VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

Transcription

1 VERSLO PRIEŽIŪROS

2 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

3 LEIDINYS PARENGTAS ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ Verslą kontroliuojančių institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo koordinavimas, projekto kodas Nr. VP1-4,3-VRM-02-V PROJEKTO TIKSLAI 1. Prisidėti prie viešojo administravimo efektyvumo užtikrinimo, koordinuojant ūkio subjektų priežiūros funkcijų optimizavimą. 2. Stiprinti verslą kontroliuojančių institucijų darbuotojų administracinius gebėjimus priežiūros veikloje, diegiant naujus ir pažangius darbo metodus, verslo priežiūros institucijų veiklos gerąsias praktikas. PROJEKTĄ VYKDO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V Viešųjų politikų reformų skatinimas ISBN

4 TURINYS ĮŽANGINIAI ŽODŽIAI APIE VERSLO PRIEŽIŪROS PERTVARKĄ TRUMPAI PAGRINDINIAI VERSLO PRIEŽIŪRĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI I PRIEDAS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO IR REZULTATYVUMO MATAVIMAS KLAUSIMAI ATSAKYMAI II PRIEDAS RIZIKOS VALDYMO SISTEMA KLAUSIMAI ATSAKYMAI III PRIEDAS IV PRIEDAS KONTROLINIAI KLAUSIMYNAI ĮRANKIS VERSLUI IR VERSLO TIKRINTOJAMS KLAUSIMAI ATSAKYMAI V PRIEDAS VIENODAS IR GEROS KOKYBĖS KONSULTAVIMAS TELEFONU KLAUSIMAI ATSAKYMAI VI PRIEDAS DEKLARACIJA DĖL PIRMŲJŲ VERSLO METŲ KLAUSIMAI ATSAKYMAI VII PRIEDAS MEMORANDUMAS DĖL MAŽAREIKŠMIŲ ŽENKLINIMO NEATITIKIMŲ KLAUSIMAI ATSAKYMAI VIII PRIEDAS DVIEJŲ DATŲ TAISYKLĖ KLAUSIMAI ATSAKYMAI IX PRIEDAS X PRIEDAS XI PRIEDAS BAIGIAMASIS ŽODIS NAUDINGŲ KONTAKTŲ SĄRAŠAS TURINYS 3

5

6 Įžanginiai žodžiai Gerbiamieji verslo priežiūros institucijų darbuotojai, džiaugiuosi pristatydamas Jums nuveiktus darbus įgyvendinant vieną iš Vyriausybės prioritetų gerinant verslo sąlygas. Verslo priežiūros pertvarka siekia pakeisti verslo bendruomenės ir juos prižiūrinčių inspekcijų santykį nuo persekiotojų už pažeidimus į pagalbą laikytis įstatymų. Mūsų valstybė daugiau laimi ne rinkdama baudas ir pažeidimus, o pasiekusi, kad verslas laikosi įstatymų. Tikime, kad šioje dvasioje lengviau dirbti ir inspektoriui. Lietuvos žmonėms ir vartotojams nėra labai svarbu, kiek ir kokių įmonių nubausta jiems svarbiausia, kad valstybė užtikrintų tai, ką pažadėjo: prekės ir paslaugos atitinka saugumo reikalavimus, įmonės neteršia oro, vandens ar dirvožemio, o eismas keliais vežant krovinius ir žmones yra saugus. Tai pasiekti nėra lengvas uždavinys, tačiau akivaizdu, kad ne vien patikrinimais ir baudimais turi būti grįsta verslo priežiūros sistema. Mūsų inspekcijos vis daugiau dėmesio skiria verslininkų informavimui ir konsultavimui, ir tai yra tinkamas kelias, tam, kad visuomenė ir vartotojai būtų apsaugoti nuo žalos aplinkai ar žmonių sveikatai. Tyrimai rodo, kad vis dar šeši iš dešimties verslininkų per metus sulaukia inspektorių vizito, tačiau konsultavimas ir prevencija leidžia pasiekti, kad inspektoriams į įmones keliauti tektų rečiau. Verslininkai, ypač smulkūs ir vidutiniai, gyvena gausybės taisyklių ir reikalavimų apsuptyje kiekvienas jų turi žinoti, kaip sumokėti mokesčius, įmokas Sodrai, kaip įdarbinti darbuotojus. Todėl inspektorių pastebėjimai, inspekcijų teikiama konsultacija vieningu telefonu yra ženkli pagalba būtent smulkiems ir vidutiniams verslams. Inspekcijose diegiamos rizikos vertinimo sistemos padeda užtikrinti, kad tie verslai, kurie gali sukelti daugiausia žalos, sulaukia daugiausia inspekcijų dėmesio. Rizikos vertinimo sistemos, aiškumas kaip vertinti skundus, dėl mažareikšmių neatitikimų, bei mažareikšmius pažeidimus padeda inspektoriams ir inspekcijoms priimti teisingus sprendimus ir kreipti savo jėgas ten, kur jų labiausiai reikia. Kiekvienas verslininko susitikimas su inspektoriumi yra verslo tiesioginis susitikimas su valstybe. Todėl labai svarbu užtikrinti, jog susitikimas būtų pagarbus ir naudingas abiem pusėms. Tam, kad verslas galėtų pasiruošti patikrinimui, o inspekcijos tiksliau apsibrėžtų, ką jos siekia patikrinti, inspekcijos parengė virš 40 kontrolinių klausimynų skirtingoms verslo rūšims. Kontroliniai klausimynai yra labai tinkama priemonė išvengti nereikšmingų detalių tikrinimo, kartu leidžianti susikoncentruoti į tai, kur žalos rizika yra didžiausia. Verslo priežiūros institucijos atlieka labai svarbų darbą užtikrinant, kad įstatymai veiktų. Seimas, Vyriausybė ar ministerijos negali pačios pasiekti, kad žmonės ar įmonės laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų. Todėl efektyvus verslo priežiūros institucijų darbas ir iniciatyvos galiausiai yra garantas, kad Lietuvoje įstatymai veikia ir Lietuva yra teisinė valstybė. Tikiu, kad pertvarkos žingsniai padeda Jums kasdieniame darbe, o šis vadovas ras vietos ant Jūsų darbo stalo. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Įžanginiai žodžiai 5

7 Kai taikome teisės aktus kontroliuodami ūkio subjektus, turime neužmiršti, kad normos tikslas ir jos prasmingumas, normos taikymo adekvatumas ir proporcingumas yra teisės reikalavimai, kuriems turime paklusti visi. Vis dar iškylantis formalizmas, nekreipimas dėmesio į pasekmes yra grubūs teisės principų pažeidimai. Šis požiūris ne tik yra teisės būtinybė, bet ir vienintelis būdas kiekvienam iš mūsų pasiekti gerų rezultatų ir didžiuotis, kad dirbame prasmingą darbą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius Verslo priežiūros institucijos itin sparčiai keičiasi. Siekiame, kad jos telktų dėmesį į pagrindinius savo tikslus, padėtų ūkio subjektams laikytis vis sudėtingesnės teisinės aplinkos reikalavimų. Matome, kad tai nepasiekiama automatizuojant verslo priežiūros sistemą, pašalinant tikrinančiojo inspektoriaus įtaką. Todėl šia pertvarka siekiame, kad verslo priežiūros institucijų darbuotojai įgytų teisę vadovautis sveiku protu atskirtų pavojų keliantį pažeidimą nuo menko, būtinas priemones nuo rekomenduojamų, kad institucijos pradėtų naudoti įrankius, leidžiančius apibendrinti informaciją iš skirtingų šaltinių ir nustatyti rizikingas įmones, kurias tikrinti reikėtų akyliau. Lietuvos Respublikos ūkio ministras Rimantas Žylius Bet kuri valdžia turi stengtis sudaryti verslui palankias sąlygas dirbti, todėl visų verslo priežiūros institucijų pirminė funkcija turėtų būti konsultavimas, o tik paskui priežiūra ir kontrolė. Verslas ir investicijos yra visų valstybių ekonomikos pagrindas, todėl turime stengtis jį pritraukti, o ne žlugdyti įvairiais draudimais. Seimo opozicijos lyderis Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Verslas ir jį kontroliuojančios institucijos tarpusavyje susiję subjektai: jei nebus verslo, nebus ir ką prižiūrėti. Todėl pirmenybė visuomet turi būti teikiama turiniui, o ne formai nereikia pasiklysti formalumuose. Verslo priežiūros bei kontrolės mechanizmas privalo būti paprastas ir aiškus, tad labai sveikintina, kad jo link jau einama. Seimo narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys 6 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

8 Apie verslo priežiūros pertvarką trumpai Pertvarkos šūkis Inspektorius ne baudėjas, bet konsultantas Viena aktualiausių šiandienos verslo sąlygų gerinimo temų verslo priežiūros pertvarka. VERSLAS tai ūkio subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys) vykdantys ūkinę komercinę veiklą PRIEŽIŪRA sąvoka, apimanti ne tik inspektavimą, baudimą, kontrolę ir patikrinimus, bet ir konsultavimą, prevencinius veiksmus (užkertant kelią galimiems pažeidimams), išaiškinimus verslui patogia forma apie patikrinimus, poveikio priemonių taikymą ir kt. PERTVARKA ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir jų funkcijų pertvarką link didesnio efektyvumo ir sąmoningumo, mažinant naštą tikrinamiesiems nauda verslui bei verslo priežiūros institucijos efektyvumo užtikrinimas nauda institucijoms ir valstybei Kas tai? Tai nuo 2009 m. pradžios Ūkio ir Teisingumo ministerijų, šios pertvarkos iniciatorių ir koordinatorių, verslo sąlygų gerinimui skirta veikla ir priemonės, kryptingai orientuotos į efektyvų priežiūros funkcijų vykdymą. Tai pirmoji iniciatyva nacionaliniu mastu pertvarkyti verslo priežiūros sistemą nuo sistemiškos inspektavimo procesų peržiūros iki priežiūrą vykdančių viešojo administravimo subjektų veiklos efektyvumo vertinimo. Pagrindinis pertvarkos tikslas užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis. Siekiama, kad kuo mažiau būtų trikdoma prižiūrimų ūkio subjektų veikla ir veiksmingai apsaugomos įstatymų bei kitų teisės aktų ginamos teisės ir teisėti interesai. Pertvarkos priemonėmis keičiama priežiūros institucijų misijos samprata skatinamas metodinės pagalbos teikimas užuot taikius sankcijas, mažinama verslui tenkanti našta atliekant priežiūros funkcijas. Siekiama, kad riboti priežiūros institucijų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų skiriami didžiausios rizikos prevencijai, priežiūros reikalavimai verslui tampa suprantamesni, lengviau ir patogiau prieinami, esamo priežiūros reguliavimo keitimas ar naujo įvedimas tampa prognozuojamas, skatinamas priežiūros institucijų tarnybinis bendradarbiavimas. Pertvarkos vizija: sumažinta ūkio subjektams tenkanti našta; priežiūros institucijų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai nukreipiami didžiausios rizikos prevencijai. Pagrindinės pertvarkos priemonės: rizikos valdymo sistema priemonė, leidžianti pasiekti tikslus efektyviai naudojant išteklius, kai priežiūros veiksmai vykdomi vadovaujantis nuolat atliekamu ūkio subjektų rizikingumo vertinimu; kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams, kai ūkio subjektų patikrinimai atliekami naudojantis viešai paskelbtais kontroliniais klausimynais; Apie verslo priežiūros pertvarką trumpai 7

9 vienodas ir kokybiškas asmenų konsultavimas telefonu efektyvi ir patogi priemonė, padedanti asmenims suprasti teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jų tinkamai laikytis, o įrašius pokalbį užtikrinama institucijos atsakomybė; deklaracija dėl pirmųjų verslo metų pagalba verslo pirmokui; dviejų datų taisyklė teisės įsigalioja ne dažniau, kaip du kartus per metus galimybė pasirengti teisiniams pokyčiams; memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų vienodas mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų vertinimas; priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai geras viešojo valdymo įrankis. Pertvarkos nauda Valstybei: pirmą kartą kompleksiškai įvertinta verslo priežiūros institucijų, jų funkcijų sistema; geriau pasiekiami priežiūros institucijų tikslai apsaugoti svarbius visuomenės interesus. Verslui: esminiai teisės aktų reikalavimai išdėstyti aiškiai, s uprantamai ir nuobaudos skiriamos tik už svarbiausių reikalavimų nesilaikymą; tikrintojai taiko vienodus, aiškius reikalavimus; mažiau naštos verslui; verslas tampa motyvuotas laikytis teisės aktų reikalavimų. Priežiūros institucijoms: efektyviai naudojami institucijų ištekliai, nes priežiūros veiksmai nukreipti tik rizikingiausių ūkio subjektų tikrinimui, daugiau išteklių skiriant konsultavimui, prevencjai; skatinamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas; priežiūros institucijų veikla vertinama pagal metinius rodiklius ir tikslų pasiekimą, o ne nuobaudų skyrimo skaičių; priežiūros reikalavimai verslui tampa suprantamesni, lengviau ir patogiau prieinami; sumažinamas priežiūros institucijų skaičius. Pertvarkos etapai ir svarbiausi darbai Verslo priežiūros pertvarkos raidą galima išskirti į tris etapus (1 pav.). Pagrindinės kryptys buvo verslo priežiūros funkcijų tobulinimas ir verslo priežiūros institucijų struktūros pertvarka. Pirmojo pertvarkos etapo, prasidėjusio 2009 m., tikslas buvo teisinėmis priemonėmis aiškiai nustatyti viešojo administravimo subjektų kompetencijas ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje, apibrėžti pagrindinius verslo priežiūros principus, suformuoti priežiūros institucijų veiklos nuostatas. Antrojo etapo metu didžiausias dėmesys skirtas priežiūros funkcijų gerosios praktikos įgyvendinimui, taikant vienodas praktikas priežiūros veikloje. Trečiu etapu siekiama užtikrinti sklandžią pertvarkos eigą ir tęstinumą. Žengtas svarbus žingsnis diegiant priežiūros veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimo kriterijus. 8 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

10 m m. pradžia m. INICIATYVA IDĖJA Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 patvir ntas Ins tucijų atliekamų priežiūros funkcijų op mizavimo gairių aprašas; įsigaliojo Viešojo administravimo įstatymo pakei mo nuostatos, skirtos verslo priežiūros veiklai; verslo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų skelbimui ir įsigaliojimui pradėta taiky dviejų datų taisyklė. ĮGYVENDINIMO PRADŽIA veiklą pradėjo iš priežiūros ins tucijų atstovų sudaryta Ekspertų komisija; parengtos ūkio subjektų rizikos ver nimo gairės; pasirašyta Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų; parengtos kontrolinių klausimynų rengimo gairės; ūkio subjektų krinimams plačiai taikomi kontroliniai klausimynai (baig niai krinamų aspektų sąrašai); priežiūros ins tucijos diegia vienodo konsultavimo centrus; viešai skelbiami planinių ūkio subjektų pa krinimų planai. UŽTIKRINIMAS priežiūros ins tucijos veiklos efektyvumas matuojamas ver nant veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius; teisės aktų, reguliuojančių ekonominių sankcijų skyrimą, projektai įver nami mažareikšmiškumo kontekste; priežiūros ins tucijos diegia, tobulina rizikos valdymo sistemas; kontrolinių klausimynų peržiūra pav. Pertvarkos eiga Norėdami daugiau sužinoti apie pertvarką, apsilankykite Ūkio ministerijos svetainėje verslo aplinkai skirtoje s kiltyje. Apie verslo priežiūros pertvarką trumpai 9

11 Pagrindiniai verslo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir dokumentai Čia pateikti svarbiausi ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys dokumentai. Teisės aktų nuostatos yra privalomos visoms ūkio subjektų priežiūrą atliekančioms institucijoms. Be teisės aktų, priežiūros funkcijoms vykdyti svarbūs ir kiti dokumentai gera verslo priežiūros praktika pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės. Viešojo administravimo įstatymas (pertvarkai aktualiausi pakei mai įsigaliojo ) Teisėkūros pagrindų įstatymas (įsigalios nuo 2013 m. kovo 1 d.) Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 511 Dėl ins tucijų atliekamų priežiūros funkcijų op mizavimo LR teisingumo ministro ir ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 1R-235/4-892,,Dėl rizikos ver nimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių, kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairių, vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo prak kos už krinimo gairių patvir nimo Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimas Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvir nimo pakei mo 2011 m. spalio 26 d. LR teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-255,,Dėl teisingumo ministro 2009 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 1R-315,,Dėl Teisės aktų projektų skelbimo Seimo teisės aktų informacinės sistemos projektų registravimo posistemėje taisyklių patvir nimo pakei mo Rizikos ver nimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės Kontrolinio klausimyno rengimo gairės Atmin nė dėl dviejų datų taisyklės verslui įgyvendinimo Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo prak kos už krinimo gairės Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo nea kimų Teisingumo ministerijos raštas dėl Administracinės atsakomybės taikymo ( ) 2 pav. Teisyno medis 10 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

12 I priedas Įsigaliojo LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 9, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU KETVIRTUOJU SKIRSNIU IR 9 1 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2010 m. birželio 22 d. Nr. XI-934 Vilnius (Žin., 1999, Nr ; 2006, Nr ; 2008, Nr ; 2009, Nr ) 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1 straipsnyje po žodžių pranešimų nagrinėjimą įrašyti žodžius įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje ir šį straipsnį išdėstyti taip: 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarna uja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. 2 straipsnis. 2 straipsnio papildymas 22 ir 23 dalimis 1. Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi: 22. Ūkio subjektas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai. 2. Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi: 23. Ūkio subjekto veiklos patikrinimas (toliau veiklos patikrinimas) teisės aktų reglamentuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla. 3 straipsnis. 9 straipsnio papildymas ir pakeitimas 9 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi, ją pakeisti ir šį straipsnį išdėstyti taip: 9 straipsnis. Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė 1. Administracinių aktų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas. 2. Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, vadovaujantis šiuo ir kitais priežiūrą ir kon trolę reglamentuojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimais. 3. Jeigu priežiūros ar kontrolės subjektas ir forma nenustatyti įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, priežiūros ar kontrolės subjektą ir formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo administravimo subjektas arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo administravimo subjektas. 4 straipsnis. 9 1 straipsnio pripažinimas netekusiu galios 9 1 straipsnį pripažinti netekusiu galios. Pagrindiniai verslo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir dokumentai 11

13 5 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju ketvirtuoju skirsniu Papildyti Įstatymą nauju ketvirtuoju skirsniu: KETVIRTASIS SKIRSNIS VERSLO PRIEŽIŪRA 36 1 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiūra 1. Ūkio subjektų veiklos priežiūra šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau priežiūrą atliekantys subjektai) veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. 2. Ūkio subjektų veiklos priežiūra apima: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekan čio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiūros principai 1. Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis šiais principais: 1) minimalios ir proporcingos priežiūros naštos. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; 2) nediskriminavimo. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai negali vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūros, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių subjektų požymius, jeigu k itos sąlygos, turinčios reikšmės ūkio subjekto veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria; 3) planavimo. Šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra turi būti planuojama. Planavimo reikalavimas taikytinas šio įstatymo 36 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms veiklos rūšims. Šio įstatymo 36 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta veikla ir šios veiklos rodikliai (poveikio priemonių skaičius, dydis, vertė) negali būti planavimo objektas; 4) viešumo. Šis principas reiškia, kad informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, atskleidžiamus apibendrinta forma, yra vieša. Šis principas netaikomas, jeigu informacijos atskleidimas trukdo siekti šio įstatymo 36 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų arba gali būti pažeisti kituose teisės aktuose nustatyti konfidencialumo reikalavimai; 5) metodinės pagalbos teikimo. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų; 6) funkcijų atskyrimo. Šis principas reiškia, kad šio įstatymo 36 1 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus veiksmus atlieka skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai ar priežiūrą atliekančio subjek- 12 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

14 to padaliniai arba kad nurodytos funkcijos yra priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams. Šis principas netaikomas, jeigu kituose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir teisės aktuose patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra priskirtos vienam pareigūnui (padaliniui). 2. Kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse gali būti nustatyta ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų straipsnis. Ūkio subjektų konsultavimas 1. Ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. 2. Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga dėl klaidingos konsultacijos pasekmių netaikoma, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informa ciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai atsiradimui; 4) jeigu kituose įstatymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra numatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones straipsnis. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai 1. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Planinių patikrinimų pirminis tikslas informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas. 2. Priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto institucija tvirtina: 1) planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę įtvirtinančias taisykles (toliau planinių patikrinimų taisyklės), taip pat nustatytu laikotarpiu planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašą (toliau patikrinimų planas); 2) neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles (toliau neplaninių patikrinimų taisyklės). 3. Priežiūrą atliekantys subjektai savo veiklą organizuoja taip, kad patikrinimų planas būtų įgyvendintas. Patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas. 4. Planinių patikrinimų taisyklės ir neplaninių patikrinimų taisyklės turi būti rengiamos vadovaujantis šio įstatymo 36 2 straipsnyje įtvirtintais minimalios ir proporcingos priežiūros naštos bei nediskriminavimo principais ir juos atitikti. 5. Planinių patikrinimų atlikimo periodiškumas turi būti pagrįstas. 6. Patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu Pagrindiniai verslo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir dokumentai 13

15 arba elektroniniu būdu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą. 7. Pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos, leidimai). Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas pažeidimams ištaisyti. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta išlyga netaikyti poveikio priemonių ir nustatyti terminą pažeidimams ištaisyti netaikoma, jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai atsiradimui. 9. Licencijas ar leidimus išduodantis priežiūrą atliekantis subjektas po licencijos ar leidimo išdavimo ūkio subjektui šešis mėnesius neatlieka šio subjekto planinių patikrinimų, išskyrus atvejus, kai licencija ar leidimas ūkio subjektui išduotas be patikrinimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu priežiūrą atliekančio subjekto veiklos tikslams pasiekti būtini dažni planiniai patikrinimai, grindžiami potencialia pažeidimų rizika. 10. Vienu metu gali būti atliekami ne daugiau kaip du ūkio subjekto veiklos planiniai patikrinimai. Priežiūrą atliekantys subjektai, kurių priežiūros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję, gali atlikti bendrą dviejų ar daugiau priežiūrą atliekančių subjektų planinį patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui. 11. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. 12. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų; 3) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 4) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas. 13. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. 14. Informacija apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai priežiūrą atliekantis subjektas gali teikti informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, kai tai daroma ne priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva. 15. Ūkio subjektas šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą apskundimas nesustabdo patikrinimo atlikimo. 16. Šis straipsnis mokesčių administratoriui, muitinei ir licencines finansines paslaugas teikiančių įmonių, emitentų, investicinių bendrovių, draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos prie- 14 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

16 žiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiū ros informacinė sistema 1. Priežiūrą atliekančių subjektų interaktyvus sąrašas skelbiamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos interneto svetainėje. Kartu gali būti skelbiama kita ūkio subjektams aktuali, su ūkio subjektų veiklos priežiūra susijusi informacija. 2. Priežiūrą atliekantis subjektas savo interneto svetainėje skelbia: 1) nacionalinių, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių teisės aktų, nustatančių atitinkamą ūkio subjektų veiklos priežiūrą bei poveikio priemonių taikymą, įtvirtinančių priežiūrą atliekančio subjekto įgaliojimus, sąrašą; 2) informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros reikalavimus; 3) priežiūrą atliekančio subjekto priimtų sprendimų apskundimo tvarką; 4) priežiūrą atliekančio subjekto konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą; 5) šio įstatymo 36 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas taisykles, patvirtintą patikrinimų planą ir jo pakeitimus, 36 7 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytą informaciją straipsnis. Informacijos priežiūrą atliekantiems subjektams teikimas 1. Ūkio subjektai teikia priežiūrą atliekantiems subjektams dokumentus, kuriuos privaloma rengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją ūkio subjekto turima forma. Priežiūrą atliekantis subjektas negali reikalauti ūkio subjekto pateikti konkrečios prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, tam reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. 2. Ūkio subjektas turi teisę neteikti priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui. Atsisakydamas teikti dokumentus, ūkio subjektas turi raštu nurodyti, kokiam priežiūrą atliekančiam subjektui šie dokumentai yra pateikti. 3. Priežiūrą atliekantys subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę ūkio subjektai straipsnis. Priežiūrą atliekančių subjektų veiklos vertinimas ir atskaitomybė 1. Priežiūrą atliekančių subjektų ir šių subjektų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimo k riterijais negali būti paskirtų nuobaudų skaičius, baudų dydis ar kiti su sankcijų ūkio subjektams taikymu susiję rodikliai. 2. Pasibaigus kalendoriniams metams, priežiūrą atliekantys subjektai teisės aktų ar aukštesnių pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektų nustatyta tvarka rengia ir aukštesniems pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektams teikia metines vykdytos veiklos ataskaitas, kuriose pateikia informaciją apie: 1) konsultavimo veiklą, išskirdami ataskaitinio laikotarpio aktualiausius ūkio subjektams klausimus, daugiausia aiškinimo reikalingas teisės aktų nuostatas; 2) vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį, trukmę; 3) ūkio subjektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo mastą, priežastis, taikytas prevencines ir poveikio priemones, dažniausia pažeidžiamas teisės aktų nuostatas; 4) siūlomus keisti ar priimti naujus teisės aktus, išskirdami priemones, kuriomis šalinamos teisinio reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams. Pagrindiniai verslo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir dokumentai 15

17 3. Priežiūrą atliekantys subjektai, nelaukdami ataskaitinio laikotarpio pabaigos, teikia aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui informaciją, susijusią su ūkio subjektų priežiūra, kai kyla abejonių dėl teisės aktų reikalavimų pagrįstumo. 4. Ūkio subjektai turi teisę kreiptis dėl priežiūrą atliekančių subjektų korupcinio pobūdžio ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančių veikų į aukštesnius pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektus, Specialiųjų tyrimų tarnybą, kitas institucijas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viešojo administravimo subjektai skundus nagrinėja šio įstatymo nustatyta tvarka. 6 straipsnis. Įstatymo ketvirtojo ir penktojo skirsnių numeracijos pakeitimas Buvusius šio įstatymo ketvirtąjį ir penktąjį skirsnius laikyti atitinkamai penktuoju ir šeštuoju skirsniais. 7 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 43 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio nuostatų taikymas Šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantiems vie šojo administravimo subjektams taikomos, jeigu šios priežiūros nereglamentuoja kiti įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 2. Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 43 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio nuostatų taikymas Jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatoms, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą. 8 straipsnis. Įstatymo galiojimas 1. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. 9 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. rugsėjo 10 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančių specialių įstatymų pakeitimo projektus, kurių nuostatos būtų suderintos su šio įstatymo reikalavimais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ 16 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

18 Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas Veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai gero viešojo valdymo įrankis Kiekvienos verslo priežiūros institucijos paskirtis ir tikslas gerinti situaciją savo kompetencijai priskirtose priežiūros srityse, užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, o įvykus incidentui kiek įmanoma greičiau ir veiksmingiau sumažinti žalą. Kaip institucijai sekasi siekti šio tikslo, svarbu tiek jos vadovams, kurie atsakingi už atitinkamų priemonių ėmimąsi reaguojant į nuolatos besikeičiančias aplinkybes, tiek kiekvienam verslo priežiūros institucijos darbuotojui, kuriam rūpi, kad jo kasdienis darbas būtų prasmingas indėlis visuomenės gerovei užtikrinti, tiek ir visuomenei, kuri suinteresuota, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami naudingai. Kai situacija priežiūros srityse dažnai kinta, valdymo sprendimai įstaigoje priimami kiekvieną dieną, tik nuolat stebint ir vertinant institucijos veiklos rezultatus galima pastebėti ir analizuoti variacijas prižiūrimoje srityje bei veiklos rezultatuose, atrasti jų priežastis ir tinkamu laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti, neigiamiems pokyčiams sustabdyti, o teigiamiems toliau skatinti. Pareiga įdiegti veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius (toliau rodikliai), įtvirtinta Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo (toliau Nutarimas Nr. 511) patvirtinto Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo (toliau Aprašas) ketvirtajame skirsnyje. Rodikliai vadybos įrankis, padedantis institucijoms nuolat stebėti savo veiklą bei jos rezultatus ir nenukrypti nuo pagrindinio tikslo siekimo. A B C 3 pav. Veiklos stebėsenos grafikų palyginimas Grafikai iš viršaus į apačią kasdieninis (A), mėnesinis (B), metinis (C). Veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklių stebėsena turi būti atliekama kas mėnesį ar ketvirtį. Kuo dažnesnis duomenų stebėjimo periodiškumas, tuo geriau matyti rodiklių reikšmių svyravimai, įtaką jiems darantis sezoniškumas, galima lengviau analizuoti duomenų variacijas ir atrasti jų priežastis, koreliaciją su įtakos turinčiais faktoriais, tokiu būdu laiku priimti atitinkamus valdymo sprendimus. Kai tuo tarpu labai reti duomenų stebėjimo periodai, tokie kaip metinis, nesuteikia minėtos informacijos ir todėl yra bereikšmiai. Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 17

19 Nuola nė stebėsena Žmogiškieji finansiniai materialiniai ištekliai Veiklos procesai Veiklos rezultatai Veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai 4 pav. Veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklių loginis modelis Veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai skirti: užtikrinti institucijos tikslų pasiekimą, padėti laiku priimti teisingus valdymo sprendimus; atspindėti institucijos naudą visuomenei; parodyti institucijos pastangas gerinti verslo priežiūros kokybę; užtikrinti grįžtamąjį ryšį iš verslininkų. Tinkamai veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklių stebėsenai būtinos sąlygos: apibrėžti duomenų surinkimo procesai; taikomos vienodos duomenų fiksavimo formos (informacinės sistemos ir pan.); užtikrinta duomenų rinkimo, fiksavimo, analizės kontrolė; darbuotojai apmokyti rinkti, fiksuoti, analizuoti duomenis. Veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklių panaudojimas: Rodikliai ir jų atitinkamų periodų reikšmės arba 3 paskutinių mėnesių reikšmių vidurkiai skelbiami kas mėnesį priežiūros institucijų interneto svetainėse kartu pateikiant aiškinamąją informaciją. Priežiūros institucijos, rengdamos atitinkamų metų strateginio planavimo dokumentus, privalo nustatyti vertinimo kriterijus, suformuluotus pagal Aprašo 10, 11 ir 12 punktus ir, atsižvelgdamos į perspektyvius siekius, nustatyti šių vertinimo kriterijų siektinas reikšmes planavimo periodui. Pasiektos vertinimo kriterijų reikšmės turi būti įtrauktos į priežiūros institucijų metines veiklos ataskaitas. Priežiūros institucijos, planuodamos savo veiklą ir rengdamos strateginio planavimo dokumentus, priemones ir išteklių paskirstymą, turi planuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti suformuluotų vertinimo kriterijų siektinas reikšmes. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos lyderiauja tarp visų priežiūros institucijų diegiant veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius. Ji viena pirmųjų sukūrė ir praktikoje taiko veiklos vertinimo rodiklių sistemą, kuri sudaro prielaidas tinkamai prioriterizuoti verslo priežiūros veiklą efektyviai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, nuolatos stebint, matuojant ir vertinant veiklos rezultatus, siekti pagrindinio institucijos veiklos tikslo ir veiklos uždavinių. Inspekcija savo internetiniame puslapyje kas mėnesį skelbia atnaujinamus rodiklius. 18 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

20 Klausimai atsakymai Ar rodikliai naudojami priežiūros institucijos veiklai vertinti ir finansavimui skirti? Veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklių matavimas vadybos ir vidinės savikontrolės įrankis, o ne institucijos veiklos vertinimo įrankis, todėl periodiniai rodiklių reikšmių svyravimai institucijos vertinimui įtakos neturi. Svyravimai siunčia signalus tam tikriems valdymo sprendimams priimti institucijos viduje, todėl jie yra galimi ir kartais neišvengiami. Kita vertus, rodiklių pagrindu nustatyti ir į strateginio planavimo dokumentus įtraukti veiklos vertinimo kriterijai, jų ambicingumas ir suplanuotų reikšmių pasiekimas turi įtakos institucijos veiklos vertinimui. Todėl priežiūros institucijos, planuodamos savo veiklą ir rengdamos atitinkamų metų strateginio planavimo dokumentus, priemones ir išteklių pasiskirstymą privalo planuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos suplanuotoms vertinimo kriterijų reikšmėms pasiekti. Kaip žinoti, kokius duomenis naudoti rodiklių matavimui, ar bus parengta metodinė medžiaga, rodiklių techniniai pasai ir pan.? Kadangi kiekviena priežiūros institucija yra skirtinga, tiksli kiekvieno rodiklio formuluotė, skaičiavimo metodas, duomenų šaltinis nustatomi priežiūros institucijos individualiai, atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą ir kaupiamus duomenis. Svarbiausia, kad rodiklis matuotų tai, ką turi matuoti, ir teiktų naudos priimant reikiamus valdymo sprendimus. Kaip matuoti visada patarsime ir parengsime metodines rekomendacijas. Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 19

21 II priedas Aktuali redakcija ( ) LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS 2010 m. gegužės 4 d. Nr. 511 Vilnius DĖL INSTITUCIJŲ ATLIEKAMŲ PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr ), ketvirtos dalies I skyriaus Valstybės valdymo pertvarka 1 punktą, IV skyriaus Kova su korupcija 47 punktą, šio skyriaus skirsnio Korupcijos motyvų mažinimas: dereglamentavimo ir debiurokratizavimo politikos priemonės 48 punktą, X skyriaus Verslas, inovacijos, investicijos 278 punktą, šio skyriaus skirsnio Smulkusis ir vidutinis verslas 303 punktą, siekdama optimizuoti priežiūros funkcijų atlikimą valstybėje ir užtikrinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr ; 2006, Nr ; 2010, Nr ) ketvirtojo skirsnio nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamus: 1.1. Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą (toliau Aprašas); 1.2. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų (toliau priežiūros institucijos) priskyrimo priežiūros grupėms sąrašą. 2. Sudaryti šią Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisiją (toliau ekspertų komisija): Ūkio ministerijos atstovas (ekspertų komisijos vadovas); Teisingumo ministerijos atstovas (ekspertų komisijos vadovo pavaduotojas); Ministro Pirmininko tarnybos atstovas; Aplinkos apsaugos agentūros atstovas; Valstybinės darbo inspekcijos atstovas; Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovas; Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovas; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas; Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas; Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas. 3. Nustatyti, kad personalinę ekspertų komisijos sudėtį tvirtina Ministras Pirmininkas. 4. Pavesti: 4.1. Ministrui Pirmininkui iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinti personalinę ekspertų komisijos sudėtį; 4.2. ekspertų komisijai atlikti šias funkcijas: rengti metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas, susijusias su priežiūros funkcijų optimizavimu, tarp jų metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas dėl rizikos vertinimo sistemų įdiegimo, baigtinių tikrinamų aspektų sąrašų (klausimynų) sudarymo, vienodos ir geros kokybės asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo, ūkio subjektų apklausų atlikimo, priežiūros institucijų vertinimo kriterijų; 20 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

22 teikti šio nutarimo punkte nurodytą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas, taip pat pasiūlymus dėl priežiūros funkcijų optimizavimo teisingumo ministrui ir ūkio ministrui; teikti ekspertų komisijos veikloje nedalyvaujančioms institucijoms reikalingą tarnybinę pagalbą, siekiant įgyvendinti punkte nurodytą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas; inicijuoti ir įgyvendinti priežiūros institucijų ir (ar) priežiūros grupių institucijų vadovų komitetų keitimosi gerąja priežiūros funkcijų atlikimo ir optimizavimo praktika priemones; 4.3. teisingumo ministrui ir ūkio ministrui: formuluoti konkrečias užduotis ekspertų komisijai ir kontroliuoti, kaip jos vykdomos; koordinuoti institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo procesą, Aprašo nuostatų įgyvendinimą; tvirtinti ekspertų komisijos parengtą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas dėl rizikos vertinimo sistemų įdiegimo, kontrolinių klausimynų sudarymo, vienodos ir geros kokybės asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo, taip pat kitą metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas, susijusias su priežiūros funkcijų optimizavimu; analizuoti institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo eigą ir rezultatus, nustatyti tobulintinus aspektus, apibendrinti gerąją priežiūros institucijų ir ūkio subjektų santykių patirtį, pasitelkiant ekspertų komisiją, prireikus kitų ekspertų, mokslininkų, kitų institucijų atstovų; pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui apie priežiūros funkcijų optimizavimo eigą ir rezultatus, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl priežiūros funkcijų optimizavimo priemonių ir jų įgyvendinimo. 5. Pavesti (Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepavaldiems subjektams pasiūlyti): 5.1. šio nutarimo 1.2 punkte nurodytame sąraše esančių institucijų vadovams (ar jų įgaliotiems asmenims) dalyvauti optimizuojant priežiūros institucijų funkcijas, vadovaujantis Aprašo nuostatomis; 5.2. šio nutarimo 1.2 punkte nurodytame sąraše esančių institucijų vadovams paskirti institucijoje atsakingą asmenį, kurio funkcijos užtikrinti, kad institucijoje būtų pasiektas priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas ir uždaviniai, bendradarbiauti priežiūros funkcijų optimizavimo klausimais su kitomis institucijomis, ekspertų komisija, priežiūros funkcijų optimizavimą koordinuojančiomis ministerijomis; 5.3. ministerijoms ir kitiems subjektams derinti su Aprašo nuostatomis rengiamas numatomo teisinio reguliavimo koncepcijas ir (ar) teisės aktų projektus, kurie susiję su priežiūros funkcijų optimizavimo įgyvendinimo reguliavimu; 5.4. šio nutarimo 2 punkte nurodytų priežiūros institucijų vadovams paskirti institucijoje atsakingą asmenį, kurio pagrindinės funkcijos užtikrinti, kad priežiūros institucijoje būtų pasiektas priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas ir uždaviniai, iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. paskirti šiuos asmenis į ekspertų komisiją ir pranešti apie tai Ministro Pirmininko tarnybai; 5.5. priežiūros institucijoms ir jų veiklą koordinuojančioms bei kontroliuojančioms institucijoms vadovautis teisingumo ministro ir ūkio ministro patvirtinta metodine medžiaga, gairėmis ir rekomendacijomis dėl rizikos vertinimo sistemų įdiegimo, baigtinių tikrinamų aspektų sąrašų (klausimynų) sudarymo, vienodos ir geros kokybės asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo, taip pat kita metodine medžiaga, gairėmis ir rekomendacijomis, susijusiomis su priežiūros funkcijų optimizavimu; 5.6. priežiūros institucijoms ir jų veiklą koordinuojančioms ministerijoms rengiant ir teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei galiojančių įstatymų, reguliuojančių ekonominių sankcijų skyrimą, pakeitimo projektus, taip pat teikiant naujų įstatymų, reguliuojančių ekonominių sankcijų skyrimą, projektus, įtraukti į šiuos projektus nuostatas, kuriomis tais atvejais, kai padarytas mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, o įstatymuose nustatytų ekonominių sankcijų paskirtį galima įgyvendinti netaikant asmeniui administracinės atsakomybės, būtų numatyta galimybė nutraukti tokio pažeidimo tyrimą ir netaikyti ūkio subjektui ekonominių sankcijų pakeisti jas žodine pastaba. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažei- Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 21

23 dimas šiame nutarime suprantamas kaip veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kurie neįtraukti į kontrolinius klausimynus, nebūtini siekiant tinkamai vykdyti ūkinę veiklą ir kurių pažeidimas nepadarė žalos konkrečia teisės norma saugomam viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nežymi. 6. Nustatyti, kad: 6.1. priežiūros institucijų, neįtrauktų į šio nutarimo 1.2 punkte nurodytą sąrašą, vadovai (ar jų įgalioti asmenys) taip pat dalyvauja optimizuojant priežiūros funkcijas, jeigu dėl šių institucijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenusprendžia kitaip; 6.2. institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo priemonės įgyvendinamos kartu su Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr (Žin., 2009, Nr ), įgyvendinimo priemonėmis, skirtomis Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingų įstaigų atliekamoms funkcijoms ir jų veiklos sąsajoms su vykdomąja valdžia įvertinti, taip pat kitomis priemonėmis, susijusiomis su priežiūros institucijomis. Ministrą Pirmininką pavaduojanti finansų ministrė, pavaduojanti ūkio ministrą Ingrida Šimonytė PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 932 redakcija) INSTITUCIJŲ ATLIEKAMŲ PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO GAIRIŲ APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas (toliau Aprašas) nustato institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo (toliau priežiūros funkcijų optimizavimas) tikslą, uždavinius, principus, kuriais vadovaujantis optimizuojamos priežiūros funkcijos, priežiūros funkcijų optimizavimo dalyvių veiksmus ir priemones, skirtas priežiūros funkcijų optimizavimo uždaviniams įgyvendinti. Aprašas taip pat įtvirtina pagrindines priežiūros institucijų veiklos nuostatas. 2. Apraše vartojamos ūkio subjektų veiklos priežiūros, ūkio subjekto, ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto (toliau priežiūros institucija) sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr ; 2006, Nr ) (toliau Viešojo administravimo įstatymas). 3. Priežiūros funkcijos funkcijos, kurias atlieka priežiūros institucijos, siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi teisės aktų reikalavimų, mažinti galimų pažeidimų, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 36 1 straipsnyje. II. PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 4. Priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą ir veiksmingai apsaugant įstatymų bei kitų teisės aktų ginamas teises ir teisėtus interesus. 5. Siekiant priežiūros funkcijų optimizavimo tikslo, keliami šie priežiūros funkcijų optimizavimo uždaviniai: 5.1. mažinti ūkio subjektams, institucijoms naštą, tenkančią atliekant priežiūros funkcijas; 5.2. priežiūros veiklą ir turimus ribotus išteklius skirti didžiausiems rizikos atvejams šalinti, siekiant užtikrinti realią ūkinės veiklos atitiktį svarbiausiems teisės aktų reikalavimams; 22 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

