LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA

Transcription

1 LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA 2011 m., lapkritis 1

2 TURINYS ĮVADAS LIETUVOS JŪRINIS SEKTORIUS SLĖNIS LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS PLĖTRAI SU JŪRINIU SEKTORIUMI SUSIJĘ STRATEGINIAI DOKUMENTAI BEI TEISĖS AKTAI SU JŪRINIU SEKTORIUMI SUSIJĘ EKONOMINĖS VEIKLOS SUBSEKTORIAI EKONOMINĖS VEIKLOS SUBSEKTORIAI SUBSEKTORIŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO VERTINIMAS BENDRI JŪRINIO SEKTORIAUS RODIKLIAI LAIVYBA IR UOSTAI LAIVŲ STATYBA IR REMONTAS ŢVEJYBA IR AKVAKULTŪRA JŪRINĖ ENERGETIKA JŪRINĖ REKREACIJA IR TURIZMAS SU JŪRINIU SEKTORIUMI SUSIJUSIOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS DALYVAVIMAS FUNDAMENTINIO MOKSLO IR MTEP PROGRAMOSE BEI TAIKOMŲJŲ JŪRINIŲ TYRIMŲ RINKOJE AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTŲ RENGIMAS IR/AR UGDYMAS JŪRINIO SEKTORIAUS POTENCIALIŲ SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ANALIZĖ INTELEKTINĖS ŽINIOS IR INOVACIJOS JŪRINIAME SEKTORIUJE INOVACIJŲ POREIKIS JŪRINIO SEKTORIAUS VERSLO ĮMONĖSE MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ GALIMYBĖS TENKINTI VERSLO ĮMONIŲ POREIKIUS REKOMENDACIJOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMUI DALYVAVIMAS JŪRINIO SEKTORIAUS POLITIKOS FORMAVIME JŪRINIO SEKTORIAUS STRATEGINĖS IR EKONOMINĖS PLĖTROS ALTERNATYVOS AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTŲ RENGIMAS ŢMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KONSOLIDAVIMO PLANO RENGIMAS DALYVAVIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ RINKOJE REKOMENDACIJOS JŪRINIO SLĖNIO KOORDINAVIMUI JŪRINĮ SLĖNĮ KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS ATVIROS PRIEIGOS MTEP INFRASTRUKTŪROS CENTRO KŪRIMAS VALDYMO IR VEIKLOS MODELIS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS PROJEKTINIS VALDYMAS VIEŠINIMAS IR RINKODARA VIEŠOJI IR PRIVATI PARTNERYSTĖ STRATEGINIŲ KOMPETENCIJŲ STIPRINIMAS ASOCIACIJOS BALTIJOS SLĖNIS NARIŲ TARPE

3 10. REKOMENDACIJOS TOLESNIAM JŪRINIO SLĖNIO VYSTYMO SKATINIMUI MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ BEI VERSLO ĮMONIŲ BENDRADARBIAVIMAS, MTEP KRYPTYS LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS KLASTERIZACIJOS GALIMYBĖS TEISINĖS, ORGANIZACINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS JŪRINIO SLĖNIO VYSTYMO SKATINIMUI IŠVADOS

4 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Pav. Nr. 1. Lietuvos jūrinio sektoriaus schema...9 Pav. Nr. 2. Lietuvos Respublikos administracinis ţemėlapis Pav. Nr. 3. Baltijos jūros regiono ţemėlapis Pav. Nr. 4. Jūrinio slėnio objektai Pav. Nr. 5. Jūrinio sektoriaus teisės aktų ir strateginių dokumentų schema Pav. Nr. 6. Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai schema Pav. Nr. 7. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos schema Pav. Nr. 8. Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominių veiklų schema Pav. Nr. 9. Santykinis subsektorių dydis jūrinio sektoriaus kontekste 2009 m Pav. Nr. 10. Lietuvos jūrinis sektorius ir jo poveikis šalies ekonomikai Pav. Nr. 11. Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominis poveikis šalies ekonomikai Pav. Nr. 12. Laivybos ir uostų subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Pav. Nr. 13. Laivybos ir uostų subsektoriaus rodiklių dinamika Pav. Nr. 14. Klaipėdos uosto perkrovimai m Pav. Nr. 15. Tranzitinių krovinių srautai pagal sausumos šalis Pav. Nr. 16. Klaipėdos uosto keleiviai m Pav. Nr. 17. Didţiausių Baltijos jūros uostų krovos dinamika m Pav. Nr. 18. Baltijos jūros regiono uostų plėtros perspektyvos Pav. Nr. 19. Laivų statybos ir remonto subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Pav. Nr. 20. Laivų statybos ir remonto subsektoriaus rodiklių dinamika Pav. Nr. 21. Laivų ir plaukiojančiųjų įrengimų produktų eksportas 2009 m Pav. Nr. 22. Baltijos regiono valstybių laivų eksportas importas 2009 m Pav. Nr. 23. Ţvejybos ir akvakultūros subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Pav. Nr. 24. Ţvejybos ir akvakultūros subsektoriaus rodiklių dinamika Pav. Nr. 25. Įvairių rūšių ţuvies sugavimo Baltijos jūroje dinamika Pav. Nr. 26. Ţuvų sugavimo Lietuvoje registruotais laivais pagal vietovę dinamika Pav. Nr. 27. Sugaunamos ţuvies kiekis Baltijos jūros regione 2010 m Pav. Nr. 28. Jūrinės energetikos subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Pav. Nr. 29. Jūrinės energetikos subsektoriaus rodiklių dinamika Pav. Nr. 30. Lietuvos vėjo energetikos plėtra Pav. Nr. 31. Vėjo jėgainių gaminamos energijos dalies bendroje elektros energijos gamyboje dinamika Pav. Nr. 32. Baltijos jūros regiono esamos ir prognozuojamos jūrinės vėjo jėgainės Pav. Nr. 33. Vėjo jėgainių parkų potencialios vietos Baltijos jūroje Pav. Nr. 34. Jūrinės rekreacijos ir turizmo verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Pav. Nr. 35. Jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriaus rodiklių dinamika Pav. Nr. 36. Apgyvendinimo įstaigų bei svečių skaičiaus dinamika m Pav. Nr. 37. Numerių uţimtumas ir vietų uţimtumas Pav. Nr. 38. Kruizinių laivų turizmo dinamika Klaipėdos uoste Pav. Nr. 39. Su jūriniu sektoriumi susijusios mokslo ir studijų institucijos Pav. Nr. 40. Jūrinės tematikos mokslo ir studijų institucijų padaliniai Pav. Nr. 41. MTEP programų klasifikavimas Pav. Nr. 42. ES Bendrosios programos rengimo procesas Pav. Nr. 43. Inovacijų klasifikavimas pagal Oslo manual metodiką Pav. Nr. 44. Jūrinio slėnio organizacinė struktūra Pav. Nr. 45. Su jūrine tematika susijusi MTEP infrastruktūra Pav. Nr. 46. Alternatyva Nr.1 decentralizuotas vidinis modelis Pav. Nr. 47. Alternatyva Nr.2 centralizuotas vidinis modelis Pav. Nr. 48. Alternatyva Nr.3 centralizuotas išorinis modelis Pav. Nr. 49. MTEP paklausos didinimo modelis Pav. Nr. 50. Tyrimų platformų principinė organizavimo schema Pav. Nr. 51. Projektų valdymo procesų grupės Pav. Nr. 52. Rinkodaros (viešinimo) priemonės Pav. Nr. 53. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės rūšys Pav. Nr. 54. Principinis Asociacijos veiklos koordinavimo modelis Pav. Nr. 55. Strateginio planavimo elementai

5 LENTELIŲ SĄRAŠAS Lentelė Nr. 1. Jūrinio sektoriaus pajamos 2009 m Lentelė Nr. 2. Darbuotojų skaičius jūriniame sektoriuje 2009 m Lentelė Nr. 3. Jūrinio sektoriaus sukurta PVGK 2009 m Lentelė Nr. 4. Baltijos jūros regiono šalių jūrinių sektorių rodikliai Lentelė Nr. 5. Ekonominio poveikio vertinimas: darbuotojų skaičius Lentelė Nr. 6. Ekonominio poveikio vertinimas: pajamos Lentelė Nr. 7. Ekonominio poveikio vertinimas: PVGK Lentelė Nr. 8. Lietuvos jūrų laivynas 2009 m Lentelė Nr. 9. Baltijos jūros regiono valstybių ir ES ţvejybos laivynas 2009 m Lentelė Nr. 10. Ţmogiškieji ištekliai Klaipėdos universitete Lentelė Nr. 11. Ţmogiškieji ištekliai kitose jūrinio mokslo institucijose Lentelė Nr. 12. Jūrinio mokslo institucijų mokslinių tyrimų kryptys Lentelė Nr. 13. ES ir LR darbo grupės, įgyvendinančios ir vertinančios jūrų politiką Lentelė Nr. 14. KU vykdomos studijų programos Lentelė Nr. 15. Galimos MTEP kryptys ir jų svarba Lentelė Nr. 16. Jūrinio sektoriaus MSI galimybės atlikti reikiamus tyrimus Lentelė Nr. 17. Prioritetinės darbo grupės Lentelė Nr. 18. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas Lentelė Nr. 19. Laivybos ir uostų subsektoriaus SSGG analizė Lentelė Nr. 20. Laivų statybos ir remonto subsektoriaus SSGG analizė Lentelė Nr. 21. Ţvejybos ir akvakultūros subsektoriaus SSGG analizė Lentelė Nr. 22. Jūrinės energetikos subsektoriaus SSGG analizė Lentelė Nr. 23. Jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriaus SSGG analizė Lentelė Nr. 24. Ateities poreikis naujoms studijų programoms Lentelė Nr. 25. ES ir LR tyrimų programos, kuriose tikslinga dalyvauti Lentelė Nr. 26. Jūrinio slėnio pagrindinių susijusių institucijų vaidmuo Lentelė Nr. 27. Valdymo ir veiklos modelių alternatyvos Lentelė Nr. 28. Alternatyvų realizavimo veiksmų planas Lentelė Nr. 29. Valdymo ir veiklos modelio alternatyvų palyginimas Lentelė Nr. 30. Projektų valdymo struktūra Lentelė Nr. 31. VPSP formų skatinimo alternatyvos Lentelė Nr. 32. MSI ir verslo įmonių MTEP kryptys

6 ĮVADAS Ši ataskaita parengta UAB SAVVIN (toliau Tiekėjas ), remiantis 2010 m. spalio 12 d. Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymo galimybių studijos parengimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartimi Nr /201, pasirašyta su Asociacija Baltijos slėnis (toliau Pirkėjas arba Asociacija ). Sutarties dalykas yra Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymo galimybių studijos parengimas (toliau Galimybių studija ), finansuojamas iš ES fondų, pagal m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto Tyrėjų gebėjimų stiprinimas VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonę MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas, vykdant projektą Asociacijos Baltijos slėnis veiklos stiprinimas (BALTIJA), projekto kodas VP1-3.1-ŠMM-05-K Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymo galimybių studijos tikslas numatyti priemones, uţtikrinančias Jūrinio slėnio programos projektų rezultatų tolesnį efektyvų naudojimą jūrinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui ir Lietuvos ekonominės bei socialinės gerovės augimui. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai (toliau Jūrinio slėnio arba Slėnio ) programa ir Gamtos išteklių ir ţemės ūkio jungtinė tyrimų programa Jūriniame slėnyje numato būtiniausios mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimą, jūrinio mokslo ir studijų potencialo vystymą bei bendradarbiavimo tarp mokslo, studijų ir verslo skatinimą. Tačiau šiandien akivaizdu, kad įgyvendinant naujus ES jūrų politikos iššūkius ir Baltijos jūros strategijos nuostatas būtinas naujas poţiūris į viso Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymą, įskaitant tarpšakinę integraciją, klasterizaciją ir interesų suderinamumą uţtikrinant darnios plėtros principų įgyvendinimą. Būtina nustatyti ne tik formalias, bet ir objektyvias mokslo, studijų ir verslo ryšių dar nepakankamo išvystymo prieţastis ir pasiūlyti bendradarbiavimo stiprinimo priemones. Vykdant sutartį, šio projekto apimtyje: Išnagrinėtas atskirų, su jūriniu sektoriumi tiesiogiai susijusių ekonominės veiklos subsektorių (laivybos ir uostų, laivų statybos ir remonto, ţvejybos ir akvakultūros, jūrinės energetikos, jūrinės rekreacijos ir turizmo bei aplinkosaugos srityse) išteklių potencialas; Išanalizuoti su jūrinio sektoriaus plėtra potencialiai susiję Europos Sąjungos ir nacionaliniai strateginiai dokumentai bei teisės aktai, nustatytos jūrinio sektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos; Nustatytas intelektinių ţinių ir inovacijų poreikis ekonominės veiklos subsektoriuose bei svarbiausios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys; Apibrėţtos su jūrinio sektoriaus plėtra susijusių mokslo ir studijų institucijų veiklos galimybės tenkinti verslo įmonių poreikius; Išnagrinėtos su jūrinio sektoriaus plėtra susijusių mokslo ir studijų institucijų galimybės efektyviai dalyvauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos fundamentinio mokslo ir MTEP programose bei taikomųjų jūrinių tyrimų rinkoje; Išnagrinėtos su jūrinio sektoriaus plėtra susijusių mokslo ir studijų institucijų galimybės efektyviai dalyvauti aukštos kvalifikacijos specialistų rengime ir / arba ugdyme ir pateiktos rekomendacijos rengiant ţmogiškųjų išteklių konsolidavimo įgyvendinimo planą; 6

7 Pasiūlytas su jūriniu sektoriumi tiesiogiai susijusio Atviros prieigos MTEP infrastruktūros centro koordinavimo ir valdymo modelis; Pateiktos rekomendacijos dėl jūrinio sektoriaus Atviros prieigos MTEP infrastruktūros centro planavimo ir įgyvendinimo (įskaitant viešinimą ir tarptautinę rinkodarą) veiklų bei viešosios privačiosios partnerystės formų skatinimo; Parengta jūrinio sektoriaus potencialių suinteresuotųjų šalių analizė ir pateiktos rekomendacijos stiprinti strategines kompetencijas Asociacijos Baltijos slėnis narių tarpe; Išnagrinėtos jūrinio sektoriaus galimybės įgyvendinant ES integruotą jūrų politiką, įskaitant ir Baltijos jūrose regiono strategiją, ir pateiktos teisinės, organizacinės ir finansinės priemonės jūrinio sektoriaus vystymo skatinimui. Projektas vykdytas 2010 m. spalio 2011 m. lapkričio mėnesiais. Projekto metu parengtos Pradinė (2010 m. gruodis), I tarpinė (2011 m. kovas) ir II tarpinė (2011 m. liepa) ataskaitos. Šioje galutinėje ataskaitoje pateikiama: Rekomendacijos dėl jūrinio sektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų; Su jūrinio sektoriaus plėtra susijusių mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių MTEP kryptys ir bendradarbiavimo veiklos aukštos kvalifikacijos specialistų rengime ir ugdyme; Rekomendacijos jūrinio sektoriaus ţmogiškųjų išteklių konsolidavimo įgyvendinimo planui; Rekomenduojama jūrinio sektoriaus MTEP infrastruktūros projektų valdymo struktūra; Rekomenduojamas jūrinio sektoriaus Atviros prieigos MTEP infrastruktūros centro valdymo ir veiklos modelis (galimos alternatyvos); Rekomendacijos dėl su jūrinio sektoriaus Atviros prieigos MTEP infrastruktūros centru susijusių viešosios privačiosios partnerystės formų skatinimo; Jūrinio sektoriaus suinteresuotųjų šalių analizė; Rekomendacijos dėl strateginių kompetencijų stiprinimo Asociacijos Baltijos slėnis narių tarpe; Rekomendacijos dėl kitų teisinių, organizacinių ir finansinių jūrinio sektoriaus vystymo skatinimo priemonių. Įgyvendinant projektą remtasi šiais pagrindiniais informacijos šaltiniais: Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa ir susiję teisės aktai bei kiti dokumentai; Su jūriniu sektoriumi susiję Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos strateginiai dokumentai ir teisės aktai; Mokslo ir studijų institucijų veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai; Kiti su Galimybių studijai keltais uţdaviniais susiję Lietuvos Respublikos strateginiai dokumentai ir teisės aktai; Klaipėdos universiteto veiklą reglamentuojantys vidaus dokumentai; Asociacijos Baltijos slėnis darbuotojų pateikta informacija (apie Slėnio programos įgyvendinimą, problemas ir iššūkius, įgyvendintus projektus, ateities planus, kt.); Informacija, gauta interviu su Jūrinio slėnio stebėsenos grupės narių atstovais, su jūriniame sektoriuje veikiančių verslo organizacijų bei jas atstovaujančių asociacijų vadovais metu; 7

8 Informacija, gauta strateginės sesijos ir diskusijos su Asociacijos Baltijos slėnis atstovais, jūrinio sektoriaus organizacijų vadovais bei Klaipėdos universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko ir kitų, su Jūrinio slėnio veikla susijusių institucijų atstovais metu; Jūriniame sektoriuje veikiančių įmonių bei mokslo ir studijų institucijų padalinių anketinės apklausos rezultatai; Lietuvos statistikos departamento statistiniai duomenys; Su Galimybių studijai keltais uţdaviniais susijusios Lietuvos ir uţsienio autorių galimybių studijos, situacijų analizės, plėtros planai, audito ataskaitos ir pan.; Su Galimybių studijai keltais uţdaviniais susijusi metodinė literatūra ir kt. Sutarties vykdymui taip pat pasitelkti išoriniai ekspertai prof. habil. dr. Vytautas Paulauskas (KU Jūrų technikos fakulteto Laivybos katedros vedėjas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, Lietuvos Respublikos atstovas Vandens transporto technologijų platformoje, virš 200 mokslinių straipsnių bei 19 monografijų ir vadovėlių autorius / bendraautorius), doc. dr. Rolandas Strazdas (VGTU Pramonės įmonių valdymo katedros docentas, inovacijų vadybos ekspertas, skaitantis pranešimus inovacijų valdymo ir plėtros temomis, virš 20 mokslinių straipsnių bei 7 knygų / monografijų bendraautorius), prof. habil. dr. Narimantas Kazimieras Paliulis (VGTU Verslo technologijų katedros profesorius, įmonių vadybos ir valdymo bei informacinių technologijų ir telekomunikacijų ekspertas, daugiau kaip 100 publikacijų, tarp jų 3 monografijų, autorius / bendraautorius), UAB Providentia ir verslo teisės advokatų profesinės bendrijos TRINITI LT advokatai, ir kiti. Jūrinio slėnio programos paskirtis ir tikslai, taip pat Slėnio dalyvių vykdomų projektų numatomi rezultatai aptariami šios ataskaitos 2 skyriuje. Jūrinio sektoriaus vystymo strategija bei perspektyvos, apibrėţtos Europos Sąjungos bei nacionaliniuose teisės aktuose ir susijusiuose strateginiuose dokumentuose, aptariamos šios ataskaitos 3 skyriuje. Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominės veiklos subsektoriai (laivyba ir uostų veikla, laivų statyba ir remontas, ţvejyba ir akvakultūra, jūrinė energetika, jūrinė rekreacija ir turizmas) ir jų potencialas analizuojami ataskaitos 4 skyriuje. Jūrinį sektorių aukštos kvalifikacijos specialistais aprūpinančios mokslo ir studijų institucijos bei jų dalyvavimas fundamentinio mokslo ir MTEP programose bei taikomųjų jūrinių tyrimų rinkoje pristatomas ataskaitos 5 skyriuje. Intelektinių ţinių ir inovacijų poreikis jūrinio sektoriaus verslo įmonėse bei mokslo ir studijų institucijų galimybės jį tenkinti analizuojami ataskaitos 7 skyriuje. Jūrinio sektoriaus potencialių suinteresuotų šalių (Slėnio stebėsenos grupės narių, verslo įmonių ir jų asociacijų, mokslo ir studijų institucijų padalinių) analizės, kurios metu buvo siekiama identifikuoti Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymo skatinimo priemones, sudarančias sąlygas uţtikrinti Jūrinio slėnio programos rezultatų tolesnį efektyvų naudojimą jūrinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui, rezultatai pristatomi ataskaitos 6 skyriuje. Rekomendacijos jūrinio sektoriaus vystymui, Slėnio koordinavimui ir tolesnio jo vystymo skatinimui pateikiamos ataskaitos 8, 9 ir 10 skyriuose. Ataskaita parengta lietuvių ir anglų kalbomis. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis dokumentas ir jame pateikta informacija yra konfidenciali, skirta tik Pirkėjui ir negali būti naudojama trečiųjų šalių kitais tikslais. 8

9 1. LIETUVOS JŪRINIS SEKTORIUS Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą 1 (toliau Slėnio programa ), Lietuvos jūrinis sektorius kompleksinė įvairių jūrinio verslo šakų (jūros transportas, uostai ir infrastruktūra, kranto zonos išteklius naudojantis pramonė, rekreacija ir kita), jūrinių fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, atitinkamų sričių verslo ir mokslo poreikius tenkinančių specialistų rengimo sistema. Jūrinis verslas: laivyba ir uostai laivų statyba ir remontas ţuvininkystė ir akvakultūra jūrinė energetika jūrinis turizmas ir rekreacija Jūrinis mokslas: jūros aplinka jūrinės technologijos jūros ekonomika ir sociologija Jūros ir kranto zonos ištekliai: aplinka biologiniai mineraliniai atsinaujinančios energetikos kiti Jūrinės studijos: jūreivystė jūrininkystė okeanografija Pav. Nr. 1. Šaltinis: Asociacija Baltijos slėnis. Lietuvos jūrinio sektoriaus schema 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 786 Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos Jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo (Ţin., 2008, Nr ). 9

10 Geografiškai jūrinio sektoriaus įtakos regionas šioje studijoje analizuojamas Klaipėdos apskrities teritorijos ribose 2. Klaipėdos apskrities plotas km 2, 2011 m. pradţioje apskrityje gyveno 367 tūkst. gyventojų. Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymasis yra priklausomas nuo Baltijos jūros regione vyraujančių tendencijų, vykdomų projektų, todėl konkurenciniu bei bendradarbiavimo atţvilgiu Lietuvos jūrinis sektorius yra lyginamas su Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija ir Lenkija. Pav. Nr. 2. Šaltinis: Statistikos departamentas. Lietuvos Respublikos administracinis ţemėlapis Pav. Nr. 3. Baltijos jūros regiono ţemėlapis Šaltinis: 2 Pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą NUTS 3 lygmenyje. 10

11 2. SLĖNIS LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS PLĖTRAI Slėnis jūrinio sektoriaus plėtrai 2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą, kurios paskirtis sukurti jūrinių ţinių ekonomikos branduolį sutelkti potencialą ir sudaryti glaudesnės jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Šia programa siekiama sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, aktyviau mokslinius rezultatus taikyti gamyboje ir versle, skatinti naujų technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų kūrimąsi, sudaryti sąlygas imlaus ţinioms jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis ir tyrėjų grupėmis, didinti Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sudaryti sąlygas pritraukti daugiau uţsienio investicijų į Lietuvos jūrinio sektoriaus verslą ir mokslą. Slėnio programos tikslas sukurti slėnį Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, skirtą konkurencingam tarptautinėje rinkoje fundamentiniam ir taikomajam mokslui plėtoti, aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams Lietuvos jūriniam sektoriui rengti. Svarbiausieji Slėnio programos uţdaviniai: sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, ES jūrų politikos tikslams įgyvendinti ir įvairių valstybės institucijų jūrinių tyrimų poreikiams tenkinti, tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir uţsienio mokslininkus ir tyrėjus įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą; atnaujinti ir modernizuoti universitetinių jūros mokslo srities studijų infrastruktūrą, stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų kokybė; sudaryti sąlygas jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu formuotis imlaus ţinioms verslo įmonių pradmenims, didinti jūrinio verslo galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje; didinti Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje jūrinių tyrimų ir jūros verslo paslaugų rinkoje, išplėsti MTEP darbų apimtį jūriniuose projektuose. Slėnio programoje numatyta, kad: Programos koordinatorius yra LR švietimo ir mokslo ministerija, vykdytojas Asociacija Baltijos slėnis, įkurta mokslo, studijų ir verslo interesams derinti Slėnio veikloje; Programos priemonių vykdytojai: Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, Asociacija Baltijos slėnis, VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, LR švietimo ir mokslo ministerija, LR ţemės ūkio ministerija, LR aplinkos ministerija, LR ūkio ministerija, AB Turto bankas, Lietuvos jūreivystės kolegija, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija; Mokslo ir verslo sąveiką Slėnyje koordinuos Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, kurio veiklą planuojama išplėtoti, pastatant technologijų verslo įmonių inkubatorių. 11

12 Slėnio programos rezultatai Numatomi Slėnio programos įgyvendinimo 2013 metų rezultatai: sukurtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas apie kv. metrų; įkurtos 5 mokslinės laboratorijos; įsigyti du (mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimų) laivai; Slėnio laboratorijose sukurta ne maţiau kaip 60 naujų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams; vykdoma ne maţiau kaip 15 tarptautinių MTEP projektų; sukurta ne maţiau kaip 2 naujos doktorantūros studijų programos; vykdoma ne maţiau kaip 20 MTEP projektų pagal Lietuvos ūkio subjektų uţsakymus; iki 2013 metų pritraukta papildomai ne maţiau kaip 5 mln. litų privačių lėšų MTEP projektams vykdyti; sukurta ir įdiegta naujų technologijų ne maţiau kaip 15 procentų visų atliktų atitinkamų galimybių studijų; suorganizuoti ne maţiau kaip 5 Slėnio veiklą pristatantys tarptautiniai renginiai, mugės ar kitokios informacijos sklaidos priemonės; sukurto technologijų verslo įmonių inkubatoriaus bendras plotas apie kv. metrų; technologijų verslo įmonių inkubatoriuje įsikūrusios 10 naujų gamybinių įmonių; Jūrinio slėnio infrastruktūrai kurti paruoštas teritorijos plotas, jame įrengti inţineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos 10 ha. Toliau schemoje pateikta Slėnio teritorijos išvystymo vizualizacija. KMTP KU GMMF KU HF ir SvF G korpusas C korpusas D korpusas B korpusas A korpusas F korpusas E korpusas KU administracija Esami pastatai Slėnio branduolio pastatas Eksperimentinės gamybos pastatas Perspektyvinė slėnio plėtra Planuojama studijų infrastruktūra A korpusas Slėnio laboratorijų pastatas; B korpusas technologijų verslo įmonių inkubatorius; C ir D korpusai planuojama perspektyvinė Slėnio plėtra; E, F, G korpusai atitinkamai Jūrų technikos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas ir Tęstinių studijų institutas; KMTP Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, KU GMMF Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, KU HF Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas, KU SvF Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas (bendrabutis paveiksle neparodytas). Pav. Nr. 4. Jūrinio slėnio objektai Šaltinis: Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa. 12

13 Pagal Slėnio veiklas ir MTEP kryptis įsteigiamos (aprūpinamos įranga) 5 laboratorijos: Slėnio branduolio pastatuose, Klaipėdos universiteto miestelyje Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų ir Jūrinių konstrukcijų patikimumo. Laboratorijose bus uţtikrinta viešoji prieiga prie sukurtos infrastruktūros mokslui, studijoms ir verslui. Laboratorijų veikla orientuojama į jūrinio verslo sektoriaus technologijas, naujų jūros verslo krypčių plėtrą, jūros ir kranto zonos išteklių racionalų naudojimą ir apsaugą, rekreaciją, socialinę aplinką ir sveikatą. Ţuvininkystės tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos pastate Kopgalyje, kuriame yra Ţuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius eksperimentinė Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija. Laboratorijos sudėtyje įrengiamos jūrinės mezokosmų sistemos. Svarbia Slėnio dalimi turi tapti mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivai su modernia jūros ir kranto zonos tyrimų ekspedicine įranga. Laivai galės atlikti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir tenkinti kitų susijusių su jūra veiklų (ţuvininkystės, saugios laivybos, krašto apsaugos, jūros išteklių naudojimo, uostų plėtros, krantų apsaugos nuo erozijos ir kt.) poreikius. Programoje numatyti įgyvendinti Slėnio viešosios infrastruktūros projektai yra betarpiškai susiję su jūriniam sektoriui skirtų studijų infrastruktūros projektų įgyvendinimu. Numatoma, kad Klaipėdos universitete bus vykdomos tarpdalykinės ir tarpkryptinės magistrantūros (taip pat tarptautinės) ir doktorantūros studijos, pagerės jūrų ekologijos, jūrų hidrologijos, jūrų bioįvairovės ir apsaugos, laivų projektavimo ir statybos, uosto valdymo, laivų elektros įrangos ir automatikos, jūros aplinkos inţinerijos magistro studijų programų, vykdomų pagal Klaipėdos universiteto ir tarptautines Erasmus, Erasmus Mundus programas, kokybė. Siekiant suburti teritoriškai išsklaidytą (daugiausia Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune) jūrinio mokslo potencialą, taip pat efektyviau naudoti šiuolaikinę Slėnio mokslinių tyrimų įrangą, Slėnio branduolyje turi būti įkuriamas Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras, kuris konsoliduotų tyrėjus, šiuo metu dirbančius Klaipėdos universiteto padaliniuose Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute, Mechatronikos mokslo institute, Bandymų laboratorijos Medţiagų ir konstrukcijų tyrimo centre, Jūreivystės instituto Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorijoje, taip pat Gamtos tyrimų centre (Jūros ekologijos laboratorijoje, Hidrobotanikos laboratorijoje, Pajūrio biologinėje stotyje, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijoje), Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijoje, Ţuvininkystės tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos pastate Kopgalyje. Šiuo metu yra įsteigtas KU Jūros mokslų ir technologijų centras 3 (įsteigtas Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPATPI) ir Mechatronikos mokslo instituto (MMI) pagrindu; institutai centre veikia kaip savarankiški padaliniai), kurio tikslas koordinuoti Jūrinio slėnio programos projektų vykdymą, Slėnio branduolio laboratorijos kūrimą ir mokslinio techninio potencialo koncentravimą. Taip pat yra 4 paskelbtas pirkimas bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų pastato projektavimui, ruošiama teritorija Jūrinio slėnio infrastruktūrai kurti, įkurtos 4 mokslinės laboratorijos (Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų bei Jūrinių konstrukcijų patikimumo), kuriose sukurta 10 naujų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams bei pradėtas Klaipėdos universiteto Senato nutarimas Nr Asociacijos Baltijos slėnis duomenys,

14 dviejų mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivų įsigijimo procesas. Taip pat suorganizuoti 4 Slėnio veiklą pristatantys tarptautiniai renginiai, sukurta 1 nauja doktorantūros studijų programa (ekologijos ir aplinkotyros krypties), vykdoma 14 tarptautinių MTEP projektų bei 12 MTEP projektų pagal Lietuvos ūkio subjektų uţsakymus. Jūrinio slėnio tolesnis vystymas Slėnio mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą uţtikrins galimybė dalyvauti ES bendrosiose programose (pvz., 8 Bendroji programa), regioninėse programose (pvz., Baltijos jūros regiono programa), atskirų šalių (grupių) programose (pvz., Lenkija Kaliningradas Lietuva), įvairiose specializuotose programose (pvz., Jūrų greitkelių programa) bei kitose tarptautinėse ir nacionalinėse programose. Jūros mokslo ir technologijų centro sukūrimas atvers naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir sudarys sąlygas Lietuvai tapti pietryčių Baltijos jūros regiono lydere (šiuo metu nei vienoje iš kaimyninių valstybių tokio tarpdalykinio jūrinių tyrimų ir technologijų centro nėra). Be fundamentinių tarptautinių mokslo programų, jūros mokslo ir technologijų centras galės dalyvauti taikomuosiuose tyrimuose, susijusiuose su jūros apsaugos (IUCN, WWF, EC LIFE), jūros išteklių (ICES, EFARO, EC) ir jūros išteklių valdymo problemomis (IGBP, EC, ICES). Įgyvendinus Slėnio programą numatoma, kad mokslo, studijų ir verslo integracija vyks trijų pagrindinių dalyvių Klaipėdos universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) ir jūros mokslų ir technologijų centro bendradarbiavimo pagrindu, o KMPT bus mokslo, studijų ir verslo sąveikos Slėnyje koordinatorius. Mokslo, studijų ir verslo įstaigų bendradarbiavimas apims visas Slėnio koncepcijos kertines sritis: mokslinius tyrimus ir jų taikymą versle, studijas ir studentų integraciją į darbo rinką. Investicijos į Slėnio infrastruktūrą sudarys dideles jūrinės aplinkos ir technologijų mokslo proverţio galimybes. Moksliniai išradimai, naujos technologijos ir inovacijos didins įmonių konkurencingumą ir uţtikrins ilgalaikę darnią plėtrą ugdant profesionalią ir socialiai atsakingą verslo bendruomenę, šią partnerystę grindţiant ne finansine parama, bet intensyviais teorinių ir praktinių ţinių mainais. Glaudus mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo bendradarbiavimas uţtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, greitesnį jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, taip pat padės tiksliau numatyti specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su verslo bendrovėmis vykdant MTEP projektus sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius. Tai gerins rengiamų specialistų kvalifikaciją, padės efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų tematikas. 14

15 3. SU JŪRINIU SEKTORIUMI SUSIJĘ STRATEGINIAI DOKUMENTAI BEI TEISĖS AKTAI Vienas svarbiausių dokumentų, nusakantis Europos Sąjungos poziciją jūrų politikos atţvilgiu yra Integruota jūrų politika Europos Sąjungai, paremta pripaţinimu, kad visi Europos vandenynų ir jūrų klausimai yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti sprendţiami bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos ir / ar trečiosiomis valstybėmis. Integruota politika turi padidinti Europos galimybes sprendţiant globalizacijos ir konkurencingumo, klimato pokyčių, jūrų aplinkos blogėjimo, jūrų saugos ir saugumo, energijos saugumo bei tvarumo problemas. Kitas, Lietuvai ne maţiau reikšmingas dokumentas yra Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija (BJRS) pirmoji makroregioninė strategija, apimanti visas suinteresuotas Baltijos jūros regiono valstybes Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. BJRS įgyvendinimu siekiama, kad Baltijos jūros regionas taptų: 1) ekologiškai tvarus, 2) klestintis, 3) patrauklus ir lengvai pasiekiamas bei 4) saugus ir patikimas. Kiekvieno jūrinio subsektoriaus (laivybos ir uostų, laivų statybos ir remonto, ţvejybos ir akvakultūros, jūrinės energetikos, jūrinės rekreacijos ir turizmo) plėtrą bei aplinkosauginius klausimus papildomai reglamentuoja atskiri tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai dokumentai. Dauguma aukščiau minėtuose dokumentuose keliamų tikslų ir uţdavinių, ypatingai susijusių su inovacijomis ir technologine paţanga, yra įgyvendinami ir finansuojami per mokslinių tyrimų programas, ES struktūrinių fondų paramą ir pan. Jūrinio sektoriaus bei inovacijų vystymo ir plėtros dokumentai Europos Sąjungos teisės aktų lygmuo Strateginių dokumentų ir teisės aktų įgyvendinimui skirti dokumentai Integruota jūrų politika Europos Sąjungai Regiono strateginiai dokumentai ir teisės aktai (Baltijos jūros regiono strategija ir susiję dokumentai) Sektoriaus strateginiai dokumentai ir teisės aktai (Bendri jūrinio sektoriaus ir subsektorių dokumentai) Inovacijų strateginiai ir teisės dokumentai (BP7, Eureka, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, kt.) ES mokslinių tyrimų programos (BP7) Lietuvos Respublikos teisės aktų lygmuo ES Baltijos jūros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos poţiūris Laivyba ir uostai Laivų statyba ir remontas Sektoriaus strateginiai dokumentai ir teisės aktai Ţvejyba ir akvakultūra Jūrinė energetika Jūrinė rekreacija ir turizmas Aplinkosauga Inovacijų strateginiai ir teisės dokumentai (Lietuvos inovacijų metų programa, kt.) LR mokslinių tyrimų programos (Aukštųjų technologijų plėtros metų programa, Bendroji nacionalinė kompleksinė programa, kt.) Pav. Nr. 5. Šaltinis: Sudaryta autorių. Jūrinio sektoriaus teisės aktų ir strateginių dokumentų schema 15

16 Toliau pateikiama pagrindinių strateginių dokumentų ir teisės aktų, susijusių ir (ar) reglamentuojančių jūrų politiką, konkrečių jurinio sektoriaus ekonominės veiklos subsektorių plėtrą bei inovacijų politiką, apţvalga. Integruota jūrų politika Europos Sąjungai Ţemiau pateikiama Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai schema: INTEGRUOTA JŪRŲ POLITIKA EUROPOS SĄJUNGAI Priemonės Horizontaliosios Vertikaliosios 1 Priemonė 2 Priemonė 3 Priemonė 1 Sritis 2 Sritis 3 Sritis 4 Sritis 5 Sritis Veiksmai Pav. Nr. 6. Šaltinis: Sudaryta autorių. Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai schema Integruota jūrų politika Europos Sąjungai 5 yra paremta pripaţinimu, kad visi Europos vandenynų ir jūrų klausimai yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti sprendţiami bendradarbiaujant. Integruota jūrų politika turi būti pagrįsta pasiekimais jūrų mokslinių tyrimų, technologijų ir naujovių srityse, taip pat Lisabonos strategija augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti bei Geteborgo tvaraus vystymosi strategija. Integruota jūrų politika ES siekiama įgyvendinti šiuos tikslus: Kuriant pagal sektorius suskirstytas politikas imtis vieningų bendrų veiksmų tarp ES narių, ir šių veiksmų pagrindu sukurti bendras priemones, nustatyti sąveikos taškus ir juos išnaudoti, vengti konfliktų arba juos spręsti; Atskirų sektorių politikos veiksmai turi būti suvienyti nuoseklios politikos, ypatingai išskiriant šiuos projektus: Europos jūrų transporto erdvė be kliūčių; Europos jūrų mokslinių tyrimų strategija; Integruotos nacionalinės jūrų politikos, kurias turi suformuoti valstybės narės; Europos jūrų prieţiūros tinklas; Valstybių narių jūrų erdvės planavimo veiksmų planas; Klimato pokyčių padarinių pakrančių regionuose maţinimo strategija; Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Integruota jūrų politika Europos Sąjungai (COM(2007)575) Europos Parlamento rezoliucija dėl Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (2009/C 279 E/06) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimo paţangos ataskaita (KOM(2009)540). 16

