NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI

Transcription

1 NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė 3, Rimantas Stukas 2, Birutė Butkienė 1, Audrius Gocentas 1 ¹Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras ²Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas ³Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras ¹State Research Institute Centre for Innovative Medicine ²Vilnius University Medical Faculty Publik Health Institute ³Vilnius University Health and Sport Centre SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: gyvenimo kokybė, fizinė sritis, sveikatos negalia, latentiniai veiksniai. Darbo tikslas. Ištirti regos, klausos ir judėjimo negalią turinčių ir aktyviai sportuojančių asmenų fizinę sveikatą sąlygojamos gyvenimo kokybės struktūrą. Duomenys gauti remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimynu WHOQOL 100. Apklausti 103 respondentai, iš jų 65 vyrai ir 38 moterys nuo 15 iki 72 metų. Gyvenimo kokybės fizinės srities struktūrinė analizė atlikta panaudojant standartinį gyvenimo kokybės vertinimo algoritmą, o latentiniai gyvenimo kokybės veiksniai nustatyti faktorinės analizės metodu. Nustatyta, kad gyvenimo kokybės fizinę sritį mažiausiai lemia regos, daugiau klausos ir daugiausia judėjimo negalia. Negalios sukeliamą skausmo ir diskomforto pojūtį sportininkai įveikia mobilizuodami latentinius energingumo veiksnius. Vyrų ir moterų negalia vienodai lemia jų gyvenimo kokybės fizinę sritį ir joje atsirandančius latentinius veiksnius. ABSTRACT Key words: quality of life, physical domain, disabilities, latent factor. The purpose of Article to examine quality of life structure determined on physical health of active sporting perons with vision, hearing and mobility disability. The data received from the World Health Organization quality of life questionnaire WHOQOL respondents were interviewed, 65 of them men and 38 women from 15 to 72 years. Physical domain quality of life structural analysis was performed using a standard quality of life evaluation algorithm, and the latent factors determined by the quality of life factor analysis method. Was found out that physical domain of quality of life is least affected of vision, a little bit more hearing, and more largely mobility disability. Disability caused by pain and discomfort feeling athletes overcome by mobilizing their latent energy factors. Men and women disability equally affects their quality of life in the physical domain and it latent factors. ĮVADAS Mokslas pateikia daug įrodymų, kad papildomas fizinis aktyvumas turi įtakos daugelio ligų prevencijai. Papildomas 30 min. fizinis krūvis kiekvieną dieną gali sumažinti širdies kraujagyslių ligų dažnį net proc. [1]. Atsižvelgiant į tai, kad mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje sudaro daugiau kaip pusę visų mirčių kasmet, akivaizdu, kad fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik sveikatos tausojimo, bet ir gyvenimo kokybės veiksnys. Sportas taip pat turi įtakos bendruomenės solidarumui bei visuomenės sanglaudai. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvoje pradedama įgyvendinti socializacijos per sportą programa [2, 3, 4]. Neįgaliųjų sporto plėtra Lietuvoje, nors ir skurdžiai remiama, tampa gyvenimo standartu [5]. Nors daugelyje kompleksinių valstybės programų gyvenimo kokybės gerinimas suvokiamas kaip vienas iš prioritetų, reikšmingas kūno kultūros ir sporto vaidmuo siekiant šio tikslo nėra deramai suvokiamas [6, 7]. Sportininkų, ypač neįgaliųjų, sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės problemos nepakankamai ištirtos. Kadangi sveikata Algirdas Juozulynas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras Žygimantų g. 9, Vilnius algirdas.juozulynas@ekmi.vu.lt teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1), p. Copyright 2011 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. 15

