LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Agnė Šimoliūnaitė

Size: px
Start display at page:

Download "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Agnė Šimoliūnaitė"

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra Agnė Šimoliūnaitė MĖNULIO FAZIŲ SĄSAJA SU PSICHIKOS SUTRIKIMŲ PAŪMĖJIMU IR KREIPIMOSI Į GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTĮ DAŽNIU Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata, Sveikatos ekologija) Mokslinė vadovė lekt., dr. Rita Raškevičienė Kaunas, 2011

2 2 SANTRAUKA Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija) MĖNULIO FAZIŲ SĄSAJA SU PSICHIKOS SUTRIKIMŲ PAŪMĖJIMU IR KREIPIMOSI Į GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTĮ DAŽNIU Agnė Šimoliūnaitė Mokslinė vadovė lekt., dr. Rita Raškevičienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, p. Darbo tikslas Nustatyti Mėnulio fazių sąsają su psichikos sutrikimų paūmėjimu ir kreipimosi į greitosios medicinos pagalbos stotį dažniu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti kreipimosi į greitosios medicinos pagalbos stotį priežastis ir jų dažnį 2009 m. 2. Nustatyti kreipimosi į greitosios medicinos pagalbos stotį dažnio ir priežasčių sąsajas su Mėnulio fazėmis. Tyrimo metodika. Tyrimo metu iš metinių registro žurnalų buvo surinkti 2009 metų duomenys, kuriuose GMP brigada konstatuodavo pacientui ligos diagnozę. Remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos TLK-10 leidiniu, išrinkti psichikos ir elgesio sutrikimai, koduojami šifru F00 F99. Rezultatai apdoroti SPSS 16.0 versija ir MS Excel. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tiriamas naudojant Chi kvadrato (x 2 ) kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls) bei statistinį reikšmingumą (p). Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p < 0,05. Rezultatai. Kontingentą sudarė: 50,6 proc. moterų ir 49,4 proc. vyrų. Tyrimo rezultatai parodė, kad yra užregistruoti skirtumai yra reikšmingi tarp: skambinusiųjų amžiaus, paros kvietimo meto. Iškvietimų dažnis buvo nereikšmingai susijęs su Mėnulio faze. Išvados: 1. Dažniausiai dėl psichikos sutrikimų į GMP kreipėsi 50,6 proc. moterų ir 49,4 proc. vyrų. Daugiausiai kreipėsi kovo mėnesį (9,3 proc.), o mažiausiai rugsėjo mėnesį (7,6 proc.). Vidurdienį daugiausiai kreipėsi metų amžiaus žmonės (16,56 proc.). Jie dažniausiai kreipėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, iš jų: 9,9 proc. moterų ir 30,3 proc. vyrų. Greta psichikos sutrikimų dažniausiai pasitaikė kraujotakos (40,8 proc.) ir nervų sistemos surikimai (9,8 proc.). 2. Kreipimosi dažnis dėl kraujotakos sutrikimų buvo susijęs su Mėnulio faze priešpilniu (10,9 proc.). Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį dažniau kreipėsi per jaunatį (7,2 proc.). Raktiniai žodžiai: Mėnulio fazės, psichikos ligos, sveikata, gyvensena.

3 3 SUMMARY Public health (Health ecology) THE CONNECTION BETWEEN MOON PHASES AND PHYSIC DISORDER EXACERBATION AND EMERGENCY MEDICAL SERVICE FREQUENCY Agnė Šimoliūnaitė Scientific supervisor Rita Raškevičienė, lect. Dr., Department of Environmental and Occupational medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, P. 48 Aim of the study To determine the connection between the Moon phases and the exacerbation of physic disorder and the frequency of addressing medical service emergency. Objectives: 1. To analyse the reasons of addressing the emergency medical service in To determine connection between reasons of frequency of addressing the emergency service and the Moon phases. Methods of work. In the process of research the data was taken from the registers of the year 2009, in which emergency medical service registered patients diagnoses. According to the publication issue TLK-10 of the International statistical diseases and health problems classification, psychic and behavior disorders coded by F00 F99 were chosen. The results were amended by SPSS 16.0 version and by MS Excel. The significance of statistical data was studied using chi (x 2 ) criterion, degree number (lls) and statistic significance (p). The results a kept statistically reliable, when p < 0,05. Results. Number of women was 50,6 %, the number of men was 49,4 %. The results of the research showed that the registered differences are following: the age of those who addressed the emergency medical service and the part of the day at which they called also differs. The frequency of calls was insignificantly connected with the Moon phases. Conclusions: 1. 50,6 % of women called the emergency medical service due to psychic disorder. 49,4 % of men addressed the service, because of the same reason. According to the results of the survey, the frequency of calls was 9,3 % in March and 7,6 % in September year old people called the emergency at about at noon (16,56 %). They often addressed, because of psychic and behaviour disorders while using psychoactive substances: 9,9 % of women and 30,3 % of men. Side by side with psychic disorders there were disorders of blood circulation (40, 8 %) and nerve disorders (9,8 %). 2. The frequency of calls, because of blood circulation disorder was connected with the Moon phase at gibbous Moon the frequency was 10,9 %. The frequency of calls, because of psychic and behaviour disorders while using alcohol was 7,2 % at the phase of the new Moon. Key words: the phases of the Moon, psychical diseases, health, way of life.

4 4 TURINYS ĮVADAS... 5 TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI LITERATŪROS APŽVALGA Astronominės žinios apie Mėnulį Mitologinės žinios apie Mėnulį, astrologiją ir mediciną Mėnulio fazės, jų poveikis gamtai Mėnulio įtaka žmogaus organizmui Psichikos ir elgesio sutrikimai Ar Mėnulio pilnatis veikia žmogaus psichiką? TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS LITERATŪRA PRIEDAI... 49

5 5 ĮVADAS Mes turime pripažinti astrologijos tiesas, norim mes to ar ne. J. P. Blavatskaja Astrologija prasideda miglotais mūsų pojūčiais, kad Kosmose viskas susiję. Patirtis mums sako, kad dangaus kūnai, kaip ir Mėnulis, judėdami mūsų link neabejotinai veikia orą ir augalų gyvenimą. Mums tik reikia kilti aukštyn laiptelis po laiptelio; kas pasakys, kur baigiasi jų įtaka? Šias keisčiausias idėjas ir į jas panašias aš net negaliu pavadinti prietarais; jos tikroviškos ir tokios pat abejotinos, kiek kito tikėjimo teiginiai. Iš J. V. Gėtės laiško Šileriui Kopia saulutė dangaus skliautu, ilgindama ar trumpindama dieną, kasnakt keičiasi Mėnulio fazė. Šių dangaus šviesulių keliones seka gamtos reiškiniai: augmenijos lapų ir žiedų sklaida, vaisių branda, žiemos įmygis. Per daugel šimtmečių sėslūs žemdirbiai baltai labai susigyveno su tėviškės gamta, sukaupė daug žinių apie dangaus skliauto šviesulių judėjimo dėsningumų ryšį su fenologiniais reiškiniais. Keičiantis ūkininkavimo būdui, istorinėms aplinkybėms, kito ir kalendorinė sistema. Labai tolimais laikais, akmens amžiuje laiką skaičiuoti pakakdavo pagal Mėnulį jo fazės nuolatinę kaitą labai lengva sekti. Per siderinį mėnesį (27,3 paros) prabėga trys atmainos: priešpilnis, pilnatis, delčia. Trejos devynerios Mėnulio kalendoriaus algoritmas. Tradicinės kultūros reiškiniuose dar nemaža šio archajiškojo skaičiavimo aidų: skaičių 3, 6, 9 seka dažnai skamba dainose arba minima mįslėse, sakmėse, pasakose, papročiuose [19]. Atsiradus žemdirbystei (Baltijos šalyse tai įvyko antrąjį tūkstantmetį prieš Kristaus gimimą), laikas pradėtas skirstyti į metų ketvirčius pagal saulėgrįžas ir lygiadienius. Tačiau Mėnulio kalendorius nebuvo užmirštas: Saulės ir Mėnulio skirtingos padėtys vienas kito atžvilgiu lemia milžiniškas potvynio bangas vandenynuose ir jūrose. Taip pat periodiškai kinta ir kosminių dalelių srautas į Žemės paviršių. Mėnulio atmainas jaučia kiekvienas augalėlis nuo jų priklauso žemės syvų tekėjimas augalo skaidulomis. Kiekviena kaimo močiutė žino, jog augalus, kurie stiebiasi į viršų, reikia sėti esant jaunačiai, o šakniavaisius, kurių derlius bręsta po žeme, Mėnuliui dylant [4, 19]. Mėnulį žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Žmonės jau ankstyvajame paleolite kūrė apie jį mitus. Mokslininkai mano, kad senojo akmens amžiaus žmogus jau buvo

6 6 sukūręs Mėnulio kalendorių, pagal kurį dirbo ūkio darbus. Lietuvių liaudies astronomijos užuomazgų taip pat reikia ieškoti akmens amžiuje. Lietuviai, stebėdami Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, per ilgus šimtmečius įgijo patyrimo, piešė dangaus kūnus, turėjo dangaus šviesulių kultą. Dangaus kūnų vaizdiniai išliko iki mūsų dienų. Lietuviško Mėnulio kalendorius, datuojamas jau XIV a. Tai lazda, kurios galas apkaltas varine skarda, išrašytas įvairiais ženklais. Mėnulio kalendorius buvo padalytas į keturias dalis. Mėnuo prasidėdavo jaunatimi, o kiekviena savaitė buvo žymima atitinkamu ženklu [4, 43]. Kaip teigia astrologai, nuo Mėnulio fazės priklauso žmogaus vidinė būsena, savijauta, nuotaika. Moterų organizme vandens yra daugiau nei vyrų, todėl Mėnulis, nuo kurio priklauso potvyniai bei atoslūgiai, stipriau veikia silpnąją lytį. Kiekviena Mėnulio fazė vis kitaip veikia žmogaus psichiką bei turi įtakos organizme vykstantiems procesams. Tikima, kad per Mėnulio jaunatį žmonės jaučiasi stiprūs, pajėgūs įveikti sunkumus. Šiuo metu astrologai pataria planuoti savo darbus, kaupti fizines bei dvasines jėgas. Per Mėnulio priešpilnį žmonės jaučiasi puikiai: tampa aktyvūs, kupini emocijų. Pakanka jėgų nuveikti didelius darbus [27, 28]. Mėnulio pilnatis turi labai didelės įtakos žmogaus emocijoms bei nuotaikai. Susikaupusi energija dažnai pavirsta nervingumu. Dėl to dauguma žmonių kenčia nuo nemigos. Tuo metu namuose dažnai nepavyksta išvengti konfliktinių situacijų. Mėnulio delčia turi įtakos žmogaus fizinėms galioms. Dažniausiai jos labai sumažėja. Tarpusavio santykiuose tuo metu linkstama į kompromisus, susitaikymą [30, 31]. Temos aktualumas. Nepaisant mokslinių pranešimų, kad Mėnulio fazės neturi ryšio su padidėjusiu pacientų kreipimųsi į gydymo įstaigas, tačiau daugelis medicinos personalo darbuotojų vis dar murma, kad per pilnatį jie sulaukia daugiau pacientų, nei per kitas fazes. Kadangi tokie tyrimai yra užsienio šalių mokslininkų nagrinėti ne kartą, nuspręsta palyginti, kokie rodikliai yra Lietuvoje.

7 7 TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tyrimo tikslas Nustatyti Mėnulio fazių sąsają su psichikos ligų būklių paūmėjimu ir kreipimosi į greitosios medicinos pagalbos stotį dažniu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti kreipimosi į greitosios medicinos pagalbos stotį priežastis ir jų dažnį 2009 m. 2. Nustatyti kreipimosi į greitosios medicinos pagalbos stotį dažnio ir priežasčių sąsajas su Mėnulio fazėmis.

