbo vietoje per internetinę prieigą Naudojimo scenarijų grupės PAIIS naudojimo scenarijai buvo sukurti remiantis Viešojo administravimo įstatyme nurodytomis Priežiūros institucijų priežiūros veiklomis: (i) Ūkio subjektų konsultavimas, (ii) Ūkio subjektų veiklos Patikrinimai, (iii) gautos informacijos apie Ūkio subjektų veiklą vertinimas, (iv) poveikio priemonių taikymas. Taip pat siekiant optimizuoti Priežiūros institucijų vidinius procesus buvo sukurta papildoma (v) kokybės valdymui skirta scenarijų grupė. 1 paveikslas. PAIIS naudojimo scenarijai pagal priežiūros veiklas 15

16 16

17 1.3. PAIIS naudojimo scenarijai ir rekomenduojamos funkcijos Toliau esančiose lentelėse pateikiami PAIIS rekomenduojami scenarijai pagal naudojimo scenarijų grupes. Kiekvienas scenarijus yra detalizuojamas aprašant scenarijaus žingsnių tvarką ir nurodant jam rekomenduojamas funkcijas. Taip pat prie kiekvienos funkcijos yra nurodomas jos aktualumas kiekvienos iš trijų PAIIS kūrimo alternatyvų atveju: X žymi, kad funkcija bus įgyvendinama alternatyvoje, funkcija alternatyvoje nėra numatoma. Lentelėje taip pat įvertinta, ar šias funkcijas turi Registrų centro informacinės sistemos arba Valstybinės mokesčių inspekcijos Audito informacinė sistema. Ženklas X žymi, kad sistema atlieka funkciją, o funkcijos institucijos sistemoje šiuo metu nėra. Pastaba: PAIIS alternatyvos detaliai aprašomos 2 skyriuje PAIIS sukūrimo alternatyvos. 3 lentelė. Ūkio subjektų konsultavimo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos Scenarijus Scenarijaus žingsniai Rekomenduojamos funkcijos Registrų centras (RC) S01. Ūkio subjektams aktuali bendroji informacija ir informacija apie Priežiūros institucijos veiklą viename langelyje. Priežiūros institucijos darbuotojas tvarko ir skelbia viešosios prieigos ir registruotiems vieno langelio naudotojams tikslinę informaciją apie Priežiūros institucijos veiklą, nustatytus pažeidimus, teisinę informaciją ir kitą aktualią informaciją apie Ūkio subjektų priežiūrą. Priežiūros institucijos darbuotojas elektroniniais S01.F01. Sistema turi sudaryti galimybę kiekvienai institucijai tvarkyti nuorodą (as) į savo interneto svetainę (es) ir pateikti ją viename langelyje. S01.F02. Sistema turi sudaryti galimybę kiekvienai institucijai skelbti ir tvarkyti naujienas ir aktualią informaciją (apimančią įstatymų ir teisinių aktų pokyčius, informaciją apie Priežiūros institucijų veiklą, nustatytus pažeidimus, skirtas nuobaudas ir pažeidimų ištaisymą, bet jais neapsiribojant) viename langelyje informacijos pateikimą ribojant pagal konfidencialumo reikalavimus. S01.F03. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę rengti ir tvarkyti pranešimus su Ūkio subjektams aktualia informacija, apimančia teisės aktų reikalavimus ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 1 2 Alternatyva Alternatyva Alternatyva X X X X X X 3

18 pranešimais Ūkio subjektams siunčia informacinius pranešimus ir prenumeratas. Ūkio subjektas savo paskyroje viename langelyje susipažįsta su savo priežiūros istorija, aktualia Priežiūros institucijų teikiama informacija. verslo priežiūrą. S01.F04. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę siųsti tikslinių adresatų grupėms elektroninius pranešimus su įvairia aktualia informacija. S01.F05. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę nustatyti prenumeratų grupes (kategorijas), pagal kurias užsiregistravusiems Ūkio subjektams sistema automatiškai siųstų pranešimus su aktualia prenumeruojama informacija. S01.F06. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams savo paskyroje matyti informaciją apie save ir veiklos priežiūros istoriją (registracijos duomenis, kontaktus, informaciją apie tikrinimus, pateiktus dokumentus ir pan.). S01.F07. Sistema turi suteikti Ūkio subjektams prieigą prie informacijos, kokios Priežiūros institucijos potencialiai gali tikrinti konkretaus Ūkio subjekto veiklą pagal jo veiklos rūšį. S01.F08. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams prieigą prie Priežiūros institucijų viešai teikiamos informacijos vieno langelio principu. S01.F09. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams galimybę pasirinkti jų paskyroje rodomas naujienas pagal sritis / institucijas. S01.F10. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams galimybę prenumeruoti ir gauti aktualią informaciją, apimančią teisės aktų reikalavimus ir verslo priežiūrą, kuri yra pateikiama per vieno langelio paskyrą, el. paštu ir per RSS srautą. X X X X X X X X X X X X X X 18

19 Priežiūros institucijos darbuotojas pateikia kontrolinius klausimynus Ūkio subjektams susipažinimui per vieną langelį ir el. paštu. S01.F11. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę pateikti kontrolinius klausimynus Ūkio subjektams ir viešosios prieigos naudotojams per vieną langelį ir el. paštu tikslinėms adresatų grupėms. X X Ūkio subjektas susipažįsta su Priežiūros institucijos pateiktais kontroliniais klausimynais. S01.F12. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams peržiūrėti Priežiūros institucijų suformuotus kontrolinius klausimynus. X X S02. Ūkio subjektams skirtų seminarų organizavimas. Priežiūros institucijos darbuotojas naudodamasis PAIIS tvarko ir skelbia viešosios prieigos ir registruotiems vieno langelio naudotojams tikslinę informaciją apie organizuojamus seminarus S02.F01. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę teikti Ūkio subjektams informaciją apie rengiamus seminarus (pavadinimą, aprašymą, datą, vietą, organizuojančią instituciją ir kt.). X X Priežiūros institucijos darbuotojas sukuria ir pateikia suinteresuotoms šalims registraciją į organizuojamus seminarus. S02.F02. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę tvarkyti ir publikuoti viename langelyje registravimo formas į organizuojamus seminarus. X X 19

20 Priežiūros institucija platina ankstesnių seminarų medžiagą. S02.F03. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę teikti Ūkio subjektams anksčiau vykusių seminarų medžiagą (pvz., skaidres, konspektus, video medžiagą) naudojantis vienu langeliu. X X Ūkio subjektai gauna Priežiūros institucijos teikiamą informaciją apie organizuojamus seminarus. S02.F04. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams viename langelyje peržiūrėti informaciją apie Priežiūros institucijų rengiamus seminarus, filtruojant ją pagal pasirinktus kriterijus (pvz., datą, vietą, temą, organizuojančią instituciją). X X Ūkio subjektai registruojasi į seminarus tiesiogiai per vieną langelį. S02.F05. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams registruotis į priežiūros institucijų rengiamus seminarus. X X Ūkio susipažįsta įvykusių medžiaga. subjektai su seminarų S02.F06. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams peržiūrėti ir atsisiųsti anksčiau vykusių seminarų medžiagą (pvz., skaidres, konspektus, video medžiagą) naudojantis vienu langeliu. X X S03. Ūkio subjektų konsultavimas pagal užklausas. Ūkio subjektas per vieną langelį teikia užklausimus Priežiūros institucijoms (pvz., kokie leidimai yra reikalingi vykdant tam tikrą veiklą). S03.F01. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams teikti užklausas pasirinktoms Priežiūros institucijoms per vieną langelį, pasirenkant užklausos temą iš klasifikatoriaus. S03.F02. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams teikiant užklausas Priežiūros institucijoms per vieną langelį prisegti ir siųsti įvairių formatų (pvz.,.docx,.pdf,.xlsx,.xml) dokumentus. X X X X Priežiūros institucijos darbuotojas per vieną langelį ir el. paštu teikia Ūkio subjektams S03.F03. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę gauti ir peržiūrėti Ūkio subjektų per vieną langelį ir el. paštu pateikiamas užklausas. Užklausos, teikiamos el. paštu, bus gaunamos ir atsakomos per el. pašto programas (pvz., Microsoft Outlook), ne sistemoje. X X 20

21 atsakymus į jų pateiktas užklausas. S03.F04. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę teikti Ūkio subjektams atsakymus į užklausas, gautas per vieną langelį ir su jais susijusią aktualią informaciją PAIIS žinutėmis.. Užklausos, teikiamos el. paštu, bus gaunamos ir atsakomos per el. pašto programas (pvz., Microsoft Outlook), ne sistemoje. X X Priežiūros institucija kaupia informaciją apie suteiktas konsultacijas. S03.F05. Sistema turi sudaryti galimybę sistemoje fiksuoti Ūkio subjektams teiktas konsultacijas, klausimus ir atsakymus į užklausas prie Ūkio subjektų istorijos, taip pat fiksuoti ar konsultacija buvo teikiama telefonu, ar el. paštu ar kitu būdu. Fiksuojant užklausas ir konsultacijas iš klasifikatoriaus pasirenkama tema (os), konsultacijos data, konsultuotas Ūkio subjektas, pasirinktinai pridedamas tekstinis komentaras. X X S03.F06. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę peržiūrėti Ūkio subjektams teiktų konsultacijų, klausimų ir atsakymų į užklausas istoriją. X X S04. Ūkio ministerijos ir Priežiūros institucijų viešosios prieigos naudotojams teikiama informacija apie Priežiūros institucijų veiklą. Ūkio ministerija teikia informaciją apie su priežiūra susijusią veiklą ir, esant poreikiui, tvarko kitų Priežiūros institucijų viename langelyje talpinamą informaciją apie jų veiklą. Neužsiregistravę naudotojai turi prieigą prie Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos S04.F01. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio ministerijai teikti ir tvarkyti Ūkio subjektams informaciją apie Priežiūros institucijas, jų priežiūros funkcijas, atliekamas pertvarkas ir kt. per vieną langelį. S04.F02. Sistema turi suteikti viešosios prieigos naudotojams prieigą prie Priežiūros institucijų skelbiamos aktualios informacijos (apimančios įstatymų ir teisinių aktų pokyčius, informaciją apie Priežiūros institucijų veiklą, nustatytus pažeidimus, skirtas nuobaudas ir X X X X 21

22 teikiamos informacijos ir gali ją prenumeruotis. pažeidimų ištaisymą, bet jais neapsiribojant) viename langelyje informacijos pateikimą ribojant pagal konfidencialumo reikalavimus. S04.F03. Sistema turi suteikti viešosios prieigos naudotojams prieigą prie nuorodų į Priežiūros institucijų interneto svetaines viename langelyje. S04.F04. Sistema turi suteikti viešosios prieigos naudotojams prieigą prie informacijos apie organizuojamus seminarus. S04.F05. Sistema turi suteikti viešosios prieigos naudotojams galimybę registruotis į Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos organizuojamus seminarus. S04.F06. Sistema turi sudaryti viešosios prieigos naudotojams galimybę peržiūrėti anksčiau vykusių seminarų medžiagą (pvz., skaidres, konspektus, video medžiagą) naudojantis vienu langeliu. S04.F07. Sistema turi sudaryti viešosios prieigos naudotojams galimybę atsisiųsti anksčiau vykusių seminarų medžiagą (pvz., skaidres, konspektus, video medžiagą) naudojantis vienu langeliu. S04.F08. Sistema turi suteikti viešosios prieigos naudotojams galimybę prenumeruoti Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos teikiamą informaciją. X X X X X X X X X X X X 22

23 4 lentelė. Ūkio subjektų veiklos patikrinimų scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos Scenarijus S05. Planinių Patikrinimų planavimas ir pasirengimas jiems. Scenarijaus žingsniai Priežiūros institucijos rengia kontrolinius klausimynus Ūkio subjektų veiklos Patikrinimams. Priežiūros institucijos darbuotojas formuoja tikrintinų ūkio subjektų sąrašą. Priežiūros institucijos darbuotojas sudaro metinio Patikrinimų plano projektą (nustato, kuriuos ūkio subjektus tikrinti ir kada). S05.F01. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę rengti ir tvarkyti kontrolinius klausimynus, pagal kuriuos vyksta Patikrinimai, naudojantis PAIIS pateikiamais redaguojamais klausimynų šablonais. S05.F02. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę tvarkyti kontrolinių klausimynų šablonus, esančius PAIIS. S05.F03. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu naudojantis PAIIS bendraisiais Ūkio subjektą apibūdinančiais duomenimis formuoti ir tvarkyti tikrintinų Ūkio subjektų sąrašą pagal Priežiūros institucijos darbuotojo pasirinktus kriterijus (Ūkio subjekto EVRK 2 veiklos rūšys, turimos licencijos, teisinė forma ir kiti sistemoje esantys duomenys.). S05.F04. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu iš tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo pagal Priežiūros institucijos darbuotojo pasirinktus kriterijus (planuojamų per metus tikrinti Ūkio subjektų skaičių, turimus rizikos vertinimo kriterijus, paskutinio Patikrinimo datas ir pagal kitus sistemoje esančius kriterijus.) išrinkti per metus planuojamus tikrinti Ūkio subjektus, detalizuojant ketvirčiais, ir formuoti bei tvarkyti metinio Patikrinimų plano projektą. S05.F05. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu iš tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo išrinkti per metus planuojamus tikrinti Ūkio subjektus ir formuoti bei tvarkyti metinius Patikrinimų planus. S05.F06. Sistema turi sudaryti galimybę Priežiūros institucijai rašyti komentarus prie kiekvieno Ūkio subjekto Patikrinimų 1 2 Rekomenduojamos funkcijos RC VMI Alternatyva Alternatyva Alternatyva X X X X X X X X X X X X X X X X 3 23

24 Įgaliotas Priežiūros institucijos darbuotojas tvirtina metinio Patikrinimų plano projektą. Priežiūros institucijos darbuotojas sudaro mėnesinių Patikrinimo planų projektus. Priežiūros institucijos darbuotojas plano projekte. S05.F07. Sistema turi sudaryti galimybę atsakingiems asmenims (turintiems suteiktus naudotojo įgaliojimus) elektroniniu būdu patvirtinti sudarytus Patikrinimų plano projektus. S05.F08. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti Patikrinimų plano patvirtinimo dokumentus. S05.F09. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu detalizuoti kiekvieno mėnesio planus pagal sukurtus metinius Patikrinimų planus, priskiriant juose numatytiems Patikrinimams apsilankymo datas ir laikus. S05.F10. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu detalizuoti kiekvieno mėnesio planus pagal sukurtus metinius Patikrinimų planus, priskiriant juose numatytiems Patikrinimams apsilankymo datas ir laikus. S05.F11. Patikrinimo planus keičiant rankiniu būdu, sistema turi įspėti Priežiūros institucijos darbuotoją, keičiantį planą, apie planuojamų Patikrinimų tam pačiam Ūkio subjektui dubliavimą su kitų Priežiūros institucijų suplanuotais Patikrinimais. S05.F12. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu rengiant Patikrinimų planus atsižvelgti į kitų institucijų jau numatytus Patikrinimo planus ir, jiems dubliuojantis, parinkti kitą tikrinimo laiką. S05.F13. Sistema turi sudaryti galimybę rengti Patikrinimų planų, pavedimų, Patikrinimų, tenkančių vienam Ūkio subjektui, ir kitas reikalingas ataskaitas. S05.F14. Sistema turi sudaryti galimybę priskirti tikrintojus ir pavaduojančius tikrintojus Patikrinimų plane numatytiems Patikrinimams automatiniu būdu atsitiktine tvarka, atsižvelgiant X X X X X X X X X X X X X X X 24

25 priskiria tikrintojus Patikrinimams. į jų užimtumą ir kompetencijos sritis. S05.F15. Sistema turi sudaryti galimybę priskirti tikrintojus ir pavaduojančius tikrintojus tikrinimams pagal sąrašą pasirinktinai rankiniu būdu (funkcijos naudojimas yra apribojamas pagal darbuotojų įgaliojimus). X X Įgaliotas Priežiūros institucijos darbuotojas tvirtina Patikrinimų plano projektą su priskirtais tikrintojais. S05.F16. Sistema turi sudaryti galimybę atsakingiems asmenims (turintiems suteiktus naudotojo įgaliojimus) elektroniniu būdu patvirtinti sudarytus Patikrinimų plano projektus. S05.F17. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti Patikrinimų plano patvirtinimo dokumentus. X X X X Priežiūros institucijos darbuotojas parengia ir išsiunčia pavedimus atlikti patikrinimus. S05.F18. Sistema turi sudaryti galimybę patvirtinus Patikrinimų planus automatiniu būdu formuoti pavedimus atlikti Patikrinimus, įtraukiant į juos reikalingus Ūkio subjekto, Priežiūros institucijos ir tikrintojų duomenis. S05.F19. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu siųsti Patikrinimų planus ir pavedimus atlikti Patikrinimus Priežiūros institucijos darbuotojams pagal tikslines adresatų grupes (pvz., Priežiūros institucijos vadovams, Patikrinimus atlikti turintiems tikrintojams). X X S06. Informacijos apie numatytus Patikrinimus Ūkio subjektams teikimas. Priežiūros institucijos darbuotojas informuoja Ūkio subjektus apie numatytus Patikrinimus, Ūkio S06.F01. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu pagal sukurtus Patikrinimų planus formuoti ir tvarkyti Ūkio subjektams pranešimus su informacija apie Ūkio subjekto teises, pareigas ir suplanuotus Patikrinimus. S06.F02. Sistema turi sudaryti galimybę siųsti Ūkio subjektams pranešimus su informacija apie Ūkio subjekto teises, pareigas ir X X X X X 25

26 subjekto teises ir pareigas, pateikia kontrolinius klausimynus su dalinai užpildytais duomenimis ir kitą informaciją. suplanuotus Patikrinimus. S06.F03. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę tvarkyti Patikrinimams dalinai užpildytus klausimynus ir kitus dokumentus. S06.F04. Sistema turi sudaryti galimybę atėjus nustatytam laikui iki Patikrinimo (pvz., 10 darbo dienų) automatiniu būdu išsiųsti tikrinamiems Ūkio subjektams iš dalies užpildytus kontrolinius klausimynus, pagal kuriuos bus vykdomas Patikrinimas, ir kitą informaciją. X X S06.F05. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu išsiųsti tikrinamiems Ūkio subjektams iš dalies užpildytus kontrolinius klausimynus, pagal kuriuos bus vykdomas Patikrinimas ir kitą informaciją. X X Ūkio subjektas gauna Priežiūros institucijos pateiktą informaciją apie numatytą Patikrinimą S06.F06. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje gauti visą Priežiūros institucijos teikiamą informaciją apie numatytus Patikrinimus. X X X S07. Informacijos, reikalingos Patikrinimams gavimas pagal užklausas. Priežiūros institucijos darbuotojas prieš vykdamas į Ūkio subjekto buveinę ar veiklos vietą Patikrinimui atlikti, kreipiasi į Ūkio subjektą ir kitą Priežiūros S07.F01. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę rankiniu būdu viename langelyje ir el. paštu siųsti Ūkio subjektams užklausas, dėl informacijos, reikalingos Patikrinimams, pateikimo. S07.F02. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę per PAIIS rankiniu būdu siųsti kitoms Priežiūros institucijoms užklausas, dėl informacijos, reikalingos Patikrinimams, pateikimo. X X X X X 26

27 instituciją ir pateikia užklausą dėl Patikrinimui reikalingų duomenų gavimo. Priežiūros institucijos darbuotojas gauna informaciją pagal pateiktą užklausą. S07.F03. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę gauti iš Ūkio subjektų viename langelyje pateiktą Patikrinimams reikalingą informaciją. S07.F04. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę per PAIIS gauti kitų Priežiūros institucijų pateikiamą Patikrinimams reikalingą informaciją. X X X X X Ūkio subjektas teikia Priežiūros institucijoms reikalingus duomenis ir dokumentus pagal užklausas. S07.F05. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams galimybę gauti Priežiūros institucijų užklausas dėl Patikrinimams reikalingos informacijos pateikimo viename langelyje ir el. paštu. S07.F06. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams galimybę pateikti Priežiūros institucijoms informaciją, reikalingą Patikrinimams prisijungus viename langelyje. S07.F07. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams galimybę įkelti ir pateikti Priežiūros institucijoms reikalingus dokumentus per vieną langelį. X X X X X X S08. Patikrinimų vykdymas ir jų rezultatų dokumentavimas. Priežiūros institucijos darbuotojas paruošia Patikrinimams reikalingus dokumentus prieš Patikrinimą. S08.F01. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu užpildyti PAIIS kaupiamais duomenimis tikrinimo dokumentus (pavedimas atlikti Patikrinimą, pranešimas Ūkio subjektui, Patikrinime naudojamas kontrolinis klausimynas, Patikrinimo aktas ir kt.). S08.F02. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu tvarkyti informaciją Patikrinimo dokumentuose (pavedimas atlikti Patikrinimą, pranešimas Ūkio subjektui, Patikrinime naudojamas kontrolinis klausimynas, Patikrinimo aktas ir kt.). X X X X 27

28 Priežiūros institucijos darbuotojas Patikrinimo metu ar po jo parengia Patikrinimo dokumentus. S08.F03. Sistema turi sudaryti galimybę sistemoje esančiais duomenimis dalinai užpildyti Patikrinimo rezultatus aprašančius dokumentus S08.F04. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu tvarkyti Patikrinimo dokumentus. X X X X S09. Neplaninių Patikrinimų vykdymas ir jų rezultatų dokumentavimas. Priežiūros institucijos darbuotojas gauna informaciją apie poreikį atlikti neplaninius Patikrinimus. S09.F01. Sistema turi sudaryti galimybę Priežiūros institucijai gauti iš kitų Priežiūros institucijų ar Ūkio subjektų el. pranešimus per PAIIS ir vieną langelį apie įtariamus pažeidimus. X X Įgaliotas Priežiūros institucijos darbuotojas tvirtina sprendimą atlikti neplaninį Patikrinimą S09.F02. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti sprendimus atlikti neplaninius Patikrinimus, įtraukiant į juos reikalingus Ūkio subjekto, Priežiūros institucijos ir tikrintojų duomenis. S09.F03. Sistema turi sudaryti galimybę atsakingiems asmenims (turintiems suteiktus naudotojo įgaliojimus) elektroniniu būdu patvirtinti sudarytus sprendimus atlikti neplaninį Patikrinimą S09.F04. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti Patikrinimų plano patvirtinimo dokumentus. X X X X X X Priežiūros institucijos darbuotojas priskiria tikrintojus neplaniniams Patikrinimams. S09.F05. Sistema turi sudaryti galimybę priskirti tikrintojus ir pavaduojančius tikrintojus neplaniniams Patikrinimams automatiniu būdu atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į jų užimtumą ir kompetencijos sritis. S09.F06. Sistema turi sudaryti galimybę priskirti tikrintojus ir pavaduojančius tikrintojus neplaniniams Patikrinimams rankiniu būdu (funkcijos naudojimas yra apribojamas pagal darbuotojų įgaliojimus). X X X X 28

29 Priežiūros institucijos darbuotojas išsiunčia sprendimus atlikti patikrinimus. S09.F07. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu siųsti Patikrinimų planus ir pavedimus atlikti Patikrinimus Priežiūros institucijos darbuotojams pagal tikslines adresatų grupes (pvz., Priežiūros institucijos vadovams, Patikrinimus atlikti turintiems tikrintojams). X X Priežiūros institucijos darbuotojas paruošia neplaniniams Patikrinimams reikalingus dokumentus prieš Patikrinimą. S09.F08. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu užpildyti PAIIS kaupiamais duomenimis tikrinimo dokumentus (neplaniniame Patikrinime naudojamas kontrolinis klausimynas, Patikrinimo aktas ir kt.). S09.F09. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu tvarkyti informaciją Patikrinimo dokumentuose (neplaniniame Patikrinime naudojamas kontrolinis klausimynas, Patikrinimo aktas ir kt.). X X X X Priežiūros institucijos darbuotojas neplaninio Patikrinimo metu ar po jo parengia Patikrinimo dokumentus. S09.F10. Sistema turi sudaryti galimybę sistemoje esančiais duomenimis dalinai užpildyti Patikrinimo rezultatus aprašančius dokumentus S09.F11. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu tvarkyti Patikrinimo rezultatus aprašančius dokumentus. X X X X S10. Informavimas apie Patikrinimų rezultatus. Atlikęs Patikrinimus Priežiūros institucijos darbuotojas pasirinktiems gavėjams išsiunčia automatinu būdu suformuotus pranešimus su S10.F01. Sistema turi sudaryti galimybę siųsti Ūkio subjektams automatiniu būdu suformuotus pranešimus viename langelyje ir el. paštu su suformuotu atlikto Patikrinimo aktu ir kita informacija, susijusia su atliktu Patikrinimu. S10.F02. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje susipažinti su Priežiūros institucijos pateikta informacija apie Patikrinimų rezultatus. S10.F03. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę atsisiųsti Priežiūros institucijų pateiktą informaciją apie Patikrinimų X X X X X X 29

30 atlikto Patikrinimo aktu ir kita aktualia informacija. Patikrinimo metu kilus įtarimams dėl galimo kitai Priežiūros sričiai priklausančio pažeidimo, Priežiūros institucijos darbuotojas informuoja tas Priežiūros institucijas, kurių kompetencijos sritims priklauso galimas pažeidimas. Priežiūros institucijos darbuotojui atlikus Patikrinimą ir suvedus informaciją į PAIIS, Ūkio subjektui per vieną langelį yra pateikiami Patikrinimo rezultatai. rezultatus. S10.F04. Sistema turi sudaryti galimybę PAIIS el. pranešimu informuoti kitas Priežiūros institucijas apie kilusius įtarimus apie kitos priežiūros institucijos kompetencijos sričiai priklausančius galimus pažeidimus. S10.F05. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams galimybę gauti ir peržiūrėti iš Priežiūros institucijų informaciją apie savo Patikrinimų rezultatus viename langelyje ir el. paštu. X X X X X X 30

31 S11. Pakartotinių patikrinimų planavimas pasiruošimas jiems. ir Priežiūros institucijos darbuotojas priskiria tikrintojus Patikrinimams. S11.F01. Sistema turi sudaryti galimybę priskirti tikrintojus ir pavaduojančius tikrintojus pakartotinių Patikrinimų plane numatytiems pakartotiniams Patikrinimams automatiniu būdu atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į jų užimtumą ir kompetencijos sritis. Pagal nutylėjimą pakartotiniams Patikrinimams priskiriamas tikrintojas, atlikęs ir pirminį Patikrinimą. X X S11.F02. Sistema turi sudaryti galimybę priskirti tikrintojus ir pavaduojančius tikrintojus pakartotiniams Patikrinimams pagal sąrašą pasirinktinai rankiniu būdu (funkcijos naudojimas yra apribojamas pagal darbuotojų įgaliojimus). Pagal nutylėjimą pakartotiniams Patikrinimams priskiriamas tikrintojas, atlikęs ir pirminį Patikrinimą. X X Priežiūros institucijos darbuotojas suplanuoja pakartotinius Patikrinimus ir priskiria jiems laiką. S11.F03. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu priskiriant laiką pakartotiniams Patikrinimams atsižvelgti į esamus tikrinimo planus ir, Patikrinimams dubliuojantis, parinkti kitą pakartotinio Patikrinimo laiką. S11.F04. Pakartotinių Patikrinimų laiką keičiant rankiniu būdu, sistema turi įspėti Priežiūros instituciją apie planuojamų pakartotinių Patikrinimų tam pačiam Ūkio subjektui dubliavimą su kitų Priežiūros institucijų suplanuotais Patikrinimais. X X X X Įgaliotas Priežiūros institucijos darbuotojas tvirtina pakartotinius Patikrinimus su priskirtais tikrintojais. S11.F05. Sistema turi sudaryti galimybę atsakingiems asmenims (turintiems suteiktus naudotojo įgaliojimus) elektroniniu būdu patvirtinti numatytus pakartotinius Patikrinimus. S11.F06. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti pakartotinių Patikrinimų patvirtinimo dokumentus. X X X X Priežiūros institucijos darbuotojas S11.F07. Sistema turi sudaryti galimybę priskyrus tikrintojus ir patvirtinus datas pakartotiniams Patikrinimams automatiniu būdu formuoti pavedimus atlikti pakartotinius Patikrinimus, X X 31

32 parengia išsiunčia informaciją pakartotinį Patikrinimą. ir apie įtraukiant į juos reikalingus Ūkio subjekto, Priežiūros institucijos ir tikrintojų duomenis. S11.F08. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu siųsti pakartotinių Patikrinimų planus ir pavedimus atlikti pakartotinius Patikrinimus Priežiūros institucijos darbuotojams pagal tikslines adresatų grupes (pvz., Priežiūros institucijos vadovams, Patikrinimus atlikti turintiems tikrintojams). X X X S11.F09. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę formuoti ir tvarkyti pranešimus Ūkio subjektams apie numatomus pakartotinius Patikrinimus. X X S11.F10. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę viename langelyje ir el. paštu siųsti pranešimus Ūkio subjektams apie numatomus pakartotinius Patikrinimus. X X X S12. Priežiūros institucija atlieka pakartotinius Patikrinimus ir dokumentuoja jų rezultatus. Priežiūros institucija paruošia pakartotiniams Patikrinimams reikalingus dokumentus prieš Patikrinimą. S12.F01. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu įkelti PAIIS kaupiamą informaciją į tikrinimo dokumentus (pavedimas atlikti pakartotinį Patikrinimą, pranešimas Ūkio subjektui, pakartotiniame Patikrinime naudojamas kontrolinis klausimynas, pakartotinio Patikrinimo aktas ir kt.). S12.F02. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu tvarkyti informaciją Patikrinimo dokumentuose (pavedimas atlikti pakartotinį Patikrinimą, pranešimas Ūkio subjektui, pakartotiniame Patikrinime naudojamas kontrolinis klausimynas, pakartotinio Patikrinimo aktas ir kt.). X X X X Priežiūros institucija pakartotinio Patikrinimo metu ar po jo parengia Patikrinimo dokumentus. S12.F03. Sistema turi sudaryti galimybę rankiniu būdu tvarkyti Patikrinimo dokumentus. X X 32

33 S13. Informacijos apie pakartotinius Patikrinimus ir jų rezultatus teikimas ir gavimas. Priežiūros institucijos siunčia Ūkio subjektams išankstinę informaciją apie planuojamus pakartotinius Patikrinimus, kontrolinius klausimynus, pagal kuriuos bus vykdomi Patikrinimai, ir kitą su Patikrinimu susijusią informaciją S13.F01. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje ir el. paštu gauti pranešimus apie numatomus pakartotinius Patikrinimus ir su jais susijusius dokumentus. S13.F02. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje ir el. paštu teikti Priežiūros institucijoms informaciją, reikalingą pakartotiniams Patikrinimams. X X X X X X Po pakartotinių Patikrinimų Ūkio subjektams yra pateikiama informacija apie jų rezultatus. S13.F03. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje susipažinti su Priežiūros institucijos pateikta informacija apie pakartotinių Patikrinimų rezultatus. S13.F04. Sistema turi sudaryti galimybę automatiniu būdu siųsti Ūkio subjektams pranešimus viename langelyje ir el. paštu su suformuotu atlikto Patikrinimo aktu ir kita informacija, susijusia su atliktu pakartotiniu Patikrinimu. X X X X X X S13.F05. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę atsisiųsti Priežiūros institucijų pateiktą informaciją apie pakartotinių Patikrinimų rezultatus. X X X 33

34 5 lentelė. Informacijos apie Ūkio subjektų veiklą vertinimo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos Scenarijus S14. Priežiūros institucija atlieka Ūkio subjektų veiklos duomenų analizę ir vertinimą. Scenarijaus žingsniai Priežiūros institucijos darbuotojas, remdamasis surinkta Patikrinimų metu informacija daro išvadas dėl Ūkio subjekto atitikimo įstatymams ir kitiems reikalavimams ir paskiria poveikio priemones. S14.F01. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę peržiūrėti PAIIS esančią informaciją apie Ūkio subjektą jo veiklos istoriją ir Patikrinimų istoriją. S14.F02. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę tvarkyti Ūkio subjekto Patikrinimo, kurio vertinimą atlieka, duomenis. S14.F03. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę rankiniu būdu suvesti Ūkio subjekto vertinimų rezultatus ir informaciją apie paskirtas poveikio priemones į PAIIS. 1 2 Rekomenduojamos funkcijos RC VMI Alternatyva Alternatyva Alternatyva X X X X X X 3 6 lentelė. Poveikio priemonių taikymo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos S15. Informacijos apie poveikio priemonių paskyrimą ir Priežiūros institucijos darbuotojas per vieną langelį teikia informaciją Ūkio S15.F01. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę remiantis Patikrinimo dokumentais automatiškai formuoti pranešimus apie Patikrinimų rezultatus ir Ūkio subjektams paskirtas poveikio priemones, perkeliant Patikrinimo dokumentuose užfiksuotą informaciją į pranešimų šablonus. 1 2 Scenarijus Scenarijaus žingsniai Rekomenduojamos funkcijos RC VMI Alternatyva Alternatyva Alternatyva X X 3 34

35 taikymą teikimas gavimas. ir subjektams apie jų Patikrinimų rezultatus, paskirtas poveikio priemones ir jų taikymą. S15.F02. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę siųsti Ūkio subjektams pranešimus apie paskirtas poveikio priemones per paskyrą viename langelyje ir el. paštu. X X Ūkio subjektas gauna Priežiūros institucijos pateiktą informaciją apie paskirtas poveikio priemones. S15.F03. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje ir el. paštu gauti Priežiūros institucijos siunčiamą informaciją apie poveikio priemonių paskyrimą ir taikymą. X X Priežiūros institucijos darbuotojas pagal užklausas arba išankstinius susitarimus teikia kitoms Priežiūros institucijoms informaciją apie paskirtas poveikio priemones. S15.F04. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę formuoti pranešimus apie paskirtas poveikio priemones ir jų taikymą, Patikrinimo dokumentuose užfiksuotus duomenis perkeliant į pranešimų šablonus. S15.F05. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę per sistemą siųsti kitoms Priežiūros institucijoms pranešimus apie paskirtas poveikio priemones ir jų taikymą. X X X S16. Apeliacijų dėl poveikio priemonių paskyrimo teikimas, gavimas ir nagrinėjimas. Ūkio subjektas teikia apeliaciją dėl paskirtų poveikio priemonių Priežiūros institucijai per vieną langelį. S16.F01. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje rankiniu būdu užpildyti pagal šabloną ir pateikti Priežiūros institucijai apeliaciją dėl jos paskirtų poveikio priemonių. S16.F02. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje rankiniu būdu pateikti Priežiūros institucijai skenuotą apeliaciją dėl jos paskirtų poveikio priemonių. S16.F03. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę pildant apeliaciją prisegti susijusius aktualius dokumentus. X X X X X X 35