2 suvokiama kaip ne tik ligų nebuvimas, bet fizinė, socialinė ir dvasinė gerovė, jos sąlygojama gyvenimo kokybė turi taip pat fizinių, socialinių ir dvasinių bruožų, kuriuos galima nagrinėti integraliai arba atskirai. Kita vertus, negalia iškreipia įprastą sveikatos būklės vaizdą, o sportas suteikia gyvenimui naujų motyvų, todėl hipotetiškai galima teigti, kad sportuojančių neįgalių žmonių gyvenimo kokybė turi specifinių bruožų. Šio tyrimo tikslas nustatyti ir įvertinti sportuojančių asmenų negalios sąsajas su fizine sveikata bei įvertinti latentinius gyvenimo kokybės veiksnius. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAS Tirta negalios įtaka sportuojančių žmonių gyvenimo kokybės fizinei sričiai. Tikslinė tiriamų asmenų imtis buvo apskaičiuota remiantis sociologiniuose tyrimuose naudojama metodika [8], kai generalinė aibė yra baigtinė, imties ir generalinės aibės vidurkis ne didesnis kaip 5 proc., esant 95 proc. pasikliaunamajam intervalui. Taip buvo gauta minimali neįgalių sportuojančių žmonių imtis iš 148 respondentų. Generalinė sportuojančių neįgalių žmonių aibė gauta remiantis Statistikos departamento duomenimis. Pagal 2008 m. Statistikos departamento duomenis, ji lygi 6900 žmonių. Apklausai respondentai buvo parinkti atsitiktinės atrankos būdu. Duomenys gauti remiantis gyvenimo kokybės klausimynu WHOQOL 100. Tirti regos, klausos ir judėjimo negalios tipai. Duomenys gauti imant iš respondentų interviu. Atmetus neatsakytas ir netinkamas anketas, tyrimui buvo atrinktos 103 anketos. Gyvenimo kokybės fizinės srities vidutinės reikšmės analizuotos naudojant standartinį algoritmą. Gyvenimo kokybės latentiniai veiksniai nustatyti faktorinės analizės metodu. Priklausomybė tarp latentinio faktoriaus ir lyties buvo nustatoma chi-kvadrato kriterijumi. Hipotezė apie požymių koreliacinius ryšius tikrinta Bartleto, o galimybė juos apibendrinti tam tikru veiksnių rinkiniu KMO indeksu. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 1 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad fizinę gyvenimo kokybės sritį labiausiai lemia skausmo ir su tuo susijusio diskomforto aspektas. Antrojoje vietoje buvo gautas energingumo, o trečiojoje miego ir poilsio gyvenimo kokybės aspektai. Šių aspektų vidutinių reikšmių pasiskirstymas tarp negalios tipų, pateiktas 1 lentelėje, rodo, kad skausmą ir diskomfortą labiausiai patiria judėjimo negalią turintys sportininkai (14,59±2,62), šiek tiek mažiau turintys klausos negalią (14,66±1,96) ir mažiausiai ( 15,13±2,26) turintys regos negalią. Energingumas mažiausios įtakos gyvenimo kokybei turėjo žmonėms, turintiems klausos negalią (13,97±2,50), didesnės įtakos turėjo žmonėms, turintiems regos negalią (14,83±2,91), ir daugiausia (14,90±3,03) lėmė judėjimo negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę. Miego ir poilsio įtaką geriausiai vertino klausos negalią turintys asmenys (15,21±2,24), prasčiau (14,89±3,19) judėjimo ir prasčiausiai (14,54±3,25) asmenys, turintys regos negalią. Kitas mūsų analizės tikslas buvo išskirti latentinius gyvenimo kokybės veiksnius, kurie dėl fizinės sveikatos sritį charakterizuojančių požymių tarpusavio koreliacinių ryšių formuojasi negalios tipuose. Tokie keturi latentiniai regos negalios veiksniai pateikti 2 lentelėje. Jie paaiškina 76,3 proc. bendros dispersijos. Pirmąjį FR1 veiksnį formuoja šeši jį sudarantys požymiai su faktoriniais svoriais, didesniais už 0,4. Keturi iš jų (1, 3, 4, 6) charakterizuoja asmenų fizinę energiją, du skausmo ir diskomforto nebuvimą. Todėl pagal požymių reikšmingumą šį latentinį veiksnį įvardijome energingumo veiksniu. Jis paaiškina 27,6 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -3,642 iki 1,626. Reikšmių vidurkis buvo neigiamas -0,363±0,982. Neigiamos reikšmės reiškia energijos mažėjimą, teigiamos didėjimą. Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 57,1 proc., mote- 1 lentelė. Fizinės srities ir jos aspektų vidutinių reikšmių pasiskirstymas negalios tipuose Negalios tipas Fizinė sritis ir jos aspektai N Min. Max. Vid. St. nuokr. Rega Fizinė sritis 24 9,67 19,33 15,13 2,26 Skausmo ir diskomforto nebuvimas 24 4,00 12,00 7,95 2,33 Energingumas 24 7,00 19,00 14,83 2,91 Miegas ir poilsis 24 9,00 19,00 14,54 3,25 Klausa Fizinė sritis 42 9,33 18,00 14,66 1,96 Skausmo ir diskomforto nebuvimas 42 4,00 15,00 9,19 2,85 Energingumas 42 8,00 19,00 13,97 2,50 Miegas ir poilsis 42 10,00 19,00 15,21 2,24 Judėjimas Fizinė sritis 37 8,00 19,00 14,59 2,62 Skausmo ir diskomforto nebuvimas 37 4,00 19,00 9,51 3,23 Energingumas 37 6,00 20,00 14,90 3,03 Miegas ir poilsis 37 7,00 19,00 14,89 3,19 16 teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1)

3 2 lentelė. Požymių, atspindinčių gyvenimo kokybės fizinę sritį, faktorinis pasiskirstymas tarp regos negalią turinčių sportininkų Požymiai Latentiniai veiksniai* FR1 FR2 FR3 FR4 1. Kaip labai Jums trukdo nuovargis?, Kaip sunku Jums įveikti skausmą ar nemalonius pojūčius? -, Kaip greitai Jūs pavargstate?, Ar Jūs patenkintas (-a) tuo, kiek turite energijos?,670, Ar jaudinatės dėl jaučiamo skausmo ar nemalonių pojūčių? -,615, Ar turite pakankamai energijos kasdieniame gyvenime?,609, Ar Jūs patenkintas (-a) savo miego kokybe?, Ar gerai miegate?, Ar Jums kelia rūpesčių miego sutrikimai?, Kaip stipriai Jūs jaučiate, kad (fizinis) skausmas neleidžia Jums,787 daryti to, ką privalote daryti? 11. Ar turite sunkumų dėl miego?,409 -, Ar dažnai jautėte (fizinį) skausmą? -,857 Tikrinė reikšmė 4,8 1,7 1,3 1,2 Paaiškinamos dispersijos procentas 27,6 23,8 14,4 10,3 Bendros dispersijos procentas 76,3 KMO=0,574; Bartlett p=0,000 *Latentiniai veiksniai: FR1 energingumas; FR2 poilsis; FR3 veiklos ribojimas; FR4 diskomforto pojūtis. rims 60 proc. (3 lentelė). Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). Beje, skausmo ir diskomforto nebuvimo požymių faktoriniai svoriai turi neigiamą ženklą. Tai reiškia, kad regos negalią turinčių sportininkų sportinei energijai vis dėlto būdingas tam tikras diskomfortas. Antrąjį latentinį veiksnį FR2 sudaro penki požymiai (4, 7, 8, 9, 11). Keturi iš jų (7, 8, 9, 11) priklauso miego ir poilsio, vienas nuo energingumo. Pagal požymių reikšmingumo lygį šį veiksnį įvardijome poilsio veiksniu. Jis paaiškina 23,8 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -1,984 iki 1,532. Reikšmių vidurkis buvo 0,225±0,809. Neigiamos reikšmės rodo poilsio mažėjimą, teigiamos didėjimą. Neigiamų reikšmių dažnis viršijo teigiamų reikšmių dažnį (atitinkamai 58,3 proc. ir 41,7 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 28,6 proc., moterims 71,4 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). (3 lentelė). 3 lentelė. Faktorinių reikšmių pasiskirstymas tarp negalios tipų Negalios tipas Lat. Faktor. Vid.± St. nuokr. Min. Max. Teigiamų ir neigiamų faktorinių reikšmių proc. Vyrai Moterys Iš viso Chi kvadratas χ 2 df p Regos FR1-0,363±0,982-3,642 1,626 42,9 57,1 40,0 60,0 41,7 58,3-0, ,889 FR2 0,225±0,809-1,984 1,538 71,4 28,6 40,0 60,0 58,3 41,7 2, ,124 FR3 0,260±1,035-2,277 3,586 42,9 57,1 50,0 50,0 45,8 54,2 0, ,729 FR4 0,075±1,024-4,409 1,748 57,1 42,9 50,0 50,0 54,2 45,8 0, ,729 Klausos FK1-0,024±0,960-2,081 2,958 52,4 47,6 19,0 81,0 35,7 64,3 5, ,024 FK2 0,249±0,887-3,228 2,160 61,9 38,1 81,0 19,0 71,4 28,6 1, ,172 FK3-0,286±1,302-4,194 2,166 47,6 52,4 61,9 28,1 54,8 45,2 0, ,352 FK4-0,137±0,851-2,081 2,550 85,7 14,3 76,2 23,8 81,0 19,0 0, ,432 Judėjimo FJ1-0,153±0,955-2,425 2,184 30,0 70,0 28,6 71,4 29,7 70,3 1, ,238 FJ2 0,199±0,853-3,069 1,437 66,7 33,3 57,1 42,9 64,9 35,1 0, ,890 FJ3-0,040±0,997-1,951 2,779 60,0 40,0 71,4 28,6 82,2 37,8 0, ,734 teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1) 17