8 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Astronominės žinios apie Mėnulį Mėnulis yra vienintelis Žemės gamtinis palydovas, artimiausias kosminis kūnas. Per jaunatį Mėnulio ryškumas 2500 kartų viršija maksimalų Veneros ryškumą. Mėnulis skrieja aplink Žemę elipsine orbita, todėl nuo jos būna ne vienodu atstumu. Arčiausiai priartėja iki km, o nutolsta iki km. Nors Mėnulis skrieja aplink Žemę ta pačia kryptimi, kaip ši sukasi apie savo ašį, tačiau dėl lėtesnio skriejimo stebėtojui Žemėje atrodo, kad Mėnulis dangaus skliautu juda iš vakarų į rytus [48]. Per parą jis pasislenka vidutiniškai 13, dėl to kiekvieną tolesnę parą pateka arba nusileidžia maždaug 50 minučių vėliau. Skriedamas savo orbita Mėnulis pamažu tolsta nuo Žemės (3,9 cm per metus), todėl gali ateiti toks laikas, kai Mėnulis paliks Žemę. Mėnulio skriejimo aplink Žemę periodas sutampa su periodu, per kurį Mėnulis apsisuka aplink savo ašį; dėl to į Žemę visada atsisuka ta pati Mėnulio pusė [48]. Mėnulis pats nešviečia, jis dangaus skliaute tik atspindi Saulės šviesą. Pakliuvęs į Žemės šešėlį ir pusšešėlį šios šviesos Mėnulis nebegauna ir nustoja šviesti įvyksta Mėnulio užtemimas. Tai gali atsitikti tik esant pilnaties fazei. Mėnulio orbitos nuotolyje Žemės šešėlio skersmuo yra apie 9100 km, taigi jis 2,8 karto didesnis už Mėnulio skersmenį. Dėl to Mėnulio užtemimai trunka gerokai ilgiau negu Saulės užtemimai (trunka 2 7 minutes). Kartais Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Mėnulis meta šešėlį ant Žemės. Tada įvyksta dalinis arba visiškas Saulės užtemimas [48]. Visiškas Mėnulio užtemimas trunka net 1 valandą 42 minutes, o dalinis 2 valandas ir ilgiau (priklauso nuo to, koks buvo atstumas tarp Žemės ir Mėnulio). Jeigu Mėnulis tik kraštu kliudo Žemės šešėlį, tada stebime tik dalinį užtemimą. Mėnuliui atsidūrus Žemės pusšešėlyje, Mėnulio spindesys sumažėja nežymiai. Mėnulio diskas yra matomas netgi visiško užtemimo metu, tik pasidaro tamsiai raudonas. Jį apšviečia Žemės atmosferoje lūžę raudonieji Saulės spinduliai. Taigi, Mėnulio spalvai įtakos turi Žemės atmosferos sudėtis. Užtemęs Mėnulis itin tamsiai ir kraupiai atrodo tada, kai Žemės atmosferoje gausu dulkių. Nuslenkant šešėliui fazės kartojasi atvirkštine tvarka [2, 48]. XIX a. ilgą laiką buvo populiari Džordžo Darvino ( ) pasiūlyta potvynio hipotezė. Pagal ją, Žemė ir Mėnulis kadaise buvo vienas greitai besisukantis kūnas, kuris ilgainiui tapo nepastovus. Šis kūnas deformavosi tiek, kad dalis jo medžiagos atitrūko. Iš jos ir susidarė Mėnulis. Tačiau ši hipotezė yra menkai pagrįsta matematiškai, ir dabar retas

9 9 astronomas ją palaiko [19]. Pirmieji teleskopiniai Mėnulio žemėlapiai mėnlapiai. Mėnulio brėžinį su daugybe atpažįstamų detalių 1609 metais liepos 26 dieną sudarė Thom Harriot ( ). Ilgiau ir sistemingiau Mėnulį m. tyrinėjo Galilėjus smulkiai aprašęs kalnus, kraterius ir pilkas lygumas. Kai kuriuos iš šių Mėnulio darinių galima matyti pro mėgėjiškas stebėjimo priemones. Mėnulis antrasis Saulės sistemos kūnas, kuriame yra pabuvojęs žmogus m. aplankė Apollo erdvėlaiviai, Mėnulyje buvo nusileidę 12 astronautų [48]. Sąlygos Mėnulyje yra gan neįprastos astronautas ten sveria 6 kartus mažiau nei Žemėje. Mėnulio paviršiaus spalvą sunku apibūdinti vyrauja rausvai pilka. Dangus juodas net tada, kai saulė yra virš horizonto. Diena ilga, nes Mėnulis labai lėtai sukasi apie ašį. Todėl visos stotys ir erdvėlaiviai leisdavosi anksti ryte jau iš anksto parinktose vietose. Temperatūra čia kinta nuo +70 C ir daugiau iki -153 C. Mėnulis skrieja aplink Žemę, o Žemė aplink Saulę, todėl mes paprastai matome skirtingas Saulės apšviestos Mėnulio dalis [48]. Šios iš Žemės stebimos įvairios Mėnulio formos matomos vis kitokios, tuo ir aiškinamos jo fazės tai pilnas, tai tik pjautuvas: į vieną ar į kitą pusę bežiūrintis matosi vis kita Mėnulio fazė. Pagrindinės fazės yra keturios: jaunatis, pirmasis ketvirtis (apšviesta dešinioji Mėnulio skritulio pusė), pilnatis ir trečiasis ketvirtis (apšviesta kairioji Mėnulio skritulio pusė). Nuo jaunaties iki pilnaties Mėnulis vadinamas priešpilniu, o po pilnaties delčia. Delčia yra matoma ankstų rytą rytuose, o priešpilnis tik nusileidus Saulei, vakaruose [48]. Pilnas Mėnulio ciklas trunka 29,5 paros Mitologinės žinios apie Mėnulį, astrologiją ir mediciną Mitų apie Mėnulį yra labai daug. Jie patys įvairiausi. Pilnas mėnulis buvo susijęs su nusikaltimų, savižudybių, psichikos ligos, stichinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų, gimimų, vaisingumu. Kai kurie žmonės net pirkdavo ar parduodavo daiktus pagal Mėnulio fazę, metodas tikriausiai toks sėkmingas, kaip daugelis kitų. Buvo atlikta daugybė tyrimų, kuriuose buvo bandoma rasti mėnulio poveikį. Iki šiol nebuvo pateikti statistiškai patikimi tyrimai. Mėnulio poveikis, kuris buvo rastas labai mažai arba nieko bendro neturėjo su žmogaus elgesiu, pavyzdžiui, buvo atrasta, kad Mėnulis daro nežymų poveikį globaliniam atšilimui, kuris gali turėti įtakos augalų augimui. Žinoma, tai buvo vienas tyrimas, kuriame nustatė

10 10 koreliacijas tarp įvairių Mėnulio fazių. Tačiau šis tyrimas nebuvo pakartotas, kad pateisintų teiginį, jog yra tikėtinas priežastinis ryšys [24]. Rezultatai, kad Mėnulis turi įtakos savižudybių skaičiui taip pat nepagrįsti. Mokslininkas Martin, peržiūrėjęs daug tyrimų, padarytų per beveik tris dešimtmečius, nerado reikšmingo ryšio tarp Mėnulio fazių ir savižudybių, mirčių, mėginimų nusižudyti, ar savižudybės grėsmių m. Gutiérrez-García ir Tusell Madride išstudijavę 897 savižudžių mirtis, nerado jokių reikšmingų sąsajų tarp sinodinio ciklo ir savižudybių skaičiaus (p=0,248) [22]. Seniau laiką skaičiuodavo pagal Mėnulio fazes, todėl jis buvo permainų, kančių ir nuosmukio skleidėjas, žmogaus gyvybės Žemėje sąlyga. Keisdamas savo fazes Mėnulis simbolizuoja formavimosi sritį. Jis valdo potvynius, lietų, vandenis ir metų laikus, vadinasi, ir gyvenimo tėkmę [2, 19]. Medicinos astrologija tai menas pagal horoskopą nustatyti žmogaus ligas ir polinkį joms. Vienas iš pagrindinių medicininės astrologijos tikslų numatyti ligų atsiradimą tuo žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kai horoskopas rodo, kad jis yra neigiamai veikiamas Kosmoso [43]. Pagal statistiką, moksliniai gydomieji metodai ir šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai duoda 25 proc. klaidingus rezultatus [2, 30]. Astrologijos dėsniai teigia, kad Mėnulis turi daug įtakos gyvybės egzistencijai. Astrologinės medicinos specialistai priduria, kad net menkiausias kūno dalies arba organo, kurio ženkle yra Mėnulis (ypač jeigu jis tuo metu dylantis), sužeidimas yra labai pavojingas. Mėnulis tiesiogiai ir labai stipriai veikia žmogaus emocijas bei nuotaiką. Juk ši planeta simbolizuoja pasąmonę. Astrologų akimis žiūrint, Mėnulis tai mūsų įpročiai ir refleksai, tai visi mūsų organizme vykstantys fiziologiniai procesai ir ypač tie, kurie susiję su pasisavinimu [29]. Dėl to astrologinėje medicinoje Mėnulis asocijuojamas su virškinamuoju traktu, taip pat su limfine sistema bei oda. Turi daugiau įtakos dešiniajam smegenų pusrutuliui, bei kairiajai kūno pusei. Mokslininkai teigia, kad Mėnulį žmogaus organizme atstoja skrandis. Iš viso yra septyni pagrindiniai impulsai, kuriais Mėnulio įtaka perduodama gamtos reiškiniams bei visiems gyviems organizmams: tai keturios skirtingos Mėnulio fazės, Mėnulio pilnėjimas bei dilimas, ir septintasis impulsas Mėnulio patekėjimas tam tikrame Zodiako ženkle. Daugelio istorikų nuomone, astrologijos ir senovės medicinos istorijos užuomazgos yra jau senajame Babilone, Mesopotamijoje. Senovėje mokslininkai pastebėjo dangaus kūnų ryšį su ligomis, epidemijomis. Kiekvienai planetai priskirdavo įvairias žoles, gydančias ligas, susijusias su šia planeta. Egiptiečiai Saulę laikė Dievų karaliumi. Persai manė, kad Mėnulis

11 11 yra Saulės vaiduoklis, iššaukiantis potvynius ir atoslūgius [1, 6]. Egipte astrologija, medicina ir religija buvo vieningas mokslas. Daugelis to meto astrologų, gydytojų paslapčių prarastos amžinai. Bet iki mūsų išliko graikų medicinos astrologija. Hipokratas ( m. pr. m. e.), žinomas kaip medicinos tėvas, savo mokiniams aiškindavo: Žmogus, nežinantis astrologijos daugiau kvailys nei gydytojas [3]. Jis pirmasis panaudojo astrologijos duomenis, nustatydamas ligos paūmėjimą. Aleksandrijos klestėjimo metu žinomas gydytojas Galenas traktate Gydymo metodai rašė: Nustatant ir gydant žmonių ligas, visada reikia kreipti dėmesį į dangų, metų laiką, Zodiako ženklą ir konkrečią vietovę [1, 6]. XVIII a. pabaigoje astrologijos žinių taikymas medicinoje oficialiai pripažįstamas nebuvo. Tik pavieniai specialistai ja rėmėsi, tvirtindami, kad negalima gydyti žmogaus, nežinant jo praeities, dabarties ir ateities. Ši mintis išgyvena antrąjį gimimą dabartinėje medicinoje. Mokslininkai astrologijos priešininkai, dažnai klausia: Kokiu būdu žvaigždės, planetos ir jų energija gali veikti žmogaus kūną? Paracelsas apie tai pasakė: Žmogus priklauso nuo žvaigždžių todėl, kad turi žvaigždžių kūną. Šie žodžiai reiškia antrąjį žmogaus kūną (biolauką), sudarytą iš ypatingai jautrios medžiagos, kuri yra Kosmose ir lieka gyva po asmenybės mirties. Šis nematomas paprasta akimi materialaus kūno dvynys, pasak indų, turi kelis jėgos centrus (7 pagrindinius) čakras pagal formą primenančias diską. Būtent per jas eina iš Kosmoso gaunama energija [6, 7] Mėnulio fazės, jų poveikis gamtai Pirmoji Mėnulio diena skaičiuojama nuo pirmosios jaunaties dienos. Skiriamos keturios pagrindinės Mėnulio fazės: jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir delčia. Ta pati Mėnulio fazė pasikartoja kas saulinės 29,5 paros, t.y. pilna Mėnulio ciklo trukmė Šis periodas vadinamas sinodiniu mėnesiu. Jis kaip matyti yra ilgesnis už siderinį mėnesį, nes sinodinis mėnuo tai laiko tarpas, per kurį Mėnulis užima tą pačią padėtį Saulės, o ne žvaigždžių atžvilgiu, o juk Saulė taip pat pamažu slenka į rytus [19]. Skiriamos keturios pagrindinės Mėnulio fazės: Jaunatis 1 fazė. Saulė, Mėnulis ir Žemė būna beveik vienoje tiesėje, t.y. žvaigždėtame danguje Saulė ir Mėnulis yra priešingose Žemės pusėse. Tuomet mūsų planeta beveik visiškai uždengia savo palydovą Mėnulis tampa nematomas, ir jis dvi ar tris dienas būna šios astrologinės jungties viduryje, tai yra tarp Žemės ir Saulės. Saulės ir Mėnulio

