ELEKTRONINIAI ATSISKAITYMAI: TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS EUROPOS SĄJUNGOJE IR LIETUVOS RESPULIKOJE

Transcription

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS TARPTAUTINĖS IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS KATEDRA Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės specializacijos V kurso studentas Lauras Butkevičius ELEKTRONINIAI ATSISKAITYMAI: TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS EUROPOS SĄJUNGOJE IR LIETUVOS RESPULIKOJE Magistro darbas Darbo vadovas asist.m.civilka Darbo recenzentas asist.r.kazlauskas Vilnius, 2003

2 Turinys TURINYS ĮŽANGA.. 1 I DALIS. ELEKTRONINIŲ ATSISKAITYMŲ SĄVOKA, IŠTAKOS IR PRIEMONĖS skyrius. Mokėjimo ir atsiskaitymo samprata ir šių sąvokų atskyrimas 6 2 skyrius. Elektroninio atsiskaitymo ir elektroninės mokėjimo priemonės sąvokos Elektroninių atsiskaitymų samprata ir vieta atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistemoje Elektroninės mokėjimo priemonės samprata skyrius. Pagrindinės elektroninės mokėjimo priemonės Tradicinės elektroninės mokėjimo priemonės Novatoriškos elektroninės mokėjimo priemonės 20 4 skyrius. Elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo ištakos ir priežastys bei elektroninės komercijos keliami poreikiai II DALIS. ELEKTRONINIŲ ATSISKAITYMŲ TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS EUROPOS SĄJUNGOJE 27 1 skyrius. Europos Sąjungos teisės aktai elektroninių atsiskaitymų srityje Teisės aktai, reglamentuojantys išimtinai atsiskaitymų santykius, įskaitant ir elektroninių atsiskaitymų Teisės aktai, reglamentuojantys santykius, glaudžiai susijusius su elektroninių atsiskaitymų santykiais skyrius. Vieninga mokėjimų erdvė Europos Sąjungoje ir elektroniniai atsiskaitymai 39 3 skyrius. Elektroniniams pinigams ir elektroninių pinigų institucijoms taikomas teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje Elektroninių pinigų teisinių santykių reglamentavimo priežastys, tikslai ir nauda 42 -i-

3 Turinys 3.2. Elektroniniai pinigai: samprata ir teisinio reglamentavimo ypatumai Kai kurie elektroninių pinigų institucijų ir jų veiklos reglamentavimo klausimai skyrius. Nacionalinio teisinio reglamentavimo ypatumai Europos Sąjungos valstybėse narėse ir 1997 m. liepos 30 d. Europos Komisijos rekomendacijos 97/489/EB įgyvendinimo problemos skyrius. Naujojo elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo modelio Europos Sąjungoje pasirinkimo problematika III DALIS. ELEKTRONINIŲ ATSISKAITYMŲ TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE skyrius. Elektroniniai atsiskaitymai ir Lietuvos Respublikos teisės šaltiniai skyrius. Lietuvos Respublikos teisės derinimas su Europos Sąjungos teise elektroninių atsiskaitymų srityje m. liepos 30 d. Europos Komisijos rekomendacijos 97/489/EB įgyvendinimo problemos Elektroniniai pinigai ir elektroninių pinigų institucijos Lietuvos Respublikos teisėje. 82 IŠVADOS 86 SUMMARY 90 LITERATŪROS SĄRAŠAS. 92 -ii-

4 Įžanga ĮŽANGA Galima drąsiai teigti, kad elektroniniai atsiskaitymai yra XXI amžiaus elektroninės bankininkystės fenomenas, kurio ekonominis reikšmingumas akivaizdus. Spartus elektroninių atsiskaitymų santykių vystymasis, naujos bankinės technologijos, įgalinančios mokėjimus ir atsiskaitymus inicijuoti ir vykdyti nematerialioje erdvėje, sąlygoja teisės, kaip pagrindinio socialinio reguliatoriaus, reakciją, šių sofistikuotų santykių patalpinimo į teisinius rėmus poreikį. Europos Sąjungoje vyraujančios teisinio reglamentavimo tendencijos parodo, kad dauguma principų ir teisės normų, taikomų tradicinėje, popierinėje aplinkoje, gali būti pritaikyti ir elektroninei erdvei. Tačiau šiame informacinių technologijų amžiuje elektroninė komercija ir Internetas, kaip atviras, globalus tinklas, kelia iššūkius susiklosčiusiai tradicinei teisinei tvarkai, kas sąlygoja naujų teisės aktų, pritaikytų elektroninės erdvės santykiams, kūrimą ir principų atsiradimą. Nežiūrint į tai, kad Europos Sąjungoje elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo tendencijos pastebimos dar 1987 metais, Europos Komisijai gruodžio 8 d. priėmus rekomendaciją 87/598/EEB dėl Europos elgesio kodekso dėl elektroninių atsiskaitymų (santykių tarp finansinių institucijų, prekybininkų ir paslaugų teikėjų ir vartotojų) 1, vis dėlto šios srities teisinis reglamentavimas nėra pakankamas, atsižvelgiant į šių dienų realijas. Todėl būtina analizuoti elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo trūkumus, atskleidžiant pagrindines problemas, bei diskutuoti dėl galimo reglamentavimo modelio ne tik Europos Sąjungos kontekste, tačiau imant domėn ir Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, kadangi dar 1990 metais Lietuvai pradėjus ūkio liberalizavimo reformas, modernus ir sklandžiai veikiantis finansinių paslaugų sektorius tapo būtinu. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos siekį tapti Europos Sąjungos nare, elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo problemos ir ateities perspektyvos turi būti nagrinėjamos neatsietai su Europos Sąjungoje vykstančiais procesais. Temos aktualumas, mokslinis naujumas, teorinė ir praktinė nauda. Šis darbas yra pirmas mokslinio pobūdžio darbas Viliaus Universiteto Teisės fakultete, pretenduojantis į detalesnę elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo problematikos ir ateities perspektyvų Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje analizę. Elektroniniai atsiskaitymai, 1 Commission Recommendation 87/598/EEC of 8 December 1987 on European Code of Conduct relating to electronic payment (Relation between financial institutions, traders and service establishments, and consumers) // Official Journal L 365, , P

