Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS

Transcription

1 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa MAGISTRO DARBAS DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS ART THERAPY AS AN EDUCATIONAL METHOD FOR THE 3-5 YEARS OLD CHILDREN SUFFERING FROM EMOTIONAL DISORDERS Leidžiama ginti... Magistrantas... (parašas) (parašas) Katedros vedėja doc. dr. J. Kudinovienė Darbo vadovas... (parašas) Doc. dr. Aldona Vilkelienė Darbo įteikimo data Registracijos Nr. Vilnius, 2012

2 ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMO PATVIRTINIMAS Patvirtinu, kad mano įteikiamas darbas (vardas, pavardė) (kursinio / bakalauro / magistro darbo pavadinimas) yra mano paties/pačios atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių minčių kaip savų, nenurodant jų autoriaus (pirminio šaltinio). Šis darbas nebuvo ir nėra pateiktas ir/ar gintas kitose mokslo ir studijų įstaigose Lietuvoje ir užsienyje. Šiame darbe nenaudojami šaltiniai, kurie nėra nurodyti tekste. Yra pateikiamas visos naudotos literatūros sąrašas. (vardas, pavardė) (parašas) 2

3 TURINYS ĮVADAS METŲ VAIKŲ GLOBOS NAMŲ AUKLĖTINIŲ UGDYMO DAILĘ PEDAGOGINIAI IR PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI metų vaikų pedagoginė psichologinė charakteristika Vaikų globos namų auklėtinių emocinės būsenos ugdymo procese Dailės terapija kaip 3-5 metų vaikų emocijų ugdymo priemonė DAILĖS TERAPIJOS TAIKYMO 3-5 METŲ VAIKŲ GLOBOS NAMŲ AUKLĖTINIŲ, TURINČIŲ EMOCIJŲ SUTRIKIMĄ, YPATUMAI Tyrimo metodika Tyrimo planavimas Domantas. Atsiverimas kūryboje Saulė. Socialinių problemų sprendimas Beatričė. Emocijų dinamika piešiant VGN pedagogų intervių duomenų analizė VGN psichologų intervių duomenų analizė...86 IŠVADOS...88 LITERATŪROS SĄRAŠAS...89 SUMMARY...93 PRIEDAI

4 ĮVADAS Globos įstaigų auklėtiniams dažnai nustatomi emocijų sutrikimai, kuriuos lemia ydinga ankstyvoji emocinė raida. Būdama viena iš seniausių žmogaus raidos sričių, ji yra reikšmingas bendrąjį vaiko raidos potencialą sąlygojantis veiksnys (Radzevičienė, 2002). J. Ambrukaičio (1993) teigimu, kai kurie emocinių sutrikimų turintys vaikai yra atsiriboję nuo kitų vaikų. Kiti vaikai ar suaugusieji stengiasi užmegzti su jais ryšį, tačiau į jų pastangas dažniausiai žvelgiama su baime arba abejingai. Pasak L. Radzevičienę (1997) Lietuvoje specializuota pagalba tokiems vaikams labai ribota, ankstyvajame amžiuje ji epizodinė, o vėliau ikimokykliniame amžiuje, nepakankamas dėmesys skiriamas tokių vaikų apskaitai, jų integracijai, savalaikei individualiai kompleksinei pagalbai vaikui. Vaikams, turintiems emocinės sferos patologiją,reikalinga specializuota pagalba, intensyvi įvairių specialistų (psichologų, socialinių darbuotojų, specialiųjų pedagogų, juristų, psichoterapeutų, užimtumo terapeutų ir kt.) pagalba. Daug emocinių sutrikimų turinčių vaikų yra izoliuoti nuo kitų ne todėl, kad jie vengia draugiškų santykių, bet todėl, kad jie reaguoja priešiškai ir agresyviai. Jie neretai įžeidinėja, žaloja ir griauna, yra neprognozuojami, neatsakingi, mėgstantys komanduoti ir kivirčytis, irzlūs, pavydūs ir įžūlūs - su tokiais vaikais tikrai nemalonu bendrauti. Natūralu, kad šie vaikai tarsi nuolat kovoja su visais aplinkiniais (Hallahan, Kauffman, 2003). Pagal M. Pileckaitę Markovienę (2007) didžiausi globos įstaigų auklėtinių asmenybės sunkumai ir nukrypimai pastebimi daugelio emocinių ir valios procesų tyrėjų (Прихожан, Толстых, 1991; Vorria et al., 1998 a, 1998 b; Žukauskienė, Leiputė, 2002; Raslavičienė, Zaborskis, 2002; Kovalenkovienė, Leliūgienė, 2005). Tyrimo, atlikto vaikų globos namuose rezultatai (Ежов, 1997) taip pat liudija apie reikšmingas auklėtinių emocinių procesų sferos problemas (Pileckaitė Markovienė, 2007). Globos namų ugdytinis pasižymi daugiau ar mažiau žymiais emociniais sutrikimais (jautrumu, nervingumu, impulsyvumu ir pan.). Globos įstaigose augantiems vaikams L.Radzevičienės (2002) teigimu, pažeidžiama emocinė raidos sfera, vėlesniuose amžiaus tarpsniuose gali transformuotis į emocijų ir elgesio sutrikimus (Bowlby, 1951; Исаев, 1982; Буянов, 1988; Sylva, Lurit, 1991; Скиннер, Клинз, 1995; Anastopuolos, 1997; Dunst, Trivette 1997; Browne, 1998; Juodraitis, 1999). Nurodoma, kad ankstyvajame amžiuje vaikas, netekęs motinos meilės ir globos, patiria ženklius sutrikimus asmenybės struktūros formavimosi bei kognityvinės raidos sferose. Pagal L. Radzevičienę (2002), ankstyvojo amžiaus vaikų emocinius reiškinius užsienio autoriai tyrinėjo pakankamai plačiai: H. Schafer, P. Emerson, (1969); M. Rutter, A. Valonas, (1972); T. Brazelton, (1974); F. Connor, G. Williamson, (1969), J. Siepp, (1983); B. Tizard, (1986); J. Osofsky, (1987); N. Peterson (1988); J. Bowlby, M. Ainsworth, (1990); H. Hedwing ir kt., (1993); D. Vincott, (1995); A. Bandura, (1997); K. Browne, (1998); G. Craig; K. 4

5 Holl, G. Lindsey; N. Rorry; S. Calcins, S. Dedmon; Sh. Oslon (2000). Vyresniojo amžiaus globos institucijose augančių vaikų psichinės raidos problemas nagrinėjo R. Braslauskienė (2000), elgesio ypatumus analizavo S. Vainauskas, A. Jurgilaitė, A. Baubinas, R. Lapėnaitė (2001), G. Raslavičienė (1994) gvildeno apleistų ir paliktų vaikų, augančių globos institucijose, pedagoginius socialinius ryšių ypatumus, mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų vertinimo problemą (Radzevičienė, 2002). Temos aktualumas ir problema. Lietuvoje kasmet tėvų globos netenka daugybė vaikų. Tokie vaikai dažnai eina skaudžių išgyvenimų keliu. Jiems tenka patirti šeimos nedarną ir tėvų nuopuolio pasekmes. Tokioje aplinkoje vaikams dažniausiai išugdomas grubumas, nepasitikėjimas, savanaudiškumas. R. Braslauskienė (2000), tvirtina kad užsienio psichologinėje ir pedagoginėje literatūroje bešeimių vaikų problemomis domėjosi humanizmo epochos švietėjai ir pedagogai: Ž. Ž. Ruso (1994), J. A. Komenskis (1986), J. Korčakas (1997), J. H. Pestalocis (1989), antropologai: A. Roberas ir L. M. Zuigas (1986). Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą bei priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Globos įstaigose gyvena daug daugiau vaikų negu šeimoje ar šeimynoje, tad sunkiau pastebimos jų problemos. Šie vaikai turi emocinių problemų, bet dažnai nenori jų pripažinti. Vienas iš prevencijos ir socialinės pagalbos būdų - dailės terapija. Kaip teigia A. Brazauskaitė (2004), daugelis praktikų ir teoretikų patvirtino, kad dailės užsiėmimai dažnai turi terapinį poveikį vaikų, taip pat ir specialiųjų poreikių vaikų gyvenime. Nors šis metodas pasaulyje jau sulaukė pritarimo ir populiarumo, tačiau Lietuvoje jo taikymo pradžia buvo XX amžiaus pabaiga (Brazauskaitė 2001, Vaitkevičienė 2008, Šūmakarienė 2004). Šiandien vis daugiau specialistų, ypač dirbančių su vaikais, susidomi dailės terapija kaip netradiciniu asmenybės ugdymo metodu, padedančiu iškelti ir spręsti asmens psichologines, ugdymosi bei socializacijos problemas. A. Brazauskaitė (2004) teigia, kad dailės terapija tai veikla, kurios metu stengiamasi padėti vaikui atsiskleisti, kai kitais būdais to padaryti nepavyksta. Tyrimo tikslas. Ištirti vaikų globos namų 3-5 metų auklėtinių emocijų raišką taikant užsiėmimuose dailės terapijos būdus. Tyrimo uždaviniai. 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, susijusią su darbo tema. 2. Pateikti emocinių sutrikimų turinčių 3-5 metų vaikų pedagoginę ir psichologinę charakteristiką. 3. Išryškinti dailės terapijos būdų taikymo galimybes ugdant emocinių sutrikimų turinčius 3-5 metų vaikus. 4. Išsiaiškinti vaikų globos namų darbuotoju požiūrį į dailės terapijos naudingumą. 5

6 Tyrimo objektas. 3-5 metų vaikų, ugdomų globos namuose, emocijų raiška taikant dailės terapijos būdus. Tyrimo metodika. Teorinis tyrimas- Lietuvos švietimo dokumentų, pedagoginės, psichologinės, dailės terapijos literatūros studijavimas. Empiriniai tyrimai- veiklos tyrimas: stebėjimas, dokumentų (piešinių) analizė, kokybinė duomenų analizė. Pusiau struktūruotas interviu. Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, literatūros sąrašas, santrauka (anglų kalba). Bendra darbo apimtis 103 puslapiai. Darbe pateiktos 9 diagramos, 2 lentelės, 53 paveikslėliai. Panaudoti 75 literatūros šaltiniai. 6

7 METŲ VAIKŲ GLOBOS NAMŲ AUKLĖTINIŲ UGDYMO DAILĘ PEDAGOGINIAI IR PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI Globos įstaigos auklėtinis - dėl kokių nors priežasčių, netekęs artimųjų globos ir priežiūros, augantis vaikų globos namuose. Vaikų globos namų (toliau VGN) auklėtiniai nesijaučia vertingais, nes nepasitiki savimi ir kitais, nemoka džiaugtis gyvenimu. Jų santykiams su suaugusiais trūksta gilumo (Braslauskienė, 2000). Tėvų netektis daro didžiulį psichologinį poveikį vaikui, ryšys su tėvais yra labai svarbus ypač ankstyvojoje vaikystėje. Kasdienė vaiko priežiūra lemia vaiko emocinio prieraišumo tėvams susiformavimą (Ignatovičienė, Žukauskienė, 1999). Pedagoginiame procese išgyvenamos neigiamos emocijos sąlygoja neigiamą patirtį. Vaikų psichologiniai pergyvenimai labai svarbūs asmenybės vystymuisi. R. Braslauskienė (2000) mano, jog vaikystėje patirtas agresyvumas, baimė, pyktis išlieka visam gyvenimui, mokslininkės tyrimų (2000), pavyko išsiaiškinti, kad vaikų įgytą agresyvumą vaikystėje galima nuslopinti (suaktyvinti) pakeitus gyvenimo sąlygas. A. Brazauskaitė (2004) teigia, kad pasitvirtino daugelio praktikų ir teoretikų teiginiai, jog dailės užsiėmimai dažnai turi terapinį poveikį vaikų gyvenime. Piešimo, tapymo metu vaikas turi galimybę išreikšti tai, kas jam svarbiausia. Jis vartoja įvairias raiškos priemones, kad apibendrintų ir išsakytų savo patyrimą. Kūrybinio proceso metu vaikas atsipalaiduoja, emocijos įgyja pusiausvyrą. Dėl šių priežasčių daugelio praktikų lūpose vis dažniau skamba terminas dailės terapija metų vaikų pedagogine psichologine charakteristika Ikimokyklinis vaikų amžius 3-5 gyvenimo metai yra ypatingas. Šiuo gyvenimo tarpsniu vaikai pradeda pasitikėti kitais žmonėmis, esančiais už šeimos ribų, įgauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Vaikai yra smalsūs pasaulio tyrinėtojai ir eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami sužinoti, kas vyksta, kai jie bendrauja su kitais žmonėmis, ir išbando daiktus bei medžiagas. Jų žodynas plečiasi, sakinių struktūra tobulėja. Ikimokyklinio amžiaus vaikai bendraudami vartoja daug žodžių, sudėtingas frazes ir sakinius. Vaikų, išmokusių suprasti kitus ir aiškiau reikšti savo mintis, patirtis tampa turtingesnė. Be to, ikimokyklinukai auga: tampa stiprūs, judrūs, geriau koordinuoja judesius (Dodge, Colker it kt. 2007; Dodge, Phinney, 2008). M. Pileckaitė Markovienė, D. Nasvytienė, D. Bumblytė (2004) pažymi, kad pirmoji ankstyvoji vaikystė (2-4 m.) vienas dinamiškiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. Pasak O. 7

8 Monkevičienę (2003) priešmokykliniame amžiuje kinta lytinės priklausomybės suvokimas (Kohlberg, 1966). Apie penktuosius šeštuosius metus mažylis jau suvokia savo lytinę priklausomybę ir ją grindžia kūnų skirtumais. E. Eriksonas teigė, kad žmogus save visiškai realizuoja tik tada, kai priimtinu būdu išsprendžia tam tikras krizes ir pagrindines psichosocialines problemas. Jo nuomone, ankstyvojoje vaikystėje vaikas gali ne tik vaikščioti, bet ir atidarinėti, uždarinėti, laipioti, mėtyti ir atlikti daugybę kitokių, paprastų veiksmų. Jis didžiuojasi savo naujais sugebėjimais, todėl viską nori daryti pats pats rengtis, pats valgyti, pats išvynioti saldainį iš popieriuko ir kt. Vaikas įgyja autonomiškumo jausmą, išmoksta būti savarankiškas (Žukauskienė, 2002). E. Eriksonas į asmenybės raidą žiūri kaip į gyvenimo krizių sprendimą. S. Freudas kreipė dėmesį į biologinius faktorius, o E. Eriksonas į visuomenės poveikį (Černius, 2006). A. Ruzgienė, S. Petružienė (2005) parengė vaiko pasiekimų ir tipiškų bruožų sąrašą nuo 3 iki 5 metų pagal D. Myers (2000), O. Nagorkinos (2000), E. Adaškevičienės (1999), D. Einon (1998), V. Giobelj, M. Gliokler (1998), O. Monkevičienės (1998), J. Beaty (1997), S. Saifer, M. Baumann, J. Isenberg, M. Jalongo (1997), R. Žukauskienės (1996), A. Žakaitienės (1994). 3-5 m. bruožai: Socialinė raida: 1) žaidžia grupelėmis; 2) skiria žmones į vyrus ir moteris; 3) piešia žmones, gyvūnus ir augalus, piešiniuose vaizduoja tai, kas, jo nuomone, yra svarbiausia; Emocinė raida: 1) ima gąsdintis, bijoti įvairių dalykų (tamsos, stiprių garsų, vabzdžių ir pan.); 2) sugeba valdyti savo emocijas ir aiškiai reiškia savo jausmus; Pažinimo raida: 1) dažnai rodo iniciatyvą ir pasitiki savimi; 2) gali pasitelkti savo vaizduotę; 3) moka eilėraštukų ir dainelių; 4) kartais pradeda sąmoningai meluoti, skiria, kas gerai ir kas blogai; 5) atpažįsta grubius žodžius, juos tardamas mėgsta atkreipti aplinkinių žmonių dėmesį; 6) geba suprasti humorą; 6) atidžiai renkasi drabužius; Fizinė raida: 1) moka greitai ir tolygiai bėgti, gali lengavi sustoti, šokinėja ant vienos kojos; 2) moka užsisegti užtrauktuką, sagas, toliau lavina smulkiosios motorikos įgūdžius; Mokslininkai D. T. Dodge, L. J. Colker, C. Heroman (2007) išskyrė keturias vaiko raidos sritis socialinę ir emocinę, pažinimo bei kalbos. 3-5 metų vaikų socialinė ir emocinė raida atspindi socializaciją procesą, kurio metu vaikai susipažįsta su vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu. Taip pat ji apima vaiko tapsmą kompetentinga ir savimi pasitikinčia asmenybe. Fizinė raida apima vaikų judėjimo įgūdžius. Fizinė raida yra tokia pat svarbi pažinimui, kaip ir kiekviena kita vaiko raidos sritis. T. Komarova ir L. Žurova (1982) pažymi, kad bendrą šio amžiaus vaiko fizinio brendimo vaizdą galima apibūdinti dviem požiūriais. Pirma, palyginti su trim pirmaisiais gyvenimo metais, augimo tempas yra lėtesnis. 8

9 Antra, vis daugiau jo organų ir organizmo sistemų, jų veiklos rodiklių artėja prie suaugusiųjų rodiklių. Pažinimo raida atspindi intelekto veikimo principus. Ji apima tai, kaip vaikai mąsto, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką išmoksta. Vienas iš džiaugsmų, stebint vaikų pažinimo raidą, yra matyti jų tobulėjimą. Šio amžiaus vaikai mąstydami naudojasi vaizduote, apskritai jų mąstymas yra kūrybiškas. D. T. Dodge, L. J. Colker, C. Heroman (2007) teigia, kad kalbos raidą sudaro kalbos suvokimas ir bendravimas žodžiu arba raštu. Ketvirtaisiais ir penktaisiais gyvenimo metais vaiko kalba darosi vis aktyvesnė. Sparčiai didėja žodžių atsargos, vaikai vartoja įvairiausias gramatines žodžių formas ir junginius. Savo mintis jie reiškia ir paprastais, ir sudėtingais sakiniais (Komarova, Žurova, 1982). M. Pileckaitė- Markovienė, T. Lazdauskas (2007) mano, kad šiame vaikų amžiuje dažnai yra sulėtėję judesiai, tokio amžiaus vaikai yra jautrūs, tai susiję su tuo, kad vaikai išsena, padidėja nuovargis, nervingumas. Tai parodo, jog emocinio nebrandumo ir emocinės raidos problemų priežastis ne tik psichinė, socialinė, emocinė derivacija, bet ir paveldėta ir įgimta patologija (Гарбузов, 1990; Daulenskienė, 1998). 3-5 metų laikotarpyje vaikas daug laiko skiria žaidimams. Bet svarbiausia šio amžiaus vaiko veikla žaidimą laikome ne dėl to, kad vaikas daugiausia laiko žaidžia, bet todėl, kad žaidimas sukelia didelius ir svarbius visos vaiko psichikos pakitimus (Komarova, Žurova, 1982). Trejų metų vaikų amžius dažnai apibūdinamas kaip pereinamasis. Tokio amžiaus vaikai labai panašūs į keturmečius ir penkiamečius negu į dvimečius kūdikius. Nuo kūdikių juos labiausiai skiria naujai įgytas gebėjimas išreikšti save žodžiais ir realizuotais sumanymais. Šio amžiaus vaikas paprastai žaidžia ilgiau ir yra labiau susikaupęs, negu kūdikis. Fizinių įgūdžių reikalaujantys užsiėmimai suteikia daug pasitenkinimo šios amžiaus grupės vaikams. Tačiau taip pat nuteikia ir ramus žaidimas su lėlėmis arba piešimas (Dodge, Colker ir kt., 2007). J. Laužikas ir J. Unčiurys (1978) teigia, kad tretieji metai tolydinio dvasinio intensyvėjimo metai: vaikas jau visiškai laisvai bendrauja su žmonėmis, prasmingai kalbėdamas ir išreikšdamas tai ką nori. Kalbos dėka vaikui paaiškėja ryšiai, kuriuos jis pradeda suvokti išoriniame pasaulyje ir vidiniuose pergyvenimuose. Čia ryškėja psichinių operacijų, asociacijų, sintezės ir analizės gebėjimai. Taigi tuo metu vaiko sąmonėje pradeda reikštis vidinės, išorinės ir loginės jungtys. Pagal D. T. Dodge, L. J. Colker, ir kt. (2007), trejų metų vaikai pasižymi tuo, kad turi labai daug minčių ir sumanymų. Trimečių vaikų kalba vystosi labai greitai, jie jau būna įvaldę visus kalbos garsus. Ketverių metų vaikas sugeba atlikti tas pačias ugdymo užduotis kaip ir trejų, tik sudėtingesnes. Dėl to, kad jų kalba gali būti sklandi, gali atrodyti, kad jie supranta daugiau,negu iš tikrųjų padaro. Keturmečiai draugiški ir savarankiški vaikai. Jiems patinka žaisti su vaikais, ypač grupelėmis po du ir tris. 9

10 Ketverių metų vaikai geriau valdo raumenis. Jų kojų raumenys išsivystę tiek, kad vaikai gali ritmiškai bėgti. Pagerėja jų koordinaciniai įgūdžiai. Daugelis ketverių metų vaikų elgiasi kaip pradedantieji mokslininkai. Jie visada labai daug nori žinoti. Tačiau šio amžiaus vaikai gali turėti iracionalių baimių, todėl, kad sunkiai atskiria tikrovę nuo fantazijos. Ketverių metų vaikų kalba greitai tobulėja. Jiems patinka, kai su jais kalbama, mėgsta klausytis skaitomų knygų. Nauji žodžiai labai domina keturmečius (Dodge, Colker ir kt., 2007). J. Černius (2006) pažymi, kad penkeri metai tai puikus laikotarpis. Vaikas daug gali, greitai valgo, valgant dažniausiai jam patinka kalbėti. Gerai miega, išsimiega visą naktį neatsikeldamas. Penkiametis labai daug klausinėja, yra smalsus. Tokio amžiaus vaiku galima pasitikėti, jis yra pastovus, gerai prisitaikęs, pasitikintis savimi, ramus, draugiškas, nereiklus aplinkiniams. Mama yra pats svarbiausiais žmogus jo gyvenime, jis labai prie jos prisirišęs. Viskas pasikeičia, kai penkiamečiui sukanka pusšeštų metų. Tai prieštaringas laikotarpis. Pradeda prieštarauti, reikalauti, muštis. Jis pasitiki savimi labiau ir daro tai, kas jam svarbu. Penkiamečiai labai pasitikintys savimi savarankiški individai. Jie mėgsta eiti pasivaikščioti ir tyrinėti tai, kas aplink. Penkiamečiai judresni, jų pusiausvyra ir koordinacija geresnė negu keturmečių. Vaikai sugeba mąstyti kompleksiškai. Jie gali suvokti dydžio, spalvos ir formos sąvokas. Taip pat daiktus gali apibūdinti pagal du bruožus, pavyzdžiui, formą ir spalvą. Penkerių metų vaikams būdinga didelė bendravimo įgūdžių raidos pažanga. Jie kalba ne tik sakiniais, bet ir stambesniais žodžių junginiais. Bendravimas su penkiamečiu yra bendravimas su žmogumi, kuris kalba tavo kalba (Dodge, Colker ir kt., 2007). Apibendrinant galima teigti, jog 3-5 metų gyvenimo tarpsniu vaikai patiria labai daug naujų dalykų. Tokio amžiaus vaikams yra labai svarbus bendravimas: jie pradeda vartoti naujus žodžius, yra jautrūs. 1.2 Vaikų globos namų auklėtinių emocinės būsenos ugdymo procese Netekus tėvų visas vaiko pasaulis griūva. Nerimas, išgyvenimas išsiskyrus su artimu žmogumi, labai stipriai veikia vaiko psichinę sveikata. Psichologiniai tyrimai rodo, kad atsiradęs nerimas sulėtina ir stipriai pažeidžia vaiko psichosocialinę raidą. Vaiko atsiskyrimas nuo motinos labiausiai paveikia emocinį vaiko vystymąsi (Židonienė, 2003). Žmogus auga ir bręsta, tenkindamas savo reikmes ir aktyviai veikdamas aplinką. Šiame procese jis prisitaiko prie aplinkos, įgyja patirties, betarpiškai suvokdamas ir realizuodamas save. Atsiskyrimas nuo tėvų, kad ir neilgam laikui, yra pakankama priežastis emocijų sutrikimams atsirasti (Radzevičienė, 1997). 10

