Desk review Year Vilnius, Lithuania

Transcription

1 Project Sexual Abuse Against Children in Residential Institutions, financed through the European Commission's Daphne III Programme , JLS/2007/DAP-1/178/-30-CE /00-68 Desk review Year Vilnius, Lithuania

2 DAPHNE III Seksualinė prievarta prieš vaikų globos namų vaikus Darbinė apžvalga Paramos vaikams centras, Vilnius, Lietuva 2009 Įžanga 2009 metais Lietuva atšventė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejų m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, nuo 2004 m. tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, ekonominė ir socialinė situacija šalyje ėmė gana greitai keistis. Demokratijos tradicijos tik kūrėsi, trūko teisės aktų ir priemonių, skirtų užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą ir vaiko gerovę. Pokyčiai įvairiose valstybės politikos ir visuomenės gyvenimo srityse įtakojo ir vaikų padėtį, jų teisinę, socialinę bei emocinę gerovę m. Lietuvos Respublikos piliečių referendume buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 38 ir 39 straipsniuose įtvirtintos konstitucinės nuostatos, numatančios, kad: valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę; tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti; vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą; nepilnamečius vaikus gina įstatymas m. sausio 8 d. Lietuvos Respublika prisijungė ir 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Jungtinių Tautų vaikų teisių konvenciją. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai pradėti derinti su Vaiko teisių konvencijos nuostatomis. Siekdamas stiprinti vaiko teisių apsaugą ir nustatyti suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinėmis teisės normomis vaiko teisių ir laisvių gynimo principus, Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. kovo 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Tai pamatinis nacionalinis teisės aktas, kuriame numatytos pagrindinės vaiko teisės, laisvės ir pareigos bei vaiko teisių ir laisvių apsaugos garantijos Lietuvoje. Įstatyme numatytos bendrosios nuostatos dėl vaiko atsakomybės ir elgesio kontrolės (draudimas naudoti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą); dėl vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, seksualinio išnaudojimo ir kt.; dėl tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų pagal įstatymą bei kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimą. Per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje buvo žengta daug svarbių žingsnių, kad būtų sukurta efektyvi ir stipri vaiko teisių ir interesų apsauga, sustabdytas smurtas ir prievarta prieš vaikus: tobulinamas vaiko teisių apsaugos srities teisinis reglamentavimas; kuriama nuosekli vaiko teisių apsaugos institucijų sistema; vykdoma baudžiamosios sistemos reforma; patvirtinti pagrindiniai vaiko gerovės politikos tikslai; patvirtintos ir vykdomos tęstinės nacionalinės programos dėl vaiko gerovės užtikrinimo, kurias įgyvendina tiek valstybės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos. Siekdami pristatyti bendrą vaikų teisių apsaugos situaciją, norime paminėti kai kuriuos dokumentus, skirtus vaiko teisių apsaugos gerinimui Lietuvoje: 2001 metais įsigaliojo Civilinis kodeksas, kuriame šeimos teisei skirta trečioji knyga (šioje knygoje yra atskiras skirsnis, reglamentuojantis vaikų teises ir pareigas); 2003 metais įsigaliojo: Civilinio proceso kodeksas, kuriame numatyti ginčų dėl vaikų ir kitų su šeimos teise susijusių bylų nagrinėjimo ypatumai; Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai, kuriuose reglamentuoti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės, procesinių teisių ir garantijų, jiems paskirtų baudžiamųjų bausmių atlikimo klausimai; 2003 metais Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurioje numatyti pagrindiniai vaiko gerovės politikos principai ir vertybės; konstatuotos pagrindinės vaiko gerovės problemos; numatyti pagrindiniai vaiko gerovės politikos tikslai 2

3 artimiausiam dešimtmečiui bei vaiko gerovės politikos įgyvendinimo strateginės gairės. Šios Koncepcijos pagrindu, 2005 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir šios strategijos įgyvendinimo priemonių planą metų laikotarpiui; Nuo 1995 metų vykdomos nacionalinės programos, skirtos tobulinti nepilnamečių justiciją, spręsti nepilnamečių nusikalstamumo problemą (Nepilnamečių užimtumo ir jų nusikalstamumo prevencijos gerinimo programa ( ); Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa ( metai); Nepilnamečių kriminalinės justicijos programa ( metai); Nepilnamečių justicijos programa ( metai; metai); Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa ( metai); Nuo 2000 metų vykdomos programos, skirtos gerinti vaikų apsaugą nuo įvairių smurto ir prievartos formų: Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą ( metais); Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos programa ( metai; metai; ); Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa ( metai; metai) Nuo 1996 metų vykdomos vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo programos, siekiant gerinti vaikų užimtumą, ugdyti jų saviraišką, didinti rizikos grupės vaikų adaptacijos ir resocializacijos visuomenėje galimybes ir kt.; Nuo 2002 metų vykdomos nacionalinės vaikų dienos centrų programos, siekiant spręsti vaikų, augančių probleminėse šeimose, socialines ir kitas problemas. Vaiko teisių apsaugos institucijų sistema Lietuvoje bei pagrindiniai institucijų įgaliojimai įtvirtinti pagrindiniame nacionaliniame vaiko teisių apsaugos dokumente - Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Lietuvos vaiko teisių apsaugą užtikrina: 1. Valstybė ir jos institucijos. 2. Vietos savivaldos institucijos. 3. Visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. Viešoji įstaiga Paramos vaikams centras yra nevyriausybinė organizacija įkurta 1999 metais, siekiant užtikrinti psichologinę vaikų gerovę suteikiant visapusišką pagalbą vaikams ir jų šeimoms. Centras vykdo vaikų prievartos prevencijos ir intervencijos programas; teikia multidisciplininę pagalbą prievartą patyrusiems vaikams ir jų šeimos nariams; rengia mokymų programas ir skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp švietimo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir socialinių paslaugų specialistų; atstovauja vaikų interesus rengiant teisės aktus, užtikrinančius vaikų teises; vykdo efektyvios tėvystės, Big Brothers Big Sisters ir Second Step (Antrojo žingsnio) programas Lietuvoje; teikia psichologines konsultacijas ir psichoterapiją vaikams, suaugusiems ir šeimoms; skatina bendruomenės įsitraukimą saugant ir tenkinant vaikų poreikius. Paramos vaikams centras aktyviai dalyvauja nacionaliniuose, tarptautiniuose ir ES projektuose. Paramos vaikams centras dirba kartu su Social Activities and Practices Institute /SAPI/, Bulgarija, Association for the Social Support of Youth /ARSIS/, Graikija, Dardedze, Latvija, Nobody's Children Foundation, Lenkija, projekte Seksualinė prievarta prieš vaikus vaikų globos namuose. Šiuo projektu Seksualinė prievarta prieš vaikus globos institucijose siekiama pagerinti situaciją vaikų globos institucijose apsaugos nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo srityje. Šio apžvalgoje pateikiama informacija apie vaiko teisių apsaugos situaciją (išskiriant su vaikų, netekusių tėvų globos, apsaugos situacija susijusius aspektus), pristatomi procedūriniai standartai vaikų seksualinės prievartos tyrimo atveju ir priemonės, kurios pagerintų situaciją vaikų globos institucijose. 3