5 Įžanga kaip vienas iš įdomiausių elektroninės komercijos (įskaitant elektroninę bankininkystę) klausimų, pakankamai seniai nagrinėjamas informatikos ir ekonomikos užsienio šalių mokslo atstovų. Tuo tarpu kiek išsamesnė teisinė diskusija šia tema pastebima tik pastarąjį dešimtmetį. Pastebėtina, kad užsienio autoriai nagrinėja atskirus elektroninių atsiskaitymų instituto aspektus, tačiau mokslinių darbų teisinio reglamentavimo problematikos tema autoriui surasti nepavyko. Nežiūrint į tai, kad elektroniniai atsiskaitymai yra viena iš labiausiai paplitusių bankinių paslaugų, ši sritis daugeliui Lietuvos teisininkų tebėra terra incognita. Vienintelis mokslinis darbas elektroninių atsiskaitymų tema Lietuvoje yra M.Civilkos, kuris, beje, yra šio darbo vadovas, 2002 metais Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros Informatikos teisės centro tinklapyje Internete publikuotas tyrimas Elektroniniai atsiskaitymai 2, kuriame aptariami pagrindiniai elektroninių atsiskaitymų instituto klausimai. Be mokslinio naujumo, kitas motyvas, paskatinęs autorių gilintis į pasirinktą temą, yra jos aktualumas. Iki šiol Lietuvoje teisinė bazė elektroninių atsiskaitymų srityje nėra moderni ir pakankamai išvystyta. Dabartiniu metu šie santykiai daugiausiai reglamentuojami tarp komercinių bankų ir jų klientų sudarytų sutarčių dėl atitinkamų paslaugų teikimo. Tuo tarpu Lietuvos įstatymų leidėjas nėra atsižvelgęs į Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas dėl elektroninių mokėjimų priemonių išleidėjų ir jų turėtojų tarpusavio santykių, atsakomybės ribojimo, elektroninius pinigus išleidusių institucijų veiklos ypatybių. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad pačioje Europos Sąjungoje nuo 2002 metų vyksta diskusijos dėl elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo problematikos ir ateities teisinio reglamentavimo modelio pasirinkimo. Būtent šios problemos ir paskatino autorių rašyti magistro darbą pasirinkta tema ir gilintis į elektroninių atsiskaitymų problematiką, siekiant teisiškai įvertinti dabartinę Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo bazę bei pateikti galimus ateities teisinio reglamentavimo modelius. Magistro darbo temos analizė naudinga informatikos ir Europos Sąjungos teisės pažinimo aspektu. Praktinė šio darbo nauda pasireiškia tuo, kad darbe pateikiami Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3 trūkumai gali būti naudingi šio įstatymo projekto rengėjams. 2 M.Civilka. Elektroniniai atsiskaitymai. Vilnius, < 3 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. < -2-

6 Įžanga Tyrimo objektas. Šio magistro darbo tyrimo objektas tai elektroninių atsiskaitymų institutas pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę. Dėl šio instituto specifikos, jį sudarančių teisinių santykių įvairovės ir sudėtingumo, elektroninių atsiskaitymų instituto negalima priskirti vienai teisės šakai (ar sistemai). Atsiskaitymų formų klasifikacijoje išskiriami ypatingi atsiskaitymai, inicijuojami ir vykdomi elektroniniu būdu. Tai elektroniniai atsiskaitymai. Paprastai atsiskaitymų sistemos teisinius pagrindus nustato nacionalinės teisės aktai (Lietuvoje tai būtų Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 4 ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas 5 ), tokiu būdu atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, tame tarpe ir elektroninius atsiskaitymus, patalpindami į vidaus (konkrečiai civilinės) teisės reguliavimo sritį. Vis dėlto būtų naivu kategoriškai teigti, kad elektroninių atsiskaitymų institutas yra tik civilinės teisės reguliavimo dalyku. Pati elektroninių atsiskaitymų instituto prigimtis leidžia konstatuoti, kad šis institutas taip pat priklauso informatikos teisės šakai ir Europos Sąjungos teisės sistemai. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe elektroninių atsiskaitymų institutas nagrinėjamas civilinės, informatikos ir Europos Sąjungos teisės kontekstuose. Darbe nagrinėjamas fundamentalus elektroninių atsiskaitymų instituto aspektas teisinio reglamentavimo problemos. Pažymėtina, kad autorius, analizuodamas Europos Sąjungos teisės normas, pagrindinį dėmesį skiria 1997 m. liepos 30 d. Europos Komisijos rekomendacijai 97/489/EB dėl atsiskaitymo už sandorius elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir ypač dėl santykių tarp jas išleidusio ir turinčio asmens 6 bei Elektroninių pinigų direktyvoms (2000 m. rugsėjo 18d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų institucijų steigimosi, veiklos ir jos priežiūros 7 bei 2000 m. rugsėjo 18d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/28/EB, papildančiai direktyvą 2000/12/EB dėl kredito institucijų steigimosi ir veiklos vykdymo 8 ). Autoriaus nuomone, būtent šie teisės aktai sudaro elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo pagrindą Europos Sąjungoje. Tuo tarpu kiti Europos Sąjungos teisės aktai yra tik netiesiogiai susiję su nagrinėjamu institutu, ir yra reikšmingi tiek, kiek padeda atskleisti nagrinėjamą problemą. 4 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII Oficialus tekstas. Pirmas leidimas. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, Valstybės žinios. 1999, Nr Commission Recommendation 97/489/EC of 30 July 1997 concerning transactions by electronic payment instruments and in particular the relationship between holder and issuer (Text with EEA relevance) // Official Journal L 208, , P Directive 2000/46/EC of the European Parliament and of the Council of 18 September 2000 on the taking up, pursuit of and prudential supervision of the business of electronic money institutions // Official Journal L 275, , P Directive 2000/28/EC of the European Parliament and of the Council of 18 September 2000 amending Directive 2000/12/ES relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions // Official Journal L 275, , P

7 Įžanga Reikia paminėti, kad darbe neanalizuojamas lėšų pervedimo mechanizmas elektroniniais kanalais, jo teisinis įvertinimas apsiribojama elektroninių mokėjimo priemonių bei elektroninių pinigų institucijų teisinių santykių analize. Reikia pastebėti, kad į darbo tyrimo objektą nepatenka JAV elektroninių atsiskaitymų teisiniai santykiai, apsiribojant Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika, kadangi Lietuvai ruošiantis tapti Europos Sąjungos nare, kur kas aktualesnės tampa Europos Sąjungoje vyraujančios elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo tendencijos. Be to, dėl JAV ekonomikos masto ir sudėtingumo, elektroninių atsiskaitymų teisinė bazė šioje šalyje nėra pakankamai išvystyta. Tyrimo tikslai ir uždaviniai. Pagrindinis šio darbo tikslas yra atskleisti elektroninių atsiskaitymų instituto turinį ir nustatyti elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo probleminius aspektus Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje bei, kiek tai leidžia magistro darbo apimtis, išnagrinėti galimas šių problemų sprendimo kryptis ir būdus. Papildomas tikslas pradėti mokslinę teisinę diskusiją elektroninių atsiskaitymų tema Lietuvoje. Siekiant nurodytų tikslų, šiam darbui iškelti tokie uždaviniai: 1) išanalizuoti elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo priežastis ir pagrįsti šio instituto reglamentavimo poreikį tiek Europos Sąjungos mastu, tiek Lietuvos Respublikoje; 2) išnagrinėti elektroniniams atsiskaitymams skirtas Europos Sąjungos teisės normas, pagrindinį dėmesį skiriant Elektroninių pinigų direktyvų (Direktyvos 2000/46/EB ir Direktyvos 2000/28/EB) ir Rekomendacijos 97/489/EB nuostatoms, įvertinti jų privalumus bei trūkumus; 3) nustatyti Lietuvos Respublikos teisės normų, reguliuojančių elektroninių atsiskaitymų teisinius santykius, turinį; 4) atskleisti detalesnio ir aiškesnio elektroninių atsiskaitymų teisinių santykių reglamentavimo poreikį ir būtinybę Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje; 5) pateikti naujo elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo modelio Europos Sąjungoje galimas kryptis ir teisinį jų įvertinimą. Tyrimų metodika. Tiriant elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo problemas ir ateities perspektyvas Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje bei formuluojant šio darbo išvadas buvo remiamasi sisteminiu, loginiu, istoriniu, lyginamuoju ir teleologiniu (arba teisės akto leidėjo ketinimo) tyrimo metodais. Sisteminio metodo naudojimo būtinybę lėmė sisteminė elektroninių atsiskaitymų prigimtis. Šis metodas padėjo analizuoti elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo -4-