4 Trečią veiksnį FR3 sudaro keturi (5, 6, 10, 11) požymiai. Du iš jų (5, 10) priklauso skausmo ir diskomforto nebuvimui, šeštasis energingumo, ir vienas neigiamas miego ir poilsio aspektams. Didžiausią faktorinį svorį (fakt. sv.=0,787) turi 10 požymis. Jis reiškia skausmo ir diskomforto, kuris trukdo daryti tai, ką reikia daryti, stiprumą. Todėl šį veiksnį įvardijome latentiniu veiklos ribojimo veiksniu. Šis veiksnys paaiškina 14,4 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -2,277 iki 3,586. Reikšmių vidurkis buvo 0,260±1,035. Neigiamos reikšmės reiškia skausmo didėjimą, teigiamos mažėjimą. Neigiamų reikšmių dažnis viršijo teigiamų reikšmių dažnį (atitinkamai 54,2 proc. ir 45,8 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 57,1 proc., moterims 50 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). Ketvirtą veiksnį FR4 sudaro vienas, dešimtas, požymis, kuris rodo skausmo pojūčio dažnį. Kadangi šio požymio faktorinis svoris yra neigiamas, latentinį veiksnį galima įvardyti diskomforto pojūčio veiksniu. Šis veiksnys paaiškina 10,3 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -4,409 iki 1,748. Reikšmių vidurkis buvo 0,075±1,024. Neigiamos reikšmės reiškia skausmo mažėjimą, teigiamos didėjimą. Kadangi vidurkis teigiamas, vadinasi, skausmas nėra dažnas. Neigiamų reikšmių dažnis neviršijo teigiamų reikšmių dažnio (atitinkamai 45,8 proc. ir 54,2 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 42,9 proc., moterims 57,1 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). 4 lentelėje pateikti klausos negalią turinčių sportininkų fiziniai latentiniai gyvenimo kokybės veiksniai. Klausos negalią turinčių fizinę gyvenimo kokybės sritį formuoja keturi latentiniai veiksniai. Jie visi paaiškina 68,8 proc. bendros dispersijos. Pirmąjį veiksnį FK1 formuoja keturi didžiausių faktorinių svorių požymiai. Trys iš jų (1, 2, 3) charakterizuoja asmenų skausmo nebuvimą, vienas energingumą. Pagal požymių ir jų vertinimo prasmę šį latentinį veiksnį įvardijome diskomforto stygiaus veiksniu. Jis paaiškina 23,6 proc. bendros dispersijos. Veiksnių vidutinės reikšmės kinta nuo -2,081 iki 2,958. Reikšmių vidurkis buvo neigiamas -0,024±0,960. Neigiamos reikšmės reiškia didesnį diskomfortą, teigiamos mažesnį. Neigiamų reikšmių dažnis viršijo teigiamų reikšmių dažnį (atitinkamai 64,3 proc. ir 35,7 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 47,6 proc. moterims 81 proc. (3 lentelė). Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05). Antrąjį latentinį veiksnį FK2 sudaro keturi požymiai (4, 5, 6, 7, 10). Trys iš jų (4, 5, 6) charakterizuoja energingumą, du miegą ir poilsį. Jį įvardijame latentiniu energingumo veiksniu. Šis veiksnys paaiškina 17,2 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -3,228 iki 2,160. Reikšmių vidurkis buvo teigiamas 0,249±0,887. Neigiamos reikšmės reiškia energijos mažėjimą, teigiamos didėjimą. Neigiamų reikšmių dažnis neviršijo teigiamų reikšmių dažnio (atitinkamai 28,6 proc. ir 71,4 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 38,1 proc., moterims 19 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). Trečią veiksnį FK3 sudaro trys (8, 9, 10) požymiai. Du iš jų (8, 10) charakterizuoja poilsį, vienas energiją. Didžiausią faktorinį svorį (fakt. sv.=0, 774) turi 8 požymis, su- 4 lentelė. Požymių, atspindinčių fizinę gyvenimo kokybės sritį, faktorinis pasiskirstymas tarp klausos negalią turinčių sportininkų Požymiai Latentiniai veiksniai* FK1 FK2 FK3 FK4 1. Kaip sunku Jums įveikti skausmą ar nemalonius pojūčius?, Ar dažnai jautėte (fizinį) skausmą?, Ar jaudinatės dėl jaučiamo skausmo ar nemalonių pojūčių?,751 -, Kaip labai Jums trukdo nuovargis? -,609, Kaip greitai Jūs pavargstate?, Ar turite pakankamai energijos kasdieniame gyvenime?, Ar Jums kelia rūpesčių miego sutrikimai?,545, Ar gerai miegate?, Ar Jūs patenkintas (-a) tuo, kiek turite energijos?, Ar Jūs patenkintas (-a) savo miego kokybe? -,435, Ar turite sunkumų dėl miego?, Kaip stipriai Jūs jaučiate, kad (fizinis) skausmas neleidžia Jums daryti,429 -,659 to, ką privalote daryti? Tikrinė reikšmė 3,9 1,7 1,5 1,1 Paaiškinamos dispersijos procentas 23,6 17,2 14,1 13,7 Bendros dispersijos procentas 68,8 KMO=0,641; Bartlett p=0,000 *Latentiniai veiksniai: FK1 diskomforto stygius; FK2 energingumas; FK3 poilsis; FK4 miego sutrikimas. 18 teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1)