11 A. Chapman (1974) teigia, kad vaiko santykiai su tėvais yra pirmi ir svarbiausi santykiai jo gyvenime su žmogumi. Vaikas, kuris gauna pakankamai meilės ir pagarbos iš savo šeimos, toliau jaučiasi komfortiškai ir patiria pasitikėjimo jausmą. Kita vertus, vaikui, kuris patiria daug šaltumo ir emocinio atmetimo iš artimų žmonių, jam susiformuoja nuomonė, kad ji supą tik tie žmonės kurie skaudina. Žmogaus emocinė būsena atsispindi jo išorėje. Gestai, poza, kalbėjimo ypatumai ir labiausiai mimika leidžia spręsti apie kitų žmonių emocines būsenas (Rugevičius, 1987). D. Maerso (2000), R. Žukauskienės (1996), A. Gučo (1998) ir kitų autorių tyrimai parodė, kad kai kurie vaikai stokoja teigiamų, džiugių emocijų. Labai svarbu, kad suaugusieji sudarytu sąlygas vaikams kuo dažniau šypsotis, juoktis (Andrikienė, Ruzgienė, 2001). Šeimos neturinčiam vaikui svarbiausias socializacijos institutas yra globos namai. Į juos vaikas ateina jau turėdamas tam tikrą socialinio gyvenimo patirtį ir kultūros pradmenis. Globos institucijų veiklą reglamentuojantys dokumentai (Vaiko globos įstatymas ir kt.) nurodo, kad globos namai ne tik socialinė institucija, bet ir svarbi švietimo sistemos dalis, kur ypatingas dėmesys skiriamas vaiko ugdymui, jo vertybinio, dvasinio pasaulio kūrimui (Grikpėdienė, Indrašienė, 2003). L. Radzevičienės (2002) teigimu, globos įstaigoje sunku sukurti sąlygas, kurios atkartotų šeimos modelį, kuris ankstyvajame amžiuje yra išskirtinis pilnavertis vaiko raidos veiksnys. Vaikui augant globos įstaigoje nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų, emociniai, kognityviniai, socialiniai, psichiniai reiškiniai tampa stabilūs, vėliau sąlygojantys asmens dezadaptaciją. Dėl išvardytų priežasčių vaikus, kurie yra ugdomi valstybinėse globos institucijose, galime apibrėžti kaip specialiųjų poreikių vaikus. Globos įstaigoje vaikai bendrauja su daugeliu žmonių, todėl tiek santykių kokybė, tiek ir kiekybė yra įvairi. Emocinė raida nėra pilnavertė dėl to, kad vaikas neturi galimybės prisirišti prie vieno žmogaus, nesijaučia saugus. Globos namų vaikai, palyginus su globotinais, dažnai savo bendraamžių atžvilgiu griebiasi prievartos smurto, yra agresyvesni. R. Braslauskienės (2000), tyrimo metu nustatyti vaikų globos namų auklėtinių globos institucijose socialiniai ugdymo ypatumai: VGN auklėtiniams būdingas jautrumas, bailumas, nepasitikėjimas savo jėgomis, nes jie buvo emociškai nesaugūs. VGN auklėtiniai, dažniau negu globotiniai, yra egoistiški, pavydūs, kerštingi. linkę meluoti, apgaudinėti. VGN auklėtiniai, dažniau negu vaikai, gyvenantys šeimoje, yra savanaudiškai apsukrūs. 11

12 Vaikų globos namų auklėtinių globos institucijose psichologiniai ugdymo ypatumai: VGN auklėtiniai patiria, neigiamas emocijas. VGN auklėtiniai jautriai reaguoja į pedagogų ar bendraamžių pastabas. Dažnai jaučią baimę, nerimą, patiria atstūmimo ir atmestinumo jausmą. VGN auklėtiniams, dažniau negu globotiniams, būdingas neatsakingumas, pažeidžiamumas, vidinės pusiausvyros stoka. Jie dažniau jaučiasi įskaudinti ir kalti, atstumti ir ignoruojami. Labiau trokšta keršto, iššaukiančiai elgiasi. Vaikų globos namų auklėtinių globos institucijose pedagoginiai ugdymo ypatumai: VGN auklėtinių aktyvumą, savarankiškumą, sąlygoja pedagogų taikomos skatinimo formos; VGN auklėtiniai, dažniau negu globotiniai, yra nedrausmingi, įžūlūs. Nors vaikystė paprastai laikoma nerūpestingo gyvenimo metais, net 14 procentų vaikų augdami patiria emocinių sunkumų. Identifikuoti emocinius sutrikimus yra sudėtingas procesas (Jordan, Goldberg, 1991). Hallahan D. P., Kauffman J. M. (2003) pateikia terminus, kuriais siekiama apibūdinti vaikus, turinčius ypatingų socialinių ir (arba) asmens vidinių problemų bei problemų dėl tarpasmeninių santykių: tai vaikai, turintys emocinių sutrikimų, elgesio sutrikimų, socialinių ir emocinių sutrikimų, emocinių konfliktų, asmenybės ir socialinės adaptacijos problemų, bei vaikai, turintys sunkių elgesio sutrikimų. LR specialiojo ugdymo įstatyme [40] (1998), sutrikimas įvardijamas kaip patologijos sukeltas žmogaus organo ar jo funkcijos nukrypimas nuo diagnostinės statistinės normos. Sutrikimų klasifikacijoje [41] aprašomi emocijų ir elgesio sutrikimai: tai sąlygiškai pastovus nukrypimas nuo adaptyvaus elgesio, traktuojamo kaip normalus. Pagal L. Radzevičienę (1997) Vernon (1966) skyrė 6 pagrindines charakteristikas, kurios apibūdina hospitalinius emocijų sutrikimus: bendras sujaudinimas ir regresija, išsiskyrimo nerimas, miego ir maitinimosi sutrikimai, agresyvus elgesys su aplinkiniais, apatija ir uždarumas. Lietuvos švietimo dokumentuose [64] apibrėžiami emocijų ir elgesio sutrikimai bei asmenų, kuriems nustatyti šie sutrikimai, ugdymas, specialioji, socialinė pagalba. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (1995) pateikia sutrikimų klasifikaciją: 1) emocijų ir elgesio (psichosocialinės adaptacijos) sutrikimai; 2) savireguliacijos sutrikimai; 3) elgesio sutrikimai; 4) opozicinis neklusnumas; 5) nerimas (išsiskyrimo ir bendrasis, vengimo reakcijos); 6) fobijos; 7) depresija; 8) agresyvumas; 9) psichotiniai sutrikimai (šizofrenija, autizmas ir pan.); 10) charakterio akcentacijos; 11) tikai (nuolatiniai, pereinantys); 12) narkomanija; 13) kiti elgesio ir emocijų sutrikimai; 12

13 A. Ruzgienė, S. Petružienė (2005) teigia, kad vaikų emocinė būsena pastoviai kinta greit džiaugiasi pagirtas, verkia, pyksta, atsisako žaisti įžeistas. Dėl neramaus, nevienodo elgesio pakyla vaiko jaudrumas, jis verkia, atsisako vykdyti suaugusiųjų nurodymus ir pan. Neigiamos emocijos slegia, alina vaiko psichiką. Baimė nurimsta ir praeina, bet organizmo sutrikimai išlieka ilgai. Vaikai ir jaunuoliai, turintys emocinių arba elgesio sutrikimų, yra atsiriboję nuo kitų vaikų, sunkiai susiranda draugų. Tiesą sakant, ryškiausia jų problema- nesugebėjimas užmegzti artimų ir pasitenkinimą teikiančių emocinių santykių su kitais žmonėmis. Kiti vaikai ar suaugusieji stengiasi užmegzti su jais ryšį, tačiau į jų pastangas dažniausiai žvelgiama abejingai arba su baime. Šios problemos atsiranda dėl netinkamos socialinės sąveikos bei tranzakcijos tarp vaiko ir socialinės aplinkos. Tai ekologinis požiūris mėginimas aiškinti problemą neigiamais vaiko ir jo gyvenamosios aplinkos aspektais (Hallahan, Kauffman, 2003). A. Ruzgienė ir S. Petružienė (2005) teigia, kad vienų vaikų emocijos perduodamos į išorę: stipriai išreiškia protestą arba džiaugsmą. Kiti vaikai išgyvena stipriau, bet neparodo to išgyvenimo, laiko viską savyje. Yra pasyvių, suglebusių vaikų, jeigu jie kažkuo nepatenkinti, gali ilgai būti blogos emocinės būsenos, juos labai sunku nuraminti. Atsižvelgiant į šias ypatybes, suaugusieji turi taikyti įvairius auklėjimo būdus. E. Žičkuvienė (2003) pateikia vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, būdingus bruožus: 1) dažniausiai nemandagūs, įžūlūs, nedrausmingi; 2) būdingas nepasitikėjimas savimi; 3) dažnai jaučia baimę, nerimą; 4) kalba primityvi, žodynas skurdus; 5) turi įvairių mokymosi sunkumų; 6) linkę apgaudinėti, meluoti; 7) sugeba numatyti, kaip galima sukelti gailestį ir užuojautą; 8) būdingas interesų siaurumas; 9) nestabili psichinė būsena, nesugeba valdyti savo emocijų; A. Ališauskas (2002) apibrėžia emocijų ir elgesio sutrikimus kaip, sąlygiškai pastovų nukrypimą nuo adaptyvaus elgesio, traktuojamo kaip normaliu. Emocinių arba elgesio sutrikimų priežastys aiškinamos keturiais pagrindiniais veiksniais: 1) biologiniais sutrikimais bei ligomis; 2) patologiniais santykiais šeimoje; 3) netinkamu patyrimu mokykloje; 4) neigiama kultūrine įtaka; L. Radzevičienės (2006) teigimu, emocijas mėginta klasifikuoti pagal priešpriešą, intensyvumą, hierarchiją, vadovaujantis biologiniu ar socialiniu požiūriu ir kt. Tai priklausė nuo mokslo srities, tyrinėjusios emocinius reiškinius (Саарма, Мехилане, 1980). W. Wundtas pirmasis mėgino klasifikuoti emocijas, struktūruodamas emocijas pagal priešybes: jaudulys ramybė, džiaugsmas liūdesys, įtampa atsipalaidavimas. Eksperimentiškai ši teorija pasirodė nepagrįsta. 13

14 Taip pat emocijos buvo mėginamos klasifikuoti pagal dvipolius veiksnius: steninius asteninius ir euforinius disforinius jausmus. R. Plutchikas, H. Kellermanas (1983) parengė emocijų klasifikaciją, ją sudaro 4 pirminių emocijų poros: ekstazė sielvartas, pritarimas antipatija, akylumas stebėjimas, įtūžis panieka. Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių programoje [48] (2007) minima, kad įvairių šaltinių duomenimis, vaikai, augantys globos institucijoje, priskiriami rizikos grupei dėl įvairių psichikos sveikatos problemų. Psichologinių problemų atsiradimą sąlygoja daugybė veiksnių: biologiniai (motinos vartojami svaigalai nėštumo metu, gimdymo traumos, įgytos infekcijos ir kt.), socialiniai (neigiami socialinio elgesio modeliai, socialinių įgūdžių stoka), psichologiniai (silpnas asmens psichikos atsparumas ir pan.). Psichologinė krizė tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir emociškai jam reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų įveikimo ir prisitaikymo būdų. Krizė tai sunkios ir netikėtos gyvenimo permainos sukelta būklė, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, bejėgiškumas, sutrikimas ir kiti išgyvenimai. Pasak R. Židonienę (2003) dalis tėvų, netekusių vaikų, linkę labai daug fantazuoti. Gali stebinti vaikų gebėjimas tikroviškai, vaizdingai su daugybę detalių pasakoti apie tėvus, senelius, namus. Po kurio laiko paaiškėja, jog tai viskas išgalvota, tai užpildo tuštumą ir nežinią. Toks būdas padeda vaikams užsimiršti, kad jie yra nereikalingi, palikti. Tokie vaikai fantazuoja ne tik apie tėvus, bet ir apie kasdieninius įvykius. Tai nėra sąmoningas melavimas. Tiesiog dalis vaikų linkę nuo realybės pasaulio bėgti į fantaziją. Fantazijoje jiems saugu, nes patys kuria tai, ką nori. Šiame išgalvotame pasaulyje niekas negali jų palikti, kaip tai nutiko realybėje. Daugelis vaikų, patenkančių į globos instituciją, yra išgyvenę psichologines krizes (tėvų smurtavimą, artimų žmonių netektį ir kt.). Vaikai susiduria su įvairiomis sunkiomis gyvenimo situacijomis institucinės globos metu, tad žinios apie psichologinius sunkumus ir krizes bei atsparumo įgūdžiai gali sušvelninti patiriamus emocinius išgyvenimus (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2007). Biologiniai veiksniai: emocijoms įtakos gali turėti neurologiniai, genetiniai ar biocheminiai veiksniai arba jų deriniai. Daugeliui emocinių sutrikimų turinčių vaikų nėra nustatyti biologiniai pažeidimai, kuriais būtų galima paaiškinti jų veiksmus. Kalbant apie biologines priežastis Hallahan D. P., Kauffman J. M. (2003) primena 4 dalykus: 1) Jei sutrikimų priežastys biologinės, nereiškia, kad tai nėra emociniai sutrikimai. Emociniai sutrikimai gali kilti dėl fizinių priežasčių; biologiniai sutrikimai turi įtakos asmens emocijoms arba elgesiui. 2) Biologinis sutrikimas beveik visada sukelia psichosocialinių problemų, kurios vėliau savo ruožtu prisideda prie emocinių sutrikimų. 14

15 3) Problemai išspręsti retai pakanka tik biologinio poveikio ar medicininio gydymo. Gydymas vaistais gali būti labai naudingas, tačiau vien jo trūkstant, reikia aiškintis socialinius bei psichologinius sutrikimo aspektus. 4) Net jei žinoma, jog pagrindinė sutrikimo priežastis yra biologinė, biologinis poveikis ar medicininis gydymas kartais neatneša jokios naudos. Svarbiausi poveikio būdai tokiu atveju yra psichologiniai. Šeimos veiksniai: piriniai šeimos santykių tyrimai rodo, kad tėvų įtaka jų vaikams nėra tokia paprasta ir kad vaikai su emociniais sutrikimais gali turėti įtakos savo tėvams tiek pat, kiek pastarieji jiems. Hallahan D. P., Kauffman J. M. (2003) teigia, kad pagal Gottesman (1991), sunkių ir labai sunkių emocinių sutrikimų atvejais ne taip lengva atrasti tyrimais patikimų ir patvirtintų įrodymų, leidžiančių kaltę už problemišką vaikų elgesį priskirti pirmiausia jų tėvams. Vaikai, patekę į globos įstaigas, susiduria su daugybe praradimų ir išsiskyrimų. Tai įtakoja vaikų ryškius teigiamų emocinių santykių sutrikimus, nesaugumo jausmą (Braslauskienė, 2000). J. Ambrukaitis (1997) pažymi, kad dalis emocinių problemų, susijusių su šeima, atsiranda dėl tėvų daromų auklėjimo klaidų. Didelę grupę vaikų, turinčių elgesio ir emocijų problemų, sudaro nemylimi vaikai ir vaikai iš nepilnų šeimų. Kaip rodo šeimos piešimo tyrimo rezultatai, R. Braslauskienė (2000) nustatė, kad bešeimiams vaikams dažniau negu globotiniams būdinga: šilumos, dėmesio, meilės stoka, jaučiamas emocinis atstumas tarp vaikų ir institucijos narių. Jų piešiniuose yra požymių, liudijančių apie emocinius sutrikimus. Vaikų globos namų auklėtiniai yra ypatingai nesaugūs, ryškus teigiamų emocijų trūkumas, teigiamo savęs vertinimo sutrikimas. Tai patvirtina ir kitų mokslininkų (Falberg, 1991; Watt, 1996; Watson, 1991) atlikti tyrimai. Daniel P. Hallahan, James M. Kauffman (2003) atkreipia dėmesį į tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaiko problemas rodo atitinkamas jo elgesys vaikas dažnai konfliktuoja arba laikosi nuošaliai nuo tėvų, brolių ir seserų, globėjų ar savo bendraamžių. Agresyvus elgesys (eksternalumas) Mušimasis, erzinimas, rėkimas, atsisakymas paklusti reikalavimams, griaunamojo pobūdžio veiksmai visi šie veiksmai verčia vaiką vadinti turinčiu sutrikimų. Normalios raidos vaikai rėkia, verkia, mušasi, negatyviai elgiasi ir daro beveik visa kitą, ką ir emocinių arba elgesio sutrikimų turintys vaikai, tik ne taip impulsyviai ir ne taip dažnai. Vaikai, gyvenantys globos įstaigose, kiekvieną dieną susiduria su įvairiais sunkumais, negatyviais veiksniais, daug rečiau su kuriais susiduria šeimose gyvenantys vaikai, todėl šių vaikų agresyvumas dažnai kyla iš baimės ir nemokėjimo bendrauti kitaip, noro apsiginti, pasirodyti geresniam (Kadikinienė, Prakapas, 2003). 15

16 Specialiojo ugdymo mokslinio centro (2003) tyrimais patvirtinta, kad patyrus nesėkmę arba frustraciją, dažniausiai stiprėja agresyvaus pobūdžio emocijos, jos stipresnės tų asmenų, kuriems ryškesnis priešiškumo jausmas. R. Braslauskienės, I. Jonutytės (2005) teigimu viena iš agresijos priežasčių gali būti silpnas emocinis ryšys šeimoje. Vaikai, nepatiriantys glaudaus teigiamo emocinio ryšio su tėvais ir ypač su motina, auga agresyvūs. Taip pat prasta vaiko priežiūra netinkami auklėjimo būdai skatina agresyvumą. Agresija analizuota įvairiais požiūriais. D. P. Hallahan, J. M. Kauffman (2003) teigia, kad ypač gerai atliktos ir geriausiais empiriniais tyrimais paremtos socialinio išmokymo teoretiko Bandūros (1973; 1986) bei bihevioristinės krypties psichologų, pavyzdžiui, Pattersono (Patterson, Reid ir Dishion, 1992), agresijos analizės. Agresiją jie traktuoja kaip išmoktą elgesį ir daro prielaidą, jog galima nustatyti sąlygas, kuriomis jis bus išmokstamas. Kasdieninėje kalboje S. Herm (2004) teigimu agresija dažniausiai siejama su prievarta, žalojimu, dėl to kelia baimę. Mokslininkai agresiją apibrėžia kaip visą elgesio būdų skalę ir ja bando susieti su bet kokių elgesių, kuris iš esmės yra santūrumo ir pasyvumo priešingybė. Agresija ir jos funkcijos vaiko elgesyje, sukelia įvairios priežastys. Kai kuriais atvejais, agresija yra normali vaiko reakcija, ji atlieka apsauginę funkciją, kuri reikalinga tinkamai adaptuotis (Лебединский, Никольская ir kt., 1990). Dažniausiai agresija vadinamas toks elgesys, kuriuo vykdomas žodinis arba fizinis smurtas kito asmens atžvilgiu. Kai kurių psichologų nuomone, agresija yra veiksmai, kuriuos sukelia priešiškumas to asmens, į kurį nukreipiama agresija, atžvilgių (Žukauskienė, 2002; Monkevičienė, 2003). Vaikai išmoksta agresyviai elgtis stebėdami tėvus, brolius bei seseris, draugus, su kuriais žaidžia, ir per televiziją bei kino filmuose rodomus žmones. Р. Кайл (2002) pastebėjo, kad daug metų psichologai manė, kad agresijos priežastis yra nusivylimas. Nepaisant to, kad nusivylimas sukelia agresiją, mokslininkai netiki, kad tai tik agresyvaus elgesio priežastis, todėl mokslininkai kreipėsi į kitų veiksnių tyrimą, įskaitant šeimą, televiziją ir vaiko mintys. D. Nasvytienė (2005), R. B. Cairnsas (1989) teigė, kad sprendžiant pagal agresyvių veiksmų dažnumą, ikimokyklinio amžiaus vaikai yra patys agresyviausi žmonės vėliau toks elgesys keičia savo formas, palaipsniui silpsta, laikinai sustiprėjęs paauglystės laikotarpių. Nebrandus elgesys, atsiribojimas Kraštutinės atsiribojimo ir nebrandumo formos gali būti autizmo ir schizofrenijos požymiai. Šie sutrikimai atneša sunkių pasekmių ne tik vaikystėje; jie gali turėti neigiamos įtakos psichikos sveikatai ir žmogui suaugus. Vaikas, kurio elgesiui būdingas atsiribojimas ir kraštutinis nebrandumas, negali užmegzti artimų ir pasitenkinimą teikiančių žmogiškų santykių, kuriuos 16

17 nesunku užmegzti normaliai besivystančiam vaikui. Toks vaikas sunkiai įveiks kasdienio gyvenimo reikalavimus ir įtampą. H. Dupont (1969) teigia, kad atstumtam, turinčiam asmenybės problemų vaikui, labiausiai tikėtinas emocinis sutrikimas nerimas. Taip pat M. Pileckaitė - Markovienė ir T. Lazdauskas (2007) pastebėjo, kad R. Žukauskienės, O. Leiputės ir kt. (2001) tyrimo rezultatai parodė, jog be tėvų globos likusiems vaikams ar našlaičiams būdingas žymiai aukštesnio nerimo ir depresijos lygis. Nerimo apimtas vaikas yra susirūpinęs dėl galimos nesėkmės ar grėsmės. S. Freudo (1905) nuomone, vienintelė vaiko nerimo priežastis yra baimė netekti tėvų meilės (cit. Pagal Bowlby, 1973, p. 165). Silpnas nerimas padeda sutelkti jėgas, varžytis su bendraamžiais, geriau pasirodyti, o stiprus nerimas sukausto aktyvumą, sutrikdo veiklą (Nasvytienė, 2005). R. Žukauskienė (2002) teigia, kad psichologai paprastai nerimu apibūdina globalinę, nediferencijuotą emocinę reakciją, kurią sukelia visa situacija. Nerimas yra jaudulys, vadinasi, ir baimė, pasireiškianti vaikams nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Jaudulys pasireiškia įvairiais žodžiais, veiksmais ir elgesiu, kurių kiekvienas savaip mums leidžia suprasti vaiką nerimaujant. Nerimo pasireiškimo formos keičiasi su vaiko raida, ilgainiui jos tampa specifiškesnės ir apčiuopiamesnės. Labai daug dalykų gali paskatinti vaiko jaudulį, taip pat ir nerimą. Subarimas, ligos, nepažįstami žmones, dygstantys dantys ir dar daug dalykų, visi tokie įvykiai ir aplinkybės verčia vaiką nerimauti, nes sutrikdo jo gyvenimą, tai yra jo įpročius, jo kasdienybę ir įvykių numatomumą (Reid, 2006). V. Vaicekauskienė (2005) pažymi, kad ankstyvajame amžiuje pagrindinė vaiko bendravimo su aplinka priemonė yra emocijos, viena iš jų yra baimė. Pagal L. Reid (2006), baimė įgimta visiems žmonėms. Baimė yra sudedamoji išlikimo instinkto dalis, ir šiandieną mes gyvi tik dėl to, kad ji gerai atliko savo vaidmenį. Dvejų ketverių metų vaikas savo baimes paprastai įvardys baugiomis pabaisomis, pasirodančiomis jam esant vienam, pasislėpusiomis po lovą, spintoje ar kitur, kur jis jaučiasi paliktas. S. Lesinskienė ir V. Karalienė (2008) tam, kad bandyti nuslopinti baimęs, pataria taikyti psichoterapinį gydymą (kognityvinė elgesio, psichodinaminė, žaidimų, meno terapiją), o V. East ir L. Evans (2008) teigia, kad norint veiksmingai padėti vaikams, turintiems emocijų sutrikimus, ypač svarbu juos pažinti ir užmegzti su jais šiltus santykius. Spalvų terapija vienas emocijų ugdymo būdų gali būti taikoma įvairiais amžiaus tarpsniais. Spalvų poveikis emocinei būklei tampa dar reikšmingesnis, kai vaikas pradeda pats piešti. Ryškios, sodrios spalvos, piešimo procesas, įvairūs galimi piešimo būdai skatina teigiamas emocijas. Vaiko emocinė būklė kinta, veikiama spalvinės aplinkos (L. Radzevičienė, 2003). J. Rubin (2005) pažymi, kad menas padeda vaikams išmokti gerbti vienas kito darbą, ir kartu gyventi socialinėje aplinkoje. Be to, meno forma gali suteikti vaikams išsakyti savo jausmus.vaiko emocinis jaudrumas, pagrindinis šaltinis ryškios kūrybos išraiškai. Vaikas iš karto užsiliepsnoja 17