8 Įžanga problemas tiek informatikos, tiek ekonomikos mokslų kontekste, kiek tai būtina siekiamiems šio darbo tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, suvokti elektroninių pinigų sąvokos problematiką galima tik pasitelkus informatikos mokslo žinias. Loginis metodas būtinas atskleidžiant bet kokio mokslinio tiriamojo darbo tikslus, aiškinantis teisės normų turinį, pateikiant išvadas bei apibendrinimus. Pavyzdžiui, šiame darbe analizuojant galimą elektroninių atiskaitymų teisinio reglamentavimo modelį Europos Sąjungoje, naudojamas loginis metodas. Istorinis metodas buvo naudojamas nagrinėjant Europos Sąjungos teisės nuostatų elektroninių atsiskaitymų srityje evoliuciją ir priežastis, lėmusias egzistuojančio elektroninių atsiskaitymų reglamentavimo Europos Sąjungoje modelio pasirinkimą. Pavyzdžiui, šiame darbe autorius analizuoja Lietuvos teisės šaltinių istorinės raidos tendencijas elektroninių atsiskaitymų srityje bei elektroninių mokėjimo priemonių išleidėjų ir turėtojų, jų atsakomybės klausimų santykių kaitą 1987, 1988 ir 1997 metais Europos Komisijos priimtų rekomendacijų kontekste. Lyginamasis metodas naudojamas atskleidžiant Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti Rekomendaciją 97/489/EB, normų turinį ir išsiaiškinti jų trūkumus, lyginant šias normas su minėtos rekomendacijos nuostatomis. Atskleidžiant elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų institucijų reglamentavimo spragas Lietuvos Respublikos teisėje taip pat naudojamas lyginamasis metodas. Pavyzdžiui, analizuojant subjektų, kuriems Lietuvoje suteikiama teisė išleisti elektroninius pinigus, problematiką, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 9 ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatos lyginamos su Direktyvos 2000/28/EB nuostatomis. Teleologinis (arba teisės akto leidėjo ketinimo) metodas leido daryti išvadas dėl tam tikrų teisės normų turinio ir, atsižvelgiant į jų tikslus, taikymo. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/28/EB ir Direktyvos 2000/46/EB priėmimo tikslus, buvo padaryta išvada, kad kredito įstaigos, išleisdamos ir tvarkydamos elektroninius pinigus, privalo vadovautis Direktyvoje 2000/46/EB įtvirtinta elektroninių pinigų samprata ir vykdyti elektroninių pinigų išpirkimo reikalavimą, nors tai nėra tiesiogiai nustatyta jokiame Europos Sąjungos teisės akte. Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro įžanga, trys dalys ir išvados. Kiekviena darbo dalis suskirstyta į skyrius pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį. Dauguma skyrių skirstomi į poskyrius, kuriuose analizuojami skirtingi to paties klausimo aspektai. Darbo sandarai įtakos turėjo tai, kad darbe nagrinėjama ne tik teisinio reglamentavimo problematika, tačiau atskleidžiama ir pačio elektroninių atsiskaitymų instituto specifika. -5-

9 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės I DALIS ELEKTRONINIŲ ATSISKAITYMŲ SĄVOKA, IŠTAKOS IR PRIEMONĖS 1 skyrius Mokėjimo ir atsiskaitymo samprata ir šių sąvokų atskyrimas Prieš pradedant nagrinėti elektroninių atsiskaitymų teisinio reglamentavimo problemas ir ateities perspektyvas Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje, labai svarbu yra pateikti mokėjimo ir atsiskaitymo sampratą, taip pat atskirti šias sąvokas. Reikia pastebėti, kad teisės moksle šios sąvokos dažnai painiojamos, sutapatinamos, vartojamos kaip sinonimai, todėl atsiskaitymų (ne tik elektroninių, tačiau ir visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais) teisinai santykiai suprantami pakankamai siaurai ir ribotai, neįsigilinant į tikrąją šių sofistikuotų santykių esmę. Tik tinkamai suvokus šių sąvokų skirtumus galima visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti pasirinktą problemą. Autoriaus nuomone, visų pirma, reikia išanalizuoti lingvistinę žodžių mokėjimas ir atsiskaitymas reikšmes. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 9 žodį mokėti aiškina inter alia kaip pinigų davimą už gaunamą daiktą, atliktą darbą ir pan.; tuo tarpu žodis atsiskaityti inter alia reiškia sąskaitų suvedimą, atsilyginimą, atsimokėjimą. Matome, kad bendrinėje lietuvių kalboje mokėjimas reiškia tam tikrą procesą, tuo tarpu atsiskaitymui būdingas baigtinumo požymis šis žodis išreiškia baigtinį veiksmą. Taigi mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokų skirtumai, apimties ir turinio skirtumai išryškėja pirmiausiai bendrinėje kalboje, tačiau šio darbo kontekste kur kas svarbiau yra pateikti juridinę nagrinėjamų sąvokų koncepciją. Literatūroje dažnai nėra aiškiai pateikiami mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokų apibrėžimai ir skirtumai apsiribojama atsiskaitymų teisinių santykių analize, teisine atsiskaitymų prievolės prigimtimi 10. Paprastai Lietuvos teisės doktrinoje atsiskaitymas apibrėžiamas kaip grynųjų pinigų sumokėjimas ar lėšų pervedimas per banką, kuriuo įvykdomas vieno asmens (mokėtojo) piniginis įsipareigojimas kitam asmeniui (gavėjui) už pateiktas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas 11. Anglo-Amerikiečių teisinė tradicija atsiskaitymą inter alia supranta kaip tam tikrą uždarymą, pabaigą, prievolinių santykių 9 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, P. 57, Teisinė atsiskaitymų prievolė ir atsiskaitymų teisiniai santykiai plačiau bus nagrinėjami kitoje šio darbo dalyje, siekiant atskleisti elektroninių atsiskaitymų sampratą, prigimtį ir vietą atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistemoje. 11 Namų advokatas. Sud. J.Prapiestis. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, P