4 II. Statistinių duomenų ir tyrimų dėl smurto prieš vaikus vaikų globos namuose apžvalga 1 II.1. Bendra statistika Lietuva, kurios sostinė - Vilnius, yra pietrytiniame Baltijos jūros krante. Šalis yra viena iš mažųjų ES narių pagal savo plotą ir gyventojų skaičių metais Lietuvoje gyveno 3,336 tūkst. gyventojų. Šalis padalinta į 10 apskričių (teritorinių vienetų): Vilniaus (848 tūkst. gyventojų), Kauno (674 tūkst. gyventojų), Klaipėdos (379 tūkst. gyventojų), Šiaulių (350 tūkst. gyventojų), Panevėžio (284 tūkst. gyventojų), Marijampolės (181 tūkst. gyventojų), Alytaus (177 tūkst. gyventojų), Telšių (173 tūkst. gyventojų), Utenos (173 tūkst. gyventojų) ir Tauragės (127 tūkst. gyventojų) metų pradžioje 66.9 proc. šalies populiacijos gyveno miestuose, 33.1 proc. - kaimo vietovėse. Namų ūkį 2008 metais sudarė vidutiniškai 2,6 asmens. Vienam namų ūkiui teko 1,95 suaugusio asmens ir 0,66 išlaikomo vaiko. Kaime namų ūkiai truputį didesni, mieste truputį mažesni už vidutinį. Daugiau kaip ketvirtadalis (25,9 proc.) visų namų ūkių vieno asmens namų ūkiai. Šeimos su vaikais sudarė 41,5 proc. visų namų ūkių: mieste 42,4 proc., kaime 39,7 proc. Mieste daugiau buvo šeimų, kurias sudaro du suaugę asmenys ir vienas vaikas, kaime pastebimai didesnė daugiavaikių šeimų dalis. Namų ūkiai, kuriuos sudaro du suaugusieji ir trys ar daugiau išlaikomų vaikų, sudarė 1,7 proc. mieste ir 4,1 proc. kaime metais Lietuva pirmavo Europos Sąjungoje pagal emigracijos mastą. Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2008 metais tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse narėse tarptautinė neto migracija 1000 gyventojų buvo neigiama Lietuvoje (-2,3), Latvijoje (-1,1), Vokietijoje (-0,7), Lenkijoje (-0,4) ir Bulgarijoje (-0,1). Didelius emigracijos mastus Lietuvoje sąlygojo suprastėjusi ekonominė bei finansinė šalies padėtis, sparčiai didėjantis nedarbas ir mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius metais emigravo 126,1 tūkst., o imigravo 32,4 tūkst. žmonių, t. y. per šį laikotarpį emigravo 93,7 tūkst. gyventojų daugiau negu imigravo. Po įstojimo į Europos Sąjungą šalyje buvo ekonominio pakilimo laikotarpis. Nuo 2001 metų iki 2007 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pakilo (7,9 proc.) daugiau nei daugumoje Europos Sąjungos šalių (ES vidurkis 2,9 proc.). Greitą BVP augimą daugiausiai lėmė finansinė parama iš Europos Sąjungos, padidėjęs eksportas, darbo našumas ir vartojimas. Šiuo metu šalis išgyvena recesijos laikotarpį. II.2. Statistinė informacija apie Lietuvos vaikus 2008 metais Lietuvoje gyveno 673,9 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t.y. penktadalis visų gyventojų. 1 lentelė. Vaikų iki 18 metų skaičius (metų pradžioje, tūkst.) Iš viso 775,2 746,3 718,8 695,5 673,9 Berniukai 397,2 382,2 368,2 356,1 345,1 Mergaitės 378,0 364,1 350,6 339,4 328,8 Mieste 493,5 473,6 456,1 442,0 429,2 Kaime 281,7 272,7 262,7 253,5 244,7 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys Nuo 2000 metų pradžios vaikų skaičius sumažėjo 197,4 tūkst. (22,7 proc.). Nors 1 Pateikiama informacija apimanti laikotarpį iki 2009 metų pradžios. 4