5 sijęs su miego kokybe. Todėl šį veiksnį įvardijome latentiniu poilsio veiksniu. Jis paaiškina 14,1 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -4,194 iki 2,166. Vidutinė veiksnio reikšmė neigiama 0,286±1,302. Neigiamos reikšmės reiškia poilsio prastėjimą, teigiamos gerėjimą. Bendras neigiamų reikšmių dažnis neviršijo teigiamų reikšmių dažnio (atitinkamai 45,2 proc. ir 54,8 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 52,4 proc., moterims 38,1 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). Ketvirtą veiksnį FK4 sudaro trys požymiai (7, 11, 12). 7 ir 11 charakterizuoja poilsį, tiksliau miego sutrikimus, o 12 skausmo buvimą. Kitaip tariant, šių požymių sąveika rodo šiokius tokius miego sutrikimus dėl skausmo. Šį latentinį veiksnį įvardijome miego sutrikimais. Šis veiksnys paaiškina 13,7 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -2,081 iki 2,550. Vidutinė veiksnio reikšmė nedaug neigiama -0,137±0,851. Neigiamos reikšmės reiškia didesnį miego sutrikimą, teigiamos mažesnį. Nors vidutinė veiksnio reikšmė neigiama, miego kokybei didelės reikšmės neturi. Tą rodo mažas bendras neigiamų dažnių skaičius, kuris sudaro 19 proc. (atitinkamai 19 proc. ir 81 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 14,3 proc., moterims 23,8 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05). 5 lentelėje pateikti judėjimo negalią turinčių sportininkų fiziniai latentiniai gyvenimo kokybės veiksniai. Judėjimo negalią turinčių fizinę gyvenimo kokybės sritį sudaro trys latentiniai veiksniai. Jie paaiškina71,76 proc. bendros dispersijos. Pirmąjį veiksnį FJ1 sudaro septyni (2, 5, 6, 7, 8, 11, 12) požymiai. Keturi iš jų (5, 6, 7, 8) charakterizuoja energingumą, du (11, 12) miegą ir poilsį, vienas skausmo ir diskomforto nebuvimą. Šį latentinį veiksnį įvardijome energingumo veiksniu. Jis paaiškina 25,7 proc. bendros dispersijos. Faktorių vidutinės reikšmės kinta nuo -2,425 iki 2,184. Reikšmių vidurkis buvo neigiamas -0,153±0,955. Neigiamos reikšmės reiškia energingumo mažėjimą, teigiamos didėjimą. Neigiamų reikšmių dažnis viršijo teigiamų reikšmių dažnį (atitinkamai 70,3 proc. 29,7 proc.) Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 70 proc. moterims 71,4 proc. (3 lentelė). Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). Antrąjį latentinį veiksnį FJ2 sudaro penki požymiai (1, 4, 9, 10, 11). Trys iš jų (9, 10, 11) charakterizuoja poilsį ir miegą, du skausmo ir diskomforto nebuvimą. Jį įvardijame latentiniu poilsio veiksniu. Šis veiksnys paaiškina 23,9 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -3,069 iki 1,437. Reikšmių vidurkis buvo teigiamas 0,199±0,853. Neigiamos reikšmės reiškia poilsio mažėjimą, teigiamos didėjimą. Neigiamų reikšmių dažnis neviršijo teigiamų reikšmių dažnio (atitinkamai 35,1 proc. ir 64,9 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 33,3 proc., moterims 42,9 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05). Trečią veiksnį FJ3 sudaro penki (1, 2, 3, 4, 12) požymiai. Keturi iš jų (1, 2, 3, 4) charakterizuoja skausmą ir su juo susijusį diskomfortą. Pagal požymių prasmę šį veiksnį įvardijome skausmo veiksniu. Jis paaiškina 22,2 proc. bendros dispersijos. Veiksnio reikšmės kinta nuo -1,951 iki 5 lentelė. Požymių, atspindinčių fizinę gyvenimo kokybės sritį, faktorinis pasiskirstymas tarp judėjimo negalią turinčių sportininkų Požymiai Latentiniai veiksniai* FJ1 FJ2 FJ3 1. Ar dažnai jautėte (fizinį) skausmą? -,711, Ar jaudinatės dėl jaučiamo skausmo ar nemalonių pojūčių? -,481, Kaip sunku Jums įveikti skausmą ar nemalonius pojūčius?, Kaip stipriai Jūs jaučiate, kad (fizinis) skausmas neleidžia Jums daryti to, ką privalote daryti? -,486, Ar turite pakankamai energijos kasdieniame gyvenime?, Kaip greitai Jūs pavargstate?, Ar Jūs patenkintas (-a) tuo, kiek turite energijos?, Kaip labai Jums trukdo nuovargis?, Ar gerai miegate?, Ar turite sunkumų dėl miego?, Ar Jūs patenkintas (-a) savo miego kokybe?,476, Ar Jums kelia rūpesčių miego sutrikimai?,436 -,539 Tikrinė reikšmė 5,7 1,6 1,2 Paaiškinamos dispersijos procentas 25,7 23,9 22,1 Bendros dispersijos procentas 71,76 KMO=0,738; Bartlett p=0,000 *Latentiniai veiksniai: FJ1 energingumas; FJ2 poilsis; FJ3 skausmas. teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1) 19