10 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės kulminaciją, pažado ar sutarties įvykdymą 12. Taigi šiuo atveju, kaip ir Lietuviškoje doktrinoje, atsiskaitymo sąvokoje akcentuojamas pats prievolės, įsipareigojimų pilnutinis (galutinis) įvykdymas. Reikia pastebėti, kad Europos Sąjungos teisės aktuose atsiskaitymo sąvokos apibrėžimas nėra pateikiamas. Kaip minėta, bendrinėje lietuvių kalboje mokėjimo sąvoka reiškia tam tikrą procesą. Teisiškai mokėjimas paprastai apibrėžiamas kaip piniginio įsipareigojimo vykdymas, bent jau taip jį apibrėžia kai kurių kontinentinės Europos valstybių (pavyzdžiui, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) civiliniai kodeksai 13. Anglo-Amerikiečių teisės tradicija mokėjimo sąvoką taip pat sieja su įsipareigojimo vykdymu 14. Tuo tarpu Europos Sąjungos teisės aktuose nors mokėjimo sąvoka nėra pateikiama, tačiau apibrėžiant elektroninį mokėjimą, kaip pamatysime kitose šio darbo dalyse, pastaroji sąvoka nėra siejama su įsipareigojimo požymio buvimu. Galima teigti, kad Europos Sąjungos teisės aktai mokėjimą (nors ir tiesiogiai nepateikdami šios sąvokos) suvokia tik kaip grynųjų pinigų sumokėjimą (perdavimą) arba lėšų (negrynųjų pinigų) pervedimo veiksmą elektroniniu būdu. Taigi teisės doktrina suponuoja išvadą, kad atsiskaitymas yra platesnė sąvoka, apimanti ir papildanti mokėjimą, kadangi mokėjimas yra vienas iš atsiskaitymo būdų. Be to, labai dažnai mokėjimo sąvoka susiaurinama iki atsiskaitymo grynaisiais pinigais 15, kas, autoriaus nuomone, nėra visiškai teisinga, kadangi tiek atsiskaitymas, tiek ir mokėjimas gali būti atliekamas ne tik grynaisiais, tačiau ir negrynaisiais pinigais. Aptariant mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokų skirtumus, reikia pabrėžti, kad įsipareigojimo buvimo ar nebuvimo, kaip pagrindinio sąvokos elemento, požiūriu, atsiskaitymo sąvoka apima platesnį santykių ratą nei mokėjimo sąvoka, vadinasi savo apimtimi yra platesnė už pastarąją kiekvienas atsiskaitymas yra mokėjimas, tačiau ne kiekvienas mokėjimas yra atsiskaitymas 16. Autoriaus nuomone, negalima drąsiai teigti, kad įsipareigojimas yra būtinas mokėjimo sąvokos elementas (kas prieštarauja dabar egzistuojančiai ir, galima teigti, dominuojančiai teorijai). Faktiškai pagrindinis skirtumas tarp mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokų yra tam tikro įsipareigojimo buvimas. Tai reiškia, kad įsipareigojimas (prievolės, kaip teisinio santykio, elementas) nėra mokėjimo sąvokos būtinas elementas, tuo tarpu atsiskaitymas visada yra tam tikro įsipareigojimo vykdymas. Pavyzdžiui, mokėjimo 12 Black s Law Dictionary: Definitions of the Terms and Phrases of American and English Jurisprudence, Ancient and Modern. Sixth edition. St. Paul, Minn. West Publishing Co., P M.C.Malaguti. The Payment System in European Union: Law and Practice. P. 16. (Cituojama iš: M.Civilka. Elektroniniai atsiskaitymai. Vilnius, P. 3. < 14 Black s Law Dictionary: Definitions of the Terms and Phrases of American and English Jurisprudence, Ancient and Modern. Sixth edition. St. Paul, Minn. West Publishing Co., P M.Civilka. Elektroniniai atsiskaitymai. Vilnius, P. 3. < 16 Ibid. -7-

11 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės pavedimas, nurodant bankui pervesti lėšas į gavėjo sąskaitą, nebūtinai turi būti atitinkamo įsipareigojimo, skolos pasekmė; tai galima atlikti paprasčiausiai gera valia, nesant prievoliniuose teisiniuose santykiuose su gavėju. Taip pat ir nurodymas bankui pervesti savo lėšas iš vienos savo sąskaitos į kitą nėra susijęs su tam tikro įsipareigojimo buvimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokos nėra tinkamai atskirtos. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 17 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad atsiskaitymas yra grynųjų pinigų mokėjimo ar lėšų pervedimo veiksmas, kuriuo įvykdomas mokėtojo piniginis įsipareigojimas gavėjui. To paties teisės akto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokėjimas tai mokėtojo piniginių įsipareigojimų gavėjui vykdymas mokant pinigais: tiesiogiai gavėjui grynaisiais pinigas arba per gavėjo pasirinktą banką ar kitą kredito įstaigą. Matome, kad Mokėjimų įstatyme įtvirtinta kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje) ir Anglo- Amerikiečių teisės tradicijoje vyraujanti teorija, pagal kurią, kaip minėta, mokėjimo sąvoka išreiškia įsipareigojimo vykdymą, kaip kertinį mokėjimo sąvokos elementą. Be to, reikia pastebėti, kad Mokėjimų įstatyme taip pat naudojama lėšų pervedimo sąvoka 18, reiškianti bankuose esančiose mokėjimų sistemos dalyvių sąskaitose pagal mokėjimo nurodymus padarytus įrašus, kuriuos padarius gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas. Atrodytų, kad lėšų pervedimas, Mokėjimų įstatymo prasme, reiškia ne ką kitą, o mokėjimą, suvokiant jį ne kaip įsipareigojimų vykdymą. Vis dėlto tokia išvada nedarytina, kadangi tikrojo mokėjimo atveju (t.y. nepripažįstant įsipareigojimo, kaip mokėjimo sąvokos būtinojo elemento) mokėtojas ir gavėjas gali sutapti, tuo tarpu įstatyme numatant, kad lėšų pervedimo atveju gavėjas įgyja nuosavybės teisę į mokėtojo pervestas lėšas, akivaizdu, jog mokėtojas ir gavėjas negali būti tas pats asmuo, nes mokėtojas negali įgyti nuosavybės teisės į tas pačias lėšas antrą kartą nuosavybės statusas nepasikeičia, jis lieka tas pats. Toks Mokėjimų įstatymo neapibrėžtumas ir netikslumas, pateikiant mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokas, yra kritikuotinas bei keliantis ne tik teorinių, tačiau ir praktinių problemų. Šiuo metu mokėtojui pervedant lėšas iš vienos jo banko sąskaitos į kitą (t.y. mokėtojui ir gavėjui sutampant), šis procesas ir su juo susijusios pasekmės nepatenka į galiojančio Mokėjimų įstatymo reguliuojamą sritį, o bankui netinkamai įvykdžius arba neįvykdžius tokio mokėjimo mokėtojas, gindamas savo interesus, negalėtų vadovautis minėto įstatymo nuostatomis. Todėl, autoriaus nuomone, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Lietuvos Respublikos teisės aktuose būtina įtvirtinti mokėjimo sąvoką, nesuponuojančią 17 Valstybės žinios. 1999, Nr Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis. -8-