24 5.3. mažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų; 5.4. mažinti korupcijos sąlygų; 5.5. užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami prižiūrimiems ūkio subjektams; 5.6. užtikrinti, kad priežiūros reguliavimo keitimas ar naujo reguliavimo įvedimas būtų prognozuojamas, viešas, koordinuojamas horizontaliai, reguliavimas įsigaliotų laikantis dviejų datų taisyklės (teisės aktai įsigaliotų ne dažniau nei 2 kartus per metus). Dviejų datų taisyklė netaikoma teisės aktams, kuriais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti reikalavimai, įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; 5.7. keisti priežiūros institucijų misijos sampratą akcentuoti metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimo, kitų prevencinių priemonių, užkertančių kelią teisės aktų pažeidimams, įgyvendinimo svarbą, poveikio priemones taikant kaip ultima ratio priemonę; 5.8. plėtoti veiksmingą priežiūros institucijų tarnybinį bendradarbiavimą; 5.9. užtikrinti, kad ūkio subjektams nebūtų taikomas perteklinis ir nepagrįstas veiklos ir (ar) jos vykdymo priežiūros teisinis reguliavimas. III. PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLOS NUOSTATOS 6. Priežiūros funkcijų optimizavimo tikslas ir uždaviniai įgyvendinami vadovaujantis šiais principais: 6.1. politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo; 6.2. skaidrumo; 6.3. minimalios ir proporcingos priežiūros naštos; 6.4. priežiūros institucijų veiklos nepriklausomumo; 6.5. priežiūros funkcijų atlikimo koordinavimo; 6.6. efektyvaus išteklių naudojimo rizikai valdyti; 6.7. poveikio priemonių skyrimo ir patikrinimų funkcijų atskyrimo; 6.8. perteklinių ir dubliuojamų funkcijų atsisakymo; 6.9. aiškesnio ir geresnio reglamentavimo; kitais principais, nustatytais Viešojo administravimo įstatymo ketvirtajame skirsnyje ir Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr (Žin., 2009, Nr ). 7. Priežiūros institucijų vadovai užtikrina, kad priežiūros funkcijos būtų atliekamos siekiant Apraše įtvirtintų priežiūros funkcijų optimizavimo tikslo ir uždavinių, vadovaujantis Aprašo 6 punkte nurodytais principais ir šiomis pagrindinėmis priežiūros institucijų veiklos nuostatomis, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatyme ir kituose specialiuose įstatymuose reglamentuotas išlygas: 7.1. Priežiūros veiklos orientavimas į pagrindinio priežiūros institucijos tikslo siekimą. Priežiūros institucija turi nustatyti aiškų pagrindinį savo veiklos tikslą, t. y. kokio svarbaus intereso apsaugą ji privalo užtikrinti, ir tuo vadovautis organizuodama savo veiklą. Tik tie ūkio subjektai, kuriems yra aiškus teisės aktų reikalavimų turinys, jų laikymosi prasmė, gali prisidėti ir nekliudyti priežiūros institucijai siekti pagrindinio savo tikslo. Atsižvelgiant į tai, priežiūros institucijos veikloje prioritetas turėtų būti teikiamas ūkio subjektų konsultavimui, metodinės pagalbos teikimui, kitų prevencinių priemonių, užkertančių kelią teisės aktų pažeidimams, įgyvendinimui, kartu atsisakant požiūrio, kad teisės aktų laikymąsi galima užtikrinti tik taikant poveikio priemones, nuobaudas, o informavimas ir veikla, skirta tam, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų, nėra priežiūros institucijos funkcija. Atsižvelgiant į šiuos prioritetus, turėtų būti atitinkamai planuojamos ir konkrečios pagrindiniam tikslui įgyvendinti skirtos priemonės Aiški priežiūros institucijos kompetencija. Ūkio subjektų veiklos priežiūra (kontrolė) turi būti atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams Viešojo administravi- Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 23

25 mo įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, kitais priežiūrą ir kontrolę reglamentuojančiais įstatymais, jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, taip pat Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimais. Priežiūros institucijų įgaliojimų ir kompetencijos skirtumai neturi būti kliūtis priežiūros institucijų tarnybiniam bendradarbiavimui Aiškios, viešai paskelbtos patikrinimų (inspektavimo) procedūros. Priežiūros institucija turėtų aprašyti (patvirtinti) ir viešai paskelbti tikrinimo veiksmų aprašą, kuriame būtų nurodyti konkretūs inspektorių tikrinimo metu atliekami veiksmai (ką inspektorius gali daryti, ko ne). Rekomenduojama, remiantis šiuo aprašu, įstatymais ir kitais teisės aktais, parengti ir viešai paskelbti dokumentą (atmintinę, lankstinuką), kuriame būtų aiškiai nurodytos ūkio subjektų teisės, pareigos ir inspektorių veiksmai patikrinimo (inspektavimo) metu Kontroliniai klausimynai. Priežiūros institucijai rekomenduojama tikrinimų metu naudoti kontrolinį klausimyną priežiūros institucijos vadovo, jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą institucijos kolegialaus organo patvirtintą ir viešai paskelbtą dokumentą, leidžiantį patikrinti šiame dokumente išdėstytų teisės aktų reikalavimų tam tikroje srityje laikymąsi atliekant ūkio subjekto patikrinimą. Rengiant ir taikant kontrolinį klausimyną vadovaujamasi šiomis nuostatomis: Pagrindinė kontrolinio klausimyno dalis yra aiškiai suformuluoti kontroliniai klausimai, atspindintys svarbiausius teisės aktų reikalavimus, bet kurio iš jų nesilaikymas gali padaryti reikšmingos žalos ar sukelti realų pavojų visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai. Už kitų reikalavimų (kurie neįtraukti į klausimyną) nesilaikymą tikrinamiems ūkio subjektams poveikio priemonės netaikomos, išskyrus išimtinius atvejus, kai jos būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo Rengiant, keičiant ar periodiškai peržiūrint kontrolinį klausimyną konsultuojamasi su ūkio subjektais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis, kitais suinteresuotais asmenimis Priežiūros institucija imasi aktyvių priemonių siekdama informuoti ūkio subjektus apie kontrolinį klausimyną, jo turinį ir taikymo principus Konsultacijos ir kita metodinė pagalba. Ūkio subjektų konsultavimas turi būti neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, aktyviai vykdoma ir viešinama priežiūros institucijos prioritetinė priemonė. Įgyvendinant šią nuostatą, priežiūros institucijos išteklius perskirsto taip, kad būtų visiškai patenkintas ūkio subjektų konsultavimosi poreikis, o taikomi konsultavimo būdai turėtų užtikrinti vienodų ir geros kokybės konsultacijų teikimą. Turi būti imtasi aktyvių veiksmų siekiant informuoti ūkio subjektus apie konsultavimo paslaugą. Prireikus konsultuojama priežiūros institucijos iniciatyva, nelaukiant, kol pats ūkio subjektas kreipsis į instituciją konsultacijos. Ūkio subjekto kreipimasis konsultacijos negali būti pagrindas patikrinti ūkio subjekto veiklą, priešingai kreipimasis konsultacijos vertintinas kaip ūkio subjekto rizikingumą mažinanti aplinkybė Atsakomybės už klaidingą konsultavimą prisiėmimas. Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūros institucijos vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos (išskyrus Viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) Vienodos konsultavimo praktikos užtikrinimas. Priežiūros institucija turi užtikrinti, kad ūkio subjektams būtų teikiamos vienodos, neprieštaringos konsultacijos priežiūros institucijos kompetencijos klausimais. Rekomenduojama priežiūros institucijų interneto svetainėse skelbti ūkio subjektų paklausimus ir atsakymus į juos (dažniausiai užduodamų klausimų skiltis) ir šiems atsakymams suteikti viešai paskelbtos konsultacijos statusą. Taip pat siektina praktika būtų įdiegti vienodą konsultavimą telefonu, kai pokalbiai 24 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

26 yra įrašomi, o priežiūros institucija prisiima atsakomybę už suteiktą konsultaciją ir įgyvendina priemones, skirtas konsultacijų kokybei įvertinti ir gerinti Individualus išankstinio įsipareigojimo dėl teisės aktų nuostatų taikymo principo (angl. binding ruling) taikymas. Rekomenduojama priežiūros institucijoms taikyti praktiką, kai priežiūros institucija iš anksto pritaria ūkio subjekto pateiktam paaiškinimui, kaip šis ketina laikytis tam tikrų teisės aktų reikalavimų, kurių priežiūra priskirta šios institucijos kompetencijai; tokį pritarimą išreiškusi institucija vėliau yra jo saistoma atliekant šio ūkio subjekto veiklos patikrinimus, t. y. ūkio subjektui negalėtų būti taikomos poveikio priemonės, jeigu jis laikėsi teisės aktų taip, kaip nurodė savo paaiškinime, kurį patvirtino institucija Atitikties deklaracijų diegimas. Rekomenduojama priežiūros institucijoms plačiau taikyti atitikties deklaravimo institutą: ūkio subjektams sudaromos galimybės deklaruoti savo veiklos atitiktį nustatytiems reikalavimams (užpildyti priežiūros institucijos parengtą atitikties deklaraciją), šias deklaracijas pasirašiusių ūkio subjektų priežiūra mažiausiai intensyvi Priežiūros veiklos planavimas. Priežiūros institucija turi planuoti priežiūros veiksmus, susijusius su ūkio subjektų konsultavimu, prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimu, ūkio subjektų veiklos patikrinimais, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimu. Negali būti planuojamas poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas, taip pat planavimo objektas negali būti poveikio priemonių skaičius, dydis, vertė ir panašiai. Priežiūros institucija viešai skelbia savo planus, pirmiausia planinių patikrinimų (inspektavimų) planus Patikrinimų pagrįstumas. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai turi būti planuojami ir atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 4 straipsnyje nustatytais reikalavimais (tvarka). Patikrinimai gali būti atliekami tik tuomet, jeigu jų atlikimas pagrįstas patvirtintais ir paskelbtais priežiūros institucijos planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijais, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindais, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijais Rizikos vertinimu paremti priežiūros veiksmai. Priežiūros institucijų atliekama priežiūra turi būti skirta visų pirma didžiausios rizikos atvejams šalinti, taip pat užtikrinti realią ūkinės veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, o ne vertinti, kaip ūkio subjektai laikosi formalių reikalavimų. Priežiūros institucijos privalo nustatyti atliekamos priežiūros prioritetus (įdiegti rizikos nustatymo sistemas), rizikos vertinimu turi būti paremti planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijai, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijai. Vertinant riziką, turi būti vertinama, kaip ūkio subjektas (tikrinamas objektas) laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, taip pat kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas, kokia žalos ar pavojaus asmenims, visuomenei, aplinkai atsiradimo tikimybė. Tais atvejais, kai, vadovaujantis priežiūros institucijoje įdiegta rizikos vertinimo sistema, teisės aktų reikalavimų pažeidimo požymių turinti veika įvertinama kaip mažareikšmė, tokios veikos tyrimas neturėtų būti pradedamas, o ūkio subjektui dėl mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo požymių turinčios veikos pareiškiama žodinė pastaba. Siekiant užtikrinti sprendimo nepradėti tyrimo dėl mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo požymių turinčios veikos skaidrumą, tokį sprendimą turi priimti ne tas pats inspektorius, kuris užfiksavo mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo požymių turinčią veiką. Priežiūros institucija skelbia tuos priežiūros institucijos rizikos vertinimo kriterijus, kurių viešas paskelbimas nekliudo atlikti su efektyvia priežiūra susijusių veiksmų, kad ūkio subjektas žinotų, kas lemia jo rizikingumo lygio nustatymą ir atitinkamai ūkio subjekto atžvilgiu vykdomos ūkio subjekto priežiūros intensyvumą. Taip pat siektina praktika siekiant skatinti visus ūkio subjektus laikytis teisės aktų reikalavimų, viešai skelbti ūkio subjektų, kurių rizikingumo lygis žemiausias, sąrašus (ūkio subjektų,,baltasis sąrašas ) Specialus pradėjusiųjų verslą, ūkinę veiklą statusas. Pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos pradžios šiam subjektui už per pirmą planinį patikrinimą nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar panaikinamos veiklos licencijos, leidimai, kitaip stabdoma veikla), o nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas pažeidimams ištaisyti (išskyrus atvejus, kai poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai atsiradimui). Žala visuomenei, kitų asmenų Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 25

27 interesams ar aplinkai turi būti reikšminga. Priemonės, ribojančios ūkio subjekto veiklą, negali būti taikomos pastebėjus bet kokį, net ir menką, žalos padarymo faktą, t. y. turi būti proporcingos padarytos žalos dydžiui. Siektina priežiūros institucijos praktika pirmaisiais veiklos metais ūkio subjektams netaikyti ir poveikio priemonių, taip pat subjektams, pradėjusiems ūkinę veiklą ar ketinantiems ją pradėti (pavyzdžiui, siekiantiems gauti licencijas, leidimus), skirti papildomų išteklių konsultacijoms, metodinei pagalbai Nurodymų laikytis teisės aktų pateikimo praktikos taikymas atliekant patikrinimus. Priežiūros institucijos turėtų kuo plačiau taikyti praktiką, kai, patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimų, ūkio subjektui pateikiami rašytiniai nurodymai, kurie ūkio subjekto veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kaip ir per kokį terminą turi būti pašalinti pažeidimai. Pažeidimų pašalinimo terminas turi būti protingas toks, per kurį ūkio subjektas galėtų realiai juos pašalinti. Nurodymai laikytis teisės aktų reikalavimų pirmiausia taikytini esamiems ir būsimiems veiksmams, iš ūkio subjekto neturėtų būti reikalaujama pašalinti ankstesnių veiksmų pasekmes, jeigu pasekmių pašalinimo sąnaudos neproporcingai didelės, palyginti su pasekmių sukelta (keliama) žala ar pavojumi asmenims, visuomenei, aplinkai Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų vertinimo principai. Priimant sprendimus dėl mažareikšmio teisės akto reikalavimų pažeidimo tyrimo ar sprendžiant klausimą dėl sankcijos už tokio pobūdžio pažeidimą skyrimo, taip pat turi būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, ir šio įstatymo 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Įgyvendinant šiuos principus, tais atvejais, kai padarytas mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, o įstatymuose nustatytų ekonominių sankcijų paskirtį galima įgyvendinti netaikant asmeniui administracinės atsakomybės, siektina praktika būtų nutraukti tokio pažeidimo tyrimą ir netaikyti ūkio subjektui ekonominių sankcijų pakeisti jas žodine pastaba. Siekiant užtikrinti sprendimų dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tyrimo nutraukimo ir sankcijos už tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimų pažeidimus neskyrimo skaidrumą, sprendimą dėl tyrimo nutraukimo ir sankcijos už tokį pažeidimą netaikymo turi priimti ne tas pats inspektorius, kuris užfiksavo mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą Patikrinimo konfidencialumas ir pareiga paneigti klaidingą informaciją. Informacija apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija gali teikti informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, kai tai daroma ne priežiūros institucijos iniciatyva. Jeigu visuomenės informavimo priemonėms ar tretiesiems asmenims priežiūros institucija pateikia su patikrinimu susijusią informaciją, kuri vėliau pasirodo esanti klaidinga, šią informaciją priežiūros institucija privalo paneigti tokiu būdu, kokiu ji buvo paskleista Priežiūros institucijų veiksmų koordinavimas, keitimasis informacija planuojant ir atliekant priežiūrą. Priežiūros institucijos turi taikyti tokius bendradarbiavimo būdus ir formas, kurie mažintų administracinę ir priežiūros naštą ūkio subjektams, taupytų valstybės (institucijos) išteklius, didintų priežiūros efektyvumą. Jeigu priežiūros institucija gauna arba gali gauti informacijos apie ūkio subjektą iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, ji negali prašyti šios informacijos iš ūkio subjekto ir atlikti šiai informacijai gauti skirto ūkio subjekto patikrinimo. Priežiūros institucijos taip pat keičiasi informacija, susijusia su tikrinamų ūkio subjektų ir veiklos rizikingumu, patikrinimų duomenimis ir rezultatais. Priežiūros institucijos naudoja kitų priežiūros institucijų parengtus klausimynus, šių klausimynų pagrindinių klausimų santraukas, kai, siekiant mažinti patikrinimų, ūkio subjektą vietoj kelių institucijų inspektuoja viena institucija (konkrečios ūkinės veiklos priežiūrai svarbiausia priežiūros institucija) Mokymasis bendradarbiaujant. Priežiūros institucijoms rekomenduojama keistis tarpusavyje rizikos vertinimu paremtų priežiūros modelių taikymo, ūkio subjektų konsultavimo, tikrinamų aspektų baigtinių klausimynų sudarymo, klientų pasitenkinimo tyrimų atlikimo ir kitų veiklos aspektų gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi. 26 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

28 7.19. Informacija, skirta klientui. Priežiūros institucijos privalo savo interneto svetainėse skelbti Viešojo administravimo įstatymo 36 5 straipsnyje nurodytą informaciją: teisės aktų, nustatančių atitinkamą ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir poveikio priemonių taikymą, įtvirtinančių priežiūrą atliekančio subjekto įgaliojimus, sąrašą; ūkio subjektams patogia ir suprantama forma pateiktą informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros reikalavimus (tai gali būti klausimynai, reguliavimo vadovai ar panašiai); priežiūros institucijos priimtų sprendimų apskundimo tvarką; konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą; planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo taisykles, tikrinamų subjektų atrankos kriterijus; informaciją apie praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu vykdytą konsultavimo veiklą, vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį, trukmę, ūkio subjektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo mastą, priežastis, taikytas prevencines ir poveikio priemones, dažniausiai pažeidžiamas teisės aktų nuostatas, siūlomus keisti ar priimti naujus teisės aktus (metinės veiklos ataskaitos informaciją). Teisės aktų sąrašai turi būti susisteminti, atitikti teisingumo ministro patvirtintas teisės aktų, reguliuojančių priežiūros institucijų veiklą ir įtvirtinančių atitinkamų priežiūros sričių reikalavimus, sąrašo rengimo ir skelbimo rekomendacijas Elektroninių paslaugų plėtra ir informacinių technologijų naudojimas. Priežiūros institucijos turi siekti diegti ir naudoti patogias, operatyvias, paremtas paplitusiais informaciniais sprendimais konsultavimo ir kitų paslaugų teikimo, bendradarbiavimo su ūkio subjektais ir tarp institucijų, ūkio subjektų informavimo priemones, pavyzdžiui, sudaryti galimybę ūkio subjektams užsisakyti priežiūros institucijos naujienas ir panašiai Pažangiais rezultatais grįstas priežiūros institucijų ir šių institucijų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklos vertinimas. Priežiūros institucijos, jos tarnautojų, darbuotojų efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimo kriterijai negali būti ūkio subjektams paskirtų nuobaudų skaičius, baudų dydis ar kiti su poveikio priemonių taikymu susiję rodikliai. Priežiūros institucijų darbuotojų ir valstybės tarnautojų pareiginėse instrukcijose turi būti numatytos funkcijos, užtikrinančios, kad bus pasiekti teisės aktuose nustatyti priežiūros institucijoms taikytini veiklos vertinimo kriterijai Veiklos tobulinimas, atsižvelgiant į ūkio subjektų nuomonę. Nustatant priežiūros institucijos būsimų laikotarpių siekiamus uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius, turėtų būti atsižvelgiama į ūkio subjektų, kurių veiklą prižiūri atitinkama institucija, reguliariai atliekamų apklausų ir nuomonių tyrimų rezultatus. Atliekant apklausas ir nuomonių tyrimus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: kaip ūkio subjektai vertina atskiras institucijos teikiamas paslaugas ir atliekamas funkcijas, susijusias su ūkio subjektų priežiūra; kokios institucijų teikiamos informacijos ūkio subjektams labiausiai trūksta; kokių institucijų veiklos pokyčių jie tikisi; ar susiduria su korupcijos apraiškomis (ir kokiomis) atitinkamoje institucijoje ar bendraudami su institucijos darbuotojais ir valstybės tarnautojais (pavyzdžiui, patikrinimų metu); kurie teisės aktų reikalavimai yra nepagrįsti, neproporcingi ir panašiai Informatyvios metinės veiklos ataskaitos. Viešojo administravimo įstatymo 36 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti integrali priežiūros institucijos metinės veiklos ataskaitos dalis Priežiūros institucijos išteklių efektyvus valdymas. Priežiūros institucijos turėtų diegti savo išteklių apskaitos sistemas, skaičiuoti patikrinimams skiriamą laiką ir siekti jį trumpinti, taip pat naudotis ūkio subjektų, kurių priežiūrą atlieka, apskaitos sistema, kurioje būtų informacija apie ūkio subjektą (tikrinimo objektą), jo priežiūrą, atitikties deklaracijas ir kita. Ši ūkio subjektų ir patikrinimų apskaitos sistema turėtų būti diegiama kuo centralizuočiau ir pritaikoma kuo daugiau priežiūros institucijų Priežiūros institucijų tinklo optimizavimas. Priežiūros institucijų veiklos optimizavimo ir efektyvaus valstybės išteklių naudojimo atliekant ūkio subjektų priežiūrą siekiama taip: atsisakoma priežiūros institucijoms pavaldžių įstaigų juridinio statuso, reorganizuojamos jungimo būdu giminingos priežiūros institucijos ir panašiai Geresnis reglamentavimas: Priežiūros institucija turi kritiškai vertinti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kurių laikymosi priežiūrą ji atlieka, analizuoti ūkio subjektų pastabas dėl reguliavimo nepagrįstumo ir jas įvertinusi Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 27

29 arba savo iniciatyva teikti aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui informaciją, susijusią su ūkio subjektų priežiūra, kai kyla abejonių dėl teisės aktų reikalavimų pagrįstumo, siūlyti keisti teisinį reguliavimą taip, kad būtų mažinama priežiūros ir administracinė našta ūkio subjektams, šalinamos teisinio reguliavimo spragos, efektyviau organizuojama priežiūra Kuriant naują ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reguliavimą arba jį keičiant (t. y. rengiant teisės aktų projektus), turėtų būti laikomasi vienas į vienas iš principo: naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kuriomis nustatomi reikalavimai, didinantys administracinę naštą ūkio subjektams, gali būti įvedamos tik tuomet, jeigu kartu atsisakoma dalies kitų administracinę naštą tiems ūkio subjektams nustatančių reikalavimų (turi būti panaikinama ne mažiau reikalavimų, nei įtvirtinama naujų) Rengiant teisės aktų, kuriuose yra ūkio subjektų priežiūrą reguliuojančių nuostatų, projektus, visada turėtų būti įvertinama jų atitiktis Viešojo administravimo įstatymo ir Aprašo nuostatoms: atsisakoma nuostatų, prieštaraujančių Viešojo administravimo įstatymui ir (ar) Aprašui, ir keičiamas teisinis reguliavimas kartu papildomas nuostatomis, užtikrinančiomis veiksmingą Viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatų, Aprašo tikslo ir uždavinių įgyvendinimą Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose arba ministrų, priežiūros institucijų teisės aktuose nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir priežiūros teisinis reguliavimas, tokie nutarimai (nuostatos) turi įsigalioti gegužės 1 arba lapkričio 1 d. Šie teisės aktai (jų pakeitimai) turi būti priimami ir paskelbiami ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jų įsigaliojimo. Ši nuostata taikoma ir rengiamiems teisės aktams (pavyzdžiui, įstatymų projektams), kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui (tokie įstatymai turi įsigalioti gegužės 1 arba lapkričio 1 d., priimami ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jų įsigaliojimo, o jų priėmimas turėtų būti planuojamas taip, kad įstatymai būtų paskelbti prieš 3 mėnesius iki įsigaliojimo (šis aspektas turėtų būti išnagrinėtas (pažymėtas) įstatymo projekto aiškinamajame rašte). Ši nuostata netaikoma, kai nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis reguliavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais arba įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas Teisės aktų, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir priežiūros teisinis reguliavimas, projektai turi būti skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje teisingumo ministro nustatyta tvarka, suteikiant jiems specialų statusą Rekomenduojama peržiūrėti teisės aktus, reguliuojančius priežiūros institucijų veiklą ir įtvirtinančius atitinkamų priežiūros sričių reikalavimus, siekiant sumažinti šių teisės aktų. Taip pat rekomenduojama šiuos teisės aktus prireikus patvirtinti iš naujo (išdėstyti teisės aktą nauja redakcija arba pripažinti jį netekusiu galios ir priimti naują teisės aktą, pakeitus jį vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Aprašo nuostatomis) Priimant naujus teisės aktus dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros, apsvarstyti galimybę nustatyti, kad jie galioja tam tikrą apibrėžtą laikotarpį (ne ilgiau kaip 2 metus). Teisės akto galiojimas galėtų būti pratęstas tik išanalizavus, ar pasiekti teisės akte įtvirtinti ir priimant teisės aktą kelti teisinio reguliavimo tikslai, ar įgyvendinant teisės aktą neatsirado nenumatytų neigiamų pasekmių arba kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos tolesniam teisės akto galiojimui ar taikymui, ir panašiai. 8. Už ūkio subjektų priežiūros atlikimo politikos formavimą atitinkamose srityse atsakingos ministerijos, nustatydamos naują arba keisdamos esamą ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir priežiūros teisinį reguliavimą, siekia įgyvendinti Aprašo 4 ir 5 punktuose įtvirtintų priežiūros funkcijų optimizavimo tikslą ir uždavinius ir vadovaujasi Aprašo 6 ir 7 punktuose įtvirtintais principais ir priežiūros institucijų veiklos pagrindinėmis nuostatomis. 28 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

30 IV. PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO IR REZULTATYVUMO MATAVIMAS IR VERTINIMAS 9. Priežiūros institucijos, vykdydamos savo veiklą ir siekdamos pagrindinių savo veiklos tikslų, turi įdiegti veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklius (toliau rodikliai) ir jais vadovautis. Apraše rodikliai suprantami kaip planavimo, vadybos ir gero viešojo valdymo įrankis, padedantis siekti pagrindinio institucijos veiklos tikslo ir veiklos uždavinių, vykdyti efektyvią ir rezultatyvią veiklą, efektyviai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, nuolatos stebint, matuojant ir vertinant veiklos rezultatus, laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti. 10. Priežiūros institucijos turi įdiegti ir vadovautis rodikliais, kuriais ne rečiau nei kas mėnesį būtų matuojami: pagrindinio priežiūros institucijos veiklos (paskirties) tikslo pasiekimo lygis; padėties 3 priežiūros srityse, kuriose yra didžiausia reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimo rizika, pokytis (siekiama perspektyvinio gerėjimo); rizikingiausių ūkio subjektų (ūkinių veiklų, objektų) patikrinimų dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo); vidutinio ar mažo rizikingumo ūkio subjektų (ūkinių veiklų, objektų) patikrinimų dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio mažėjimo); patikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius klausimynus, dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo); planinių patikrinimų, apie kuriuos iš anksto pranešama tikrinamam ūkio subjektui, dalis, palyginti su visais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo); viešai skelbiama informacija apie planinius patikrinimus; patikrinimų, padėjusių užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi, dalis, palyginti su visais neplaniniais patikrinimais (siekiama perspektyvinio didėjimo); finansinių ir žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas pagal veiklos sritis: išteklių dalis rizikos vertinimui, planavimui ir analizei (siekiama perspektyvinio didėjimo); išteklių dalis konsultavimui, informavimui ir prevencijai (siekiama perspektyvinio didėjimo); išteklių dalis fiziniams patikrinimams (siekiama perspektyvinio mažėjimo); planinių patikrinimų trukmė (siekiama perspektyvinio mažėjimo iki nustatytos minimalios patikrinimo trukmės); iniciatyvų siekiant mažinti nepagrįstų, neproporcingų ūkinės veiklos suvaržymų, skaičius (siekiama perspektyvinio didėjimo); institucijų darbuotojų, dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir mokymuose, skaičius (siekiama perspektyvinio didėjimo). 11. Priežiūros institucijos turi įdiegti ir vadovautis rodikliais, kuriais ne rečiau nei kas ketvirtį vidinės ir (arba) išorinės apklausos būdu būtų matuojami: ūkio subjektų, teigiančių, kad priežiūros institucijos konsultacija buvo naudinga, padėjo suprasti teisės aktus ir jų laikytis, procentas; ūkio subjektų, teigiančių, kad kontroliniai klausimynai padėjo suvokti teisės aktų reikalavimus ir geriau juos įgyvendinti, procentas; ūkio subjektų, teigiančių, kad pirmaisiais veiklos metais gavo naudingų konsultacijų ir jiems nebuvo taikytos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, kai jos buvo būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, procentas. 12. Siekdamos veiksmingai taikyti rodiklius, priežiūros institucijos turi atlikti šiuos parengiamuosius darbus: Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 29

31 12.1. suformuluoti pagrindinį priežiūros institucijos veiklos (paskirties) tikslą; taikyti konsultavimo būdus ir priemones (konsultavimas telefonu, elektroniniu paštu, atsakant į elektronines užklausas, viešai skelbiant informaciją interneto svetainėje, konsultavimas žodžiu, ne ryšio priemonėmis ir kita), užtikrinančius geros kokybės konsultacijų teikimą; nustatyti konsultavimo tvarką, aprašyti procesą, užtikrinantį, kad besikreipiantis asmuo gautų vienodą konsultaciją iš bet kurio priežiūros institucijos vardu konsultuojančio asmens; įdiegti ir taikyti rizikos vertinimo sistemą; nustatyti kontrolinių klausimynų peržiūros, atsižvelgiant į ūkio subjektų bei priežiūros institucijos darbuotojų pateiktas pastabas ir teisės aktų pakeitimus, tvarką. Kontroliniai klausimynai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip 2 kartus per metus, nuo vasario 1 iki gegužės 1 d. ir nuo rugpjūčio 1 iki lapkričio 1 dienos; imtis priemonių, kad būtų įgyvendinta deklaracija dėl pirmųjų verslo metų. 13. Tiksli kiekvieno rodiklio formuluotė ir skaičiavimo metodas gali būti nustatomi priežiūros institucijos individualiai, atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą ir kaupiamus duomenis. 14. Rodikliai ir periodiniai jų reikšmių svyravimai nedaro įtakos institucijų veiklos vertinimui, tačiau rodikliai ir jų atitinkamų periodų reikšmės arba 3 paskutinių mėnesių reikšmių vidurkiai turi būti skelbiami kas mėnesį priežiūros institucijų interneto svetainėse. 15. Priežiūros institucijos, rengdamos atitinkamų metų strateginio planavimo dokumentus, privalo nustatyti vertinimo kriterijus, suformuluotus pagal Aprašo 10, 11 ir 12 punktus ir, atsižvelgdamos į perspektyvinius siekius, nustatyti šių vertinimo kriterijų siektinas reikšmes planavimo periodui. 16. Pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinų reikšmių ambicingumas ir jų pasiekimas daro įtaką priežiūros institucijų veiklos vertinimui, todėl pasiektos vertinimo kriterijų reikšmės turi būti įtrauktos į priežiūros institucijų metines veiklos ataskaitas. 17. Priežiūros institucijos, planuodamos savo veiklą ir rengdamos strateginio planavimo dokumentus, priemones ir išteklių paskirstymą turi planuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti pagal Aprašo 15 punktą suformuluotų vertinimo kriterijų siektinas reikšmes. V. PRIEŽIŪROS FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMAS PRIEŽIŪROS GRUPĖSE 18. Priežiūros institucijų, priskirtų vienai priežiūros grupei, priežiūros funkcijų optimizavimo veiksmus koordinuoja priežiūros grupės institucijų vadovų komitetas (toliau komitetas), kurį sudaro kiekvienos priežiūros grupei priskirtos institucijos vadovai arba jų įgalioti asmenys. Jeigu priežiūros grupei priskirta daug institucijų (pavyzdžiui, Aplinkos grupė), atskiroms institucijoms gali atstovauti kiti komiteto nariai arba kelių priežiūros institucijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 19. Komitetų personalinę sudėtį tvirtina, jų pirmininkus ir pirmininkų pavaduotojus skiria: aplinkos ministras, suderinęs su teisingumo ministru, ūkio ministru, žemės ūkio ministru, Aplinkos grupės; ūkio ministras, suderinęs su teisingumo ministru, Konkurencijos ir rinkos priežiūros grupės; energetikos ministras, suderinęs su teisingumo ministru ir ūkio ministru, Viešųjų infrastruktūrų priežiūros grupės; finansų ministras, suderinęs su teisingumo ministru ir ūkio ministru, Mokesčių, muitų ir finansų grupės; švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su kultūros ministru, teisingumo ministru ir ūkio ministru, Kultūros ir švietimo grupės; sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su teisingumo ministru ir ūkio ministru, Visuomenės ir asmens sveikatos grupės; 30 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

32 19.7. ūkio ministras kartu su žemės ūkio ministru, suderinę su aplinkos ministru, sveikatos apsaugos ministru, socialinės apsaugos ir darbo ministru, vidaus reikalų ministru, teisingumo ministru, Produktų saugos grupės; susisiekimo ministras, suderinęs su energetikos ministru, socialinės apsaugos ir darbo ministru, teisingumo ministru, ūkio ministru ir vidaus reikalų ministru, Procesų saugos grupės 20. Komitetą ūkiškai ir techniškai aptarnauja institucija, kurios vadovas yra komiteto pirmininkas. 21. Komitetas: koordinuoja priežiūros grupės institucijų veiklą priežiūros grupės viduje, taip pat su kitų priežiūros grupių institucijomis ar kitais komitetais; nustato priežiūros grupės institucijų dubliuojamas ir panašias funkcijas, taip pat priežiūros funkcijų panašumo ir (ar) skirtingumo mastą; bendradarbiauja su Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija, užtikrina gerosios priežiūros funkcijų atlikimo ir optimizavimo praktikos sklaidą priežiūros grupės institucijoms; Teisingumo ministerijos ir Ūkio ministerijos prašymu arba savo iniciatyva teikia informaciją apie institucijų priežiūros funkcijų optimizavimo eigą, pasiektus rezultatus, kylančias problemas, pasiūlymus dėl priežiūros funkcijų optimizavimo. 22. Komitetas veikia pagal teisingumo ministro ir ūkio ministro patvirtintą Priežiūros grupės darbo reglamentą. Atsižvelgiant į priežiūros institucijų veiklos ypatumus, komitetuose gali būti sudaromi pakomitečiai. 23. Priežiūros institucijos priskyrimas priežiūros grupei neriboja institucijos bendradarbiavimo su kitų priežiūros grupių institucijomis. Siekiant Apraše įtvirtintų priežiūros funkcijų optimizavimo tikslo ir uždavinių, turi būti taikomi visi galimi institucijų bendradarbiavimo būdai ir formos. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 24. Tolesnio priežiūros funkcijų optimizavimo priemones tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į teisingumo ministro ir ūkio ministro pasiūlymus. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 932 redakcija) ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ PRISKYRIMO PRIEŽIŪROS GRUPĖMS SĄRAŠAS I. APLINKA 1. Aplinkos apsaugos agentūra 2. Aplinkos ministerija (Aplinkos ministerijos Atliekų departamentas, Gamtos apsaugos departamentas, Bendrųjų reikalų skyrius) 3. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai 4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos 5. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 6. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 7. Valstybės įmonės miškų urėdijos 8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 9. Valstybinė miškų tarnyba Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 31

33 II. KONKURENCIJA IR RINKOS PRIEŽIŪRA 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2. Viešųjų pirkimų tarnyba III. VIEŠŲJŲ INFRASTRUKTŪRŲ PRIEŽIŪRA 1. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija IV. KULTŪRA IR ŠVIETIMAS 1. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2. Švietimo ir mokslo ministerija 3. Valstybinė kalbos inspekcija 4. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 5. Lietuvos radijo ir televizijos komisija V. MOKESČIAI, MUITAI, FINANSŲ RINKA Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4. Lietuvos bankas VI. VISUOMENĖS IR ASMENS SVEIKATA 1. Lietuvos bioetikos komitetas 2. Nacionalinis organų transplantacijos biuras 3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 4. Radiacinės saugos centras 5. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras 6. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 8. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 9. Sveikatos apsaugos ministerija ir visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse VII. PRODUKTŲ SAUGA 1. Lietuvos metrologijos inspekcija 2. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Vidaus reikalų ministerijos 3. Statybos produkcijos sertifikavimo centras 4. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos 5. Valstybės įmonė Lietuvos prabavimo rūmai 6. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (medicinos prietaisų atitikties vertinimo funkcija) 32 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

34 7. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 8. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 9. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 10. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 11. Valstybinė metrologijos tarnyba 12. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos 13. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 14. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 15. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 16. Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos VIII. PROCESŲ SAUGA 1. Civilinės aviacijos administracija 2. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3. Lietuvos saugios laivybos administracija 4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 5. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 6. Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 7. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 8. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 9. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (procesų technologinės saugos funkcija) 10. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 11. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 12. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimas 33

35 Rizikos valdymo sistema Priemonė, leidžianti pasiekti tikslus efektyviai naudojant išteklius Tikslų įgyvendinimas efektyviai skirstant išteklius tampa vis aktualesnis visoms organizacijoms tiek versle, tiek ir valstybiniame sektoriuje. Visgi būna atvejų, kai nėra aišku, kam skirti organizacijos ribotus išteklius. Pavyzdžiui, verslo priežiūros institucijos inspektorių laikas ribotas, o vadovams reikia spręsti, kuriuos objektus tikrinti dažniau, kuriuos rečiau. Kartais sprendimas visiems savaime aiškus, nes visi supranta, kad mokyklos gerovės užtikrinimas yra svarbiau negu nenaudojamo pastato. Kitais atvejais vadovui gali tekti nustatyti prioritetus tarp kelių panašių objektų, pavyzdžiui, tarp kavinės ir parduotuvės. Tokiais atvejais verslo priežiūros institucija, neturinti rizikos valdymo sistemos, gali netinkamai paskirstyti išteklius ir siųsti inspektorių į mažesnės rizikos objektą. Toks neefektyvus išteklių paskirstymas apsunkina institucijos gebėjimą apsaugoti visuomenę nuo didžiausių rizikų. Rizikos valdymas rizikų identifikavimas, vertinimas ir koordinuotas bei ekonomiškas išteklių skirstymas siekiant sumažinti, stebėti ir kontroliuoti nelaimingų įvykių tikimybę ir (arba) poveikį. Rizika gali būti išreikšta kaip įvykio pasekmių ir jų tikimybių derinys. Ideali rizikos valdymo sistema pasižymi prioritetų nustatymu, pagal kurį rizikos, nulemiančios didžiausius nuostolius (ar poveikį tikslų pasiekimui) ir turinčios didžiausią tikimybę įvykti, yra tvarkomos pirma, o mažesnės tikimybės ir mažesnių nuostolių rizikos yra tvarkomos mažėjančia tvarka. Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė kelių transporto inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra sukūrusios rizikos vertinimo ir valdymo modelius, nustatančius galimų rizikų pasireiškimo tikimybę ir galimą poveikį. Rizikoms, kurių kompleksinis tikimybės ir poveikio vertinimas yra aukščiausias, skiriama daugiausia įstaigos išteklių, tokiu būdu užtikrinant efektyvų išteklių paskirstymą. 34 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

36 Klausimai atsakymai Kas yra rizika? Standarte ISO rizika apibūdinta kaip neapibrėžtumo poveikis tikslams tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ar rizikos valdymo sistemos diegimas ir naudojimas yra teisėtas? Taip, teisėtas. Viešojo administravimo įstatymo 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš pagrindinių ūkio subjektų veiklos priežiūros principų įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad priežiūra atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Priežiūros veiklos vykdymas pagal tinkamai parengtą ir įdiegtą rizikos vertinimo modelį labiausiai atitiktų minėtą principą, nes priežiūros institucijos turimi riboti ištekliai didesne dalimi būtų nukreipiami į daugiausiai dėmesio reikalaujančius veiklas ar veiklų sritis. Kokie yra pagrindiniai žingsniai, kuriant rizikos valdymo sistemą? 1. Rizikų identifikavimas tam tikroje srityje. 2. Rizikų analizė priskiriant matematinę išraišką pagal rizikos poveikį ir tikimybę. 3. Rizikų vertinimas palyginus su kitų rizikų poveikiu ir tikimybe. 4. Rizikų valdymo strategija numatant veiksmus didžiausių rizikų grėsmei sumažinti. 5. Ar nebus pažeidžiamos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) ir kitų administracinę atsakomybę (vadinamąsias ekonomines sankcijas) fiziniams ir juridiniams asmenims nustatančių įstatymų nuostatos, jeigu priežiūros institucija savo turimus ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius sąmoningai ir tikslingai skirs tik svarbiausių pažeidimų tyrimui? Atsakymas į šį klausimą yra vienareikšmiškas ne, nebus pažeidžiamos. ATPK ir vadinamąsias ekonomines sankcijas reglamentuojančios teisės normos pagal savo pobūdį yra apsauginės.įvertinus tai, kad dažnai tokios normos formuluojamos labai abstrakčiai, pavyzdžiui, įstatymo (taisyklių, teisės aktų), reglamentuojančių /.../, pažeidimas ir iš tokių formuluočių dažnai negalima suprasti nei pažeidimo esmės, nei identifikuoti jo požymių ir pavojingumo, ATPK ir kiti ekonomines sankcijas nustatantys įstatymai nėra ir negali būti pirminiai ir vieninteliai teisės aktai, reguliuojantys priežiūros institucijų vykdomą ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Tai, kad minėtieji teisės aktai yra glaudžiai susiję su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, taip pat kitais šiame Vadove minimais teisės aktais, reiškia tik tai, kad visi šie teisės aktai turi būti taikomi sistemiškai ir neturi būti vertinami kaip vienas kitam prieštaraujantys. Norėtume i pažymėti, kad ATPK ar kitas ekonomines sankcijas reglamentuojantis įstatymas taikomas tik nuo administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo momento, tačiau nereguliuoja teisės aktų reikalavimų priežiūros, jos vykdymo principų, būdų, priežiūrą vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų (svarbu šias teises ir pareigas skirti nuo procesinių teisių ir pareigų). Todėl tarp priežiūros vykdymą reglamentuojančių ir ūkio subjektų atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nėra nei kolizijos, nei konkurencijos, juolab kai atsakomybę reglamentuojantis įstatymas neturi pirmenybės būti taikomu ūkio subjektų veiklos priežiūros santykiuose. Atsakomybę reglamentuojantis įstatymas taikytinas tik tuomet, kai, vadovaudamasis priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, inspektorius yra įsitikinęs ne tik tuo, kad gali konstatuoti formalius teisės aktų reikalavimų pažeidimo požymius, bet ir turi iš atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų išplaukiantį teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo ar ekonominės sankcijos taikymo teiseną ir taikyti poveikio priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, išanalizavusi Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gaires, pritarė rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros idėjai ir pripažino, kad tik nustačius ūkio subjektų veiklos didžiausias rizikas galima veiksmingai vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir jas suvaldyti. Šias gaires tarnyba taip pat įvertino kaip pozityvų mėginimą mažinti ūkio subjektams biurokratinę naštą, gerinti administracinę priežiūrą vykdančių institucijų veiklą, didinti atliekamų patikrinimų skaidrumą ir mažinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pasireiškimo galimybes. Rizikos valdymo sistema 35