12 12 traukos jėgos sumuojasi ir veikia viena kryptimi atsiduria tame pačiame Zodiako ženkle, todėl tuo metu Žemėje pastebimi didžiausi potvyniai ir atoslūgiai. Mėnulis juda į Rytus ir tolsta nuo Saulės. Tampa matomas vakarinėje dangaus skliauto dalyje. Apšviesta dešinioji jo pusė didėja, kol po 7,4 paros būna apšviesta pusė Mėnulio. Fazės pabaigoje Mėnulis sudaro 90 kampą Saulės atžvilgiu, taigi Mėnulio gravitacinis poveikis mažiausias. Mėnulio keliami potvyniai sutampa su Saulės atoslūgiais [17]. Per jaunatį žmogų ir visą gamtą veikia labai stiprūs impulsai, kurie tarsi įkūnija visa ko pradžią ir naujų jėgų bei galių antplūdį. Žmogų toks energijos perteklius tonizuoja, skatina imtis aktyvios veiklos, įgyvendinti pribrendusius sumanymus. Gamta per jaunatį taip pat atgimsta, tarsi prabunda naujam gyvenimui (nepaisant metų laiko). Žemė tarsi pradeda įkvėpimo ciklą, jos syvai aktyviai cirkuliuoja. Žmonės, kurie jaunaties metu genėja sergančio medžio ar krūmo šakas, gali pastebėti, kaip jis po to akivaizdžiai greitai atsigauna ir sužaliuoja [51]. Per Mėnulio jaunatį ir žmonių, ir gyvūnų organizmui ypač palankus metas išsivalyti. Tai pats tinkamiausias laikas badauti (sveikatingumo tikslu). Šis laikotarpis taip pat labai palankus atsikratyti žalingų įpročių (pavyzdžiui, mesti rūkyti arba nebegerti alkoholinių gėrimų). Reikėtų žinoti, kad šis trumpas laiko tarpas yra ypač tinkamas chirurginėms operacijoms (be abejo, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių) [10]. Priešpilnis 2 fazė. Po 7,4 paros Mėnulis sudaro 90 kampą Saulės atžvilgiu. Apšviesta visa dešinė Mėnulio pusė. Po priešpilnio taško Mėnulis juda toliau, vis labiau nutoldamas nuo Saulės. Mėnulio ir Saulės gravitacijos pradeda dalinti vandenį. Ši fazė tęsiasi nuo 7,4 iki 14,8 paros [17]. Pasibaigus jaunačiai, siaurutis, į dešinę pusę atsisukęs Mėnulio pjautuvas įžengia į priešpilnio fazę. Ši Mėnulio fazė astronomų yra dalijama į dvi dalis vadinamuosius pirmąjį ir antrąjį ketvirčius [51]. Per pirmąjį ketvirtį Mėnulis artėja prie Žemės, kol šiek tiek daugiau negu po septynių dienų tampa pusmėnuliu. Tada jis kerta Žemės skriejimo aplink Saulę orbitą ir ima vėl tolti nuo mūsų, kad skleisdamas (tiksliau, atspindėdamas) vis daugiau šviesos maždaug po 14 dienų užbaigtų antrojo ketvirčio fazę ir pasiektų pilnaties stadiją. Priešpilnio fazėje sustiprėja visuotinio pakilimo požymiai, pvz.: įkvėpimas, augimas. Dominuoja pozityvi nuotaika; aktyviai kaupiama ir gerai išsaugoma energija. Šiuo laikotarpiu paprastai labai padidėja gimimų skaičius, kuris savo kulminaciją (aukščiausią tašką) pasiekia per Mėnulio pilnatį. Per priešpilnį organizmas lengvai ir veiksmingai pasisavina viską, kas jį stiprina, regeneruoja (atnaujina) bei gydo, ir ypač efektyviai kaupia naujas atsargas [44]. Tai labai tinkamas laikas fiziškai bei protiškai pailsėti, atsipalaiduoti ir sutvirtėti (pavyzdžiui, sveikstantiems ligoniams). Kūnas šiuo laikotarpiu intensyviai kaupia maistingąsias

13 13 medžiagas, todėl žmonės, kurie turi problemų dėl antsvorio, per priešpilnį turėtų ypač kontroliuoti savo troškimus šio bei to užkąsti. Manoma, kad Mėnuliui pilnėjant lėtėja žaizdų gijimo procesas. Dėl to, jeigu tik yra įmanoma, vertėtų atsisakyti net ir nesudėtingų chirurginių operacijų (šis patarimas ypač svarbus artėjant pilnačiai) [51]. Pilnatis 3 fazė. Mėnulis sudaro 180 kampą Saulės atžvilgiu. Įvyksta galutinis vandens pasidalijimas. Mėnulis sukelia savus potvynius, Saulė savus. Mėnulis ima artėti prie Saulės. Visiškai apšviesta Mėnulio disko dalis ima mažėti, kol kairėje pusėje lieka tik pusė apšviesto disko. Ši fazė tęsiasi nuo 14,8 iki 22,1 paros [28]. Kai Mėnulis yra tiesiai už labiausiai nuo Saulės nutolusios Žemės pusės, mes matome jo apšviestąją pusę. Toks apvalus, blyškia sidabrine šviesa švytintis Mėnulis danguje iš Žemės būna matomas vieną dvi dienas. Per pilnatį visi Mėnulio mums bei gamtai siunčiami impulsai būna ypač stiprūs ir akivaizdūs. Sustiprėja jausmai, labai suaktyvėja ir teigiamos, ir neigiamos emocijos. Šiuo laikotarpiu ypač padidėja gimstamumas. Pasitaiko atvejų, kad per pilnatį visame pasaulyje būna užregistruojama daugiausiai įvairių nelaimingų atsitikimų bei smurtinės mirties atvejų. Pilnaties metu gamtą veikia stipri Mėnulio įtaka, ji lemia gamtos reiškinių perėjimą nuo gebėjimo priimti prie gebėjimo atiduoti [42]. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad pilnatis yra pats tinkamiausias laikas rinkti, pavyzdžiui, vaistažoles, nes jų gydomoji galia šios Mėnulio fazės metu yra ypač stipri. Moksliniais įrodymais pagrįsta, kad vaistingųjų augalų šaknis reikia kasti būtinai pilnaties naktį, kadangi dienos šviesa gerokai susilpnina jų gydomąsias savybes [36]. Žmogaus organizmą pilnatis veikia irgi gana stipriai. Dauguma pastebi, kad tuo metu pasireiškia nerimas, padidėja dirglumas. Jautresni žmonės blogai miega arba visai negali užmigti, o linkusieji į lunatizmą išlipa iš lovų ir išeina paklajoti po mėnesienos naktį. Kai kurie žmonės per pilnatį sapnuoja įspūdingus, dažnai išsipildančius sapnus arba regi vizijas. Mokslininkai nustatė, kad labai dažnai raktas į paslaptingiausius mūsų pasąmonės klodus būna neįprasti, tik per pilnatį matomi sapnai, kuriems daugelis žmonių visiškai be reikalo neteikia reikšmės. Per pilnatį žmonių aktyvumas bei emocingumas yra nepaprastai didelis. Po kurio laiko daugumai žmonių tai kelia nuostabą ir net baimę: Kaip aš galėjau taip pasielgti (pasakyti, pagalvoti)?. Šis metas yra netinkamas chirurginėms operacijoms, tačiau ypatingais atvejais jos neturėtų būti atidedamos. Šiuo laikotarpiu žaizdos daug stipriau kraujuoja ir lėčiau gyja [27, 45]. Delčia 4 fazė. Mėnulis, tęsdamas savo kelionę aplink mūsų planetą keliauja toliau. Saulės apšviesta Mėnulio disko kairė pusė laipsniškai mažėja (iš dešinės į kairę). Mėnulis sudaro 270 kampą Saulės atžvilgiu. Mėnulio ir Saulės gravitacinių jėgų poveikis vienas kitą

14 14 neutralizuoja. Mėnulis vis labiau artėja prie Saulės kol neatsiduria viduryje tarp Žemės ir Saulės [3]. Vis labiau dyla Mėnulio pjautuvas kol galiausiai visai išnyksta. Praėjus maždaug 22 dienoms po jaunaties fazės, Mėnulis vėl kerta Žemės skriejimo aplink Saulę kelią. Tačiau dabar jis yra matomas tik perpus. Dar po kiek laiko prasideda paskutinis ketvirtis tada kairėje pusėje susidaręs Mėnulio pjautuvas sulig kiekviena diena dyla vis labiau, tampa vis siauresnis, kol galiausiai visai išnyksta ir vėl įeina į jaunaties fazę, o tuomet visas šis ciklas prasideda iš naujo [51]. Tai tęsiasi nuo 22,1 paros iki 29,5 paros, t.y. iki naujos jaunaties. Per delčią Mėnulio impulsai skatina atidavimą (plačiąja prasme iškvėpimą, išsilaisvinimą nuo sukauptos energijos). Toks pritvinkęs Mėnulis, astrologų teigimu, išvaduoja nuo abejonių, baimių, depresijų ir padeda kaupti teigiamus potyrius bei jausmus greitai prasidėsiančiam naujam gyvenimo ciklui. Žmogaus organizmas šiuo laikotarpiu paprastai yra geros formos. Ir dvasiniai, ir fiziniai malonumai yra lengvai, be ypatingų pastangų pasiekiami, numatomi tolesni tikslai. Sąlyginis šios Mėnulio fazės šūkis Išplauti ir išvaryti su prakaitu! Delčia yra tinkamas metas šalinti iš organizmo toksinus, kitaip valyti organizmą, atlikti chirurginės operacijas gerai gyja randai bei žaizdos [8, 44] Mėnulio įtaka žmogaus organizmui Žmogaus ir gyvūnų fiziologija priklauso nuo sezoniškumo, Mėnulio ir paros ritmo. Nors sezoniškumas ir paros ritmas buvo gana išsamiai aprašyti, analizuoti, tačiau vis dar mažai žinoma apie mėnulio ciklų įtaką žmonių ir gyvūnų elgesio fiziologijai. Mėnulio ciklas turi poveikį žmogaus reprodukcijai, ypač vaisingumui, menstruacijoms, gimstamumui. Melatoninio kiekis koreliuojamas menstruacinio ciklo metu [38, 49]. Sinchroninis ryšys tarp menstruacijų ciklo ir Mėnulio ritmo buvo patvirtintas: Tyrimo duomenyse dalyvavo 826 savanorių moterų, kurių menstruacijų ciklas yra normalus. Jų amžius buvo tarp 16 ir 25 metų. Didelei daliai moterų, menstruacijos atsirado per jaunatį (28,3%). Tuo metu, kai per kitas Mėnulio fazes ciklas svyravo tarp 8,5-12,6%; skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p mažiau nei 0,01) [22]. Gana seniai pastebėta, jog Mėnulio ritmas stipriai veikia gamtos reiškinius ir žmogaus emocijas bei instinktus. Per 29,5 dienas kūnas, kurio sudėtyje yra apie 85 proc. skysčių, paklūsta amžinajam energijų plėtros ir susitraukimo ritmui. Mėnulio ciklai, nuosekliai pagal kalendorių daro tiesioginę įtaką žmogaus organizmui suaktyvina kūno zonas, organus, kas pasireiškia pokyčiais žmogaus energetinėje sistemoje. Moterų organizme

15 15 vandens yra daugiau nei vyrų, todėl Mėnulis, nuo kurio priklauso potvyniai bei atoslūgiai, stipriau veikia silpnąją lytį, nes Mėnulio trauka sukelia potvynius Žemėje. Kiekviena Mėnulio fazė skirstoma į 3 fazės (trečdalius). Atskirais trečdaliais Mėnulio gravitacijos jėgos nukreipia daugiau energijos į kažkurią kūno zoną joje esantys organai ar kūno dalys yra stipriau aktyvuojami. Skausmai šiose srityse žymi sutrikusias funkcijas [3]. 1 fazė jaunatis. Tai pirmasis ypatingas taškas. Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, Mėnulio Saulės trauka sumuojasi, todėl žmogus tampa 20% lengvesnis. Žmogaus skysčiai yra prie galvos [28]. Iš karto po jaunaties organizmo skysčiai ir gravitacinės energijos centras labai plačiai išsidėsto žmogaus kūne nuo pakaušio iki kojų pėdų ir laipsniškai padidėja žmogaus svoris bei aktyvumas, nes bendra Saulės ir Mėnulio gravitacija žmogų veikia potvyniais (kai žmogus miega skysčiai ir energija maždaug po lygiai pasiskirsto po visą organizmą labiau stimuliuojama žmogaus viršutinė kūno dalis) ir atoslūgiais. Taigi, pirmos fazės metu, liaudies medicinos žinovų teigimu: a) pirmajame trečdalyje aktyviausia bus galvos sritis, veidas, ausys, nosis, smegenys, viršutinis žandikaulis ir akys; paūmėja migrenos, sinusitai, otitai, susilpnėja rega, sutrinka smegenų, hipofizio veikla, labiau slenka plaukai. b) antrame kaklo sritis gerklė, kaklas kaklo slanksteliai, apatinis žandikaulis; paūmėja tonzilitas, faringitas, chroniškos akių ligos, kaklo osteochondrozė, padidėja limfmazgiai, atsiranda neaiškios kilmės rankų bei kojų skausmai. c) trečiame pečių sritis pečiai, rankos iki alkūnių, žąstai, plaučiai, nervų sistema; paūmėja bronchitas, astma, kyla plaučių ar nervų uždegimo pavojus. Ir atvirkščiai, šios ligos šiuo metu greičiau pagydomos [30]. Jeigu šiose organizmo dalyse bei organuose žmogus turi atvirą ar paslėptą patologiją, atitinkamu fazės periodu jos poveikis sustiprės. Šioje fazėje rekomenduojama pradėti sveikatingumo ciklus. Konkrečios rekomendacijos per pirmąją Mėnulio fazę: 1. Laipsniškai didinti fizinį krūvį iki penktos dienos. Penktą, šeštą ir septintą dienomis galimas maksimalus krūvis. 2. Dažniau pliuškentis vandenyje lįsti po kontrastiniu dušu (karštas/šaltas) ar į vaistažolių vonias. 3. Pirmoje fazės dalyje rekomenduojama valgyti sotesnį maistą, o antroje lengvesnį, natūralesnį maistą. 4. Praturtinti maistą mikroelementais, nes jie lengviau įsisavinami. 5. Fazės pabaigoje naudinga maitinti odą, nes skysčiai geriau įsigeria į odą.