5 gimstamumas šiek tiek stabilizavosi, gimstamumo lygis išlieka pakankamai žemas metais nepilnose šeimose gyveno daugiau kaip 90 tūkst. vaikų. Po ištuokos be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) vidutiniškai per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos, kuri renka iš savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenis apie socialinės rizikos šeimas 2 ir jose augančius vaikus, bei teikia vaiko teisių apsaugos tarnyboms metodinę pagalbą, siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, duomenimis per 2008 metus į savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašytos 1772 šeimos, kuriose augo 3462 vaikai. Iš viso 2008 metais savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo socialinės rizikos šeimų ir jose augo vaikai. Lyginant 2007 metų ir 2008 metų duomenis, socialinės rizikos šeimų sumažėjo 608 (5,1 proc.), jose augo 2389 vaikais mažiau (8,6 proc.). Per aštuonis metus socialinės rizikos šeimų sumažėjo 37,34 proc., o vaikų jose - 36,73 proc. 2 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita Socialinės rizikos šeimos Vaikai, šiose šeimose Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Iš 2008 metais socialinės rizikos šeimose augusių vaikų, didžiausią dalį socialinės rizikos šeimose augančių vaikų sudarė vyresni nei 10 metų vaikai. 3 lentelė. Vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose 2008 metais Amžius 0-3 metai 4-6 metai 7-9 metai metai metų Vaikų skaičius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Vienos iš pagrindinių priežasčių dėl kurios 2008 metais yra užregistruotos socialinės rizikos šeimos girtavimas; antroje vietoje socialinių įgūdžių trūkumas metais socialinės rizikos šeimose dėl girtavimo augo vaikai (58 proc. visų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų). metais 2 4 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius pagal priežastis 2008 Priežastys Šeimų skaičius Vaikų skaičius Iš viso Dėl girtavimo Dėl įgūdžių stokos Dėl prievartos prieš vaikus Socialinės rizikos šeima šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). 5

6 Dėl netinkamo paramos naudojimo Dėl vaikui nustatytos laikinosios globos Dėl apribotos tėvų valdžios ir vaikui nustatytos nuolatinės globos Dėl kitų priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 5 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius pagal priežastis metais Priežastys Šeimos (iš viso), iš jų: Dėl tėvų girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo Dėl įgūdžių stokos Dėl vaikui nustatytos laikinosios globos Dėl netinkamo paramos naudojimo Dėl prievartos prieš vaikus Dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikui nustatytos nuolatinės globos Dėl tėvų piktnaudžiavimo azartiniais žaidimais Dėl kitų priežasčių Vaikai (iš viso), iš viso: Dėl tėvų girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo Dėl įgūdžių stokos Dėl vaikui nustatytos laikinosios globos Dėl netinkamo paramos naudojimo Dėl prievartos prieš vaikus Dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikui nustatytos nuolatinės globos Dėl tėvų piktnaudžiavimo azartiniais žaidimais Dėl kitų priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Šeima sudaro geriausias sąlygas vaiko harmoningam ir visapusiškam vaiko vystymuisi, tačiau dėl įvairių priežasčių apie 3000 vaikų per metus netenka tėvų globos. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje 2008 metais globojami vaikai sudarė 1,69 proc. Lietuvoje gyvenančių vaikų (2007 metais globojami vaikai sudarė 1,72 proc.). Analizuojant duomenis apie tėvų globos netekusių vaikus, stebima nors ir ne itin žymi, tačiau mažėjimo tendencija. Tėvų globos netekusiems vaikams nustatoma globa: šeimoje, šeimynoje arba vaikų globos institucijoje metų pabaigoje Lietuvoje buvo tėvų globos netekę vaikai (2007 metais tokių vaikų ), iš jų: 1) 7240 (58,8 proc.) vaikų nustatyta globa šeimose (2007 metais 7560); 2) 264 (2,1 proc.) vaikų nustatyta globa šeimynose (2007 metais 262); 3) 4802 (39,1 proc.) vaikų nustatyta globa globos institucijose (2007 metais 5088). 6

7 6 lentelė. Tėvų globos netekę vaikai, pagal globos vietą (per metus) Iš viso vaikų, iš jų globa nustatyta: Šeimose Šeimynose Kūdikių namuose Apskrities vaikų globos namuose Globos įstaigose neįgaliems vaikams ir jaunimui Bendrojo lavinimo ir specialiose mokyklose, specialiojo ugdymo centruose Savivaldybės vaikų globos namuose Savivaldybės vaiko globos grupėse Visuomeninių organizacijų ir parapijų vaikų globos namuose Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Priežastys dėl kurių vaikai netenka tėvų globos yra įvairios - ir objektyvios (tėvų (vienintelio iš tėvų) mirtis, tėvų (vienintelio iš tėvų) negalėjimas rūpintis vaiku dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių ir kt.), ir subjektyvios (tėvai (vienintelis iš tėvų) nesirūpina vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja ir kt.). 3 7 lentelė. Vaikai, kuriems nustatyta globa pagal globos nustatymo priežastis Per metus tėvų globos netekę vaikai (iš viso), iš jų pagal priežastis: Tėvai nesirūpino, nesidomėjo vaiku,jo neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo ( metais ir naudojo smurtą) Tėvų valdžios apribojimas Vaikai tapo našlaičiais Vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų Tėvai dingę ir jų ieškoma Tėvai naudoja smurtą Tėvai pripažinti neveiksniais Tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius Tėvai teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais Tėvai laikinai negalėjo rūpintis vaiku (dėl tėvų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo, kitų priežasčių) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 2010 metais vykdant apskričių reformą valstybinių vaikų globos namų institucijų (apskričių vaikų globos namų) steigėjo funkcijos perduotos savivaldybėms arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 4 Bendrojo lavinimo, specialios mokyklos ir specialiojo ugdymo centrai, kurie vykdė vaiko globą (rūpybą) ar teikė socialines paslaugas su apgyvendinimu 7