36 S16.F04. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektui galimybę viename langelyje gauti Priežiūros institucijos atsakymus į pateiktas apeliacijas dėl paskirtų poveikio priemonių. X X Priežiūros institucija per vieną langelį gauna ir nagrinėja Ūkio subjektų apeliacijas bei teikia jiems atsakymus. S16.F05. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę gauti Ūkio subjekto viename langelyje pateiktą apeliaciją dėl Priežiūros institucijos paskirtų poveikio priemonių. S16.F06. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę peržiūrėti Ūkio subjekto pateiktą apeliaciją dėl paskirtų poveikio priemonių. S16.F07. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijai galimybę rankiniu būdu užpildyti ir per vieną langelį pateikti Ūkio subjektui atsakymą į apeliaciją dėl paskirtų poveikio priemonių, prisegant reikalingus dokumentus. X X X X X X S17. Priežiūros institucija vykdo poveikio priemonių įgyvendinimo stebėseną. Priežiūros institucija per PAIIS gauna informaciją apie poveikio priemonių įgyvendinimą. S17.F01. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę matyti Ūkio subjektams paskirtas baudas ir jų apmokėjimo istoriją. S17.F02. Sistema turi sudaryti Ūkio subjektams galimybę per vieną langelį teikti Priežiūros institucijoms dokumentus, video ir foto medžiagą, įrodančius Patikrinimų metu nustatytų neatitikimų pašalinimą. S17.F03. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę matyti informaciją apie Patikrinimų metu nustatytų neatitikimų pašalinimą (pvz., daiktinio turto sunaikinimą). X X X X X X X 7 lentelė. Kokybės valdymo scenarijai, jų žingsniai ir rekomenduojamos funkcijos 1 S18. Priežiūros institucija S18.F01. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę X X X X X 2 Scenarijus Scenarijaus žingsniai Rekomenduojamos funkcijos RC VMI Alternatyva Alternatyva Alternatyva 3 36

37 Metodologinės informacijos kaupimas ir naudojimas. įkelia į sistemą norimus pagalbinius dokumentus, susijusius su Patikrinimų metodologija. rankiniu būdu į PAIIS įkelti įvairių formatų (pvz.,.docx,.pdf,.xlsx,.xml) dokumentus su tikrinimų metodologija ir kita aktualia pagalbine informacija. S18.F02. Sistema turi sudaryti Priežiūros institucijoms galimybę peržiūrėti ir tvarkyti PAIIS esančius dokumentus su tikrinimų metodologija ir kita aktualia pagalbine informacija. X X X X X S19. Ūkio subjektų apklausų vykdymas ir jų metu gautos informacijos analizė. Priežiūros institucija naudodamasi PAIIS redaguojamais anketinių apklausų šablonais parengia apklausas. Priežiūros institucija per vieną langelį ir el. paštu pateikia apklausas pildymui Ūkio subjektams. S19.F01. Sistema turi sudaryti galimybę rengti Ūkio subjektų apklausas pagal PAIIS pateikiamus redaguojamus šablonus. S19.F02. Sistema turi sudaryti galimybę tvarkyti Ūkio subjektų apklausų šablonus. S19.F03. Sistema turi sudaryti galimybę per vieną langelį ir el. paštu siųsti apklausas tikslinėms adresatų grupėms. X X X X X X X X PAIIS agreguoja anketų duomenis ir suformuoja ataskaitas. S19.F04. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti ataskaitas su apibendrintais (agreguotais) rezultatais pagal gautus Ūkio subjektų atsakymus į apklausas. S19.F05. Sistema turi sudaryti galimybę tvarkyti ataskaitas pagal Ūkio subjektų apklausų rezultatus, pateikiant (kur įmanoma) atsakymų vidurkius, medianas ir kitus statistinius rodiklius, taip pat grafinį atsakymų pasiskirstymo atvaizdavimą. X X X X S19.F06. Sistema turi nefiksuoti anketų respondentų identifikacinių duomenų, siekiant apklausiant Ūkio subjektus ir atliekant rezultatų analizę užtikrinti respondentų anonimiškumą. X X X S20. Priežiūros institucijos veiklos Priežiūros institucijos ir Ūkio ministerijos darbuotojas S20.F01. Sistema turi sudaryti galimybę apibendrinti (agreguoti) informaciją apie Priežiūros institucijos vykdomą veiklą ir tam tikrus apibrėžtus efektyvumo rodiklius (įskaitant atliktų Patikrinimų skaičių, Priežiūros institucijos darbuotojų laiko X X 37

38 analizės ataskaitos. analizuoja duomenis apie veiklą. sąnaudas atskiriems Patikrinimų ir Konsultavimo procesų žingsniams atlikti, ir pan., bet jais neapsiribojant). Informacija automatiniu būdu sisteminama pagal įvairius kriterijus, pvz., skaičiuojamas naujų Patikrinimų įrašų skaičius per pasirinktą laikotarpį. S20.F02. Sistema turi sudaryti galimybę Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos darbuotojams kurti ir tvarkyti veiklos ataskaitų šablonus. X S20.F03. Sistema turi sudaryti galimybę pasirinktais pjūviais pagal sistemoje saugomus duomenis formuoti ataskaitas apie Priežiūros institucijos vykdomą veiklą (pvz., kuri Patikrinimų dalis buvo atlikta uždarosiose akcinėse bendrovėse) ir Priežiūros institucijos pasirinktus efektyvumo rodiklius. X S21. Ūkio subjektų ir Priežiūros institucijų apklausų vykdymas ir jų metu gautos informacijos analizė. Ūkio ministerija naudodamasi PAIIS redaguojamais anketinių apklausų šablonais parengia apklausas ir per vieną langelį ir el. paštu pateikia pildymui Ūkio subjektams ir Priežiūros institucijoms. Gautus atsakymus PAIIS agreguoja, pateikia priemones analizuoti apklausų duomenis naudotojo pasirinktais pjūviais (pvz., Priežiūros institucijos veiklos S21.F01. Sistema turi sudaryti Ūkio ministerijai galimybę viename langelyje rengti Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų apklausas naudojant sistemoje patalpintus redaguojamus apklausų šablonus. S21.F02. Sistema turi sudaryti Ūkio ministerijai galimybę per vieną langelį ir el. paštu siųsti apklausas tiksliniams pagal pasirinktus kriterijus suformuotiems Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų gavėjų sąrašams. S21.F03. Sistema turi sudaryti galimybę formuoti apibendrintus (agreguotus) rezultatus ataskaitų pavidalu pagal gautus Ūkio subjektų ir Priežiūros institucijų atsakymus į apklausas. X X X X X X 38

39 sritis), suformuoja ataskaitas. Ūkio subjektas per savo paskyrą viename langelyje ir el. paštu gauna ir užpildo Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos parengtas apklausas. Priežiūros institucijos darbuotojas per savo paskyrą PAIIS gauna ir užpildo Ūkio ministerijos parengtas apklausas. Ūkio ministerija sistemos priemonėmis analizuoja gautų apklausų rezultatus ir rengia jų ataskaitas. S21.F04. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams per PAIIS ir el. paštu gauti Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos apklausas arba nuorodas į jas. S21.F05. Sistema turi sudaryti galimybę Ūkio subjektams peržiūrėti Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos apklausas, atsakyti į jas ir pateikti jas viename langelyje ir el. paštu. S21.F06. Sistema turi sudaryti galimybę Priežiūros institucijoms per PAIIS gauti Ūkio ministerijos apklausas (arba nuorodas į jas) ir jas užpildyti. S21.F07. Sistema turi sudaryti galimybę Priežiūros institucijoms peržiūrėti Ūkio ministerijos apklausas, atsakyti į jas ir pateikti atsakymus per PAIIS. S21.F08. Sistema turi sudaryti galimybę analizuoti gautus apklausų Ūkio subjektams ir Priežiūros institucijoms rezultatus įvairiais pjūviais, pvz., filtruoti pagal veiklos rūšį, teisinę formą ir formuoti ataskaitas. X X X X X X X X X Šiame skyriuje pateikti scenarijai nurodo pagrindinius Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų veiksmus, kurių atlikimui PAIIS sukūrimas darys didžiausią įtaką. Siekiama, kad scenarijuose aprašyti procesai visoms Priežiūros institucijoms būtų vienodi ir efektyvūs, o numatytos funkcijos padės pasiekti šių rezultatų. Priklausomai nuo alternatyvos skiriasi Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų su priežiūros veikla susijusių veiksmų automatizavimo lygis pirma alternatyva apima mažiausią skaičių jiems įtaką darančių funkcijų, trečia didžiausią. 39

40 1.4. Bendrųjų duomenų grupės ir jų šaltiniai Šiame poskyryje aprašomas Ūkio subjektų skirstymas į juridinius ir fizinius asmenis, atsirandantis dėl duomenų skirtumų, t. y. skiriasi jų aktualių identifikacinių duomenų grupės ir duomenų šaltiniai, iš kurių informacija bus pateikiama į PAIIS. Tuomet aprašomos bendrųjų Ūkio subjekto duomenų grupės (žr. Vartojamos sąvokos ir trumpiniai), kurios yra aktualios Priežiūros institucijų priežiūros veiklos vykdymui ir kurios bus teikiamos per PAIIS (ribojant prieigą priklausomai nuo įstatymų tvarka nustatytų prieigos teisių). Taip pat nurodomi bendrųjų duomenų šaltiniai pagal Ūkio subjektų tipus ir nustatoma informacijos pateikimo į PAIIS prioriteto tvarka (žr. 2 paveikslas) kiekvienos duomenų grupės atveju PAIIS bendrųjų duomenų grupės Pagal LR viešojo administravimo įstatymą Ūkio subjektas tai fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai. Siekiant įvertinti Priežiūros institucijoms aktualius skirtingų Ūkio subjekto duomenis ir informacijos šaltinius, kurie kaupia informaciją apie juos, buvo išskirti 2 pagrindiniai Ūkio subjektų tipai: (i) juridiniai asmenys ir (ii) fiziniai asmenys, užsiimantys ūkine veikla: Juridiniai asmenys tai savo pavadinimą turinčios įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovais ar atsakovais teisme. Prie jų priskiriamos ir užsienio įmonės arba jų padaliniai, veikiantys Lietuvoje. Šį tipą sudaro visi Juridinių asmenų registre esantys veikiantys Ūkio subjektai. Fiziniai asmenys, užsiimantys ūkine veikla tai Lietuvos ir užsienio piliečiai, vykdantys ūkinę veiklą Lietuvoje pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymas ir patentus. Prie šio tipo yra priskiriami ir ūkininkai, t. y. fiziniai asmenys, kurie vieni arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jų ūkiai yra įregistruoti Ūkininkų ūkių registre. Šio tipo Ūkio subjektų pagrindinis informacijos šaltinis yra Mokesčių mokėtojų registras, kuris taip pat turi integracijas su Ūkininkų ūkių registru Duomenų šaltinių aprašymas Siekiant užtikrinti duomenų teisingumą ir aktualumą, duomenis apie Ūkio subjektus yra planuojama surinkti iš pirminių informacijos šaltinių (pvz., Registrų centras, kuriame privalo užsiregistruoti ir savo duomenis pateikti visi juridiniai asmenys) ir (arba) geriausiai išvystytų Priežiūros institucijų informacinių sistemų (pvz., Ūkininkų ūkių registras yra pirminis šaltinis, tačiau VMI turimos integracijos leis gauti informaciją iš jo naudojantis VMI IS sąsajomis su PAIIS). Atrinkti informaciniai šaltiniai leis užtikrinti, kad Priežiūros institucijų naudojami duomenys yra teisingi, pakankami ir nuolat atnaujinami. Pagrindinės PAIIS sąsajos yra numatomos su Juridinių asmenų registru ir Mokesčių mokėtojų registru, kadangi juose yra pagrindinė informacija apie Ūkio subjektus ir šie duomenys yra aktualūs daugeliui Priežiūros institucijų. Vis dėlto, siekiant sukurti kuo išsamesnį ir kuo aktualesnę informaciją turintį tikrintinų Ūkio subjektų sąrašą, papildomai bus įtraukiami papildomi informacijos šaltiniai, pavyzdžiui Nekilnojamojo turto kadastras ir registras (žr. 8 lentelę). Tuo tarpu specifinė informacija, kuri yra aktuali išskirtinai konkrečios srities Priežiūros institucijoms ir kuri bus teikiama į PAIIS iš kitų Priežiūros institucijų registrų ar informacinių sistemų, nėra įtraukiama prie pagrindinių duomenų šaltinių, tačiau numatytos integracijos yra nurodytos aprašant duomenų srautus (žr. 1.6 Duomenų srautai). Toliau esančioje lentelėje pateikiami numatyti Ūkio subjektų informacijos šaltiniai priklausomai nuo Ūkio subjekto tipo.

41 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai Ūkio subjektų tipas Informaciją teikiantys duomenų šaltiniai Juridiniai asmenys Juridinių asmenų registras (JAR) yra pirmojo prioriteto duomenų šaltinis juridinių asmenų bendrųjų duomenų teikimui į PAIIS (pvz., pavadinimas, kontaktinė informacija, kodas), kadangi jame kaupiama informacija apie visus Lietuvos bei užsienio juridinius asmenis, kurie Lietuvoje įsteigė savo atstovybes ar filialus. Licencijų informacinė sistema (LIS) yra šiuo metu kuriama IS, kuri PAIIS teiks duomenis apie juridinių asmenų turimas licencijas, higienos pasus, patentus (pvz., licencijos tipas, licencijos numeris, galiojimo laikas). Ši informacinė sistema taip pat papildys bendruosius juridinių asmenų duomenis tuo atveju, kai priežiūros veiklos vykdymui reikalinga informacija, esanti Juridinių asmenų registre, bus nepakankamai išsami. Iki LIS sukūrimo informacija į PAIIS galėtų būti teikiama iš licencijas, verslo liudijimus ir patentus išduodančių įstaigų ir institucijų, tačiau tai reikalautų papildomų integracijų. Dėl šios priežasties rekomenduojama PAIIS papildyti licencijų informacija tik pabaigus LIS kūrimo darbus 1. Jei LIS nebus sukurta, būtinos PAIIS integracijos bus kuriamos su licencijas išduodančių institucijų IS. Mokesčių mokėtojų registras papildys juridinių asmenų duomenis informacija apie jų vykdomą veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2). Šiuo metu Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (MAIS) yra kaupiama informacija apie fiziniams asmenims skirtas nuobaudas ir jų apmokėjimą. Rekomenduojama sukurti papildomą funkcionalumą, kuris leistų susieti nubaustus fizinius asmenis su juridiniais asmenimis tais atvejais, kai fizinis asmuo buvo baudžiamas už prasižengimus, susijusius su konkrečiu juridiniu asmeniu. Tokiu būdu PAIIS sistemoje prie informacijos apie juridinį asmenį Priežiūros institucija matytų savo skirtas baudas, jų apmokėjimų būseną ir visą Ūkio subjekto mokėjimų istoriją. Kitas alternatyvus duomenų teikimo būdas yra per informacinę sistemą E. bauda, kuri šiuo metu yra tik kūrimo būsenoje, tačiau ateityje numatoma joje kaupti išsamią informaciją apie skiriamas baudas. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras talpina duomenis apie juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamą turtą (pvz., adresą, koordinates, turto paskirtį). Fiziniai asmenys, užsiimantys ūkine komercine veikla Mokesčių mokėtojų registras (MMR) yra svarbiausias PAIIS fizinių asmenų duomenų šaltinis (Lietuvos piliečių ir Lietuvoje ūkinę veiklą vykdančių užsieniečių). Numatyta, kad iš jo bus teikiami bendrieji duomenys apie verslo liudijimus, individualios veiklos pažymas ir patentus turinčius Lietuvos piliečius, užsienio fizinius asmenis bei ūkininkus (įskaitant, bet neapsiribojant, vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis, asmens kodą). Taip pat MMR papildys fizinių asmenų duomenis informacija apie jų vykdomą veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2), veiklos adresą bei pačius verslo liudijimus (įskaitant, bet neapsiribojant, numerį, galiojimo laiką). Informacija apie ūkininkus į MMR patenka per integraciją su Ūkininkų 1 LIS įdiegimas numatytas 2015 m. 41

42 ūkių registru, todėl nėra poreikio jo papildomai integracijai į PAIIS. Licencijų informacinė sistemą (LIS) yra šiuo metu kuriama IS, kuri PAIIS teiks duomenis apie fizinių asmenų turimas licencijas, higienos pasus, patentus (pvz., licencijos tipas, licencijos numeris, galiojimo laikas). Taip pat LIS tikslins fizinių asmenų bendruosius duomenis ir veiklos adresus, jei kituose šaltiniuose esanti informacija bus nepakankamai išsami. Iki LIS sukūrimo informacija į PAIIS galėtų būti teikiama iš licencijas, verslo liudijimus ir patentus išduodančių įstaigų ir institucijų, tačiau tai reikalautų papildomų integracijų. Dėl šios priežasties rekomenduojama PAIIS papildyti licencijų informacija tik pabaigus LIS kūrimo darbus. Mokesčių apskaitos informacinė sistema kaupia informaciją apie fiziniams asmenims skirtas nuobaudas, jų apmokėjimo būseną ir visą mokėjimų istoriją. Ateityje šią informaciją numatoma nustatyti pagal informacinę sistemą E. bauda. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras teiks duomenis apie fiziniams asmenims priklausantį nekilnojamą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, adresą, koordinates, turto paskirtį). Gyventojų registras papildys PAIIS informacija apie Lietuvos piliečius ir užsienio fizinius asmenis, jei kituose šaltiniuose esanti informacija bus nepakankamai išsami. Toliau esančioje lentelėje pateikiamos PAIIS aktualių bendrųjų duomenų grupės pagal Ūkio subjektų tipus ir nurodomos informaciją apie juos kaupiančios informacinės sistemos bei registrai (kitaip PAIIS duomenų šaltiniai). Tais atvejais, kai tam tikrai grupei duomenų gauti yra numatytas daugiau nei vienas informacijos šaltinis, jų sąrašas yra pateikiamas prioriteto tvarka, t. y. pirmiausia nurodomas pagrindinis duomenų šaltinis, po to jį papildantis (ieji). 42

43 2 paveikslas. PAIIS bendrųjų duomenų grupės 1.5. Integruojamos į PAIIS Priežiūros institucijų IS Siekiant nustatyti poreikį naudotis PAIIS, svarbu įvertinti šiuo metu Priežiūros institucijų naudojamas priežiūros veiklai skirtas informacines sistemas. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, dalis Priežiūros institucijų šiuo metu jau turi pažangias informacines sistemas, kurios yra naudojamos jų priežiūros funkcijoms vykdyti. Pažangiausiomis yra laikomos IS, kurių turimos funkcijos didžiąja dalimi sutampa su pagrindinėmis PAIIS siūlomomis funkcijomis: prieiga prie išsamios tikrintinų Ūkio subjektų duomenų bazės; galimybė kurti patikrinimų planus, pavedimų atlikti patikrinimus formavimas ir siuntimas priežiūros institucijų darbuotojams; galimybė priskirti tikrintoją konkretiems tikrinimams; galimybė priežiūros institucijai susipažinti su visais verslo priežiūrai vykdyti reikalingais duomenimis, juos tvarkyti; su tikrinimu susijusių dokumentų pildymas; galimybė Ūkio subjektams teikti reikalingus dokumentus elektroniniu būdu. Informacines sistemas, kurios (i) yra skirtos priežiūros veiklai vykdyti ir (ii) turi nurodytas funkcijas, buvo nuspręsta integruoti į PAIIS. Jų sąrašas yra pateikiamas toliau esančioje lentelėje. Informacinės sistemos integravimas į PAIIS yra suprantamas kaip sąsajų sukūrimas tarp IS ir PAIIS, užtikrinantis duomenų aktualumą integruojamoje sistemoje. Duomenys integruojamoje sistemoje yra gaunami iš PAIIS, tačiau funkcijos vykdomos naudojant integruojamą sistemą. Kuriant PAIIS rekomenduojama nenaikinti integruojamų sistemų. 43

44 9 lentelė. Priežiūros institucijos, kurių IS bus integruojamos į PAIIS Nr. Informacinė sistema Priežiūros institucija, kuriai priklauso IS 1. IS "Teisinė metrologinė priežiūra" Lietuvos metrologijos inspekcija 2. Integruota MIS Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 3. Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema 4. Rizikų vertinimo sistema 5. Geležinkelių transporto rizikos valdymo ir priežiūros informacinė sistema IS "Vektra" Audito IS Integruota mokesčių IS Įmokų taikomoji sistema Informacinės sistemos, kurias buvo nuspręsta integruoti į PAIIS, jau yra naudojamos tikrintinų Ūkio subjektų sąrašų formavimui, Patikrinimų planavimui, darbuotojų priskyrimui prie tikrintinų subjektų bei patikrinimams reikalingų dokumentų peržiūrai ir tvarkymui, t. y. jau turi funkcijas, kurios PAIIS buvo identifikuotos kaip pagrindinės. Šių sistemų integracija į PAIIS užtikrins naudojamų duomenų aktualumą išlaikant dabartines sistemų naudotojų sąsajas. Sąrašas buvo kuriamas atsižvelgiant į Priežiūros institucijų apklausą ir jų pateiktus atsakymus. PASTABA. Kai kurios sistemos tam tikras funkcijas leidžia atlikti tik rankiniu būdu (pvz., IS Teisinė metrologinė priežiūra neleidžia automatiniu būdu formuoti sąrašo). Tokiais atvejais rekomenduojama šias funkcijas automatizuoti savo sistemose arba pereiti prie PAIIS naudojimo Duomenų srautai Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Siekiant sukurti tinkamą IS, svarbu numatyti visas integracijas tarp duomenų mainų dalyvių naudojamų informacinių sistemų, duomenų bazių ir registrų. Visų pirma, numatytos PAIIS integracijos su informacijos šaltiniais, iš kurių bus imami bendrieji duomenys apie Ūkio subjektus. Tuomet įvertintos Priežiūros institucijų šiuo metu naudojamos informacinės sistemos. Atrinkus IS, kurios bus paliekamos ir integruojamos į PAIIS, joms numatyta reikalinga integracijos forma, t. y. duomenų srautų kryptis. Šiame skyriuje pateikiama informacija apie reikalingas papildomas informacijos šaltinių ir Priežiūros institucijų informacinių sistemų sąsajas su PAIIS pagal duomenų srautų kryptį. Galimi trys IS integracijos lygiai: (i) gauti duomenis, (ii) teikti duomenis, (iii) gauti ir teikti duomenis: Teikti duomenis išorės informacijos šaltinių integracija su PAIIS ir Priežiūros institucijų, kurių duomenų gavimui buvo išreikštas poreikis, IS integracijos; 2 2 Integracija turi būti vykdoma per PAIIS, t. y. aktualūs duomenys iš duomenis teikiančios Priežiūros institucijos informacinės sistemos visų pirma patenka į PAIIS, o tuomet į duomenis gaunančios Priežiūros institucijos IS. 44

45 Teikti ir gauti duomenis Priežiūros institucijų, kurios yra PAIIS informacijos šaltiniai, bet tuo pačiu ir sistemos naudotojai, IS integracijos; Gauti duomenis Priežiūros institucijų, kurios nurodė poreikį gauti informaciją iš kitų informacinių sistemų, IS integracijos ir (ar) kurių priežiūros veiklai vykdyti naudojamos informacinės sistemos yra geriausiai išvystytos (siūlomos integruoti sistemos yra naudojamos tikrintinų Ūkio subjektų sąrašų formavimui, Patikrinimų planavimui, darbuotojų priskyrimui prie tikrintinų subjektų bei Patikrinimams reikalingų dokumentų peržiūrai ir tvarkymui). Priežiūros institucijos, kurios neišreiškė poreikio turėti integruotas IS su kitomis Priežiūros institucijomis, ir (ar) jų informacinės sistemos neturi Ūkio subjektų sąrašo formavimo funkcijos (t. y. jų paskirtis skiriasi nuo PAIIS), nebus integruojamos su PAIIS, o naudotojams bus suteikiamos prieigos teisės tiesiogiai jungiantis prie naujos informacinės sistemos. Toliau esančioje lentelėje aprašomi PAIIS numatomi duomenų srautai. Kiekvienam srautui apibūdinti pateikiama tokia informacija: 1. Nr. duomenų srauto numeris. 2. Srauto pavadinimas (perduodami duomenys) srities, su kuria susiję perduodami duomenys, pavadinimas. 3. Srauto tipas perduodamo duomenų srauto tipas. Galimos reikšmės: vidinis duomenų srautas tarp vidinių tvarkytojo informacinių sistemų; išorinis duomenų srautas tarp tvarkytojo ir išorinės organizacijų informacinių sistemų. 4. Teikėjas nurodomas duomenų teikėjas: institucija ir jos informacinė sistema ar registras. 5. Gavėjas nurodomas duomenų gavėjas: institucija ir jos informacinė sistema. 6. Aprašymas minamali perduodamų duomenų aibė. 7. Periodiškumas numatomas dažniausias duomenų apsikeitimo periodiškumas. 8. Perdavimo būdas būdas, kuriuo perduodamas duomenų srautas: tinklo paslaugos, rankinis įvedimas, automatizuotas įkėlimas. 45

46 10 lentelė. Numatyti duomenų srautai ir reikalingos integracijos Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas 1. Juridinio asmens Išorinis bendrieji duomenys 2. Fizinio asmens, vykdančio ūkinę veiklą, duomenys 3. Ūkio subjekto (juridinio asmens) ekonominės veiklos rūšis pagal EVRK2 Vidinis Vidinis Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas Juridinių asmenų PAIIS Duomenys apima, bet neapsiriboja, Kas registras, VĮ Registrų Juridinio asmens kodą, pavadinimą, dieną centras buveinę, kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. paštą), teisinę formą, įsteigimo datą (žr. Vartojamos sąvokos ir trumpiniai ir 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Mokesčių mokėtojų registras (MMR), Valstybinė mokesčių inspekcija Ūkininkų ūkių registras, Valstybinė mokesčių inspekcija Gyventojų registro tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos Mokesčių mokėtojų registras (MMR), Valstybinė mokesčių inspekcija Licencijas išduodančios įstaigos ir institucijos 3 Licencijų informacinė sistema (LIS)* 4 PAIIS PAIIS Duomenys apima, bet neapsiriboja Fizinio asmens kodą, vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. paštą), veiklos rūšį pagal EVRK2 (kai tokia informacija pateikiama) (žr. Vartojamos sąvokos ir trumpiniai ir 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Veiklos rūšis pagal EVRK2, kai nėra galimybės jos sužinoti iš verslo liudijimo, individualios veiklos vykdymo pažymos ar patento. Kas dieną Kas dieną Perdavimo būdas Duomenų sąsajos (angl. Datalink) Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos 3 Kol kuriama Licencijų informacinė sistema, alternatyvus informacijos šaltinis licencijas išduodančios įstaigos ir institucijos. Siekiant išvengti vėlesnio integracijų dubliavimo, rekomenduojama licencijų duomenis pradėti importuoti į PAIIS tik po LIS sukūrimo. 4 Sistema kuriama.

47 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas 4. Ūkio subjektų veiklos Išorinis adresas Licencijų informacinė sistema (LIS)* Mokesčių mokėtojų registras (MMR), Valstybinė mokesčių inspekcija 5. Licencijų duomenys Išorinis Licencijas išduodančios įstaigos ir institucijos 6. Verslo liudijimo duomenys 7. Informacija apie skirtų baudų apmokėjimą Vidinis Išorinis Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas Licencijas PAIIS Ūkio subjektų veiklos vykdymo vietų (pvz., Kas išduodančios įstaigos kavinių, parduotuvių, degalinių) adresai. dieną ir institucijos Licencijų informacinė sistema (LIS)* Mokesčių mokėtojų registras (MMR), Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių apskaitos informacinė Sistema (MAIS), Valstybinė mokesčių inspekcija 5 Ebauda, Vidaus reikalų ministerija PAIIS PAIIS PAIIS Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, licencijos tipą, numerį, turėtojo identifikacinius duomenis. LIS duomenys apibrėžti taip pat ankstesnėje lentelėje (žr. 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, verslo liudijimo numerį, galiojimo laiką, turėtojo identifikacinius duomenis, veiklos sritis pagal EVRK2. MMR duomenys apibrėžti taip pat ankstesnėje lentelėje (žr. 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Ūkio subjekto, kuriam buvo paskirta bauda, identifikacinius duomenis, baudos dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą ir datą. MAIS duomenys apibrėžti taip pat ankstesnėje lentelėje (žr. 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos Kas dieną Kas dieną Kas dieną Perdavimo būdas Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos 5 Rekomenduojama MAIS sukurti papildomą funkcionalumą, kuris leistų susieti nubaustus fizinius asmenis su juridiniais asmenimis tais atvejais, kai fizinis asmuo buvo baudžiamas už prasižengimus, susijusius su konkrečiu juridiniu asmeniu. Kitas alternatyvus duomenų teikimo būdas per IS E. bauda, kuri šiuo metu yra tik kūrimo būsenoje, tačiau ateityje numatoma joje kaupti išsamią informaciją apie skiriamas baudas. 47

48 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas šaltiniai). Perdavimo būdas 8. Leidimohigienos paso duomenys 9. Individualios veiklos vykdymo pažymos duomenys Išorinis Vidinis Visuomenės sveikatos centrai Licencijų informacinė sistema (LIS)* Mokesčių mokėtojų registras (MMR), Valstybinė mokesčių inspekcija 10. Patento duomenys Išorinis Licencijas išduodančios įstaigos ir institucijos Ūkio subjektams priklausančio NT duomenys Išorinis Licencijų informacinė sistema (LIS)* Nekilnojamo turto kadastras ir registras (NTR), VĮ Registrų centras PAIIS PAIIS PAIIS PAIIS Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Leidimohigienos paso numerį, galiojimo laiką, turėtojo identifikacinius duomenis. LIS duomenys apibrėžti taip pat ankstesnėje lentelėje (žr. 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, individualios veiklos vykdymo pažymos numerį, galiojimo laiką, turėtojo identifikacinius duomenis, veiklos sritis pagal EVRK2. MMR duomenys apibrėžti taip pat ankstesnėje lentelėje (žr. 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Duomenys, kurie apima, bet napsiriboja, patento numerį, galiojimo laiką, turėtojo identifikacinius duomenis, veiklos sritį pagal EVRK2. LIS duomenys apibrėžti taip pat 1.4 skyriuje esančioje lentelėje (žr. 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Nekilnojamo turto kadastro ir registro Kas dieną Kas dieną Kas dieną Kas dieną Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos 6 Kol kuriama Licencijų informacinė sistema, alternatyvus informacijos šaltinis Visuomenės sveikatos centrai. Siekiant išvengti vėlesnio integracijų dubliavimo, rekomenduojama licencijų duomenis pradėti importuoti į PAIIS tik po LIS sukūrimo. Tuo atveju, kai LIS nebūtų kuriama, būtina sukurti PAIIS integracijas su licencijas išduodančių institucijų IS. 48

49 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas 12. Informacija apie įvykdytus Patikrinimus ir nustatytus pažeidimus, kasmetiniai priežiūros planai 13. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų duomenys 14. Kultūros vertybių registro duomenys 15. Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys 16. Lietuvoje išduotų kelių transporto priemonių vairuotojų Išorinis Išorinis Išorinis Išorinis Išorinis Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas duomenys apibrėžti taip pat 1.4 skyriuje esančioje lentelėje (žr. 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). Žemės gelmių registras Diplomų ir atestatų registras Kultūros vertybių registras Saugomų teritorijų valstybės kadastras Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų PAIIS Tikrinto subjekto pavadinimas ir kodas, Patikrinimo data, nustatyti pažeidimai, planuojamo tikrinti subjekto pavadinimas ir kodas, suplanuotų Patikrinimų data. PAIIS Matininko/geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo numeris, išdavimo data, galiojimo laikas, turėtojo identifikaciniai duomenys, žemėtvarkos planavimo dokumentai. PAIIS Išduoto diplomo pavadinimas, diplomo blanko kodas, aukštosios ar profesinio mokymo mokyklos, išdavusios diplomą, pavadinimas, diplomo išdavimo data. Objekto identifikaciniai duomenys (tipas, koordinatės), objekto atvaizdavimas žemėlapyje (teritorijos ir (ar) apsaugos zonos ribos). PAIIS Įregistruotų objektų identifikaciniai duomenys (apimant, bet neapsiribojant, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką) (žr. Vartojamos sąvokos ir trumpiniai ir 8 lentelė. Ūkio subjektų tipai ir informacijos apie juos šaltiniai). PAIIS Vairuotojo identifikaciniai duomenys, vairuotojo pažymėjimo išdavimo data, galiojimo data, išdavimo vieta, leistinų Pagal poreikį Pagal poreikį Pagal poreikį Pagal poreikį Pagal poreikį Perdavimo būdas Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos 49