16 16 6. Iš vaistinių augalų šioje fazėje palankiausia rinkti šakniavaisius, ypač fazės pabaigoje, nes juose susikaupęs maksimalus energijos kiekis. 7. Draudžiama stovėti ant galvos, nes stovėsena ant galvos iškart po jaunaties gali baigtis liūdnai. 2 fazė priešpilnis. Saulės gravitacija atsveria Mėnulio gravitaciją, taigi išorinės gravitacijos nėra. Žemė, anksčiau buvusi kiaušinio formos, vėl tampa apskrita. Šiuo metu žmogaus svoris didžiausias, organizmas suspaustas. Po šio taško, organizmas vėl ima plėstis, skysčiai ima kilti į viršų. Laipsniškai didėja Mėnulio ir Saulės gravitacija. Skystosios terpės iš organizmo vidaus kyla į paviršių, organizmas plečiasi. Reikia mažinti fizinį aktyvumą, nes galima išsklaidyti ir prarasti daug energijos. Palankus laikas apsivalymo procedūroms [36, 44, 50]. Organizmo skysčių ir energijos centras yra krūtinės ląstoje, taigi antrosios Mėnulio fazės metu aktyviausios yra: a) pirmame trečdalyje diafragmos sritis krūtinė, viršutinė pilvo dalis, pilvas, alkūnių sąnariai; paūmėja skrandžio ir krūtų ligos, kyla apsinuodijimų ir virškinimo sutrikimų pavojus, sustiprėja emocinis nestabilumas. b) antrame širdis, tulžies pūslė, mentys, šonkauliai, krūtinės ląsta ir stuburo viršutinė dalis; sustreikuoja širdis, atsiranda kraujotakos ir kraujospūdžio sutrikimų, paūmėja nugaros skausmai. c) trečiame pilvo ertmė, kepenys, virškinimo organai skrandis, žarnynas; išryškėja įvairios žarnyno patologijos polipai, uždegimai, kyla apendicito grėsmė, dažniau paleidžia vidurius. Tai rodo, kad organizmas yra tiek užterštas, jog nesugeba įsisavinti skysčių. Jei šiose vietose yra užsislėpusi patologija, atitinkamu laiku ji paaštrės. Taigi, rekomenduojama: 1. Palaipsniui mažinti fizinį krūvį. 2. Naudingos šiltos ir karštos vonios, kurios padės organizmui pereiti į plėtimosi stadiją, bet nereikėtų piktnaudžiauti nei kontrastiniais dušais bei grūdinantis šalčiu. 3. Valgyti sotesnį maistą. 4. Palankiausia fazė apsivalyti organizmą, nes šlakai ir nešvarumai patys veržiasi lauk. 5. Ypač gerai varyti tulžį ir valytis kepenis: gerti arbatas, skaldančias įvairius akmenis (pavyzdžiui, tulžies) ir 10-ta Mėnulio dienos palankiausios garintis pirtyje diena skiriama sausam badavimui, be vandens. 8. Visos dietos pradedamos ir užbaigiamos 2-oje fazėje. 9. Palankiausia rinkti antžeminę vaistinių augalų dalį. 3 fazė pilnatis. Maksimalus priešpriešinis Mėnulio ir Saulės poveikis Žemei. Žemė

17 17 ištęsta, išplėsta. Žmogaus organizme energija laisvai liejasi iš vidaus į paviršių, skysčiai taip pat būna arčiau paviršiaus. Tai palankiausias metas dideliems fiziniams krūviams. Didėja lytinis aktyvumas. Subrendę kiaušinėliai patenka į gimdą, taigi šiuo metu galimas pilnavertis apvaisinimas [25]. Taigi, šios fazės metu: a) pirmajame trečdalyje aktyvėja inkstai ir jiems artimos kūno sritys, juosmens ir apatinė nugaros dalis; paūmėja inkstų ir šlapimtakio ligos, uremija, kamuoja galvos skausmai, tvinksta visokie pūliniai. b) antrajame lytiniai organai, lytinės liaukos, prostata, šlapimo pūslė, tiesioji žarna; paūmėja moteriškos ir lytinės ligos, hemorojus, kyla išvaržų pavojus, dažniau skauda gerklę. c) trečiajame strėnų, sėdmenų ir klubų sritis šlaunikauliai; paūmėja šios zonos organų susirgimai, kyla paralyžiaus, radikulito, astmos priepuolių pavojus. Jei šiose srityse yra patologija, ji atitinkamu laiku gali pasireikšti. Šioje fazėje vyksta susispaudimas, todėl rekomendacijos tokios pat kaip ir pirmojoje fazėje: 1. Pirmąją dieną vengti seksualinių santykių, nes galima prarasti labai daug energijos. 2. Mėnulio 17-ta diena ypač palanki intymiems santykiams, nes poros energijų apykaita intensyviausia. Senovės Graikijoje tuo metu vykdavo bakchanalijos, o senovės Indijoje tantrinės apeigos oje fazėje sėkmingiau pavyksta operacijos. 4. Tinka intensyviai sportuoti ir maksimaliai didinti krūvius. Jėgos sporto šakose pasiekiami geriausi rezultatai. 5. Deja, kūno lankstumas sumažėja. Prieš kūno stabarėjimą nukreiptos įvairios jogos, kurios kaitaliojamos irgi griežtai pagal Mėnulio fazes. 6. Palanku įtrinti kūną gydomaisiais aliejais, dėti kaukes. 4 fazė delčia. Nėra jokių išorinių gravitacinių trikdžių, tačiau Žemės gravitacija maksimali. Tačiau reikalinga ramybė. Vengti perkrovimų bei stresinių situacijų. Rekomenduojama saikingai valgyti. Didėja Mėnulio ir Saulės gravitacija. Žmogaus energija ir skysčiai veržiasi į galvą, kūno svoris mažėja, kūnas plečiasi. Vyksta pašalinių skysčių ir šlakų šalinimas iš organizmo (menstruacijos taip pat). Šiuo metu prasideda naujas plėtimosi etapas, bet jo veikimas savotiškas. Energija ir skysčiai kyla į viršų. Mėnulis šviesiu paros metu būna priešingoje Žemės rutulio pusėje, organizmo gravitacinė energija, o su ja ir skystosios terpės grįžta žemyn į kojų pėdas ir stimuliuoja tas kūno dalis [27, 33, 36]. Taigi, ketvirtoje Mėnulio fazėje: a) pirmame trečdalyje suaktyvėja keliai, kaulų sistema, oda ir virškinimo sistema; paūmėja kojų sąnarių skausmai, artritai, atsiranda bėrimų.

18 18 b) antrame blauzdikauliai, kojų kulkšnys, rankų riešai, kojų kaulai, regėjimas; iššoka kojų venos, sutrinka kraujotaka, dažniau svaigsta galva, kyla apalpimo pavojus. c) trečiame kojų pėdos, kūno skysčiai, skrandžio ir žarnyno peristaltika; sustiprėja kojų skausmai, paūmėja psichosomatinės ligos. Ketvirtoji Mėnulio fazė tai gyvenimo ciklo pabaiga. Tai visų procesų, vykstančių gamtoje galas. Tai užbaigta visuma. Rekomendacijos per šią fazę būtų tokios kaip ir antroje fazėje: 1. Šiuo metu reikia užbaigti visus treniruočių ir sveikatingumo ciklus, o prieš jaunatį, išvis rekomenduojama padaryti pertraukėlę. 2. Mažiau vartoti druskos, mažiau sėdėti ir daugiau vaikščioti stiprinti kojas. 3. Gaubti pečius, nes viršutinė kūno dalis greičiau atšąla. Bendri patarimai per visas fazes. Per 1 ir 3-ąją fazes valgoma daugiau ir įvairesnių produktų, per 2-ąją ir 4-ąją maistas ribojamas, kūnas valomas įvairias būdais. Kertinės dienos, kai energijos srautams keičiant kryptį, reikia papildomų jėgų 4, 8 ir 22 ta dienos. Tuomet būtina mažinti fizinius, emocinius ir psichologinius krūvius. Pasninkaujama 23 ir 26 Mėnulio dieną. Savigydai ir profilaktinėms priemonėms palankiausios 11, 13, 18, 23, 26 ir 29 Mėnulio dienos [16]. Atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, kad Mėnulio ciklas gali turėti įtakos hormoniniams vabzdžių filogenezės pokyčiams. Paukščių, kasdieniniai melatonino pokyčiai dingsta per Mėnulio pilnatį. Mėnulio ciklas taip pat turi įtakos laboratorinių žiurkių skonio jautrumui, kankorėžinei liaukai. Manoma, kad melatonino ir endogeninių steroidų cikliniai pakitimai gali tarpininkauti fiziologinių procesų metu; gravitacinė trauka iš Mėnulio. Nors tiksliai nėra nustatyta Mėnulio įtaka žmonėms ir gyvūnams, tačiau šios žinios apie bioritmą gali būti naudingos policijai, medicinos praktikai ir tyrimams, susijusiems su laboratoriniais gyvūnais [5, 41] Psichikos ir elgesio sutrikimai Mūsų visuomenėje psichikos sutrikimai plinta ir tampa vis didesne problema. Sutrikimų yra įvairiausių nuo sunkių negalią sukeliančių kaip šizofrenija, iki nuotaikų sutrikimų ar valgymo patologijų. Psichikos sutrikimai suprantami kaip kliniškai stabilios ar periodiškai pasikartojančios būklės, kurios charakterizuojamos pokyčiais mąstyme, nuotaikose ir elgesyje; susiję su asmenine kančia ar sumažėjusiu funkcionavimu vienoje ar

19 19 keliose gyvenimo sferose. Psichikos sutrikimai yra apibūdinamu specifiniais simptomais. Mums žmogaus psichika yra neapčiuopiama, nepamatoma, nepasveriama, neapibrėžiama įprastais matavimo vienetais [20, 26]. Psichikos sutrikimas, psichikos liga, protinė liga, dvasios negalia tam tikras psichikos (mąstymo, elgsenos, jausmų) sutrikimas. Kartais taip apibūdinamos tiesiog dvasinės problemos [46]. Psichikos sutrikimus galima suskirstyti į: psichozinius kai atitrūkstama nuo realybės (haliucinacijos, kliedesiai šizofrenija); neurozinius, kurie išsivysto po stresų ar ilgalaikio pervargimo. Tačiau liga suvokiama ir neatitrūkstama nuo realybės (fobijos); organinius, kylančius dėl smegenų struktūros ir jų funkcijų pažeidimo (demensija); funkcinius, kurių priežastis nenustatyta. Psichikos emociniai sutrikimai, kuriems priskiriamas stresas, depresija ir nerimas, sudaro 18,9 proc. visų profesinių ligų Europos Sąjungoje ir užima antrąją vietą po raumenų ir kaulų ligų tarp moterų [11]. Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau PSO) nurodo, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp neįgalumo priežasčių bus antra po išeminių širdies ligų. Depresijos paplitimas tarp šalių yra labai skirtingas. Keturiolikoje valstybių atliktas PSO tyrimas rodo, kad beveik ketvirtadaliui (24 proc.) pirminės sveikatos priežiūros pacientų nustatyta psichikos sutrikimo diagnozė, o dažniausia jų depresijos epizodas (10,4 proc.) [42]. Europos Sąjungoje 2005 metais tyrimo metu nustatyta, kad bendras streso darbe procentas Europos Sąjungoje tarp sveikatos priežiūros ir švietimo darbuotojų siekia 22,3 proc. Lietuvoje nurodytas streso paplitimo vidurkis tarp Europos Sąjungos šalių buvo 31,0 proc. [12]. ES skaičiavimais, apie 40 mln. darbuotojų Europoje kenčia dėl streso [52]. Lietuvos slaugytojų, dirbančių ligoninėse, stresas siekia 81,1 proc. [14]. Mastrichto nuovargio darbe tyrimas nurodo, kad tarp vyrų nerimo paplitimas yra 8,2 proc., tarp moterų 10 proc. dirbančiųjų populiacijoje [1]. Daugeliu atvejų sunku pasakyti, ar tam tikras žmogus turi dvasinių negalavimų, ar jis tiesiog skirtingai supranta pasaulį (taip vadinami keistuoliai). Yra žinoma, kad daugelis genialių žmonių (Salvadoras Dali, Frydrichas Nyčė, Nikolajus Lobačevskis, Hovardas Hjudžas, Džonas Rokfeleris) buvo laikomi keistuoliais, psichikos ligoniais arba išties sirgo psichikos ligomis, tad kartais daroma prielaida, kad nemaža dalis psichikos ligonių tai tiesiog prie visuomenės neprisitaikę žmonės, mąstantys taip pat logiškai, tačiau skirtingu būdu, nesuprantamu daugumai žmonių [47]. Šiuo metu medicinos ir psichologijos sukaupti duomenys neleidžia tiksliai susieti