17 Laivų išmetamų CO2 dujų ir taršos maţinimas; Neteisėtos ţvejybos ir ţalingos ţvejybos dugniniais tralais nutraukimas; Europos jūrų sektoriaus klasterių tinklas; Laivybos ir ţvejybos sektoriams taikomų ES darbo teisės išimčių perţiūra. Komisija pateikia integruotos jūrų politikos formavimo priemones, bendras visų su jūra susijusių sektorių politikai ir remiančias politikos formavimą apjungiant sektorius: Jūrų priežiūra, sukuriant jūrų prieţiūros tinklą, padėsiantį įveikti su laivybos sauga, jūrų tarša, teisėsauga ir bendru saugumu susijusius iššūkius ir grėsmes. Komisija siūlo sukurti vertikalų plataus masto bendradarbiavimą tarp skirtingų jūrų prieţiūros korpusų, ir horizontalų tarp skirtingų valstybių narių tarnybų, bei įsipareigoja įgyvendinti šiuos veiksmus: (i) skatinti aktyvesnį valstybių narių pakrančių apsaugos tarnybų ir atitinkamų agentūrų bendradarbiavimą; (ii) imtis veiksmų, kad stebėjimo sistemoje būtų daugiau sąveikos, siekiant sujungti esamas stebėsenos ir sekimo sistemas, naudojamas jūrų saugai ir saugumui uţtikrinti, jūrų aplinkai saugoti, ţvejybai kontroliuoti, išorinėms sienoms kontroliuoti ir kitokiai teisės įgyvendinimo prieţiūros veiklai vykdyti; Jūrų erdvės planavimas, kadangi jūrų planavimas yra pagrindinė tvarios jūrų pakrančių regiono plėtros bei sveikos Europos jūrų aplinkos atstatymo priemonė; Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo sukūrimas, nes laisva prieiga prie įvairių su gamta ir ţmogaus veikla susijusių duomenų apie vandenynus ir šių duomenų turėjimas yra strateginių jūros politikos sprendimų priėmimo pagrindas. Komisija taip pat pabrėţia, kad analizuojant integruotą jūrų politiką, turėtų būti akcentuojami veiksmai penkiose srityse: Tausaus vandenynų ir jūrų naudojimo skatinimas; Jūrų politikai skirtos ţinių ir naujovių bazės kūrimas; Aukščiausios gyvenimo kokybės pakrančių regionuose uţtikrinimas; Europos lyderiavimo tarptautiniuose jūrų reikaluose skatinimas; Jūrinės Europos svarbos didinimas ES integruotos jūrų politikos paţangos ataskaitoje (KOM(2009)540), apţvelgus integruotos jūrų politikos srityje per 2 metus (2007 m. spalio mėn m. spalio mėn.) padarytą paţangą, pateikiamos 6 strateginės prioritetinės ES politikos kryptys: Jūrų valdymo integravimas; Bendrų politikos priemonių rengimas (jūrų erdvės planavimo, išsamių ţinių ir duomenų apie jūras rinkimo, integruoto jūrų stebėjimo priemonės); Jūrinės veiklos ribų nustatymas, kad būtų uţtikrintas tvarumas; Regioninių jūrų baseinų strategijų rengimas; Integruotos jūrų politikos tarptautiškumo plėtojimas per dvišalius ir daugiašalius santykius; Didesnis dėmesys darniam ekonomikos augimui, uţimtumui ir naujovėms. 17

18 Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija Ţemiau pateikiama ES Baltijos jūros regiono strategijos schema: EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA Tikslai I RAMSTIS II RAMSTIS III RAMSTIS IV RAMSTIS Prioritetinės sritys Horizontalioji Veiksmai Strateginiai / Bendri Horizontalieji Projektai Pav. Nr. 7. Šaltinis: Sudaryta autorių. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos schema Europos Komisijos komunikate Dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos 6 įvardintos keturios pagrindinės spręstinos problemos: ekologiškai tvarios aplinkos uţtikrinimas, regiono klestėjimo didinimas, regiono prieinamumo ir patrauklumo skatinimas bei regiono saugumo uţtikrinimas. Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas remiasi 4 ramsčių ir horizontaliosios srities veiksmų sistema: Pirmasis ramstis paversti Baltijos jūros regioną ekologiškai tvaria vieta. Aktualiausi veiksmai šiame ramstyje iki priimtino lygio sumaţinti maistinių medţiagų patekimą į jūrą, išsaugoti natūralias gamtines zonas ir biologinę įvairovę, įskaitant ţvejybos išteklius, tapti pavyzdiniu ekologiškai švarios laivybos regionu. Antrasis ramstis paversti Baltijos jūros regioną klestinčia vieta. Aktualiausi veiksmai šiame ramstyje Baltijos jūros regione pašalinti vidaus rinkos kliūtis, pagerinti bendradarbiavimą muitų ir mokesčių srityje, visapusiškai išnaudoti regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą, stiprinti tvarų ţemės ūkį, miškininkystę ir ţuvininkystę. Trečiasis ramstis paversti Baltijos jūros regioną prieinama ir patrauklia vieta. Aktualiausi veiksmai šiame ramstyje: gerinti energijos rinkų pasiekiamumą, efektyvumą ir saugumą, gerinti vidaus ir išorės transporto jungtis, išsaugoti ir didinti Baltijos jūros regiono patrauklumą, ypač švietimo, jaunimo, turizmo, kultūros ir sveikatos srityse. Ketvirtasis ramstis paversti Baltijos jūros regioną saugia ir apsaugota vieta. Aktualiausi veiksmai šiame ramstyje: tapti pavyzdiniu jūrų saugumo ir apsaugos regionu, stiprinti reagavimą į nelaimingus atsitikimus jūroje, siekti apsisaugoti nepaprastosios padėties atvejais, maţinti tarpvalstybinio nusikalstamumo mastą ir jo daromą ţalą Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (COM(2009) 248). 18

19 Veiksmų plane 7 taip pat numatyti horizontalieji veiksmai, kurie turėtų padėti didinti Baltijos regiono valstybių tarpusavio bendradarbiavimą, siekti teritorinės sanglaudos tikslų, t.y. maţinti teritorinius skirtumus, uţtikrinti vienodas gyvenimo sąlygas, remtis teritoriniu lygmeniu, pripaţinti įvairovę turtu, pripaţinti regionų potencialą, sudaryti teisingas naudojimosi infrastruktūromis ir paslaugomis sąlygas, stiprinti policentriškumą ir pan. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos poţiūris Lietuvos Respublikos poţiūriu 8 pagrindiniai ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetai yra: Viso Baltijos jūros regiono gyventojų gyvenimo kokybės ir viso regiono ekonominio patrauklumo uţtikrinimas, didinant ekonomikų konkurencinį pranašumą (sukurti pagrindą ir sąlygas ilgalaikiam naujos kartos ekonominiam, aplinką tausojančiam augimui Baltijos jūros regione, kuris taps dar vienu visos ES ekonomikos augimo postūmiu); ES matomumo ir veiksmingumo Baltijos jūros regione ir jos patrauklumo kaimyniniuose regionuose didinimas; Naujas visų regiono valstybių poţiūris ir koordinuoti veiksmai aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse; ES vykdomų politikų ir iniciatyvų regione integrali sąveika ir geresnis valdymas, ryšių su Europos kaimynėmis Centrinės Azijos valstybėmis stiprinimas. Taip pat dokumente numatyta, kad Lietuva planuoja plėtoti penkis mokslo, studijų ir verslo slėnius, kuriais siekiama sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir ţinių ekonomikos branduolius, paspartinti ţinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Jūrinio sektoriaus subsektorių dokumentai Pagrindinis laivybos ir uostų subsektoriaus strategiją apibrėţiantis dokumentas Europos Parlamento rezoliucija dėl jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. 9 pabrėţia, kad turi būti padaryta didelė paţanga siekiant laivyboje sumaţinti išmetamų So x, No x, CO 2 dujų ir kietųjų dalelių (PM10) kiekį ir ši paţanga gali būti padaryta tik sutelkus dideles finansines pastangas, skirtas paremti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, ypatingai pirmenybę teikiant atsinaujinančios energijos technologijų, pvz., saulės ir vėjo, naujovėms, skirtoms laivų įrangai, kūrimui ir vystymui. Taip pat šiame dokumente pabrėţiama, jog tikintis jūrų keliais perveţamų prekių masto didėjimo, būtina pagreitinti uostų infrastruktūrų modernizavimą. LR Vyriausybės Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje 10 vienu iš uţdavinių numatoma didinti Lietuvos keleivių ir krovinių veţimo vandens keliais galimybes, Klaipėdos jūrų uosto ir Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos: Veiksmų planas (COM(2009) 248) (2010 m. gruodţio mėn. redakcija) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-665 Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto parengto parlamentinio pranešimo Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos poţiūris (Ţin., 2010, Nr ) Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m. (2009/2095(INI)) (2011/C 81 E/03). 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Ilgalaikės (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos patvirtinimo (Ţin., 2005, Nr ). 19

20 Būtingės terminalo konkurencingumą bei visą vandenų transporto pajėgumą Baltijos jūros regione. Taip pat strategijoje numatoma plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir jūrų greitkelius, vidaus vandenų, multimodalinį bei intermodalinį transportą, steigti linijas, jungiančias Klaipėdos jūrų ir vidaus vandenų uostus su kitais Europos uostais, skatinti jūrų ir vidaus vandenų transportą, kad Lietuva prisidėtų prie transeuropinio laivybos tinklo, taip pat tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN) tinklo sudarymo. Laivų statybos ir remonto subsektoriaus plėtrą Europos Sąjungos lygmeniu formuoja ES iniciatyva LeaderSHIP 2015, kuria keliami tikslai stiprinti jau esamą technologinį pirmavimą pasirinktuose laivybos rinkos segmentuose, skatinti ir apsaugoti inovacijas ir patirtį 11. Siekiama, kad ES laivų statytojai ir įrangos tiekėjai iki 2015 metų taptų savo sričių pasaulio lyderiais. Lietuvoje strateginių dokumentų, orientuotų į šio subsektoriaus plėtrą, šiuo metu nėra priimta, tačiau rengiama Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės plėtros strategija iki 2020 metų. Europos Sąjungos lygmeniu pagrindinis ţvejybos ir akvakultūros subsektoriaus strateginis dokumentas Bendrosios žuvininkystės politikos reforma 12, kuria Europos Komisija siūlo skatinti naujas iniciatyvas, siekiant nutraukti ţuvų išmetimo į jūrą praktiką ir apsaugoti paţeidţiamas rūšis bei buveines, taip pat nustatyti ir įgyvendinti papildomus ilgalaikius išteklių valdymo planus. Reformoje taip pat teikiamas pasiūlymas reformuoti ţuvininkystės kontrolės politiką, kad visoms valstybėms narėms būtų sudaromos vienodos sąlygos sprendimų priėmime. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus metų strateginiame plane 13 atkreipiamas dėmesys į ţuvininkystės sektoriaus plėtrą ir konkurencingumo didinimą, kartu uţtikrinant ţuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą. Šiems tikslams siekti yra numatytas ţuvininkystės sektoriaus valdymo organizacinės struktūros tobulinimas, sektoriaus asociacijų plėtojimas ir stiprinimas, vienodų konkurencinių sąlygų sektoriaus subjektams uţtikrinimas ir efektyvus bei skaidrus ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšų bei asignavimų panaudojimas. Energetikos srityje Europos Komisijos keliami pagrindiniai tikslai 14 Europos energetikos sistemos tausumo, konkurencingumo ir tiekimo saugumo skatinimas. Šių siekių įgyvendinimui numatoma sukurti naują investicijų skatinimo sistemą bei sukurti Europos tinklą. Lietuvos Respublikos lygmeniu, Nacionalinėje energetikos strategijoje 15 pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis (Estija, Latvija, Lenkija ir Skandinavijos šalimis), bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos kūrimui. Tarp pagrindinių strategijos uţdavinių yra Baltijos elektros perdavimo tinklų sujungimas su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių tinklais iki 2012 m. Nacionalinėje atsinaujinančių išteklių plėtros strategijoje 16 keliami tikslai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui LeaderSHIP 2015 apibrėţiantis Europos laivų statybos ir remonto pramonės ateitį konkurencingumas tobulėjant (COM(2003)0717). 12 Ţalioji knyga Bendrosios ţuvininkystės politikos reforma (COM(2009)0163). 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos ţuvininkystės sektoriaus metų nacionalinis strateginio plano patvirtinimo (Ţin., 2008, Nr ). 14 Ţalioji knyga Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija (SEC(2006)317). 15 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo (Ţin., 2007, Nr ). 16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo (Ţin., 2010, Nr ). 20

21 transporto sektoriuje bei elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį bendrame šalies elektros suvartojime. Europos Komisijos komunikate dėl naujos Europos turizmo politikos 17 numatoma parengti naują, nuoseklią turizmo strategiją, kurios pagrindu būtų sukurtas Europos kokybiško turizmo ţenklas, taip didinant vartotojų pasitikėjimą turizmo produktais. Komunikate taip pat numatyta pradėti arba stiprinti ES, pagrindinių besiformuojančių ekonomikos šalių (Kinijos, Rusijos, Indijos ir Brazilijos) ir Vidurţemio jūros šalių bendradarbiavimą, siekiant propaguoti tausaus ir atsakingo turizmo vystymąsi ir dalytis gerąja patirtimi. Lietuvos mastu, Nacionalinėje turizmo plėtros metų programoje 18 keliamas tikslas sukurti konkurencingų turizmo produktų plėtrai palankią aplinką. Tuo tikslu numatoma plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą, remti privataus turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, tobulinti turizmo sektoriaus teisinį reguliavimą ir planavimą bei tobulinti sektoriaus ţmogiškuosius išteklius. Taip pat keliams tikslas uţtikrinti nuolatinį turistų srautų didėjimą, skatinant vietinį ir atvykstamąjį turizmą bei vykdant turizmo sektoriaus stebėseną. Jūrų aplinkosaugos srityje Europos Komisija ragina 19 šalims pasirengti jų suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančių jūrų vandenų kiekviename regione ar subregione strategijas, taip pat regioninius aplinkosaugos tikslus ir paţangai įvertinti skirtus rodiklius bei stebėjimo priemones. Lietuvoje pagrindinis jūrų aplinkosaugos sritį reglamentuojantis dokumentas yra Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija 20, kurioje numatytas tikslas pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros būklę iki 2020 metų. Šio tikslo bus siekiama apsaugant ir atkuriant jūros aplinką, uţkertant kelią taršos patekimui į jūros aplinką. Inovacijų strateginiai dokumentai ir teisės aktai Europos Sąjungos 7 Bendroji programa 21 (įgyvendinama m.) siekia sutvirtinti Europos pramonės mokslinę ir technologinę bazę bei skatinti tarptautinį konkurencingumą. Šie tikslai pasiekiami per keturias specifines programas Bendradarbiavimas, Idėjos, Ţmonės, Pajėgumai. Šiuo metu rengiama 8 Bendroji programa metų periodui. Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa 22 skatina Europos ilgalaikę plėtrą bei darbo vietų kūrimą. Šiuo tikslu skatinamas įmonių konkurencingumas (ypatingą dėmesį skiriant maţoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)), visos inovacijų formos ir visa apimančios informacinės visuomenės kūrimas. Taip pat skatinamas energijos efektyvumas ir naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas visuose sektoriuose, įskaitant transporto sektorių. Programoje numatyti tikslai Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Turistų lankomiausias ţemynas Europa. Nauja turizmo politika (COM(2010)0352). 18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos patvirtinimo (Ţin., 2010, Nr ) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui Teminė jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategija (COM(2005)0504). 20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo (Ţin., 2010, Nr ) m. gruodţio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos ( m.). 22 Decision No 1639/2006/EC of the European Parliament and of the Council of 24 October 2006 establishing a Competitiveness and Innovation Framework Programme (2007 to 2013). 21

22 įgyvendinami per tris programas Verslumo ir inovacijų programa (siekiama gerinti inovacijų aplinką, dalijantis patirtimi tarp ES šalių narių ir skatinti bei remti naujoves įmonėse), Informacinių ir komunikacinių technologijų skatinimo programa (skatinamos naujos konverguojančios rinkos elektroniniams tinklams ir paslaugoms bei skaitmeninės technologijos) bei Paţangios energetikos Europai programa (siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, didinti kuro įvairovę bei energijos efektyvumą transporto sektoriuje). ES Baltijos jūros regiono strategijos 6 vienas iš veiksmų plano projektų yra skirtas Baltijos jūros regiono inovacijų, klasterių ir MVĮ tinklų plėtros programai parengti ir įgyvendinti. Šios programos pagrindinės sudedamosios dalys moksliniai tyrimai ir inovacijų sistemos, tarptautiniai klasteriai, maţų ir vidutinių įmonių tinklai, gebėjimų stiprinimas, tiesioginės uţsienio investicijos, regiono įvaizdis. EUREKA iniciatyva 23 siekiama remti orientuotų į rinką mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą visose šiuolaikinėse technologijų srityse, gerinti gaminių, procesų ir paslaugų kokybę, stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, įtraukiant įmones ir mokslo tyrimų institucijas bei didinti Europos valstybių konkurencingumą. Viena iš technologijų sričių, kuriai ši programa skirta ţemės ūkis ir jūros ištekliai. Pirmaujančios rinkos iniciatyva 24 siekiama sutrumpinti naujų produktų ir paslaugų pateikimo rinkai laiką. Šia iniciatyva norima paskatinti naujų rinkų kūrimą tokiose srityse kaip elektroninė sveikata, apsauginiai tekstilės gaminiai, darni / tausi statyba, perdirbimas, biologiniai produktai (bioproduktai) ir atsinaujinantys energijos ištekliai taikant tikslines strategijas. Programa įgyvendinama įvairiomis politinėmis priemonėmis teisės aktais, viešaisiais pirkimais, standartizavimu, ţenklinimu ir sertifikavimu ir kt. Lietuvos inovacijų metų strategijoje 25 nustatytas pagrindinis tikslas kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas. Tarp strategijoje numatytų tikslų yra verslo tinklaveikos ir prisijungimo prie tarptautinių inovacijų tinklų skatinimas, tiesioginių uţsienio investicijų skatinimas, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, privataus sektoriaus verslumo skatinimas, maţų ir vidutinių įmonių priėmimo prie įvairių finansavimo šaltinių didinimas, mokslo, studijų ir verslo sąveikos stiprinimas bei sąlygų mokslinių tyrimų komercializavimui sudarymas. Slėnių kūrimo ir plėtros koncepcijoje 26 įtvirtintas siekis Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir ţinių ekonomikos branduolius, paspartinti ţinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Atskiromis slėnių programomis siekiama sutelkti, atnaujinti ir optimizuoti mokslinę infrastruktūrą, sudaryti palankią aplinką mokslo ţinias ir technologijas perduoti į verslą, sustiprinti mokslinių tyrimų ryšius su studijomis, tyrėjų ir kitų specialistų rengimu, sukurti mokslo ir studijų bei imlaus ţinioms verslo sąveiką skatinančius centrus. 23 EUREKA Strategic Roadmap Towards a strong role of EUREKA in the European Research Area (ERA), XXV. EUREKA Ministerial Conference Berlin, 25 June Communication from the Commission to the council, the European Parliament, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions: A lead market initiative for europe (COM(2007) 860). 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos inovacijų metų strategijos patvirtinimo (Ţin., 2010, Nr ). 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo (Ţin., 2007, Nr ). 22

23 Lietuvos metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos 27 tikslas sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Viena iš strategijos prioritetinių krypčių konkurencinga ekonomika, kuriai keliami uţdaviniai didinti produktyvumo lygį versle, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam ir vidutiniam verslui, didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį, efektyvinti ekonominę infrastruktūrą. 27 Lietuvos metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (2007 m. kovo 30 d.), patvirtinta Europos Komisijos sprendimu Komisijos sprendimas 2007/IV/26 patvirtinantis tam tikras Lietuvos nacionalinio strateginių krypčių plano dalis (Briuselis, 2007/IV/26 K (2007) 1808). 23

24 4. SU JŪRINIU SEKTORIUMI SUSIJĘ EKONOMINĖS VEIKLOS SUBSEKTORIAI 4.1. EKONOMINĖS VEIKLOS SUBSEKTORIAI Lietuvos jūrinio sektoriaus verslo šakos (subsektoriai) apima įvairias ekonomines veiklos sritis, iš kurių svarbiausios yra laivyba ir uostų veikla, laivų statyba ir remontas, ţvejyba ir akvakultūra, jūrinė energetika, jūrinė rekreacija ir turizmas. Sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla Azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo veikla Kitos transporto paslaugos Krovinių tvarkymas Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių ir susijusi veikla Apgyvendinimo Jūrinė rekreacija ir turizmas Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla veikla Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla Krovininis vandens transportas Laivyba ir uostai Vandens transporto paslaugos Jūrinis sektorius Sandėliavimas ir saugojimas Sausumos transporto paslaugos Kitos įrangos remontas Įvairių tipų laivų remontas ir techninė prieţiūra Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba Laivų statyba ir remontas Mašinų remontas Pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statyba Metalo gaminių remontas Elektros gamyba Jūrinė ţvejyba Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla Jūrinė energetika Ţuvų, vėţiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas Ţvejyba ir akvakultūra Ţalios naftos gamyba Jūrinė akvakultūra Pav. Nr. 8. Šaltinis: Sudaryta autorių. Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominių veiklų schema 24

25 Lietuvos statistikos departamentas (toliau Statistikos departamentas ) ūkio subjektus skirsto ir duomenis pateikia pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), todėl šioje ataskaitoje subsektoriai yra analizuojami kaip ekonominės veiklos sričių grupės, sudarytos iš 4 skaitmenų lygmens klasių (pagal EVRK 2 redakciją) 28 : Laivybos ir uostų subsektoriui priskiriamos veiklos keleivių bei krovinių transportavimas, krovinių sandėliavimo ir saugojimo paslaugos, krovinių tvarkymas (pakrovimas ir iškrovimas), bei vandens ir sausumos transportui būdingų paslaugų veikla, tokia kaip agentavimas, ekspedijavimas ir t.t. Laivyba tradiciškai yra siejama būtent su krovinių gabenimu, o uosto veikla apima likusias veiklos sritis. Laivų statybos ir remonto subsektoriui priskiriama įvairių tipų laivų (įskaitant pramoginių ir sportinių katerių) bei kitų plūdriųjų konstrukcijų (nepramoginių pripučiamų plaustų, plūdriųjų prieplaukų, rezervuarų ir t.t.) statyba. Prie subsektoriaus taip pat prijungiama veikla, susijusi su metalo gaminių, mašinų ir įrangos remontu (pavyzdţiui, kranų, pramoninės šaldymo įrangos, variklių ir t.t.). Žvejybos ir akvakultūros subsektoriui priskiriama jūrinė ţvejyba bei akvakultūra. Analizėje prie subsektoriaus priskiriama ir ţuvies perdirbimo pramonė, kaip glaudţiai susijusi veikla. Jūrinės energetikos subsektoriui priskiriamos Klaipėdos apskrityje veikiančios elektros, ţalios naftos gamybos įmonės bei šio iškastinio kuro gavybai būdingas paslaugas (ţvalgymo, gamtinių dujų paruošimo transportavimui, naftos sausinimo ir vandens šalinimo ir t.t.) teikiantys ūkio subjektai. Prie jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriaus priskiriamos turizmo sektorių aptarnaujančios ūkio šakos: apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos. Toliau pateikiamas jūrinio sektoriaus išteklių potencialo vertinimas bendri viso Lietuvos jūrinio sektoriaus rodikliai ir kiekvieno subsektoriaus išteklių potencialo vertinimas. 28 Aplinkosauga nėra išskiriama kaip atskira ekonominės veiklos rūšis ir šioje ataskaitoje analizuojama strateginių ir teisės dokumentų atţvilgiu. 25

26 4.2. SUBSEKTORIŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO VERTINIMAS Bendri jūrinio sektoriaus rodikliai Pagrindiniai jūrinio sektoriaus rodikliai Klaipėdos apskrities ir šalies kontekste 2009 metais jūrinio sektoriaus įmonės 29 sugeneravo 4 mlrd. Lt pajamų, tai sudarė atitinkamai 18,55 proc. pajamų dalį Klaipėdos apskrityje ir 2,44 proc. pajamų Lietuvos Respublikoje (palyginimui, 2005 metais jūrinio verslo subjektai uţdirbo 2,73 mlrd. Lt pajamų, kas sudarė 18,45 proc. dalį pajamų Klaipėdos apskrityje ir 2,11 proc. pajamų Lietuvos Respublikoje). Jūriniame sektoriuje yra įdarbinta apie 17 tūkst. darbuotojų, sektoriaus įmonės sukuria 1,2 mlrd. litų pridėtinės vertės (gamybos kainomis) (PVGK) 30. Toliau pateikiami jūrinio sektoriaus pagrindiniai rodikliai ir jų pasiskirstymas sektoriaus viduje. Lentelė Nr. 1. Jūrinio sektoriaus pajamos 2009 m. Subsektorius Pajamos, tūkst. Lt Klaipėdos apskrityje Pajamų dalis, % Lietuvos Respublikoje Laivyba ir uostai ,54% 1,52% Laivų statyba ir remontas ,91% 0,51% Ţvejyba ir akvakultūra ,43% 0,19% Jūrinė energetika ,86% 0,11% Jūrinė rekreacija ir turizmas ,81% 0,11% Iš viso ,55% 2,44% Jūrinis sektorius 18,55% Jūrinis sektorius 2,44% Klaipėdos apskritis 81,45% Lietuvos Respublika 97,56% Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Statistikos departamento duomenis. 29 Jūrinio sektoriaus įmonėmis yra vadinamos visos įmonės, kurios Statistikos departamento pagal veiklos rūšis yra priskiriamos subsektoriuose analizuojamoms EVRK (2 red.) klasėms. 30 Pridėtinė vertė (gamybos kainomis) įvertinama kaip produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo skirtumas, pridedant subsidijas ir atimant mokesčius. Šioje ataskaitoje pateikiami tik nefinansinių įmonių pridėtinės vertės duomenys, kurie apskaičiuojami kaip pardavimų pajamos (atėmus ilgalaikio turto pardavimo pajamas), plius kapitalizuota produkcija, plius / minus atsargų pasikeitimai per metus, minus prekių ir paslaugų pirkimas, plius subsidijos gaminiams ir gamybai, minus mokesčiai gaminiams ir gamybai. 26

27 Lentelė Nr. 2. Darbuotojų skaičius jūriniame sektoriuje 2009 m. Subsektorius Darbuotojų sk. Klaipėdos apskrityje Darbuotojų dalis, % Lietuvos Respublikoje Laivyba ir uostai ,49% 0,78% Laivų statyba ir remontas ,26% 0,63% Ţvejyba ir akvakultūra ,47% 0,18% Jūrinė energetika 356 0,37% 0,04% Jūrinė rekreacija ir turizmas ,88% 0,46% Iš viso ,47% 2,08% Jūrinis sektorius 17,47% Jūrinis sektorius 2,08% Klaipėdos apskritis 82,53% Lietuvos Respublika 97,92% Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Statistikos departamento duomenis. Lentelė Nr. 3. Jūrinio sektoriaus sukurta PVGK 2009 m. Subsektorius PVGK, tūkst. Lt Klaipėdos apskrityje PVGK dalis, % Lietuvos Respublikoje Laivyba ir uostai ,23% 2,50% Laivų statyba ir remontas ,28% 0,72% Ţvejyba ir akvakultūra ,18% 0,16% Jūrinė energetika ,53% 0,35% Jūrinė rekreacija ir turizmas ,88% 0,12% Iš viso ,10% 3,85% Jūrinis sektorius 28,10% Jūrinis sektorius 3,85% Klaipėdos apskritis 71,90% Lietuvos Respublika 96,15% Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Statistikos departamento duomenis. 27

28 Svarbiausi sektoriuje yra laivybos ir uostų bei laivų statybos ir remonto subsektoriai, kurie kartu generuoja beveik 80 proc. visų sektoriaus pajamų. Maţiau pajamų generuoja jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektorius, tačiau šis subsektorius sukuria beveik ketvirtadalį visų jūrinio sektoriaus darbo vietų ir yra svarbus smulkiajam verslui: yra įregistruotas 381 ūkio subjektas (44 proc. viso jūrinio sektoriaus). Maţiausiai darbuotojų dirba jūrinės energetikos subsektoriuje (1 proc.), tačiau šis subsektorius yra produktyviausias pridėtinė vertė vienam darbuotojui siekia beveik 308 tūkst. Lt per metus. Pajamos PVGK, tūkst. Lt 8% 5% 4% 4% 9% 3% 21% 62% 19% 65% Darbuotojų skaičius Įmonių sk. 22% Laivyba ir uostai 2% 9% 37% 44% 36% Laivų statyba ir remontas Ţvejyba ir akvakultūra Jūrinė energetika 30% 1% 6% 13% Jūrinė rekreacija ir turizmas Pav. Nr. 9. Santykinis subsektorių dydis jūrinio sektoriaus kontekste 2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas. Pastaba: Pirmoje diagramoje pateikiama įmonių subsektoriuose generuojamos pajamos, kuri yra pateikta Statistikos departamento kaip pardavimo pajamos (V600). 28

29 Lietuvos jūrinis sektorius Baltijos jūros regiono kontekste 2009 metais Europos Komisijos jūrų reikalų ir ţuvininkystės generalinio direktorato pavedimu buvo atlikta studija Jūrinių klasterių vaidmuo stiprinant ir vystant Europos jūrinius sektorius 31. Šioje studijoje be kitos informacijos taip pat pateikiama Europos Sąjungos šalių ir Norvegijos jūriniuose sektoriuose sukuriama pridėtinė vertė ir darbuotojų skaičius. Minėtoje studijoje jūrinis sektorius suskaidytas į tris sritis: 1 sritis: Tradicinės jūrinės veiklos (laivyba, laivų statyba, jūrinės įrangos gamyba, jūrinės paslaugos, rekreacinė laivyba, uostų veikla, darbai jūroje, karinis jūrų laivynas, vidaus vandenų laivyba, jūriniai darbai ir įrenginių jūroje eksploatavimas); 2 sritis: Pajūrio (ir jūros) turizmas ir rekreacija (pajūrio turizmas ir kruizinis turizmas); 3 sritis: Ţuvininkystė (ţvejyba, ţuvų perdirbimas, akvakultūra). Ţemiau lentelėje pateikiami apibendrinti duomenys apie jūrinį sektorių Baltijos jūros regiono šalyse ir bendri ES (įskaitant Norvegiją) rodikliai. Lentelė Nr. 4. Baltijos jūros regiono šalių jūrinių sektorių rodikliai Pridėtinė vertė, mln. Lt Dalis nuo ES vidurkio (%) Darbuotojų skaičius, tūkst. Dalis nuo ES vidurkio (%) Pridėtinė vertė darbuotojui, tūkst. Lt Dalis nuo ES vidurkio (%) ES vidurkis Vokietija , , ,65 Danija , , ,84 Švedija , , ,48 Lenkija , , ,91 Suomija , , ,65 Latvija , , ,35 Estija , , ,75 Lietuva , , ,57 Šaltinis: Sudaryta autorių, naudojantis Policy Research Corporation atliktos studijos duomenimis. Baltijos jūros regione didţiausias jūrinis sektorius (ir darbuotojų ir pridėtinės vertės atţvilgiu) yra Vokietijoje, daugiausiai pridėtinės vertės vienas darbuotojas sukuria Suomijoje. Lietuva nusileidţia visoms Baltijos jūros regiono šalims (Rusijos jūrinio sektoriaus duomenys ataskaitoje nepateikiami) ir jūrinio sektoriaus dydţiu, ir produktyvumu (pridėtine verte darbuotojui) Policy Research Corporation, The role of Maritime Clusters to enhance the strength and development in the European maritime sectors, Policy Research Corporation (PRC) atliktos studijos Jūrinių klasterių vaidmuo stiprinant ir vystant Europos jūrinius sektorius duomenys šioje ataskaitoje naudoti tik Baltijos jūros regiono šalių palyginimo tikslais. Statistikos departamento ir PRC duomenų analizei naudoti statistiniai duomenys nėra palyginami tarpusavyje dėl analizuojamų laikotarpių nesutapimų bei skirtingų statistinės informacijos šaltinių ir jų apdorojimo būdų: PRC studijoje naudoti darbuotojų skaičiaus duomenys surinkti iš kelių šaltinių, juos koreguojant, kad būtų lygintini tarp šalių; pridėtinė vertė apskaičiuota kaip sektoriaus įmonių išmokėto darbo uţmokesčio, nusidėvėjimo ir finansinio rezultato suma; pridėtinės vertės apskaičiavimui naudoti NACE ekonominės veiklos kodai. 29

30 Jūrinio sektoriaus poveikis Lietuvos ekonomikai Ekonominis poveikis veiksniai, darantys tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką šalies ekonominio aktyvumo lygiui. Vertinant konkretaus sektoriaus įtaką bendrai šalies ekonomikai yra matuojamos išlaidos, atsirandančios dėl sektoriaus ekonominių veiklų, ir įvertinamas kaupiamasis šių išlaidų poveikis. Ekonominį poveikį galima matuoti keliais rodikliais: darbuotojų skaičiumi, sukuriama pridėtine verte, pardavimų pajamomis. Atliekant Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominio poveikio analizę, sektoriaus poveikis vertintas keturiais lygiais: tiesioginis poveikis tiesiogiai sektoriuje veikiančių įmonių sukuriama ekonominė nauda (kuriamos darbo vietos, pridėtinė vertė, kt.); netiesioginis poveikis kituose šalies sektoriuose veikiančiose įmonėse sukuriama ekonominė nauda, atsirandanti dėl jų sąsajos su tiesiogiai sektoriuje veikiančiomis įmonėmis (pvz., įmonių, tiekiančių ţaliavą sektoriui, pajamos); indukuotasis poveikis sektoriuje ir su juo susijusiuose šalies sektoriuose veikiančių įmonių darbuotojų pajamos ir iš jų kylantis vartojimas; skatinamasis (katalizinis) poveikis ekonominė nauda, kurią sektorius netiesiogiai generuoja kituose, su juo netiesioginiu ir indukuotoju poveikiu nesusijusiuose sektoriuose bei bendroje ekonomikoje (pavyzdţiui, jūrinis transportas skatina rinkų našumą ir kaštų maţėjimą bendrovėms, kurioms reikalingos transportavimo paslaugos, kadangi suteikia papildomą transportavimo alternatyvą). Remiantis aukščiau aptartais vertinimo principais, Lietuvos jūrinio sektoriaus poveikį šalies ekonomikai galima pavaizduoti tokia schema: Tiesioginis poveikis Netiesioginis / indukuotas poveikis Skatinamasis poveikis Lietuvos jūrinis sektorius Laivyba ir uostai Laivų statyba ir remontas Žvejyba ir akvakultūra Jūrinė energetika Tiekėjai - žaliavos - maisto produktai - degalai, kt. Gamintojai - įranga, kt. Verslo paslaugos - teisinės paslaugos - finansinės paslaugos, kt. - Pramogų sektorius - Sausumos transportas - Naftos perdirbimas - Tarptautinė prekyba - Tiesioginės užsienio investicijos - Aplinkosauga - Specialistų rengimas Jūrinė rekreacija ir turizmas Indukuotasis poveikis - MTEP - Rinkų efektyvumas - Kita Pav. Nr. 10. Šaltinis: Sudaryta autorių. Lietuvos jūrinis sektorius ir jo poveikis šalies ekonomikai 30

31 Vertinant Lietuvos jūrinio sektoriaus poveikį Lietuvos ekonomikai skaičiuotas bendras ekonominis poveikis (tiesioginis, netiesioginis ir indukuotasis ekonominiai poveikiai), naudojant darbuotojų skaičiaus, įmonių pajamų ir sukuriamos PVGK rodiklius. Bendro ekonominio poveikio vertinime naudoti daugikliai, kurie išreiškia tam tikro sektoriaus ar subsektoriaus sąryšį su visais kitais šalies subsektoriais kuo didesnis daugiklis, tuo didesnę įtaką tam tikro sektoriaus įmonių veikla daro bendrai šalies ekonomikai. Analizė atlikta vadovaujantis Škotijos vyriausybės sudarytais 2007 m. daugiklių sąrašais 33, kadangi Statistikos departamentas tokių daugiklių neskaičiuoja. Škotijos vyriausybės nustatyti daugikliai pasirinkti (iš galimų pasirinkimų) kaip labiausiai atitinkantys Lietuvos jūrinio sektoriaus ypatumus. Skatinamasis poveikis šioje ataskaitoje nevertintas, kadangi yra sudėtinga jį objektyviai išreikšti skaitine verte. Galimas pavyzdys: jūrinio sektoriaus poveikis tarptautinei prekybai yra visuotinai priimtas kaip didelis, tačiau norint jį apskaičiuoti, negalima daryti prielaidos, kad uostui nustojus veikti, į Lietuvą ar iš Lietuvos nebeiškeliaus būtent tiek keleivių ar krovinių, kiek vidutiniškai keliauja per uostą, ir pagal tai prilyginti uosto poveikį šalies ekonomikai. Bendrus Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominio poveikio šalies ekonomikai rezultatus atspindi ţemiau pateikiama schema. PVGK + PVGK + 2,3 mlrd. Lt 7,14 % 1, 9 mlrd. Lt 5,97 % + Pajamos 7,3 mlrd. 6,3 mlrd. Lt Lt 4,0 1, 2 mlrd. Lt mlrd. Lt 17 t ūkst. 25 tūkst. 30 tūkst. + Jūrinis sek torius Darbuotojai + Pajamos 3,85% 4, 39 % 3,81% 2,44% 2,09% 3, 03% 3,65% + Darbuotojai Jūrinis se ktorius + netiesioginis + netiesioginis + indukuotas + indukuotas + skatinamasis + skatinamasis Pav. Nr. 11. Šaltinis: Sudaryta autorių. Lietuvos jūrinio sektoriaus ekonominis poveikis šalies ekonomikai Bendras dėl jūrinio sektoriaus veiklos sukuriamų darbo vietų skaičius 2009 m. buvo beveik 30 tūkst. ir tai sudarė 3,65 proc. visų Lietuvoje sukurtų darbo vietų. Sektoriaus įmonės tiesiogiai sukūrė beveik 17 tūkst. darbo vietų; pirkdamos ţaliavas, gaminius ir paslaugas jūrinio sektoriaus įmonės nulėmė dar 7,7 tūkst. darbo vietų sukūrimą / išlaikymą tiekėjų įmonėse. Taip pat buvo sukurta / išlaikyta virš 5 tūkst. darbo vietų kituose sektoriuose dėl tiesioginių ir netiesioginių sektoriaus įmonių darbuotojų gaunamų pajamų ir iš to kylančio vartojimo. Bendras sektoriaus ekonominio poveikio darbuotojų skaičiui daugiklis buvo 1,75, t.y. vienas sektoriaus įmonės darbuotojas per netiesioginį ir indukuotąjį poveikį sukūrė papildomai 0,75 darbo vietos šalies ekonomikoje