50 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas pažymėjimų duomenys 17. Su kelių transporto veikla susijusių asmenų socialinio draudimo duomenys 18. Pavedimų, pranešimų rengimo modulių integravimas 19. Viešųjų pirkimų sutarčių duomenys ir kita informacija 20. LR civilinės aviacijos specialistų sveikatos patikrinimų duomenys 21. LR civilinės aviacijos specialistų licencijų galiojimo duomenys 22. Duomenys apie siunčiamų egzaminuotis asmenis, jų ankstesnius mokymus ir Išorinis Išorinis Išorinis Išorinis Išorinis Išorinis Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas registras vairuoti transporto priemonių tipas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinė sistema Dokumentų valdymo sistema (NTAKD IS) Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (CVP IS) Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų sveikatos patikrinimo duomenų kaupimo ir statistinės analizės programa Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų duomenų tvarkymo programa Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų egzaminavimo programa PAIIS Asmenų identifikaciniai duomenys, socialinio draudimo pažymėjimo numeris. Pagal poreikį PAIIS Pavedimų ir pranešimų informacija. Kas dieną PAIIS Paskelbti pirkimai (pavadinimas, trumpas aprašymas, publikavimo data, pasiūlymų teikimo terminas, perkančioji organizacija, prisegti dokumentai), pasirašytos viešųjų pirkimų sutartys (pasirašančios šalys, data, viešojo pirkimo pavadinimas, skanuotas sutarties dokumentas). PAIIS Asmens identifikaciniai duomenys, sveikatos tikrinimo data, diagnozė, skirtas gydymas, tikrinęs asmuo, kito apsilankymo data. PAIIS Licencijos tipas ir numeris, išdavimo data, galiojimo data, turėtojo identifikaciniai duomenys. PAIIS Siunčiamų egzaminuoti asmenų identifikaciniai duomenys, anksčiau baigtų mokymų sąrašas, įvykdytų egzaminų sąrašas ir jų rezultatai, egzaminavimo metu surinkti duomenys, likę egzaminai atitinkamai licencijai ar pažymėjimui Pagal poreikį Pagal poreikį Pagal poreikį Pagal poreikį Perdavimo būdas Duomenų sąsajos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos 50

51 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas egzaminus 23. Civilinių orlaivių duomenys 24. Informacija apie vaistų importą, eksportą, pervežimą 25. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 26. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 27. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 28. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys Išorinis Išorinis Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas gauti. Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos orlaivių registras Integruota muitinės informacinė sistema Išorinis PAIIS Juridinių asmenų registras, VĮ Registrų centras Vidinis PAIIS Mokesčių mokėtojų registras (MMR), Valstybinė mokesčių inspekcija Išorinis PAIIS Licencijas išduodančios įstaigos ir institucijos Licencijų informacinė sistema (LIS)* Išorinis PAIIS Visuomenės sveikatos centrai PAIIS Orlaivio nacionaliniai ir registracijos ženklai, pagaminimo metai, tipas, rūšis, tinkamumo skraidyti periodinės patikros pažymėjimo galiojimo laikas. PAIIS Elektroniniai vaistų pervežimo dokumentai, procedūrų įforminimo duomenys, informacija apie procedūrų vykdymo eigą, prekių išvežimą patvirtinantys el. pranešimai, importo ir eksporto deklaracijos. Ūkio subjekto veiklos rūšis pagal EVRK2, kontaktiniai duomenys. Ūkio subjekto Patikrinimų ir skirtų baudų istorija, turimų leidimohigienos pasų/individualios veiklos vykdymo pažymų/patentų informacija, kontaktiniai duomenys, veiklos vykdymo vietų (pvz., kavinių, parduotuvių, degalinių) adresai. Ūkio subjekto identifikaciniai duomenys, Patikrinimų ir skirtų baudų istorija, turimų leidimohigienos pasų/individualios veiklos vykdymo pažymų/patentų informacija, Ūkio subjekto kontaktiniai duomenys. Ūkio subjekto identifikaciniai duomenys, Patikrinimų ir skirtų baudų istorija, turimų leidimohigienos Pagal poreikį Pagal poreikį Kas dieną Kas dieną Kas dieną Kas dieną Perdavimo būdas Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Duomenų sąsaja Duomenų sąsaja Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos 51

52 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas 29. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 30. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 31. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 32. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas pasų/individualios veiklos vykdymo pažymų/patentų informacija, Ūkio subjekto kontaktiniai duomenys. Vidinis PAIIS Mokesčių apskaitos informacinė Sistema (MAIS), Valstybinė mokesčių inspekcija Išorinis PAIIS Ebauda, Vidaus reikalų ministerija Išorinis PAIIS "Teisinė metrologinė priežiūra" IS (Lietuvos metrologijos inspekcija) Išorinis PAIIS Integruota MIS (Muitinės departamenta s prie Finansų ministerijos) Ūkio subjekto Patikrinimų istorija, turimų leidimohigienos pasų/individualios veiklos vykdymo pažymų/patentų informacija, Ūkio subjekto kontaktiniai duomenys, veiklos vykdymo vietų (pvz., kavinių, parduotuvių, degalinių) adresai. Ūkio subjekto Patikrinimų istorija, turimų leidimohigienos pasų/individualios veiklos vykdymo pažymų/patentų informacija, Ūkio subjekto kontaktiniai duomenys, veiklos vykdymo vietų (pvz., kavinių, parduotuvių, degalinių) adresai. Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą, leidimohigienos paso/ individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą, leidimohigienos paso/ Kas dieną Kas dieną Kas dieną Kas dieną Perdavimo būdas Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos 52

53 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas 33. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 34. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 35. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Išorinis PAIIS Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema (Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) Išorinis PAIIS Rizikų vertinimo sistema (Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) Išorinis PAIIS Geležinkelių transporto rizikos valdymo ir priežiūros informacinė Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą, leidimohigienos paso/ individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą, leidimohigienos paso/ individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo Kas dieną Kas dieną Kas dieną Perdavimo būdas Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos 53

54 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas 36. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 37. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 38. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas sistema statusą, leidimohigienos paso/ (Valstybinė individualios veiklos vykdymo geležinkelio pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, inspekcija unikalų objekto numerį, adresą, prie koordinates, paskirtį, savininką. Susisiekimo ministerijos) Išorinis PAIIS IS "Vektra" (Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos) Vidinis PAIIS Audito IS (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) Vidinis PAIIS Integruota mokesčių IS (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą, leidimohigienos paso/ individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą, leidimohigienos paso/ individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo Kas dieną Kas dieną Kas dieną Perdavimo būdas Tinklo paslaugos Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos 54

55 Nr. Srauto pavadinimas Srauto tipas 39. PAIIS esantys bendrieji Ūkio subjektų duomenys 40. Dokumentai ir jų atributinė informacija 41. Duomenys apie dokumentų pristatymą fiziniams ir juridiniams asmenims 42. Duomenys apie dokumentų pristatymą fiziniams ir juridiniams asmenims Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodišk umas ministerijos) statusą, leidimohigienos paso/ individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Išorinis PAIIS Įmokų taikomoji sistema (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) Išorinis PAIIS Dokumentų valdymo sistema (Priežiūros institucijų naudojamos sistemos) Išorinis E. Pristatymo informacinė sistema PAIIS Išorinis PAIIS E. Pristatymo informacinė sistema Duomenys, kurie apima, bet neapsiriboja, Juridinio (fizinio) asmens registracijos (identifikacinius) duomenis, kontaktinius duomenis, veiklos rūšį pagal EVRK2, veiklos vykdymo vietą, paskirtas baudas, baudų dydį, paskyrimo datą, apmokėjimo statusą, leidimohigienos paso/ individualios veiklos vykdymo pažymos/patento numerį, galiojimo laiką, unikalų objekto numerį, adresą, koordinates, paskirtį, savininką. Siunčiami dokumentai ir jų atributinė informacija. Dokumentai, kurie yra aprašomi pagal Priežiūros institucijoje galiojančią raštvedybos tvarką (pvz., Patikrinimų aktai). Kuriama standartizuota sąsaja, prie kurios Priežiūros institucijos gali prisijungti ir integruoti savo DVS. Duomenys, kurie nurodo siunčiamo laiško ar siuntos būklę (informaciją apie fizinį elektroninės siuntos pristatymą, elektroninės siuntos būsenas, elektroninės siuntos išsiuntimo, pristatymo, gavimo ir perskaitymo laiką). Duomenys, kurie nurodo siunčiamo laiško ar siuntos turinį, parametrus, siuntėją ir gavėją. Kas dieną Pagal poreikį Kas dieną Kas dieną Perdavimo būdas Tinklo paslaugos Tinklo paslaugos Duomenų sąsajos Duomenų sąsajos 55

56 1.7. Rekomenduojamų funkcijų naudotojų sąrašas Numatomi PAIIS ir vieno langelio naudotojai yra priskiriami vienai iš keturių grupių: Priežiūros institucijų darbuotojai; Ūkio subjektai; Ūkio ministerijos atstovai; Viešosios prieigos naudotojai. Šios naudotojų grupės, aprašomos toliau, skiriasi joms prieinamomis PAIIS ir vieno langelio funkcijomis ir prieigos teisėmis Numatomi PAIIS naudotojai Priežiūros institucijos Pagrindiniai PAIIS naudotojai yra visų Priežiūros institucijų darbuotojai. Tiek pačios Priežiūros institucijos, tiek jų darbuotojai skiriasi savo veiklos sritimis ir atsakomybėmis, o tai lemia, kokie duomenys ir kokios PAIIS funkcijos jiems turi būti prieinamos. Dėl šios priežasties veiklos modelio kūrimo etape svarbu numatyti pagrindinius naudotojų tipus, kurie yra bendri visoms Priežiūros institucijoms, o vėlesniame PAIIS diegimo etape, išnagrinėjus kiekvienos iš institucijų vidinę struktūrą ir veiklos specifiką, galės būti įvardijamos labiau specifinės naudotojų grupės. 11 lentelė. Priežiūros institucijų PAIIS naudotojų tipai Naudotojo tipas Aprašymas Veiklos administratorius Tvirtinantis asmuo Priežiūros vykdantis darbuotojas veiklą Veiklos administratorius yra vienintelis naudotojo tipas, galintis tvarkyti tos pačios Priežiūros institucijos naudotojų paskyras suteikti jiems įgaliojimus ir priskirti vaidmenis (roles) bei kurti naujas tos institucijos naudotojų paskyras. Kiekviena Priežiūros institucija, naudojanti PAIIS, turi vieną veiklos administratorių, kuris gali tvarkyti tik tos institucijos naudotojų paskyras. Dėl reikšmingų skirtumų tarp skirtingose srityse veikiančių Priežiūros institucijų nėra galimybės iš anksto priskirti naudotojų teisių ir įgaliojimų tam tikroms pareigybėms. Įvedus veiklos administratoriaus naudotojo tipą ši problema išsprendžiama suteikiant Priežiūros institucijai lankstumą pačiai tvarkyti darbuotojams suteikiamas teises ir įgaliojimus. Tvirtinantis (parašo teisę turintis) asmuo yra naudotojas, turintis įgaliojimą prisijungęs prie PAIIS suteikti patvirtinimą reikalingiems dokumentams. Suteikus PAIIS funkcionalumą leidžiantį sistemoje tvarkyti priežiūros veiklos dokumentus (pvz., Patikrinimo planus, pavedimus atlikti Patikrinimą ir pan.), kyla poreikis gauti atsakingo asmens (pvz., institucijos ar jos padalinio vadovo) patvirtinimą taip pat sistemoje. Šiam naudotojų tipui veiklos administratorius suteikia teises ir įgaliojimus, reikalingus priežiūros veikloms vykdyti. Tikėtina, kad daugumai šio tipo naudotojų bus suteikiamos tokios bendro pobūdžio funkcijos kaip pranešimų Ūkio subjektams ir kitoms Priežiūros institucijoms siuntimas, prieiga prie PAIIS talpinamos metodologinės medžiagos ir Ūkio subjektų bendrosios informacijos ir pan., tačiau tam tikros funkcijos, pvz., tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo formavimas, patikrinimų planų kūrimas, gali būti suteikiama tik vienam ar keliems 56

57 Priežiūros nevykdantis darbuotojas veiklos institucijoms darbuotojams, kurie šias veiklas vykdo. Atsižvelgiant į priežiūrą atliekančių darbuotojų skaičių visose Priežiūros institucijose, šio tipo naudotojų skaičius visoje sistemoje gali siekti apie Šiam naudotojų tipui veiklos administratorius suteikia reikalingas teises ir įgaliojimus. Šiam tipui priskiriami darbuotojai nevykdo priežiūros veiklų, todėl įprastai jam suteikiami įgaliojimai apima funkcijas reikalingas institucijos administravimui, apskaitai, buhalterijai ar kt., pvz., formuoti apklausas Ūkio subjektams, matyti veiklos efektyvumo rodiklius. Atsižvelgiant į Priežiūros institucijų darbuotojų, kurie tiesiogiai nevykdo priežiūros veiklų, skaičių, šio tipo naudotojų gali būti apie 6 tūkst. PAIIS naudotojų skaičius įvertintas remiantis Priežiūros institucijų darbuotojų skaičiumi 7. Skaičiuojant numatomą PAIIS naudotojų skaičių buvo įtraukti tik tų Priežiūros institucijų darbuotojai, kuriose naudosis naujai kuriama informacine sistema ir jungsis tiesiogiai prie PAIIS (žr. 12 lentelę). Priežiūros institucijų, kurių informacines sistemas numatoma integruoti į PAIIS ir kurių darbuotojai toliau naudosis savo priežiūros veiklai skirtomis IS (t. y. jungsis ne tiesiogiai prie PAIIS, bet per savo informacines sistemas naudosis PAIIS teikiamais funkcionalumais), darbuotojai laikomi potencialiais PAIIS naudotojais ir jų skaičius nurodomas atskirai (žr. 13 lentelę). Jeigu Priežiūros institucijų IS pagal išreikštą poreikį numatyta susieti su PAIIS, tačiau jų funkcijų skaičius yra nepakankamas, todėl sistemas vis tiek reikėtų keisti, tuomet šių Priežiūros institucijų darbuotojai taip pat priskiriami prie PAIIS naudotojų. Priežiūros institucijų PAIIS naudotojų skaičius buvo vertinamas, suskirstant darbuotojus į 2 grupes (i) vykdančius priežiūros funkcijas ir (ii) vykdančius ne priežiūrosfunkcijas. Kadangi ne visos Priežiūros institucijos yra pateikusios duomenis dėl savo darbuotojų skaičiaus ir jų darbuotojų skaičius gali kisti, šiuo metu numatomų PAIIS naudotojų skaičius siekia , t. y priežiūros funkcijas vykdančių darbuotojų ir priežiūros funkcijų nevykdančių darbuotojų (žr. 12 lentelę). 12 lentelė. Priežiūros institucijų PAIIS naudotojų skaičius 8 Nr. Priežiūros institucija Priežiūros funkciją vykdančių etatų skaičius Ne priežiūros funkciją vykdančių etatų skaičius 1. Aplinkos apsaugos agentūra Civilinės aviacijos administracija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Lietuvos bankas Lietuvos bioetikos komitetas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Naudojami Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo plano (2013 m. vid. Ūkio ministerijos apklausa) duomenys. 8 Šiuo atveju daroma prielaida, kad darbuotojų skaičius yra lygus etatų skaičiui. 57

58 8. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Lietuvos radijo ir televizijos komisija Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos saugios laivybos administracija Lošimų priežiūros tarnyba Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinis organų transplantacijos biuras Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Radiacinės saugos centras Regionų aplinkos apsaugos departamentai Marijampolė Regionų aplinkos apsaugos departamentai Šauliai Regionų aplinkos apsaugos departamentai Vilnius Regionų aplinkos apsaugos departamentai Alytus Regionų aplinkos apsaugos departamentai Panevėžys Regionų aplinkos apsaugos departamentai Utena Regionų aplinkos apsaugos departamentai Kaunas n. d. n. d. 28. Regionų aplinkos apsaugos departamentai Klaipėda Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centras Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos Valstybės įmonė Lietuvos prabavimo rūmai Valstybės įmonė statybos produkcijos sertifikavimo centras Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybinė kalbos inspekcija

59 42. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Valstybinė miškų tarnyba Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos BĮ Valstybinė epidemiologijos priežiūros agentūra Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinis akreditacijos biuras Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra Studijų kokybės vertinimo centras Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Turto vertinimo priežiūros tarnyba Audito ir apskaitos tarnyba Įmonių bankroto valdymo departamentas 6 15 Iš viso Toliau esančioje lentelėje pateikiamas Priežiūros institucijų papildomų potencialių PAIIS naudotojų skaičius naudotojai, kurie turės galimybę prisijungti prie PAIIS, tačiau priežiūros funkcijoms vykdyti naudosis savo institucijų informacinėmis sistemomis. Šie darbuotojai dirba institucijose, kurios šiuo metu naudoja pakankamai pažangias informacines sistemas, skirtas priežiūros funkcijoms vykdyti. Papildomai iš Priežiūros institucijų numatomų potencialių PAIIS naudotojų skaičius iki 6 200, t. y. iki priežiūros funkcijas vykdančių darbuotojų ir iki ne priežiūros funkcijas vykdančių darbuotojų. 9 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas duomenų nepateikė. 59

60 13 lentelė. Priežiūros institucijų potencialių PAIIS naudotojų skaičius 10 Nr. Priežiūros institucija Ūkio ministerija Kita PAIIS naudotojų grupė yra Ūkio ministerijos darbuotojai. Numatoma, kad šie naudotojai PAIIS naudosis prieigai prie joje saugomos informacijos ir duomenų. Ūkio ministerija nurodė poreikį turėti 10 naudotojų turinčių prieigą prie naujai kuriamos informacinės sistemos. 14 lentelė. Ūkio ministerijos PAIIS naudotojų tipai Priežiūros funkciją vykdančių etatų skaičius Ne priežiūros funkciją vykdančių etatų skaičius 1. Lietuvos metrologijos inspekcija Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Iš viso Naudotojo tipas Veiklos administratorius Darbuotojas Aprašymas Veiklos administratorius yra vienintelis naudotojo tipas, galintis tvarkyti Ūkio ministerijos naudotojų paskyras suteikti jiems įgaliojimus ir priskirti vaidmenis (roles), remiantis kuruojama sritimi, pareigomis ir pan., bei kurti naujas naudotojų paskyras. Šiam naudotojų tipui veiklos administratorius suteikia teises ir įgaliojimus, pagal jų veiklos sritis ir pareigas. Tikėtina, kad daugumai šio tipo naudotojų bus suteikiamos tokios bendro pobūdžio funkcijos kaip pranešimų Priežiūros institucijoms siuntimas, prieiga prie PAIIS talpinamų Priežiūros institucijų ataskaitų ir Ūkio subjektų bendrosios informacijos ir pan., bei tam tikros funkcijos, pvz., apklausų tvarkymas ir Priežiūros institucijų veiklos ataskaitų kūrimas Numatomi vieno langelio naudotojai Ūkio subjektai Įgyvendinant antrą ar trečią alternatyvas Ūkio subjektams bus suteikiama vieno langelio prieiga, kuria jie galės naudoti įvairių duomenų ir dokumentų pateikimui Priežiūros institucijoms bei su veiklos priežiūra susijusios informacijos gavimui. Ūkio subjektai galės viename langelyje sukurti 10 Daroma prielaida, kad darbuotojų skaičius yra lygus etatų skaičiui. 60

61 savo paskyras, kuriose gaus personalizuotą informaciją ir kuriomis naudosis teikdamos dokumentus ir duomenis. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. pradžioje Lietuvoje buvo Ūkio subjektų (įskaitant ūkininkus), t. y. potencialių vieno langelio naudotojų. Prognozuojama, kad Ūkio subjektai, esantys vieno langelio naudotojais, prie vieno langelio prisijungs apie 12 kartų per metus 11. Viešosios prieigos naudotojai Viešosios prieigos naudotojai yra laikomi daliniais PAIIS naudotojais. Jie turės galimybę neprisijungę prie vieno langelio susipažinti su Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos publikuojamu viešuoju turiniu, tačiau negalės registruotis sistemoje ar keistis informacija su Priežiūros institucijomis PAIIS architektūra PAIIS principinė architektūra, pavaizduota toliau esančiame 3 paveiksle, vaizduoja keturių pagrindinių funkcinių sričių (i) duomenų mainų posistemio, (ii) PAIIS priežiūros veiklos įrankių, (iii) PAIIS naudotojo sąsajos ir (iv) vieno langelio turinį bei tarpusavio sąsajas ir tai, kaip jomis naudojasi naudotojų grupės (vieši naudotojai, ūkio subjektai, priežiūros institucijos, Ūkio ministerija). Trims PAIIS sukūrimo alternatyvoms priklausančios funkcinės sritys ir / ar joms priskiriamos funkcijų grupės principinėje architektūroje pavaizduotos skirtingomis spalvomis. Toliau esančioje lentelėje aprašomos PAIIS funkcinių sričių funkcijų grupės ir jų pagrindiniai funkcionalumai. 15 lentelė. PAIIS funkcinės sritys ir jų pagrindinių funkcionalumų aprašymai Funkcinė sritis Duomenų mainų posistemis PAIIS priežiūros veiklos įrankiai Funkcinės srities funkcionalumo aprašymas Duomenų mainų posistemio paskirtis yra surinkti ir kaupti bendruosius Ūkio subjektų duomenis ir suteikti Priežiūros institucijoms prieigą (per PAIIS ar duomenų mainus su kitomis IS) prie Ūkio subjektų bendrųjų duomenų aktualaus ir išsamaus tikrintinų ūkio subjektų sąrašo formavimui. Duomenų mainų posistemį sudaro duomenų gavimo ir duomenų kaupimo moduliai. PAIIS priežiūros veiklos įrankių funkcinę sritį sudaro septynios funkcijų grupės: Patikrinimų planavimas; Patikrinimų vykdymas; Poveikio priemonių taikymas; Patikrinimų metodologinės informacijos tvarkymas; Viešo turinio tvarkymas; Apklausų tvarkymas; Stebėsenos ataskaitų generavimas. Visų šių grupių funkcionalumais naudojasi Priežiūros institucijų naudotojai, atlikdami priežiūros veiklas (planuodami ir vykdydami patikrinimus, teikdami konsultacijas, vykdydami veiklos stebėsena ir pan.). Viešosios prieigos ir Ūkio subjektų naudotojų grupės daugiausiai susipažįsta su Priežiūros institucijų 11 Prielaida buvo priimta remiantis ekspertiniu vertinimu. Šio skaičiaus pokyčiai nedaro įtakos finansiniams ir ekonominiams skaičiavimams analizėje. 61

62 Funkcinė sritis PAIIS naudotojo sąsaja Vienas langelis Funkcinės srities funkcionalumo aprašymas naudojantis šiais funkcionalumais sugeneruota informacija ir patys teikia reikalingą informaciją ar dalyvauja apklausose. Ūkio ministerijos naudotojai gali ne tik susipažinti su PAIIS esančia informacija, bet ir turi prieigą prie Priežiūros institucijų veiklos ataskaitų bei gali kurti ir tvarkyti apklausas Ūkio subjektams ir Priežiūros institucijoms. PAIIS naudotojo sąsajos funkcinė sritis leidžia vidiniams PAIIS naudotojams, t. y. Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos darbuotojams, susikurti savo personalizuotas paskyras ir naudotis PAIIS funkcionalumais. Šioje funkcinėje srityje tiek Ūkio ministerijos, tiek Priežiūros institucijos naudotojams yra prieinamos stebėsenos bei viešojo turinio valdymo funkcijų grupės, o Priežiūros institucijoms taip pat ir priežiūros inspektoriaus darbo vietos funkcijų grupė. Pastaroji funkcijų grupė yra bene svarbiausia Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo didinimui, nes suteikia galimybę Priežiūros institucijos darbuotojams naudotis PAIIS funkcionalumais, padedančiais automatizuoti priežiūros veiklas (automatinis Patikrinimo dokumentų dalinis užpildymas, pusiau automatinis informacijos apie priežiūros veiklas siuntimas suinteresuotosioms šalims ir pan.). Vienas langelis yra funkcinė sritis, skirta išorinių naudotojų viešosios prieigos naudotojų ir Ūkio subjektų prisijungimui prie PAIIS teikiamos informacijos ir dokumentų bei informacijos teikimui vienoje vietoje. Viešosios prieigos naudotojams prieinama viešojo turinio pateikimo funkcijų grupė, o Ūkio subjektams dar ir personalizuoto turinio pateikimo funkcijų grupė. Nors techninės įrangos kiekis ir lokacija priklauso nuo sistemos tvarkytojo, diegiant PAIIS būtina atsižvelgti į valstybinėms informacinėms sistemoms ir jų techninei įrangai keliamus saugumo reikalavimus. Ypatingą dėmesį būtina skirti Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniems saugos reikalavimams, kuriuose išsiskiria šie reikalavimai: rakinamoms spintoms techninei įrangai, ribojamai prieigai į patalpas, atsarginių kopijų laikymui atskirose patalpose, oro kondicionavimo sistemai (jei bendra techninės įrangos galia viršija 10 kilovatų), ar gaisro ir įsilaužimo davikliams. 12 Rekomenduojama sistemos tvarkytojui taip pat susipažinti su visais sistemų saugos reikalavimais, įvardintais Vidaus reikalų ministro įsakyme bei LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. 12 Remtasi 2008 m. spalio 27 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu dėl valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techninių saugos reikalavimų patvirtinimo. 62

63 3 paveikslas. PAIIS architektūra 63

64 2. PAIIS sukūrimo alternatyvos 2.1. Alternatyvų aprašymas Alternatyvų sprendžiamos problemos Numatomos trys PAIIS sukūrimo alternatyvos, kurios skiriasi planuojamais realizuoti funkcionalumais ir sprendžiamomis Priežiūros institucijų problemomis (žr. 4 paveikslą). Pirmosios alternatyvos pagrindinis tikslas suteikti Priežiūros institucijoms galimybę greitai ir patogiai gauti visus reikalingus Ūkio subjektų bendruosius duomenis (žr. Vartojamos sąvokos ir trumpiniai) ir efektyviai vykdyti duomenų mainus tarpusavyje per PAIIS duomenų mainų posistemį. Antroji alternatyva papildomai apima Ūkio subjektams skirtų funkcionalumų sukūrimą t. y. galimybės teikti duomenis ir dokumentus bei gauti reikalingą informaciją per vieną langelį. Trečioji alternatyva apima plačiausią funkcijų aibę, joje šalia pirmosios ir antrosios alternatyvų funkcionalumų taip pat yra numatomas Priežiūros institucijų darbo įrankių, skirtų Patikrinimų planų tvarkymui, įvairių su priežiūra reikalingų dokumentų formų ruošimui ir tvarkymui, pusiau automatiniam dokumentų pildymui ir kitų su priežiūra susijusių veiklų efektyvumo didinimui, sukūrimas. 4 paveikslas. Alternatyvos ir jų sprendžiamos problemos 64

65 Dėl poreikio papildyti ar aktualizuoti PAIIS talpinamą informaciją apie Ūkio subjektus, numatyta įtraukti duomenų atnaujinimo ir pildymo mechanizmą. 5 paveikslas. Duomenų atnaujinimo schema Pagal šią tvarką patikrinimus atliekantis inspektorius, nustatęs netikslius Ūkio subjekto duomenis PAIIS sistemoje, informuoja Ūkio subjektą apie sistemoje esančius netikslius duomenis ir poreikį juos patikslinti (1). Ūkio subjektas gali tiesiogiai kreiptis į Registro tvarkytoją siekdamas šiuos duomenis atnaujinti (1a). Ūkio subjektui nepatikslinus duomenų inspektorius informuoja PAIIS tvarkytoją (2). PAIIS tvarkytojas praneša apie poreikį keisti duomenis pirminiame šaltinyje registro tvarkytojui (3), pvz., Ūkininkų ūkių registrą tvarkančiai institucijai. Registro tvarkytojas patikrina atnaujintų duomenų teisingumą, susisiekdamas su Ūkio subjektu (4), o gavęs patvirtinimą (5) atnaujina informaciją pirminiame šaltinyje, t. y. atitinkamame registre ar sistemoje. Duomenys PAIIS atsinaujina automatiškai nustatytu periodiškumu (6) Pirmoji alternatyva Pirmoji alternatyva numato PAIIS bendrosios duomenų bazės, kurioje bus kaupiami pagrindiniai Ūkio subjektus apibūdinantys duomenys, tokie kaip juridinio ar fizinio asmens kodas, veiklos pavadinimas ir adresas, kontaktiniai duomenys, turimos licencijos ir pan., sukūrimą (žr. 10 lentelė. Numatyti duomenų srautai ir reikalingos integracijos). 65

66 6 paveikslas. Pirmoji alternatyva duomenys tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo formavimui Duomenys apie Ūkio subjektus PAIIS duomenų bazei gaunami per tiesiogines integracijas iš numatytų informacijos šaltinių (Juridinių asmenų registro (JAR), Mokesčių mokėtojų registro (MMR), šiuo metu kuriamos Licencijų informacinės sistemos (LIS) ir kt. (žr. 2 paveikslą). Siekiant užtikrinti duomenų teisingumą ir aktualumą, duomenis planuojama surinkti iš pirminių informacijos šaltinių (pvz., Registrų centras, kuriame privalo užsiregistruoti ir savo duomenis pateikti visi nauji juridiniai asmenys) ir / ar pagrindinių Priežiūros institucijų informacinių sistemų (pvz., Ūkininkų ūkių registras yra pirminis šaltinis, tačiau VMI turimos integracijos leis gauti informaciją iš jo naudojantis VMI IS sąsajomis su PAIIS). Detaliai PAIIS duomenų bazėje planuojamos kaupti informacijos šaltiniai aprašomi poskyryje Duomenų šaltinių aprašymas. Pagrindinė tokios sistemos nauda Priežiūros institucijoms yra greitai ir patogiai gaunama bendroji informacija apie numatomus tikrinti Ūkio subjektus. Naudodami PAIIS esančius duomenis, Priežiūros institucijų darbuotojai gali filtruoti Ūkio subjektus pagal jiems aktualius kriterijus ir formuoti tikrintinų Ūkio subjektų sąrašus, gauti Patikrinimams vykdyti reikalingą informaciją (pvz., veiklos adresas, kontaktiniai duomenys, žr. Vartojamos sąvokos ir trumpiniai) ir ją įvairiais formatais eksportuoti (.xlsx,.pdf,.xml ir kt.) ir / ar spausdinti tolesniam naudojimui. Pirmoji alternatyva taip pat leis Priežiūros institucijoms siųsti viena kitai pranešimus su įvairia informacija ir užklausomis dėl duomenų gavimo, tokiu būdu užtikrinant į PAIIS nepatenkančios aktualios informacijos sklaidą. Pirmoji alternatyva, suteikdama Priežiūros institucijoms duomenis, reikalingus tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo tvarkymui, ir galimybę tarpusavyje bendrauti elektroniniais pranešimais PAIIS viduje, sprendžia esmines problemas, su kuriomis šiuo metu savo veikloje susiduria Priežiūros institucijos (žr. 7 paveikslą). 66

67 7 paveikslas. Pirmosios PAIIS sukūrimo alternatyvos sprendžiamos problemos Antroji alternatyva Antroji PAIIS įgyvendinimo alternatyva numato ne tik bendrųjų duomenų bazės (žr. pirmosios alternatyvos aprašymą), bet ir Ūkio subjektams skirtos paslaugų, dokumentų teikimo ir komunikacijos su Priežiūros institucijomis platformos vieno langelio sukūrimą. Šiuo metu veikia dvi internetinės platformos, kurių atliekamos funkcijos yra artimos PAIIS numatytam vienam langeliui tai Elektroniniai valdžios vartai ir Verslo vartai. Dėl šios priežasties, antrosios ir trečiosios PAIIS alternatyvų kūrimu atveju, nėra poreikio kurti naujos vieno langelio prieigos Ūkio subjektams ir realizavimas galės būti vykdomas remiantis viena iš šių sistemų. 67

68 8 paveikslas. Antroji alternatyva duomenys tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo formavimui ir vienas langelis Ūkio subjektams Vienas langelis palengvins Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų bendravimą, suteikdamas Ūkio subjektams galimybę patogiai vienoje vietoje gauti visą aktualią Ūkio ministerijos ir Priežiūros institucijų skelbiamą informaciją Ūkio subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, registracijas į organizuojamus seminarus, įvairias veiklos naujienas, nuorodas į Priežiūros institucijų internetines svetaines ir kt. Prisijungę prie savo paskyros viename langelyje Ūkio subjektai galės teikti užklausas Ūkio ministerijai ir Priežiūros institucijoms bei gauti atsakymus į jas, teikti dokumentus, susipažinti su informacija apie planuojamus Patikrinimus, jų rezultatus ir kt. bei matyti savo priežiūros istoriją su informacija apie atliktus Patikrinimus, taikytas poveikio priemones, pateiktus dokumentus ir duomenis. Suteikus Ūkio subjektams galimybę naudotis vieno langelio platforma tikimasi sumažinti jiems tenkančią veiklos priežiūros sukuriamą naštą bei padėti patogiau ir paprasčiau gauti aktualią su Priežiūros institucijų veikla susijusią informaciją. 68

69 9 paveikslas. Antrosios PAIIS sukūrimo alternatyvos sprendžiamos problemos Trečioji alternatyva Trečioji alternatyva apima pirmosios ir antrosios alternatyvų funkcionalumus ir veiklos efektyvumui bei ataskaitų formavimui skirtus funkcionalumus. Šios alternatyvos tikslas padėti Priežiūros institucijoms efektyviau vykdyti priežiūros veiklas sukuriant PAIIS inspektoriaus darbo vietą su priežiūros veikloms vykdyti skirtais funkcionalumais. Numatoma papildomai integruoti Priežiūros institucijų IS, taip sukuriant joms galimybę keistis aktualiais specifiniais duomenimis, dokumentais ir kita informacija. Siekiant maksimaliai išnaudoti PAIIS funkcionalumus, numatytos reikalingos techninės priemonės (pvz., planšetės), kurios leis Priežiūros institucijos darbuotojams Ūkio subjektų Patikrinimo metu duomenis tiesiogiai suvesti į PAIIS. 69

70 10 paveikslas. Trečioji alternatyva pilnas PAIIS funkcionalumas Trečiosios PAIIS sukūrimo alternatyvos įgyvendinimas reikšmingai prisidėtų prie Priežiūros institucijų darbo efektyvumo didinimo. PAIIS veiklos efektyvumo posistemio funkcionalumai leidžia Priežiūros institucijos darbuotojams automatizuoti dalį savo atliekamų veiklų, pvz., naudoti automatiškai dalinai užpildytus dokumentus, taip išvengiant pakartotinio tos pačios informacijos pildymo į skirtingus dokumentus. PAIIS taip pat leis pusiau automatiniu būdu tvarkyti veiklos ataskaitas, į jas įtraukiant PAIIS kaupiamą informaciją apie priežiūros veiklų vykdymą, analizuoti apklausų rezultatus, stebėti poveikio priemonių taikymą ir atlikti kitus veiksmus. 70