6 2,779. Vidutinė veiksnio reikšmė neigiama -0,040±0,997. Neigiamos reikšmės reiškia skausmo didėjimą, teigiamos mažėjimą. Bendras neigiamų reikšmių dažnis neviršijo teigiamų reikšmių dažnio (atitinkamai 37,8 proc. ir 82,2 proc.). Neigiamos reikšmės vyrams sudarė 40 proc., moterims 28,6 proc. Priklausomybė tarp latentinio veiksnio ir lyties buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). Analizuojant gautus rezultatus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad negalia pirmiausia yra sveikatos būklės problema. Kadangi sveikata yra esminis žmogaus gyvenimo kokybės elementas, negalia negali nebūti ir gyvenimo kokybės problema. Iškyla klausimas, kaip skirtingi negalios tipai, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su atskiromis sveikatos problemomis, lemia gyvenimo kokybės atskiras sritis. Šiame darbe konkrečiai fizinei gyvenimo kokybės sričiai. Mūsų gauti rezultatai rodo, kad fizinę gyvenimo kokybės sritį geriausiai vertino regos negalią turintys sportuojantys asmenys (srities vertinimo integralus vidurkis 15,13±2,26 balo). Šiek tiek prasčiau fizinę gyvenimo kokybės sritį vertino klausos negalią turintys asmenys (srities vertinimo integralus vidurkis 14,66±1,96 balo). Ir prasčiausiai šią sritį vertino judėjimo negalią turintys sportininkai (srities vertinimo integralus vidurkis 14,59±2,62 balo). Pagal šiuo metu plačiai taikomą sveikatą lemiančios gyvenimo kokybės tyrimo metodiką, fizinę gyvenimo kokybės sritį apibrėžia trys integralūs parametrai: skausmo ir diskomforto nebuvimas, energingumas, miegas ir poilsis bei dvylika juos sudarančių požymių. Pagal šią metodiką apskaičiuotos fizinės gyvenimo srities vidutinės reikšmės 1 lentelėje rodo, kad visiems trims mūsų analizuojamų negalių tipams didžiausios reikšmės turėjo prasčiausiai vertinamas skausmo ir diskomforto nebuvimo aspektas. Tai rodo, kad neįgalūs žmonės jaučia tam tikrą skausmą, kuris sukuria gyvenimo diskomfortą. Antroje vietoje pagal svarbumą buvo miego ir poilsio aspektas turintiems regos ir judėjimo negalią, o turintiems klausos negalią energingumo aspektas. Trečioje vietoje pagal svarbumą turintiems regos ir judėjimo negalią buvo energingumo aspektas, o miegas ir poilsis turintiems klausos negalią. Gauti rezultatai rodo, kad regos ir judėjimo negalią turintiems žmonėms jų fizinės sveikatos problemos vienodai lemia gyvenimo kokybę. Mums atrodo, kad šis teiginys yra hipotetinio pobūdžio, nes regos ir judėjimo negalios prigimtis nėra identiška. Panaudojus faktorinės analizės metodą, kurio pagrindą sudarė visų fizinę sritį charakterizuojančių požymių tarpusavio koreliaciniai ryšiai, buvo gauta šiek tiek kitokia gyvenimo kokybės struktūra negalios tipams. Regos ir klausos negalios gyvenimo kokybę charakterizavo ne trys parametrai kaip anksčiau, bet keturi. Svarbiausias parametras šiems negalios tipams buvo gauta ne skausmo, bet energingumo veiksniai, o klausos negaliai skausmo nebuvimo veiksnys. Regos negalią turintiems sportininkams fizinę gyvenimo kokybės sritį lėmė pagal svarbumą tokie latentiniai veiksniai: energingumas 27,6 proc., poilsis 23,8 proc., veiklos ribojimas 14,4 proc., diskomforto pojūtis 10,3 proc. Klausos negalią turintiems sportininkams gyvenimo kokybę labiausiai lėmė skausmo nebuvimas 23,6 proc., toliau ypač svarbus energingumo veiksnys 17,2 proc., poilsis 14,1 proc., neigiamos įtakos turėjo miego sutrikimai (13,7 proc.). Judėjimo negalią turintiems sportininkams gyvenimo kokybės fizinę sritį lėmė kaip ir ankstesniame tyrimo metode trys analogiški parametrai, tik jų išsidėstymas 6 lentelė. Požymių, atspindinčių fizinę gyvenimo kokybės sritį, pasiskirstymas tarp negalios tipų Požymiai Negalios tipai Rega Klausa Judėjimas Vid. St. nuokr. Vid. St. nuokr. Vid. St. nuokr. 