8 Atsižvelgiant į emigruojančių iš Lietuvos asmenų skaičių ir siekiant užtikrinti vaikų, kurių tėvai išvyksta į užsienio valstybes uždarbiauti, ir palieka savo vaikus artimųjų ar pažįstamų priežiūrai, teises ir interesus buvo pakeisti Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai ir numatyta, kad šiais atvejais globa vaikui gali būti nustatoma tėvų prašymu. Dėl tėvų išvykimo iš Lietuvos, tėvų prašymu laikinoji vaiko globa buvo nustatyta: per 2006 metus 352 vaikams; per 2007 metus 990 vaikų; per 2008 metus 1874 vaikams. Lietuvos Respublikos civiliniame kodeksas numato tėvų globos netekusio vaiko globos pasibaigimo atvejus, t. y. kai vaikas: 1) grąžinamas tėvams; 2) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; 3) įvaikinamas; 4) susituokia. 8 lentelė. Vaiko globos pasibaigimas pagal priežastis Vaikai, kuriems baigėsi globa: Grąžintas tėvams Sulaukė pilnametystės arba emancipuotas Įvaikintas Susituokė Mirė Vaikai, kuriems laikinoji globa pakeista į nuolatinę globą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridini asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, taip pat draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su vaiku elgtis. Įstatymas numato, kad vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, smurto ar kito blogo elgesio, turi būti suteikta reikalinga pagalba, kad jis galėtų sugrąžinti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos ir reintegruotis į socialinę aplinką. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenis 2008 metais 1048 vaikai patyrė smurtą, tai pats mažiausias nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius per 4 metus. Vertinant procentais išreikštą prievartos prieš vaikus paplitimą populiacijoje, 2008 metais 0,14 proc. visų Lietuvoje gyvenusių vaikų patyrė smurtą. 9 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas Iš viso vaikų Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Seksualinis smurtas metais savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis pasikeitė smurto pasiskirstymas tarp lyčių nuo smurto nukentėjo daugiau berniukų. Seksualinio smurto aukomis dažniau buvo mergaitės, fizinio berniukai, psichologinį smurtą vienodai patyrė tiek mergaitės, tiek berniukai. 8

9 10 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas pagal lytį 2008 metais Bendras smurto Seksualinis Psichologinis Fizinis smurtas skaičius smurtas smurtas Berniukai Mergaitės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenys apie smurtą patyrusius vaikus rodo tam tikrą mažėjimo tendenciją, tačiau daryti vienareikšmišką išvadą apie smurto prieš vaikus mažėjimą nėra pakankamo pagrindo. 11 lentelė. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų turimi smurto atvejų prieš vaikus lyginamieji duomenys 2006 metai 2007 metai 2008 metai Bendras vaikų skaičius Bendras smurtą patyrusių vaikų skaičius Procentas 0,27 0,24 0,14 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Duomenys apie pradėtus tyrimus dėl smurto prieš vaiką ar jo nepriežiūros rodo, kad daugiausia tyrimų pradedama dėl fizinio smurto prieš vaiką naudojimo. Tyrimų dėl psichologinio smurto prieš vaiką naudojimo skaičius keletu dešimčių didesnis už tyrimų dėl seksualinio smurto prieš vaiką naudojimo. Reikėtų pažymėti, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų ir Informatikos ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys apie vaikus smurto aukas skiriasi, viena iš pagrindinių priežasčių - skirtingi informacijos šaltiniai. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba negauna informacijos apie kiekvieną smurto prieš vaiką atvejį. Manytina, kad Informatikos ryšių departamento duomenys taip pat neatspindi tikrosios padėties, kadangi smurto prieš vaikus atvejus vis dar mėginama nuslėpti, nutylėti, be to, kai kurios fizinės bausmės taikomos vaikams nėra suprantamos kaip smurtas prieš vaikus. 12 lentelė. Pradėti tyrimai dėl smurto prieš vaiką ar jo nepriežiūros Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Seksualinis smurtas Nepriežiūra Vidaus reikalų ministerijos duomenys Duomenys apie smurto paplitimą pagal vaikų amžiaus grupes rodo, kad nuoseklią tendenciją, kad dažniausiai smurtaujama prieš metų amžiaus vaikus. 13 lentelė. Smurto prieš vaikus pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 0-3 metai 4-6 metai 7-9 metai metų metų Fizinis smurtas 2004 metai metai metai

10 2007 metai metai Seksualinis smurtas 2004 metai metai metai metai metai Psichologinis smurtas 2004 metai metai metai metai metai Nepriežiūra 2004 metai metai metai metai metai Vidaus reikalų ministerijos duomenys Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, lyginant paskutiniųjų metų statistinius duomenis, matyti, kad gerokai mažiau vaikų nukenčia nuo nusikalstamų veikų; didžioji dauguma nukentėjusių vaikų yra metų ir metų amžiaus. Taip pat nuo nusikalstamų veikų beveik dvigubai dažniau nukenčia berniukai, nei mergaitės. Nerimą kelia tai, kad gana dažnai prieš vaikus smurtauja jų tėvai. 14 lentelė. Vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų Iš viso Pagal amžiaus grupes, metais: Pagal lytį: Vaikinai Merginos Nukentėję nuo: Tėvų

11 Patėvių Įtėvių Globėjų (rūpintojų) Pedagogų Nusikaltimų asmens sveikatai Nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui Plėšimų Informatikos ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra susijęs su seksualinės prievartos prieš vaikus problema, pateikiame statistinius duomenis apie nuo seksualinės prievartos nukentėjusius vaikus. Seksualinė prievarta prieš vaikus yra viena iš latentinių (paslėptų, nematomų) nusikalstamų veikų ir skelbiama oficiali statistika neatspindi šios nusikalstamos veikos lygio. 15 lentelė. Nuo seksualinės prievartos nukentėję vaikai mieste ir kaime Mieste Kaime Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Statistiniai duomenys apie nuo seksualinės prievartos nukentėjusius vaikus rodo, kad didžioji dalis vaikų buvo išžaginimų ir seksualinių prievartavimų aukos. 16 lentelė. Nuo seksualinės prievartos nukentėję vaikai pagal nusikalstamų veikų rūšis Išžaginimai ir pasikėsinimai Seksualiniai prievartavimai Privertimai lytiškai santykiauti Seksualiniai priekabiavimai Mažamečių asmenų tvirkinimai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) XXI skyriuje reglamentuotos nusikalstamos veikos, kuriomis pažeidžiama asmens seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Duomenys rodo, kad daugiausia užregistruojama išžaginimų bei seksualinio prievartavimo atvejų. 17 lentelė. Užregistruotos nusikalstamos veikos XXI skyrius Žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui Išžaginimas (BK 149 straipsnis) Nepilnamečio 5 asmens išžaginimas (BK 149 straipsnio 3 dalis) Nepilnametis - asmuo nuo 14 iki 18 metų. 11