12 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės įsipareigojimo, kaip būtino sąvokos elemento, bei atsisakyti lėšų pervedimo sąvokos, kuri autoriaus vertintina kaip dirbtinis konstruktas. Sveikintina, kad rengiant Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą 19 vadovaujamasi kita (ne šiuo metu vyraujančia ir Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta) mokėjimo ir atsiskaitymo samprata. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Mokėjimų įstatymo projekte mokėjimas apibrėžiamas kaip mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui: tiesiogiai gavėjui grynaisiais pinigais arba pervedant negrynuosius pinigus per pasirinktas kredito įstaigas; pervedant lėšas mokėtojas ir gavėjas gali būti tas pats asmuo 20. Iš tiesų, tokia nuostata vertintina kaip pažangi, tačiau reikia aptarti ir kai kuriuos Mokėjimų įstatymo projektų trūkumus, susijusius su mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokomis. Pirma, įstatymo projektas nėra tikslus ir aiškus, numatydamas, kad mokėjimo sąvoka apima grynųjų pinigų perdavimą. Vadovaujantis antrojo Mokėjimų įstatymo projekto 1 straipsnyje įtvirtinta įstatymo paskirtimi ( [ ] nustatyti kredito įstaigų ir klientų santykius atliekant mokėjimus ), įstatymas neturėtų reglamentuoti santykių, kuriuose dalyvauja tik mokėtojas ir gavėjas, nedalyvaujant kredito įstaigoms. Tuo atveju, jeigu mokėtojas pateikia kredito įstaigai grynuosius pinigus, norėdamas sumokėti juos į gavėjo sąskaitą, tai nelaikytina mokėjimo atlikimu grynaisiais pinigais. Šiuo atveju, Mokėjimo įstatymo projekto prasme, būtų laikoma finansiniu padengimu, kuris apibrėžiamas kaip reikalingos mokėjimo nurodymui įvykdyti lėšų sumos buvimas mokėtojo sąskaitoje, esančioje mokėtojo kredito įstaigoje, arba mokėtojo įmokėjimas kredito įstaigai grynųjų pinigų ir (arba) mokėtojo kredito įstaigos įsipareigojimas suteikti mokėtojui kreditą mokėjimo nurodymui įvykdyti 21. Todėl sąvoka mokėjimas, Mokėjimų įstatymo projekto prasme, turėtų būti suprantama tik kaip negrynųjų pinigų pervedimas, o ne grynųjų pinigų perdavimas. Pažymėtina, kad sąvoka perdavimas taip pat kritikuotina, kadangi ji paprastai suprantama kaip fizinis materialaus daikto perdavimas, kai tuo tarpu lėšos, kaip nematerialus objektas, iš vienos sąskaitos į kitą yra būtent pervedamos, o ne perduodamos fiziškai. Antra, antrajame Mokėjimų įstatymo projekte nėra pateikiama atsiskaitymo sąvoka, kas laikytina dideliu šio įstatymo projekto trūkumu. Naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje 19 Pažymėtina, kad šio įstatymo projekto rengimo procese, buvo parengti du projektai. Pirmasis Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas oficialiai nėra publikuotas, tačiau buvo gautas iš Lietuvos bankų asociacijos (toliau darbe šis įstatymo projektas vadinamas pirmasis Mokėjimų įstatymo projektas ). Tuo tarpu kitas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Žr.: < šiuo metu yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti 2003 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 338 (Žr.: Valstybės Žinios. 2003, Nr ) (toliau šis įstatymo projektas vadinamas antrasis Mokėjimų įstatymo projektas ). 20 Antrojo Mokėjimų įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis. 21 Antrojo Mokėjimų įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalis. -9-

13 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės neįtvirtinus atsiskaitymo sąvokos, atsitiktų taip, kad joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nepateiktų šios sąvokos apibrėžimo. Tokiu atveju būtų sudėtinga nustatyti, kas pagal Lietuvos Respublikos teisę laikytina atsiskaitymu. Be to, nebūtų galima aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokų atskyrimo kriterijų, kadangi, kaip matėme, doktrinoje nėra vieningos nuomonės dėl nagrinėjamų sąvokų požymių problematikos. Beje, įdomu paminėti, kad pirmajame Mokėjimų įstatymo projekte mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokos buvo analogiškos dabar galiojančiame Mokėjimų įstatyme pateiktoms, todėl galima teigti, kad nebuvo įtvirtinti kriterijai, aiškiai atskiriantys mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokas 22. Matome, kad mokėjimo ir atsiskaitymo sąvokų atskyrimo ir apibrėžimo problematika turi ne tik teorinę, tačiau ir praktinę reikšmę. Reikia atkreipti dėmesį, jog nors Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas įtvirtina kai kurias progresyvias nuostatas, tačiau, priėmus siūlomus pakeitimus, nagrinėjamų sąvokų apibrėžimo ir atskyrimo problematika išliktų. 22 Pirmasis Mokėjimų įstatymo projektas atsiskaitymą apibrėžė kaip mokėtojo piniginių įsipareigojimų gavėjui įvykdymą grynaisiais arba negrynaisiais pinigais. Tuo tarpu mokėjimą buvo siūloma apibrėžti kaip mokėtojo piniginių įsipareigojimų gavėjui vykdymą mokant pinigais: tiesiogiai gavėjui grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais per pasirinktas kredito įstaigas. -10-