32 Jūrinio sektoriaus įmonės 2009 m. gavo apie 4 mlrd. Lt pajamų. Per netiesioginį ir indukuotąjį poveikį Lietuvos ekonomikoje šių įmonių dėka buvo sukurta papildomai dar 3,3 mlrd. Lt pajamų. Taigi bendras sektoriaus ekonominis poveikis vertinant pajamomis sudarė 7,3 mlrd. Lt arba 4,39 proc. visų Lietuvos įmonių generuojamų pajamų. Vadinasi, kiekvienas sektoriaus įmonėje sugeneruotas litas pajamų šalies ekonomikoje lėmė papildomų 80 centų pajamų sugeneravimą. Bendra PVGK, sukurta jūriniam sektoriui, tiesiogiai, netiesiogiai ir indukuojamai veikiant Lietuvos ekonomiką, 2009 m. buvo 2,3 mlrd. Lt. arba 7,14 proc. Lietuvos įmonių sukurtos pridėtinės vertės (gamybos kainomis). Taigi, kiekvienas jūrinio sektoriaus įmonės sukuriamas pridėtinės vertės (gamybos kainomis) litas papildomai ekonomikoje sukūrė 85 centus. Ţemiau esančiose lentelėse pateikiamas jūrinio sektoriaus ir jo subsektorių ekonominis poveikis (išskaidytas į tiesioginį, netiesioginį ir indukuotąjį poveikį) šalies ekonomikai pagal tris rodiklius darbuotojų skaičių, pajamas ir PVGK. Lentelė Nr. 5. Ekonominio poveikio vertinimas: darbuotojų skaičius Jūrinio sektoriaus subsektoriai Tiesioginis poveikis (darbuotojų sk.) Netiesioginis poveikis (darbuotojų sk.) Indukuotasis poveikis (darbuotojų sk.) Bendras poveikis (tiesioginis+netiesioginis+ indukuotasis) (darbuotojų sk.) Laivyba ir uostai Laivų statyba ir remontas Ţvejyba ir akvakultūra Jūrinė energetika Jūrinė rekreacija ir turizmas Daugiklis 2 Iš viso Šaltinis: Sudaryta autorių. Lentelė Nr. 6. Ekonominio poveikio vertinimas: pajamos Jūrinio sektoriaus subsektoriai Tiesioginis poveikis (tūkst. Lt) Netiesioginis pokytis (tūkst. Lt) Indukuotasis poveikis (tūkst. Lt) Bendras poveikis (tiesioginis+netiesioginis+ indukuotasis) (tūkst. Lt) Laivyba ir uostai Laivų statyba ir remontas Ţvejyba ir akvakultūra Jūrinė energetika Jūrinė rekreacija ir turizmas Daugiklis 1,80 Iš viso Šaltinis: Sudaryta autorių. 32

33 Lentelė Nr. 7. Ekonominio poveikio vertinimas: PVGK Jūrinio sektoriaus subsektoriai Tiesioginis poveikis (tūkst. Lt) Netiesioginis poveikis (tūkst. Lt) Indukuotasis poveikis (tūkst. Lt) Bendras poveikis (tiesioginis+netiesioginis+ indukuotasis) (tūkst. Lt) Laivyba ir uostai Laivų statyba ir remontas Ţvejyba ir akvakultūra Jūrinė energetika Jūrinė rekreacija ir turizmas Daugiklis 1,85 Iš viso Šaltinis: Sudaryta autorių. Toliau pristatomi atskiri Lietuvos jūrinio sektoriaus subsektoriai. 33

34 Laivyba ir uostai Subsektorių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) galima skirstyti į šešias pagrindines veiklas, kaip pavaizduota schemoje ţemiau. Įmonių sk. 12 Darbuotojų sk Pajamos 508 mln. Lt Įmonių sk. 235 Darbuotojų sk Pajamos mln. Lt Kitos transporto paslaugos Krovininis vandens transportas Sandėliavimas ir saugojimas Įmonių sk. 11 Darbuotojų sk. 201 Pajamos 38 mln. Lt Įmonių sk. 309 Darbuotojų sk Pajamos 2,51 mlrd. Lt Įmonių sk. 30 Darbuotojų sk Pajamos 543 mln. Lt Krovinių tvarkymas Vandens transporto paslaugos Sausumos transporto paslaugos Įmonių sk. 10 Darbuotojų sk. 104 Pajamos 7 mln. Lt Įmonių sk. 10 Darbuotojų sk. 494 Pajamos 185 mln. Lt Pav. Nr. 12. Laivybos ir uostų subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Šioje ataskaitoje subsektorius analizuojamas pagal pagrindines veiklų sritis laivybą ir uostų veiklą. Laivyba skirstoma į kelias rūšis: prekybinė, pramoginė, ţvejybinė, linijinė, kabotaţinė ir kitos 34. Taip pat laivyba skirstoma į vidaus vandenų ir jūrų. Šioje ataskaitoje orientuojamasi į jūrų laivybą ir ją aptarnaujančias veiklas. Pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą 35, uostas teritorija (uosto ţemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. Toliau pateikiama pagrindinių subsektoriaus rodiklių dinamika m. bei apţvelgiamas subsektoriaus vystymasis. 34 LR vidaus vandenų transporto kodeksas (Ţin., 1996, Nr ). 35 LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Ţin., 1996, Nr ). 34

35 Tūkst. t Pajamos, tūkst. Lt Įmonių sk. Darbuotojų sk. PVGK da]rbuotojui, tūkst. Lt LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Apyvarta, tūkst. Lt Įmonių sk. Darbuotojų sk. PVGK darbuotojui, tūkst. Lt Pav. Nr. 13. Laivybos ir uostų subsektoriaus rodiklių dinamika Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Subsektoriaus įmonių pajamos, sparčiai augusios m. laikotarpiu (75 proc.), 2009 m. gana smarkiai krito, tačiau subsektoriaus įmonių skaičius toliau augo m. sumaţėjo darbuotojų skaičius subsektoriuje nuo iki 6.300, tačiau PVGK darbuotojui pasikeitė neţymiai. Subsektoriaus vystymosi dinamika Klaipėdos jūrų uosto, įskaitant Būtingės terminalą, perkrova laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2009 m. išaugo beveik 60 procentų, nuo apytiksliai 23 mln. t iki 36 mln. t per metus. Pakrovimų kiekis, prieš 10 metų buvęs bent kelis kartus didesnis uţ iškrovimų, pastaraisiais metais beveik išsilygino Iškrauta, tūkst. t Pakrauta, tūkst. t Pav. Nr. 14. Klaipėdos uosto perkrovimai m. Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Per dešimt metų bendros tranzitinių krovinių apimtys Klaipėdos uoste išaugo apie 11 proc. nuo 9,6 mln. tonų 1999 metais iki 10,7 mln. tonų 2009 metais. Nors daugiausiai transportuojančios šalys 35

36 Keleivių sk., tūkst. Lt Tranzitiniai kroviniai, tūkst. t LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA partnerės išliko tos pačios Rusija ir Baltarusija (kroviniai iš šių šalių sudarė 93 proc. visų tranzitinių krovinių 2009 metais) krovos apimtys kito skirtingomis kryptimis. Rusijos tranzitinių krovinių sumaţėjo daugiau nei 50 proc. (nuo 7,3 mln. t 1999 m. iki 3,3 mln. t 2009 m.), tuo tarpu tranzitas iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą išaugo 3,62 karto (nuo 1,8 mln. t iki 6,6 mln. t) Baltarusija Rusija Kazachstanas Ukraina Latvija Uzbekistanas Estija Kitos šalys Pav. Nr. 15. Šaltinis: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tranzitinių krovinių srautai pagal sausumos šalis metų laikotarpiu beveik keturgubai išaugo keleivių srautas, kurio dinamika pavaizduota ţemiau grafike Atvyko, tūkts. Išvyko, tūkst. Pav. Nr. 16. Klaipėdos uosto keleiviai m. Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis metais Lietuvos jūrų laivyną sudarė 143 įvairaus tipo laivai. Per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2009 m. laivynas sumaţėjo 103 laivais, arba 42 proc., bet bendroji laivų talpa išaugo 3 proc. Prie tokio laivyno vystymosi daug prisidėjo pokyčiai ţvejybiniame laivyne, kuris sudaro 43 proc. visų 36

37 Lietuvos laivų. Ţvejybinių laivų skaičius sumaţėjo apie 35 proc., tačiau bendroji talpa išaugo 1,5 karto. Bendroji talpa augo tik metų laikotarpiu, nes remiantis Bendrąja ţuvininkystės politika, patvirtinta 2002 metais Europos Sąjungos Tarybos, pasenusi ţvejybinio laivyno dalis gali būti keičiama tik tokios pačios bendrosios talpos laivais. Lentelė Nr. 8. Lietuvos jūrų laivynas 2009 m. Bendroji talpa, Vidutinė talpa, Laivo tipas Laivų skaičius tūkst. t t Ţvejybiniai laivai Sausakrūviai laivai Kiti jūrų laivai, išskyrus krovininius ir ţvejybinius Vilkikai Refriţeratoriai Ro-Ro keleiviniai Ro-Ro krovininiai Iš viso Šaltinis: Statistikos departamentas. Pastaba: Atskirų tipų laivų suma neatitinka bendro laivų skaičiaus dėl dalies laivų galimo priskyrimo prie kelių kategorijų. Klaipėdos uosto perspektyvos Didėjant krovinių srautams Baltijos jūroje bei Klaipėdos uoste, 2003 metais buvo sukurta giliavandenio uosto vizija 36, kurioje siūloma plėsti Klaipėdos uostą pastatant 6 terminalų išorinį giliavandenį uostą. Išorinio uosto gylis galėtų siekti 17,5 m. Uoste būtų galima aptarnauti didţiausius šiuo metu leistinus plaukioti krovininius laivus. Detalesnė galimybių studija bus atlikta iki 2011 metų pabaigos. Kiti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto plėtros planai: privaţiuojamųjų geleţinkelių ir autokelių plėtra; viešojo Klaipėdos logistikos centro steigimas; maţų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba. Augantis alternatyvios energijos poreikis regione (Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje), planuojamos statyti atominės elektrinės Lietuvoje ir Baltarusijoje bei kiti pramonės plėtros projektai, reikalaujantys nestandartinių dydţių įrenginių ir konstrukcijų transportavimo, leidţia daryti prielaidą, kad ateityje transporto paslaugų paklausa augs metais Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas pradėjo vykdyti projektą Oversize Baltic, kuriuo siekiama sukurti vieningą informacinę sistemą, palengvinančią nestandartinių krovinių transportavimą pietryčių Europoje 38. Lietuvos jūrinio uosto potencialą turėtų sustiprinti planuojami pastatyti 4 logistikos centrai Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje 39, dar labiau išvystysiantys Lietuvos sausumos transporto infrastruktūrą, tuo sudarydami sąlygas pritraukti daugiau klientų ir į Klaipėdos uostą. 36 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, 37 Baltijos transporto ţurnalas (angl. Baltic Transport Journal), 38 Oversize Baltic,

38 Perkrovimas, tūkst.t LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Europos Sąjunga remia ir skatina ekologiškesnės laivybos ir uostų veiklos iniciatyvas. Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija dalyvauja keliose programose, kuriomis tikimasi sumaţinti kenksmingų medţiagų išmetimą į aplinką dėl laivybos ir uostų veiklos. Tarp šių programų (projektų) Clean Baltic Sea Shipping ir BSR Innoship. ES ir Baltijos jūros regiono lygiais priimta, jog ekonominių veiklų pertvarkymas, kad jos taptų ekologiškomis ir aplinkai nekenkiančiomis yra prioritetas, taigi dalyvavimas minėtuose ir kituose projektuose gali būti naudingas Lietuvos jūriniam sektoriui. Klaipėdos uostas Baltijos jūros regiono kontekste Klaipėda yra šiauriausias rytinės Baltijos jūros pakrantės neuţšąlantis uostas, tačiau tai nesuteikia uostui didelio pranašumo, todėl uosto vystymo perspektyvoms daug įtakos turi kitų uostų veikla regione metais Klaipėdos uostas (Būtingės terminalas skaičiuojamas atskirai) buvo ketvirtas didţiausias Baltijos jūros regiono (neskaitant Rusijos) uostas pagal krovos apimtis. Klaipėdos uosto įplaukos gylis taip pat yra vienas didţiausių, tačiau vienintelis giliavandenis uostas šiuo metu yra Ventspilis. Pagal krovos apimtis Klaipėdos uostą lenkė Ryga, Talinas ir Gioteborgas. Uostų vystymasis metų laikotarpiu buvo labai nepastovus visame regione: Estijos Talino uosto krovos apimtys didėjo iki 2006-ųjų metų, tačiau kritimas, vykęs metais, grąţino uosto krovą į 2001 m. lygį; Rygos uoste perkraunamų krovinių kiekis palaipsniui augo (krovos apimtys išaugo 97 proc.), tačiau Ventspilyje (antrajame Latvijos uoste) jis krito 33 proc Goteborg (Švedija) Tallinn (Estija) Riga (Latvija) Klaipėda (Lietuva) Ventspils (Latvija) Skoeldvik (Suomija) Brofjorden Scanraff (Švedija) Gdansk (Lenkija) Rostock (Vokietija) Šaltinis: Eurostat. Pav. Nr. 17. Didţiausių Baltijos jūros uostų krovos dinamika m. Paveiksle viršuje nepateiktų Rusijos uostų Primorsko, Sankt Peterburgo bei Kaliningrado krovos apimtys 2009 metais atitinkamai buvo tūkst. t, tūkst. t bei tūkst. t 40.Taigi, pagal krovos apimtis Baltijos regione pirmauja Rusijos (Primorsko ir Sankt Peterburgo) bei Švedijos Geteborgo uostai. 40 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys. 38

39 Vienos didţiausių tarptautinių gamtosaugos organizacijų Pasaulio gamtos fondo (angl. World Wildlife Fund; WWF) atliktoje studijoje apie ateities perspektyvas Baltijos jūroje 41 prognozuojama, jog perkrova Baltijos jūros regiono uostuose išaugs 64 proc. iki 2020 metų ir padvigubės iki 2030 metų, tačiau uostų skaičius kis neţymiai. Prognozuojami pokyčiai vizualiai pateikiami toliau esančiuose paveiksluose. Uostai 2010 m. Uostai 2020 m. Uostai 2030 m. Uostų krova, tūkst. t Pav. Nr. 18. Šaltinis: Pasaulio gamtos fondas. Baltijos jūros regiono uostų plėtros perspektyvos Baltijos jūros regiono strategija laivybos ir uostų subsektoriui Laivybos ir uostų subsektoriuje aktualios tam tikros Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane numatytos prioritetinės sritys ir jų įgyvendinimo veiksmai: 4 prioritetinė sritis Tapti pavyzdiniu ekologiškai švarios laivybos regionu. Numatyti strateginiai ir bendri veiksmai: Įgyvendinti taršą iš laivų mažinančius veiksmus ir Skatinti uostus, vietos ir regionines valdžios institucijas ir laivybos bendroves imtis nuotekų išleidimo iš laivų ir valčių mažinimo savanoriškų priemonių ir sukurti uostuose oro taršos iš laivų prevencijos arba mažinimo infrastruktūrą. 11 prioritetinė sritis Gerinti vidaus ir išorės transporto jungtis. Numatyti strateginiai veiksmai: Koordinuoti nacionalinę transporto politiką ir investicijas į infrastruktūrą. Bendri veiksmai: Palengvinti bendrųjų veiksmingų Baltijos jūros regiono krovininio transporto ir logistikos sprendimų įgyvendinimą, Didinti Baltijos jūros svarbą regiono transporto sistemoms ir kt. 13 prioritetinė sritis Tapti pavyzdiniu jūrų saugumo ir apsaugos regionu. Numatyti strateginiai veiksmai: Sukurti bendrą jūros valdymo sistemą ir stebėjimo, dalijimosi informacija ir žvalgybiniais duomenimis aplinką Baltijos jūroje ir Gerinti su laivų maršrutų nustatymu ir laivų eismo stebėjimu susijusių sistemų koordinavimą ir apsvarstyti naujų sistemų kūrimo galimybes. Bendri veiksmai: Užtikrinti, kad laivai, ypač tie, kuriais vežami energetikos produktai ar kiti pavojingi kroviniai, atitiktų aukščiausius jūrų saugumo standartus. 41 World Wildlife Fund, Future trends in the Baltic Sea

40 Laivų statyba ir remontas Subsektorių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) galima skirstyti į tris pagrindines veiklas, kaip pavaizduota schemoje ţemiau. Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba Įmonių sk. 17 Darbuotojų sk Pajamos 169 mln. Lt Įmonių sk. 84 Darbuotojų sk Pajamos 667 mln. Lt Įvairių tipų laivų remontas ir techninė prieţiūra Įmonių sk. 114 Darbuotojų sk Pajamos 0,85 mlrd. Lt Mašinų remontas Įmonių sk. 11 Darbuotojų sk. 161 Pajamos 13 mln. Lt Pav. Nr. 19. rodikliai Laivų statybos ir remonto subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Pastaba: Šioje schemoje nepavaizduotos šios veiklos pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statyba, metalo gaminių remontas, kitos įrangos remontas kadangi Statistikos departamentas negalėjo pateikti šių ekonominių veiklų duomenų. To prieţastys per maţa imtis (duomenų konfidencialumas) arba tokios veiklos Klaipėdos apskrityje nebuvo vykdomos. Toliau pateikiama pagrindinių subsektoriaus rodiklių dinamika m. bei apţvelgiamas subsektoriaus vystymasis. 40

41 Pajamos, tūkst. Lt Įmonių sk. Darbuotojų sk. PVGK darbuotojui, tūkst. Lt LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Darbuotojų sk. Apyvarta, tūkst. Lt Įmonių sk. PVGK darbuotojui, tūkst. Lt Pav. Nr. 20. Laivų statybos ir remonto subsektoriaus rodiklių dinamika Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Subsektoriaus įmonių pajamos m. laikotarpiu išaugo daugiau nei dvigubai, nors 2009 m. krito. Įmonių skaičius per visą minėtą laikotarpį augo. Darbuotojų skaičius, augęs nuo 2005 iki 2008 m., 2009 metais sumaţėjo, tuo tarpu PVGK darbuotojui per visą m. laikotarpį maţėjo, tačiau neţymiai. Subsektoriaus vystymosi dinamika 2009 metais Klaipėdos apskrities laivų ir kitų plūdriųjų konstrukcijų eksportas sudarė apie 458 mln. litų (49 proc. visos subsektoriaus apyvartos) ir buvo vykdomas į 7 šalis. Bendrai per laikotarpį nuo 2004 iki 2009 metų Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonės bendradarbiavo su 22 šalimis. Laivų statybos segmente vyrauja trumpalaikių ryšių tendencija, kadangi laivų statymas projektinė veikla. Pastoviausiai vystomi prekybos santykiai su Danija, Vokietija ir Norvegija, į kurias metų laikotarpiu buvo eksportuojama kasmet. Suomija 12% Kitos šalys 2% Norvegija 14% Danija 53% % % Laivai Plaukiojantieji įrenginiai Vokietija 19% Pav. Nr. 21. Laivų ir plaukiojančiųjų įrengimų produktų eksportas 2009 m. Šaltinis: Statistikos departamentas. 41

42 Milijonai eurų LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA 2009 metais eksportas į Norvegiją išaugo 137 kartus nuo 466 tūkst. litų 2004 m. iki 64 mln. litų 2009 m. Didţiąją dalį šių pajamų sudarė keltų statyba, taip pat Norvegija pirko laivus, kurių grupėje vyrauja gelbėjimo laivai metais į Daniją buvo eksportuojami plaukiojantys įrenginiai, tokie kaip plaustai, rezervuarai, prieplaukos, plūdurai (bendra vertė 244 mln. litų). Šios rūšies produktus pirko ir Suomija, tačiau pagrindinė eksporto prekė į Suomiją buvo jūrų keltai (45 mln. litų). Vienintelis į Vokietiją eksportuotas produktas 2009 metais buvo plaukiojančiosios arba nugramzdinamosios gręţybos arba verslinės ţvejybinės platformos. Laivų remonto segmente išskiriamos dviejų tipų remonto paslaugos: smulkus remontas ir techninė prieţiūra ir laivų pertvarkymas (konversija). Įmonės be inspektavimo, laivų aprūpinimo ir remonto paslaugų taip pat įsitraukia į krovos ir terminalų veiklą. Dalis įmonių yra labai stipriai specializuotos teikia izoliavimo paslaugas, atlieka suvirinimo ir montavimo darbus ir t.t. Tuo tarpu laivų konversija daţniausia uţsiima įmonės, veikiančios ir laivų statybos segmente. Klaipėdos laivų statybos ir remonto subsektorius Baltijos jūros regiono kontekste Europos laivų industrija ilgą laiką buvo lyderė pasaulio rinkoje. Tačiau remiantis Europos Komisijos uţsakyta studija 42, per paskutinius metų subsektoriuje įvyko daug pasikeitimų, jis keleriopai sumaţėjo, stiprias pozicijas rinkoje uţleido Azijos laivų statykloms, kurios pasiţymi pigesne darbo jėga ir intensyvia valstybine parama. Dėl augančios konkurencijos iš Azijos šalių Europos laivų statybos sektorius šiuo metu persiorientuoja į sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės laivų statybą. Eurostato duomenimis didţiausia laivų eksportuotoja Baltijos jūros regione 2009 metais buvo Lenkija, nedaug nuo jos atsiliko Vokietija. Lietuva eksportavo daugiau uţ Latviją ir Estiją, tačiau smarkiai nusileido kitoms Baltijos jūros regiono valstybėms Eksportas Importas 0 Suomija Vokietija Danija Lietuva Latvija Lenkija Švedija Estija Šaltinis: Eurostat. Pav. Nr. 22. Baltijos regiono valstybių laivų eksportas importas 2009 m. Nors Lenkija ilgą laiką buvo viena stipriausių laivų gamintojų, ţinoma ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, pastaruoju laikotarpiu laivų statybos pramonė smuko ir šioje šalyje. Nors eksporto ir importo apimtys rodo stiprią pramonę, klesti tik maţesnės ir labiau specializuotos Lenkijos laivų statyklos. 42 ECORYS SCS Group, Study on Competitiveness of the European Shipbuilding Industry. 42

43 Europos Sąjungos ir nacionalinės strategijos laivų statybos ir remonto srityje Siekdama uţtikrinti ilgalaikį subsektoriaus augimą ir konkurencingumą pasauliniu lygiu, Europos Sąjungos Komisija sukūrė iniciatyvą Leadership Šios iniciatyvos tikslas padidinti jau esamą technologinę persvarą rinktiniuose segmentuose, skatinti ir apsaugoti inovatyvumą ir patirtį, tobulinti industrijos struktūrą ir ryţtingai ţengti link ţiniomis paremtos gamybos, paverčiant ES laivų statybos bei remonto ir jūrinės įrangos gamintojus pasauliniais lyderiais savo segmentuose iki 2015 m. Šiuo metu rengiama Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonės plėtros strategija (iki 2020 m.), kurios pagrindą sudarys atitinkamų Leadership 2015 iniciatyvų įgyvendinimas. Remiantis strategijos dokumento projektu 43, šios iniciatyvos yra: Sektoriaus politinės, ekonominės bei strateginės reikšmės didinimas; Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos uţtikrinimas; Paţangių veiklos finansavimo ir garantijų sąlygų taikymas; Investicijų į mokslo tyrimus, vystymą ir inovacijas didinimas; Stabilios sektoriaus organizacinės struktūros sukūrimas m. dokumento versija. 43

44 Žvejyba ir akvakultūra Subsektorių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) galima skirstyti į dvi pagrindines veiklas, kaip pavaizduota schemoje ţemiau. Įmonių sk. 35 Darbuotojų sk. 754 Pajamos 209 mln. Lt Jūrinė ţvejyba Įmonių sk. 49 Darbuotojų sk Pajamos 0,31 mlrd. Lt Ţuvų, vėţiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas Įmonių sk. 14 Darbuotojų sk. 677 Pajamos 102 mln. Lt Pav. Nr. 23. Ţvejybos ir akvakultūros subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Pastaba: Šioje schemoje nepavaizduota jūrinės akvakultūros veikla, kadangi tokia veikla Klaipėdos apskrityje nebuvo vykdoma. Toliau pateikiama pagrindinių subsektoriaus rodiklių dinamika m. bei apţvelgiamas subsektoriaus vystymasis. 44

45 Sugauta ţuvies, t Pajamos, tūkst. Lt Įmonių sk. Darbuotojų sk. PVGK darbuotojųi, tūkst. Lt LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Apyvarta, tūkst. Lt Įmonių sk Darbuotojų sk. PVGK darbuotojui, tūkst. Lt Pav. Nr. 24. Ţvejybos ir akvakultūros subsektoriaus rodiklių dinamika Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis m. laikotarpiu subsektoriaus įmonių skaičius sumaţėjo daugiau nei 20 proc. Pajamos, augusios nuo 2005 iki 2008 m., 2009 m. labai smarkiai krito. Darbuotojų skaičius visu laikotarpiu maţėjo, tuo tarpu PVGK darbuotojui augo nepastoviai ir 2009 m. buvo beveik nepakitęs lyginant su 2005 metais. Subsektoriaus vystymosi dinamika Žvejyba 2009 metais Lietuvos ţvejybiniai laivai Baltijos jūroje iš viso sugavo apie 27 tūkst. t ţuvies (15 proc. viso sugautų ţuvų kiekio): daugiausia sugauta brėtlingių (vienas iš šprotų potipių) 72,8 proc., menkės ir strimelės atitinkamai sudarė 11 proc. ir 14 proc. sugauto kiekio Brėtlingis Menkė Plekšnė Strimėlė Kitos Baltijos jūros ţuvys Pav. Nr. 25. Šaltinis: Statistikos departamentas. Įvairių rūšių ţuvies sugavimo Baltijos jūroje dinamika 45

46 Sugauta ţuvies, t LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Ţenklus suţvejoto brėtlingio kiekio augimas gali būti siejamas su keletu veiksnių metais Lietuvai buvo skirta didesnė nei 13 tūkst. t brėtlingio kvota, tačiau tik apie 30 proc. jos buvo išnaudota 44. Taip pat mokslininkai gana palankiai vertino šprotų išteklius, todėl beveik kasmet iki 2008 metų brėtlingio kvota buvo keliama. Bendras Lietuvoje registruotų laivų sugautos ţuvies kiekis per laikotarpį nuo 1999 iki 2009 metų išaugo beveik 4 kartus ir siekė 173 tūkst. t. Labiausiai išaugo ţvejybos apimtys nuo Lietuvos nutolusiose vietovėse jūrose prie Mauritanijos bei Maroko krantų. Ţuvininkystė šiose teritorijose sudarė 64 proc. visos Lietuvoje registruotos ţvejybos produkcijos 2009 metais Šiaurės Vakarų Atlantas Šiaurės Rytų Atlantas Mauritanijos EZ Baltijos jūra Grenlandijos EZ Maroko EZ Angolos EZ Ramusis vandenynas Pav. Nr. 26. Ţuvų sugavimo Lietuvoje registruotais laivais pagal vietovę dinamika Šaltinis: Statistikos departamentas (Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerijos duomenys). Europos Sąjunga itin grieţtai reguliuoja ţuvininkystės sektorių, ţvejybos apimtys sumaţėjo nuo 6,8 mln. tonų 2000 metais iki 5,1 mln. tonų 2009 metais. Lietuvos ţuvininkystės plėtrą apribojo tai, kad Lietuvai nepavyko prisijungti prie Šiaurės Rytų Atlanto ţuvininkystės komisijos (NEAFC) konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo ţvejyboje Šiaurės Rytų Atlante. Akvakultūra Klaipėdos apskrityje 2009 metais nebuvo registruota akvakultūros įmonių. Akvakultūrai vystyti reikia palankių gamtinių sąlygų. Būtent tinkamų gamtinių sąlygų trūkumas buvo prieţastis, dėl kurios Pasaulio gamtos fondo vertinimu 45 Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi maţai potencialo vystyti akvakultūrą. Nepaisant to, Klaipėdos apskrityje, Kopgalyje esančioje Ţuvininkystės tyrimų laboratorijoje ketinama atidaryti eksperimentinę jūrinės akvakultūros laboratoriją, tenkinančią regiono mokslinių tyrimų poreikius. 44 Dienraštis Klaipėda, Grieţtės Baltijos ţuvų apskaita, 45 World Wildlife Fund, Future trends in the Baltic Sea, 46

47 Žuvies perdirbimas ir prekyba 2009 metais pagrindinės ţuvininkystės produkcijos eksporto kryptys buvo Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Danija, į kurias buvo eksportuojama atitinkamai 23,17 proc., 23,29 proc. ir 12,29 proc. produkcijos pagal vertę. Didţiausią eksportuojamos produkcijos dalį (63,51 proc.) sudarė ţuvų filė ir kita ţuvies produkcija įvairiais pavidalais: sušaldyta, atšaldyta ar švieţia. Populiariausios ţuvies rūšys: įvairių tipų menkė, silkė, polakai, jūriniai ešeriai ir plekšnės metais ţuvininkystės produktų importo į Lietuvą vertė siekė apie 640 mln. Lt: 22 proc. sušaldyta ţuvis, 37 proc. švieţia ar atšaldyta, 38 proc. perdirbti ţuvies produktai. Nuo 2007 metų Klaipėdoje veikia vienintelis Baltijos šalyse ţuvies ir jos produktų aukcionas (UAB Klaipėdos ţuvininkystės produktų aukcionas ), kurio veikla siekiama palengvinti ir paspartinti ţuvies pardavimą perdirbėjams 46. Aukcione taip pat dalyvauja kitų šalių (Latvijos, Lenkijos, Kaliningrado, Estijos, Prancūzijos) perdirbėjai bei ţvejai. Aukciono veiklos vystymas, naujų rinkos dalyvių pritraukimas, galėtų atverti naujas galimybes vietos ţuvies perdirbėjams (didinant ţuvies pasiūlą, plečiant asortimentą) bei formuoti Klaipėdos, kaip inovatyvias ir aukštos kokybės paslaugas siūlančio ţvejybos centro, įvaizdį. Ţuvininkystės subsektorius Baltijos jūros regiono kontekste Žuvies ištekliai ir žvejyba Pasaulio gamtos fondas prognozuoja 47, kad dėl maţėjančių ţuvies išteklių ir vangiai maţinamų kvotų Baltijos jūroje daugės ţvejybinių teritorijų. Šiuo metu daugiausia ţuvies sugaunama ir didţiausia neigiama įtaka ekosistemai yra daroma rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros dalyse (ţr. paveikslą apačioje). Sugautos ţuvies kiekis, t Ţuvininkystė 2010 m. Pav. Nr. 27. Sugaunamos ţuvies kiekis Baltijos jūros regione 2010 m. Šaltinis: Pasaulio gamtos fondas World Wildlife Fund, Future trends in the Baltic Sea

48 Akvakultūra Remiantis Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis 48, 2008 metais pasaulio ţvejybos ir akvakultūros sektoriai išgavo apie 115 mln. tonų produkcijos, kuri buvo panaudota kaip ţmonių maistas. Akvakultūros produkcija sudarė 46 proc. šios produkcijos. Baltijos jūros regione akvakultūra vystoma nevienodai remiantis Pasaulio gamtos fondo ataskaita 49, regione labiausiai jūrinė akvakultūra išvystyta Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje, kitose šalyse vystoma gėlavandenė akvakultūra, tačiau labai ribotos sąlygos jūrinės akvakultūros sektoriaus plėtrai. Lietuvoje sąlygos šiai veiklai taip pat nepalankios. Tačiau Europos Sąjunga pradeda skirti vis daugiau dėmesio šiai ekonominei veiklai ir 2009 metais Europos Komisija pasiūlė naują strategiją akvakultūros vystymui. Strategijoje numatyta skatinti ES akvakultūros produkcijos konkurencingumą, kurti darnias akvakultūros vystymosi sąlygas, gerinti šios verslo šakos įvaizdį ir valdymą. Žvejybinis laivynas 2009 metais Lietuvoje buvo 201 ţvejybinis laivas, tai sudarė 0,2 proc. Europos Sąjungos laivyno. Lietuvos laivyno pasiskirstymas tarp laivų be ir su tralais yra atitinkamai 78 proc. ir 22 proc., ES šie rodikliai yra 82 proc. ir 18 proc. Tačiau šie duomenys nebūtinai apibrėţia tikrąją Lietuvos ţvejybos laivyno padėtį, kadangi laivai, ţvejojantys tolimuosiuose vandenyse, daţnai būna registruoti kitose šalyse (plaukioja su uţsienio vėliavomis) ir statistiniuose šaltiniuose nepriskiriami Lietuvos laivynui. Lentelė Nr. 9. Baltijos jūros regiono valstybių ir ES ţvejybos laivynas 2009 m. Laivų sk. ES laivyno Bendroji Bendroji Galios Galia, kw dalis (%) talpa, GT talpa (%) dalis (%) Iš viso ES šalys, iš jų: Suomija , , ,5 Danija , , ,9 Vokietija , , ,4 Estija 946 1, , ,6 Lenkija 848 1, , ,5 Latvija 800 0, , ,9 Lietuva 201 0, , ,8 Kitos ES šalys , , ,4 Šaltinis: EU Fishing Fleet Register, pagal duomenis. Baltijos jūros regiono strategija ţvejybos ir akvakultūros subsektoriui Ţvejybos ir akvakultūros subsektoriuje aktualios tam tikros Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane numatytos prioritetinės sritys ir jų įgyvendinimo veiksmai: 2 prioritetinė sritis Išsaugoti natūralias gamtines zonas ir biologinę įvairovę, įskaitant žvejybos išteklius. Numatyti strateginiai veiksmai Mažinti kenksmingą žvejybos poveikį Baltijos jūros ekosistemai. 9 prioritetinė sritis Stiprinti tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę. Numatyti strateginiai veiksmai: Toliau derinti Baltijos jūros žvejybos laivyno pajėgumą prie turimų išteklių ir Gerinti kontrolę ir sustabdyti neteisėtą žvejybą. Bendri veiksmai Sustiprinti bendrą Europos žuvininkystės fondo (EŽF) programų poveikį World Wildlife Fund, Future trends in the Baltic Sea

49 Jūrinė energetika Subsektorių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) galima skirstyti į dvi pagrindines veiklas, kaip pavaizduota schemoje ţemiau. Įmonių sk. 9 Darbuotojų sk. 52 Pajamos 23 mln. Lt Elektros gamyba Įmonių sk. 13 Darbuotojų sk. 356 Pajamos 0,19 mlrd. Lt Ţalios naftos gamyba Įmonių sk. 4 Darbuotojų sk. 304 Pajamos 164 mln. Lt Pav. Nr. 28. Jūrinės energetikos subsektoriaus verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Pastaba: Šioje schemoje nepavaizduota naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla, kadangi Statistikos departamentas negalėjo pateikti šių duomenų. To prieţastys per maţa imtis (duomenų konfidencialumas) arba tokia veikla Klaipėdos apskrityje nebuvo vykdoma. Toliau pateikiama pagrindinių subsektoriaus rodiklių dinamika m. bei apţvelgiamas subsektoriaus vystymasis. 49

50 GWh - MW Jėgainių sk. Pajamos, tūkst. Lt Įmonių sk. Darbuotojų sk., tūkst. PVGK darbuotojui, tūkst. Lt LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Darbuotojų sk. Apyvarta, tūkst. Lt Įmonių sk. PVGK darbuotojui, tūkst. Lt Pav. Nr. 29. Jūrinės energetikos subsektoriaus rodiklių dinamika Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Subsektoriaus įmonių pajamos, augusios nuo 2005 iki 2007 m., m. laikotarpiu krito ţemiau 2005 m. lygio, įmonių skaičius m. laikotarpiu išaugo nuo 7 iki 13. Darbuotojų skaičius metų laikotarpiu sumaţėjo daugiau nei 60 tūkstančių, PVGK darbuotojui sumaţėjo daugiau nei 100 tūkst. Lt. Subsektoriaus vystymosi dinamika Vėjo energetika Vėjo energetika intensyviausiai vystoma Klaipėdos apskrityje, daugiausia Kretingos apylinkėse. Ši energetikos sritis pradėta vystyti 2002 metais 50, tačiau spartus jos augimas prasidėjo tik 2006 metais. Nuo 2006 m. pradţios iki 2009 m. pabaigos vėjo jėgainių skaičius išaugo 13,6 karto (nuo 5 iki 68) m. visose vėjo jėgainėse buvo sugeneruota 156,7 GWh elektros energijos. Tai sudarė 1 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos (bendroji Lietuvos elektros energijos gamyba 2009 m. siekė ,6 GWh). 200,00 150,00 100,00 50,00 0, Bendras galingumas metų pradţioje (MW) Energijos gamyba per metus (GWh) Vėjo elektrinių skaičius metu pradţioje Pav. Nr. 30. Šaltinis: Lietuvos vėjo energetikų asociacija. Lietuvos vėjo energetikos plėtra 50 Lietuvos vėjo energetikų asociacija, 50