1. Ar dažnai jautėte (fizinį) skausmą? 2,21 0,72 2,21 0,71 2,54 1,04 2. Ar jaudinatės dėl jaučiamo skausmo ar nemalonių 1,83 0,86 2,43 0,96 2,27 0,93 pojūčių? 3. Kaip sunku Jums įveikti skausmą ar nemalonius 1,79 0,77 2,19 0,86 2,11 0,90 pojūčius? 4. Kaip stipriai Jūs jaučiate, kad (fizinis) skausmas 2,13 0,90 2,36 0,98 2,59 1,09 neleidžia Jums daryti to, ką privalote daryti? 5. Ar turite pakankamai energijos kasdieniame gyvenime? 3,79 1,14 3,31 1,99 3,73 0,90 6. Kaip greitai Jūs pavargstate? 3,54 0,97 3,48 0,89 3,57 0,89 7. Ar Jūs patenkintas (-a) tuo, kiek turite energijos? 3,58 0,71 3,74 0,66 3,51 1,07 8. Kaip labai Jums trukdo nuovargis? 3,92 0,83 3,45 0,88 3,59 0,92 9. Ar gerai miegate? 3,42 1,17 3,93 0,71 3,46 1, Ar turite sunkumų dėl miego? 3,75 0,84 3,71 0,94 3,57 0, Ar Jūs patenkintas (-a) savo miego kokybe? 3,25 1,07 3,73 0,93 3,51 1, Ar Jums kelia rūpesčių miego sutrikimai? 4,13 0,94 3,81 1,13 4,35 0,88 20 teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1)

7 pagal svarbumą čia buvo atvirkščias. Pirmoje vietoje buvo energingumas (27,6 proc.), antroje poilsis (23,8 proc.) ir trečioje skausmas (10,3 proc.). Ši gyvenimo kokybės fizinės srities latentinių veiksnių įtakos struktūra logiškai yra artimesnė sportuojančių asmenų negalios tipams. Skausmą, energingumą ir poilsį negalią turintys sportininkai suvokia šiek tiek specifiškiau. Skausmo pojūtis sportuojančiam asmeniui yra nemalonus ar net bjaurus, todėl jam įveikti pasirenkama strategija, susijusi su energingumo funkcija, todėl energingumo veiksniui suteikiamas prioritetas prieš skausmą. Tai patvirtina 6 lentelėje skausmą identifikuojantys 1 4 klausimai, kurių vertinimo vidurkiai visiems trims negalios tipams yra maži nuo 1,79 iki 2,59 ir interpretuojami kaip retai. Kitaip tariant, tie požymiai patiriami retai. Šį faktą patvirtina ir latentiniai, ypač su judėjimo negalia susiję veiksniai (FJ3). Energingumą charakterizuoja 6 8 klausimai. Jų atsakymų vidurkiai svyruoja nuo 3,25 iki 4,35, t.y. energingumas buvo įvardijamas gana dažnai. Energingumas priklauso nuo žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų. Jis lemia asmenybės iniciatyvumą ir atkaklumą. Savitvarda ir organizuotumas tai savybės, kurios padeda slopinti psichines bei fizines emocija, trukdančias siekti tikslo. Šios savybės ypač svarbios sportininkui, kuris siekia ne tik rezultato, bet ir savotiškai įveikia negalią. Miegą ir poilsį charakterizuoja 8 12 klausimai, kurių įvertinimo vidurkiai taip pat sąlyginai aukšti ir svyruoja nuo 3,25 iki 4,35, o tai pagal anketos atsakymus į klausimus reiškia nei blogai, nei gerai arba vidutiniškai. Tai reiškia, kad negalią turintiems sportininkams poilsis, kurio svarbiausias elementas yra miegas, turi vidutinės reikšmės, tačiau jis nėra pirmaeilis dalykas. Kai kuriais atvejais klausos negalią turintiems asmenims buvo nustatyta miego sutrikimų. Užsienio ir Lietuvos mokslininkai, tyrinėję negalios fenomeną, daro išvadą, kad negalia yra negydytina, mediciniškai neišgydoma ilgalaikė būsena [9], o nustatyti patikimai žemesni Lietuvos neįgaliųjų nei neturinčių negalios sportininkų gyvenimo kokybės, savivokos, savivertės ir kt. rodikliai [10] gali būti paaiškinami ir mūsų atlikto tyrimo rezultatais, kad negalios latentiniai veiksniai turi įtakos fizinei bei psichinei jų gerovei. Lietuvos mokslininkai, tyrę neįgaliųjų aplinkos veiksnių įtaką jų gyvenimo kokybei, nustatė, kad teigiamas požiūris, integrali aplinka ir organizuota fizinė veikla teigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą [11, 12, 13, 14, 15]. Todėl mūsų tyrimo rezultatai patvirtina, kad fizinė veikla yra puikus įgalinimo pavyzdys, nes negalia papildomai sukuria latentinius veiksnius, labiausiai iš kurių išsiskiria ne negalios suponuojamas skausmo pojūtis, bet pakankamai ryškiai