20 20 vienų ar kitų dvasinių negalavimų su fizine smegenų būsena: pastebimi fiziologiniai (pvz.: mediatorių apykaitos) sutrikimai negali būti vienareikšmiškai traktuojami, kaip negalavimo priežastis, nes daugeliu atvejų tai gali būti tiesiog negalavimo (pvz., prastos mitybos, kilusios dėl depresijos) pasekmė, ar netgi pašalinis medikamentų poveikis (manoma, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų pakitimai gali būti ilgalaikio medikamentinio gydymo pasekmė). Kita vertus, daugeliu atvejų negalima tarti, kad tam tikras dvasinis sutrikimas neturi fiziologinių priežasčių, nes pastarosios gali būti dar neatrastos [16, 27, 47]. Taip pat ginčijamasi ir dėl daugelio psichikos ligų apibūdinimo: pvz.: skirtumų tarp neurozės ir depresijos, šizofrenijos ir psichozės, ir t. t. Neretai nesutariama, ar tam tikras psichikos negalavimas laikytinas simptomu, ar liga, pvz.: depresija, paranoja, sociopatija. Kartais nesutariama, ar tam tikra psichikos savybė iš viso laikytina sutrikimu [15, 50]. Nežinant tipų teorijos, kuri nagrinėja skirtingas, genetiškai paveldimas smegenų struktūras, neįmanoma suvokti psichinių ligų esmės. Skirtingos smegenys sukuria skirtingas kokybes ir elgesį. Psichinės ligos yra sutrikusios vaizduotės padarinys Ar Mėnulio pilnatis veikia žmogaus psichiką? Šių metų, kovo mėnesį natūralus Žemės palydovas Mėnulis prie mūsų planetos buvo priartėjęs arčiausiai per pastaruosius 18 metų naktį iš kovo 19-osios į 20-ąją artimiausiame taške (už km nuo Žemės paviršiaus) jis atrodė 14 proc. didesnis ir 30 proc. šviesesnis nei įprastai. Kadangi Mėnulis sukelia pasaulinio vandenyno potvynius ir atoslūgius, kodėl palydovas neturėtų veikti ir mūsų psichikos buveinės galvos smegenų, kurių labai didelę dalį (apie 80 proc.) sudaro vanduo?. Vis tik šimtmečius gyvuoja mitai, kad pilnaties metu žmonės lengvai išprotėja. Populiariojoje kultūroje Mėnulio pilnatys siejamos su savižudybių ar epilepsijos priepuolių skaičiaus padidėjimu, psichinių ligų paūmėjimu. Tačiau šios idėjos su mokslu neturi nieko bendro. Tiesa, visiškai nuvertinti Mėnulio negalima. Tai galingas dangaus kūnas, savo gravitacija sukeliantis vandenyno potvynius ir atoslūgius. Be to, jo šviesa ypatingai veikia kai kurių gyvūnų elgesį (pvz., koralų) [35, 39]. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti Mėnulio ciklų fazes ryšium su melatoninu. Žinduolių ir žuvų organizme buvo identifikuoti dviejų tipų melatonino receptoriai: Mel1A ir Mel1B. Daugiausia melatonino receptorių yra randama hipotaliame ir akies tinklainėje. Per parą, ištirtas melatonino kiekis šviesiu paros metu buvo mažas. Jo lygis

21 21 gerokai padidėjo vidurnaktį ir vėliau smarkiai sumažėjo 6 val. ryte. Šis pokyčių svyravimas dingo tik tada, kai eksperimentuojamieji buvo pastoviai laikomi šviesoje arba tamsoje. Kai žuvys buvo veikiamos Mėnulio fazių, melatonino koncentracija akyse buvo didesnė per jaunatį, nei per kitas Mėnulio fazes. Taigi, šie tyrimai rodo, kad pilnatis tiesiogiai veikia žuvis ir sukelia melatonino slopinimą per akis [18]. Spėliojimų ir prasimanymų apie Mėnulį netruko visais laikais metais išleistoje knygoje Mėnulio efektas amerikiečių psichiatras A. Lyber tvirtina, kad yra akivaizdus ryšys tarp Mėnulio fazių ir žmonių agresyvumo, nusikaltimų, žmogžudysčių ir savižudybių skaičiaus. Mokslininkas teigia, kad 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo, ir jį, kaip ir Žemę, veikia potvyninis bangavimas dėl Mėnulio traukos. Tai gali sutrikdyti psichinę ir emocinę žmogaus būseną. A. Lyber duomenimis, daugiausia nelaimių įvyksta iš karto po pilnaties ar jaunaties, kai stipriausia Mėnulio trauka. Tačiau psichologas D. Lester, ištyręs žmogžudysčių ir savižudybes įrodė, kad jokio ryšio su Mėnuliu nėra [40]. Šiuolaikinė įrodymais pagrista medicina taip pat tebėra prieštaringa. Studijos, atliktos įvairiose šalyse, randa statistiškai patikimą ryšį tarp Mėnulio fazių ir savižudybių [15, 23, 25], eismo nelaimių ir traumų, vaikų elgesio sutrikimų, vaikų podagros priepuolių, psichologinių krizių, įvairių medžiagų perdozavimų, atvykimų į psichiatrijos skyrių, nukritimų, pneumotorakso išsivystymų, miokardo infarktų, chirurginių komplikacijų, šizofrenijos, gyvūnų įkandimų, kraujavimų iš virškinamojo trakto, smurtinių sužalojimų, mėnesinių ciklo ir bioritmų. Tačiau yra ir autorių, kurie savo tyrimuose neranda jokio statistiškai reikšmingo ryšio tarp Mėnulio fazių ir traumų. Paskelbta 37 studijų metaanalizė taip pat paneigia ryšį tarp Mėnulio fazės ir psichiatrinių ar trauminių įvykių, patikimumus paaiškina statistinėmis klaidomis [9, 33, 38, 40]. Trys mokslininkai Ivan Kelly, James Rotton ir Roger Culver 1996 metais atliko daugiau nei šimtą tyrimų, susijusių su Mėnulio įtaka ir paskelbė, jog Mėnulis, arba Mėnulio fazių kaita, visiškai neturi įtakos šiems dalykams: žmogžudysčių dažnumui, eismo avarijoms, policijos ar gaisrinės iškvietimams, šeimyniniams ginčams, kūdikių gimstamumui, savižudybėms, katastrofomis, kazino laimėjimams, teroro aktams, žmonių pagrobinėjimams, kalinių siautėjimui, naujų psichikos ligonių atvežimui į psichiatrines ligonines, neramiam pacientų elgesiui slaugos namuose, išprievartavimams, isterijos priepuoliams, alkoholizmui, lunatikavimui, epilepsijai [24]. Pilnatis ir epilepsijos priepuolių intensyvumas bei skaičius Pietų Floridos medicinos kolegijos gydytojas Selim Benbadisof, išgirdęs ne vieno epilepsija sirgusio paciento nusiskundimus, jog pilnaties metu padažnėja ir paūmėja

22 22 epilepsijos priepuoliai, nusprendė šia tema atlikti tyrimą ųjų žurnale Epilepsy & Behavior jis aprašė statistinės analizės rezultatus: Tampos centrinėje ligoninėje per trejus metus buvo užregistruota 770 epilepsijos paūmėjimo atvejų. Pasigilinus į jų datas, paaiškėjo, kad intensyviausi priepuoliai (152 atvejai arba 19,7 proc. visų užregistruotų atvejų) įvyko delčios metu. O štai pilnaties metu intensyviausių epilepsijos priepuolių įvykdavo mažiausiai (94 atvejai arba 12,2 proc.) [25]. Mėnulio fazės ir psichinių sutrikimų paūmėjimai Daug sakančių faktų apžvalginiame straipsnyje Daug triukšmo dėl pilnaties pateikė Floridos tarptautinio universiteto mokslininkas James Rotton su kolega Ivan Kelly iš Saskačevano universiteto. Kolegos metaanalizės metodu išnagrinėjo net 37 publikuotų tyrimų rezultatus. Šiais tyrimais buvo ieškoma sąsajų tarp Mėnulio fazių ir su psichinių sutrikimų paūmėjimais susijusių kintamųjų (pvz.: psichiatrijos ligoninių pacientų priėmimo statistikos, psichikos sutrikimų paūmėjimų, pagalbos skambučių, žmogžudysčių ir kitų kriminalinių nusikaltimų) m. žurnale Psychological Bulletin pateikti metaanalizės rezultatai liudija, kad statistiškai reikšmingų sąsajų tarp Mėnulio fazių ir žmogaus elgesio nerasta [12]. Beje, analizę atlikę mokslininkai pabrėžė, kad tie tyrimai, kuriuose sąsajų buvo aptikta, atlikti metodologiškai netiksliai (jų metu nebuvo atsižvelgiama į svarbius veiksnius, sukeliančius psichinių sutrikimų paūmėjimus). Pilnatis ir elgesio deviacijos 2010 m. San Antonijuje (Teksasas, JAV) buvo atliktas tyrimas, kurio metu policijos suvestinių, astronomijos ir orų duomenų masyvuose buvo ieškoma sąsajų su elgesio deviacijomis. Laimei ar deja, tačiau populiariam mitui, jog Mėnulio fazės kaip nors susiję su policijos suvestinėse užregistruotais nusikaltimais, patvirtinimų rasta nebuvo [38]. Pilnatis ir naminių augintinių traumos Prieš ketverius metus atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad iš beveik 12 tūkst. naminių gyvūnų sužeidimų atvejų, užregistruotų Kolorado valstijos universiteto Veterinarijos centre, pilnaties metu 23 proc. padaugėdavo kačių traumų ir 28 proc. padaugėdavo šunų traumų. Tyrimo ataskaita publikuota žurnale Journal of the American Veterinary Medical Association, kurioje traumų padaugėjimo priežastis neįvardijama, tyrimo autoriai iškelia prielaidą, jog pilnaties metu šeimininkai dažniau vedžiodavo ar tiesiog leisdavo laiką su savo augintiniais dėl to, jog per pilnatį tiesiog būna šviesiau. Kitaip tariant, augintinių traumų tikimybės padidėjimas siejamas su dažnesniu buvimu su augintiniais per pilnatį [49]. Pilnatis ir chirurginių operacijų pasekmės 2009 m. žurnale Anesthesiology publikuoto tyrimo rezultatai byloja, kad Mėnulio

23 23 fazės neturi jokios įtakos širdies (ar su ja susijusių) operacijų pasekmėms. Tyrimo išvados pagrįstos 18 tūkst. atvejų, kurių metu pacientams buvo atliekama vadinamoji koronarinės arterijos apėjimo implantuotomis kraujagyslėmis operacija (jos metu kraujotaka nukreipiama kita kryptimi, pro implantuotą naują arteriją ar veną). Operacijos buvo atliktos Klivlendo klinikose, laikotarpiu nuo 1993 iki 2006 m. [21]. Pilnatis laukinėje gamtoje O štai laukinėje gamtoje Mėnulio įtaka gana ryški Mėnulio gravitacijos sukelti vandenynų potvyniai ir atoslūgiai. Tačiau mūsų organizmui, Mėnulio gravitacija įtakos neturi: mūsų kūnas, lyginant su Žemės planeta, yra per daug mažas, jog susidarytų reikšmingos organizmo skysčių potvynių/atoslūgių bangos. Potvynių metu vanduo Viduržemio jūroje pakyla tik 30 cm, kai Žemės skersmuo ties pusiauju km. Žmogaus ūgio vidurkis nesiekia dviejų metrų, tad ir organizmo skysčių potvynių/atoslūgių lygis turėtų būti skaičiuojamas tikrai ne milimetrais ir net ne mikrometrais [23]. Vis tik gyvūnijos pasaulyje Mėnulio pilnatys yra gana svarbios. Pavyzdžiui, keletą naktų per metus, kuomet naktiniame danguje spindi pilnatis, šimtai vandenynų rifus formuojančių koralų pradeda sinchroniškai daugintis, į vandenį išleisdami kiaušinėlius ir spermatozoidus. Tai vienas masiškiausių su Mėnulio pilnatimis susijusių seksualinių įvykių visoje planetoje. Toks koralų seksualinio aktyvumo suintensyvėjimas gali būti aiškinamas tuo, jog Acropora millepora koralų genome glūdi šviesai jautrus genas, kuris labiausiai aktyvizuojasi pilnačių metu [34, 46]. Argentinos miškuose gyvenančios Azaros naktinės beždžionės yra naktiniai padarai, kurių veikla suaktyvėja šviečiant Mėnuliui. Apie tai informuojama 2010 m. žurnale PLOS ONE. Publikacijoje minima, kad paryčiais po pilnaties naktų šios beždžionės išsekusios sumigdavo, o po jaunaties naktų paryčiais, kuomet prašvisdavo, kaip tik suaktyvėdavo. Pasyvūs šie gyvūnai ir naktimis be mėnesienos [5, 38]. Yra pastebėta, kad plėšrūnų medžiojamos rūšys pilnačių metu būna pasyvesnės galbūt dėl to, kad papildoma šviesa sudaro sąlygas plėšrūnams lengviau įžvelgti savo grobį naktį.

24 24 2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI 2.1.Tyrimo metodai Šis vienmomentinis tyrimo darbas atliktas 2011 metais VŠĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje (toliau GMP). Duomenų surinkimui gautas GMP stoties direktoriaus leidimas. Tirtasis kontingentas buvo atrinktas iš GMP stoties iškvietimų trumpuoju telefono numeriu 112 registracijos žurnalo. Kiekvienas asmuo, išsikvietęs GMP, yra užregistruojamas dispečerės kvietimų registro žurnale, kuriame pildomi pirminiai duomenys: iškvietimo data, valanda, minutė; kvietimo priežastis; duomenys apie pacientą: amžius, lytis, vardas, pavardė; adresas, durų kodas; kviečiančio asmens vardas, pavardė; diagnozė; kita. Tyrimo metu iš metinių registro žurnalų buvo surinkti 2009 metų duomenys, kuriuose GMP brigada konstatuodavo pacientui ligos diagnozę. Remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos TLK-10 leidiniu, išrinkti psichikos ir elgesio sutrikimai, koduojami šifru F 00 F 99 (plačiau apie ligų klasifikavimą žiūrėti 1 priede). Siekiant išsiaiškinti psichinių sutrikimų kiekį, iš žurnalų imti duomenys, atspindintys bendrąją charakteristiką: kvietimo data, valanda, lytis, amžius, kvietimo priežastis, diagnozė. Minučių tikslumu išsiaiškintas Mėnulio fazių kaitos laikas, kvietimo datos duomenys išnagrinėti pagal tikslią fazių kaitą. Duomenys imti iš Azanovų 2009 metų Didžiojo astrologinio kalendoriaus. Surinkti duomenys buvo perkelti į MS EXEL elektronines lenteles duomenų kaupimui, taisymui ir patikslinimui.