18 meilės ar pykčio jausmu, lengvai atsiduoda liūdesio ar laimės jausmui (Левин, 1979). Taip pat J. Ambrukaičio (1997) teigimu spalvų terapija tai vienas iš emocijų ugdymo būdų ir gali būti taikomas labai anksti. K. O. Polukordienė (2008) teigia, kad kūryba vienas iš konstruktyvių būdų išreikšti jausmams. Kūrybinė veikla dažnai pakankamai sėkmingai kompensuoja ir užpildo vidinės tuštumos jausmą. Meno terapija leidžia išlieti dažais ir formomis sunkius jausmus, geriau juos suvokti, sumažinti jų sukuriamą įtampą ir nerimą. Apibendrinus galima teigti, kad išsiskyrimas su artimu žmogumi, labai stipriai veikia vaiko psichinę sveikatą, tai yra pakankama priežastis atsirasti emocijų sutrikimams. Vaikai, augę nepalankiomis sąlygomis, įgyja mažiau pranašumų, pasižymi socialiniu nebrandumu, nesugeba užmegzti artimų ryšių, išreikšti savo jausmus, yra konfliktiški su bendraamžiais ir suaugusiais. 1.3 Dailės terapija kaip 3-5 metų vaikų emocijų ugdymo priemonė Žaidimas, piešimas ir kiti meninės saviraiškos būdai yra pirmieji pažinimo šaltiniai ankstyvaisiais asmenybės gyvenimo metais. Tuo metu, kai verbalinė kalba dar nėra pakankamai išsivysčiusi, stebėdami vaiko saviraišką (piešimą, žaidimą ir kt.) mes galime labiau pažinti vaiką. Piešimas viena ankstyvųjų mąstymo ir komunikacijų formų šalia žaidimo ir kalbos. Normalios raidos vaikas pradeda piešti savarankiškai, spontaniškai, jo nereikia specialiai to mokyti (Brazauskaitė, 2005). Meno terapija yra daugialypė sritis. Egzistuoja daugybė būdų, kuriais menas gali būti naudojamas arba suprasti, arba padėti. Tačiau dailės terapija yra paradoksas... jis yra labai sena ir tuo pačių labai jauna sritis (Rubin, 2005). Menas (ir dailė ir muzika) vaikui labiausiai susijęs su jo emocine raiška, jausmais. Padedamas meno, vaikas gali atsiverti, susikoncentruoti, išsilaisvinti iš įvairių baimių, nerimo ir pan., bendrauja su aplinkiniais, Vaikas, pajutęs sėkmę meninėje veikloje, atsiskleidžia ir kitos veiklos metu (Kačiušytė Skramtai, Brazauskaitė, 2003). Dirbant su vaikais, yra labai svarbu naudoti lanksčius psichoterapijos būdus. Meno terapija suteikia vaikui galimybę žaisti, patirti, suprasti konfliktinę situaciją, problemas, patogiausiu vaikui būdu. Meno terapijos metodai leidžia pasinerti į asmens problemą ant tiek, kiek žmogus pasiruošęs patirti problemą. Vaikas paprastai net nežino, kas vyksta su juo (Тертель, 2009). A. Brazauskaitė (2005) mano, kad meninė veikla yra natūralus pasaulio pažinimo būdas jau vaikystėje, ji suteikia pozityvių emocinių išgyvenimų. Pagal M. Juknienę (1999), anot I. Brochman (I. Brochmann), 18

19 norint, kad piešiniai duotų naudos ir suaugusiems, ir vaikams, būtina leisti vaikui piešti savarankiškai. Vaikai mėgsta piešti, tapyti, karpyti ir klijuoti, lipdyti iš tešlos ir plastilino. Jiems patinka tokia veikla, nes jiems ji smagi ir teikia pasitenkinimą. Tačiau menas svarbus dar ir dėl kitos priežasties jis suteikia vaikams galimybę išreikšti tai, ką jie žino ir jaučia (Dodge, Phinney, 2008). Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie įvairių sutrikimų ir problemų turinčių vaikų ugdymą, socializaciją, integraciją. Tuo pat metu pripažįstama, kad nepakanka tik humanistinių šūkių tokių vaikų atžvilgiu. Prasmingam darbui reikalingos žinios (Brazauskaitė, 2004). Dailės terapija yra palyginti naujas dalykas. Paprastai kalbant, dailės terapiją galima apibrėžti kaip dailės ir kitų vaizdinių priemonių naudojimą gydant. Gilinantis į dailės panaudojima gydymui, arba terapijai, ištakas, pravartu turėti omenyje visą meno šakų kontekstą. T. Dalley sako, kad E. Kramer, dailės terapijos specialistė iš JAV, daug dirbusi su vaikais, teigia, kad su menine veikla susiję procesai būtinai turi gydomųjų savybių, kurios ir paaiškina jų naudą terapijoje. Menas plečia žmogaus patirtį, kurdamas jo atitikmenis. Jis leidžia pasirinkti išgyvenimus, juos kaitalioti, panorėjus atkartoti. Kuriant konfliktas dar kartą išgyvenamas, sprendžiamas ir integruojamas (Kramer, 1958, p. 6). Dailės ugdymas 3-5 metų amžiuje žadina kūrybines galias, išradingumą, skatina savarankiškumą, teikia emocinę iškrovą. Dailės darbuose matyti vaikų individualumas, asmeniniai išgyvenimai, emocijos, santykiai su aplinkiniais (Juknienė, 1999). Pasak L. Kačiušytė Skramtai, A. Brazauskaitė (2003) menine veikla ugdymo procese siekiama: 1) Pažadinti vaiko emocijas, jas išreikšti, įvardyti. Tai padeda įžvelgti vaiko problemas. 2) Išvesti iš tam tikros emocinės būsenos, mažinti įtampą, agresiją, nerimą. 3) Plėsti emocijų skalę, susivokti savo išgyvenimuose, pajusti kito žmogaus jausmus. 4) Skatinti vaiką išreikšti ir suvokti save, stiprinti savęs vertinimą. 5) Ugdantysis emocijų, pažinimo, socializacijos variklis. Pedagogas meninės veiklos metu gali įžvelgti ir pamatyti vaiko raidos problemas, kurias čia pat gali koreguoti, švelninti. Dailė egzistuoja kiekvienoje visuomenėje tapymas yra beveik toks pat senas kaip žmogus, ir simboliškai atspindi ir kultūros, ir asmenybės raidos ypatumus. Taigi dailės terapijos esmę sudaro veiklos, kurios metu kas nors kuriama, gydomasis poveikis (Dalley, 2004). Šios veiklos metu išreiškiami jausmai, mintys ir poreikiai, sukuriami vaizdiniai. Dailės terapijos užsiėmimai gali padėti labiau pasikliauti savimi ir geriau vertinti save. Kūrybinis procesas tai priemonė, kuri gali išspręsti emocinius konfliktus, baimes susierzinimą (Dapkutė, 2003). 19

20 Piešinys semiotinės funkcijos forma, kažkas vidutinio tarp, simbolinio žaidimo ir psichikos įvaizdžio, su kuriomis žmogus dalinasi bandymu imituoti tikrovę (Пиаже, Инхельдер, 2003). Vaikystės meninė saviraiška tai prigimtiniai pasaulio pažinimo būdai. Vaikų kūryba atspindi įvairius brandos aspektus. A. Brazauskiatės (2004) nuomonė, normalios raidos, augantis vaikas pradeda piešti savarankiškai, spontaniškai, jo nereikia specialiai to mokyti (jeigu taip nėra, vaikas gali būti su tam tikrais sutrikimais). 3-5 amžiaus vaikai daug piešia, lipdo, piešimas yra vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų. Vaikai dažniausiai piešia ne tai, ką tiesiogiai mato, o tai, ką jie supranta ir jaučia (Juknienė, 1999). Piešdamas ikimokyklinukas kalba, gestikuliuoja, dainuoja. Įvairiausi vaikų komentarai atlieka veiksmų įvardijimo, svarstymo, istorijų kūrimo ir kitas funkcijas (Ruzgytė, Sabienė, 1999). T. Dalley (2004) išskiria specifinius dailės terapijos bruožus ir būdus, kuriais dailė gali prisidėti prie psichoterapijos proceso. 1. Priešingai negu sapnai, dailės terapijos metu sukurti darbai gali būti pateikti konkrečia forma, ir juos visi gali pamatyti. 2. Dailės terapija gali leisti bent jau vaizduotėje atkurti tai, kas yra prarasta arba buvę praeityje. 3. Tai gali padėti subjektui saugiai vaizdais išreikšti tai, kas jį bauginą. 4. Niekuo nerizikuojant galima popieriuje būti neprotingiems ir neslėpti psichotiškumo. Visiškai priimtina piešti visiškas nesąmones, būti kvailiems, juokingiems, teplioti visiškai chaotiškas terliones ir atpalaiduoti savo vaizduotę 5. Beveik viską, kas išreiškiama per dailės terapiją, būtų galima priskirti metaforai. A. Dapkutės (2003) teigimu tarp mokymosi ir terapijos ryškiausias skirtumas yra tas, kad dailės terapijos užsiėmimuose žmonės dalyvauja tam, kad pabandytų tapti labiau integruotais visuomenės nariais. Dailės mokymas ir ugdymas yra orientuoti į išorę, o terapija į vidinio pasaulio procesus. Skirtumai tarp dailinio ugdymo ir dailės terapijos pagal A. Dapkutę (2003): Meninis ugdymas (mokymasis) Dailės terapija orientacija į rezultatą svarbus pats kūrybinis procesas, dailė yra priemonė vyksta dialogas tarp dailininko ir kūrinio; kūrinys tik tarpininkas tarp kliento ir terapeuto; tikslingas santykis su priemonėmis priemonės nėra svarbios svarbu įgūdžiai, mokėjimas nereikia mokėti piešti. Įgūdžiai specialiai nelavinami rezultatas vertinamas pagal užduotį vertingas KIEKVIENAS darbas, nes jis atspindi kūrėjo vidų; yra svarbus ir autoriui ir terapeutui mokytojas koreguoja, moko, aiškina nekoreguojama, nepatariama, nemokoma; terapeutas nesikiša į procesą kuriamos plastinės užduotys duodamos tik temos (arba ne) 20

21 Žaisdamas vaikas randa pieštuką, apžiūrinėja jį, kiša į burną ir brūkšteli ant popieriaus, sienos ar grindų. Vėliau šis atradimas vaikui leis tobulinti ir valdyti judesius, piešti savo išgyvenimus. Todėl galima teigti, kad ankstyvasis piešimas, arba keverzojimas, tai natūrali bendrojo vaikų augimo dalis ir atspindi jų psichofizinę raidą. Pirmųjų keverzonių prigimtis grindžiama akių rankos koordinacija bei motorikos lavėjimų. Normalios raidos vaikui įdomu stebėti savo piešinio pokyčius. Suvokimas, kad rankos judesys palieka žymes, vaiką skatina plėsti judesių įvairovę. Tuo būdu keverzojimas tobulėja (Brazauskaitė, 2004). Šiuo laikotarpiu keverzojimas (skirstymas pagal V. Lowenfeld ą) kinta nuo: a) atsitiktinių keverzonių kai vaikas atsitiktinai pastebi, kad jo rankos judesys palieka žymę; b) nekontroliuojamos keverzonės vaikas stebi, ką jo nekontroliuojama ranka piešia. Procesas grindžiamas susidomėjimu, sensomotorine bei regimąja motyvacija; c) kontroliuojama keverzonėvaiko motorika labiau koordinuota, ranka vis labiau klauso jo norų. A. Brazauskaitė (2004) pastebi, kad dažniausiai vaikas pradeda keverzoti 1,5 metų ir tęsią iki 4-erių. Jei atsiranda ar matomas aiškus skirtumas, vaikas arba atsilieka nuo savo vidutinės normos arba ją lenkia. Keverzonės padeda suprasti vaikus. Penkerių metų vaikas, piešiantis žmogų tik su galva ir kojomis, akivaizdžiai atsilieka nuo to, kuris vaizduoja ir žmogaus kūną, fiksuoja tai kas charakteringa žmogaus bruožams. Keverzonių pakopoje vaikai naudoja įvairias meno raiškos priemones ir mėgaujasi jų efektais. Kadangi vaikų judesiai yra dar netikslūs, o rankų ir akių judesių sąveika tik formuojasi, jiems tenka pereiti ilgą eksperimentavimo laikotarpį. Atsitiktiniai ženklai ir keverzonės yra vaikų jutiminių tyrinėjimų forma (Dodge, Colker ir kt. 2007). Kai vaikui sukanka treji metai, jo piešinių dinamikoje pasirodo ir labiau ryškėja skritulių tendencija. Pirmiausiai, jie gali būti ištisiniai, išsidėsto ratu. Netrukus, kai jie susilieja į ratą, vaikas atranda, kad jis nupiešė galvą (Дилео, 2002). Apie trečiuosius ketvirtuosius gyvenimo metus atsiranda pirmieji atpažįstami piešiniai galvakojai. Jie jau gali būti įvardinti konkrečiais žodžiais ir dažniausiai tai savęs arba artimiausių žmonių piešimas. Pradedami vaizduoti žmogaus figūrą, maži vaikai neapibendrina arba negali apibendrinti visų figūros bruožų, o suvokia tik labiausiai išskiriančius, tai yra galvą ir kojas. Daugelis vaikų savo paveiksluose piešia didelę apvalią galvą ir mažytes, pagaliukus primenančias kojas ir rankas (Brazauskaitė, 2004; Dodge, Colker, ir kt. 2007). D. Čižinauskienė (1999) pažymi, jog 3-4 metų vaikai intuityviai renkasi spalvas, kartais jų net nepažindami. Didėjant chronologiniam ir protiniam amžiui, didėja ir detalių skaičius vaikų piešiniuose. Galima teigti, kad vaikai piešia: 1) tai, kas jiems svarbu reikšmingi, artimi žmonės, gyvūnai, namai; 2) kažką, bet ne viską, ką žino apie daiktą, kaip mato daiktą; 3) tai, ką šiuo momentu atsiminė; 21

22 4) idėją, nuspalvinta emocijomis; 5) vidinę, nematomą realybę; A. Brazauskaitė (2004) išskiria būdingiausius keverzonių etapo (1,5-4 metai) raiškos bruožus Atsitiktinės keverzonės: 1) daro netvarkingas žymes; 2) atkartoja tiesią liniją; Kontroliuojama keverzonė: 1) atkartoja žymes (horizontalę; vertikalę; ovalą); 2) įvairiai vartoja suspaudimo, piešimo, tapymo priemones; 3) atkartoja apskritimą; Įvardytos keverzonės: 1) įvardija keverzones; 2) atskiria vieną spalvą iš kitų; 3) prisimena 5 spalvų pavadinimus; 4) prisimena 2 geometrinių figūrų pavadinimus; 5) atkartoją keturkampį; 6) tapybai spalvas renkasi atsitiktinai; 7) ilgėja dėmesingumo laikas; 8) rūpinasi švaros procedūromis; 9) kartais dalijasi priemonėmis; Sukakę 4-5 metų dauguma vaikų susidomi realistine raiška. Daugeliui berniukų patinka piešti superdidvyrius, transporto priemones ir karo scenas. Mergaitėms dažniausiai rūpi piešti žmones, vaivorykštes ir gėles. Tačiau visiems vaikams be išimčių patinka piešti svarbius jiems žmones (Dodge, Colker ir kt. 2007). Pagal M. Juknienę (1999), emociškai neprisitaikiusių vaikų piešiniuose nuolat kartojasi standartai, kopijavimo elementai. Vaikai, kurie nuolat klausinėja suaugusiojo, ką piešti, kaip piešti, kuo piešti, nepasitiki savimi, yra labai emociškai suvaržyti. A. Brazauskaitė (2004) teigia, kad daugelis vaiko piešinio tyrėjų (F. I. Šmitas, L. S. Vygotskis, J. Matthews as, M. V. Cox, M. Strauss, J. Piaget, A. Gučas ir kt.) išskiria judesį kaip pirminį veiksmą piešinio atsiradimo procese. 4-5 metų amžiaus vaikų piešiniams būdingi originalūs, netikėti spalviniai bei grafiniai deriniai. Pastebimas didelis vaiko troškimas kurti ir kūrybiškumas. Piešimas šiame amžiuje priskiriamas ikischeminiam etapui - piešinyje atpažįstamas realybės objekto vaizdas. Tokio amžiaus vaikų piešiniuose jau turėtų ryškėti atpažįstami objektai. Vaikas, emociškai reaguojantis į reikšmingą patyrimą ar objektus, perneš šį jautrumą į piešinį, kūrybą. Vaikai dažniausiai padidina piešinyje jiems specifinius, svarbius dalykus. Tokio amžiaus vaikai kurdami kalba, pasakoja, ką jie vaizduoja. Analizuojant vaiko piešinį, galima pastebėti, ar vaikas sutampa su tuo, ką jis daro, ar išreiškia save, ar tik šiaip ką piešia. Jei vaikas, komentuodamas savo piešinį, tik išvardija objektus, ir nieko neaiškina, reiškia, kad jis nesiekė nupiešti kažką ypatinga ar visiškai save atskleisti. Toks vaikas, apibūdinamas kaip neturintis asmeninio santykio su patirtimi (Juknienė, 1999). Vaiko piešimo gebėjimų lavinimas skirstomas į ikivaizduojamąjį ir saviraiškos tarpsnius. Ikivaizduojamasis tarpsnis prasideda tada, kai atsitiktiniai vaiko judesiai palieka pėdsakus. Kol kas piešimu laikomas brūkšniavimas ir terliojimas, o pagrindinis grafinių pėdsakų rinkinys 22

23 atsitiktiniai taškai, brūkšniai ir dėmės. Nors piešimo būdai gana skurdūs, per juos galima įžvelgti vaiko bruožus, temperamentą, jam svarbius dalykus (Marder, 2010). Būdingiausi ikischeminio etapo (4-5 m.) raiškos bruožai 2-ų matavimų darbai: 1. Piešinyje formuojasi žmogaus pasirodymas - paprastai autoportretinio atvaizdo arba kieno nors iš šeimos narių: a) piešiamos galvos, pėdos (5 m.), b) kūno dalys piešiamos su didesniu kruopštumu, c) įvardijamos visos veido ir kūno dalys. 2. Medžių, namų, žmonių ir pan. schemos nuolat keičiasi formuojantis suvokimui. 3. Spalvos pasirenkamos pagal asmeninį skonį. Retai jos sutampa su būdinga daikto spalva. Padėtis erdvėje: a) daiktai skraido erdvėje, b) daiktai atrodo išdėstyti atsitiktinai, c) išdėstymas atspindi vaiko egocentriškumą. Pasiekti meniniai įgūdžiai: a) teisingai laiko piešimo, tapybos priemonę; b) gali kirpti (piešti) popierių tiesia linija; c) teisingai sumaišo 2 spalvas; d) klijuoja įvairius dalykus, bet : 1) sunkiai parenka tinkamą klijų kiekį, 2) nesiseka lygiai padengti paviršiaus, 3) tepa klijus ant blogos daikto pusės; e) atskiria daug spalvų, išskyrus: 1) pilką, 2) šviesias ir drumzlinas; f) lygiuose paviršiuose sunkiai atskiria storą/ ploną ir šviesias linijas; g) gali dirbti grupėje, bet negali tikrai kooperuotis su kitais vaikais; i) atskiria savo darbą iš kitų; M. Juknienė (1999) pažymi, kad pasiūlius vaikui ką nors nupiešti, galima išgirsti iš jo: nemoku. Kaip pastebėjo V. Louenfeldas, šis kompleksas gali atsirasti dėl neteisingų suaugusiųjų vertinimų, požiūrių bei kritikos. Tokiam vaikui ypač svarbūs paskatinimai, pagalba padedant išreikšti save. A. Brazauskaitė (2004) teigia, kad suaugę (pedagogai ar tėvai), užduodami klausimus vaiko piešiamą temą, padėtų mažajam: geriau suvokti vaizdavimo objektą ar įvykį; sustiprintų sąvokų formavimąsi; stiprintų verbalinę raišką ir pan. Pagal A. Vaitkevičienę (2005), R. Arnheimas nurodo, jog vaiko piešimas prasideda nuo paprasčiausios formos apskritimo. Apskritimu yra vaizduojamas bet koks objektas. Vėliau vyksta formos diferenciacija. Dar vėliau prasideda objekto sudėtinių dalių formos diferenciacija. Vaikas pradeda naudoti tieses, kurios žymi ilgus siaurus objektus arba jų dalis. Dar vėliau atsiranda susikertančių tiesių statūs kampai, kurie žymi krypčių diferenciacijos pradžią. Reikšmingas įvykis vaiko piešinio raidoje yra rato piešimas, apytikriai 2,5-3-ejų metų amžiuje. Nupiešęs apskritimą, vaikas suvokia, kad jis gali piešti vaizdus, ir jį apima begalinis džiaugsmas. Kai kas šiame procese įžiūri koordinacijos funkciją, atsiradusią dėl nervinės sistemos brandos, kuri leidžia 3-ejų metų vaikui daryti tai, ko negalėjo prieš tai. Psichoanalizės šalininkai rato piešimą traktuoja kaip motinos krūties vaizdinį (Дилео, 2002). 23

24 A. Brazauskaitė (2004) žmogaus piešimą apibūdina kaip vaiko psichofizinės bei emocinės būsenos atspindį. Piešiamos žmogaus figūros daugiausia autoportretinės, vaikas vaizduoja save. 3-5 metų vaiko piešinyje žmogaus figūra dar formuojasi ir kinta, įgyja vis naujų detalių. Šis piešinio lygmuo atspindi savivaizdžio formavimąsi. M. Juknienė (1999) teigia, kad iš to, kaip vaikas vaizduoja piešinyje save, kitus žmones, galima spręsti apie jo bendravimo su kitais patirtį. Reikšmingiausias objektas būna nupieštas centre, jis ryškiausias, didžiausias. Jei vaikas vaizduoja save didesnį už kitus, vadinasi, jis nori vyrauti, būti svarbus. Arba atvirkščiai, jei vaizduoja save mažą, jaučiasi nesaugus. A. Brazauskaitė (2004) rekomenduoja dailės terapijos būdus, teikiančius emocinę ir socialinę paramą vaikams. Šios paramos bendrieji principai: saugumas ir pasitikėjimas; poreikių, galimybių atpažinimas ir tenkinimas; tikslingas meninis repertuaras skirtas individualioms problemoms spręsti; skatinamos vaiko spontanines reakcijos; siūlomos vaiko raiškai temos, problemos. Dailės raiškos priemonės: piešimo priemonės; tapybos priemonės; popierius; gamtinė medžiaga; ne meninės raiškos priemonės; Temos: siekiant terapinio poveikio menine veikla, turi būti suprantamos ir aktualios. Jos turėtų skatinti vaiką suvokti savo jausmus, emocijas, savo kūną ir aplinką; aktualios yra visos temos, atspindinčios vaiko ir jo aplinkos emocinį ar fizinį santykį. Kaip vaikas jaučiasi (emociškai, fiziškai); vaikas ir jo artimiausieji šeimos nariai- tai temos, leidžiančios jam stiprinti suvokimą apie artimiausią aplinką, apie patį save; vienkartinės/ momentinės temos, kurios svarbios tą sekundę/ valandą/ pusdienį. Tai vaikams suteikia galimybę išreikšti momentinį esamą įspūdį/ nuotaiką, stiprina suvokimą apie savo išgyvenimus; raiškos priemonė ar medžiaga taip pat gali būti užsiėmimo tema. Meninės veiklos erdvėje labai daug medžiagų ir priemonių, joje vaikai gali kaupti patirtį, remdamiesi savo pojūčiais, jie piešia, spalvina, lipdo kuria savo nuožiūra, panaudodami stalą, grindis, molbertą ar darbastalį. Kartais jie tyrinėja medžiagų savybes, išbando priemones ir tiesiog mėgaujasi procesu. Bando atkurti tikrus daiktus, gyvūnus, pažįstamas vietas. Dailė yra tarsi kita kalba, kurią vaikai vartoja norėdami išreikšti tai, ką žino ir jaučia. Meninės veiklos erdvėje yra ypatinga vaikų raida ir pažinimo erdvė. Mokslininkai D. T. Dodge, L. J. Colker ir kt. (2007), išskyrė keturias meno raidos sritis socialinę ir emocinę, pažinimo bei kalbos. Socialinė ir emocinė raida: menas yra natūralus vaikų jausmų reiškimo stimuliatorius, vaikas, prisilietęs prie meno, darosi jautresnis žmonėms ir aplinkai (Juknienė, 1999). Spalvų, medžiagų ir priemonių pasirinkimas priklauso nuo jų minčių bei emocijų. Laimingi vaikai dažniau renkasi ryškias spalvas. Liūdnas ar piktas vaikas rinksis tamsesnius atspalvius. 24