37 III priedas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. Nr. 1R-235/4-892 RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪROS GAIRĖS I. BENDROSIOS PASTABOS Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės (toliau gairės) apibrėžia su rizikos vertinimu, planuojant ir atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, susijusias sąvokas, pagrindžia rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų priežiūros (toliau rizikos vertinimu pagrįsta priežiūra) poreikį, įtvirtina pagrindinius rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros bruožus. Gairės skirtos ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams (toliau priežiūros institucijos), siekiantiems diegti ir/ar tobulinti turimas rizikos vertinimo ir valdymo sistemas. Gairių priede apžvelgti dviejų Lietuvos priežiūros institucijų naudojami rizikos vertinimo modeliai. Šiose gairėse ūkio subjektų veiklos priežiūra (toliau priežiūra) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr ; 2006, Nr ): tai veikla, apimanti ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; ūkio subjektų veiklos patikrinimus; teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Priežiūros tikslai - metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas; stebėjimas, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų; kontroliavimas, ar šie reikalavimai tinkamai vykdomi; priemonių, užtikrinančių tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančių galimų pažeidimų skaičių, taikymas. II. RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS PRIEŽIŪROS PAGRĮSTUMAS IR POREIKIS Rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros modelių diegimo ir taikymo atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą poreikį pagrindžia šios aplinkybės: rizikos vertinimu pagrįstas požiūris vis dažniau akcentuojamas Europos Sąjungos dokumentuose (pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 25 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB Dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), visos ES valstybės narės savo vykdomą draudimo priežiūrą perorientuoja nuo statiškos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolės ( rules based supervision angl.) į priežiūrą, kuomet dinamiškai vertinama draudiko (perdraudiko) rizika ir jos valdymo sistemos kokybė ( risk based supervision angl.)); rizikos vertinimas ir valdymas laikomas pažangia praktika. Rizikos vertinimu pagrįsta priežiūra yra sudėtinė daugumos šiuo metu pasaulyje vykdomų verslo priežiūros reformų dalis. Tokios reformos vykdomos Jungtinėje karalystėje, Danijoje, Nyderlanduose, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje (žr., pvz., A New Stream of Projects on Regulatory Enforcement and Compliance, OECD, GOV/RPC(2011)11), taip pat atskirose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse; rizikos vertinimas ir veiklos prioritetų nustatymas yra būtina sąlyga siekiant efektyvaus ir rezultatyvaus viešojo administravimo. Naujosios viešosios vadybos paradigma, akcentuojanti įrodymais grįstų sprendimų priėmimą ir orientaciją į rezultatus, reiškia ir rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros taikymą: tik identifikavus didžiausias rizikas galima efektyviai jas suvaldyti ir atitinkamai pasiekti geriausių rezultatų. Institucijos turimi riboti priežiūrai skirti ištekliai panaudojami efektyviausiai, kai šie ištekliai nukreipiami į svarbiausias, rizikingiausias priežiūros sritis. Priežiūros rezultatai visų pirma siejami su objektyviai gerėjančiais žmogaus sveikatos, aplinkos apsaugos rodikliais (pvz., sumažėjęs apsinuodijimų, nelaimingų atsitikimų skaičius, taršos lygis ir pan.). Veiklos prioritetų nustatymas yra neatsiejamas nuo veiklos planavimo; 36 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

38 veiklos planavimas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įvardytas kaip vienas iš viešojo administravimo kokybės valdymo būdų; rizikos vertinimas nuosekliai dera su Viešojo administravimo įstatyme pateiktu priežiūros apibrėžimu, kuriame priežiūra apibrėžiama ir kaip stebėjimas, informacijos rinkimas bei vertinimas (ne tik kaip patikrinimai, poveikio priemonių taikymas, konsultavimas); rizikos vertinimas yra tinkamas siekiant specialiuosiuose priežiūros įstatymuose įtvirtintų tikslų apsaugoti atitinkamus visuomeninius gėrius ir vertybes (pavyzdžiui, Produktų saugos įstatyme numatytas tikslas užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai bus tinkamiau pasiektas, jei bus identifikuoti pavojingiausi produktai, didžiausi pažeidėjai, ir pan.); rizikos vertinimu pagrįsta priežiūra atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, konstitucines nuostatas: minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą (didesniems pažeidėjams taikomos griežtesnės poveikio priemonės ir atvirkščiai, mažai pavojingi ir reikalavimus vykdantys subjektai netikrinami be reikalo), nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą principus (priežiūros institucija taiko vienodus standartus nustatydama ūkio subjekto rizikingumą ir pasirinkdama reagavimo priemones; išvengiama subjektyvumo, visi inspektoriai vienodai vertina tokias pačias situacijas), ūkinės veiklos laisvės principą (mažiau pavojinga veikla, tinkamai veikiantys ūkio subjektai prižiūrimi mažiau intensyviai, šiems subjektams mažėja administracinė, finansinė priežiūros našta, o tai skatina ekonomikos vystymąsi); procesų skaidrumas ir prognozuojamumas priežiūros institucijoje mažina prielaidas korupcijai, galimybes piktnaudžiauti teise. Rizikos vertinimu pagrįsti veiklos modeliai taikomi ne tik atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, tačiau ir daugelyje kitų sričių, kuriose svarbu užkirsti kelią žalos ar pavojaus atsiradimui (pvz., gydant ligonį gydytojas privalo įvertinti visas esamas ir galimas rizikas, susijusias su ligonio būkle, ir imtis tų priemonių, kurios šalina didžiausias grėsmes ar sunkiausias pasekmes ir pan.). II. SĄVOKOS Rizikos vertinimas pirmasis ir svarbiausias platesnio reiškinio rizikos valdymo proceso žingsnis, reiškiantis kiekybinių ir kokybinių reikšmių, susijusių su konkrečia situacija ir atpažinta grėsme, nustatymą. Rizikos vertinimas apima rizikos įvertinimą ir rizikos analizę. Siekiant tinkamai identifikuoti ir įvertinti rizikas, paprastai rengiami: - rizikų registrai, kuriuose nustatomi rizikų pavadinimai ir jų apibūdinimo formuluotės, poveikio ir tikimybės vertinimai; - rizikų žemėlapiai, kuriuose įvardijamos ir atitinkamai sugrupuojamos pagrindinės rizikos, nustatomas jų pasiskirstymas pagal jų pasireiškimo tikimybę ir galimą poveikį, pateikiamas rizikų vertinimas; - rizikas identifikuojančių rodiklių (kriterijų) sąvadai ir kt. Tinkamai atliktas rizikos vertinimas leidžia priimti tinkamiausius rizikos valdymo sprendimus. Rizikos vertinimu pagrįsta ūkio subjektų veiklos priežiūros sistema (modelis) priežiūros institucijoje įdiegta ir taikoma organizacinių ir techninių priemonių visuma, kuri padeda nustatyti rizikas, susijusias su ūkio subjektų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu ir žalos ar pavojaus saugomiems gėriams atsiradimu, atlikti ūkio subjektų (ūkinių veiklų) rizikingumo vertinimą ir nustatyti rizikingiausius iš jų, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir pasirenkant tinkamiausias ir efektyviausias priežiūros priemones. Absoliutus rizikos dydis priklauso nuo: 1. pasireiškimo tikimybės, kad ūkio subjektas nesilaikys jo veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, 2. poveikio, t. y. numatomų tokių įvykių nepageidautinų pasekmių masto. Rizikos valdymo sistema 37

39 Taigi, galima užrašyti taip: RIZIKA = TIKIMYBĖ x POVEIKIS arba RIZIKA = TIKIMYBĖ x ŽALA (DYDIS x MASTAS). Pavyzdžiui, ūkio subjektų rizikos lygis gali būti žemas, nedidelis, reikšmingas, aukštas, priklausomai nuo to, kokia yra tikimybė, kad ūkio subjektas nesilaiko būtinų reikalavimų, taip pat priklausomai nuo to, koks yra dėl reikalavimų nesilaikymo atsirandantis žalos, pasekmių poveikis (A pav.): ŪKIO SUBJEKTŲ RIZIKOS LYGIAI Tikimybė, kad ūkio subjektas nesilaiko reikalavimų Labai maža Maža Vidutinė Didelė Labai didelė Didelis nedidelis reikšmingas reikšmingas aukštas aukštas Pakankamai didelis nedidelis nedidelis reikšmingas reikšmingas aukštas Pakankamai mažas žemas nedidelis nedidelis reikšmingas reikšmingas Mažas žemas žemas nedidelis nedidelis reikšmingas A pav. Ūkio subjektų rizikos lygiai Svarbu pastebėti, kad 1 paveiksle pateiktas ūkio subjektų grupavimas tik į 4 rizikingumo lygius yra veikiau pavyzdinis: realiose rizikos vertinimu pagrįstose sistemose, rizikos lygių, laipsnių, grupių gali būti daugiau. Pavyzdžiui, jei ūkio subjekto rizikingumas nustatomas naudojant daugelio rodiklių (kriterijų) sistemą, kiekvienas ūkio subjektas gali įgyti iš esmės individualų rizikingumo laipsnį (B pav.): ŪKIO SUBJEKTŲ REITINGAVIMAS, ATSIŽVELGIANT Į RIZIKINGUMĄ Ūkio subjektas 1. Ūkio subjektas X 278 balai 2. Ūkio subjektas Y 277 balai 3. Ūkio subjektas Z 215 balų 4. Ūkio subjektas Q 210 balų Ūkio subjekto rizikos laipsnio reikšmė B pav. Ūkio subjektų reitingavimas, atsižvelgiant į rizikingumą PASTABA. Jei priežiūros institucija prižiūri ne tiek atskirų ūkio subjektų veiklą, kiek tam tikrą veiklos sritį tam tikru aspektu (pvz., Valstybinė kalbos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba stebi ir vertina žiniasklaidą ir visą viešą diskursą tam tikru specialiu aspektu; saugomų teritorijų administracijos stebi veiklą tam tikroje teritorijoje ir pan. ), ji taip pat gali ir turi taikyti rizikos vertinimu pagrįstą priežiūrą (stebėseną): identifikuoti didžiausias rizikas ir į jas atitinkamai, proporcingai reaguoti. Atsižvelgusi į nustatytą ūkio subjekto rizikingumo laipsnį, priežiūros institucija pasirenka tinkamiausias priemones, priima tinkamiausius sprendimus dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Tinkamiausios priežiūros priemonės turi būti: efektyviai valdančios rizikas (grėsmes); proporcingos rizikai (grėsmei); ekonomiškos institucijos išteklių naudojimo požiūriu. Priežiūros priemonės reiškia ne tik teisės aktuose nustatytas poveikio priemones (sankcijas), tačiau ir visus kitus veiksmus (pvz., gautos informacijos apie ūkio subjektą tinkamą įvertinimą ir įtraukimą į rizikos sistemą, aktualios viešosios konsultacijos paskelbimą, laiškų konkretiems ūkio subjektams išsiuntimą ar kitokį jų informavimą, atkreipiant jų dėmesį į identifikuotas rizikas ir pan.). 38 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

40 III. PAGRINDINIAI RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI Šioje gairių dalyje išskirti pagrindiniai, būtini rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros reikalavimai, kuriuos turi atitikti priežiūros institucija, taikanti ar siekianti taikyti rizikos vertinimu pagrįstą ūkio subjektų veiklos priežiūros modelį. Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus, kiekviena priežiūros institucija turėtų pasirinkti jai tinkamiausias įgyvendinimo priemones, kurie čia plačiau nedetalizuojami. Taip pat pažymėtina, kad priežiūros institucija turėtų papildomai atkreipti dėmesį į šiuos ūkio subjektų efektyviai priežiūrai, rizikos valdymo procesui ar atskiroms priežiūros sritims svarbius aspektus: ūkio subjektų atrankos patikrinimams sistemos kokybės valdymas, priežiūros efektyvumo vertinimas, sprendimų rizikos vertinimo ir rizikos valdymo srityje kontrolė, visuomenės informavimas apie rizikas ir kt. Žemiau pateikiami rizikos vertinimu pagrįstai priežiūros sistemai keliami reikalavimai. 1. RIZIKOS RODIKLIŲ (KRITERIJŲ) SISTEMA 1.1. Ūkio subjekto rizikingumui nustatyti institucijoje egzistuoja tam tikra rizikos rodiklių, kriterijų (toliau rodikliai) sistema Atskiras rodiklis parodo subjekto rizikingumo lygį ar laipsnį, rizikingumo didėjimą ar mažėjimą atskiroje srityje (vertinant atskiru aspektu) Rodikliais gali būti: veiklos sritis, veiklos vieta ar teritorija, vykdomų darbų ar naudojamos technikos pavojingumas, veiklos apimtys, darbuotojų ir lankytojų/klientų skaičius, aplinkos jautrumas pokyčiams ir pan Rodiklių reikšmėms (svoriams) įvertinti naudojami sutartiniai vienetai (balai, žvaigždutės, spalviniai simboliai, skaitmeninės reikšmės, piniginis įvertinimas ar pan.) Rodiklių reikšmių visuma lemia bendrą subjekto rizikingumo lygį (kategoriją), laipsnį Naujai gauta papildoma informacija (pvz., iš žiniasklaidos, iš skundo, iš atlikto patikrinimo rezultatų, ar pan.) vertinama remiantis tais pačiais rodikliais, ji neturi prioriteto prieš bendrą rodiklių visumą. Nauji duomenys įtakoja pokyčius subjekto rizikingumo vertinime, tačiau šie duomenys yra tik vienas iš keleto rizikingumą lemiančių veiksnių Skundo dėl konkretaus ūkio subjekto veiklos gavimo faktas pats savaime nėra esminis rizikingumą nulemiantis rodiklis. Institucijos specialistai gauto pranešimo/skundo informaciją įtraukia į rizikos vertinimo sistemą Laikotarpis, praėjęs nuo paskutiniojo patikrinimo, nėra esminis rizikingumą nulemiantis rodiklis Pasikeitę institucijos prioritetai atitinkamai atsispindi atnaujintoje rodiklių sistemoje Rodiklių sistema nuolat atnaujinama. PASTABA. Jei priežiūros institucija prižiūri ne tiek atskirų ūkio subjektų veiklą, kiek tam tikrą veiklos sritį tam tikru aspektu, ji paprastai papildomai vertina tam tikrų veiklų, teritorijų, kitų objektų rizikingumą, ne tik atskirų ūkio subjektų rizikingumą. 2. PATIKRINIMŲ REZULTATŲ VERTINIMAS 2.1. Patikrinimų rezultatai yra svarbi informacija, kurios priežiūros institucija negali gauti kitais būdais Patikrinimų rezultatai turi įtakos subjekto rizikingumo lygiui (laipsniui), tačiau ne tiesiogiai, o per rodiklių sistemą Subjekto rizikos rodikliams turi įtakos patikrinimo metu nustatyti faktai ar surinkta informacija (pažeidimų mastas, pobūdis ir pan.), tačiau ne tikrintojo asmeninė nuomonė. Tikrintojo papildomi pastebėjimai gali būti fiksuojami, tačiau jie nėra esminiai vertinant subjekto rizikingumą Patikrinimo rezultatai registruojami ir sisteminami priežiūros institucijos elektroninėje erdvėje (duomenų bazėje, informacinėje sistemoje), jie gali būti analizuojami, grupuojami, vertinami įvairiais aspektais. Rizikos valdymo sistema 39

41 2.5. Kiekvienas prižiūrimas ūkio subjektas turi savo patikrinimų istoriją, kuri atspindi subjekto veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams dinamiką, liudija apie subjekto pastangas laikytis reikalavimų ir išvengti nepageidaujamų padarinių, apima kitus individualius duomenis apie subjektą, kurių kaupimas nepažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimų. 3. VIENODI PRIEŽIŪROS STANDARTAI 3.1. Visų tam tikrą rodiklių visumą atitinkančių (tą patį rizikingumo lygį, laipsnį turinčių) subjektų rizikingumas laikomas vienodu. Šių subjektų atžvilgiu atitinkamai taikomi vienodi priežiūros veiksmai, vienodos priemonės (arba veiksmai vienodai netaikomi) Jei reikalinga atlikti tam tikrai rizikos grupei priskirtų ūkio subjektų patikrinimus, tačiau visai rizikos grupei patikrinti nepakanka institucijos pajėgumų, šios grupės ūkio subjektų rizikingumas turi būti vertinamas papildomai išskiriant rizikingesnius, tikrintinus Skirtingo rizikingumo ūkio subjektams taikomos skirtingos priežiūros priemonės. Mažiausio (mažo) rizikingumo subjektų atžvilgiu priežiūros priemonės netaikomos Subjekto veiklos rūšis, dydis, geografinė padėtis negali būti kriterijumi pasirenkant priežiūros veiksmų rūšį, tačiau šie parametrai gali būti naudojami vertinant subjekto riziką Mažus administracinius pajėgumus turintys subjektai (mikro-įmonės, fiziniai asmenys), tai pat veiklą pradėję ūkio subjektai gali būti pozityviai diskriminuojami, t. y. priežiūros institucija, nepaneigdama priežiūros tikslų, siekia sukelti kuo mažesnę priežiūros ir administracinę naštą šiems subjektams. 4. ELEKTRONINĖS DUOMENŲ KAUPIMO, RIZIKOS VERTINIMO, SUBJEKTŲ ATRANKOS PRIEMONĖS 4.1. Informacija apie prižiūrimus subjektus kaupiama naudojant taikomąsias kompiuterines programas, specializuotą programinę įrangą ir pan. Informacijos apie ūkio subjektą kaupimas individualiose popierinėse byloje yra nepakankamas Visi rizikingumui įvertinti reikalingi duomenys apie visus prižiūrimą ūkinę veiklą vykdančius subjektus (objektus, prižiūrimas veiklas, teritorijas ir pan.) kaupiami taip, kad juos būtų galima sisteminti, vertinti, lyginti ir pan Nepakanka kaupti informaciją tik apie rizikingiausius ūkio subjektus, kurių atžvilgiu priežiūros institucija imasi (praeityje ėmėsi) aktyvių priežiūros veiksmų Institucijoje yra įdiegta tikrintinų subjektų (objektų, veiklų) atrankos, taikant programinę įrangą ir atrankos kriterijus, sistema. Informacinių priemonių pagalba visi prižiūrimą veiklą vykdantys subjektai reitinguojami remiantis rodiklių sistema: subjektai gavę daugiau balų ar kitų įvertinimo vienetų tampa reikšmingais priežiūros (kontrolės) atžvilgiu; subjektai negavę balų ar kitų įvertinimo vienetų vertinimo metu yra nereikšmingi Rizikos vertinimas (reitingavimas) turi būti atliekamas sistemingai, periodiškai, programinėmis priemonėmis Tikrintinų subjektų, kurie tikrinami atsižvelgus į gautus pranešimus ir skundus, atranka vykdoma taikant programinę įrangą Elektroninėje rizikos vertinimo sistemos bazėje (informacinėje sistemoje) kaupiami esminiai duomenys (t. y., gali būti nustatyta, kad ne kiekvienas patikrinimo metu nustatytas faktas apskaitomas sistemoje). 5. RIZIKOS VERTINIMO IR PATIKRINIMO FUNKCIJŲ ATSKIRUMAS IR EFEKTYVUMAS 5.1. Patikrinimus atliekančių darbuotojų veiklos vertinimas nepriklauso ir negali priklausyti nuo išaiškintų pažeidimų ar skirtų sankcijų skaičiaus ir apimties. 40 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

42 5.2. Patikrinimus organizuojančių ir vykdančių darbuotojų diskrecija pasirenkant tikrinamus subjektus apribota: jie tikrinimo subjektus pasirenka iš riboto, tam tikrais rodikliais apibrėžto subjektų sąrašo (rizikingiausių subjektų sąrašo), kurį suformuoja atranką vykdantys darbuotojai Tas, kas organizuoja ar atlieka patikrinimus negali įtakoti, o juo labiau priimti lemiamo sprendimo dėl subjekto rizikingumo Rizikos vertinimo sistemą valdo ir su ja dirba specialiai tam paskirti darbuotojai Sprendimus dėl ūkio subjektų, kurių atžvilgiu turėtų būti imtasi aktyvių priežiūros veiksmų, atrankos priimantys darbuotojai neturėtų būti susiję tiesioginiais pavaldumo ryšiais su asmenimis, kurie tiesiogiai organizuoja ir vykdo patikrinimus Atranką patikrinimams atliekančių asmenų (padalinių) veiklos vertinimo rezultatai paprastai siejami su teigiamais pokyčiais konkrečioje priežiūros srityje (pavyzdžiui, sumažėjo nelaimingų atsitikimų arba ligų protrūkių skaičius, padidėjo mokesčių surinkimo apimtys ir pan.), taip pat gali būti siejami su siauriau suprantamu patikrinimų rezultatyvumu (išaiškintų, pašalintų pažeidimų skaičiumi, mastu ir pan.) Vertinant institucijos veiklos efektyvumą (nustatant veiklos efektyvumo kriterijus), pirmiausia vertinamas asmenims, visuomenei, aplinkai, viešajam interesui reikšmingų rodiklių gerėjimas Egzistuoja atrankos efektyvumo patikros sistema (pvz. dalis patikrinimų atliekama atsitiktine tvarka atrinktų subjektų atžvilgiu ar pan.). PRIEDAS RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS PRIEŽIŪROS MODELIŲ PAVYZDŽIAI Šiame priede apžvelgti dviejose Lietuvos priežiūros institucijose naudojami rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros bei ūkio subjektų atrankos tikrinimams modeliai. Modeliai yra kaip iliustracija, tai nėra privalomai sektini pavyzdžiai. Kiekviena priežiūros institucija turėtų įvertinti savo veiklos ypatumus, vadovautis gairių III dalyje nurodytais reikalavimais. 1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viena iš priemonių nustatyti mokesčių mokėtojų rizikingumą yra Valstybinės mokesčių inspekcijos Audito informacinė sistema (toliau Audito IS). Audito IS yra įregistruota Valstybės informacinių sistemų registre. Specialaus Audito IS modulio pagalba yra įvertinamas mokesčių mokėtojų rizikingumas balais. Pagal kiekvieną kriterijų gali būti skiriama nuo 1 iki 5 balų. Bendras mokesčių mokėtojų rizikingumo balas yra apskaičiuojamas pagal specialų algoritmą sumuojant pagal visus kriterijus skirtus balus. Rizikos analizės procesą valdo Valstybinės mokesčių inspekcijos Atrankos ir paramos auditui departamentas. Atliekant automatizuotą rizikos analizę, 2011 m. taikyta beveik 300 rizikos nustatymo taisyklių (kriterijų). Rizikos analizei naudojama kiek įmanoma daugiau mokesčių mokėtojų duomenų ir rodiklių, kurie gali padėti nustatyti mokestines rizikas. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atskirai atliekamas asmenų, pateikusių prašymus įregistruoti PVM mokėtojais, rizikingumo vertinimas. Vertinimo tikslas yra nustatyti visų asmenų, pateikusių prašymus įregistruoti PVM mokėtojais, rizikingumo balą, siekiant įsitikinti jų vykdomos (numatomos vykdyti) ekonominės veiklos realumu (išsiaiškinti tikruosius mokesčių mokėtojų tikslus tapti PVM mokėtoju bei užkirsti kelią galimai nesąžiningiems mokesčių mokėtojams, siekiantiems neteisėtais būdais pasinaudoti PVM sistemos teikiamais privalumais, tapti PVM mokėtojais). PVM registravimo kontrolės metu nustatytas kiekvieno mokesčių mokėtojo rizikingumo lygis apsprendžia, kokios poregistracinės PVM kontrolės priemonės bus taikomos vienerius metus nuo mokesčių mokėtojo įregistravimo PVM mokėtoju. Kuo mokesčių mokėtojo rizikingumo lygis, nustatytas PVM registravimo kontrolės metu, yra aukštesnis, tuo poregistracinės PVM kontrolės priemonės parenkamos sudėtingesnės ir reikalaujančios didesnių mokesčių administratoriaus resursų. Mokesčių inspekcijos mokestinių rizikų valdymo procese yra vykdomas mokesčių mokėtojų segmentavimas. Mokesčių mokėtojai grupuojami pagal segmentus: gyventojai, maži mokesčių mokėtojai, vidutinio dydžio mokesčių mokėtojai, didieji mokesčių mokėtojai, pelno nesiekiančios organizacijos, valstybės Rizikos valdymo sistema 41

43 ir savivaldybių įmonės, akcizo mokėtojai. Ženkliausios yra gyventojų ir mažų mokesčių mokėtojų segmentams priskirtos mokesčių mokėtojų grupės. Mokesčių mokėtojų segmentavimo tikslas išskirti ir apibūdinti mokėtojų grupes, identifikuoti kiekvienai jų būdingos elgsenos ypatumus, siekiant taikyti efektyviausias mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo priemones. Atlikus mokesčių mokėtojų segmentų analizę, remiantis atliktų teminių analizių ir analitinių apžvalgų išvadomis, kontrolės rezultatais, nustatytos skirtingos mokestinių rizikų rūšys, turinčios didžiausią įtaką mokesčių surinkimui kiekviename mokesčių mokėtojų segmente. Identifikuotos rizikos rūšys suskirstytos į rizikos rūšių grupes (registravimo, deklaravimo, sumokėjimo). Iš viso, 2011 m. duomenimis, nustatyta 18 rizikos rūšių. Audito IS pagalba atliekamos rizikos analizės metu vertinami mokesčių mokėtojų pateikti deklaracijų duomenys, mokesčių mokėtojų registracijos duomenys, informacija apie įmonės atstovus, ankstesnių kontrolės procedūrų rezultatus, mokesčių mokėjimo duomenys, informacija apie mokesčių mokėtojo turtą ir pajamas, ir kt. Vertinant prašymus įregistruoti PVM mokėtojų pateikusių mokesčių mokėtojų rizikingumą svarbiausiais aspektais yra laikomi būsimo PVM mokėtojo pateiktų deklaracijų duomenys, nepriemokos; informacija apie mokesčių mokėtoją atstovaujančių asmenų administracinę ir baudžiamąją atsakomybę; buvusią veiklą: darbovietes, vadovaujamas įmones ir jų mokestinę drausmę; būsimo PVM mokėtojo registracijos ir veiklos vykdymo vietos; veiklos pobūdis (ekonominė veikla); turima kita neigiama (riziką didinanti) informacija apie mokesčių mokėtoją; pokalbio su mokesčių mokėtojo atstovu rezultatai (ar motyvuoti atsakymai). Gyventojų pajamų mokesčio informacinėse sistemoje automatinės duomenų pagrįstumo kontrolės metu tikrinama ar deklaruotos visos apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos (lyginant Valstybinės mokesčių inspekcijos turimą informaciją su gyventojo deklaruotais duomenimis), ar gyventojas nėra deklaravęs didesnio išskaičiuoto mokesčio ar išlaidų, nei žino Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt. Gyventojų pajamų mokesčio informacinė sistema deklaracijų, prašymų, pranešimų, pažymų, duomenų rinkinių apdorojimo metu loginę kontrolę vykdo pagal kiekvienai (-am) konkrečiai (-iam) deklaracijai, pažymai, prašymui, duomenų rinkiniui ir pranešimui patvirtintus klaidų žinynus, kuriuose trūkumų skaičius svyruoja nuo 19 iki 362 trūkumų. Metinių pajamų mokesčio deklaracijų automatinės duomenų pagrįstumo kontrolės metu vidutiniškai patikrinamos 62 sąlygos. Audito IS informacinėje sistemoje rizikos vertinimo kriterijai (rizikos nustatymo taisyklės) atnaujinami pagal poreikį, pvz., nustačius naujas mokestines rizikas, Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjus gauti duomenis iš naujų duomenų šaltinių, pasikeitus teisės aktų nuostatoms, atsižvelgiant į mokesčių deklaravimo laikotarpį ir pan. Gyventojų pajamų mokesčio informacinės sistemos deklaracijų, prašymų, pranešimų, pažymų, duomenų rinkinių klaidų žinynai peržiūrimi ir koreguojami kiekvieną kartą pakeitus šių formų pildymą reglamentuojančius teisės aktus arba nustačius, kad esamos klaidos nėra tikslios ar apimančios visus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus formų pildymo variantus. Mokesčių mokėtojas, dėl kurio veiklos yra gautas skundas, yra įvertinamas mokestinių prievolių netinkamo vykdymo požiūriu. Skundo informacija taip pat panaudojama vėlesniais laikotarpiais, esant poreikiui priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo kontrolės. 2) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau VMVT) informacinės sistemos apima visas VMVT veiklos sritis ir susideda iš šių pagrindinių dalių: veterinarinės kontrolės, maisto kontrolės, importo-eksporto kontrolės bei kitų taikomųjų programų dalys. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontrolę atlieka vadovaujantis rizikos vertinimo principais. Visi VMVT priežiūros ūkio subjektai yra registruojami tarnybos informacinėse sistemose, jiems išduodami leidimai veiklai. Ūkio subjektų sąrašai yra kintantys, kadangi pasipildo naujais veiklą pradedančiais arba nutraukusiais vykdomą veiklą subjektais metų spalio mėn. tarnybos valstybinės kontrolės objektų skaičius buvo: maisto tvarkymo subjektų ; veterinarinės kontrolės subjektų Visi aktyvių, vykdančių veiklą įmonių subjektų sąrašai (maisto, pašarų, veterinarinių vaistų, šalutinius gyvūninius produktus tvarkančių įmonių, muitinės sandėlių, veterinarinės kontrolės ir kt.) yra viešai prieinami ir matomi tarnybos svetainėje. 42 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

44 Vadovaujantis Kokybės sistemos darbo instrukcija KT-2-1-D3 Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas į rizikos grupes kiekviena teritorinė VMVT priskiria (pagal nurodytus kriterijus) savo teritorijoje kontroliuojamus maisto tvarkymo subjektus į mažos, padidintos ar vidutinės rizikos grupes. Pvz., rizikos grupės maisto tvarkymo srityje: 1. Mažos rizikos maisto tvarkymo subjektai maisto tvarkymo subjektai ir skerdyklos, kuriuose tvarkant maistą maža tikimybė atsirasti taršai ir mikroorganizmų dauginimuisi. 2. Padidintos rizikos maisto tvarkymo subjektai maisto tvarkymo subjektai ir skerdyklos, kuriuose tvarkomas maistas ir su juo susiję gamybos procesai turi didžiausią įtaką atsirasti taršai ir mikroorganizmų dauginimuisi. 3. Vidutinės rizikos maisto tvarkymo subjektai maisto tvarkymo subjektai ir skerdyklos, kuriuose tvarkomas maistas gali būti užterštas, tačiau maisto savybės nesudaro palankių sąlygų mikroorganizmų dauginimuisi. Maisto tvarkymo subjektai į rizikos grupes skirstomi pagal šiuos vertinimo kriterijus: I. Tvarkoma maisto produktų grupė. II. Maisto tvarkymo veiklos rūšis. III. Maisto tvarkymo veiklos apimtys. IV. Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (toliau RVASVT) principais pagrįstos savikontrolės būklė, įskaitant Geros higienos praktikos taisyklių taikymą. Teritorinis VMVT padalinys, atlikęs maisto tvarkymo subjekto vertinimą pagal nurodytus 4 kriterijus, atitinkamai suskaičiuoja vertinimo kriterijų balų sumą, maisto tvarkymo subjektą priskiria atitinkamai rizikos grupei ir numato kontrolės dažnumą. Atsižvelgiant į tai, kuriai rizikos grupei priskirtas subjektas, priklauso patikrinimų dažnumas: padidintos rizikos grupei priklausantys maisto subjektai tikrinami du kartus per metus, vidutinės vieną kartą per metus ir mažos vieną kartą per dvejus metus. Teritoriniai VMVT padaliniai maisto tvarkymo subjektus pagal patvirtintas darbo instrukcijas įvertina ir suskirsto į rizikos grupes iki sausio 1 d. Veiklą pradedančius maisto tvarkymo subjektus įvertina po pirmojo patikrinimo, o kitus vertinimus atlieka, kai pasikeičia bent vieno vertinimo kriterijaus sąlygos. Maisto tvarkymo subjektų rizikos vertinimo lapai su skaičiavimais ir išvadomis saugomi atitinkamoje maisto tvarkymo subjektų tikrinimų planų byloje ar kitoje planavimo dokumentų byloje. Taip pat kiekvienam maisto tvarkymo subjektui gali būti surašomi atskiri rizikos vertinimo lapai, kurie saugomi atitinkamo maisto tvarkymo subjekto byloje. Įmonių suskirstymo tapatumas yra peržiūrimas kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje atliekant kontrolės duomenų analizes teritoriniuose VMVT padaliniuose. Kiekviena teritorinė tarnyba turi savo teritorinių tarnybų teritorijose esančių ūkio subjektų kontrolės duomenų bylas, kuriose kaupiama visa su valstybine maisto ir veterinarine kontrole susieta informacija. Maisto kontrolės informacinės sistemos duomenų bazėje yra informacija apie tai, kokiai rizikos grupei priskirtas ūkio subjektas. Kiekvienos teritorinės tarnybos atsakingas pareigūnas mato visą informaciją apie savo teritorijoje esančius objektus, bei kontrolės duomenis suvestus į informacinę sistemą. Lietuvos mastu visus maisto kontrolės objektų duomenis gali matyti centrinės VMVT maisto specialistai. Naudojant sukauptą informaciją apie patikrinimus formuojamos ataskaitos, atliekamos detalios kontrolės duomenų analizės, kas leidžia efektyviai ir racionaliai organizuoti valstybinės kontrolės darbą. Atitinkamai pagal nustatytus kriterijus vertinamas kiekvienas maisto pašarų tvarkymo subjektas ar veterinarinės kontrolės subjektas pagal jo vykdomą pagrindinę veiklą. Pagal kiekvieną kriterijų subjektas gali būti įvertintas rizikingumo balais (nuo 0 iki 15 balų). Teritorinis VMVT padalinys, atlikęs vertinimą, suskaičiuoja vertinimo kriterijų balų sumą ir pašarų tvarkymo subjektą priskiria atitinkamai rizikos grupei. Pašarų tvarkymo srityje mažos rizikos pašarų tvarkymo subjektai tikrinami 1 ar 2 kartus per 4 metus; vidutinės rizikos pašarų tvarkymo subjektai tikrinami 1 ar 2 kartus per metus; padidintos rizikos pašarų tvarkymo subjektai tikrinami 2 ar 3 kartus per metus. Rizikos valdymo sistema 43

45 IV priedas Nr.(3.22) 7R-7293 DĖL ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO Atsižvelgdami į tai, kad diskusijose su įvairių institucijų atstovais, tarp jų ir su ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų atstovais, neretai iškyla administracinės atsakomybės taikymo, atsakomybę taikyti įgaliotų institucijų, tarnautojų ar pareigūnų diskrecijos ribų klausimai, teikiame atitinkamą išaiškinimą. Pavyzdžiui, keliamas klausimas, ar nebus pažeidžiamos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) ir kitų administracinę atsakomybę (vadinamąsias ekonomines sankcijas) fiziniams ir juridiniams asmenims nustatančių įstatymų nuostatos, jei mažareikšmius pažeidimus padariusių asmenų atžvilgiu bus nepradėta administracinė teisena ir atitinkamai bus nepritaikyta administracinė atsakomybė. Kartais abejojama, ar institucija, privalanti prižiūrėti, kontroliuoti teisės aktų reikalavimų laikymąsi elgiasi teisėtai, jei turimus ribotus išteklius sąmoningai ir tikslingai skiria svarbiausiųjų pažeidimų nustatymui ir neskiria išteklių mažiau svarbių pažeidimų tyrimui. Abejojama, ar dera su teisiniu reguliavimu tokios organizacinės priemonės, kaip veiklos prioretizavimas bei rizikos vertinimo modelių taikymas, kuomet priežiūros veiksmai inicijuojami tik įvertinus prižiūrimos veiklos rizikingumo, pavojingumo pobūdį, žalos ar pavojaus asmenims, visuomenei ar aplinkai atsiradimo tikimybę, kitus svarbius duomenis apie rizikas ir konstatavus, kad žala ar pavojus yra reikšmingi tyrimui, inspektavimui, administracinei teisenai pradėti. Nors akivaizdu, kad veiklos prioretizavimas yra būtina kiekvienos institucijos, organizacijos sėkmingo ir rezultatyvaus darbo sąlyga, tačiau tuo pačiu pateikiamas argumentas, kad taip veikti tarsi neleidžianti teisė. Pastebėtina, kad priežiūrą atliekančios institucijos neretai eikvoja nepagrįstai didelius laiko ir žmogiškuosius išteklius mažareikšmių pažeidimų tyrimui tik dėl to, kad dėl mažareikšmio pažeidimo gaunamas skundas ir baiminasi, kad nepradėjus tyrimo, pareiškėjas skųs instituciją ar jos pareigūną dėl neveikimo. Neįvertinama, kad tiriant mažareikšmį pažeidimą yra neatliekamas svarbesnės funkcijos, t. y. neveikiama pavojingesnių pažeidimų užkardymo srityje. Nagrinėjant klausimą dėl veiklos prioretizavimo, rizikos vertinimo modelių atitikimo Administracinių teisės pažeidimų kodeksui ir kitiems administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams atsižvelgtina į tai, kad kodekso ir minėtų įstatymų nuostatų taikymas neatsiejamas nuo specialiųjų įstatymų, pavyzdžiui ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančių specialių įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ), taikymo. ATPK normos ir vadinamąsias ekonomines sankcijas reglamentuojančios teisės normos yra apsauginės pagal savo pobūdį, nukreiptos užtikrinti reguliacinių teisės normų, įtvirtintų ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose taisyklėse, tvarkų aprašuose, nuostatuose, reglamentuose, higienos normose ir pan., įgyvendinimą. Taigi, ATPK nėra ir negali būti pirminiu teisės aktu, reguliuojančiu priežiūrą vykdančių institucijų veiklą. Jis yra, viso labo, apsauginių (tiek materialinių, tiek ir procesinių) teisės normų rinkinys (kodeksas). Dažnai ATPK Ypatingosios dalies normos ir konstruojamos abstrakčiai, nepateikiant konkrečių dispozicijų formuluočių, o apsiribojant abstrakčia konstrukcija, pavyzdžiui, įstatymo (taisyklių, teisės aktų), reglamentuojančių /../, pažeidimas. Remiantis tik ATPK nuostatomis, negalima suprasti pažeidimo esmės, nei identifikuoti jo požymių būtina galimo pažeidimo požymių nustatymą grįsti ir aiškinti apsaugomus teisinius santykius ir veiklos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Tačiau pastarųjų teisės aktų ir ATPK sąsajumas nereiškia, kad tarp jų egzistuoja ar gali egzistuoti teisės kolizija. ATPK ar ekonomines sankcijas reglamentuojantis įstatymas taikomas tik nuo administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo momento, tačiau nereglamentuoja pačios įstatymų reikalavimų laikymosi priežiūros, jos vykdymo principų, būdų, priežiūrą vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų (svarbu šias teises ir pareigas skirti nuo procesinių pareigūnų teisių ir pareigų pažeidimo teisenoje). Todėl tarp priežiūros vykdymą reglamentuojančių ir ūkio subjektų atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nėra nei kolizijos, nei konkurencijos, juolab ATPK ar kitas atsakomybę reglamentuojantis įstatymas neturi pirmenybės būti taikomu ūkio subjektų veiklos priežiūros santykiuose. Atsakomybę reglamentuojantis įstatymas taikytinas tik tuomet, kai, vadovaudamasis priežiūrą reglamentuojančiu įstatymu, įstatymų įgaliotas pareigūnas įsitikinęs ne tik gali konstatuoti formalius įstatymo pažeidimo požymius, bet taip pat turi ir iš atitinkamus santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų išplaukiantį pagrindą taikyti poveikio priemones pradėti 44 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

46 administracinio teisės pažeidimo teiseną ar ekonominės sankcijos taikymo teiseną. Taigi, atsakomybę reglamentuojantis teisės aktas (ATPK, ekonomines sankcijas reglamentuojančios teisės normos) pradeda veikti tik tuomet, kai to reikalauja atitinkamus teisinius santykius reguliuojantis įstatymas. Teisinės atsakomybės taikymo klausimas nespręstinas pasiremiant tik teisinę atsakomybę reglamentuojančiais įstatymais. Pastebėtina, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys specialieji įstatymai taikomi sistemingai su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. VAĮ 43 straipsnis įtvirtina Viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatų pirmumą prieš kituose įstatymuose nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytinus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą. VAĮ ketvirtasis skirsnis reglamentuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą taip, kad poveikio priemonės, ypač teisinės atsakomybės priemonės nėra svarbiausias instrumentas, siekiant nustatyto tikslo užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinti galimų pažeidimų skaičių (VAĮ 36 1 straipsnio 1 dalis). Itin svarbų vaidmenį atlieka ūkio subjektų konsultavimas (VAĮ 36 3 straipsnis), galimybė pačiam ūkio subjektui ištaisyti pažeidimus (36 4 straipsnio 7 dalis) ir kt. Viešojo administravimo įstatymo 1, 9, 43 straipsnių pakeitimo bei papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 9 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto aiškinamajame rašte ( pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=359575) pabrėžiama, kad nėra tinkama tokia situacija, kai patikrinimai (o kartu ir sankcijos) ūkio subjektus užklumpa netikėtai, nes tai neskatina ūkio subjektų laikytis teisės aktų reikalavimų nuolat, t. y., sankcijų taikymas nebūtinai padeda pasiekti tikslą, kad ūkio subjektų veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tai, kad administracinių sankcijų taikymas nėra savitikslis, liudija ir pastarųjų metų teisinio reguliavimo tendencijos, pavyzdžiui, administracinis teisės pažeidimas gali būti nefiksuojamas jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, nors yra administracinę atsakomybę užtraukiantys pažeidimo požymiai. VAĮ 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš pagrindinių ūkio subjektų veiklos priežiūros principų įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Priežiūros veiklos vykdymas pagal tinkamai parengtą ir įdiegtą rizikos vertinimo modelį labiausiai atitiktų minėtą principą, nes priežiūros institucijos turimi riboti ištekliai didesne dalimi būtų nukreipiami į daugiausia dėmesio reikalaujančius veiklas ar veiklų sritis. Priežiūros būdas būtų tiek minimalus, kiek tai pakanka nustatytiems priežiūros tikslams pasiekti, ir tiek proporcingas, kiek dėl pažeidimų susidariusi ar susidarysianti situacija pavojinga bendram saugomam gėriui. Poveikio priemonės, taip pat teisinės atsakomybės priemonės, būtų taikomos tuomet, kai tai iš tiesų būtina (proporcinga) teisės aktų reikalavimų laikymuisi užtikrinti, pažeidimų skaičiui mažinti, ar konkrečiam pažeidimui pašalinti. Atkreiptinas dėmesys ir į VAĮ 36 4 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią priežiūrą atliekančio subjekto vadovą, jo įgaliotą asmenį ar kolegialią priežiūrą atliekančio subjekto instituciją patvirtinti neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus. VAĮ 36 4 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad planinių patikrinimų taisyklės ir neplaninių patikrinimų taisyklės būtų rengiamos vadovaujantis šio įstatymo 36 2 straipsnyje įtvirtintais minimalios ir proporcingos priežiūros naštos bei nediskriminavimo principais ir juos atitikti. Taigi, veiklos prioretizavimas ir/ar rizikos modelių įdiegimas įstatymų priežiūrą vykdančių institucijų veikloje, kaip organizacinė administracinė institucijų veiklos efektyvumo didinimo priemonė, nuosekliai dera su VAĮ įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais. Administracinės atsakomybės priemonių, nustatytų ATPK ir kituose ekonomines sankcijas įtvirtinančiuose įstatymuose, taikymo bendrame įstatymų reikalavimų laikymosi priežiūros kontekste ypatumus lemia minėta administracinės atsakomybės priemonėmis apsaugomų reguliacinių teisės normų prigimtis. Administracinės atsakomybės priemonėmis paprastai ne tiesiogiai ginamos valstybės saugotinos socialines vertybes (gyvybė, sveikata, asmens ir visuomenės saugumas, asmenų lygybė prieš įstatymą, nediskriminavimas ir t. t.), o užtikrinamas įvairių tas vertybes apsaugančių teisės normų (taisyklių, tvarkų, procedūrų, reglamentų ir t. t.) įgyvendinimas. Aukščiau išdėstyti pastebėjimai aktualūs ne tik ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų atlikimui, tačiau ir kitoms reguliuojamų santykių sritims, kuriose įgaliotos institucijos ar pareigūnai turi prievolę užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei diskreciją taikyti administracinės atsakomybės priemones. Ministras Remigijus Šimašius Rizikos valdymo sistema 45