25 Tiriamasis kontingentas 2009 metais psichikos ir elgesio sutrikimai užregistruoti 4555 asmenims: moterų 50,6 proc. (n=2305) ir vyrų 49,4 proc. (n=2250). Daugiausia 2009 m. ir 2010 m. greitosios medicinos pagalbos darbuotojų aptarnaujamų pacientų yra sergantys kraujotakos sistemos ligomis. Pacientų sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais viršija traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių padarinių atvejus m. šių susirgimų žymiai padidėjo ir užėmė antrąją vietą m. pagausėjo neblaivių ir agresyvių aptarnautų pacientų nuo 1587 iki 1956, t.y., nuo 6,77% iki 7,66% nuo bendro aptarnautų pacientų skaičiaus. Beveik nepakito aptarnautų pacientų sergančių endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis. Išaugo skaičius pacientų sergančių: virškinimo sistemos, nervų sistemos, infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis. Sumažėjo akių, ausų, šlapimo sistemos ligomis ir vėžiniais susirgimais sergančių pacientų Statistinė duomenų analizė Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 16.0 programinį paketą. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tiriamas naudojant Chi kvadrato (x 2 ) kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls) bei statistinį reikšmingumą (p). Naudojant šiuos požymių suderinamumo kriterijaus x 2 reikšmės: 1. Jei x 2 < 0,05 požymių tarpusavio priklausomybė yra; 2. Jei x 2 > 0,05 požymių priklausomybės nėra. Duomenys kaupti ir grafiškai vaizduoti naudojantis Microsoft Excel 2007 programa.

26 26 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Buvo analizuojami 2009 metų, kiekvieno mėnesio, visų iškvietimų duomenys. Iškvietimų skaičiumi nei vienas mėnuo labai neišsiskyrė. Sausį Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerės užregistruotas iškvietimų skaičius sudarė 8,2 proc. (n=340), vasarį 8,9 proc. (n=372). Iš visų metų būtų galima išskirti kovą, per kurį iškvietimų užregistruota daugiausia 9,3 proc. (n=384) ir gegužę 9 proc. (n=375), o mažiausiai iškvietimų rugsėjį 7,6 proc. (n=318) ir rugpjūtį 7,7 proc. (n=319). Lyginant šiuos duomenis, iškvietimų skirtumas nėra reikšmingas, nes skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai užregistruotų iškvietimų yra 1,6 proc. (1 pav.). 1 pav. Respondentų GMP iškvietimų skirstinys pagal mėnesius (proc.) Per visus mėnesius tiek vyrai, tiek moterys kreipėsi į GMP beveik vienodai atitinkamai moterų 50,6 proc. (n=2305) ir vyrų 49,4 proc. (n=2250). Moterų daugiausia kreipėsi vasarį 4,8 proc. (n=202) ir kovą 5,5 proc. (n=229), o mažiausiai moterų GMP kvietė balandį 3,7 proc. (n=153) ir birželį 3,7 poc. (n=155). Tuo tarpu vyrų daugiausia kreipėsi vienodai balandį 4,3 poc. (n=177), gegužę 4,3 proc. (n=180) ir birželį 4,6 proc. (n=192), o mažiausiai rugsėjį 3,7 proc. (n=154), spalį 3,7 proc. (n=155) ir rugpjūtį 3,4 proc. (n=143). Lyginant šiuos duomenis, požymių tarpusavio priklausomybė yra (p < 0,05) (2 pav.).

27 27 x 2 =44,697; lls=2; p=0,003 2 pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal lytį atsižvelgiant į mėnesius (proc.) Žmogaus gyvenimo periodą išskirsčiau į tokias amžiaus grupes: Lopšelinis amžius. Įsisavinamas vaikščiojimas ir bėgiojimas.nuo 12 mėn. iki 3 metų pabaigos; Ikimokyklinis amžius 4-6 metai; Jaunesnysis mokyklinis amžius 7-12 metai; Vyresnysis mokyklinis amžius, paauglystė (lytinės brandos amžius) metai; Jaunuolio amžius (stabilizuojasi lytinė branda) metai; Suaugusio žmogaus amžius metai; Pagyvenusio žmogaus amžius metai; Senatvė metai; Ilgaamžių tarpsnis virš 91 metų. Dienos metas suskirstytas pagal valandas: Rytas 4 12 val. Vidurdienis val. Vakaras 18 0 val. Naktis 0 4 val. Daugiausia skambinusiųjų į GMP buvo metų amžiaus ir vyresni, tik metų amžiaus žmonių skambučių tendencija buvo sumažėjusi metų amžiaus, rytą skambinusių žmonių buvo 10,85 proc. (n=450), vidurdienį 16,56 proc. (n=687), vakare 17,55 proc. (n=728), naktį 5,21 proc. (n=216). Daugiausia iškvietimų buvo vidurdienį 33,2 proc.

28 28 (n=1503), mažiausiai naktį 9,8 proc. (n=446). Pasitaikė ir tokių atvejų 0,27 proc. (n=11), kad GMP pagalbą reikėjo suteikti ir lopšelinio amžiaus vaikams. Lyginant šiuos iškvietimų duomenis pagal amžių, tarpusavio priklausomybė yra (p < 0,05) (3 pav.). x 2 =1,167; lls=2; p=0,000 3 pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal paros metą atsižvelgiant į amžių (proc.) Tarp skambinusiųjų nebuvo daug žmonių, jaunesnių nei 20 metų, tai ir paros meto skambučių dažnis nebuvo iškreiptas, nes dažniausiai paaugliai mėgsta papokštauti melagingais skambučiais. Gal įtakoja tai, kad už melagingą greitosios pagalbos iškvietimą gresia bauda iki šešių šimtų litų ar areštas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 285 straipsnis numato: 1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal skambinusiųjų žmonių skaičių ryte, daugiausia iškvietimų buvo kovo mėnesį - 2,7 proc. (n=113); mažiausiai spalio mėnesį 1,6 proc. (n=67). Vidurdienį daugiausia besikreipusiųjų buvo vasario (3 proc. (n=127)) ir gegužės mėnesiais (3,1 proc. (n=130));

29 29 mažiausiai birželio mėnesį (2,3 proc. (n=95)). Vakare daugiausiai kreipėsi lapkričio ir kovo mėnesiais po 2,9 proc. (n=119 ir n=120). Nežymiai, 0,2 proc. nuo šių mėnesių atsiliko gegužės, spalio ir gruodžio mėnesiai. Mažiausia užregistravimų buvo rugsėjį 2,2 proc. (n=94). Naktį skambučių daugiausia užregistruota lapkričio ir gruodžio mėnesiais, t.y. 1 proc. (n=42) ir 1,2 proc. (n=50). Statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta (p > 0,05) (4 pav.). x 2 =39,266; lls=3; p=0,209 4 pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal mėnesį, atsižvelgiant į paros metą (proc.) Remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos TLK-10 leidiniu, išrinkta 10 pagrindinių psichikos ir elgesio sutrikimų su kodu F. Šių sutrikimų, nežiūrint į kitas diagnozuotas ligas (pvz.: žarnyno infekcinės ligos, virusinės infekcijos, kraujotakos sistemos ligos ir pan.) labiausiai išsiskyrė diagnozė F10, tai psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kurie sudarė 27 proc. (n=792) (5 pav.). Piktnaudžiavimas alkoholiu yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos ir socialinių problemų. Europa pirmauja pasaulyje pagal alkoholio vartotojų skaičių ir vieno gyventojo išgeriamą alkoholio kiekį. Žalingas ir pavojingas alkoholio vartojimas yra tiesioginė 7,4 % visų sveikatos sutrikimų ir ankstyvos mirties atvejų Europos Sąjungoje priežastis. Antroje vietoje buvo F41 (kiti nerimo sutrikimai) 16,5 proc. (n=480) ir mažiausiai F48.9 nepatikslintas neurozinis sutrikimas, atitinkamai 3,3 proc. (n=96) (5 pav.). Į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę didžiausią psichiatrinę ligoninę Lietuvoje, 2010 metais psichozinių, neurozinių sutrikimų ir charakterio ypatumų turinčių ligonių kreipėsi 21 proc. vyrų ir 79 proc. moterų. Tokia proporcija, pasak psichologių, matyt, susijusi su tuo, kad moterys lengviau dalinasi savo problemomis, dažniau ieško pagalbos,

30 30 labiau rūpinasi sveikata. O vyrai psichologines problemas linkę neigti ar stengiasi jas spręsti be pagalbos, į specialistus kreipiasi tik kraštutiniu atveju. Beveik ketvirtadalis besikreipusių asmenų išsakė depresinio pobūdžio skundus, greta jų suicidines mintis. Vieniems buvo galima įtarti vidutinę ar net sunkią depresiją, kitiems lengvą, situacinę, beprasidedančią ar sukeltą susiklosčiusių aplinkybių. Lyginant šiuos duomenis, sutrikimų skaičiaus skirtumas yra reikšmingas, kadangi psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį pasitaikė 23,7 proc. daugiau negu nepatikslintų neurozinių sutrikimų. 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal TLK-10 F sutrikimą (proc.) Iš visų diagnozuotų psichikos sutrikimų su kodu F, taip pat diagnozuotos ir kitos ligos, nesusijusios su psichika. Dažniausiai pasitaikė šios diagnozės: I kraujotakos sistemos ligos (n=613), S traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai (n=430), G nervų sistemos ligos (n=147), R simptomai ir požymiai, susiję su kraujo apytakos ir kvėpavimo sistemomis (n=71), K virškinimo sistemos ligos (n=58) ir t.t. Mažiausiai buvo diagnozuota: Y įvykis, kai ketinimas nepatikslintas (n=1), X dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis (n=1), L odos ir poodžio ligos (n=1) ir t.t. Atinkamai tai sudarė 32 proc. (n=1326) (6 pav.). Tačiau visų kitų psichikos sutrikimų, skaičiaus mažėjimo tendencija išliko kaip anksčiau aprašytame grafike.

31 31 6 pav. Respondentų sutrikimų pasiskirstymas (proc.) Lyginant 10 pagrindinių psichikos sutrikimų, lyderio gretose išlieka F10 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Alkoholis užima trečią vietą tarp 26 sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių Europos Sąjungos šalyse, sukeldamas daugelio organizmo funkcijų sutrikimus, pavojingą būklę alkoholinį delyrą ir net mirtį Alkoholio vartojimas yra sąlygojamas daugelio kultūrinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, tačiau specifinis alkoholio poveikis yra į nervų sistemą ir psichiką. Kiekvienas žmogus jo suvartoja individualiai ir kiekvienam tai sukelia skirtingus simptomus: alkoholinę psichozę, apsinuodijimą, priklausomybę, kepenų cirozę ir kitas ligas, bei nelaimingus atsitikimus savižudybes, nuskendimus ir pan. Per jaunatį psichikos sutrikimų su kodu F10 užregistruota 7,2 proc. (n=209), per pilnatį 7,1 proc. (n=206), per delčią 6,6 proc. (n=193), priešpilno metu 6,6 proc. (n=184). Daugiausiai iškvietimų dėl diagnozės F48.9 buvo per priešpilnį 1,4 proc. (n=40), delčios metu 0,7 proc. (n=19), per jaunatį 0,7 proc. (n=20), per pilnatį 0,7 proc. (n=17) (7 pav.). Lyginant šiuos duomenis, požymių priklausomybės nėra (p > 0,05).

32 32 x 2 =8,750; lls =1; p=0,556 7 pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimus atsižvelgiant į fazę (proc.) Iš psichikos sutrikimų daugiausia diagnozuota moterims buvo F41 kiti nerimo sutrikimai, kurie sudarė 6,7 proc. (n=362).mažiausiai sutrikimų diagnozuotų moterims F10.3 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Tai sudarė 1 proc. (n=29). Nedaug atsiliko ir diagnozė F48.9 (nepatikslintas neurozinis sutrikimas) 2 proc. (n=58) (8 pav.). Moterys, kamuojamos nerimo, gyvena ilgiau, nei tos, kurios tarpsta ramybėje. O štai vyrams nerimas daro visai priešingą poveikį tokią išvadą priėjo amerikiečių mokslininkai. Tyrėjų grupė iš Klivlendo klinikos ir Case Western Rezerve universiteto penkiolika metų tyrė tūkstančio vyrų ir moterų, gyvenusių trijose senelių prieglaudose Floridos valstijoje, gyvenimo trukmę. Tyrimas parodė, kad moterys, kurios tyrimo pradžioje juto gana didelį nerimą, gyveno ilgiau nei kiti. Tuo tarpu nerimo laipsnio pokyčiai per ilgą laiką įtakos jų gyvenimo trukmei neturėjo. Vyrams nustatytas priešingas dėsningumas: tie, kurie tyrimo pradžioje juto pernelyg didelį nerimą, mirė anksčiau nei visi kiti. Klivlendo klinikos specialistai ištyrė, kad nerimo jausmas gali atlikti saugiklio funkciją moterims, galbūt paskatindamas jas dažniau lankytis pas gydytojus, būti aktyvesnes ir dėmesingesnes savo sveikatai. Jie nėra įsitikinę absoliučiu ryšiu tarp nerimo jausmo ir mirtingumo, tačiau gauti duomenys rodo, kad nerimo jausmas lytims daro skirtingą poveikį. Vyrų tarpe ypač išsiskyrė F10 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir antroje vietoje F10.1 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas.