25 Pažinimo raida: reikšdami savo mintis ir įspūdžius meninėmis formomis, vaikai taiko mąstymo įgūdžius. Pasirinkdami dažus ir priemones, jie daro sprendimus, išmėgina naujas idėjas, eksperimentuoja. Sumaišę spalvas gali patirti priežasties ir pasekmės santyki. Kalbos raida: kurdami vaikai nuolat kalba, pasakoja, ką jie veikia, atsakinėja į klausimus apie savo bandymus. Meninė veikla plečią vaikų žodyną, nes nuolat vartojami specialūs terminai: skulptūra, paletė, spaustuvai. Pagal Ž. Malūkaitę (2003), meninė veikla reikšminga visoms vaiko raidos sritims. Dailės terapija ankstyvuoju laikotarpiu taikoma: smulkiajai motorikai lavinti; emocijų raidai skatinti; judesių koordinacijai lavinti; dėmesio koncentracijai lavinti; kalbos sutrikimams šalinti; mąstymui lavinti; pažinimui ugdyti; bendravimo įgūdžiams ugdyti; savarankiškumui ugdyti. Pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje daugelis autorių pabrėžia dailės ugdymo svarbą vaikui. Ž. Pjažė (J. Piaget) nurodė, kad ankstyvoji ir apskritai vaikystė tai raktas į žmogaus talento mįslę. Vaikai vaizduojantys savo piešinyje monstrus kaip teigia C. A. Malchiodi (1997), galėjo patirti smurtavimą namuose, tėvų piktnaudžiavimą, nesirūpinimą, sunkias emocines traumas. Д. Дилео (2002) teigimu, rankų arba pirštų padidinimas vaiko piešinyje aiškinamas kaip polinkis į agresiją, jeigu tai autoportretas. Jeigu vaizduojami kiti žmonės, tai gali reikšti laukiamai arba faktinei agresijai. Nepasitikintys savimi vaikai dažnai savo piešinyje vaizduoja nestabilias, svyruojančias figūras, su mažomis kojytėmis. Išgyvenimus vaikai dažnai išreiškia mišria technika, tiek vaizduodami plokštumoje, tiek lipdydami ar konstruodami (Čižinauskienė, 1999). Tam tikra prasme, piešinį galima palyginti su žmogaus gyvenimu. Kiek pilnas arba tuščias popieriaus lapas? Kaip panaudota erdvė? Sergantiems žmonėms, su psichikos energijos trūkumais labai sunku užpildyti popieriaus lapą. Žmonių tviskančių energingumu, hiperaktyvių žmonių popieriaus lapas gali būti per daug pripildytas (Ферс, 2003). Spalvos vaiką jaudina, kai kurios teikia gėrio, pasitenkinimo jausmą, kitos nesmagumo, abejingumo. Mažas vaikas suvokia šviesą ir spalvas kaip įvairius ryškumus. Judraus, neramaus, gyvo vaiko aplinkoje turėtų vyrauti oranžinės ir raudonos spalvos. O ramų, apatišką, nejudrų vaiką turėtų supti žalsvos, mėlynos spalvos (Vaitkevičienė, 1999). L. Marder (2010) atkreipia dėmesį, kad įniršęs vaikas ant lapo tepa vis naujas spalvas, jas maišo, kol išeina ruda dėmė. Būna taip, kad vaikas įmerkia teptuką į vienus dažus, po to iškart į kitus. Tuo metu vaiko judesiai yra ryžtingi, impulsyvūs. Spalvų maišymas vaikus žavi. Naujų atspalvių paieška vyksta tiesiai ant darbo lapo, čia ir dabar, be jokio išankstinio maišymo ant paletės. Pastebėtas dar vienas- spalvų daugiasluoksniškumo ypatumas. Dailės sesijų metu vaikai dažnai dažus tepa sluoksnį po sluoksnio. Kartais piešinys tampa net tūrinis, tai vaikams dar labiau patinka. 25

26 Pagal M. Juknienę (1999) spalvų pasirinkimas dailės darbelyje, turi gilesnę, individualią psichinę motyvaciją. Tai atitinka vaikų elgsenai. Piešiantieji šiltomis spalvomis, yra nesuvaržyti, jaučiasi saugiai savo aplinkoje, linkę į malonius santykius ir bendravimą. Vaikai, dažnai naudojantys mėlyną spalvą, pasižymi santūrumu. Dažnai tepantys juoda spalva, jaučiasi suvaržyti, nesaugūs aplinkoje, nelinkę bendrauti. I. Vaitkevičienės (1999) teigimu, vaikai labai džiaugiasi spalvomis, nes jos sukuria ypatingą nuotaiką. Geltona spalva nuteikia aktyviai, džiaugsmingai, švelniai, šiltai, jaukiai. Ši spalva maloni, džiugina tyrumu, kilnumu, šiluma. Oranžinė spalva suteikia akiai šilumos, palaimos jausmą. Mėlyna ir violetinė spalva suteikia neramų, ilgesingą jausmą. Mėlyna visada veda kažkur tolyn, savyje turi kažką tamsaus. Raudonos spalvos poveikis yra labai ypatingas. Ji teikia tiek rimtumo ir orumo, tiek malonės ir žavumo. Žalia spalva ramina akis, pagerina nuotaiką. Taigi galima pastebėti, kad meno (muzikos, dailės) terapijos metodų taikymas atlieka vaiko pažinimo, elgesio koregavimo, emocijų pažadinimo ir išraiškos, pozityvaus savęs vertinimo ir užimtumo funkcijas. Tai ypač aktualu vaikams, turintiems įvairiausių sutrikimų. Apibendrinus visus tris skyrius, galima teigti kad ikimokyklinis amžiaus tarpsnis yra ypatingas. Šio amžiaus vaikai nuolat domisi pasauliu, nori daug ką žinoti, ir tas ugdymo(si) procesas sėkmingiausias, kai vaikas yra aktyvus. Ikimokykliniame amžiuje sparčiai plėtojasi vaiko socializacija, kurios pilnavertiškumą lemia emocijų ir elgesio adekvatumas. Dažniausios šio amžiaus vaikų problemos yra emocinės. Vaikų globos įstaigose gyvenantiems vaikams būdingi įvairūs emociniai ir elgesio sutrikimai. Menas (ir dailė ir muzika) vaikui labiausiai susijęs su jo emocine raiška, jausmais, padeda bendrauti su aplinkiniais, atsiverti, išsilaisvinti iš įvairių baimių, nerimo ir kt. Meninė raiška turi plačias taikymo galimybes ugdyti, reabilitacijai ir gydyti. 26

27 2. DAILĖS TERAPIJOS TAIKYMO 3-5 METŲ VAIKŲ GLOBOS NAMŲ AUKLĖTINIŲ TURINČIŲ EMOCIJŲ SUTRIKIMĄ, YPATUMAI Šis tyrimas atkreipia dėmesį į vaiko, turinčio emocinių sutrikimų, taikant dailės terapiją, svarbiausiame žmogaus etape atpažįstant emocijas, poelgius. Vaikams, turintiems emocinių sutrikimų, nauja patirtis naujoje aplinkoje yra priimama sunkiau, todėl yra svarbus socialinės ir edukacinės aplinkos, t. y. ugdytojų, bendraamžių ir edukacinių priemonių (dailės terapijos) vaidmuo. Išreiškiant emocijas piešiniu bei kitomis neverbalinės kalbos priemonėmis, nepageidaujama emocinė būsena pakeliama lengviau. Tyrimo metodika Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis veiklos tyrimas, kuris yra atliekamas ugdytojų praktikų, siekiant patyrinėti specifinę problemą natūralioje pedagoginėje aplinkoje (Kardelis, 2002). Žydžiūnaitė (2007, p. 168) pateikia šio tyrimo apibūdinimą ir teigia, kad veiklos tyrimas tai tyrimas, kuriuo siekiama išspręsti atitinkamą problemą, sukurti procesą ar programą konkrečioje aplinkoje ir neketinama tyrimo rezultatų taikyti kitose aplinkose. Veiklos tyrimai yra vertinami dėl pritaikomumo edukologijoje ir galimybės šios srities teorijas patikrinti pedagoginėje praktikoje. Pagal Kardelį (2002), toks tyrimas suteikia tyrėjui galimybę tyrimo proceso metu, esant būtinybei, modifikuoti veiklos tyrimo eigą ar procedūras. Veiklos tyrimas pasirinktas dėl tokių jam būdingų bruožų: a) gerinti sutrikimų turinčių vaikų raidos perspektyvas b) inicijuoti pokyčius, kurie yra ir pačios veiklos tyrimo dalis B. Bitino teigimu (1996), edukologiniuose tyrimuose dažnas ir nestandartizuotas diagnostinės informacijos kaupimo metodas stebėjimas. Stebėjimas universaliausias metodas, nes juo gautos informacijos pagrindu galima diagnozuoti ne tik ugdytinį, bet ir ugdytojo veiklą, visą ugdymo procesą. Stebėjimas universalus edukologinio tyrimo duomenų rinkimo metodas, padedantis gauti informacijos apie ugdytinių elgesį ar ugdytojo veiklą, ugdomosios sąveikos ypatumus. Naujomis, dar nenagrinėtomis savybėmis pasižymintis ugdymo procesas visų pirma diagnozuojamas stebėjimu (Bitinas 2006). Stebėjimo metodas pasirinktas todėl, kad tiriamieji maži vaikai, apklausti jų pačių neįmanoma, todėl pasirinkti stebėjimo požymiai, fiksavimo būdai (filmavimas, fotografavimas). 27

28 Kaip pastebėti vaiko būsenos pokyčius Pagal L. Marder (2010), viso dailės terapijos ciklo metu galima ir būtina nuolat kontroliuoti vaiko būsenos pokyčius. Norėdamas gauti informaciją apie būsenos dinamiką, tyrėjas gali: stebėti vaiko elgesį, išreiškiamas emocijas ir reakcijas; analizuoti vaiko kūrybinės veiklos rezultatus; Tyrėjas numato, į kokius dalykus, turinčius reikšmės konkrečiai grupei ar vaikui, stebėdamas kūrybos procesą jis atkreips dėmesį. Kriterijai parenkami atsižvelgus į problemas, kurios sudaro koreguojamojo darbo turinį. Tyrimo imtis Veiklos tyrimų buvo tiriami vaikų globos namų N auklėtiniai, kuriems su specialisto psichologo pagalba, dirbančio šioje įstaigoje, nustatyti emociniai sutrikimai. Interviu metodu apklausti vaikų globos namų specialistai. Tiriamųjų skaičius: vaikai-3, specialistai-4. Tyrimas vaikų globos namuose atliekamas nuo 2011 m. kovo mėn., tyrimo pabaiga 2012 m. vasario mėn. Siekiant atlikti šį tyrimą, buvo sudarytas toks planas: Tyrimo planavimas Sudaromas sąrašas dailės terapijos užsiėmimų kurių tinkamumas bus tiriamas Sudaromas užsiėmimų planas, parenkant temas, priemonęs, technikas Išryškinamos dailės terapijos būdų taikymo galimybės ugdant emocinių sutrikimų turinčius vaikus Užsiėmimų metu aprašoma kiekvieno dalyvaujančio emocinė būklė, jos kitimas Tyriamųjų (vaikų) pedagoginis piešinių analizavimas Pusiau struktūruoto intervių organizavimas su VGN specialistais, siekiant išsiaiškinti dailės terapijos naudingumą 1 pav. Tyrimo planas 28

29 Tyrimas susideda iš trijų dalių: susipažinimo, pagrindinės dalies ir baigiamosios dalies. Susipažinimui skirti keturi užsiėmimai, pagrindiniai daliai septyni užsiėmimai, baigiamajai daliai keturi užsiėmimai. Tiriamųjų veikla gavus leidimą fiksuojama fotoaparatu ir vaizdo kamera. Pasirinkau šį fiksavimo būda, kadangi tokie prietaisai kaip vaizdo kamera leidžia užfiksuoti pačias smulkias užsiėmimų dėtalęs. Dailės terapijos užsiėmimų temų aprašymai Susipažinimo dalies užsiėmimai 1. Susipažinimo užduotis 1 Laisvas piešimas Tikslas: Susipažinimas išryškėja polinkiai, problemos, nuotaikos, motyvacijos lygis, kas kam svarbu, vaikų baimės, kad nemoka piešti ir pan. Neigiamų emocijų ir negatyvių išgyvenimų sublimacija spalvomis ant popieriaus. Šio užsiėmimo metu vaikas piešia, tai ką jis nori, mėgsta labiausiai piešti, pasirenka bet kokias dailės raiškos priemonės. Laisvo piešimo užsiėmimas nedirektyvi metodika, leidžianti aptarti su vaikais piešinius, metaforas, vaizdinius ir išsakyti, išgirsti ir priimti dar daugiau, negu paprastai kalbantis. Dailės terapijos laisvo piešimo būdą atrado ir jo efektyvumu įsitikino M. Leliugienė (2002). Laisvo piešimo užsiėmimai leidžia aptarti su vaikais piešinius, vaizdinius ir išsakyti, išgirsti ir priimti daug daugiau, negu paprastai kalbantis. Pasak S. Lesinskienę ir V. Karalienę (2008) laisva kūryba formuoja vaiko sugebėjimą išreikšti ir perteikti savo jausmus, idėjas, skatina eksperimentuoti, o kartu ir pajusti bei suprasti meninę raišką. Tai būdas pažinti savo vidines kūrybines galias, pažadinti vidinį žinojimą, padedantį intuityviai rasti kylančių problemų sprendimo būdus. Tai ramina, sumažina susikaupusį nerimą, įtampą, atpalaiduoja. Taikant laisvo piešimo metodą, vaikams reikia sudaryti sąlygas patiems pasirinkti norimo dydžio teptuką, spalvas. Tokiu būdu kiekvienas vaikas susikuria savo intymią erdvę, kurioje gali tyliai prabilti spalvomis į popieriaus lapą ir išreikšti paslėptus, slegiančius ir nesuvoktus jausmus. Piešinius aptarti geriau individualiai, t.y. kiekvienam vaikui skirti papildomai laiko. Kokiu būdu, kaip ir ką piešti vaikai sugalvoja patys. Vadovo pareiga būti šalia (Leliūgienė, 2002). 2. Susipažinimo užduotis 2 Aš Antras užsiėmimas - tai susipažinimo užsiėmimas, ketinu susipažinti su vaikais, papasakoti apie save, ir tuo tarpu norėčiau, kad ir jie atsiskleistų. Visi žinome, kad maži vaikai labai atsargiai bendrauja arba visai nebendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Kad jiems būtų lengviau papasakoti apie save nutariau, kad tai jie padarys dėka dailės užsiėmimų. Antrajai užduočiai pasirinkau 29

30 autoportreto piešimą. Žmogaus piešinys pats vaikas, jo paties atspindys. Žmogaus vaizdavimas atskleidžia tam tikrus asmeninius ir netgi fizinius vaiko požymius. Pastebėta, kad pasikartojantis tų pačių kūno dalių paryškinimas ar praleidimas paprastai liudija tą dalį esant nesveiką, pažeistą. Vaikas gali praleisti kūno dalis, kai nėra iki galo pripažinęs savo neįgalumo, ignoruoja jį arba tos kūno dalys nėra jam svarbios, nes jų nenaudoja (Malūkaitė, 2003). Priemonės, šią užduotį atlikti vaikai kiekvienas pasirinks kokias norės. Su kiekvienu vaiku per šį užsiėmimą dirbsiu individualiai. 3. Susipažinimo užduotis 3 Mėgstamas žaislas Trečia užduotis labai panaši į antrąją užduotį. Vaikai turės nupiešti tuos žaislus, daiktus su kuriais jiems labai patinka žaisti. Tuo tarpu atliekant šią užduotį vaikas galės netiesiogiai, o per tą nupiešta daiktą papasakoti apie save, savo interesus. 4. Susipažinimo užduotis 4 Mano draugai Temos akcentas: sustiprinti vaiko gebėjimą suprasti ir išreikšti tikrą draugystę. Tikslas: suteikti kiekvienam vaikui progą savaip parodyti, ką jiems reiškia draugystė. Yra vaikų, kuriems sunku paaiškinti, kas yra draugystė, kadangi jie niekada jos nepatyrė. Tai būdinga socialiai uždariems vaikams (Leliugienė, Klemkaitė, 2004). Per šį užsiėmimą taip pat su labiau patinkančiomis priemonėmis vaikai turės nupiešti tuos žmones kurie juos supa, su kuriais jie daugiausiai bendrauja- tai yra draugai. Šios užduoties dėka tikiuosi sužinoti ar vaikas yra komunikabilus, bendraujantis, ar jis yra uždaras, nepasitikintis žmonėmis. Viskas priklausys nuo nupieštu draugų kiekio. Pagrindinės dalies užsiėmimai 1. Piešimas užsimerkus Tikslas: sudaryti galimybę užsiėmimo dalyviui pamatyti laisvą nuo vizualinės kontrolės rankos judesių pėdsaką popieriuje. Uždaviniai: 1. Sukurti ir nuolat stengtis palaikyti saugų dalyvio mikroklimatą. 2. Paskatinti dalyvį pasitikėti savimi, atsipalaiduoti ir piešti laisvai, užsimerkus. Tikėtini įgūdžiai: 1. Gebės įsiklausyti į savo kūno judesius, pojūčius. 2. Lavins intuiciją ir savivokos įgūdžius. 30

31 Trumpas turinys: Piešimo užduotis turi būti atliekama užsimerkus arba užrištomis akimis. Dalyviui gali būti nejauku piešti užsimerkus. Todėl vadovas, padrąsindamas dalyvį, prieš pradedant piešti, gali pasiūlyti padaryti kelis judesius ore užmerktomis akimis. Tokiu būdu dalyvis gali susikoncentruoti tik į judesius ir formų vinguriavimą. Šį pratimą reikėtų daryti kelias minutes. Jei dalyvis pageidautų, galima pasiūlyti užsirišti akis šaliku ar skarele. Vadovas neturėtų ypač skrupulingai ir sąžiningai sekti, ar tikrai dalyvis pieštų užmerktomis akimis ir nebandytų atsimerkti. Ne visiems žmonėms piešimas, tapymas užsimerkus gali būti malonus. Organizuojant aptarimą, būtina atsiminti, kad dalyviai vaikai, turintys emocinių sutrikimų. Aptarimo metu jie turi gerai jaustis, jiems turi būti sudarytos sąlygos patogiai judėti (Vaitkevičienė, 2008). 2. Monotipija A. Brazauskaitė (2004) siūlo droviems, kukliems, nepasitikintiems vaikams, tokias priemones, kurios garantuoja darbo sėkmę ir suteikia kūrybinį pasitenkinimą, tarp jų yra monotipija. Monotipija tai dažų atspaudimo būdas gaunant viena, nepakartojama atspaudą. Darbas su dažais išlaisvina vaiką, padeda jam įveikti nuoširdžios jausmų raiškos barjerus, atsikratyti įtampą keliančių išgyvenimų. Tepliojimus lydi žodiniai komentarai, atskleidžiantys vaiko prigimtį. Tai gali būti ir abejonės, ir susižavėjimas, ir atsargus eksperimentavimas, ir savi atradimai. Saviraišką skatina savo potencialo, savitumo pojūtis. Vaikui tai yra savitas, jo paties sugalvotas piešimo būdas. Šios susikurtos sąlygos leidžia padėti vaikui išgyventi hipersocializacijos, įveikti prislėgtą nuotaiką ir baimes, sustiprinti pasitikėjimą savimi (Marder, 2010). 3. Fejerverkai Lašinant ant popieriaus lapo praskiestus dažus, vaikai prikišę prie balučių šiaudelį, pučią spalvotą vandenį į įvairias puses. Ši smagi veikla skirta pralinksminti vaikus. Nepageidautina žaisti su lašeliais ilgiau kaip 3 5 minutes, nes rūpestingai pučiant per šiaudelius orą gali apsvaigti galva (Marder, 2010). Užsiėmimo metu vaikas patiria daug teigiamų emocijų, pūtimo pratimais pagilinama kvėpavimo fazė, aktyvinama burnos motorika, naudingas užsiėmimas, esant kalbos sutrikimui (Malūkaitė, 2003). 4. Nuotaiką ant baliono Tikslas: Emocinės būsenos, nuotaikos, gilių problemų ir individo jausmų diagnozė. Bendravimo problemų, baimės, agresijos korekcija. 31

32 Vaizdų perkėlimas ant baliono, išmokyti vaikus nustatyti savo vidinę būseną ir suprasti kito asmens emocinę būseną. Ši veikla padeda lavinti bendravimo įgūdžius, plėtoti gebėjimą išreikšti savo emocijas, jausmus [75]. 5. Liūdnas paveikslas Sukurti liūdną paveikslą. Kokios spalvos man yra liūdnos? Kada, kokiomis sąlygomis man yra liūdną? Tikslas: Įžvelgti vaiko problemas ir pamatyti, kada reikia pagalbos; pažadinti vaiko emocijas, jas išreikšti, įvardyti, verbalizuoti. Ši dailinė veikla padeda plėsti emocijų skalę, suvokti savo išgyvenimus (Brazauskaitė, 2004). 6. Linksmas paveikslas Sukurti linksmą paveikslą. Kokios spalvos man yra linksmos? Kada, kokiomis sąlygomis man yra linksma? Kalbėti apie tai. Tikslas: Įžvelgti vaiko problemas ir pamatyti, kada reikia pagalbos; pažadinti vaiko emocijas, jas išreikšti, įvardyti, verbalizuoti. Ši dailinė veikla padeda plėsti emocijų skalę, suvokti savo išgyvenimus (Brazauskaitė, 2004). 7. Piešimas biriais produktais Barstyti naudojamos įvairios medžiagos: kruopos, sėklos, makaronai, smėlis, plunksnos ir pan. Susipažįstama su skirtingų medžiagų fizinėmis savybėmis, lavinami lytėjimo pojūčiai. Barstant į klijais pateptą vietą, reikalingi tikslūs riešo ir pirštų judesiai. Puikus būdas dėmesio koncentracijai ir rankų judesių koordinacijai lavinti. Ikimeninės raiškos priemonės veikia raidą, aktyvina motoriką, lytėjimo pojūčius, skatina emocijų raišką (Malūkaitė, 2003). Aprašyta vaizdo kūrimo technika vaikams, kuriems būdingas judesių nemiklumas, negatyvizmas, prislėgtumas, padeda adaptuotis naujoje erdvėje, leidžia patirti sėkmės pojūtį. 1. Saulės spinduliai Baigiamosios dalies užsiėmimai Kiekvienas iš Jūsų yra saulė. Jeigu esate džiugios nuotaikos skleidžiate džiaugsmo spindulius, jeigu liūdite liūdesio spindulius. Pamėginkite nupiešti saulę, kuri liūdi, džiaugiasi ir pyksta. Ši užduotis nuteikia vaikus tolesnei kūrybinei veiklai, išsklaido dėl nežinomybės kylančią įtampą (Marder, 2010). 32

33 2. Piešimas pirštais Kalbant apie įvairius piešinių kūrimo būdus, galima paminėti ir apie spontanišką vaikų perėjimą prie piešimo pirštais ir delnais. Piešimo pirštais vertė individualumo diagnostikos aspektu aptariama psichologo A. I. Keidiso. Kaip stipriosios metodo savybės nurodoma: judėjimo apribojimų nebuvimas; kultūrinės įtakos nepaisymas; ekvivalentiškų formų nebuvimas; Visi šie ypatumai prisideda prie dailės terapijos proceso sėkmės. Piešiant pirštais ir delnais išvengiama šablonų įtakos. Šis vaizdavimo būdas padeda atskleisti vaiko individualumą (Marder, 2010). Šis raiškos būdas skatina izoliuotų pirštų judesių lavinimą. Piešiant pirštais yra tiesioginis ryšys su medžiaga. Pirštais išmaišomi dažai, nuo kurių lieka pėdsakai ant popieriaus, odos. Todėl ji labiau nei kita medžiaga padeda spontaniškai emocijų raiškai. Toks tapymo būdas turi daug privalumų. Jis ramina ir atpalaiduoja. Jis nereikalauja didelių pastangų ir gebėjimų (Malūkaitė, 2003). Piešimas pirštais yra puiki nerimastingumo, socialinių baimių, prislėgtumo profilaktikos ir korekcijos būdas (Marder, 2010). 3. Dažų taškymas Droviems, kukliems, nepasitikintiems vaikams, A. Brazauskaitė (2004) siūlo įvairius atsitiktinės tapybos būdus tai būdai, kuriais visada gaunamas gražus ir netikėtas spalvų sumaišymas: ant šlapio popieriaus lapo taškyti dažus, judinant popieriaus lapą, stebėti, kaip jungiasi spalvos. 4. Autoportretas lyginamoji užduotis Pasiūlyti vaikams paskutinio užsiėmimo metu nupiešti savo autoportretą, o paskui jį palyginti su tuo autoportretu, kurį vaikai piešė tyrimo pradžioje 33