47 Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams Šimtai puslapių teisės aktų, tūkstančiai reikalavimų, taikomų verslui, ir tik keletas valandų, skirtų patikrinimui pagrindinės priežastys, dėl kurių inspektorius gali patikrinti tik tai, kas svarbiausia. Tačiau verslininkas nežino, kurį iš daugelio jam keliamų reikalavimų inspektorius patikrinimo metu laikys svarbiu, neretai jam neaiškus ir abstrakčiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų turinys. Tad kiekvienas patikrinimas tampa tikru išbandymu ūkio subjektui, per kurį neįmanomas konstruktyvus dialogas tarp tikrintojo ir tikrinamojo. Tuo tarpu abiejų pusių interesas vienodas užtikrinti, jog veikla būtų vykdoma saugiai ir nekeltų grėsmės. Siekiant išspręsti šią problemą, priežiūros institucijos nuo 2011 m. pabaigos yra raginamos naudoti kontrolinius klausimynus. Kontrolinis klausimynas priežiūros institucijos Klausimynas vadovo patvirtintas dokumentas, pagal kurį inspektorius atlieka ūkio subjekto patikrinimą. Jis sudarytas iš kontrolinių klausimų, kurie: aiškūs verslininkui ir inspektoriui; atspindi svarbiausius teisės aktų reikalavimus ūkio subjektams. Verslo savininkė Patikrinimą atliekantis inspektorius 5 pav. Įmonės tikrinimas naudojant kontrolinį klausimyną Už neatitiktį reikalavimams, neįtrauktiems į kontrolinį klausimyną, baudos nėra skiriamos, išskyrus išimtinius atvejus. Kontroliniai klausimynai skelbiami ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų internetiniuose puslapiuose. Kontrolinio klausimyno nauda: patogumas svarbiausių teisės aktų reikalavimų sąvadas; verslininkas prieš patikrinimą turi galimybę sužinoti, kas bus tikrinama; tikrinamasis gali nesibaiminti baudų ir kitų griežtų poveikio priemonių, jei atitinka klausimyne nurodytus reikalavimus; tikrintojas žino, ką tiksliai privalo patikrinti ir turi įrodymą, kad tą atliko. Visa tai ilgainiui leidžia sukurti didesnį tarpusavio pasitikėjimą bei pasiekti, kad tiek verslininkas, tiek ir tikrintojas jaustųsi ne priešais, o partneriais, siekiančiais to paties tikslo. Kontrolinių klausimynų rengimo progresas: 2011 m. gruodį pirmieji 7 kontroliniai klausimynai; 2012 m. balandį 39 kontroliniai klausimynai, pagal kuriuos 9 didžiosios priežiūros institucijos atlieka 23 % visų patikrinimų; 2012 m. rugsėjį 57 kontroliniai klausimynai, pagal kuriuos 9 didžiosios priežiūros institucijos atlieka 42 % visų patikrinimų; 46 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

48 2012 m. gruodį visos priežiūros institucijos atlieka ne mažiau kaip 50 % patikrinimų pagal kontrolinius klausimynus (pagal 2012 m. liepos 18 d. Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr. 50 (8 kl.) p.). Priežiūros institucijos pareigos rengiant kontrolinius klausimynus: rengti kokybiškus, aiškumo ir svarbos kriterijus atitinkančius bei verslui reikalingus kontrolinius klausimynus; užtikrinti, kad patikrinimai būtų atliekami pagal kontrolinius klausimynus, laikantis jų taikymo principų; konsultuotis su ūkio subjektais, juos atstovaujančiomis organizacijomis visuose kontrolinio klausimyno rengimo etapuose; imtis aktyvių priemonių informuoti verslą apie kontrolinius klausimynus, jų turinį ir taikymo principus; nuolat tobulinti, ne rečiau kaip du kartus per metus juos peržiūrėti ir jei reikia atnaujinti; stengtis identifikuoti perteklinius, nepagrįstus reikalavimus ir teikti siūlymus kompetentingiems subjektams dėl šių reikalavimų pašalinimo iš teisės aktų ar pakeitimo proporcingesniais; įdiegti veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklį (-ius), kuriuo (-iais) būtų matuojama pažanga kontrolinių klausimynų taikymo bei verslo pasitenkinimo kontroliniais klausimynais srityse. Inspektoriaus teisės patikrinimo pagal kontrolinį klausimyną metu: įspėti ir konsultuoti ūkio subjektą apie neatitiktį reikalavimams, kurie nėra įtraukti į kontrolinį klausimyną; taikyti baudas ar kitas griežtas poveikio priemones už reikšmingą ūkio subjekto veiklos neatitikimą reikalavimui, įtrauktam į kontrolinį klausimyną; išskirtiniais atvejais kai būtina užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus asmenims ar aplinkai atsiradimui, ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų taikyti baudas ar kitas griežtas poveikio priemones ūkio subjekto ir už neatitikimą reikalavimui, neįtrauktam į kontrolinį klausimyną; kitos teisės, nustatytos teisės aktuose, kurių įgyvendinimas neprieštarauja aukščiau minėtų teisių taikymui. Pertvarkos siekis ne mažiau, kaip 60 % visų patikrinimų atliekama pagal kokybiškus kontrolinius klausimynus. Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos jau daugiau nei 90 % visų planinių patikrinimų atlieka pagal kontrolinius klausimynus. Nuo jų neatsilieka ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri netgi patikrinimus pagal skundą vykdo, taikydama specialųjį kontrolinį klausimyną. Kontrolinio klausimyno turinys, jo rengimo, tvirtinimo, skelbimo reikalavimai ir kita tikrintojui žinotina informacija apie kontrolinius klausimynus, plačiau aprašyta Kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairėse. Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 47

49 Klausimai atsakymai Ar kontrolinių klausimynų taikymas reiškia leidimą verslui nesilaikyti kitų reikalavimų, kurie nenumatyti kontroliniame klausimyne? Klausimyno taikymas nereiškia, kad verslininkai atleidžiami nuo kitų nei klausimyne nurodytų teisės aktų reikalavimų laikymosi. Verslui jie galioja taip pat, kaip ir anksčiau. Sąžiningas verslininkas, žinodamas, kad už klausimyne nesančių reikalavimų nesilaikymą baudos jam negresia, skirs daugiau laiko pagrindiniams reikalavimams įgyvendinti. Taip pat žinos, kad galės prisitaikyti prie neesminių reikalavimų (jei paaiškės, kad jų neatitinka), pasikonsultavęs su atvykusiu inspektoriumi. Tačiau piktybiškai reikalavimų nevykdantis verslininkas bus baudžiamas ir už kitų nei klausimyne numatytų reikalavimų nesilaikymą. Šį skirtumą svarbu suvokti tiek verslininkams, tiek ir patiems tikrintojams. Pertvarkos tikslas ir priemonės jokiu būdu neturėtų būti vertinami kaip pastangos sumažinti ūkio subjektų kontrolę vartotojų saugumo sąskaita. Tikslas yra pasiekti, kad ūkio subjektų priežiūra šalyje būtų atliekama protingiau, skaidriau ir efektyviau veiksmingai apsaugant visuomenę, asmenis, aplinką, tuo pat metu nežlugdant verslo jam per sunkia kontrolės našta. Ar svarbiausių teisės aktų reikalavimų išskyrimas ir tik jų įtvirtinimas kontroliniuose klausimynuose yra teisėtas? Taip, teisėtas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, priežiūros institucijų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. To neįmanoma pasiekti neprioretizuojant priežiūros veiklos tikrinant visus ir viską. Būtent dėl to įstatymo įgyvendinamajame teisės akte Nutarime Nr. 511 ir juo patvirtintame Apraše numatyta, kad priežiūrą atliekančių subjektų veikla turi būti skirta visų pirma didžiausios rizikos atvejams šalinti, taip pat užtikrinti realią ūkinės veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, o ne vertinti, kaip ūkio subjektai laikosi formalių reikalavimų (Aprašo 7.12 punktas). Nutarimo Nr punktas reikalauja iš priežiūros institucijų, kurios rengia ir teikia teisės aktų, reguliuojančių ekonominių sankcijų skyrimą, naujus ar pakeitimo projektus, įtraukti į šių teisės aktų projektus nuostatas, pagal kurias tais atvejais, kai padarytas mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, o įstatymuose nustatytas ekonomines sankcijas galima įgyvendinti netaikant asmeniui administracinės atsakomybės, būtų numatyta galimybė nutraukti tokio pažeidimo tyrimą ir netaikyti ūkio subjektui ekonominių sankcijų pakeisti jas žodine pastaba. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas šiame nutarime suprantamas kaip veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kurie neįtraukti į kontrolinius klausimynus, nebūtini siekiant tinkamai vykdyti ūkinę veiklą ir kurių pažeidimas nepadarė žalos konkrečia teisės norma saugomam viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nedidelė. Taigi priežiūros institucija, išskirdama svarbiausius teisės aktų reikalavimus, įtraukdama tik juos į kontrolinius klausimynus ir nebausdama verslininkų už neatitiktį kitiems reikalavimams, laikosi minėtų nuostatų ir jas įgyvendina. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat sutinka, kad Lietuvos teisinėje reguliavimo sistemoje vyrauja detalus ar net kartais perteklinis teisinis reguliavimas, todėl taryba savo praktikoje dažnai nustato, kad valstybės tarnautojai, atliekantys administracinę priežiūrą, pasirenka svarbiausių teisės aktų reikalavimų vykdymo tikrinimą. Siekiant išvengti galimos korupcijos šioje srityje, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, labai svarbu tiksliai nustatyti teisės aktų reikalavimus, kurie laikytini svarbiais ir kurių laikymasis 48 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

50 turi būti visuomet patikrinamas, atskiriant juos nuo mažareikšmių teisės aktų reikalavimų. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba vertintų kaip gerąją praktiką, mažinančią biurokratinę naštą verslui ir didinančią prižiūrą vykdančių valstybės tarnautojų tikrinimų skaidrumą. Atsižvelgiant į tai, svarbiausių teisės aktų reikalavimų įtraukimas į nuolat atnaujinamus, įstaigos vadovo tvirtinamus ir viešai skelbiamus kontrolinius klausimynus, kurių rengime ir atnaujinime skatinami dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, yra vertintinas kaip labai svarbus žingsnis korupcijos prevencijos ir verslo priežiūros skaidrumo kryptimi. Ar kontrolinis klausimynas parengtas tinkamai, jeigu patikrinimo trukmė pagal jį tapo ilgesnė? Idealiu atveju, priežiūros institucija, rengdama kontrolinį klausimyną, į jį turėtų įtraukti pačius svarbiausius teisės aktų reikalavimus ir atitiktį, kuriems privalėdavo užtikrinti ir anksčiau. Taigi, kontrolinio klausimyno taikymas neturėtų lemti patikrinimo trukmės ilgėjimo. Tačiau praktikoje nereta situacija, kai iki kontrolinio klausimyno parengimo institucija nėra išskyrusi pačių svarbiausių teisės aktų reikalavimų, ir, kadangi atitikties visiems reikalavimams patikrinti neretai neįmanoma, dalis jų niekuomet netikrinami. Pradėjus taikyti kontrolinį klausimyną patikrinimas trunka ilgiau, nors jis ir parengtas tinkamai. Kitu atveju, institucija, baimindamasi, kad bus apkaltinta teisės aktų nesilaikymu, stengiasi kontroliniame klausimyne aprėpti kuo daugiau reikalavimų, nepaisant to, kad kai kurių iš jų priskyrimas prie pačių svarbiausių yra abejotinas. Kontrolinis klausimynas ne tik neatlieka informavimo apie pačius svarbiausius teisės aktų reikalavimus funkcijos, bet ir patikrinimo pagal jį trukmė tampa ženkliai ilgesnė. Kaip jau minėta, atsakant į ankstesnį klausimą, priežiūros institucijos nuogąstavimai dėl svarbiausių teisės aktų reikalavimų išskyrimo ir tik jų įtvirtinimo kontroliniuose klausimynuose tariamo neteisėtumo, nėra pagrįsti. Toks kontrolinis klausimynas parengtas netinkamai. Kiek kontrolinių klausimynų institucija turi parengti? Tiek, kiek ji, konsultuodamasi su verslininkais, nusprendžia esant tikslinga rengti. Kontrolinių klausimynų rengimas nėra savitikslis procesas jeigu tam tikra ūkine veikla užsiima tik labai nedidelė ūkio subjektų dalis ir (arba) jie turi itin kvalifikuotus darbuotojus, nuolat vykdančius reikalavimų laikymosi kontrolę, yra tikimybė, kad rengti kontrolinį klausimyną neprasminga. Verslo priežiūros institucijų reformos iniciatorės ir koordinatorės Ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija siekia užtikrinti kontrolinių klausimynų taikymo praktikos įtvirtinimą ir tęstinumą, todėl joms svarbus ne tiek bendras kontrolinių klausimynų kiekis (skaičius), o patikrinimų, kurių metu taikomi kontroliniai klausimynai, mastas. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie ūkio subjektų priežiūrą, keliamas tikslas, kad ne mažiau kaip 60 proc. visų ūkio subjektų patikrinimų būtų atliekama pagal kontrolinius klausimynus, preziumuojant, kad likusiai daliai juos naudoti netikslinga. Šis rodiklis taip pat tėra orientacinis. Jeigu priežiūros institucija nuspręstų, kad kontrolinius klausimynus naudinga parengti visiems ūkio subjektų patikrinimams atlikti (pavyzdžiui, tokią išvadą priėjo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), ji turi parengti tiek kontrolinių klausimynų, kad pagal juos būtų atliekama 100 proc. patikrinimų. Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 49

51 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS V priedas ĮSAKYMAS DĖL RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTOS ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪROS GAIRIŲ, KONTROLINIO KLAUSIMYNO RENGIMO IR NAUDOJIMO ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOJE GAIRIŲ, VIENODOS IR KOKYBIŠKOS ASMENŲ KONSULTAVIMO PRAKTIKOS UŽTIKRINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. rugsėjo 12 d. Nr. 1R-235/4-892 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo (Žin., 2010, Nr ; 2012, Nr ) punktu, t v i r t i n a m e pridedamas: 1. Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gaires. 2. Kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gaires. 3. Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gaires. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Ūkio ministras Rimantas Žylius KONTROLINIO KLAUSIMYNO RENGIMO IR NAUDOJIMO ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIŲ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLOJE GAIRĖS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr1R-235/4-892 Kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gaires (toliau gairės) parengė Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija kartu su Ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija. Rengiant gaires atsižvelgta į tarptautinę praktiką, remtasi kontrolinių klausimynų ekspertų komisijos darbe dalyvaujančiose institucijose rengimo 2011 m. rugsėjo 2012 m. vasario mėn. patirtimi. Ekspertų komisiją, suformuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo (Žin., 2010, Nr ; 2011, ; 2012, Nr ) (toliau nutarimas Nr. 511) 2 d., sudaro Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo 50 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

52 departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, taip pat Ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai (toliau ekspertų komisija). I. BENDROSIOS PASTABOS Kontrolinis klausimynas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto (toliau priežiūrą atliekantis subjektas) vadovo, jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos patvirtintas ir viešai paskelbtas dokumentas, įgalinantis patikrinti šiame dokumente išdėstytų teisės aktų reikalavimų tam tikroje srityje laikymąsi atliekant ūkio subjekto patikrinimą 1. Pagrindinė kontrolinio klausimyno dalis yra aiškiai suformuluoti kontroliniai klausimai, atspindintys svarbiausius teisės aktų reikalavimus, bet kurio iš jų nesilaikymas gali padaryti reikšmingos žalos ar sukelti realų pavojų visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai. Už kitų reikalavimų (kurie neįtraukti į klausimyną) nesilaikymą tikrinamiems ūkio subjektams poveikio priemonės netaikomos, išskyrus išimtinius atvejus, kai jos būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo (Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo, patvirtinto nutarimu Nr. 511 (toliau aprašas), 7.4 punktas ). Kontrolinių klausimynų naudojimo praktikos įdiegimas yra prioritetinė Lietuvos Respublikoje vykdomos priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros funkcijų optimizavimo proceso priemonė. Aprašo papunktyje įtvirtina rekomendacija priežiūrą atliekančiam subjektui tikrinimų metu visuomet naudoti kontrolinį klausimyną. Šios gairės nustato kontrolinių klausimynų naudojimo priežiūrą atliekančio subjekto veikloje tikslus, pagrindžia taikymo poreikį ir pagrįstumą, nustato kontrolinio klausimyno turinį, taikymo principus, kontrolinio klausimyno rengimo, skelbimo, tvirtinimo ir sklaidos reikalavimus. Gairės skirtos priežiūrą atliekantiems subjektams, siekiantiems parengti ar tobulinti jau parengtus kontrolinius klausimynus, pradėti juos taikyti patikrinimų metu ir gerinti inspektavimo veiklą. Šiose gairėse ūkio subjektų veiklos priežiūra (toliau priežiūra) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr ; 2006, Nr ). Remiantis Viešojo administravimo įstatymu, ūkio subjektų veiklos priežiūra veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. II. KONTROLINIO KLAUSIMYNO NAUDOJIMO PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANČIO SUBJEKTO VEIKLOJE POREIKIS, TIKSLAI, PAGRĮSTUMAS Didelis ūkio subjektams taikomų teisės aktų reikalavimų skaičius, riboti priežiūrą atliekančių subjektų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai lemia tai, kad atliekant patikrinimus ne visuomet įmanoma patikrinti visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi. Tad praktikoje inspektorius stengiasi visų pirma patikrinti, kaip ūkio subjektai laikosi pačių svarbiausių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir pagal galimybes patikrina likusius. Dėl to neretai kyla problemų, kadangi ūkio subjektai nežino, kurį iš daugelio jam keliamų reikalavimų inspektorius patikrinimo metu laikys svarbiu, taip pat dažnai neaiškus ir abstrakčiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų turinys. Šis neapibrėžtumas sukelia ūkio subjektų nepasitenkinimą priežiūrą atliekančiais subjektais, nepasitikėjimą inspektoriais, neskatina ūkio subjektų siekti laikytis nustatytų reikalavimų, sudaro prielaidas korupcijai ir pan. Svarbiausių tikrintinų aspektų neišskyrimas yra kliūtis ir priežiūrą atliekančiam subjektui, kurios tiesioginis interesas pasiekti, kad jos visi inspektoriai patikrintų svarbiausius teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 51

53 Kontrolinių klausimynų, kuriuose pateikiamas baigtinis svarbiausių teisės aktų reikalavimų sąrašas, taikymu siekiama: Suteikti daugiau aiškumo ir apibrėžtumo ūkio subjektams, mažinti nepasitikėjimą inspektoriumi. Susipažinę su viešai paskelbtais kontroliniais klausimynais, ūkio subjektai žino, ką konkrečiai tikrins inspektorius, kurie iš numatytų reikalavimų yra patys svarbiausi. Ūkio subjekto užtikrintumą didina ir priežiūrą atliekančio subjekto praktika, kad už kontroliniame klausimyne nenurodytų reikalavimų nesilaikymą inspektorius ūkio subjekto nebaudžia, bet teikia nurodymą ar konsultaciją, kaip juos pašalinti, o poveikio priemones taiko tik išimtiniais atvejais, kai poveikio priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl nesilaikymo. Suteikti daugiau užtikrintumo priežiūrą atliekančiam subjektui ir jos inspektoriams. Patikrinimo metu užpildytas kontrolinis klausimynas yra įrodymas, kad priežiūrą atliekančio subjekto darbuotojas patikrino visus svarbiausius konkrečios srities teisės aktų reikalavimus, taip pat tinkamai atliko nustatytas pareigas. Mažinti korupcijos prielaidas didinant patikrinimo skaidrumą. Ūkinei veiklai keliamų reikalavimų aiškumas, patikrinimų vykdymas pagal bendrą standartą, jų prognozuojamumas taikant kontrolinius klausimynus mažina tiek ūkio subjektų paskatas išvengti inspektorių reikalavimų mokant jiems nelegaliai, tiek ir inspektorių galimybes piktnaudžiauti turimais įgaliojimais. Gerinti teisinį reglamentavimą, optimizuoti priežiūrą atliekančio subjekto veiklą. Rengdamas kontrolinius klausimynus priežiūrą atliekantis subjektas atlieka tiek vykdomos priežiūros veiklos, tiek šioje veikloje taikomų teisės aktų peržiūrą. Identifikavus, kad tuos pačius teisės aktuose nustatytus reikalavimus tikrina daugiau nei vienas priežiūrą atliekantis subjektas, turi būti sprendžiama, kaip išvengti ūkio subjektų priežiūros veiklos dubliavimosi tarp institucijų, taip pat esant poreikiui teikiami pasiūlymai dėl priežiūrą atliekančių subjektų kompetencijos ribų ir įgaliojimų tikslinimo. Teisės aktų, kuriuose įtvirtinami reikalavimai, peržiūra taip pat sudaro prielaidas priežiūrą atliekantiems subjektams teikti siūlymus aukštesniems pagal pavaldumą, politiką formuojantiems subjektams dėl neproporcingą naštą inspektoriams arba ūkio subjektams sukeliančių, tačiau nepakankamai pagrįstų reikalavimų atsisakymo (ši pareiga priežiūrą atliekantiems subjektams yra įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 36 7 straipsnio 3 dalyje). Kontrolinių klausimynų taikymas patikrinimų metu priežiūrą atliekančiam subjektui padeda įsidiegti šiuos siektinus pažangius veiklos metodus: Vykdyti priežiūrą vadovaujantis nuolat atliekamu ūkio subjektų rizikingumo vertinimu. Patikrinimų metu užpildyti kontroliniai klausimynai priežiūrą atliekančiam subjektui suteikia išsamių žinių apie tai, kaip ūkio subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų. Tai yra vertinga informacija, kuri leidžia nustatyti ūkio subjekto rizikingumo (pavojingumo) laipsnį. Užtikrinti vienodą, priežiūrą atliekantį subjektą saistantį konsultavimą. Tikrintinų aspektų (kontrolinių klausimų) suformulavimas padeda aiškiau suprasti teisės aktų reikalavimus, kadangi kontroliniai klausimai formuluojami ne atkartojant sudėtingas teisės aktų nuostatas, bet taip, kad ūkio subjektui būtų aišku, kaip jis turi elgtis, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų; teisės aktų reikalavimai kontroliniame klausimyne formuluojami paprastai ir suprantamai. Patvirtinus klausimynus, visi inspektoriai įgyja pareigą aiškinti reikalavimus taip, kaip nurodyta klausimyne. Apibendrinant pažymėtina, kad kontrolinių klausimynų naudojimo praktika užtikrina konstitucinių nuostatų bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, kitų viešojo administravimo reikalavimų įgyvendinimą: valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą (Konstitucijos 5 str.), minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą (priežiūra sutelkta patikrinti svarbiausių reikalavimų laikymąsi); nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą principus (inspektorius tikrina tuos pačius reikalavimus visuose vienodą veiklą vykdančiuose subjektuose); planavimo reikalavimą (planavimo proceso neišvengiama dalis yra prioritetų nustatymas, šiuo atveju klausimynai įvardija prioritetus); vie- 52 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

54 šumo principą (kontroliniai klausimai, o kartu ir priežiūros atlikimo procedūra tampa vieša); metodinės pagalbos teikimo (priežiūrą atliekantis subjektas atkreipia ūkio subjektų dėmesį į svarbiausius reikalavimus, klausimyne atskleidžia jų turinį). III. KONTROLINIO KLAUSIMYNO SANDARA Galima išskirti šias kontrolinio klausimyno struktūrines dalis: Įžanga. Joje nurodoma bendra informacija apie priežiūrą atliekantį subjektą ir tikrinamą ūkio subjektą. Kontroliniai klausimai, kurie leidžia inspektoriui patikrinti, ar konkretus ūkio subjektas savo veikloje laikosi svarbiausių teisės aktų reikalavimų. Apibendrinamojoje dalyje trumpai nurodomi nustatyti neatitikimai svarbiausiems teisės aktų reikalavimams (pateiktiems klausimyne), poveikio priemonės, jei jos taikomos, būdai, leidžiantys tikrinamam ūkio subjektui suderinti veiklą su šiais reikalavimais ir terminas, per kurį jis turi tai padaryti. Fakultatyvioji dalis. Grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo rezultatų fiksavimas vykdomas tuo atveju, jei pirmo patikrinimo metu buvo nustatyta neatitikimų kontroliniame klausimyne nurodytiems svarbiausiems teisės aktų reikalavimams. Fakultatyvioji dalis. Atmintinė ūkio subjektams. Vienas užpildyto kontrolinio klausimyno egzempliorius perduodamas ūkio subjektui (kitas priežiūrą atliekančiam subjektui), todėl prie jo rekomenduotina ūkio subjektui pridėti priežiūrą atliekančio subjekto parengtas atmintines (lankstinukus, brošiūras ir pan.). Visos kontrolinio klausimyno dalys turėtų būtų viename dokumente. Tokiu atveju kontrolinis klausimynas yra pagrindinis ūkio subjekto veiklos patikrinimo dokumentas, kuriame pateikiama visa tikrinamajam ūkio subjektui ir inspektoriui aktuali informacija apie konkretaus ūkio subjekto priežiūros rezultatus. IV. KONTROLINIO KLAUSIMYNO TURINYS 4.1. ĮŽANGA Įžanginėje dalyje nurodomi prieš patikrinimą priežiūrą atliekančio subjekto turimi duomenys apie tikrinamą ūkio subjektą, taip pat informacija apie priežiūrą atliekantį subjektą bei patikrinimo metu nustatyti faktai, kurie nelemia teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimo: kontrolinio klausimyno pavadinimas, numeris; priežiūrą atliekančio subjekto pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, juridinio asmens kodas ir pan.; patikrinimą atlikusio inspektoriaus (-ių) vardas, pavardė, pareigos; telefono numeris, adresas, kuriuo ūkio subjektas gali kreiptis dėl tikrinusio inspektoriaus veiksmų apskundimo; telefono numeris, adresas, kuriuo ūkio subjektas gali kreiptis dėl priežiūrą atliekančio subjekto konsultacijos; patikrinimo pagrindas; patikrinimo pobūdis; ūkio subjekto pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, juridinio asmens kodas, PVM mokėtojo kodas ir pan.; patikrinime dalyvavęs (-ę) ūkio subjekto įgaliotas (-i) darbuotojas (-ai); tikrinimo pradžios ir pabaigos data metų, mėnesio ir valandos tikslumu (tai vėliau leidžia priežiūrą atliekančiam subjektui nustatyti ūkio subjektams sukeliamą naštą); Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 53

55 informacija, pranešimai ūkio subjektui (pavyzdžiui, bendras paaiškinimas apie kontrolinį klausimyną, pranešimas, kad su ūkio subjektu vėliau gali susisiekti priežiūrą atliekančio subjekto darbuotojai, atliekantys patikrinimų kokybės kontrolę ar pan.). Įžanginėje dalyje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, atsižvelgiant į priežiūrą atliekančio subjekto specifiką ar tikrinimo objektą (1 pav.). Bendras paaiškinimas, skirtas ūkio subjektui Tikslus patikrinimo laikas ir trukmė vėliau leidžia nustatyti ūkio subjektams sukeliamą naštą Papildoma informacija, atsižvelgiant į priežiūrą atliekančio subjekto specifiką ar tikrinimo objektą 1 pav. Pavyzdinė klausimyno įžanginė dalis Kontrolinio klausimyno įžanginė dalis taip pat yra tinkama vieta nurodyti informaciją apie atitiktį tiems teisės aktų reikalavimams, kuriuos priežiūrą atliekantis subjektas turi galimybę patikrinti prieš pradėdamas patikrinimą, pavyzdžiui, ar ūkio subjektas laiku pateikė periodiškai teiktinus dokumentus, ar jie atitinka nustatytą formą, ar ūkio subjektas turi tam tikrą leidimą ir pan. (2 pav.). 54 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

56 Aiškiai nurodyta, kad atsakymus į šiuos klausimus užpildo inspektorius dar prieš pradėdamas patikrinimą 2 pav. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, klausimyno klausimai Analizuojant 2 pav., pažymėtina, kad tuo atveju, jei Aplinkos apsaugos agentūra klausimyne nebūtų aiškiai nurodžiusi, kad atsakymus į šiuos klausimus užpildo pats inspektorius dar prieš pradėdamas patikrinimą, išliktų galimybė ūkio subjektui juos suprasti kaip reikalavimą patikrinimo metu inspektoriui pateikti dokumentus, įrodančius minėtų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, pvz., ataskaitų pateikimą ir pan., tačiau regionų aplinkos apsaugos departamentai prie Aplinkos ministerijos, dar prieš pradėdami patikrinimą jau turi informacijos, ar ūkio subjektas pateikė ataskaitas bei kitus dokumentus, ar ne. Todėl, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 36 6 str. 2 dalimi, ūkio subjektas turi teisę neteikti priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui. Siekiant išvengti ūkio subjekto suklaidinimo, rekomenduojama klausimų, kurie patikrinimo vietoje metu atlieka tik ūkio subjekto informavimo funkciją, nepainioti su kontroliniais klausimais. Kontroliniai klausimai Pagrindinė ir svarbiausia kontrolinio klausimyno dalis yra kontroliniai klausimai, kuriuos užduodami inspektoriai patikrina ūkio subjekto veiklos atitiktį svarbiausiems teisės aktų reikalavimams. Tam, kad klausimyno sukūrimu būtų pasiekti gairių II dalyje nurodyti tikslai, kontrolinių klausimų dalis turėtų atitikti rekomenduojamus turinio ir formos reikalavimus Kontrolinių klausimų forma Įprastai kontroliniai klausimai yra nurodomi lentelėje, susidedančioje iš 3 skilčių: klausimai (reikalavimai); atsakymai į klausimą (atsakyta teigiamai, atsakyta neigiamai, neatsakyta, kai reikalavimas netaikomas); pastabos, kur inspektorius užfiksuoja neatitiktį bei kitą jo manymu ūkio subjektui ar priežiūrą atliekančiam subjektui svarbią informaciją. Kontroliniai klausimai gali būti nurodomi dviem būdais: Suformuluojant klausimą pagal tikrinamą reikalavimą. Tokiu atveju atsakymas turėtų būti pasirenkamas: Taip / Ne / Neaktualu (nevertinta, netikrinta) (3 pav.). 3 pav. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos Reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, klausimyno klausimas Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 55

57 Suformuluojant teiginį. Tokiu atveju atsakymas gali būti: Taip / Ne / Neaktualu (nevertinta) arba Atitinka / Neatitinka / Neaktualu (nevertinta, netikrinta) (4 pav.). Patogumo dėlei atsakymas žymimas varnele 4 pav. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos Reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, klausimyno klausimas Pastebėtina, kad rekomenduojama inspektorių patogumui atsakymus į klausimus išskirstyti į atskiras skiltis bei numatyti inspektoriaus atsakymo žymos (x / ar kt.) vietą. Tais atvejais, kai teisės akto reikalavimas detalizuojamas keliais klausimais, neretai paliekama galimybė žymėti atsakymus tik į detalizuojančius klausimus, kadangi teigiami atsakymai į šiuos klausimus reiškia, kad teisės akto reikalavimo iš esmės laikomasi. Tokiu atveju bendrasis klausimas yra antraštinis, į kurį atsakymo pateikti nereikia (5 pav.). 5 pav. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Statybos patikrinimo klausimyno klausimai Rekomenduojama kontroliniame klausimyne aiškiai nurodyti, kaip inspektorius turi žymėti atsakymus į klausimus. Tai kartu leidžia ūkio subjektui žinoti, kaip priežiūrą atliekantis subjektas vertina atsakymus į klausimus. 6 pav. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Keleivius ir (ar) krovinius vežančios ir (ar) su pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu bei laikinu sandėliavimu susijusios įmonės patikrinimo klausimyno klausimas 56 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

58 Ūkio subjektas žino, kad atsakymas Ne reiškia pažeidimą, o atsakymas Taip pažeidimas nenustatytas (6 pav.). 7 pav. Valstybinės darbo inspekcijos prevencinio statybviečių patikrinimo klausimyno klausimas Ūkio subjektas žino, kad atsakymas Ne reiškia, jog nesilaikyta svarbaus reikalavimo aspekto arba kelių reikalavimo aspektų, todėl konstatuotas pažeidimas, atsakymas Taip reiškia, kad reikalavimo neatitikimų nerasta arba pastebėtas tam tikro aspekto neatitikimas (kelių aspektų), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog reikalavimo nesilaikyta iš esmės. N/N reiškia, kad klausimas buvo jam neaktualus, todėl netikrinta atitiktis reikalavimui Kontrolinių klausimų turinys Kontroliniams klausimams keliami du pagrindiniai reikalavimai: aiškumo visų pirma ūkio subjektui turi būti aišku, ko iš jo yra reikalaujama; svarbos į kontrolinį klausimyną įtraukiami klausimai tik apie svarbiausius tikrinamos veiklos teisės aktų reikalavimus šią veiklą vykdantiems ūkio subjektams, nesiekiant aprėpti absoliučiai visų susijusių teisės aktų nuostatų Kontrolinių klausimų aiškumas Aiškus kontrolinis klausimas yra toks, kurį perskaitęs ūkio subjektas gali suprasti ir žinoti, ką jis turi padaryti, kokių veiksmų imtis, kad jo veikla atitiktų konkretų keliamą teisės akto reikalavimą. Aiškaus kontrolinio klausimo suformulavimas priklauso nuo konkretaus teisės akto reikalavimo, kurį atspindi kontrolinis klausimas, specifikos. Kita vertus, visus ūkio subjektui keliamus reikalavimus galima suskirstyti į 3 grupes bei identifikuoti tokius aiškumo požiūriu tinkamiausius klausimų formulavimo būdus: reikalavimai imtis konkrečių veiksmų, siekiant apsaugoti visuomenę, aplinką. Kuomet aukštesnės galios teisės akte yra įtvirtintas bendras reikalavimas elgtis tam tikru būdu, siekiant apsaugoti kitų asmenų interesus, aplinką ar visuomenę, tačiau įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas nurodo konkrečią priemonę, būdą, kaip tą padaryti ir /arba priežiūrą atliekantis subjektas savo praktikoje yra identifikavęs konkretų būdą, priemonę, kurios ėmusis visuomet suteikiama tinkama apsauga, klausime reikėtų nurodyti tą būdą, priemonę, bet ne abstraktų reikalavimą. Pavyzdžiui: Reikalavimas: Turi būti nustatomos tinkamos kenkėjų kontrolės procedūros (Reglamentas (EB) Nr. 852/2004, II priedas, IX sk., 4 d.). Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 57

59 Neaiškus klausimas Ar nustatyta ir vykdoma tinkama kenkėjų kontrolės procedūra? Iš šio klausimo nėra aišku, ką reiškia tinkama kenkėjų kontrolės procedūra, koks turi būti jos rezultatas, kad būtų galima konstatuoti tinkamą jos vykdymą. Aiškus klausimas Ar užtikrinama kenkėjų kontrolė, registruojamos kenkėjų profilaktikos priemonės? Ar nėra kenkėjų ir jų buvimo pėdsakų? Ūkio subjektui yra aišku, kad tinkamas kenkėjų kontrolės procedūros vykdymas apima: 1) kenkėjų profilaktikos priemonių registraciją; 2) kenkėjų profilaktikos priemonių taikymą, kurio rezultatas kenkėjų nebuvimas maisto tvarkymo patalpose. bendri reikalavimai saugoti visuomenę, aplinką, paliekant ūkio subjektui tų reikalavimų užtikrinimo būdų, priemonių pasirinkimo laisvę. Tais atvejais, kai teisės aktas įtvirtina tik reikalavimą saugoti aplinką, visuomenę, o teisės aktai nedetalizuoja būdų, priemonių, kaip tą padaryti ir priežiūrą atliekančio subjekto praktikoje nėra išryškėję būdai, priemonės, kurių ėmusis užtikrinama tinkama apsauga, kontrolinis klausimas turi būti suformuluotas taip, kad ūkio subjektas galėtų suprasti, kad jis turi pareigą užtikrinti apsaugą jo manymu tinkamu būdu. Reikalavimas: Maisto tvarkymo patalpose turi būti pakankamas natūralus ir (ar) dirbtinis apšvietimas (Reglamentas (EB) Nr. 852/2004, II priedas, I sk., 7 d.). Neaiškus klausimas Aiškus klausimas Ar užtikrinamas pakankamas natūralus ir (ar) dirbtinis apšvietimas maisto tvarkymo patalpose? ir/ar dirbtinis apšvietimas, maisto tvarkymo Ar maisto tvarkymo patalpose yra natūralus Ūkio subjektas gali preziumuoti, kad teisės akte yra nurodyti siektini rodikliai, būdai, priemonės, kaip turi būti tamsu)? vietoje pakanka šviesos (nėra akivaizdžiai per užtikrinamas pakankamas apšvietimas. Tuo tarpu inspektorius patikrinimo metu tik vizualiai vertina, ar nėra vizualiai vertinama, ar akivaizdžiai netrūksta švie- Ūkio subjektui yra aišku, kad patikrinimo metu bus akivaizdžiai per tamsu. sos, o būdus, priemones, kaip tą padaryti jis turi pasirinkti pats. Vis dėlto tais atvejais, kai priežiūrą atliekantis subjektas savo praktikoje yra identifikavęs tinkamus būdus (priemones) įvykdyti pareigą apsaugoti kitų asmenų interesus, aplinką, visuomenę, nors jie ir nėra nurodyti teisės akte, jis turėtų rekomenduoti būdus ir priemones arba kontroliniu klausimu pasufleruoti ūkio subjektui. Pavyzdžiui: Reikalavimas: Maisto produktų atšildymas atliekamas taip, kad patogeninių mikroorganizmų dauginimosi ar toksinų susidarymo maiste rizika būtų kuo mažesnė (Reglamentas (EB) Nr. 852/2004, IX priedas, 7 d.). Neaiškus klausimas Ar maisto produktai atšildomi tinkamai, siekiant kuo mažesnės patogeninių mikroorganizmų dauginimosi ar toksinų susidarymo maiste rizikos? Ūkio subjektui nepateikiama rekomendacija, kaip įgyvendinti šį reikalavimą. Aiškus klausimas Ar užtikrinamas sušaldytų maisto produktų atšildymas tokioje temperatūroje, kuri nekelia sugedimo rizikos (šaldytuve, mikrobangų krosnelėje)? Ūkio subjektui yra aišku, kad maisto produktų atšildymo būdą jis turi pasirinkti pats ir būdas bus tinkamas, kai pasirenkama atšildyti šaldytuve, mikrobangų krosnelėje. 1 pvz. Aiškių klausimų pavyzdžiai yra iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įstaigos kontrolinio klausimyno reikalavimai turėti / pildyti dokumentus. Jeigu teisės aktas įtvirtina pareigą ūkio subjektui turėti konkretų dokumentą, pildyti žurnalą, vesti apskaitą ar pan., kontroliniu klausimu to ir turėtų būti klausiama. Tas pats taikytina ir tais atvejais, kai teisės akte yra suformuluotas bendras reikalavimas ūkio subjektui užtikrinti visuomenės, aplinkos apsaugą, tačiau inspektorius patikrinimo metu paprastai tikrina ir dokumentus. Pavyzdžiui: 58 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