33 33 Atitinkamai tai yra 20,4 proc. (n=595) ir 8,6 proc. (n=252). Rečiausiai vyrams nustatytos diagnozės F41.0 panikos sutrikimas (epizodinis nerimas) 1,2 proc. (n=36) ir F48.9 1,3 proc. (n=38) (8 pav.). Lyginant gautus duomenis yra skirtumas tarp lyčių: vyrai alkoholio suvartoja 13,7 proc. daugiau nei moterys ir 8,3 proc. nerimo sutrikimu daugiau skundžiasi moterys nei vyrai. x 2 =7,000; lls =5; p=0,221 8 pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimus atsižvelgiant į lytį (proc.) Pagal 10 pagrindinių psichikos sutrikimų, atsižvelgiant į paros metą daugiausia iškvietimų buvo vidurdienį 10,2 proc. (n=297), vakare 9,3 proc. (n=270), ryte 4,8 proc. (n=140), naktį 2,9 proc. (n=85), kai diagnozuota F10. Dėl mažiausiai diagnozuotos F48.9 diagnozės, iškvietimų daugiau būta vakare 1,1 proc. (n=31), vidurdienis užima lyderio pozicijas 1 proc. (n=30), ryte 0,8 proc. (n=24) ir naktį 0,4 proc. (n=11) (9 pav.).

34 34 x 2 =7,000; lls =5; p=0,221 9 pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimus atsižvelgiant į paros metą (proc.) Tarp 5 pagrindinių psichikos sutrikimų klasifikacijos grupių, moterų daugiausia buvo F40 F48 (neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai) 22,3 proc. (n=898). Apyligiai mažiausi rezultatai buvo tarp F20 F29 (Scizofrenija, scizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai) ir F00 F09 (organiniai ir simptominiai sutrikimai); atitinkamai 5,9 proc. (n=236) ir 5,7 proc. (n=229) (10 pav.). Profesorius Jill Goldstein iš Harvardo medicinos mokyklos tikina, kad moterims šizofrenijos simptomai pasireiškia vidutiniškai 3 5 metais vėliau nei vyrams. Vyrams šizofrenija manifestuoja apie gyvenimo metus, moterims apie jų amžiaus metus, nors joms paūmėjimų pikas pastebėtas maždaug 45 metų amžiuje. Daugiausia vyrams diagnozuota F10 F19 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas) 30,3 proc. (n=1222) (10 pav.). Rūkymas yra tarp dešimties pagrindinių pasaulio gyventojų mirties priežasčių. Kasmet dėl rūkymo miršta apie 5 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas iki 2025 m. gali padidinti mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičių iki 10 mln. per metus. Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų opi problema daugelyje pasaulio šalių. Manoma, kad apie 13,5 milijono pasaulio gyventojų (iš jų 9,2 milijono yra priklausomi nuo heroino) serga šia liga, o tai sudaro 0,2 proc. visų pasaulio gyventojų. Šis narkotinių medžiagų vartojimo protrūkis ypač didelis žemo ekonominio lygio šalyse. Mažiausiai pasireiškė F30 F39 (nuotaikos sutrikimai) 2,1 proc. (n=85). Mažai

35 35 atsiliko diagnozės su kodais F00 F09 (organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai) 3,1 proc. (n=126) (10 pav.). x 2 =0,728; lls =2; p=0, pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimų grupių ligas atsižvelgiant į lytį (proc.)

36 36 Analizuojant sutrikimų pasiskirstymą pagal paros metą, tiek vidurdienį, tiek vakare su F10 F19 sutrikimu kreipėsi vienodai po 14 proc., ryte 8 proc., vakare 4,2 proc. (11 pav.). Lyginant šį pasiskirstymą p < 0,05 požymių tarpusavio priklausomybė yra. x 2 =1,445; lls =1; p=0, pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimų grupę atsižvelgiant į paros metą (proc.) Lyginant sutrikimus pagal fazes, per visas fazes daugiausiai kreipėsi dėl F10 F19 sutrikimų; daugiausia užregistruota per pilnatį 10,9 proc. (n=437). Nežymus skirtumas tarp kitų fazių: per jaunatį 10,6 proc. (n=426), delčią 9,6 proc. (n=387), priešpilnį 9,1 proc. Gana vienodai per visas fazes kreipėsi su F20 F29 sutrikimu (Schizofrenija, schizotopinis ir kliedesiniai sutrikimai). Per jaunatį, pilnatį ir delčią kreipėsi po 2,8 proc. (n=114, n=111, n=113), priešpilnį 2,7 proc. (n=110) (12 pav.). Šiame pasiskirstyme p > 0,05 požymių tarpusavio priklausomybės nėra.

37 37 x 2 =8,750; lls =1; p=0, pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimų grupę atsižvelgiant į fazę (proc.) Paaiškėjus, kad diagnozė F10 F19 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas yra populiariausia liga tarp vyrų, šią diagnozių grupę išskaidžiau į atskiras ligas. F10 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), F10.1 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas), F 10.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė) yra paplitę tarp vyrų, atitinkamai 35,5 proc., 15,2 proc., 5,8 proc (13 pav.). Europos Sąjungoje suvartojamas didžiausias pasaulyje alkoholio kiekis vienam gyventojui. Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal alkoholio suvartojimo kiekį vienam asmeniui per metus yra antroje vietoje. Priklausomybės nuo alkoholio išsivystymui daug įtakos daro genetika, aplinka, darbo pobūdis ir šeima. Moterų diagnozių tendencijos mažėjime yra tokia pati kaip vyrų, tik dvigubai mažesni 10,4 proc., 5 proc., 0,4 proc. (13 pav.). Tokį rezultatų pasiskirstymą lemia moterų aktyvumas ir dėmesingumas savo sveikatai.

38 38 x 2 =1,709; lls =5; p=0, pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimą atsižvelgiant lytį (proc.) Savo reitingams nenusileidžianti F10 sutrikimų diagnozė, daugiausia iškvietimų susilaukė populiarumui nenusileidžiančiam vidurdieniui 18,68 proc. (n=297), populiarusis vakaras 16,97 proc. (n=270), rytas 8,8 proc. (n=140), naktis 5,34 proc. (n=85). Ir atitinkamai visų fazių mažėja. Mažai kur lyderio pozicijas neženkliai užleidžia vidurdienis: F10.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė), F10.4 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru), F11.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė su delyru), F19 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas) (14 pav.).

39 39 x 2 =9,561; lls =1; p=0, pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimą atsižvelgiant lytį (proc.) Ištyrus psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas per jaunatį F10 sutrikimų užregistruota buvo daugiausia per priešpilnį 11,56 proc. (n=184), delčią 12,12 proc. (n=193), pilnatį 12,94 proc. (n=206), jaunatį 13,13 proc. (n=209). Beveik po vienodai pasiskirstė šie sutrikimai: F19 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas) iš visų fazių labiausiai išsiskyrė priešpilnis 0,44 proc. (n=7); F11 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus) išsiskyrė pilnatis 0,38 proc. (n=6); F13 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminančias ir migdančias medžiagas) daugiausia iškvietimų per pilnatį 0,38 proc. (n=6) (15 pav.).

40 40 x 2 =5,039; lls=1; p=0, pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal sutrikimą atsižvelgiant į mėnulio fazę (proc.) Daugiausia sutrikimų greta psichikos sutrikimų buvo I kraujotakos sistemos ligos 40,8 proc. (n=613), S traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai 28,6 proc. (n=430), G nervų sistemos ligos 9,8 proc. (n=147) ir t.t. Mažiausiai buvo M jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų sutrikimų 1 proc. (n=15) (16 pav.). Lietuvos epidemiologų atlikti tyrimai rodo, kad nemažėja pacientų, sergančių ūmiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, o ligonių, sergančių lėtiniais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, skaičius nuolat auga. Tyrimai rodo, kad senatvine demencija serga apie 4 milijonai europiečių ir šis skaičius nenumaldomai didėja, nes daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Be to, manoma, kad apie pusė demencijos atvejų lieka neatpažinti bei negydomi. Prognozuojama, kad per ateinančius penkiasdešimt metų asmenų, vyresnių kaip 65 m., padidės nuo 23 iki 49 proc. Maždaug 40 proc. sergančiųjų demencija nustatoma ir depresija. Lyginant šiuos duomenis, kraujotakos sistemos sutrikimų skaičius yra reikšmingas, kadangi kraujotakos sistemos ligų pasitaike 37,6 proc. daugiau negu kitų sutrikimų.

41 41 16 pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal antrinius sutrikimus (proc.) Su kraujotakos sistemos sutrikimu daugiausia kreipėsi per priešpilnį 10,9 proc., pilnatį 10,7 proc. jaunatį 9,7 proc. delčią 9,6 proc. Tarp pilnatį besikreipusiųjų su S sutrikimu 8,9 proc. Kiek ryškesnis skirtumas yra tarp kraujotakos sistemos sutrikimo ir nervų sistemos sutrikimo kreipiantis per pilnatį skirtumas 8,8 proc., delčią 6,7 proc., priešpilnį 8,6 proc., jaunatį 7 proc.tarp kitų sutrikimų duomenys nėra akivaizdžiai skirtingi (17 pav.). x 2 =4,018; lls =3; p=0, pav. Respondentų GMP iškvietimų pasiskirstymas pagal antrinius sutrikimus atsižvelgiant į fazę (proc.)

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė

More information

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 1

Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 1 Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 1 2 Mėnulio atspindys vandenyje Moters kūno ir sielos gydymas tradicine kinų išmintimi Visatoje besiskleidžiančios orchidėjos 3 Xiaolan Zhao Kanae Kinoshita Mėnulio

More information

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

IŠVENGIAMŲ IŠEIČIŲ IR AMBULATORINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIO PRIEINAMUMO RYŠYS

IŠVENGIAMŲ IŠEIČIŲ IR AMBULATORINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIO PRIEINAMUMO RYŠYS ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA IŠVENGIAMŲ IŠEIČIŲ IR AMBULATORINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIO PRIEINAMUMO RYŠYS Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

Mokinių fizinis aktyvumas

Mokinių fizinis aktyvumas Mokinių fizinis aktyvumas Situacijos Lietuvoje analizė Justina Lizikevičiūtė Giedrė Rutkauskaitė .2 Analizės pjūviai.1 Aplinka.2 Aktyvumas.3 Sveikata KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas

More information

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo

More information

Iš chaoso į harmoniją

Iš chaoso į harmoniją Iš chaoso į harmoniją Michaelis Laitmanas Iš chaoso į harmoniją UDK 141 La-155 Versta iš: Michael Laitman, From Chaos to Harmony, Laitman Kabbalah Publishers, Toronto, Canada ISBN 978-9955-9935-4-4 Original

More information

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant

More information

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKEDEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKEDEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKEDEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA DIANA BAČININA SLAUGYTOJŲ PERDEGIMO SINDROMAS IR JO RYŠIS SU ASMENINĖMIS SAVYBĖMIS UNIVERSITETO

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje

More information

Turinys. Trumpai apie Transfer Faktorius (Transfer Factor)

Turinys. Trumpai apie Transfer Faktorius (Transfer Factor) Turinys 1. Trumpai apie Transfer Faktorius 1 psl. 2. Interviu su imunologu 3 psl. 3. Natūralūs kileriai (NK ląstelės) ir Transfer Faktoriai 8 psl 4. Hepatitas ir transfer faktoriai 13 psl. 5. Transfer

More information

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Visuomenės sveikata literatūros apžvalgos VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Jovita Margienė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 STADA-Nizhpharm-Baltija, 2 Higienos

More information

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

Vegetarizmas. Turi pasirinkimą! Faktai ir mitai

Vegetarizmas. Turi pasirinkimą! Faktai ir mitai Vegetarizmas. Turi pasirinkimą! Faktai ir mitai Brošiūrą paruošė: Iškilus klausimams, rašykite info@vege.lt arba užsukite į parduotuvę Vilniuje, adresu M.K. Čiurlionio 7 Žmogaus organizmas yra labiau pritaikytas

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė Sveikatos priežiūros specialisto darbas mokykloje priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Pirminė

More information

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa MAGISTRO DARBAS DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

REIKI UPE GILYN Į SAVE

REIKI UPE GILYN Į SAVE Diana Mockevičienė REIKI UPE GILYN Į SAVE KAUNAS 2006 Nešamos tolyn keturių galingų srovių tėkmės, Stipriai apribotos neišvengiamų trumpų evoliucijos grandinių, Pagautos ir įkalintos geležiniame susireikšminimo

More information

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODIKA

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODIKA VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Apskaitos ir audito katedra MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODIKA Vilnius, 2013 TURINYS 1. MAGISTRO STUDIJŲ STRUKTŪRA, BAIGIAMOJO DARBO PROJEKTO IR MAGISTRO DARBO

More information

SLAUGA. mokslas ir praktika Nr. 1 (205)

SLAUGA. mokslas ir praktika Nr. 1 (205) SLAUGA mokslas ir praktika 2014 Nr. 1 (205) SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akušeriams ir visuomenės sveikatos priežiūros

More information

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR SVEIKATOS KLASIFIKACIJOS DIEGIMO Į NEGALIOS NUSTATYMO PROCEDŪRAS POREIKIO

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS Metodinės rekomendacijos Vilnius 2011 2 Parengė: Diana Aleksejevaitė Nijolė Paulauskienė Dalia Sabaliauskienė

More information

SVEIKATA 2020 POLITIKOS RAIDA: JAUNIMO SVEIKATA

SVEIKATA 2020 POLITIKOS RAIDA: JAUNIMO SVEIKATA VISUOMENĖS SVEIKATA ORIGINALŪS STRAIPSNIAI SVEIKATA 2020 POLITIKOS RAIDA: JAUNIMO SVEIKATA Irena Misevičienė 1, Vita Špečkauskienė 2, Alona Rauckienė-Michaelsson 3 1 Lietuvos sporto universitetas, 2 Lietuvos

More information

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės

More information

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo.