71 11 paveikslas. Trečiosios PAIIS sukūrimo alternatyvos sprendžiamos problemos 2.2. PAIIS alternatyvų bendrųjų funkcionalumų palyginimas Kiekviena iš aprašytų trijų PAIIS sukūrimo alternatyvų, pradedant nuline alternatyva (nekurti PAIIS, išlaikyti esamą situaciją), yra sukurtos pridedant prie ankstesnės alternatyvos tam tikrą priemonių grupę funkcionalumą, platformą ar posistemį (žr. 12 paveikslą). Pirmoji alternatyva orientuota į duomenų prieinamumą, antroji į vieno langelio prieigą Ūkio subjektams, trečioji į Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo didinimą IS priemonėmis. 12 paveikslas. Projekto įgyvendinimo scenarijai Rekomenduojama PAIIS sukūrimo alternatyva bus pasirinkta įvertinus tai, kaip jos atitinka projekto tikslą teikti elektronines paslaugas Ūkio subjektams ir sukurti Priežiūros institucijoms skirtus įrankius ir paslaugas, kurios mažintų verslui ir Priežiūros institucijoms naštą, tenkančią atliekant priežiūros funkcijas ekonominiu, socialiniu, naudos / kaštų principo aspektais. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas bendrasis alternatyvų palyginimas. 71

72 16 lentelė. Bendrasis alternatyvų palyginimas Alternatyva Aprašymas 0 alternatyva Alternatyva dar gali būti vadinama Veikti kaip įprasta. Tai padėtis, kai veikla tęsiama be esminių investicijų ir pokyčių. Alternatyva Veikti kaip įprasta laikoma kaštųnaudos analizės atskaitos tašku. Alternatyva atskleidžia, kokia susiklostytų finansinė ir socialinėekonominė padėtys, jei veikla būtų tęsiama neinvestuojant į naujas technologijas. 1 alternatyva Pasirinkus šią alternatyvą būtų įgyvendinta pirmoji priemonių grupė, t. y. sukurtos bendroji Ūkio subjektų duomenų bazė ir duomenų mainų posistemis. Ši alternatyva leidžia Priežiūros institucijoms gauti ir keistis aktualiais bendraisiais Ūkio subjektų duomenimis, tačiau nesudaro galimybės šią informaciją automatiniu būdu įkelti į rengiamus dokumentus, neišsprendžia elektroninių paslaugų Ūkio subjektams teikimo klausimo ir nesudaro galimybės Priežiūros institucijoms tarpusavyje derinti Patikrinimo planus. 2 alternatyva Ši alternatyva apima dvi iš trijų numatytų sistemos sukūrimo funkcionalumų grupių: (i) duomenų bazės ir duomenų mainų posistemio sukūrimą bei (ii) dokumentų, duomenų ir užklausų teikimo posistemį. Palyginus su 1 alternatyva, ši alternatyva papildomai sudaro galimybę teikti elektronines paslaugas Ūkio subjektams siųsti ir gauti dokumentus, duomenis, užklausas ir atsakymus į užklausas. Vieno langelio Ūkio subjektams sukūrimui būtų naudojamos jau egzistuojančios internetinės platformos (Elektroniniai valdžios vartai, Verslo vartai). 3 alternatyva Ši alternatyva apima visas tris numatytas PAIIS funkcionalumų grupes: i) duomenų bazės ir duomenų mainų posistemio sukūrimą, (ii) dokumentų, duomenų ir užklausų teikimo posistemį ir (iii) veiklos efektyvumo didinimo ir Patikrinimo planų sudarymo posistemį. Svarbu pabrėžti, kad ši alternatyva apima daugiausia funkcionalumų, todėl yra sudėtingiausia ir jos sukūrimui reikėtų ženkliai didesnių kaštų nei anksčiau aprašytų alternatyvų. Alternatyvoms įgyvendinti reikalingų investicijų suma, veiklos išlaidos ir pajamos bei finansavimo šaltiniai nagrinėjami finansinės analizės skyriuje. 72

73 3. Finansinė analizė Finansinė analizė yra svarbi siekiant pateikti objektyvias ir pagrįstas išvadas, kadangi jos metu yra sudaroma galimybė alternatyvas palyginti tarpusavyje laikantis vienodų vertinimo kriterijų ir, jais remiantis, atrinkti geriausią galimą sprendimą. Visų pirma šiame skyriuje bus aprašoma finansinės analizės atlikimo metodika ir struktūra. Antroje dalyje bus pateikiami PAIIS alternatyvų finansiniai skaičiavimai ir rezultatų palyginimas Finansinės analizės metodika ir struktūra Finansinė analizė atliekama laikantis Europos Komisijos nustatytų kaštųnaudos analizės reikalavimų ir juose aprašytos finansinės analizės struktūros. Visų pirma yra apskaičiuojamas sistemai diegti reikalingas investicijų suma, numatomos projekto veiklos išlaidos ir pajamos. Tuomet skaičiuojami finansiniai investicijų grąžos rodikliai (investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė, investicijų finansinė vidinė grąžos norma, finansinis naudos ir išlaidų santykis), numatomi finansavimo šaltiniai, įvertinamas finansinis gyvybingumas. Galiausiai apskaičiuojama finansiniai kapitalo grąžos rodikliai (kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė, kapitalo finansinė vidinė grąžos norma). 13 paveikslas. Finansinės analizės struktūra Šaltinis: Guide to COSTBENEFIT ANALYSIS of investment projects (European Commission); Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika (CPVA) Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis yra metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų išlaidų, veiklos išlaidų ir veiklos pajamų bei finansavimo prognozės, skaičius. Šis metų skaičius nustatomas atsižvelgiant į ekonominį įgyvendinant projektą kuriamos infrastruktūros tarnavimo laikotarpį, kuris nustatomas įvertinant, per kiek metų naudingiau palaikyti infrastruktūros būklę į ją reinvestuojant, nei sukurti reikalingą infrastruktūrą iš naujo. Viename investicijų projekte gali būti investuojama į skirtingą laikotarpį tarnaujančią infrastruktūrą. Tokiu atveju projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė nustatoma įvertinant turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį investicijų išlaidų, naudingo tarnavimo laikotarpį. Kiekvienam sektoriui Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir Europos Komisijos gairėse rekomenduojami finansinės analizės laikotarpiai apibendrinti toliau pateiktoje lentelėje. 17 lentelė. Rekomenduojami finansinės analizės laikotarpiai sektoriams Sektorius CPVA rekomenduojamas analizės laikotarpis (metais) EK rekomenduojamas analizės laikotarpis (metais) Energetika Geležinkeliai Keliai

74 Sektorius Vandentiekio, kanalizacijos, vandens nuotekų valymo sistemos, kiti aplinkosaugos projektai Oro uostai ir uostai, intermodalinis transportas Telekomunikacijos CPVA rekomenduojamas analizės laikotarpis (metais) (20 metų kabelių ir ilgųjų kabelių tinklų atveju) EK rekomenduojamas analizės laikotarpis (metais) Pramoninės investicijos Švietimo ir mokslo infrastruktūra Ligoninės ir sveikatos apsaugos infrastruktūra Industrinės zonos ir technologijų parkai Kitos paslaugos Šaltiniai: Guide to COSTBENEFIT ANALYSIS of investment projects (European Commission); Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika (CPVA). Pagal aukščiau esančios lentelės išskirstymą PAIIS kūrimas priskiriamas sektoriui telekomunikacijos, todėl nustatomas projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis 15 metų. Pirmieji projekto įgyvendinimo metai pirmieji investicijų išlaidų patyrimo metai Diskonto norma Finansiniai rodikliai apskaičiuojami diskontuojant grynuosius pinigų srautus 5 proc. finansine diskonto norma. Šį diskonto normos įvertį nustatė Europos Komisija, rekomenduodama ją taikyti projektams, kuriems įgyvendinti skiriama negrąžintina parama. Taikant šią normą analizė atliekama palyginamosiomis (pastoviomis) kainomis, t. y. nekoreguojant jų dėl infliacijos. Tais atvejais, kai planuojant projektą dalis investicijų išlaidų jau patirta, šios investicijų išlaidos nediskontuojamos. Diskontavimo principas taikomas tik ateities pinigų srautams Reikalingų investicijų nustatymas Projekto investicijų išlaidos tai visos projekto veikloms įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurias planuojama patirti sukuriant apibrėžtus projekto rezultatus. Šių išlaidų suma nėra diferencijuojama pagal finansavimo šaltinius ar tinkamumą finansuoti ES lėšomis tai atliekama analizuojant finansavimo šaltinius. Nustatant projekto investicijų išlaidų dydį, vertinama: Investavimo patirtis projekto organizacijoje. Vertinamos rinkos kainos pagal tiekėjų komercinius pasiūlymus, atliekami preliminarūs sąmatiniai skaičiavimai. Atitinkamų darbų, prekių, paslaugų rinkos tendencijos. Planuojamos investicijų vertės gali būti peržiūrimos ir tikslinamos dėl ypatingos padėties atitinkamuose rinkos segmentuose. Laiko suvaržymai (apribojimai). Projekte svarbu įvertinti, ar suplanuota projekto įgyvendinimo trukmė yra optimali tokio tipo, dydžio ir sudėtingumo projektui įgyvendinti. Tais atvejais, kai projekto įgyvendinimo planas yra labai įtemptas ir vėlavimai negalimi, įvertinama, kad prekių ir paslaugų teikėjai, prisiimdami tokio projekto veiklų vykdymo riziką, tikėsis didesnio pelningumo, todėl investicijų vertė gali būti didesnė nei planuojama per ilgesnį laikotarpį

75 Skiriami trys investicijų išlaidų nustatymo etapai: Investicijų vertės nustatymas. Detaliai pristatomos investicijų vertės nustatymo prielaidos ir galutinė išvada apie investicijų vertę. Viena iš būtinų prielaidų investavimo proceso trukmė. Investicijų vertės kiekvienais ataskaitinio laikotarpio metais įvertinimas. Atsižvelgiant į investavimo proceso trukmę ir nustatytąją investicijų vertę, priklausomai nuo projekto veiklų įgyvendinimo eigos, investicijų vertė paskirstoma dalimis per visą ataskaitinį laikotarpį. Investicijų likutinės vertės apskaičiavimas. Likutinė vertė nustatoma tik projekto ekonominio tarnavimo laikotarpio pabaigos metais, t. y. vieną kartą per visą projekto analizės laikotarpį. Bendra preliminari PAIIS sukūrimui reikalingų investicijų vertė apskaičiuojama remiantis įvykdytų viešųjų pirkimų, komercinių pasiūlymų dėl prekių ar paslaugų teikimo duomenimis Investicijų likutinės vertės nustatymas Nustatant per investavimo laikotarpį sukurto turto likutinę vertę, atsižvelgiama į projekto investicijų vertę ir ekonominį infrastruktūros tarnavimo laikotarpį. Jei projekto ataskaitinis laikotarpis sutampa su ekonominiu infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu, turto likutinė vertė atitiks likvidacinę turto vertę, t. y. sumą, kurią projekto organizacija gautų pardavusi turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas. Likutinė vertė apskaičiuojama tik tam turtui, kuriam įsigyti ar sukurti prašoma finansavimo. Projekto finansinėje analizėje likutinės vertės dydžiu mažinamos projekto patirtos sąnaudos analizuojamo laikotarpio pabaigoje. Tuo atveju, jei projekto ataskaitinis laikotarpis yra trumpesnis nei projekto investicijų naudingo tarnavimo laikotarpis, likutinė vertė gali būti nustatoma vienu iš trijų būdų: 1. Nustatant turto rinkos vertę projekto investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (dažniausiai taikoma tuo atveju, jei turtą investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje numatoma parduoti). Šis būdas dažniausiai taikomas VPSP projektuose, kai projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal išankstinį susitarimą privatus subjektas privalo perduoti sukurtą ar projekto įgyvendinimo metu modernizuotą turtą viešajam sektoriui. 2. Skaičiuojant turto ekonominį nusidėvėjimą projekto investicijų ataskaitiniu laikotarpiu, atitinkamai iš sukurtos turto vertės atimant nusidėvėjimą, sukauptą per projekto investicijų ataskaitinį laikotarpį. 3. Įvertinant projekto grynųjų pajamų, kurias planuojama uždirbti po investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigos, vertę investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šis būdas aktualiausias tais atvejais, kai iš projekto gaunama pajamų ir šių pajamų srautas yra reikšmingas. PAIIS atveju techninės ir kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo laikotarpis yra 7 metai, programinės įrangos ir jos licencijų amortizacija 5 metai Veiklos pajamų ir sąnaudų prognozė Šioje dalyje pristatomos kiekvienos projekto alternatyvos veiklos pajamų ir sąnaudų prielaidos. Pateikiant prielaidas, įvertintos ir veiklos pajamų bei sąnaudų dydžių kitimo prielaidos per visą projekto ataskaitinį laikotarpį. Projekto veiklos pajamos ir sąnaudos vertinamos atsižvelgiant į: viešosios paslaugos vartotojų skaičių ir jo kitimo tendencijas; poreikio naudotis viešosiomis paslaugomis dažnumą, jo kitimo tendencijas; 13 Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. Nr. 564nutarimas Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo (aktuali redakcija) 75

76 viešosios paslaugos teikimo trukmę; planuojamus viešosios paslaugos teikimo pokyčius per ataskaitinį laikotarpį; kitus veiksnius, turinčius įtakos viešosios paslaugos teikimo apimčiai. Projekto veiklos sąnaudas sudaro sąnaudos, kurios patiriamos eksploatuojant projekto įgyvendinimo metu sukurtą turtą viešajai paslaugai teikti. Projekto veiklos išlaidų tipus, sąvybes ir dydį lemiantys veiksniai: infrastruktūros, kuri buvo modernizuota įgyvendinus investicijų projektą, eksploatavimo ypatumai (įranga eksploatavimo išlaidos, priemonių ir medžiagų eksploatavimo išlaidos); žmogiškųjų išteklių poreikis viešajai paslaugai suteikti; viešosios paslaugos teikimo apimtys; viešosios paslaugos teikimo intensyvumas; kiti veiksniai. Analizuojamas tik dėl projekto įgyvendinimo atsirandantis pajamų, išlaidų ir finansavimo pokytis. Veiklos sąnaudos ir pajamos kiekvienos alternatyvos atveju per projekto analizės laikotarpį pristatomos skyriuje PAIIS veiklos išlaidos ir pajamos Investicijų finansinių rodiklių skaičiavimas Investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė skaičiuojama siekiant įvertinti planuojamų investicijų naudą šiandien, t. y. grynoji dabartinė vertė parodo, ar verta investuoti į projektą. Iš viso atliekant sąnaudų ir naudos analizę, vertinamos trys grynosios dabartinės vertės reikšmės, ir pirmoji iš jų investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV). Investicijų FGDV parodo, kokią finansinę naudą padeda gauti projekto investicijos per ataskaitinį laikotarpį ir kiek ši nauda verta šiandien. Jei investicijų FGDV < 0, tai reiškia, kad diskontuoti projekto grynųjų pajamų srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir projektas per ataskaitinį laikotarpį finansiškai neatsiperka. Kai investicijų FGDV < 0, įgyvendinant projektą finansinė nauda nebus gauta. Esant teigiamai investicijų FGDV reikšmei, diskontuoti grynųjų pajamų srautai padengia diskontuotas investicijas, todėl projektas yra finansiškai patrauklus investuotojams. Kitaip sakant, jeigu investicijų FGDV teigiama, vadinasi, investicija atsipirks, projekto finansinė nauda padengs investuotų lėšų sumą. Investicijų finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) yra antrasis finansinės analizės rodiklis, vertinamas kartu su investicijų FGDV. Esant labai neigiamai investicijų FGDV, investicijų FVGN dažniausiai neskaičiuojama. Jeigu apskaičiuota investicijų FVGN didesnė už rinkoje esančią vidutinę palūkanų normą, vadinasi, projekto sukuriama finansinė nauda didesnė už lėšų projektui įgyvendinti skolinimosi išlaidas. Trečiasis finansinės analizės rodiklis naudos ir sąnaudų santykis (B/C). Jis parodo proporciją tarp dėl projekto įgyvendinimo sukuriamos finansinės naudos (veiklos pajamų) ir veiklos sąnaudų. B/C rodiklio reikšmė 1 reiškia, kad projektui įgyvendinti reikalingos sąnaudos atitinka iš veiklos gaunamas pajamas, kai rodiklio reikšmė viršija 1, projekto nauda yra didesnė už jo įgyvendinimo sąnaudas, priešingu atveju mažesnė Finansavimo šaltinių analizė Investicijų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos skirstomos į šias grupes: Finansavimas iš ES struktūrinių fondų ir kitų negrąžintiną paramą teikiančių fondų, organizacijų, institucijų. Informacija apie šias lėšas nurodoma pateikiant konkretaus ES struktūrinio fondo pavadinimą. Kadangi ES struktūrinių fondų finansavimas susijęs ir su Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų naudojimu, abi finansavimo dalys nagrinėjamos kartu, bet pateikiamos pagal jų kilmę skirtingose finansavimo šaltinių eilutėse. Viešasis įnašas tai lėšos, kurių kilmė valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetai bei kiti viešųjų lėšų šaltiniai (privalomasis sveikatos draudimo fondas, socialinio draudimo fondas ir pan.), tikslingai suplanuoti investicijų projektams įgyvendinti. Ši viešųjų lėšų dalis planuojama 76

77 tiek investavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, per visą ataskaitinį laikotarpį. Vertinant viešuosius projektus, žiūrima iš valstybės kaip savininko pozicijų, todėl viešosios kilmės pinigų srautai sumuojami su išorinių finansavimo šaltinių lėšomis. Įplaukos, kurių kilmės pagrindas nėra tarifai, rinkliavos, mokesčiai, nuompinigiai ir kitos vartotojų tiesioginio apmokestinimo formos, priskiriamos finansavimo šaltiniams. Privatus įnašas tai Ūkio subjektų, besinaudojančių informacine sistema, lėšos. Kiti šaltiniai. Tai skolintos lėšos projektui įgyvendinti, atskirai nagrinėjant Europos investicijų banko teikiamas paskolas. Kitų komercinių bankų paskolos projektams įgyvendinti nagrinėjamos kaip kitos paskolos. Kadangi skiriasi investicijų poreikis, kiekvienai projekto alternatyvai įgyvendinti reikalingo finansavimo šaltiniai nagrinėjami atskirai Finansinio projekto gyvybingumo vertinimas Investicijų projektas turi būti suplanuotas taip, kad ne vienu laikotarpiu projekto įgyvendinimas ir veikla nesustotų dėl lėšų trūkumo, t. y. per visą projekto ataskaitinį laikotarpį sukauptasis grynųjų pinigų srautas būtų ne neigiamas. Projekto sukauptasis grynųjų pinigų srautas parodo, kaip projekto ataskaitiniu laikotarpiu numatomos įplaukos padengs išlaidas atitinkamu laikotarpiu. Projekto gyvybingumas vertinamas remiantis pareiškėjo patiriamais pinigų srautais ir pinigų likučių dydžiais kiekvieną projekto įgyvendinimo ir veiklos momentą. Projekto įgyvendinimo planas turi būti parengtas numatant reikalingus išteklius projekto veiklos tęstinumui užtikrinti, todėl apskaičiuoti akumuliuoti pinigų likučiai nėra neigiami Investicijų kapitalo rodiklių skaičiavimas Kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) atskleidžia, kokią finansinę naudą per ataskaitinį laikotarpį sukuria jo savininko investuotas kapitalas. Kai investicijų projektą planuojama įgyvendinti viešajame sektoriuje ir projekto organizaciją sudaro viešojo sektoriaus subjektai, projekto savininkas yra Lietuvos valstybė, kadangi prie projekto įgyvendinimo prisidedama biudžeto lėšomis. Jei kapitalo FGDV < 0, projekto savininkui finansiškai nėra naudinga vykdyti projektą, nes projekto generuojami diskontuoti pinigų srautai nepadengia savininko įnašo. Esant teigiamai kapitalo FGDV reikšmei, projekto savininkui naudinga įgyvendinti projektą, nes projekto pinigų srautai padengia į projektą investuotą kapitalą. Kapitalo finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) skaičiuojama kaip antrasis rodiklis. Jeigu kapitalo FVGN didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, vadinasi, projektas duos didesnę naudą už kapitalo skolinimosi išlaidas. Skaičiuojant kapitalo rodiklius valstybės, privatūs ir nuosavo privataus kapitalo įnašai suprantami kaip valstybės arba projekto savininko patiriamos projekto vykdymo sąnaudos, todėl įtraukiami su neigiamu ženklu (skirtingai nei skaičiuojant projekto finansavimo šaltinius ir projekto gyvybingumą) Galimų PAIIS alternatyvų finansinė analizė Remiantis anksčiau aprašyta Europos Komisijos rekomenduojama finansinės analizės metodika, toliau pateikiamas PAIIS alternatyvų finansinis įvertinimas ir palyginimas tarpusavyje. Visų pirma, pateikiamas kiekvienai iš alternatyvų numatytas biudžetas. Tuomet įvertinamos veiklos pajamos ir išlaidos, apskaičiuojami finansiniai investicijų grąžos rodikliai, aprašomi galimi PAIIS finansavimo šaltiniai, finansinis gyvybingumas ir apskaičiuojami finansiniai kapitalo grąžos rodikliai. Finansinės analizės pabaigoje kaip apibendrinimas yra pateikiamas įgyvendinimo alternatyvų palyginimas PAIIS alternatyvų pagrindinių išlaidų grupės ir jų pagrindimas Pagrindinės išlaidų kategorijos, numatytos kuriant PAIIS, susideda iš programinės įrangos kūrimo, techninės ir programinės įrangos bei pasiruošimo projekto diegimui ir valdymo paslaugų. PAIIS 77

78 sukūrimo išlaidas sudaro IS projektavimas, konfigūravimas (programavimas), diegimas, testavimas, pilotinės PAIIS dalies parengimas ir įdiegimas bei integracijų su kitomis IS sukūrimas. Pagrindinės techninės ir programinės įrangos išlaidų grupės yra techninės ir kompiuterinės įrangos įsigijimas, diegimas bei programinės įrangos licencijų pirkimas. Prie kitų paslaugų patenka konsultavimas, pirkimo specifikacijos rengimas, techninė projekto priežiūra, projekto administravimas, darbuotojų mokymai ir informacijos sklaida bei projekto darbo grupei priskiriamos išlaidos. Toliau esančioje lentelėje pateikiami apibendrinti trijų PAIIS sukūrimo alternatyvų biudžetai parodant pagrindines numatomų išlaidų kategorijas. 18 lentelė. PAIIS alternatyvų biudžetai, tūkst. su PVM Kaina, tūkst. su PVM Nr. Pagrindinės išlaidų kategorijos 1 alternatyva 2 alternatyva 3 alternatyva 1. PAIIS sukūrimas Techninė ir programinė įranga 823,2 823, ,7 3. Pasiruošimas projekto diegimui ir valdymo paslaugos 5 023, , ,3 Iš viso , , Toliau pateikiami atskirų projekto biudžeto elementų detalizavimas ir pagrindimas. 1. PAIIS sukūrimo išlaidos 1.1. PAIIS programinės įrangos išlaidos Siekiant įvertinti PAIIS programinės įrangos sukūrimo ir esamų Priežiūros institucijų IS modernizavimo darbų apimtį buvo atlikta potencialių paslaugų tiekėjų apklausa (žr. 1 priedą). Remiantis apklausos rezultatais ir prielaidomis, kad (i) PAIIS bus diegiama po kelių metų esant kitam ES finansavimo laikotarpiui, (ii) kainos iki to laiko bus pakilusios, (iii) egzistuoja papildomi nenumatyti rizikos veiksniai, buvo atrinkti didžiausi pateikti įverčiai. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas PAIIS sukūrimo išlaidų apibendrinimas visoms alternatyvoms pagal išlaidų grupes. 19 lentelė. PAIIS sukūrimo išlaidų apibendrinimas (tūkst. su PVM) Kaina, tūkst. su PVM Nr. Išlaidų pavadinimas 1 alternatyva 2 alternatyva 3 alternatyva PAIIS sukūrimas 1. PAIIS projektavimo išlaidos 2 117, , ,1 2. PAIIS konstravimo išlaidos , ,3 3. PAIIS diegimo išlaidos 302,5 471,9 592,9 4. PAIIS testavimo išlaidos , ,5 5. Integracijų su kitomis IS sukūrimas , , PAIIS techninės ir programinės įrangos išlaidos Iš viso 8 794, , ,3 PAIIS techninės ir programinės įrangos įsigijimo išlaidos suplanuotos atsižvelgiant į potencialių paslaugų tiekėjų apklausos rezultatus (žr. 1 priedą). Toliau esančioje lentelėje pateikiamas PAIIS techninės ir programinės įrangos išlaidų apibendrinimas visoms alternatyvoms pagal išlaidų grupes. Potencialių paslaugų tiekėjų vertinimu, pirmosios ir antrosios alternatyvų techninė ir kompiuterinė įranga bei programinės licencijos kainuotų vienodai, o trečiosios ženkliai brangiau. Taip yra dėl to, kad antrojoje alternatyvoje sukuriamą vieną langelį planuojama vystyti remiantis egzistuojančia 78

79 infrastruktūra, o trečiojoje alternatyvoje numatoma įsigyti planšetinius kompiuterius bei sukurti daug naujų funkcionalumų, tarp jų ir Priežiūros institucijos darbuotojo darbo vietai. 20 lentelė. Techninės ir programinės įrangos įsigijimo išlaidos, tūkst. su PVM Kaina, tūkst. su PVM Nr. Išlaidų pavadinimas 1 alternatyva 2 alternatyva 3 alternatyva 1. Techninė ir programinė įranga Techninės ir kompiuterinės įrangos įsigijimas ir diegimas 547,5 547,5 663,7 2. Programinės įrangos licencijos 275,7 275, Priežiūros institucijoms skirta kompiuterinė įranga (planšetės) Iš viso 823,2 823, ,7 Pirmos ir antros alternatyvos atveju vertinamas techninės ir kompiuterinės įrangos, kuri skirta PAIIS veikimui užtikrinti, poreikis ir kaina (tarnybinė stotis, apkrovos balansavimo įranga, komutatorius, valdymo įranga ir kt.). Trečios alternatyvos atveju papildomai yra numatomos išlaidos Priežiūros institucijų priežiūros darbuotojams skirtų planšečių įsigijimui, kuriomis būtų galima naudotis Patikrinimų metu. Šiuo metu numatomų priežiūros funkcijas vykdančių PAIIS naudotojų yra Siekiant įvertinti jiems skirtos kompiuterinės įrangos įsigijimo poreikį buvo padarytos prielaidos, kad (i) ne visi priežiūros funkcijas atliekantys darbuotojai vyksta į Patikrinimus pas Ūkio subjektus ir (ii) kiekvienam darbuotojui nėra poreikio turėti asmeninę planšetę. Remiantis šiomis prielaidomis nustatyta, kad planšetinius kompiuterius būtų naudinga turėti 1/6 šių naudotojų, t. y vnt. Pagrindiniai reikalavimai planšetėms yra atminties kortelių palaikymas, 16 GB vidinė atmintis, darbo laikas iki 10 val., 3G modemas. Pagal dabartinę rinkos situaciją vertinama, kad vidutinė tinkamos priežiūros veiklai vykdyti planšetės kaina yra su PVM 14. Siekiant aprūpinti Priežiūros institucijas planšetėmis, tai papildomai sudarytų apie 2 mln. su PVM. Ši suma gali kisti priklausomai nuo pasirinktų planšetinių kompiuterių savybių ir modelio. 2. Pasiruošimo projekto diegimui ir valdymo paslaugų išlaidos Programinės, techninės ir kompiuterinės įrangos kaštai yra tik dalis PAIIS sukūrimui reikalingų išlaidų. Siekiant užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą, reikalingos projekto diegimo ir valdymo paslaugos, tokios kaip projekto detalizavimas ir pagrindimas, diegimo techninė priežiūra, administravimas, informacijos apie projektą sklaida (viešinimas), projekto įgyvendinimo valdymo ir darbo grupių veikla, poreikis. Numatomų šių paslaugų kainų detalizavimas pateikiamas tolesnėje lentelėje. 21 lentelė. Pasiruošimo projekto diegimui ir valdymo paslaugų išlaidos, tūkst. su PVM Nr. Išlaidų pavadinimas Pasiruošimas projekto diegimui ir valdymo paslaugos 1 alternatyva Kaina, tūkst. su PVM 2 alternatyva 3 alternatyva 1. Projekto detalizavimas ir pagrindimas 423,5 484,0 786, priede pateikiamos palyginamosios planšetinių kompiuterių kainos pagal pateiktas specifikacijas. Atliekant skaičiavimus siekiama apsidrausti nuo nenumatytų rizikų ir papildomų funkcionalumų poreikio, todėl imamas maksimalus įvertis. 79

80 (detalus sistemos veiklos modelių aprašas, techninė specifikacija, pirkimo dokumentai, projekto pagrindimas ir kt.) 2. IS diegimo techninė priežiūra 181, ,5 3. Administravimas 151,3 151,3 151,3 4. Viešinimas 121,0 121,0 121,0 5. Projekto valdymo grupės ir projekto darbo grupės narių darbo užmokestis 2.1. Projekto detalizavimas ir pagrindimas Iš viso 5 023, , ,3 Projekto detalizavimo ir pagrindimo etape numatytos pagrindinės veiklos: Detalaus sistemos veiklos procesų aprašo parengimas; Techninės specifikacijos parengimas; Pirkimo dokumentų paruošimas. Šių veiklų įgyvendinimo trukmė 9 mėnesiai. Remiantis patirtimi viešojo sektoriaus informacinių sistemų diegimo projektuose ir ekspertiniu vertinimu, PAIIS masto projekto detalizavimo ir pagrindimo paslaugoms turėtų būti skiriama apie tūkst. su PVM Techninė projekto vykdymo priežiūra Siekiant užtikrinti, kad PAIIS diegimo procesas būtų sklandus ir sistema būtų kuriama pagal numatytus reikalavimus, būtina techninė projekto vykdymo priežiūra. Šių paslaugų tikslas prižiūrėti, kad informacinės sistemos būtų diegiamos pagal technines specifikacijas. Veiklų įgyvendinimas turėtų trukti apie 70 mėnesių. Remiantis patirtimi viešojo sektoriaus informacinių sistemų diegimo projektuose ir ekspertiniu vertinimu, PAIIS masto projekto techninės projekto vykdymo priežiūros paslaugoms turėtų būti skiriama apie tūkst. su PVM Administravimo paslaugos Projekto administravimo paslaugos apima mokėjimo prašymų ir raštų rengimą, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos parengimą, su mokėjimo prašymais ir ataskaitomis susijusių dokumentų surinkimą ir vertinimą, projekto veiklų būklės stebėseną dėl atitikimo projekto veiklų įgyvendinimo planui, projekto vykdymo reglamento parengimą ir kt. Administravimo paslaugos gali būti perkamos iš išorės konsultantų arba naudojamasi projekto vykdytojo vidiniais žmogiškaisiais ištekliais. Šių veiklų įgyvendinimas turėtų trukti apie 24 mėnesius. Remiantis patirtimi viešojo sektoriaus informacinių sistemų diegimo projektuose ir ekspertiniu vertinimu, PAIIS masto projekto išorės tiekėjų teikiamoms administravimo paslaugoms turėtų būti skiriama apie 150 tūkst. su PVM Viešinimas (informacijos sklaida) Projekto viešinimas sudaro galimybę informuoti visuomenę apie projekto teikiamą naudą. Viešinimo išlaidų suma skiriasi priklausomai nuo numatytų projekto informacijos sklaidos priemonių. Tai gali būti informaciniai stendai, pranešimai ir straipsniai spaudoje, reklama internetiniuose puslapiuose, skelbimai spaudoje ir kt. Remiantis patirtimi viešojo sektoriaus informacinių sistemų diegimo projektuose ir ekspertiniu vertinimu, PAIIS masto projekto viešinimui turėtų būti skiriama apie 120 tūkst. su PVM. 80

81 2.5. Projekto valdymo, darbo ir specializuotos darbo grupės Kuriant PAIIS, turi būti sudaryta projekto valdymo grupė (PVG) ir projekto darbo grupė (PDG), susidedanti iš Ūkio ministerijos ir PAIIS tvarkytojo darbuotojų. Šių darbo grupių paskirtis prižiūrėti ir koordinuoti visą projekto įgyvendinimo eigą. Remiantis ekspertiniu vertinimu ir patirtimi viešojo sektoriaus informacinių sistemų diegimo projektuose, įvertintas PAIIS masto projektui reikalingas vidinių žmogiškųjų išteklių kiekis, užimtumas ir apskaičiuotas darbo užmokestis. Planuojama, kad Projekto valdymo grupę sudarys trys darbuotojai: Projekto vadovas (pilna darbo diena); Projekto finansininkas (1 val. per dieną); Projekto administratorius (1 val. per dieną). Projekto darbo grupę sudarys penki darbuotojai, kurie PAIIS projektui skirs 50 proc. savo darbo laiko. Papildomai projekte yra numatytos specializuotos darbo grupės, kurioms skiriama po 0,5 etato iš 59 Priežiūros institucijų. Įgalioti atsakingi asmenys padės užtikrinti kiekvienos iš šių institucijų sklandų prisijungimą prie PAIIS. Vidutinis darbuotojų valandinis įkainis apskaičiuotas remiantis Ūkio ministerijos nustatytais darbo užmokesčio dydžiais. Projekto vadovo atlyginimas analogiškas vidutiniam 2014 m. Ūkio ministerijos departamento skyriaus vedėjo atlyginimui (įskaitant pareiginę algą, priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kvalifikacinę klasę). Projekto finansininko atlyginimas ir projekto darbo grupės darbuotojų atlyginimai yra analogiški vidutiniam 2014 m. Ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto atlyginimui. Projekto administratoriaus atlyginimas yra analogiškas vidutiniam 2014 m. Ūkio ministerijos vyresniojo specialisto darbo užmokesčiui. 15 Skaičiuojant specializuotų darbo grupių darbo užmokestį už darbą Projekte, buvo naudojami tokie patys įkainiai kaip ir projekto darbo grupės darbuotojų atveju. 22 lentelė. PVG ir PDG darbo užmokestis projekte Pareigos Veiklos trukmė, mėn. Vidutinis valandinis įkainis su darbdavio mokesčiais, Darbo valandų skaičius per d. Bendras darbo užmokestis už darbą Projekte, tūkst. Projekto valdymo grupė 212 Projekto vadovas 24 45, ,4 Projekto finansininkas 24 30,5 1 15,4 Projekto administratorius 24 26,2 1 13,2 Projekto darbo grupė 307,3 5 darbuotojai 24 30,5 20* 307,3 Projekto specializuotos darbo grupės 3 626,4 59 darbuotojai 24 *5 darbuotojai po 4 val. per dieną. **59 darbuotojai po 4 val. per dieną. 30,5 236** 3 626,4 Iš viso 4 145,6 15 Prieiga internete: 81