34 Užsiėmimų analizavimo lygmenys Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkęs dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Neįsitraukimas į veiklą. (Žemiausias lygmuo). Atsisako veikti, nesidomi kūrybine veikla. Yra pasyvus. Į kūrybinę veiklą įsitraukią labai sunkiai. Atitolsta nuo užbaigto kūrinio. Neišreiškia emocinio santykio kūrybinei veiklai. Emocinės būsenos nuo nerimo iki pakilumo Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. Įsitempimas (nerimas). (Žemiausias lygmuo). Elgiasi stereotipiškai. Demonstruoja ribotą veiksmų amplitudę. Dirba tik iš reikalo, nurodžius suaugusiajam, bijodamas būti nubaustas. Kurdamas išreiškia santūrumą. Maišo spalvas paletėje. Kūrybinį procesą lydi spontaniškais garsais ir komentarais. Kalba neramiai. Vaiko kūrybinės veiklos rezultatų analizė Vaikų darbai, sukurti dailės sesijos metu gali būti: abstraktūs piešiniai: teplionės, keverzonės, brūkšniavimas, teminiai piešiniai: žmonių, objektų vaizdavimas, atspaudai; aplikacijos iš džiovintų lapų, birių medžiagų ir produktų; koliažai; 34

35 Analizuojant vaikų kūrybinės veiklos rezultatus derėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis darbeliai bus skaitomi. Vieno vaiko darbų lyginimas suteikia informacijos apie vykstančius vidinius pokyčius (Marder, 2010). Analizės kriterijai: kūrybinės veiklos priemonių (dažų arba paprasto pieštuko, teptuko dydžio, aplinkos daiktų) pasirinkimas; abstraktus arba tikroviškas vaizdavimo būdas; paveikslo dydis popieriaus lape; paveikslo arba jo elementų išdėstymas erdvėje (lape); vaizduojamosios erdvės užpildymas arba tuštumas; spalvų pasirinkimas (pedagoginė reikšmė) kūrybos proceso analizė: elementų atsiradimo tvarka, vaizdo keitimas (plovimas, trynimas, perpiešimas, taisymas, papildymas); rankos judėsio stiprumas naudojant dailinęs priemones; paveikslo pavadinimas; kruopščiai arba schemiškai sukurtas vaizdas; neįprastumas, nutolimas nuo normos, iškraipymas, neproporcingumas; emocijų perteikimas užsiėmimo metu. Emocijų intensyvumas; 35

36 Tyriamųjų charakteristikos, bei veiklos tyrimo duomenų analizė 2.3 Domantas. Atsiverimas kūryboje Domanto (3m.) charakteristika Labai silpnas, smulkus berniukas, gimė 27 savaičių. Kalba vystosi neatitinkamai jo amžiui. Kalba labai sunkiai, beveik nebendrauja. Į vaikų globos namus pateko pusantrų metų, svėrė apie šešis kilogramus. Kai ko užsinori, o jam tai neduodama, tampa labai agresyvus, gali mušti net suaugusįjį, neadekvačiai elgiasi, verkia, lengvai susierzina. Nervuotas, berniuko emocinė raiška yra sutrikusi. Psichologė nustatė emocinį sutrikimą baimę. Labai uždaras berniukas, beveik nebūna geros nuotaikos, visada nusiminęs. Dažnai susigėsta, jeigu būna giriamas, nuleidžia galvą. Veikloje ramus, jeigu veikla jam patinka gali labai ilgai jai skirti laiko, susikaupęs dirba. Atliekant darbą nekomentuoja savo veiksmų, tylus. Judrus berniukas mėgsta žaisti su didelėm mašinom. Labai griežto charakterio, siekia, kad viskas vyktų pagal jo norą. Mielas, smalsus, labai nori individualaus dėmesio. Domanto (3m.) veiklos tyrimo duomenų analizė Susipažinimo dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Laisvas piešimas Labai nekantravo pradėti užduotį ir labai greitai piešė. Pradėjo nuo žydros spalvos, mažais potėpiais. Ištapė dėmę viduryje popieriaus lapo. Pasirinko kitos spalvos dažus - geltonos. Mažais potėpiais, ramiai tapė dar vieną dėmę. Nutapęs dėmę, iš vienos popieriaus lapo pusės, perėjo prie kitos. Atsitiktinėse popieriaus lapo vietose tapė naujas dėmes, jos buvo skirtingų formų, dydžių, pripiešdavo ir linijų. Paklausiau ką piešią, jis tylėjo ir toliau tapė bet jau smulkiai. Intensyviai vedžiojo teptuką viduryje popieriaus lapo. Raudonais dažais uždažė didžiąją lapo dalį ir užtapė geltonais dažais. 2 pav. Tyla Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. 36

37 Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla atitinka aukščiausiam lygmeniui. Jis labai nekantravo ir iš karto sutiko atlikti užduotį. Pasistengė užimti visą lapo erdvę. Užsiėmimo metu berniuko emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Ryškaus elgesio pasikeitimo nebuvo, dirbo labai greitai bet ramiai ir tyliai, nekalbėdamas. 2. Kūrybinė veikla: Aš Pasirinko piešti su dažais, padaręs kelis potėpius raudonais dažais pasakė, kad duočiau kitą popieriaus lapą, kuriame pradėjo piešti flomasteriu raudonos spalvos. Paaiškinau, kad berniukas turi nupiešti save, bet nelabai norėjo, po kai kurio laiko sutiko. Pradėjęs piešti nekalbėjo, tik piešiniui įpusėjus paklausiau ką jis piešią, atsakė, jog piešią mamą, nors žinojo, kad reikia piešti save. Pradėjau pokalbį, paklausiau ką jis labiausiai mėgsta piešti, jis vėl atsakė mamą. Nupiešė didelę dėmę, vedžiojo raudonos spalvos flomasterių toje pačioje vietoje labai ilgai. Pabaigoje pasakė, kad nupiešė tėtį. 3 pav. Tėtis Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkęs dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. 37

38 Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Nelabai norėjo piešti pagal temą ir nukrypdavo nuo jos. Sunkiai apsisprendžia su kuo ir ką pieš, sunkiai įsitraukė į kūrybinę veiklą. Jo elgesio pasikeitimo nebuvo, niekaip neišsireiškė. 3. Kūrybinė veikla: Mėgstamas žaislas, daiktas Neparodė nenoro atlikti užduotį, atsisėdo ir ėmė dirbti. Pradėjo piešti, pasirinko geltonos spalvos dažus ir įvairiais potėpiais, linijomis vedžiojo teptuką lape. Piešė ramiai, tylėdamas. Pasirinko žydrą spalvą ir greitais judėsiais vedžiojo pusiau sudrėkintą teptuką popieriaus lape. Judėsiai buvo atsitiktiniai. Vėl pasirinkęs geltoną spalvą, intensyviai vedžiojo teptuką jau virš nupieštų dėmių. Supratau, kad judėsių intensyvumui daro įtaką spalvos. Su kai kuriomis spalvomis elgiasi ramiai, o su kitom dirba judriau. Įsijautė į piešimą ir toliau piešė linijas ir dėmes. Užtapė didžiąją dalį popieriaus lapo. Judesiai ir piešimo intensyvumas sulietėja popieriaus lapo kraštuose, viduryje judesiai ir potėpiai tampa laisvesni. Vedžioja teptuką kelis kartus toje pačioje vietoje. Berniuko paklausiau, ką jis piešia, atsakė, kad piešia gogą. 4 pav. Žaislas Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Susidomėjo veikla, iškarto sutiko atlikti užduotį, buvo susikaupęs, dirbo noriai, ramiai. Įsijautė į piešimą ir pasistengė užimti visą lapo erdvę, spalvas maišė tiesiai ant kūrinio. 38

39 4. Kūrybinė veikla: Mano draugai Pradėjo nuo geltonos spalvos potėpių. Dirbo ramiai, neskubėdamas ovaliniais judesiais. Piešdamas rutulį nepasitikėdamas savo judesiais, palengva sujungė rutulio galus. Paskui tiesiog vedžiojo teptuku vienoje ir toje pačioje vietoje kelis kartus. Visiškai tylėjo, piešdamas nebendravo. Nupiešė nuo ovalo žemyn dvi ilgas linijas, labai apsidžiaugė ir norėjo, kad aš atkreipčiau dėmesį į jo piešinį. Sujungė linijas tarpusavyje ir taip pat labai džiaugėsi. Pradėjo spalvinti. Viską spalvino tos pačios geltonos spalvos. Įsijautęs į piešimą atsistojo ant kedės ir piešė stovėdamas, bandė laikyti teptuką abiem rankom, bet buvo nepatogu. Plovė teptuką nuo dažų indelyje su vandeniu intensyviai ir greitai. Raudoną spalvą, laisvais rankų judesiais dengė virš geltonos, uždažydamas geltoną spalvą, palikdamas dar kelis potėpius užbaigė savo piešinį. Paklausiau jo, ką jis nupiešė, atsakė, jog nupiešė savo draugę Ana. 5 pav. Draugė Ana Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkęs dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Dirbo ramiai, neskubėdamas, jautėsi neužtikrintai. Kūrybinės veiklos metu buvo nekomunikabilus, tylėjo. Įsisiūbavo į veiklą pamažu. Spalvas maišė tiesiai ant piešinio. 39

40 3 Susipažinimo dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 1 diagrama 2 Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose 1 Laisvas pieš. Aš Mėgstamas žaislas Mano draugai 3 2 Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo 1 Laisvas pieš. Aš Mėgstamas žaislas Mano draugai Pagrindinės dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Piešimas užsimerkus Iš karto nenorėjo piešti užrištomis akimis, bet po kiek laiko sutiko. Užrišau jam akis, jis pasirinko žalios spalvos flomasterį ir pradėjo piešti. Ovaliniais judesiai nupiešė dvi dėmes, vieną dėmę nupiešė labai greitai o kitą dėmę kelis kartus apvedžiojo, paskui didino ją ir net užėjo už popieriaus lapo ribų. Pirmą dėmę lengvai, neskubėdamas nupiešė, o antrą dėmę berniukas piešė šiek tiek ilgiau ir griežčiau, atsitiktinai vedžiodamas flomasteriu po popieriaus lapą. Uždaręs flomasterį kamštuku, berniukas pasakė, kad jau viskas. Labai greitai nupiešė, kadangi pasak auklėtojos, jis niekada anksčiau nepiešė užrištomis akimis ir nekantravo pasižiūrėti į rezultatą. Atrišus jam akis, berniukas nusišypsojo, pamatęs savo darbą. Uždaviau klausimą, ką jis nupiešė, jis atsakė kažką savąją kalba, auklėtoja pasakė kad jis atsakė jog nupiešė saulę. Paklausiau ar jis nupiešė saulę, jis atsakė: taip ir nubėgo pas draugus. 6 pav. Saulė 40

41 Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkęs dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Įsitempimas (nerimas). (Žemiausias lygmuo). Elgiasi stereotipiškai. Demonstruoja ribotą veiksmų amplitudę. Dirba tik iš reikalo, nurodžius suaugusiajam, bijodamas būti nubaustas. Kurdamas išreiškia santūrumą. Maišo spalvas paletėje. Kūrybinį procesą lydi spontaniškais garsais ir komentarais. Kalba neramiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla atitinka vidutiniam lygmeniui. Jis nelabai norėjo atlikti užduoties, domėjosi veikla trumpai, nerodė ypatingo susidomėjimo veikla. Labai greitai atliko užduotį, kurdamas tylėjo. Užsiėmimo metu berniuko emocinė būsena atitinka žemiausiam lygmeniu. Dėl regos apribojimų jis dirbo tik iš reikalo, visiškai tylėjo veiklos metu. 2. Kūrybinė veikla: Monotipija Užlipo ant kėdės, atsisėdo, laukė kol nuvalysiu stalą ir duosiu jam popieriaus lapą. Pasakė, kad jo draugų piešiniai panašūs jam į gogą. Pasirinko vidutinio dydžio teptuką ir pradėjo darbą. Ilgai galvojo kokios spalvos dažus jam pasirinkti, pasirinko žalios spalvos dažus. Nupiešė du neaiškios formos rutulius. Atsitiktinai vedžiojo teptuką sukamaisiais judesiais. Paskui pasirinko iškarti dvi spalvas, nuleido teptuką į mėlynos spalvos dažus, o paskui į juodos spalvos dažus. Jis atsargiai nupiešė rutulį vienoje lapo dalyje ir kitoje. Pasakė, kad nupiešė mašiną, supratau tai dėl to, kad jis pasakė: Pi-pip. Sulenkė popieriaus lapą per puse, išlygino jį delnu. Atlenkęs lapą jis sušuko: Ooooooo, paklausiau į ką panašu tai ką jis nupiešė ir kas jam išėjo, berniukas atsakė, kad tai: Goga. 7 pav. Rutuliai Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. 41

42 Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Buvo suinteresuotas kaip kūrybine veikla taip ir jos rezultatu. Į kūrybinę veiklą įsitraukė greitai, buvo komunikabilus, dirbo ramiai ir noriai. 3. Kūrybinė veikla: Fejerverkai Buvo nepatenkintas, blogos nuotaikos, kažkodėl pyko. Sėdėjo ramiai. Atsistojo ant kėdės ir vėl atsisėdo. Nusijuokė ir pradėjo darbą. Pasirinko rudos spalvos dažus, juos užliejo ant popieriaus lapo ir su šiaudelio pagalba papūtė vieną kartą ir pasižiūrėjo į manę. Dėmė nepakeitė savo pirminę formą. Pabandė dar kartelį, dėmė pakeitė pirminę formą. Pasirinko sekančią spalvą ružava. Tą patį veiksmą padarė ir su ružavos, oranžinės, raudonos ir dviem rudom dėmėm, dabar jau kelis kartus pūstelėjo. Patiko šį užduotis, jai atlikti jis skyrė daugiau laiko. Paklausiau į ką panašios jo padarytos dėmės, žiūrėdamas į popieriaus lapą, ilgai galvojo nieko neatsakinėdamas. Dar kartą paklausiau, nuleido galvą ir nieko neatsakė. Paklausiau ar užbaigė savo darbą, atsakė: Taip. 8 pav. Dėmės Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkęs dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. 42

43 Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Iš pat pradžių buvo nusiminęs, neramus. Pamažu įsisiūbavo į kūrybinę veiklą ir ji jam patiko. Nelabai ilgai domėjosi veikla. Pakomentavo savo užbaigtą kūrinį pagal temą. 4. Kūrybinė veikla: Nuotaika ant baliono Atsisėdo prie stalo, apžiūrinėjo ant jo gulėjusius daiktus. Išsirinko oranžinės spalvos balioną. Paklausiau kokios jis nuotaikos šiandien, ilgai galvojo, atsakė: Liūdnas. Paklausiau kodėl, papurtė galvą ir atsakė: Ne, paklausiau: Nežinai kodėl?, atsakė: Taip. Paaiškinau, kad jis turi nupiešti tai ant baliono. Įkišęs teptuką į indelį su vandenių, sudrėkintu teptuku vedžiojo po balioną. Pasirinko tamsiai geltoną spalvą. Padarė kelis potėpius. Pasirinko raudonos spalvos dažus nenuvalydamas teptuko. Tą patį veiksmą padarė ir su raudonos spalvos dažais. Atlikinėjo užduotį ramiai. Tapė mažais, atsitiktiniais potėpiais. Dirbo nekalbėdamas, buvo susikaupęs. Rutuliniais judesiais toliau juodos spalvos dažus dengė ant baliono. Norėjo nuspalvinti visą balioną. Labai daug laiko skyrė šiai užduočiai atlikti. Atsargiai, smulkiais, o paskui ir stambesniais potėpiais dengė baliono paviršių. Pasakė: Sio. Paklausiau ką nupiešė, kokia buvo jo nuotaika, ilgai galvojo, nejudėjo, žiūrėjo į vieną tašką ir atsakė, kad linksmas. 9 pav. Liūdnas-linksmas Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Sutiko atlikti užduotį, dirbo noriai ir susikaupęs. Įsigilinęs į darbą nuspalvino visą baliono plotą. Per visą užsiėmimą buvo ramus. Labai daug laiko skyrė šiam užsiėmimui. 43

44 5. Kūrybinė veikla: Liūdnas paveikslas Buvo geros nuotaikos, bet tylus. Pasirinko patį storiausią ir didžiausią teptuką. Paaiškinus, ką jis turi nupiešti, berniukas iškarto pradėjo. Pasirinko tamsiai raudonos spalvos dažus ir tvirtai pradėjo piešti atsitiktines linijas, dėmes, paskui visą tai spalvino ta pačia spalva. Liūdną paveikslą piešė labai emocingai, judriais, greitais judesiais vedžiojo teptuką, kažkur net labai stipriai spausdamas jį. Paimdamas teptuku vandens, ir vėl vedžiojo atsitiktinai teptuką. Staiga netyčia ištepė tamsiais dažais savo piešinio kraštą. Trumpam nusiminė ir užbaigė piešti. Berniukas dar labai blogai šneka, jam buvo sunku atsakinėti į mano klausimus. Jis tiesiog tylėjo. 10 pav. Liūdesys Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Buvo gerai nusiteikęs, geros nuotaikos. Labai greitai pradėjo darbą. Elgėsi spontaniškai, tapė atsitiktiniais potėpiais. Užėmė visą lapo erdvę, elgėsi spontaniškai, susidomėjęs veikla. Dirbo noriai ir ramiai. Spalvas maišo tiesiai ant savo kūrinio. 6. Kūrybinė veikla: Linksmas paveikslas Piešinį turėjo nupiešti linksmą, bet kažkodėl sėdėjo nejudėdamas lyg sustingęs. Liūdnom akim, žiūrėjo į manę ir į įvairias puses, pagalvojau kad jis kažko išsigando, bijo. Paklausiau, ar jis pieš, jis nieko neatsakė tik papurtė galva. Paskui atsakė: Ne, paklausiau: Nenori?, jis tylėjo. Tada pasakiau: Nieko baisaus, jeigu nenori piešti. Pasakiau, kad jis gali eiti pas savo draugus žaisti, bet ir tada jis nepajudėjo iš vietos. Po kurio laiko nulipo nuo kėdės ir dar kelias minutes 44

45 stovėjo vienoje vietoje prie stalo lyg sustingęs. Po kelių minučių liūdnas nuėjo prie visų vaikų. Taip ir nesupratau, kas atsitiko. Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Neįsitraukimas į veiklą. (Žemiausias lygmuo). Atsisako veikti, nesidomi kūrybine veikla. Yra pasyvus. Į kūrybinę veiklą įsitraukią labai sunkiai. Atitolsta nuo užbaigto kūrinio. Neišreiškia emocinio santykio kūrybinei veiklai. Įsitempimas (nerimas). (Žemiausias lygmuo). Elgiasi stereotipiškai. Demonstruoja ribotą veiksmų amplitudę. Dirba tik iš reikalo, nurodžius suaugusiajam, bijodamas būti nubaustas. Kurdamas išreiškia santūrumą. Maišo spalvas paletėje. Kūrybinį procesą lydi spontaniškai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka žemiausiam lygmeniui. Berniukas atsisakė atlikti užduotį, buvo pasyvus. Į kūrybinę veikla neįsitraukė. Niekaip nepaaiškino savo nenoro atlikti kūrybinę veikla, tylėjo. Buvo nusiminęs, sėdėjo nuleidęs galvą. 7. Kūrybinė veikla: Piešimas biriais produktais Labai norėjo atlikti šią užduotį. Pasirinko jam labiausiai patinkančios spalvos popieriaus lapą, tai buvo raudonos spalvos lapas. Nieko nelaukdamas griebė tūbelę su klijais ir pradėjo darbą. Paklausiau berniuko, ką jis pieš, bet jis tylėjo, galvojo ir pylė klijų ant popieriaus lapo, dengė juos biriais produktais. Visą darbo procesą tylėjo, buvo susikaupęs ir noriai dirbo. Užbėręs netvarkingai manų kruopų, berniukas norėjo pataisyti savo klaidą pastumdamas kruopas prie klijų, berniukas išpurvino pirštus klijais. Nuvalė pirštus. Paėmęs saują smulkių makaronų, kažkodėl juos užbėrė ne ant klijų, o šalia. Užbaigė savo piešinį. Paklausiau, ką jis pavaizdavo popieriaus lape, berniukas labai plačiai nusišypsojo ir susigėdo. Aš paklausiau, į ką panašus jo piešinys, rodydamas pirštu į pačią mažiausią dėmę viršuje popieriaus lapo, pasakė: Akį. Jam šį dėmė panaši į akį. Pabarstyta dėmė grikių kruopomis, berniukui panaši į duoną. Daugiau nieko neatsakė. 11 pav. Akis, duona Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į 45

46 kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Labai norėjo atlikti šia užduotį, buvo susidomėjęs veikla. Greitai įsitraukė į veiklą. Dirbo ramiai, buvo susikaupęs, aktyvus. 3 Pagrindinės dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 2 diagrama 2 1 Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo Baigiamosios dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Saulės spinduliai Labai norėjo piešti. Atsisėdo prie stalo. Pasirinko ružavos spalvos flomasterį, paprašiau, kad nupieštu saulutę kuri liūdį. Nupiešė ovalą ir staiga nusiminė. Atėjęs buvo geros nuotaikos. Jam nepatiko tai ką nupiešė, vos neverkė. Pasiūliau nupiešti iš naujo. Laikė rankoje atidaryta flomasterį, 46

47 bet nepiešė, vis tiek buvo nusiminęs, nuleido galvą. Padėjo flomasterį, paėmė kita geltonos spalvos. Atidarė jį ir pasakė: Nemoku. Laukiau. Pakeitė geltoną flomasterį į ružavą. Po kelių sekundžių popieriaus lape nupiešė užtikrintai didelį ovalą ir vėl sėdėjo nieko neveikdamas. Vos paliesdama jo ranką su flomasterį pradėjau vedžioti ją lape, o paskui visai paleidau, pradėjo pats piešti. Piešė labai ilgus spindulius, jų buvo labai daug. Kai kurie spinduliai gavosi trumpesni už kitus. Užbaigdamas šią saulutę, pasakė: Viskas. Nusišypsojo. Antrą saulutę, kurį džiaugiasi iškart atsisakė piešti, bet greitai persigalvojo. Ilgai galvojo su kuo pieš. Pasirinko ružavos spalvos flomasterį, atidarė ir laikė jį rankoje, pasakė, kad nemoka piešti. Nusprendžiau ir vėl padėti berniukui. Ovalą nupiešėm kartu, o paskui akytes ir šypseną nupiešė pats. Nusišypsojo. Pradėjo piešti spindulius, piešė labai kruopščiai, tvarkingai ir ilgai. Įsijautęs į piešimą, sukiojo lapą kaip jam buvo patogu. Dirbo tyliai, susikaupęs, nieko nesakė. Nupiešęs paskutinį spindulėlį pasakė: Viskas ir nusišypsojo. Paprašiau nupiešti dar vieną saulutę, kurį pyksta. Pasakė, kad pikta saulutę pieš juodos spalvos flomasteriu. Pasakė, kad nemoka piešti. Paklausiau, ar jis nori, kad jam padėčiau, atsakė: Taip. Kartu nupiešėm ovalą, toliau spindulėlius piešė pats. Labai noriai piešė spindulėlius, jie buvo vienas arti kito, truputėlį kreivi. Piešdamas beveik atsigulė ant stalo, jam buvo patogu. Pirmus spindulėlius piešė labai kruopščiai, lėtai o kitus ėmė greitai piešti. Nebaigdamas piešti spindulėlių nupiešė saulutei akytes, viena buvo šiek tiek didesnė už kitą. Nupiešęs pusę spindulėlių pasakė, jog užbaigė savo piešinį. Paklausiau, kodėl nenupiešė visų spindulių, atsakė todėl, kad saulutė pyksta. 12 pav. Liūdna saulutė 13 pav. Linksma saulutė 14 pav. Pikta saulutė Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkęs dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. 47