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo. Apie Žemę ir Lietuvį Žemės tema ištisus šimtmečius lietuviams buvo viena svarbiausių ir, atrodo, jau seniai jos nesvarstėme su tokiu dideliu nerimu. Jį sukėlė konkreti politinė realija nuo 2014 metų gegužės

More information

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS. kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato boro rūgšties. pagalbinių medžiagų:

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS. kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato boro rūgšties. pagalbinių medžiagų: VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS 1. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 1 ml tirpalo yra: veikliųjų medžiagų: kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI 72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.

More information

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(214)

TURINYS gegužė Nr. 5(214) TURINYS 2012 gegužė Nr. 5(214) GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redakcija Gediminas

More information

Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga 1

Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga 1 Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga 1 Albinas BAGDONAS, Antanas KAIRYS, Olga ZAMALIJEVA Vilniaus universitetas, Specialiosios psichologijos

More information

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio

More information

EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI ISSN 1392-l 12ti. PROHLEMOS. 2004 65 Kultūros filosofija EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra

More information

Stirlingo variklis. Darbo tikslai ir uždaviniai. Sprendžiamos problemos apžvalga. Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas.

Stirlingo variklis. Darbo tikslai ir uždaviniai. Sprendžiamos problemos apžvalga. Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas. Stirlingo variklis Darbo tikslai ir uždaviniai Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas. Uždaviniai: Išanalizuoti skirtingų Stirlingo variklių veikimo principus. Išnagrinėti Stirlingo variklių gamybos

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

4 klasės mokinių pasaulio pažinimo srities mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas

4 klasės mokinių pasaulio pažinimo srities mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas Nacionalinio egzaminų centro projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003) Mokymai vertinimo

More information

Karjeros planavimo vadovas studentui

Karjeros planavimo vadovas studentui Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė

More information

Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti

Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Grafomanija #2 / vasara 2011 Sandra Bernotaitė straipsniai iš www.grafomanija.com Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Dieviškasis teatras Dievas, matydamas, kaip beviltiškai visi nuobodžiauja septintąją pasaulio

More information

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA 3 KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA Jau žinome, kad ekologija yra mokslas tiriantis santykius tarp gyvų organizmų ir jų aplinkos. Įvairiais aspektais tiriami ir analizuojami sudėtingi tarpusavio ryšiai tarp

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA 36 II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA SOCIALINIS DARBAS IR TYRIMAI: SĄVOKOS PAIEŠKA Dr. Jolanta Pivorienė Vytauto Didţiojo universitetas, Socialinio darbo institutas K. Donelaičio g. 52 405, 3000

More information

Klimato kaita kas tai?

Klimato kaita kas tai? Klimato kaita kas tai? Bevezetés fiataloknak Europos Komisija Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Europos Komisija Aplinkos generalinis direktoratas Europe Direct tai paslauga, padėsianti

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

TRUMPA DARBO ANOTACIJA

TRUMPA DARBO ANOTACIJA 2 TRUMPA DARBO ANOTACIJA Slaugos magistro baigiamasis darbas Slaugytojų lūkesčių ir poreikių analiz psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimosi kursuose yra mokslo tiriamojo ir

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Ekonominės politikos katedra MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI Vilnius, 2015 Apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota vadovautis Ekonominės politikos

More information

Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai

Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai Ž M O G U S F O L K L O R I N Ė J E T R A D I C I J O J E Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai L I N A B Ū G I E N Ė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Anotacija:

More information

SMURTO PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE ANALIZö IR SMURTO ŠEIMOJE AUKŲ BŪKLöS ĮVERTINIMAS. Tyrimo ataskaita. UAB,,BGI Consulting. Vilnius, 2008 m. gruodžio m n.

SMURTO PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE ANALIZö IR SMURTO ŠEIMOJE AUKŲ BŪKLöS ĮVERTINIMAS. Tyrimo ataskaita. UAB,,BGI Consulting. Vilnius, 2008 m. gruodžio m n. SMURTO PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE ANALIZö IR SMURTO ŠEIMOJE AUKŲ BŪKLöS ĮVERTINIMAS Tyrimo ataskaita Vilnius, 2008 m. gruodžio m n. UAB,,BGI Consulting SMURTO PRIEŠ MOTERIS ŠEIMOJE ANALIZö IR SMURTO ŠEIMOJE

More information

TEORINĖ METODINĖ MEDŽIAGA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO (PUPP) IR BRANDOS EGZAMINŲ (BE) UŽDUOČIŲ RENGĖJAMS

TEORINĖ METODINĖ MEDŽIAGA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO (PUPP) IR BRANDOS EGZAMINŲ (BE) UŽDUOČIŲ RENGĖJAMS Nacionalinis egzaminų centras Projektas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas (SFMIS VP1-2.1-ŠMM-01-V-01-002) TEORINĖ METODINĖ MEDŽIAGA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.: Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

Praktinis vadovas apie onkologinę ligą PAŽINKITE VĖŽĮ BE PIRMINIO ŽIDINIO

Praktinis vadovas apie onkologinę ligą PAŽINKITE VĖŽĮ BE PIRMINIO ŽIDINIO Praktinis vadovas apie onkologinę ligą PAŽINKITE VĖŽĮ BE PIRMINIO ŽIDINIO Knygelės išleidimą finansavo Iš anglų kalbos vertė R. Veličkienė Vertimą Lietuvos skaitytojui adaptavo: R. Mickevičius, doc. L.

More information

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS ISSN 1392-1274. Teisė 2008 67 TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS Eduard Mažul Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros doktorantas Saulėtekio

More information

KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS

KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS 1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS KŪNO KULTŪROS TEORIJOS KATEDRA MINDAUGAS ČIRAS KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ ĮVAIRINIMAS TURIZMO IR ORIENTAVIMOSI SPORTO ELEMENTAIS MAGISTRO DARBAS

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO

More information

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 15 1. PAGRINDAS Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos, įsipareigodamos tęsti

More information

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Julius Griškevičius Romualdas J. Kizlaitis INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant

More information

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS KŪNO KULTŪROS TEORIJOS KATEDRA ROMUALDAS KURGANAS LENGVASVORIŲ IRKLUOTOJŲ VYRŲ RENGIMO YPATUMAI MAGISTRO DARBAS (Kūno kultūra ir sportas)

More information

IRVIN D. YALOM ŽIŪRĖTI Į SAULĘ. kaip įveikti mirties baimę

IRVIN D. YALOM ŽIŪRĖTI Į SAULĘ. kaip įveikti mirties baimę IRVIN D. YALOM ŽIŪRĖTI Į SAULĘ kaip įveikti mirties baimę IRVIN D. YALOM Žiūrėti į saulę Kaip įveikti mirties baimę Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė Vilnius, 2016 UDK 159.942 Ia-02 Versta iš:

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.: Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

Kiekviena moteris deivė

Kiekviena moteris deivė Kiekviena moteris deivė 2010'04 Kiekviena moteris, pati to neįtardama, suteikia prieglobstį septynioms graikų deivėms, kurios padeda visose gyvenimo situacijose ir atspindi įvairius moteriškumo aspektus.

More information

Larisa Novikova ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS KAIP FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO FORMA. Magistro darbas

Larisa Novikova ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS KAIP FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO FORMA. Magistro darbas ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS MEDICINOS PAGRINDŲ KATEDRA Taikomosios kūno kultūros (sveikatos edukologija) magistrantūros studijų programa Larisa Novikova ŠIAURIETIŠKAS

More information

Akiavimo aukščio ir poskiepių įtaka obelų vegetatyviniam ir generatyviniam vystymuisi

Akiavimo aukščio ir poskiepių įtaka obelų vegetatyviniam ir generatyviniam vystymuisi LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(1). Akiavimo aukščio ir poskiepių įtaka obelų vegetatyviniam

More information

Jogilė Teresa RAMONAITĖ Lietuvių kalbos institutas KAIP LIETUVIŠKAI ŠNEKA UŽSIENIEČIAI? LIETUVIŲ KAIP ANTROSIOS KALBOS VEIKSMAŽODŽIO ĮSISAVINIMAS 1

Jogilė Teresa RAMONAITĖ Lietuvių kalbos institutas KAIP LIETUVIŠKAI ŠNEKA UŽSIENIEČIAI? LIETUVIŲ KAIP ANTROSIOS KALBOS VEIKSMAŽODŽIO ĮSISAVINIMAS 1 BALTISTICA L(2) 2015 295 330 doi: 10.15388/Baltistica.50.2.2240 Jogilė Teresa RAMONAITĖ Lietuvių kalbos institutas KAIP LIETUVIŠKAI ŠNEKA UŽSIENIEČIAI? LIETUVIŲ KAIP ANTROSIOS KALBOS VEIKSMAŽODŽIO ĮSISAVINIMAS

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(204)

TURINYS gegužė Nr. 5(204) TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis

More information

Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje

Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje Romualdas OZOLAS Pranešimas, skaitytas konferencijoje Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas

More information

Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai

Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai Su knygos Lietuvių misijos Amazonėje bendraautorium, indėnų tukanų legendų (mitų) vertėju, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse,

More information

TURINYS. 2 / Liudmila Rupšienė Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija / 3. Pratarmė / 5

TURINYS. 2 / Liudmila Rupšienė Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija / 3. Pratarmė / 5 2 / Liudmila Rupšienė Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija / 3 TURINYS Pratarmė / 5 1 skyrius. BENDRI DUOMENŲ RINKIMO METODOLOGIJOS KLAUSIMAI / 7 1.1. Tyrimo imtis / 7 1.1.1. Bendri tyrimo imties

More information

Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu

Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2010 53 Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu Lijana Stundžė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros

More information

Dorinio ugdymo modulių programų kl. (III IV gimnazijos) klasėms įgyvendinimo metodinė medžiaga

Dorinio ugdymo modulių programų kl. (III IV gimnazijos) klasėms įgyvendinimo metodinė medžiaga P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

More information

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos

More information

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Kazys Varnelis. Rex Drobė, aliejus; 170x170. Kęstučio Stoškaus reprod.

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Kazys Varnelis. Rex Drobė, aliejus; 170x170. Kęstučio Stoškaus reprod. Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras)

More information

Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga. Europos rizikos stebėjimo centras

Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga. Europos rizikos stebėjimo centras Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra ISSN: 1831-9343 Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga Europos rizikos stebėjimo centras Autoriai: Dr. Lothar Lißner,

More information

Redaktorius Juozas Vaišnys, S. J. Redakcijos nariai: Bruno Markaitis, S. J. ir Anicetas Tamošaitis, S. J.

Redaktorius Juozas Vaišnys, S. J. Redakcijos nariai: Bruno Markaitis, S. J. ir Anicetas Tamošaitis, S. J. T U R I N Y S ROŽĖS IR SPYGLIAI Redaktorius... 161 "ŽEMĖS ŽYDINTI GIESMĖ" A. Grauslys... 162 RELIGIJA IR PRIETARAI Dr. P. Celiešius... 166 BENDRINIS ŽMOGAUS PAŠAUKIMAS B. Markaitis, S. J.... 169 ŽMOGAUS

More information

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en)

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) 9534/15 ENV 382 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

More information

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.

More information

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai STATISTICS LITHUANIA ISSN 1648-5130 Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai 2007 Consumer and Producer Price Indices I Vilnius 2007 2 Sutartiniai ženklai Explanation of symbols -... * ** x tokio reiškinio

More information

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių

More information

Vaikų hiperkinezinių sutrikimų šiuolaikin slauga

Vaikų hiperkinezinių sutrikimų šiuolaikin slauga VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS, SPORTO MEDICINOS IR SLAUGOS INSTITUTAS Tvirtinu: Vilniaus universiteto Slaugos studijų komitete pirminink Prof. D. Kalibatien Data: Sandra Bakutyt

More information