82 Projekto valdymo grupės darbuotojų darbo užmokestis su darbdavio mokesčiais sudarys 212 tūkst., projekto darbo grupės 307,3 tūkst., projekto specializuotos darbo grupių 3 626,4 tūkst.. Pirmus dvejus investicijų metus (iki sistemos pilotinės versijos paleidimo) dirbs projekto darbo valdymo ir projekto darbo grupė. Specializuotos darbo grupės kiekvienoje institucijoje dirbs po dvejus metus tuo laikotarpiu, kai institucijoje bus diegiama sistema PAIIS investicijos ir likutinė vertė Vertinama, kad 1, 2 ir 3 alternatyvoms būtų įgyvendinamas 70 mėn. trukmės investicinis projektas, kurio įgyvendinimo išlaidas sudaro toliau lentelėse pateiktos investicijos. 82

83 23 lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė tūkst. : Alternatyva 1 Projekto ataskaitinis laikotarpis Investicinis laikotarpis Nr A Fiksuotos investicijos (1+2+3) Įranga, įrenginiai ir kitas turtas Techninės ir kompiuterinės įrangos įsigijimas ir diegimas Programinės įrangos licencijos Priežiūros institucijoms skirta kompiuterinė technika (planšetės) , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,00 2. Paslaugos ,00 PAIIS sistemos 2.1. kūrimas, diegimas ir testavimas Integracijų su kitomis IS sukūrimas Techninės ir kompiuterinės įrangos diegimas Projekto detalizavimas ir pagrindimas , , , , , , , , , , , , , , , , , , Techninė priežiūra 3. Projekto administravimas ir vykdymas , , , , , , , , , , ,43 83

84 3.1. Mokymai ir informacijos sklaida , , Projekto administravimas , , , , , , PVG ir PDG , , , , , , B Išlaidos pasirengimo veikloms C Apyvartinio kapitalo pokytis D Reinvesticijos , , , , , , , , ,0 0 E Visos investicijos (A+B+C+D) , , , , , , , , , , , , , , ,0 0 F Investicijų likutinė vertė ,36 24 lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė tūkst. : Alternatyva 2 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr. A Fiksuotos investicijos (1+2+3) Įranga, įrenginiai ir kitas turtas Techninės ir kompiuterinės įrangos įsigijimas ir diegimas Programinės įrangos licencijos Investicinis laikotarpis , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,00 Priežiūros institucijoms skirta 84

85 kompiuterinė technika (planšetės) 2. Paslaugos ,00 PAIIS sistemos 2. kūrimas, diegimas ir 1. testavimas B C Integracijų su kitomis IS sukūrimas Techninės ir kompiuterinės įrangos diegimas Projekto detalizavimas ir pagrindimas Techninė priežiūra Projekto administravimas ir vykdymas Mokymai ir informacijos sklaida Projekto administravimas , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,67 PVG ir PDG , , , , , , Išlaidos pasirengimo veikloms Apyvartinio kapitalo pokytis D Reinvesticijos , , , , , , , , , 00 E Visos investicijos (A+B+C+D) , , , , , , , , , , , , , , , 00 F Investicijų likutinė vertė , 57 85

86 25 lentelė. Projekto investicijos ir likutinė vertė tūkst. : Alternatyva 3 Projekto ataskaitinis laikotarpis Investicinis laikotarpis Nr A Fiksuotos investicijos (1+2+3) , , , , , ,43 1. Įranga, įrenginiai ir kitas turtas , , , , , Techninės ir kompiuterinės įrangos įsigijimas ir diegimas , , , , , Programinės įrangos licencijos , , , , , Priežiūros institucijoms skirta kompiuterinė technika (planšetės) , ,00 2. Paslaugos , , , , , PAIIS sistemos kūrimas, diegimas ir testavimas , , , , , Integracijų su kitomis IS sukūrimas , , Techninės ir kompiuterinės įrangos diegimas 2.737, , , , , Projekto detalizavimas ir pagrindimas , Techninė priežiūra , , , , , 00 86

87 3. Projekto administravimas ir vykdymas , , , , , Mokymai ir informacijos sklaida , , Projekto administravimas , , , , , , PVG ir PDG , 08 B C Išlaidos pasirengimo veikloms Apyvartinio kapitalo pokytis , , , , ,76 D Reinvesticijos , , , , , , , , ,00 E Visos investicijos (A+B+C+D) , , , , , , , , , , , , , , ,00 F Investicijų likutinė vertė ,36 Mažiausias investicijų poreikis yra pirmos alternatyvos atveju, kadangi jai numatomas mažiausias skaičius reikalingų sukurti funkcionalumų. Per visą investicinį laikotarpį būtų reikalinga apie 16 mln., antrosios alternatyvos atveju apie 21,3 mln., trečiosios 26 mln. (įskaitant reinvesticijas). 87

88 PAIIS veiklos išlaidos ir pajamos Veiklos išlaidos nustatytos remiantis Ūkio ministerijos ir Priežiūros institucijų pateiktais duomenimis, IT diegėjų apklausa, EK reikalavimais ir atlikus ekspertinį vertinimą. Atliekant vertinimą priimta, kad analizės laikotarpiu išlaidų apimtis išlieka stabili tiek struktūriškai, tiek bendrąja apimtimi. Numatomos tokios veiklos išlaidų rūšys: PAIIS priežiūra. Remiantis IT diegėjų apklausos duomenimis, programinės įrangos priežiūra per metus sudaro dažniausiai 2225 proc. visos informacinės sistemos kainos, apimančios tiek PAIIS kūrimą, tiek ir programinės įrangos licencijas. Sistemos priežiūra apima: PAIIS neatitikimų funkciniams reikalavimams, veikimo klaidų šalinimą; Eksploatuojamos PAIIS darbingumo atstatymą (pvz., įvykus duomenų bazės ar atskirų jos komponentų darbų sutrikimams, kai tai įvyksta dėl paslaugų tiekėjo pateiktų pakeitimų atnaujinimų ar kitų jo veiksmų ar neveikimo); Išgadintų (sugadintų) duomenų atstatymą, kai gedimo priežastis yra paslaugų tiekėjo pateiktos programinės įrangos netinkamas veikimas; Konsultacijų telefonu ir elektroniniu paštu teikimą PAIIS naudotojams (įskaitant ir administratorius); Naujos, gamintojo sukurtos, programinės įrangos funkcionalumo versijų teikimą, įskaitant visus darbus, reikalingus pilnam PAIIS funkcionavimui su nauja programine įranga (pvz., PAIIS funkcijų perkėlimas, PAIIS duomenų perkėlimas, PAIIS naudotojų instrukcijos atnaujinimas, PAIIS naudotojų apmokymas). Žmogiškųjų išteklių poreikis PAIIS palaikymui. Siekiant užtikrinti sklandų IS veikimą, reikia numatyti papildomas PAIIS tvarkytojo darbo vietas, kuriose esantys darbuotojai būtų atsakingi už PAIIS priežiūrą. Reikalingų darbo vietų skaičius skiriasi priklausomai nuo pasirenkamos alternatyvos: pirmos alternatyvos atveju turėtų būti numatyta papildomai 5 etatai, antros 6,5 etato, trečios 11,5 etatų: Monitoringas bei priežiūra, IS nuolatinio veikimo užtikrinimas 2 etatai; IS analizės bei vystymo 2 etatai; IS sauga 0,5 etato; Naudotojų konsultavimas ir pagalba 4 etatai; Metodiniai ištekliai, reikalingi PAIIS tikslams pasiekti (turinio valdymas, tvarkų rašymas, konsultantų apmokymas ir kt.) 3 etatai. Palyginimui atkreipiame dėmesį, kad, naudojant PAIIS, per metus bus sutaupyta Priežiūros institucijų darbuotojų konsultacijoms skiriamo darbo laiko, lygaus 13,5 etato, 15,2 etato ir 19,5 etato atitinkamai pirmosios, antrosios ir trečiosios alternatyvos įgyvendinimo atveju. Įgyvendinus trečiąją alternatyvą taip pat papildomai sutaupoma 45,7 etatams lygaus darbo laiko, skiriamo patikrinimų dokumentų pildymui ir duomenų suvedimui į sistemą. Iš viso pirmoji antroji ir trečioji alternatyva leis sutaupyti atitinkamai 13,5, 15,2 ir 65,2 etatams lygaus darbo laiko. Etatuose numatomos pareigos apima keletą sistemos gyvybingumui esminių funkcijų. Šie darbuotojai bus atsakingi už sistemos priežiūrą, administravimą, sklandų integruotų sistemų veikimą, duomenų bazių funkcijų vykdymą, saugos priežiūrą, o taip pat privalės konsultuoti sistemos naudotojus. Augant sistemos naudotojų skaičiui, didėja taip pat reikalingų žmogiškųjų išteklių kiekis, ypač dėl porekio konsultuoti sistemos naudotojus. Funkcijos gali būti vykdomos tiek sistemos tvarkytojo, tiek sistemos valdytojo, arba išskaidytos tarp dviejų institucijų. Tačiau bendras etatų skaičius nuo to nesikeičia. Valandinis darbo užmokestis apskaičiuotas remiantis Ūkio ministerijos nustatytu vidutiniu 2014 m. vyresniojo specialisto darbo užmokesčiu. 16 Veiklos pajamos nėra numatomos, nes PAIIS 16 Už PAIIS tvarkymą atsakingų tvarkytojo darbuotojų darbo užmokesčio kaštai priskiriami prie mokesčių Tvarkytojui už PAIIS tvarkymą ir duomenų teikimą (žr. 4. skyrių Socialinio ekonominio poveikio vertinimas). 88

89 vieno langelio veikla yra nukreipta į viešųjų paslaugų teikimą, o kitų PAIIS funkcijų paskirtis yra efektyvesnis Priežiūros institucijų darbas bei jų siūlomų viešųjų paslaugų teikimas Ūkio subjektams. 89

90 Toliau esančiose lentelėse pateikiamos visų trijų alternatyvų prognozuojamos veiklos išlaidos ir pajamos bei jų išsidėstymas per projekto ataskaitinį laikotarpį. 26 lentelė. Veiklos pajamos ir išlaidos, tūkst. : Alternatyva 1 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr F G. Prekių pardavimo pajamos Paslaugų pardavimo pajamos Visos veiklos pajamos Veiklos sąnaudos ( ) PAIIS programinė s įrangos priežiūra Žmogiškųjų išteklių poreikis Kitos sąnaudos Visos veiklos sąnaudos Grynosios veiklos pajamos (F G)

91 27 lentelė. Veiklos pajamos ir išlaidos, tūkst. : Alternatyva 2 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr F G. Prekių pardavimo pajamos Paslaugų pardavimo pajamos Visos veiklos pajamos Veiklos sąnaudos ( ) PAIIS programinė s įrangos priežiūra Žmogiškųjų išteklių poreikis Kitos sąnaudos Visos veiklos sąnaudos Grynosios veiklos pajamos (F G)

92 28 lentelė. Veiklos pajamos ir išlaidos, tūkst. : Alternatyva 3 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr F Prekių pardavimo pajamos Paslaugų pardavimo pajamos Visos veiklos pajamos Veiklos sąnaudos ( ) PAIIS programinės įrangos priežiūra Žmogiškųjų išteklių poreikis 4. Kitos sąnaudos G. Visos veiklos sąnaudos Grynosios veiklos pajamos (FG) PAIIS finansiniai investicijų grąžos rodikliai Visų PAIIS įgyvendinimo alternatyvų finansiniai investicijų grąžos rodikliai yra neigiami, tačiau tai nereiškia kad projektas yra nenaudingas. Taip yra todėl, kad PAIIS, kaip valstybinė informacinė sistema, neturi veiklos pajamų, nes neteikia apmokamų paslaugų privatiems naudotojams. Dėl to PAIIS grynųjų pinigų srautai yra neigiami ir lemia neigiamą investicijų FVGN. Tokie FVGN rodikliai yra įprasti valstybinio lygmens investiciniams projektams, kurių kuriama vertė yra ekonominė ir / ar socialinė, o ne finansinė, todėl PAIIS projekto atveju į neigiamą FGDV rodiklį gali būti neatsižvelgiama renkantis alternatyvą. 92

93 29 lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 1 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr F. G. D. Visos veiklos pajamos Visos veiklos sąnaudos Visos investicijos E. Investicijų likutinė vertė Grynųjų pinigų srautas (FG D+E) Investicijų FGDV Investicijų FVGN Naudos ir sąnaudų santykis (B/C) N/A lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 2 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr F. G. D. Visos veiklos pajamos Visos veiklos sąnaudos Visos investicijos E. Investicijų likutinė vertė

94 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr Grynųjų pinigų srautas (FG D+E) Investicijų FGDV Investicijų FVGN Naudos ir sąnaudų santykis (B/C) lentelė. Investicijų finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva N/A Nr. F. G. D. E. Visos veiklos pajamos Visos veiklos sąnaudos Visos investicijo s Investicijų likutinė vertė Grynųjų pinigų srautas (F GD+E) Investicij ų FGDV Investicij ų FVGN Naudos ir sąnaudų santykis (B/C) Projekto ataskaitinis laikotarpis N/A

95 Numatomi PAIIS finansavimo šaltiniai PAIIS investicinėms išlaidoms padengti bus kreipiamasi dėl ES struktūrinių fondų finansavimo. Projekto investicijų finansavimo struktūra pasiskirsto: prašomas finansavimas projektui (ES struktūrinių fondų lėšų dalis) 85 proc.; prašomas finansavimas projektui (Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų dalis) 15 proc. Reikalingų lėšų pasiskirstymas tarp kiekvienos alternatyvos finansavimo šaltinių atskirai pateikiamas toliau esančiose lentelėse. 32 lentelė. Finansavimo šaltiniai, tūkst. : Alternatyva 1 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr H Prašomas finansavima s projektui (ES paramos lėšų dalis) Prašomas finansavimas projektui (Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų dalis) Prašomas finansavimas (1+2) , , , , , ,74 Viešasis įnašas ( ) Valstybės biudžeto lėšos , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , Savivaldybės biudžeto lėšos Kiti viešųjų lėšų šaltiniai 4. Privatus įnašas 5. Kiti įnašo šaltiniai J K Visos nuosavos lėšos (3+4+5) Visas finansavimas (H+J) , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,00 95

96 33 lentelė. Finansavimo šaltiniai, tūkst. : Alternatyva 2 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr Prašomas finansavimas projektui (ES paramos lėšų dalis) Prašomas finansavimas projektui (Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų dalis) , , , , , , , , , , , ,31 H Prašomas finansavimas (1+2) , , , , , ,09 3. Viešasis įnašas ( ) , , , , , , , , , , , , , Valstybės biudžeto lėšos , , , , , , , , , , , ,00 Savivaldybės biudžeto lėšos 3.3. Kiti viešųjų lėšų šaltiniai 4. Privatus įnašas 5. Kiti įnašo šaltiniai J Visos nuosavos lėšos (3+4+5) , , , , , , , , , , , , , ,00 K Visas finansavimas (H+J) , , , , , , , , , , , , , , ,00 96

97 34 lentelė. Finansavimo šaltiniai, tūkst. : Alternatyva 3 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr H 3. Prašomas finansavimas projektui (ES paramos lėšų dalis) Prašomas finansavimas projektui (Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų dalis) Prašomas finansavimas (1+2) , , , , , ,74 Viešasis įnašas ( ) , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , Valstybės biudžeto lėšos 3.2. Savivaldybės biudžeto lėšos 3.3. Kiti viešųjų lėšų šaltiniai 4. Privatus įnašas 5. Kiti įnašo šaltiniai , , , , , , , , , , , , ,00 J Visos nuosavos lėšos (3+4+5) , , , , , , , , , , , , ,00 K Visas finansavimas (H+J) , , , , , , , , , , , , , , , PAIIS finansinis gyvybingumas PAIIS finansinio gyvybingumo vertinimas kiekvienos alternatyvos atveju pateikiamas toliau esančiose lentelėse. Visos alternatyvos yra finansiškai gyvybingos investicijos pilnai finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų (85 proc.) ir valstybės biudžeto (15 proc.), o veiklos išlaidos iš valstybės biudžeto. 97

98 35 lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. : Alternatyva 1 N r. K F 1. G D 2. Visas finansavi mas Visos veiklos pajamos Visos įplaukos (K+F) Visos veiklos sąnaudos Visos investicijo s Visos išlaidos (G+D) Grynųjų pinigų srautas (12) Sukaupta sis grynųjų pinigų srautas Projekto ataskaitinis laikotarpis , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , 00 98

99 36 lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. : Alternatyva 2 N r. K F 1. G D 2. Visas finansavi mas Visos veiklos pajamos Visos įplaukos (K+F) Visos veiklos sąnaudos Visos investicijo s Visos išlaidos (G+D) Grynųjų pinigų srautas (12) Sukaupta sis grynųjų pinigų srautas Projekto ataskaitinis laikotarpis , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , 00 99

100 37 lentelė. Projekto gyvybingumas, tūkst. : Alternatyva 3 N r. K F 1. G D 2. Visas finansavi mas Visos veiklos pajamos Visos įplaukos (K+F) Visos veiklos sąnaudos Visos investicijo s Visos išlaidos (G+D) Grynųjų pinigų srautas (12) Sukaupta sis grynųjų pinigų srautas Projekto ataskaitinis laikotarpis , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , PAIIS finansiniai kapitalo grąžos rodikliai Visų PAIIS įgyvendinimo alternatyvų finansiniai kapitalo grąžos rodikliai yra neigiami, tačiau tai nereiškia kad projektas yra nenaudingas. Kaip ir finansinių investicijų grąžos rodiklių atveju, taip yra todėl, kad PAIIS, kaip valstybinė informacinė sistema, neturi veiklos pajamų, nes neteikia apmokamų paslaugų privatiems naudotojams. Dėl to PAIIS grynųjų pinigų srautai yra neigiami ir lemia neigiamą investicijų FVGN. Tokie FVGN rodikliai yra įprasti valstybinio lygmens investiciniams projektams, kurių kuriama vertė yra ekonominė ir / ar socialinė, o ne finansinė, todėl PAIIS projekto atveju į neigiamą FGDV rodiklį gali būti neatsižvelgiama renkantis alternatyvą. 100

101 38 lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 1 N r. F E Visos veiklos pajamos Investicijų likutinė vertė Projekto ataskaitinis laikotarpis , G Visos projekto įplaukos (F+E) Visos veiklos sąnaudos 2.1. Palūkanos 2.2. Paskolų grąžinimas 2.3. Mokesčiai 2.4. Privatusis įnašas , , , , , , , , , , , , , Viešasis įnašas , , , , , , , , , , , , , , , Nacionalinis privatus kapitalas Visos projekto išlaidos (G ,86 6,36 8,81 0,31 0,31 5,31 5,00 5,00 7,50 7,50 5,00 0,00 0,00 0,00 0, ) Grynųjų pinigų srautas (12) Kapitalo FGDV Kapitalo FVGN , , , , , , , , ,29 N/A , , , , , , , ,64 101

102 39 lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 2 N r. F E Visos veiklos pajamos Investicijų likutinė vertė Projekto ataskaitinis laikotarpis , G Visos projekto įplaukos (F+E) Visos veiklos sąnaudos 2.1. Palūkanos 2.2. Paskolų grąžinimas 2.3. Mokesčiai 2.4. Privatusis įnašas , , , , , , , , , , , , , Viešasis įnašas , , , , , , , , , , , , , , , Nacionalinis privatus kapitalas Visos projekto išlaidos (G ,86 1,36 9,81 1,31 1,31 6,31 9,50 9,50 9,50 9,50 2,00 4,50 4,50 7,00 7, ) Grynųjų pinigų srautas (12) Kapitalo FGDV Kapitalo FVGN , , , , , , , , ,21 N/A , , , , , , , ,43 102

103 40 lentelė. Kapitalo finansiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 3 N r. F E Visos veiklos pajamos Investicijų likutinė vertė Projekto ataskaitinis laikotarpis ,36 1. G Visos projekto įplaukos (F+E) Visos veiklos sąnaudos 2.1. Palūkanos 2.2. Paskolų grąžinimas 2.3. Mokesčiai 2.4. Privatusis įnašas , , , , , , , , , , , , , , Viešasis įnašas , , , , , , , , , , , , , , , Nacionalinis privatus kapitalas Visos projekto išlaidos (G ,86 6,36 69,38 86,31 86,31 61,31 97,00 97,00 59,50 59,50 07,00 82,00 82,00 22,00 22, ) Grynųjų pinigų srautas (12) Kapitalo FGDV Kapitalo FVGN , , , , , , , , ,80 N/A , , , , , , ,64 103

104 Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas Šiame skyriuje visos PAIIS įgyvendinimo alternatyvos yra palyginamos pagal apskaičiuotus finansinius rodiklius. Suvestiniai duomenys palyginimui pateikiami lentelėje. Visos svarstomos alternatyvos yra finansiškai nenaudingos, projekto sukuriama vertė yra socialinė ir ekonominė. 41 lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal finansinius rodiklius Nr. Rodiklis 1 alternatyva 2 alternatyva 3 alternatyva 1. Investicijų FVGN < 0 < 0 < 0 2. Investicijų FGDV, tūkst Kapitalo FVGN < 0 < 0 < Kapitalo FGDV, tūkst. Naudos ir sąnaudų santykis (B/C) Išvados Projektas finansiškai bet kurios alternatyvos atveju yra nenaudingas, nes FVGN reikšmės mažesnės už 0. Visų alternatyvų FGDV yra neigiama. Finansiškai projektas bet kurios alternatyvos atveju yra nenaudingas. Priežastis kiekvienos alternatyvos atveju projektas negeneruoja pajamų.. Projektas finansiškai kapitalo savininkui bet kurios alternatyvos atveju yra nenaudingas., nes FVGN reikšmės mažesnės už 0. Visų alternatyvų FGDV yra neigiama. Finansiškai projektas kapitalo savininkui bet kurios alternatyvos atveju yra nenaudingas. Priežastis kiekvienos alternatyvos atveju projektas negeneruoja pajamų. Visų alternatyvų atveju per analizės laikotarpį naudos ir kaštų santykis lygus 0. Priežastis kiekvienos alternatyvos atveju projektas negeneruoja pajamų. 104

105 4. Socialinio ekonominio poveikio vertinimas Socialinėekonominė nauda nagrinėja įgyvendinamo projekto poveikį visuomenei. Ekonominės naudos komponentai gali turėti piniginę (vertinę) išraišką arba būti pinigais neįvertinami. Turinčių piniginę išraišką naudos komponentų ekonominis įvertinimas atliekamas nustatant ekonominę grynąją dabartinę vertę ir vidinę grąžos normą. Ekonominė nauda apskaičiuojama koreguojant projekto grynuosius pinigų srautus, naudojant ankstesniame etape atliktuose finansinės grąžos skaičiavimuose. Socialinėje ekonominėje analizėje įvertinamas projekto indėlis į regiono ar nacionalinę ekonominę gerovę. Vertinama projekto įtaka visuomenei dažniausiai sutampa su projekto tikslinėmis grupėmis. Būtent šis analizės aspektas aiškiausiai atskiria finansinę ir socialinę ekonominę analizę: finansinėje analizėje buvo nagrinėjami pinigų srautų pasikeitimai projekto organizacijoje, o socialinėje ekonominėje analizėje nagrinėjami pokyčiai visuomenėje Finansinių srautų konvertavimas perskaičiuojant rinkos kainas į ekonomines vertes Finansinėje analizėje įvertintus pinigų srautus gali paveikti netobula konkurencinė, mokestinė aplinka ir kiti veiksniai, dėl kurių pasireiškimo finansinėje analizėje įvertinti pinigų srautai neatspindi tikrosios pinigų vertės. Socialinėje ekonominėje analizėje turi būti naudojami ne finansiniai, o ekonominiai pinigų srautai, todėl finansinės analizės pinigų srautus reikalinga koreguoti pagal atitinkamus konversijos veiksnius. Šis žingsnis vadinamas konvertavimu. Finansinėje analizėje įvertinti pinigų srautai perskaičiuojami eliminuojant mokesčius, subsidijas, kitas pridėtines išlaidas, kurios valstybės biudžeto mastu yra teigiami pinigų srautai arba biudžeto pajamos. Atliekant vertinimą socialineiekonominei analizei naudojami finansinės analizės duomenys, naudoti investicijų FGDV ir FVGN apskaičiuoti. Konvertavimui apskaičiuojami įplaukų ir išlaidų eilučių konversijos koeficientai: išskaitomi PVM ir kiti netiesioginiai mokesčiai bei valstybės subsidijos ir kiti įnašai; išlaidos vertinamos įskaitant visus tiesioginius mokesčius; išskaitomi grynieji mokesčiai darbuotojams (pavyzdžiui, socialinio draudimo). Šiame etape taikant ekonominėssocialinės naudos vertinimo metodiką, pereinama nuo rinkos prie buhalterinių kainų Rinkoje neįvertintos naudos apskaičiavimas Išorinio poveikio įvertinimas projekto sukuriamų rezultatų (naudos ir žalos) nustatymas. Pagrindinė vertinimo taisyklė atsižvelgti į visas socialines projekto įtakos aplinkybes, kurios turi tiesioginį poveikį projekto tikslinėms grupėms ir kitoms išorinės aplinkos grupėms. Ekonominė nauda išreiškiama pinigine verte. Skaičiavimo etapai: nustatomi vertintini projekto poveikio (naudos ir žalos) komponentai; nagrinėjama galimybė projekto poveikio komponentus išreikšti pinigine verte; nustatomas projekto sukuriamos naudos ir (arba) žalos poveikio mastas šakai, paslaugų rinkai, prekių ir (arba) paslaugų vartojimui, valstybės biudžeto išlaidoms, pagrindimui ir apimties nustatymui. Įvertinama, ar tai tiesioginis, ar netiesioginis projekto poveikis. Jei poveikis yra netiesioginis, tuomet išskaitomos susijusios veiklos pajamos ir sąnaudos; įvertinamas piniginis projekto poveikis aplinkai. Atsižvelgiant į Priežiūros institucijų priežiūros veiklos specifiką ir dabartinį jų naudojamų informacinių sistemų išsivystymo lygį, vertinami tokie PAIIS kūrimo socialinėsekonominės naudos komponentai: 105

106 Ūkio subjektų vykimo į (iš) Priežiūros institucijas (ų) laiko sutaupymai; Priežiūros institucijų darbuotojų darbo laiko sutaupymai, atsiradę dėl efektyvesnių darbo metodų taikymo; Priežiūros institucijų informacinių sistemų išlaikymo kaštų sutaupymai; Nauda valstybei dėl padidėjusio nusikalstamų veikų prevencijos masto Ūkio subjektų kelionės ir apsilankymo Priežiūros institucijoje laiko sutaupymai Įdiegus PAIIS pagal antrąją arba trečiąją alternatyvą, Ūkio subjektai patirtų ženklią ekonominę naudą atsiradus galimybei bendrauti su Priežiūros instituciją, teikti jai reikalingus dokumentus ir gauti aktualią informaciją viename langelyje, Ūkio subjektas nebeprivalės fiziškai lankytis Priežiūros institucijose. Ūkio subjektų per metus sutaupomo darbo laiko vertė apskaičiuojama sudauginus šiuos elementus: pagal CVPA Investicinių projektų rengimo metodiką 17 nustatyta galimybės pasiekti elektroninį turinį vietoje fizinės kelionės į vietą sutaupoma darbo laiko vertė (pateikiama 42 lentelėje); vidutinė Ūkio subjekto kelionės iki Priežiūros institucijos trukmės ir vidutinio apsilankymo Priežiūros institucijoje trukmės suma; Lietuvoje veikiančių Ūkio subjektų skaičius. Vidutinė Ūkio subjekto kelionės iki Priežiūros institucijos trukmė apskaičiuojama remiantis šiomis prielaidomis: Išskyrus keletą išimčių (pvz. Lietuvos prabavimo rūmus, Lietuvos bioetikos komitetą), dažniausiai lankomos Priežiūros institucijos yra apskričių centruose. Vidutinis atstumas tarp apskričių centrų siekia 163 km 18. Pagal tai daroma prielaida, kad maksimalus atstumas iki apskrities centro yra 80 km. 80% apskrities Ūkio subjektų veikia 20 % apskrities ploto sudarančioje teritorijoje apskrities centre. Remiantis šiomis prielaidomis, 80 % apskrities Ūkio subjektų vidutiniškai važiuoja apie 17,9 km iki apskrities centre esančios Priežiūros institucijos, likę 20 % Ūkio subjektų 57,9 km. Vidutinis kelionės į abi puses atstumas 51,8 km. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis greitis mieste yra 40 km/ h 19,o užmiestyje 90 km/h, vidutinė kelionės trukmė yra lygi 62 minutėms (1,036 valandos). Vidutinė Ūkio subjekto apsilankymo Priežiūros institucijoje trukmė apskaičiuojama remiantis šiomis prielaidomis: Esamos situacijos analizės etape atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis institucijos darbuotojų sugaištamas laikas funkcijai Ūkio subjektai teikia informaciją, dokumentus, prašymus, skundus ar kitus duomenis reikalingus institucijai yra 15,425 valandų per mėnesį vienam darbuotojui, t. y. 44 minutės (0,735 valandos) per dieną. 17 Centrinė projektų vertinimo agentūra Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kitų tarptautinių programų paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika 18 Prieiga internete: 19 Švarplienė, A., ir kiti, Sustainable Development Of Road Network And Environment, The XXVIII International Baltic Road Conference. Prieiga internete: 106

107 Visose Priežiūros institucijose yra 2902 priežiūros funkcijas atliekantys darbuotojai, prie kurių veiklos efektyvumo didinimo prisidėtų PAIIS 20. Kiekvienas iš 2014 m. pradžioje Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje veikusių Ūkio subjektų (įskaitant ūkininkus ir fizinius asmenis vykdančius ekonominę veiklą) 21 1 kartą per metus vyksta į vieną iš Priežiūros institucijų darbo reikalais pateikti dokumentus, į konsultacijas, dėl poveikio priemonių taikymo ir pan. tikslais. Du trečdaliai Priežiūros institucijos darbuotojo funkcijai Ūkio subjektai teikia informaciją, dokumentus, prašymus, skundus ar kitus duomenis reikalingus institucijai skiriamo laiko yra praleidžiami tvarkant dokumentus, trečdalis susitikimuose su Ūkio subjektais. Remiantis šiomis prielaidomis, Priežiūros institucijose per darbo dieną vidutiniškai apsilanko 753,28 Ūkio subjekto. Šiems apsilankymams Priežiūros institucijos vidutiniškai skiria po 2132,97 valandos, t. y. po 170 minučių (2,83 valandos) vienam Ūkio subjektui, iš kurių 56,6 minutės (0,943 valandos) yra praleidžiamos susitikimuose. Bendra kelionės ir apsilankymo Priežiūros institucijoje vidutinė trukmė 119 minučių (1,98 valandos). Metiniai sutaupymai visiems Lietuvos Ūkio subjektams yra 8,22 mln. litų. Metiniai Ūkio subjektų sutaupymai, skaičiuojami nuo 2020 metų (kai planuojama, kad pilna PAIIS versija bus sukurta ir įdiegta), yra detalizuojami 42 lentelėje. Šie skaičiavimo galioja antrosios ir trečiosios alternatyvos įgyvendinimo atvejais t. y. tuomet, kai sukuriamas vienas langelis. Pirmosios alternatyvos įgyvendinimo atveju ir įdiegus tik pilotinę versiją Ūkio subjektai šių sutaupymų nepatiria. 42 lentelė. Ūkio subjektų kelionės ir apsilankymo Priežiūros institucijoje laiko sutaupymai Alternatyva Sutaupomos darbo laiko valandos vertė Vidutinė. kelionės į PI trukmė Vidutinė apsilankymo PI trukmė Metiniai sutaupymai Ūkio subjektui Ūkio subjektų skaičius Metiniai sutaupymai, iš viso A B C D = A * (B + C) E F = D * E Alternatyva 1 21,87 1,036 val. 0,943 val mln. Alternatyva 2 21,87 1,036 val. 0,943 val. 43, ,22 mln. Alternatyva 3 21, 87 1,036 val. 0,943 val. 43, ,22 mln Priežiūros institucijų darbuotojų darbo laiko sutaupymai Įdiegus PAIIS, ekonominę naudą patirtų Priežiūros institucijų priežiūros veiklą atliekantys darbuotojai. Remiantis Priežiūros institucijų apklausos duomenimis, šiuo metu vienas darbuotojas vidutiniškai skiria 4,29 val. per mėnesį priežiūros veiklos funkcijų, kurios gali būti automatizuotos su PAIIS, vykdymui. 22 Turint omenyje anksčiau įvardintas prielaidas (i) šiuo metu yra numatyta sukurti prieigas 61 Priežiūros institucijos darbuotojams (likusių institucijų IS bus paliekamos ir integruojamos į PAIIS) ir (ii) šiose Priežiūros institucijose yra apie 2 900, priežiūros veiklą atliekančių darbuotojų, kurių veiklos efektyvumui darys įtaką PAIIS sukūrimas 20 per metus šioms funkcijoms atlikti yra skiriama iki val. Šį darbo laiką padauginus iš vidutinio darbo 20 Naudojami Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo plano (2013 m. vid. Ūkio ministerijos apklausa) duomenys. Nors numatoma potencialių PAIIS naudotojų, kurie atlieka priežiūros funkcijas, tačiau, skaičiuojant sutaupymus, nėra įtraukiama VMI su 2935 darbuotojais, kadangi institucijoje jau naudojama pažangi IS ir, pradėjus naudoti PAIIS, papildomų sutaupymų numatoma nėra. 21 Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga internete: 22 Priežiūros institucijų atsakymai yra priede Atsakymų matrica, pateiktame kartu su esamos situacijos analizės ataskaita. 107