51 Iki 2020 metų numatoma 51 padidinti bendrą Lietuvos vėjo jėgainių pajėgumą iki 500 MW, t.y. padidinti vėjo elektrinių suminę galią 3,17 karto. 500 MW orientacinė riba yra nustatyta pagal esamą aukštos įtampos tinklų infrastruktūrą. Norint galią padidinti daugiau, būtinos investicijos į tinklų plėtrą. Kitų atsinaujinančių energijos išteklių galimybės Jau daugiau nei 10 metų Klaipėdoje veikia pirmoji Baltijos šalyse geoterminė jėgainė. Kiekvienais metais dėl šios jėgainės veiklos į aplinką neišmetama virš 6 tūkst. tonų CO 2 ir sutaupoma virš 3 mln. m 3 dujų. Ši jėgainė yra pavyzdinė, parodanti vakarų Lietuvoje esantį geoterminės energijos resursų potencialą. Kaip vienas iš potencialių šios energijos panaudojimo būdų yra geoterminės jėgainės Palangoje įrengimas 52. Šios jėgainės gaminamos šilumos savikaina būtų maţesnė nei dabartinė šilumos kaina Palangoje. Dar viena, daug maţiau ištirta, tačiau kai kuriose Europos šalyse jau taikoma atsinaujinančios energijos išteklių rūšis bangų energija 53. Klaipėdos apskrityje ši energijos rūšis taip gali turėti potencialą, ir todėl planuojami jos tyrimai 54. Elektros perdavimas Lietuvoje planuojama didinti bendrą vėjo jėgainių pajėgumą (iki 500 MW iki 2020 metų). Viena svarbiausių sąlygų norint didinti pajėgumą pakankamai išvystyta elektros tinklų sistema. Vienas iš tinklų sistemos plėtros projektų, tiesiogiai susijęs su Klaipėda ir Lietuvos jūriniu sektoriumi yra Lietuvos Švedijos elektros jungtis NordBalt. NordBalt projekto tikslas nutiesti tarpsisteminę jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų. Jungties ilgis apie 450 km, galia 700 MW. Ją sudarytų aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis bei poţeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Numatoma eksploatacijos pradţia 2015 metų gruodis. Naftos gavyba ir perdirbimas Baltijos jūroje veikia 4 naftos gavybos platformos: 3 Lenkijos, 1 Rusijos 55. Šios platformos yra pietrytinėje Baltijos jūros dalyje. Lietuvos geologijos tarnybos prie LR aplinkos ministerijos pranešime spaudai 56 teigiama, jog jokie nauji Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos tiesioginiai geologiniai tyrimai Lietuvos geologijos tarnyboje Ţemės gelmių registro Tyrimų dalyje nebuvo uţregistruoti. Tačiau Švedijos bendrovė Opab yra paskelbusi apie ketinimus prašyti Lietuvos ar Latvijos valstybių leidimo gręţti jų teritorijose esančiuose vandenyse 57. Naftos segmente svarbi Būtingės terminalo bei PNK Orlen naftos perdirbimo gamyklos Maţeikiuose veikla. Nors administraciniu poţiūriu Maţeikių gamykla nėra Klaipėdos apskrityje, jos veiklos apimtys stipriai veikia Klaipėdos uosto krovą bei energetikos sektorių, kadangi produkcija iš gamyklos yra cisternomis transportuojama ir perkraunama Klaipėdos uoste. 51 Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija, 2010 m. 52 Geologijos ir geografijos institutas, Vakarų Lietuvos regione esančių geoterminės energijos resursų potencialo išaiškinimas ir pagrindimas, bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai &l=2&p= World Wildlife Fund, Future trends in the Baltic Sea World Wildlife Fund, Future trends in the Baltic Sea

52 Vėjo energetikos dalis, % LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Siekiant padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, šalia Klaipėdos uosto yra planuojama suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba 58. Įgyvendinus šį projektą, Lietuva taptų pirmąją Baltijos šalimi, turinčia SGD terminalą. Klaipėdos vėjo energetikos subsektorius Baltijos jūros regiono ir ES kontekste Lietuvoje 2009 metais vėjo jėgainių pagaminta elektros energija sudarė 1 proc. visos elektros energijos gamybos, 2008 metais 0,3 proc m. šalies vėjo energetikos segmentas prie bendros šalies elektros energijos gamybos prisidėjo daugiau nei atitinkami segmentai Latvijoje (0,28 proc.), Estijoje (0,26 proc.), Suomijoje (0,13 proc.) ir Lenkijoje (0,1 proc.), tačiau atsiliko nuo Europos Sąjungos vidurkio 1,2 proc. 3 2,5 2 1,5 1 0, Europos Sąjunga Danija Vokietija Estija Latvija Lietuva Lenkija Suomija Šaltinis: Eurostat. Pav. Nr. 31. Vėjo jėgainių gaminamos energijos dalies bendroje elektros energijos gamyboje dinamika Vėjo energetikos atšaka jūrinės vėjo jėgainės Lietuvoje šiuo metu neegzistuoja. Visame Baltijos regione veikia 13 jūrinių vėjo jėgainių, kurios įrengtos Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Pasaulio gamtos fondas prognozuoja 59, kad jūrinių vėjo jėgainių segmentas plėsis visame Baltijos jūros regione, sparčiausiai Estijoje (ţr. paveikslą apačioje). Vėjo jėgainės 2010 m. Vėjo jėgainės 2020 m. Vėjo jėgainės 2030 m. Vėjo jėgainių galia, MW Pav. Nr. 32. Šaltinis: Pasaulio gamtos fondas. Baltijos jūros regiono esamos ir prognozuojamos jūrinės vėjo jėgainės 58 LR Vyriausybė pritarė, kad AB Klaipėdos Nafta taptų SGD terminalo projekto rengėja, 59 World Wildlife Fund, Future trends in the Baltic Sea

53 2007 m. atlikta jūrinių jėgainių įrengimo studija 60 nustatė, jog Lietuvos Baltijos jūros teritorijoje yra vietų, palankių jūrinių vėjo jėgainių statybai: pakankamas vėjo greitis bei tinkami gyliai jėgainių įrengimui. Šios vietos paţymėtos paveiksle ţemiau (tinkamos vietos paţymėtos raudonomis linijomis). Pav. Nr. 33. Vėjo jėgainių parkų potencialios vietos Baltijos jūroje Šaltinis: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Baltijos jūros regiono strategija jūrinės energetikos subsektoriui Jūrinės energetikos subsektoriui aktualios šios Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane numatytos prioritetinės sritys ir jų įgyvendinimo veiksmai: 8 prioritetinė sritis Įgyvendinti iniciatyvą Small Business Act : skatinti verslumą, stiprinti mažąsias ir vidutines įmones ir veiksmingiau naudoti žmogiškuosius išteklius. Numatyti strateginiai veiksmai Bendrai ugdyti verslumą atsinaujinančiosios jūrų energijos, ypač vėjo energijos, srityje, siekiant paversti Baltijos jūros regioną šioje srityje pirmaujančiu regionu. 10 prioritetinė sritis Gerinti energijos rinkų pasiekiamumą, efektyvumą ir saugumą. Numatyti strateginiai veiksmai Sukurti integruotą ir veiksmingą energijos rinką. Bendri veiksmai: Didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą bei Užtikrinti aktyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą. 60 KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Jūros vėjo energetikos plėtros poveikio aplinkai strateginis vertinimas. 53

54 Jūrinė rekreacija ir turizmas Subsektorių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) galima skirstyti į keturias pagrindines veiklų grupes, kaip pavaizduota schemoje ţemiau. Įmonių sk. 55 Darbuotojų sk. 221 Pajamos 6 mln. Lt Meninė, sportinė ir kita pramoginė veikla Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio uţsakymo paslaugų ir susijusi veikla Įmonių sk. 32 Darbuotojų sk. 164 Pajamos 30 mln. Lt Įmonių sk. 381 Darbuotojų sk Pajamos 0,18 mlrd. Lt Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla Apgyvendinimo veikla Įmonių sk. 217 Darbuotojų sk Pajamos 78 mln. Lt Įmonių sk. 76 Darbuotojų sk Pajamos 63 mln. Lt Pav. Nr. 34. Jūrinės rekreacijos ir turizmo verslo šakos bei pagrindiniai rodikliai Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Pastaba: Bibliotekų, azartinių ţaidimų ir sportinė bei su jomis susijusios veiklos pateikiamos kartu. Toliau pateikiama pagrindinių subsektoriaus rodiklių dinamika m. bei apţvelgiamas subsektoriaus vystymasis. 54

55 Apgyvendinta svečių, tūkst. Įstaigų sk. Įmonių sk. Darbuotojų sk. PVGK darbuotojųi, tūkst. Lt LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Pajamos, tūkst. Lt Apyvarta, tūkst. Lt Įmonių sk Darbuotojų sk. PVGK darbuotojui, tūkst. Lt Pav. Nr. 35. Jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriaus rodiklių dinamika Šaltinis: Sudaryta autorių remiantis Statistikos departamento duomenimis. Subsektoriaus įmonių skaičius m. laikotarpiu išaugo daugiau nei 100, tuo tarpu pajamos, smarkiai augusios nuo 2005 iki 2008 m., 2009 m. krito daugiau nei 25 proc. Darbuotojų skaičius intensyviai augęs nuo metų, 2009 m. smarkiai krito. PVGK darbuotojui arba neaugo arba krito visu m. laikotarpiu. Subsektoriaus vystymosi dinamika Turizmo statistika 2009 metais Klaipėdos apskrityje veikiančiose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 326 tūkst. svečių (22,9 proc. visų Lietuvoje apsistojusių turistų), iš jų 122 tūkst. uţsieniečių (16,2 proc. visų Lietuvoje apsistojusių uţsienio turistų) Apgyvendinta Lietuvos gyventojų Apgyvendinimo įstaigų skaičius Apgyvendinta uţsieniečių Pav. Nr. 36. Apgyvendinimo įstaigų bei svečių skaičiaus dinamika m. Šaltinis: Statistikos departamentas. 55

56 Uţimtumas, % LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Daugiausiai svečių sulaukė Palangos m. sav. apgyvendinimo įstaigos 158,1 tūkst. (48,5 proc. visų atvykusių į Klaipėdos apskritį), Klaipėdos m. sav. 113,3 tūkst. (34,7 proc.), Neringos sav. 39,8 tūkst. (12,2 proc.). Daugiausia uţsieniečių svečių į Klaipėdos apskritį atvyko ir apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš Vokietijos 12,30 proc. (2009 m. 9,96 proc.), Latvijos 4,51 proc. (2009 m. 6,33 proc.), Rusijos 4,19 proc. (2009 m. 3,66 proc.), Lenkijos 2,33 proc. (2009 m. 2,16 proc.), Estijos 2,09 proc. (2009 m. 2,22 proc.). Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Klaipėdos apskrityje apsilankė 837,4 tūkst. vietinių vienadienių lankytojų ir 405,5 tūkst. turistų. Pagal kelionių skaičių, vienadieniai lankytojai Klaipėdos apskritį daţniausiai lankė laisvalaikio ir poilsio tikslais (30,4 proc.), draugų ir giminių lankymo tikslais (24,3 proc.) bei apsipirkimo tikslais (16,7 proc.). Pagal kelionių skaičių, vietiniai turistai Klaipėdos apskritį daţniausiai lankė laisvalaikio ir poilsio tikslais (49,2 proc.), draugų ir giminių lankymo tikslais (21,1 proc.) bei verslo tikslais (17,2 proc.) metais vieno turisto viešnagė Klaipėdos apskrityje vidutiniškai truko 3,5 nakvynės. Apgyvendinimo įstaigų statistika Klaipėdos apskrityje veikia 286 apgyvendinimo įstaigos, iš kurių daugiausia privataus apgyvendinimo, viešbučių bei poilsio namų. Visos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigos vienu metu gali pasiūlyti 17,4 tūkst. apgyvendinimo vietų. Apskrityje apgyvendinimo įstaigos yra pasiskirsčiusios netolygiai: Palangos m. sav. 159 įstaigos, turinčios vietas (iš jų veikia ištisus metus); Neringos m. sav. 64 įstaigos, turinčios vietas (iš jų 876 veikia ištisus metus); Klaipėdos m. sav. 44 įstaigos, turinčios vietas (iš jų veikia ištisus metus). Viešbučių numerių uţimtumas 2009 metais siekė 28,9 proc., vietų uţimtumas 23,2 proc. Šie rodikliai yra artimi Lietuvos vidurkiui Numerių uţimtumas Vietų uţimtumas Lietuvos Respublika Numerių uţimtumas Vietų uţimtumas Klaipėdos apskritis Pav. Nr. 37. Šaltinis: Statistikos departamentas. Numerių uţimtumas ir vietų uţimtumas 56

57 Turistų sk. Laivų sk. LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA Konferencijų organizavimo pajėgumai Apskrityje nėra specializuotų konferencijų centrų. Didţiausi viešbučiai turi konferencijų sales, tačiau visos jos talpina nedidelį skaičių renginių dalyvių (Klaipėdos regiono viešbučiai konferencijoms siūlo sales nuo 25 iki 400 vietų), o tai uţkerta kelią galimybėms organizuoti didesnio masto renginius. Regiono pasiekiamumas (susisiekimo sistema) Sausumos transporto kelių ir geleţinkelių sistema Lietuvoje yra pakankamai išvystyta. Labiau problematiškas yra oro ir vandens transportas. Keleivių veţimu jūrų transportu Lietuvoje uţsiima tik viena įmonė, keleivių transportavimas vykdomas trimis kryptimis (Karlshamnas (Švedija), Kylis ir Zasnicas (Vokietija)). Tarptautinis Palangos oro uostas siūlo keliones 3 kryptimis (iš oro uosto vykdomi reguliarūs reisai į Kopenhagą (Danija), Oslą (Norvegija) ir Rygą (Latvija)). Pajūrio regione taip pat svarbus kruizinių kelionių segmentas metais į Klaipėdos uostą atplaukė 45 laivai, atplukdę 35 tūkst. turistų (nuo 2003 metų kruiziniais laivais atplaukiančių turistų skaičius kasmet didėjo vidutiniškai apie 30 proc.) Turistų sk. Laivų sk. Pav. Nr. 38. Šaltinis: VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras. Kruizinių laivų turizmo dinamika Klaipėdos uoste Kruiziniai laivai švartuojasi kruizinių laivų terminale, kuris gali priimti iki 100 laivų per metus, vienu metu gali būti aptarnaujamas vienas laivas. Iki 2013 metų planuojama įrengti maţųjų laivų prieplauką pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, kurioje butų galima talpinti iki 430 laivų prieplaukoje ir apie 230 valčių ant kranto. Projekto įgyvendinimas atvertų galimybę saugesniam ir patrauklesniam maţųjų jachtų turizmui. Regiono žinomumas ir rinkodara Šalies turizmo rinkodara uţsiima Lietuvos valstybinis turizmo departamentas, tarp kurio funkcijų yra nacionalinės turizmo plėtros planavimas ir strategijos vykdymas, teritorinių turizmo plėtros planų derinimas ir kt. Regionų lygmenyje turizmo informacijos sklaida uţsiima viešosios įstaigos turizmo ir kultūros informacijos centrai. Miestų ir rajonų savivaldybės uţsiima teritorijų planavimu, kultūros skatinimu, tačiau tiesiogiai turizmo projektų nevykdo. Klaipėdos apskrityje veikia 6 turizmo ir kultūros informacijos centrai, kurie be kasdienių klientų aptarnavimo operacijų taip pat yra atsakingi uţ miesto ar rajono atstovavimą tarptautinėse parodose ir konferencijose, įvaizdţio kūrimą Lietuvos ir pasaulio rinkose, informacijos teikimą Nacionalinei turizmo informacijos sistemai ir t.t. 57

58 Pasaulinės turizmo tendencijos Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija (PTO) 61 išskiria tokias pagrindines tarptautinio turizmo tendencijas iki 2020 m.: Išaugs tolimųjų kelionių (tarp regionų) skaičius, nes jos pigs dėl aviacijos pramonės vystymosi; Padidės vidinių veiksnių įtaka turizmui: šalies ekonominė, politinė situacija, saugumo lygis; Turizmui didelę įtaką turės kompiuterinė kelionių rezervavimo sistema, technologinis vystymasis, elektroninė informacija, aviacijos pramonės vystymasis, komunikacinės sistemos; Daugės besinaudojančių oro transportu dėl tiesioginių, pigių skrydţių plėtros; Šeimos išlaidos poilsiui didės sparčiau, nei kitos išlaidos, augs kokybiškų paslaugų poreikis, kelionės taps daug daţnesnėmis, bet trumpesnėmis; Sezoniškumo įtaka turizmo industrijai turėtų sumaţėti dėl rinkodarinių priemonių (įvairių akcijų, nuolaidų, kt.); Aktyviausiai keliaus dvi amţiaus grupės jaunimas ir pagyvenę ţmonės; Išryškės rinkodarinė turizmo rinkos segmentacija, pasiūlymus reikės rengti konkrečiai tikslinei rinkai; Aplinkos būklė taps vienu svarbiausių faktorių, lemiančių turistų srautus, ypač atokiose ir kaimo vietovėse; Keisis poilsio įpročiai keliones jūra-saulė-smėlis (3S: Sea-Sun-Sand) pakeis nacionalinės tradicijos-kraštovaizdis-laisvalaikis (3L: Lore-Landscape-Leisure). PTO prognozuojamos penkios turizmo plėtros kryptys XXI a.: Kruizai (viena iš sparčiausiai besivystančių turizmo rūšių); Nuotykių turizmas (kelionės į Antarktidą, ekskursijos į vandenynų gilumas, aukščiausias viršukalnes); Ekoturizmas (labiausiai susijęs su aplinkos išsaugojimu); Kultūrinis paţintinis turizmas (daugiausiai turistų Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose keliauja paţintiniais tikslais); Teminis turizmas (daugiausiai susijęs su įvairiais teminiais parkais ir pan.). Perspektyvinės turizmo plėtros kryptys bei vartotojų poreikių kaita turės įtakos ir Lietuvos pajūrio turizmo plėtrai. Baltijos jūros regiono strategija jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriui Jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriuje aktualios tam tikros Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane numatytos prioritetinės sritys ir jų įgyvendinimo veiksmai: 12 prioritetinė sritis Išsaugoti ir didinti Baltijos jūros regiono patrauklumą, ypač švietimo ir jaunimo, turizmo, kultūros ir sveikatos srityse. Numatyti strateginiai veiksmai Atskleisti ir kuo labiau padidinti tvaraus turizmo potencialą. 61 LR ūkio ministerijos duomenys. 58

59 5. SU JŪRINIU SEKTORIUMI SUSIJUSIOS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS 5.1. MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS Pagal LR mokslo ir studijų įstatymą 62, mokslo ir studijų institucijos juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Mokslo ir studijų institucijos yra dviejų tipų: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Aukštoji mokykla organizuoja ir vykdo studijas, teikia nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir (arba) meno veiklą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo ţinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. Mokslinių tyrimų institutas įstaiga, kurios pagrindinė veikla moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Valstybės mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas, įgyvendina Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, taip pat kitos institucijos. Strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija yra Aukštojo mokslo taryba. Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose koordinuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Paveiksle ţemiau pavaizduotos pagrindinės mokslo ir studijų institucijos, kurios yra susijusios su moksliniais tyrimais jūriniame sektoriuje bei specialistų rengimu jūrų pramonei. Mokslo ir studijų institucijos Aukštosios mokyklos Mokslinių tyrimų institutai Moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Universitetai (KU, VGTU, KTU, VU) Kitos aukštosios mokyklos (Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla) Valstybės mokslo institutai (Lietuvos energetikos institutas, Gamtos tyrimų centras) Kitos mokslinių tyrimų įstaigos (Klaipėdos laivybos tyrimų centras) Profesinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas Profesinio mokymo įstaigos (Klaipėdos laivininkų mokykla, Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla) Mokymo ir treniravimo centrai (LAJM Jūrininkų mokymo centras, centrai jūrinėse bendrovėse (KLASCO, BEGA, kt.) Pav. Nr. 39. Šaltinis: Sudaryta autorių. Su jūriniu sektoriumi susijusios mokslo ir studijų institucijos 62 LR mokslo ir studijų įstatymas (Ţin., 2002, Nr ). 59

60 Universitetai, susiję su jūriniu sektoriumi: 1. Klaipėdos universitetas. Universitete mokslo tyrimus atlieka ir skelbia mokslines publikacijas, vykdo tarptautinius ir vietinius (Lietuvos) projektus šie padaliniai: Jūrų technikos fakultetas daugiausia atlieka techninius, technologinius ir infrastruktūros plėtros projektus; Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas daugiausia atlieka bendro ir detalaus planavimo projektus; Socialinių mokslų fakultetas atlieka socialinių tyrimų, planavimo projektus; Jūreivystės institutas atlieka techninius ir technologinius projektus; Humanitarinių mokslų fakultetas atlieka jūrinės terminijos projektus (ţodynai); Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas atlieka aplinkosauginius, krantotvarkos, jūrinių išteklių projektus; Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas atlieka povandeninius ir kitus archeologinius projektus; Mechatronikos mokslo institutas atlieka techninius ir technologinius projektus. 2. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Universitetas kartu su Transporto ir kelių tyrimo institutu atlieka techninius, technologinius ir infrastruktūros plėtros projektus, ypatingai jungčių tarp uosto ir nacionalinių kelių ir geleţinkelio tinklų. 3. Kauno technologijos universitetas. Universitetas atlieka techninius ir technologinius projektus, susijusius su atskiros įrangos kūrimu ir eksploatacija. Mokslo tyrimų institutai, susiję su jūrinio sektoriaus tyrimais: 1. Lietuvos energetikos institutas. Institutas vykdo uosto infrastruktūros plėtros tyrimus bei techninius ir technologinius projektus. 2. Gamtos tyrimų centras 63. Centras atlieka krantotvarkos, aplinkosauginius ir ţuvies išteklių tyrimus ir projektus. 3. Moksliniai tyrimų centrai (pvz., Klaipėdos laivybos tyrimų centras), kurie įsikūrė per pastaruosius kelis metus, vykdo techninius, technologinius ir infrastruktūros plėtros tyrimus bei projektus Lietuvoje ir Europoje m. gruodţio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr Dėl Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Geologijos ir geografijos ir Botanikos instituto reorganizavimo Geologijos ir geografijos institutas, Botanikos institutas ir Ekologijos institutas sujungimo būdu reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą. 60

61 Toliau schemoje pavaizduotos pagrindinės su jūrine tematika susijusios institucijos ir jų padaliniai. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas Hidrologijos laboratorija Lietuvos energetikos institutas Mechatronikos mokslo institutas Ţuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius Ţuvininkystės tarnyba prie ŢŪM Jūrų aplinka Klaipėdos universitetas Jūreivystės institutas Jūrinės technologijos Ekologijos institutas Jūrų technikos fakultetas Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas Geologijos ir geografijos institutas Botanikos institutas Gamtos tyrimų centras Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Pav. Nr. 40. Šaltinis: Sudaryta autorių. Jūrinės tematikos mokslo ir studijų institucijų padaliniai Klaipėdos universitete yra sukoncentruoti reikšmingiausi su jūrinių tyrimų tematika susiję ţmogiškieji ištekliai. Mokslininkų ir laborantų bei doktorantų pasiskirstymas pagal mokslo sritis pateikiamas ţemiau esančioje lentelėje. Lentelė Nr. 10. Ţmogiškieji ištekliai Klaipėdos universitete Mokslo sritis Klaipėdos Biomedicinos Technologijo Humanitarin Fiziniai Socialiniai universitetas mokslai s mokslai iai mokslai mokslai mokslai Iš viso: Mokslininkai Laborantai, doktorantai, kt Iš viso: Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Asociacijos Baltijos slėnis duomenimis. 64 Šios ataskaitos rėmuose sąvoka mokslininkas apima ir dėstytojus ir mokslo darbuotojus. 61

62 Toliau lentelėje pateikiami kitų mokslo institucijų padalinių, kurie specializuojasi atskirose jūrinio mokslo srityse, ţmogiškieji ištekliai. Lentelė Nr. 11. Ţmogiškieji ištekliai kitose jūrinio mokslo institucijose Institucija Padalinys - laboratorija Mokslininkai Gamtos tyrimų centras Botanikos institutas Hidrobotanikos laboratorija Botanikos institutas Pajūrio biologinė stotis Doktorantai, laborantai, kt. Iš viso: Darbuotojai atvyksta iš Hidrobotanikos ir Jūrų ekologijos laboratorijų Ekologijos institutas Jūrų ekologijos laboratorija Geologijos ir geografijos institutas - Klimato ir vandens tyrimų laboratorija Ţuvininkystės tarnyba prie ŢŪM Lietuvos energetikos institutas Ţuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius Hidrologijos laboratorija Iš viso: Šaltinis: Mokslo institucijų padalinių internetiniai puslapiai, padalinių atstovų pateikti duomenys. Mokslinių tyrimų kryptys, kuriose specializuojasi kiekviena iš aukščiau minėtų institucijų, pateikiamos ţemiau esančioje lentelėje. Lentelė Nr. 12. Jūrinio mokslo institucijų mokslinių tyrimų kryptys Įstaiga Įstaigos padalinys Tyrimų kryptys Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (Jūros ekosistemų laboratorija, Jūros chemijos laboratorija) Mechatronikos mokslo institutas (Mechatronikos mokslų laboratorija, Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorija) Jūreivystės institutas (Oro taršos iš laivų laboratorija) Jūrų technikos fakultetas (Vandens transporto technologijų laboratorija) Jūros ir kranto zonos tarpdalykiniai tyrimai tvariam išteklių valdymui: Jūros aplinkos kaitos analizė ir prognozės; Kranto zonos išteklių išsaugojimo ir tvaraus valdymo mokslinių pagrindų kūrimas. Mechatroninių sistemų kūrimas ir tyrimai. Transporto energetikos ir aplinkosaugos tyrimai. Jūrinio klasterio darnios plėtros tyrimai: Uostų plėtros, logistikos pagrindu, bei laivybos saugumo tyrimai; Laivų saugios ir efektyvios eksploatacijos suderinamumo tyrimas; Technologinių įrenginių medţiagų, dinamikos bei konstrukcijų patikimumo tyrimai; Informacinių techninių sistemų imitacinis 62

63 Įstaiga Įstaigos padalinys Tyrimų kryptys Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas Gamtos tyrimų centras Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Ekologijos institutas (Jūros ekologijos laboratorija) modeliavimas, projektavimas bei kūrimas; Transporto valdymo įrenginių ir mechanizmų virtualių prototipų kūrimas; Statinių techninių išteklių tyrimai ir vertinimas darniai uosto technologijų plėtrai; Elektromechaninių keitiklių ir jų valdymo sistemų tyrimai; Naftos ir jos produktų bei kitų cheminių medţiagų transportavimo, saugojimo ir gabenimo per Klaipėdos jūrų uostą aplinkosauginiai ir cheminiai aspektai. Baltijos jūros regiono kraštovaizdţių sisteminiai tyrimai ir naujų mokslinių technologijų kūrimas: Biologinių sistemų funkcionavimo, biologinės įvairovės tyrimai, jūrinės biologinės įvairovės tyrimai ir akvakultūros technologijų kūrimas; Darnaus vystymosi aplinkos tyrimų mokslinių pagrindų kūrimas; Kompleksiniai Baltijos jūros ir Vakarų Lietuvos regiono aplinkos geofiziniai tyrimai; Pietryčių Baltijos architektūrinės, urbanistinės aplinkos ir kraštovaizdţių sisteminiai tyrimai, optimalių erdvinių struktūrų modeliavimas bei eksperimentinis projektavimas; Jūrinių ir kultūrinių kraštovaizdţių sisteminiai tyrimai, kaitos tendencijų ir identiteto stiprinimo modeliavimas. Sudėtingų sistemų duomenų analizė ir matematinis modeliavimas. Baltijos jūros regiono, Vakarų Lietuvos ir Maţosios Lietuvos kultūros, istorijos, archeologijos ir kultūrinės antropologijos tyrimai: Regiono istorijos tyrimai; Baltijos regiono priešistorės tyrinėjimai modernioje visuomenėje; Skaitmeninio tiriamojo Klaipėdos krašto bei Ţemaitijos archyvo (STA) formavimas ir šaltinių publikavimas; Baltijos regiono kultūrinė antropologija. Baltijos jūros priekrantės, Kuršių ir Kauno marių zoocenozių struktūra ir produktyvumas, biologinės įvairovės ir išteklių kaitos dėsningumai priklausomai nuo gamtinių ir antropogeninių veiksnių: Ţuvų išteklių įvertinimas, ţuvų sugavimo limitų nustatymas ir monitoringas Baltijos priekrantėje, Kuršių ir Kauno mariose bei vidaus vandenyse; Industrinių objektų plėtros poveikio ichtiofaunai ir dugninei faunai įvertinimas; Ţuvininkystės plėtros programų parengimas, verslinės ţūklės limitų vidaus vandenyse 63

64 Įstaiga Įstaigos padalinys Tyrimų kryptys Gamtos tyrimų centras Gamtos tyrimų centras Gamtos tyrimų centras Ţuvininkystės tarnyba prie ŢŪM Botanikos institutas (Pajūrio biologinė stotis) Botanikos institutas (Hidrobotanikos laboratorija) Geologijos ir geografijos institutas (Klimato ir vandens tyrimų laboratorija) Ţuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius nustatymas (ichtiologinės ekspertizės); Praeivių ţuvų rūšių migracijų intensyvumo ir terminų įvertinimas, rekomendacijų jų išteklių apsaugai paruošimas; Vandens druskingumo pokyčių ichtiofaunai įvertinimas. Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologiniai tyrimai. Įvairių gamtinių ir sintetinių medţiagų biologinės destrukcijos tyrimai. Gėlavandenių augalų, dumblių ir mikroorganizmų įvairovės bei funkcijų tyrimai antropogeninėse ekosistemose ir saugojamuose arba gamtinio išskirtinumo vandens telkiniuose. Hidrofitų tyrimai atskleidţiant jų biochemines, bioelektrines ir fiziologines reakcijas į cheminius junginius, apimant nanoformas, bei jų veikimo kelius. Taršos ekotoksikologinių pasekmių vertinimas pasitelkiant mikrobiotestus ir fitomarkerius bei jų sistemų paieška. Regioninio klimato svyravimų analizė. Vandens sistemų raidos analizė intensyvios ūkio plėtros ir klimato kaitos sąlygomis. Hidrogeocheminių procesų aeracijos ir prisotintoje zonose tyrimai. Poţeminio vandens išteklių ir cheminės sudėties formavimosi dėsningumų tyrimai ir prognozės natūraliomis ir sutrikdytomis sąlygomis. Poţeminio vandens gavybos metodų, išteklių papildymo, jų apsaugos nuo išsekimo ir uţteršimo bei neigiamo poveikio aplinkai prevencijos priemonių pagrindimas. Poţeminio vandens kokybės valdymo (gerinimo) metodai ir technologijos. Fanerozojaus paleohidrogeologinės evoliucijos rekonstrukcijos. Programa,,Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos ţuvų racionalus naudojimas ir gausinimas (Kuršių marių ţuvų išteklių racionalaus naudojimo tyrimai; praeivių ir pusiau praeivių ţuvų rūšių (lašišų, šlakių, stintų, ţiobrių ir perpelių) gausumo įvertinimas ir migracijos stebėsena Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno deltoje ir vasaros tipo polderiuose; kt.). Programa,,Akvakultūros plėtra (lašišų ir šlakių individualių genetinių parametrų įvertinimas ir jų taikymo dirbtiniam ţuvų veisimui tyrimai; plačiaţnyplių vėţių veisimo uţdarose sistemose ir jų jauniklių augimo tvenkiniuose technologijos parengimas; dirbtinių uotų veisimo galimybių ir 64

65 Įstaiga Įstaigos padalinys Tyrimų kryptys Lietuvos energetikos institutas perspektyvų įvertinimas; kt.). Programa,,Ţuvininkystės sektoriaus plėtra (ţuvininkystės sektoriaus raidos stebėsena; nenaudojamų ar maţai naudojamų vietinių ţuvų ţaliavų galimybių perdirbti į maistinius ţuvų produktus tyrimas; kt.). Hidrologijos laboratorija Klimato ir upių nuotėkio kaitos analizė. Energetikos ir transporto objektų poveikio aplinkai tyrimai. Duomenų apie Lietuvos vandens telkinius (upes, tvenkinius, Kuršių marias ir Baltijos jūrą) kaupimas. Šaltinis:

66 5.2. DALYVAVIMAS FUNDAMENTINIO MOKSLO IR MTEP PROGRAMOSE BEI TAIKOMŲJŲ JŪRINIŲ TYRIMŲ RINKOJE Integruota jūrų politika Europos Sąjungai yra realizuojama per įvairias programas, tokias kaip Bendrosios programos (apima visus pagrindinius jūrų pramonės sektorius), Marco Polo programa (daugiausiai apima laivybos ir uostų subsektorių, orientuota į trumpą jūrinę laivybą), Jūrų greitkelių programa (sprendţia ryšį tarp konkrečių uostų), BONUS programa (daugiausia orientuota į jūros aplinkosaugą), regioninės programos, tokios kaip Baltijos jūros regiono programa (buvusi INTEREG B), pietinės Baltijos jūros programa, bendravimo tarp sienų programos (orientuotos į daugelį jūrinių sektorių ir subsektorių) ir pan. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija (BJRS) realizuojama per veiksmų planą, kuriame išdėstyta 15 prioritetinių sričių, daug horizontaliųjų veiksmų ir apie 90 pagrindinių projektų (angl. flagship projects), skirtų iškeltiems tikslams pasiekti ir apimančių energetikos, transporto, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, nusikalstamumo maţinimo, švietimo, turizmo ir kitas sritis. Atsiţvelgiant į kintančią aplinką, veiksmų planas yra reguliariai atnaujinamas. BJRS savaime nėra finansinė priemonė, o įvardyti veiksmai turi būti finansuojami iš egzistuojančių šaltinių, t.y. BJRS ir jos veiksmų plane numatytiems veiksmams įgyvendinti naudojamos jau egzistuojančios finansinės priemonės, pirmiausia esami ES fondai ir programos (pvz., ES struktūrinė parama, ES lėšos kaimo plėtrai, BP7, LIFE, JASPERS, JEREMIE, JESSICA, TEN-T, TEN-E, kt.), nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos, privatus kapitalas. Kai kurios iš minėtų programų yra bendros visai Europos Sąjungai, kitos regioninės, pritaikytos atitinkamo regiono šalių poreikiams, taip pat nacionalinės, parengtos konkrečios šalies rinkai. Ţemiau esančioje schemoje pateiktos pagrindinės mokslinių tyrimų programos, kurios yra aktualios Lietuvos jūriniam sektoriui. Europos Sąjungos programos Kitų tarptautinių organizacijų programos Lietuvos programos Uţsakomieji darbai Bendros ES programos 7 Bendroji programa kt. Regioninės ES programos Baltijos jūros regiono programa Vidurţemio jūros regiono programa Pietų Baltijos regiono programa Specializuotos programos Jūrų greitkelių programa Kaimyninių šalių programa Marco Polo programa NATO programos Šveicarijos finansinių mechanizmų programos Europos ekonominės erdvės programos ES SF programos kt. kt. ERA - NET MARTEC II kt. Pav. Nr. 41. Šaltinis: Sudaryta autorių. MTEP programų klasifikavimas 66

67 Bendrosios ES programos Jūriniame sektoriuje reikšminga 7-oji Bendroji programa (BP7) 65, kurios rėmuose finansuojami įvairūs projektai. BP7 programose dalyvauja Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo institutas, Klaipėdos laivybos tyrimų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (intermodalinio transporto projektai). Ţymiausi BP7 projektai, susiję su jūriniu sektoriumi ir kuriuose dalyvauja Lietuvos institucijos, yra susiję su mokslo jūriniame sektoriuje vertinimo sistemos, tyrimo efektyvumo metodikos kūrimu, aplinkosaugos vertinimo sistemos kūrimu, intermodalinio transporto sistemos kūrimu ir vertinimu, techninių priemonių konkurencingumo ir patikimumo tyrimais ( Marine ecosystem Evolution in a Changing Environment (MEECE) Nr , Spatial PREdiction of benthic HABitats in the Baltic Sea: incorporating anthropogenic pressures and economic evaluation (PREHAB), Assessment and Modelling Baltic Ecosystem Response (AMBER) ; Advances in Spectroscopic Monitoring of Styrene Emulsion Polymerization (ASMOSEP) ; Eco innovative refitting technologines and processes for shipbuilding industry promoted by European Repair Shipyards, MARTEC II ir kt.). Regioninės ES programos INTERREG (dabar Baltijos jūros regiono), Pietų Baltijos regiono, bendradarbiavimo per sieną programos. INTERREG III B, INTERREG IV B, IV C ir IV A, Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programų projektuose dalyvauja Klaipėdos universitetas (keli fakultetai ir institutai), VšĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Lietuvos geleţinkeliai, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Klaipėdos laivybos tyrimų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Ţymiausi Baltijos regiono projektai, kuriuose dalyvauja Lietuvos mokslininkai ir bendrovės: A system for the sustainable management of Lithuanian marine resources using novel surveillance, modelling tools and an ecosystem approach, Introducing Maritime Spatial in the Baltic Sea (BALTSEAPLAN) Nr. 016, Baltic Green Belt Nr. 017, Sustainable Management of Contaminated Sediments in the Baltic Sea, SMOCS, Green and Blue Space Strategies Adaptation in Urban Areas and Eco Towns (GRaBS) Nr. 0108R1, Sub-regional risk of spill of oil and hazardous substances in the Baltic Sea #14 (BRISK), Baltic Sea cooperation for reducing ship and port emissions through knowledge and innovation-based competitiveness (InnoShip), Clean Baltic Sea Shipping, Increasing Energy Saving through Conversion to LED, EWTC II, AQUAFIMA. Pietų Baltijos regiono programa skirta taikomųjų mokslų projektams. Joje dalyvauja Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos laivybos tyrimų centras, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ţymiausi projektai, kuriuose dalyvauja Lietuvos mokslininkai ir bendrovės: Modern Water Management in the South Baltic Area (MOMENT), South Baltic WebLab a virtual laboratory on marine science for school students (Baltic WebLab), South Baltic OFFshore Wind Energy Regions (South Baltic OFFER), Generation BALT. Kitų tarptautinių organizacijų programos Kitos tarptautinių organizacijų inicijuojamos ir remiamos programos daugiausia orientuotos į specifinių problemų sprendimą, taip pat ţmogiškųjų resursų plėtrą. Prie tokių programų priskiriamos 65 7-oji Bendroji programa įgyvendinama m., nuo 2014 m. startuos 8-oji Bendroji programa (BP8). 67