14 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės 2 skyrius Elektroninio atsiskaitymo ir elektroninės mokėjimo priemonės sąvokos 2.1. Elektroninių atsiskaitymų samprata ir vieta atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistemoje Kalbant apie atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, susiduriama su keliomis problemomis. Pirma, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sąvoka. Antra, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais teisinio santykio specifika. Ir, trečia, pinigų ir beveik pinigų 23 sąvokų atskyrimo klausimu. Aiškindamiesi atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sąvoką susiduriame su dviem nuomonėmis 24. Pirmoji, kad atsiskaitymai negrynaisiais pinigais tai visi mokėjimai, įskaitant čekius ir vekselius, atliekami nesinaudojant grynaisiais pinigais. Antroji nuomonė teigia, kad tai tik tokie mokėjimai, kurie atliekami pervedant pinigus iš skolininko sąskaitos į kreditoriaus sąskaitą skolininko nurodymu ir kreditoriaus sutikimu. Pastaroji pozicija yra pakankamai ribota, neatspindinti atsiskaitymų santykių specifikos ir atsiskaitymų priemonių įvairovės. Todėl, autoriaus nuomone, pirmoji nuomonė yra priimtinesnė. Kaip buvo minėta ankstesnėje šio darbo dalyje, atsiskaitymo sąvoka yra susijusi su tam tikro įsipareigojimo, prievolinių santykių buvimu. Visais atvejais, kai vienas asmuo turi kitam asmeniui sumokėti tam tikrą pinigų sumą, prievolės įvykdymas yra susijęs su atitinkamu atsiskaitymu pinigais 25. Taip atsiranda atsiskaitymų teisiniai santykiai, kurie teisės aktų pripažįstami savarankiškomis civilinėmis teisinėmis prievolėmis 26. Jų teisinė vertė reiškiasi tuo, kad tiek, kiek artimai jos susijusios su civilinės sutarties ar nesutartinės prievolės įvykdymu, piniginės mokėjimo pareigos įvykdymas patenka už pagrindinės prievolės ribų ir 23 Atsižvelgiant į darbo struktūrą, beveik pinigų specifika bus aptariama kitoje šio darbo dalyje, nagrinėjant elektroninių pinigų sampratą ir santykį su pinigais ir beveik pinigais. 24 P.Markovas. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais // Justitia. Nr P Namų advokatas. Sud. J.Prapiestis. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, P Atsiskaitymų teisiniai santykiai neišvengiamai susiję su piniginėmis prievolėmis. Prof.V.Mikelėnas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nepateikia piniginės prievolės sampratos, nurodo, kad pinigine reikia laikyti tokią prievolę, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą sumą (t.y. tam tikros vertės piniginius ženklus) ir kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti. Prievolės pripažinimui pinigine šiuo atveju neturi reikšmės atsiskaitymo forma atsiskaitant tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais, prievolė pripažįstama pinigine. Taigi piniginės prievolės dalykas gali būti skolininko pareiga perduoti kreditoriui tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus. Prof.V.Mikelėnas taip pat pastebi, kad ne visos prievolės, kurių dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti piniginius ženklus, gali būti pripažintos piniginėmis. Prievolė, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui individualiais požymiais apibrėžtą piniginį ženklą, pvz., senovinį banknotą, nėra piniginė. Tais atvejais, kai pinigai yra prekė (pvz., valiutos pirkimas-pardavimas), o ne mokėjimo priemonė, tokios prievolės taip pat nėra piniginės. (Žr.: V.Mikelėnas. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, P. 180). -11-

15 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės sudaro atsiskaitymų teisiniu santykius, kurie plėtojasi pagal atskiras specifines taisykles 27. Reikia pastebėti, kad teisės doktrinoje atsiskaitymų teisiniai santykiai apibūdinami įvairiai. Tarybinė Lietuvos civilinės teisės doktrina atsiskaitymų teisinius santykius laikė sistema teisės reguliuojamų santykių, susiklosčiusių vykdant per kredito įstaigą piniginę prievolę, už perduotus daiktus, atliktus darbus, suteiktas paslaugas 28. Atsiskaitymų teisiniai santykiai taip pat apibrėžiami ir kaip civilinės ir komercinės (prekybos) teisės normomis sureguliuoti specifinės savarankiškos rūšies piniginiai sutartinių santykių dalyvių santykiai dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo, atlikti tam tikrus darbus ir panašiai, siekiant padengti pinigines skolininko prievoles kreditoriui per banką sutartomis sąlygomis 29. Svarbu pastebėti, kad tokie atsiskaitymų teisinių santykių apibrėžimai yra klaidingi. Nesigilinant į kritikuotiną atsiskaitymų teisinių santykių suvokimą, reikia paminėti tai, kad kredito įstaiga nėra būtinas ir privalomas atsiskaitymų teisinių santykių subjektas. Juk skolininkui perduodant grynuosius pinigus kreditoriui taip pat susiklosto atsiskaitymų teisiniai santykiai, kuriuose kredito įstaiga nedalyvauja. Žinoma, suvokiant atsiskaitymų teisinius santykius siaurai, galima būtų pripažinti, kad kredito įstaigos yra būtini ir privalomi atsiskaitymų teisinių santykių subjektai. Taigi atsiskaitymų teisinai santykiai yra grindžiami grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, t.y. pagrindinės atsiskaitymų formos yra atsiskaitymai grynaisiais 30 ir negrynaisiais 31 pinigais. Nepiniginiams atsiskaitymams būdinga tai, kad atsiskaitymų santykiuose operuojama ne tam tikrais piniginiais ženklais, o tam tikrais įrašais ar dokumentais ir įrašais 32. Atsiskaitymų formų kontekste (tiksliau klasifikacijos pagrindu) ir yra išskiriami elektroniniai atsiskaitymai. Pagal mokėjimo laiką atsiskaitymai klasifikuojami į: 1) atsiskaitymus, atliekamus nedelsiant (elektroniniai atsiskaitymai); ir 2) atsiskaitymus atidedant mokėjimą suteikiant kreditą mokėtojui arba nesuteikiant tokio kredito 33. Todėl elektroniniai atsiskaitymai laikytini atsiskaitymų negrynaisiais pinigais instituto subinstitutu. Vis dėlto kyla neišvengiamas klausimas kaip tiksliau apibrėžti elektroninius atsiskaitymus? Daugumos 27 Namų advokatas. Sud. J.Prapiestis. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, P Tarybinė civilinė teisė. Red. J.Žeruolis. 2 d. Vilnius: Mintis, P. 261.; Tarybinė civilinė teisė. Red. P.Vitkevičius. 2 d. Vilnius: Mintis, P P.Markovas. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais // Justitia. Nr P Atsiskaitymams grynaisiais pinigais būdinga tai, kad piniginė prievolė įvykdoma tiesiogiai sumokant kitai prievolės šaliai grynaisiais pinigais. (Žr.: Namų advokatas. Sud. J.Prapiestis. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, P. 94). 31 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnio 3 dalis nustato, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. (Žr.: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII Oficialus tekstas. Pirmas leidimas. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, P ). 32 P.Markovas. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais // Justitia. Nr P Ibid. P