108 užmokesčio, tenkančio vienai valandai (21,87 ), 23 galima apskaičiuoti, kad per metus šiam procesui yra išleidžiama daugiau kaip 3 mln.. Pagal IT procesų instituto parengtą tyrimą How IT Governance Drives Improved Performance, paslaugų perkėlimas į informacinę sistemą didina planavimo, rizikos vertinimo, išteklių valdymo, bendradarbiavimo vykdant auditus, efektyvumo rodiklių matavimo bei organizacijos vidaus kultūros procesų efektyvumą ne mažiau nei 25 proc. 24 Šis dydis buvo naudojamas apskaičiuojant Priežiūros institucijų priežiūros veiklą atliekančių darbuotojų darbo laiko sutaupymus PAIIS automatizuojamiems veiksmams daroma prielaida, kad darbuotojų veiklos efektyvumas padidėjo 25 proc.. Kadangi kiekviena PAIIS kūrimo alternatyva apima skirtingą funkcionalumų skaičių, tarpusavyje skiriasi jų daromos įtakos dydis. Toliau esančioje lentelėje pateikiama visų trijų alternatyvų darbuotojų darbo laiko sutaupymai priklausomai nuo pasirinktos alternatyvos. 43 lentelė. Vidutiniai darbo laiko sutaupymai vienam darbuotojui (valandomis) Alternatyvos Nr. Laikas funkcijoms atlikti be PAIIS (val./mėn.) Laikas funkcijoms atlikti su PAIIS (val./mėn.) Laiko funkcijoms atlikti sutaupymai (val./mėn.) Laiko funkcijoms atlikti sutaupymai (val./metus) A B = A * (10,25) C = A B D = C * 12 Alternatyva 1 2,97 2,23 0,74 8,91 Alternatyva 2 3,35 2,51 0,84 10,05 Alternatyva 3 4,29 3,22 1,07 12,87 Prognozuojamus darbo laiko sutaupymus padauginus iš vidutinio darbo užmokesčio, tenkančio vienai valandai, ir priežiūros funkciją atliekančių darbuotojų, kurie pradės naudotis PAIIS, skaičiaus galima apskaičiuoti metinius sutaupymus. Toliau esančioje lentelėje pateikiama visų trijų alternatyvų metinė ekonominėsocialinė nauda, atsirandanti dėl Priežiūros institucijos priežiūros veiklą vykdančių darbuotojų darbo laiko sutaupymų. Trečios alternatyvos atveju numatomos papildomos IS funkcijos, kurių poreikis buvo nustatytas esamos situacijos analizės metu. Šioms funkcijoms priskiriami Patikrinimų planų pildymas, tvirtinimas ir Patikrinimo dokumentų pildymas. Šiuo metu, atliekant Ūkio subjektų Patikrinimus, pildomi atspausdinti dokumentai, iš kurių duomenys grįžus į darbo vietą yra rankiniu būdu perkeliami į informacines ar dokumentų valdymo sistemas. Remiantis Konsolidavimo plano 2012 metų apklausa ir ekspertiniu vertinimu, visos Priežiūros institucijos vidutiniškai per metus atlieka 700 tūkst. Patikrinimų. Darome prielaidą, kad pakartotinai suvesti vieno Patikrinimo rezultatus iš popierinio dokumento į sistemą vidutiniškai užtrunka 10 min (0,167 valandos), o ketvirtadalis Patikrinimų jau dabar yra pildomi tiesiogiai į IS, todėl per metus visų Priežiūros institucijų darbuotojų patiriami darbo laiko (kurio valandos vertė yra 21,87 ) sutaupymai trečios alternatyvos atveju siektų iki 1,91 mln.. 23 Socialinėsekonominės naudos (žalos) komponentų įverčiai yra nustatyti CPVA ir kinta priklausomai nuo metų. Naudojamas 2017 m. įkainis, kadangi projekto investicijų laikotarpis planuojamas m. Prieiga internete: 24 IT procesų instituto tyrimo How IT Governance Drives Improved Performance duomenimis. Prieiga internete: 108

109 44 lentelė. Priežiūros institucijų darbuotojų darbo laiko sutaupymai ( per metus) Alternatyvos Nr. Laiko funkcijoms atlikti sutaupymai (val./metus) Darbo užmokestis/val. Priežiūros veiklas atliekančių darbuotojų skaičius Metinė nauda () A B C D = A * B * C + X Alternatyva 1 8,91 21, , 49 tūkst. Alternatyva 2 10,05 21, , 84 tūkst. Alternatyva 3 12,87 21, tūkst. Laiko duomenims į IS suvesti sutaupymai Darbo užmokestis/val. Vidutinis metinis nenaudojant IS atliekamų patikrinimų skaičius Metiniai sutaupymai, LTL / EUR Alternatyva 3 10 min / patikrinimui 21, ,92 mln. / 0,56 mln. Įgyvendinus PAIIS projektą, bendrieji sutaupymai, atsirandantys dėl Priežiūros institucijų darbuotojų darbo laiko sutaupymo, galėtų siekti nuo 565 tūkst. iki 2,73 mln. per metus priklausomai nuo pasirinktos alternatyvos IS sistemų išlaikymo sutaupymai Įdiegus PAIIS, nebeliktų poreikio naudoti dalies šiuo metu Priežiūros institucijų priežiūros veiklai naudojamų informacinių sistemų, kurios leidžia atlikti tik dalį PAIIS numatomų funkcijų. Remiantis Priežiūros institucijų apklausos duomenimis apskaičiuoti vidutiniai vienos Priežiūros institucijos informacinės sistemos išlaikymo kaštai ir įvertinta, kiek būtų galima sutaupyti lėšų, atsisakius šių informacinių sistemų. Skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad daugumos apklausoje dalyvavusių Priežiūros institucijų IS išlaikymo kaštai yra panašūs. Nebuvo įtraukiamos (i) informacinės sistemos su nurodytais nuliniais išlaikymo įverčiais ir (ii) sistemos, kurių išlaikymas kainuoja daugiau kaip 1 mln. per metus. Pastarosios stipriai išsiskiria savo dydžiu ir išlaikymo kaštais (pvz., VMI Mokesčių apskaitos IS metiniai išlaikymo kaštai siekia 3,32 mln., Sodros sistemų 1 mln., 1,22 mln. ir 2,5 mln. ), todėl nėra tikslinga lyginti su likusių Priežiūros institucijų naudojamomis informacinėmis sistemomis. Siekiant atrinkti informacines sistemas, kurios šiuo metu yra naudojamos priežiūros veiklai, tačiau leidžia atlikti tik dalį PAIIS numatytų funkcijų, buvo atrinktos ir vertintos institucijos, apie kurių galimybę sudaryti tikrintinų Ūkio subjektų sąrašą ir teikti bei gauti dokumentus Ūkio subjektams, buvo atsakyta Priežiūros institucijų apklausoje. Informacinės sistemos, kurios (i) turi PAIIS numatytas pagrindines funkcijas, kurių (ii) paskirtis yra skiriasi nuo PAIIS, arba kurios (iii) nepateikė informacijos, nagrinėjamos nebuvo. Remiantis šiais kriterijais, buvo atrinkta 10 IS, kurių funkcionalumai, susiję su priežiūros veikla, bent vienu iš trijų PAIIS kūrimo alternatyvų atveju galės būti naikinami dėl jų nepakankamumo ir pakeičiami PAIIS (žr. 45 lentelę). Pirmojoje alternatyvoje tuo atveju, kai informacinės sistemos funkcionalumai leidžia sudaryti tikrintinų Ūkio subjektų sąrašus, tačiau neleidžia siųsti dokumentų Ūkio subjektams, šie IS funkcionalumai naikinami nebus. Šis poreikis atsiras tik renkantis antrą arba trečią alternatyvas. Tuo tarpu Priežiūros institucijų informacinių sistemų dalys, kurios leidžia siųsti dokumentus Ūkio subjektams, tačiau neturi galimybės sudaryti tikrintinų Ūkio subjektų sąrašo bus keičiamos renkantis bet kurią PAIIS įgyvendinimo alternatyvą. 109

110 45 lentelė. Informacinės sistemos, kurių priežiūros veiklai skirtų funkcionalumų numatoma atsisakyti IS funkcijos Leidžia formuoti išsamų tikrintinų Ūkio subjektų sąrašą, bet nėra galimybės Ūkio subjektams teikti dokumentų elektronine forma Nėra išsamios tikrintinų Ūkio subjektų duomenų bazės, tačiau leidžia Ūkio subjektams teikti dokumentus el. forma Informacinė sistema Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras, Radiacinės saugos informacinė sistema (Radiacinės saugos centras) Fitosanitarinio registro informacinė sistema (Valstybinė augalininkystės tarnyba) Lietuvos turizmo informacijos sistema (Valstybinis turizmo departamentas) Lietuvos darbo biržos IS (Lietuvos darbo birža) DVS "Doclogix" (Valstybinė energetikos inspekcija) Valstybinė priešgaisrinės priežiūros veiklos administravimo informacinė sistema (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) Informacinė sistema Pagalba (Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (Nacionalinė žemės tarnyba) easta, AAKIS (Regionų aplinkos apsaugos departamentai) ALIS (Aplinkos apsaugos tarnyba) Statusas (funkcionalumas paliekamas / funkcionalumas naikinamas) 1 alternatyva 2 alternatyva 3 alternatyva Funkcionalumas paliekamas Funkcionalumas paliekamas Funkcionalumas paliekamas Funkcionalumas paliekamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Funkcionalumas naikinamas Remiantis Priežiūros institucijų apklausos duomenimis ir anksčiau aprašytomis prielaidomis apskaičiuota, kad vidutiniškai vienos priežiūros IS išlaikymas kainuoja per metus. 25 Darant prielaidą, kad informacinės sistemos palaikymo kaštai panaikinus su PAIIS besidubliuojančius funkcionalumus sumažėtų apie 10 proc., pirmosios alternatyvos atveju numatyta naikinti funkcionalumus 4 informacinėse sistemose, todėl būtų sutaupoma apie 25 tūkst. per metus jų išlaikymui skiriamų lėšų. Antrosios ir trečiosios alternatyvų atveju būtų atsisakoma 10 IS funkcionalumų ir tai leistų sutaupyti 63 tūkst. per metus. PAIIS socialinėekonominė nauda, tikėtina, augs, ateityje Priežiūros institucijoms pereinant prie PAIIS naudojimo ir atsisakant daugiau egzistuojančių IS funkcionalumų, tačiau naikinti šuo metu siūloma tik tuos IS funkcionalumus, kurie buvo identifikuoti remiantis institucijų užpildytais 25 Priežiūros institucijų atsakymai yra priede Atsakymų matrica, pateiktame kartu su esamos situacijos analizės ataskaita. 110

111 klausimynais. Pažymėtina, kad ne visos Institucijos, kurioms klausimynai buvo pateikti pildymui, juos užpildė ir pateikė ir (arba) ne visos Institucijos atsakė į visus klausimynuose pateiktus klausimus. Tai gali daryti įtaką pateiktų išvadų rezultatams, todėl prieš naikinant IS funkcionalumus ar priimant kitus sprendimus rekomenduojama pakartotinai ištirti aplinkybes šiuo atveju, IS funkcionalumus ir paskirtį. Paslaugų teikėjas negarantuoja Institucijų pateiktų duomenų teisingumo ir patikimumo Nauda dėl padidėjusio prevencijos masto Įdiegus PAIIS padidėjęs Priežiūros institucijų priežiūros funkcijas atliekančių darbuotojų veiklos efektyvumas leis jiems atliekant įprastą priežiūros veiksmų skaičių sutaupytą laiką skirti aktyvesniam prevencinių priemonių taikymui konsultuoti Ūkio subjektus, teikti jiems aktualią informaciją, organizuoti seminarus ir pan. Daroma prielaida, kad Ūkio subjektų konsultavimui skirtas papildomas darbo laikas bei konsultavimo efektyvumą gerinantys įrankiai (informacinių žinučių viename langelyje siuntimas Ūkio subjektams, teisės aktų pokyčių naujienos ir pan.) padidins šių prevencinių veiklų efektą sumažės Ūkio subjektų nusižengimų teisės aktams skaičius ir dėl jų kylanti žala. PAIIS padės padidinti prevencijos mastą ir sumažinti Ūkio subjektų nusižengimų sukuriamą žalą, tačiau galimos ekonominės naudos skaičiavimai nėra atliekami, dėl patikimos informacijos apie prevencijos veiksmų efektą Ūkio subjektų nusižengimų skaičiui trūkumo Galima PAIIS ekonominė žala Analizuojant PAIIS įgyvendinimo naudą atsižvelgiama į finansinius kaštus sistemos sukūrimui ir palaikymui bei į jos teikiama ekonominę naudą, tačiau taip pat galima projekto ekonominė žala. Ekonominė žala šiuo atveju gali pasireikšti Priežiūros institucijų išlaidų IS naudojimuisi padidėjimu, jei bus priimtos joms nepalankios atsiskaitymo su PAIIS duomenis teikiančia institucija (Registrų centru) sąlygos Mokestis Registrų centrui už teikiamus duomenis Atsižvelgiant į tai, kad daugelį duomenų PAIIS numatoma gauti iš Registrų centro, būtina atsižvelgti į mokesčius už duomenų teikimą. Modelis, pagal kurį vyks apmokėjimas Registrų centrui gali turėti įtakos ekonominei projekto teikiamai naudai arba finansiniams kaštams. Šiame analizės etape neįmanoma pagrįstai įvertinti galimo mokesčių Registrų centrui dydžio ir pasiskirstymo, nes mokestis priklausys nuo faktiškai reikalingo duomenų kiekio ir jų gavimo įkainio. Todėl mokesčiai už duomenų teikimą nebuvo įtraukti į finansinius ir ekonominius skaičiavimus. Šis klausimas bus itin svarbus tolesniuose PAIIS įgyvendinimo etapuose. Analizės metu buvo svarstomi trys skirtingi apmokėjimo tvarkos modeliai: 1. Apmokėjimas vyksta iš valstybės biudžeto. Nors tiksli apmokėjimų apskaičiavimo formulė nebuvo nustatinėjama ar detalizuojama, tačiau žinoma kad įgyvendinant šį modelį padidėtų PAIIS finansinės veiklos sąnaudos. Apmokėjimas galėtų būti vykdomas pagal perduodamų duomenų kiekius, naudojamas technologijas ar tvarkytojo patiriamas sąnaudas. Pakilus PAIIS veiklos sąnaudoms, PAIIS finansiniai rodikliai būtų dar labiau neigiami ir kiltų didesnio finansavimo iš valstybės biudžeto poreikis. 2. Priežiūros institucijos moka Registrų centrui pagal naudojamų duomenų kiekius. Institucijos mokėtų už duomenis iš joms skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansinių šaltinių. Jos privalėtų pačios skirstyti joms skiriamas lėšas ir įvertinti savo poreikį naudotis PAIIS. Šis sprendimas reikalautų institucijų kontrolės ir disciplinos kaip naudojami duomenys. Įgyvendinus šį variantą, institucijos patirtų ekonominę žalą. Taip pat kiltų grėsmė, kad, siekdamos taupyti lėšas, Priežiūros institucijos nesinaudotų ar nepakankamai naudotųsi PAIIS, taip sumažindamos sistemos kuriamą ekonominę naudą. 111

112 3. Priežiūros institucijos moka abonentinį mokestį Registrų centrui. Institucijos mokėtų už duomenis iš joms skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansinių šaltinių. Šis apmokėjimo modelis nereiškia, kad visos Priežiūros institucijos patirtų vienodas finansines sąnaudas, nes galimai abonemento dydis būtų unikalus kiekvienai institucijai. Įmanomas taip pat vienodas mokestis visoms institucijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio, naudojamų duomenų kiekio ar technologinių sprendimų. Kaip ir taikant ankstesnį modelį, Priežiūros institucijos patirtų ekonominę žalą bei kiltų nepakankamo PAIIS naudojimo grėsmė. Visi sprendimo būdai mažintų PAIIS teikiamą naudą, bet skirtinga apimtimi. Sąnaudų dydžiai gali būti nustatyti tik žinant skaičiavimo formules, kurios turi būti suderintos PAIIS valdytojo, tvarkytojo ir kitų suinteresuotųjų šalių susitarimu, todėl sunku nustatyti kuris modelis yra naudingiausias tiek Priežiūros institucijoms, tiek valstybei. Analizės metu sprendimas dėl apmokėjimo už PAIIS duomenis dar nebuvo priimtas. Detali ekonominio poveikio analizė tikslinga tuomet, kai bus pasiektas susitarimas tarp visų suinteresuotų institucijų. Politinį sprendimą taip pat turėtų papildyti teisinio reglamentavimo pakeitimai. Tikėtina, kad mokestis priklausys nuo naudojamų duomenų kiekio. Todėl rekomenduojama PAIIS kurti duomenų skaičiuoklę, kurios pagalba būtų fiksuojamas gaunamų duomenų kiekis, įrašų skaičius, tipas, šaltinis (sistema ar registras), perdavimo laikas bei užklausos inicijatorius (žr. skyriuje 1.1.1) Projekto socialiniųekonominių rodiklių apskaičiavimas Socialiniams ekonominiams rodikliams apskaičiuoti naudojama socialinė diskonto norma. SDN atskleidžia visuomenės požiūrį į ateities naudą ir sąnaudas, parodo visuomenės pasiryžimą atidėti vartojimą šiandien dėl vartojimo rytoj (ateityje). Didelė diskonto norma reiškia, kad visuomenė (arba valdžia) nenori investuoti reikšmingų išteklių Šiame investicijų projekte naudojama Europos Komisijos metodikoje rekomenduojama diskonto normai visoms konvergencijos tikslo siekiančioms šalims 6,15 %. Pagrindiniai socialinės ekonominės analizės rodikliai yra trys: Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV) apskaičiuojama finansinės analizės duomenis įvertinus ekonomine verte ir papildomai įvertinus projekto sukuriamą socialinę ekonominę naudą bei projekto nulemtą žalą. Rodiklis skirtas pagrįsti būsimai projekto naudai tikslinėms grupėms, išreiškiant ją dabartine pinigų verte. Socialiniu ekonominiu požiūriu pagrįstas projektas yra tas, kurio EGDV yra teigiama. EGDV parodo, kad socialinė ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Jei EGDV < 0, projekto sukuriama diskontuota nauda nepadengia diskontuotinų sąnaudų, todėl toks projektas neturėtų būti įgyvendinamas. Esant EGDV > 0, projektu kuriama pridėtinė vertė visuomenei ir jo įgyvendinimo galimybės turi būti nagrinėjamos ir lyginamos su projekto įgyvendinimo išlaidomis. Ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN) tai diskonto norma, kuriai esant ekonominė grynoji dabartinė vertė EGDV lygi nuliui. Kadangi skaičiuojant EGDV grynųjų pajamų srautai taip pat diskontuojami, apskaičiuotoji EVGN lyginama su socialine diskonto norma, pritaikyta EGDV apskaičiuoti. Žymią socialinę ekonominę naudą duodančio projekto EVGN paprastai yra didesnė nei pritaikyta diskonto norma. Naudos ir sąnaudų santykis (B/C) svarbiausiasis socialinės ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas sąnaudas. Apskaičiuojamas dalijant suminės ekonominės naudos grynąją dabartinę vertę iš suminės ekonominių sąnaudų grynosios dabartinės vertės. Viešųjų investicijų projektų naudos ir sąnaudų santykis visais atvejais privalo būti didesnis už 1. Socialiniuekonominiu aspektu alternatyvos palyginamos apskaičiuojant ekonominę naudą (socialinesekonomines pajamas, detalizuojamas 4.2 poskyryje Rinkoje neįvertintos naudos apskaičiavimas ir apibendrintas 46 lentelėje), ekonomines sąnaudas (projekto investicijų, 112

113 reinvesticijų, palaikymo sąnaudų ir kitų su projektu susijusių sąnaudų sumą) ir įvertinant kitus reikalingus skaičiavimams rodiklius, kuriuos panaudojant apskaičiuojami nurodyti ekonominiai socialiniaiekonominiai įgyvendinamos alternatyvos atrankos kriterijai. 46 lentelė. Alternatyvų teikiamos ekonominėssocialinės naudos apibendrinimas Alternatyva Metiniai ŪS sutaupymai, tūkst. Metiniai PI sutaupymai, tūkst. Metiniai IS sutaupymai, tūkst. Bendri metiniai sutaupymai, tūkst. Alternatyva 1 565, ,02 Alternatyva ,00 637, ,66 Alternatyva , , ,09 Projekto ekonominiaisocialiniai rodikliai visoms alternatyvoms pateikiami toliau esančiose lentelėse. Skaičiuojant ekonominiussocialinius srautus taikomos fiskalinės korekcijos finansiniai srautai perskaičiuojami pagal rekomenduojamus konversijos koeficientus ir išskaičiuojamas PVM. Daroma prielaida, kad ekonominėsocialinė nauda įdiegus pilotinę versiją bus tik dalinė ir plečiant sistemos diegimą kitose institucijose didės palaipsniui. Visa ekonominėsocialinė nauda bus patiriama startavus pilnai sistemos versijai 2020 metais. 113

114 47 lentelė. Projekto ekonominiaisocialiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 1 N r N L Išorinio poveikio nauda Projekto ataskaitinis laikotarpis , , , , , , , , , , , , , 65 GDV , 52 Visos veiklos pajamos Investicijų likutinė vertė Ekonominė nauda iš viso (1+2+3) PAIIS programinės įrangos priežiūra Žmogiškųjų išteklių poreikis PAIIS palaikymui Veiklos išlaidos iš viso ( ) Visos investicijos Išorinio poveikio žala Ekonominės sąnaudos iš viso (4+5+6) GRYNASIS SRAUTAS (NL) EGDV EVGN Naudos ir sąnaudų santykis , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,01 N/A 0, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,01 114

115 48 lentelė. Projekto ekonominiaisocialiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 2 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr GDV N Išorinio poveikio nauda , , , , , , , , , , , , , ,20 Visos veiklos pajamos Investicijų likutinė vertė Ekonominė nauda iš viso (1+2+3) PAIIS programinės įrangos priežiūra Žmogiškųjų išteklių poreikis PAIIS palaikymui Veiklos išlaidos iš viso ( ) , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , Visos investicijos Išorinio poveikio žala , , , , , , , , , , , , , , , ,22 L Ekonominės sąnaudos iš viso (4+5+6) GRYNASIS SRAUTAS (NL) EGDV , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,72 EVGN 19,25 % Naudos ir sąnaudų santykis 1,44 115

116 49 lentelė. Projekto ekonominiaisocialiniai rodikliai, tūkst. : Alternatyva 3 Projekto ataskaitinis laikotarpis Nr GDV N Išorinio poveikio nauda , , , , , ,84 Visos veiklos pajamos Investicijų likutinė vertė Ekonominė nauda iš viso (1+2+3) PAIIS programinės įrangos priežiūra Žmogiškųjų išteklių poreikis PAIIS palaikymui Veiklos išlaidos iš viso ( ) , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , Visos investicijos Išorinio poveikio žala , , , , , , , , , , , , , , , ,62 L Ekonominės sąnaudos iš viso (4+5+6) GRYNASIS SRAUTAS (NL) EGDV Naudos ir sąnaudų santykis (B/C) , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,73 EVGN 25,15 % 1, , , , , , , , , , , , , , ,73 116

117 4.5. Alternatyvų palyginimas pagal socialiniusekonominius rodiklius Šiame skyriuje visos išanalizuotos projekto įgyvendinimo alternatyvos palyginamos pagal apskaičiuotus finansinius rodiklius. Suvestiniai duomenys pateikiami toliau esančioje lentelėje. Palyginus išnagrinėtas alternatyvas pagal finansinės analizės rodiklius (finansinės analizės skyriuje) ir socialinėsekonominės analizės rodiklius, šioje lentelėje galima padaryti galutinę išvadą apie optimalią projekto įgyvendinimo alternatyvą. Kadangi dažniausiai viešieji investicijų projektai nėra finansiškai atsiperkantys ir jie naudingi tik socialiniuekonominiu aspektu, ekonominės analizės rodikliai tampa pagrindiniais alternatyvų palyginimo kriterijais. Lyginant alternatyvas pagal ekonominius rodiklius, pirmiausia atsižvelgiama į alternatyvos naudos ir sąnaudų santykį, tuomet į EGDV ir paskiausiai į EVGN. Projekto organizacija turi būti pajėgi įgyvendinti pasirinktąją projekto įgyvendinimo alternatyvą, alternatyva turi būti finansiškai gyvybinga ir sukurti didžiausią socialinę ekonominę naudą, viršijančią sąnaudas, reikalingas naudai sukurti. 50 lentelė. Projekto alternatyvų palyginimas pagal socialiniusekonominius rodiklius Nr. Rodiklis 1 alternatyva 1. EVGN, % N/A 19,25 % 25,15 % EGDV, tūkst. Naudos ir sąnaudų santykis (B/C) 2 alternatyva 3 alternatyva Išvados ,09 1,44 1,48 Vertinant pagal EVGN apibrėžimą, prasminga įgyvendinti tik tą alternatyvą, kurios EVGN viršija diskonto normą. Atlikus analizę nustatyta, kad bazinę EVGN viršija 2 ir 3 alternatyvos. Tai reiškia, kad visų keturių alternatyvų socialinėekonominė nauda generuoja didesnę grąžą, nei kainuoja investicijoms reikalingos lėšos. Didžiausią naudą visuomenei teikia alternatyva 3. Tikslingas yra 2 ir 3 alternatyvos įgyvendinimas, nes diskontuotas grynasis pinigų srautas skaičiuojant per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį yra teigiamas. 1 alternatyvos įgyvendinimas nėra tikslingas, nes EGVD yra neigiamas. Visuomenei daugiausiai naudos atneša alternatyva 3. Tik 2 ir 3 alternatyvų atveju sukuriama daugiau ekonominės naudos, nei patiriama kaštų alternatyvos įgyvendinimui, todėl prasmingas yra visų šių alternatyvų įgyvendinimas. Lyginant su reikalingomis investicijomis ir veiklos kaštais, didžiausią naudą generuoja alternatyva

118 5. Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas 5.1. PAIIS alternatyvos parinkimas Remiantis finansinės analizės rezultatais, būtų rekomenduojama rinktis 1 alternatyvą, kadangi šios alternatyvos dėka patiriamas mažiausias finansinis nuostolis, tačiau tokio tipo projektams svarbesnis atsiperkamumo rodiklis yra ne finansinė nauda (kurios absoliučia dauguma atvejų nebūna), o socialinė ekonominė nauda. Remiantis socialineekonomine analize, įgyvendinimui turėtų būti pasirinkta 3 alternatyva, generuojanti didžiausią socialinęekonominę naudą. Siekiant visapusiškai įvertinti skirtingų PAIIS įgyvendinimo alternatyvų teikiamą naudą, ne tik finansiniu ir socialiniuekonominiu aspektais, o ir sprendžiant tikslinių grupių (Priežiūros institucijų ir Ūkio subjektų) problemas, optimalios alternatyvos pasirinkimui yra nustatyti ir papildomi kriterijai: 1. PAIIS pasiekiamumas; 2. PAIIS technologijos pažangumas; 3. Elektroninių paslaugų Ūkio subjektams brandos lygis. Toliau esančioje lentelėje pateiktas nustatytų kriterijų aprašymas. 51 lentelė. Alternatyvų vertinimo kriterijų aprašymas Eil. Nr. Kriterijus Aprašymas 1. PAIIS pasiekiamumas Kriterijus išreiškia galimybę gauti visą reikiamą informaciją ir naudotis reikalingomis funkcijomis pagal Priežiūros institucijos poreikį, nepriklausomai nuo vietos ir laiko. 2. PAIIS technologijos, pažangumas 5 taškai suteikiami tuo atveju, kai informaciją galima pasiekti ir funkcijas naudoti tiek darbo vietoje, tiek vykdant patikrinimą Ūkio subjekto patalpose ir kai informacija yra pasiekiama kiekvienu metu. Institucijai nėra poreikio laukti, kol bus pateiktas atsakymas į užklausą atsisiųsti duomenis (pvz., teikti užklausą PAIIS tvarkytojui kiekvieną kartą norint gauti duomenis). 3 taškai reiškia, kad informacija gali būti surenkama darbo vietoje darbo metu, tačiau ne vykdant patikrinimą pas Ūkio subjektą. Nėra būtinybės kiekvieną kartą siųsti užklausos, kad gauti reikiamus duomenis, tačiau yra tokia galimybė. 1 taškas suteikiamas, kai būtina teikti užklausas kiekvieną kartą, norint gauti duomenis. Informacija pasiekiama tik darbo vietoje. 0 taškų suteikiama tuo atveju, kai informacijos paieškos apsunkintos, negalima nustatyti tikslaus informacijos gavimo laiko, būtina jos ieškoti skirtinguose šaltiniuose kiekvieną kartą (pvz., interneto paieškos variklyje, atskiruose dokumentuose ir pan.). Informacijos paieškos gali būti vykdomos nepriklausomai nuo darbo vietos. Naudojamos technologijos turi įtaką darbo našumui, komunikacijai su Ūkio subjektais ir su kitomis institucijomis, priežiūros funkcijų automatizavimui ir tolesnės IS plėtros galimybėms. Siekiama, kad PAIIS suteiktų galimybę kuo pažangesniais, patogesniais ir 118

119 3. Elektroninių paslaugų subjektams pažangumas Ūkio efektyvesniais įrankiais komunikuoti su Ūkio subjektais, kitomis institucijomis bei tos pačios institucijos darbuotojais bei suteiktų įrankius efektyvinti priežiūros veiklų vykdymą. Svarbus veiksnys vertinant technologiją yra sistemos prieinamumas mobiliuosiuose įrenginiuose, kuris leidžia darbuotojams pasiekti ir naudoti darbo įrankius nepriklausomai nuo vietos. 5 taškai skiriami tiems sprendimams, kuriuose naudojama informacinė sistema leidžia bendrauti su Ūkio subjektais ir su Priežiūros institucijomis be poreikio naudoti kitas informacines sistemas. Visos funkcijos gali būti įgyvendinamos mobiliuose įrenginiuose. 3 taškai skiriami tuo atveju, kai naudojantis PAIIS galima susisiekti su Priežiūros institucijomis ir Ūkio subjektais ir įgyvendinti svarbiausias funkcijas. 1 taškas suteikiamas, kai sprendimas numato pagrindinę sistemą, kurios pagalba vykdomos kai kurios priežiūros funkcijos. Sistema nėra prieinama mobiliuose įrenginiuose. 0 taškų reiškia, kad sprendimas nenumato jokių sistemų ir mobilių įrengimų. Brandos lygis leidžia nustatyti, ar paslauga gali būti įgyvendinta elektroninėje erdvėje visa apimtimi, ar kai kuriuos žingsnius privaloma atlikti tradiciniu būdu. Brandos lygiai nustatomi pagal IVPK pateiktą penkių pakopų brandos modelį taškai suteikiami, kai visos arba beveik visos paslaugos teikiamos ketvirtuoju brandos lygiu, t. y. paslaugos atliekamos nuo užsisakymo iki uždarymo. 5 taškai skiriami taip pat, jei Ūkio subjektai turi galimybę užsisakyti paslaugas personalizuotoje erdvėje. 3 taškai suteikiami, kai visos arba beveik visos paslaugos teikiamos trečiuoju brandos lygiu, t. y. dvipuse sąveika. Ūkio subjektai turi galimybę užsisakyti paslaugas naudojant el. formas, tačiau galutinis rezultatas reikalauja fiziško atvykimo į nustatytą vietą (pvz., galima pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus licencijai gauti elektroniniu būdu, taip pat gauti atsakymą, tačiau atsiimti licenciją būtina nuvykus į vietą). 1 taškas suteikiamas institucijoms, kurių paslaugos neviršija antro brandos lygio Ūkio subjektai turi galimybę parsisiųsti dokumentus ir formas elektroninėje erdvėje, tačiau jas išpildyti ir pristatyti privalo tradiciniu būdu. 0 taškų skiriama tais atvejais, kai nei viena paslauga Ūkio subjektams nėra perkelta į elektroninę erdvę, t. y. nėra pasiektas pirmas brandos lygis. 26 Prieiga internete: 119

120 Kiekvienas kriterijus buvo vertinamas balais intervale nuo 0 iki 5, kur: 0 alternatyva neatitinka kriterijaus; 1 alternatyva minimaliai atitinka kriterijų; 3 alternatyva dalinai atitinka kriterijų; 5 alternatyva atitinka kriterijų. Maksimalus galimas surinkti taškų skaičius alternatyvai yra 15 (3 kriterijai po 5 balus). Bendruoju atveju geriau vertinama alternatyva, surinkusi aukštesnį bendrą įvertinimą. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas alternatyvų vertinimas pagal pasirinktus kriterijus. 14 paveikslas. Alternatyvų vertinimas pagal kriterijus Daugiausiai taškų pagal pasirinktus kriterijus surinko 2 ir 3 alternatyvos. Toliau pateikiamos alternatyvų vertinimo metu gautos išvados: Daugiausiai taškų surinko 3 alternatyva. Dėl didelio numatytų funkcijų skaičiaus ir pažangaus jų įgyvendinimo buvo surinktas didžiausias taškų skaičius, todėl ši alternatyva labiausiai atitinka Projekto tikslinių grupių poreikius. Antroje vietoje liko 2 alternatyva. Nors ši alternatyva atitinka Projekto tikslinių grupių poreikius, tačiau jai numatytų funkcijų skaičius yra mažesnis nei 3 alternatyvos atveju, todėl surinktų taškų skaičius taip pat skiriasi. Trečioje vietoje liko 1 alternatyva. Ši alternatyva ne pilna apimtimi atitinka Projekto tikslinių grupių poreikius, kadangi Ūkio subjektams nėra numatomas elektroninių paslaugų teikimas, o Priežiūros institucijų veiklos efektyvumui didinti numatyti tik keli įrankiai. Pagal apsibrėžtus papildomus kriterijus, nustatyta, kad optimali alternatyva yra trečioji. Apibendrinant finansinės, ekonominėssocialinės analizių bei įvertinimo pagal pasirinktus kriterijus rezultatus, rekomenduojama rinktis trečiąją PAIIS įgyvendinimo alternatyvą Potencialūs PAIIS tvarkytojai ir jų palyginamasis vertinimas Šiuo metu PAIIS tvarkytoju yra numatytas Registrų centras, tačiau Priežiūros institucijų informacinių sistemų analizės metu nustatytas dar vienas potencialus PAIIS tvarkytojas Valstybinė mokesčių inspekcija, turinti techninių ir ekspertinių galimybių eiti tvarkytojo pareigas. Kadangi siekiama optimalių PAIIS projekto rezultatų, buvo nuspręsta atlikti papildomą šių potencialių tvarkytojų palyginamąjį vertinimą, kurio metu abi institucijos buvo vertinamos pagal penkis bruožus: 1. Duomenų kaupimas kokiuose registruose ir informacinėse sistemose šiuo metu yra kaupiami pagrindiniai Ūkio subjektų duomenys; 120