48 Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Jis sutiko atlikti užduotį, bet domėjosi ta užduotimi trumpai. Labai lėtai įsisiūbavo į kūrybinę veiklą, dirbo nekalbėdamas. Užsiėmimo metu elgesio kitimo nepastebima. 2. Kūrybinė veikla: Piešimas pirštais Iškarto sutiko atlikti šią užduotį, buvo labai suinteresuotas nauju būdu piešti. Pasakė, kad pieš namą, pasirinko raudonos spalvos dažų, tik įkišęs pirštą į dažus, labai plačiai nusišypsojo. Pasakė, kad nemoka. Po kelių sekundžių palietė popieriaus lapą pirštu su dažais. Nupiešė lėtai raudona vertikalią liniją ir pradėjo piešti namą. Pasirinko oranžinės spalvos dažus, nupiešė dar vieną liniją. Tylėjo, piešė nekalbėdamas. Juodos spalvos dažais nupiešė apatinę namo liniją. Pasirinkęs oranžinės spalvos dažus, pradėjo spalvinti namą. Spalvino greitais potėpiais, kažką kalbėdamas. Kartais vedžiojo pirštu toje pačioje vietoje kelis kartus. Kruopščiai spalvino. Pasirinko mėlynos spalvos dažus, jais spalvino apatinę namo dalį, spalvino lėtai, gražiai. Vėl įkišo pirštą į oranžinę spalvą, spalvino virš mėlynos spalvos dažų. Dirbo susikaupęs, noriai. Skyrė pakankamai daug laiko šiai užduočiai atlikti. Pasirinko geltonos spalvos dažų, jais spalvino virš oranžinės spalvos, intensyviais judesiais ir ilgais potėpiais, greitai. Pasirinkęs žalios spalvos dažų pradėjo piešti šalia namo, nupiešė žalią dėmę. Žalią dėmę pradėjo trinti delnu, trynė labai ilgai. Pasakė, kad tai medis. 15 pav. Namas ir medis Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. 48

49 Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Iškarto sutiko atlikti šią užduoti, buvo suinteresuotas atlikimo technika. Šį kartą buvo kalbesnis. Užduotį atliko noriai, skyrė labai daug laiko šiai užduočiai atlikti. Elgėsi spontaniškai. 3. Kūrybinė veikla: Dažų taškymas Ypatingo dėmesio, jog nori labai atlikti šią užduotį nerodė, bet sutiko veikti. Patiko procesas šlapinti popieriaus lapą. Ilgai ir kruopščiai tai darė. Šlapino lapą stovėdamas ant kėdės, pasirinkęs patį storiausią teptuką. Paskui pasirinko geltonos spalvos dažus, trumpais judesiais taškė geltonos spalvos dažus ant popieriaus lapo, padarė pora sukamųjų judesių teptuku popieriaus lape. Dirbo tyliai, nekalbėdamas, įsigilino į darbą, jam patiko atlikimo procesas. Pasirinko oranžinės spalvos dažus, jais taip pat taškė. Labai stebėjosi, kai dažų taškiukai atsidurdavo ant popieriaus lapo, stebėjimasis buvo lydimas spontaniškais garsais. Stipriai kratė teptuką stovėdamas. Tą patį veiksmą padarė ir su žalios, mėlynos, juodos, rudos ir ružavos spalvos dažais. Kiekvieną kartą stebėjosi vis labiau, o taškydamas žalios spalvos dažus išvis sušuko: Gėlytės!, dažų taškeliai buvo panašus į gėlytes. Šypsojosi. Pradėjo kalbėti, juoktis. Žiūrėdamas į baigtą paveikslą labai stebėjosi ir buvo laimingas, šūkavo jog labai daug gėlyčių. Labai daug skyrė laiko šiai užduočiai atlikti. 16 pav. Gėlytės Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Jis sutinka atlikti šią užduotį. Berniukui patiko pirmas veiklos procesas (popieriaus 49

50 drėkinimas). Kurdamas naudojo savo piešimo būdą (ne tik taškymą), elgėsi spontaniškai. Kūrė ramiai. 4. Kūrybinė veikla: Aš lyginamoji užduotis Šį kartą labai nekantravo pradėti piešti, o ypač save. Pasirinko vidutinio dydžio teptuką. Šypsojosi visą piešimo procesą. Atsistojo ant kedės, kad jam būtų patogiau, pasirinko baltos ir iškarto geltonos spalvos dažus, pasakė, kad nemoka piešti. Pasiūliau jam piešti taip, kaip jis nori ir moka. Nupiešė didelę galvą viduryje popieriaus lapo. Oranžinės spalvos dažais nupiešė dvi akytes, berniukui nepatiko tai, kad jo akytės išėjo per didelės. Viena akytė gavosi didesnė už kitą, pasakė, kad nori ir kitą akį padidini. Oranžinės spalvos dažais padidino akytę. Pasirinkęs raudonos spalvos dažus nupiešė besišypsančia burnytę ir pats nusišypsojo. Išvalė teptuką, pasirinko rudos spalvos dažus, nupiešė trumpučius plaukus. Tos pačios spalvos nupiešė ir kūną. Pasakė: Aukštas. Taip pat rudos spalvos nupiešė ausytes. Rankas nupiešė pakeltas į viršų, tarsi jos laiko ausytes. Kojytes nupiešė labai mažas ir tos pačios rudos spalvos. Užbaigė darbą. 17 pav. Aš Išanalizavus berniuko elgesį piešimo užduoties metu, jam priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu berniuko susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Šio užsiėmimo metu jis pirmiausiai labai nekantravo pradėti piešti save. Buvo geros nuotaikos visą piešimo procesą. Berniukas elgėsi spontaniškai, kūrė stovėdamas ant kėdės. Dirbo noriai ir ramiai. 50

51 3 Baigiamosios dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 3 diagrama 2 1 Saulės spinduliai Pieš. pirštais Dažų taškymas Aš lyg. užd. Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose 3 2 Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo 1 Saulės spinduliai Pieš. pirštais Dažų taškymas Aš lyg. užd. 2.4 Saulė. Socialinių problemų sprendimas Saulės (4m.) charakteristika Labai užsispyrusi mergaitė, judri, aktyvi, ilgai negali susikaupti ties viena veikla. Dažnai serga peršalimo ligomis. Neturi mėgstamiausios veiklos ar žaislo, jai patinka vienai suptis sūpynėse, labiau mėgsta judrius žaidimus: bėgioti, vytis ir pan. Nemoka žaisti viena ir neturi siužetinių žaidimų. Kalbiniai, girdimojo dėmesio ir atminties, socialinės adaptacijos gebėjimai vystosi lėtai. Mergaitei labai patinka meilumas, dėmesys. Auklėtojos pasakojo, kad su Saulę jiems labai sunku, mergaitė nenorėjo lankyti parengiamosios klasės, buvo agresyvi ir mokytojos ir bendraklasių atžvilgiui. Ji nieko neklauso, daro tik tai, kas jai patinka, taip pat tampa labai agresyvi, jeigu jai pasakai pastabą. Pati netvarkingiausia iš visų vaikų. Jos tėvas invalidas serga šizofrenijos liga, motina serga psichikos sutrikimu. Saulės (4m.) veiklos tyrimo duomenų analizė Susipažinimo dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Laisvas piešimas Paklausiau ką pieš, susigėdo, nuleido galvą, sakė nežinanti. Patylėjusi atsakė, kad pieš saulutę, telefoną ir medį. Intensyviai mirkė teptuką geltonų dažų indelyje, nupiešė saulės kontūrą. Švariu teptuku bandė nupiešti akytes. Nuspalvino saulutę. Nupiešė kelis storus saulės spindulius. Buvo išsiblaškiusi, sukinėjosi į įvairias puses, stebėjo ką daro kiti vaikai. Teptuką mirkė vandenyje labai stipriai maišydama, vanduo išsiliedavo iš kraštu. Mėlynos spalvos nupiešė dangų. Pasirinkusi 51

52 raudonos spalvos dažų popieriaus lapo viduryje nupiešė tuščiavidurį rutulį, paklausiau, ką ji nupiešė, atsakė, kad tai bus žmogus. Nuvalė teptuką. Nuvalytu teptuku mergaitė nupiešė rutulio viduje dvi akytes ir burnytę, burnytė gavosi labai stora, nupiešusi pasakė: Oi ir uždengė delnu savo lūpas. Pastebėjo, kad žmogeliuko lūpos labai storos. Pasirinkusi ružavos spalvos dažus, nupiešė kūną, rankas su pirštais, ant kiekvienos rankos buvo po tris pirštus ir kojas. Nupiešė žmogeliukui plaukus. Plaukus piešė ilgai, vis pridėdama dažų ir padailindama. Pradėjo valyti teptuką, įkišo visą savo ranką į indelį ir makalavo ten pirštais, o paskui ištraukė ir pasakė: Fu, įkišo kitą ranką ir nusišypsojo. Nuvalydama rankas pasakė, kad užbaigė savo piešinį. Paklausiau, kokį jį žmogų nupiešė, truputėlį pagalvojo ir pasakė, kad nežino. Paklausiau, į ką šis žmogus panašus, atsakė, kad šis žmogus panašus į ją. 18 pav. Saulė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Neįsitraukimas į veiklą. (Žemiausias lygmuo). Atsisako veikti, nesidomi kūrybine veikla. Yra pasyvus. Į kūrybinę veiklą įsitraukią labai sunkiai. Atitolsta nuo užbaigto kūrinio. Neišreiškia emocinio santykio kūrybinei veiklai. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka žemiausiam lygmeniu. Mergaitė nebuvo suinteresuota veikti, kūrybine veikla domėjosi trumpai, buvo išsiblaškiusi. Užsiėmimo metu mergaitės emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Atlikinėjo užduotį nelabai noriai, stebėjo kitus vaikus, veiklos metu užsiiminėjo pašaliniais reikalais. 2. Kūrybinė veikla: Aš Labai norėjo tapyti dažais. Apžiūrinėjo flomasterius, atidarinėjo, uostė ir juokėsi. Paėmė į rankas teptuką ir improvizavo, kad tapo. Mirkė teptuką indelyje su vandeniu ir drėkino savo delną. Mėgdžiojo kitą mergaitę. Nuleido teptuką į geltonos spalvos dažų indelį, o paskui iškarto į indelį su vandenių, ant popieriaus lapo nupiešė ovalą ir pasakė, kad tai galva. Visą piešimo procesą mirkė 52

53 teptuką dažuose, o paskui vandenyje ir tik po to tapė ant popieriaus. Prie geltono ovalo, raudona spalva nutapė dvi linijas ir pasakė, kad tai kojos. Paėmusi žalią spalvą tepliojo virš kitų spalvų. Paklausiau, ką ji tapo su žalios spalvos dažais, pajudino pečiais ir nieko neatsakė. Ji toliau dengė dažus vienos spalvos ant kitos. Tepliojo visą popieriaus lapą skirtingų spalvų dažais ir vandeniu. Iš karto spalvos buvo šviesios ir ryškios, o paskui ji viską uždažė tamsiomis spalvomis. Paėmusi juodos spalvos dažų, uždažė pusę popieriaus lapo. Paklausiau jos, ką ji nupiešė juodai, atsakė, jog nežino. Paskui teptuką su juodais dažais prispaudė prie delno, o išvalė delną kelis kartus pastuksenusi juo per stalą. Labai keistai tapė, paimdama vienos spalvos dažus, paskui iškart kitos spalvos. Paklausiau ar ji nupiešė save, bet ji atsakė: Tai ne aš. Į klausimą kodėl nenupiešė savęs, ji atsakė,kad save nupieš paskui. Toliau popieriaus lapą dengė keliais sluoksniais dažų. Užbaigus savo piešinį, pasakė, kad dabar norėtų nupiešti save. Geltonos spalvos dažais nupiešė galvą, kojas, rankas ir pirštus. Mėlynos spalvos dažais nupiešė plaukus ir užbaigė piešinį. 19 pav. Ne aš 20 pav. Aš Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkusi dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdamas niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Mergaitė norėjo atlikti užduotį, bet piešė ne pagal duotą temą, buvo išsiblaškiusi. Į kūrybinę veiklą įsisiūbavo pamažu. Komentuoja pagal temą. Piešiniui pagal temą skyrė labai mažai laiko ir greitai nupiešė. 53

54 3. Kūrybinė veikla: Mėgstamas žaislas, daiktas Vėl susigėdo, nuleido galvą žemyn ir pasakė, kad jai nepatinka nei su vienu žaislu žaisti ir kad neturi mėgstamo žaislo. Paprašiau, kad vis dėlto pagalvotų ir nupieštų. Atsakė, kad neturi mėgstamo žaislo ir kad su jokiais žaislais nežaidžia. Nusiminė. Tada ėmiau jos klausinėti, ar su lėlėm ji žaidžia, ji atsakė kad nežaidžia. Dar karta pasakė, kad nežaidžia su jokiais žaislais ir neturi mėgstamo žaislo. Paklausiau su kuo ji žaidžia, atsakė: Puzzle. Paprašiau, kad nupieštų Puzzle. Pasakė, kad nemoka piešti Puzzliu, pasakiau, kad reikia nupiešti kaip moka ir kitiems vaikams nerodysiu jos piešinio, tada paėmė patį storiausią teptuką, pasirinko ružavos spalvos dažų ir popieriaus lape per vidurį nupiešė stačiakampį. Tai buvo dėžutė su dėlionėmis Puzzle. Paklausiau dar kartą mergaitės, ar ji žaidžia su lėlėm, ji atsakė, kad žaidžia. Paprašiau dar nupiešti lėlę, su kuria ji žaidžia. Pasakė, kad jai neužteks vietos nupiešti lėlę, aš paprašiau lapo šone nupiešti nedidelę lėlę. Sutiko. Pasirinko raudonos spalvos dažus pradėjo piešti lėlę. Iškarto nupiešė lėlės galvą, akis ir lūpas, bet jos susiliejo į vieną dėmę, intensyviai ėmė piešti plaukus, vedžiodama teptuką pirmyn ir atgal. Paskui tos pačios spalvos dažais nupiešė lėlės kūną, rankas ir kojas. Nufotografuoti piešinio nepavyko, kadangi mergaitė iškarto ji nupiešusi suplėšė. Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Neįsitraukimas į veiklą. (Žemiausias lygmuo). Atsisako veikti, nesidomi kūrybine veikla. Yra pasyvus. Į kūrybinę veiklą įsitraukią labai sunkiai. Atitolsta nuo užbaigto kūrinio. Neišreiškia emocinio santykio kūrybinei veiklai. Įsitempimas (nerimas). (Žemiausias lygmuo). Elgiasi stereotipiškai. Demonstruoja ribotą veiksmų amplitudę. Dirba tik iš reikalo, nurodžius suaugusiajam, bijodama būti nubausta. Kurdama išreiškia santūrumą, maišo spalvas paletėje. Kūrybinį procesą lydi spontaniškais garsais ir komentarais. Kalba neramiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka žemiausiam lygmeniui. Mergaitė atsisako kurti, neigiamai priima duotą temą, užsispyrusi. Krito jos nuotaika. Neišreiškia kūrybiniai veiklai emocinio santykio. Dirbo tik iš reikalo. Sunaikino piešinį. 4. Kūrybinė veikla: Mano draugai Kategoriškai nenorėjo piešti savo draugų, sakydama kad jų neturi. Paprašiau, kad prisimintų, su kuo dažniausiai žaidžia ir nupieštų tą savo draugą. Sutiko. Buvo linksma, juokėsi. Paklausiau kuo vardu jos draugai. Mąstydama įkišo i burną teptuką ir galvojo. Paskui pradėjo mojuoti teptuku labai greitai ir vis dar galvojo. Po kelių sekundžių atsakė, kad jos draugų vardai yra: Vytas ir Jonas ir dar Saulė. Buvo labai geros nuotaikos vis juokėsi. Raudona spalva nupiešė ovalą lapo centre. Pasakė, 54

55 kad tai galva, pasirinko mėlynos spalvos dažus, nupiešė dvi akytes ir didelę burną. Pasirinkdama baltos spalvos dažus, nupiešė suknelę ir rankas. Rudos spalvos dažais, laisvais judesiais piešė plaukus. Plaukų nupiešė labai daug. Pradėjo piešti kitą savo draugą, išplovę teptuką, pasirinko mėlynos spalvos dažus ir nupiešė apvalią galvą, akis, plaukus, rūbus, rankas, pirštus. Viską nupiešė vienos spalvos. Paklausiau, kur pas šį draugą kojos, atsakė, jog kojų nesimato po rūbais. Užbaigė ir pradėjo suptis ant kėdės, supdamasi nukrito, nusijuokė. Paklausiau dar kartą, kokius vardus turi nupiešti draugai, mergaitė atsakė: Saulė ir berniukas, o paskui pasitaisė: Saulė ir Vytas. 21 pav. Saulė ir Vytas Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Neįsitraukimas į veiklą. (Žemiausias lygmuo). Atsisako veikti, nesidomi kūrybine veikla. Yra pasyvus. Į kūrybinę veiklą įsitraukią labai sunkiai. Atitolsta nuo užbaigto kūrinio. Neišreiškia emocinio santykio kūrybinei veiklai. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodama, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka žemiausiam lygmeniui. Mergaitė iškart kategoriškai atsisakė piešti pagal temą. Po kurio laiko ir įkalbinėjimo sutiko atlikti darbą. Domisi kūrybine veikla trumpai. Rimtai nežiūri į užduotį. Užsiėmimo metu mergaitės emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Dirba nelabai noriai, nors ir yra geros nuotaikos, užsiiminėja pašaliniais reikalais. Susipažinimo dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 4 diagrama Laisvas pieš. Aš Mėgstamas žaislas Mano draugai Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose 55

56 3 2 1 Laisvas pieš. Aš Mėgstamas žaislas Mano draugai Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo Pagrindinės dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Piešimas užsimerkus Mergaitė buvo suinteresuota nauju piešimo būdu, ir norėjo greičiau pradėti. Paklausiau, ar ji nebijos piešti užrištomis akimis, atsakė jog nebijos. Paklausiau ką pieš, ji atsakė: Lėlę ir gėles. Pasakė, kad viską pieš ružavu flomasteriu. Piešė sąžiningai, nebandydama pakelti skarelės nuo akių ir pasižiūrėti. Piešdama gėlę nusijuokė, bet nieko nesakė. Kruopščiai ir atsargiai piešė. Nupiešė vieną gėlę ir pasakė, kad viskas, pasakiau jog ji dar sakė, kad nupieš lėlę, atsakė, jog nemoka lėlės piešti, tada paprašiau, kad nupieštų dar gėlių. Ji sutiko. Tuo pačių ružavu flomasteriu pratęsė darbą, nupešė dar dvi gėlytes. Dirbo tyliai, susikaupusi, o paskui netikėtai nusijuokdavo. Atrišau skarelę ir pasakiau, kad ji gali pažiūrėti, ką nupiešė. Iškart pasižiūrėjo į savo darbą ir nieko nesakė keletą sekundžių, laikė rankas šalia veido, bet po kelių sekundžių nusišypsojo. Paklausiau ar patinka tai ką ji nupiešė, atsakė jog patinka. 22 pav. Lėlė ir gėlės Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvi. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. 56

57 Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Ji buvo labai suinteresuota nauju piešimo būdu, sutiko atlikti užduotį. Įsigilino į užduoties atlikimą. Mergaitė dirbo noriai ir buvo aktyvi. Kūrė ramiai. 2. Kūrybinė veikla: Monotipija Labai tyli mergaitė, atsakinėja į klausimus tik lenkdama arba purtydama galvą. Atėjo, atsisėdo ant kedės, uždengė veidą rankomis ir sėdėjo. Nuleisdama rankas, apžiūrinėjo viską, kas gulėjo ant stalo: tai buvo dažai, teptukai, kitų vaikų darbai. Sėdėjo tyliai, padaviau popieriaus lapą ir teptuką, nes mergaitė sėdėjo nejudėdama ir nieko neėmė pati. Vėl uždengė rankomis veidą ir sėdėjo nieko neveikdama. Staiga paėmė mėlynos spalvos dažus, įmerkė teptuką su dažais į indelį su vandeniu. Sėdėjo nieko nedarydama ir nepiešdama. Paklausiau, ar ji nori piešti, nieko neatsakė tik papurtė galvą, kad nenori. Nekankinau mergaitės, kadangi ji labai jautri. Paleidau pas vaikus ir nusprendžiau, kad šią užduotį atliks kitą kartą. Po kelių savaičių nutariau duoti pabandyti atlikti šią užduotį, sutiko. Pasirinko raudonos spalvos dažus, mėlynos spalvos, suformavo dėmes. Tą patį veiksmą padarė ir su žalios spalvos ir jūros spalvos dažais. Pasakė: Viskas ir ruošėsi sulenkti lapą per pusę. Sulenkusi lapą, atsargiai išlygino jį delnais, darė tai ramiai, o paskui ėmė stipriai stuksenti virš popieriaus lapo. Atlenkusi lapą buvo nustebinta gautu rezultatu ir nusišypsojo. Aš paklausiau, į ką panašus jos sukurtas piešinys, ji atsakė: Į paukštį. 23 pav. Paukštis Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Neįsitraukimas į veiklą. (Žemiausias lygmuo). Atsisako veikti, nesidomi kūrybine veikla. Yra pasyvus. Į kūrybinę veiklą įsitraukią labai sunkiai. Atitolsta nuo užbaigto kūrinio. Neišreiškia emocinio santykio kūrybiniai veiklai. Įsitempimas (nerimas). (Žemiausias lygmuo). Elgiasi stereotipiškai. Demonstruoja ribotą veiksmų amplitudę. Dirba tik iš reikalo, nurodžius suaugusiajam, bijodamas būti nubaustas. Kurdamas išreiškia santūrumą. Maišo spalvas paletėje. Kūrybinį procesą lydi spontaniškais garsais ir komentarais. Kalba neramiai. 57

58 Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka žemiausiam lygmeniui. Savo elgesiu ir pasyvumu leido suprasti, kad nenori atlikinėti šios užduoties, buvo tyli, visiškai nekalbėjo, nekreipė į nieką dėmesio. 3. Kūrybinė veikla: Fejerverkai Neparodė didelio noro atlikti užduotį, bet ir neatsisakė veikti. Parodžiau kaip reikia atlikti šią užduotį, žiūrėdama pasakė: Kaliaki - maliaki. Greitai pradėjo. Pasirinko žalius dažus, juos skiedė su vandeniu. Suformavo žalios spalvos dėmę popieriaus lape. Teptuku dirbo greitai, tylėjo. Pradėjo pūsti ant dėmės pro šiaudelį, nieko nesigavo, kadangi laikė šiaudelį per toli nuo popieriaus lapo. Pabandė dar kartą ir viskas gavosi. Dėmė pakeitė savo formą. Pūsdama juokėsi, jai buvo linksma. Patiko tas vaizdas kai dėmė keičia savo formą akimirksniu. Labai stipriai ir dažnai pūtė. Pasirinko mėlynos spalvos dažus, suformavo didelę dėmę šalia žalios dėmės. Pradėjo pūsti. Pūtė labai stipriai, intensyviai. Dažai išsiliejo už popieriaus ribų. Pasirinko juodos spalvos dažus, suformavo nemažą dėmę. Paklausiau, kodėl pasirinko juodos spalvos dažus, atsakė: Oi, daugiau nieko neatsakė. Pūtė ant dėmės stipriai, kai dėmė pakeitė savo pirminę formą, nusijuokė taip, kad negalėjo daugiau pūsti ir padarė trumpą pertrauką. Ji buvo pasinėrusi į veiklą, įsigilino į patį procesą. Juodos spalvos dėmė padengė kitas spalvas. Paklausiau į ką panaši mėlyna dėmė, pagalvojo ir atsakė: Į telefoną, žalios spalvos dėmė: Į žolę, juodos spalvos dėmė: Į medį. 24 pav. Telefonas, žolė ir medis Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdamas naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjęs veikla. Kurdamas išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. 58