atsiskleidžianti skausmo pojūčio įveika, kuri pasireiškia energingumu. Kuo daugiau energijos, tuo daugiau galimybių įveikti negalią, tuo daugiau žmogui reikia iš gyvenimo, kartu gyvenimas tampa prasmingesnis. Sportas čia veikia kaip gyvenimo kokybės katalizatorius. Apibendrinant galima teigti, kad regos, klausos ir judėjimo negalią turinčių ir aktyviai sportuojančių asmenų fizine sveikata sąlygojamos gyvenimo kokybės struktūrą apibrėžia pagrindiniai gyvenimo kokybės fizinės srities bruožai skausmas ir su juo susijęs diskomfortas, energingumas ir miegas bei poilsis. IŠVADOS 1. Gyvenimo kokybės fizinę sritį mažiausiai lemia regos negalia, daugiau klausos ir daugiausia judėjimo negalia. 2. Su negalia susijęs sportas suteikia specifinių bruožų gyvenimo kokybės fizinei sričiai, kurie atsispindi latentiniuose veiksniuose. Labiausiai transformuojamas skausmo ir diskomforto nebuvimo aspektas. Negalios sukeliamą skausmo ir diskomforto pojūtį sportininkai įveikia mobilizuodami sportinio energingumo latentinius veiksnius. 3. Neigiamą įtaką gyvenimo kokybei regos negalią turintiems asmenims turi energingumo ir veiklos ribojimo, klausos sveikatos diskomforto, o judėjimo negalią turintiems energingumo latentiniai veiksniai. 4. Vyrų ir moterų negalia vienodai lemia jų gyvenimo kokybės fizinę sritį ir joje atsirandančius latentinius veiksnius. LITERATŪRA 1. Wannamethee SG, Shaper A.G., (2002). Physical activity and cardiovascular disease. Semin.Vasc Med. 2(3), Vaikų ir jaunimo socializacijos programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2001, Nr. Nr ; 2002, Nr ). 3. Samsonienė L, Adomaitienė R, Krivičiūtė, J, Jankauskienė K, Jurkštienė V, Kėvelaitis E Neįgaliųjų socializacija taikomojoje fizinėje veikloje. Medicina, Kaunas. 2008, 44(11), Skučas K, Sportuojančių ir nesportuojančių fiziškai neįgaliųjų socializacijos ypatumai. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2009, 1(46), Baubinas A, Gurevičius R, Samsonienė L, Jankauskienė K, Zavadskis G..Neįgaliųjų sportininkų sveikatos savivertė ir jai įtaką darantys veiksniai. Sporto mokslas, 2007, 4(50), Rakauskienė E, Skučas K. Paraplegikų gyvenimo kokybė lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo, negalios aspektais. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2009, 1(72), Skučas K, Mockevičienė D. Nugaros smegenų pažeidimą patyrusių asmenų gyvenimo kokybę sąlygojantys veiksniai. Specialusis ugdymas. 2009, 2(21), Kardelis K, Sapagovas J. Imties tūrio parinkimo socialiniuose tyrimuose metodologiniai aspektai. Sociologija, 1998, 4: Oiver M. Understanding disability. From theory to practice. England, Macmillan Press, Samsonienė L, Baubinas A, Adomaitienė R, Jankauskienė K, Korotkich I, Kėvelaitis E. Neįgaliųjų sportininkų gyvenimo kokybė ir kai kurie lygių galimybių aspektai. Medicina, Kaunas. 2010; 46(3): Samsonienė L, Adomaitienė R, Krivičiūtė J, Jankauskienė K, Jurkšienė V, Kėvelaitis E. Neįgaliųjų socializacija taikomojo- teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1) 21

8 je fizinėje veikloje. Medicina. ISSN x. 2008, T.44, NR.11, Samsoniene L, Juozulynas A, Surkiene G, Jankauskiene K, Luksiene A. Psychosocial environment for the integrated education opportunities of the disabled in Lithuania. BMC Public Health Samsonienė L, Adomaitienė R, Saplinskas J, Baubinas A. Teachers and students attitudes towards integrated education of disabled in Lithuanian. Antropomotoryka. Krakow, 2006 (34), 14. Samsonienė L, Adomaitienė R, Eidukevičius R, Juozulynas A, Prapiestis J, Lukšienė A. A model of the psychosocial for integrated education opportunite of the disabled in Lithuania. Acta medica Lithuanica. Lietuvos mokslų akademijos leidykla 2006, (3), Samsonienė L. Mokytojų požiūriai į neįgaliųjų integruotą ugdymą. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2006, (4), Gautas 2010 m. rugsėjo 2 d., aprobuotas 2010 m. lapkričio 20 d. Submitted September 2, 2010, accepted November 20, teorija ir praktika T. 17 (Nr. 1)