121 2. Integracijų skaičius kuri institucija reikalautų mažesnio papildomų integracijų su kitomis sistemomis skaičiaus; 3. Funkcijų skaičius kokį numatytų PAIIS funkcijų skaičių leidžia atlikti institucijos naudojama informacinė sistema; 4. IT kompetencijos kokias kompetencijas einant tvarkytojo pareigas turi institucija; 5. Priežiūros procesai kaip institucija dalyvauja Priežūros vykdyme Toliau esančioje lentelėje pateiktas nustatytų kriterijų aprašymas ir detalizuojamos rekomendacijos priežastys. 52 lentelė. Tvarkytojo vertinimo kriterijų aprašymas Eil. Nr. Kriterijus 1. Duomenų kaupimas 2. Integracijų skaičius 3. Funkcijų skaičius Aprašymas Šiuo kriterijumi norima nustatyti kuriuos duomenis, reikalingus Ūkio subjektų patikrinimams (žr. 2 paveikslas), kaupia institucija. Duomenys apima: Identifikacinius duomenis (įskaitant, bet neapsiribojant, kodą, kontaktinius duomenis); Ekonominės veiklos rūšį (pagal EVRK2); Veiklos adresą; Licencijų duomenis (įskaitant, bet neapsiribojant, tipą, numerį, galiojimo laiką); Informaciją apie skirtų baudų apmokėjimą; Nekilnojamojo turto duomenis (įskaitant, bet neapsiribojant, numerį, koordinates). Institucijai suteikiamas balas už kiekvienos iš įvardintų duomenų grupių kaupimą. Integracijų skaičius parodo, kiek PAIIS integracijų su duomenų šaltiniais galės vykti institucijos viduje. Kitaip tariant, kiek duomenų šaltinių jau yra institucijoje (žr Duomenų šaltinių aprašymas). Duomenų šaltiniais laikomos šios sistemos arba registrai: Juridinių asmenų registras (JAR); Licencijų informacinė sistema (LIS); Mokesčių mokėtojų registras (MMR); Mokesčių apskaitos informacinė sistema (MAIS); Nekilnojamojo turto kadastras ir registras; Gyventojų registras; Institucijai suteikiamas balas už kiekvieno iš įvardintų duomenų šaltinių esamą integraciją su naudojama sistema. Funkcijų skaičius parodo naudojamos IS galimybes. Kriterijus apibrėžia, kiek iš PAIIS numatomų funkcijų gali atlikti naudojama informacinė sistema. Atsižvelgiant į ilgą funkcijų sąrašą bei į vieno langelio ūkio subjektui galimą kūrimą remiantis kita informacine platforma, buvo vertinamos 4, 5, 6 ir 7 lentelėse esančios funkcijos (žr. skyrius 1.3PAIIS naudojimo scenarijai ir rekomenduojamos funkcijos). Įvardintų funkcijų yra 111. Pagal funkcijų skaičių buvo institucijoms suteikiami balai: 5 balai skiriami institucijai, kurios IS suteikia galimybę atlikti bent 60% įvardintų funkcijų (t.y. 67 funkcijas); 121

122 4. IT kompetencijos 5. Priežiūros procesai 3 balai skiriami institucijai, kurios IS suteikia galimybę atlikti 40%59% įvardintų funkcijų (t.y funkcijas); 1 balas skiriamas institucijai, kurios IS suteikia galimybę atlikti 2039% įvardintų funkcijų (t.y funkcijas); 0 balų skiriamia institucijai, kurios IS suteikia galimybę atlikti mažiau nei 20% įvardintų funkcijų (t.y. 21 funkciją ir mažiau). Kompetencijų kriterijus yra skirtas nustatyti institucijos patirtį ir kompetencijas sistemos tvarkytojo ir Priežiūros institucijų aptarnavimo srityse. 5 balai skiriami institucijai, kuri yra daugiau nei vienos informacinės sistemos tvarkytoja, kurios tvarkomos sistemos yra naudojamos Priežiūros institucijų. 3 balai skiriami institucijai, kuri yra vienos, Priežiūros institucijų naudojamos, informacinės sistemos tvarkytoja. 1 balas skiriamas institucijai, kuri yra informacinės sistemos tvarkytoja, tačiau neturi patirties bendradarbiaujant su Priežiūros institucijomis ar atliekant Priežiūros funkcijas. 0 balų skiriamia institucijai, kuri neturi patirties einant informacinės sistemos Tvarkytojo pareigas ar atliekant Priežiūros institucijos funkcijas. Kriterijus yra skirtas nustatyti, ar institucija turi sukurtus Priežiūros procesus ir dalyvauja Priežiūros vykdyme. 5 balai skiriami institucijai, kuri atlieka Priežiūros funkcijas ir turi suformuotus Priežiūros procesus. 0 balų skiriama institucijai, kuri neatlieka Priežiūros funkcijų. Maksimalus galimas surinkti taškų skaičius institucijai yra 27 (2 kriterijai po 6 balus ir 3 kriterijai po 5 balus). Bendruoju atveju geriau vertinama institucija, surinkusi aukštesnį bendrą įvertinimą. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas institucijų vertinimas pagal pasirinktus kriterijus. 15 paveikslas. Galimų PAIIS tvarkytojų vertinimas pagal kriterijus 122

123 PASTABA. Tiek vieno, tiek kito tvarkytojo pasirinkimas, neturėtų prieštarauti Valstybės informacinių technologijų infrastruktūros, planuojamos finansuoti ES struktūrinių fondų paramos lėšomis metų laikotarpiu, tendencijų ir perspektyvų vertinime apibrėžtam Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros pertvarkymo modeliui: Registrų centro pasirinkimo atveju infrastruktūra būtų kuriama Teisingumo ministerijos Valstybės IT paslaugų teikėjo aplinkoje; Valstybinės mokesčių inspekcijos Finansų ministerijos Valstybės IT paslaugų teikėjo aplinkoje. Daugiau taškų pagal pasirinktus kriterijus surinko Valstybinė mokesčių inspekcija. Toliau pateikiamos alternatyvų vertinimo metu gautos išvados: VMI ir Registrų centras kaupia 4 iš 6 Priežiūrai reikalingų duomenų grupių. Abi institucijos kaupia identifikacinius Ūkio subjekto duomenis bei veiklos adresus (veiklos adresus VMI gauna iš MMR, o RC iš LIS). Registrų centras turi papildomai Nekilnojamojo turto duomenis ir licencijų duomenis (ataskaitos rašymo metu LIS dar nebuvo įdiegta, tačiau ). VMI kaupia informaciją apie EVRK2 kodus bei skirtas baudas. Pažymėtina, kad VMI turi duomenis, reikalingus juridinių asmenų, fizinių asmenų, ūkininkų ir užsieniečių priežiūrai. Tuo tarpu RC turi tik nepilną informaciją apie juridinius asmenis (pvz., neturi informacijos apie užsienio šalių piliečius). Abi institucijos turi 4 iš 6 būtinų integracijų su šaltiniais (arba yra jų tvarkytojas). Registrų centras taip pat tvarko (tvarkys) Licencijų informacinę sistemą, kuri Registrų centro duomenimis bus įdiegta 2015 metais. VMI teikia galimybę vykdyti 51 Priežiūros funkciją naudojant Audito IS. Kita jos naudojama sistema, ESKIS, leidžia atlikti papildomai 41 funkciją, tačiau buvo skaičiuojamos tik į vienos, daugiausiai funkcijų siūlančios sistemos, funkcijos. Parenkant VMI kaip sistemos tvarkytoją, PAIIS taip pat būtų kuriamas iš naujo, tačiau tam tikri programavimo sprendimai ir funkcijų įgyvendinimo būdai galėtų būti replikuojami pagal Audito IS patirtį ir patogius naudotojui metodus. Kitaip tariant, kurti PAIIS atsižvelgiant į reikalavimą Kadangi Audito IS yra naudojama Priežiūros funkcijoms vykdyti, remiantis šios sistemos architektūra būtų atsižvelgta į reikalavimą kurti PAIIS išnaudojant jau esamas IS ir jų architektūrą. Abiejų institucijų IT kompetencijos vykdant sistemos tvarkytojo pareigas yra aukštos ir pakankamos eiti PAIIS tvarkytojo pareigas. Vertinant institucijų priežiūros procesus pažymima, kad VMI vykdo Priežiūros funkcijas. Tuo atveju kai VMI tampa PAIIS tvarkytoju, nekiltų poreikio kurti naujų procesų ar supažindinti instituciją su Priežiūrą atliekančių institucijų procesais. Būdama Priežiūros institucija, VMI taptų ir PAIIS naudotoja. Todėl ji tiesiogiai vertintų sistemos veiklos patogumą, operatyvumą ir įžvelgtų galimus sistemos patobulinimus, skirtus jos naudotojams. Sklandus sistemos veikimas darytų tiesioginę įtaką institucijos darbo efektyvumui. Nors Registrų centras turi ženklią patirtį einant sistemos tvarkytojo pareigas, tačiau ši institucija nevykdo Priežiūros. Analizės metu buvo nustatyta, kad Priežiūros institucijų veikla, skirtinga patikrinimų apimtis, vidaus procesų aktualumas ir įgyvendinimas bei veiksniai susiję su patikrinimų objektais (pvz., jų skaičiumi, dydžiu, patikrinimų trukme) reikalauja ženklios patirties bei žinių apie skirtingas Priežiūros sritis. Atsižvelgiant į sistemos tvarkytojo vaidmenį ir atliekamas funkcijas (techninį sistemos aptarnavimą, supratimą kaip ir kam naudojamos jos funkcijos, poreikį konsultuoti sistemą naudojančius subjektus, spręsti turinio ir funkcionalumo problemas) manoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija geriau išmano Priežiūros procesus ir Priežiūrą atliekančių institucijų specifiką (pvz., kada vykdomi patikrinimai, kokie yra dažniausiai naudojami institucijų dokumentai). Paskiriant tvarkytoju Registrų centrą, kiltų poreikis supažindinti jį su Priežiūrą atliekančių institucijų specifika ir kelti jo kompetencijas šioje srityje. Remiantis analize, VMI, kaip Priežiūros institucija, turinti sukaupusi žinių ir patirties Ūkio subjektų priežiūros srityje, atitiko daugiau kriterijų. Vis dėlto PAIIS tvarkytojo parinkimas yra strateginis valdymo sprendimas valstybėje, todėl jis turi būti priimtas Vyriausybės lygmenyje, numatant tam reikalingą finansavimą. 123

124 5.3. Vieno langelio Ūkio subjektams parinkimas Vadovaujantis reikalavimu nekurti perteklinių sistemų bei kurti PAIIS išnaudojant jau esamą architektūrą, analizės eigoje buvo svarstomas vieno langelio Ūkio subjektams klausimas. Analizės metu buvo identifikuotos trys platformos, skirtos viešosios prieigos naudotojams ir Ūkio subjektams, kurių pobūdis atitinka PAIIS tikslus: Verslo vartų (VV) platforma, kurią administruoja VšĮ Versli Lietuva; Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), kurią administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas; Mokesčių mokėtojų elektroninių švietimo, konsultavimo ir informavimo paslaugų sistema (ESKIS), administruojama Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tyrimo eigoje buvo atliktas abiejų platformų palyginimas pagal portale talpinamą informaciją Ūkio subjektams ir viešosios prieigos naudotojams. 53 lentelė. Vieno langelio informacija pagal duomenų šaltinius Informacijos tipas Šaltinis Verslo vartai VIISP Ūkio subjekto teisės X X Ūkio subjekto pareigos X X Informacija apie įvykdytus ŪS patikrinimus Informacija apie būsimus ŪS patikrinimus X Patikrinimų rezultatai X Patikrinimų aktai Įvykdyti pažeidimai X Pažeidimų ištaisymai Ūkio subjekto apeliacijos Pateikti dokumentai X Skirtos ŪS nuobaudos Kontroliniai klausimynai X Užpildyti kontroliniai klausimynai Nuoroda į PI interneto svetainę X X Naujienos apie PI veiklą X Informacija kurios PI potencialiai gali tikrinti ŪS Būsimi seminarai X Apklausos X Informacija kokią informaciją teikia institucija Informacija apie sąlygas gyvam susitikimui su institucija ESKIS Verslo vartų platformos pranašumas yra orientacija į Ūkio subjektus, skaidrus informacijos pateikimas vykdant verslą visais jo gyvavimo etapais, papildomų įrankių verslui sukūrimas bei Ūkio subjektams pritaikytas struktūruotas informacijos pateikimas. VIISP platformos pranašumai apima lankstų trūkstamų funkcijų kūrimą ir integravimą su esamu portalu, funkcijas Ūkio subjektams ir Priežiūros institucijoms bei elektroninio parašo integravimą su naudojamais sprendimais. ESKIS tai specifinė, Valstybinės mokesčių inspekcijos poreikiams pritaikyta sistema. Nors pirminiu vertinimu sistema turi daug reikiamos informacijos ir siūlo funkcijas Priežiūros institucijų komunikacijai su Ūkio subjektais, jos naudotojai sistemą vertina kritiškai. Problemos kyla dėl sistemos sudėtingumo ir jos pritaikymo naudoti tik aukštesnio kompiuterinio raštingumo naudotojams. Sistema buvo kuriama neatsižvelgiant į kitas Priežiūros institucijas ir visų Priežiūros 124

125 sričių Ūkio subjektus. Tai skiria ESKIS nuo VV ir VIISP portalų. Abi šios platformos nesuteikia pilnos, PAIIS reikiamos informacijos, tačiau abi siekia tapti vienu langeliu Ūkio subjektams. Teigiamai vertinama Verslo vartų orientacija į verslą, nes šitaip suteikiama portalui aiški tolesnio vystymo kryptis. Tyrimo eigoje paiškėjo IVPK ir VšĮ Versli Lietuva planas sujungti abi platformas į vieną, skirtą Ūkio subjektams ir viešosios prieigos naudotojams. Analizės metu tiksli VV ir VIISP susijungimo data, forma ir administruojantis organas nebuvo įvardinti. Susitikimų su VšĮ Versli Lietuva metu buvo pistatyta PAIIS vizija bei jos numatomos funkcijos. VšĮ Versli Lietuva išreiškė norą bendradarbiauti kuriant PAIIS, galimai kuriant visas vieno langelio Ūkio subjektams funkcijas VV ir VIISP apjungiančiame portale. Remiantis analizės rezultatais, bendra IVPK ir VšĮ Versli Lietuva platforma būtų tinkama kaip vieno langelio sistemos sukūrimo pagrindas, todėl rekomenduojama vieną langelį kurti šios platformos pagrindu, nes tai padėtų išvengti techninės ir programinės infrastruktūros bei funkcinio dubliavimo ir reikalautų mažesnio finansavimo. 125

126 6. Rekomendacijos PAIIS veiklos modelio įgyvendinimui 6.1. Siūlomas projekto įgyvendinimo planas PAIIS įgyvendinimą siūloma suskirstyti į dvi dalis pilotinį ( nevisiško paleidimo ) ir pilną PAIIS paleidimą (žr. 16 paveikslą). Pirmiausia turėtų būti sukuriama ir paleidžiama naudoti pirmąją įgyvendinimo alternatyvą atitinkanti PAIIS duomenų saugykla, skirta tik vienos priežiūros srities institucijoms. Pilotinis paleidimas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad PAIIS atitinka potencialių naudotojų lūkesčius dėl numatytų funkcionalumų dar prieš sukuriant ir paleidžiant galutinę versiją. LR Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarime nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriaustybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo numatoma iki 2016 m. III ketv. sukurti PAIIS. Tam, kad iki nurodyto termino būtų pradėta PAIIS pilotinė eksploatacija, PAIIS kūrimo projektą būtina pradėti ne vėliau kaip 2015 m. sausio mėn. ir etapų trukmė turėtų būti trumpinama, kas ženkliai padidintų PAIIS nepakankamos kokybės atsiradimo riziką. Dėl šios priežasties toliau ataskaitoje pateikiama reali Projekto įgyvendinimo etapų trukmė, kurios laikantis PAIIS pilotinis paleidimas turėtų būti planuojamas 2017 m. IV ketvirtį. Antroji PAIIS įgyvendinimo dalis pilnas PAIIS paleidimas numato tolesnę IS plėtrą ją pritaikant kitoms Priežiūros institucijoms bei sukuriant papildomus numatytus funkcionalumus. Rekomenduojama diegti PAIIS funkcijas pagal alternatyvų eiliškumą, t. y. pradėti diegimą nuo pirmos alternatyvos funkcijų, vėliau antros, po to trečios. Kurios funkcijos priskiriamos prie kurios alternatyvos aprašyta detaliai 1.3. skyriuje. Pabrėžiama, kad pirmos alternatyvos funkcijos laikomos būtina sąlyga daliniam sistemos paleidimui ir testavimui. Pilnas PAIIS paleidimas turėtų būti planuojamas 2020 m. III ketvirtį. 16 paveikslas. Dvi PAIIS įgyvendinimo dalys Toliau skyriuje pateikiamas optimalios PAIIS alternatyvos įgyvendinimo planas. PAIIS projektą siūloma įgyvendinti penkiais pagrindiniais etapais: Projekto inicijavimas; Pasirengimas diegimui; Pilotinę sistemos versiją (nepilną paleidimą) apimantis sistemos diegimas; Pilotinę sistemos versiją (nepilną paleidimą) apimantisprojekto uždarymas; Sistemos replikavimas kitose institucijose. 126

127 Pateikiamas projekto įgyvendinimo planas yra sudarytas atsižvelgiant į įprastinę tokių projektų įgyvendinimo praktiką, tačiau egzistuoja galimybė projekto užsakovo iniciatyva susiklosčius palankioms aplinkybėms paspartinti projekto eigą lygiagrečiai atliekant kelias veiklas. Projekto užsakovas gali lygiagrečiai pradėti vykdyti projekto inicijavimo ir pasirengimo diegimui etapus, jei procesų analizės, techninės užduoties ir nuostatų parengimo paslaugų pirkimus vykdys iš savo biudžeto lėšų, vėliau jau kompensuojant iš projekto, o ne laukiant patvirtinto projektinio finansavimo iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Taip pat, tuo atveju, jei PAIIS sukūrimo projektui bus suteiktas nacionalinis lygmuo, projekto inicijavimo etapas galėtų būti įvykdytas greičiau, paspartinant paraiškos finansavimui teikimo procedūrą. Vis dėlto, kadangi tokia projekto eiga priklauso nuo išorinių aplinkybių, toliau šiame dokumente pateikiama realistiškiausia, įprastine praktika pagrįsta projekto įgyvendinimo eiga. Toliau esančiame paveiksle pavaizduoti PAIIS įgyvendinimo dalys, etapai ir pagrindinės veiklos. 17 paveikslas. Įgyvendinimo plano dalys, etapai ir veiklos, pradėjus PAIIS kūrimą 2015 sausio mėn. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas numatomas PAIIS kūrimo ir diegimo projekto etapų ir veiklų detalizavimas. Užsakovu vadinamas paraiškos teikėjas Ūkio ministerija. Priklausomybės stulpelyje nurodoma, kuris etapas turi būti pilnai pabaigtas siekiant pradėti kitą. 127

128 54 lentelė. Numatomas PAIIS kūrimo ir diegimo projekto etapų, veiklų ir užduočių detalizavimas Veikla Užduotis Užduoties aprašymas Atsakomybė Priklausomybė Investicinio projekto (projekto pagrindimo) parengimas 1. PAIIS tvarkytojo pakeitimas Vyriausybėje Projekto inicijavimo etapas Pakeisti LR Vyriausybės nutarimo dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo (2010 m. gegužės 4 d. Nr. 511, Vilnius) 4.4. punktą, tvarkytoju paskiriant Valstybinę mokesčių inspekciją. Vyriausybė 2 2. Parengti investicinį projektą (projekto pagrindimą) Parengiamas investicinis PAIIS diegimo projektas, kuriame įvardijami projekto tikslai, tikslinės grupės, naudos bei nustatomi kiti investicinio projekto duomenys. Jei projektą siekiama įgyvendinti naudojantis Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa, paruošiamas projekto pagrindimas ir su tuo susijusi dokumentacija. Užsakovas 3. Identifikuoti, parengti dokumentaciją ir patvirtinti projekto finansavimo šaltinius Įvardijami finansavimo šaltiniai (vyriausybiniai šaltiniai, ES fondai, kt.), paruošiami dokumentai finansavimui, ir gaunamas patvirtinimas dėl lėšų prieinamumo. Pasirašoma sutartis dėl lėšų skyrimo projekto įgyvendinimui. Užsakovas 1 Projekto inicijavimas 4. Išrinkti projekto konsultantą Išrenkamas konsultantas, dalyvausiantis projekto įgyvendinime ir PAIIS diegime. Konsultantas ruošia reikiamą projekto dokumentaciją, institucijų procesų analizę, techninės užduoties projektą, prižiūri tinkamą projekto eigą ir paskirų užduočių įgyvendinimą. Konsultantas atsakingas už komunikaciją su suinteresuotomis šalimis, kokybės, biudžeto, rizikos valdymą ir kitus projekto valdymo žingsnius. Užsakovas 3 5. Parengti projekto reglamentą Pagal galimų veiklos modelių analizę, nustatomi projekto tikslai ir reikalavimai, darbų apimtys, terminai, visų šalių atsakomybės, rizikos, tarpiniai atsiskaitymai, suinteresuotos šalys bei aprašyta komunikavimo su jomis tvarka. Konsultantas, Užsakovas 4 128

129 Procesų analizė Veikla Užduotis Užduoties aprašymas Atsakomybė Priklausomybė Techninės užduoties parengimas Pirkimas 6. Atlikti Priežiūros institucijų procesų optimizavimo analizę 7. Parengti keistinų ir naujų teisės aktų projektus 8. Parengti techninės užduoties projektą 9. Parengti pirkimo sąlygų dokumentus Pasirengimo diegimui etapas Galimų PAIIS veiklos modelių analizės metu buvo identifikuoti ir aprašyti visų Priežiūros institucijų procesai bei išsiaiškintos su jais susijusios problemos. Siekiant efektyvaus PAIIS diegimo, atliekama Priežiūros institucijų procesų optimizavimo analizė. Analizėje pasiūlomas PAIIS naudosiančių institucijų procesų standartizavimas, per PAIIS teikiamų ir gaunamų dokumentų bei formų suvienodinimas bei kitos veiklos, kurių automatizavimą užtikrins PAIIS. Paruošiama analizės ataskaita su rekomendacijomis, kaip optimizuoti ir supaprastinti Priežiūros institucijų veiklą, susijusią su PAIIS funkcijomis. Analizės ataskaita derinama su Užsakovu. Pagal gautas pastabas dokumentas tikslinamas. Atsižvelgiant į parinktą tvarkytoją, paruošiami teisės aktų pokyčiai, kurie yra būtini diegiant PAIIS. Galimai keistini teisės aktų pokyčiai apima, bet neapsiriboja, JAR, MMR, MAIS nuostatais, LR akcinių bendrovių įstatymą ir kt. (žr. 7 skyriuje). Atsižvelgiant į procesų analizės rezultatus, parengiamas techninės užduoties PAIIS diegimui projektas, kuriame įvardijamas PAIIS tikslas, uždaviniai, techniniai ir funkciniai reikalavimai, informacinės sistemos vidiniai ir išoriniai duomenų srautai, reikalavimai informacijos saugai, sistemos diegimui ir garantinei priežiūrai. Parengtas techninės užduoties projektas derinamas su Užsakovu. Pagal gautas pastabas tikslinama techninė užduotis. Parengiami PAIIS diegimo paslaugų pirkimo sąlygų dokumentai. Dokumentuose apibrėžiamas pirkimo objektas, diegėjų kvalifikaciniai reikalavimai, konkurso eiga ir terminai Konsultantas, Užsakovas Konsultantas, Užsakovas Konsultantas, Užsakovas Užsakovas, Konsultantas

130 PAIIS analizė Projektavimas Veikla Užduotis Užduoties aprašymas Atsakomybė Priklausomybė ir pirkimo kiti duomenys. Esant poreikiui, potencialūs diegėjai konsultuojami kvalifikacijos reikalavimų, terminų, projekto tikslų ir kitais klausimais, susijusiais su technine užduotimi ir paslaugų pirkimu. 10. Vertinti pasiūlymus Pasiūlymai vertinami pagal tvarką, numatytą pirkimo sąlygų dokumente. Parenkamas PAIIS Diegėjas. 11. Sudaryti sutartį Sudaroma sutartis su Diegėju dėl sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų. 12. Detalizuoti reikalavimus, parengti analizės dokumento projektą 13. Parengti PAIIS specifikaciją 14. Apibrėžti reikalavimus būsimai infrastruktūrai 15. Parengti projektavimo dokumentaciją Diegimo etapas Atliekama PAIIS funkcinių, techninių ir kitų reikalavimų analizė ir detalizavimas. Jos pagrindu paruošiamas detalios analizės dokumentas. Parengiama PAIIS specifikacija, Specifikacija yra derinama su institucijomis: Užsakovu, Tvarkytoju ir kt. Ji ruošiama pagal Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodiką, patvirtintą IVPK. 27 Formuluojami ir su Užsakovu derinami reikalavimai infrastruktūrai, kuri reikalinga PAIIS veikimui užtikrinti. Diegėjas turi suformuluoti ir su perkančiąja organizacija (Užsakovu) suderinti reikalavimus infrastruktūrai, kuri užtikrins PAIIS veikimą. Parengiamas detalus PAIIS funkcinių, techninių ir kitų reikalavimų įgyvendinimo aprašymas. Pateikiamos ir aprašomos sistemos prototipo formos ir langai. Užsakovas, Konsultantas 9 Užsakovas 10 Diegėjas 11 Diegėjas 12 Diegėjas, Užsakovas 12 Diegėjas Prieiga internete: 130

131 Veikla Užduotis Užduoties aprašymas Atsakomybė Priklausomybė Konfigūravimas (programavimas) Testavimas 16. Parengti pradinių duomenų migravimo planą 17. Atlikti reikalingas konfigūracijas ir modifikacijas 18. Parengti sistemos testavimo principų dokumentą 19. Parengti sistemos testavimo planą 20. Parengti sistemos testavimo scenarijus 21. Atlikti sistemos funkcinį ir priėmimo testavimą Parengiamas pradinių duomenų migravimo planas. Planas yra skirtas užtikrinti teisingą ir efektyvų duomenų perkėlimą į PAIIS. Plane atsispindi duomenų perkelimas iš reikalingų registrų, duomenų šaltinių ir naikinamų sistemų ar jų dalies. Vadovaujantis suderinta projektavimo dokumentacija, atliekami reikalingi PAIIS konfigūravimo ir modifikavimo darbai, diegiami PAIIS technologiniai komponentai ir naudotojų aplinkos, atliekamas vidinis PAIIS funkcijų testavimas. Diegėjas 13 Diegėjas 15 Parengiamas PAIIS testavimo principų dokumentas. Konsultantas 13 Parengiamas PAIIS testavimo planas pagal testavimo principų dokumentą bei reikalavimus testavimo eigai. Plane nurodoma testavimo eiga, klaidų registravimo ir klaidų šalinimo tvarka. Planas apibrėžia funkcinio testavimo, priėmimo testavimo ir našumo testavimo tvarkas. Parengiami PAIIS testavimo scenarijai. Užduočiai naudojama PAIIS projektavimo dokumentacija. Atliekamas sistemos testavimas. Teikiamos konsultacijos, kaip privaloma atlikti PAIIS testavimo veiksmus pagal suderintus testavimo scenarijus. Išsakomi komentarai ir siūlymai dėl rekomenduojamo klaidos kritiškumo lygio. Testavimo dalyviai informuojami apie klaidos šalinimo terminą, taisomos klaidos. Užsakovas priima sprendimą dėl problemų kritiškumo. Problemos yra sprendžiamos pagal projekto reglamente išdėstytą metodologiją. Atliekamas priėmimo testavimas (angl. usability test), kuris padės sukurti naudotojams patogius sprendimus bei užtikrinti, kad sistema bus suprantama įvairaus Diegėjas 15, 18 Konsultantas 18 Užsakovas, Konsultantas, Diegėjas 14, 17, 19,

132 Pasiruošimas paleidimui Veikla Užduotis Užduoties aprašymas Atsakomybė Priklausomybė PAIIS 22. Šalinti aptiktas klaidas 23. Atlikti sistemos našumo testavimą 24. Techninės įrangos įsigijimas 25. Parengti ir suderinti PAIIS naudotojų ir administratorių instrukcijas 26. Parengti ir suderinti naudotojų grupių ir jų teisių nustatymo aprašymą 27. Parengti ir suderinti naudotojų mokymo planą 28. Parengti ir suderinti naudotojų mokymo medžiagą kompiuterinio raštingumo naudotojams. Klaidų taisymo eigoje vykdomi pakartotiniai testavimai. Testavimo klaidų registre užregistruotos klaidos ir kiti testavimo metu užregistruoti neatitikimai yra šalinami pagal parengtą klaidų šalinimo planą. Teikiamos rekomendacijos dėl problemų šalinimo, vykdoma klaidų šalinimo kontrolė. Atliekamas PAIIS našumo testavimas. Atliekant našumo testavimą paruošiamos automatinės priemonės, kurių pagalba atliekamas našumo testavimas. Testavimas atliekamas gamybinėje aplinkoje, o Diegėjas parengia našumo testavimo ataskaitą. Įsigyjama techninė įranga pagal techninės įrangos reikalavimų detalizavimą. Parengiamos instrukcijos PAIIS naudotojams ir PAIIS administratoriams. Parengiamas PAIIS naudotojų grupių ir jų teisių nustatymo aprašymas. Aprašymas rengiamas pagal analizės etapo metu surinktą informaciją ir reikalavimus PAIIS. Dokumente nurodoma teisių matrica, kurioje nustatomos naudotojų grupių atitinkamos teisės ir vaidmenys sistemoje pagal paskiriems naudotojams suteikiamus įgaliojimus. Parengiamas PAIIS naudotojų ir administratorių mokymų planas Diegėjas 14, 17, 19, 20 Diegėjas 14, 17, 19, 20 Užsakovas. 14 Diegėjas 17 Diegėjas 17 Diegėjas 17 Parengiama naudotojų ir administratorių mokymų medžiaga. Diegėjas

133 Veikla Užduotis Užduoties aprašymas Atsakomybė Priklausomybė Bandomoji eksploatacija (pilotinis paleidimas) Projekto uždarymas 29. Atlikti mokymus Vykdomi apmokymai būsimiems PAIIS naudotojams ir administratoriams pagal mokymų plane suderintą tvarką. Parengiama veikianti mokymų aplinka (mokymams naudojama PAIIS versija), kuri gali būti naudojama ir po mokymų pabaigos, apmokant kitus PAIIS naudotojus. 30. Parengti PAIIS kūrimo, gamybinę ir testavimo aplinkas 31. Užtikrinti tinkamą duomenų migravimo į PAIIS eigą 32. Atlikti bandomąją eksploataciją 33. Patvirtinti produktų atitikimą reikalavimams Paruošiamos PAIIS techninės įrangos kūrimo, gamybinė ir testavimo aplinkos. Aplinkos ištestuotos bei paruoštos prieš pradedant bandomąją eksploataciją. Jeigu aplinkos Projekto metu bus įdiegtos Diegėjo techninėje įrangoje, tai baigiantis sutarties vykdymui, jos turės būti perkeltos į Užsakovo ar PAIIS palaikymo paslaugas teiksiančio Diegėjo techninę įrangą. Pagal parengtą pradinių duomenų migravimo planą vykdomas duomenų įkėlimas į PAIIS išlaikant jų vientisumą ir tapatumą. Užtikrinamas visos, pilnos informacijos perkėlimas. Kad įsitikinti ar visa informacija buvo perkelta, atliekamas informacijos pilnumo patikrinimas. Perkeliami duomenys apima, bet neapsiriboja, informaciją iš registrų, integruojamų sistemų bei naikinamų sistemų ar jų dalies. Užsakovas atlieka PAIIS bandomąją eksploataciją. Diegėjas šalina visus PAIIS trūkumus ir klaidas, užregistruotas bandomosios eksploatacijos problemų registre. Klaidos šalinamos pagal suderintą klaidų šalinimo grafiką. Uždarymo etapas Užsakovas patvirtina PAIIS ir kitų produktų (mokymų medžiagos, ištaisytų klaidų grafiko, dokumentacijos ir kt.) atitikimą keliamiems reikalavimams. Patikrinama ar produktai atitinka kokybės, kainos, laiko ir kitus reikalavimus, Diegėjas 27, 28 Diegėjas 21, 24 Diegėjas, Užsakovas Užsakovas, Diegėjas, Konsultantas 16, 19, 26 30, 31 Užsakovas 22, 23, 25, 29,

134 Replikavimas Garantinis aptarnavimas palaikymas Veikla Užduotis Užduoties aprašymas Atsakomybė Priklausomybė ir 34. Perduoti projekto uždarymo dokumentaciją 35. Pilotinio PAIIS replikavimas 36. Replikuoti sistemą kitose institucijose nurodytus techninėje užduotyje. Pasirašomas paslaugų perdavimopriėmimo aktas ir kiti su projekto uždarymu susiję dokumentai pagal tvarką, nurodytą sutartyje, techninės užduoties aprašyme ir kituose dokumentuose. Replikavimo etapas Remiantis pilotine PAIIS versija, sukuriami papildomi numatyti funkcionalumai, PAIIS yra pritaikomas visų likusių Priežiūros institucijų naudojimui ir paleidžiamas naudoti pilna apimtimi. Replikuoti sistemą kitose Priežiūros institucijose. Pagal anksčiau atliktą visų institucijų analizę vykdomas sistemos diegimas,. Konsultantas, Užsakovas Užsakovas, Diegėjas, Konsultantas Diegėjas