60 Reikalavimai: Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos <...>. ; Kiekviena įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakavimo planus. ; Darbuotojų evakavimo planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. <...> ; Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti paženklinti <...> <...> (LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin.,2003, Nr ) 3 str., 22 str., Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai (Žin., 1998, Nr ) 9.4 p. ir kt. Neaiškus klausimas Ar sudarytos sąlygos darbuotojams greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų? Nors šis klausimas ir atspindi reikalavimų esmę, tačiau neatskleidžia, kaip darbdavys turi užtikrinti galimybę darbuotojams greitai ir saugiai evakuotis, be to, nenurodo, kad darbdavys privalo turėti evakuacijos planus. Aiškus klausimas Ar sudaryta sąlygos darbuotojams greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų? Svarbu: Ar yra parengti evakavimo planai? Ar darbuotojai žino kur jie yra? Ar įrengtas evakavimo kelių apšvietimas, ženklinimas? Ar yra (veikia) evakavimo perspėjimo sistema? Darbdavys žino, kad siekiant užtikrinti galimybę darbuotojams saugiai ir greitai evakuotis yra svarbu turėti evakavimo planus ir supažindinti su jais darbuotojus, taip pat apšviesti evakavimo kelius, juos paženklinti, turėti veikiančią perspėjimo sistemą. 2 pvz. Aiškaus klausimo pavyzdys yra iš Valstybinės darbo inspekcijos bendrojo ūkio subjekto patikrinimo kontrolinio klausimyno Dažniausios kontrolinių klausimų formulavimo klaidos Rengiant kontrolinius klausimynus ekspertų komisijos atstovų institucijose buvo pastebėtos šios dažniausiai pasitaikančios kontrolinių klausimų formulavimo klaidos: Priežiūrą atliekantis subjektas laikosi abstrakčių teisės aktų formuluočių, nors reikalavimas išreikštas ne teisine kalba ūkio subjektams būtų kur kas suprantamesnis. Kontrolinis klausimynas nepakeičia LR galiojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau kontroliniu klausimynu siekiama aiškiau išdėstyti teisės aktuose numatytas nuostatas tam, kad ūkio subjektui būtų aišku, kokių reikalavimų jis privalo laikytis. Pažymėtina, kad priežiūrą atliekančio subjekto parengtas kontrolinis klausimynas tai aiškesnis teisės aktų nuostatų pateikimas, konsultacija, todėl klausimai gali skirtis nuo originalių teisės aktų formuluočių. Pavyzdžiui: Reikalavimas: Jeigu įrengiama ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotakynu (Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto techninei priežiūrai ir remontui aprašas (Žin., 2002, Nr ; 2005, Nr ). Neaiškus klausimas Klausimas suformuluotas griežtai laikantis teisės akto formuluočių: Ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema nesujungta su jokiu nuotakynu. Aiškus klausimas Kontrolinis klausimas reikalavimo išaiškinimas: Skysčių, nutekėjusių ant grindų, surinkimo sistema nesujungta su nuotakynu (nuotekos surenkamos į atskirą talpą ir jos atiduodamos atliekų tvarkytojui). [2; 9.2 punktas] 3 pvz. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos Reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, kontrolinis klausimynas Priežiūrą atliekantys subjektai, manydami, kad teisės aktuose yra pernelyg daug reikalavimų, klausimyne jų nenurodo, tačiau pateikia nurodą į teisės aktą. Tokiu atveju kontrolinis klausimas neatlieka ūkio subjekto informavimo funkcijos, ūkio subjektui, perskaičius kontrolinį klausimą, pareigos lieka nežinomos. Įsigilinus į tokį klausimą neretai paaiškėja, kad jį galima sukonkretinti, atsisakant ne pačių svarbiausių reikalavimų tikrinimo 1. Pavyzdžiui: 1 Teisės aktų reikalavimų didelis skaičius kartais netgi nurodomas kaip kontrargumentas prieš kontrolinių klausimynų rengimą ir naudojimą. Teigiama, kad kontrolinius klausimynus rengti netikslinga, nes priežiūros institucija prižiūri labai daug reikalavimų (kurių neįmanoma sutalpinti į klausimyną) laikymąsi. Tačiau įsigilinus neretai paaiškėja, kad: 1) svarbių reikalavimų nėra labai daug, 2) reikalavimų yra išties labai daug, tačiau klausimyną būtina rengti, kadangi ūkio subjektui dar sudėtingiau nei inspektoriui, savo kontroliuojamos srities žinovui, atskirti tai, kas svarbu. Pastaruoju atveju siūlytina parengti keletą kontrolinių klausimynų skirtingomis temomis. Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 59

61 Neaiškus klausimas Statiniuose ir patalpose elektros instaliacija ir elektros prietaisai eksploatuojami pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (Žin., 2005, Nr ; 2010, Nr ) poskyryje Elektros įrenginiai nurodytus reikalavimus. Aiškus klausimas Esminis ir svarbiausias klausimas: Ar patalpose elektros instaliacija ir elektros prietaisai yra tvarkingi? (vertinama vizualiai, apžiūrint). 4 pvz. Aiškaus klausimo pavyzdys yra iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinės saugos reikalavimų nedideliems prekybos, maitinimo ir paslaugų paskirties statiniams (patalpoms) kontrolinio klausimyno Kartais nuorodų į kitus šaltinius (teisės aktus) neįmanoma išvengti. Tokiu atveju būtina informuoti ūkio subjektą apie greitą ir lengvą būdą išsiaiškinti savo pareigas. Pavyzdžiui: Neaiškus klausimas Atliekų susidarymo apskaitos ataskaita už praėjusius metus atitinka formos ir pildymo tvarkos reikalavimus. Aiškus klausimas Atliekų susidarymo apskaitos ataskaita už praėjusius metus atitinka formos ir pildymo tvarkos reikalavimus (Ataskaitoje pateikti duomenys teisingi ir atitinka atliekų susidarymo žurnale nurodytus duomenis). [praleista nuoroda į teisės aktą] Pastaba: Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos forma pateikta 3 priede, ataskaitos pildymo instrukcija pateikta 4 priede. Tais atvejais, kuomet netikslinga detalizuoti ataskaitos pildymo reikalavimų, joje nurodomų duomenų, tačiau pačią ataskaitą pildyti yra svarbu, prie klausimyno reikėtų pridėti jos formą ir pildymo instrukciją. 5 pvz. Pavyzdys iš Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos Reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, kontrolinis klausimyno Neaiškus klausimas Ar žaislas nepaskelbtas RAPEX arba Pavojingų prekių sąraše Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos interneto svetainėje? Ūkio subjektas gali nežinoti, kas yra RAPEX sistema ir kur rasti joje paskelbtus žaislus. Aiškus klausimas Ar žaislas nepaskelbtas RAPEX arba Pavojingų prekių sąraše Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos interneto svetainėje? * *RAPEX Europos Komisijos Skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai ir saugai gaminius, pranešimų apie pavojingus gaminius registravimo ir skelbimo sistema. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos interneto svetainės rubrika Pavojingi produktai : Ūkio subjektas žino, kas yra RAPEX sistema ir kur rasti joje skelbiamus žaislus. Pastebėtina, kad nurodyta klausimo formuluotė nėra visiškai aiški tuo aspektu, jog klausimo reikšmė yra neigiama, todėl gali atsakymai Taip, nepaskelbtas (atitinka reikalavimą), Ne, nepaskelbtas (atitinka reikalavimą), Ne, paskelbtas (neatitinka reikalavimo), Taip, paskelbtas (neatitinka reikalavimo). Reikėtų klausimą performuluoti: Ar laikomasi draudimo neparduoti žaislo, paskelbto RAPEX arba Pavojingų prekių sąraše Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos interneto svetainėje? 6 pvz. Pavyzdys iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Žaislų kontrolinio klausimyno Dėl įvairių priežasčių Priežiūrą atliekantis subjektas suformuluoja klausimus arba atsakymus, nepašalindamos skirtingų interpretacijų galimybės: nėra aišku, kaip reikėtų atsakyti į klausimą, arba ką reiškia atsakymas į klausimą (tai, kad ūkio subjekto veikla atitinka reikalavimą, ar priešingai jo neatitinka), koks yra reikalavimo turinys. Dažniausiai pasitaikantys atvejai: 60 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

62 Klausimas, kuris gali būti aiškinamas įvairiai, neaiškus atsakymas 2 Objekte yra parengtos gaisrinės saugos instrukcijos. Neaišku, kiek gaisrinės saugos instrukcijų būtina turėti, ar pakanka vienos. Iš tikrųjų reikalaujama turėti vieną instrukciją. Bendrasis klausimas: Tuo atveju, jei yra įdarbintas asmuo iki 18 metų, ar darbdavys laikosi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimą? Detalizuojantis klausimas: Ar asmuo iki 18 m. paskirtas atlikti darbus, kuriuos dirbant jaunas asmuo gali būti paveiktas sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių? ([1.5.] p.) Neaišku, kokio atsakymo teigiamo ar neigiamo tikisi priežiūrą atliekantis subjektas. Iš tikrųjų priežiūrą atliekantis subjektas nori paklausti, ar darbdavys nepaskiria asmens iki 18 m. dirbti darbus, kuriuos atlikdamas jis gali būti paveiktas sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių. Dirbtuvių grindys nesutrūkusios ir nelaidžios skysčiams. Atsakymo variantai: TAIP / NE / Neaktualu. Gali būti neaišku, kurį atsakymo variantą žymėti inspektoriui ir kaip ūkio subjektui aiškinti atsakymą: Ne, nesutrūkusios (atitinka reikalavimą), Taip, nesutrūkusios (atitinka reikalavimą), Ne, sutrūkusios (neatitinka reikalavimo), Taip, sutrūkusios (neatitinka reikalavimo). Ženklinimo rekvizitai turi būti pateikti ant prekės ir (ar) prekės pakuotės. Neaišku, kurį atsakymo variantą turi pažymėti inspektorius ir kaip ūkio subjektui aiškinti atsakymą (Taip, ženklinimo rekvizitai turi būti pateikti ant prekės ir / ar prekės pakuotės (?)) Užtikrinama, kad patalpoms, įrangai, tualetams valyti naudojamas atskiras paženklintas valymo inventorius. Kadangi siekiama patikrinti du reikalavimus: a) ar patalpoms, įrangai ir tualetams valyti naudojamos atskiros priemonės, b) ar jos yra paženklintos, gali kilti neaiškumų, kurį atsakymo variantą pasirinkti, kai vieno iš reikalavimų ūkio subjektas netenkina. Būtina patikrinti: grindis; laiptus; tualetus; <kiti objektai>. Jeigu klausimas tik išvardina, ką inspektorius tikrins, tai labiau instrukcija inspektoriams, nei kontrolinis klausimynas ūkio subjektams, kadangi reikalavimų turinys lieka neatskleistas. Ar įmonės darbuotojai turi kursų išklausymą patvirtinantį pažymėjimą ir kitus reikalingus dokumentus. Kontroliniuose klausimuose negali būti ir kt., kadangi jis netenka prasmės ūkio subjektui tenka pačiam ieškoti, kokius kitus dokumentus jis privalo turėti. Kontroliniame klausimyne negali būti atsakymo varianto Iš dalies neatitinka, nes visiškai neaišku, ką jis reiškia, kokį patikrinimo rezultatą lemia. Sprendimo būdas Performuluoti klausimą: Objekte yra gaisrinės saugos instrukcija. Performuluoti, sukonkretinti klausimą: Ar laikomasi draudimo paskirti asmens iki 18 m. dirbti darbus, kuriuos atlikdamas jis gali būti paveiktas sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių? Suformuluoti klausimą: Ar laikomasi reikalavimo, kad dirbtuvių grindys būtų nesutrūkusios ir nelaidžios skysčiams? arba atsakymo variantus nurodyti Atitinka / Neatitinka / Neaktualu. Performuluoti klausimą: Ženklinimo rekvizitai yra pateikti ant prekės ir (ar) prekės pakuotės. Performuluoti klausimą: Ar patalpoms, įrangai, tualetams valyti naudojamos atskiros priemonės? Ar patalpoms, įrangai, tualetams valyti naudojamas inventorius yra paženklintas? Būtina suformuluoti konkrečius klausimus, pavyzdžiui, ar grindų būklė gera, grindys nesutrūkusios, grindų danga atspari naudojamoms medžiagoms ir pan. Įvardyti baigtinį privalomų turėti dokumentų sąrašą. Jei ūkio subjektas iš esmės atitinka reikalavimą, tačiau pastebimi keletas trūkumų, juos reikėtų nurodyti pastabose, pasirenkant variantą Taip arba Atitinka. 2 Patvirtintuose kontroliniuose klausimynuose nurodytų neaiškių klausimų ir atsakymų nėra. Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 61

63 Aiškių klausimų pavyzdys: 8 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Plaukų priežiūros periodinės visuomenės sveikatos kontrolės klausimynas (rekomenduojamas) Kontrolinių klausimų svarba Kontrolinio klausimo uždavimas turi lemti svarbaus teisės akte nurodyto reikalavimo laikymosi patikrinimą. Atsisakant visų reikalavimų įtraukimo į kontrolinį klausimyną, siekiama suteikti užtikrintumo ūkio subjektui ir pačiam priežiūrą atliekančiam subjektui: ūkio subjektas privalo žinoti, kurių reikalavimų laikytis yra itin svarbu, kad jo vykdoma veikla nekeltų pavojaus visuomenei ir aplinkai, kuriuos reikalavimus išpildęs jis gali nesibaiminti baudų ir kitų griežtų sankcijų. Priežiūrą atliekantis subjektas privalo žinoti, kad kiekvienas jo inspektorius patikrina svarbiausių reikalavimų laikymąsi, taigi, vykdo pareigą prižiūrėti, ar ūkinė veikla vykdoma saugiai, tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis priskirti reikalavimą prie svarbių, reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmė visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai, kurią gali sukelti reikalavimo nesilaikymas. Papildomas kriterijus, netiesiogiai įrodantis reikalavimo svarbą, poveikio priemonių (baudų, veiklos apribojimo ir pan.) dažnas taikymas praktikoje už reikalavimo nesilaikymą. Jei inspektoriai paprastai skiria baudą ar sustabdo veiklą už tam tikro reikalavimo nesilaikymą, galima preziumuoti, kad reikalavimo pažeidimas sukelia realią reikšmingos žalos grėsmę visuomenės saugumui, kitų žmonių interesams ar aplinkai. Atsižvelgiant į paminėtą, už pažeidimus, kurie nėra įtraukti į klausimynus, tikrinamiems subjektams netaikomos poveikio priemonės (baudos, veiklos ribojimas ir kitos), išskyrus išimtinius atvejus, kai jos yra būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus asmenims ar aplinkai atsiradimui, tai pat užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl nesilaikymo. Tokia praktika atitinka aprašo 7.12, 7.15 punktus, kuriais remiantis priežiūrą atliekančių subjektų veikla turi būti skirta visų pirma didžiausios rizikos atvejams šalinti, taip pat užtikrinti realią ūkinės veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, o ne vertinti, kaip ūkio subjektai laikosi formalių reikalavimų. Tais atvejais, kai padarytas mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, o įstatymuose nustatytų ekonominių sankcijų paskirtį galima įgyvendinti netaikant asmeniui administracinės atsakomybės, siektina praktika būtų nutraukti tokio pažeidimo tyrimą ir netaikyti ūkio subjektui ekonominių sankcijų pakeisti jas žodine pastaba. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas nutarime Nr. 511 suprantamas kaip veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kurie neįtraukti į kontrolinius klausimynus, nebūtini siekiant tinkamai vykdyti ūkinę veiklą ir kurių pažeidimas nepadarė žalos konkrečia teisės norma saugomam viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems 62 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

64 interesams arba tokia žala yra labai nežymi (nutarimo Nr punktas). Šios nuostatos nuosekliai dera su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, ir šio įstatymo 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą (aprašo 7.15 punktas). Svarbių kontrolinių klausimų ir kitų klausimų, kurie nebuvo įtraukti į galutinius kontrolinių klausimynų projektus, pavyzdžiai: Kontrolinio klausimyno klausimai Objekte esančių gesintuvų kiekis yra pakankamas (ne mažiau kaip 100 m 2 bendro ploto vienas 6 kg gesintuvas). Gesintuvo garantinis galiojimo laikas (nurodytas ant gesintuvo etiketės) yra nepasibaigęs. 7 pvz. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinės saugos reikalavimų nedideliems prekybos, maitinimo ir paslaugų paskirties statiniams (patalpoms) kontrolinio klausimyno klausimas Parduodant dėl kokybės trūkumų nukainotas ne maisto prekes, raštu pateikta atitinkama informacija (nurodyta, kad prekė yra nukainota, dėl kokio kokybės trūkumo ji nukainota, kiek prekė kainuoja, ar jai suteikiama garantija). Laikomasi reikalavimo neparduoti prekių, kurios buvo iš naujo perženklintos, perfasuotos (perpakuotos) ar kitaip apdorotos siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti terminą. 8 pvz. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos mažmeninės prekybos organizavimo kontrolinio klausimyno klausimas. Įmonė turi tiekėjų pateiktus cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) privalomus saugos duomenų lapus lietuvių kalba; [15; 31 str., II priedas; 17; I ir II priedai] Cheminės medžiagos ir preparatai (mišiniai) yra paženklinti tiekėjo lietuvių kalba; [18; (III Antraštinė dalis); 19] 9 pvz. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos apsaugos Reikalavimų, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą, kontrolinio klausimyno klausimas. Klausimai, kurių buvo atsisakyta, rengiant kontrolinį klausimyną Medžiagos yra laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t. t.). Sudarytos sąlygos pirkėjui apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pardavėjas gali pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį. Nėra nustatyti reikalavimai, kad prekės pirkėjui bus parduodamos tik tuo atveju, jeigu tuo pat metu ar kitomis sąlygomis pirkėjas nupirks tam tikrą prekių kiekį. Cheminės medžiagos (atskiros ar esančios preparato (mišinio) sudėtyje), yra preliminariai įregistruotos ar įregistruotos pagal REACH reglamentą aukštesnėje tiekimo grandinėje (gamintojų ir/ar importuotojų). Įmonė turi tiekėjų pateiktus cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) privalomus saugos duomenų lapus, parengtus pagal REACH reglamento reikalavimus Dažniausios klausimų įtraukimo į kontrolinį klausimyną klaidos Rengiant kontrolinius klausimynus ekspertų komisijos darbe dalyvaujančiose institucijose, buvo pastebėtos šios dažniausiai pasitaikančios klausimų įtraukimo į kontrolinį klausimyną klaidos: Priežiūrą atliekantys subjektai baiminasi, kad, neįtraukus reikalavimo į kontrolinį klausimyną, inspektorius negalės skirti poveikio priemonių už jo nesilaikymą. Tokiu atveju jam gali būti taikomos poveikio priemonės dėl pareigų nevykdymo, o kontrolinių klausimynų viešas paskelbimas ir nuostata, kad už klausimynuose nenurodytų reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektui nebus taikomos poveikio priemonės, Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 63

65 lems tai, kad ūkio subjektas nuspręs nesilaikyti klausimynuose nenurodytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kontroliniame klausimyne stengiamasi aprėpti kuo daugiau reikalavimų bei numatyti visus įmanomus atvejus, dėl kurių būtų galima taikyti poveikio priemones. Dėl šių priežasčių kontrolinis klausimynas tampa arba labai ilgas, arba kontroliniai klausimai suformuluojami nekonkrečiai, pateikiant nuorodas į kitus teisės aktus. Bet kuriuo atveju kontrolinis klausimynas nepasiekia jo sukūrimu siekiamų tikslų: ūkio subjektai turi patys išskirti, kurie iš klausimų yra svarbiausi, tačiau nėra garantuoti, jog taip pat manys inspektoriai, taip pat kaip ir priežiūrą atliekantis subjektas negali būti tikras, kad inspektorius patikrins svarbiausius reikalavimus per patikrinimui skirtą laiką; ūkio subjektams svarbiausios pareigos netampa aiškesnės, kadangi jie patys turi interpretuoti teisės aktus, į kuriuos nukreipia klausimynas, nors ne visada teisės aktų nuostatos yra ūkio subjektams aiškios ir suprantamos. Kaip jau minėta, reikalavimo neįtraukimas į kontrolinį klausimyną nereiškia, kad ūkio subjektai nebeprivalo jo laikytis. Teisės aktai galioja ūkio subjektams visa apimtimi. Tačiau ūkio subjektai gali neabejoti, kad išpildę kontroliniame klausimyne esančius reikalavimus įprastu atveju jie nebus priversti nutraukti, sustabdyti veiklos ar patirti kitokių neigiamų pasekmių dėl poveikio priemonių taikymo. Nepaisant to, nei teisės aktai, nei kontrolinis klausimynas niekuomet neužkreta kelio priežiūrą atliekančiam subjektui reaguoti į išskirtinius atvejus. Jeigu inspektorius patikrinimo metu pastebės į kontrolinį klausimyną neįtraukto reikalavimo pažeidimą, kuris vis dėlto kelia reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmę visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai, jis privalės imtis priemonių tokiam pažeidimui nutraukti. Tai veikiausiai reikš, kad reikalavimas buvo svarbus, tačiau klaidingai neįtrauktas į kontrolinį klausimyną. Tuo tarpu aplinkybė, kad ūkio subjektai, susipažinę su klausimynais, galbūt skirs mažiau dėmesio į klausimynus neįtrauktiems reikalavimams, laikytina mažiau reikšminga nei tai, kad ūkio subjektai sieks laikytis svarbiausių, klausimynuose įvardytų reikalavimų. Svarbu tai, kad bendras reikalavimų laikymosi lygis taps aukštesnis. Priežiūrą atliekantis subjektas baiminasi, kad, neįtraukus reikalavimo į kontrolinį klausimyną, ūkio subjektas apie jį niekuomet nesužinos, todėl stengiasi kontroliniame klausimyne aprėpti kuo daugiau reikalavimų. Tokiu atveju kontrolinio klausimyno projektas tampa labai ilgas, jį stengiamasi sutrumpinti aukojant klausimų aiškumą. Kontrolinio klausimyno sukūrimo tikslai nepasiekiami ūkio subjektams jų pareigos netampa aiškesnės, o inspektoriai dalies ( informacinių ) klausimų netikrina. Kontrolinis klausimynas nėra tinkama priemonė šviesti bei mokyti ūkio subjektus naujų reikalavimų. Priežiūrą atliekantis subjektas turi kitų priemonių tą padaryti: rengti atmintines, brošiūras, jas dalinti patikrinimų metu, informuoti, aiškinti ūkio subjektams reikalavimų turinį seminarų, mokymų ar netgi patikrinimų metu ir pan. Kontrolinis klausimynas turi būti dokumentas, kuriame išvardyti svarbiausi ir tikrinimo metu galiojantys, privalomi reikalavimai. Siekdamas, kad ūkio subjektas daugiau domėtųsi teisiniu reguliavimu, priežiūrą atliekantis subjektas klausimyno rengimo atveju turėtų apsiriboti tik teisės aktų, pagal kuriuos parengtas kontrolinis klausimynas, sąrašo nurodymu klausimyno pabaigoje, o taip pat teisės akto, kuriuo remiantis parengtas kontrolinis klausimas, indikavimu (pavyzdžiui, žr. 2, 4, 6, 8 pav.). Gera praktika elektroniniame kontrolinio klausimyno variante pateikti interaktyvias nuorodas į teisės aktus internete, kuriais remiantis suformuluotas klausimas (žr., pavyzdžiui, Valstybinės darbo inspekcijos kontrolinį klausimyną statybos įmonėms, statybininkams svetainėje Priežiūrą atliekantis subjektas į kontrolinį klausimyną įtraukia teisės aktų naujus reikalavimus, kuriuos mano esant svarbius, tačiau žino, kad inspektoriai jų netikrina, nes nežino. Tokiu būdu Priežiūrą atliekantis subjektas tikisi pakelti inspektorių kvalifikaciją. Kontrolinis klausimynas nėra tinkama priemonė mokyti inspektorius. Jeigu inspektorius, būdamas savo prižiūrimos ūkinės veiklos reikalavimų ekspertas, nežino tam tikrų teisės aktų reikalavimų, būtina informuoti, šviesti, mokyti tiek inspektorius, tiek ir ūkio subjektus priežiūrą atliekančiam subjektui prieinamomis priemonėmis ir tik vėliau svarstyti jų įtraukimą į reikalavimų, už kurių nesilaikymą paprastai baudžiama, sąrašą. 64 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

66 Priežiūrą atliekančio subjekto darbuotojams visi teisės aktų reikalavimai atrodo itin svarbūs, jiems sunku identifikuoti svarbiausius, todėl į kontrolinį klausimyną įtraukiami beveik visi reikalavimai. Vienas iš būdų patikrinti, ar į kontrolinį klausimyną nėra įtraukta pernelyg daug reikalavimų (taigi, manytina, ir ne itin svarbių), yra atlikti bandomąjį patikrinimą pagal klausimyno projektą. Tai, jog inspektorius nespėja per įprastą patikrinimui skirtą laiką patikrinti didelės dalies klausimų, leidžia preziumuoti, kad jie išrinkti netinkamai. Identifikavus šią problemą ypač naudinga konsultuotis su ūkio subjektais ir pačiais inspektoriais reikėtų paklausti, kas šiandien yra iš tikrųjų tikrinama ir, jei patikrinimai pakankamai rezultatyvūs (grėsmės suvaldomos), pagal tai formuluoti klausimus. Taip pat rekomenduotina atsižvelgti Priežiūrą atliekančio subjekto turimą statistiką apie pažeidimus, dėmesys turėtų būti skirtas toms sritims, kuriose aptinkama daugiausia reikalavimų nesilaikymo atvejų ir jie sukelia rimtų pasekmių. Svarbių klausimų pavyzdys Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Žaislų kontrolinio klausimyno (9 pav.) reikalavimai, bet kurio iš jų pažeidimas kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar netgi gyvybei (nevykdant reikalavimų vaikas gali pasismaugti, susižeisti ir pan.). 9 pav. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Žaislų klausimyno klausimai 4.3. Apibendrinimas Apibendrinamojoje dalyje nurodomos patikrinimo išvados. Jei patikrinimo metu neatitikimo svarbiems teisės aktų reikalavimams nenustatyta, inspektorius gali ir nepildyti apibendrinamosios dalies pažymėdamas, jog esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta ir poveikio priemonės ūkio subjektui netaikomos. Tuo tarpu, kai priežiūrą atliekantis subjektas nustato svarbiausių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ar išimtiniais atvejais reikalavimo, neįtraukto į kontrolinį klausimyną, nesilaikymą, kuris kelia reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmę visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai, jis privalo apibendrinamojoje dalyje aiškiai nurodyti: 1) teisės aktą, konkretų jo straipsnį, punktą, dalį bei jame įtvirtintą reikalavimą, kurio ūkio subjektas nesilaikė; Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 65

67 2) poveikio priemonę, jei ji skiriama; 3) terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti poveikio priemonę, kai ji skiriama; 4) terminą, per kurį ūkio subjektas turi pašalinti nustatytą pažeidimą; 5) priemones, kurių turi imtis ūkio subjektas, siekdamas pašalinti nustatytą pažeidimą; 6) patikrinime dalyvavusį ūkio subjekto įgaliotą darbuotoją, kuriam perduotas kontrolinio klausimyno egzempliorius su apibendrinamąja dalimi. Apibendrinamojoje dalyje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, atsižvelgiant į priežiūrą atliekančio subjekto specifiką ar tikrinimo objektą (10 pav.). Visais atvejais tiek egzempliorius, perduodamas ūkio subjektui, tiek ir egzempliorius, perduodamas priežiūrą atliekančiam subjektui, turi būti pasirašyti tikrinusio pareigūno (-ų) bei patikrinime dalyvavusio (-ių) ūkio subjekto įgalioto (-ų) darbuotojo (-ų). 10 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Plaukų priežiūros paslaugų periodinės visuomenės sveiktos saugos kontrolės klausimynas 4.4. Grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo rezultatų fiksavimas Tais atvejais, kai priežiūrą atliekantis subjektas nustato svarbiausio reikalavimo pažeidimą ar reikalavimo, nenurodyto klausimyne, tačiau užfiksuoto apibendrinamojoje dalyje, pažeidimą, gali būti atliekamas grįžtamasis (pakartotinis) patikrinimas. Jo metu tikrinama, ar ūkio subjektas pašalino nustatytą neatitiktį reikalavimui (-ams), nurodytiems pirminio patikrinimo išvadose, o kiti reikalavimai, įtvirtinti klausimyne, iš naujo nebetikrinami. 66 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

68 11 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Plaukų priežiūros paslaugų periodinės visuomenės sveiktos saugos kontrolės klausimynas Tad grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo metu atsakymai į kontrolinius klausimus nežymimi, tačiau pildoma speciali kontrolinio klausimyno dalis, kurioje nurodoma: 1) teisės aktas, konkretus jo straipsnis, punktas, dalis bei jame įtvirtintas reikalavimas, kurio ūkio subjektas nesilaikė ir kuris tikrinamas pakartotinai žiūrima, ar ūkio subjektas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti; 2) poveikio priemonė, jei ji skiriama; 3) terminas, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti poveikio priemonę, kai ji skiriama; 4) terminas, per kurį ūkio subjektas turi pašalinti nustatytą pažeidimą; 5) priemonės, kurių turi imtis ūkio subjektas, siekdamas pašalinti nustatytą pažeidimą, jei jis nepašalintas; 6) patikrinime dalyvavęs ūkio subjekto įgaliotas darbuotojas, kuriam perduotas kontrolinio klausimyno egzempliorius su dalimi, skirta užfiksuoti grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo rezultatus; 7) grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo pradžios ir pabaigos data metų, mėnesio ir valandos tikslumu. Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 67

69 Šioje klausimyno dalyje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, atsižvelgiant į priežiūrą atliekančio subjekto specifiką ar tikrinimo objektą (11 pav.). Visais atvejais tiek egzempliorius, perduodamas ūkio subjektui, tiek ir egzempliorius, liekantis priežiūrą atliekančiam subjektui, turi būti pasirašyti tikrinusio pareigūno (-ų) bei grįžtamajame (pakartotiniame) patikrinime dalyvavusio (-ių) ūkio subjekto įgalioto (-ų) darbuotojo (-ų). Pažymėtina, kad pakartotinio patikrinimo ūkio subjekto veiklos vietoje vykdymas nėra privalomas ir paprastai nėra vykdomas, jeigu priežiūrą atliekantis subjektas taiko kitus metodus nustatyti, ar pažeidimai buvo ištaisyti, pavyzdžiui, jis pasitiki ūkio subjekto deklaracija apie užfiksuotų neatitikimų ištaisymą ir tikrina atitiktį tik kito periodinio patikrinimo metu. V. KONTROLINIO KLAUSIMYNO RENGIMAS, KONSULTACIJOS SU ŪKIO SUBJEKTAIS Siekiant sumažinti netinkamo klausimyno parengimo, taigi ir neefektyvaus žmogiškųjų išteklių bei laiko eikvojimo riziką, priežiūrą atliekantis subjektas konsultuojasi su ūkio subjektais. Tokia pareiga įtvirtinta aprašo papunktyje. Konsultuotis tikslinga keliuose etapuose: nustatant kontrolinio klausimyno tematiką. Prieš pradedant rengti kontrolinį klausimyną specifiniams reikalavimams tam tikrai ūkio veiklai patikrinti, priežiūrą atliekantis subjektas turi įvertinti, ar egzistuoja realus poreikis tokiam klausimynui, ar jis bus naudingas tiek ūkio subjektams, tiek ir priežiūrą atliekančiam subjektui. Jeigu tam tikra ūkine veikla užsiima tik labai nedidelė ūkio subjektų dalis ir (arba) jie turi kvalifikuotus darbuotojus, užtikrinančius, kad būtų vykdomi visi teisės aktų reikalavimai, yra didelė tikimybė, kad rengti kontrolinį klausimyną netikslinga. Priešingai, jeigu priežiūrą atliekantis subjektas turi duomenų, kad smulkūs arba vidutinio dydžio subjektai dažnai nesilaiko tam tikrų reikalavimų ir dėl to kyla rimtų pasekmių, egzistuoja svarus argumentas kontrolinį klausimyną rengti. Tačiau nepaisant to, kad statistika yra itin svarbi, apsisprendžiant, kokia tematika reikalinga rengti kontrolinius klausimynus, taip pat naudinga atsižvelgti ir į ūkio subjektų nuomonę. Ūkio subjektai gali įvardyti reikalavimus, kurie jiems yra neaiškūs, nors priežiūrą atliekantis subjektas neturi duomenų apie jų nesilaikymą, tačiau ateityje tai gali sukelti pažeidimų protrūkį; formuluojant kontrolinius klausimus. Ūkio subjektai gali nurodyti reikalavimus, kurių turinys jiems yra neaiškus bei padėti identifikuoti tai, ką inspektoriai iš tikrųjų tikrina. Todėl į kontrolinio klausimyno rengimo posėdžius turėtų būti kviečiami ir ūkio subjektai. Svarbu, kad juose dalyvautų ūkio subjektai, kurie verčiasi konkrečia ūkine veikla, kurios patikrinimui rengiamas klausimynas bus skirtas; parengus kontrolinį klausimyną, bet dar nepatvirtinus. Šiame etape rekomenduotina konsultuotis su ūkio subjektais trimis būdais: - atliekant bandomuosius patikrinimus pagal dar nepatvirtintą klausimyną. Tikrinamojo pastebėjimai vertingi nustatant, kurie iš klausimų yra ūkio subjektams ne visiškai aiškūs, nesuprantami. Tokių bandomųjų patikrinimų metu inspektoriai taip pat gali įvertinti, ar klausimai aiškūs patiems tikrintojams, klausimyną patogu pildyti, naudoti. Pavyzdžiui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai, siekdami išsiaiškinti kontrolinių klausimynų trūkumus, atlieka patikrinimus pagal kontrolinių klausimynų projektus dar prieš jų tvirtinimą; - viešai paskelbiant nepatvirtintą kontrolinį klausimyną pastaboms gauti. Kadangi patvirtintas kontrolinis klausimynas taikomas visuotinai, būtina sudaryti sąlygas reikšti pastebėjimus, identifikuoti klausimyno trūkumus visiems suinteresuotiems asmenims. Priežiūrą atliekantis subjektas gali skelbti kontrolinio klausimyno projektą savo interneto svetainėje, nurodant el. pašto adresą, kuriuo ūkio subjektai galėtų rašyti komentarus, kontrolinio klausimyno projektą taip pat galima skelbti svetainės skiltyje Kontroliniai klausimynai, nurodant priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros funkcijų optimizavimo proceso koordinatoriaus (Ūkio ministerija) el. pašto adresą versloprieziura@ukmin.lt (prieš tai suderinus su Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamento Verslo priežiūros politikos skyriaus darbuotojais, bendras el. p. versloprieziura@ukmin. 68 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

70 lt). Pavyzdžiui, Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje skelbiami visų kontrolinių klausimynų projektai, prašant ūkio subjektų pateikti nuomonę apie ketinamus priimti kontrolinius klausimynus; - siunčiant kontrolinių klausimynų projektus verslo asociacijoms derinti, organizuojant susitikimus su ūkio subjektais. Pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, prieš tvirtindama kontrolinius klausimynus, konsultuojasi su maisto gamintojų ir prekiautojų maistu asociacijomis. Patvirtinus kontrolinį klausimyną taip pat svarbu tęsti konsultacijas su ūkio subjektais, kadangi kontroliniai klausimynai visų pirma yra skirti jiems. Kontroliniai klausimynai turi būti nuolat atnaujinami keičiantis teisės aktams, kuriuose nustatyti reikalavimai, ir tobulinami, remiantis aiškumo ir svarbumo kriterijais. Tad ūkio subjektų pastabos yra vertingos bet kuriuo metu. Be to, primintina, kad vadovaujantis aprašo 11.2 punktu, priežiūrą atliekantys subjektai turi įdiegti ir vadovautis veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliu, kuriuo ne rečiau nei kas ketvirtį vidinės ir (arba) išorinės apklausos būdu būtų matuojamas ūkio subjektų, teigiančių, kad kontroliniai klausimynai padėjo suvokti teisės aktų reikalavimus ir geriau juos įgyvendinti, procentas. Siekdami veiksmingai taikyti šį rodiklį, priežiūrą atliekantys subjektai turi atlikti parengiamąjį darbą nustatyti kontrolinių klausimynų peržiūros, atsižvelgiant į ūkio subjektų bei priežiūrą atliekančio subjekto darbuotojų pateiktas pastabas ir teisės aktų pakeitimus, tvarką. Kontroliniai klausimynai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip 2 kartus per metus, nuo vasario 1 iki gegužės 1 d. ir nuo rugpjūčio 1 iki lapkričio 1 d. (aprašo 12.5 punktas). Apraše rodikliai suprantami kaip planavimo, vadybos ir gero viešojo valdymo įrankis, padedantis siekti pagrindinio priežiūrą atliekančio subjekto veiklos tikslo ir veiklos uždavinių, vykdyti efektyvią ir rezultatyvią veiklą, efektyviai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, nuolatos stebint, matuojant ir vertinant veiklos rezultatus, laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti (aprašo 9 punktas). Rodikliai ir jų atitinkamų periodų reikšmės arba 3 paskutinių mėnesių reikšmių vidurkiai turi būti skelbiami kas mėnesį priežiūros institucijų interneto svetainėse (aprašo 14 punktas). Atsižvelgiant į juos, priežiūrą atliekantis subjektas, rengdamas atitinkamų metų strateginio planavimo dokumentus, privalo nustatyti vertinimo kriterijus ir šių vertinimo kriterijų siektinas reikšmes planavimo periodui (aprašo 15 punktas). Vertinimo kriterijų siektinų reikšmių ambicingumas ir jų pasiekimas daro įtaką priežiūrą atliekančio subjekto veiklos vertinimui, todėl pasiektos vertinimo kriterijų reikšmės turi būti įtrauktos į jo metines veiklos ataskaitas (aprašo 16 punktas). Priežiūrą atliekantys subjektai, planuodami savo veiklą ir rengdami strateginio planavimo dokumentus, priemones ir išteklių paskirstymą turi planuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti atsižvelgiant į nurodytus rodiklius suformuluotų vertinimo kriterijų siektinas reikšmes (aprašo 17 punktas). VI. KONTROLINIO KLAUSIMYNO TVIRTINIMAS, SKELBIMAS IR PAGRINDINĖS TAIKYMO NUOSTATOS Tam, kad kontrolinis klausimynas taptų visuotinai taikomu dokumentu, jis turi būti įgalioto asmens patvirtintas ir paskelbtas. Kaip jau minėta, kontrolinis klausimynas nekeičia galiojančių teisės aktų bei nenustato naujų reikalavimų ūkio subjektams. Tačiau jis suponuoja pareigas patikrinimus atliekantiems priežiūrą atliekančių subjektų darbuotojams, todėl tinkama kontrolinio klausimyno patvirtinimo teisinė forma yra priežiūrą atliekančio subjekto vadovo įsakymas. Priežiūrą atliekančio subjekto vadovo įsakyme, kuriuo tvirtinamas kontrolinis klausimynas, turėtų būti įtvirtintos ir šios pagrindinės taikymo nuostatos: (Dėl klausimynų naudojimo atliekant patikrinimus) 1. ūkio subjektų patikrinimai atliekami tik naudojant šiuo įsakymu patvirtintą klausimyną. 2. Gali būti naudojamas ne visas klausimynas (tikrinama tik dalis klausimyne nurodytų aspektų), jei priežiūrą atliekantis subjektas priima sprendimą, kad yra tikslinga atlikti siauresnės apimties patikrinimą. Kontroliniai klausimynai įrankis verslui ir verslo tikrintojams 69

71 3. Klausimynas gali būti nenaudojamas tik tuomet, kai patikrinimo tikslas yra nuodugniai ištirti konkretų aspektą, dėl kurio priežiūrą atliekantis subjektas turi pagrįstos informacijos ir kurio neištyrimas gali lemti reikšmingos žalos asmenims ar aplinkai atsiradimą. (Dėl klausimų, neįtrauktų į klausimyną) 4. Už pažeidimus, kurie nėra įtraukti į klausimynus, tikrinamiems subjektams netaikomos poveikio priemonės (baudos, veiklos ribojimas ir kitos), išskyrus išimtinius atvejus, kai jos yra būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus asmenims ar aplinkai atsiradimui, tai pat užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl nesilaikymo. 5. Dėl pažeidimų, kurie nėra įtraukti į klausimynus, tikrinamiems subjektams gali būti surašomi nurodymai, įpareigojimai. Kontrolinis klausimynas skelbiamas kaip priedas kartu su priimtu ir įsigaliojusiu priežiūrą atliekančio subjekto vadovo įsakymu, LR įgyvendinamųjų teisės aktų skelbimo tvarka. Tačiau vien to nepakanka - priežiūrą atliekantis subjektas turi užtikrinti kontrolinio klausimyno sklaidą, siekdamas, kad apie jį sužinotų ne tik priežiūrą atliekančio subjektas darbuotojai, bet ir ūkio subjektai. VII. KONTROLINIO KLAUSIMYNO SKLAIDA Aprašo papunktyje įtvirtinta, kad priežiūrą atliekantis subjektas imasi aktyvių priemonių siekdamas informuoti ūkio subjektus apie kontrolinį klausimyną, jo turinį ir taikymo principus. Kontrolinio klausimyno sklaida tarp ūkio subjektų yra vienas svarbiausių jo įgyvendinimo etapų. Ūkio subjektų supažindinimas su kontroliniu klausimynu yra reikalingas tam, kad: ūkio subjektai būtų geriau teisiškai informuoti; ūkio subjektai turėtų galimybę įvertinti vykdomos ūkinės veiklos atitiktį reikalavimams bei ištaisyti galimus pažeidimus dar prieš pradedant patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, rekomenduojami tokie kontrolinio klausimyno sklaidos metodai: priežiūrą atliekančių subjektų oficialiose interneto svetainėse nurodyti pašto adresą, kuriuo ūkio subjektai gali rašyti komentarus, pastebėjimus apie kontrolinius klausimynus; interneto svetainės skiltyje Kontroliniai klausimynai nurodyti priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros funkcijų optimizavimo proceso koordinatoriaus (Ūkio ministerija) el. pašto adresą, kuriuo ūkio subjektai gali rašyti komentarus, pastebėjimus apie kontrolinius klausimynus (prieš tai suderinus su Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamento Verslo priežiūros politikos skyriaus darbuotojais, bendras el. p. versloprieziura@ukmin.lt); informuojant apie kontrolinius klausimynus visuomenės informavimo priemonėse ar leidiniuose, kurie yra populiarūs tarp ūkio subjektų; siunčiant kontrolinį klausimyną ūkio subjektui kartu su pranešimu apie būsimą patikrinimą; platinant kontrolinius klausimynus per kitas valstybines institucijas, kurios nuolat bendrauja su ūkio subjektais (pvz.: VĮ Registrų centras, licencijavimo įstaigos); platinant kontrolinius klausimynus per ūkio subjektų asociacijas ir kitas nevyriausybines organizacijas. Pažymėtina, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros funkcijų optimizavimo proceso koordinatorė Ūkio ministerija svetainės skiltyje Kontroliniai klausimynai skelbs ekspertų komisijos institucijų parengtus kontrolinius klausimynus. Tikimasi, kad ji taps svetaine, kurioje ūkio subjektai galės skelbti visus kontrolinius klausimynus. Todėl priežiūrą atliekančių subjektų bendradarbiavimas su Ūkio ministerija yra sveikintinas ir pageidaujamas. 70 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