16 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės nuomone, tokie atsiskaitymai yra viena iš būtinų Internetinės komercijos savybių. Tačiau dauguma elektroninės komercijos transakcijų nėra nei vykdomos, nei už jas atsiskaitoma Internete 34. Be to, ne visi elektroniniai atsiskaitymai inicijuojami ir vykdomi Internete. Todėl privalomos abipusės priklausomybės tarp elektroninių atsiskaitymų ir elektroninės komercijos (įskaitant Internetinę komerciją) nėra 35. Dažniausiai teorijoje elektroniniai atsiskaitymai bendriausia prasme apibrėžiami kaip atsiskaitymai, kurie inicijuojami ir apdorojami elektroniniu būdu, naudojant modernias informacinių technologijų 36 priemones. Pažymėtina, kad elektroninio atsiskaitymo (angl. electronic settlement) sąvoka yra daugiau teorinė, naudojama teisės doktrinoje. Tuo tarpu Europos Sąjungos teisės aktuose naudojamas ne elektroninio atsiskaitymo, bet elektroninio mokėjimo (angl. electronic payment) terminas, kuris nėra siejamas su tam tikro įsipareigojimo buvimu. Pirmą kartą Europos Sąjungos teisės aktuose elektroninio mokėjimo sąvoka buvo įtvirtinta 1987 m. gruodžio 8 d. Komisijos rekomendacijoje 87/598/EEB dėl Europos elgesio kodekso dėl elektroninių atsiskaitymų (santykių tarp finansinių institucijų, prekybininkų ir paslaugų teikėjų ir vartotojų) 37, kurios 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad elektroninis atsiskaitymas reiškia bet kokį atsiskaitymą, atliekamą kortele, kurioje yra inkorporuota magnetinė juostelė ar mikroschema, elektroninių atsiskaitymų terminale ar elektroninių kortelių skaitytuvu / POS (angl. point-of-sale) terminalu. Galima drąsiai teigti, kad toks apibrėžimas yra labai ribotas, pasenęs ir neatitinkantis dabartinės elektroninių mokėjimo priemonių įvairovės. Tuo tarpu kur kas pažangesnį sąvokos elektroninio mokėjimo apibrėžimą galima rasti 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais 38. Tiesa, šis reglamentas tiesiogiai įtvirtina tik tarptautinio elektroninio mokėjimo sąvoką, kuri 2 straipsnio a) punkto apibrėžiama kaip tarptautinis lėšų pervedimas, inicijuotas kitos nei tokį pervedimą įvykdančios institucijos išleista 34 Internetas (angl. Internet) tai tarptautinis, atviras kompiuterinis tinklas, susidedantis iš daugybės įvairių vietinių tinklų, kuriame informacija perduodama ir priimama TCP/IP protokolų pagalba. (Žr. Dictionary of Information Technology. Second edition. Peter Collin Publishing, P. 185). 35 C.Goldfinger. Secure Electronic Payments on the Internet: Position Paper. Brussels, September 1, P < 36 Informacinės technologijos (angl. information technologies) tai technologijos, apimančios informacijos pasiekimą, kaupimą, išsaugojimą, apdorojimą ir paskirstymą elektroninėmis priemonėmis. (Žr.: Dictionary of Information Technology. Second edition. Peter Collin Publishing, P. 177). 37 Commission Recommendation 87/598/EEC of 8 December 1987 on European Code of Conduct relating to electronic payment (Relation between financial institutions, traders and service establishments, and consumers) // Official Journal L 365, , P Toliau darbe ši rekomendacija vadinama Rekomendacija 87/598/EEC, jeigu nėra nurodyta kitaip. 38 Regulation (EC) No 2560/2001 of the European Parliament and of the Council of 19 December 2001 on crossborder payments in euro // Official Journal L 344, , P

17 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės elektronine mokėjimo priemone. Labai svarbu, kad minėtas reglamentas į tarptautinio elektroninio mokėjimo sąvoką taip pat įtraukia tarptautines lėšų išgryninimo operacijas, kas dar kartą patvirtina minėtą išvadą, jog Europos Sąjungos teisės aktai įsipareigojimo, kaip būtino požymio, nepriskiria mokėjimo sąvokai. Atsižvelgiant į šio darbo tyrimo objektą, siekiant aiškumo, tikslumo ir apibrėžtumo, toliau šiame darbe terminas elektroniniai atsiskaitymai bus naudojamas siauresne prasme, aptariant tik elektroninių atsiskaitymų formas (priemones) Elektroninės mokėjimo priemonės samprata Literatūroje ir praktikoje elektroninių mokėjimo priemonių terminas naudojamas pakankamai retai. Dažniausiai naudojamos sąvokos, kaip elektroninių mokėjimų sistemos (angl. electronic payment systems) ir elektroninių mokėjimų schemos (angl. electronic payment schemes). Vis dėlto teisinis terminas, naudojamas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose 40, yra būtent elektroninių mokėjimų priemonės (angl. electronic payment instruments). Elektroninės mokėjimo priemonės sąvokos užuomazgos randamos 1988 m. lapkričio 17 d. Komisijos rekomendacijos 88/590/EEB 41 dėl mokėjimo sistemų, ir ypač santykių tarp kortelės turėtojo ir kortelės išleidėjo Priedo 2 punkte, kuris mokėjimo įrenginį (priemonę) (angl. payment device) apibrėžia kaip kortelę ar kitą priemonę, kuri įgalina jos naudotoją vykdyti šias operacijas: 1) elektroninius mokėjimus kortele, o ypač elektroniniu kortelių skaitytuvu; 2) banknotų išėmimą, banknotų ir čekių deponavimą ir susijusias operacijas elektroniniuose įrenginiuose, kaip grynųjų pinigų išdavimo įrenginiai (angl. cash dispensing machines) ir bankomatuose / ATM įrenginiuose (angl. automatic teller machines); 3) neelektroninį mokėjimą kortele, įskaitant procesus, kai reikalaujama parašo ir yra išduodamas kvitas, tačiau neįskaitant kortelių, kurių vienintelė funkcija yra garantavimas mokėjimo, atlikto čekiu; 4) elektroniniai mokėjimai, vykdomi be kortelių, tokie kaip telefoninė bankininkystė. Akivaizdu, kad tiek pačios mokėjimo įrenginio (priemonės) sąvokos naudojimas, tiek jos apibrėžimas, yra pasenęs, neatitinkantis dabartinių elektroninių 39 Suvokiant elektroninius atsiskaitymus plačiau, terminas elektroniniai atsiskaitymai apima ne tik tam tikras priemones, tačiau ir patį lėšų pervedimo ir judėjimo mechanizmą per kredito įstaigas elektroniniu būdu, kas nėra šio darbo tyrimo objektas. 40 Ši sąvoka apibrėžiama tik Mokėjimų įstatymo projektuose, tuo tarpu galiojančiame Mokėjimų įstatyme ji ignoruojama. 41 Commission Recommendation 88/590/EEC of 17 November 1988 concerning payment systems, and in particular the relationship between cardholder and card issuer // Official Journal L 317, , P Toliau ši rekomendacija vadinama Rekomendacija 88/590/EEC, jeigu tekste nėra nurodyta kitaip. -14-