68 Leonardo da Vinci, LIFE, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei NATO programos. Šiuo metu KU vykdomi kitų tarptautinių programų projektai: Modelling of the potential coverage of habitat-forming species and development of tools to evaluate the conservation status of the marine annex I habitats (MOPODECO) Nr. NMD-0307, Inventory of marine species and habitats for development of Natura 2000 networks in the offshore waters of Lithuania (DENOFLIT) (LIFE). Lietuvos programos užsakomieji moksliniai darbai ES struktūrinių fondų bei Lietuvos bendrovių uţsakomieji projektai jūriniame sektoriuje daţniausiai yra susiję su uosto ir atskirų terminalų navigaciniu saugumu, uosto ir jo dalių optimizavimu, terminalų, dirbančių su pavojingais kroviniais rizikos (aplinkosaugos ir navigacinės) vertinimu, suskystintų gamtinių dujų terminalo vietos parinkimo tyrimais, aplinkosaugos ir krantotvarkos bei kraštovaizdţio tyrimais, navigacinės rizikos vertinimu ir kt. Jūrų politikos formavimas ir programų rengimas Sprendimai dėl atskirų regiono sričių vystymo priimami darbo grupėse, kuriose svarstomos rengiamos ir parengtos programos. Ţemiau lentelėje pateikiamas susistemintas svarbiausių ES ir LR darbo grupių, įgyvendinančių ir vertinančių integruotą jūrų politiką, sąrašas. Lentelė Nr. 13. ES ir LR darbo grupės, įgyvendinančios ir vertinančios jūrų politiką Dokumentas grupė Darbo Politikos sritis Tikslai Dalyviai Strateginių ir teisės dokumentų ruošimas Europos Sąjungos lygmuo Strategija EK surinktos iki 2030 darbo grupės m. Baltoji knyga 66 ES strateginio transporto technologijų plano (STTP) grupė, mokslinių tyrimų grupė ES strateginio transporto technologijų plano grupė, ES šaliųnarių grupė Europos Komisija (EK), ES strateginis transporto technologijų planas, moksliniai tyrimai Transportas Lietuvos Respublikos lygmuo Naujos transporto strategijos rengimas Formuojama LR susisiekimo ministerija (LR SM), LR uţsienio reikalų ministerija ES konkurencingumo išlaikymas ir plėtra EK parengtos Baltosios knygos svarstymas Šalies konkurencingumo didinimas, krovinių srautų pritraukimas EK parinkti ekspertai, ES šalių narių paskirti atstovai Darbo grafikas Po 3 4 posėdţius Strategijos rengimo metu STTP grupė 3 posėdţiai, ES šalių narių atstovai 1 posėdis (ruošiant Baltąją knygą) Formuojama - - Atlikti darbai Paruošta ES Transporto strategija (Baltoji knyga) bei gairės iki 2030 metų. Paruošta Baltoji knyga EK svarstymui 66 Baltoji knyga Bendras Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindţiamos transporto sistemos kūrimas. 68

69 Dokumentas grupė Darbo Politikos sritis Tikslai Dalyviai Mokslinių programų ruošimas ir įgyvendinimas Europos Sąjungos lygmuo BP7 ES Vandens Vandens Vizijos, Valdymo grupė transporto transportas strategijos, (VG) ES technologinė programų asociacijos, platforma šaukimų Veidrodinė (TP) rengimas grupė (MG) ES šalių atstovai Darbo grafikas VG iki 10 posėdţių, MG iki 4 posėdţių per metus Atlikti darbai Paruošta: vizija, strategija, šaukimų programos EK Transporto patarėjų grupė (TPG) Transportas Rengiamų ir parengtų programų svarstymas EK parinkti ekspertai 3 posėdţiai per metus Pateiktos rekomendacijos 5 šaukimui, ruošiamos rekomendacijos 6 šaukimui Marco Polo Baltijos jūros programos ES šaliųnarių grupė ES Šalių narių grupė Baltijos jūros šalių atstovai Transportas Jūrų transportas Transportas, regioninė plėtra, bendravimas per sienas Lietuvos Respublikos lygmuo Lietuvos Intermodalinio transporto technologinės platformos (LIMTTP) mokslinių tyrimų programa metams Pagal transporto rūšis LR SM Rengiamų ir parengtų programų svarstymas Pateiktų pasiūlymų svarstymas Programų aprobavimas, pasiūlymų vertinimas Lietuvos transporto sistemos konkurencingumo didinimas, mokslinių tyrimų programų rengimas ES šalių-narių paskirti atstovai ES šalių-narių paskirti atstovai Susisiekimo ir vidaus reikalų ministerijų atstovai LR SM, LR švietimo ir mokslo ministerija (LR ŠMM), Lietuvos geleţinkeliai, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1 2 posėdţiai per metus 1 posėdis per metus 2 4 posėdţiai per metus Iki 4 posėdţių per metus Paruoštos programos EK priėmimui Atlikti pasiūlymų vertinimai Patvirtintos programos, įvertinti pateikti pasiūlymai Sukurta strategija, sukurtos mokslinių tyrimų plėtros (MTP) programos Šaltiniai: ES TAG, STTP, RTD ekspertų grupių medţiaga; LIMTTP medţiaga. 69

70 ES Bendrųjų programų kūrimas Ţemiau pateikiama schema ir aprašomi procesai, kaip vyksta programų kūrimas pagal vieną svarbiausių ES Bendrąją programą. ES technologinės platformos EK įvairūs skyriai ES šalys narės 1 ETAPAS Europos Komisija EK direktoratai EK direktoratai Patarėjų grupės ES šalių narių atstovai 2 ETAPAS EK direktoratai Patarėjų grupės ES šalių narių atstovai EK direktoratai 3 ETAPAS EK vadovybė (komisarai) Europos Parlamentas Programų skelbimai Pav. Nr. 42. Šaltinis: Sudaryta autorių. ES Bendrosios programos rengimo procesas Pirmajame etape ES technologinės platformos, įvairūs Europos Komisijos (EK) skyriai (departamentai) bei ES šalys narės Europos Komisijai teikia siūlymus (temas) įvairių programų rengimui. Šalys narės pasiūlymus gali teikti ne tik tiesiogiai, tačiau ir per ES technologines platformas bei Europos Komisiją (šalių parlamentarus). Paprastai pasiūlymai (temos) teikiami iki kiekvienų metų sausio, vasario mėn. Gavus pirminius siūlymus Europos Komisijoje atitinkami direktoratai ruošia pirmąsias programų versijas / projektus. 70

71 Antrajame etape pirminiai projektai teikiami svarstymui patarėjų grupėms, po jų šalių narių atstovams, tuo tarpu direktoratai vertina vieni kitų projektus. ES technologinių platformų atstovai antrojo etapo svarstymuose oficialiai nedalyvauja, tačiau daro įtaką per šalių narių atstovus bei EK direktoratus. Pirminių programų projektų svarstymai paprastai vyksta iki birţelio mėnesio, nors gali trukti ir ilgiau. Vykstant šiam etapui daţnai rengiamos konferencijos, renkamos vienkartinės ekspertų darbo grupės, kurios sprendţia iškilusius svarbesnius klausimus ar aptaria idėjas. Pasibaigus svarstymams, programų projektai su pataisymais teikiami atgal direktoratams pagal jų kuruojamas sritis. Direktoratai rengia antruosius programų projektus bei teikia juos patarėjų grupėms ir po jų šalių narių atstovams svarstyti bei tikslinti. Trečiajame etape programų projektai teikiami šalims narėms bei patarėjų grupėms. Pabaigus svarstymus EK direktoratai ruošia galutines programų versijas. Šis procesas paprastai vyksta iki gruodţio mėnesio. Paruošta galutinė versija teikiama Europos Komisijos vadovybei (Europos komisarams), kurie ją svarsto bei priima galutinę versiją, kuri tuomet teikiama Europos Parlamentui, kuris programas apsvarsto ir patvirtina. Šis procesas trunka daţniausiai iki kitų metų geguţės mėnesio. Šiame etape daţniausiai programų turinio pokyčių nebūna, tik keičiasi programoms skiriamas finansavimas. Europos Parlamentui patvirtinus programas, parastai liepos mėnesį, išleidţiami skelbimai apie programas, t.y. jos viešinamos ir gali būti pradėtos teikti paraiškos. Paraiškos programoms teikiamos iki gruodţio mėnesio. Taigi visas programų rengimo procesas trunka beveik dvejus metus programos pradėtos ruošti 2011 m. sausio mėn. yra ruošiamos 2013 metams. 71

72 5.3. AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTŲ RENGIMAS IR / AR UGDYMAS Specialistų rengimu jūriniam sektoriui uţsiima aukštosios mokyklos bei kitos mokymo įstaigos. Toliau detaliau aptariamos institucijos, kurios suteikia specifines kvalifikacijas, reikalingas jūrų pramonei. Universitetinės studijos: 1. Klaipėdos universitetas. Universitetas ruošia specialistus visam jūriniam sektoriui: laivavedţiai, laivų mechanikai, laivų statytojai ir projektuotojai, uosto technologai, uosto valdymo specialistai, uosto statinių projektavimo ir statybos specialistai, uosto ir laivų elektros įrangos ir automatikos specialistai, IT specialistai, mechanikai, erdvinio planavimo, ichtiologijos, ţuvininkystės ir kiti specialistai. 2. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Universitetas ruošia geleţinkelio ir automobilių specialistus, ekonomistus, aplinkosaugos, projektavimo ir statybos specialistus. 3. Kauno technologijos universitetas. Universitetas ruošia mechanikos, IT bei kitus siauresnės specializacijos specialistus, dirbančius uoste. 4. Vilniaus universitetas. Universitetas ruošia ekonomistus bei finansininkus, taip pat vadybininkus, dirbančius jūrų pramonėje. Neuniversitetinės studijos: 1. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla; 2. Klaipėdos valstybinė kolegija. Šios įstaigos ruošia profesijos bakalaurus: laivavedţius, laivų mechanikus, uosto aptarnavimo (laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo, buhalterijos, logistikos, kt.) specialistus. Profesinio mokymo įstaigos: 1. Klaipėdos laivininkų mokykla; 2. Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla. Šiose mokymo įstaigose ruošiami jūrininkai, motoristai, laivų korpusų surinkėjai ir remontininkai. Mokymo ir treniravimo centrai: 1. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Jūrininkų mokymo centras; 2. Mokymo centrai jūrinėse bendrovėse. Mokymo ir treniravimo centrai atlieka svarbų vaidmenį kvalifikacijos kėlimo bei profesinio rengimo srityje. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Jūrininkų mokymo centras treniruoja besimokančius, taip pat keliančius kvalifikaciją laivavedţius bei laivų mechanikus. Mokymo centrai jūrinėse bendrovėse (pvz. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija BEGA, Laivų krovos akcinė bendrovė Klaipėdos Smeltė ) suteikia profesinį parengimą dokininkams, taip pat veikia kvalifikacijos kėlimo srityje. Toliau lentelėje pateikiama informacija apie Klaipėdos universiteto siūlomas studijų programas (2011/2012 m. mokslo metams), skirtas jūriniam sektoriui reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui. 72

73 Lentelė Nr. 14. KU vykdomos studijų programos Studijų institucija Institucijos padalinys 67 Studijų sritis 68 KU JTF Technologijos mokslai KU JTF Technologijos mokslai KU JTF Technologijos mokslai KU JTF Technologijos mokslai KU JI Technologijos mokslai KU JI Technologijos mokslai KU JTF Technologijos mokslai KU JTF Technologijos mokslai Studijų kryptis 68 Transporto inţinerija Elektronikos ir elektros inţinerija Informatikos inţinerija Bakalauro studijų pakopa Jūrų uostų inţinerija Elektros inţinerija Studijų programa Magistrantūros studijų pakopa Jūrų uostų valdymas (studijų kryptis jūrų inţinerija) Pramonės elektros įranga ir automatika Doktorantūros studijų pakopa Transporto inţinerija (jungtinė VGTU, KU, LŢŪU) nerengiama Informatikos inţinerija Jūrų inţinerija Laivo inţinerija Laivų projektavimas Transporto inţinerija (jungtinė VGTU, KU, LŢŪU) Jūrų technologijos Jūrų inţinerija Statybos inţinerija Mechanikos inţinerija Specialybė pagal aukščiausią kvalifikacinį laipsnį Transporto inţinerijos daktaras Elektronikos ir elektros inţinerijos magistras Informacinės sistemos nerengiama Informacijos sistemų magistras Transporto inţinerijos daktaras Laivavedyba nerengiama nerengiama Laivavedybos inţinerijos bakalauras Laivų energetinių Laivyno techninės Transporto inţinerija Transporto inţinerijos įrenginių eksploatacija eksploatacijos valdymas (jungtinė VGTU, KU, daktaras (studijų kryptis jūrų LŢŪU) technologijos) Statybos inţinerija Uosto statiniai nerengiama Statybos inţinerijos magistras Mechanikos inţinerija Perdirbimo pramonės inţinerija (studijų kryptis gamybos inţinerija) Technologijų valdymas nerengiama nerengiama Gamybos inţinerijos magistras 67 JTF Jūrų technikos fakultetas; GMMF Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas; SMF Socialinių mokslų fakultetas; JI Jūreivystės institutas. VGTU Vilniaus Gedimino techniko universitetas; LŢŪU Lietuvos ţemės ūkio universitetas. 68 Pagal 2001 m. balandţio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 368 Dėl Bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo patvirtinimo. 73

74 Studijų institucija Institucijos padalinys 67 Studijų sritis 68 KU JTF Technologijos mokslai KU JTF Technologijos mokslai KU GMMF Biomedicinini ai mokslai KU GMMF Biomedicinini ai mokslai KU GMMF Fiziniai mokslai KU GMMF Fiziniai mokslai KU GMMF Fiziniai mokslai KU SMF Socialiniai mokslai KU SMF Socialiniai mokslai KU SMF Socialiniai mokslai Studijų kryptis 68 Chemijos ir procesų inţinerija Bakalauro studijų pakopa Aplinkos inţinerija (studijų kryptis bendroji inţinerija) Chemijos inţinerija Studijų programa Magistrantūros studijų pakopa Naftos technologiniai procesai Doktorantūros studijų pakopa nerengiama Specialybė pagal aukščiausią kvalifikacinį laipsnį Chemijos inţinerijos magistras Bendroji Aplinkos inţinerija Jūros aplinkos inţinerija nerengiama Aplinkos inţinerijos inţinerija magistras Biologija Biologija Ichtiologija ir ţuvininkystė nerengiama Biologijos magistras Gyvybės mokslai Ekologija ir aplinkotyra Jūrų hidrologija (studijų kryptis gamtinė geografija) Ekologija ir aplinkotyra Gyvybės mokslų daktaras Gamtinė geografija Hidrologija ir okeanografija Jūrų hidrologija nerengiama Gamtinės geografijos magistras Informatika Informatika Informacijos sistemos nerengiama Informacinių sistemų (studijų kryptis magistras informacijos inţinerija) Geoinformatika nerengiama Geoinformatikos magistras Architektūra Kraštovaizdţio architektūra Kraštovaizdţio architektūra nerengiama Kraštovaizdţio architektūros magistras Ekonomika Ekonomika Ekonomika Ekonomika Ekonomikos daktaras (jungtinė KU, KTU, LEI) Vadyba Vadyba Verslo vadyba nerengiama Vadybos magistras Turizmas ir poilsis Rekreacija ir turizmas Rekreacijos ir turizmo vadyba nerengiama Turizmo ir poilsio magistras Šaltinis: Klaipėdos universitetas. 74

75 Jūriniam sektoriui būtinus aukštos kvalifikacijos specialistus (bakalaurus, magistrus) yra pajėgus paruošti Klaipėdos universitetas, atskirus specialistus papildomai ugdant (keliant kvalifikaciją) kituose Lietuvos arba uţsienio universitetuose (hidrografai, geleţinkelių specialistai, specifinių terminalų projektuotojai, specifinių laivų projektuotojai ir pan.) bei specialiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, tokiuose kaip pavyzdţiui APEC (Antverpeno uosto specialūs kursai), Havro universitetas ir kiti (kursų trukmė svyruoja nuo 1 savaitės iki 2 3 mėnesių). Kai kurios doktorantūros programos yra realizuojamos per jungtines doktorantūras, pavyzdţiui jūriniam sektoriui transporto inţinerijos doktorantūros programa vykdoma Vilniaus Gedimino technikos universiteto (koordinuojanti institucija), Klaipėdos universiteto ir Lietuvos ţemės ūkio universiteto. Atlikus suinteresuotų šalių analizę galima daryti išvadą, kad šiuo metu Klaipėdos universitete rengiami specialistai tenkina jūrinio sektoriaus įmonių poreikį paruošiamų specialistų kiekio atţvilgiu, tačiau atskiroms jūrinėms bendrovėms reikalingi ir labai siauros specializacijos specialistai, tokie kaip geleţinkelio operatoriai, sudėtingų technologinių įrenginių valdymo specialistai. Šie specialistai galėtų būti specializuojami kituose universitetuose (magistrantūrų programose) arba uţsienyje (jų poreikis yra 1 2 specialistai per metus). Apibendrinant aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą jūriniame sektoriuje, galima daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, dėka prieš metus pradėtos kurti studijų sistemos (studijų programos, specializuotos jūriniam sektoriui), aprūpina jūrinio sektoriaus įmones aukštos kvalifikacijos specialistais, tačiau šią sistemą būtina tobulinti ir plėsti, atsiţvelgiant į ekonomikos vystymąsi, naujų technologijų atsiradimą, verslo įmonių plėtros planus bei poreikius. Jūriniam sektoriui reikalingos doktorantūros studijos yra specifinės, todėl šiuo metu jūrinio sektoriaus problemų sprendimui daţniausia yra koncentruojamos Lietuvos ir uţsienio mokslininkų pajėgos ir atitinkami aukščiausios kvalifikacijos specialistai (mokslų daktarai) Klaipėdos regione nėra rengiami. 75

76 6. JŪRINIO SEKTORIAUS POTENCIALIŲ SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ANALIZĖ Siekiant nustatyti ir apibrėţti Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymo skatinimo priemones, sudarančias sąlygas uţtikrinti Jūrinio slėnio programos rezultatų tolesnį efektyvų naudojimą Jūrinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui, kartu su Asociacija Baltijos slėnis išskirtos pagrindinės suinteresuotų šalių grupės ir atlikta jų poreikių ir siūlymų analizė: Interviu: a. Valdţios institucijos: Slėnio programos stebėsenos grupės atstovai: LR švietimo ir mokslo ministerija, LR ūkio ministerija, VĮ Turto bankas, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (siekiant identifikuoti jų vaidmenį įgyvendinant Slėnio programą, taip pat numatomas priemones mokslo, studijų ir verslo sąveikai stiprinti); b. Jūrinio verslo atstovai: jūriniame sektoriuje veikiančios bendrovės ir jų asociacijos, kurios galėtų geriausiai apibūdinti subsektoriaus situaciją, tendencijas ir perspektyvas: AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA, UAB KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA BEGA, AB KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA (KLASCO), UAB BALTLANTA, UAB 4energia, VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija (siekiant išgryninti jų lūkesčius jūrinio sektoriaus plėtros bei Asociacijos Baltijos slėnis veiklos atţvilgiu). Anketinė apklausa: a. Verslo įmonės iš kiekvieno jūrinio subsektoriaus pagal statistinę imtį (95% tikimybė, 5-10% paklaida) (siekiant identifikuoti esamas verslo bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis apimtis bei poreikius ateityje, taip pat Slėnio programos ţinomumą ir susijusius poreikius); b. Mokslo ir studijų institucijos (Klaipėdos universiteto padaliniai) (siekiant veidrodiniu principu identifikuoti šių institucijų bendradarbiavimo su verslo įmonėmis apimtis bei planus ateityje, taip pat siekiant įvertinti turimą mokslinį potencialą). Teminės diskusijos: a. Jūrinio verslo kompanijų, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Asociacijos Baltijos slėnis atstovai (siekiant išsiaiškinti, kaip Jūrinis slėnis galėtų prisidėti prie Lietuvos jūrinio sektoriaus sėkmingo vystymo, kokias paslaugas turi pasiūlyti mokslo ir studijų institucijos, kad būtų naudingos verslui, kaip verslas galėtų prisidėti prie Slėnio programos tikslų įgyvendinimo ir aktyvesnio bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis, kokios bendradarbiavimo formos su mokslo ir studijų institucijomis verslui būtų priimtiniausios, koks galėtų būti optimalus Jūrinio slėnio atviros prieigos MTEP infrastruktūros centro veiklos ir valdymo modelis, kad būtų geriau tenkinami verslo poreikiai). Suinteresuotų šalių apklausa interviu ir anketinės apklausos būdu vykdyta 2011 m. geguţės liepos mėnesiais, teminė diskusija organizuota 2011 m. spalio mėn. Atliktos analizės rezultatai naudoti 76

77 formuluojant jūrinio sektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvas, identifikuojant galimas su jūriniu sektoriumi susijusių mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių bendradarbiavimo kryptis ir formas. Toliau pateikiami apibendrinti suinteresuotų šalių analizės rezultatai. Jūrinio Slėnio programos įgyvendinimo įvertinimas Slėnio programos rengimo kuratorius buvo LR švietimo ir mokslo ministerija, programos planavimo ciklas sutapo su aukštojo mokslo reforma ir ES paramos programavimo laikotarpiu. Suinteresuotų šalių vertinimu, Slėnio programos pagrindinis tikslas buvo infrastruktūros, skirtos moksliniams darbams bei sąlygų mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimui kūrimas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Slėnis neturėtų likti tik atviros prieigos centru, o turėtų tapti mokslo, studijų ir verslo sąveikos skatinimo priemone, jų bendradarbiavimo baze, bei prisidėti prie mokslo komercializavimo. Suinteresuotų šalių nuomone, Slėnio tikslai bus įgyvendinami keliais etapais ir greičiausiai šiuo ES paramos programavimo laikotarpiu ( m.) dar nebus pasiekti. Programos įgyvendinime kiekviena iš apklaustų suinteresuotų šalių turi savo funkcijas, kaip apibrėţta pagal Slėnio programą teikia (koordinuoja) finansavimą infrastruktūros kūrimui, finansinėmis ir kitomis priemonėmis skatina mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimą, kt. Pastebėtina, kad trūksta vieningo Slėnio programos koordinavimo. Taip pat reguliuojančios, valstybinės institucijos negali atlikti darbų, kurie nulems Slėnio programos ilgalaikę sėkmę. Todėl, suinteresuotų šalių nuomone, Slėnio valdytojai turi ne tik paruošti fizinę infrastruktūrą, tačiau ir vystyti intelektinį kapitalą, ruošti ţmones, kurie sugebėtų kurti, koordinuoti, įgyvendinti ir suvaldyti didelius ateities projektus, toliau savo jėgomis skatinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką jūriniame sektoriuje bei paversti atviros prieigos centrą į tikslingai funkcionuojantį mokslo paslaugas teikiantį ir mokslą komercializuojantį centrą. Vertinant Slėnio programos įgyvendinimo problematiką, daugelio apklaustųjų nuomone didţiausia kliūtis optimaliai įgyvendinti programą didelė programos apimtis, vertė. Apklaustųjų nuomone, šiuo metu jūriniame sektoriuje nėra pakankamai ţmogiškųjų resursų, kurie galėtų visapusiškai suvaldyti programos įgyvendinimą. Kol kas neparuoštas ţmogiškųjų išteklių konsolidavimo planas, kurio reikės norint efektyviai valdyti atviros prieigos MTEP centrą. Kita pastebima silpnybė nepakankamas mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimas įgyvendinant programą, ypatingai kuriant atviros prieigos centrą. Nesant pakankamam išankstiniam verslo susidomėjimui, MTEP centro potencialas maţėja. Dar viena išskirta probleminė sritis studentų, dėstytojų ir mokslininkų kiekis Klaipėdos universitete. Klaipėdos universitetas, kaip ir beveik visi Lietuvos universitetai, patiria studentų maţėjimą dėl emigracijos, tampa sunkiau uţpildyti studijų programas. Norint išlaikyti studentus reikia didinti universiteto tarptautiškumą, plėsti ryšius su uţsienio universitetais, teikti daugiau dotacijų ( grantų ) mokslininkams. Mokslo, studijų ir verslo sąveika jūriniame sektoriuje Apklaustųjų nuomone, šiuo metu sėkmingiausiai ir tikslingiausiai mokslą, studijas ir verslą jungia Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Be KMTP, mokslo, studijų ir verslo bendruomenių ryšiai nėra stiprūs, nėra ilgalaikių bendravimo tradicijų, tačiau nepaisant dabartinio bendradarbiavimo ryšių trūkumo, jie turi potencialą steigtis, kadangi jūrinis sektorius yra labai specifiška, nišinė sritis. Suinteresuotų šalių vertinimu, norint efektyviai sujungti mokslą, studijas ir verslą bendradarbiavimui, 77

78 reikia vesti mokymus, konsultacijas ir įgyvendinti kitas priemones, įgalinsiančias šias tris šalis sąveikauti tarpusavyje bei paversti mokslo rezultatus komerciniais produktais. Taip pat labai svarbus tokių specialistų kaip mokslo vadybininkai, kurie sugebėtų suprasti ir verslo, ir mokslo poreikius bei specifiką, atsiradimas / plitimas. Slėnio programos tęstinumas ilgalaikėje perspektyvoje Suinteresuotų šalių vertinimu, Jūrinio slėnio vystymuisi svarbios šios skatinimo priemonės: inovaciniai čekiai, patentavimo skatinimas, pelno mokesčio lengvatos MTEP veikloms, technologijų perdavimo projektai / mokymai. Siekiant Slėnio programos tęstinumo, galima naudotis šiomis priemonėmis įgyvendinant tolesnius projektus. Slėnio programos tęstinumui uţtikrinti galimi finansavimo šaltiniai inovacinių čekių programa, įvairios inovacijų rėmimo iniciatyvos, m. ES parama, Šveicarijos finansiniai mechanizmai, kt. Taip pat svarbus finansavimo šaltinis atviros prieigos centro, kaip komercinio objekto, uţdirbamos pajamos. Pradėjus sėkmingai komercializuoti mokslo tyrimų rezultatus ir sukurtas technologijas, gali būti kuriamos pumpurinės įmonės, kurių dalininkais galėtų būti Klaipėdos universitetas ar / ir kita mokslo ir studijų institucija. Steigiant ir vystant tarptautinius ryšius gali būti pritraukiamos tiesioginės uţsienio investicijos ne tik į verslo, bet ir mokslo ir studijų institucijas, jų valdomus objektus. Suinteresuotų šalių nuomone, Asociacija Baltijos slėnis gerai paţįsta jūrinio sektoriaus aplinką, dalyvius tai jos stiprybė. Tačiau Asociaciją reikia stiprinti vadybiniais ištekliais, kad sugebėtų teisingai ir tikslingai atstovauti visų narių interesus. Asociacija turėtų atlikti kelias funkcijas padėti įsisavinti skirtą ES finansavimą, suvesti bendradarbiavimui įvairius jūrinio sektoriaus veikėjus, bendradarbiauti su socialiniais partneriais, vykdyti nepriklausomus nuo Slėnio programos projektus, papildomo finansavimo. Apklaustųjų nuomone, vienas svarbiausių aspektų sėkmingam Slėnio programos įgyvendinimui ir tęstinumui tvirta mokslo, studijų ir verslo sąveika. Tik esant šiai sąveikai atviros prieigos centras bus optimaliai efektyvus, teikiantis maksimalią naudą visoms šalims. Siekiant tai uţtikrinti, svarbu sukurti tinkamą atviros prieigos centro MTEP infrastruktūros valdymo modelį bei išspręsti turto nuomos verslui problemą. Efektyviam programos įgyvendinimui taip pat reikia pritraukti daugiau dalyvių (šiuo metu didţiausias Klaipėdos universitetas). Kryptingai įgyvendinant programą, tikėtina, kad bus pritraukta ir uţsienio investicijų, kurios, suinteresuotų šalių vertinimu, yra būtinos sėkmingam Slėnio programos įgyvendinimui ir tolesniam jūrinio sektoriaus vystymui. Jūrinio sektoriaus subsektorių situacija, tendencijos ir perspektyvos Laivybos ir uostų subsektorius Apklaustųjų vertinimu, vienas iš subsektoriaus augimo potencialų produktų krovos augimas. Vertinant konkurentus, išreikšta nuomonė, kad daugelis Baltijos jūros uostų yra labai panašaus veiklos pobūdţio, taigi stiprūs ir aktyvūs konkurentai. Apklaustųjų vertinimu, Klaipėdos uostas maţiau konkuruoja tik su Lenkijos uostais, Kaliningrado uostas vertinamas kaip partneris. Subsektoriaus specifika tokia, jog dauguma krovos kompanijų turi keletą stambių klientų, o kiti uţsakymai gaunami iš vienkartinių klientų. Krovos kompanijų plėtrai teigiamą įtaką padarė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įsteigimas. Su kai kuriomis jame veikiančiomis įmonėmis sudarytos ilgalaikės sutartys leido subsektoriui uţsitikrinti veiklos stabilumą. 78

79 Kaip viena pagrindinių kliūčių laivybos ir uostų subsektoriaus plėtrai įvardintas menkas subsektoriaus interesų atstovavimas įmonių veiklai aktualiuose planavimo ir reguliacijos procesuose. Apklaustųjų teigimu, nustatant aplinkosauginius rodiklius, kurių įmonės turi laikytis vykdydamos veiklą, nėra konsultuojamasi su pačiomis krovos (ir kitomis) bendrovėmis. Taigi neretai nustatomi rodikliai, kurių neįmanoma pasiekti. Kita opi problema teritorinis Klaipėdos miesto planavimas. Vykdant planavimą, pirmenybė teikiama gyvenamųjų teritorijų plėtrai, kuri vėliau daro neigiamą įtaką uosto bendrovių plėtrai / plėtros potencialui. Taip pat yra uosto transporto logistikos grandinių neefektyvaus valdymo problema. Šiuo metu laivai yra pakraunami apie 5 kartus lėčiau nei atkraunami, tai ryškus veiklos neefektyvumas. Technologijų vystymo srityje subsektoriaus įmonės technologijas perka visame pasaulyje, taip pat kuria pačios. Tarp aktualių subsektoriui technologijų viena svarbiausių krovos įrangos ir metodų pritaikymas skirtingų rūšių krovinių krovai. Subsektoriaus įmonės iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų labiausiai bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu (KU). Dauguma specialistų kvalifikaciją įgauna KU. Apklaustų įmonių atstovų nuomone, galimas bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis (ypač KU) kuriant naujas technologijas pvz., mokslo ir studijų institucijos galėtų vykdyti hidrodinaminius uosto tyrimus, sprendţiant uosto gylio ir klirenso problemas. Be šių skaičiavimų, Klaipėdos universitetas galėtų uţsiimti šiomis veiklomis: transportinių logistinių grandinių skaičiavimais, laivybos taisyklių rinkinio sudarymu / atnaujinimu, kt. Asociacija Baltijos slėnis galėtų prisidėti prie bendros miesto uosto strategijos kūrimo. Laivų statybos ir remonto subsektorius Subsektoriuje matomos plėtros galimybės per kelias sritis technologijų kūrimą / vystymą, darbo jėgos / ţmogiškųjų išteklių kompetencijų kėlimą bei masto ekonomiją. Bendradarbiavimui su mokslo ir studijų institucijomis matomos kelios galimybės: bendros veiklos technologiniuose / konstrukciniuose skaičiavimuose ir tyrimuose, ypatingai jei būtų sukurta atitinkama infrastruktūra tokioms veikloms. Subsektoriaus įmonės galėtų kartu su Asociacija Baltijos slėnis ar mokslo ir studijų institucijomis dalyvauti ţmogiškųjų išteklių tobulinimo, kompetencijos kėlimo programose. Taip pat, apklaustųjų vertinimu, būtų patrauklu ir naudinga kartu su Asociacija Baltijos slėnis ar kitomis institucijomis dalyvauti įvairiuose projektuose bei programose ir kartu pritraukti atitinkamų kompetencijų uţsienio mokslininkus ar dėstytojus į Lietuvos jūrinį sektorių. Žvejybos ir akvakultūros subsektorius Interviu metu išreikšta didţiausia subsektoriaus įmonių problema ţvejybos kvotų trūkumas. Ţvejyba visose veiklos teritorijose ribojama ir grieţtai reguliuojama. Kvotos skirstomos centralizuotai visoms Europos Sąjungos šalims, yra politizuotas procesas ir ne visuomet Lietuvos ţvejų gaunamos kvotos uţtikrina turimų pajėgumų išnaudojimą. Kitas neigiamas reiškinys Klaipėdos ţuvies produktų aukciono neefektyvumas. Pagal galiojančias taisykles, Lietuvos ţvejai dalį produkcijos turi parduoti per aukcioną, nuo to vėliau priklauso gaunamos kvotos. Šios taisyklės buvo priimtos neatsiţvelgiant į ţuvininkystės įmonių poreikius ir kenkia komerciniu poţiūriu, kadangi maţinamos realizacijos alternatyvos ir rinkos. Papildomai subsektoriaus plėtros galimybes varţo esantys apribojimai naujų laivų įsigijimui, Lietuvos ţvejybinis laivynas yra pasenęs (naujausias laivas yra daugiau nei 20 metų senumo) ir neefektyvus. 79

80 Apklaustųjų nuomone, yra keletas sričių, kuriose subsektoriaus įmonės galėtų bendradarbiauti su Asociacija Baltijos slėnis bei mokslo ir studijų institucijomis. Šiuo metu ţvejybos įranga yra perkama iš Lietuvos ar uţsienio tiekėjų, o paprastesnių technologijų įranga gaminama ar modifikuojama pačių įmonių. Mokslo ir studijų institucijos galėtų prisidėti technologijų kūrime ar tobulinime. Kita bendradarbiavimo sritis bendras atstovavimas juridiniais ir politiniais klausimais. Šiuo metu subsektoriaus įmonės savo interesus gina individualiai, Asociacija Baltijos slėnis galėtų būti ta organizacija, kuri atstovautų subsektoriaus veikėjus įvairiose reguliuojančiose institucijose. Jūrinės energetikos subsektorius Interviu metu aptarta vėjo energetikos, kaip atsinaujinančių energetikos išteklių šakos, esama situacija ir ateities perspektyvos. Apklaustųjų nuomone, vėjo energetika Lietuvoje nėra pakankamai skatinama valstybiniu lygiu pagal dabartinę situaciją vertinant sudarytas sąlygas verslo plėtrai tai nėra prioritetinė sritis, kaip išreiškiama strateginiuose dokumentuose. Vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų išdavimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, jėgainių parko statyba uţtrunka apie 5-6 metus (su tikslingu valstybiniu palaikymu statyba galėtų trukti 3-4 metus). Jūrinės vėjo jėgainės vertinamos kaip potenciali verslo šaka, turinti pranašumų prieš sausumos vėjo energetiką. Jūrinės vėjo jėgainės turi didesnį energetinį potencialą dėl didesnių vėjo išteklių (Baltijos) jūroje nei sausumoje. Lietuvos atveju jūrinės vėjo jėgainės taip pat darytų maţesnį poveikį aplinkai nei sausumos jėgainės, kadangi Baltijos jūros floros ir faunos spektras yra nedidelis (apklaustųjų teigimu, Baltijos jūroje didesniame nei metrų gylyje nėra jokių esminių ekosistemų). Vis dėlto jūrinių jėgainių statyba yra technologiškai sudėtingesnė nei sausumos jėgainių (ir brangesnė), taip pat šiuo metu Lietuvoje nėra pilnos reguliacinės bazės, apibrėţiančios jūrinių jėgainių statybą, nėra atliktų reikalingų tyrimų (geologinių, teritorinių, poveikio aplinkai, kt.). Dėl šių prieţasčių tikėtina, kad jūrinės vėjo jėgainės Lietuvoje artimoje perspektyvoje nebus statomos. Apklaustųjų nuomone, vystant vėjo energetiką, verslas bei mokslo ir studijų institucijos galėtų bendradarbiauti rengiant įvairias studijas, atliekant tyrimus, rengiant kvalifikuotus jėgainių eksploatacijos specialistus ir pan., tačiau mokslo ir verslo sąveika nėra laikoma esminiu veiksniu subsektoriaus plėtroje. Norint tikslingai ir efektyviai vystyti šią verslo šaką būtinas valstybinių prioritetų keitimas, atitinkamos teisinės (reguliacinės) bazės vėjo energetikai sukūrimas / tobulinimas, sudarant sąlygas verslo organizacijoms pasinaudoti rinkos suteikiamu šios energetikos rūšies potencialu. Jūrinė rekreacija ir turizmas Interviu organizuotas su Klaipėdos TIC, su pavienėmis verslo įmonėmis susitikimai neorganizuoti, kadangi subsektorių sudaro labai daug skirtingų ekonominių veiklų ir nėra aiškiai apibrėţtų pagrindinių dalyvių. Interviu metu buvo orientuojamasi į kruizinio turizmo būklę, galimybes ir pagrindines subsektoriaus problemas. Kruizinis turizmas Lietuvoje nėra išvystytas ir valstybinių institucijų nėra vystomas (skatinamas). Labiausiai trūkstamas resursas finansavimas iš valstybinių institucijų, Vyriausybės. Privatus sektorius tik pradeda suprasti turizmo ekonominę naudą verslui, tačiau privačių įmonių (viešbučių, restoranų, kt.) paramos organizuojant kultūrinius renginius, festivalius ir kitus turistus pritraukiančius renginius neuţtenka. Kruizinio turizmo (ir kitų turizmo šakų) plėtros skatinimui trūksta rinkodaros priemonių. Norint privilioti kruizinį laivą į tam tikrą šalį ar uostą, būtina nuolat palaikyti ryšius, bendrauti konferencijose, parodose ir panašiuose renginiuose. Taip pat reikia patrauklių turizmo 80