72 Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu efektyvi ir patogi priemonė, padedanti asmenims suprasti teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jų tinkamai laikytis Ūkinę veiklą vykdantys asmenys kasdien susiduria su daugybe teisės aktų ir juose numatytų reikalavimų, kurie dėl bendro norminių teisės aktų pobūdžio dažnai būna suformuluoti neaiškiai, nekonkrečiai. Neišvengiama ir tokių atvejų, kai atskiros teisės aktų nuostatos skirtingai reguliuoja iš esmės labai panašius klausimus. Tokia situacija sukuria ūkinę veiklą vykdantiems asmenims teisinį netikrumą, t. y. jie nėra tikri, ar jų investuotos lėšos ir darbas, siekiant įgyvendinti konkrečių teisės aktų reikalavimus, galiausiai užtikrins tinkamą nustatytų reikalavimų laikymąsi. Siekiant išspręsti šią problemą priežiūros institucijos raginamos imtis 2012 m. birželio mėn. institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisijos kartu su Teisingumo ministerija ir Ūkio ministerija parengtose Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairėse numatytų organizacinių priemonių. Nors šiose gairėse pagrindinis dėmesys skiriamas konsultavimui telefonu diegti ir pertvarkyti, atskiros rekomendacijos taip pat atitinkamai taikomos ir kitoms asmenų konsultavimo viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais formoms teikiant konsultacijas žodžiu (asmeniui tiesiogiai atvykus į priežiūros instituciją) ir raštu (taip pat ir elektroniniu paštu). Konsultacija tai apibendrintas ar individualaus pobūdžio viešojo administravimo institucijos paaiškinimas, nuomonė, kaip viešojo administravimo subjektas supranta ir taiko jo kompetencijai priskirtus teisės aktus ar atskiras tokių teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad konsultacija nėra oficialus norminis teisės aiškinimas ir neturi teisės akto galios. Klaidingos konsultacijos teisinės pasekmės nurodytos Viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnio 2 dalyje: jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. To paties straipsnio 3 dalyje numatytos išlygos dėl klaidingos konsultacijos pasekmių taikymo. Vienodas ir kokybiškas konsultavimas padėtų: efektyviai įgyvendinti priežiūros funkcijų pertvarkos uždavinius, skirtus korupcijos sąlygoms mažinti, priežiūros reikalavimų suprantamumui ir patogiam prieinamumui užtikrinti ir priežiūros institucijų misijos sampratai keisti labiau pabrėžiant metodinės pagalbos teikimą ūkio subjektams, kad šie galėtų tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų; išvengti klaidingų ir nevienodų konsultacijų; užtikrinti mandagų ir kokybišką asmenų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, taip skatinti didesnį asmenų pasitikėjimą valdžios institucijų veikla; Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 71

73 sumažinti teisės aktų nuostatų nesilaikymo atvejų skaičių, dėl ko atitinkamai sumažėtų ir teismų bei kitų institucijų, ikiteismine tvarka sprendžiančių asmenų ir viešojo administravimo institucijų ginčus, darbo krūvis; užtikrinti teisinį tikrumą atliekant įprastas ūkines operacijas, taip sukuriant stabilesnę verslo aplinką ir didesnes galimybes pritraukti užsienio investicijas m. pradžioje konsultavimo telefonu paslaugą fiziniams ir juridiniams asmenims, kai aiškiai skelbiamas konsultavimo telefonu numeris ir įrašomi pokalbiai, teikia šios priežiūros institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija (nuo 2006 m. balandžio mėn.) tel. 1882; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (nuo 2011 m. spalio mėn.) tel ; Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (nuo 2011 m. gruodžio mėn.) tel ; Valstybinė darbo inspekcija (nuo 2012 m. sausio mėn.) tel. (8 5) ; Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (nuo 2012 m. kovo mėn.) tel ; Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (nuo 2012 m. birželio mėn.) tel. (8 5) Valstybinė mokesčių inspekcija jau nuo 2006 metų turi įspūdingą skambučių centrą, aptarnaujantį vienodo konsultavimo telefonu liniją, į kurią juridiniai ir fiziniai asmenys gali kreiptis pagalbos ir informacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Tuo tarpu Valstybinė ne maisto produktų inspekcijos konsultavimo telefonu linija nuo 2012 m. kovo mėnesio rodo pavyzdį, kaip įdiegti procesus, užtikrinančius mandagų, kompetentingą ir vienodą konsultavimą telefonu sulaukiant mažesnio skambučių kiekio. 72 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

74 Klausimai atsakymai Ar pagal Viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato tik priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtintos rašytinės arba viešai paskelbtos klaidingos konsultacijos teisines pasekmes, viešojo administravimo institucijos turi prisiimti atsakomybę už nekokybišką telefonu suteiktą konsultaciją? Nors pirmiau nurodytose įstatymo nuostatose nenumatomos konkrečiai telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos teisinės pasekmės, pareiga užtikrinti vienodą ir kokybišką konsultavimą telefonu kyla iš bendrų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtotų teisinio tikrumo ir aiškumo, atsakingo valdymo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principų. Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas asmenų konsultavimas viešojo administravimo kompetencijos klausimais priskiriamas vienai iš viešojo administravimo subjektų teikiamų administracinių paslaugų, o to paties įstatymo 361 straipsnyje ūkio subjektų konsultavimas priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais priskiriamas prioritetinėms ūkio subjektų veiklos priežiūros sritims, apimančioms prevencinius veiksmus, skirtus užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. Aprašo 7.7 punkte taip pat numatyta priežiūros institucijų pareiga užtikrinti, kad ūkio subjektams būtų teikiamos vienodos, neprieštaringos konsultacijos priežiūros institucijos kompetencijos klausimais ir kaip siektina praktika numatytas vienodo konsultavimo telefonu, kai pokalbiai įrašomi, o priežiūros institucija prisiima atsakomybę už suteiktą konsultaciją, įdiegimas ir priemonių, skirtų konsultacijų kokybei įvertinti ir gerinti, įgyvendinimas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, viešojo administravimo institucijos turėtų prisiimti atsakomybę ir už nekokybišką telefonu suteiktą konsultaciją, jeigu šios konsultacijos atliekamos taip, kad būtų užtikrinta Viešojo administravimo įstatyme nustatyta konsultacijos turinio kontrolė ir techninės galimybės užfiksuoti ir saugoti informaciją apie konkrečios konsultacijos pateikimo laiką, konsultaciją suteikusį subjektą, konsultaciją gavusį subjektą ir konkrečios konsultacijos turinį. Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 73

75 VI priedas VIENODOS IR KOKYBIŠKOS ASMENŲ KONSULTAVIMO PRAKTIKOS UŽTIKRINIMO GAIRĖS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. Nr. 1R-235/4-892 Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gaires (toliau Gairės) parengė Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ekspertų komisija kartu su Ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija. Ekspertų komisiją, suformuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo (Žin., 2010, Nr ; 2011, ) 2 d., sudaro Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, taip pat Ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ministro Pirmininko tarnybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai (toliau ekspertų komisija). I. BENDROSIOS PASTABOS Gairėse pateikiamas galiojančio teisinio reguliavimo asmenų konsultavimo viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais apibendrinimas, argumentai, pagrindžiantys vienodos konsultavimo praktikos poreikį ir tokios praktikos taikymo teikiamą naudą, apibrėžiamos su konsultavimu susijusios pagrindinės sąvokos ir pateikiami esminiai konsultacijų teikimo organizavimo principai, skirti kokybiškai ir vienodai konsultavimo praktikai užtikrinti. Gairėse pateikiamos rekomendacijos skirtos visiems viešojo administravimo subjektams, teikiantiems asmenims konsultacijas savo kompetencijos klausimais, t. y. ne tik ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams. Nors šiose Gairėse pagrindinis dėmesys skiriamas konsultavimui telefonu diegti ir optimizuoti, atskiros rekomendacijos taip pat atitinkamai taikomos ir kitoms asmenų konsultavimo viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais formoms teikiant konsultacijas žodžiu (asmeniui tiesiogiai atvykus į priežiūros instituciją) ir raštu (taip pat ir elektroniniu paštu). Šios Gairės parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo punkto nuostatas, kuriomis ekspertų komisijai pavesta rengti ir teisingumo ministrui ir ūkio ministrui teikti metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas, susijusias su priežiūros funkcijų optimizavimu, tarp jų metodinę medžiagą, gaires ir rekomendacijas dėl bendro konsultavimo telefonu. II. GALIOJANTIS ASMENŲ KONSULTAVIMO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTO KOMPETENCIJOS KLAUSIMAIS TEISINIS REGULIAVIMAS Valdžios institucijų pareiga konsultuoti asmenis išplaukia iš bendro Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto principo, pagal kurį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte asmenų konsultavimas viešojo administravimo kompetencijos klausimais priskiriamas vienai iš administracinių paslaugų, kurią gali teikti tik viešojo administravimo subjektai ir už kurios teikimą negali būti nustatoma rinkliava ar kitoks atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys, kad konsultuodami asmenis viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytais bendrais viešojo administravimo principais: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir vieno langelio. 74 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

76 Ūkio subjektų konsultavimas taip pat įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 36 1 straipsnio nuostatose, kuriose ūkio subjektų konsultavimas priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais priskiriamas prie prioritetinių ūkio subjektų veiklos priežiūros sričių, apimančių prevencinius veiksmus, skirtus užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. Ūkio subjektų konsultavimui taip pat taikomi Viešojo administravimo įstatymo 36 2 straipsnyje įtvirtinti ir detalizuojami ūkio subjektų veiklos priežiūros principai: nediskriminavimo, planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo, funkcijų atskyrimo ir kiti. Viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnio 1 dalyje ūkio subjektų konsultavimas apibrėžiamas kaip neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytos priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtintos rašytinės arba viešai paskelbtos konsultacijos, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, teisinės pasekmės jeigu ūkio subjektas vadovaujasi tokia konsultacija, jam negali būti taikomos poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija. Baigtinis šios taisyklės išimčių sąrašas nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnio 3 dalyje. Viešojo administravimo įstatymo 36 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad priežiūrą atliekantis subjektas savo interneto svetainėje skelbia priežiūrą atliekančio subjekto konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės pagalbos teikimą. Viešojo administravimo įstatymo 36 7 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas priežiūrą atliekančių subjektų metinių vykdytos veiklos ataskaitos turiniui be kitų šioje dalyje nustatytų reikalavimų, tokioje ataskaitoje ūkio subjektų priežiūrą atliekantys subjektai įpareigoti pateikti apibendrintą informaciją apie konsultavimo veiklą, išskirdami ataskaitinio laikotarpio aktualiausius ūkio subjektams klausimus, daugiausia aiškinimo reikalingas teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintos nuostatos, skirtos mokesčių mokėtojų konsultavimui mokesčių klausimais: pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymas aiškiai atskiria konsultaciją nuo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo, kuris apibrėžiamas kaip su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais apibrėžiama kaip mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais. Mokesčių administravimo įstatymas taip pat aiškiai nustato tokių apibendrintų paaiškinimų ir konsultacijų teisinę galią ir pasekmes: Mokesčių administravimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais, tačiau mokesčių administratorius, šviesdamas, konsultuodamas ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais, turi atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo turinį. Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam suteikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais, tačiau pagal šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus suteiktos klaidingos konsultacijos raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), tai bus atleidimo nuo baudų, paskirtų pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius, mokėjimo pagrindas. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma ir tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas proceso šalys savo atsikirtimus administracinėse bylose gali pagrįsti ne tik rašytiniais, bet ir garso bei vaizdo įrodymais (nuo 2013 m. sausio 1 d. ir elektroniniais), taigi priežiūros institucijos suteiktos konsultacijos telefonu įrašas taip pat gali būti panaudotas kaip įrodymas administracinėje byloje, pavyzdžiui, skundžiant Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 75

77 viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl administracinės sankcijos skyrimo už teisės pažeidimą, kurio atsiradimą lėmė klaidinga konsultacija. Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, 7.4 punkte kaip priežiūros institucijų veiklos prioritetas yra įvardijamos konsultacijos ir kita metodinė pagalba. Vadovaujantis šio punkto nuostatomis, ūkio subjektų konsultavimas turi būti neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, aktyviai įgyvendinama ir viešinama priežiūros institucijos prioritetinė priemonė. Turi būti atsisakyta požiūrio, kad teisės aktų laikymąsi galima užtikrinti tik taikant poveikio priemones, nuobaudas. Priežiūros institucijos ištekliai turi būti perskirstyti taip, kad būtų visiškai patenkintas ūkio subjektų konsultavimosi poreikis. Ūkio subjekto kreipimasis konsultacijos negali būti pagrindas patikrinti ūkio subjekto veiklą, priešingai kreipimasis konsultacijos vertintinas kaip ūkio subjekto rizikingumą mažinanti aplinkybė. Minėto aprašo 7.6 punkte įtvirtintas vienodos konsultavimo praktikos užtikrinimo principas, kuriuo taip pat turėtų vadovautis priežiūros institucijos savo veikloje: priežiūros institucija turi užtikrinti, kad ūkio subjektams būtų teikiamos vienodos, neprieštaringos konsultacijos priežiūros institucijos kompetencijos klausimais. Turi būti sudarytos galimybės priežiūros institucijų interneto svetainėse skelbti ūkio subjektų paklausimus ir atsakymus į juos (dažniausiai užduodamų klausimų skiltis) ir šiems atsakymams suteikti viešai paskelbtos konsultacijos statusą. Siektina praktika būtų įdiegti vienodą konsultavimą telefonu įrašyti pokalbius, o priežiūros institucijai prisiimti atsakomybę už konsultavimą. Minėto aprašo 7.12 punkte kaip siektina praktika nurodytas papildomų išteklių skyrimas subjektų, pradėjusių ūkinę veiklą ar ketinančių ją pradėti, konsultacijoms, metodinei pagalbai. Aprašo 7.18 punkte numatyta priežiūros institucijų pareiga siekti diegti ir naudoti patogias, operatyvias, paremtas paplitusiais informaciniais sprendimais konsultavimo ir kitų paslaugų teikimo, bendradarbiavimo su ūkio subjektais ir tarp institucijų, ūkio subjektų informavimo priemones. Fizinių ir juridinių asmenų prašymų, tarp jų ir prašymų suteikti konsultaciją, nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taip pat reguliuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kuriose nustatyti prašymų pateikimo, jų priėmimo ir nagrinėjimo reikalavimai, asmenų prašymų nagrinėjimas ir asmenų aptarnavimas taikant vieno langelio principą, reguliuojamas atsakymų į prašymą parengimas, išsiuntimas (įteikimas) asmeniui, atsakymų apskundimas, asmenų aptarnavimo telefonu reikalavimai. Šio aprašo VII skyriuje nustatytas privalomas asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo kokybės vertinimas, kuris remiasi institucijos vadovo pareiga užtikrinti asmenims galimybę anonimiškai pareikšti nuomonę apie prašymų nagrinėjimą ir aptarnavimo kokybę. Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480, nurodyti reikalavimai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms. Šiais reikalavimais siekiama sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, jų funkcijas, parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir su jais susijusią teisinę informaciją, suvienodinti šių įstaigų interneto svetaines, užtikrinti jų veiksmingumą, jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, paieškos galimybes, svetainių kūrimą ir reguliarų informacijos atnaujinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šio aprašo 20 punkte numatyta pareiga įstaigos interneto svetainėje sudaryti sąlygas joje ar elektroniniu paštu kreiptis į įstaigą, pateikti įstaigos reguliavimo srities klausimus ar pasiūlymus ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti į juos atsakymus šioje įstaigos interneto svetainėje ar elektroniniu paštu. Taigi šiame kontekste taip pat tampa aktualus vienodos konsultavimo elektroninėje erdvėje praktikos užtikrinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į Administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-644, kuriomis vadovaujantis visos administracines paslaugas teikiančios, taigi ir asmenų konsultavimą vykdančios viešojo administravimo institucijos turi identifikuoti, grupuoti ir aprašyti tokių paslaugų teikimą. Šiose Gairėse, nedubliuojant jau nustatytų asmenų konsultavimo reikalavimų, bus pateikiamos rekomendacijos, skirtos pirmiau nurodytoms nuostatoms tinkamai įgyvendinti ir vienodai konsultavimo praktikai užtikrinti. 76 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

78 III. VIENODOS IR KOKYBIŠKOS KONSULTAVIMO PRAKTIKOS PAGRĮSTUMAS IR TEIKIAMA NAUDA Iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjektų kompetencijos klausimais yra viena iš viešojo administravimo subjektų vykdomų funkcijų, administracinė paslauga. Pareiga užtikrinti tinkamą tokios paslaugos kokybę išplaukia iš pirmiau nurodytų bendrų viešojo administravimo principų, o viešojo administravimo instituciją saistančių konsultacijų institutas atitinka teisinio tikrumo ir aiškumo, atsakingo valdymo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, išplėtotus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Vienodos ir kokybiškos konsultavimo praktikos įgyvendinimas padėtų: efektyviai įgyvendinti priežiūros funkcijų optimizavimo uždavinius, skirtus korupcijos sąlygoms mažinti, priežiūros reikalavimų suprantamumui ir patogiam prieinamumui užtikrinti ir priežiūros institucijų misijos sampratai keisti labiau pabrėžiant metodinės pagalbos teikimą ūkio subjektams, kad šie galėtų tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų; išvengti klaidingų, nevienodų konsultacijų; užtikrinti mandagų ir kokybišką asmenų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, taip skatinant didesnį asmenų pasitikėjimą valdžios institucijų veikla; sumažinti teisės aktų nuostatų nesilaikymo atvejų skaičių, dėl ko atitinkamai sumažėtų ir teismų bei kitų institucijų, ikiteismine tvarka sprendžiančių asmenų ir viešojo administravimo institucijų ginčus, darbo krūvis; užtikrinti teisinį tikrumą atliekant įprastas ūkines operacijas, taip sukuriant stabilesnę verslo aplinką ir didesnes galimybes pritraukti užsienio investicijas. IV. SĄVOKOS Konsultacija tai apibendrintas ar individualaus pobūdžio viešojo administravimo institucijos paaiškinimas, nuomonė, kaip viešojo administravimo subjektas supranta ir taiko jo kompetencijai priskirtus teisės aktus ar atskiras tokių teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad konsultacija nėra oficialus norminis teisės aiškinimas. Konsultacija neturi teisės akto galios. Klaidingos konsultacijos teisinės pasekmės nurodytos pirmiau aptartuose įstatymuose. Aptarnavimo lygis tai viešojo administravimo subjekto nustatytas rodiklis, apibrėžiantis konkretų laiką, per kurį turi būti atsakyta į didžiąją dalį skambučių. Konsultacijų medis tai vienodam konsultavimui užtikrinti skirta informacinė sistema ar duomenų bazė, kurioje susistemintos apibendrintos viešojo administravimo institucijos konsultacijos. Kitos šiose Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šių Gairių II skyriuje nurodytuose teisės aktuose. V. PAGRINDINIAI KONSULTAVIMO PRINCIPAI, SKIRTI VIENODAI IR KOKYBIŠKAI KONSULTAVIMO PRAKTIKAI UŽTIKRINTI 1. KONSULTANTŲ POREIKIO NUSTATYMAS Būtina nustatyti konsultantų poreikį užtikrinti kokybišką konsultavimo paslaugų teikimą ir efektyvų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šiai administracinei paslaugai teikti, naudojimą. Neatlikus tokių skaičiavimų, gali būti paskirta per daug arba per mažai konsultacijas teikiančių specialistų. Jei konsultantų dirba per mažai, asmenims sunku prisiskambinti, tenka ilgai laukti, kol konsultantas atsilieps, o kartais į skambučius apskritai neatsiliepiama. Aptarnavimo lygis prastas, asmenys nepatenkinti dėl laiko, sugaišto bandant prisiskambinti, arba kad apskritai negavo reikiamos informacijos, todėl viešojo administravimo institucijos įvaizdis nukenčia. Kita vertus, jeigu į visus skambučius atsiliepiama nedelsiant ir dirba per daug konsultantų, kuriems nepriskiriamos papildomos funkcijos, tai vertintina kaip neefektyvus žmogiškųjų išteklių ir valstybės lėšų naudojimas. Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 77

79 Veiksniai, kurie turi būti įvertinti nustatant konsultantų poreikį: darbo krūvis skaičiuojamas pagal skambučių kiekį per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, per vieną valandą; darbo tempas skaičiuojamas pagal vidutinišką skambučio trukmę sekundėmis; nustatytas aptarnavimo lygis tikslinis laiko tarpas, per kurį turi būti siekiama atsiliepti į didžiąją gaunamų skambučių dalį. Apskaičiavus arba padarius prielaidas dėl skambučių kiekio per tam tikrą laikotarpį, skambučių vidutinišką trukmę sekundėmis ir aptarnavimo lygį, galima apskaičiuoti konsultantų poreikį. Skaičiavimams atlikti reikalinga skaičiuoklė Erlang C, kurios įvairių formų galima rasti internete, pavyzdžiui, math.vu.nl/~koole/ccmath/erlangc/index.php. Pateikiamame pavyzdyje laukas Arrivals reiškia gautų skambučių kiekį per valandą. Rekomenduojama pasirinkti vienos valandos (angl. hour) laikotarpį, nes pasirinkus dieną (angl. day) bus skaičiuojama 24 valandų laikotarpiui, o konsultavimas telefonu, tikėtina, nevyks visą parą. Laukas Service time atitinka vidutinę skambučių trukmę, kuri turėtų būti išreiškiama sekundėmis (angl. seconds). Aptarnavimo lygis nurodomas lauke Service level. Likę du laukai turėtų būti tušti, nereikia jų pažymėti varnele. Šiame pavyzdyje daroma prielaidą, kad tikimasi sulaukti 11 skambučių per valandą, kurių trukmė bus 4 minutės ir 34 sekundės (t. y. 274 sekundės), o aptarnavimo lygiu siekiama į 80 proc. visų gautų skambučių atsiliepti per mažiau nei 20 sekundžių. Įvedus šiuos skaičius, reikia paspausti compute the missing values. Skaičiuoklė apskaičiavo, kad, esant 11 skambučių per valandą, kurių vidutinė trukmė yra 274 sekundės, ir siekiant į 80 proc. visų gautų skambučių atsiliepti per 20 sekundžių, reikėtų trijų konsultantų, o skambinantys asmenys turėtų laukti vidutiniškai 7,4 sekundes, kol konsultantas atsilieps. Atlikus šiuos skaičiavimus, matyti, kad ketvirtą darbuotoją skirti konsultavimo telefonu darbui netikslinga, tačiau tuo atveju, jei būtų paskirti tik du konsultantai, būtų neįmanoma išlaikyti pasirinkto aptarnavimo lygio. Konsultantų poreikį konsultacijoms žodžiu asmeniui tiesiogiai atvykus į viešojo administravimo subjekto patalpas galima nustatyti remiantis tuo pačiu principu kaip ir konsultacijoms telefonu. Tokiu atveju 78 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

80 reikėtų įvertinti, kokį siektiną laiką asmenys turėtų laukti konsultacijos, atvykę į viešojo administravimo instituciją. Jei tie patys konsultantai bus paskirti teikti konsultacijas ir telefonu, ir žodžiu, skaičiavimus galima daryti įvedant į pirmiau nurodytą skaičiuoklę bendrą vidutinišką visų konsultacijų (tiek telefonu, tiek žodžiu) trukmę ir siekiamą laukimo laiką. 2. KONKRETAUS SKAMBUČIŲ CENTRO MODELIO PASIRINKIMAS Norint užtikrinti vienodą konsultavimo atskirais klausimais praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apibendrintas konsultacijas turėtų teikti ir viešai skelbti tik centriniai viešojo administravimo subjektai. Vis dėlto toks konsultavimo modelis sukelia papildomų klausimų ir sunkumų, pavyzdžiui, reikia perskirstyti žmogiškuosius išteklius ir darbo krūvį. Norint panaikinti konsultacijas telefonu teritoriniuose skyriuose ir perkelti konsultavimą telefonu į centrinį skyrių, reikia numatyti, kad konsultantų poreikis centriniame skyriuje padidės, o konsultantai, dirbantys teritoriniuose skyriuose, tikėtina, nenorės persikelti į Vilnių (arba kitą miestą, kuriame bus steigiamas centrinis konsultavimo skyrius). Be to, perkėlus konsultavimą telefonu į centrinį skyrių, darbo kiekis teritoriniuose skyriuose sumažės, o darbuotojų kiekis teritoriniuose skyriuose liks toks pat. Vienas galimas sprendimas yra dalį centrinio skyriaus darbo krūvio perkelti į teritorinius skyrius, pavyzdžiui, dokumentų tvarkymą, kad centrinio skyriaus darbuotojai turėtų daugiau laiko konsultacijoms. Taip pat siūlytina mažinti patikrinimų skaičių ir didesnį dėmesį skirti asmenims supažindinti su jiems keliamais reikalavimais centriniame skyriuje šiuos žmogiškuosius išteklius skiriant konsultacijoms, o teritoriniuose skyriuose rengiant papildomus seminarus asmenims. Tokie sprendimai ir panašūs variantai yra dažniausiai naudojami būdai darbo krūviui ir žmogiškiesiems ištekliams perskirstyti viešojo administravimo subjektuose, įdiegusiuose vienodo konsultavimo telefonu linijas. Tai yra idealiausias variantas. Jei toks sprendimas neįmanomas arba šią problemą išsprendžia tik iš dalies, o vidutinės konsultacijų trukmės stipriai sumažinti nepavyksta, reikia toliau galvoti, kaip padidinti konsultantų skaičių centriniame skyriuje. Samdyti ir mokyti naujus konsultantus būtų brangu, jų patirtis ir žinios neprilygtų buvusių konsultantų žinioms, be to, tokį sprendimą priėmus vis tiek reikia galvoti, kaip užimti teritoriniuose skyriuose dirbančius darbuotojus, kurių darbo krūvis sumažėtų konsultacijas telefonu perkėlus į centrinį skyrių. Esant finansinių galimybių, viešojo administravimo subjektas gali nuspręsti pasamdyti papildomų konsultantų centriniame skyriuje ir laikinai turėti per daug darbuotojų teritoriniuose skyriuose (kurių ekonominis efektyvumas sumažės), jei numatyta, kad kai kurie darbuotojai greitai sulauks pensinio amžiaus arba jie žada artimiausiu metu išeiti iš darbo dėl kitų priežasčių. Jei toks sprendimas įmanomas, jis vertinamas kaip antras geriausias. Dėl tokių iššūkių kai kurie viešojo administravimo subjektai, teikiantys mažiau konsultacijų telefonu, gali suabejoti, ar tikrai verta diegti vienodo konsultavimo liniją. Nors visi sutinka, kad vienodas konsultavimas padeda asmenims laikytis reikalavimų ir tai yra siektina praktika, dažnai viešojo administravimo subjektai klausia, kaip žinoti, ar apsimoka tai daryti, kiek konsultacijų telefonu reikia teikti, kad vertėtų steigti skambučių centrą arba centrinį vienodo konsultavimo telefonu skyrių. Paprasto sprendimo, padedančios atsakyti į tokius klausimus, nėra. Reikia įvertinti konsultacijų telefonu skaičių, konsultacijų sudėtingumo lygį, turimus išteklius, bet net ir viską įvertinus nebūtinai tampa aišku, ar apsimoka diegti vienodo konsultavimo liniją. Vis dėlto yra dar vienas variantas, nors ir turintis nemažų trūkumų, dėl kurio šis klausimas tampa neaktualus ir kartu išsprendžiama pirmiau apibūdinta darbo ir žmonių perskirstymo problema. Tai virtualus skambučių centras. Toks centras nominaliai būtų centralizuotas, konsultantai būtų pavaldūs vadovui centriniame skyriuje ir asmenys skambintų į vieną centrinį konsultavimo numerį, tačiau konsultantai fiziškai dirbtų teritorinių skyrių patalpose ir telefono stotelė jiems peradresuotų skambučius į jų darbo vietas įvairiuose Lietuvos miestuose. Iš esmės virtualus skambučių centras veiktų taip pat, kaip tradicinis skambučių centras, tik laidas, jungiantis centrinę telefono stotelę su konsultantų telefonais, būtų ne kelių šimtų metrų, o kelių šimtų kilometrų ilgio, jis jungtų ne gretimas patalpos sales, o atskirus miestus. Papildomų techninių reikalavimų beveik nėra, tik linija, jungianti miestus, turi būti tinkama. Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 79

81 1 pav. Virtualus skambučių centras, kuriame konsultantai, sėdintys įvairiuose miestuose, jungiasi prie centrinės telefono stotelės Virtualaus skambučių centro modelis tinka viešojo administravimo subjektams, kurie sulaukia labai mažai skambučių dėl konsultacijų teikimo. Toks modelis įmanomas, net jei sulaukiama tik vieno skambučio per dieną. Perkelti į centrinį konsultavimo skyrių konsultantai gali toliau būti savo įprastose darbo vietose ir atlikti kitas užduotis, pavyzdžiui, tvarkyti dokumentus arba atsakinėti į asmenų laiškus. Jiems tiesiog reikia registruotis savo darbo vietoje, kad telefono stotelė žinotų, kuriems konsultantams galima peradresuoti skambučius, bet jie gali dirbti kitus darbus, kol laukia skambučių. Kai pertraukos metu arba dėl kitų priežasčių konsultantas laikinai nebūna savo darbo vietoje, kaip ir standartiniame skambučių centre, jis įveda kodą, pranešantį sistemai tuo metu neperadresuoti jiems skambučių. Norint įdiegti virtualų skambučių centrą ir užtikrinti vienodą konsultavimą, svarbiausia užtikrinti, kad vadovavimo funkcijos butų centralizuotos. Tai yra esminis veiksnys, skiriantis virtualų skambučių centrą nuo tradicinio, necentralizuoto konsultavimo teritoriniuose skyriuose. Nesant centralizuotų vadovavimo funkcijų nėra prasmės diegti centrinio konsultavimo numerio, nes vienodas konsultavimas nebus užtikrintas. Centrinio konsultavimo skyriaus vadovui būtina galimybė iš savo darbo vietos realiu laiku stebėti konsultantų būseną: kas laukia skambučio, kas konsultuoja, kam prasidėjo pertrauka. Prireikus centrinio konsultavimo skyriaus vadovas turi galėti paskambinti į teritorinius skyrius ir pavesti papildomiems konsultantams nutraukti kitus darbus ir konsultuoti telefonu. Konsultantai turi būti pavaldūs tik centrinio konsultavimo skyriaus vadovui, o ne teritorinių skyrių vadovams. Siekiant užtikrinti vienodas visų konsultantų žinias ir įpročius, centrinio skyriaus vadovas turi pats vertinti konsultacijų kokybę ir vesti konsultantų mokymo renginius. Kadangi ugdomojo mokymo renginiai turi vykti dažnai, pavyzdžiui, kartą per dvi savaites kiekvienam konsultantui, vadovui reikės dažnai važinėti į teritorinius skyrius arba mokymo renginius vesti telekonferencijos priemonėmis. Užtikrinti tobulai veikiančias centralizuotas vadovavimo funkcijas konsultantams dirbant įvairiuose miestuose nėra lengva, todėl virtualaus skambučių centro modelis nerekomenduojamas tiems viešojo administravimo subjektams, kurie turi galimybių steigti standartinį skambučių centrą. Kitiems, mažiau skambučių sulaukiantiems viešojo administravimo subjektams, neturintiems galimybių efektyviau perskirstyti darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių, toks variantas yra galbūt vienintelis būdas įdiegti vienodo konsultavimo telefonu liniją. Tačiau verta dar kartą pabrėžti, kad virtualus skambučių centras gali pasiekti 80 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

82 norimus vienodo konsultavimo tikslus tik tuo atveju, jei konsultantai yra pavaldūs centrinio konsultavimo skyriaus vadovui, kuris būtų atsakingas už visų konsultantų darbo kokybę ir vienodo konsultavimo užtikrinimą. Centrinio konsultavimo skyriaus vadovui vadovaujant konsultantams, dirbantiems įvairiuose miestuose, iškils savotiškų, sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių problemų, todėl reikia įvertinti, ar tradicinis vienodo konsultavimo modelis nebūtų praktiškesnis. 3. TECHNINIAI REIKALAVIMAI Šios Gairės nėra skirtos visiems skambučių valdymo techniniams reikalavimams ir aspektams aptarti, nes dėl konkrečiu atveju reikalingos techninės ir programinės įrangos patars tiekėjai. Vis dėlto tam, kad tiekėjai galėtų pasiūlyti tinkamiausius variantus, jiems būtina tam tikra informacija apie reikalingas kuriamos skambučių valdymo sistemos funkcijas. Pasirinkus pigiausią įrangą gali būti neįmanoma atlikti visų būtinų funkcijų. Nesant techninių galimybių numatytoms funkcijoms atlikti, skambučių valdymas vyks neoptimaliai, t. y. vadovai neturės pakankamai duomenų apie skambučių valdymo sistemos ekonominį efektyvumą ir negalės įvertinti, ar įmanoma pigiau pasiekti norimų rezultatų. Atsižvelgiant į tai, viešųjų pirkimų reikalavimuose apibrėžti ir tiekėjų pasiūlyti informacinių technologijų (toliau IT) sprendimai turi sudaryti tinkamas sąlygas: numatytam skambučių kiekiui valdyti. Natūralu, kad kai kurie skambučiai bus prarasti, t. y. į juos nebus atsiliepta. Net ir tiksliausios skambučių srautų prognozės negali numatyti staigaus srautų padidėjimo, o skirti pakankamai konsultantų tokiems svyravimams būtų neefektyvu. Be to, būna atvejų, kai asmenys netyčia paskambina ne tuo numeriu ir greitai padeda ragelį arba padeda ragelį, kai išgirsta įrašą, perspėjantį, kad pokalbis bus įrašomas. Tokio pobūdžio neatsiliepti skambučiai yra priimtini ir pateisinami, tačiau neturėtų būti skambučių, į kuriuos neatsiliepiama dėl techninių priežasčių, pavyzdžiui, srautinės linijos, stotelės ar plokščių, turinčių nepakankamai kanalų; įrašyti pokalbius. Tai esminė vienodo konsultavimo telefonu sistemos dalis. Pokalbiai įrašomi dėl dviejų pagrindinių priežasčių: siekiant įvertinti ir pakelti konsultavimo kokybę ir užtikrinti įpareigojantį konsultacijos pobūdį; lengvai rasti reikiamus senus įrašus. Nors siekiant įvertinti skambučių kokybę skambučiai turėtų būti parenkami atsitiktinai, pasitaiko nemažai atvejų, kai reikia surasti konkretaus pokalbio įrašą, pavyzdžiui, po to, kai vadovas išklauso ir įvertina konsultacijos įrašą, jis turėtų būti naudojamas konsultantų mokymo metu. Todėl vadovas turi gebėti mokymo metu greitai rasti tokius įrašus, kurie padėtų konsultantui tobulinti konkrečius konsultavimo telefonu įgūdžius. Įrašų paieška taip pat būtina iškilus konfliktui, t. y. jei asmuo teigia, kad konsultuojanti įstaiga jam patarė elgtis vienaip, o vėliau taikė poveikio priemonę už tą patį elgesį. Kadangi nuo konsultacijos suteikimo gali praeiti nemažai laiko, įrašų kaupimo sistemoje turi būti galimybė lengvai rasti senus įrašus pagal įvairius rodiklius, pavyzdžiui, asmens, kuriam buvo suteikta konsultacija, telefono numerį, konsultacijos datą, konsultantą ir t. t.; lengvai stebėti skambučių valdymo sistemos rodiklius. Vadovams būtina sudaryti technines galimybes stebėti pagrindinius skambučių valdymo rodiklius: gautų skambučių kiekį, atsilieptų ir neatsilieptų skambučių kiekį, aptarnavimo lygį, vidutinę skambučių trukmę. Turi būti sudarytos sąlygos gauti valandos, dienos, savaitės, mėnesio ar kito laikotarpio rodiklius. Tai būtina norint palyginti vieno laikotarpio duomenis su kitu ir stebėti, ar konsultavimo rodikliai gerėja, ar prastėja. Skambučių valdymo įranga turi sudaryti galimybę vadovams šią informaciją greitai ir lengvai susirasti ir stebėti patiems, t. y. be IT skyriaus pagalbos; lengvai stebėti kiekvieno konsultanto rodiklius. Norint stebėti kiekvieno konsultanto rezultatų kaitą, techninė įranga turi sudaryti sąlygas rasti pagrindinius kiekvienam konsultantui adresuotų skambučių rodiklius. Kad būtų sudarytos tokios sąlygos, įranga turi leisti kiekvienam konsultantui kiekvieną darbo dieną registruotis savo darbo vietoje. Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 81

83 4. INFORMACINĖS SISTEMOS ( KONSULTACIJŲ MEDŽIO ) SUKŪRIMAS IR NUOLATINIS ATNAUJINIMAS Vienodam konsultavimui užtikrinti reikalinga informacinė sistema arba duomenų bazė, kuri būtų naudojama kaip žinių konsultacijoms šaltinis. Ši sistema būtina siekiant užtikrinti, kad visi tuo pačiu klausimu skambinantys asmenys gautų vienodas, neprieštaringas konsultacijas. Siekiant, kad visi atsakymai tuo pačiu klausimu visada būtų vienodi, ta pati informacinė sistema turėtų būti naudojama ne tik teikiant konsultacijas telefonu, bet ir konsultuojant asmenis raštu ir žodžiu, asmenims atvykus į viešojo administravimo instituciją, o viešojo administravimo subjekto interneto svetainėje pateikiama informacija turi dubliuoti informacinėje sistemoje pateikiamą informaciją. Siekiant užtikrinti vienodą konsultavimo praktiką ir išvengti atvejų, kai konsultaciją teikiantys specialistai, pasitikėdami savo turimomis žiniomis ir patirtimi atskiru klausimu, suteikia klaidingą konsultaciją, konsultavimas nepasitikslinus atsakymo informacinėje sistemoje ( Konsultacijų medyje ) turėtų būti vertinamas kaip klaida, nes informacija gali dažnai keistis, ypač jei ji apibrėžiama teisės aktuose. Norint užtikrinti vienodą konsultavimo atskirais klausimais praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apibendrintas konsultacijas turėtų teikti ir viešai skelbti tik centriniai viešojo administravimo subjektai.teritoriniai viešojo administravimo subjektai, prieš teikdami individualaus pobūdžio konsultacijas, turėtų patikrinti, ar atitinkamu klausimu nėra pateikta apibendrinta centrinės institucijos konsultacija. Individualaus pobūdžio konsultacija turi atitikti apibendrintą konsultaciją. Informacinės sistemos sukūrimas turi du vienodai svarbius aspektus: turinio ir formos. Turėtų būti vengiama tokios praktikos, kai daug lėšų išeikvojama informaciją kaupiančiai programinei įrangai įsigyti, tačiau skiriama per mažai išteklių tinkamai veikiančios duomenų bazės turiniui formuoti. Konsultantai tuomet gali būti linkę rečiau naudoti tokią informacinę sistemą ir bandyti atsakyti į asmenų užduodamus klausimus savo nuožiūra, pasitikėdami savo žiniomis, todėl konsultacijos gali būti klaidinančios arba nevienodos. Kita vertus, tik informacinės sistemos turinio akcentavimo ir išsamaus tekstinio dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų sąrašo parengimo nepakanka siekiant efektyviai organizuoti konsultacijų teikimą turi būti pasirinktas toks informacijos organizavimo modelis, kuris užtikrintų kuo trumpesnę konsultacijų trukmę. Kaip geroji praktika toliau pateikiamas pavyzdys, kaip sudaryta Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos konsultacinės informacijos duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje esanti informacija padalyta į įvairius katalogus arba skiltis. Konsultantui pasirinkus tam tikrą katalogą, atveriami to katalogo poaplankiai, kuriuose galima pasiekti vis konkretesnės informacijos kategorijas, kol randamas asmens pateiktas klausimas, atsakymas į jį ir teisinis konsultacijos šaltinis. Duomenų bazė padalyta į dvi pagrindines dalis: bendrąją ir specialiąją. Bendroji dalis skirta bendriniams klausimams, kuriais konsultuoja pirmo lygio konsultantai, o specialioji dalis naudojama tik antrojo lygio konsultantų sudėtingesnėms konsultacijoms. 82 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