12 Mažamečio 6 asmens išžaginimas (BK 149 straipsnio 4 dalis) Seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnis) Nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnio 3 dalis) Mažamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnio 4 dalis) Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnis) Nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnio 2 dalis) Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151(1) straipsnis) Mažamečių asmenų tvirkinimai (BK 153 straipsnis) Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis II.3. Smurto prieš vaikus vaikų globos institucijose tyrimų Lietuvoje apžvalga. Šioje dalyje pateikiami svarbiausių metais atliktų tyrimų dėl galimo smurto prieš vaikus, gyvenančius vaikų globos institucijose, duomenys. Duomenys pateikiami pagal tyrimo tikslus, tyrimo metodologiją, gautus rezultatus ir išvadas. Reikia paminėti, kad vieni tyrimai atlikti tarptautinių projektų rėmuose, kiti inicijuoti vaiko teisių apsaugos institucijų. Tyrimą Prievarta prieš vaikus. Situacijos globos institucijose įvertinimas 2003 metais atliko nevyriausybinė organizacija - VšĮ Vaiko namas ( Tyrimo pagrindas: Įrodymai, kad vaikai globos institucijose patiria seksualinę prievartą ir yra išnaudojami seksualinės komercinės prievartos tikslais. Vaikų globos institucijos yra socialiai izoliuotos; trūksta išteklių, kad būtų vystomi vaikų socialiniai įgūdžiai. Dažniausia prievartos forma seksualinis įbauginimas. Informacija žiniasklaidoje apie prievartą vaikų globos institucijose. Moksliniai duomenys apie prievartą vaikų globos institucijose. Tyrimo metodologija. Tyrime dalyvavo 27 vaikų globos institucijos. Bendras apklaustų darbuotojų skaičius 477; bendras apklaustų vaikų skaičius Tyrimas buvo atliekamas kartu vedant mokymus personalui apie prievartos prieš vaikus atpažinimą ir prevenciją. Buvo paisoma atsakymų anonimiškumo. Klausimynus vaikams sudarė 11 klausimų situacijų, iš jų - 7 situacijos apie asmeninį saugumą, seksualinę prievartą ir elgesį sudėtingose situacijose. Vaikams buvo pateikiama trumpa situacija ir klausimai apie ją. Klausimyne personalui buvo klausimai apie jų požiūrį į fizines bausmes ir seksualinę prievartą, personalo elgesį ir pagalbos formas. Rezultatai. Iš pateikiamų rezultatų galima matyti, kokia yra vaikų ir darbuotojų nuomonė apie visų rūšių prievartos prieš vaikų globos vaikus paplitimą. 18 lentelė. Darbuotojų atsakymai apie vaikų patirtą seksualinę prievartą Prievartos rūšis ir vieta, kurioje patirta prievarta Procentas darbuotojų, kurie nurodė, kad 6 7 Mažametis asmuo iki 14 metų. Baudžiamasis kodeksas papildytas 151(1) straipsniu 2006 m. birželio 22 d. Įstatymu Nr. X-711 (pakeitimas įsigaliojo 2006 m. liepos 14 d.) 12

13 Fizinė prievarta namuose Emocinė prievarta namuose Fizinė prievarta vaikų globos institucijoje Emocinė prievarta vaikų globos institucijoje Seksualinė prievarta vaikų globos institucijoje vaikas yra patyręs prievartą 55,50 proc. 40,00 proc. 36,00 proc. 21,00 proc. 16,00 proc. Net 16 proc. personalo yra susidūrę su seksualine prievarta globos institucijose. Svarbu tai, kad ketvirtadalis personalo dėl įvairių priežasčių nesiėmė jokių veiksmų, kad tai išsiaiškintų ar sustabdytų (žr. žemiau). 19 lentelė. Darbuotojų veiksmai, įtarus seksualinę prievartą Darbuotojų veiksmai, esant įtarimui dėl seksualinės prievartos Procentas darbuotojų Ėmėsi veiksmų 75,00 proc. Nesiėmė veiksmų 25,00 proc. Tyrime dalyvavo 7 20 metų vaikai, iš jų: 45,00 proc. berniukų ir 55,00 proc. mergaičių (pastaba vaikas yra asmuo iki 18 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip). Iš žemiau pateiktos lentelės galima matyti, kaip dažnai vaikai patiria fizinį smurtą fizinių bausmių forma. 20 lentelė. Fizinės prievartos prieš vaikus formos Fizinės prievartos pobūdis Mokytojų naudojamos fizinės bausmės Vaikai mušami bendraamžių Tėvų (globėjų) naudojamos fizinės bausmės Vaikų procentas 33,00 proc. 50,00 proc. 59,00 proc. Iš vaikų atsakymų į pateiktus klausimus apie konkrečias situacijas, matyti, kad 24 proc. visų vaikų yra patyrę kažką panašaus į seksualinės prievartos su fiziniu kontaktu arba be jo formas. 21 lentelė. Netiesioginiai seksualinės prievartos požymiai Seksualinės prievartos pobūdis Seksualinė prievarta be kontakto Seksualinė prievarta su kontakto Vaikų procentas 11,00 proc. 13,00 proc. Tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik ketvirtadalis vaikų patyrė tam tikrą seksualinės prievartos formą ir, kad dauguma skriaudėjų yra vaikams pažįstami asmenys. Svarbu, kad vaikų, kurie nurodė galimą seksualinę prievartą, skaičius buvo didesnis, nei darbuotojų, kurie nurodė, kad vaikai gali būti patyrę seksualinę prievartą. Duomenys parodė, kad vaikų, kurie patiria seksualinę prievartą vaikų globos institucijose, yra daugiau, nei bendroje populiacijoje. Tyrimą Vaikų teisių padėtis stacionariose globos ir ugdymo įstaigose (2006 metai) inicijavo ir koordinavo VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje ( kartu su VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje vykdė Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija Viltis, VšĮ Paramos vaikams centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Iš projekto vykdytojų atstovų sudarytos 3-7 narių ekspertų komandos dalyvavo kiekvienos vaikų globos ir ugdymo institucijos įvertinime. 13