81 produktų, kuriuos būtų galima pasiūlyti atplaukiantiems turistams. Šiuo metu Klaipėdoje nėra tokių turizmo objektų, kurie uostą miestą padarytų išskirtiniu konkurentų atţvilgiu. Populiariausios kruizinių turistų veiklos atplaukus į Klaipėdos uostą yra Palangos, Nidos ir Šventosios miestų lankymas. Šiuo metu kruizinio turizmo potencialas yra neišnaudojamas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas gali priimti iki 100 laivų per metus, tuo tarpu iki šiol daugiausiai buvo priimti 68. Taigi yra potencialas plėstis, tačiau reikia investuoti į turizmo infrastruktūrą ir rinkodarą. Vertinant mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo potencialą, Klaipėdos TIC ir verslo įmonės galėtų bendradarbiauti su Asociacija Baltijos slėnis ir / ar mokslo ir studijų institucijomis ruošiant paraiškas finansavimui iš ES paramos fondų gauti, atliekant turistų jūriniame sektoriuje tyrimus ir apklausas, kuriant vieningą turistų srautų apskaičiavimo metodiką, atliekant maţųjų laivų maršrutų tyrimus, rengiant jūrinio turizmo strategiją ir pan. Mokslo, studijų ir verslo institucijų bendradarbiavimas Atlikta įmonių anketinė apklausa parodė, kad jūrinio sektoriaus įmonės, dalyvavusios apklausoje, turi nedaug patirties bendradarbiaujant su mokslo ir studijų institucijomis, tačiau nemaţa jų dalis per pastaruosius 3 metus įdiegė inovacijų savo veikloje. Šie rezultatai rodo, jog arba įmonės diegia inovacijas pasinaudodamos savo ištekliais, arba bendradarbiauja su uţsienio šalių mokslo ir studijų institucijomis. Mokslo ir studijų institucijų padalinių apklausa parodė, kad nors dauguma apklausoje dalyvavusių padalinių bendradarbiauja (bendradarbiavo) su verslo įmonėmis, tačiau vis dar mato daug finansinių ir teisinių kliūčių, kurios trukdo sėkmingai sąveikai. Teigiamas apklausos rezultatas jog abi respondentų pusės (tiek verslo, tiek mokslo ir studijų institucijos atstovai) parodė norą tobulėti bendradarbiavimo srityje (išreikštas noras gauti mokymus ir konsultacijas bendradarbiavimo tema). Taip pat apklausos rezultatai parodė nemaţą susidomėjimą būsimu atviros prieigos MTEP centru, didţioji dalis respondentų teigė, kad juos domintų tokio MTEP centro suteikiamos galimybės. Asociacijos Baltijos slėnis ir Slėnio programos ţinomumas yra labai aukštas tarp mokslo ir studijų institucijų, tačiau tik nedidelė dalis apklaustų verslo įmonių ţinojo apie Asociaciją ir jos veiklą, dar maţiau apie vykdomą Slėnio programą. Šie rezultatai rodo, kad viena iš Asociacijos Baltijos slėnis veiklos krypčių ateityje turėtų būti Slėnio programos ir jos rezultatų viešinimas (efektyvi valorizacija). Jūrinis slėnis: ar yra vietos verslui? Teminio susitikimo metu diskutuota apie mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių bendradarbiavimo formas ir kryptis, tolimesnį Slėnio vystymą bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros centro veiklą ir valdymą. Pirmoji diskutuota tema mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo galimybės toliau vystant Jūrinį slėnį. Verslo atstovų nuomone, labai svarbu, kad verslo įmonėms būtų išreikšta ir pademonstruota praktinė nauda, kurią pagal Slėnio programą įsigyta įranga bei įrengtos laboratorijos galėtų atnešti, kokius komerciškai / ekonomiškai naudingus tyrimus su šia įranga galima atlikti. Vystant šią temą, mokslo atstovai pristatė ir aptarė esamas bei būsimas laboratorijas, tarp jų ir mokslinių tyrimų laivą, bei jų galimybes. Buvo konstatuota, kad mokslo ir studijų institucijoms norint tenkinti verslo įmonių poreikius bei efektyviai dalyvauti tikslingose mokslinių tyrimų programose, būtina konsoliduoti jūrinio mokslo ţmogiškųjų išteklių potencialą, siekiant suburti kritinę mokslininkų masę, kuri uţtikrintų ilgalaikį jūrinio mokslo potencialą. Toliau vykdant diskusiją šia tema, pristatytos bei aptartos mokslinių tyrimų kryptys, kurias susirinkimo dalyviai pripaţino aktualiausiomis jūrinio sektoriaus vystymui. 81

82 Vertinant mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo formas, išreikštas verslo įmonių pageidavimas, susijusi informacija verslui butų pateikiama vienoje, lengvai prieinamoje terpėje. Siekiant uţtikrinti jos efektyvų sklidimą, informacija turėtų būti konkreti. Verslo atstovų vertinimu, vienas efektyviausių bendradarbiavimo tarp mokslo, studijų ir verslo būdų tiksliniai verslo atstovų susitikimai su konkrečiais mokslininkais, gerai išmanančiais ne tik jūrinių mokslo ir studijų institucijų galimybes bei situaciją, tačiau ir jūrinių verslo įmonių poreikius bei rinkos tendencijas. Diskutuojant apie atviros prieigos MTEP infrastruktūros valdymą ir veiklą buvo prieita išvados, kad susijusios laboratorijos turėtų būti koncentruojamos vienoje vietoje, taip palengvinant visų suinteresuotų šalių priėjimą prie MTEP infrastruktūros. Infrastruktūra turėtų priklausyti vienai institucijai (turėtų aiškų šeimininką ), taip uţtikrinant laboratorijų veiklos koordinavimą, efektyvią rinkodarą, prieţiūrą bei greitą prieigą. Būsimas MTEP centras turėtų centralizuoti jūrinio mokslo veiklas, taip palengvinant mokslo komercializavimą. Taip pat, MTEP centras turėtų būti pasiruošęs konkuruoti ne tik su atitinkamomis Lietuvos institucijomis, tačiau ir su Europos bei viso pasaulio jūrinio mokslo centrais. Apibendrinant, atlikta suinteresuotų šalių analizė parodė, kad: Trūksta vieningo Jūrinio slėnio programos koordinavimo, sudėtingas programos valdymo ir stebėsenos mechanizmas, neaiškios atskirų institucijų įgaliojimų ir atsakomybės ribos; Norint uţtikrinti programos rėmuose įsigyjamos įrangos ir kitos infrastruktūros gyvybingumą, reikalinga vystyti intelektinį kapitalą, ruošti ţmones, kurie sugebėtų kurti, koordinuoti, įgyvendinti ir suvaldyti didelius ateities projektus; Kuriamas MTEP centras turi sukoncentruoti esamą ir būsimą mokslinę infrastruktūrą ir ţmogiškuosius išteklius, turi būti apibrėţtas aiškus ir skaidrus centro valdymas, atsakomybę koncentruojant vienose rankose ; Svarbus finansavimo šaltinis atviros prieigos centro, kaip komercinio objekto, uţdirbamos pajamos, todėl reikalinga toliau savo jėgomis skatinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką jūriniame sektoriuje bei paversti atviros prieigos centrą į tikslingai funkcionuojantį mokslo paslaugas teikiantį bei mokslą komercializuojantį centrą; Norint išlaikyti Klaipėdos universiteto patrauklumą, turimus mokslo darbuotojus ir studentus, reikia didinti universiteto tarptautiškumą, plėsti ryšius su uţsienio universitetais, teikti daugiau dotacijų ( grantų ) mokslininkams; Asociaciją Baltijos slėnis reikia stiprinti vadybiniais ištekliais, praplėsti jos funkcijas, kad būtų teisingai ir tikslingai atstovaujami visų narių interesai; Ilgalaikėje perspektyvoje Slėnis neturėtų likti tik atviros prieigos centru (infrastruktūra), o turėtų tapti mokslo, studijų ir verslo sąveikos skatinimo priemone, jų bendradarbiavimo baze, bei prisidėti prie mokslo komercializavimo ir jūrinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimo. 82

83 7. INTELEKTINĖS ŽINIOS IR INOVACIJOS JŪRINIAME SEKTORIUJE 7.1. INOVACIJŲ POREIKIS JŪRINIO SEKTORIAUS VERSLO ĮMONĖSE Norint įvertinti intelektinių ţinių ir inovacijų (toliau abi sąvokos apibrėţiamos bendru terminu inovacijos ) jūriniame sektoriuje poreikį bei mokslo ir studijų galimybes jį tenkinti, svarbu apsibrėţti, kas yra inovacija. Remiantis Lietuvos statistikos departamento metodologija 69, inovacija tai naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas), įdiegiant naujus (patobulintus) gamybos (paslaugų teikimo) technologinius procesus. Inovacija laikoma įgyvendinta, kai naujas (patobulintas) produktas pateikiamas rinkai (produkto inovacija) arba pradedamas naudoti gamybos procese (proceso inovacija). Gaminys arba procesas turi būti nauji arba patobulinti įmonės lygiu, bet nebūtinai įmonės rinkos lygiu. Inovacija gali būti dviejų rūšių technologinė ir netechnologinė. Technologinės inovacijos skirstomos į produkto inovacijas, procesų inovacijas ir inovacinę veiklą. Netechnologinės inovacijos skirstomos į rinkodaros inovacijas ir organizacines inovacijas. Inovacijų skirstymą galima pavaizduoti, kaip jį pateikia Oslo manual tarptautinėse organizacijose priimtas inovacijų apibrėţimo ir tyrimo vadovas. Naudojant šį skirstymą technologinių inovacijų sąvoka yra praplečiama į ją įtraukiant ir inovacinę veiklą, kuri apibūdinama, kaip mokslinės, technologinės, projektavimo ir kitokios įrangos ar technologijos įsigijimas, jos ir naujų gamybos organizavimo metodų įdiegimas, siekiant gaminti technologiškai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas) ir tobulinti procesus bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai, jei jie skirti įmonės veiklos plėtrai ir / ar produkto ar technologinio proceso inovacijai įgyvendinti. Inovacinė veikla vykdoma nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato. Inovacijos Mokslo srityje Gamyboje Paslaugų srityje Technologinės Netechnologinės Produkto inovacija Proceso inovacija Inovacinė veikla Technologiškai naujas produktas (esminė inovacija) Technologiškai patobulintas produktas (didėjanti inovacija) Naujos technologijos (gamybos būdai) Nauji gamybos organizavimo metodai Kiti produktų ir procesų pokyčiai Naujų žinių, tinkamų firmai, generavimas ir įsigijimas Kiti gamybos proceso parengimo (tobulinimo) darbai Naujų ar patobulintų produktų marketingas Pav. Nr. 43. Šaltinis: Oslo manual, Inovacijų klasifikavimas pagal Oslo manual metodiką 69 Statistikos departamentas, Inovacinės veiklos plėtra, 2008, Vilnius. 83

84 Inovacijų poreikis jūriniame sektoriuje Laivyba ir uostai Laivybos ir uostų subsektoriuje svarbiausios inovacijos, susijusios su šių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbų atlikimu: uosto navigacinio saugumo tyrimai, transporto rūšių suderinamumas ir pajėgumai, krovos darbų optimizavimas, krovos įrangos projektavimas, tobulinimas, uosto infrastruktūros projektavimas. Tyrimų būtinumas susietas su uosto plėtra, naujų terminalų kūrimų (pvz., suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas) ir kt. Konteinerių bei Ro-Ro terminalų plėtra reikalauja išsamių transporto rūšių suderinamumo bei krovos darbų optimizavimo tyrimų esama krovos įranga ne visuomet leidţia pasiekti gerus krovos darbų rezultatus, ypatingai kraunant negabaritinius krovinius, todėl krovos įrangos projektavimo ir tobulinimo tyrimai, vertinant konkrečias sąlygas, yra svarbūs optimizuojant terminalų darbą. Uosto infrastruktūra yra vienas iš brangiausių uosto elementų, todėl jos plėtros optimizavimas ir susiję tyrimai labai svarbūs visam jūriniam sektoriui. Laivų statyba ir remontas Laivų statyba ir remontas bei laivų energetika apima naujų laivų kūrimą naudojant tradicinius ir atsinaujinančius energijos išteklius (vėjo, saulės, bangų energija), naujų laivų propulsyvinių įrenginių, turinčių aukštesnį naudingo veikimo koeficientą (n.v.k.) kūrimą, naujas, efektyvesnes laivų statybos ir eksploatacijos bei laivų apdirbimo uostuose sistemas ir panašias veiklas. Pavyzdys 2030 metų laivo vizija. Laivų statyba Lietuvoje turi senas tradicijas, tačiau statant aplinkai draugiškus ir energetiniu poţiūriu optimalius laivus, tikslinga bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais ir dalyvauti kuriant inovatyvius laivų ir kitų jūros įrenginių propulsyvinius įrenginius (pritaikant atsinaujinančius energijos išteklius), naujus laivus ir kitus jūros objektus. Žvejyba ir akvakultūra Ţvejyba yra vienas iš seniausių jūrų pramonės elementų, bet naujos ţvejybos sąlygos (uţ ekonominių sienų ribų, naudojantis automatizuotais ţvejybos laivais, reikalaujančiais minimalaus ţmonių darbo, ir pan.), sukuria intelektualių ţinių ir inovacijų poreikį statant ţvejybinius laivus, kuriant ţūklės ir ţuvies apdirbimo įrangą, ţuvies saugojimo ir transportavimo įrangą bei logistines grandines, naujus ţuvies produkcijos gamybos metodus, išsaugant ţuvies produkcijos kokybę. Jūrinė ţvejyba turi senas tradicijas Lietuvoje, tačiau jūriniam ţvejybos laivynui patyrus nuosmukį šis jūrų pramonės elementas persiorientavo į ţuvies išteklių Baltijos jūroje tyrimus ir jūros gyvūnijos populiacijos išsaugojimą. Šiuo metu tai biologijos mokslų šaka, labai silpnai susieta su technika ir technologijomis, tačiau turint gerą įdirbį ţuvies resursų tyrimų ir ţuvies populiacijos išsaugojimo srityje, šią sritį tikslinga plėtoti. Jūrinė energetika Gamtinių išteklių gavyba jūroje tik neseniai išskirta į atskirą jūrų pramonės segmentą ir daugiausia yra siejama su naftos ir dujų gavyba. Tuo pat metu vis didesnę įtaką įgauna kitų mineralinių išteklių (statybinių medţiagų: smėlio, skaldos, akmenų) gavyba jūroje, pavyzdţiui statant uostus, o atskirais atvejais ištisus salynus, kaip Jungtiniuose Arabų Emyratuose (statant dirbtinių salų kompleksus Palma de Jemeira, Pasaulis ir pan.). Šis jūrinės pramonės segmentas reikalauja daug intelektualinių ţinių ir inovacijų. Dujų ir naftos gavyba dideliuose jūrų gyliuose (virš metrų) pakeitė šio segmento esmę, kadangi narai tokiuose gyliuose dirbti negali ir būtinas labai didelis operacijų tikslumas. Lietuvoje gamtinių išteklių gavyba jūroje yra silpnai išplėtota, tačiau darbai šioje srityje jau pradedami (pvz., smėlio gavyba jūroje pliaţų maitinimui; ateityje gali būti pradėta naftos gavyba atviroje jūroje ir 84

85 pan.). Šiuo metu nustatyti tikslingiausias MTEP kryptis šioje srityje yra labai sudėtinga, bet būtina tirti šį jūrų pramonės segmentą. Jūrinė rekreacija ir turizmas Jūrinė rekreacija ir turizmas pirmiausia siejamas su kruizine laivyba, o taip pat efektyvesniu pajūrio, Kuršių marių bei Nemuno deltos panaudojimu kruiziniams keleiviams, mėgėjiškai ţvejybai, kombinuotoms (laivas dviratis ir pan.) turistinėms kelionėms po pamario kraštą. Norint skatinti šio segmento augimą, reikalingi turistų jūriniame sektoriuje tyrimai ir apklausos, turistų srautų apskaičiavimo metodikos, maţųjų laivų maršrutų tyrimai. Tokio pobūdţio tyrimai labai svarbūs nustatant optimalius maršrutus, plečiant ir plėtojant lankytinas vietas, kuriant naujus turistų traukos centrus ir turizmo produktus. Tvarios jūrinio sektoriaus plėtros uţtikrinimas Jūrų pramonės konkurencingumas Jūrų pramonės konkurencingumas apima šiuolaikinių laivų statybą ir uostų plėtrą, laivybą ir jūrų pramonės aptarnavimo sferą. Pagrindinis tikslas išlaikyti konkurencinėje kovoje pasiektus rezultatus, ypatingai konkuruojant su Pietryčių Azijos ir Šiaurės Amerikos šalimis, o taip pat savo regione. Lietuvos įmonės (pvz., laivų statybos ir remonto, krovos, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo, siurvejerinės bendrovės) bei mokslo ir studijų institucijos sėkmingai konkuruoja jūrinėje pramonėje ir turi galimybes plėtotis. Tam būtinos inovacijos laivų statyboje ir laivų remonte (statant ir remontuojant aukšto intelektualinio lygio laivus ir kitus jūrinius objektus), optimizuojant uostų plėtrą, siekiant maksimalaus santykio tarp gaunamų rezultatų ir investicijų, keliant darbuotojų intelektualinį lygį bei gerinant profesinius įgūdţius. Jūros aplinkosauga Jūros aplinkosauga apima taršos iš laivų bei krante ir jūroje išdėstytų objektų prevenciją, ekosistemų išsaugojimą konkrečiose vietose (balastinių vandenų įtaka), krantotvarką bei statomų naujų objektų įtakos gamtinei ir socialinei aplinkai valdymą / maţinimą. Jūrinės aplinkosaugos srityje Lietuvos studijų ir mokslo institucijos uţima pakankamai stiprias pozicijas. Jūros aplinkosauga yra labai svarbi didinant jūrų pramonės konkurencingumą, plėtojant uostus ir terminalus, diegiant naują krovos ir krovinių sandėliavimo įrangą, vykdant jūros krantotvarkos darbus ir plėtojant jūrinę ţvejybą. Sauga ir saugumas Sauga ir saugumas jūrų pramonėje apima navigacinę laivų ir uostų saugą, t.y. naujų laivų valdymo metodų kūrimą, uostų kanalų ir akvatorijų pritaikymą naujų laivų priėmimui, laivų ir uostų apsaugą nuo terorizmo ir kitų priešiškų poveikių. Saugos ir saugumo srityje per paskutinius 30 metų Lietuvoje atlikta nemaţai darbų. Lietuvos bendrovės ir mokslininkai aktyviai dalyvauja įvairių Europos uostų arba jų dalių navigacinio saugumo projektuose, kurie sėkmingai realizuojami Vakarų Europos uostuose. Ši jūrų pramonės sritis reikalauja daug intelektualinių ţinių, susijusių su laivų valdymu esant maţiems gyliams ir optimaliu pagalbinių įrenginių, tokių kaip uosto vilkikai, panaudojimu. Šioje srityje Lietuvos studijų ir mokslo įstaigos turi dideles galimybes, kadangi institucijos turi šiuolaikinę įrangą ir gerai paruoštus šios srities specialistus. Laivų ir uostų saugumas (prieš teroristinius ir kitus priešiškus veiksmus) kol kas Lietuvoje nėra gerai išplėtotas, kadangi ši sritis yra imli techninėms priemonėms, kurios nėra gaminamos Lietuvoje. 85

86 Žmogiškieji ištekliai ir mokymasis Ţmogiškųjų išteklių ir mokymo elementas apima visų lygių specialistų ruošimą, jų kvalifikacijos kėlimą, pritaikant šiuolaikines ţinias ir technines galimybes: treniruoklius, seminarus, konferencijas ir pan. Šioje srityje ypatingas vaidmuo skiriamas universitetams ir mokslinių tyrimų centrams, kadangi ţmogiškųjų išteklių kokybė ir potencialas turi lemiamos įtakos jūrų pramonės konkurencingumui, aplinkosaugai, laivų statybai ir energetikai, saugai ir saugumui (taisyklė be ţmogaus ir jo gebėjimų jokia sistema nebus efektyvi yra labai svarbi visai jūrų pramonei). Lietuvoje yra visų lygių specialistų mokymo ir treniravimo jūrinei pramonei tinklas, pajėgus aprūpinti jūrinės pramonės poreikius. Pagrindinės MTEP kryptys ţmogiškųjų išteklių ir mokymo srityje turėtų būti: visų lygių specialistų jūrinei pramonei rengimas (ypatingai aukščiausios kvalifikacijos), jau sukurtos sistemos išlaikymas nesudarant dirbtinių spragų (pavyzdţiui, tarp profesijos bakalauro ir universiteto bakalauro mokymo sistemos profesijos bakalaurai, baigę išlyginamąsias studijas, turi galėti lygiagrečiai su universiteto bakalaurais tęsti magistrantūros studijas), efektyvus jūrininkų treniravimo centrų ir galimybių panaudojimas. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys Atsiţvelgiant į aukščiau identifikuotą inovacijų ir intelektinių ţinių poreikį jūriniame sektoriuje, išskirtos galimos MTEP kryptys (reikalingi tyrimai), įvertinant jų įtaką šiems aspektams konkurencingumui, aplinkosaugai bei saugai ir saugumui. Ţemiau lentelėje pateikiami mokslinių tyrimų vertinimai remiantis suinteresuotų šalių analize bei ekspertiniu vertinimu. Vertinimo skalė 5 balų, kur 1 reiškia nedidelę įtaką, o 5 labai reikšmingą įtaką. Lentelė Nr. 15. Galimos MTEP kryptys ir jų svarba SUBSEKTORIUS Konkurencingumas saugumas Sauga ir Aplinkosauga KRYPTIS Laivyba ir uostai - Uosto navigacinio saugumo tyrimai Transporto rūšių suderinamumas ir pajėgumai - Krovos darbų optimizavimas Krovos įrangos projektavimas, tobulinimas Uosto infrastruktūros projektavimas Laivų statyba ir remontas - Laivų propulsyvinių įrenginių projektavimas Laivų techninio aptarnavimo uostuose sistemos kūrimas - Jūrinių technologijų ir aplinkos poveikis jūreivių fiziologinių sistemų funkcionalumui laivuose Ţvejyba ir akvakultūra - Laivų automatizavimas Ţūklės įrangos kūrimas Akvakultūros technologijų kūrimas ir pritaikymas Jūrinė energetika - Alternatyvių energijos šaltinių pritaikymas jūriniame sektoriuje

87 SUBSEKTORIUS Konkurencingumas saugumas Sauga ir Aplinkosauga KRYPTIS Jūrinė rekreacija ir turizmas - Turistų jūriniame sektoriuje tyrimai ir apklausos - Vieningos turistų srautų apskaičiavimo metodikos kūrimas - Maţųjų laivų maršrutų tyrimai Turistinių maršrutų tyrimai Šaltinis: Sudaryta remiantis suinteresuotų šalių analize bei ekspertiniu vertinimu. Jūriniame sektoriuje intelektinių ţinių ir inovacijų poreikis labiausiai pasireiškia su jūrų technologijomis susijusiuose subsektoriuose. Atsiţvelgiant į tai, kad inovacijos visame pasaulyje tampa ūkio raidos ir visuotinės paţangos varikliu, be savalaikių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros konkuruoti tarptautinėje rinkoje bus vis sudėtingiau. Todėl šiandien viso jūrinio sektoriaus pagrindinė uţduotis diegti visų tipų inovacijas ir uţtikrinti jų plėtrą. Inovacijų plėtrą ribojantys veiksniai Įvertinus inovacijų ir intelektinių ţinių poreikį jūriniame sektoriuje identifikuoti pagrindiniai veiksniai, trukdantys verslo įmonėms diegti inovacijas: Žinių apie naujas technologijas trūkumas. Lietuvos jūriniame sektoriuje dominuoja tradicinė pramonė, nusistovėję verslo procesai, todėl sektoriaus įmonės neturi daug patirties bendraujant su intelektines ţinias ir inovacijas kuriančiomis mokslo institucijomis Lietuvoje ar uţsienyje. Nepriklausant atitinkamiems inovacijų tinklams sudėtinga gauti priėjimą prie naujausių ţinių ir technologijų. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Įgyvendinant inovacijas, vykdant MTEP veiklas, reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie išmanytų ne tik mokslines inovacijų įgyvendinimo subtilybes, tačiau ir produkto komercializacijos principus. Tokių specialistų, kaip mokslo vadybininkas Lietuvoje ir jūriniame sektoriuje šiuo metu yra nedaug ir jaučiamas jų trūkumas. Dideli kaštai. Inovacijų kūrimas ir įgyvendinimas yra daug resursų reikalaujantis procesas, ypatingai jei kuriamos produktų ar procesų inovacijos. Dauguma įmonių, ypač tų, kurios iš prigimties nėra imlios inovacijoms, neturi ir / ar negali pritraukti reikiamų išteklių MTEP finansavimui. Nesėkmės rizika. Inovacijų kūrimas yra ilgas ir daug išteklių reikalaujantis procesas, kurio galutinis rezultatas daţniausia negali būti tiksliai nusakomas. Inovacijų kūrimo, MTEP veiklų sėkmė niekada nėra garantuota, todėl nesėkmės rizika daţnai atgraso nuo bandymų diegti naujoves. Nežinomybė dėl naujų produktų paklausos. Kiekviena įmonė, prieš kurdama produktą, turi įvertinti potencialią jo rinką. Tačiau kuriant inovatyvius produktus galimą rinką nustatyti yra daug sunkiau, ypač jei kuriamas visiškai naujos technologijos produktas, kurio negalima su niekuo palyginti. Ilga inovacijų diegimo trukmė. Fundamentinius, taikomuosius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir kitus su inovacijų kūrimu ir įgyvendinimu susijusius veiksmus labai sunku planuoti, kadangi 87

88 niekada nėra tiksliai aiškus jų galimas rezultatas ir tikimybė juos atlikti sėkmingai iš pirmojo karto yra nedidelė. Visa tai lemia, jog inovacijų kūrimo procesas uţima daug laiko. Komplikuotas teisinis reglamentavimas. Lietuvoje valdţios institucijos ne taip seniai pradėjo orientuotis į inovacijas, kaip vieną svarbiausių darnaus ekonomikos vystymosi prielaidų. Kol kas įstatyminė ir reguliacinė bazė, apibrėţianti ir skatinanti / vystanti inovacijas visuose trijuose segmentuose (aukštojo mokslo, verslo ir valdţios) nėra pakankamai aiški. Aukščiau išvardintos inovacijų įgyvendinimo kliūtys yra svarbios ir turi būti sprendţiamos norint, kad jūriniame sektoriuje pradėtų aktyviai vykti inovacijų plėtra. Apţvelgiant uţsienio šalių praktiką, pastebėta, kad daugelyje šiuo metu inovacijų srityje pirmaujančių sektorių buvo sprendţiamos tokios pat problemos, kurios dabar stabdo inovacijų plėtrą Lietuvos jūriniame sektoriuje. Beveik kiekvienu atveju problemų sprendimas buvo paremtas gilesnių, tampresnių verslo įmonių ir mokslo bei studijų atstovų ryšių formavimu, klasterizacijos skatinimu bei aktyvesne ir tikslingiau pritaikyta valstybės parama inovacijoms. 88

89 7.2. MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ GALIMYBĖS TENKINTI VERSLO ĮMONIŲ POREIKIUS Vertinant Lietuvos mokslo ir studijų institucijų (MSI) galimybes tenkinti verslo įmonių poreikius buvo atsiţvelgta į du aspektus: pirma, įvertintos MSI galimybės vykdyti ankstesniame poskyryje identifikuotus mokslinius tyrimus; antra, išanalizuota esama sąveika tarp MSI ir verslo įmonių. MTEP poreikių patenkinimas Toliau pateikiamoje lentelėje vertinamos MSI galimybės atlikti verslo įmonėms aktualius tyrimus. Lentelėje pateikiamos institucijos, turinčios atitinkamą tyrimams reikalingą įrangą, infrastruktūrą, bei įvertinamas turimos infrastruktūros pakankamumas bei galimybės atlikti mokslinius tyrimus. Taip pat pateikiami institucijų turimi ţmogiškieji ištekliai ir jų pakankamumas, kvalifikacija atlikti tyrimus bei uţsienio mokslinės institucijos, su kuriomis Lietuvos institucijos bendradarbiauja ar galėtų bendradarbiauti atliekant mokslinius tyrimus bei pateikiamas bendradarbiavimo (potencialo) vertinimas. Vertinimo skalė 5 balų, kur 1 reiškia nedideles galimybes (potencialą), o 5 dideles galimybes (potencialą). 89

90 Lentelė Nr. 16. Jūrinio sektoriaus MSI galimybės atlikti reikiamus tyrimus Tyrimų sritis Tyrimų kryptis Laivyba ir uostai - Uosto Navigaciniai tyrimai plėtra Naujų infrastruktūros plėtros metodų ir medţiagų panaudojimas Laboratorinė (tyrimų) įranga (infrastruktūra) tyrimų atlikimui Lietuvos mokslinis potencialas tyrimų atlikimui Mokslininkų Vertinimas Institucijos 70 Vertinimas sk. Laborantų, doktorantų sk. 4 KLTC LAJM UAB Novikontas Uţsienio mokslinio bendradarbiavimo partneriai Vertinimas Partnerinės institucijos FORCE Technology (Danija) KU Gento universitetas (Belgija) 2 Ryšio laivas krantas tyrimai (superstruktūra) Aplinkosauginiai tyrimai Hidrologiniai tyrimai 2 KU MARIN (Olandija) 5 KU LEI UAB Ekosistema 2 GTC Maritime Institute in Gdansk (Lenkija) 5 KU LEI GTC Maritime Institute in Gdansk (Lenkija) Estonian Marine Institute, University of Tartu (Estija) Institute for Hydraulic and Coastal Engineering, University of Rostock (Vokietija) Socialiniai tyrimai 5 KU Istoriniai tyrimai 5 KU KU Klaipėdos universitetas; KLTC VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centras; LAJM Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla; LEI Lietuvos energetikos institutas; GTC Gamtos tyrimų centras; VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetas; VLG AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA; BEGA Uţdaroji akcinė bendrovė KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA "BEGA". 90

91 Tyrimų sritis - Tyrimai rekonstruojant atskiras uosto dalis Laboratorinė (tyrimų) įranga (infrastruktūra) tyrimų atlikimui Lietuvos mokslinis potencialas tyrimų atlikimui Uţsienio mokslinio bendradarbiavimo partneriai Mokslininkų Tyrimų kryptis Vertinimas Institucijos 70 sk. Vertinimas Vertinimas Partnerinės institucijos Laborantų, doktorantų sk. Navigaciniai tyrimai 4 KLTC FORCE Technology (Danija) 2 Techniniai tyrimai 2 KU Lievense Consulting Engineers 2 (Olandija) Naujų infrastruktūros 2 KU Gento universitetas (Belgija) plėtros me- todų ir medţiagų panaudojimas 2 - Uosto veiklos optimizavimo tyrimai Ryšio laivas krantas tyrimai (superstruktūra) Aplinkosauginiai tyrimai Laivų parametrų didinimo tyrimai Krantinių optimalaus panaudojimo tyrimai Krovos įrangos efektyvumo didinimo tyrimai Laivybos intensyvumo didinimo tyrimai Naujų uosto dalių efektyvesnio panaudojimo tyrimai 2 KU Gento universitetas (Belgija) 5 KU LEI UAB Ekosistema Maritime Institute in Gdansk (Lenkija) 4 KLTC FORCE Technology (Danija) 2 3 KLTC J. Wijffels Consultancy (Olandija) 2 2 KU Gento universitetas (Belgija) 4 KLTC FORCE Technology (Danija) 4 KLTC KU Joep Wijffels Consultancy (Olandija)

92 Tyrimų sritis - Tyrimai susiję su įvairiapuse jūrinio sektoriaus veika Tyrimų kryptis Sausumos transporto rūšių, jungiančių uostą su viešąją transporto sistema tyrimai Laivų statyba ir remontas Laivų ir uostų įrangos kūrimas bei tobulinimas Laivybos saugumo tyrimai Laivo ir ţmonių saugumo tyrimai Naujų medţiagų panaudojimo uostų ir laivų statyboje tyrimai Laboratorinė (tyrimų) įranga (infrastruktūra) tyrimų atlikimui Lietuvos mokslinis potencialas tyrimų atlikimui Uţsienio mokslinio bendradarbiavimo partneriai Mokslininkų Vertinimas Institucijos 70 Vertinimas sk. Laborantų, Vertinimas Partnerinės institucijos doktorantų sk. 3 KLTC KU VGTU Joep Wijffels Consultancy (Olandija) KU VLG Danijos Technikos Universitetas 2 12 (Danija) 2 KU BEGA Danijos Technikos Universitetas 2 5 (Danija) 4 KLTC KU FORCE Technology (Danija) KLTC KU Danijos Technikos Universitetas 2 2 (Danija) 2 KU Danijos Technikos Universitetas (Danija) 4 Laivų statyba ir remontas - Laivų propulsyvinių įrenginių projektavimas - Laivų techninio aptarnavimo uostuose sistemos kūrimas - Jūrinių technologijų ir aplinkos poveikis jūreivių fiziologinių sistemų funkcionalumui laivuose 2 KU Danijos Technikos Universitetas (Danija) 2 KLTC KU Danijos Technikos Universitetas 3 5 (Danija) FORCE Technology (Danija) 4 KU

93 Tyrimų sritis Tyrimų kryptis Laboratorinė (tyrimų) įranga (infrastruktūra) tyrimų atlikimui Lietuvos mokslinis potencialas tyrimų atlikimui Mokslininkų Vertinimas Institucijos 70 Vertinimas sk. Laborantų, doktorantų sk. Uţsienio mokslinio bendradarbiavimo partneriai Vertinimas Partnerinės institucijos Ţvejyba ir akvakultūra - Laivų automatizavimas 1 KU Danijos Technikos Universitetas 2 (Danija) - Ţūklės įrangos kūrimas Akvakultūros technologijų kūrimas ir pritaikymas Jūrinė energetika - Alternatyvių energijos šaltinių pritaikymas jūriniame sektoriuje Jūrinė rekreacija ir turizmas - Turistų jūriniame sektoriuje tyrimai ir apklausos - Vieningos turistų srautų apskaičiavimo metodikos kūrimas 2 KU Maritime Institute in Gdansk 4 (Lenkija) 2 KU Wartsila (Suomija) 3 5 KU KU VGTU Maţųjų laivų maršrutų tyrimai 3 KU Turistinių maršrutų tyrimai 3 KU Šaltinis: Sudaryta remiantis suinteresuotų šalių analize bei ekspertiniu vertinimu. 93

94 Daugumą mokslinių tyrimų, kurie yra svarbūs jūriniam sektoriui, atlieka Klaipėdos universiteto mokslininkai arba Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje esančių mokslinių tyrimų institucijų mokslininkai. Suinteresuotų šalių analizės metu, apklausiant jūrinio sektoriaus bendroves, jos palankiai vertino dabartines mokslo ir studijų institucijų, esančių Lietuvoje (ir ypatingai Klaipėdoje), galimybes tenkinti jų poreikius, t.y. aprūpinti aukštos kvalifikacijos specialistais, daugeliu atveju suteikti būtinas kvalifikacijos kėlimo paslaugas, atlikti reikalingus mokslinius tyrimus. Kaip vienas iš trūkumų įvardintos nepakankamai išplėtotos projektavimo paslaugos, kadangi tik atskirose siaurose srityse mokslo ir studijų institucijos turi sertifikuotus specialistus tokių paslaugų ir ekspertizių atlikimui (geologiniai ir aplinkosaugos tyrimai vykdomi Klaipėdos universitete, uosto statinių ekspertizės vykdomos Kauno technologijos universitete, Lietuvos energetikos institute, kt.), todėl projektavimo darbus daţnai atlieka Kauno, Vilniaus arba uţsienio specializuotos konsultacinės bendrovės. Taip pat atskirose specifinėse kryptyse, tokiose kaip pvz., suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų planavimas, projektavimas, saugi eksploatacija, tyrimų modelių kūrimo ir kalibravimo darbų atlikimas trūksta mokslininkų, ir ypač specializuotos įrangos. Pavyzdţiui, šiandien aerodinaminių statinių tyrimų atlikimui trūksta aerodinaminių vamzdţių su didelio tikslumo geba, uosto plėtros tyrimams trūksta hidrodinaminių modeliavimų laboratorijos. Minėtus trūkumus galima išspręsti kooperuojantis su Europos tyrimų centrais ir konsultacinėmis bendrovėmis, taip pat palaipsniui įsigyjant moksliniams tyrimams būtiną įrangą nors pirminiam tyrimų etapui, vėlesnius tyrimų etapus vykdant uţsienio mokslinių tyrimų centruose (kadangi tokia įranga, kuri yra būtina labai tiksliems tyrimams atlikti, kainuoja dešimtis, o atskirais atvejais šimtus milijonų eurų). Sąveikos ryšiai tarp MSI ir verslo Visapusiškai vertinant MSI galimybes tenkinti verslo įmonių poreikius būtina įvertinti esamus, nusistovėjusius ryšius tarp MSI ir verslo įmonių. Ankščiau aprašyti MTEP tyrimai, būtini inovacijų skatinimui versle, yra tikslingi ir duosiantys teigiamą paskatą sektoriaus plėtrai, tačiau jie yra momentiniai, atspindintys tik šiandienos situaciją ir poreikius. Norint, kad MSI būtų nuolatos informuotos apie verslo įmonių poreikius, tarp verslo ir mokslo turi formuotis intensyvūs ryšiai, kuriais būtų skleidţiamos ţinios bei informacija tarp visų sektoriaus suinteresuotų šalių. Taip pat svarbu, kad ilgainiui verslo bendrovės pačios įgytų ţinių ir patirties vykdyti MTEP veiklas organizacijos viduje. Tam reikalingi aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kuriuos efektyviausia ruošti mokslo ir studijų institucijoms aktyviai bendradarbiaujant su įmonėmis, suteikiant studentams galimybę susipaţinti su rinkoje vykstančiais technologiniais pokyčiais, anksti įgauti praktinių ţinių, kurios bus reikalingos profesinėje veikloje. Toliau pateikiami identifikuoti esamos sąveikos pavyzdţiai tarp Klaipėdos universiteto ir jūrinio verslo organizacijų. Studentai atlieka praktiką jūrinėse bendrovėse Klaipėdoje dirba per 100 bendrovių, susijusių su jūrų pramonės sektoriumi. Dalyje šių bendrovių KU studentai atlieka mokomąją ir gamybinę praktiką. Daugiausia KU studentai praktiką atlieka didţiausiose jūrų krovos bendrovėse: AB KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA (KLASCO) (iki studentų per metus); 94

95 Laivų krovos akcinė bendrovė KLAIPĖDOS SMELTĖ (iki studentų per metus); Uţdaroji akcinė bendrovė KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA BEGA (BEGA) (iki studentų per metus); Kitos bendrovės kiekvienais metais priima iki 3 5 studentų praktikai. Laivybos kompanijos kiekvienais metais priima mokomajai ir gamybinei praktikai iki 5 10 KU studentų: Akcinė bendrovė LIETUVOS JŪRŲ LAIVININKYSTĖ ; AB DFDS Seaways (DFDS); Kitos laivybos bei gilinimo darbų bendrovės. Laivų statybos ir remonto bendrovės priima į mokomąją ir gamybinę praktiką iki 3 10 KU studentų kiekvienais metais. Daugiausia studentų priima AB Vakarų laivų gamykla. Po 1 2 studentus kiekvienais metais priima daugelis laivų agentavimo ir krovinių ekspedijavimo bendrovių. Taigi apibendrinant, kiekvienais metais jūrų pramonės sektoriuje mokomąją ir gamybinę praktiką atlieka KU studentų. Jūrinės bendrovės skiria universiteto dėstytojams / mokslininkams dotacijas (premijas) Kasmet dotacijas KU dėstytojams / mokslininkams uţ mokslo ir meno pasiekimus skiria KLASCO bendrovė (po tris premijas po dešimt tūkstančių litų per metus; vienas mokslininkas / dėstytojas gali gauti premiją vieną kartą). Vienkartines dotacijas mokslininkams / dėstytojams yra skyrusios BEGA, AB Vakarų laivų gamykla ir kitos bendrovės. Jūrinės bendrovės skiria stipendijas studentams Stipendijas studentams skiria šios jūrinės bendrovės: KLASCO; BEGA. Kitos bendrovės taip pat skiria po kelias stipendijas atskirais metais. Universiteto darbuotojai veda paskaitas verslo organizacijų darbuotojams KU dėstytojai ir mokslininkai veda paskaitas specifinėmis temomis jūrinio sektoriaus organizacijoms: laivybos saugumo klausimais (pvz., DFDS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija); aplinkos apsaugos klausimais (pvz., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Vakarų laivų gamykla, AB Klaipėdos nafta ); uosto plėtros optimizavimo klausimais (pvz., KLASCO). Per metus yra skaitoma iki 5 10 paskaitų aktualiais jūrinio sektoriaus plėtros, optimizavimo ir laivybos saugumo klausimais. KU mokslininkai taip pat atlieka instruktoriaus funkcijas apmokant uosto locmanus treniruoklyje. 95