84 Visa šioje duomenų bazėje esanti informacija taip pat yra Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos interneto svetainėje. Ją galima rasti paspaudus nuorodą Dažniausiai užduodami klausimai. Konsultacinei informacinei duomenų bazei atnaujinti reikalingos procedūros, kurios užtikrintų, kad informacija yra aktuali, neprieštaraujanti ir sutampanti su kitais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, interneto svetaine. Atsakingu už duomenų bazės ar atskirų jos dalių atnaujinimą turėtų būti skiriamas vienas žmogus: jeigu keli žmonės turėtų teisę atnaujinti duomenų bazę, padidėtų rizika įkelti prieštaringą informaciją arba dėl nepakankamo susikalbėjimo ir bendradarbiavimo stokos laiku neįkelti naujos informacijos. Viešojo administravimo subjektas taip pat turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas nuolatinis konsultacijų medyje pateikiamos informacijos atnaujinimas, pavyzdžiui, daryti tai savo iniciatyva priėmus naują teisės aktą ar pasikeitus galiojančiam teisiniam reguliavimui. Taip pat turėtų būti užtikrinamas nuolatinis konsultacijų medžio papildymas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į dažniausiai asmenų užduodamus klausimus dėl su viešojo administravimo subjekto kompetencija susijusių teisės aktų ar atskirų tokių teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo. Taigi viešojo administravimo subjektas turėtų sukurti aiškias konsultacijų medžio atnaujinimo ir pildymo procedūras, kurios užtikrintų, kad šioje sistemoje kaupiama informacija būtų aktuali ir sutaptų su kituose informaciniuose šaltiniuose pateikiama informacija. Šioms funkcijoms atlikti rekomenduojama paskirti vieną žmogų, kadangi įpareigojus tai atlikti kelis žmones praktikoje galimos tokios situacijos, kad dėl nesusikalbėjimo ir bendradarbiavimo stokos į konsultacijų medį įkeliama tarpusavyje prieštaraujanti informacija arba laiku neįkeliama nauja aktuali informacija. 5. TELEFONU SUTEIKTŲ KONSULTACIJŲ KOKYBĖS VERTINIMAS IR UŽTIKRINIMAS I) KODĖL TELEFONU SUTEIKTŲ KONSULTACIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO SISTEMA YRA SVARBI? Konsultacijų telefonu kokybės vertinimas yra svarbus dėl įvairių priežasčių: atskleidžia trūkumus. Neįdiegus geros kokybės vertinimo sistemos, konsultacijų telefonu kokybė gali atrodyti gana aukšta tiek konsultantams, tiek jų vadovams, o įdiegus tinkamą kokybės vertinimo sistemą, paaiškėtų darbo sritys, kurias reikėtų tobulinti; leidžia objektyviai įvertinti konsultantų darbą. Vienas iš kokybės vertinimo sistemos tikslų yra užtikrinti, kad konsultacijos kokybės vertinimas būtų objektyvus. Visų konsultantų atliekamos konsultacijos turi būti vertinamos vienodai, pagal aiškius ir objektyvius reikalavimus. Vertindamas konsultacijos kokybę, vadovas neturėtų klausti, ar konsultantas buvo mandagus, o turėtų vertinti, ar konsultantas laikėsi visų konkrečių mandagumo reikalavimų, kurie yra iš anksto aiškiai nurodyti ir paaiškinti konsultantui; didina efektyvumą ir mažina išlaidas. Gerai išmokytas konsultantas nedaro klaidų, kurios ilgina konsultacijų telefonu trukmę, todėl kokybiškai dirbantis konsultantas gali atsiliepti į daugiau skambučių arba turi laiko atlikti kitas jam pavestas užduotis. Jei skambučių srautas padidėja, reikia arba įdarbinti papildomų konsultantų, arba padėti esamiems konsultantams greičiau ir efektyviau dirbti. Taip kokybės užtikrinimo sistema sumažina darbuotojų poreikį ir nereikalingas išlaidas. II) KAIP DAŽNAI VERTINTI? Konsultacijų kokybės vertinimo dažnumas iš dalies priklauso nuo viešojo administravimo institucijos turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Vadovai, vertinantys skambučių kokybę, turi ir daug kitų pareigų, todėl kiekviena institucija turėtų pati apspręsti, kiek laiko ji gali skirti šiai užduočiai vykdyti. Reikėtų nustatyti, kad būtų vertinamas vienodas kiekvieno konsultanto skambučių per savaitę kiekis (rekomenduojama nuo vieno iki penkių skambučių per savaitę). Dažniau atliekant skambučių vertinimą, konsultavimo telefonu kokybė bus aukštesnė. III) PROCEDŪROS SKAMBUČIO METU Be aiškiai nustatytų procedūrų skambučių metu, konsultantai negali žinoti, ko iš jų tikimasi, o vadovai negali objektyviai ir vienodai vertinti konsultantų darbo. Aiškios, iš anksto nustatytos procedūros padeda užtikrinti, kad konsultacijoms skiriamas laikas bus naudojamas efektyviai ir į asmenų klausimus bus atsakoma greitai ir kompetentingai. Viešojo administravimo institucijos vadovo patvirtintame konsultacijų telefonu procedūrų apraše turėtų būti aprašyti šie pagrindiniai aspektai: Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 83

85 kaip pasisveikinti. Ilgas pasisveikinimas ilgina skambučio trukmę. Net ir viena ar dvi papildomos sekundės, sutaupytos kiekvieno skambučio metu, yra vertingos, nes jas susumavus per metus sutaupoma daug laiko. Įstaigos pavadinimo konsultantui nereikia sakyti, kadangi ši informacija turėtų būti pateikiama iš karto prisiskambinus bendra linija, kai perspėjama, kad skambutis bus įrašomas. Taupant konsultacijos laiką į įrašą, skambantį prieš konsultaciją, reikėtų sudėti kuo daugiau bendro pobūdžio informacijos, pavyzdžiui, konsultanto pareigų pavadinimą; kaip išklausyti asmenį. Siekiant teisingai ir greitai suprasti asmens klausimo esmę, būtina aktyviai klausytis, t. y. ne tik girdėti, bet ir klausti papildomų klausimų, kurie atskleistų klausimo esmę. Kai konsultantas išsiaiškina klausimo esmę, gera praktika būtų pakartoti ją kitais žodžiais ir taip įsitikinti, ar konsultantas teisingai suprato klausimo esmę. Blogos praktikos pavyzdys būtų daryti prielaidas ir nuspręsti, kad viskas aišku dar prieš asmeniui baigiant dėstyti klausimo esmę, nes tokiais atvejais konsultantas gali gaišti laiką atsakydamas į ne tą klausimą; kaip surasti informaciją. Konsultantų naudojama informacinė sistema ( konsultacijų medis ) turi būti aiškiai ir patogiai organizuota, o konsultantai turi būti tinkamai išmokyti ja naudotis. Atvejai, kai konsultantas pateikia teisingą informaciją, bet ją randa ne pagal nustatytas procedūras, turi būti vertinami kaip klaida, nes konsultantas rizikuoja pateikti neišsamų arba neteisingą atsakymą ir ieško informacijos ne pačiu greičiausiu būdu; kaip teikti tam tikrą informaciją. Apraše turėtų būti aiškiai nurodyta, kokiais klausimais konsultacijos teikiamos ir kokiais ne. Dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys skambina tokiais klausimais, į kuriuos atsakyti konsultantai neturi kompetencijos. Skirti daug laiko tokiems klausimams atsakyti yra neefektyvu, konsultantams tuo metu negali aptarnauti kitų asmenų arba atlikti kitų darbų, be to, gali pateikti klaidingą konsultaciją. Vis dėlto nepageidautina praktika būtų greitai baigti pokalbį nesuteikus jokios pagalbos, nes asmenims gali susidaryti neigiamas įspūdis apie konsultanto ar įstaigos darbą. Dėl šios priežasties apraše turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip konsultantai tokiais atvejais turėtų elgtis, pavyzdžiui, nurodyti skambinančiam asmeniui kitų institucijų, kurios būtų kompetentingos suteikti konsultacijas jo keliamais klausimais, bendrus telefonų numerius. Taip būtų išvengiama klaidų ir darbas paskirstomas efektyviai; kuriuos klausimus peradresuoti antrojo lygmens konsultantui. Viešojo administravimo institucijoje taip pat turėtų būti aiškiai išskirti pirmasis ir antrasis konsultavimo lygmenys, t. y. aiškiai nurodyta, į kokius klausimus turėtų atsakinėti pirmojo lygmens konsultantai (tai gali būti vieno langelio funkcijas atliekantys specialistai, kurie atsakinėtų į standartinius, dažniausiai užduodamus klausimus, dėl kurių pateiktos apibendrintos konsultacijos), o kokie klausimai turėtų būti peradresuojami antrojo lygmens konsultantams (tai galėtų būti kiti atskirų sričių specialistai, kurie atsakinėtų į sudėtingesnius, nestandartinius klausimus, dėl kurių nepateikiamos apibendrintos konsultacijos). Aiškus konsultavimo lygmenų atskyrimas padėtų ne tik efektyviai paskirstyti specialistų darbų krūvį, bet ir padėtų išvengti klaidingų konsultacijų pateikimo; kaip paprašyti, kad asmuo palauktų. Kartais pasitaiko atvejų, kai konsultantas turi prašyti, kad asmuo palauktų, kol pasitikslins tam tikrą informaciją, ir nuspaudžia mygtuką, tada asmuo girdi įrašytą muziką arba tylą (angl. hold). Tokiems atvejams reikia nustatyti aiškias procedūras, užtikrinančias, kad asmuo suprastų, jog pokalbis bus laikinai nutrauktas ir dėl kokių priežasčių. Taip pat gali būti reikalaujama, kad konsultantas kas dvi minutes praneštų konsultacijos laukiančiam asmeniui, jog jis dar ieško išsamiai konsultacijai suteikti būtinos informacijos, kadangi priešingu atveju asmeniui gali kilti įtarimų, kad konsultantas apie jį pamiršo; kaip peradresuoti skambutį. Skambučio peradresavimas antrojo lygmens konsultantui sukelia papildomų klausimų, kuriuos reikėtų aiškiai aprašyti. Pirmiausia pirmojo lygmens konsultantas turėtų paaiškinti, kodėl negali padėti tam tikru klausimu, ir pasakyti, kad kitas specialistas, kurio specializacija yra būtent asmenį dominanti sritis, galėtų padėti. Kitas klausimas ar prieš peradresuojant reikėtų iš pradžių atsiklausti antrojo lygmens konsultanto. Viena vertus, tai gali sutrumpinti skambučio trukmę, nes kartais pirmojo lygmens konsultantas sugebės 84 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

86 greičiau pateikti klausimo esmę antrojo lygmens konsultantui nei pats asmuo, tačiau, kita vertus, jeigu pirmojo lygmens konsultantas neteisingai suprato klausimo esmę arba nesugebėjo jos tiksliai perteikti antrojo lygmens konsultantui, tai gali labai pailginti konsultacijos trukmę. Apraše taip pat turėtų aiškiai nurodyta, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, jeigu antrojo lygmens konsultantas nekelia ragelio. Antrojo lygmens konsultantas gali neatsiliepti dėl įvairių priežasčių: kalba su kitu asmeniu, laikinai pasitraukia iš darbo vietos, dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų priežasčių nėra darbo vietoje ir pan. Jeigu keli antrojo lygmens konsultantai gali atsakyti į tą patį klausimą, pirmojo lygmens konsultantas ieškos laisvo ir galinčio atsiliepti antrojo lygmens konsultanto, tačiau tokios paieškos gali trukti daug laiko. Siekiant to išvengti, galima bandyti sukurti institucijos vidinę informavimo sistemą, kuria pranešama kolegoms, kurie darbuotojai yra ir kurių nėra darbo vietoje dėl įvairių priežasčių. Jeigu vis dėlto nepavyksta rasti laisvo antrojo lygmens konsultanto, apraše turi būti numatyti tolesni pirmojo lygmens konsultanto veiksmai, pavyzdžiui, perskambinimas asmeniui po nustatyto laiko, kurio pakaktų informacijai, būtinai tinkamai ir išsamiai atsakyti į asmens pateiktą klausimą, surinkti. Apraše turėtų būti numatyta, kad net ir tokiu atveju, jeigu per asmeniui nurodytą laiko tarpą nėra galimybės pateikti išsamios konsultacijos keliamu klausimu, pirmojo lygmens konsultantas iki asmeniui nurodyto termino pabaigos turėtų jam perskambinti ir pranešti, kad klausimas dar nagrinėjamas ir asmuo šiuo klausimu sulauks dar vieno skambučio per naują terminą. kaip atsisveikinti. Apraše taip pat turėtų būti numatyta, kaip konsultantas turėtų atsisveikinti su skambinusiu asmeniu. Viena institucija galbūt nustatys, kad konsultantas privalo paklausti, ar dar kuo gali padėti, o kita institucija gali nuspręsti, kad toks klausimas gali be reikalo pratęsti skambučio trukmę. Bet kuriuo atveju svarbiausia užtikrinti, kad pokalbis baigtųsi tik tada, kai asmuo nori jį baigti. Pokalbio nutraukimas asmeniui neatsisveikinus turėtų būti vertinamas kaip konsultanto klaida; duomenų pildymas konsultacijos pabaigoje. Jeigu konsultantui reikia užpildyti duomenis apie konsultaciją jai pasibaigus, ši procedūra taip pat turėtų būti aiškiai aprašyta. Viena institucija gali nuspręsti, kad duomenims pildyti gali prireikti asmens informacijos, todėl tai turėtų būti daroma pokalbio metu. Kita institucija gali nuspręsti, kad nėra reikalo užlaikyti asmens. Nepaisant to, ar reikalingi duomenys būtų pildomi pokalbio metu, ar jam pasibaigus, duomenų pildymo laikas turi būti įskaičiuojamas į skambučio trukmės laiką, nes tuo metu konsultantas yra užimtas ir neturi galimybės suteikti kitą konsultaciją. IV) TELEFONU SUTEIKTŲ KONSULTACIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO BŪDAI Siekiant subjektyvią konsultacijos analizę paversti objektyvia turi būti naudojami konkretūs, konsultacijai nustatytais tikslais ir standartais pagrįsti klausimai, į kuriuos būtų galima atsakyti tik taip arba ne. Vertinant suteiktą konsultaciją, neturėtų būti klausiama, ar konsultantas buvo mandagus. Teisingiau būtų klausti, ar konsultantas atliko visus aiškiai nustatytus ir apibrėžtus veiksmus, patenkančius į mandagumo koncepciją. Skambučių vertinimas turi vykti taip, kad visi vertintojai vertintų visų konsultantų skambučius vienodai. Kad vertinimo procesas būtų objektyvus, pirmiausia būtina aiškiai aprašyti visas procedūras, tikslus ir reikalavimus, kuriais konsultantas turėtų vadovautis. Nustatyti reikalavimai turėtų būti perkelti į lentelę ar klausimyną, kur vertinant konsultaciją bus žymima, ar konsultantas įvykdė kiekvieną iš nustatytų reikalavimų. Kadangi ne visi reikalavimai bus aktualūs kiekvieno skambučio metu, reikia ir skilties, kurioje būtų galima pažymėti, kad reikalavimas konkrečiu atveju yra neaktualus. Toliau pateikiama pavyzdinė lentelė, kaip galėtų atrodyti konsultacijų vertinimo kokybės klausimynas. Pateikiamame pavyzdyje surašyti tokie klausimai, kuriuos vadovai galėtų įtraukti į savo sukurtą vertinimo lentelę. Tačiau tai yra tik pavyzdys ir kiekviena institucija pati turėtų nuspręsti, kurie iš šių klausimų jai svarbūs ir aktualūs. Pavyzdžiui, jei konsultacijų teikimo telefonu apraše nėra reikalavimo paprašyti asmens nurodyti įmonės, kurios vardu jis skambina, pavadinimą, galima išbraukti septintą eilutę. Pavyzdinės lentelės 6 9 eilutes galima sujungti į vieną ir klausti, ar konsultantas paprašė visų duomenų, kurių reikia pagal nustatytas procedūras. Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 85

87 Lentelėje kiekvienam konsultantui keliamas reikalavimas tampa klausimu, kurio atsakymai gali būti tik Taip arba Ne, nepaliekant galimybių subjektyviai vertinti, pavyzdžiui, nuo vieno iki penkių balų. Konsultantas arba įvykdė reikalavimą, arba ne. Lentelės paskutinėje eilutėje skaičiuoklė susumuoja visus teigiamus atsakymas ir juos padalija iš visų aktualių tai konsultacijai reikalavimų. Jei tam tikri reikalavimai nėra aktualūs, pavyzdžiui, reikalavimai peradresuoti skambutį, jei peradresavimas neįvyksta, tokie reikalavimai neįskaičiuojami. Skaičiuoklė pateikia konsultacijos kokybės įvertinimo procentinę išraišką. Tai objektyvus konsultanto darbo kokybės rodiklis, kurį galima palyginti su konsultanto darbo rodikliais per praėjusius laikotarpius arba su kitų konsultantų darbo kokybe. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad visus klausimus reikia suprasti objektyviai. Pavyzdžiui, 28 eilutėje klausiama, ar konsultantas elgėsi profesionaliai. Asmuo, nemokantis naudotis šia vertinimo lentele, klaidingai suprastų, kad toks klausimas subjektyvus (t. y. kai kuriems asmenims gali kitaip atrodyti, bet vertintojas mano, kad konsultantas elgėsi profesionaliai). Toks subjektyvus supratimas būtų netinkamas. Teisingiau būtų suprasti, kad čia klausiama, ar buvo konkrečių atvejų, kai konsultanto elgesys pažeidė nustatytus ir aprašytus profesionalumo reikalavimus. Vis dėlto klausimo tokia forma negalima rašyti, nes stulpelyje Taip turi būti žymimi tik teigiami variantai, kitaip nebus įmanoma apskaičiuoti procentinės išraiškos. 86 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

88 Daroma išvada, kad šiame pavyzdyje, nors klausimas formuluojamas ganėtinai subjektyviai, patyręs vertintojas supranta, kad jo iš tikrųjų klausiama objektyvaus klausimo ar buvo profesionalumo nusižengimų, ar ne? Kad kokybės vertinimas būtų efektyvus ir naudingas, vadovai taip pat turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Konsultacijų įrašai vertinti turi būti parenkami atsitiktinai, neatsižvelgiant į jų trukmę ar turinį. Viešojo administravimo institucijos vadovas turi užtikrinti, kad vadovai vertintų konsultacijas tokiu dažniu, kaip numatyta konsultavimo telefonu procedūrų apraše. Be to, jei konsultacijų kokybę vertina daugiau negu vienas vertintojas, efektyviausias darbų pasiskirstymas būtų kiekvienam vertinti atskirai, o ne grupėje, nes taip galima vienu metu įvertinti daugiau konsultacijų. Tačiau tokiais atvejais vertintojai turėtų reguliariai susitikti ir kartu vertinti kelis skambučius. Tai leistų išsiaiškinti, ar skirtingi vertintojai tą pačią konsultaciją vertina vienodai, jeigu ne, kodėl tokių nesutapimų atsiranda. Jei vertintojai vertina kokybę nevienodai, gali atsirasti neaiškumų dėl korektiškų procedūrų ir nepasitenkinimo dėl darbo rezultatų vertinimo tarp konsultantų. V) KITI KOKYBĖS VERTINIMO IR TOBULINIMO BŪDAI Kita konsultacijų kokybės tobulinimo priemonė, kuri taip pat būtų naudinga toliau tobulinant teikiamų konsultacijų kokybę ir papildytų įrašytų konsultacijų vertinimą konsultantų grupės susirinkimai. Tai naudingas būdas aptarti naujus reikalavimus arba dažniausiai pasitaikančius klausimus ir tendencijas. Be to, geroji praktika būtų sukurti informacijos pateikimo sistemą, kurioje būtų galima skelbti konsultantams aktualias naujienas. Tai galėtų būti intraneto katalogas, kuriame atkreipiamas konsultantų dėmesys į pasikeitimus pagrindinėje informacinėje sistemoje arba informuojama apie procedūrų pokyčius, nepatenkančius į informacinę sistemą. Konsultavimo telefonu kokybė gali būti vertinama ir kitais būdais, tačiau jie turėtų būti naudojami tam, kad papildytų pirmiau apibūdintą kokybės vertinimo sistemą. Vienas tokių būdų slaptas pirkėjas, t. y. kai vadovas arba vadovo deleguotas asmuo paskambina konsultavimo telefonu ir apsimeta privačiu asmeniu tam, kad patikrintų konsultanto darbą. Šio metodo pagrindinis privalumas yra tai, kad vadovas neturi laukti konkrečios situacijos, o gali sukurti norimą situaciją pats. Pavyzdžiui, vadovas, norėdamas patikrinti, ar konsultantas laikosi peradresavimo reikalavimų, kaip slaptas pirkėjas pateikia tokį klausimą, kuris būtinai turi būti peradresuojamas antrojo lygmens konsultantams. Vis dėlto šis metodas turi ir trūkumų, kadangi vertinama dirbtinai sukurta situacija. Prioritetas turėtų būti teikiamas tiems klausimams, kurie dažniausiai pasitaiko konsultavimo telefonu praktikoje, o ne tiems, kuriuos išskiria vadovas. Atsižvelgiant į tai, slapto pirkėjo metodas turėtų būti naudojamas standartiniam konsultavimo telefonu kokybės vertinimui papildyti, jei norima įvertinti konkretų įgūdį tokiais atvejais, kurie dažnai nepasitaiko. Kita vertus, šis metodas naudingesnis kaip pagrindinė konsultavimo kokybės vertinimo priemonė vertinant konsultacijas žodžiu asmeniui atvykus į viešojo administravimo institucijos patalpas, kai nėra galimybės išklausyti tokios konsultacijos įrašo. Kitas būdas vertinti konsultacijų kokybę būtų nustatyti konsultuojamų asmenų pasitenkinimą. Vidaus reikalų ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-339 buvo patvirtinta Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso apskaičiavimo metodika, kurią ministerijos ir jų pavaldžios įstaigos gali taikyti pasirinktų administracinių ir viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimui vertinti. Metodikoje nustatyta viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso, leidžiančio analizuoti bendrą administracinių ir viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimą, apskaičiavimo tvarka, vartotojų patenkinimo tyrimo organizavimas ir vykdymas ir vartotojų patenkinimo tyrimo rezultatų analizė. Šis metodas, kaip ir slaptas pirkėjas, naudingesnis kaip pagrindinė konsultavimo kokybės vertinimo priemonė vertinant konsultacijas žodžiu, nes konsultacijoms telefonu vertinti labiau tinka pirmiau apibūdintas metodas, kuris yra objektyvesnis ir nepriklausantis nuo konsultacijos metu susidariusios vartotojo nuomonės. Vis dėlto šį metodą galima naudoti kaip papildomą priemonę konsultacijų telefonu kokybei vertinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, VII skyriaus nuostatas, įpareigojančias Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 87

89 institucijos vadovą užtikrinti asmenims galimybę anonimiškai pareikšti savo nuomonę apie prašymų nagrinėjimą ir aptarnavimo kokybę. VI) MOKYMAS Ne mažiau svarbi kokybės užtikrinimo dalis konsultantų mokymas. Galima išskirti šiuos du mokymo tipus: pradinį ir ugdomąjį. Pradinio mokymo tikslas parengti esamus konsultantus prieš įdiegiant vienodo konsultavimo liniją arba išmokyti naujus konsultantus, kurie paskirti vykdyti šias funkcijas jau pradėjus veikti linijai. Ugdomasis mokymas naudojamas konsultavimo kokybės vertinimo rezultatams aptarti. Tiek pradinio, tiek ugdomojo mokymo metu būtina akcentuoti, kad turi būti laikomasi konsultavimo procedūros, mandagumo reikalavimų ir užtikrinamas konsultavimo žinių (turinio) tikslumas. Pradinis mokymas skirtas išmokyti būsimus konsultantus naudotis įranga ir konsultacijų medžiu, konsultuoti mandagiai, supažindinti su konsultavimo procedūromis ir su nustatytais konsultavimo rodikliais. Būtina užtikrinti, kad mokymo tikslai sutaptų su konsultacijų vertinimo reikalavimais. Pradinis mokymas turi apimti visas žinias ir įgūdžius, kurie konsultantams bus aktualūs, o ne atidėti kai kuriuos klausimus ateičiai, nes ateityje pakeisti jau susiformavusius netinkamus konsultantų darbo įpročius yra daug sudėtingiau. Geroji praktika būtų pradinį mokymą baigti testu, kurį atliekant būtų tikrinama, ar būsimi konsultantai įgijo visų reikiamų žinių ir yra pasirengę tinkamai ir kokybiškai konsultuoti asmenis. Ugdomasis mokymas turėtų vykti pagal iš anksto nustatytą grafiką, pavyzdžiui, ne rečiau kaip kas dvi savaites vienas mokymo kursas kiekvienam konsultantui. Ugdomojo mokymo paskirtis aptarti šių konsultantų suteiktų konsultacijų įvertinimą, kad konsultantai žinotų, ką jie atlieka tinkamai ir kur turi patobulėti. Mokymo metu rekomenduojama pildyti suvestinę, kad vadovas ir konsultantas vėliau žinotų, kas buvo aptarta. Tokioje suvestinėje reikėtų nurodyti konsultanto vardą ir pavardę, mokymo datą, paskutinio mokymo datą, per paskutinį mokymą konsultantui iškeltus tikslus, informaciją, ar šie tikslai buvo pasiekti, teigiamai vertinamus konsultanto įgūdžius ar praktiką, kito ugdomojo mokymo datą ir ateinančio laikotarpio tikslus. Ugdomojo mokymo metu konkrečiam konsultantui nustatomi tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, prasmingi ir apriboti laiku. Nuo šiol bandyti konsultuoti greičiau yra nekorektiškai suformuluoto tikslo pavyzdys. Tinkamai nustatyto tikslo pavyzdys galėtų būti toks: Per ateinančias dvi savaites sumažinti vidutinę skambučio trukmę 20 sekundžių. Ugdomojo mokymo metu konsultantui turėtų būti nustatyti ne daugiau kaip vienas ar du tikslai. Suformulavus daugiau tikslų, konsultantui bus per daug sudėtinga konsultacijos metu bandyti visus tikslus prisiminti ir juos įgyvendinti. Jeigu konsultantas daro daug įvairių klaidų, ugdomojo mokymo metu turėtų būti išskiriamos ir akcentuojamos tik didžiausios, svarbiausios klaidos ir aptariami būdai, kaip išvengti tokių klaidų pasikartojimo ateityje. 6. KONSULTAVIMO TELEFONU TIKSLŲ IR STANDARTŲ NUSTATYMAS Norint užtikrinti kokybiško klientų aptarnavimo standartą, būtina apibrėžti tikslus, pagal kuriuos vėliau bus vertinama konsultavimo telefonu ir kiekvieno konsultanto, teikiančio šią administracinę paslaugą, veikla. Turint tinkamą techninę ir programinę įrangą, galima sekti įvairius rodiklius, kurie padeda vadovams suprasti, ar skambučių centro veikla tobulėja. Tokių rodiklių yra nemažai, tačiau šiose Gairėse pristatomi tik svarbiausi: Kokybė. Būtina nustatyti kokybės procentinės išraiškos tikslą, kuris yra minimalus priimtinas konsultavimo kokybės standartas. Nustatant šį rodiklį reikia atsižvelgti į kokybės vertinimo lentelės reikalavimų kiekį ir sudėtingumą. Jei reikalavimų daug ir jie palyginti lengvai įgyvendinami, konsultacijų kokybės procentinė išraiška bus aukštesnė, o jei reikalavimų mažai ir jie sunkiai įvykdomi, procentinė išraiška bus mažesnė. Skambučių trukmė. Siektina, kad vidutinė skambučių trukmė būtų kuo trumpesnė. Kai skambučių trukmė trumpesnė, mažiau konsultantų gali suteikti daugiau konsultacijų arba atlikti papildomų darbų. Skambučių trukmė būna trumpesnė, kai konsultantai laikosi nustatytų procedūrų, sugeba valdyti konsultacijos eigą ir ją nukreipti norimo rezultato link. Todėl kokybės tobulinimo procese svarbiau skirti dėmesį 88 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

90 ilgiausiai trunkančioms konsultacijoms, kurios dažnai būna per ilgos dėl konsultantų nesugebėjimo greitai ir efektyviai išsiaiškinti asmens klausimo esmę, užtikrintai ir ryžtingai konsultuoti nepatenkintus asmenis. Sumažinti tokių konsultacijų trukmę yra svarbiau ir lengviau, negu bandyti trumpesnių konsultacijų trukmę sutrumpinti keliomis sekundėmis. Skambučių trukmės tikslas turėtų būti nustatytas taip, kad konsultantams nereikėtų skubėti konsultacijos metu. Dėl skubėjimo konsultacija gali būti neišsami, todėl asmeniui gali tekti skambinti tuo pačiu klausimu pakartotinai ir užimti dar daugiau konsultantų laiko. Aptarnavimo lygis. Aptarnavimo lygio rodiklis skirtas laikui, per kurį didžioji dalis skambučių bus atsiliepti, nustatyti, pavyzdžiui, 80 proc. per 20 sekundžių. Šis rodiklis dažniausiai yra 80 proc., tačiau galima jį nustatyti nuo 70 proc. iki 90 proc. Kuo didesnė procentinė išraiška, tuo sunkiau (ir brangiau) bus ją pasiekti, nes reikės įdarbinti papildomų konsultantų. Laikas, per kurį turėtų būti atsiliepta į skambučius, gali būti nustatomas įvairiai, atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Jei skambinantiems asmenims itin svarbu prisiskambinti, jie sutiks laukti ilgiau, kol konsultantas atsilieps. Taip pat asmenys bus labiau linkę laukti ilgiau, jei telefono linija bus nemokama. Jei linija mokama, juridinių asmenų atstovai irgi gali būti kantresni negu fiziniai asmenys, kurie už skambutį turės mokėti savo lėšomis. Atsižvelgdama į šiuos aspektus, viena viešojo administravimo institucija, palyginti su kita viešojo administravimo institucija, gali nustatyti daug ilgesnį ar trumpesnį atsiliepimo laiką. Standartinis laikas yra 20 sekundžių, tačiau praktikoje yra ir tokių įmonių ir įstaigų, kurios siekia labai greitai atsiliepti (pavyzdžiui, per 5 sekundes), ir kitų, kurios pasilieka daugiau laiko atsakyti į skambutį (pavyzdžiui, 120 sekundžių arba net daugiau). Pažymėtina, kad siekis greitai atsiliepti į skambučius kainuoja brangiau, tam reikia papildomų konsultantų. Kartu atkreiptinas dėmesys į Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose, ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 46.1 punkte pateikiamą aptarnavimo telefonu taisyklę, kurios pageidautina laikytis, telefono ragelis turėtų būti pakeliamas prieš trečią skambutį. Kadangi trečias skambutis suskamba po maždaug 8 sekundžių, galima sakyti, kad pageidautinas 80/8 aptarnavimo lygis, t. y. atsiliepti į 80 proc. visų gaunamų skambučių per 8 sekundes. Neatsilieptų skambučių procentas. Jei konsultantai ilgai neatsiliepia, asmenims nusibosta laukti: jie padeda ragelį ir būna nepatenkinti viešojo administravimo institucijos veikla, dėl ko nukečia bendras šios institucijos įvaizdis visuomenėje. Todėl svarbu užsibrėžti tikslą atsiliepti į kuo daugiau gaunamų skambučių. Dažniausiai siekiama, kad ne daugiau kaip 5 proc. gautų skambučių liktų neatsiliepti, tačiau pasitaiko ir skambučių, į kuriuos atsiliepti beveik neįmanoma dėl įvairių priežasčių: asmuo surinko ne tą numerį ir išgirdęs įrašą iš karto padėjo ragelį arba padėjo ragelį išgirdęs, kad pokalbis bus įrašomas, ir pan. Tokio pobūdžio skambučiai lieka neatsiliepti ne dėl konsultacijas telefonu organizuojančios institucijos kaltės, todėl net įdarbinus papildomų konsultantų tokių skambučių nesumažės. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant neatsilieptų skambučių dalį galima atmesti skambučius, kai asmenys padeda ragelį per tam tikrą labai trumpą laiką, pavyzdžiui, per 3 sekundes. Pažymėtina, kad šiuos rodiklius būtina nuolat stebėti. Lentelę, kurioje būtų suvedami praėjusios dienos rodikliai, rekomenduojama pildyti kasdien. Taip būtų galima stebėti konsultavimo rodiklių gerėjimo ar prastėjimo tendencijas, nustatyti, kuriomis dienomis nustatyti tikslai liko neįvykdyti, ir pradėti ieškoti to priežasčių. Rodiklių įgyvendinimo ataskaitą turėtų gauti visi vadovai, kuriems ši informacija aktuali, kad būtų galima išnagrinėti esamas problemas ir aptarti galimus jų sprendimus. Toliau pateikiamas tokios ataskaitos pavyzdys. Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 89

91 Idealiu atveju panaši ataskaita turėtų būti pildoma ne tik dienos, bet ir valandos ar net trumpesnio laikotarpio intervalu, nes tik taip galima nustatyti, kuriuo dienos metu atsirado konkrečių aptarnavimo telefonu problemų. Kita vertus, įvertinus tai, kad toks dažnas rodiklių stebėjimas ir pildymas pareikalautų papildomų išteklių, valandinę ataskaitą galima vadinti pageidautina. Konsultavimo tikslai turėtų būti nustatyti taip, kad juos įgyvendinti nebūtų nei per daug lengva, nei per daug sudėtinga. Jei konsultavimas vyksta sklandžiai ir nustatyti standartai gana lengvai pasiekiami, juos būtina įvertinti iš naujo ir nustatyti naujus tikslus. Tai padėtų sutaupyti konsultantų laiko, skiriamo konsultacijoms, ir leistų šį laiką skirti kitiems darbams atlikti. Be to, reikėtų įvertinti ir tai, kad nauji konsultantai lėčiau dirba, jiems sunkiau pasiekti tų pačių rezultatų, kurių pasiekia patyrę darbuotojai, todėl, esant galimybei, reikėtų atskirti naujiems į darbą priimtiems ir patyrusiems konsultantams nustatomus konsultavimo standartus. Naujai į darbą priimtiems konsultantams turėtų būti nustatomi šiek tiek lengviau pasiekiami konsultavimo standartai. Tokiu atveju galima pildyti tris konsultavimo rodiklių ataskaitas: naujų konsultantų rezultatų, patyrusių konsultantų rezultatų ir bendrą ataskaitą. Po tam tikro laikotarpio, pavyzdžiui, trijų mėnesių nuo darbo telefonu pradžios, naujokus galima priskirti prie patyrusių grupės ir jų rezultatus vertinti vienodai. Vis dėlto, net jei vadovai nusprendžia negrupuoti konsultantų pagal patirtį ir pildyti atskiras ataskaitas, reikia sekti kiekvieno konsultanto rodiklius. Nustačius, kad tam tikro konsultanto pokalbio trukmė per ilga, ugdomojo mokymo metu reikėtų aptarti galimas priežastis ir padėti tobulinti įgūdžius, kurių reikia tam rodikliui pagerinti. 7. BENDROS KONSULTAVIMO TELEFONU LINIJOS ĮJUNGIMAS Įjungiant bendrą konsultavimo telefonu liniją svarbu pasirūpinti šiais esminiais dalykais: Reklamuoti naują numerį. Numeris pirmiausia turėtų būti paskelbtas institucijos interneto svetainėje (aiškiai matomoje vietoje pagrindiniame svetainės puslapyje ir kontaktų puslapyje) ir, esant galimybei, kitose visuomenės informavimo priemonėse. Pergrupuoti kitus telefono numerius. Siekiant skatinti asmenis nebeskambinti kitais institucijos numeriais, atskirų specialistų kontaktus įstaigos interneto svetainėje rekomenduojama skelbti taip, kad asmuo pirmiausia pastebėtų bendro konsultavimo numerį. Bendras raštinės numeris, skirtas ne konsultaciniams klausimams, gali būti nukeltas į institucijos interneto svetainės apatinę eilutę ir parašytas mažu 90 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

92 šriftu. Kontaktų puslapis, kuriame skelbiami specialistų tiesioginiai numeriai, gali būti suskaidytas į daugybę dalių, pavyzdžiui, pagal konkrečius skyrius. Asmenys, siekiantys prisiskambinti konkrečiam darbuotojui, galės rasti jo telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, o asmenys, nežinantys, kuriam specialistui skambinti konkrečiu klausimu, bus labiau linkę kreiptis bendra konsultavimo linija. Nuo bendros konsultavimo linijos įjungimo dienos nebeskelbti bendrų teritorinių skyrių numerių, skirtų konsultacijoms. Tai būtina norint užtikrinti vienodą konsultavimą ir užkirsti kelią vienas kitam prieštaraujantiems atsakymams tuo pačiu klausimu. Peradresuoti konsultacijoms skirtas teritorinių skyrių linijas į naują centrinį numerį. Kadangi kai kurie asmenys dažnai skambina ir todėl turi teritorinių skyrių konsultacinius telefono numerius savo telefonų knygutėse, skambučius šiais numeriais reikia automatizuotai peradresuoti į naują bendro konsultavimo numerį. Po kiek laiko, kai paaiškės, kad asmenys nebeskambina šiais numeriais, juos galima išvis panaikinti. Nuspręsti, kiek laiko saugoti įrašus, įrašo saugojimo terminą paskelbiant viešai. Kadangi viena iš pagrindinių vienodo konsultavimo linijos įdiegimo priežasčių atsakomybės už klaidingą konsultavimą prisiėmimas, visuomenei turi būti aišku, kiek laiko galima reikšti pretenziją dėl klaidingo konsultavimo. Įrašus saugoti neribotą laiką neįmanoma, o asmenys gali skųstis, jei jiems reikalingas įrašas pašalintas. Todėl reikia viešai paskelbti, kiek laiko saugomi konsultacijų įrašai. Rekomenduojama konsultavimo telefonu įrašus saugoti ne trumpiau kaip trejus metus. 8. EKONOMINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS Be rodiklių stebėjimo ir tikslų atnaujinimo, konsultavimo telefonu paslaugas būtina tobulinti ir kitais būdais. Kadangi konsultantams dažnai tenka laukti skambučių, reikia numatyti jiems darbų, kuriuos jie galėtų atlikti, kol skambučių nėra. Pavyzdžiui, konsultantai gali padėti konsultuoti žodžiu, atsiliepti į raštu pateiktus klausimus arba paskambinti asmenims, kurie laukia atsakymo. Tokia papildoma veikla užtikrina konsultantų veiklos ekonominį efektyvumą. Konsultantų veiklos ekonominį efektyvumą galima apskaičiuoti padalijus bendrą konsultavimo laiką iš bendro konsultantų darbo laiko, skirto konsultuoti arba laukti konsultacijų. Pavyzdžiui, jeigu konsultantas visą darbo dieną skiria vien konsultacijoms (8 valandos, arba sekundės), o jo bendras konsultavimo laikas tą dieną yra 4 valandos ir 48 minutės (arba sekundžių), to konsultanto ekonominis efektyvumas tą dieną yra 60 proc. (t. y / = 0,6). Jei kitas konsultantas dvi valandas per dieną skiria dokumentams tvarkyti, o likusias darbo valandas konsultuoja, jo efektyvumui skaičiuoti reikia padalyti bendrą konsultuotą laiką iš 6 valandų. Efektyvumo skaičiavimas leidžia įvertinti, ar institucijoje optimaliai paskirstyti žmogiškieji ištekliai. Jei efektyvumo procentinė išraiška maža, dalį konsultantų darbo valandų galima skirti kitiems darbams. Jei efektyvumas didelis, reikėtų įvertinti, ar konsultantai nėra per daug užimti ir asmenims netenka per ilgai laukti konsultacijų. Tokiu atveju reikėtų arba stengtis trumpinti konsultacijų trukmę, arba įdarbinti papildomų konsultantų. Vienodas ir geros kokybės konsultavimas telefonu 91

93 Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų Pagalba verslo pirmokui deklaracija dėl pirmųjų verslo metų Naujų darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas, valstybės konkurencingumo skatinimas, verslo aplinkos gerinimas tai uždaviniai, kurių įgyvendinimo sėkmė itin reikšminga šiandieninei šalies ekonominei perspektyvai. Vyriausybė 2012 m. veiklos prioritetuose palankesnės aplinkos verslui kūrimą nurodo kaip vieną iš 8 pagrindinių veiklos krypčių. Deja, viešojoje erdvėje ir visuomenėje ilgą laiką buvo įsitvirtinęs požiūris, kad verslo priežiūros institucijos ne tik nepadeda įsitvirtinti naujam verslui, bet ir nuo pat pirmos veiklos dienos jį žlugdo įvairiomis baudomis. Paneigdamos tokią nuomonę, 2011 m. rugsėjo 14 d. 9 didžiausios verslo priežiūros institucijos pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Per 1,5 mėn. prie jų prisijungė dar 34 verslo priežiūros tarnybos ir įsipareigojo pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais: aktyviai teikti konsultacijas ir pagalbą padedant laikytis teisės aktų; baudas ir kitas griežtas poveikio priemones taikyti tik tada, kai tai neišvengiama, t. y. jos būtinos siekiant užkirsti kelią realiai gresiančiai nelaimei. Minėti įsipareigojimai yra svarbi žinia verslo bendruomenei, kad nuo šiol verslui kurtis ir dirbti bus ramiau, todėl priežiūros institucijoms rekomenduojama ją viešinti kuo plačiau: skelbti deklaraciją interneto svetainės ūkio subjektų priežiūrai skirtoje skiltyje; tikrinant pirmus metus veiklą vykdantį ūkio subjektą įteikti jam deklaraciją; kartu su deklaracija pateikti informaciją, kur verslininkas turėtų kreiptis iškilus klausimų. Kad deklaracijos principų būtų realiai laikomasi, priežiūros institucija turėtų: į inspektorių pareigines instrukcijas įtraukti nuostatas dėl poveikio priemonių netaikymo pirmus metus veiklą vykdančioms įmonėms; institucijos vidiniuose teisės aktuose aiškiai apibrėžti išskirtinius atvejus, kai taikomos poveikio priemonės; įdiegti veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklį, pagal kurį ne rečiau nei kas ketvirtį vidinės ir / arba išorinės apklausos būdu būtų nustatomas ūkio subjektų, teigiančių, kad pirmaisiais veiklos metais gavo naudingų konsultacijų ir jiems nebuvo taikytos poveikio priemonės (išskyrus atvejus, kai jos buvo būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui), procentas. Konkrečios įsipareigojimų formuluotės įtvirtintos ir dokumentą pasirašiusių institucijų sąrašas nurodytas Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų. 92 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

94 Klausimai atsakymai Kaip skaičiuojami pirmieji ūkio subjekto veiklos metai? Pirmieji verslo metai skaičiuojami nuo to momento, kai ūkio subjektas realiai pradeda vykdyti veiklą. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai po įsteigimo juridinis asmuo pradeda veikti tik antraisiais metais, jis vis tiek laikytinas ūkio subjektu, vykdančiu veiklą pirmaisiais metais. Deklaracijos idėja yra suteikti pagalbą verslui, neturėjusiam galimybės įgyti pakankamai patirties. Tik vykdant veiklą susiduriama su realiu teisės normų taikymu, kuris gali skirtis nuo teorinio aiškinimo. Natūralu, kad tuomet ir kyla daugiausia klausimų, o priežiūros institucijos konsultacijos yra pati tinkamiausia priemonė padėti rasti atsakymus. Ar įsipareigojimas nebausti pirmus metus veiklą vykdančių verslininkų teisėtas? Taip. Viešojo administravimo įstatymo 36 4 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo pirmo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, ribojančios ūkio subjekto veiklą (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos, leidimai). Vadovaudamosi to paties įstatymo 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, deklaraciją pasirašiusios institucijos priėjo prie išvados, kad baudų taikymas taip pat nėra tinkamiausia priemonė įgyvendinant tikslą padėti įsitvirtinti naujam verslui. Be to, deklaracijoje numatyta, kad išimtiniais atvejais, įvertinus visas aplinkybes, priežiūros institucija gali nuspręsti taikyti baudas, kai tai būtina siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos visuomenei ar jos pavojaus kitų asmenų interesams, aplinkai atsiradimui. Taigi deklaracija nuosekliai dera ir neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo normoms. Kodėl ne visos priežiūros institucijos prisijungė prie Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų? Dažniausiai institucijų nurodyta priežastis neprisijungti prie Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų tai ginamų interesų išskirtinumas (pavyzdžiui, kultūros paveldas, visuomenės sveikata), kurių apsauga galėtų sumažėti įsipareigojus netaikyti griežtų poveikio priemonių pirmus metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Toks motyvas, manytina, nėra pagrįstas, kadangi deklaracija neužkerta kelio priežiūros institucijoms reaguoti į reikšmingos žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimo pavojų, net jeigu tai lemtų poveikio priemonių ūkio subjektui pritaikymą. Be to, prie deklaracijos neprisijungusios institucijos turi laikytis minėtų Viešojo administravimo įstatymo 36 4 straipsnio 7 dalies nuostatų, kurios draudžia taikyti poveikio priemones, ribojančias ūkio subjekto veiklą, pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos pradžios. Jos turi pirmenybę prieš specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas (Viešojo administravimo įstatymo 43 straipsnis.). Kita dažniau nurodoma priežastis negalėjimas įgyvendinti deklaracijoje nurodytų įsipareigojimų dėl institucijos veiklos specifikos, pavyzdžiui, institucija neatlieka ūkio subjektų patikrinimų arba neturi teisės taikyti jokių poveikio priemonių. Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų 93