14 Sritys, kurios buvo vertinamos tyrimo metu, tai: bendra informacija; finansinės, materialinės, socialinės ir psichologinės situacijos institucijoje analizė. Taip pat įvertinimui buvo renkami formalūs globos institucijų dokumentai. Į klausimyną, skirtą globos institucijoms įvertinti, buvo įtraukta: Bendra informacija apie instituciją (finansai, personalas, vadyba ir kt. ) Bendra informacija apie vaikus. Vaikų teisių užtikrinimas bei įgyvendinimas institucijoje. Smurto ir prievartos valdymas institucijoje. Institucijos bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis. Teisinės, vadybos ir kitokio pobūdžio problemos. Buvo atliekami pusiau struktūruoti interviu su personalu ir vaikais. Šioje lentelėje pateikiamas institucijų ir atsitiktinai parinktų interviu dalyvių iš kiekvienos institucijos skaičius. Bendras ištirtų Lietuvos institucijų skaičius 15, kiekvienoje institucijoje buvo apklausta vaikų ir 5 10 darbuotojų. Šio tyrimo išvadose apie prievartos apraiškas pabrėžtos tokios globos ir ugdymo institucijų problemos: Neaiškus pranešimo apie smurto ir prievartos atvejus mechanizmas. Dedovščina, patyčios tarp įvairaus amžiaus vaikų. Paramos ir pagalbos sistemos, išaiškinus prievartos prieš vaikus institucijoje atvejus, spragos. Atlikus tyrimą buvo pateiktos rekomendacijos, kaip pagerinti vaikų situaciją vaikų globos ir ugdymo institucijose. Tyrimą Dėl seksualinio smurto prieš vaikus paplitimo vaikų globos ir specialiojo ugdymo įstaigose (2008 metai) atliko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, bendradarbiaudama su savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybomis. Tyrimo ataskaita atspindi dabartinę seksualinės prievartos prieš vaikus problemos situaciją Lietuvoje (valstybės mastu). Platus ir daug tiriamųjų apimantis tyrimas buvo atliekamas visoje šalies teritorijoje. Tyrimas inicijuotas dėl smurto ir seksualinės prievartos prieš vaikus globos institucijose problemos aktualumo. Seksualinio smurto prieš vaikus problema darėsi vis labiau matoma. Pagrindinės priežastys, kurios paskatino atlikti tyrimą: Padažnėjo pranešimų apie seksualinį išnaudojimą ir prievartą globos institucijose. Statistiniai duomenys rodo seksualinės prievartos globos institucijose paplitimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius atlieka tyrimus, susijusius su įvairiais smurto prieš vaikus atvejais. Kyla ministerijų ir kitų įstaigų bendradarbiavimo problemų sprendžiant seksualinio smurto prieš vaikus globos institucijose problemų. Tyrimo metodologiją sudarė: Struktūruotas anoniminis interviu, skirtas vaikams ir įstaigų darbuotojams atskirai. Interviu ir piešinių metodika, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Klausimai apie patiriamą seksualinę prievartą įvairiose vietose, iš skirtingų žmonių, apie intervencijos ir prevencijos priemones. Interviu atliko miestų ir rajonų vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojai, kuriems padėjo profesionalai iš pedagoginių- psichologinių tarnybų. Tyrime dalyvavo 120 vaikų globos institucijų ir specialiojo ugdymo įstaigų, 2187 darbuotojai ir 3674 vaikai. Rezultatai. Tyrimas parodė, kaip seksualinės prieš vaikus situaciją mato vaikai ir įstaigų darbuotojai. Tyrime buvo atskleista, kad iš 3674 apklaustų vaikų 158 (4,3 proc.) yra patyrę seksualinę prievartą. Vaikai patyrė seksualinę prievartą daugiausiai iš savo bendraamžių arba vyresnių berniukų 75 vaikai (47 proc. vaikų patyrusių seksualinę prievartą); 57 vaikai (34 proc. vaikų patyrusių seksualinį smurtą) - patyrė seksualinę prievartą iš savo tėvų, patėvių, motinų draugų, giminaičių; 58 vaikai (36 proc. vaikų patyrusių seksualinį smurtą) - patyrė seksualinę prievartą savo dabartinėje šeimoje; 52 vaikai (32 proc. vaikų patyrusių seksualinį smurtą) patyrė 14

15 seksualinę prievartą vaikų namuose ir mokykloje; 68 vaikai (43 proc. vaikų patyrusių seksualinį smurtą) - patyrė seksualinę prievartą pakartotinai du ar daugiau kartų. Remiantis tyrimo duomenimis 2/3 berniukų ir 1/3 mergaičių patyrė seksualinį smurtą. 622 vaikai (17 proc. apklaustų vaikų) nurodė, kad jiems buvo siūloma žiūrėti pornografinę medžiagą: nuotraukas, žurnalus, filmus. 665 vaikai (18 proc. apklaustų vaikų) žiūrėjo pornografines nuotraukas, žurnalus, filmus. 51 vaikas (1,4 proc. apklaustų vaikų) buvo verčiami, prašomi ar jų reikalaujama dalyvauti filmuose ar fotografuotis apsinuoginus. Lentelėje pateikiami tikslūs tyrimo duomenys: seksualinės prievartos forma, vieta, dažnumas ir skriaudėjai, kuriuos nurodė vaikai. Vaikų atsakymai rodo, kad 4,3 proc. iš visų vaikų yra patyrę seksualinę prievartą. 22 lentelė. Seksualinę prievartą patyrę vaikai (proc.) pagal smurtautoją Vaikas patyrė seksualinę prievartą iš: Vaikų skaičius procentais Bendraamžių 47,00 proc. Nepažįstamųjų Giminaičių Pažįstamų vyrų Tėvo Patėvio Motinos draugo Kitų asmenų Bendraamžių merginų 14,00 proc. 13,00 proc. 10,00 proc. 9,00 proc. 7,00 proc. 5,00 proc. 5,00 proc. 2,00 proc. Kitoje lentelėje pateikiami duomenys, kokiose vietose vaikai patirdavo seksualinę prievartą. Vaikai dažnai patiria seksualinę prievartą globos institucijose. 23 lentelė. Vaikų patirtis. Seksualinės prievartos vieta Seksualinės prievartos vieta: Šeimoje Kitur Globos institucijoje Mokykloje Atvejų skaičius procentais 36,00 proc. 33,00 proc. 17,00 proc. 15,00 proc. Didžiausią susirūpinimą kelia seksualinės prievartos dažnumas. Lentelėje pateikiamas seksualinės prievartos dažnumas parodo, kad beveik pusė visų vaikų iš globos institucijų, patyrusių prievartą, buvo skriaudžiami du ar daugiau kartų. 24 lentelė. Vaikų patirtis. Seksualinės prievartos dažnumas Seksualinės prievartos dažnumas Vaikų skaičius procentais Vieną kartą 57,00 proc. Daugiau nei vieną kartą 43,00 proc. Kita svarbi kategorija vaikai, kurie sužinojo apie seksualinę prievartą prieš kitą vaiką arba buvo seksualinės prievartos liudininkai. Šie duomenys stebina lyginant su duomenimis, nurodančiais, kad iš viso prievartą patyrė 4,3 proc. vaikų. 15