96 Bendrovių darbuotojai dirba universitete, veda paskaitas studentams Daugelyje KU Jūrų technikos fakulteto katedrų dirba jūrinio sektoriaus bendrovių darbuotojai (kiekvienoje katedroje po 1 2 darbuotojus). Paskaitas studentams (bakalaurams ir magistrams) nuolat veda 8 10 jūrinio sektoriaus bendrovių darbuotojų. Tarp jų galima paminėti DFDS, UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo ir kitų bendrovių darbuotojus. Bendrovės perka universiteto turimus patentus / licenzijas Šiuo metu bendrovės per mokslinius tiriamuosius darbus naudoja turimas KU licenzijas (pvz., uosto plėtros ir laivo valdymo programos licenciją). Vyksta bendros universiteto ir bendrovių konferencijos / simpoziumai Bendrovės dalyvauja universiteto rengiamose mokslinėse konferencijose, atskirais atvejais suteikdamos paramą, skaito pranešimus. Iš tokių konferencijų galima išskirti: tarptautinė konferencija Transporto priemonės (Vandens transporto sekcija kiekvienais metais vyksta Klaipėdoje); Mokslas ir pramonė Vakarų Lietuvoje (Lietuvos konferencija), vyksta kas 2 metus. Taip pat bendrovės aktyviai dalyvauja konferencijose ir simpoziumuose ekonomikos temomis. Universiteto darbuotojai konsultuoja bendroves KU darbuotojai konsultuoja jūrinio sektoriaus bendroves: uosto plėtros klausimais; uosto ir laivybos saugumo klausimais; aplinkosaugos klausimais; ekonominiais klausimais. Daugelis konsultacijų vykdoma pagal nedidelės apimties projektus (iki dešimt tūkstančių litų). Apibendrinant bendradarbiavimo procesus tarp Klaipėdos universiteto ir jūrinio sektoriaus verslo organizacijų, galima teigti, jog šie procesai vyksta aktyviai ir universiteto studentai, ir dėstytojai / mokslininkai bendrauja su jūrinio sektoriaus įmonėmis ir jų darbuotojais bei atvirkščiai. Tačiau šie ryšiai yra nedidelės komercinės (piniginės) vertės, trūksta aukšto intensyvumo reguliarumo lygio bendradarbiavimo. 96

97 8. REKOMENDACIJOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMUI 8.1. DALYVAVIMAS JŪRINIO SEKTORIAUS POLITIKOS FORMAVIME Siekiant uţtikrinti, kad Lietuvos jūrinis sektorius sėkmingai įsilietų į Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai formavimą, Baltijos jūros regiono ir kitų susijusių strategijų įgyvendinimą bei turėtų galimybę dalyvauti ES ir LR strateginės jūrų politikos formavime, tikslinga dalyvauti įvairiose darbo grupėse, kuriose priimami sprendimai dėl atskirų regiono sričių vystymo, svarstomos programos. Toliau pateikiamas sąrašas prioritetinių darbo grupių, kurių veikloje turėtų aktyviai dalyvauti su jūriniu sektoriumi susijusios organizacijos bei institucijos. Lentelė Nr. 17. Prioritetinės darbo grupės Dokumentas Darbo grupė Darbo grupės skyrimo tvarka Strateginių dokumentų rengimas Baltoji knyga ES Transporto strategija iki 2030 metų ES strateginio transporto technologijų plano (STTP) ekspertų grupė (trumpalaikė, pusei metų) Mokslinių tyrimų ekspertų grupė (trumpalaikė, pusei metų) Pasirenka EK Mobilumo ir transporto bei Mokslinių tyrimų generaliniai direktoratai Pasirenka EK Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas Mokslinių programų rengimas ES Technologinės platformos BP7 Veidrodinė grupė Transporto patarėjų grupė (TPG) Skiriami LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu, suderinus su LR susisiekimo ministerija Pasirenka EK Mobilumo ir transporto bei Mokslinių tyrimų generaliniai direktoratai BP7 ES šalių narių atstovai Transporto srityje skiria LR susisiekimo ministras Lietuvos Intermodalinio transporto technologinės platformos (LITTP) mokslinių tyrimų programa Šaltinis: Sudaryta autorių. Transporto rūšių darbo grupės Sudaromos Lietuvos Intermodalinio transporto technologinės platformos forumo metu Specialių kriterijų, kaip patekti į aukščiau nurodytas darbo grupes nėra paprastai kviečiami ES institucijose gerai ţinomi konkrečios srities ekspertai, mokslininkai. Lietuvos jūrinio sektoriaus atstovai, norėdami intensyviau dalyvauti jūrų politikos formavime, turėtų aktyviai dalyvauti ES Bendrosios programos rengimo pirmajame etape, t.y. teikti pasiūlymus ES Technologinėse platformose (Lietuvos atstovų dalyvavimas šiose platformose yra vėl suaktyvėjęs), pasinaudoti privalumais turint EK pasirinktą ekspertą iš Lietuvos į transporto patarėjų grupę, kuris 97

98 dalyvauja atliekant programos projektų ekspertizę (šiuo metu Lietuvos atstovas TPG yra prof. habil. dr. Vytautas Paulauskas, pagrindinis Lietuvos atstovo kuruojamas sektorius vandens transportas). Jūrinio sektoriaus asociacijos ir kitos institucijos turėtų ieškoti būdų daryti įtaką per Lietuvos atstovus ES šalių narių atstovų grupėje. Taip pat ES Bendrosios programos projektai daţnai pateikiami ES šalių transporto, švietimo ir mokslo ministrams svarstymui, taigi per juos gali būti daroma įtaka įtraukiant (siūlant) svarbius šaliai, tame tarpe ir jūriniam sektoriui, projektus. Nacionaliniame lygmenyje jūrinis sektorius gali darytį įtaką jūrinei politikai dalyvaudamas Lietuvos Intermodalinio transporto technologinės platformos programų rengime. Šiuo metu Lietuvos Intermodalinio transporto technologinėje platformoje jūrinį sektorių atstovauja Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas p. Aloyzas Kuzmarskis, taip pat šios platformos narys yra Klaipėdos universitetas (daţniausiai atstovaujamas prorektoriaus), taip pat Klaipėdos universiteto atstovai veikia darbo grupėse. Lietuvos jūrinio sektoriaus atstovų aktyvus dalyvavimas strateginės jūrų politikos formavime (tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu), uţtikrintų galimybes jūrinio sektoriaus atstovams prisidėti prie probleminių sričių sektoriuje identifikavimo, tikslų nustatymo bei sektoriaus raidos formavimo ir palankių sprendimų, aktualių Lietuvai ir jūriniam sektoriui, priėmimo. 98

99 8.2. JŪRINIO SEKTORIAUS STRATEGINĖS IR EKONOMINĖS PLĖTROS ALTERNATYVOS Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymasis priklauso nuo kiekvieno subsektoriaus potencialo ir galimybių pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis. Jūrinio sektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos formuluotos kiekvieno jūrinio sektoriaus subsektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) (angl. SWOT Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats) analizės pagrindu, identifikuojant strategijas kaip geriausią jų derinį. SSGG analizės pagrindu nagrinėjami šie strateginiai ryšiai: - kaip panaudoti stiprybes galimybėms realizuoti (SO); - kaip pašalinti silpnybes pasinaudojant galimybėmis (WO); - kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumaţinti (ST); - kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumaţėtų grėsmės (WT). Lentelė Nr. 18. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas Strategijos formulavimo ţingsniai: 1. Išorinės aplinkos analizė 2. Vidinės aplinkos analizė 3. Strategijų formulavimas (efektyviausių derinių kombinavimas) VIDINĖS STIPRYBĖS VIDINĖS SILPNYBĖS IŠORINĖS GALIMYBĖS Stiprybių-galimybių strategijos [SO] Silpnybių-galimybių strategijos [WO] IŠORINĖS GRĖSMĖS Stiprybių-grėsmių strategijos [ST] Silpnybių-grėsmių strategijos [WT] Šaltinis: The TOWS Matrix A Tool for Situational Analysis, Long range planning. Subsektorių SSGG analizė atlikta remiantis su jūriniu sektoriumi susijusių teisės aktų ir strateginių dokumentų analize, statiniais duomenimis, verslo organizacijų ir mokslo ir studijų institucijų apklausos bei suinteresuotų šalių interviu rezultatais. Toliau pateikiamos kiekvieno subsektoriaus SSGG analizės bei strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos. 99

100 Laivybos ir uostų subsektorius Lentelė Nr. 19. Laivybos ir uostų subsektoriaus SSGG analizė Stiprybės (S) 1. Palanki geografinė padėtis (vienas arčiausiai įplaukimo į Baltijos jūrą esančių rytinės pakrantės uostų) 2. Hidrometereologinės sąlygos (neuţšąlantis uostas, vienas piečiausiai esančių uostų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kur maţesnė pūgų, didelių šalčių tikimybė, tai sudaro palankias sąlygas susisiekimui jūra, keliais ir geleţinkeliais) 3. Pakankamai išvystyta uosto infrastruktūra (galimybė priimti PANAMAX tipo laivus, vystoma terminalų suprastruktūra) 4. Šalyje išvystyta susisiekimo infrastruktūra (automobilių kelių tinklas, modernizuojamas Klaipėdos geleţinkelio mazgas, specializuota geleţinkelio linija Vikingas jungianti Klaipėdą su Baltarusija ir Ukraina) 5. Klaipėdos uostas turi plačiausią laivybos linijų tinklą tarp Baltijos šalių (17 laivybos linijų) 6. Ilgas tradicijas turinti jūrininkų profesinio rengimo sistema 7. Visapusiška aptarnaujančių sektorių visuma (laivų statyba ir remontas, ekspedijavimas, draudimas, kt.) Silpnybės (W) 1. Uosto akvatorijos gylis maţesnis nei kai kuriuose konkuruojančiuose uostuose (negalima priimti BALTMAX tipo laivų) 2. Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra nepilnai pritaikyta keleiviams aptarnauti 3. Uosto teritorija ribota (uostas mieste), trūksta laisvų teritorijų bei ţemės uoste, leidţiančių plėsti sandėliavimo plotus ir aptarnauti didesnius krovinių srautus 4. Neuţtikrintas uosto ir laivybos plėtros projektų finansavimas 5. Neišplėtoti verslo ryšiai su Lietuvos mokslo institucijomis diegiant paţangias technologijas 6. Vieningos miesto ir uosto plėtros strategijos nebuvimas nepakankamas subsektoriaus įmonių bendradarbiavimas darant įtaką politiniams miesto plėtros sprendimams 8. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas nacionalinės svarbos objektas Galimybės (O) 1. Galimybė jūroje pastatyti uosto dalį su giliavandenėmis prieplaukomis 2. Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimas ES strateginiuose dokumentuose 3. Rytų Europos šalių ekonominis potencialas, tranzitinių krovinių srautų didėjimas rytų kryptimi 4. ES parama uosto infrastruktūros plėtrai 5. VPP (viešosios ir privačios partnerystės) projektų vystymas Grėsmės (T) 1. Didelė uostų konkurencija rytų Baltijos regione dėl tų pačių krovinių srautų 2. Naujai statomi kaimyninių šalių (ypač Rusijos) uostai ir terminalai Baltijos jūroje 3. Valstybės ir savivaldybės prioritetų uosto plėtros atţvilgiu kaita, nepakankamos finansinės ir nefinansinės priemonės subsektoriaus įmonių konkurencingumo didinimui Šaltinis: Sudaryta autorių. 100

101 Laivybos ir uostų subsektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos 1. SO (S4,O3) Plėtoti intermodalinius perveţimus, vystant kombinuotų perveţimų projektus Vikingas ir Merkurijus, plėtojant privaţiuojamus kelius. 2. WO (W1,O1,O5) Įgyvendinti išorinio uosto projektą, pasitelkiant tarpsektorinį (pvz., VPSP) finansavimą. 3. ST (S1,S2,S3,S4,S5,T1,T2) Plėtoti strategines partnerystes krovinių srautų mobilumo efektyvumui didinti. 4. WT1 (W3,W5,T3) Stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką kuriant modernias technologijas, įgalinsiančias pasiekti didesnį vidinį uosto efektyvumą prie esamų teritorinių apribojimų. 5. WT2 (W6,T3) Kurti ir plėtoti sąveikos ryšius tarp subsektoriaus įmonių, siekiant efektyvaus įmonių interesų atstovavimo politiniame lygmenyje. 101

102 Laivų statybos ir remonto subsektorius Lentelė Nr. 20. Laivų statybos ir remonto subsektoriaus SSGG analizė Stiprybės (S) 1. Patogi geografinė padėtis, neuţšąlantis uostas 2. Išvystyti gamybiniai pajėgumai 3. Patirtis statant / modernizuojant technologiškai sudėtingus laivus 4. Sukurta specializuota kvalifikuotų darbuotojų ruošimo bazė (Klaipėdos universitetas, Laivų statytojų ir remontininkų mokykla, Klaipėdos technologijų ir verslo kolegija, Aukštoji jūreivystės mokykla) Silpnybės (W) 1. Maţa uţimamos pasaulinės / europinės laivų statybos rinkos dalis 2. Maţai statoma laivų iki rakto 3. Nedidelės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros apimtys 4. Subsektoriaus plėtra nėra skatinama valstybiniu lygiu (laivų statyba nėra laikoma prioritetiniu Lietuvos ekonomikos subsektoriumi) 5. Dominuoja eksportuojami produktai ir paslaugos, ilgalaikiai ir intensyvūs prekybiniai ryšiai su Norvegijos, Estijos ir Vokietijos laivų statybos ir remonto pramonėmis Galimybės (O) 1. Ekologiškų laivų statybos skatinimas ES lygiu 2. Aukšto technologinio lygio bei pridėtinės vertės įrangos gamyba 3. Aktyvi Europos laivų statyklų asociacijų bendrijos (CESA) veikla vystant laivų statybos sektoriaus plėtrą bei MTEP veiklą, galimybė LLSRA 71 dalyvauti ES laivų statybos sektoriaus politikos formavime Grėsmės (T) 1. Nelygios konkurencinės sąlygos pasaulinėje rinkoje (intensyvus nacionalinis laivų statytojų subsidijavimas Pietryčių Azijos šalyse) 2. Pasaulinės laivų statybos cikliškumas 3. Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimas Šaltinis: Sudaryta autorių. Laivų statybos ir remonto subsektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos 1. SO (S2,S3,S4,O1) Išnaudoti turimus išteklius ir sukauptą patirtį uţimant perspektyvią ekologiškų laivų statybos nišą. 2. WO (W2,W3,O2) Plėsti MTEP veiklos apimtis subsektoriuje, orientuojantis į aukšto technologinio lygio pilnos komplektacijos laivų statybą, uţtikrinant darnią ţmogaus, aplinkos ir laivo mašinų sąveiką. 3. ST1 (S4,T3) Mokslui, studijoms ir verslui bendradarbiaujant kurti patrauklias mokymosi ir profesinės karjeros sąlygas, siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus Lietuvoje. 71 Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija. 102

103 4. ST2 (S5,T1) Plėtoti esamus ir steigti naujus ilgalaikius tarptautinius prekybinius ryšius (su Norvegija, Estija, Vokietija, kt.) aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo grandinėje. 5. WT (W1,W4,T1) Pasinaudojant asociacijų bei MSI kompetencijomis pagrįsti subsektoriaus ekonominę ir socialinę naudą šalies mastu, siekiant specifinių tolesnę sektoriaus plėtrą uţtikrinančių strateginių (politinių) sprendimų. 103

104 Ţvejybos ir akvakultūros subsektorius Lentelė Nr. 21. Ţvejybos ir akvakultūros subsektoriaus SSGG analizė Stiprybės (S) 1. Gana didelis ţvejybos Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje laivyno pajėgumas 2. Istoriškai susiformavusi patirtis dirbti tarptautinėse ţuvų ir jų produktų rinkose 3. Pastatyta maţųjų ţvejybos laivų prieplauka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje 4. Klaipėdoje įsteigtas ţuvininkystės produktų aukcionas, uţtikrinantis pirminio pardavimo kontrolę ir ţvejų dalyvavimą rinkoje 5. Pakankamai išplėtotas akvakultūros įmonių, gebančių aprūpinti vartotojus karpių produkcija ištisus metus, tinklas Silpnybės (W) 1. Paklausių rūšių ţuvų (menkių, skumbrių, jūrų ešerių, krevečių ir kitų) kvotų trūkumas, pernelyg daţnas Lietuvai skiriamų ţvejybos kvotų perskirstymas 2. Nepakankamas ţvejybos laivyno efektyvumas, maţėjantis senstančių ţvejybos laivų našumas 3. Perteklinis ţvejybos Baltijos jūros priekrantėje pajėgumas 4. Nestabilūs partnerystės su trečiosiomis šalimis santykiai ţvejybos srityje 5. Ribotos galimybės jūrinės akvakultūros vystymui 6. Dideli ekologinių tvenkinių plotai 7. (Planuojama) ţuvininkystės ir akvakultūros laboratorija Kopgalyje 6. Nepakankamai kooperuoti ir asocijuoti smulkieji gamintojai, nepajėgūs tinkamai ginti savo interesus ir konkuruoti rinkoje 8. Išplėtotas ES kokybės reikalavimus atitinkančių modernių ţuvų perdirbimo įmonių tinklas Galimybės (O) 1. Visų Lietuvai skiriamų kvotų panaudojimas bei galimybės keistis kvotomis su kitomis ES valstybėmis narėmis 2. Ţvejybos tolimuosiuose vandenyse plėtra 3. Naujų, rinkoje paklausių ţuvų rūšių auginimas akvakultūros įmonėse 4. Naujų technologijų uţdarųjų sistemų taikymas 5. Ekologinės ţuvininkystės plėtra 6. Masto ekonomikos panaudojimas konkurencinių pranašumų įgijimui Grėsmės (T) 1. Maţėjantys ir nestabilūs ţuvų ištekliai (Baltijos jūroje, Atlanto vandenyne) 2. Grieţtėjančios ţuvų išteklių apsaugos priemonės 3. Kvalifikuotų specialistų ir ţvejų, galinčių dirbti ţvejybos laivuose, skaičiaus maţėjimas 4. Konkurencijos tarptautinėse rinkose didėjimas 5. Vietinių ţvejybos įmonių nesugebėjimas patenkinti ţuvies perdirbimo įmonių paklausą Šaltinis: Sudaryta autorių. 104

105 Žvejybos ir akvakultūros subsektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos 1. SO (S7,O3,O4,O5) Išnaudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą paţangių technologijų kūrimui ir pritaikymui akvakultūros vystymui Lietuvoje. 2. WO (W1,O1) Išnaudoti apsikeitimo kvotomis galimybes plečiant esamas ir uţimant naujas ţvejybos teritorijas. 3. ST (S2,T1) Pasinaudoti mokslo ir studijų institucijų turimomis kompetencijomis ieškant ţvejybos galimybių tolimuosiuose vandenyse (ţuvų išteklių tyrimai, moderni ţvejybos įranga, kt.). 4. WT (W4,T1) Plėsti kooperaciją / konsolidaciją tarp smulkiųjų ţuvies perdirbėjų išnaudojant asocijuotų struktūrų potencialą. 105

106 Jūrinės energetikos subsektorius Lentelė Nr. 22. Jūrinės energetikos subsektoriaus SSGG analizė Stiprybės (S) 1. Palanki geografinė situacija vėjo, saulės ir geoterminei energetikai 2. Vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse per MW 3. Visose energetikos sektoriaus grandyse dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriuos pajėgūs rengti Lietuvos universitetai ir mokslo įstaigos Galimybės (O) 1. Tobulėjančios ir pingančios technologijos (efektyvesnė ir pelningesnė vėjo energijos gamyba) 2. Vėjo energetikos (kaip alternatyvios energetikos srities) skatinimas ES lygiu 3. Elektros gamyba iš AEI yra vienas svarbiausių valstybės energetikos politikos prioritetų (pirmenybė bus teikiama biomasę naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms ir vėjo energetikai) 4. Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija ir kiti susiję teisės aktai 5. Investicinės paramos alternatyvių energijos šaltinių (vėjo, saulės, geoterminės energijos, maţosios hidroenergetikos) plėtojimui teikimas Silpnybės (W) 1. Neišbaigta teisinė bazė nėra aiškios vėjo jėgainių projektavimo, statybos reglamentacijos 2. Technologinių ţinių, patirties vėjo jėgainių statyboje trūkumas Grėsmės (T) 1. Jūrinių jėgainių neigiamas poveikis jūrinei aplinkai (dugno bendrijoms, ţuvims, paukščiams, ţinduoliams) 2. Ţvejybos plotų sumaţėjimas 6. Planuojama integracija į Europos elektros energetikos sistemas 7. Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė gali tapti mokslinių ir techninių tyrimų ir kvalifikuotų specialistų rengimo baze Šaltinis: Sudaryta autorių. Jūrinės energetikos subsektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos 1. SO1 (S1,O2,O3) Maţinti administracinių procedūrų, reglamentuojančių AEI naudojančių jėgainių statybą, sukuriamas kliūtis vėjo energetikos vystymui regione. 106

107 2. SO2 (S2,O1,O5,O6) Išnaudoti (planuojamos) integracijos į Europos elektros energetikos sistemas komercinį potencialą vystyti jūrinių vėjo jėgainių energetiką eksporto tikslais. 3. WO (W1,O4) Aktyviai dalyvauti kuriant ir tobulinant teisinę bazę, susijusią su AEI plėtra Lietuvos energetikoje (asocijuotų struktūrų aktyvus įsitraukimas). 4. ST (S3,T1) Išnaudoti mokslinio potencialo kompetencijas, uţtikrinant minimalų jūrinių jėgainių poveikį jūrinei aplinkai. 5. WT (W1,W2,T1,T2) Išnaudoti jūrinio sektoriaus verslo ir mokslo institucijų sąveiką sėkmingam ir tvariam vėjo energetikos vystymui. 107

108 Jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektorius Lentelė Nr. 23. Jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriaus SSGG analizė Stiprybės (S) 1. Kruizinių laivų terminalo potencialas 2. Turimi rekreaciniai ištekliai (poilsiui skirtos nacionalinių parkų rekreacinės zonos gyvenviečių miško parkai ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai, smėlio paplūdimiai, kt.) 3. Rengiami aukštos kvalifikacijos turizmo specialistai 4. Ilgametes tradicijas turintys išskirtiniai renginiai (jūrinės regatos, Jūros šventė, kt.) Galimybės (O) 1. Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimas siekiant sudaryti stiprų, patrauklų ir konkurencingą turistinį vienetą, kuris konkuruotų su Vidurţemio bei Juodosios jūrų regionais 2. Kruizinio turizmo populiarėjimas Baltijos jūros regione 3. Keleivių iš Skandinavijos šalių jūriniais keltais maršrutų didinimas 4. Vizų reţimo palengvinimas su rytų šalimis Silpnybės (W) 1. Neefektyvus Lietuvos jūrinio turizmo subsektoriaus plėtros koordinavimas nacionaliniu lygmeniu (šalies ţinomumo didinimas, investicijos į viešąją turizmo ir susisiekimo infrastruktūrą, rinkodaros priemonių taikymas, kt.) 2. Trumpas vasaros sezonas Baltijos jūros regione 3. Esama jūrinių jachtų ir kruizinio turizmo infrastruktūra yra nepakankama ir nekokybiška: nepakanka saugių, patogių prieplaukų, nėra kokybiškų nakvynės ir poilsio paslaugų pasiūlos, kuro papildymo galimybių, remonto paslaugų, pramogų ir kitų paslaugų, būtinų jachtų turistų pritraukimui 4. Turizmo produktų trūkumas Grėsmės (T) 1. Nesugebėjimas sukurti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdţio 2. Rekreacinių išteklių kokybinis ir kiekybinis nykimas 3. Stipri konkurencija Baltijos jūros regione dėl turistų srautų Šaltinis: Sudaryta autorių. Jūrinės rekreacijos ir turizmo subsektoriaus strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos 1. SO1 (S1,O2) Gerinti kruizinio turizmo infrastruktūrą ir uţtikrinti tęstinį rinkodaros priemonių taikymą turistų srautų didinimui. 2. SO2 (S4,O1) Populiarinti esamus turizmo produktus ir uţtikrinti jų tęstinumą, išnaudojant Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimą vieningos turizmo strategijos formavime ir regiono patrauklumo didinime. 108

109 3. WO (W4,O1) Kurti naujus turizmo produktus, siekiant tapti lygiaverčiu turizmo traukos centru Baltijos jūros regione. 4. ST (S3,T2) Uţtikrinti racionalų kranto zonos valdymą (įvairių jūrinės industrijos sričių, socialinių ir gamtosauginių, interesų derinimą) per ţmogiškųjų kompetencijų ugdymą. 5. WT (W1,T1) Didinti jūrinio sektoriaus ir nacionalinių turizmo institucijų kooperaciją rinkodaros priemonių įgyvendinime bei šalies identiteto kūrime. 109

110 8.3. AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTŲ RENGIMAS Lietuvos jūrinio sektoriaus darni plėtra įmanoma uţtikrinant reikiamos kompetencijos specialistų rengimą jūrų pramonei. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų galimybės efektyviai dalyvauti ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus gali būti vertinamos dviem aspektais ar paruošiamų specialistų kiekis yra pakankamas ir, ar yra paruošiami visų būtinų specialybių specialistai, t.y. ar rengiamos visos aktualios ir reikalingos studijų programos. Atlikus suinteresuotų šalių analizę galima daryti išvadą, kad šiuo metu Klaipėdos universitete rengiami specialistai didţiąja dalimi tenkina jūrinio sektoriaus įmonių poreikį paruošiamų specialistų kiekio atţvilgiu bei jų specializacijos atţvilgiu. Daugumos specialybių specialistų poreikis patenkinamas juos ruošiant Klaipėdos universitete ar per Klaipėdos universiteto jungtines programas su kitais Lietuvos universitetais. Tačiau pastebėta, kad vis labiau pasireiškia trūkumas aukščiausios kvalifikacijos specialistų technologinių mokslų srityje, kurių perkvalifikavimas arba pritaikymas jūrinio sektoriaus poreikiams yra sudėtingas ir šių specialistų ruošimas atskirai KU arba kooperuojantis su kitais Lietuvos arba uţsienio universitetais yra būtinas. Ţemiau lentelėje pateikiamos studijų programos, kurioms numatomas poreikis ateityje. Lentelė Nr. 24. Ateities poreikis naujoms studijų programoms Studijų kryptis Statybos inţinerija Mechanikos inţinerija Jūrų ūkio technologijos Studijų programa Uosto hidrostatinių projektavimas Uosto krovos įrangos projektavimas ir prieţiūra Ţūklės įranga ir technologijos Akademinis / mokslo laipsnis Magistras, daktaras Magistras, daktaras Magistras, daktaras Specialistų vid. metinis poreikis Galimybė ruošti specialistus su dabartiniais ištekliais 2 3 Specializuoti magistrantūros studijas (specializacija: uosto statinių projektavimas) 2 3 Specializuoti magistrantūros studijas (specializacija: jūrų uostų inţinerija) 2 3 Specializuoti magistrantūros studijas (specializacija: laivyno techninis valdymas) Šaltinis: Jūrinio sektoriaus monitoringas, Klaipėdos uosto plėtros Tarybos medţiaga. VGTU kartu su KU KTU, VGTU, KU KU, KTU kartu su uţsienio partneriais Remiantis ekspertiniu vertinimu, kiekvienai naujai studijų programai Klaipėdos universitete atsirastų poreikis papildomiems dėstytojų etatams (vienai studijų programai reikalingi 2 3 aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai) bei laboratorinei įrangai (atitinkamai šiuolaikinė uostų infrastruktūros tyrimo įranga, uostų suprastruktūros tyrimo įranga, ţūklės tyrimo įranga, kt.). Kiti aukščiausios kvalifikacijos specialistai (mokslo daktarai) jūriniam sektoriui gali būti ir toliau ruošiami jungtinėmis kelių universitetų pajėgomis, t.y. jungtinėse doktorantūrose, tokiose kaip transporto inţinerija, aplinkosauga, jūrinė biologija ir pan. 110

111 Specialistų rengimo sistemos tobulinimas yra nuolatinis procesas, todėl būtina skirti pakankamai dėmesio ir lėšų studijų modulių atnaujinimui, naujos įrangos įsigijimui. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos rėmuose numatyta įsigyti įranga iš dalies išspręs būtinos įrangos trūkumo problemą, tuo pačiu sudarys galimybes kooperuotis su kitais Lietuvos universitetais ir mokslo institutais bei tyrimo centrais, o taip pat su partneriais uţsienyje vykdant įvairius jūrinio sektoriaus MTEP projektus. Klaipėdos universitetas šiuo metu dalyvauja BP7 tinkliniame ERA NET projekte MARTEC II (Maritime technologies), kuris sudaro sąlygas įeiti į kitų šalių (MARTEC II projektų dalyvių) mokslinius tinklus ir tuo pačiu spręsti mokslinės tyrimo įrangos ir specialistų kvalifikacijos kėlimo problemas. Viena pagrindinių savybių, kuria turi pasiţymėti efektyvi specialistų rengimo sistema greitas ir operatyvus reagavimas į darbo rinkos pokyčius, optimaliai pritaikant studijų programas pagal verslo įmonių poreikius. Norint įgyvendinti šią sąlygą, studijų institucijos turi palaikyti nuolatinį ryšį su jūrinėmis bendrovėmis. Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslinė veikla neturi būti savitiksliai procesai, turi tapti atviresni verslui. Todėl tikslinga universiteto rengiamus bakalaurus, magistrus ir mokslo daktarus skatinti integruotis į jūrinį verslą, siekiant sumaţinti atotrūkį tarp realių verslo poreikių ir mokslinio tyrinėjimo sričių, tuo pačiu uţtikrinant nuolatinį grįţtamąjį ryšį mokslo ir studijų institucijoms. 111

112 8.4. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KONSOLIDAVIMO PLANO RENGIMAS Mokslinės įrangos įsigijimas pats savaime nesukuria prielaidų uţtikrinti sėkmingą tolesnį jūrinio sektoriaus vystymąsi. Todėl Jūrinio slėnio programos rėmuose įsigyjamos mokslinės infrastruktūros panaudojimo efektyvumas yra labai priklausomas nuo ţmogiškųjų išteklių poreikio tenkinimo, t.y. Klaipėdos universitetui svarbu identifikuoti reikiamų mokslininkų poreikį ir numatyti būdus bei priemones jiems pritraukti. Rengiant konsolidavimo planą svarbu atsiţvelgti į du aspektus, kurie yra svarbiausi uţtikrinant ţmogiškuosius išteklius bet kokiame sektoriuje: Lietuvos ir uţsienio mokslininkų pritraukimo efektyvumas; Aukščiausio lygio mokslininkų rengimas / ugdymas sektoriaus viduje. Vienas efektyviausių būdų pritraukti Lietuvos ir uţsienio mokslininkus į jūrinį sektorių konkrečių tyrimų programų ir projektų iniciavimas bei įgyvendinimas, kuriant laikinas mokslininkų darbo grupes bei konsorciumus (įprasta ES ir kitų regionų praktika). Mokslininkų kvietimas nuolatiniam darbui Lietuvoje neturint konkrečių tikslų (projektų) būtų neefektyvus mokslininkai labai atidţiai vertina savo gyvenamos ir darbo vietos keitimo galimybes ir tikslingumą, kuomet nėra apibrėţti aiškūs tikslai (projektai). Todėl inicijuojant projektus turėtų būti kuriamos sąlygos, leidţiančios pasikviesti uţsienio mokslininkus konkrečių darbų (projektų ar jų dalių) atlikimui. Kitas efektyvus mokslininkų pritraukimo į jūrinį sektorių būdas pasinaudoti ERO-NET programos galimybėmis, kuomet kelios šalys kooperuojasi konkrečių problemų sprendimui. Jūriniam sektoriui aktualus ERO-NET programos projektas MARTEC II (Maritime Technologies), kuriame kaip partneris dalyvauja ir Klaipėdos universitetas, leidţia ne tik spręsti konkrečias jūrinių technologijų problemas, bet ir konsoliduoti ţmogiškuosius išteklius (mokslininkus). Formuojant ţmogiškųjų išteklių bazę jūriniame sektoriuje svarbu, kad būtų vykdomi ne tik pavieniai mokslininkų pritraukimo į jūrinį sektorių veiksmai, tačiau, kad taip pat būtų steigiami ir vystomi ryšiai tarptautiniuose tinkluose bei reklamuojamas Lietuvos jūrinis sektorius kaip didelį potencialą mokslininkų sėkmingam darbui suteikianti vieta. Rekomenduojamas būdas šiems tikslams pasiekti kvietimai mokslininkams trumpalaikiams vizitams paskaitų skaitymui, patirties apsikeitimui specialiuose seminaruose ir konferencijose. Kitas, ne maţiau svarbus aspektas kitose, ne Klaipėdos apskrityje veikiančiose, Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų identifikavimas. Tik ţinant konkrečiose srityse besispecializuojančius mokslo darbuotojus bus įmanoma juos pritraukti į įvairius teminius projektus bei renginius ir taip formuoti Lietuvos jūrinių mokslų specialistų tinklą. Ţinant konkrečios srities ekspertus galima būtų organizuoti laikinus dėstytojų apsikeitimus tarp universitetų (atskirų paskaitų vedimui ar mokslinių projektų koordinavimui), studentų laikinas staţuotes kitose mokslo įstaigose ir pan. Norint jūriniame sektoriuje uţtikrinti pakankamą aukščiausio lygio mokslinio personalo skaičių, svarbu ne tik pritraukti Lietuvos ar uţsienio mokslininkus taip pat reikia orientuotis į naujų specialistų rengimą ir ugdymą su jūrine tematika susijusiose mokslo ir studijų institucijose. 112

113 Apibendrinant, tikslingiausios ir efektyviausios mokslininkų tinklų kūrimo ir ţmogiškųjų išteklių konsolidavimo priemonės: Konferencijų ir teminių diskusijų rengimas jų pagalba įţengiama į tarptautinius mokslininkų tinklus, kuriuose galima garsinti Lietuvos jūrinį sektorių bei jame veikiančias mokslo ir studijų institucijas, ir taip pritraukti uţsienio mokslininkus. Labai svarbus yra trumpalaikis mokslininkų apsikeitimas ERAZMUS ir kitų panašių programų pagrindu. Lietuvos mokslininkų dalyvavimas tarptautiniuose projektuose. Tai leidţia populiarinti Lietuvos mokslo ir mokslininkų potencialą, o taip pat identifikuoti uţsienio mokslininkus, kurie gali būti naudingi sprendţiant Lietuvos jūrinio sektoriaus problemas, pavyzdţiui vertinant paruoštus uosto infrastruktūros plėtros projektus, plėtros studijas ir pan. Intensyvus bendradarbiavimas su jūrų pramonės įmonėmis, išnaudojant jose esantį intelektinį tyrėjų potencialą. Aktyviai bendradarbiaujant su verslu studentai įgautų didesnį, labiau pritaikomą ţinių spektrą bei sustiprintų ateities jūrinio sektoriaus mokslininkų išteklių potencialą. Jungtinių studijų programų vystymas. KU galėtų praplėsti šiuo metu vykdomų jungtinių programų pasiūlą, ir šias programas rengti ne vien su Lietuvos, bet ir su uţsienio universitetais. Šiuo būdu būtų sukuriamos ne tik aukštesnės kokybės studijų programos, tačiau taip pat Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslininkai suformuotų stiprius ryšius su lyderiaujančiomis tarptautinėmis jūrinių mokslų institucijomis bei mokslininkais. Informacijos aktualumo ir prieinamumo uţtikrinimas. Lietuvos mokslininkų, dirbančių jūriniame sektoriuje, duomenų bazės suformavimas (mokslininko vardas ir pavardė, išsilavinimas, mokslo / akademinis laipsnis, darbovietė, tyrinėjimų sritis, profesinė patirtis ir pan.) ir jos viešinimas (publikavimas viešojoje erdvėje) bei nuolatinis atnaujinimas sudarytų sąlygas potencialiai suinteresuotiems partneriams bei mokslinių tyrimų uţsakovams greitai ir patogiai identifikuoti bei pasiekti reikiamus specialistus. Atlikus suinteresuotų šalių (verslo organizacijų) apklausą, ţemiau pateikiamos identifikuotos mokslinių tyrimų sritys, kuriose šiuo metu labiausiai trūksta atitinkamos specializacijos mokslininkų: Krovos įrangos projektavimas ir kitos MTEP veiklos; Uosto infrastruktūros projektavimas ir plėtros tyrimai; Laivų propulsyvinių įrenginių projektavimas ir tyrimai; Laivų automatizavimo tyrimai; Ţūklės įrangos tyrimai ir kūrimas; Alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo jūriniame sektoriuje tyrimai; Turistų srautų tyrimai / analizės. Plėtojant Lietuvos jūrinį sektorių, vienas iš svarbiausių uţdavinių turėtų būti esamo Lietuvos mokslininkų potencialo konsolidavimas bei ilgalaikio bendradarbiavimo su uţsienio mokslo ir studijų institucijomis bei mokslininkais uţmezgimas realizuojant bendrus projektus ir bendras programas Lietuvoje bei tarptautinėje erdvėje. 113