95 Ar per pirmus deklaracijos galiojimo metus buvo atvejų, kai nesilaikyta deklaracijoje nurodytų įsipareigojimų? Pertvarkos koordinatoriai neturi duomenų, kad nors viena institucija būtų nepagrįstai taikiusi baudas ar kitas griežtas poveikio priemones pirmus metus veiklą vykdžiusiems subjektams. Ūkio ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktoje neplaninio vidaus audito ataskaitoje dėl deklaracijoje prisiimtų įsipareigojimų laikymosi Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos ir kitose ministerijai pavaldžiose priežiūros institucijose nurodyta, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos inspektoriai vienu atveju pritaikė poveikio priemonę baudą pirmus metus veiklą vykdžiusiam ūkio subjektui, kadangi pažeidimas kėlė grėsmę žmonių sveikatai (kosmetikos gaminio trūkumai). To paties negalima pasakyti apie institucijų įsipareigojimo skirti daugiau dėmesio konsultavimui vykdymą. Nemaža dalis institucijų deklaraciją paskelbė savo tinklalapių skiltyje Naujienos arba visai nepaskelbė. Pertvarkos koordinatorėms žinomos tik dvi institucijos, kurios, tikrindamos pirmus metus veiklą vykdantį ūkio subjektą, įteikia deklaraciją, tad gali būti, kad verslas tiesiog nežino apie Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų ir nepasinaudoja galimybe gauti priežiūros institucijos konsultaciją. 94 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

96 VII priedas DEKLARACIJA DĖL PIRMŲJŲ VERSLO METŲ 2011 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Mes, žemiau pasirašiusios ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos (toliau priežiūros institucijos), atstovaujamos priežiūros institucijų vadovų, siekdamos didinti valstybės konkurencingumą, gerinti verslo aplinką ir ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams, įvertinusios, kad verslą pradedantiems ūkio subjektams reikalinga metodinė pagalba ir konsultacijos ir kad šią pagalbą priežiūros institucijos yra kompetentingos suteikti, siekdamos padėti ekonominę veiklą pradėjusiam subjektui sėkmingai veikti konkurencingoje aplinkoje, pažymėdamos, kad svarbiausias priežiūros uždavinys yra užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, o baudos ir kitos sankcijos šiuo atveju tik viena iš priemonių, o ne tikslas, suprasdamos, kad baudimas nėra tinkamiausia priemonė veiklą pradėjusiems verslininkams, ypač smulkiesiems, į s i p a r e i g o j a m e: pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais (ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo momento, kai ūkio subjektas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, ar jo veikla tapo prižiūrima priežiūros institucijos) netaikyti šiam subjektui poveikio priemonių (baudų, veiklos ribojimo ir kitų); identifikavus pažeidimus, visų pirma nustatyti tinkamą terminą pažeidimams ištaisyti, kuris, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęsiamas; skirti išteklių konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams (pavyzdžiui, susisiekti su veiklą pradėjusiu subjektu ir pasiūlyti konsultavimo paslaugą, rengti konsultacinius seminarus, atsakyti į ūkio subjektų kreipimusis ir prašymus ir pan.). Suprasdamos, kad teisės aktai suteikia priežiūros institucijai teisę taikyti poveikio priemones ir šia deklaracija neapribodami priežiūros institucijos diskrecijos jas taikyti, kartu įsipareigojame pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams poveikio priemones taikyti tik išimtinais atvejais, kaip paskutinę priemonę, visuomet iš anksto įvertinusios, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais (pavyzdžiui, taikant nurodymus, konsultuojant), ir tik tuomet, kai jos yra būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, kai ši žala ar pavojus labai reikšmingi. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie LR ūkio ministerijos viršininkas Ramūnas Lebedys Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė l. e. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko pareigas Artūras Klerauskas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros prie LR sveikatos apsaugos ministerijos tarnybos direktorius Vytautas Bakasėnas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius l. e. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie LR susisiekimo ministerijos viršininko pareigas Eugenijus Ruškus l. e. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Vilius Mačiulaitis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktorius Remigijus Baniulis Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų 95

97 Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų Mažesnis dėmesys nereikšmingiesiems ir koncentruotas dėmesys rizikingiesiems pagalba verslui bei vartotojų teisių apsauga 2012 m. liepos 11 d. žengtas dar vienas ryžtingas žingsnis skatinant ūkio subjektų veiklą prižiūrinčias institucijas kuo daugiau dėmesio skirti didžiausios rizikos šaltiniams ir sąžiningam verslui būtų lengviau dirbti ir jie nebūtų baudžiami už įvairius mažareikšmius pažeidimus. Mažareikšmiais laikomi tokie ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejai, kai dėl to: nekyla pavojus ar žala vartotojų sveikatai; vartotojų klaidinimas yra nedidelis. Memorandumo nauda ūkio subjektams: Sąžiningai suklydę verslininkai nebus baudžiami mažareikšmių ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejais ūkio subjektams nebus taikomos poveikio priemonės, jeigu ženklinimo reikalavimų laikymasis galės būti užtikrintas kitais būdais (pavyzdžiui, taikant nurodymus, konsultuojant). Taip mažės našta verslui. Memorandumo nauda vartotojams: Memorandume nurodyta praktika leis ženklinimo reikalavimų priežiūrą atliekančioms institucijoms sutelkti savo turimus ribotus išteklius į didžiausią riziką vartotojams keliančių ženklinimo reikalavimų pažeidimų prevenciją ir spręsti pagrindines ir svarbiausias tiek vartotojams, tiek ūkio subjektams aktualias šios srities problemas. Teisinis pagrindimas Tokia priežiūros institucijų vykdoma praktika, kai turimi riboti institucijos ištekliai sutelkiami į didžiausią riziką keliančių pažeidimų prevenciją, mažiau dėmesio skiriant mažareikšmiams pažeidimams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas: Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, kuriame įtvirtintas proporcingumo principas, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; Viešojo administravimo įstatymo 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas, kuris reiškia, kad ūkio subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; Nutarimo Nr punkte numatyti mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų vertinimo principai, pagal kuriuos priimant sprendimus dėl mažareikšmio teisės akto reikalavimo pažeidimo tyrimo ar sprendžiant klausimą dėl sankcijos už tokio pobūdžio pažeidimą skyrimo taip pat turi būti vadovaujamasi minėtais Viešojo administravimo įstatymo principais. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė memorandumą dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų. 96 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

98 Klausimai atsakymai Teisės aktai reikalauja bausti pažeidėjus už bet kokius, ne tik stambius, pažeidimus. Jei nebausime už mažareikšmius pažeidimus, ar nepažeisime teisės aktų? Ne, nepažeisite, nes Viešojo administravimo įstatymo ketvirtasis skirsnis reglamentuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą taip, kad poveikio priemonės, ypač teisinės atsakomybės priemonės, nėra svarbiausios siekiant nustatyto tikslo užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinti galimų pažeidimų skaičių (Viešojo administravimo įstatymo 36 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju itin svarbus yra ne poveikio priemonių taikymas, bet ūkio subjektų konsultavimas (Viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnis), galimybė pačiam ūkio subjektui ištaisyti pažeidimus (Viešojo administravimo įstatymo 36 4 straipsnio 7 dalis) ir kt. Viešojo administravimo įstatymo 36 2 straipsnyje įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Priežiūros institucijos turimi riboti ištekliai turi būti labiau nukreipti į daugiausia dėmesio reikalaujančias veiklos sritis bei svarbiausių reikalavimų laikymosi patikrinimą. Taigi ūkio subjektų veiklos priežiūros būdas turi būti tiek minimalus, kiek to pakanka nustatytiems priežiūros tikslams pasiekti, tiek proporcingas, kiek dėl pažeidimų susidariusi ar susidarysianti situacija pavojinga bendram saugomam gėriui. Atsižvelgiant į tai, poveikio priemonės (baudos, veiklos apribojimas, licencijos panaikinimas, kt.) turėtų būti taikomos tik kaip paskutinė priemonė, visuomet prieš tai įvertinant, ar reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais (pavyzdžiui, taikant nurodymus ar konsultuojant) ir ar tokių poveikio priemonių taikymas iš tiesų yra būtinas ir proporcingas teisės aktų reikalavimų laikymuisi užtikrinti, pažeidimų skaičiui mažinti ar konkrečiam pažeidimui pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad minėto Viešojo administravimo įstatymo 43 straipsnis įtvirtina Viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatų viršenybę prieš kituose įstatymuose nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytinus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba ūkio subjektams palankesnį reguliavimą. Memorandume dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų numatyta, kad memorandumą pasirašiusios institucijos turi identifikuoti ir skelbti specifinius mažareikšmius ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejus. Kuo remdamosi institucijos nustato, ar pažeidimas mažareikšmis, ar ne? Institucijos, nustatydamos, ar pažeidimas mažareikšmis, ar ne, turi vadovautis institucijoje diegiamais priežiūros metodais ir standartais (rizikos vertinimo sistema, kontroliniais klausimynais). Kartu paminėtina, kad, remiantis Nutarimo Nr punktu, mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas suprantamas kaip veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kurie neįtraukti į kontrolinius klausimynus, nebūtini siekiant tinkamai vykdyti ūkinę veiklą ir kurių pažeidimas nepadarė žalos konkrečia teisės norma saugomam viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nedidelė. Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų 97

99 Ar inspektoriai ir institucijos, kurie vadovaujasi institucijoje diegiamais pažangiais verslo priežiūros metodais ir standartais (rizikos vertinimo sistema, kontroliniais klausimynais), nebus apkaltinami korupcija, jei jie, vadovaudamiesi minėtais standartais, nebaus pažeidėjų už neesminius mažareikšmius ženklinimo reikalavimų neatitikimus? Atkreipiame dėmesį, kad šie priežiūros institucijose diegiami pažangūs priežiūros metodai ir standartai kaip tik padeda sumažinti korupcijos prielaidas ir didina atliekamų patikrinimų skaidrumą. Ūkinei veiklai keliamų reikalavimų aiškumas, patikrinimų vykdymas pagal bendrą standartą, jų prognozuojamumas taikant kontrolinius klausimynus visa tai neabejotinai mažina tiek ūkio subjektų paskatas neteisėtais būdais išvengti inspektorių reikalavimų, tiek ir inspektorių galimybes piktnaudžiauti turimais įgaliojimais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo ministras ir ūkio ministras raštu atkreipė institucijų, vertinančių priežiūros institucijų veiklą (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Generalinės prokuratūros, Seimo kontrolierių įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės kontrolės), dėmesį į priežiūros srityje diegiamus naujus metodus, standartus bei į naują priežiūros institucijų misiją iš baudėjų tapti konsultantais, verslo pagalbininkais, pirmiausiai padedančiais laikytis teisės aktų reikalavimų, kviesdami atsižvelgti į tai, kai atliekamas priežiūros institucijų, jų vadovų ir tarnautojų veiklos vertinimas ar nagrinėjami skundai, kuriuose skundžiami konkretūs priežiūros institucijų veiksmai ar neveikimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat buvo atskirai paprašyta pateikti savo vertinimą (nuomonę), kaip ši tarnyba vertina priežiūros institucijų darbuotojų veiksmus ūkio subjektų veiklos priežiūros pertvarkos srityje, kai rizikos vertinimu pagrįsta priežiūros veikla yra nukreipta į rizikingiausių ūkio subjektų identifikavimą, t. y. kai tikrinamas tik svarbiausių, į kontrolinius klausimynus įtrauktų teisės aktų reikalavimų laikymasis, už mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus neskiriant poveikio priemonės, bet apsiribojant įspėjimo pareiškimu. Pažymėtina, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas dėl galimo piktnaudžiavimo inspektoriams suteikta diskrecijos teise vertinant konkretų teisės aktų reikalavimų pažeidimą kaip mažareikšmį buvo atsižvelgta 2012 m. liepos 18 d. nauja redakcija išdėstytame Nutarime Nr. 511 ir juo patvirtintame Apraše reguliuojant su mažareikšmiškumu susijusius klausimus, pavyzdžiui, Aprašo 7.15 punkte numatyta, kad sprendimą dėl tyrimo nutraukimo ir sankcijos už tokį pažeidimą netaikymo turi priimti ne tas pas inspektorius, kuris užfiksavo mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Ši nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti sprendimų dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tyrimo nutraukimo ir sankcijos už tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimų pažeidimus neskyrimo skaidrumą 98 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

100 MEMORANDUMAS DĖL MAŽAREIKŠMIŲ ŽENKLINIMO NEATITIKIMŲ 2012 m. liepos 11 d. Vilnius VIII priedas Toliau pasirašiusios ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos (toliau priežiūros institucijos), atstovaujamos priežiūros institucijų vadovų, suprasdamos verslo sąlygų gerinimo svarbą ir siekdamos didinti šalies konkurencingumą, gyventojų užimtumą, ekonomikos augimą ir paskatinti investicijas; įvertinusios didelę priežiūros atlikimo praktikos, priežiūros institucijų pastangų mažinti priežiūros naštą ūkio subjektams įtaką verslo sąlygų gerinimui; siekdamos padėti ūkio subjektams sėkmingai veikti konkurencingoje aplinkoje; susirūpinusios, kad nevienoda ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejų vertinimo praktika gali lemti neproporcingų poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą už mažareikšmius ženklinimo neatitikimus; pažymėdamos, jog pagrindinis priežiūros institucijų veiklos tikslas yra apsaugoti visuomenę, kitų asmenų interesus ir aplinką nuo reikšmingų grėsmių, o baudos ir kitos sankcijos tėra tik viena iš priemonių, kuri taikoma, jei nėra švelnesnių būdų priežiūros tikslui įgyvendinti; suprasdamos, kad nepagrįstas didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių eikvojimas mažareikšmiams ženklinimo neatitikimams tirti vietoje ūkio subjektų konsultavimo nedera su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, į s i p a r e i g o j a : ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejus, kai dėl to nekyla reikšmingo pavojaus ar žalos vartotojų sveikatai, o jų klaidinimas yra nežymus, laikyti mažareikšmiais; nustačius mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejį, neskirti poveikio priemonių (baudų, veiklos ribojimo ir kitų), o taikyti tik reikalavimą ištaisyti ženklinimo neatitikimus ir tinkamai paženklinti naujai teikiamus produktus, prieš tai suteikus pakankamą terminą parduoti netinkamai paženklintus; specifinius mažareikšmius ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejus nurodyti priežiūros institucijos vadovo patvirtintose ir viešai paskelbtose rekomendacijose; skirti išteklių konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams ženklinimo klausimais (pavyzdžiui, rengti konsultacinius seminarus, informacinius pranešimus, leidinius, atsakyti į ūkio subjektų kreipimusis ir prašymus, pan.); skelbti Memorandumą dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų priežiūros institucijos interneto svetainės nuolatinėje skiltyje. Suprasdamos, kad teisės aktai suteikia priežiūros institucijai teisę taikyti poveikio priemones ir šis Memorandumas neapriboja priežiūros institucijos diskrecijos jas taikyti, priežiūros institucijos, nustačiusios mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejį, įsipareigoja poveikio priemones taikyti tik išskirtiniais atvejais, kaip paskutinę priemonę, visuomet prieš tai įvertinusios, ar ženklinimo reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais (pavyzdžiui, taikant nurodymus, konsultuojant), ir tik tuomet, kai jos yra būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras nurodytas ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejis tam tikromis aplinkybėmis nėra mažareikšmis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjektui tyčia nesilaikyti ženklinimo reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įpareigotas ištaisyti mažareikšmius ženklinimo neatitikimus, konsultuotas dėl ženklinimo reikalavimų nesilaikymo ir suteiktas pakankamas terminas parduoti netinkamai paženklintus produktus. Ramūnas Lebedys (Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas) Jonas Milius (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius) Evaldas Zigmas Čijauskas (Valstybinės augalininkystės tarnybos priežemės ūkio ministerijos direktorius) Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų 99

101 Dviejų datų taisyklė Dviejų datų taisyklė galimybė pasirengti teisiniams pokyčiams Remiantis Seimo teisės aktų informacinės sistemos duomenimis, per praėjusius 2011 m. vien Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir joms pavaldžios institucijos priėmė 7788 nutarimus ir įsakymus, vidutiniškai 21 teisės aktą per dieną. Tik dalis iš jų buvo derinama su verslui atstovaujančiomis asociacijomis. Tad, nors verslininkai, kaip ir visi Lietuvos Respublikos piliečiai, turi pareigą nuolat domėtis teisiniu reguliavimu ir būti pasirengę pokyčiams, tą padaryti itin sunku. Siekiant išvengti situacijų, kai naujų teisinių reikalavimų verslui tenka laikytis jau kitą savaitę po jų paskelbimo, taikoma dviejų datų taisyklė. Dviejų datų taisyklė tai teisėkūros taisyklė, pagal kurią verslo sąlygas reguliuojantiems teisės aktams taikoma tokia tvarka: Vasaris, kovas ir balandis 3 mėnesiai, skir verslui susipažin su teisės aktais. Teisės aktai priimami iki vasario 1 d., o įsigalioja gegužės 1 d. Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjū s Rugsėjis Spalis Lapkri s Gruodis Analogiškai, rugpjū s, rugsėjis ir spalis ki 3 mėnesiai, per kuriuos verslas susipažįsta su teisės aktais, priimtais iki rugpjūčio 1 d., o įsigaliosiančiais lapkričio 1 d. 2 pav. Teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo ciklas pagal,,dviejų datų taisyklę Ši tvarka galioja, kai teisės aktus priima: vyriausybė; ministerijos; vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų; Kiti Vyriausybei ar ministrams pavaldūs viešojo administravimo subjektai. Dviejų datų taisyklė netaikoma: įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus; įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus; kitais įstatymų nustatytais atvejais; įtvirtinant ūkio subjektams palankesnį reguliavimą. Ūkio subjektų patogumui visi teisės aktai, reguliuojantys verslo sąlygas, skelbiami puslapyje Teisės aktą į sąrašus įtraukia pati jį priėmusi institucija, vadovauda- 100 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

102 masi Teisės aktų projektų skelbimo Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje taisyklėmis. Konkrečios tvarką įtvirtinančios nuostatos šiuo metu yra nurodytos Vyriausybės teisėkūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Žin., 2010, Nr ; 2011, Nr ) m. rugsėjo 18 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, kurio 20 str. 4 d. numatyta, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Teisėkūros pagrindų įstatymas įsigalioja 2013 m. kovo 13 d. Taigi, nuo 2013 m. kovo 13 d. dviejų datų taisyklė bus taikoma visų institucijų Seimo, Vyriausybės, ministerijų, joms pavaldžių viešojo administravimo subjektų, savivaldybių ir pan. priimamiems teisės aktams. Atitinkamai ir poįstatyminiai dviejų datų taisyklę reglamentuojantys teisės aktai. Nauda verslui: suteikiama pakankamai laiko susipažinti su naujais reikalavimais, išsiaiškinti jų turinį ir pasirengti taikyti; susistemintą informaciją apie aktualius teisės aktus galima rasti vienoje vietoje. Nauda priežiūros institucijai: mažiau ūkio subjektų, kurie pažeidžia teisės aktus dėl neišmanymo geresni institucijos veiklos rezultatai. Kad verslininkams iš tikrųjų taptų lengviau įgyvendinti jiems keliamus reikalavimus, būtina: visuomet atidžiai įvertinti, ar rengiamas teisės aktas turės įtakos verslo sąlygoms, juo sukeliami pokyčiai yra aktualūs ir reikšmingi verslui ir, jei taip, pasirinkti įsigaliojimo datą gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d.; taikyti šios taisyklės išimtis tik tada, kai egzistuoja realus, o ne formalus pagrindas tą daryti; nepamiršti atlikti tinkamam paskelbimui būtinų veiksmų Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. Detalesnės rekomendacijos teisės aktų rengėjams Atmintinėje dėl dviejų datų taisyklės įgyvendinimo (X priedas). Dviejų datų taisyklė 101

103 Klausimai atsakymai Kokie teisės aktai turėtų būti laikomi reguliuojančiais verslo sąlygas? Žodynuose verslo sąlygos nurodomos kaip dažniausiai nekontroliuojami socialiniai (taip pat ir demografiniai, kultūriniai), teisiniai, ekonominiai, fiziniai (taip pat gamtiniai ir technologiniai), politiniai ar instituciniai ir tarptautiniai veiksniai, darantys įtaką verslui. Verslo sąlygų reguliavimas tai šių veiksnių reguliavimas tiek, kiek įmanoma. Taigi pateikti vienareikšmį apibrėžimą, kokie teisės aktai yra reguliuojantys verslo sąlygas, yra sunku, jei apskritai galima. Vis dėlto pertvarkos koordinatoriai, kurie inicijavo dviejų datų taisyklės įtvirtinimą teisės aktuose, konsultuodami institucijų atstovus telefonu, teisės aktus, reguliuojančius verslo sąlygas, apibrėžia kaip teisės aktus, nustatančius aplinkybes, kurioms esant leidžiama arba draudžiama pradėti ir vykdyti ūkinę komercinę asmens veiklą, ir (arba) reglamentuojančius tokios veiklos valstybinės priežiūros vykdymą. Taigi eliminuojami tie teisės aktai, kurie nustato reikalavimus, neturinčius konkretaus poveikio savarankiškai ūkinei komercinei veiklai vykdyti (pradėti), tačiau kurių privalo laikytis verslininkai, vykdydami savo ekonominę veiklą, taip, kaip laikosi asmenys, veikdami savo vardu (pavyzdžiui, kelių eismo taisyklės, žemės naudojimo taisyklės, miesto ir kaimo planavimas ir pan.). Šiame atsakyme pateikiama teisės aktų, reguliuojančių verslo sąlygas, sąvokos interpretacija turėtų būti suprantama kaip Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomonė. Minėtos institucijos neturi kompetencijos oficialiai aiškinti Vyriausybės teisės aktų. Kur tiksliai įtvirtintas reikalavimas priežiūros institucijai laikytis dviejų datų taisyklės? Reikalavimas priežiūros institucijai laikytis dviejų datų taisyklės įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarime Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Žin., 2010, Nr ; 2011, Nr ) 2 punkte:,,lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria įpareigoti ministrus, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar ministrams pavaldžių viešojo administravimo subjektų vadovus: 2.1. užtikrinti, kad, nustatant naują arba keičiant esamą ūkio subjektų veiklos reguliavimą ir (ar) priežiūros teisinį reguliavimą, būtų nustatyta, jog toks reguliavimas įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, o teisės aktus, nustatančius tokį teisinį reguliavimą, paskelbti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo. Ši nuostata netaikoma, kai nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reguliavimas ir (ar) priežiūros teisinis reguliavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, kitais įstatymų nustatytais atvejais arba įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas. Kokie yra dviejų datų taisyklės įgyvendinimo rezultatai? Priežiūros institucijos ir ministerijos iš esmės laikosi dviejų datų taisyklės verslui reikalavimų, dalis teisės aktų įsigalioja nurodytomis datomis. Tačiau taip pat nemaža dalis teisės aktų, reguliuojančių verslo sąlygas, įsigalioja ne viena iš dviejų datų. Pagrindinė priežastis daugelis Vyriausybės, ministerijų, joms pavaldžių institucijų priimamų teisės aktų įgyvendina įstatymų nuostatas. Kadangi dviejų datų taisyklė netaikoma įstatymams, jie priimami ne viena iš dviejų datų, todėl ir jų įgyvendinamieji teisės aktai įsigalioja ne pagal dviejų datų principą. 102 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

104 Situacija iš esmės turėtų pasikeisti 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojus minėtajam Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui. Seimas privalės atsižvelgti į dviejų datų taisyklės reikalavimus ir svarstydamas įstatymų projektus. Kokia dalis teisės aktų reguliuoja verslo sąlygas? Šiuo metu dar nėra atlikta oficialių tyrimų, kokia dalis teisės aktų reguliuoja verslo sąlygas. Tačiau Ūkio ministerija, atlikdama nuolatinę teisės aktų projektų, teikiamų svarstymui Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimuose, ir posėdžiuose, stebėseną, kaip verslo sąlygas reguliuojančius identifikuoja apie 20 proc. per ketvirtį teikiamų teisės aktų projektų. Dviejų datų taisyklė 103

105 IX priedas Nutarimas paskelbtas: Žin., 2010, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. RUGSĖJO 30 D. NUTARIMO NR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TEISĖKŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMO 2010 m. spalio 6 d. Nr Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ), 65 punktą ir jį išdėstyti taip: 65. Vyriausybės nutarimai skelbiami ir įsigalioja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimuose nustatomas naujas arba keičiamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir priežiūros teisinis reguliavimas turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Tokie Vyriausybės nutarimai turi būti skelbiami ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nustatomas naujas arba keičiamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis reguliavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais arba įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas. 2. Įpareigoti ministrus, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar ministrams pavaldžių viešojo administravimo subjektų vadovus: 2.1. užtikrinti, kad, nustatant naują arba keičiant esamą ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir (ar) priežiūros teisinį reguliavimą, būtų nustatyta, jog toks reguliavimas įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, o teisės aktus, nustatančius tokį teisinį reguliavimą, paskelbti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo. Ši nuostata netaikoma, kai nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir (ar) priežiūros teisinis reguliavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, kitais įstatymų nustatytais atvejais arba įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas; 2.2. skelbti teisės aktų, nustatančių ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir (ar) priežiūros teisinį reguliavimą, projektus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje teisingumo ministro nustatyta tvarka. Punkto pakeitimai: Nr. 875, , Žin., 2011, Nr ( ) 3. Pasiūlyti savivaldybėms ir kitiems Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepavaldiems viešojo administravimo subjektams, kuriant naują arba keičiant esamą ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir (ar) priežiūros teisinį reguliavimą, vadovautis šio nutarimo 2 punkto nuostatomis. Punkto pakeitimai: Nr. 875, , Žin., 2011, Nr ( ) 104 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

106 4. Šis nutarimas įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 dieną. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas Nr. 875, , Žin., 2011, Nr ( ) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 M. SPALIO 6 D. NUTARIMO NR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. RUGSĖJO 30 D. NUTARIMO NR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TEISĖKŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMO PAKEITIMO *** Pabaiga *** Redagavo Vilija Tamaliūnienė ( ) vilija.tamaliuniene@lrs.lt Dviejų datų taisyklė 105

107 X priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2009 M. SPALIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 1R-315 DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SKELBIMO SEIMO TEISĖS AKTŲ INFORMACINĖS SISTEMOS PROJEKTŲ REGISTRAVIMO POSISTEMĖJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMO 2011 m. spalio 26 d. Nr. 1R-255 Vilnius P a k e i č i u Teisės aktų projektų skelbimo Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1R-315 Dėl Teisės aktų projektų skelbimo Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje taisykles (Žin., 2009, Nr ; 2011, Nr ), ir išdėstau 27 1 punktą taip: TAIS Projektų registravimo posistemėje skelbiant teisės akto, nustatančio ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir (ar) priežiūros teisinį reguliavimą, projektą jam turi būti suteiktas ir papildomas statusas Reguliuojantis verslo sąlygas bei pažymėta šio teisės akto įsigaliojimo data (gegužės 1 diena arba lapkričio 1 diena). Jeigu teisės aktui, kuriuo nustatomas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir (ar) priežiūros teisinis reguliavimas, netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr (Žin., 2009, Nr ), 65 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Žin., 2010, Nr ; 2011, Nr ), 2 punkto reikalavimas įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tokio teisės akto projektui suteikiant statusą,,reguliuojantis verslo sąlygas, TAIS Projektų registravimo posistemėje įsigaliojimo data nežymima. Šiuo atveju turi būti pasirinkta viena iš šių žymų:,,įgyvendinantis Europos Sąjungos teisę,,,įgyvendinantis tarptautinę sutartį,,,įgyvendinantis įstatymo reikalavimą arba,,lengvinantis verslo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu reikalavimas įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną netaikomas. TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS 106 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

108 XI priedas ATMINTINĖ DĖL DVIEJŲ DATŲ TAISYKLĖS VERSLUI ĮGYVENDINIMO 1. Ši atmintinė nustato dviejų teisės aktų įsigaliojimo datų taisyklės verslui, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarime Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Žin., 2010, Nr ; 2011, Nr ), įgyvendinimo rekomendacijas valstybės institucijų darbuotojams. 2. Dviejų datų taisyklė verslui reiškia, jog teisės aktai, įtvirtinantys naują arba keičiantys esamą ūkio subjektų veiklos reglamentavimą ir (ar) priežiūros teisinį reguliavimą, turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Teisės aktus, nustatančius tokį teisinį reguliavimą, privaloma priimti ir paskelbti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d. Dviejų datų taisyklė verslui netaikoma teisės aktams, kuriais: 2.1. įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai; 2.2. įgyvendinami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti reikalavimai; 2.3. įtvirtinamas ūkio subjektams palankesnis reguliavimas; 2.4. kitais įstatymų nustatytais atvejais. 3.,,Dviejų datų taisyklė verslui taikoma visiems: 3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, 3.2. ministrų įsakymams; 3.3. Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymams, 3.4. įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymams, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos ir/ar priežiūros teisinis reguliavimas. 4. Remiantis 2011 m. spalio 26 d. Nr. 1R-255,,Dėl teisingumo ministro 2009 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1R-315 Dėl Teisės aktų projektų skelbimo Seimo teisės aktų informacinės sistemos projektų registravimo posistemėje taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Žin., , Nr ) teisės akto, kuriame nustatomas ūkio subjektų veiklos reguliavimas ir (arba) priežiūra, projektas turi būti paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (toliau posistemė TAPIS), prieš tai jam suteikus specialų statusą,,reguliuojantis verslo sąlygas ir pažymėjus teisės akto įsigaliojimo datą (gegužės 1 diena arba lapkričio 1 diena). Jeigu teisės aktui, kuriuo reguliuojamos verslo sąlygos, dviejų datų taisyklė verslui netaikoma pagal vieną iš šios atmintinės 2 punkte nurodytų išimčių, tokio teisės akto projektui turi būti suteikta žyma:,,įgyvendinantis Europos Sąjungos teisę,,,įgyvendinantis tarptautinę sutartį,,,įgyvendinantis įstatymo reikalavimą arba,,lengvinantis verslo sąlygas, nežymint įsigaliojimo datos. 5. Vadovaujantis 2009 m. spalio 9 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-315,,Dėl teisės aktų projektų skelbimo Seimo teisės aktų informacinės sistemos projektų registravimo posistemėje taisyklių patvirtinimo 45 punktu, teisės akto projekto rengėjas privalo užtikrinti, jog galutinis teisės akto, reguliuojančio verslo sąlygas, projekto variantas būtų susietas su priimtu ir paskelbtu Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje atitinkamu teisės aktu. Tik susiejus teisės akto projektą su priimtu ir paskelbtu teisės aktu, Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje teisės aktas turės specialų statusą,,reguliuojantis verslo sąlygas. 6. Šios atmintinės 4 ir 5 punktuose nustatyta teisės aktų žymėjimo TAPIS posistemėje tvarka leidžia sudaryti teisės aktų, įsigaliojančių pagal dviejų datų taisyklę bei teisės aktų, kuriems taikomos išimtys iš dviejų datų taisyklės, sąrašus. Sąrašai skelbiami puslapyje Dviejų datų taisyklė 107

109 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511,,Dėl priežiūros funkcijų optimizavimo (Žin., 2010, Nr ; 2011, Nr ; 2012, Nr ) 5.6 p. vienu iš priežiūros funkcijų optimizavimo tikslų ir uždavinių nurodytas siekis užtikrinti, kad priežiūros reguliavimo keitimas ar naujo reguliavimo įvedimas būtų prognozuojamas, viešas, koordinuojamas horizontaliai, reguliavimas įsigaliotų laikantis dviejų datų taisyklės. Taigi dviejų datų taisyklės verslui įtvirtinimo teisės aktuose tikslas garantuoti, jog ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui. Sprendžiant, ar teisės aktui taikytina dviejų datų taisyklė verslui, visuomet atsižvelgtina į šį tikslą bei protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimus. 8. Remiantis nurodytu, teisės akto rengėjas turi pareigą įvertinti, ar rengiamas teisės aktas turės įtakos verslo sąlygoms, juo sukeliami pokyčiai yra aktualūs ir reikšmingi verslui, ir jei taip suteikti specialų statusą,,reguliuojantis verslo sąlygas posistemėje TAPIS, pasirenkant įsigaliojimo datą gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d. 9. Taip pat, nusprendus, jog rengiamas teisės aktas galimai turės įtakos verslo sąlygoms, jo rengėjas privalo į teisės akto projektą įtraukti nuostatą, jog toks teisės aktas įsigalioja atitinkamų metų gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d. 10. Priėjus išvadą, jog rengiamas teisės aktas galimai turės įtakos verslo sąlygoms, tačiau jam taikytina išimtis iš dviejų datų taisyklės verslui, teisės akto rengėjas turi nurodyti, kuri būtent iš išimčių taikytina, pasirenkant papildomą žymą,,įgyvendinantis Europos Sąjungos teisę,,,įgyvendinantis tarptautinę sutartį,,,įgyvendinantis įstatymo reikalavimą arba,,lengvinantis verslo sąlygas posistemėje TAPIS. Tokiu atveju, suteikiant statusą,,reguliuojantis verslo sąlygas, įsigaliojimo datos pasirinkti nereikia. 11. Tuomet, kai rengiamo teisės akto pobūdis nėra akivaizdus, jo projektui suteiktinas specialus statusas bei taikytina dviejų datų taisyklė verslui, jei yra bent vienas pagrįstas argumentas ketinamą priimti teisės aktą pripažinti turinčiu įtakos verslo sąlygoms. 12. Jeigu rengiamame teisės akte, kuris reguliuoja verslo sąlygas, yra tiek sąlygas lengvinančių nuostatų, tiek ir sąlygas sunkinančių reikalavimų, dviejų datų taisyklė verslui negalioja toms teisės akto nuostatoms, kurios nustato ūkio subjektams palankesnį reguliavimą. Tačiau paminėta nėra pagrindas visą teisės aktą pripažinti lengvinančiu verslo sąlygas bei suteikti atitinkamą žymą. Dar daugiau verslo sąlygų lengvinimo išimtis netaikytina, jei yra bent menkiausia abejonė, ar teisės aktas, jo nuostata gali būti pagrįstai laikomas verslo sąlygas lengvinančiu. 13. Išimtis, įtvirtinanti, jog teisės aktui negalioja dviejų datų taisyklė verslui, kadangi jis įgyvendina Europos Sąjungos teisę taikytina tik tuomet, kai priešingu atveju būtų pažeistas atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo terminas. Įprastai Europos Sąjungos teisės aktuose nustatomas ilgas jų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, tad įgyvendinančių teisės aktų priėmimas ir įsigaliojimas turėtų būti planuojamas, atsižvelgiant į dviejų datų taisyklės reikalavimus. 14. Teisės aktų keitimo praktika, kuomet keičiamas ne visas teisės akto straipsnis ar punktas, bet keli žodžiai sakinyje ir jis keičiamas nebe pirmą kartą, sukelia sunkumų, tiek nustatant teisės akto pobūdį, tiek ir suvokiant bei atskleidžiant jo reikalavimus, ypatingai smulkiems ūkio subjektams, kurie įprastai nėra profesionalūs teisininkai. Todėl keičiant teisės aktus, reguliuojančius verslo sąlygas, rekomenduotina juos jų straipsnių ar punktus arba (kai keičiami atskiri straipsniai, punktai) visuomet išdėstyti nauja redakcija, kai tai leistina pagal teisėkūrą reglamentuojančius teisės aktus. 15. Institucijų darbuotojai, net ir nerengiantys teisės aktų projektų, privalo būti susipažinę su dviejų datų taisyklės verslui reikalavimais ir, teikdami pastabas kitų asmenų parengtiems teisės aktų projektams, atkreipti rengėjų dėmesį šiuos reikalavimus, kai ketinamam priimti teisės aktui jie taikytini. 16. Pastebėjus, kad teisės aktas, buvo priimtas ir įsigaliojo, nesilaikant dviejų datų taisyklės verslui, būtina informuoti el. paštu dvidatos@ukmin.lt. 108 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

110 17. Atsakymus į techninius dokumentų įkėlimo į posistemę TAPIS klausimus galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento parengtame,,dokumentų įdėjimo vadove. 18. Vadovaudamasi minėtojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511,,Dėl priežiūros funkcijų optimizavimo punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija du kartus per metus rengia institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo ataskaitą, kurioje aptariami ir dviejų datų taisyklės įgyvendinimo klausimai. Šioje ataskaitoje gali būti skelbiamas ir institucijų, kurios ataskaitiniu laikotarpiu nesilaikė dviejų datų taisyklės sąrašas. Dviejų datų taisyklė 109

111 Baigiamasis žodis Tikimės, jog šis ūkio subjektų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų sąvadas su pateiktomis ūkio subjektų priežiūros rekomendacijomis padrąsino, ir kiekvienam iš Jūsų padės tinkamai praktikoje taikyti efektyvios ir optimalios verslo priežiūros principus ir geriau orientuotis verslo priežiūros pertvarkos kryptyse. Inspektoriau, viliamės, kad: neužmiršite, jog tikslas yra bendras kad būtų mažiau pažeidimų, o ne kuo daugiau baudų; taikydami teisės normas vadovausitės jų tikslu netaikysite normų taip, kad jos trukdytų pasiekti reguliavimo tikslų; atminsite, jog ūkio subjektų veiklos apsunkinimas nėra reguliavimo tikslas; žinosite, kas tikrai svarbu (ir kodėl), ir į tai koncentruositės, kartu padėsite tai suprasti verslininkams; padėsite verslininkams suprasti kontrolinius klausimynus; įvardysite mažareikšmius pažeidimus, patarsite, bet nebausite; suprasite, jei reguliavimas netikslingas ar jo įgyvendinimas neadekvačiai brangus, jūsų pareiga tai pamatyti ir pasakyti; jei kažkas svarbaus nepateko į klausimyną, siūlysite jį papildyti, jei ne itin svarbaus išimti. Jūsų darbas bus toks, jog kitą kartą verslininkai Jus pasitiks su šypsena. Vadove, viliamės, kad: klausite ir klausysite ūkio subjektų, kaip geriau pasiekti bendrų tikslų; vertinsite inspektorius pagal tai, ar pasiekti reguliavimo tikslai jų srityse, o ne pagal tai, kiek jie dirba ar baudžia; suprasite, kad išteklių visada bus mažiau nei užduočių, rizikos vertinimas yra raktas nustatyti, kas svarbiausia, o kas gali palaukti. Sėkmės šiame prasmingame kelyje! 110 VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

112 Naudingų kontaktų sąrašas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamentas Verslo priežiūros politikos skyrius Tel El. paštas versloprieziura@ukmin.lt Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Teisės sistemos vystymo skyrius Tel. (8 5) Kontroliniai klausimynai skelbiami svetainėje Dėl dviejų datų taisyklės klausti el. paštu dvidatos@ukmin.lt Daug naudingos medžiagos pateikta Aktyviai dalyvauti galite ir Linkedin tinklalapyje Prisijunkite prie mūsų ir Facebook tinkle: Verslo priežiūros gerinimas Naudingų kontaktų sąrašas 111

113 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija Verslo priežiūros vadovas Užsakymas Nr Tiražas vnt. Maketavo ir spausdino UAB Lodvila

114 Savo rankose laikote specializuotą leidinį Verslo priežiūros vadovą ūkio subjektų priežiūrą reguliuojančių teisės aktų ir dokumentų, dažnai užduodamų klausimų ir atsakymų sąvadą. Šiuo vadovu tikimės Jus supažindinti su efektyvios ir optimalios verslo priežiūros principais, padėti tinkamai juos taikyti praktikoje ir geriau orientuotis verslo priežiūros pertvarkos kryptyse. Vadovas taip pat naudingas verslininkams, norintiems žinoti pagrindinius jų veiklos priežiūrai taikomus principus ir procedūras. Tikimės drauge su Jumis pasiekti pertvarkos tikslus: sumažinti ūkio subjektams tenkančią priežiūros naštą, nukreipiant institucijos inansinius ir žmogiškuosius išteklius didžiausios rizikos prevencijai, o taip pat suteikiant verslui daugiau aiškumo: priežiūros reikalavimai verslui turi tapti suprantamesni, lengviau ir patogiau prieinami. Siekdami akcentuoti prioritetines verslo priežiūros sritis, šio vadovo turinį suskirstėme į atskiras, pagrindinėms verslo priežiūros priemonėms skirtas dalis, kuriose kartu su priemonės tikslingumo apibrėžtimi pridedamas atitinkamas teisės aktas ar dokumentas. Kaip pagalbinę priemonę rasite ir klausimų bei atsakymų skyrelį, kuris turėtų padėti atsikratyti dvejonių ir netikrumo, kylančių dėl verslo priežiūros pertvarkos. Norime pasidžiaugti, jog pirmieji pertvarkos rezultatai jau matomi 2012 m. rugpjūčio mėn. atliktos Ūkio subjektų apklausos dėl verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimo tyrimo ataskaita rodo, kad beveik du iš trijų įmonių atstovai teigia, kad pastaruoju metu teigiamai pakito inspektorių požiūris į verslą jie elgiasi mandagiau ir stengiasi padėti laikytis teisės aktų reikalavimų. Tikime, kad šis leidinys padės tvirtai jaustis mums kartu einant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir jų funkcijų pertvarkos keliu. Verslo priežiūros pertvarkos komanda