59 Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Sutiko atlikti užduotį, užsiėmimo metu tylėjo, kol nepradėjo pūsti pro šiaudelį, paskui juokėsi labai garsiai, buvo linksma. Mergaitė įsigilino į darbą, jai patiko ir sudomino šios užduoties procesas. Intensyviai pūtė pro šiaudelį, kalbėjo sklandžiai. 4. Kūrybinė veikla: Nuotaika ant baliono Buvo nusiminusi, stovėjo tarpduryje nejudėdama, nuleidusi galvą ir rankomis užsidengusi veidą. Pabandžiau ją įkalbėti praeiti. Bet mergaitė stovėjo lyg sustingusi, nejudėdama. Paaiškinau ką šiandien piešim, norėdama ją sudominti. Pasakiau, kad ji galės pirma atlikti darbą, kad padovanosiu patinkantį balioną. Susidomėjo ir pajudėjo kambario link. Iškart pasikeitė jos nuotaika, pralinksmėjo ir daugiau neprisidengdavo veido rankomis, šypsojosi. Pasirinko žalios spalvos balioną. Juodos spalvos dažais neskubėdama, ramiai, nedideliais potėpiais pradėjo piešti savo nuotaiką. Pirmiausiai nupiešė juodą ovalą. Pasirinko ružavos spalvos dažus, kurie po nenuvalyto teptuko nuo juodų dažų tapo juodos spalvos, nupiešė akis. Ta pačia juoda spalva nupiešė į visas puses linijas. Pasakė, kad užbaigė savo darbą. Paklausiau, ką ji nupiešė, mergaitė atsakė, kad nupiešė saulutę. Tada paklausiau, kokią nuotaiką ji nupiešė ant baliono, atsakė kad tai gera nuotaika. Kodėl nupiešė juodos spalvos piešinį, į šį klausimą atsakė, kad juoda spalva jai patinka. 25 pav. Saulutė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkus dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Įsitempimas (nerimas). (Žemiausias lygmuo). Elgiasi stereotipiškai. Demonstruoja ribotą veiksmų amplitudę. Dirba tik iš reikalo, nurodžius suaugusiajam, bijodama būti nubausta. Kurdama išreiškia santūrumą. Maišo spalvas paletėje. Kūrybinį procesą lydi spontaniškais garsais ir komentarais. Kalba neramiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka vidutiniam lygmeniui. Veikla sudomino ją trumpam, labai greitai užbaigė darbą. Į kūrybinę veiklą įsitraukė ne iškarto. 59

60 Užsiėmimo metu mergaitės emocinė būsena atitinka žemiausiam lygmeniui. Ji buvo nusiminusi, nerodė jokio noro atlikti darbą, po kurio laiko visgi atliko užduotį. Veiklos pabaigoje šypsojosi. 5. Kūrybinė veikla: Liūdnas paveikslas Piešė liūdną paveikslą. Pasirinko baltus dažus, nupiešė didelį apskritimą. Nuo apskritimo nupiešė linijas taip pat baltos spalvos, jos buvo aplink visą apskritimą. Vedžiojo teptuku kartas nuo karto toje pačioje vietoje. Paklausiau ką ji piešią, atsakė, kad piešia saulutę ir nusišypsojo. Pasirinko raudonus dažus, nupiešė dideles akis ir šypseną. Žalios spalvos dažais spalvino visą likusį balto popieriaus plotą. Buvo susikaupusi. Raudonos spalvos dažais taip pat spalvino viską aplink saulę. Retkarčiais greičiau judino teptuką. Paklausiau, kada jai būna liūdna, atsakė, kad jau greitai bus jos gimtadienis. Dar kartą uždaviau tą patį klausimą, vėl atsakė, jog greitai bus jos gimtadienis. Paklausiau, ar laukia savo gimtadienio, linktelėjo galva. Paklausiau, kiek jai bus metų, atsakė: Aštuoni, iš tikrųjų bus penkeri metai. Tamsiai raudonos spalvos dažais po truputį uždažinėjo saulės spindulius. Paskui galutinai juos uždažė. Pasirinko juodos spalvos dažus ir nudažė viską, kas buvo nupiešta prieš tai tamsiai raudona spalva. Teptuką su juodos spalvos dažais vedžiojo labai greitai, intensyviais judesiais. Geltonos spalvos dažus užtepė ant juodos spalvos. Užbaigė liūdno paveikslo piešimą. 26 pav. Saulutė 2 Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvi. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjus veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. 60

61 Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Buvo labai aktyvi ir greitai įsitraukė į kūrybinę veiklą, veikė su noru. Mergaitė šio užsiėmimo metu buvo komunikabili, kalbėjo sklandžiai. 6. Kūrybinė veikla: Linksmas paveikslas Prieš pradedant piešti, uždaviau klausimą kada mergaitė ji būna linksma, pradėjo šypsotis ir atsakė, kad jai linksma tada, kai ji eina į darželį. Pradėjo darbą. Iškart sudrėkino teptuką vandeniu ir pasirinko geltonus dažus. Nupiešė ovalą, o jo viduje dvi dideles akis. Pasirinko žalios spalvos dažus nupiešė dvi linijas, tai buvo kojos. Piešė tylėdama, žaliais dažais nupiešė pėdas, o pasirinkdama baltus dažus, mergaitė nupiešė šypseną viduje ovalo. Buvo geros nuotaikos, ramiai dirbo. Raudonais dažais nupiešė plaukus. Sumaišydama raudoną spalvą su geltonos spalvos dažais, mergaitei gavosi oranžinė spalva, pradėjo spalvinti viską aplink to žmogeliuko kurį ji nupiešė. Kartais padėdavo teptuką į indelį su vandeniu, o paskui vėl spalvino. Pasakė, kad šiandien lauke šilta ir jie eis pasivaikščioti. Pasirinkusi geltoną spalvą, pratęsė darbą. Uždažiusi visą popieriaus lapą, mergaitė užbaigė savo piešinį. 27 pav. Linksma Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkusi dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodama, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Kūrybinei veiklai skyrė nelabai daug laiko, buvo tyli ir nekalbėjo, jos nuotaika buvo pakankamai gera. Kažkokio ypatingo elgesio pasikeitimo nebuvo pastebėta. Dirbo tyliai ir ramiai. 61

62 7. Kūrybinė veikla: Piešimas biriais produktais Labai norėjo pradėti. Šypsodamasi atėjo prie stalo. Pasirinko geltoną popieriaus lapą, paėmė klijus ir pradėjo piešti. Paaiškino, kad piešia saulę. Nupiešusi pradėjo barstyti birius produktus ant klijų. Iškarto pasirinko labai smulkias manų kruopas, paskui ryžius, kavą, grikių kruopas. Pabarstė truputėlį makaronų ir miežių kruopų. Barstė rutuliniais judesiais, ramiai, sakė, kad jai patinka taip piešti. Nupiešė ovalo formos dėmę, kelis kartus vedžiodama toje pačioje vietoje. Nupiešė storas dvi linijas, bet jos susiliejo į vieną, pakomentavo kad tai kojytės, barstė kruopas. Nupiešė dvi rankas. Paklausiau, kas tai berniukas ar mergaitė, atsakė: Mergaitė. Rankas nupiešė barstydama makaronus, miežių kruopas. Klijų ir virš ovalo nupiešė dar vieną ovalą tik didesnį. Pasakė, kad tai galva. Paklausiau koks mergaitės vardas, atsakė: Nežinau. Nupiešė plaukus, dirbo labai lėtai. Spalvino žmogeliuko galvą visais biriais produktais. Kartais dirbo dviem rankom, įsijausdama, buvo labai susikaupusi. Užbaigdama piešinį, padailino žmogeliuką, dar kartą pribarstydama ant jo visas kruopas. Paklausiau, ką ji nupiešė, mergaitė atsakė: Saulę ir mergaitę. Paklausiau koks mergaitės vardas, ji atsakė: Saulė, o saulės vardas Vika. 28 pav. Saulė ir mergaitė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvi. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjus veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Šią užduotį labai nekantravo pradėti, jis sudomino mergaitę neįprastu atlikimo būdu, biriais produktais ji piešė pirmą kartą. Labai daug laiko skyrė šiai užduočiai atlikti. Mergaitei labai patiko ši užduotis, buvo komunikabili, atsakinėjo į klausimus. 62

63 Pagrindinės dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 5 diagrama Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo Baigiamosios dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Saulės spinduliai Atėjo geresnės nuotaikos, labai norėjo atlikti užduotį. Piešė linksmą saulutę. Nekalbėjo, sedėjo lyg išsigandusi. Pasirinko geltoną flomasterį, nuleido galvą ir sėdėjo, po kelių sekundžių atidarė flomasterį ir pradėjo piešti. Lapo viduryje nupiešė ovalą, nuo ovalo nupiešė spindulius. Saulutė buvo maža, spindulėliai buvo nelygus. Paklausiau mergaitės, ar ji vaikšto į mokyklą, ji linktelėjo galvą, tada paklausiau ar jai ten patinka, ji vėl linktelėjo galva, paskui paklausiau ar daug mokykloje vaikų, dabar jau mergaitė atsakė: Truputi daugiau negu grupėje. Toliau piešė. Ovalo viduryje nupiešė akytes ir šypseną. Paklausiau, kodėl saulutė džiaugiasi, ji atsakė: Todėl, kad geras oras lauke. Piešiant liūdną saulutę, pasirinko geltonos spalvos flomasterį, nupiešė ovalą popieriaus lape, nuo ovalo nupiešė spindulius, šį kartą spinduliai buvo retesni negu prieš tai pieštame piešinyje. Dirbo tyliai, nekalbėjo. Buvo rami. Tos pačios spalvos nupiešė saulutei akytes, viena didesnė už 63

64 kitą. Paklausiau, kodėl saulutė liūdi, plačiai nusišypsojo ir atsakė: Saulutė liūdi dėl to, kad blogas oras. Reikėjo nupiešti piktą saulutę. Nieko neatsakė, rinkosi priemones. Iš karto pasirinko geltoną flomasterį, persigalvojo ir pasirinko žalią, atidarė jį pasižiūrėjo, vėl uždarė ir padėjo, paėmė mėlynos spalvos flomasterį, atidarė jį ir pradėjo piešti. Arčiau popieriaus krašto nupiešė ovalą. Nuo ovalo į skirtingas puses nupiešė linijas tai buvo spinduliai, pasakė, kad nupieš dar vieną saulutę. Šalia jau buvusios saulutės nupiešė dar vieną saulutę tos pačios spalvos ir pasakė, kad šios dvi saulutės tarpusavyje mušasi. Saulutės buvo labai panašios į žmonių siluetus. Paklausiau, kodėl mušasi, ji atsakė: Mušasi. Dar kartą paklausiau, bet ji tylėjo. 29 pav. Linksma saulutė 30 pav. Liūdna saulutė 31 pav. Piktos saulutės Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvi. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Atlikti užduotį atėjo geeros nuotaikos, noriai atlikinėjo užduotį, dirbo tyliai, atsakinėjo į mano klausimus, buvo rami. Atlikinėdama užduotį įsigilino į darbą. 2.Kūrybinė veikla: Piešimas pirštais Atėjo nusiminusi, nelabai geros nuotaikos, buvo nekalbi. Paaiškinau jai užduotį, paklausiau ar norės piešti, ji linktelėjo galva. Sutiko piešti, sėdėjo ramiai. Pasirinko juodų dažų, įkišo į juos pirštą ir sėdėjo. Paklausiau, ką nori nupiešti, ji tylėjo, kelis kartus uždaviau tą patį klausimą, bet atsakymo neišgirdau. Pradėjo piešti, nupiešė juodą vertikalią liniją. Pasakė, jog pieš gėles. Pasirinkusi žalius dažus, nupiešė šalia linijos gėlytės lapelį. Pasakė, kad gėlė bus viršuje. Nupiešė 64

65 dar vieną lapelį. Pasirinko ružavus dažus, nupiešė gėlės viduriuką, pasakė, kad jai patinka taip piešti. Žiedlapius nupiešė oranžinės spalvos, pasakė, kad, nori nupiešti dar vieną gėlytę. Pasirinkusi rudus dažus, nupiešė gėlytės pagrindą, gėlytės viduriuką ir lapelius. Mergaitė vis dar tylėjo, buvo nekomunikabili. Gėlytės žiedlapiai šį kartą buvo žalios spalvos. Užbaigė darbą. 32 pav. Gėlės Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodama, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka aukščiausiam lygmeniui. Ji lengvai ir greitai sutiko atlikti uzduoti, buvo rami, pasakė ką būtent nupieš, užsiėmimui skyrė pakankamai daug laiko. Užsiėmimo metu mergaitės emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Ji demonstruoja vaikui būdingus veiksmus, nebuvo kalbi, tylėjo, komentarai atitinka užsiėmimo tema. 3.Kūrybinė veikla: Dažų taškymas Sutiko atlikti užduotį. Drėkino popieriaus lapą vandeniu ir kalbėjo, sakė, kad norės nupiešti du piešinius. Buvo geros nuotaikos. Pasirinko patį storiausią teptuką. Užbaigdama drėkinti lapą, pradėjo taškyti dažus. Ružavos spalvos dažus taškė ant popieriaus lapo, paskui tiesiog darė štampus nuo teptuko, tai mergaitė darė lengvai, atsargiai, neskubėdama. Pasirinko raudonos spalvos dažų ir vėl taškė ir štampavo, palaipsniui taškymas perėjo į štampavimą, mergaitė atrado savo atlikimo techniką. Tą patį veiksmą padarė ir su baltos, žalios ir geltonos spalvos dažais. Žalios spalvos dažais mergaitė palikdavo žymes atsitiktiniuose vietose. Buvo labai rami. Užbaigė savo piešinį, paklausiau į ką panašus jos piešinys, ji atsakė, kad piešinys panašus į gėlytes ir saulutę. 65

66 Norėjo dar vieną piešinį nupiešti, pratęsėme darbą. Pradėjo drėkinti popieriaus lapą. Kalbėjosi su manimi, sakė, kad dabar pieš tik gėlytes. Sudrėkinusi popieriaus lapą pasirinko ružavos spalvos dažų ir pradėjo darbą. Vėl taškė ir štampavo su teptuku. Buvo kalbi, linksma. Šį kartą taškiukai ir štampai suretėjo. Taškė mergaitė ir su raudonos, geltonos spalvos dažais. Kartais palikdavo kelis potėpius popieriaus lape. Raudona spalva ji štampavo intensyviau ir smarkiau mušdama teptuku, stengėsi padengti visą baltą popieriaus lapą. Geltonais dažais taškė ir štampavo virš raudonų dažų. Užbaigė darbą. Paklausiau, į ką panašus jos piešinys, mergaitė atsakė: Į medį. 33 pav. Gėlytės ir saulė 34 pav. Medis Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Ji sutiko atlikti užduotį, buvo geros nuotaikos ir pasakė, kad nupieš du piešinius. Ji buvo labai rami, atsipalaidavusi, rinkosi įvairias spalvas, buvo kalbi. 4.Kūrybinė veikla: Aš lyginamoji užduotis Iš karto sutiko piešti save, nieko nelaukdama, pradėjo darbą. Pasirinko mėlynos spalvos dažus, bei pačių storiausiu teptuku pradėjo piešti, nupiešė popieriaus viduryje tuščiavidurį ovalą tai buvo galva. Mergaitė savo veiksmus lydėjo komentarais. Atsakinėjo į visus mano klausimus, buvo komunikabili, linksma. Viduje ovalo nupiešė dvi akytes, nosį, besišypsiančia burnytę tos pačios spalvos. Iš abiejų galvos pusių nupiešė ausytes. Komentuodama piešė plaukus. Nuvalė teptuką, pasirinko raudonos spalvos dažus. Pasakė, kad pieš suknelę. Raudonos spalvos dažais nupiešė labai pūstą suknelę, nuspalvino ją tos pačios spalvos. Nuvalė teptuką. Pasirinko geltonos 66

67 spalvos dažus, komentavo, kad nupieš saulutę. Popieriaus lapo kampe nupiešė saulę. Mergaitė buvo labai geros nuotaikos, visą laiką šypsojosi, noriai dirbo buvo įsijautusi į piešimo procesą. Nuvalydama teptuką pasirinko ružavos spalvos dažus ir uždažė visą popieriaus lapą aplink savo piešinį. Užbaigė darbą. 35 pav. Aš Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Ji iškarto sutiko atlikti užduotį ir nieko nelaukdama greitai pradėjo darbą, savo veiksmus lydėjo komentarais pagal temą, atsakinėjo į visus mano užduotus klausimus, buvo komunikabili. Mergaitė buvo labai gerai nusiteikusi, linksma. Noriai dirbo, stengėsi užimti visą bendro lapo erdvę. 3 Baigiamosios dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 6 diagrama 2 Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose 1 Saulės spinduliai Pieš. pirštais Dažų taškymas Aš lyg. užd. 67

68 3 2 Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo 1 Saulės spinduliai Pieš. pirštais Dažų taškymas Aš lyg. užd. 2.5 Beatričė. Emocijų dinamika piešiant Beatričės (5m.) charakteristika Viskas turi būti gražiai, ji pati kaip princesė, labai mėgsta ružavą spalvą ir ilgus plaukus. Gali pradėti verkti, jei suknelė jai atrodo negraži. Nepasitiki savimi, gali sugadinti pas kažką tai, jeigu ten gražiau negu pas ją. Mergaitės yra užslėpta agresija, turi baimių. Emocinis sutrikimas baimė. Labai uždara, dažnai būna liūdna, įsižeidinėja. Mergaitė buvo seksualiai išnaudota, mačiusi tėvų lytinius santykius. Gali ką nors pavogti, atimti iš kitų vaikų. Po apsilankymo pas mama vaikas grįžta į vaikų globos namus neprižiūrėtas, alkanas. Mergaitė labai gražiai žaidžia su lėlėm, įvairiausiais skudurėliais. Per užsiėmimus yra smalsi ir beveik visada geros nuotaikos, šypsosi. Mėgsta pameluoti. Beatričės (5m.) veiklos tyrimo duomenų analizė Susipažinimo dalies užsiėmimai 1.Kūrybinė veikla: Laisvas piešimas Pasakė, kad pieš žolytę. Žaliais dažais nupiešė liniją lapo apačioje, paskui sakė, kad pieš gėlytę. Viską komentavo. Nupiešė gėlytę, pasakė, kad pieš namuką, namukas bus gražus, gražus. Mėlynos spalvos dažais nupiešė dangų, dangus buvo analogiškas žolei, tik kitos spalvos. Juodos spalvos dažais mergaitė nupiešė virš žolės vertikalią liniją, kelis kartus ją paryškindama, truputėlį pailgino, nupiešė dar vieną liniją ir dar vieną, taip gavosi kvadratas. Baltos spalvos dažais nupiešė namo stogą, tais pačiais dažais ant stogo nupiešė dūmtraukį su dūmais. Nuspalvinusi langus pasakė, kad teptukas jai jau nebereikalingas ir pasirinko paprastą pieštuką. Pieštuku nuspalvino namelio duris, bet paskui vėl grįžo prie teptuko. Raudonais dažais nuspalvino stogą, geltonos spalvos dažais mergaitė padengė paprastu teptuku nuspalvintas duris. Dirbo tyliai. Mėlynos spalvos dažais paryškino dūmus. Paklausiau, kas tame namelyje kurį ji nupiešė gyvena, truputėlį pagalvojusi atsakė: Aš ir mano brolis ir tėtis. 68

69 36 pav. Namelis Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvi. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Mergaitė kūrybine veikla domėjosi nelabai ilgai, bet įsigilino į veiklą. Kartais maišė spalvas tiesiai ant piešinio bet retai. Komentavo viską pagal temą. 2.Kūrybinė veikla: Aš Pasakė, kad save nupieš gražiai. Baltais dažais nupiešė mažą galvą. Raudonos spalvos dažais mergaitė nupiešė ilgus plaukus, nors jos pačios plaukai yra trumpi. Atidėjusi į šali teptuką, pasirinko piešti su flomasteriu, ružavos spalvos ji nupiešė akytes, o geltonos spalvos- nosį. Paprastu pieštuku nupiešė lūpas, pasakė, kad nemoka piešti maikės, supratau, kad nemoka piešti kūno, bet vis dėlto pasiūliau pabandyti nupiešti, gal pavyks. Pasirinko raudonos spalvos flomasterį ir paprašė manęs, kad nupieščiau maikę, paaiškinau, kad tai jos piešinys, ir ji turi pati viską nupiešti. Taip ir nepradėjo piešti kūno, pradėjo nuo kojų, raudonos spalvos nupiešė kojas, geltonos spalvos- saulę, raudonos spalvos dažais nupiešė karūną. Visą piešimo procesą buvo komunikabili, bet daugiausiai bendravo pati su savimi. Baltos spalvos nupiešė rankas ir pirštus, ružavos spalvos kreidelę nupiešė trikampinę suknelę. Suknelės viduryje mergaitė nupiešė ružavą dėmę, paklausiau ką ji nupiešė, atsakė: rutuliuką. Raudonos spalvos flomasteriu nupiešė gėlytęs. Kitoje lapo dalyje nupiešė raudonos spalvos flomasteriu uogas. Paklausiau, kaip vadinasi uogos, kurias ji nupiešė, atsakė: nu, uogos, paprastos uogos. 69

70 37 pav. Aš Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Mergaitė iškarto sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą veiklą per visą užsiėmimą, bendrauja, komentuoja savo veiksmus, įsigiliną į darbą. Dirba ramiai, yra aktyvi. 3.Kūrybinė veikla: Mėgstamas žaislas, daiktas Pasakė, kad nupieš žaislinį namelį. Pradėjo piešti nuo namo stogo, pasirinko baltą spalvą, nupiešė stogo kontūrą. Pasirinko raudonos spalvos dažus, virš stogo nupiešė dūmtraukio kontūrą, dirbo neskubėdama, ramiai ir stengėsi viską daryti tvarkingai. Juodos spalvos dažais nupiešė žemyn nuo namo stogo dvi vertikalias linijas, o paskui apačioje jas sujungė viena horizontalia linija, tai buvo namo pagrindas. Labai lėtai dirbdama, nupiešė viduryje namo duris ružavos spalvos, piešė kontūrais. Atidėjo į šalį teptuką, pasirinko flomasterį ružavos spalvos, nupiešė tris langus namo viduryje. Žaliu flomasteriu pradėjo piešti gėlytę šalia namo. Paklausiau, ką mergaitė nupiešė, ji atsakė, kad tai žaislinis namelis, uždaviau kitą klausimą ir paklausiau, ar jie turi žaislinį namelį, atsakė jog turėjo, bet jis sulūžo. Nuspalvino gėlę įvairių spalvų flomasteriais. Paklausiau, kodėl mergaitė kiekviena gėlės žiedlapį nuspalvino skirtingom spalvom, atsakė kad taip nori. 70

71 38 pav. Žaislinis namelis Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Sutiko iškarto atlikti užduotį, buvo suinteresuota, įsigilino į veikla, atsargiai, kruopščiai piešė. Tvarkingai, ramiai, noriai dirbo. Dirbo keliom technikom. 4.Kūrybinė veikla: Mano draugai Pradėjo piešti nuo veido. Baltos spalvos dažais viduryje popieriaus lapo nupiešė veidą. Piešė plaukus, kažkodėl plaukai buvo raudonos spalvos ir labai ilgi, supratau, kad mergaitei patinka ilgi plaukai. Piešė ramiai, lapo kamputyje nupiešė geltoną saulę. Saulė buvo tokia didelė, kad ji nupiešė spindulius ant stalo. Dirbo tyliai, nebendraudama. Žalios spalvos dažais nupiešė suknelės kontūrą ir pakomentavo, kad tai suknelė. Suknelę spalvino mėlynais dažais. Nepatiko mėlynos spalvos suknelė, ji uždažė ją juodos spalvos dažais, beje mergaitė padailino suknelę bordinės spalvos garbanomis. Pradėjo durniuoti ir iš nežinojimo ką veikti piešė ant savo delnų. Nudažydama vieną pirštą juoda spalva pasakė, kad ji užbaigė savo piešinį. Paskui prisiminė, kad neužrašė savo vardo ir su paprastu pieštuku parašė kelias savo vardo pirmas raides. Koks jos draugės vardas, mergaitė nepasakė. 71

72 39 pav. Draugė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodamas, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka aukščiausia, lygmeniui. Mergaitė išlaiko susidomėjimą veikla viso užsiėmimo metu, atlikdama darbą sugalvojo savito piešimo būdą, nupiešdama saulės spindulius ant stalo. Naudoja kelias technikas. Užsiėmimo metu mergaitės emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Elgesio pasikeitimo nebuvo pastebėta, dirbo tyliai. Truputėlį buvo išsiblaškiusi, piešė sau ant delnų. Susipažinimo dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 7 diagrama 3 2 Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose 1 Laisvas pieš. Aš Mėgstamas žaislas Mano draugai 3 2 Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo 1 Laisvas pieš. Aš Mėgstamas žaislas Mano draugai 72