16 25 lentelė. Vaikų patirtis apie kitus seksualinę prievartą patyrusius vaikus Vaikai žinojo apie Vaikų skaičius procentais Kitus seksualinę prievartą patyrusius vaikus 8,00 proc. Smurtautojus 6,00 proc. Kita rezultatų dalis yra gauta iš institucijų vadovų, mokytojų, socialinių pedagogų ir kito personalo dirbančio tiesiogiai su vaikais. Rezultatai skiriasi nuo vaikų rezultatų keliais aspektais. Personalo patirtis apie įtariamą vaikų seksualinę prievartą yra paremta pokalbiais su vaikais, netiesioginių požymių stebėjimu ir kartais vaikų ar kitų darbuotojų pranešimais. Remiantis personalo apklausos duomenimis dauguma seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų įvyksta namuose. Taip pat dažniausiai įtariami smurtautojai vaikų bendraamžiai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dažniau manoma, kad skriaudžiami yra berniukai, nei mergaitės. Tyrimas atskleidė, kad institucijų darbuotojai, kurie dirba tiesiogiai su vaikais, žino 200 atvejų, kai vaikai institucijoje patyrė seksualinę prievartą. Tačiau būtina paminėti, kad keli tos pačios įstaigos darbuotojai gali nurodyti tuos pačius atvejus. Berniukai institucijose (93) nuo seksualinės prievartos kenčia dažniau, nei mergaitės. Buvo nurodyti 539 atvejai, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą. Iš jų, 338 atvejais vaikai patyrė seksualinę prievartą savo šeimose (ar iš giminaičių, kitų artimų žmonių už įstaigos ribų), 138 vaikų globos namuose ar specialiojo ugdymo įstaigose. Personalas žino 361 atvejį, kai vaikai buvo seksualiai prievartaujami šeimose, prieš jiems patenkant į vaikų globos namus ar specialiojo ugdymo įstaigas. 71 darbuotojas nurodė, kad jis (ji) įtarė, kad vaikas patyrė ar patiria seksualinę prievartą ir nesiėmė jokių veiksmų, nes: 52 netikėjo, kad įsikišimas gali duoti kokių nors teigiamų rezultatų ar sustabdyti smurtą; 19 manė, kad tai gali padaryti vaikui daugiau žalos. Problema, kodėl darbuotojai dažnai nesiima veiksmų, tai jau patirtas bejėgiškumas ir baimė, kuri verčia darbuotojus atsitraukti, sužinojus apie tokius atvejus. Darbuotojai bijo ir vadovų kritikos, kad bus apkaltinti nesustabdę seksualinės prievartos globos institucijose. 26 lentelė. Darbuotojų patirtis. Vieta kurioje patiriama seksualinė prievarta Įtariama seksualinė prievarta prieš vaikus Atvejų skaičius (iš viso 539 atvejai) Namuose 338 atvejai Vaikų globos institucijoje Specialiojo ugdymo įstaigoje Kitur 83 atvejai 55 atvejai 63 atvejai Dauguma darbuotojų nesiima jokių veiksmų, nes, kaip jie teigia, nesusiduria su atvejais, kai galima įtarti, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą. Daugiau nei 15 proc. tyrime dalyvavusių darbuotojų ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų ir išaiškintų tokius atvejus. 27 lentelė. Darbuotojų patirtis. Veiksmai, kai įtariami seksualinės prievartos prieš vaikus atvejai Darbuotojų veiksmai Darbuotojų skaičius Susidūrė su galima seksualine prievarta 369 Jokių veiksmų nesiėmė, nes netikėjo, kad įsikišimas gali turėti kokių nors teigiamų pasekmių 71 Jokių veiksmų nesiėmė, nes bijojo padaryti vaikui daugiau žalos 19 Jokių veiksmų nesiėmė, nes tiesiog nepastebėjo seksualinės prievartos 1721 Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenys apie galimus seksualinės prievartos atvejus globos institucijose metais, gauti iš skirtingų įstaigų, kurios yra įpareigotos 16