114 8.5. DALYVAVIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ RINKOJE Efektyviausias būdas dalyvauti ES ir LR fundamentiniuose bei MTEP tyrimuose, yra dalyvavimas projektų paraiškų rengime nepaisant to, kad tikimybė gauti finansavimą projektui nėra garantuota, pats dalyvavimas projektų rengime yra labai svarbus įsiliejant į bendrą mokslininkų ir dalyvių tinklą bei uţmezgant naudingus ryšius. Visi ES projektai numato konkursinę projektų atranką ir daţnai dalyvių skaičius juose yra didelis. LR programose taip pat numatytas konkursinis dalyvavimas, tačiau yra maţesnė vykdytojų rinka, todėl atskirais atvejais konkreti institucija arba institucijų grupė gali gauti finansavimą projektui be konkurso arba supaprastinto konkurso tvarka. Ţemiau pateikiamas sąrašas ES ir LR tyrimų programų, kuriose tikslinga dalyvauti Lietuvos jūrinio sektoriaus atstovams (dauguma jų finansuojama iš ES lėšų). Lentelė Nr. 25. ES ir LR tyrimų programos, kuriose tikslinga dalyvauti Programos pavadinimas BP7 Baltijos jūros regiono programa Pietų Baltijos programa ERO-NET MARTEC II MARCO POLO Jūrų greitkelių programa BONUS Tyrimų sritis Naujos jūrinės technologijos, metodai, ES jūrinio sektoriaus politika Naujos jūrinės technologijos Naujos jūrinės technologijos Tinkliniai ES projektai, orientuoti į naujas technologijas Naujos jūrinės technologijos Trumpos jūrinės laivybos tyrimai Trukmė Iki 4 5 metų Iki 4 5 metų Iki 2 4 metų Iki 2 4 metų Iki 4 metų Iki 4 metų Galinčios dalyvauti institucijos (universitetai, tyrimų centrai, kt.) KU, KTU, VGTU, tyrimų institutai ir centrai, susiję su jūriniu sektoriumi KU, KTU, VGTU, tyrimų institutai ir centrai, susiję su jūriniu sektoriumi KU, KTU, VGTU, tyrimų institutai ir centrai, susiję su jūriniu sektoriumi Ministerijos, direkcijos ir, atskirais atvejais, universitetai, tyrimų centrai Privačios bendrovės, konsultacinės kompanijos, tyrimų centrai Privačios bendrovės, konsultacinės kompanijos, tyrimų centrai Atskirų uostų jungimas Iki 4 metų Universitetai, bendrovės, konsultacinės kompanijos, tyrimų centrai Nauja programa, orientuota į aplinkosaugą Iki 4 metų Universitetai, bendrovės, konsultacinės kompanijos, tyrimų centrai Paraiškų teikimo laikotarpis Kiekvienais metais Kiekvienais metais Kiekvienais metais Kiekvienais metais (šaukimai pagal atskiras tematikas) Kiekvienais metais Kartą per metus, daţniausia kiekvienais metais iki balandţio mėn. Kas dvejus metus Planuojama kiekvienais metais Šaltinis: Sudaryta autorių. 114

115 Projektų paraiškų teikimo mechanizmas yra nesudėtingas, tačiau daţnai mokslo ir studijų institucijoms trūksta informacijos apie galimybes, t.y. reikalinga aktyviau dalyvauti įvairiuose projektuose bei susijusiose konferencijose, kur vykdoma informacijos apie finansinius mechanizmus sklaida, uţmezgami ryšiai su kitomis mokslininkų grupėmis, dalijamasi gerąja praktika. Savivaldybių ir valstybės įmonių / įstaigų dalyvavimas yra paprastesnis, kadangi daugeliu atveju šios institucijos įtraukiamos į paraiškas tik kaip partneriai arba asocijuoti nariai. Intensyvinant ir efektyvinant jūrinių mokslo ir studijų institucijų dalyvavimą ES ir LR mokslinių tyrimų programose galėtų būti naudinga Asociacija Baltijos slėnis, kuri savo kompetencijos ribose galėtų: Skatinti Lietuvos universitetų ir mokslininkų dalyvavimą ES Vandens transporto technologinės platformos strategijos dokumentų rengimo darbo grupėse. Tai leistų ne tik gauti daug aktualios informacijos, bet ir tinkamai pasiruošti dalyvavimui BP8 projektų konkursuose bei kitų programų, tokių kaip NATO, Baltijos jūros regioninė programa ir pan. dalyvavime. Rekomenduoti į Klaipėdos universiteto studijų programas įkomponuoti praktines uţduotis, susijusias su ES Vandens transporto technologinės platformos sprendţiamais klausimais (pvz., aktualias temas, susijusias su jūriniu sektoriumi (naujos uosto technologijos, uosto valdymas, kt.), uţduotis įtraukiant į kursinių projektų bei baigiamųjų darbų rengimą). Skatinti mokslinių tyrimų intermodalinių perveţimų jūra tema vykdymą Lietuvos mokslininkams dalyvaujant skelbiamuose ES konkursuose atskirai arba kooperuojantis su kitų ES šalių institucijomis ar mokslininkų grupėmis. Plėtoti ryšius su kitų šalių universitetais ir stambiomis konsultacinėmis kompanijomis, siekiant laiku ir efektyviai sudalyvauti BP8 projektų konkursuose. Skatinti Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse konferencijose, tokiose kaip Transporto priemonės, Mokslas ir gamyba Vakarų Lietuvoje bei kitose (įvairias konferencijas rengia / jose dalyvauja Kauno technologijos universitetas, Lietuvos mokslo ir studijų fondas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, kt.). 115

116 9. REKOMENDACIJOS JŪRINIO SLĖNIO KOORDINAVIMUI 9.1. JŪRINĮ SLĖNĮ KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS Pagrindinės institucijos, dalyvaujančios ir uţtikrinančios Jūrinio slėnio koordinavimą yra Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Asociacija Baltijos slėnis. Mokslinių išteklių konsolidavimui bei mokslinės infrastruktūros valdymui taip pat svarbus bus Jūros mokslų ir technologijų centro vaidmuo. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas MOKSLAS VERSLAS KU Jūros mokslų ir technologijų centras Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas STUDIJOS Asociacija Baltijos slėnis Pav. Nr. 44. Šaltinis: Sudaryta autorių. Jūrinio slėnio organizacinė struktūra Siekiant efektyvaus tolesnio Slėnio programos rezultatų panaudojimo, būtina tarpusavyje koordinuoti veiksmus visoms organizacijoms, susijusioms su Slėniu ir jo programa, bei pasidalinti atsakomybės sritimis. Toliau pateikiamas pagrindinių susijusių institucijų galimas dalyvavimas Jūrinio slėnio vystyme. 116

117 Lentelė Nr. 26. Jūrinio slėnio pagrindinių susijusių institucijų vaidmuo Sritis Klaipėdos universitetas KU Jūros mokslų ir technologijų centras Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas Asociacija Baltijos slėnis Slėnio strategijos, plėtros planų sudarymas x x x X Slėnio viešinimo, rinkodaros veiklos x x x X Slėnio mokslinio potencialo konsolidavimas X Slėnio vykdomų projektų valdymas x X Verslo ir mokslo sąveikos koordinavimas X x Konsultacijos technologijų perdavimo klausimais Mokslinės produkcijos komercializavimo, verslumo skatinimas x X X Mokslo, studijų ir verslo interesų derinimas, bendradarbiavimo skatinimas Slėnio dalyvių bendrų interesų atstovavimas savivaldos ir valstybės institucijose x X X Ryšių su kitais Lietuvos slėniais, uţsienio valstybių partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis plėtojimas ir Slėnio atstovavimas X X Šaltinis: Sudaryta autorių. Pastaba: X reiškia aukštą įsitraukimo lygį, x maţesnį. Ilgalaikėje perspektyvoje tikslinga apsvarstyti KU Jūros mokslų ir technologijų centro bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko funkcijų bei atsakomybių sričių sujungimo klausimą, siekiant uţtikrinti aiškią ir neperkrautą Jūrinio slėnio valdymo struktūrą. Be aukščiau įvardintų pagrindinių (turinčių tiesioginę sąsają su Slėnyje vykdomais projektais, veiklomis) organizacijų, taip pat reikšmingas vaidmuo tenka ir valdţios institucijoms (ministerijoms, savivaldybių administracijoms), inovacijų plėtrą skatinančioms institucijoms (MITA, LIC, VšĮ Versli Lietuva ir kt.) bei kitoms pagal Slėnio programą projektus įgyvendinančioms institucijoms. Šių suinteresuotų šalių sprendimų ir poveikio sričių derinimą galėtų koordinuoti Asociacija Baltijos slėnis. 117

118 9.2. ATVIROS PRIEIGOS MTEP INFRASTRUKTŪROS CENTRO KŪRIMAS Jūrinio slėnio programoje numatyta, kad siekiant sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, ES jūrų politikos tikslams įgyvendinti ir įvairių valstybės institucijų jūrinių tyrimų poreikiams tenkinti, ir tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir uţsienio mokslininkus ir tyrėjus, tikslinga įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą, kuris sukoncentruotų atviros prieigos principu 72 veikiančias mokslines laboratorijas bei ţmogiškuosius išteklius. Taip būtų siekiama uţtikrinti efektyviausią Jūrinio slėnio mokslinių tyrimų įrangos panaudojimą, vieningą ir optimalų veiklos modelį. Šiai dienai jau yra įkurtas KU Jūros mokslų ir technologijų centras, įsteigtas BPATPI ir MMI pagrindu, tačiau institutai centre veikia kaip savarankiški padaliniai. Iki 2013 metų pabaigos, Klaipėdos universitetui įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA), bus pastatytas mokslinių laboratorijų pastatas, į kurį numatyta perkelti minėtus institutus kartu su jau įrengtomis 4 laboratorijomis (Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų, Jūrinių konstrukcijų patikimumo). Kol kas laboratorijos KU rektoriaus įsakymu yra priskirtos atitinkamiems KU padaliniams, kurie organizuoja jų veiklą, uţtikrina tinkamą eksploataciją ir t.t. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama šiandien, yra: Aiškios strateginės pozicijos nebuvimas nėra vieningos su jūrine tematika susijusios mokslinės infrastruktūros ir ţmogiškųjų išteklių valdymo ir plėtros vizijos; Nelankstus sprendimų priėmimas nėra galimybių operatyviai priimti sprendimus dėl bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis ir verslo atstovais, vykdyti pirkimus, t.t.; Nesavarankiškas biudţetas nesudaromos sąlygos savarankiškai disponuoti atitinkamu biudţetu bei jį planuoti ir naudoti savo nuoţiūra, atsiţvelgiant į plėtros strategiją ir uţdirbamas pajamas; Nepakankama atskirų institutų / fakultetų, kuriems yra priskirtos laboratorijos, motyvacija; Neuţtikrinta mokslinių tyrimų paklausa, nesudarytos palankios sąlygos mokslinės produkcijos komercializavimui. Aukščiau išdėstytos probleminės sritys neskatina glaudesnės mokslo, studijų ir verslo sąveikos bei nesudaro sąlygų uţtikrinti efektyvų tolesnį Jūrinio slėnio programos rezultatų panaudojimą. Perspektyvoje svarstytina galimybė į kuriamą MTEP infrastruktūros centrą integruoti (sukurti juridinį pagrindą bendradarbiavimui) ir kitų institucijų su jūrine tematika susijusią mokslinę infrastruktūrą: pvz., Ţuvininkystės tarnybos prie ŢŪM pastate Kopgalyje steigiamą eksperimentinę Ţuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, Gamtos tyrimų centro laboratorijas (Jūros ekologijos, Hidrobotanikos, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijas, Pajūrio biologinę stotį), Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratoriją. Tačiau šiam siekiui įgyvendinti visų pirma reikalinga aiški ir vieninga Jūrinio slėnio plėtros strategija. 72 Atviros prieigos centras (APC) tai mokslo ir studijų institucijoje arba institucijų tinkle dislokuota tam tikra mokslo ir studijų infrastruktūra, kurios naudojimo tvarka nustatoma Atviros prieigos centro valdymo reglamentu (Ţin. 2010, Nr ; šiuo metu yra parengtas reglamento pakeitimo projektas) ir APC administravimo taisyklėmis (dar neparengtos). 118

119 KU Jūros mokslų ir technologijų centro sudėtis bei kitų su jūriniu mokslu susijusių KU padalinių ir kitų institucijų MTEP infrastruktūra pavaizduota toliau pateikiamame paveiksle. KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS ŢUVININKYSTĖS TARNYBA PRIE ŢŪM GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS BPATPI MMI Jūreivystės institutas Jūrų technikos fakultetas Jūros ekosistemų laboratorija Jūros chemijos laboratorija Mechatronikos mokslų laboratorija Oro taršos iš laivų laboratorija Vandens transporto technologijų laboratorija Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorija eksperimentinė Ţuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija Pajūrio biologinė stotis Jūrų ekologijos laboratorija Klimato ir vandens tyrimų laboratorija Hidrobotanikos laboratorija Hidrobiologijos laboratorija JMTC sudėtis šiuo metu Pav. Nr. 45. Su jūrine tematika susijusi MTEP infrastruktūra Šaltinis: Sudaryta autorių pagal KU duomenis. Pastaba: eksperimentinė Ţuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija šiuo metu dar neįkurta, paduota paraiška ES struktūrinių fondų lėšoms gauti. Paveiksle nepavaizduoti Klaipėdos universiteto padaliniai Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas (GMMF) bei Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (BRIAI), kadangi šie padaliniai neturi jūrinės tematikos mokslinės infrastruktūros (laboratorijų). Norint išspręsti aukščiau minėtas problemas bei pasiekti Slėnio programos tikslus, reikalinga apibrėţti MTEP centro valdymo ir veiklos modelį, veiklų organizavimą ir koordinavimą, taikyti efektyvias vadybines priemones Valdymo ir veiklos modelis Identifikuojant galimus MTEP infrastruktūros centro (toliau MTEP centras ) valdymo ir veiklos modelius, atsiţvelgta į šiuos pagrindinius aspektus ir išankstines sąlygas: Paskirtis ir tikslai: sutelkti jūrinio mokslo potencialą ir jį efektyviai panaudoti, sudaryti glaudesnės jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos sąlygas, skatinti inovacijų kūrimą ir diegimą, mokslinių tyrimų komercializavimą ir pan.; Valdymo ir veiklos principai: būtinas finansinis ir administracinis savarankiškumas, sprendimų operatyvumas, organizacinis lankstumas, atsakomybės koncentravimas; Valdymo organai: uţtikrinamas objektyvumas ir nešališkumas, siekiant eliminuoti kurios nors iš suinteresuotų šalių (verslo ar mokslo ir studijų) tendencingą dominavimą.; Veiklos procesų kompleksiškumas: uţtikrinamas pagrindinių funkcijų (strateginio planavimo, finansų apskaitos ir valdymo, paslaugų pardavimų ir rinkodaros, kokybės valdymo ir pan.) vykdymas. 119

120 Analizuotos šios galimos MTEP centro valdymo ir veiklos alternatyvos 73 : I. Vidinis decentralizuoto valdymo modelis: laboratorijų valdymas decentralizuotas, jos priskirtos atskiriems Klaipėdos universiteto institutams; II. III. Vidinis centralizuoto valdymo modelis: laboratorijų valdymas centralizuotas MTEP centre, kuris yra Klaipėdos universiteto padalinys; Išorinis centralizuoto valdymo modelis: laboratorijų valdymas centralizuotas MTEP centre, kuris yra Klaipėdos universiteto (ar kartu su kitomis organizacijomis) įsteigtas savarankiškas juridinis asmuo. KU KU Jūros mokslų ir technologijų centras BPATPI MMI JI Kiti KU padaliniai Laboratorija 1 Laboratorija 3 Laboratorija 4 Laboratorija 2 Pav. Nr. 46. Šaltinis: Sudaryta autorių. Alternatyva Nr.1 decentralizuotas vidinis modelis 73 Analizuojant alternatyvas, galima perspektyvinė MTEP centro plėtra nevertinta, kadangi kol kas nėra sprendimų dėl KU turimos mokslinės infrastruktūros valdymo modelio pasirinkimo. 120

121 KU KU Jūros mokslų ir technologijų centras Kiti KU padaliniai Laboratorija 1 Laboratorija 2 Laboratorija 3 Laboratorija 4 Pav. Nr. 47. Šaltinis: Sudaryta autorių. Alternatyva Nr.2 centralizuotas vidinis modelis KU /arba KU + kiti steigėjai (Nacionalinis) Jūros mokslų ir technologijų centras Laboratorija 1 Laboratorija 2 Laboratorija 3 Laboratorija 4 Pav. Nr. 48. Šaltinis: Sudaryta autorių. Alternatyva Nr.3 centralizuotas išorinis modelis 121

122 Lentelė Nr. 27. Valdymo ir veiklos modelių alternatyvos Vidinis decentralizuoto valdymo modelis Vidinis centralizuoto valdymo modelis Išorinis centralizuoto valdymo modelis 1. Juridinis statusas KU vidinis padalinys, institutai centre veikia kaip savarankiški padaliniai KU vidinis padalinys Savarankiškas juridinis asmuo (pvz., UAB, VšĮ) 2. Akcininkai / dalininkai, nuosavybės struktūra 3. Valdymo organai n.a. n.a. KU arba KU ir kitos organizacijos (verslo atstovai, mokslininkai, KMTP, kt.) KU taryba MTEP centro vadovas Institutų vadovai KU taryba MTEP centro vadovas Steigėjų / akcininkų susirinkimas Stebėtojų taryba,valdyba Vienasmenis organas 4. Organizacinė struktūra Institutų vidinė sandara MTEP centro vadovo tvirtinama organizacinė struktūra (esant rektoriaus įsakymui dėl dalies įgaliojimų perleidimo) MTEP centro valdybos tvirtinama organizacinė struktūra 5. Personalas Administracinis ir aptarnaujantis personalas yra bendras KU, atskiros funkcijos vykdomos savarankiškai (pvz., finansininkai, administratoriai) Mokslo darbuotojai Laborantai Doktorantai Savarankiškas administracinis ir aptarnaujantis personalas Mokslo darbuotojai Laborantai Doktorantai Savarankiškas ir pilnas administracinis ir aptarnaujantis personalas (įskaitant pardavimų ir rinkodaros specialistus) Mokslo darbuotojai Laborantai 6. Juridinis nekilnojamo turto naudojimo pagrindas Turtas nuosavybės teise priklauso KU, institutai disponuoja atitinkamomis patalpomis kaip materialiai atsakingi asmenys Turtas nuosavybės teise priklauso KU, MTEP centras disponuoja patalpomis kaip materialiai atsakingas asmuo Turtas valdomas nuosavybės / patikėjimo teise 7. Veiklos taisyklės Rengia institutai, tvirtina KU taryba Rengia MTEP centras, tvirtina KU taryba Rengia MTEP centras, tvirtina MTEP centro vadovybė 8. Pagrindinės veiklos sritys Moksliniai tyrimai Studijos (doktorantūra) Moksliniai tyrimai Studijos (doktorantūra) Moksliniai tyrimai Komercinės paslaugos Komercinės paslaugos Komercinės paslaugos Studentų praktika 9. Pagrindiniai vartotojai (klientai) Universitetas Studentai Universitetas Studentai Verslo įmonės Universitetas Verslo įmonės Verslo įmonės Studentai 122

123 Vidinis decentralizuoto valdymo modelis Vidinis centralizuoto valdymo modelis Išorinis centralizuoto valdymo modelis 10. Rinkodaros strategija Pavienė, nekoordinuota rinkodara Vieninga rinkodara Vieninga rinkodara, orientuota į mokslo produkcijos komercializavimą 11. Finansavimas Bendras KU biudţetas - valstybės biudţeto bazinio finansavimo lėšos; - valstybės biudţeto lėšos studijoms; - valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos; - pajamos, gautos kaip mokestis uţ studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų; - lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas; - valstybės fondų lėšos; - tarptautinių ir uţsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; - lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą; - kitos teisėtai gautos lėšos. Bendras KU biudţetas - valstybės biudţeto bazinio finansavimo lėšos; - valstybės biudţeto lėšos studijoms; - valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos; - pajamos, gautos kaip mokestis uţ studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų; - lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas; - valstybės fondų lėšos; - tarptautinių ir uţsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; - lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą; - kitos teisėtai gautos lėšos. Savarankiškas biudţetas - pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų; - lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas; - tarptautinių ir uţsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; - lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą; - kitos teisėtai gautos lėšos. Išoriniai finansavimo šaltiniai (papildomo kapitalo pritraukimas) 12. Rizikos Veiklos tęstinumas Veiklos tęstinumas Finansinis tvarumas Veiklos tęstinumas 13. Plėtros perspektyvos Labai ribotos Ribotos Neribotos (naujos paslaugos ir naujos rinkos, susijusios su moksliniais tyrimais ir / ar KU studijų organizavimo veikla) 14. Partnerystė Pasyvi Pasyvi Aktyvi Šaltinis: Sudaryta autorių. (pvz., į MTEP centro veiklą įtraukiant KMTP ir kitas susijusias institucijas) 123

124 Kadangi Alternatyva Nr.1 atitinka šiuo metu Klaipėdos universitete egzistuojantį mokslinės infrastruktūros valdymo modelį, toliau pateikiami tik Alternatyvų Nr.2 ir Nr.3 teisiniai realizavimo aspektai. Į ţemiau pateikiamus veiksmų planus įtraukti tik esminiai alternatyvos įgyvendinimui reikalingi priimti sprendimai. Konkrečios alternatyvos įgyvendinimo metu gali prireikti priimti atskirus papildomus tarpinius sprendimus ar atlikti tam tikrus tarpinius veiksmus, išspręsti su turto perleidimu susijusius mokestinius ir kitus klausimus. Teisiniai ar politiniai konkrečių alternatyvų įgyvendinimo ribojimai gali paaiškėti priimant ţemiau nurodytus esminius sprendimus dėl, pvz., nusistatytų vidinių tvarkų ir pan. Lentelė Nr. 28. Alternatyvų realizavimo veiksmų planas Nr. Veiksmas Trukmė Susijęs teisės aktas Alternatyva Nr.2 1. Instituto tarybos siūlymas dėl laboratorijų prijungimo ir atidavimas svarstymui KU rektoriui d. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas 2. Rektoriaus įsakymas dėl laboratorijų prijungimo. 1 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas 3. KU struktūros pertvarkymo ir laboratorijų perdavimo svarstymas ir tvirtinimas KU Taryboje. Esant 1 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas Tarybos sprendimui instituto direktoriaus rinkimai. 4. Laboratorijų turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas institutui. 1-3 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas 5. Laboratorijų direktorių, nebereikalingo personalo (pvz., laboratorijų buhalterių) atšaukimas ar darbo sutarčių su jais keitimas. Įspėjimo terminai. Alternatyva Nr.3 1. Instituto tarybos siūlymas dėl VŠĮ ar kito juridinio asmens steigimo ir atidavimas svarstymui rektoriui. 2. Rektoriaus įsakymas dėl VŠĮ ar kito juridinio asmens steigimo; įstatų parengimas. 3. Tarybos sprendimas dėl steigimo, įstatų tvirtinimas, vadovo rinkimai. NB: Taryba gali paprašyti Senato pritarimo. 4. Naujo juridinio asmens kapitalo suformavimas, dokumentų notarinis tvirtinimas ir juridinio asmens įregistravimas. 2-4 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas, Darbo kodeksas d. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas, Civilinis kodeksas 1 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas, Civilinis kodeksas 1 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas, Civilinis kodeksas 1 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas, Viešųjų įstaigų arba Akcinių bendrovių įstatymas, atitinkamai priklausomai nuo steigiamo juridinio asmens veiklos formos, Civilinis kodeksas 1-2 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas, Civilinis kodeksas 5. Turto, teisių ir pareigų perleidimas naujam juridiniam asmeniui. 6. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas su KU. 1 mėn. KU statutas, Mokslo ir studijų įstatymas, Civilinis kodeksas Šaltinis: Sudaryta autorių. 124

125 Toliau pateikiama aukščiau išskirtų MTEP centro valdymo ir veiklos modelio alternatyvų palyginamoji analizė (kiekvienos jų privalumai ir trūkumai). Lentelė Nr. 29. Valdymo ir veiklos modelio alternatyvų palyginimas I. Vidinis decentralizuoto valdymo modelis II. Vidinis centralizuoto valdymo modelis III. Išorinis centralizuoto valdymo modelis Teigiami aspektai - Maţiausiai teisinių ir organizacinių pokyčių reikalaujanti alternatyva; - Jūrinio mokslo kompetencijų koncentracija, formuojamas Jūrinio slėnio identitetas; - Jūrinio mokslo kompetencijų koncentracija, formuojamas Jūrinio slėnio identitetas; - Infrastruktūra susieta su moksliniais tyrimais, funkcinė specializacija; - Didesnis kiekvieno padalinio suinteresuotumas, atsakomybė; - Vidinis lankstumas (kiekvienas padalinys formuoja savo strategiją atsiţvelgiant į kuruojamos srities specifiką); - Bendra, vieninga strategija, tikslai; - Vieningas koordinavimas ir komunikacija su išorinėmis institucijomis / vartotojais; - Galimybė perimti viso Slėnio branduolio infrastruktūros ir finansų valdymą; - Aiškus disponavimas turtu, lengvesnė ūkiskaita; - Aiškus valdymas ir struktūra; - Bendra, vieninga strategija, tikslai; - Vieningas koordinavimas ir komunikacija su išorinėmis institucijomis / vartotojais; - Galimybė perimti viso Slėnio branduolio infrastruktūros ir finansų valdymą; - Lankstesnis sprendimų priėmimas, didesnis finansinis savarankiškumas; - Masto ekonomija (bendra administracija), maţesni veiklos kaštai (pvz., rinkodaros); - Efektyvesnis verslo pritraukimas; - Aiškus disponavimas turtu, ūkiskaita; - Lankstus ir operatyvus sprendimų priėmimas, finansinis savarankiškumas; - Masto ekonomija (viena administracija), maţesni veiklos kaštai (pvz., rinkodaros); - Platesnis paslaugų paketas, galimybė siūlyti kompleksines paslaugas. - Efektyvesnis verslo pritraukimas, orientacija į mokslinės produkcijos komercializavimą, inovacijų skatinimą; - Platesnis paslaugų paketas, galimybė siūlyti kompleksines paslaugas; - Didesnės plėtros galimybės (pvz., integruojant kitų institucijų mokslinę infrastruktūrą); - Didesnės išorinio finansavimo pritraukimo galimybės. Neigiami aspektai - Išskaidyta atsakomybė uţ Jūrinio slėnio tolesnį vystymą; - Priklausomybė nuo (besikeičiančios) KU vadovybės ir strategijos; - Daugiausiai teisinių ir organizacinių pokyčių reikalaujanti alternatyva; - Nėra aišku, kaip bus valdoma bendra infrastruktūra; - Nėra vieningo projektų koordinavimo, bendros strategijos; - Maţesnė sąveika tarp atskirų - Maţesnė kiekvienos laboratorijos vadovo atsakomybė; - Maţesnis suinteresuotumas veikti efektyviai, maksimaliai išnaudojant mokslinį - Nutraukiami ryšiai su studijomis; - KU praranda teisę į intelektinę nuosavybę, praranda lėšas uţ mokslinės produkcijos realizavimą; 125

126 Šaltinis: Sudaryta autorių. I. Vidinis decentralizuoto valdymo modelis institutų, rizika dėl padalinių konkurencijos (dėl tų pačių veiklų); - Sudėtingesnis išteklių ir finansavimo paskirstymas tarp atskirų padalinių; - Neišnaudojama masto ekonomija, galima sinergija (didesni veiklos kaštai, brangesnė rinkodara); - Išorės vartotojams nepatraukli (ilga) sprendimų priėmimo grandinė (instituto vadovas, centro vadovas, KU vadovas). II. Vidinis centralizuoto valdymo modelis potencialią. III. Išorinis centralizuoto valdymo modelis - Rizika dėl finansinio tvarumo uţtikrinimo; - Negaunamos valstybės lėšos studijoms ir moksliniams tyrimams Veiklos organizavimas Neatsiţvelgiant į tai, koks MTEP centro valdymo modelis bus pasirinktas tam, kad centras sėkmingai veiktų, svarbu uţtikrinti pagrindinių funkcijų (strateginio planavimo, finansų apskaitos ir valdymo, paslaugų pardavimų ir marketingo, kokybės valdymo ir pan.), susijusių su centro veiklos organizavimu ir tolesne plėtra, vykdymą. Atviros prieigos centro valdymo reglamento pakeitimo projekte 74 numatyta, kad atviros prieigos centrai (APC) veikia pagal patvirtintas taisykles, suderintas su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Uţ APC eksploatacijos sąnaudų padengimą atsako mokslo ir studijų institucija ar kitas viešojo sektoriaus subjektas, kuriame yra dislokuota APC infrastruktūra. Dalį eksploatacijos sąnaudų galima dengti nustatant atitinkamą išteklių naudojimo kainą. Efektyviai veikiančiu APC bus laikomas APC, kuris lėšomis, gautomis teikiant paslaugas, gali padengti ne maţiau kaip 80 proc. APC išlaikymui per metus reikalingų eksploatacijos sąnaudų, ir / arba APC, kurio laboratorinė ir kita įranga teikiant paslaugas apkraunama ne maţiau kaip 80 proc. nuo viso galimo apkrovimo per metus. Taigi esminė sąlyga sėkmingai MTEP centro veiklai MTEP paslaugų paklausa. MTEP paklausą galima būtų skirti į dvi grupes: vidinę (Lietuvos ir ypač Klaipėdos regiono) ir išorinę (Baltijos regiono ir kitų uţsienio šalių.). Ypač svarbi vidinė MTEP paklausa, kadangi ji uţtikrina stabilias pajamas ir turi didelį poveikį regiono plėtrai. Statistiniai duomenys bei vykdytų apklausų rezultatai rodo, kad šiuo metu vidinė MTEP paklausa nėra didelė, todėl rekomenduotina, kad tiek Klaipėdos universitetas, tiek kuriamas MTEP centras aktyviai dalyvautų MTEP paklausos formavime. MTEP paklausos didinimo modelis yra pateiktas toliau esančiame paveiksle. Rekomenduojama, kad KU kartu su MTEP centru aktyviai skatintų pumpurinių įmonių (angl. spin-off ) kūrimąsi bei sudarytų sąlygas jų inkubavimui. Tuo tikslu rekomenduojama parengti spin-off veiklos skatinimo 74 Ţiūrėta dokumento projekto versija. 126

127 programą Klaipėdos universitete. Šioje programoje galėtų aktyviai dalyvauti KMTP bei kuriamas MTEP centras. - Duoda uţsakymus inovatyvioms įmonėms; - Bendradarbiauja kuriant inovacijas; - Suteikia reikalingą infrastruktūrą komerciniais pagrindais. STAMBIOS VERSLO ĮMONĖS - Duoda uţsakymus MTEP darbams; - Bendradarbiauja plėtojant MTEP infrastruktūrą. - Sukuriama reikalinga infrastruktūra inovatyviam verslui plėtoti; - Suteikiamas pradţios kapitalas (angl. Seed money) idėjų plėtojimui. CENTRINĖS / VIETINĖS VALDŢIOS INSTITUCIJOS - Sukuriama reikalinga infrastruktūra MTEP ir studijų procesui plėtoti; - Suteikiamos lėšos MTEP plėtojimui. - Suteikiamos lėšos inovatyviam verslui plėtoti. RIZIKOS KAPITALAS / BANKAI - Suteikiamos lėšos MTEP paslaugų plėtojimui. - Rengiami kvalifikuotidarbuotojai; - Skatinami dėstytojaiir studentai kurti spin-off įmones; - Kuriama infrastruktūra inovacinių įmonių plėtrai (inkubatoriai, parkai); - Komercializuojama sukurta intelektinė nuosavybė. UNIVERSITETAS - Keliama tyrėjų kvalifikacija; - Atnaujinama / įsigijama įranga MTEP plėtrai; - Ugdomi naujityrėjai; - Komercializuojama sukurta intelektinė nuosavybė. MTEP PAKLAUSOS DIDINIMAS MTEP PASIŪLOS DIDINIMAS INOVACINĖS ĮMONĖS MTEP ATVIROS PRIEIGOS CENTRAI MTEP PAKLAUSA MTEP PASIŪLA POLITINĖ, EKONOMINĖ, SOCIALINĖ APLINKA REGIONE GLOBALIOS EKONOMIKOS PLĖTROS TENDENCIJOS Pav. Nr. 49. Šaltinis: Sudaryta autorių. MTEP paklausos didinimo modelis MTEP paklausos skatinimas yra ilgalaikis uţdavinys, tačiau ši veikla ţenkliai prisidėtų prie KU studentų ir dėstytojų verslumo ugdymo bei glaudesnio bendradarbiavimo su verslo įmonėmis. Vienas iš esminių MTEP centro pajamų šaltinių galėtų būti dalyvavimas vietiniuose ir tarptautiniuose MTEP projektuose. Įvedus tikslią MTEP centro ar atskirų APC centrų padalinių apskaitą, nustačius pagrindinius padalinių veiklą apibūdinančius rodiklius, paprastai atsiranda vidinė konkurencija 127

128 organizacijos viduje, kuri gali riboti bendradarbiavimą tarp atskirų padalinių tuo tarpu geras ir sklandus bendradarbiavimas yra ypač svarbus siekiant sėkmingo dalyvavimo stambesniuose vietiniuose ir tarptautiniuose projektuose. Siekiant geriau koordinuoti ir paskatinti bendradarbiavimą tarp centro padalinių, su kitais tyrimų centrais bei verslo įmonėmis, rekomenduotina suformuoti tyrimo platformas ir tyrimo židinius. Tyrimo platformos tai iš dalies virtualūs dariniai, kurie formuojami ilgalaikėms problemoms spręsti. Tokiu būdu randasi ilgalaikės tyrimų tematikos, kurios gali apimti kelių, tiek universiteto vidinių, tiek išorinių padalinių veiklą. Kiekvienas MTEP centro padalinys pagal savo veiklos pobūdį ir atstovaujamą sritį gali dalyvauti keliose tokiose tyrimų platformose. Tyrimo platformos veikia projektiniu principu, t.y. rengiami projektai ir ieškoma išteklių tų projektų įgyvendinimui. Taip randasi strateginė partnerystė tarp vidinių ir išorinių MTEP padalinių. Tyrimų platformoje dalyvaujantys padaliniai išsirenka platformos vadovą, kuris domisi su tyrimų platformos veikla susijusiais projektais, konkursais Lietuvoje ir uţsienyje bei informuoja platformos narius apie galimybes. Tyrimų ţidiniai veikia panašiai kaip tyrimų platformos, tačiau jie formuojami trumpalaikių problemų sprendimui. Tyrimo platformų principinė organizavimo schema yra pavaizduota toliau pateikiamame paveiksle. MTEP centro vadovas APC tyrimų padalinys Nr.1 Išorinis tyrimų padalinys Nr.1 Išorinis tyrimų padalinys Nr.5 Tyrimų platformos Nr.1 vadovas APC tyrimų padalinys Nr.2 Išorinis tyrimų padalinys Nr.2 Išorinis tyrimų padalinys Nr.6 APC tyrimų padalinys Nr.3 Išorinis tyrimų padalinys Nr.3 Išorinis tyrimų padalinys Nr.7 APC tyrimų padalinys Nr.4 Išorinis tyrimų padalinys Nr.4 Išorinis tyrimų padalinys Nr.8 Tyrimų platformos Nr.2 vadovas Pav. Nr. 50. Šaltinis: Sudaryta autorių. Tyrimų platformų principinė organizavimo schema Tas pats padalinys gali dalyvauti keliose tyrimų platformose tai priklauso nuo padalinio dydţio ir interesų lauko. Tyrimų ţidinių formavimo principas yra panašus į tyrimų platformų, tačiau jie formuojami trumpalaikėms iškylančioms problemoms spręsti. 128

129 Projektinis valdymas MTEP centras savo veikloje įgyvendins ir / ar koordinuos įvairaus pobūdţio bei dydţio projektus 75, todėl tikslinga sukurti ir uţtikrinti projektų valdymo sistemą. Projektų valdymo sistema būtina priemonė bet kokiai organizacijai, besistengiančiai gauti kuo didesnę galimą naudą iš rengiamų ir / ar įgyvendinamų projektų, ypač jei projektai yra susiję su inovacijomis, naujų priemonių ir metodų plėtra. Įdiegus projektų valdymo sistemą, vykdomi projektai yra geriau koordinuojami ir valdomi, tiksliai identifikuojamas vidaus projektų skaičius, projektai įgyvendinami pagal aiškią, vieningą tvarką, greičiau, kokybiškiau, padidėja darbuotojų našumas, sumaţėja neefektyvios veiklos, taip pat sudaromos sąlygos geresnei bendravimo ir bendradarbiavimo kokybei tarp skirtingų padalinių ar susijusių institucijų. Įdiegta projektų valdymo sistema leidţia operatyviau reaguoti į projektų valdymo veikloje iškylančius iššūkius bei bent iš dalies neutralizuoja išorines ir vidines rizikas ir grėsmes. Siekiant efektyvesnio MTEP centro veiklos valdymo, rekomenduojama centro veiklą valdyti projektiniu principu. Kiekvienas padalinys rengia plėtros planus, kuriuose numatomi ilgalaikiai ir trumpalaikiai veiklos plėtojimo tikslai. Tikslams pasiekti yra rengiami vidiniai ir išoriniai projektai, kuriuose numatomos priemonės bei ištekliai numatytiems tikslams pasiekti. Reguliariai atliekama vykdomų projektų stebėsena. Projektinį valdymą taip pat tikslinga taikyti MTEP paslaugų atlikimui bei tobulinimui. Kiekvienas stambesnis uţsakymas galėtų būti formuojamas kaip atskiras projektas, kuriame yra numatomos veiklos, ištekliai ir siekiami rezultatai. Kuriant projektų valdymo sistemą, rekomenduojama remtis Projektų valdymo instituto (angl. Project Management Institute (PMI)) parengtu ir tarptautiniu mastu pripaţįstamu projektų valdymo standartu (angl. A Guide to the Project Management Body of Knowledge (PMBOK)) (toliau Standartas ). Šis tarptautinis standartas pasaulyje yra pripaţįstamas kaip viena iš geriausių projektų valdymo metodikų. Pagal Standartą iš viso yra išskiriami 42 projektų valdymo procesai, sugrupuoti į 5 pagrindines projektų valdymo procesų grupes (inicijavimas, planavimas, atlikimas, kontroliavimas ir pabaigimas) ir 9 ţinių sritis (projekto integracijos valdymas, projekto apimties valdymas, projekto laiko valdymas, projekto išlaidų valdymas, projekto kokybės valdymas, projekto komandos valdymas, projekto ryšių valdymas, projekto rizikos valdymas ir projekto pirkimų valdymas). STEBĖSENA IR KONTROLĖ PROJEKTO INICIJAVIMAS PLANAVIMAS ĮGYVENDINIMAS UŢBAIGIMAS Pav. Nr. 51. Projektų valdymo procesų grupės Šaltinis: Sudaryta autorių pagal PMBOK, Fourth Edition. 75 Projektas tai nekasdienis, nepasikartojantis, vienkartinis veiksmas, turintis pradţią ir pabaigą, apibrėţtą tikslą, aiškius veiklos, sąnaudų ir trukmės tikslus su priimtinu rizikos laipsniu. 129