73 Pagrindinės dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Piešimas užsimerkus Pasakė, kad pieš su flomasteriais ir su kuo ji nori. Pasirinko flomasterį mėlynos spalvos. Mergaitė pradėjo piešti nuo linijų. Nupiešusi kelias linijas, pakėlė skarelę tam, kad pasižiūrėtų ką ji nupiešė. Staiga nusivylė savo piešiniu ir nuliūdo, pasakė, kad jai nepavyko. Pabandžiau nuraminti ją. Visą piešimą atidenginėjo akis ir piešė, bet atidenginėjo taip, kad aš nematyčiau. Mėlynos spalvos flomasteriu nupiešė namo kontūrą. Pasirinkdama raudonos spalvos flomasterį nupiešė viduje namelio duris ir jas nuspalvino. Paklausiau, kas šiame namelyje gyvena, atsakė, kad nežino. Paklausiau, ar ji matė kažkur šį namelį, ar pati sugalvojo, atsakė, kad pati sugalvojo. Pasirinko geltonos spalvos flomasterį ir nuspalvino namo stogą. Ružavos spalvos flomasteriu nupiešė namelyje langus ir nuspalvino juos geltona spalva. Spalvindama buvo tyli. Tos pačios ružavos spalvos dažais nuspalvino visą namą. Spalvino labai atsargiai, kadangi viską matė. Žalios spalvos flomasteriu nupiešė žolę ir gėlytės pagrindą, atsisuko nuo manęs, kad aš nematyčiau, jog ji piešia viską matydama. Pasirinko kreidelę tam, kad nupieštu gėlytės viduriuką, ir užbaigė savo piešinį. 40 pav. Namas ir gėlė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Iškarto sutiko atlikti užduotį ir labai greitai apsispręndė su atlikimo technika, piešė 73

74 nesąžiningai, atrado savita šios užduoties atlikimo būdą vis pakeldavo skarelę nuo akių. Dirbo ramiai, bendravo noriai. Labai atsargiai atliko šią užduotį, buvo suinteresuota. 2. Kūrybinė veikla: Monotipija Pradėjo darbą ramiai. Dirbo tyliai, dėliojo dažus ant popieriaus lapo mažais potėpiais. Pirmiausia uždėjo mažą dėmę ant popieriaus lapo mėlynos spalvos. Kruopščiai nuvalydama teptuką pasirinko baltos spalvos dažų ir nuo mėlynos dėmės į visas puses nupiešė baltas linijas. Kitos spalvos dažais, tai buvo raudoni dažai, taip pat nuo mėlynos dėmės į visas puses nupiešė raudonas linijas. Piešė labai atsargiai, nieko nesakydama. Staiga pasirinko juodos spalvos dažus ir uždažė ovaliniais judesiais viską ką buvo nupiešusi prieš tai. Ėmė įvairias spalvas ir dengė jas virš juodų dažų. Tai buvo raudonos spalvos, žalios spalvos ir mėlynos spalvos dažai. Juos dengė sukamaisiais judesiais. Atidėjo į šoną teptuką ir sulenkė popieriaus lapą per pusę. Sulenktą lapą abiejų rankų delnais trynė, kelis kartus padaužė kumščiu paskui abiem kumščiais. Atlenkusi popieriaus lapą kelias sekundes tylėjo, o paskui nusijuokė, dar kartą sulenkė. Paklausiau, į ką panašus jos darbas, ji šiek tiek pagalvojo ir atsakė: į akis. 41 pav. Akys Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodama, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka aukščiausiam lygmeniui ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Mergaitė norėjo ir ramiai atlikinėjo užduotį, dirbo labai atsargiai, tylėdama. Nelabai daug laiko skyrė šiai užduočiai atlikti, viską darė greitai. Ypatinga dėmesį skyrė sulankstyto popieriau lyginimui, darė tai ir su delnu, ir su kumščiu, abiem rankom. 74

75 3. Kūrybinė veikla: Fejerverkai Labai norėjo atlikti užduotį. Buvo sudominta tokiu neįprastu užsiėmimu. Elgėsi labai neatsargiai, negalėjo patogiai atsisėsti, vis ieškojo pozos, judindama stalą išpylė visus dažus. Teptuku rinkosi dažus, dėliojo juos popieriaus lape. Pasirinko rudos spalvos dažus ir pūtė pro šiaudelį ant rudos dėmės. Pūtė ilgai. Dėmė truputėlį pakeitė formą. Pasirinko ružavos, žalios spalvos dažus, darė tą patį veiksmą su šiaudeliu. Toliau rinkosi: raudonos, mėlynos, oranžinės ir juodos spalvos dažus. Dėmės buvo labai didelės. Dirbo ramiai. Dengdama ant popieriaus lapo dažus, ėmė juos maišyti taip stipriai, kad ant popieriaus lapo pasirodė burbuliukai, sušuko: Burbulai!, ir nusijuokė. Paskui ėmė labai stipriai pūsti ant spalvotų dėmių. Atsirėmė šiaudeliu į popieriaus lapą ir pūtė. Nieko nesigavo, orui buvo užkirstas kelias pro šiaudelį. Nelabai gaudavosi išpūsti dažų, ji sulenkė šiaudelį, laikė jį dviem rankom bet vis tiek nieko nesigaudavo. Į vieną ranką paėmė teptuką, kitoje turėjo šiaudelį. Pamiršo, kad pagrindinį darbą turi atlikti šiaudeliu ir ėmė tapyti teptuku. Paprašiau, papasakoti į ką panašios jos dėmės. Pasakė, kad rudos spalvos dėmė panaši į namelį, raudonos spalvos dėmė į pagaliuką, ružava dėmė į rožę, mėlyna dėmė į dangų ir visos kitos dėmės panašios į dangų. 42 pav. Namelis, pagaliukas, rožė ir dangus Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodama, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka aukščiausiam lygmeniui ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Buvo sudominta užduotimi, bet elgėsi neatsargiai, buvo truputi išsiblaškiusi, užsiiminėjo pašaliniais reikalais, sukiojosi į įvairias puses. Proceso metu elgėsi ramiai, beveik nekalbėjo, pūsdama dažus kartu tapė ir teptuku. 75

76 4. Kūrybinė veikla: Nuotaika ant baliono Pasiūliau išsirinkti iš įvairiausiu spalvų vieną balioną, išsirinko iškart ružavos spalvos, paėmė jį į rankas, staiga greitai persigalvojo ir pasirinko oranžinės spalvos balioną. Pati pripūtė, labai ilgai pūtė. Atsistojo ant grindų ir pradėjo su balionu rankoje šokti. Atsisėdo. Paklausė: Ką norėsiu ta piešiu?, atsakiau ne, reikės nupiešti savo šiandienos nuotaiką. Šypsojosi, buvo geros nuotaikos. Paklausiau, kokios nuotaikos ji šiandien, nežiūrėdama man į akis atsakė jog jai šiandien linksma, paprašiau tą savo nuotaiką nupiešti ant baliono. Sutiko. Prieš atliekant kokį nors veiksmą viską komentavo, pasakė jog pieš su raudonos spalvos dažais. Paklausiau ką pieš, atsakė jog pieš šypsenėlę. Atsargiai nupiešė raudonos spalvos šypseną, pasakė, kad nupieš dar liežuvį. Pasižiūrėjo į manę ir nusišypsojo. Nupiešė akytes, pasakė jog dar pieš snaigę. Pasirinko baltą spalvą, buvo rami. Nupiešė baltą kryžiuką ir pasakė: Čia bus toks kryžiukas, paklausiau ką reiškia tas kryžiukas, atsakė: Nu, čia tipo Dievo kryžiukas. Žiema gi irgi yra Dievas, jo gimtadienis žiema, dėl to ir noriu tai piešti. Proceso metu buvo susikaupusi ir labai įsigilinusi į darbą. Jai patiko jos darbo rezultatas, sakė gražus piešinys. Pasirinko žalią spalvą ir pasakė, kad nupieš gėlytę. Nupiešė gėlytės lapelius, pasakė: Čia lapeliai, atsakiau: Lapeliai žiemą?, sutriko ir pasakė: Nu aš gi noriu, kad būtų... Aš gėlytę irgi nupiešiu. Raudonos spalvos dažais nupiešė gėlytės žiedlapius. Šypsojosi. Pasakiau, kad gėlytė labai graži, pralinksmėjo, plačiai nusišypsojo ir pasakė: Ačiū. Pasakė, kad nori dar nupiešti širdelę, raudonos spalvos dažais nupiešė širdelę. 43 pav. 44 pav. Šypsenėlė, kryžiukas, gėlytė ir širdelė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. 76

77 Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Ilgai rinkosi balioną, mergaitė buvo geros nuotaikos, šypsojosi. Visus veiksmus lydėjo komentarai. Dirbo ramiai, buvo labai komunikabili, susidomėjusi pasiūlyta veikla, daug laiko skyrė užduoties atlikimui. Spalvas maišė tiesiai ant baliono. 5. Kūrybinė veikla: Liūdnas paveikslas Iškart nenorėjo piešti liūdno paveikslo, pasakė, kad nemoka ir jai sunku. Ilgai galvojo kokią spalvą pasirinkti. Ilgai mąstydama pasirinko raudoną spalvą, nupiešė viduryje popieriaus lapo tuščiavidurį kvadratą. Pradėjo komentuoti, tai ką darys toliau ir pasakė, kad viduje kvadrato kažką nupieš ir bus paveikslas. Pasirinkusi baltos spalvos dažus viduje kvadrato nupiešė dėmę, tai buvo veidas. Pasakė, kad toliau pieš plaukus ir tai bus mergaitė su raudonais plaukais. Paklausiau ką ji norėjo pavaizduoti nupiešdama kvadratą, atsakė, kad tai paveikslas. Supratau, kad tai paveikslo rėmas. Pasirinkusi šviesiai raudoną spalvą, nupiešė ilgus plaukus. Paklausiau, kada jai būną liūdną, atsakė: Dėl mamos, aš paklausiau kodėl jai dėl mamos liūdna, pajudino pečiais ir pasakė, kad nori pas mama ant visados. Nupiešusi plaukus, pasakė kad dar nupieš bantukus ir viskas. Pasirinkusi geltoną spalvą iš abiejų pusių ant plaukų nupiešė bantukus ir užbaigė liūdną paveikslą. 45 pav. Liūdnas paveikslas Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkusi dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodama, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Iškarto atsisakė atlikti užduotį, bet paskui sutiko, labai ilgai negalėjo apsispręsti su spalvom, dirbo komentuodama savo veiksmus. Į kūrybinę veiklą įsisiūbavo pamažu. 77

78 6. Kūrybinė veikla: Linksmas paveikslas Prieš mergaitei pradedant piešti, paklausiau jos kada jai būna linksma, atsakė: Kada būnu akropolyje, teatre. Pradėjo piešti. Pasirinkdama tamsiai raudonos spalvos dažus, nupiešė viduryje popieriaus lapo tuščiavidurį kvadratą, taip pat kaip ir praeitame piešinyje. Viduryje kvadrato nupiešė veidą baltos spalvos. Dirbo ramiai. Pasakė, kad šiame piešinyje bus berniukas, jo plaukai bus juodi. Pasirinkdama juodos spalvos dažus, Beata nupiešė plaukus, juos labai kruopščiai piešė. Pasakė, kad dar nupieš šypseną. Pasirinkdama raudonos spalvos dažus, nupiešė plačią šypseną ir užbaigė savo piešinį. 46 pav. Linksmas paveikslas Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkusi dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Atsipalaidavimas (ramumas). (Vidutinis lygmuo). Ypatingo elgesio kitimo nepastebima. Demonstruoja vaikui būdingą veiksmų amplitudę. Dirba nelabai noriai, ypatingo dėmesio veiklai nerodo. Kurdama niekaip neišsireiškia. Kartais maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kūrybinio proceso metu komentuoja galvodama, pagal temą. Kalba nesikeičia. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka vidutiniam lygmeniui. Buvo komunikabili, bendravo visą kūrybos procesą, bet nelabai įsigilino į kūrybą, nelabai suinteresavo ši užduotis, labai greitai atliko užduotį. Dirbo ramiai. Ypatingo mergaitės elgesio pasikeitimo šio užsiėmimo metu nepastebėta. 7. Kūrybinė veikla: Piešimas biriais produktais Iškarto suprato kaip atlikti užduotį ir pradėjo. Pasirinko žydros spalvos popieriaus lapą. Paklausiau, ką pieš, atsakė: Tulpę. Nupiešė viduryje lapo klijais gėlytę ir pasakė, kad tai ne tulpė, o paprasta gėlytė, todėl, kad nepavyko nupiešti tulpės. Labai atsargiai ir kruopščiai atlikinėjo darbą. Pradėjo grąžinti savo nupiešta gėlytę biriais produktais makaronais, juos dėliojo tvarkingai, kavos milteliais, trijų grūdų dribsniais, grikių kruopomis. Pastoviai klausinėjo ar gražu. Paėmė buteliuką 78

79 klijų ir pasakė, kad pieš dar gėlytę. Popieriaus lapo viršutiniame kampe nupiešė saulę. Paklausiau ką dar pieš, atsakė: Žolytę, medį ir vat pavyzdžiui bus..., nežinau, paskui pasakysiu. Staiga pasakė: Oi, pamiršau lapukus, lapukai bus tokie, paėmė ryžių ir pabarstė ant gėlės lapų. Paskui galvojo kaip nuspalvinti saulę, pasakė: Ai, saulę papuošiu su žvaigždelėmis, žvaigždelės labai gražios, žvaigždelės tai makaronai, dar padailino manų kruopomis ir kavos milteliais. Klijais nupiešė žolytę, storą medžio kamieną ir vingiuota medžio formą. Pasakė, kad ant medžio augs obuoliukai, nupiešė didelius rutulius, tai buvo obuoliai. Pasakė: O medis bus..., nu bele koks, obuoliai bus balti. Ant nupieštu obuoliukų pribarstė manų kruopų ir pasakė: Man patinka šitas baltas, gražus. Paėmė klijų ir pasakė: Dabar piešiu tulpę. Šalia paprastos gėlytės nupiešė tulpę ir pridūrė: O čia, taip papuošta ir virš tulpės nupiešė papuošimą. Pasakė: Čia tulpė, papuošta. Ir dar debesėlį nupiešiu ir viskas. Užbaigdama piešinį visą piešinį pagrąžino manų kruopomis. 47 pav. Tulpė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Iškarto suprato kaip atlikti užduoti, greitai pradėjo darbą. Labai atsargiai ir kruopščiai atlikinėjo darbą, buvo komunikabili, labai daug laiko skyrė šiai užduočiai. Dirbo susidomėjusi, kūrė ramiai. 79

80 Pagrindinės dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 8 diagrama Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose Emocinės busenos nuo nerimo iki pakilumo Baigiamosios dalies užsiėmimai 1. Kūrybinė veikla: Saulės spinduliai Mergaitė buvo nusiminusi ir apsiverkusi, pasakė, kad jai skauda galva dėl to ji verkė. Atsisėdusi prie stalo ir išklausiusi užduotį akimirksniu pralinksmėjo. Sėdėjo tyliai, nekalbėdama, šypsojosi. Reikėjo nupiešti spindulius liūdnai saulutei. Lapo centre nupiešė mėlynos spalvos mažą kvadratą, pasakė, kad tai paveikslas. Dirbo nekalbėdama, tyliai, buvo susikaupusi. Viduje mėlyno kvadrato nupiešė mažą geltoną saulutę. Visą erdvę viduje kvadrato kuri buvo baltos spalvos, nuspalvino žaliai. Vėl mėlynos spalvos nupiešė kvadratą, bet jau didesnį, nupiešė ji taip, kad mažas kvadratas atsidūrė jo viduje. Kruopščiai piešė. Ta erdvę kuri buvo tarp dviejų kvadratų nuspalvino geltonai ir užbaigė liūdnos saulutės piešimą, pasakė, kad dabar nori piešti kitą. Paklausiau kodėl saulutė liūdna, ji atsakė juokdamasi: Nes jai galva skauda, dar pasakė: Pas saulute nėra veido, dėl to ji liūdna. Reikėjo nupiešti linksmą saulutę, kuri džiaugiasi. Mergaitė šypsodamasi atsakė: Gerai. Pasirinko geltonos spalvos flomasterį ir pasakė, kad dabar nerodys kaip pieš, uždengė popieriaus 80

81 lapą rankomis, kad nesimatytu ir piešė. Nupiešė saulutę lapo centre. Galvojo kokią spalvą rinktis, pasirinko juodos spalvos flomasterį, nupiešė saulutei akytes. Pasakė: Burnytė bus...ružava, paėmė ružavos spalvos flomasterį ir nupiešė saulutei labai plačią šypseną. Toliau mergaitė geltonos spalvos flomasteriu sujungė visus saulės spindulius į vieną ratą ir užbaigė linksmos saulutės piešimą. Paklausiau, kodėl saulutė džiaugiasi, ji atsakė: Todėl, kad ji graži. Paskutinis piešinys tai pikta saulutė. Mergaitei reikėjo nupiešti saulutę kuri pyksta. Ir vėl šypsodamasi sutiko. Geltonos spalvos flomasteriu pradėjo piešti, bet uždengė piešinį delnu. Nupiešė saulutę su labai ilgais spinduliais ir dar truputi paskui juos pailgino. Ružavos spalvos flomasteriu mergaitė iškarto nupiešė burnytę, kur matėsi neigiama nuotaiką, o tik paskui juodas akytes ir pasakė: Va tokia pikta. Paklausiau kodėl saulutė pyksta, mergaitė šypsodamasi atsakė: Nes ji su ilgais spinduliais. 48 pav. Liūdna saulutė 49 pav. Linksma saulutė 50 pav. Pikta saulutė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Ji sutiko atlikti darbą, dirbo tyliai, susikaupusi, pasiūlyta veikla mergaitę sudomino, pakito jos nuotaika, šypsojosi. Daug laiko skyrė užduočiai, kruopščiai piešė. 2.Kūrybinė veikla: Piešimas pirštais 81

82 Norėjo pabandyti piešti pirštais. Ilgai galvodama pasakė, kad pieš širdelę. Noriai sutiko atlikti darbą. Pasirinko raudonos spalvos dažų ir atsargiai pradėjo darbą. Po truputį, mažais potėpiais piešė širdelę. Nupiešusi širdelės kontūrą, pradėjo jį spalvinti. Mergaitė nekalbėjo, veikė tylėdama, ramiai. Nuspalvinusi širdelę, pasirinko oranžinės spalvos dažus ir pradėjo piešti kažką virš širdelės. Baltos spalvos dažais nupiešė iš abiejų širdelės pusių daug baltų linijų. Pasirinko geltonos spalvos dažų didelį kiekį, nupiešė širdelei sparnus, ji tapo panaši į drugelį. Pasakė, kad jos širdelė skraidanti ir nusišypsojo. Žalios spalvos nupiešė žolę, ją piešė labai greitai. Oranžinės, rudos ir raudonos spalvos potėpiais ir taškeliais mergaitė paįvairino savo piešinį. Baltos spalvos dažais nuspalvino širdelės sparnelius. Mėlynos spalvos dažais pradėjo piešti debesėlius, jų buvo daug. Piešė nekalbėdama ir nekomentuodama savo darbo ir veiksmų. Paprašiau, kad papasakotų ką nupiešė, Beatričė pradėjo vardinti: drugelį, širdelę, debesėlius, žolytę, taškelius. 51 pav. Drugelis, širdelė, debesėliai, žolytė ir taškeliai Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Sutiko ir labai norėjo pabandyti piešti pirštais, noriai dirbo, įsigilino į darbą. Užduotį atliko ramiai, veiklos metu tylėjo. 3.Kūrybinė veikla: Dažų taškymas Labai norėjo pabandyti šia technika piešti, ruošė popieriaus lapą labai greitai, drėkino jį intensyviai vedžiodama šlapiu teptuku po popieriaus lapą. Po to, kai sudrėkino visą popieriaus lapą, ji pasirinko raudonos spalvos dažus, vėl įmerkė teptuką į vandenį ir paskui pradėjo taškyti dažus ant 82

83 sudrėkinto popieriaus, taškė labai greitai ir intensyviai, net pradėjo liesti teptuku popieriaus lapą ir daryti štampus teptuku. Pasirinko juodos spalvos dažus ir padarė tą patį veiksmą, kaip ir prieš tai. Laikė teptuką abiem rankom ir kratė jį kiek buvo jėgų, šypsojosi. Pasirinko oranžinės spalvos dažus, padarė tą patį. Labai retai kalbėjo, kartais komentavo tai, ką darys. Staiga pradėjo vedžioti teptuką po popieriaus lapą sukamaisiais judesiais. Paklausiau, į ką panašus mergaitės piešinys, ji atsakė: Į sraigę, todėl, kad ji paįvairino savo kūrinį sukamaisiais judesiais. Pasirinko ružavos, baltos spalvos dažus ir bandė taškyti, vėl kratė teptuką laikydama jį abiem rankom. Užbaigė savo darbą, padėjo teptuką ir nusijuokė pasižiūrėdama į piešinį. 52 pav. Sraigė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ryškus (stiprus) susidomėjimas veikla. (Aukščiausias lygmuo). Sutinka veikti, išlaiko susidomėjimą kūrybine veikla per visą užsiėmimą. Įsigilina į darbą. Stengiasi užimti visą bendro lapo erdvę. Į kūrybinę veiklą įsitraukia greitai. Kurdama naudoja netipiškas priemones, sugalvoja savitų piešimo būdų. Yra aktyvus. Sąveikauja su užbaigtu kūriniu. Emociškai atsiliepia į kūrybinę veiklą. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla ir emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Mergaitė labai norėjo išbandyti siūlomą tapybos techniką. Intensyviai atliko užduotį, įsigilino į darbą. Jos elgesys buvo spontaniškas. Šypsojosi. 4.Kūrybinė veikla: Aš lyginamoji užduotis Pasirinko vidutinio dydžio teptuką ir ružavos spalvos dažus, pradėjo piešti save. Nupiešė ružavą ovalą popieriaus lapo viršuje. Nuvalė teptuką, pasirinko mėlynos spalvos dažus ir pasakė, kad pieš akis. Komentavo savo veiksmus, buvo geros nuotaikos. Nupiešė dvi mėlynos spalvos akytes. Geltonos spalvos nupiešė šypseną, raudonos spalvos skruostus. Nuvalė teptuką. Pasirinko oranžinės spalvos dažus, nupiešė ilgus, garbanotus plaukus. Plaukus labai ilgai ir kruopščiai piešė. Nuvalė teptuką. Valydama teptuką netyčia išpylė visą vandenį ant savo piešinio. Pradėjome valyti 83

84 vandenį. Tylėjo, nelabai nusiminė. Nusausinome piešinį, ir ji galėjo vėl pratęsti savo darbą. Pasirinko mėlynos spalvos dažus, pradėjo piešti suknelę, ji buvo labai ilga ir graži. Viršutinę dalį suknelės nuspalvino mėlynos spalvos dažais, paskui pasirinko raudoną, žalią, oranžinę, geltoną, ružavą, mėlyną spalvas ir jomis nuspalvino suknelę. Baltos spalvos dažais nupiešė rankas. Paprašiau, kad papasakotu apie savo piešinį. Pradėjo, pasakė, kad suknelę nupiešė spalvotą, rankas baltas, o kojų nesimato iš po ilgos suknelės. Paklausiau, kodėl ji nupiešė ilgus plaukus, juk jos trumpi plaukai, ji atsakė: Nes čia kita mergaitė, paklausiau kodėl nupiešė kitą mergaitę, atsakė: Norėjau. 53 pav. Kita mergaitė Išanalizavus mergaitės elgesį piešimo užduoties metu, jai priskiriamas: Ribotas susidomėjimas veikla. (Vidutinis lygmuo). Domisi kūrybine veikla trumpai. Linkusi dirbti savo (apibrėžtoje) teritorijoje. Į kūrybinę veikla įsisiūbuoja pamažu. Menkai sąveikauja su užbaigtu kūrinių. Pakilus kūrybiškumas. (Aukščiausias lygmuo). Elgiasi spontaniškai (imasi kurti kitais būdais, pavyzdžiui, piešia pirštais arba delnais, kitoje lapo pusėje). Demonstruoja plačią veiksmų amplitudę. Dirba noriai, susidomėjusi veikla. Kurdama išreiškia ekspresyvumą. Maišo spalvas tiesiai ant piešinio. Kuria ramiai. Kalba sklandžiai. Užsiėmimo metu mergaitės susidomėjimas veikla atitinka vidutiniam lygmeniui. Ji domėjosi kūrybine veikla trumpai, užduotį atlikinėjo greitai. Savo veiksmus komentavo. Užsiėmimo metu mergaitės emocinė būsena atitinka aukščiausiam lygmeniui. Ji buvo geros nuotaikos, šypsojosi. Dirbo ramiai. Baigiamosios dalies užsiėmimų emocijų lygmenų pasiskirstymas 9 diagrama 3 2 Susidomėjimo ir intereso emocijų dinamika veiklose 1 Saulės spinduliai Pieš. pirštais Dažų taškymas Aš lyg. užd. 84