135 6.2. Rekomendacijos optimalios alternatyvos įgyvendinimui Dalį aktualios informacijos apie Ūkio subjektus yra numatyta gauti iš Licencijas išduodančių įstaigų ir institucijų arba Licencijų informacinės sistemos (LIS), kuri šiuo metu yra kūrimo stadijoje. Siekiant išvengti vėlesnio integracijų dubliavimo ir papildomų investicijų poreikio, rekomenduojama nekurti PAIIS sąsajų su licencijas išduodančiomis įstaigomis ir institucijomis, palaukti LIS sukūrimo ir duomenis teikti į PAIIS tiesiogiai iš šios informacinės sistemos. PAIIS gali būti kuriamas dar neįsigaliojus veikiančiai LIS versijai, todėl toks sprendimas nestabdo PAIIS diegimo. Jei LIS nebus sukurta, būtinos PAIIS integracijos bus kuriamos su licencijas išduodančių institucijų IS. Siekiant suvienodinti Priežiūros institucijų Ūkio subjekto identifikavimo metodus, ateityje reiktų apsvarstyti galimybę pereiti nuo fizinio/juridinio kodų naudojimo ir sukurti vieną naują kodą, kuris būtų unikalus, atsitiktinis ir savo struktūra neparodytų, ar ūkine veikla užsiima juridinis ar fizinis asmuo. Svarbu įvertinti, kad kuriant tokį kodą, privalomi papildomi teisės aktų pakeitimai. Pagal esamos situacijos analizės rezultatus, šiuo metu Priežiūros institucijų veiklos procesai ženkliai skiriasi tarpusavyje ir dalyje institucijų yra neefektyvūs. Atliekant Priežiūros institucijų veiklos procesų analizę, rekomenduojama standartizuoti procesus, susijusius su PAIIS funkcijomis. Tokiu būdu atsirastų galimybė suvienodinti per PAIIS teikiamų ir gaunamų dokumentų formas, tvirtinimo procesus ir kitas veiklas. PAIIS įgyvendinimą siūloma suskirstyti į dvi dalis pilotinį ( nevisiško paleidimo ) ir pilną PAIIS paleidimą. Pirmiausia turėtų būti sukuriama ir paleidžiama naudoti pirmąją įgyvendinimo alternatyvą atitinkanti PAIIS duomenų saugykla, skirta tik vienos priežiūros srities institucijoms. Pilotinis paleidimas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad PAIIS atitinka potencialių naudotojų lūkesčius dėl numatytų funkcionalumų dar prieš sukuriant ir paleidžiant galutinę versiją. LR Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarime nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriaustybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo numatoma iki 2016 m. III ketv. sukurti PAIIS. Tam, kad iki nurodyto termino būtų pradėta PAIIS pilotinė eksploatacija, PAIIS kūrimo projektą būtina pradėti ne vėliau kaip 2015 m. sausio mėn. ir etapų trukmė turėtų būti trumpinama, kas ženkliai padidintų PAIIS nepakankamos kokybės atsiradimo riziką. Dėl šios priežasties, įvertinant realią Projekto įgyvendinimo etapų trukmę, PAIIS pilotinis paleidimas turėtų būti planuojamas 2017 m. IV ketvirtį, o antroji PAIIS įgyvendinimo dalis pilnas paleidimas 2020 m. III ketvirtį. Taip pat rekomenduojama diegti PAIIS funkcijas pagal alternatyvų eiliškumą, t. y. pradėti diegimą nuo pirmos alternatyvos funkcijų, vėliau antros, po to trečios. Pabrėžiama, kad pirmos alternatyvos funkcijos laikomos būtina sąlyga daliniam sistemos paleidimui ir testavimui. Dabartiniame veiklos modelio kūrimo etape numatyti keli pagrindiniai PAIIS naudotojų tipai. Kadangi kiekvienos Priežiūros institucijos struktūra yra unikali, skiriasi darbuotojų skaičius ir veiklos specifika, šis sąrašas gali pilnai neatitikti visų institucijų poreikių. Dėl šios priežasties PAIIS analizės ir diegimo etape rekomenduojama detali kiekvienos PAIIS naudosiančios institucijos vidinės struktūros ir funkcijų analizė siekiant įvertinti galimus naudotojų tipus, pasiūlyti naujus arba, standartizavus procesus, naudoti numatytuosius. PAIIS tvarkytojas turėtų būti atrenkamas įvertinant daugelį aspektų: (i) kokiuose registruose ir informacinėse sistemose šiuo metu yra kaupiami pagrindiniai Ūkio subjektų duomenys, (ii) kam tapus tvarkytoju būtų reikalingas mažiausias skaičius papildomų integracijų, (iii) koks yra esamų sistemų suderinamumas su PAIIS numatytomis funkcijomis ir kitomis Priežiūros institucijų informacinėmis sistemomis, (iv) kokios yra tvarkytojo IT kompetencijos ir (v) kokia yra tvarkytojo patirtis vykdant Priežiūros procesus. Šiuo metu nustatyti 2 potencialūs PAIIS tvarkytojai Valstybinė mokesčių inspekcija ir Registrų centras. Prieš kuriant vieną langelį Ūkio subjektams, būtina atsižvelgti į šiuo metu jau veikiančias Ūkio subjektų ir Priežiūros institucijų komunikacijos ir informacijos mainų platformas bei įvertinti jų 135

136 integracijos galimybes. Atsižvelgiant į PAIIS numatytas funkcijas, turėtų būti pasirenkama labiausiai jas atitinkanti sistema ir diegimas turi būti derinamas su šią platformą administruojančia institucija. Šiuo metu nustatyti 2 potencialūs PAIIS vieno langelio teikėjai (i) jungtinis Verslo vartų (administratorius VšĮ Versli Lietuva) ir Elektroninių valdžios vartų (VIISP, administratorius IVPK) portalas ir (ii) ESKIS (administratorius Valstybinė mokesčių inspekcija). Dėl pažangumo, naudojimo patogumo ir atitikimo PAIIS numatytiems funkcionalumams, rekomenduojamas jungtinis Verslo vartų ir Elektroninių valdžios vartų portalas. Siekiant patogios, įvairaus kompiuterinio raštingumo naudotojams prieinamos sistemos, rekomenduojama atlikti priėmimo testavimą, kuris padėtų užtikrinti funkcijų paprastumą ir suprantamumą. Priėmimo testavimas leis nustatyti sudėtingus PAIIS vartotojams elementus ir įgyvendinti reikiamus pokyčius prieš atiduodant sistemą tvarkytojui. Tisklą užtikrinti sistemos paprastumą įvairaus kompiuterinio raštingumo naudotojams taip pat padės įgyvendinti planuojami sistemos aptarnavimo ir naudojimo mokymai. Nepaisant numatytų integruoti Priežiūros institucijų informacinių sistemų pažangumo, kai kurios jų dalį priežiūros funkcijų leidžia atlikti tik rankiniu būdu. Dėl šios priežasties ateityje rekomenduojama sistemas vystyti automatizuojant visas PAIIS numatytas priežiūros funkcijas. 136

137 7. Rekomendacijos teisės aktų pakeitimams Šiame skyriuje pateikiami naujai reikalingų priimti ir galiojančių aktualių teisės aktų sąrašai bei pateikiamos rekomendacijos dėl reikalingų jų pakeitimų. Taip pat nurodomi reikalingi PAIIS informacijos šaltinių ir integruojamų Priežiūros institucijų informacinių sistemų nuostatų (įstatų) pakeitimai. Skyriaus pabaigoje pateikiamos galimos PAIIS duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos. Nauji teisės aktai Steigiant PAIIS, kaip valstybės informacinę sistemą, būtina parengti teisės aktų projektus, kuriais bus tvirtinami (i) valstybės informacinės sistemos nuostatai ir (ii) valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai. Valstybės informacinės sistemos nuostatų projekte turi būti nurodomi steigiamos IS tikslai, uždaviniai, valdytojas, tvarkytojas (tvarkytojai), sąveika su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais, iš jų numatomi gauti duomenys, duomenų ir informacijos pakartotinio panaudojimo sąlygos, tvarka ir kita informacija. Valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projekte turi būti nurodoma valstybės informacinės sistemos kategorija, informacijos saugumo tikslai, saugumo užtikrinimo prioritetinės kryptys ir kita susijusi informacija. Patvirtinus šiuos projektus, bus rengiamas valstybės informacinės sistemos techninio aprašymo (specifikacijos) projektas, pagal kurį bus kuriama informacinė sistema. 28 Atsižvelgiant į tai, jog PAIIS aktualių duomenų pateikimo ir naudojimo tvarka yra reglamentuojama teisės aktų, papildomai būtina atsižvelgti į galimus teisinės aplinkos apribojimus ir numatyti reikalingus teisės aktų pakeitimus siekiant efektyvaus sistemos veikimo. Keistini teisės aktai Toliau esančioje lentelėje pateikiami pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant įvertinti galimas aktualių Ūkio subjektų duomenų perdavimo į ir iš PAIIS kliūtis. Visų pirma trumpai aprašoma esama situacija, tuomet pateikiami siūlymai dėl įstatymų pakeitimų. 55 lentelė. Keistinų teisės aktų sąrašas Įstatymas Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys LR vyriausybės nutarimas dėl institucijų atliekamų Pavesti [...] 4.4. ūkio ministrui užtikrinti priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (toliau PAIIS), skirtos priežiūros funkcijoms veiksmingai atlikti, elektroninėms paslaugoms teikti ir Pasirinkus tvarkytoju paskirti Valstybinę mokesčių inspekciją, būtų reikalinga nutarimo 4.4. punkto pataisa tvarkytoju paskirti VMI. 28 Remtasi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu; Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu. 137

138 Įstatymas Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys priežiūros funkcijų optimizavimo (2010 m. gegužės 4 d. Nr. 511, Vilnius) duomenų mainams, sukūrimą. Šios sistemos valdytojas būtų Ūkio ministerija, o tvarkytojas valstybės įmonė Registrų centras. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Įstatymas kliūčių nesudaro asmens duomenų teikimui į PAIIS. Papildomai reikia pasirašyti asmens duomenų teikimo sutartį. 6 straipsnis. Asmens duomenų teikimas Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu ir taikomos tinkamos duomenų saugumą užtikrinančios priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį, prioritetas turi būti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo prašymą, duomenų teikimui elektroninių ryšių priemonėmis. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI1372, , Žin., 2011, Nr ( ) Kadangi PAIIS bus kuriama kaip valstybės informacinė sistema ir įstatai bus tvirtinami teisės akto projektu, asmens kodo naudojimui PAIIS, įstatymas taip pat kliūčių nesudaro. 7 straipsnis. Asmens kodo naudojimas 3. Be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik: [...] 3) valstybės, žinybiniuose registruose, jeigu jie yra įteisinti Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka, ir informacinėse sistemose, jeigu jos Alternatyva 1: Siekiant teikti fizinių asmenų duomenis PAIIS, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisos nėra būtinos. PAIIS reikia įregistruoti kaip valstybės informacinę sistemą, teisės aktuose nurodant poreikį naudoti aktualius duomenis, ir papildomai pasirašyti asmens duomenų teikimo sutartis. Alternatyva 2: Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnis gali būti papildomas prie asmens kodo naudotojų sąrašo įtraukiant Priežiūros veiklą vykdančias institucijas. 138

139 Įstatymas Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys LR CK yra įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka. LR Civiliniame kodekse numatyta, kad Juridinių asmenų registrui juridiniai asmenys turi teikti duomenis, nurodytus 2.66 straipsnyje straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys 1. Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens kodas; 4) juridinio asmens buveinė (adresas); 5) juridinio asmens organai; 6) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamoji vieta (buveinė); 7) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos ir parašų pavyzdžiai; 8) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai); 9) juridinio asmens veiklos apribojimai; 10) juridinio asmens teisinis statusas; 11) juridinio asmens pasibaigimas; 12) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos; 13) kiti įstatymų numatyti duomenys. Alternatyva 1: Papildyti CK į str. įtraukiant juridinio asmens veiklos adresą ir veiklos rūšį (pagal EVRK2): "2.66. str. 1. Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti: 4) juridinio asmens buveinė (adresas) ir veiklos adresas; Papildyti str. 1.d. nauju punktu juridinio asmens veiklos sritis bei rūšis." Alternatyva 2: Nuostatos dėl juridinio asmens veiklos adreso ir veiklos rūšies nėra keičiamos LR CK laikant, kad papildoma informacija dėl veiklos adreso bei veiklos rūšies įeina į str. 1. d. 14 p. sudėtį "kiti įstatymų numatyti duomenys" ir atitinkamai koreguoti kitus juridinių asmenų duomenų teikimą reglamentuojančius įstatymus dėl veiklos adreso bei veiklos rūšies nurodymo: LR Akcinių bendrovių įstatymą, LR Ūkinių bendrijų įstatymą, LR Žemės ūkio bendrovių įstatymą, LR Kooperatyvų įstatymą, LR Individualių įmonių įstatymą, LR Mažųjų bendrijų įstatymą. 139

140 Įstatymas Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys LR Vyriausybės ir LR finansų ministerijos nutarimai Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo Tuo atveju, jei PAIIS tvarkytoju bus pasirinkta paskirti Valstybinę mokesčių inspekciją, būtų reikalingas šio nutarimo pakeitimas, nurodantis didžiausią leistiną pareigybių skaičių Finansų ministerijai ir Finansų ministerijos nutarimas, nurodantis didžiausią leistiną pareigybių skaičių Valstybinei mokesčių inspekcijai, apimantys PAIIS palaikymui reikalingus etatus. Toliau lentelėje pateikiami pagrindiniai juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai, kurių nuostatas reiktų papildyti siekiant įteisinti privalomą papildomų duomenų teikimą Juridinio asmenų registro tvarkytojui ir nusprendus nekeisti LR CK 2.66 str. nuostatų: LR akcinių bendrovių įstatymas LR ABĮ numatyta, jog Juridinių asmenų registrui pateikiami duomenys, nurodyti įstatymo 12 str. 12 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys 1. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, juridinių asmenų registre nurodoma: 1) duomenys apie stebėtojų tarybos narius, nurodant stebėtojų tarybos pirmininką, jų išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos datos; 2) duomenys apie valdybos pirmininką, taip pat valdybos narių ir bendrovės vadovo išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datos; 3) kiekybinio atstovavimo taisyklė, jeigu bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas, bei duomenys apie asmenis, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti bendrovės vardu, jų teisių ribos, įgaliojimų terminas, jeigu jis yra nustatytas; 4) duomenys apie bendrovės akcininką ir visų akcijų įgijimo data (steigiant bendrovę visų akcijų įgijimo data laikoma bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre data), kai bendrovės akcininkas Papildyti 12 str. 1 d. nuostatas įtraukiant punktus dėl papildomų duomenų apie juridinio asmens veiklos adreso bei veiklos rūšies pateikimą. 140

141 Įstatymas Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys LR individualių įmonių įstatymas LR MBĮ; LR ŪBĮ; LR ŽŪBĮ; LR Kooperatyvų įstatymas; LR Europos ekonominių interesų grupių įstatymas yra vienas asmuo; 5) neteko galios nuo ; 6) bendrovės veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas; 7) duomenys apie likvidatorių, jo paskyrimo ir įgaliojimų pabaigos datos, likvidatoriaus įgaliojimai, išskyrus numatytus įstatymuose ir bendrovės įstatuose; 8) bendrovės interneto svetainės adresas, jeigu bendrovė ją turi. LR IĮ įstatyme numatyta, jog Juridinių asmenų registrui pateikiami duomenys, nurodyti įstatymo 5 str. 5 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, juridinių asmenų registre nurodomi šie duomenys: 1) įregistravimo data; 2) individualios įmonės savininko duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta); 3) veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas; 4) (neteko galios nuo 2010 m. sausio 5 d.); 5) išregistravimo data. Papildyti LR Individualių įmonių įstatymo 5 str. nuostatas įtraukiant punktus dėl papildomų duomenų apie juridinio asmens veiklos adreso bei veiklos rūšies pateikimą. Papildyti įstatymų nuostatas įtraukiant papildomus punktus/ straipsnius dėl duomenų apie juridinio asmens veiklos adreso bei veiklos rūšies privalomą pateikimą registrų tvarkytojui. LR asociacijų įstatymas Papildyti įstatymo 6 str. nuostatas įtraukiant papildomus punktus dėl duomenų apie juridinio asmens veiklos adreso bei veiklos rūšies privalomą pateikimą registrų tvarkytojui. LR labdaros ir paramos Papildyti įstatymo 6 str. nuostatas įtraukiant 141

142 Įstatymas Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys fondų įstatymas papildomus punktus dėl duomenų apie juridinio asmens veiklos adreso bei veiklos rūšies privalomą pateikimą registrų tvarkytojui. Atkreipiame dėmesį, jog dalies įstatymų, reglamentuojančių Ūkio subjektų veiklą, pakeitimų daryti iš viso nereikės. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, registruojant kai kuriuos juridinius asmenis jau yra privaloma nurodyti veiklos adresą ir rūšį. LR Advokatūros įstatyme yra aprašytas privalomas darbo vietos nurodymas Lietuvos advokatūrai, kuri tvarko advokatų darbo vietų sąrašą, todėl pakeitimai dėl informacijos apie advokatų veiklos adresų teikimą nėra reikalingi. Pagal LR Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininkai yra registruojami Ūkininkų ūkių registre nurodant konkretų ūkį ir veiklos rūšį. Europos bendrovių ar Europos kooperatinių bendrovių nuostatos dėl duomenų, pateikiamų registrų tvarkytojui, yra įtvirtintos LR Akcinių bendrovių, LR Kooperacinių bendrovių įstatymuose, kurių nuostatas papildžius punktais dėl privalomo veiklos adreso bei veiklos rūšies pateikimo, atitinkami LR Europos bendrovių įstatymo bei LR Europos kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatos papildomai neturės būti keičiamos. Bankų bei draudimo įmonių specialių įstatymo pakeitimų daryti taip pat nereikės, kadangi šių juridinių asmenų teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė ir privalomų duomenų teikimą reglamentuoja LR ABĮ, kurio aktualūs pakeitimai aprašyti anksčiau pateiktoje lentelėje; taip pat veiklos adresas gali būti teikiamas iš LIS. Viešieji juridiniai asmenys pagal LR Civilinį kodeksą privalo savo steigimo dokumentuose nurodyti veiklos rūšį, todėl jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nereikės pildyti įtraukiant privalomo veiklos rūšies nurodymą. Ši nuostata taip pat detalizuota specialiuosiuose viešųjų juridinių asmenų teisės aktuose LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 str. 2 d. numatyta, kad Įmonės įstatuose turi būti nurodyta: 4) įmonės veiklos tikslai, kurie turi būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant įmonės veiklos sritis bei rūšis. Tapačios nuostatos, numatančios pareigą juridinių asmenų įstatuose nurodyti veiklos sritis bei rūšis, yra ir LR biudžetinių įstaigų, LR viešųjų įstaigų, LR politinių partijų, LR profesinių sąjungų įstatymuose. Šių juridinių asmenų atžvilgiu teisės aktų pakeitimų reikės tik dėl papildomo privalomo veiklos adreso pateikimo juridinių asmenų registrų tvarkytojui. Keistini Priežiūros institucijų ir jų IS nuostatai (įstatai) Toliau esančioje lentelėje pateikiami su PAIIS susijusių pagrindinių informacinių sistemų nuostatai ir rekomenduojami pakeitimai. Daugeliu atvejų nuostatuose nurodoma, kad duomenys yra teikiami pagal duomenų teikimo sutartis, todėl pačių nuostatų keisti poreikio nėra. 56 lentelė. Keistini pagrindinių informacijos šaltinių nuostatai Nuostatai Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys JAR nuostatai JAR nuostatuose nėra konkrečiai įvardijami visi informacijos gavėjai; nurodoma, kad informacija teikiama pagal duomenų teikimo sutartis Registro duomenys, informacija ir dokumentų kopijos gavėjui teikiami pagal sutartis su Registro tvarkytoju arba gavėjo prašymus, Nuostatus papildyti įtraukiant punktą dėl duomenų perdavimo PAIIS duomenų tvarkytojui. 142

143 Nuostatai Esama situacija Pakeitimas / papildomi duomenys MMR nuostatai MAIS nuostatai kuriuose nurodomas duomenų naudojimo tikslas. Gavėjo pasirinkimu gali būti pateikiamas rašytinės arba elektroninės formos prašymas. Įgaliojimus Registro tvarkytojui sudaryti sutartis su gavėju ir jų sudarymo tvarką nustato Registro tvarkymo taisyklės. 86. str. rašoma, kad Registre esantys asmens duomenys duomenų gavėjams teikiami Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr ; 2008, Nr ) nustatyta tvarka". Apie pakeitimų poreikį Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme žr. 55 lentelėje. MAIS duomenų gavėjai nurodyti nuostatų 9.4. punkte: 9.4. MAIS duomenų gavėjai: Įstaigos ir institucijos, kurių tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi MAIS duomenys, kai yra gauti šių įstaigų ir institucijų prašymai pateikti duomenis; VMI prie FM. Nuostatus papildyti punktais dėl privalomai teikiamos informacijos apie Ūkio subjektų veiklos adresą ir rūšį nuostatuose išvardintoms fizinių ir juridinių asmenų, užsiimančių ūkine veikla Lietuvos teritorijoje, grupėms. Jeigu Ūkio subjektai yra fiziniai asmenys, užsiimantys ūkine veikla, ir neturi pastovios veiklos vietos, turėtų būti nurodomas jų gyvenamosios vietos adresas. MAIS nuostatų keisti poreikio nėra, svarbu pasirašyti sutartis dėl automatinio duomenų perdavimo PAIIS. Kitų registrų, kadastrų ir informacinių sistemų, kuriuos numatoma integruoti į PAIIS, nuostatai (įstatai) turėtų būti papildomi įtraukiant punktą dėl automatinio duomenų perdavimo PAIIS arba pasirašytos duomenų perdavimo sutartys. Tarp tokių duomenų šaltinių priskiriami: NTR; Žemės gelmių registras; Diplomų ir atestatų registras; Kultūros vertybių registras; Saugomų teritorijų valstybės kadastras; Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registras; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinė sistema; Dokumentų valdymo sistema (NTAKD IS); CVP IS; 143

144 Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų sveikatos patikrinimo duomenų kaupimo ir statistinės analizės programa; Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų duomenų tvarkymo programa; Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų egzaminavimo programa; Integruota muitinės informacinė sistema; Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos orlaivių registras; Licencijas išduodančių institucijų (LIS) informacinė sistema; IS "Teisinė metrologinė priežiūra"; Integruota MIS; Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinė sistema; Geležinkelių transporto rizikos valdymo ir priežiūros informacinė sistema; IS "Vektra"; Audito IS; Integruota mokesčių IS; Įmokų taikomoji sistema; Rizikų vertinimo sistema. PAIIS nuostatai PAIIS, kaip ir kitų valstybės informacinių sistemų, nuostatuose būtina nurodyti visus informacijos šaltinius, iš kurių bus gaunama aktuali Ūkio subjektų informacija ir detalizuoti, kokia konkrečiai informacija bus gaunama iš kiekvieno. Duomenų teikimas galėtų būti aprašomas 2 būdais: (i) nurodant Priežiūros institucijų ir jų informacinių sistemų sąrašą, kurioms PAIIS teiks aktualią informaciją arba (ii) įtraukiant punktą, kad informacija iš PAIIS gali būti teikiama Priežiūros institucijoms pagal individualiai pasirašytas duomenų teikimo sutartis ir jose nurodytas sąlygas. 144

145 8. Išvados Šioje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos dėl tinkamiausio PAIIS veiklos modelio pasirinkimo. Aprašytos rekomenduojamos PAIIS funkcijos ir naudojimo scenarijai, PAIIS veikimui reikalingi duomenys ir konkretūs jų šaltiniai, numatytos PAIIS integracijos ir naudotojai. Išskirtos trys rekomenduojamos PAIIS sukūrimo alternatyvos, kurios tarpusavyje skiriasi planuojamais realizuoti funkcionalumais ir sprendžiamomis Priežiūros institucijų problemomis. Pirmuoju atveju numatoma sukurti Ūkio subjektų bendrųjų duomenų bazę, leisiančią keistis aktualia informacija tarp Priežiūros institucijų. Antruoju atveju numatomas papildomas Ūkio subjektams skirtų funkcionalumų sukūrimas galimybė teikti duomenis ir dokumentus bei gauti reikalingą informaciją per vieną langelį. Trečioji alternatyva apima plačiausią funkcijų aibę šalia pirmosios ir antrosios alternatyvų funkcionalumų taip pat yra numatomas inspektoriaus darbo vietos sukūrimas su papildomais priežiūros veiklos efektyvumo įrankiais. Optimali alternatyva rekomenduojama remiantis finansine ir socialineekonomine analize ir palyginimu pagal papildomus kokybinius kriterijus. Ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos optimalios alternatyvos įgyvendinimui ir reikalingų teisės aktų pakeitimų apžvalga. Vienas pagrindinių PAIIS tikslų yra suteikti Priežiūros institucijoms prieigą prie išsamių ir aktualių bendrųjų Ūkio subjektų duomenų, reikalingų formuojant tikrintinų Ūkio subjektų sąrašą. Ataskaitoje aprašytos būtinos integracijos su šių duomenų šaltiniais pagrindiniai jų yra Juridinių asmenų registras, Mokesčių mokėtojų registras bei Licencijų informacinė sistema. Atsižvelgiant į Priežiūros institucijų apklausos rezultatus, numatomos papildomos PAIIS integracijos su 15 specifinius duomenis kaupiančių registrų ir informacinių sistemų (žr Duomenų šaltinių aprašymas ir 1.5 Integruojamos į PAIIS Priežiūros institucijų IS). Ataskaitoje aprašyti numatomi PAIIS naudojimo scenarijai pagal pagrindines priežiūros veiklas (i) konsultavimas, (ii) Patikrinimų vykdymas, (iii) poveikio priemonių taikymas, (iv) informacijos apie Ūkio subjektus vertinimas, (v) kokybės valdymas bei jiems priskirtos funkcijos. Siūlomos PAIIS funkcijos buvo parengtos pagal Priežiūros institucijų gerąsias praktikas, išreikštus poreikius, priežiūros veiklų procedūras ir procesus, nustatytus esamos situacijos analizės metu. PAIIS naudotojai suskirstyti pagal numatomas naudotojo sąsajas, kuriomis naudojantis prieinami skirtingi PAIIS funkcionalumai naudotojo sąsaja skirta Priežiūros institucijoms ir Ūkio ministerijai; vieno langelio naudotojo sąsaja Ūkio subjektams ir viešosios prieigos naudotojams. Taip pat aprašomi pagrindiniai Priežiūros institucijų ir Ūkio ministerijos naudotojų tipai, kuriems numatoma galimybė suteikti skirtingas prieigos teises ir įgaliojimus, siekiant užtikrinti jautrios informacijos konfidencialumą ir galimybę vykdyti specifines funkcijas, tokias kaip dokumentų tvirtinimas. Pilnos apimties PAIIS architektūra sudaryta iš 4 tarpusavyje visiškai integruotų funkcinių sričių: (i) duomenų mainų posistemės, (ii) PAIIS priežiūros veiklos įrankių, (iii) PAIIS naudotojo sąsajos ir (iv) vieno langelio. Numatoma galimybė vieną langelį kurti remiantis jau egzistuojančia infrastruktūra (i) jungtiniu Verslo vartų ir Elektroninių valdžios vartų portalu arba (ii) Valstybinės mokesčių inspekcijos informacine sistema ESKIS. Tokiu būdu siekiama išvengti netikslingo lėšų panaudojimo ir perteklinės informacinės sistemos kūrimo. Atsižvelgiant į platformų pažangumą, naudojimo patogumą ir atitikimą PAIIS numatytiems funkcionalumams, rekomenduojamas Verslo vartų ir Elektroninių valdžios vartų portalas. Siekiant užtikrinti sėkmingą PAIIS veikimą, svarbu paskirti tinkamą sistemos tvarkytoją. PAIIS tvarkytojas turėtų būti atrenkamas įvertinant daugelį aspektų: (i) kokiuose registruose ir informacinėse sistemose šiuo metu yra kaupiami pagrindiniai Ūkio subjektų duomenys, (ii) kam tapus tvarkytoju būtų reikalingas mažiausias skaičius papildomų integracijų, (iii) koks yra esamų sistemų suderinamumas su PAIIS numatytomis funkcijomis ir kitomis Priežiūros institucijų informacinėmis sistemomis, (iv) kokios yra tvarkytojo IT kompetencijos ir (v) kokia yra tvarkytojo patirtis vykdant Priežiūros procesus. Analizės metu buvo nustatyti 2 potencialūs PAIIS tvarkytojai Valstybinė mokesčių inspekcija ir Registrų centras. Remiantis analize, VMI, kaip Priežiūros institucija, turinti sukaupusį žinių ir patirties priežiūros srityje, atitiko daugiau kriterijų. Vis dėlto 145

146 PAIIS tvarkytojo parinkimas yra strateginis valdymo sprendimas valstybėje, todėl jis turi būti priimtas Vyriausybės lygmenyje, numatant tam reikalingą finansavimą. PAIIS, kaip ir didžioji dauguma viešųjų investicinių projektų, negeneruoja pajamų, todėl nėra finansiškai atsiperkantis projektas. Sistemos sukūrimo poveikis visuomenei pasireikš per socialinęekonominę naudą Priežiūros institucijoms ir Ūkio subjektams. PAIIS leis sumažinti Ūkio subjektų kelionės ir apsilankymo Priežiūros institucijose laiko sąnaudas, o Priežiūros institucijoms greičiau atlikti priežiūros funkcijas, didinti darbo efektyvumą bei atsisakyti kai kurių IS. Numatoma, kad bus galima atsisakyti 6 10 dabartinių informacinių sistemų, kurių funkcijas perims PAIIS. Šis sąrašas galėtų būti ilgesnis, tačiau daugelis priežiūros veikloms naudojamų IS atlieka papildomas funkcijas, nesusijusias su priežiūra, arba apdoroja specifinius duomenis, aktualius tik vienai institucijai, todėl šiais atvejais PAIIS jų negali pilnai pakeisti. Priežiūros institucijos PAIIS naudą patirs pasirinkus bet kurią iš alternatyvų; Ūkio subjektai antros ir trečios alternatyvų atveju, atsiradus vienam langeliui. Taip pat tikimasi, kad ekonominę naudą valstybės mastu atneš sumažėjęs pažeidimų skaičius, atsiradęs dėl padidėjusių prevencijos mastų ir geresnės kokybės. Remiantis finansine ir ekonominesocialine analize bei papildomais kiekybiniais kriterijais nustatyta, kad didžiausią naudą atneša trečioji PAIIS sukūrimo alternatyva. Jos atveju Priežiūros institucijoms ir Ūkio subjektams siūlomas didžiausias skaičius funkcijų, sprendžiama daugiausia esamos situacijos analizės metu nustatytų problemų. Nors, pasirinkus trečią alternatyvą, PAIIS sistemos diegimas reikalauja didžiausių investicijų, o palaikymas didžiausių veiklos sąnaudų, tačiau skaičiuojama projekto ekonominėsocialinė nauda taip pat yra didžiausia. Pasirinktos PAIIS alternatyvos įgyvendinimą siūloma vykdyti 4 etapais: (i) projekto inicijavimas, (ii) pasirengimas diegimui, (iii) sistemos diegimas, (iv) projekto uždarymas. Bendra numatoma projekto trukmė siekia 70 mėnesių, iš kurių 24 mėnesius sudaro PAIIS diegimas, o 35,5 PAIIS replikavimas kitose Priežiūros institucijose. Be sistemos diegimo ir palaikymo, rekomenduojami žingsniai apima finansavimo užtikrinimą (pvz., investicinio projekto ruošimas), procesų analizę, techninės užduoties parengimą. Siūlomas PAIIS įgyvendinimo planas sukurtas remiantis panašaus tipo IS projektų įgyvendinimo gerąja praktika. Norint visapusiškai įvertinti PAIIS kaštus ir naudą, būtina išanalizuoti modelį, pagal kurį vyks apmokėjimas Registrų centrui už teikiamus duomenis. Šiame analizės etape neįmanoma pagrįstai įvertinti galimo mokesčių Registrų centrui dydžio ir pasiskirstymo, nes mokestis priklausys nuo faktiškai reikalingo duomenų kiekio ir jų gavimo įkainio. Todėl mokesčiai už duomenis nebuvo įtraukti į finansinius ir ekonominius skaičiavimus. Šis klausimas bus itin svarbus tolesniuose PAIIS įgyvendinimo etapuose. Teisinio reglamentavimo pokyčiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: įstatymų pokyčius ir sistemų nuostatų pokyčius. Abi grupės reglamentuoja duomenis, kurių gavimas šiuo metu Priežiūros institucijoms yra sudėtingas, arba kurie turi įtakos sklandžiam PAIIS veikimui asmens duomenys, juridinių asmenų veiklos adresai, veiklos rūšis. Įstatymų pokyčiai šiems duomenims gauti priklauso nuo teisinės PAIIS formos (valdytojo, tvarkytojo, sąveikos su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais ir pan.). Svarbiausi teisinio reglamentavimo pokyčiai apima MMR nuostatus, JAR, ir integruojamų IS nuostatus. IS nuostatų pokyčiai reikalingi esant tiesioginiams duomenų mainams tarp sistemų, todėl su PAIIS integruojamų sistemų nuostatai turės būti peržiūrimi ir keičiami arba pasirašomos duomenų teikimo sutartys. PAIIS sukūrimas prisidės prie viešojo administravimo efektyvumo didinimo ir naštos Ūkio subjektams mažinimo. Naudodamosi PAIIS Priežiūros institucijos galės ne tik suteikiamais įrankiais greičiau ir efektyviau vykdyti priežiūros veiklas, bet ir dalintis gerosiomis praktikomis, metodine bei veiklos informacija, o Ūkio subjektai galės patogiai ir greitai teikti su priežiūra susijusius dokumentus, užklausas bei susipažinti su informacija. Tikimasi, kad šios sistemos sukūrimas pagal rekomenduojamą veiklos modelį prisidės prie šalies viešojo administravimo sistemos tobulinimo. 146

147 Priedai 1 Priedas. Diegėjų apklausa 147

148 148

149 149

150 150

151 151

152 152

153 153

154 2 Priedas. Planšečių kainos 154