18 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės atsiskaitymų santykių ir juos stabdantis, kadangi neapima daug šiuo metu egzistuojančių elektroninių mokėjimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, 1997 m. liepos 30 d. Europos Komisija priėmė rekomendaciją 97/489/EB dėl atsiskaitymo už sandorius elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir ypač dėl santykių tarp jas išdavusio ir turinčio asmens 42. Šios rekomendacijos 2 straipsnio 1 punktas elektroninę mokėjimo priemonę apibrėžia kaip priemonę, suteikiančią jos turėtojui galimybę atsiskaityti už tuos sandorius, kuriems taikomos rekomendacijos nuostatos. Šios priemonės apima nuotolinės prieigos mokėjimo priemones ir elektroninius pinigus 43. Nuotolinės prieigos priemonės apibrėžiamos kaip priemonės, suteikiančios galimybę jų turėtojui pasiekti lėšas, laikomas jo/jos sąskaitoje įstaigoje, kuriomis leidžiama atlikti mokėjimus lėšų gavėjui ir kuriomis atsiskaitant paprastai reikia asmens kodo ir/ar kokio nors kito panašaus tapatybės įrodymo; tai ypač mokėjimo kortelės (ar tai būtų kredito, debeto, atidėto debeto ar išlaidų kortelės) ir bankų paslaugų telefonu bei kliento namuose teikimo programinė įranga 44. Pažymėtina, kad 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais 2 straipsnio c) punkte pateikiama analogiška samprata, tik nurodant, kad nuotolinės prieigos priemonės sąvoka neapima tarptautinių kreditinių pervedimų 42 Commission Recommendation 97/489/EC of 30 July 1997 concerning transactions by electronic payment instruments and in particular the relationship between holder and issuer (Text with EEA relevance) // Official Journal L 208, , P Toliau ši rekomendacija vadinama Rekomendacija 97/489/EC, jeigu tekste nėra nurodyta kitaip. 43 Atsižvelgiant į darbo struktūrą, elektroninių pinigų sąvoka bus apibrėžiam ir nagrinėjama kitoje darbo dalyje. 44 Rekomendacija 97/489/EC pateikia tik pavyzdinį šių priemonių sąrašą. Įdomu pastebėti, kad pirmajame Mokėjimų įstatymo projekte, apibrėžiant nuotolinės prieigos mokėjimo priemones, šis priemonių sąrašas buvo pateiktas kaip baigtinis. Įtvirtinus tokią nuostatą, būtų užkirstas kelias kitų, jau esančių ir ateityje atsirasiančių, mokėjimo priemonių laikymui nuotolinės prieigos priemonėmis. Tuo tarpu antrasis Mokėjimų įstatymo projektas pateikia tik pavyzdinį nuotolinių mokėjimo priemonių sąrašą, kas, be abejo, laikytina šio projekto privalumu. -15-

19 Elektroninių atsiskaitymų sąvoka, ištakos ir priemonės 3 skyrius Pagrindinės elektroninės mokėjimo priemonės Sparti informacinių technologijų 45, Interneto 46 panaudojimo ir elektroninės komercijos plėtra, vartotojų ir verslo subjektų poreikiai lėmė elektroninių mokėjimo priemonių kūrimą ir tobulinimą. Šiuo metu visame pasaulyje egzistuoja labai daug įvairių elektroninių mokėjimo priemonių, kurių eklektiškoje rinkoje sunku orientuotis tiek paprastiems vartotojams, tiek ekonomikos, informatikos ir teisės mokslo atstovams. Pažymėtina, kad elektroninių atsiskaitymų priemonių, atliekant mokėjimus ir atsiskaitymus per Internetą ir belaidžius tinklus, gausa iššaukė didelį šių paslaugų teikėjų ratą finansų įstaigos 47 ir įvairios informacinių technologijų ir telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės (taip vadinami naujieji elektroninių atsiskaitymų paslaugų teikėjai ). Šie naujieji subjektai savo paslaugas siūlo paprastiems vartotojams (tai tam tikros tarpininkavimo paslaugos tarp finansų įstaigos ir jos klientų) ir finansų įstaigoms (operacinės paslaugos, įvairūs know-how). Kadangi šio darbo tikslas nėra išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti įvairias elektroninių atsiskaitymų priemones, bus aptariamos tik pagrindinės, Europos valstybėse dažniausiai pasitaikančios. Nors daugelis autorių 48 pasirenka įvairius elektroninių mokėjimo priemonių nagrinėjimo ir klasifikavimo kriterijų, toliau bus aptartos tradicinės ir novatoriškos elektroninės mokėjimo priemonės, remiantis naujausiais Europos Centrinio Banko tyrimais Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo Narystės Europos Sąjungoje siekiančių šalių 2001 m. Eurobarometras, apibendrinusio trylikos valstybių kandidačių situaciją, duomenimis, į didelės Lietuvos visuomenės dalies gyvenimą modernios informacinės technologijos ateina lėtai. Pagal namų ūkio aprūpinimą informacinėmis technologijomis, Lietuvos namų ūkiai atsilieka nuo kitų kandidačių vidurkio pagal kompiuterinės įrangos turėjimą (17 proc. Lietuvos namų ūkių yra kompiuteris; kitų kandidačių vidurkis 19 proc.), tačiau Lietuva lenkia pagal galimybę naudotis Internetu net 20 proc. namų ūkių Lietuvoje turi galimybę naudotis Internetu (Europos Sąjungoje narystės siekiančių valstybių vidurkis 12 proc.). (Žr.: I.Žilionienė. Informacinės technologijos svetimos net trečdaliui lietuvių // < 46 Interneto tyrimų bendrovės Ipsos-Reid naujausios studijos duomenimis, pasaulio gyventojai ir toliau smarkiai plečia Interneto panaudojimą. JAV užfiksuotas aukščiausias Interneto panaudojimo rodiklis 72 proc. šalies gyventojų 2002 metais pasinaudojo Internetu nors kartą per mėnesį. Kanadoje šis rodiklis yra 62 proc., Pietų Korėjoje 53 proc., Didžiojoje Britanijoje 50 proc., Vokietijoje 43 proc., Prancūzijoje 37 proc. (Žr.: 2002 m.: interneto panaudojimas pasaulyje toliau auga // < 47 Anglų kalboje tai atitinka financial institutions terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktuose naudojamas sąvokas, šiam darbe bus naudojimas finansų įstaigos sąvoka. 48 Žr., pvz.: G.J.H. Smith. Internet Law & Regulation. Third edition. London: Sweet & Maxwell, P ; G.Rognetta. Il Commercio Elettronico. Napoli: Edizioni Simone, P ; G.Stuner. Law & Technology Convergence: Electronic Payment Systems. Deliverable // ESPRIT Project Electronic Commerce Legal Issues Platform. P < L.Edgar. Electronic Payment Systems. Deliverable // ESPRIT Project Electronic Commerce Legal Issues Platform. < L.Edgar. Electronic Payments. Deliverable bis // ESPRIT Project Electronic Commerce Legal Issues Platform. P < 49 Žr.: E-Payments in Europe the Eurosystem s Perspective. Issues Paper of the European Central Bank. < -16-