17 tokiais atvejais imtis veiksmų: iš policijos 12; iš vietinės administracijos 15; iš vaiko teisių apsaugos tarnybų 30; iš vaikų globos institucijų 36 (19 institucijose). Svarbu paminėti, kad vaikų globos institucijos praneša apie įtariamus seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus skirtingoms institucijoms. Tai parodo, kad nėra vieningos sistemos, kaip ir kam pranešti apie vaikų seksualinės prievartos atvejus. Svarbu tai, kad Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos tyrime yra įtrauktos ir tyrėjų rekomendacijos, remiantis tyrimo patirtimi, vaikų globos institucijoms ir specialiojo ugdymo įstaigų personalui. Paskutinė dalis yra skirta bendroms rekomendacijoms ministerijoms ir institucijoms dėl vaikų saugumo, ypatingai apsaugos nuo seksualinės prievartos, pagerinimo bei pagalbos suteikimo. Labiausiai pabrėžiama tai, kad turi būti sisteminis bendradarbiavimas tarp institucijų ir ministerijų. (daugiau duomenų galima rasti Apibendrinant Lietuvoje atliktų tyrimų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus duomenis, paaiškėja, kad: 1. Reikia vieningos seksualinės prievartos prieš vaikus vaikų globos institucijose stebėjimo sistemos. 2. Svarbu imtis konkrečių žingsnių seksualinės prievartos prieš vaikus vaikų globos institucijose stabdymui. 3. Būtina mokyti vaikus ir darbuotojus atpažinti seksualinę prievartą bei apie pranešimo apie seksualinę prievartą būdus. 4. Svarbu patyrusiems seksualinę prievartą vaikams ir kitiems drauge esantiems vaikams suteikti ir užtikrinti saugumą, sumažinant antrinį traumavimą. III. Vaiko globos sistema Lietuvoje Pagrindiniu teisės aktu, reglamentuojančiu tėvų globos netekusio vaiko globą, 8 yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.). Bendros nuostatos dėl vaiko globos taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Vaikų globa šeimynoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymu (priimtas 2010 m. vasario 11 d.). Išsamiau vaiko globos organizavimo, priežiūros ir kiti su vaiko globa susiję klausimai reglamentuojami poįstatyminiais teisės aktais: Vaiko globos nuostatais (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405); Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais (patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56); Nevalstybinių vaikų globos namų nuostatais (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 366); Bendrųjų valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatais (patvirtinti 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68); Globojamo (rūpinamo) vaiko turto globos (rūpybos), administravimo ir palikimo priėmimo rekomendacijomis (patvirtintomis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. A1-121); Šeimynų globojamų (rūpinamų) vaikų turto administravimo tvarkos aprašu (patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-295); ir kt. Pažymėtina, kad 2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategiją, kuri nustato pagrindines vaiko globos sistemos reorganizavimo nuostatas. Reorganizuojant vaiko globos sistemą, siekiama plėtoti prevencines priemones, sudarant sąlygas vaikui augti šeimoje (kuriant ir įgyvendinant šeimos problemų sprendimo prevencines priemones, kurios sudarytų galimybes vaikui augti savo šeimose; plėtoti nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms vaikų dienos centruose); pertvarkyti vaiko globos sistemą, kad ji atitiktų globojamo vaiko geriausius interesus (tobulinant vaiko globos organizavimo sistemos teisinį reglamentavimą; mažinant globojamų vaikų skaičių vaikų globos 8 Tėvų globos netekusiems vaikams, nesulaukusiems 14 metų, nustatoma globa; sulaukusiems 14 metų - nustatoma rūpyba (tekste naudojamas bendras terminas globa) 17

18 namuose ir vaikų iki 3 metų siuntimą į vaikų globos įstaigas, daugiau paslaugų vaikui ir šeimai teikiant bendruomenėje; užtikrinant vaiko globos šeimoje prioritetą, nustatant vaiko globą šeimoje ir šeimynoje arba įvaikinant vaiką; optimizuojant vaikų globos įstaigų tinklą; gerinant vaikų, netekusių tėvų globos, integracijos į visuomenę sąlygas; siekiant užtikrinti socialinį darbą su šeima bendruomenėje ir tinkamą vaiko globos organizavimą, sudaryti galimybes tobulinti specialistų kvalifikaciją; organizuojant socialinės globos normų taikymo globojamiems vaikams monitoringą ir informacijos apie vaiko globos organizavimo sklaidą). Vaiko globos tikslas užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos uždaviniai: Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus Sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą. Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Vaiko globa nustatoma vadovaujantis šiais principais: Vaiko interesų pirmumas. Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai,jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko globa šeimoje. Brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus tuos atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus. Nustatant ir naikinant vaiko globą, skiriant globėją, vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam. Jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Vaiko globos formos: 1) globa šeimoje; 2) globa šeimynoje; 3) globa vaikų globos institucijoje. Vaiko globos rūšys: 1) laikinoji vaiko globa; 2) nuolatinė globa. Diagramoje atvaizduotos galimos vaiko globos formos ir rūšys Lietuvoje TĖVŲ GLOBOS NETEKĘS VAIKAS ŠEIMA ŠEIMA ŠEIMYNA LAIKINOJI GLOBA NUOLATINĖ GLOBA ŠEIMYNA VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJA VAIKŲ GLOBOS INSTITUCIJA Vaiko laikinoji globa laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko laikinoji globa nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai (turimas vienintelis iš tėvų) yra dingę arba jų ieškoma; 2) tėvai (turimas vienintelis iš tėvų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, 18

19 bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai (turimas vienintelis iš tėvų) nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinę ar psichologinę prievartą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų). Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas: 1) grąžinamas tėvams; 2) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; 3) nustatoma nuolatinė globa; 4) įvaikinamas; 5) susituokia. Vaiko nuolatinė globa be tėvų globos likusio vaiko, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko nuolatinė vaiko globa nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę; 2) tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) teismo paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur esančiais; 3) vaikas yra atskirtas nuo savo tėvų; 4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius; 5) tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra pripažinti neveiksniais. Vaiko nuolatinė globa baigiasi, kai vaikas: 1) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; 2) grąžinamas tėvams; 3) įvaikinamas; 4) susituokia. Vaiko globos formos: 1. Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje (vaikų skaičius gali būti didesnis, kai neišskiriami broliai ir seserys). 2. Vaiko globa šeimynoje - juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. 3. Vaiko globa valstybinėse ir nevyriausybinėse institucijose - vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Statistiniai duomenys apie vaikų, kuriems nustatyta globa šeimoje, globėjus rodo, kad daugumoje atvejų vaikus globoja seneliai. 28 lentelė. Vaikai, kuriems nustatyta globa šeimoje, pagal globėją Iš viso: Seneliai Dėdė, teta Brolis, sesuo Kitas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 19